LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
Medicinos studijų programa
INFUZOTERAPIJOS REIKŠMĖS PRIEŠ PLANINES IR SKUBIAS OPERACIJAS
Medicinos studijų programos baigiamasis magistro darbas
Parengė: LSMU MA MF VIk. 14gr. stud. Austėja Samajauskaitė
Darbo mokslinis vadovas: doc. dr. Artūras Kilda
LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinika
TURINYS
Psl. 1. DARBO SANTRAUKA...3 2. SUMMARY...4 3. PADĖKA...5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS...55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
6. SANTRUMPOS...6
7. SĄVOKOS...7
8. ĮVADAS...8
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI...9
10. LITERATŪROS APŽVALGA...10
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI...14
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...16
13. IŠVADOS...22
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...23
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS...24
DARBO SANTRAUKA
Autorius: Austėja Samajauskaitė
Darbo pavadinimas: ,,Infuzoterapijos reikšmės prieš planines ir skubias operacijas“
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti infuzoterapijos prieš planines ir skubias vaikų operacijas ypatumus vaikams,
gydomiems LSMUL Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų, kuriems buvo atliktos planinės ir skubios operacijos, pasiskirstymą
pagal amžių, lytį ir homeostazės rodiklius prieš operaciją. 2. Įvertinti subjektyvius ir objektyvius vaikų nusiskundimus bei infuzoterapijos įtaką vaiko būklei po operacijos. 3. Nustatyti infuzoterapijos reikšmę pooperaciniam vaikų žarnyno veiklos atsistatymui.
Metodika: Atliktas perspektyvinis tyrimas, kurio metu buvo tiriama LSMUL KK Vaikų chirurgijos
klinikoje stacionarizuotų vaikų homeostazės rodikliai prieš planinę ar skubią operaciją ir lyginti su homeostazės rodikliais pirmąją parą po operacijos. Vertinta infuzoterapijos reikšmė homeostazės rodikliams bei klinikinei būklei po operacijos. Atlikta statistinė analizė, naudojantis Microsoft Excel 2013 ir SPSS Statistics 22.0 programinėmis įrangomis. Nustatytas χ2 kriterijus hipotezėms apie požymių
priklausomybę tikrinti, skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p < 0,05.
Rezultatai: Planinei operacijai buvo stacionarizuota 40 vaikų (88,9 %) ir 5 vaikai (11,1 %),
stacionarizuoti skubos tvarka, 3-8 m. amžiaus buvo 22 vaikai (48,9 %), 9-17 m. amžiaus - 23 vaikai (51,1 %), buvo operuota 19 mergaičių (42,2 %) ir 26 berniukai (57,8 %). Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas dažniausiai išmatuotas ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje (3 – 6 m. amžiaus) - 3 tiriamiesiems (21,43 %), didžioji dalis vaikų teigė, kad skausmo nejautė prieš operaciją (35 tiriamieji (77,8 %)), didesnė negu 37 ºC arba lygi 37 ºC kūno temperatūra buvo išmatuota 5 vaikams (11,11 %). Skysčių balansas koreguotas 15 vaikų (33,3 %) su 500 ml 0,9 % izotoniniu natrio chlorido tirpalu.
Išvados: 1. Vaikų pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir homeostazės rodiklius prieš planines ir skubias
operacijas reikšmingai nesiskyrė. 2. Infuzoterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos arterinio kraujo spaudimo, širdies susitraukimų dažnio, kvėpavimo dažnio ir kūno temperatūros rodiklių pokyčiams po operacijos. 3. Infuzoterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų mitybai ir skysčių vartojimui, žarnyno peristaltikai bei tuštinimuisi ir/ar šlapinimuisi pirmą parą po operacijos.
Rekomendacijos: Nesant indikacijoms skysčių balanso korekcijai prieš operaciją, galima infuzoterapijos
netaikyti, nes organizmas, esant nesutrikusiai osmoreceptorių veiklai palaiko skysčių homeostazę ir kraujospūdį normos ribose, taip išvengiama su infuzoterapija susijusių nepageidaujamų reškinių.
SUMMARY
Author: Austėja Samajauskaitė
The title: ,,Infusion Therapy Meaning Before Elective and Urgent Surgery“
The aim: To analyze specifics of infusion therapy for children before elective and urgent surgery in
LSMUL KK Pediatric Surgery department.
Objectives: 1. To estimate preoperative children distribution by age, sex and measurements of
homeostasis. 2. To investigate subjective and objective complains by children and influence of infusion therapy on medical conditions. 3. To evaluate the influence of infusion therapy on postoperative recovering of bowel movements among children.
