LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKA
Studijų programos medicina
Baigiamasis magistrinis darbas
Sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ir diabeto
distresas
Darbą atliko: Raminta Juknevičiūtė
Darbo vadovė: dr. Lina Lašaitė
2
TURINYS
TURINYS ... 2 SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
SANTRUMPOS ... 8
SĄVOKOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
LITERATŪROS ANALIZĖ ... 12 TYRIMO METODAI ... 19 TYRIMO REZULTATAI ... 21 REZULTATŲ APTARIMAS ... 35 IŠVADOS ... 37 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39 PRIEDAI ... 43
3
SANTRAUKA
Raminta Juknevičiūtė. Magistro baigiamasis darbas „Sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ir diabeto distresas”. Mokslinio darbo vadovė dr. Lina Lašaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos Akademija, Medicinos fakultetas, 2017 m. – 49 psl.
Tyrimo tikslas: Įvertinti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenimo kokybės ir su
diabeto distreso ypatumus.
Tyrimo uždaviniai: 1) Palyginti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų ir moterų, išlaikančių ir
neišlaikančių gerą glikemijos kontrolę, sergančių ilgiau ir trumpiau, turinčių mažesnį ir didesnį kūno masės indeksą, visai neturinčių, turinčių mažiau ir daugiau diabeto komplikacijų bei skirtingai gydomų pacientų gyvenimo kokybės aspektus. 2) Palyginti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų ir moterų, išlaikančių ir neišlaikančių gerą glikemijos kontrolę, sergančių ilgiau ir trumpiau, turinčių mažesnį ir didesnį kūno masės indeksą, visai neturinčių, turinčių mažiau ir daugiau diabeto komplikacijų bei skirtingai gydomų pacientų diabeto distreso aspektus. 3) Nustatyti tiriamųjų gyvenimo kokybės bei diabeto distreso galimas sąsajas su paciento amžiumi bei veiksniais, susijusiais su diabetu.
Tyrimo metodai ir dalyviai: LSMUL KK Endokrinologijos klinikos 112 pacientų, sergančių 2 tipo
cukriniu diabetu, buvo prašoma užpildyti su diabetu susijusios gyvenimo kokybės klausimyną ADDQOL (ang. Audit of Diabetes-Dependent Quality of Life) ir Diabeto distreso skalę, duomenis apie jų kūno masės indeksą, glikozilinto hemoglobino lygį, ligos trukmę, diabeto komplikacijas, gydymo pobūdį gaunant iš jų medicininės dokumentacijios.
Tyrimo rezultatai ir išvados: 1) Sergančios antrojo tipo cukriniu diabetu moterys blogiau nei vyrai
vertina fizinę išvaizdą ir pasitikėjimą savimi, o skirtingos ligos trukmės pacientai skirtingai vertina tokius aspektus: kokia būtų gyvenimo kokybė, jei nesirgtų, laisvalaikio veikla, fizinis pajėgumas, priklausymas nuo kitų, laisvė valgyti. Skirtingo kūno masės indekso antrojo tipo diabetu sergantieji skirtingai vertina laisvę gerti. Skirtingą skaičių diabeto komplikacijų turintys pacientai skirtingai vertina šiuos gyvenimo kokybės aspektus: darbinę veiklą, atostogas, draugystę ir socialinį gyvenimą, motyvaciją ką nors daryti, finansinę situaciją, gyvenimo sąlygas, priklausymą nuo kitų. Skirtingai gydomų bei gera ir bloga glikemijos kontrole pasižyminčių pacientų gyvenimo kokybės skirtumų nenustatyta. 2) Skirtingomis priemonėmis gydomų antrojo tipo diabetu sergančių pacientų skyrėsi toks diabeto distreso aspektas, kaip interpersonalinis distresas, o skirtingos ligos trukmės pacientų - emocinės problemos dėl diabeto. Antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų ir moterų, išlaikančių ir neišlaikančių gerą glikemijos kontrolę, sergančių ilgiau ir trumpiau, turinčių mažesnį ir didesnį kūno masės indeksą, visai neturinčių, turinčių mažiau ir daugiau diabeto komplikacijų, diabeto distreso
4 skirtumų nenustatyta. 3) Nustatytas teigiamas ryšys tarp antrojo tipo cukriniu diabetu sergančiųjų amžiaus ir gyvenimo kokybės artimo asmeninio ryšio, lytinio gyvenimo, finansinės situacijos, gyvenimo sąlygų, laisvės valgyti ir laisvės gerti aspektų. Silpnas neigiamas ryšys aptiktas tarp glikozilinto hemoglobino koncentracijos ir žmonių reakcijos. Antrojo tipo diabeto trukmė teigiamai siejosi su diabeto distreso emociniu aspektu bei neigiamai siejosi su nuojauta dėl ateities.
Praktinės rekomendacijos: Daugiau pagalbos gerinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę,
mažinant diabeto distresą reikia skirti moterims, ilgiau sergantiesiems antrojo tipo cukriniu diabetu, turintiems daugiau diabeto komplikacijų ir gydomiems kombinuota terapija.
5
SUMMARY
Raminta Juknevičiūtė. Master thesis “Health-related quality of life and diabetes distress in patients with type 2 diabetes”. Supervisor of Master thesis Dr. Lina Lašaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, 2017 – 49 p.
Aim of study: To evaluate particularities of health-related quality of life and diabetes distress in
patients with type 2 diabetes.
Objectives of study: 1. To compare aspects of health-related quality of life in men and women with
type 2 diabetes with and without good blood glucose management, with a different duration of the disease, with a lower and higher body mass index, with a different number of complications and different types of treatment. 2. To compare aspects of diabetes distress in men and women with type 2 diabetes with and without good blood glucose management, with a different duration of disease, with a lower and higher body mass index, with a different number of complications and different types of treatment. 3. To identify the possible connection between health-related quality of life, diabetes distress and the age of patients, also other factors related to type 2 diabetes.
Methods and participants of the study: 112 patients were tested using the ADDQOL (Audit of
Diabetes-Dependent Quality of Life) questionnaire and the Diabetes distress screening scale, along with evaluation of the patient‘s sociodemographic indicators, body mass index, HbA1c level, duration of the disease, diabetic complications and different types of treatment.
Results and conclusions of the study: 1. Women rated their self confidence and physical appearance
more negatively than men. A longer duration of the disease was associated with lower scores of health-related quality of life, dietary restrictions, leisure activities, physical fitness assessment and dependence on others. Patients with normal body mass index experienced difficulties due to having to limit the consumption of various beverages. A higher number of complications was related to lower scores in these areas: occupation, vocation, friendship, social life, motivation, financial situation, living conditions and dependence on others. 2. A longer duration of the disease was associated with emotional difficulties. Patients who were treated with tablets and insulin more often experienced diabetes-related interpersonal distress. 3. Significant relations were found between the age of patients and close personal relationships, sex life, financial situation, freedom to eat and drink, living conditions, also between the duration of diabetes and emotional difficulties. Negative correlations were found between HbA1c levels and people‘s perception of diabetics, as well as between the duration of diabetes and outlook for the future.
6
Recommendations: It is very important to improve health-related quality of life (in diabetes patients)
and reduce diabetes distress, especially among women, patients with longer duration of the disease, patients with a higher number of complications and those treated with tablets and insulin.
7
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
8
SANTRUMPOS
(PSO) – Pasaulinė sveikatos organizacija
(KMI) – kūno masės indeksas
(2 tipo CD) – antrojo tipo cukrinis diabetas
(GK) – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė
(DD) – diabeto distresas
9
SĄVOKOS
Antrojo tipo cukrinis diabetas – metabolinis sutrikimas, kuomet pasireiškia lėtinė hiperglikemija ir angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimas, atsirandantys dėl nepakankamos insulino sekrecijos ar (ir) jo veikimo sutrikimų [1].
Gyvenimo kokybė – individualus savo pozicijos gyvenime suvokimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje gyvenama, kontekste, siejant su savo tikslais, lūkesčiais, standartais ir poreikiais. Tai konstruktas, kompleksiškai veikiamas asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, savarankiškumo suvokimo, socialinių santykių ir aplinkos [2]. Šiame darbe buvo naudotas sergantiesiems diabetu sudarytas specifinis klausimynas (ADDQoL – Audit of Diabetes Dependent Quality of Life), kuris atspindi sergančiųjų cukriniu diabetu požiūrį į šias gyvenimo sritis: laisvalaikio veiklą, darbą, keliones, atostogas, fizinę sveikatą, šeimyninį gyvenimą, santykius su draugais ir visuomeninį gyvenimą, artimus asmeninius santykius, intymų gyvenimą, fizinę išvaizdą, pasitikėjimą savimi, motyvaciją ką nors daryti, žmonių reakciją, nuojautą dėl ateities, finansinę situaciją, gyvenimo sąlygas, priklausymą nuo kitų, laisvę valgyti ir gerti.
Diabeto distresas – pacientų, sergančių cukriniu diabetu, susirūpinimas ir kilę psichologiniai sunkumai dėl ligos kontrolės, aplinkinių palaikymo, emocinės naštos ir gydytojų priežūros. Šiame tyrime naudota diabeto distreso skalė, kuri vertina emocinius sunkumus, su gydytoju susijusį distresą, su režimu susijusį distresą, su diabetu susijusį tarpasmeninį distresą, patirtus per vieną mėnesį.
10
ĮVADAS
Cukrinis diabetas yra sunki lėtinė neinfekcinė liga, kurios paplitimas pasiekė epideminį lygį. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis 1994 m. pasaulyje CD sirgo apie 110 mln., o 2015 m. sirgo apie 415 mln. žmonių. Lietuvoje sergamumas 2 tipo CD taip pat sparčiai didėja.
Diabetas yra nepagydoma lėtinė liga, įtakojanti sergančio asmens gyvenimo kokybę, apribojanti jo veiklą, galinti sukelti įvairias komplikacijas. 2 tipo CD padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat yra viena iš pagrindinių aklumo, amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo, padididėjusio sergamumo ir priešlaikinės mirties preižasčių. Diabetas pažeidžia darbingo amžiaus žmones ir padidina hospitalizacijų skaičių bei medicininės priežiūros išlaidas.