Methods and participants: During prospective study measurements of homeostasis before elective and
urgent surgery of LSMUL KK Pediatric Surgery department patiens were studied and compare with postoperative measurements of homeostasis at first twenty - four hours. Specifics of infusion therapy for measurements of homeostasis and for postoperative medical conditions were analyzed. Data were analyzed with Microsoft Excel 2013 and SPSS Statistics 22.0 statistics pack. Data were considered statistically significant with p < 0,05.
Results and conclusions: : 1. 40 children (88,9 %) were hospitalized for elective surgery and 5 children
(11,1 %) - for urgent surgery, 3 – 8 year old were 22 children (48,9 %), 9 – 17 year old - 23 children (51,1 %), 19 female (42,2 %) and 26 male (57,8 %). Higher systolic blood pressure frequently was at preschool age group (3 – 6 year old) – 3 respondents (21,43 %), most of children did not feel pain before operation (35 respondents (77,8 %)), higher than 37 ºC or equal to 37 ºC body temperature was measured at 5 patients (11,11 %). Fluid balance correction with 500 ml 0,9 % isotonic sodium chloride was applied to 15 patient (33,3 %).
Conclusions: 1. A preoperative children distribution by age, sex and measurements of homeostasis does
not have statistically significant differences. 2. Infusion therapy does not have statistically significant impact for postoperative changes of blood pressure, heart rate, breathing rate and body temperature. 3. Infusion therapy does not have statistically significant impact for diet and fluid consumption, bowel movements (p = 0,625) and passage and/ or urination (p = 0,137) at first twenty - four hours after surgery.
Recommendations: At situation without indications for preoperative fluid balace correction, infusion
therapy could be not applied, because the human body with appropriate action of osmoreceptors could maintain homeostasis of body fluid and normal blood pressure to avoid side effects of infusion therapy.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo moksliniam vadovui doc. dr. Artūrui Kildai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojams ir dėstytojams, Vaikų chirurgijos klinikos darbuotojams bei savo šeimai ir artimiesiems, studijų draugams, kurie palaikė medicinos studijų metais ir padėjo, pasidalino savo žiniomis berašant mokslinį darbą.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras, leidimo numeris – BEC – MF - 91, leidimo išdavimo data - 2017 11 24.
SANTRUMPOS
1. ADH - antidiuretinis hormonas (vazopresinas) 2. AKS - arterinis kraujo spaudimas
3. ANG - Ausų, nosies ir gerklės ligos 4. KD - kvėpavimo dažnis
5. LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 6. PI - pasikliautinas intervalas
7. ŠSD - širdies susitraukimų dažnis 8. VAS - vaizdinių analogų skalė
SĄVOKOS
Diastolinis arterinis kraujo spaudimas – minimalus arterinis spaudimas diastolės metu [24]. Homeostazė – organizmo vidaus terpės pusiausvyra [24].
Osmoreceptorius – receptorius, reaguojantis į osmosinio slėgio pokyčius, esantis vartų venos srityje ir pogumburyje [24].
Prieškrūvis - veninis pritekėjimas į širdį [9].
ĮVADAS
Skysčių terapijos tikslas yra palaikyti organizmo skysčių tūrio ir elektrolitų santykį normos ribose. Dažniausiai skysčių terapija skirstoma į dvi rūšis: palaikomoji skysčių terapija, kuri pakeičia kasdienį vandens ir elektrolitų netekimą per fiziologinius procesus (šlapinamasis, prakaitavimas, kvėpavimas ir tuštinimasis), kurie įprastomis sąlygomis palaiko homeostazę. Indikacijos palaikomajai skysčių terapijai priklauso nuo paciento klinikinės būklės ir paciento fiziologinio atsako pokyčių (pavyzdžiui, padidėjusios antidiuretinio hormono (ADH) sekrecijos). Papildančioji terapija koreguoja ūmų vandens ir elektrolitų netekimą, kuris pasireiškia sergant ar dėl fiziologinių sutrikimų [1].
Pooperacinė būklė, imobilizacija, vaistai (antidepresantai, antipsichotikai, opiatai), organizmo atsakas į skausmą, stresą ir nerimą sukelia nefiziologinį bei neadekvatų ADH sekrecijos padidėjimą, kuris sumažina šlapimo tūrį [2] ir sutrikdo organizmo skysčių balansą.
Palaikomajai skysčių terapijai rekomenduojama naudoti izototinius tirpalus (1B lygio rekomendacija). Hiponatremijos rizika didėja naudojant hipotoninius tirpalus, nes didina ADH sekreciją [1].
Pasaulio sveikatos organizacijos pediatrijos rekomendacijose nurodoma, kad vienas iš svarbiausių priešoperacinės priežiūros tikslų yra koreguoti bet kokį skysčių balanso sutrikimą. Taip pat būtina, kad 8 h iki operacijos, kurioje taikoma bendrinė anestezija, vaikas nevalgytų kieto maisto ir 2 h iki operacijos nevartotų skaidrių skysčių, 4 h iki operacijos - motinos pieno [3], siekiant sumažinti aspiracijos riziką per operaciją. Jeigu badavimo periodas užtrunka daugiau nei 6 h, rekomenduojama lašinti intraveninius skysčius, kurių sudėtyje yra gliukozės [3].