Susirgęs žmogus turi prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių, spręsti dėl ligos kilusius sunkumus, kartais patiria diabeto sukeliamą distresą, emocines problemas. Tai gali paveikti gyvenimo kokybę, bloginti socializaciją, sukelti minčių apie galimą negalią, mirtį [3].
1947 m. PSO sveikatą apibrėžė kaip kompleksinę žmogaus fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės būseną, ne vien ligų ir sutrikimų nebuvimą. Todėl yra svarbu pažvelgti į sergančiojo sveikatą plačiau - per biopsichosocialinį modelį.
Siekiant geresnės ligos kontrolės, rizikos veiksnių mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės, mažesnio patiriamo diabeto distreso, svarbu atsižvelgti ne tik į ligos somatinius, klinikinius, bet ir į psichosocialinius aspektus. Įvertinus konkrečias gyvenimo kokybės sritis, kurias diabetas labiausiai paveikia, bei paciento patiriamo diabeto distreso ypatumus, galima suteikti pacientui efektyvesnę pagalbą. Siekiant šio tikslo, svarbu žinoti diabeto distreso bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ypatumus bei galimus skirtumus - kai serga vyrai ir moterys, kai skiriasi sergančiųjų glikemijos kontrolė, kūno masės indeksas, diabeto komplikacijos, gydymo būdas ar ligos trukmė. Taip pat svarbu nustatyti sergančiųjų gyvenimo kokybės bei diabeto distreso galimas sąsajas su paciento amžiumi, ligos trukme, komplikacijomis ar kitais su liga susijusiais veiksniais bei įvertinti, kurie asmenys yra labiau pažeidžiami, kurios gyvenimo kokybės sritys yra labiau paveiktos ligos. Remiantis gautais rezultatais galima planuoti adekvačią ir efektyvią pagalbą.
Taigi, šio tyrimo tikslas yra nustatyti sergančiųjų 2 tipo CD su sveikata susijusios gyvenimo kokybės bei diabeto distreso ypatumus.
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Nustatyti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvenimo kokybės ir
diabeto distreso ypatumus.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų ir moterų, išlaikančių ir neišlaikančių gerą glikemijos kontrolę, sergančių ilgiau ir trumpiau, turinčių mažesnį ir didesnį kūno masės indeksą,visai neturinčių, turinčių mažiau ir daugiau diabeto komplikacijų bei skirtingai gydomų pacientų gyvenimo kokybę.
2. Palyginti antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų ir moterų, išlaikančių ir neišlaikančių gerą glikemijos kontrolę, sergančių ilgiau ir trumpiau, turinčių mažesnį ir didesnį kūno masės indeksą,visai neturinčių, turinčių mažiau ir daugiau diabeto komplikacijų bei skirtingai gydomų pacientų patiriamą diabeto distresą.
3. Nustatyti sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės bei diabeto distreso galimas sąsajas su paciento amžiumi bei veiksniais, susijusiais su diabetu.
12
LITERATŪROS ANALIZĖ
Cukrinis diabetas ir jo poveikis
Cukrinis diabetas yra lėtinė medžiagų apykaitos liga. Ja susergama, kai žmogaus kasa sekretuoja nepakankamai insulino, arba organizmas efektyviai nepanaudoja kasos išskirto insulino. Visa tai pasireiškia padidėjusia gliukozės koncentracija kraujyje (hiperglikemija). Nekontroliuojama hiperglikemija ilgainiui pažeidžia įvairias organizmo sistemas, ypač smulkiuosius nervus ir kraujagysles, gali sukelti rimtus pažeidimus.
2 tipo CD pradžiai bei eigai didelę įtaką turi netinkamas gyvenimo būdas - mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, kurie skatina svorio, cholesterolio kiekio kraujyje, arterinio kraujo spaudimo didėjimą. Tai didina riziką susirgti 2 tipo CD, o vėliau – išsivystyti diabeto komplikacijoms. Ligonis turi ligą kontroliuoti, pastoviai matuodamas gliukozės koncentraciją kraujyje ir stengdamasis palaikyti optimalią glikemiją, laikydamasis dietos, jei reikia - vartodamas tabletes ir/arba leisdamasis insuliną, pasirinkdamas sveikesnę mitybą, sveikesnį gyvenimo būdą. Ligą kontroliuoti yra svarbu, siekiant išvengti komplikacijų atsiradimo bei jų progresavimo. Vienas iš svarbiausių ligos kontrolės aspektų yra gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, siekant, kad nepasireikštų hiperglikemija ar hipoglikemija. Šios kontrolės klinikinis rodiklis yra glikozilinto hemoglobino (HbA1c) koncentracija.
Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime nustatyta, kad kiekvienas HbA1c koncentracijos
padidėjimas 1 proc. susijęs su rizikos išsivystyti gretutinėms ligoms bei komplikacijoms padidėjimu: padidėja rizika 14 proc. miokardo infarkto, 16 proc. širdies nepakankamumo, 12 proc. insulto, 37 proc. mikrokraujagyslinių komplikacijų ir 43 proc. amputacijos bei mirčių nuo periferinės kraujotakos ligų atsiradimui [4].
Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis 1994 m. pasaulyje CD sirgo apie 110 mln., o 2015 m. sirgo apie 415 mln. žmonių. Pagal tokias tendencijas 2040 m. diabetu sirgtų 642 mln. žmonių. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergančiųjų 2 tipo CD skaičius Lietuvoje per 2007 - 2011 m. padidėjo nuo 2,3 proc. iki 3,2 proc. Sveikatos informacijos centras neįvertina nediagnozuoto 2 tipo CD atvejų.
Diabetas yra tapęs viena didžiausių sergamumo ir priešlaikinės mirties priežasčių, jis padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tarp sergančiųjų diabetu mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro nuo 50 iki 80 proc. mirčių atvejų [5]. Sergant diabetu dukart ar net daugiau padidėja širdies ir kraujagyslių ligų bei infarkto rizika, lyginant su diabetu nesergančiais asmenimis [5, 6]. 2 tipo CD dažniausiai pažeidžia darbingo amžiaus žmones, padidina hospitalizacijos bei medicinos priežiūros kaštus valstybei [6].
13 Siekiant geresnės 2 tipo CD kontrolės, yra svarbu stengtis sveikai maitintis ir keisti fizinio aktyvumo įpročius, mažinti viršsvorį, nes geresnė ligos kontrolė lengvina diabeto eigą, mažina komplikacijų grėsmę. Tačiau mitybos reguliavimas, didesnio fizinio aktyvumo didinimas yra iššūkis nusistovėjusiai gyvensenai ir įpročiams, žmonėms sukelia daug sunkumų, reikalauja daug žinių, disciplinos ir pastangų [4]. Prie gyvenimo pokyčių prisideda ir būtinybė vartoti vaistus – kasdien gerti tabletes arba/ir leistis insuliną. Žmogus turi stebėti savo gliukozės koncentraciją kraujyje, atsiminti susileisti insuliną arba išgerti vaistus, palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje, o tai irgi sukelia psichologinį diskomfortą bei socialinius nepatogumus [4]. Nerimas kyla ir dėl ateities, būsimų komplikacijų, ir, jei žmogus dar nevartoja insulino, nerimas dėl to, kad gali prireikti leistis insuliną. Atsiradusios diabeto komplikacijos dar labiau apsunkina rūpinimąsi sveikata, diabeto kontrolę.
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė
1947 m. PSO sveikatą apibrėžė ne tik kaip ligos ar negalios nebuvimą, bet ir kaip fizinę, psichinę ir socialinę gerovę. Vėliau pateikė optimalios sveikatos apibrėžimą – tai visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, ne vien ligos ar negalios nebuvimas [7]. Rūpinimasis sergančiojo diabetu sveikata turėtų apimti ne tik fiziologinį ligos aspektą, bet ir rūpinimąsi paciento fizine, psichine, socialine gerove. Šiuo metu vis daugiau sveikatos priežiūros specialistų supranta, kad su diabetu susijusių problemų identifikavimas, efektyvių terapinių sprendimų priėmimas, slaugos įgūdžių lygio kėlimas ir gyvenimo kokybės išsaugojimas bei gerinimas yra pagrindiniai diabeto priežiūros ir kontrolės tikslai [6]. Atliekama vis daugiau paciento gyvenimo kokybės tyrimų, nes jie padeda geriau suprasti ir įvertinti paciento psichinę ir socialinę gerovę, efektyviau organizuoti bei teikti pagalbą, kuri yra orientuota ne vien tik į ligos eigos valdymą ir komplikacijų vengimą [6].
1993 m. PSO pateiktame gyvenimo kokybės (GK) apibrėžime įvardijama, kad GK yra individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais [8]. Tai sąvoka, kompleksiškai apimanti asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, savarankiškumo laipsnio, socialinių santykių bei aplinkos veiksnius [9]. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata atspindi tai, kaip žmogus subjektyviai vertina savo gyvenimo kokybę, esant tokiai jo sveikatai, kokią esant jis ją suvokia.
Sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybei nustatyti gali būti naudojami bendriniai GK tyrimo instrumentai, pavyzdžiui Sickness Impact Profile – SIP, SF-36, EuroQol ir kiti. Jie apima fizinę būklę, psichologinę gerovę, bendravimą, kasdienę veiklą. Sergantiesiems diabetu yra sudaryti ir specifiniai klausimynai, atspindintys su šia liga siejamus gyvenimo kokybės aspektus. Vienas iš jų yra Su diabetu susijusios gyvenimo kokybės vertinimas (ADDQoL – Audit of Diabetes Dependent Quality of Life),
14 kuris atspindi sergančiųjų diabetu požiūrį į šias gyvenimo sritis: laisvalaikio veiklą, darbą, keliones, atostogas, fizinę sveikatą, šeimyninį gyvenimą, santykius su draugais ir visuomeninį gyvenimą, artimus asmeninius santykius, intymų gyvenimą, fizinę išvaizdą, pasitikėjimą savimi, motyvaciją ką nors daryti, žmonių reakciją, nuojautą dėl ateities, finansinę situaciją, gyvenimo sąlygas, priklausymą nuo kitų, laisvę valgyti ir gerti. Pastarasis klausimynas ir buvo naudojamas šiame tyrime.