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Išanalizuoti infuzoterapijos prieš planines ir skubias vaikų operacijas ypatumus
vaikams, gydomiems LSMUL Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti vaikų, kuriems buvo atliktos planinės ir skubios operacijos, pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir homeostazės rodiklius prieš operaciją.
2. Įvertinti subjektyvius ir objektyvius vaikų nusiskundimus bei infuzoterapijos įtaką vaiko būklei po operacijos.
LITERATŪROS APŽVALGA
1. Atlikti tyrimai Lietuvoje
2007 m. buvo publikuotas mokslinis darbas, atliktas Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės (ANG) ligų klinikoje bei Kauno apskrities ligoninės ANG ligų skyriuje, tyrime buvo vertintas skysčių balanso poveikis skausmo intensyvumui po tonzilių pašalinimo operacijos. Tyrime dalyvavo 46 pacientai, iš kurių 25 buvo suaugę ir 21 - vaikas. Buvo vertintas ryklės skausmo intensyvumas (nustatytas naudojant vaizdinio atitikmens skalę (VAS)), infuzijos būdu į veną skirtų skysčių kiekis (operacijos metu ir po jos) bei kūno temperatūros dinamika. Rezultatų aptarime aprašyta, kad pacientai po operacijos nevalgo ir nevartoja skysčių, todėl reikalinga palaikyti organizmo skysčių balansą siekiant užtikrinti homeostazę ir sėkmingą pooperacinę eigą. Tyrimo rezultatai įrodė, kad ryklės skausmas susijęs su paciento skysčių balansu: pacientų, kuriems pasireiškė dehidracija, skausmo intensyvumo vertinimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei pacientų, kuriems skysčių balansas koreguotas infuzoterapija [4].
2. Infuzoterapijos pritaikymas praktikoje
Skysčių terapijos tikslas - palaikyti pakankamą cirkuliuojančio kraujo tūrį ir užtikrinti adekvačią audinių perfuziją [6]. ,,Racionali skysčių terapija gerina gydymo baigtį po didelių chirurginių intervencijų. Perioperacinei skysčių terapijai yra vartojami kristaloidų ir koloidų tirpalai bei jų deriniai. Nė viena iš tirpalų rūšių nėra pranašesnė už kitą, o nepageidaujamas poveikis labai priklauso nuo dozės“ [5]. Adekvatus skysčių balanso palaikymas greitina funkcijų atsistatymą ir trumpina stacionarizavimo laiką. Teigiama, kad kristaloidai vartojami audinių hidracijai, o koloidai - su tikslu padidinti kraujo tūrį. Kristaloidų tirpalai netinka kraujo tūrio atstatymui, kadangi šiuo tikslu jų reikėtų 3 - 4 kartus daugiau negu koloidų, didžioji dalis kristaloidų pereina į audinius ir sukelia tinimą, kuris lėtina žaizdų gijimą, nes trukdo mikrocirkuliacijai, perfuzijai ir oksigenacijai. Taip pat didelė dalis tirpalo kaupiasi žarnyno sienelėje ir gali sutrikdyti virškinamojo trakto funkciją, padidinti bakterijų migraciją iš žarnyno spindžio į sieneles ir sukelti dauginį organų disfunkcijos sindromą. Per didelis kiekis 0,9 % natrio chlorido (NaCl) tirpalo gali sukelti hiperchloreminę metabolinę acidozę, didelis chloridų kiekis kraujyje turi įtakos inkstų funkcijos sutrikimams išsivystyti [5]. Tačiau kristaloidų tirpalai yra rekomenduojami fiziologiniam skysčių balansui
užtikrinti ir fiziologinių procesų sukelto netekimo (padidėjęs drenažas, virškinamojo trakto sekretų netekimas, nejuntami nuostoliai) kompensacijai [6].
Po operacijos dauguma pacientų turi teigiamą skysčių ir natrio balansą, todėl tolesnė hiperhidracija didina pooperacinių komplikacijų, tokių kaip intersticinė edema, žarnyno edema, anastomozių nesandarumas, padidėjusią rizika ir didesnį mirštamumą [6].
Klinikinėje praktikoje kasdien susiduriama su rutininiu skysčių skyrimu visiems operaciniams pacientams, dažnai neįvertinami individualūs paciento poreikiai, nulemti bendros būklės sunkumo ir gretutinių ligų. Chirurginė operacinė trauma bei anestezijai vartojami medikamentai mažina efektyvų cirkuliuojančio kraujo tūrį. Šis sumažėjimas sukelia hipotenziją, infuzoterapija pasirenkama kaip pirmo pasirinkimo priemonė hemodinamikai koreguoti, nors širdies ir kraujagyslių funkcija paveikiama netiesiogiai [7].
Vienas iš pooperacinės priežiūros tikslų yra individualizuota infuzoterapija ir tęstinis išplėstinis monitoravimas. Dar nėra bendrai sutarta, kokią priemonę pasitelkti, norint įvertinti paciento organizmo atsaką į skysčių balanso korekciją. ,,Auksiniu standartu“ vertinti hemodinamiką yra laikoma plaučių arterijos kateterizacija, tačiau metodas netaikomas kasdieninėje praktikoje, nes yra brangus ir invazinis, susijęs su didesne komplikacijų rizika. 2016 m. atlikto tyrimo LSMUL KK Anesteziologijos skyriuje metu buvo vertintas trastorakalinės echokardiografijos prieinamumas pooperaciniu laikotarpiu ir nustatomi rodmenys, tinkami prognozuoti atsaką į infuzoterapiją pacientams po didžiųjų pilvo operacijų. Nustatyta, kad sistolinio tūrio padidėjimas mažiausiai 15 % laikytas teigiamu atsaku į infuzoterapiją [8].
3. Infuzoterapijos įtaka širdies darbui
Infuzoterapija kristaloidais turi įtakos širdies sistoliniam tūriui, tik jeigu iki infuzijos širdies raumuo nebūna pasiekęs maksimalios susitraukimo jėgos ir jeigu plazmos atskiedimas didina kraujo tūrį ir prieškrūvį. Tačiau išoriniai veiksniai (padidėjęs intratorakalinis slėgis atliekant dirbtinę ventiliaciją ar laparoskopijos metu) riboja prieškrūvį didėjant kraujo tūriu, todėl hemodinaminis atsakas į infuzoterapiją labai varijuoja [9].
Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas procentilių metodu pagal sudarytas normines lenteles. Normaliu AKS laikoma - sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo reikšmės, mažesnės nei 90 procentilė, vertinant pagal vaiko amžių, ūgį ir lytį [10].
4. Atlikti tyrimai užsienyje
2012 m. Čilėje publikuoto mokslinio tyrimo apie intraveninių skysčių terapijos įtaką vaikų pooperaciniam vėmimui po tonzilektomijos rezultatai parodė, kad intraoperacinis skysčių (šiuo atveju pasirinktas Ringerio laktatas) skyrimas žymiai sumažino pooperacinio vėmimo pasireiškimo dažnį pirmąsias 24 h po operacijos [11]. 2014 m. Turkijoje publikuotas klinikinis mokslinis darbas, kuriame aptariama priešoperacinės infuzoterapijos įtaka pooperaciniam pykinimui ir vėmimui po laparoskopinių cholecistektomijos operacijų. Šis tyrimo išvadose nurodoma, kad priešoperacinė infuzoterapija Ringerio laktatu statistiškai reikšmingai sumažino pooperacinį pykinimą ir vėmimą 8 h ir 12 h po operacijos [12].
5. Skysčių balanso sutrikimai
Pagrindinė žmogaus organizmo sudėtinė dalis yra vanduo, vaikų organizme vanduo sudaro 75 – 80 % kūno masės, palyginus su suaugusiųjų – 60 – 70 %. Todėl vaiko organizme, ypatingai hospitalizuotų naujagimių ir kūdikių, labai greitai išsivysto skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimai, infuzoterapija laikoma kertine gydymo ašimi šioje populiacijoje [13]. Ūmus gastroenteritas yra dažniausia vaikų dehitratacijos priežastis [14]. Per ilgas badavimo laikas prieš operaciją yra dažna problema, ypač didžiosiose ligoninėse ir sukelia troškulį, alkį, didina nerimą ir mieguistumą. Netgi išsivysčiusiose valstybėse kaip Junginėse Amerikos Valstijose per ilgas badavimo laikas yra didelė problema, pavyzdžiui, skysčių nevartojimo laikas iki operacijos buvo 12 h, kieto maisto - ilgiau negu 14 h [15]. Per ilgas badavimo laikas taip pat turi įtakos išsivystyti galvos skausmui, dehidratacijai, hipoglikemijai, prailgina atsibudimo laiką po anestezijos ir blogina paciento išeitis po operacijos [16]. Japonijoje skysčių ir elektrolitų balansui palaikyti naudojami intraveniniai tirpalai, taip prailginant badavimo laiką iki operacijos [17].
Skysčių ir elektrolitų balanso sutrikimai turi įtakos ir pogumburio atsako į stresą reguliavimui. Ryški hipernatremija didina nerimą ir baimės jausmą, tačiau pastebėta, kad nedidelė hipernatremija mažina su nerimu susijusį elgesį ir gerina socialinį bendravimą [18].