Atlikta daug tyrimų, lyginančių sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybę su sergančiųjų kitomis lėtinėmis somatinėmis ar psichinėmis ligomis, bei su nesergančių žmonių gyvenimo kokybe. Dauguma tyrimų atskleidė, kad sergančiųjų diabetu bendra gyvenimo kokybė yra prastesnė nei nesergančių [10, 11]. Sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybė yra blogesnė nei sergančių širdies ligomis, tačiau geresnė nei sergančių šizofrenija, artritu, vėžiu, kvėpavimo takų ligomis, išsėtine skleroze [12].
Labiausiai diabeto pažeidžiamos gyvenimo kokybės sritys yra fizinė ir psichologinė gyvenimo kokybės sferos, o gyvenimo kokybės socialinis bei aplinkos vertinimas dažniausiai nesiskiria nuo sveikųjų [4, 9, 12]. Huang, Hung [4] atliktame tyrime nustatyta, kad labiausiai ligos pažeista yra psichologinė gerovė, o geriausiai vertinama yra su aplinka susijusi gerovė. Psichologinė gerovė sergant diabetu nukenčia, nes tas faktas, kad žmogus serga nepagydoma liga ir turės kasdien laikytis diabeto kontrolės bei vartoti medikamentus arba (ir) insuliną gali sukelti beviltiškumo jausmą bei distresą. Diagnozuotas 2 tipo CD padidina tikimybę susirgti depresija [4].
Sociodemografiniai veiksniai ir gyvenimo kokybė
Priklausymas kažkuriai lyčiai, amžius, įgytas išsilavinimas bei socialinė padėtis, šeimyninė padėtis turi įtakos sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybei.
Vyrų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė dažnai būna geresnė nei moterų [5, 6, 9, 12, 13, 14, 15, 16]. Huang, Hung [4] atliktame tyrime jokio ryšio tarp priklausomybės lyčiai ir gyvenimo kokybės vertinimų nerasta. Lašaitės ir kitų [17] tyrimas atskleidė, kad moterys geriau nei vyrai vertina savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Vyresnio amžius sąsają su blogesne gyvenimo kokybe pagrindžia atlikti tyrimai [5, 13, 14, 18]. Şengül ir kitų [15] atliktas tyrimas parodė, kad amžius susijęs tik su fiziniu gyvenimo kokybės aspektu. Netuveli, Blane [19] teigimu, dauguma vyresnio amžiaus žmonių teigiamai vertina tokius savo gyvenimo kokybės aspektus, kaip socialiniai ryšiai, sveikata, materialinė bei socialinė padėtis. Demencija ir depresija yra pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant gyvenimo kokybę senyvame amžiuje. Senėjimas gali neturėti neigiamos įtakos gyvenimo kokybei gana ilgai, todėl svarbu kuo ilgiau išlaikyti ją geresnę.
15 Sergantieji 2 tipo CD, kurie gyvena šeimose, jaučia paramą, geriau vertina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę nei tie, kurie gyvena vieni. Tai patvirtina ir mokslininkų atlikti tyrimai [13, 14]. Kai kurie tyrimai ryšio tarp vedybinio statuso ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės neaptiko [4].
Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, 2 tipo CD dažniau serga žemesnio išsilavinimo, gaunantys mažesnes pajamas asmenys [4, 5, 9, 13]. Tai lemia geresnis medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, galimybė pasirinkti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas, kurios reikalauja atitinkamų finansinių galimybių [13].
Aukštesnis išsilavinimas yra siejamas su geresne su sveikata susijusia gyvenimo kokybe [6, 9, 13, 15, 18]. Išsilavinimas gali būti svarbus veiksnys, siekiant suvokti diabeto valdymo, glikemijos kontrolės ir savo priežiūros svarbą [9]. Huang, Hung [4] atliktas tyrimas šio ryšio neatskleidė. Akinci ir kiti [14] nustatė, kad su sveikata susijusią gyvenimo kokybę geriau vertino sergantieji 2 tipo CD ir turintys mažesnį nei 8 metų išsilavinimą nei turintys aukštesnį nei 8 metų išsilavinimą.
Su diabetu susiję veiksniai ir gyvenimo kokybė
Diabeto eigą sunkinantys veiksniai yra aukšta HbA1c koncentracija, aukštas arterinis
kraujospūdis, nutukimas, kurie gali nulemti komplikacijų išsivystymą. Taip pat svarbūs aspektai yra ligos trukmė, nes ilgėjant diabeto trukmei didėja tikimybė išsivystyti komplikacijoms, bei jau išsivysčiusios komplikacijos, nes dėl esamų komplikacijų prastėja metaboliniai rodikliai, blogėja žmogaus sveikata.
Šie ir kiti su diabetu susiję veiksniai gali veikti žmogaus fizinę būklę, jie gali bloginti ir gyvenimo kokybę. Svarbu išsiaiškinti, kuriuos gyvenimo kokybės aspektus kurie somatiniai rodikliai gali veikti, kad būtų galima planuoti efektyvią ir adekvačią pagalbą, orientuotą ne vien į ligos stabdymą ir simptomų mažinimą, bet taip pat į žmogaus gyvenimo kokybės gerinimą, stiprinant tas gyvenimo sritis, kurias liga labiausiai pažeidžia. Taip pat sąsajų tarp somatinių veiksnių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pažinimas svarbus tuo, jog esant tokiam ryšiui galima manyti, kad ne tik somatiniai veiksniai gali veikti gyvenimo kokybės vertinimą, bet galimas ir priešingas veikimas, todėl gerinant žmogaus gyvenimo kokybę, galima pagerinti ir somatinių rizikos veiksnių valdymą. Sąsajų tarp somatinių rizikos veiksnių ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės nebuvimas padėtų atskleisti tai, kad žmogus nejaučia ar nesuvokia savo somatinių rizikos veiksnių įtakos sveikatai ir gali nepakankamai rūpintis šių rodiklių kontrole, todėl reikalingas geresnis pagalbos planavimas.
HbA1c koncentracija ir gyvenimo kokybė
Šis rodiklis atspindi glikemijos kontrolę. Gera glikemijos kontrolė sumažina diabeto komplikacijų tikimybę ir yra palanki sveikatai, tačiau gali reikšti ir tai, jog žmogus patiria su gyvensena susijusius sunkumus – jam gali tekti maitintis kitaip, nei norėtųsi, sekti cukraus kiekio
16 kraujyje rodiklius ir tinkamai vartoti vaistus arba insuliną, o šis režimo laikymasis gali sukelti psichologinį diskomfortą [4]. Žmogus gali jausti ir pasitenkinimą savimi, kad reikiamai rūpinasi savo sveikata. Gera glikemijos kontrolė taip pat atspindi ir parinkto gydymo režimo tinkamumą, ar vartojami vaistai tam žmogui yra efektyvūs, ar reikėtų skirti kitus vaistus arba gydymą insulinu.
Akinci ir kiti [14] nustatė, kad pacientai, kurių HbA1c koncentracija neviršija 7%, geriau
vertina savo gyvenimo kokybę, lyginant su tais, kurių šis rodiklis viršija 7%. Remiantis Camacho ir kitais [20], gera glikemijos kontrolė nulemia didesnį energingumą ir judrumą (fizinė gyvenimo kokybės sfera). Tačiau Huang, Hung [4], Sundaram ir kiti [21] sąsajos tarp HbA1c ir su sveikata
susijusios gyvenimo kokybės neaptiko. Şengül ir kiti [15] nežymius skirtumus nustatė lygindami 7-10% ir ≥7-10%, bei ≤7% ir ≥7-10% grupes, o Lloyd ir kiti [22] pastebėjo tik nežymų HbA1c ryšį su
gyvenimo kokybės vertinimais.
Kūno masės indeksas (KMI) ir gyvenimo kokybė
Remiantis Akinci ir kitų [14] tyrimo rezultatais, pacientai, kurių KMI < 24 kg/m2, geriau vertina savo diabeto būklę nei tie, kurių KMI ≥ 24 kg/m2
. Pacientai, kurių KMI > 30 kg/m2, neigiamai vertina fizinę gyvenimo kokybės sferą ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę apskritai [5, 9, 21]. Remiantis Sundaram ir kitų [21] tyrimo rezultatais, nutukimas neigiamai veikia ir fizinę, ir psichologinę gerovę, o pagal Hill-Briggs ir kitus [23] – ir socialinį funkcionavimą. Tačiau Şengül ir kitų [15], Mier ir kitų [24] atlikti tyrimai ryšio tarp KMI ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės nenustatė.
Diabeto komplikacijos ir gyvenimo kokybė
Komplikacijos neigiamai veikia fiziologinę organizmo būklę ir nulemia blogesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [6, 9, 20]. Dauguma tyrimų aptinka ryšį tarp esamų komplikacijų ir gyvenimo kokybės pablogėjimo [9, 13, 14, 16]. Pastebėta, kad daugiau komplikacijų, sunkesnė jų eiga yra susiję su neigiamu gyvenimo kokybės vertinimu [9, 10, 20, 22]. Tačiau Camacho ir kiti [20] nustatė, kad komplikacijos neigiamai veikia fizinę gyvenimo kokybės sritį, tačiau nenustatė ryšio su kitomis sritimis.