Vienas iš priešoperacinės priežiūros tikslų yra skysčių balanso palaikymas, nes hiperhidracija susijusi su didesniu mirštamumu, o multicentrinės Danijos studijos parodė, kad intraoperacinis skysčių ribojimas, nepriklausomai nuo priešoperacinės ar pooperacinės skysčių korekcijos, perpus sumažino
pooperacinių komplikacijų riziką. Didelis kristaloidų skyrimas pirmą pooperacinę parą susijęs su pooperacinio žarnų nepraeinamumo išsivystymu ir ilgesniu stacionarizavimo laikotarpiu [19].
6. Skysčių balanso korekcija
Pagal rekomendacijas nurodoma, kad hospitalizuotų vaikų skysčių terapijoje saugiau naudoti izotoninius tirpalus, nes hipotoniniai tirpalai yra susiję su didesne hiponatremijos išsivystymo rizika [20]. Hiponatremija pasireiškia kaip centrinės nervų sistemos simptomai (letargija, sudirginimu ir traukuliais). Simptominės hiponatremijos rizika yra didesnė vaikams negu suaugusiems [21]. Kitose studijose informacija papildyta - intraveniškai skiriami hipotoniniai tirpalai nedidina vaikų su hospitalizavimu susijusios hiponatremijos išsivystymo rizikos, jeigu inkstų funkcija yra nesutrikusi [22]. Teigiamas skysčių balansas yra dažna problema kritinių būklių pacientams pediatrijoje. Todėl siūloma, po gyvybę gelbstinčios infuzoterapijos ir hemodinamikos stabilizavimo taikyti infuzoterapiją tik esant indikacijoms siekiant pagerinti pacientų išeitis [23].
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. kovo mėn. LSMUL KK Vaikų chirurgijos klinikoje. LSMU Bioetikos centro pritarimas tyrimui atlikti Nr. BEC – MF - 91 gautas 2017 11 24. Tiriamųjų atranka buvo vykdoma pasirenkant jaunesnius nei 18 m. amžiaus pacientus, stacionarizuotus LSMUL KK Vaikų chirurgijos skyriuje. Renkami pacientų duomenys buvo surašomi į anketas (priedas
Nr. 1), gavus rašytinį tėvų ir pacientų sutikimą tyrimui atlikti. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrinamas,
nes tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebuvo renkami. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti.
Tyrimo instrumentas - anoniminė anketa. Anketose buvo renkami šie pacientų duomenys: operacijos rūšis (planinė ar skubi), amžius, lytis, stacionarizavimo trukmė prieš operaciją, arterinis kraujo spaudimas (AKS) prieš operaciją, širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) prieš operaciją, kvėpavimo dažnis (KD) prieš operaciją, skausmo įvertinimas balais nuo 1 iki 10 prieš operaciją, kūno temperatūra prieš operaciją, ar buvo taikoma infuzoterapija, arterinis kraujo spaudimas (AKS) po operacijos, širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) po operacijos, kvėpavimo dažnis (KD) po operacijos, skausmo įvertinimas balais nuo 1 iki 10 po operacijos, kūno temperatūra po operacijos, paciento aktyvumas po operacijos, mitybos režimas (ar valgo, vartoja skysčius) po operacijos, ar tuštinasi, šlapinasi po operacijos, įvertinama žarnyno peristaltika po operacijos, atliekama pilvo apčiuopa po operacijos, prašoma paciento įvertinti, kaip jaučiasi pagal vaizdinių analogų skalę (VAS), pažymimas laikas, kada po operacijos pildoma anketa. Šiuo atveju vaikų kraujospūdžio vertinimas nėra absoliučiai tikslus, kadangi vaikų AKS normos nustatomos procentilių metodu. Vaikų kraujospūdžio reikšmės buvo lygintos su vaikų kraujospūdžio normomis pagal amžių (1 lentelė).
1 lentelė. Vaikų kraujospūdžio normos (Kėvalas R. Urgentika pediatrijoje. Indigo print, 2015)
Aut. R. Kėvalas
Amžius Sistolinis kraujo spaudimas
(mmHg)
Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg)n Ikimokyklinio amžiaus (2 -6m.) 95- 105 53- 66 Mokyklinio amžiaus (7 - 9m.) 97- 112 57- 71 Paauglys (10 - 18m.) 112- 128 66- 80
Taip pat pacientai prieš operaciją vertino jaučiamą skausmą balais nuo 1 iki 10, kai 1 balas reiškia, kad skausmo nejaučia, 10 balų - jaučiamas skausmas nepakeliamas. Pacientams nuo 3 iki 7 m. amžiaus skausmas vertintas pasitelkus Wong - Baker veidukų skalę, vyresni nei 7 m. vaikai skausmą vertino pagal vaizdinių analogų skalę (VAS). Siekiant geriau suprasti, kaip vaikai jautėsi po operacijų pirmą parą, buvo paprašyta, kad vaikas parodytų geriausiai buvusią nuotaiką atspindintį paveikslėlį. Paveikslėliuose buvo pavaizduoti veidukai su įvairiomis nuotaikomis (1 pav.).