Nėra nustatyta vienareikšmiškų rezultatų, kurios diabeto komplikacijos labiau pablogina paciento gyvenimo kokybę. Şengül ir kitų [15] atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neuropatijos ar retinopatijos buvimas neigiamai įtakoja įvairius su sveikata susijusios gyvenimo kokybės rodiklius, lyginant su šių komplikacijų nebuvimu, tačiau nefropatijos buvimas ar nebuvimas neturi sąsajos su gyvenimo kokybės rodikliais. Aglinskienė [25] nustatė, kad pacientai, kuriems nustatyta neuropatija,
17 pasižymi blogesniu gyvenimo kokybės vertinimu nei neuropatijos neturintys pacientai. Lloyd ir kiti [22] nustatė neuropatijos neigiamą ryšį su gyvenimo kokybe, tačiau nerasta ryšio tarp gyvenimo kokybės ir retinopatijos ar nefropatijos. Huang, Hung [4] pastebėjo tendenciją, kad kuo didesnis komplikacijų skaičius, tuo blogiau vertinama gyvenimo kokybė, lyginant neturinčius komplikacijų, turinčius vieną, bei turinčius dvi ir daugiau komplikacijų.
2 tipo CD trukmė ir gyvenimo kokybė
Ilgesnė ligos trukmė didina tikimybę išsivystyti komplikacijoms, taip pat laikui bėgant sunkėja ligos našta. Kita vertus, ilgiau sergantys diabetu žmonės susitaiko su liga, geba geriau prisitaikyti prie jos psichologiškai, adaptuojasi prie gyvenimo būdo pokyčių.
Šį nevienareikšmį ligos trukmės ryšį su gyvenimo kokybe atskleidžia ir tyrimų rezultatai: ryšio nenustatyta Huang, Hung [4], Lašaitės ir kitų [17], Lloyd ir bendraautorių [22] atliktuose tyrimuose. Gautam ir kitų [13] tyrimas nustatė, kad pacientų, kurių ligos trukmė ilgesnė, gyvenimo kokybė daugumoje sferų prastesnė nei trumpiau sergančiųjų, tačiau nebuvo aptiktas bendros sveikatos ir psichinės sveikatos srityse. Tai patvirtina mintį, kad laikui bėgant prisitaikoma prie ligos, jos sukeltų gyvensenos pokyčių, todėl psichologinė gerovė nebeprastėja [13]. Atliktų tyrimų rezultatai nustatė ligos trukmės ryšį tik su fiziniu funkcionavimu, o tarp ligos trukmės ir kitų gyvenimo kokybės sričių ryšio neaptiko [15, 22, 24]. Remiantis Akinci ir kitų [14] tyrimo rezultatais, sergantieji trumpiau nei penkis metus geriau vertina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę nei ilgiau sergantys. Mikaliūkštienės ir kitų [16] tyrimas parodė, kad kuo ilgesnė diabeto trukmė, tuo prasčiau vertinama gyvenimo kokybė.
Jonsson ir kitų [11] tyrimo rezultai parodė, kad praėjus vieneriems metams nuo diagnozės, gyvenimo kokybės rodikliai nesiskyrė tarp sergančiųjų diabetu ir besiskiriančių pagal įvairius sociodemografinius rodiklius, tačiau praėjus aštuoneriems metams nuo ligos pradžios, aukštesnį išsilavinimą turtintys tiriamieji geriau vertino su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Panašios sąsajos pastebėtos ir su lytimi: vyrai ir moterys nesiskyrė pagal savo gyvenimo kokybės vertinimus, praėjus vieneriems metams nuo diagnozės, tačiau po aštuonerių metų moterys savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertino prasčiau nei vyrai [11].
Gydymo pobūdis ir gyvenimo kokybė
Andrzej ir kiti [26] atliko tyrimą, kuriame nustatyta, kad gyvenimo kokybę psichologiniu aspektu geriau vertina insulinu besigydantys pacientai, lyginant su besigydančiais tabletėmis, o somatinius ir aplinkos aspektus geriau vertina tie sergantieji, kurie gydosi tabletėmis. Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitame tyrime, o reguliari gliukozės koncentracijos patikra, pacientų mokymas
18 turėjo teigiamas sąsajas su pacientų gyvenimo kokybe [27]. Malaizijoje atliktas tyrimas parodė, kad pacientai, kurie gydėsi insulino terapija ir laikėsi griežtos gyvenimo būdo kontrolės, pasiekė gerų glikemijos kontrolės rezultatų, tačiau toks ligos valdymas galėjo pabloginti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [28]. Stewart ir kitų [29] atliktas tyrimas nustatė, kad geriau gyvenimo kokybę vertina tie pacientai, kurie nevartoja medikamentų [29]. Tai gali būti susiję su vaistų sukeliamomis nepageidaujamomis reakcijomis ir gydymo režimo laikymusi, ypač besigydantiems insulino terapija.
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu patiriamas diabeto distresas
Su diabetu susijęs distresas yra apibūdinamas kaip pacientų susirūpinimas ir kilę sunkumai dėl ligos kontrolės, aplinkinių palaikymo, emocinės naštos ir gydytojų priežūros. Dr. Fisher ir jo kolegos [30] nustatė, kad dauguma cukriniu diabetu sergančių pacientų patiria distresą dėl ligos ir jos kontrolės. Pacientams kyla nepatogumų dėl mitybos, fizinio aktyvumo palaikymo, gliukozės kiekio kraujyje monitoravimo bei vaistų vartojimo režimo laikymosi. Manoma, kad DD patiria nuo 18 iki 35 proc. sergančiųjų diabetu.
Islam ir kitų [31] atliktame tyrime nustatyta, kad su diabetu susijusio distreso nepatyrė ar patyrė nedidelį distresą 51,5 proc. tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD. 26,1 proc. tiriamųjų patyrė vidutinio stiprumo DD, o 22,4 proc. patyrė didelį distresą Šiame tyrime emociniai sunkumai, susiję su diabetu buvo dažniausiai tiriamųjų minimas DD aspektas [31]. Šie rezultatai panašūs į Shojaeezadeh ir kitų atlikto tyrimo rezultatus [32].
Atliktuose tyrimuose nustatyta teigiama koreliacija tarp DD balo ir cukrinio diabeto trukmės, taip pat tarp DD balo ir HbA1c lygio [33, 34, 35]. Dažniausiai DD simptomus patyrė pacientai, kurie ilgiau serga diabetu ir blogiau kontroliuoja ligą. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, gydymo pobūdis siejasi su patiriamu DD. Dažniausiai DD simptomus patyrė tie pacientai, kurie gydyti kombinuota terapija (peroraline terapija ir insulinu) [31, 36]. Nustatyta sąsaja tarp DD ir nutukimo, taip pat tarp DD ir diabeto komplikacijų buvimo [31]. Nustatytas ryšys tarp amžiaus ir DD simptomų, kuriuos dažniausiai patyrė 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės [31, 37].
Šiame tyrime naudota Diabeto distreso skalė (DDS, angl. Diabetes Distress Scale), kuri vertina emocinius sunkumus, susijusius su diabetu, su gydytoju susijusį distresą, su režimu susijusį distresą, su diabetu susijusį tarpasmeninį distresą, patirtus per vieną mėnesį. Tyrimo rezultatai gali padėti nustatyti diabeto labiausiai veikiamus distreso aspektus, padėti jų išvengti ar juos sukontroliuoti, atkreipiant dėmesį ir į DD sąsajas su kitais su sergančiaisiais ir liga susijusiais veiksniais.
19
TYRIMO METODAI
Tiriamieji
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU ligoninės Kauno klinikų Etikos komiteto leidimas (Nr. BEC – MF – 102) bei kiekvieno sutikusio dalyvauti tyrime paciento pasirašytas sutikimas. Visi pacientų duomenys buvo koduojami, kad būtų išsaugotas konfidencialumas.
Tyrime dalyvauti buvo pasiūlyta 200 sergančiųjų 2 tipo CD, kurie 2016 m. liepos – 2016 m. gruodžio mėnesiais gydėsi LSMU ligoninės Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje. Asmenims, kurių buvo sunki klinikinė būklė (apakimas, amputacija), sergantiems gretutinėmis nekontroliuojamomis lėtinėmis ar psichikos ligomis nebuvo siūloma dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvauti sutiko 112 (56%) sergančiųjų 2 tipo CD, iš jų 37 (33,0%) vyrai, 75 (67,0%) moterys. Tiriamųjų amžius buvo tarp 34 ir 79 metų, vidutinis amžius – 61,4±9,1 metai. Iš jų 12 (10,7%) turi pradinį arba nebaigtą vidurinį išsilavinimą, 64 (57,2%) – vidurinį, specialųjį vidurinį, 8 (7,1%) – nebaigtą aukštąjį ir 28 (25,0%) – aukštąjį išsilavinimą. Susituokę ar gyvena poroje 72 (64,3%) tiriamieji.
Tyrimo metodai
Visų tiriamųjų buvo paprašyta užpildyti klausimynus (gyvenimo kokybės klausimyną ir
diabeto distreso klausimyną). Duomenys apie tiriamųjų amžių, lytį, diabeto trukmę, HbA1c koncentraciją, diabeto komplikacijas, KMI, gydymo pobūdį buvo gauti iš pacientų medicininės dokumentacijos, o sociodemografiniai duomenys buvo paklausti pačių tiriamųjų.
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė įvertinta naudojant Su diabetu susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimyną (ADDQOL, angl. – Audit of Diabetes Dependent Quality of Life) [38] (priedas Nr. 1). Jis sukurtas dar 1990 metais, šiuo metu išverstas ir adaptuotas daugiau nei į 20 kalbų, į lietuvių kalbą išverstas ir adaptuotas pagal vertimo ir adaptavimo metodinius reikalavimus. ADDQOL klausimynas skirtas įvertinti bendrai gyvenimo kokybei ir skirtingoms gyvenimo sritims. Šį klausimyną sudaro 19 klausimų, kurie atspindi sergančiųjų diabetu požiūrį į šias gyvenimo sritis: laisvalaikio veiklą, darbą, keliones, atostogas, fizinę sveikatą, šeimyninį gyvenimą, santykius su draugais ir visuomeninį gyvenimą, artimus asmeninius santykius, intymų gyvenimą, fizinę išvaizdą, pasitikėjimą savimi, motyvaciją ką nors daryti, žmonių reakciją, nuojautą dėl ateities, finansinę situaciją, gyvenimo sąlygas, priklausymą nuo kitų, laisvę valgyti ir gerti. Sergantieji diabetu turi atsakyti, kaip su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritys pasikeistų, jei jie nesirgtų šia liga, taip pat įvertino įvairias gyvenimo sritis pagal svarbą. Skalės svyravo nuo –3 iki +1 (2 tipo CD poveikio įvertinimas) ir nuo 0 iki +3 (gyvenimo sričių svarbos įvertinimas) kiekvienai gyvenimo sričiai.
20 Bendras balas kiekvienai sričiai apskaičiuotas kaip diabeto poveikio ir gyvenimo sričių svarbos įvertinimų sandauga (intervalas nuo -9 iki +3). Žemesnis balas (mažėjant nuo +3 iki -9) atspindi su sveikata susijusią blogesnę gyvenimo kokybę tam tikroje gyvenimo srityje.
Diabeto distreso skalę (DDS, angl Diabetes Distress Scale, į lietuvių kalbą išverstas ir adaptuotas pagal vertimo ir adaptavimo metodinius reikalavimus) [39] (priedas Nr. 2) sudaro 17 teiginių. Kiekvienam teiginiui skalė svyruoja nuo 1 iki 6 (1 ir 2-nedidelė problema, 3 ir 4-vidutinė problema, 5 ir 6-didelė problema). Susumavus balus atitinkama tvarka, gaunamas keturių subskalių (emocinės naštos, su gydytojais susijusio distreso, su režimu susijusio distreso, tarpasmeninio distreso) diabeto distreso, patirto per pastarąjį mėnesį, įvertinimas.
Statistinė duomenų analizė
Tyrimo duomenys apdoroti ir statistinė analizė atlikta statistiniu paketu SPSS 21.0. Tyrime naudojamas statistinio reikšmingumo lygmuo, kai p ≤ 0,05. Kadangi, patikrinus skirstinius pagal Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Wilk kriterijus (1 lentelė), didžioji dauguma skirstinių neatitinka normaliojo skirstinio, tai duomenys pateikti kaip mediana ir kvartilės (25-a ir 75-a procentilės), kai kur dar ir vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, minimalios ir maksimalios reikšmės. Duomenų analizei taikyti statistiniai metodai ir kriterijai: Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Wilk kriterijai skirstinių atitikimui normaliajam skirstiniui patikrinti, neparametriniai Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis kriterijai nepriklausomų imčių palyginimui, Spearman koreliacijos koeficientas.
21
TYRIMO REZULTATAI
Skalių skirstiniai
Patikrinus emocinės būklės bei gyvenimo kokybės skalių skirstinius pagal Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Wilk kriterijus (1 lentelė), paaiškėjo, kad ne visi skirstiniai atitinka normalųjį skirstinį. Be to, šiame tyrime lyginamos imtys yra nedidelės, taigi statistinei duomenų analizei pasirinkti neparametriniai statistinės analizės kriterijai.
1 lentelė. Skalių skirstiniai pagal Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Wilk kriterijus
Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus (p reikšmė) Shapiro-Wilko kriterijus (p reikšmė)
ADDQoL, dabartinė gyvenimo kokybė 0,291 (<0,001) 0,838 (0,006)
ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD 0,237 (0,008) 0,843 (0,007)
ADDQoL, laisvalaikio veikla 0,299 (<0,001) 0,715 (<0,001) ADDQoL, darbinė veikla 0,323 (<0,001) 0,707 (<0,001)
ADDQoL, kelionės 0,223 (0,018) 0,861 (0,013)
ADDQoL, atostogos 0,211 (0,034) 0,813 (0,002)
ADDQoL, fizinis pajėgumas 0,165 (0,200) * 0,873 (0,020)
ADDQoL, gyvenimas su šeima ir giminėmis 0,317 (<0,001) 0,755 (<0,001)
ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas 0,289 (<0,001) 0,719 (<0,001) ADDQoL, artimas asmeninis ryšys 0,239 (0,008) 0,794 (0,001)
ADDQoL, lytinis gyvenimas 0,207 (0,041) 0,873 (0,020) ADDQoL, fizinė išvaizda 0,262 (0,002) 0,761 (<0,001)
ADDQoL, psitikėjimas savimi 0,241 (0,007) 0,783 (0,001)
22 ADDQoL, žmonių reakcija 0,430 (<0,001) 0,468 (<0,001)
ADDQoL, nuojauta dėl ateities 0,205 (0,043) 0,806 (0,002)
ADDQoL, finansinė situacija 0,221 (0,020) 0,815 (0,002)
ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0,300 (<0,001) 0,680 (<0,001)
ADDQoL, priklausymas nuo kitų 0,441 (<0,001) 0,581 (<0,001)
ADDQoL, laisvė valgyti 0,168 (0,196) * 0,904 (0,068) *
ADDQoL, laisvė gerti 0,286 (<0,001) 0,764 (<0,001)
DDS, emociniai sunkumai 0,154 (0,200) * 0,925 (0,157) * DDS, su gydytoju susijęs distresas 0,240 (0,007) 0,814 (0,002)
DDS, su režimu susijęs distresas 0,183 (0,112) * 0,924 (0,155) *
DDS, su diabetu susijęs interpersonalinis distresas 0,198 (0,060) 0,857 (0,011)
* normalusis pasiskirstymas
Tiriamųjų pasiskirstymas
Tiriamieji pagal cukrinio diabeto trukmę buvo suskirstyti į keturias grupes: iki 5 metų, 6 – 10 metų, 11 – 15 metų, 16 ir daugiau metų, o pagal KMI reikšmes buvo suskirstyti į tris grupes: KMI normalus (18,5 – 24,9 kg/m2), antsvoris (25 – 29,9 kg/m2), nutukimas (daugiau kaip 30 kg/m2) ( 2 lentelė).
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal 2 tipo CD trukmę ir kūno masės indeksą
Pasiskirstymas pagal CD trukmę, n (%)
Iki 5 metų 14 (12,5)
6 – 10 metų 26 (23,2)
11 – 15 metų 32 (28,6)
16 ir daugiau metų 40 (35,7) Pasiskirstymas pagal KMI, n (%) 18,5 – 24,9 kg/m2 6 (5,4)
25 – 29,9 kg/m2 30 (26,8)
Daugiau kaip 30 kg/m2 76 (67,8)
Pagal diabetinių komplikacijų skaičių tiriamieji suskirstyti į penkias grupes: neturinčius komplikacijų, turinčius vieną komplikaciją, turinčius dvi, tris ir keturias komplikacijas. Tyrime
23 nagrinėtos tik mikrokraujagyslinės komplikacijos (diabetinė retinopatija, neuropatija, nefropatija, angiopatija), nes jos yra išimtinai diabetinės komplikacijos, kuomet makrovaskuliarinės (širdies nepakankamumas, miokardo infarktas), nors susijusios su diabetu, tačiau nėra išimtinai diabetinės komplikacijos. Tiriamieji pagal 2 tipo CD gydymo pobūdį buvo suskirstyti į keturias grupes: gydomi insulinu, tabletėmis, insulinu ir tabletėmis. Tiriamųjų pasiskirstymas į grupes pagal cukrinio diabeto komplikacijų skaičių ir ligos gydymo pobūdį pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal cukrinio diabeto (CD) komplikacijų skaičių ir ligos gydymo pobūdį
Psiskirstymas pagal CD komplikacijų skaičių, n (%) Nėra komplikacijų 7 (6,3) Viena komplikacija 46 (41,1) Dvi komplikacijos 37 (33,0) Trys komplikacijos 18 (16,1) Keturios komplikacijos 4 (3,5) Pasiskirstymas pagal CD gydymo pobūdį,
n (%)
Insulinas 45 (40,2)
Tabletės 26 (23,2)
Insulinas + tabletės 41 (36,6)
Tiriamųjų HbA1c koncentracija buvo nuo 5,3% iki 13,8%, vidutinė reikšmė – 8,6±1,7%.
Remiantis glikemijos kontrolės rekomendacijomis, buvo laikoma, kad glikemijos kontrolė gera, kai HbA1c<7,0%, ir glikemijos kontrolė bloga, kai HbA1c>7,0% [40].
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu vyrų ir moterų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Tyrime dalyvavusių 2 tipo cukriniu diabetu sergančių vyrų ir moterų amžiaus skyrėsi statistiškai reikšmingai - šiame tyrime dalyvavusios moterys buvo vyresnės. Lyginant vyrų ir moterų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso subskalių vertinimus, nustatyta, kad 2 tipo CD sergančios moterys reikšmingai (p<0,040) blogiau vertina savo fizinę išvaizdą bei pasižymi mažesniu pasitikėjimu savimi nei vyrai. Kitų gyvenimo kokybės sričių bei diabeto distreso aspektų reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų, sergančių 2 tipo CD, nenustatyta (4 lentelė).