1 pav. Veidukai paciento nuotaikai pažymėti (prieiga per internetą:
https://www.balticessentials.com/blogs/news/127588291-pain-management-for-kids-with-baltic-essentials-amber [žiūrėta 2017m. rugsėjo 2d.]
Aut. Abby Logiste
Kiekvienas veidukas buvo įvertintas balu: 1- labai gera nuotaika (labai linksmas), 2- gera nuotaika, 3- patenkinama nuotaika, 4- nepatenkinama nuotaika, 5- bloga nuotaika, 6- labai bloga nuotaika (labai liūdnas ir verkia).
Tyrimo objektas - infuzoterapijos prieš planines ir skubias vaikų operacijas ypatumai vaikams, gydomiems LSMUL Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje.
Duomenų analizės metodai- atlikta statistinė anketų duomenų analizė, naudojantis Microsoft Excel 2013 ir SPSS Statistics 22.0 programinėmis įrangomis. Duomenys analizuojami aprašomosios statistikos metodu ir tikrinamos hipotezės apie požymių priklausomumą. Nustatytas χ2 kriterijus hipotezėms apie požymių priklausomybę tikrinti, skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai p < 0,05, hipotezėms apie dviejų požymių priklausomybę buvo skaičiuotas z kriterijus, taip pat skaičiuoti ir vertinti pasikliautinieji intervalai (PI).
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
1. Tiriamųjų pasiskirstymas
Tyrime dalyvavo iš viso 45 pacientai, gydomi LSMUL KK Vaikų chirurgijos skyriuje. 40 pacientų (88,9 %) buvo stacionarizuoti planinei operacijai, 5 pacientai (11,1 %) buvo stacionarizuoti skubos tvarka. Visi tiriamieji apklausti pirmą parą prieš operaciją ir pirmą parą po operacijos. Respondentų amžius svyravo nuo 3 iki 17 metų, amžiaus vidurkis - 9,22 (standartinė paklaida ± 0,59). Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: 3 – 8 m. 22 vaikai (48,9 %) ir 9 – 17 m. 23 vaikai (51,1 %). Tyrime buvo apklausta 19 mergaičių ir 26 berniukai (2 pav.).
Mergaitės Berniukai 0 5 10 15 20 25 30 19 26
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
2. Tiriamųjų klinikiniai duomenys prieš operaciją
Respondentų sistolinio AKS prieš operaciją didžiausia išmatuota reikšmė buvo 120 mmHg, mažiausia reikšmė – 88 mmHg. Sistolinio AKS prieš operaciją reikšmių vidurkis buvo 107,20 mmHg (standartinė paklaida ± 1,26). Diastolinio AKS prieš operaciją didžiausia reikšmė buvo 92 mmHg, mažiausia – 50 mmHg. Diastolinio AKS reikšmių vidurkis buvo 70 mmHg (standartinė paklaida ± 1,32). Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas ikimokyklinio amžiaus tiriamųjų grupėje (3 - 6m. amžiaus) buvo išmatuotas 3 tiriamiesiems (21,43 %). Mokyklinio amžiaus tiriamųjų grupėje (7 – 9 m. amžiaus) padidėjęs sistolinis AKS buvo išmatuotas 1 tiriamajam (9,09 %). Tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus
vienam tiriamajam. Paauglių amžiaus grupėje (nuo 10 m. amžiaus) padidėjęs sistolinis AKS nebuvo išmatuotas nė vienam tiriamajam, sistolinio AKS hipotenzija (< 90 mmHg) nebuvo nustatyta nė vienam pacientui.
Pacientų širdies susitraukimų dažnio prieš operaciją didžiausia suskaičiuota reikšmė buvo 120 kartų per minutę (k./min.), mažiausia reikšmė- 72 k./min. ŠSD reikšmių vidurkis buvo 90,40 k./min. (standartinė paklaida ± 1,69). Visų tiriamųjų ŠSD lyginant su bendrosiomis normomis pagal amžių buvo normos ribose.
Pirmą parą prieš operaciją didžiausias suskaičiuotas tiriamojo kvėpavimo dažnis buvo 28 k./min., mažiausias – 14 k./min. KD prieš operaciją reikšmių vidurkis buvo 19,82 k./min. (standartinė paklaida ± 0,63). Visų respondentų KD lyginant su bendrosiomis normomis pagal amžių buvo normos ribose.
Kad skausmo nejautė prieš operaciją, teigė dauguma tiriamųjų - 35 respondentai (77,8 %),. Netgi 3 tiriamieji (6,7 %) savo skausmo pojūtį įvertino 10 balų (kai jaučiamas nepakeliamas skausmas) (3 pav.).
77.78% 6.67%
4.44% 4.44%6.67%
1 3 4 5 10
3 pav. Tiriamųjų skausmo įvertinimo balais prieš operaciją pasiskirstymas
Pirmą parą prieš operaciją buvo matuota pacientų kūno temperatūra. Aukščiausia išmatuota kūno temperatūra buvo 37,2 ºC, žemiausia - 35,9 ºC, matuotų kūno temperatūrų rodiklių vidurkis buvo 36,5 ºC (standartinė paklaida ± 0,1). Aukštesnė negu 37 ºC arba lygi 37 ºC kūno temperatūra buvo išmatuota 5 tiriamiesiems (11,11 %).
3. Infuzoterapijos taikymas
Infuzoterapija prieš operaciją buvo taikoma 15 tiriamųjų (33,3 %), 30 tiriamųjų (66,7 %) infuzoterapija nebuvo taikyta Visais atvejais infuzoterapijai buvo pasirinkta 500ml 0,9% izotoninis NaCl tirpalas. Skubios operacijos atveju, infuzoterapija prieš operaciją skirta visiems pacientams. Prieš planinę operaciją infuzoterapija buvo skirta 10 tiriamųjų (25 %), infuzoterapija neskirta 30 tiriamųjų (75 %).
4. Tiriamųjų klinikiniai duomenys po operacijos ir infuzoterapijos įtaka homeostazės rodikliams
Tiriamųjų sistolinio AKS pirmą parą po operacijos didžiausia išmatuota reikšmė buvo 126 mmHg, mažiausia reikšmė – 90 mmHg. Sistolinio AKS po operacijos reikšmių vidurkis buvo 104,80 mmHg (standartinė paklaida ± 1,29). Diastolinio AKS po operacijos didžiausia reikšmė buvo 92 mmHg, mažiausia – 60 mmHg. Diastolinio AKS reikšmių vidurkis buvo 74,44 mmHg (standartinė paklaida ± 1,22). Taip pat vaikų kraujospūdžio reikšmės po operacijos buvo lygintos su vaikų kraujospūdžio normomis pagal amžių (1 lentelė). Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas ikimokyklinio amžiaus tiriamųjų grupėje (3 – 6 m. amžiaus) buvo išmatuotas 3 tiriamiesiems (21,43 %). Mokyklinio amžiaus tiriamųjų grupėje (7 – 9 m. amžiaus) padidėjęs sistolinis AKS buvo išmatuotas 2 tiriamiesiesms (18,18 %). Tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus tiriamųjų grupėje sistolinio kraujospūdžio hipotenzija (< 70 + (2 x metai) mmHg) po operacijos nebuvo nustatyta nė vienam tiriamajam. Paauglių amžiaus grupėje (nuo 10 m. amžiaus) padidėjęs sistolinis AKS po operacijos nebuvo išmatuotas nė vienam tiriamajam, sistolinio AKS hipotenzija (< 90 mmHg) po operacijos nebuvo nustatyta nė vienam pacientui.
AKS pokyčių vidurkiai pagal amžių nuo infuzoterapijos skyrimo (PI 0,65; 5,99) ar infuzoterapijos neskyrimo (PI -4,00; 5,33) statistiškai reikšmingai nepriklausė.
Esant osmosinio slėgio homeostazės sutrikimui, į osmosinio slėgio pokyčius reaguoja labai jautrūs osmoreceptoriai, elektrinis receptorių dirginimas pogumburio viršreginio ir skilvelio pakraščio branduoliuose sukelia ADH (vazopresino) sintezę ir išsiskyrimą, jaučiamas troškulio jausmas. Ilgas badavimo laikas prieš operaciją didina ADH sekreciją į kraujotaką. Padidėjusi ADH koncentracija kraujyje didina vandens reabsorbciją inkstų distaliniuose ir surenkamuosiuose vamzdeliuose, taip didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, daugelyje kraujagyslių ADH sukelia vzazokonstrikciją, taip yra didinamas
ir esant badavimo ir skysčių nevartojimo sąlygoms prieš operaciją. Nesant indikacijoms skysčių balanso korekcijai prieš operaciją, galima infuzoterapijos netaikyti, nes organizmas, esant nesutrikusiai osmoreceptorių veiklai palaiko skysčių homeostazę ir kraujospūdį normos ribose ir taip išvengiama su infuzoterapija susijusių nepageidaujamų reškinių.