4 lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu vyrų ir moterų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
24 Mediana 25a – 75a procentilė Mediana 25a – 75a procentilė reikšmė Amžius, m 57,0 53,0–62,0 64,0 58,0-70,0 0,001 2 tipo CD trukmė, m 12,0 8,0-16,5 14,0 8,0-17,0 0,366 HbA1c koncentracija, % 8,6 8,0-10,4 8,5 7,5-9,2 0,152 ADDQoL, dabartinė gyvenimo kokybė 0 0-1,0 0 0-1,0 0,606
ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD
-2,0 -2,5-(-1,0) -2,0 -3,0-(-1,0) 0,487
ADDQoL, laisvalaikio veikla -1,0 -2,0-0 -2,0 -4,0-0 0,085 ADDQoL, darbinė veikla -2,0 -4,0-0 -2,0 -4,0-0 0,681
ADDQoL, kelionės -2,0 -4,0-0 -2,0 -4,0-(-1,0) 0,663
ADDQoL, atostogos -1,0 -2,0-0 -2,0 -4,0-(-1,0) 0,148 ADDQoL, fizinis pajėgumas -4,0 -4,0-(-2,0) -4,0 -4,0-(-2,0) 0,561
ADDQoL, gyvenimas su šeima ir giminėmis 0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,524 ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas 0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,490
ADDQoL, artimas asmeninis ryšys
0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,972
ADDQoL, lytinis gyvenimas -1,5 -2,25-0 -1,0 -2,0-0 0,653 ADDQoL, fizinė išvaizda -2,0 -2,0-0 -2,0 -4,0-(-1,0) 0,040
ADDQoL, pasitikėjimas savimi
0 -2,0-0 -2,0 -4,0-0 0,020
ADDQoL, motyvacija ką nors daryti
-2,0 -4,0-0 -2,0 -4,0-(-1,0) 0,236
ADDQoL, žmonių reakcija 0 0-0 0 0-0 0,053
ADDQoL, nuojauta dėl ateities
25 ADDQoL, finansinė situacija -2,0 -4,0-0 -2,0 -4,0-(-1,0) 0,737
ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,381
ADDQoL, priklausymas nuo kitų
0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,966
ADDQoL, laisvė valgyti -2,0 -4,0-(-2,0) -2,0 -4,0-(-2,0) 0,763
ADDQoL, laisvė gerti -2,0 -4,0-0 -1,0 -2,0-0 0,109
DDS, emociniai sunkumai 36,0 28,0-44,0 40,0 28,0-48,0 0,182 DDS, su gydytoju susijęs distresas 10,0 5,0-20,0 15,0 5,0-25,0 0,236 DDS, su režimu susijęs distresas 44,0 36,0-56,0 40,0 32,0-48,0 0,241 DDS, su diabetu susijęs interpersonalinis distresas 20,0 20,0-20,0 20,0 0-20,0 0,456
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pacientų, kurių glikemijos kontrolė gera (HbA1c<7,0%) ir kurių glikemijos kontrolė bloga (HbA1c>7,0%), gyvenimo kokybės ir diabeto distreso
palyginimas
Lyginant dviejų grupių, kurių glikemijos kontrolė gera (HbA1c<7,0%) ir kurių glikemijos kontrolė bloga (HbA1c>7,0%), gyvenimo kokybės ir diabeto distreso vertinimus, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (5 lentelė).
5 lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pacientų, kurių glikemijos kontrolė gera (HbA1c<7,0%) ir kurių glikemijos kontrolė bloga (HbA1c>7,0%), gyvenimo kokybės ir diabeto distreso
Gera glikemijos kontrolė (HbA1c<7,0%) (n=24)
Bloga glikemijos kontrolė (HbA1c>7,0%) (n=88) P reikšmė Mediana 25a – 75a procentilė Mediana 25a – 75a procentilė Amžius, m 62,0 53,0-70,0 61,5 56,0-68,0 0,975 2 tipo CD trukmė, m 15,5 9,0-17,75 13,0 8,0-16,0 0,441 HbA1c koncentracija, % 6,5 5,8-7,0 8,7 8,3-9,7 <0,001
26 ADDQoL, dabartinė
gyvenimo kokybė
0,5 0-1,0 0 0-1,0 0,596
ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD
-2,0 -3,0-(-1,0) -2,0 -2,0-(-1,0) 0,375
ADDQoL, laisvalaikio veikla -2,0 -4,0-0 -2,0 -4,0-0 0,719 ADDQoL, darbinė veikla -4,0 -4,0-0 -1,0 -4,0-0 0,281
ADDQoL, kelionės -1,5 -2,0-0 -2,0 -4,0-0 0,380
ADDQoL, atostogos -2,0 -4,0-0 -1,0 -4,0-0 0,896
ADDQoL, fizinis pajėgumas -4,0 -4,0-(-2,0) -4,0 -4,0-(-2,0) 0,911
ADDQoL, gyvenimas su šeima ir giminėmis 0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,227 ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas -1,0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,092
ADDQoL, artimas asmeninis ryšys
-2,0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,054
ADDQoL, lytinis gyvenimas -2,0 -3,5-(-1,0) -1,0 -2,0-0 0,195 ADDQoL, fizinė išvaizda -2,0 -3,75-(-1,0) -2,0 -4,0-(-1,0) 0,912
ADDQoL, psitikėjimas savimi -2,0 -3,75-0 -2,0 -4,0-0 0,797
ADDQoL, motyvacija ką nors daryti
-2,0 -4,0-(-2,0) -2,0 -4,0-0 0,338
ADDQoL, žmonių reakcija 0 0-0 0 0-0 0,290
ADDQoL, nuojauta dėl ateities
-2,0 -4,0-(-1,0) -2,0 -4,0-(-1,0) 0,612
ADDQoL, finansinė situacija -2,0 -3,5-(-1,25) -2,0 -4,0-0 0,695
ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0 -2,0-0 0 -2,0-0 0,507
ADDQoL, priklausymas nuo kitų
0 -2,75-0 0 -1,5-0 0,236
ADDQoL, laisvė valgyti -2,0 -4,0-(-2,0) -2,0 -4,0-(-2,0) 0,795
27 DDS, emociniai sunkumai 40,0 36,0-47,0 36,0 28,0-48,0 0,069 DDS, su gydytoju susijęs distresas 15,0 5,0-25,0 10,0 5,0-20,0 0,105 DDS, su režimu susijęs distresas 40,0 36,0-55,0 40,0 32,0-52,0 0,643 DDS, su diabetu susijęs interpersonalinis distresas 20,0 6,67-20,0 20,0 0-20,0 0,406
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingos ligos trukmės pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Lyginant skirtingos ligos trukmės sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pacientų gyvenimo kokybę ir diabeto distreso aspektus, nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų gyvenimo kokybės subskalėse: skiriasi kokia būtų gyvenimo kokybė, jei nesirgtų, laisvalaikio veikla, fizinis pajėgumas, priklausymas nuo kitų, laisvė valgyti, taip pat diabeto distreso emocinių sunkumų dėl diabeto subskalėje (6 lentelė).
6 lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingos ligos trukmės pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Sergantys 2CD <5 metus (n=14), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD 6-10 metų (n=26), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD 11-15 metų (n=32), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD >15 metų (n=40), mediana (25a – 75a procentilė) P reikšmė Amžius, m 58,0 (53,0-62,5) 56,0 (48,7-69,5) 59,5 (56,0-62,7) 67 (62,0-71,7) <0,001 2 tipo CD trukmė, m 4,0 (2,7-5,0) 8,0 (7,0-9,0) 13,0 (12,0-15,0) 18,0 (16,0-20,0) <0,001 HbA1c koncentracija, % 7,7 (7,2-8,8) 8,5 (7,6-8,8) 8,6 (8,0-9,5) 8,5 (7,0-9,6) 0,322 ADDQoL, dabartinė gyvenimo kokybė 0 (-1,0-1,0) 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0,547 ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD -2,0 (-2,0-(-1,0)) -2,0 (-2,0-(-1,0)) -2,0 (-3,0-(-2,0)) -2,0 (-2,7-(-1,0)) 0,036 ADDQoL, laisvalaikio veikla -1,0 (-2,5-0) 0 (-2,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,25)) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,023 ADDQoL, darbinė veikla -2,0 (-4,0-0) -1,0 (-4,0-0) -2,0 (-3,0-0) -4,0 (-7,7-(-1,0)) 0,581
28 ADDQoL, kelionės -1,5 (-2,0-0) -1,5 (-4,0-0) -2,0 (-2,0-(-1,0)) -2,0 (-4,0-(-0,2)) 0,729 ADDQoL, atostogos -1,0 (-3,5-0) -1,0 (-3,0-0) -1,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,289 ADDQoL, fizinis pajėgumas -4,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,7)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-3,0)) 0,007 ADDQoL, gyvenimas su šeima ir giminėmis 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,101 ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas -1,0 (-2,5-0) 0 (0-0) 0 (-1,7-0) -1,0 (-2,0-0) 0,248 ADDQoL, artimas asmeninis ryšys 0 (0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,469 ADDQoL, lytinis gyvenimas -1,0 (-2,0-0) -1,0 (-2,0-0) -1,0 (-2,2-0) -4,0 (-4,0-0) 0,609 ADDQoL, fizinė išvaizda -2,0 (-4,0-(-0,7)) -2,0 (-2,5-0) -2,0 (-3,7-(-1,0)) -2,0 (-4,0-(-2,0)) 0,196 ADDQoL, psitikėjimas savimi -1,0 (-4,0-0) -2,0 (-3,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,905 ADDQoL, motyvacija ką nors daryti -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-2,0)) 0,618 ADDQoL, žmonių reakcija 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0,593 ADDQoL, nuojauta dėl ateities -2,0 (-4,0-(-1,5)) -2,0 (-4,0-0) -3,0 (-4,0-(-1,2)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) 0,286 ADDQoL, finansinė situacija -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-2,5-0) -3,0 (-4,0-(-1,2)) -2,0 (-4,0-(-2,0)) 0,145 ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0 (0-0) 0 (-3,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,468 ADDQoL, priklausymas nuo kitų 0 (-2,25-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (-3,0-0) 0,006 ADDQoL, laisvė valgyti -2,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-(-0,7)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-(-1,2)) 0,026 ADDQoL, laisvė gerti -2,0 (-2,0-(-0,7)) -1,0 (-2,0-0) -2,0 (-3,5-(-0,2)) -1,0 (-2,0-0) 0,146 DDS, emociniai sunkumai 38,0 (34,0-44,0) 32,0 (23,0-40,0) 36,0 (29,0-54,0) 44,0 (33,0-52,0) 0,008 DDS, su gydytoju susijęs distresas 10,0 (5,0-21,2) 10,0 (5,0-25,0) 12,5 (5,0-20,0) 10,0 (5,0-20,0) 0,942 DDS, su režimu susijęs distresas 40 (28,0-44,0) 40,0 (36,0-57,0) 42,0 (36,0-56,0) 40 (29,0-48,0) 0,220 DDS, su diabetu susijęs interpersonalinis distresas 20,0 (0-28,3) 10,0 (0-20,0) 20,0 (0-25,0) 13,3 (0-20,0) 0,416
29
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingos kūno masės indekso pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Lyginant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingos kūno masės indekso pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso aspektus nustatytas tik vienas reikšmingas skirtumas gyvenimo kokybės laisvės gerti subskalėje (7 lentelė).
7 lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingos kūno masės indekso pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
KMI 18,5-24,9 kg/m2 (n=6), mediana (25a – 75a procentilė) KMI 25,0-29,9 kg/m2 (n=30), mediana (25a – 75a procentilė) KMI >30 kg/m2 (n=76), mediana (25a – 75a procentilė) P reikšmė Amžius, m 53,5 (51,0-57,7) 60,5 (53,0-73,0) 62,0 (57,0-68,0) 0,054 2 tipo CD trukmė, m 11,0 (4,7-16,2) 12,5 (8,7-16,0) 14,0 (8,0-17,7) 0,683 HbA1c koncentracija, % 9,0 (7,6-10,0) 8,7 (7,4-9,1) 8,3 (7,5-9,3) 0,642 ADDQoL, dabartinė gyvenimo kokybė 0 (-0,2-1,2) 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0,970 ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD
-2,0 (-3,0- (-1,0)) -2,0 (-2,0-(-1,0)) -2,0 (-3,0-(-1,0) 0,627
ADDQoL, laisvalaikio veikla
-2,0 (-3,7-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,936 ADDQoL, darbinė veikla 0 (-2,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,355 ADDQoL, kelionės -3,0 (-4,0-(-1,5)) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-,02)) 0,484 ADDQoL, atostogos -2,0 (-3,7-(-0,7)) -1,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,793 ADDQoL, fizinis pajėgumas -3,0 (-6,7-(-1,5) -2,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) 0,616 ADDQoL, gyvenimas su šeima ir giminėmis 0 (-0,75-0) 0 (0-0) 0 (-2,0-0) 0,226 ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas 0 (-3,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,966
ADDQoL, artimas asmeninis
ryšys 0 (-4,0-0) 0 (-3,0-0) 0 (-2,0-0) 0,464
ADDQoL, lytinis gyvenimas -2,0 (-4,0-(-1,0)) -2,0 (-2,0-0) -1,0 (-2,0-0) 0,248 ADDQoL, fizinė išvaizda -0,5 (-2,0-0) -2,0 (-4,0- (-1,0)) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,096 ADDQoL, psitikėjimas savimi -2,0 (-5,2-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,885 ADDQoL, motyvacija ką nors daryti -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,941 ADDQoL, žmonių reakcija 0 (-1,0-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0,931
30 ADDQoL, nuojauta dėl
ateities
-4,0 (-5,2-(-1,5) -2,0 (-4,0-(-1,0)) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,624 ADDQoL, finansinė situacija -2,0 (-2,5-(-1,5)) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,2)) 0,852 ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0 (-2,0-0) -2,0 (-3,0-0) 0 (-2,0-0) 0,075 ADDQoL, priklausymas nuo
kitų 0 (-5,2-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,819
ADDQoL, laisvė valgyti -4,0 (-9,0-(-3,5)) -3,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-(-2,0)) 0,069 ADDQoL, laisvė gerti -3,0 (-9,0-(-1,7)) -1,0 (-2,0-0) -1,0 (-2,0-0) 0,032
DDS, emociniai sunkumai 42,0 (34,0-79,0) 34,0 (28,0-45,0) 36,0 (32,0-48,0) 0,288 DDS, su gydytoju susijęs distresas 20,0 (8,7-28,7) 10,0 (5,0 -15,0) 10,5 (5,0-20,0) 0,381 DDS, su režimu susijęs distresas 42,0 (38,0-56,0) 38,0 (28,0-49,0) 40,0 (36,0-55,0) 0,413 DDS, su diabetu susijęs interpersonalinis distresas 10,0 (0-43,3) 20,0 (0-20,0) 20,0 (0-20,0) 0,890
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingai gydomų pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Lyginant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingo gydymo pobūdžio pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso aspektus nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas DDS interpersonalinio distreso subskalėje. Reikšmingai skyrėsi ir skirtingo gydymo pobūdžio pacientų ligos trukmė ir HbA1c koncentracija (8 lentelė).
8 lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu skirtingai gydomų pacientų gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Gydomi tabletėmis (n=26), mediana (25a – 75a procentilė) Gydomi insulinu (n=45), mediana (25a – 75a procentilė) Gydomi insulinu + tabletėmis (n=41), mediana (25a – 75a procentilė) P reikšmė Amžius, m 60,0 (55,0-67,0) 62,0 (55,0-69,5) 63,0 (56,0-69,0) 0,801 2 tipo CD trukmė, m 9,0 (5,0-14,0) 15,0 (8,5-18,0) 14,0 (12,0-17,0) 0,003 HbA1c koncentracija, % 7,7 (6,3-8,6) 8,5 (7,6-9,3) 8,9 (8,3-10,3) 0,001 ADDQoL, dabartinė gyvenimo kokybė 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0,383 ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD
-2,0 (-3,0-(-1,0)) -2,0 (-2,5-(-1,0)) -2,0 (-3,0-(-1,0)) 0,966
ADDQoL, laisvalaikio veikla
31 ADDQoL, darbinė veikla -3,0 (-4,0-0) 0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,621 ADDQoL, kelionės -1,0 (-2,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,5)) -2,0 (-4,0-0) 0,093 ADDQoL, atostogos -1,0 (-2,7-0) -2,0 (-2,0-0) -3,0 (-4,0-(-1,0)) 0,151 ADDQoL, fizinis pajėgumas -4,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) 0,705 ADDQoL, gyvenimas su šeima ir giminėmis 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,660 ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-1,5-0) 0,522 ADDQoL, artimas asmeninis ryšys -1,0 (-2,0-0) 0 (0-0) 0 (-2,0-0) 0,278 ADDQoL, lytinis gyvenimas -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-2,0-(-0,5)) -0,5 (-2,0-0) 0,620 ADDQoL, fizinė išvaizda -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-1,0)) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,811 ADDQoL, psitikėjimas savimi -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,589 ADDQoL, motyvacija ką nors daryti -2,0 (-4,0-0) -2 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) 0,786 ADDQoL, žmonių reakcija 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0,912 ADDQoL, nuojauta dėl ateities -2,0 (-4,0-(-1,5)) -2,0 (-4,0-(-0,5)) -2,0 (-4,0-(-1,0)) 0,536 ADDQoL, finansinė situacija -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0—1,5)) -2,0 (-4,0-0) 0,375 ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-2,0-0) 0,313 ADDQoL,
priklausymas nuo kitų 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (-2,0-0) 0,580 ADDQoL, laisvė
valgyti
-4,0 (-4,0-(-2,0)) -3,0 (-4,0-(-1,0)) -2,0 (-4,0-(-2,0)) 0,683 ADDQoL, laisvė gerti -2,0 (-4,0-(-1,0)) -1,0 (-2,0-0) -1,0 (-2,0-0) 0,152 DDS, emociniai sunkumai 36,0 (30,0-44,0) 36,0 (28,0-48,0) 36,0 (28,0-50,0) 0,872 DDS, su gydytoju susijęs distresas 15,0 (5,0-22,5) 10,0 (5,0-22,5)) 5,0 (5,0-20,0) 0,716 DDS, su režimu susijęs distresas 40,0 (32,0-56,0) 40,0 (28,0-50,0) 44,0 (36,0-56,0) 0,449 DDS, su diabetu susijęs interpersonalinis distresas 20,0 (0-20,0) 6,7 (0-20,0) 20,0 (6,7-26,7) 0,006
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pacientų, kuriems yra skirtingas diabetinių komplikacijų skaičius, gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Lyginant sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu, kuriems yra skirtingas diabetinių komplikacijų skaičius, gyvenimo kokybės bei diabeto distreso vertinimus, nustatyta bene daugiausiai statistiškai reikšmingų skirtumų. Tai skirtumai gyvenimo kokybės klausimyno darbinės veiklos, atostogų, draugystės ir socialinio gyvenimo, motyvacijos ką nors daryti, finansinės situacijos, gyvenimo sąlygų,
32 priklausymo nuo kitų subskalėse. Taip pat reikšmingai skyrėsi skirtingo komplikacijų skaičiaus pacientų ligos trukmė (9 lentelė).
9 lentelė. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu pacientų, kuriems yra skirtingas diabetinių komplikacijų skaičius, gyvenimo kokybės ir diabeto distreso palyginimas
Sergantys 2CD, kuriems nėra kompl. (n=7), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD, kuriems yra 1 kompl. (n=46), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD, kuriems yra 2 kompl. (n=37), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD, kuriems yra 3 kompl. (n=18), mediana (25a – 75a procentilė) Sergantys 2CD, kuriems yra 4 kompl. (n=4), mediana (25a – 75a procentilė) P reikšm ė Amžius, m 69,0 (56,0-73,0) 60,5 (54,0-67,0) 63,0 (54,0-69,5) 62,0 (58,2-70,2) 64,5 (59,0-69,2) 0,699 2 tipo CD trukmė, m 9,0 (6,0-16,0) 12,0 (7,7-15,0) 14,0 (8,0-18,0) 16,0 (12,7-19,0) 18,0 (7,5-22,5) 0,027 HbA1c koncentracija, % 7,5 (7,0-9,9) 8,7 (7,8-9,4) 8,0 (7,2-8,6) 8,7 (7,9-10,7) 8,6 (7,8-11,4) 0,152 ADDQoL, dabartinė gyvenimo kokybė 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 0 (0-1,0) 1,0 (0,25-1,0) 0,771 ADDQoL, gyvenimo kokybė, jei nesirgtų CD -2,0 3,0- (-2,0)) -2,0 (-2,2-(-1,0) -2,0 (2,5- (-1,0)) -2,0 (-2,2-(-1,7)) -2,0 (-3,0-(-0,2) 0,782 ADDQoL, laisvalaikio veikla -2,0 (-4,0-0) -1,5 (-2,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 4,5- (-1,0)) -1,0 (-4,7-(-0,2) 0,228 ADDQoL, darbinė veikla -6,5 (-9,0-0) 0 (-2,5-0) -2,0 (-4,0-0) -9,0 (-9,0-(-9,0)) -2,0 (-2,0-0) 0,027 ADDQoL, kelionės -1,0 (-4,0-0) -1,0 (-2,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,5) -2,0 (-4,5-(-1,0)) -1,5 (-3,5-(-0,2) 0,306 ADDQoL, atostogos -1,0 7,5- (-0,5)) -1,0 (-2,0-0) -2,0 (-4,0-(-1,0)) -4,0 (-8,2-(-1,0) -3,0 (-4,0-0) 0,035 ADDQoL, fizinis pajėgumas -2,0 (-4,0-0) -4,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-6,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-2,5) 0,625 ADDQoL, gyvenimas su šeima ir 0 (-2,0-0) 0 (-0,5-0) 0 (-2,0-0) 0 (-4,5-0) 0 (0-0) 0,114
33 giminėmis ADDQoL, draugystė ir socialinis gyvenimas -1,0 (-2,0-0) 0 (-1,2-0) 0 (-2,0-0) -1,5 (-2,5-0) 0 (0-0) 0,046 ADDQoL, artimas asmeninis ryšys -2,0 (-5,0-(-0,5)) 0 (-1,0-0) 0 (-2,0-0) 0 (-5,0-0) 0 (0-0) 0,091 ADDQoL, lytinis gyvenimas -2,0 2,0- (-1,0)) 0 (-2,0-0) -2,5 (-4,0-(-1,0)) -1,0 (-3,5-0) 0 (0-0) 0,083 ADDQoL, fizinė išvaizda -4,0 (-4,0-(-1,0)) -2,0 (-2,5-0) -2,0 4,0- (-1,0)) -2,0 (-4,0-(-1,7)) -3,0 (-4,0-(-1,2)) 0,289 ADDQoL, psitikėjimas savimi -2,0 (-4,0 –(-2,0)) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-0) -1,0 (-2,0-0) 0,544 ADDQoL, motyvacija ką nors daryti -4,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,5)) -4,0 (-4,5-(-2,0)) -3,0 (-4,0-(--05)) 0,022 ADDQoL, žmonių reakcija 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (-2,0-0) 0 (0-0) 0,451 ADDQoL, nuojauta dėl ateities -4,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-0,5)) -4,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-7,2-(-0,5)) 0,206 ADDQoL, finansinė situacija -2,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-0) -2,0 (-4,0-(-1,5)) -4,0 (-4,5-(-2,0)) -2,0 (-5,0-(-0,5)) 0,045 ADDQoL, gyvenimo sąlygos -2,0 (-4,0-0) 0 (-1,2-0) 0 (-2,0-0) -2,0 (-4,5-0) 0 (0-0) 0,014 ADDQoL, priklausymas nuo kitų 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (0-0) 0 (-4,5-0) -3,0 (-5,2-(-2,2)) 0,004 ADDQoL, laisvė valgyti -4,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-(-2,0)) -2,0 (-4,0-(-2,0)) -4,0 (-4,0-(-1,0)) -1,0 (-2,0-0) 0,261 ADDQoL, laisvė gerti -1,0 (-4,0-(-1,0)) -1,5 (-2,0-0) -1,0 (-2,0-0) -1,0 (-2,0-(-0,7)) -1,0 (-2,0-0) 0,609 DDS, emociniai sunkumai 40,0 (28,0-44,0) 36,0 (28,0-44,0) 40,0 (28,0-52,0) 40,0 (36,0-57,0) 34,0 (26,0-45,0) 0,218 DDS, su gydytoju susijęs distresas 10,0 (5,0-25,0) 15,0 (5,0-25,0) 5,0 (5,0-20,0) 10,0 (5,0-17,5) 5,0 (1,2-16,2) 0,611 DDS, su režimu susijęs distresas 36,0 (28,0-52,0) 40,0 (32,0-52,0) 40,0 (34,0-56,0) 42,0 (27,0-57,0) 40,0 (29,0-48,0) 0,874 DDS, su diabetu susijęs interpersonalini s distresas 20,0 (6,7-20,0) 20,0 (0-20,0) 13,3 (0-20,0) 20,0 (6,7-30,0) 10,0 (0-20,0) 0,517
34
Reikšmingos koreliacijos
Nustatytas silpnas teigiamas ryšys tarp 2 tipo CD sergančiųjų amžiaus ir gyvenimo kokybės artimo asmeninio ryšio, lytinio gyvenimo, finansinės situacijos, gyvenimo sąlygų, laisvės valgyti ir laisvės gerti aspektų. Silpnas neigiamas ryšys aptiktas tarp HbA1c lygio ir žmonių reakcijos subskalės ADDQoL klausimyne. Taip pat 2 tipo CD trukmė teigiamai siejosi su DDS klausimyno emocinių sunkumų dėl diabeto vertinimu bei neigiamai siejosi su gyvenimo kokybės klausimyno nuojautos dėl ateities subskalės vertinimu (10 lentelė).
10 lentelė. Nustatytos reikšmingos koreliacijos
Nustatytos reikšmingos koreliacijos r reikšmė p reikšmė
Amžius, m ADDQoL, artimas asmeninis ryšys 0,284 0,016
Amžius, m ADDQoL, lytinis gyvenimas 0,365 0,043
HbA1c koncentracija, % ADDQoL, žmonių reakcija -0,200 0,035
Amžius, m ADDQoL, finansinė situacija 0,217 0,022
Amžius, m ADDQoL, gyvenimo sąlygos 0,196 0,038
Amžius, m ADDQoL, laisvė valgyti 0,207 0,029
Amžius, m ADDQoL, laisvė gerti 0,227 0,016
2 tipo CD trukmė, m DDS, emociniai sunkumai 0,218 0,021
35
REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2 tipo CD sergančios moterys blogiau nei vyrai vertino tokius gyvenimo kokybės aspektus, kaip fizinę išvaizdą ir pasitikėjimą savimi, o skirtingos ligos trukmės pacientai skirtingai vertino tokius aspektus: kokia būtų gyvenimo kokybė, jei nesirgtų, laisvalaikio veikla, fizinis pajėgumas, priklausymas nuo kitų, laisvė valgyti, taip pat emociniai sunkumai dėl diabeto. Skirtingo kūno masės indekso 2 tipo CD sergantieji skirtingai vertino tik tokį gyvenimo kokybės aspektą, kaip laisvė gerti. Skirtingą skaičių diabeto komplikacijų turintys pacientai skirtingai vertino tokius gyvenimo kokybės aspektus, kaip darbinės veiklos, atostogų, draugystės ir socialinio gyvenimo, motyvacijos ką nors daryti, finansinės situacijos, gyvenimo sąlygų, priklausymo nuo kitų. Skirtingomis priemonėmis (tabletėmis, insulinu ar insulinu kartu su tabletėmis) gydomų 2 tipo CD pacientų skyrėsi tokie diabeto distreso aspektai, kaip interpersonalinis distresas, o skirtingos ligos trukmės pacientų tokie aspektai, kaip emocinės problemos dėl diabeto.
Tai, kad sergančių 2 tipo CD vyrų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė dažnai būna geresnė nei moterų, patvirtino kitų tyrimų rezultatai [5, 6, 9, 12, 13, 14, 15, 16]. Fisher ir kiti [37] sąsajų tarp lyties ir patiriamo diabeto distreso nenustatė.
Šiame tyrime nustatyta silpna neigiama sąsaja tarp HbA1c koncentracijos ir žmonių reakcijos. Panašu, kad blogesnė ligos kontrolė (didesnė HbA1c koncentracija), siejasi su daugiau patiriamų sunkumų dėl blogesnės aplinkinių reakcijos. Lyginant tyrimo rezultatus su kitų tyrėjų gautais rezultatais, pastebima tai, kad tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai, ir vieni tyrėjai analogišką ryšį pastebi, tačiau daugiau tyrimų šio ryšio neaptinka nei aptinka arba pastebi tik labai nežymias sąsajas [4, 14, 15, 20, 21, 22]. Šio tyrimo rezultatai įsilieja į gretas tų, kurie aptiko silpną koreliaciją tarp HbA1c koncentracijos ir subjektyvios gyvenimo kokybės (žmonių reakcijos) [15, 22]. Taigi, gali būti,
kad HbA1c koncentracija siejasi su gyvenimo kokybe. Atliktuose tyrimuose nustatyta teigiama
koreliacija tarp diabeto distreso balo ir glikozilinto hemoglobino koncentracijos [33, 34, 35]. Didesnį diabeto distresą patyrė pacientai, kurie blogiau kontroliavo glikemiją. Šiame tyrime tokių sąsajų nenustatyta.
Lyginant skirtingos ligos trukmės sergančiųjų 2 tipo CD pacientų gyvenimo kokybę ir diabeto distreso aspektus, nustatyta, kad tiriamiesiems, kurie 2 tipo CD serga ilgiau, ši liga gyvenimo kokybę blogina labiau nei trumpiau sergantiems pacientams. Šiame tyrime nustatytas ir teigiamas koreliacijos ryšys tarp CD trukmės ir emocinio diabeto distreso aspekto. Panašu, kad ilgėjant diabeto trukmei, kyla daugiau emocinių sunkumų dėl diabeto. Kiti mokslininkai taip pat rado sąsajų su kai kurių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių arba su sveikata susijusios bendros gyvenimo kokybės vertinimais