Tiriamųjų po operacijos ŠSD didžiausia suskaičiuota reikšmė buvo 130 kartų per minutę (k./min.), mažiausia reikšmė – 60 k./min. ŠSD reikšmių vidurkis buvo 85,64 k./min. (standartinė paklaida ± 1,91).
ŠSD pokyčių vidurkiai pagal amžių nuo infuzoterapijos skyrimo (PI –2,50; 12,00) ar infuzoterapijos neskyrimo (PI 0,37; 9,48) statistiškai reikšmingai nepriklausė.
Didžiausia suskaičiuota KD reikšmė po operacijos buvo 28 k./min., mažiausia – 12 k./min. KD po operacijos reikšmių vidurkis buvo 19,47 k./min. (standartinė paklaida ± 0,56). Visų respondentų kvėpavimo dažnis lyginant su bendrosiomis normomis pagal amžių buvo normos ribose.
KD pokyčių vidurkiai pagal amžių nuo infuzoterapijos skyrimo (PI –2,80; 1,78) ar infuzoterapijos neskyrimo (PI -0,54; 2,45) statistiškai reikšmingai nepriklausė.
Pirmą parą po operacijos didžioji dauguma vaikų - 35 tiriamieji (77,8 %) teigė, kad visai nejautė skausmo (1 balas). Labai stiprų, nepakeliamą skausmą (10 balų) jautė vienas tiriamasis (2,2 %) (4 pav.).
76.19% 7.14%
7.14%
4.76%2.38%2.38%
1 3 4 5 6 10
4 pav. Tiriamųjų skausmo įvertinimo balais po operacijos pasiskirstymas
Šiame tyrime gauti rezultatai buvo palyginti su 2007m. publikuotu tyrimu, atliktu Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies ir gerklės (ANG) klinikoje bei Kauno apskrities ligoninės ANG ligų skyriuje, kuriame buvo vertintas skysčių balanso poveikis skausmo intensyvumui po tonzilių pašalinimo
pacientų, kuriems pasireiškė dehidracija, skausmo intensyvumo vertinimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis, nei pacientų, kuriems skysčių balansas koreguotas infuzoterapija [4]. LSMUL KK Vaikų chirurgijos skyriuje atliktas tyrimas parodė, kad skausmo vertinimo balais pokyčių vidurkiai nuo infuzoterapijos skyrimo (PI –1,30; 0,13) ar infuzoterapijos neskyrimo (PI 0,01; 3,56) statistiškai reikšmingai nepriklausė.
Po operacijos pirmą parą buvo matuota tiriamųjų kūno temperatūra. Aukščiausia išmatuota kūno temperatūra buvo 37,2 ºC, žemiausia - 35,9 ºC, matuotų kūno temperatūrų rodiklių vidurkis buvo 36,6 ºC (standartinė paklaida ± 0,1). Aukštesnė negu 37 ºC arba lygi 37 ºC kūno temperatūra buvo išmatuota 6 tiriamiesiems (13,13 %).
Kūno temperatūros pokyčių vidurkiai nuo infuzoterapijos skyrimo (PI -0,29; -0,02) ar infuzoterapijos neskyrimo (PI -0,07; 0,15) statistiškai reikšmingai nepriklausė.
Taip pat buvo vertinamas aktyvumas pirmą parą po operacijos. Buvo klausiama vaikų tėvų arba vaikų ir stebima, ar pacientas galėjo atsikelti, atsisėsti, ar gulėjo lovoje. 27 tiriamųjų (60 %) (iš jų 14 (73,7 %) mergaičių ir 13 (50 %) berniukų) aktyvumas buvo vertintas neigiamai- pacientai gulėjo lovoje. Aktyvių tiriamųjų, kurie atsikėlė, atsisėdo buvo 18 (40 %) (iš jų 5 (26,3 %) mergaitės ir 13 (50 %) berniukų). Infuzoterapija statistiškai reikšmingos įtakos aktyvumui pirmą parą po operacijos neturėjo (p = 0,417).
Buvo vertinama mityba pirmą parą po operacijos ir klausiama, ar pacientas valgė ir gėrė skysčius. Didžioji dauguma tiriamųjų (42 (93,9 %)) į klausimą atsakė teigiamai, kad jau valgė ar vartojo skysčius. 3 tiriamieji (6,7 %) į klausimą atsakė neigiamai, kad nevalgė ir nevartojo skysčių. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų mitybos pirmą parą po operacijos nebuvo (p = 0,787). Infuzoterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų mitybai ir skysčių vartojimui pirmą parą po operacijos.
Buvo klausiama, ar tiriamieji tuštinosi ir/ar šlapinosi pirmą parą po operacijos. 41 tiriamasis (91,1 %) teigė, jog tuštinosi ir/ar šlapinosi pirmą parą po operacijos, 4 tiriamieji (8,9 %) į klausimą atsakė neigiamai. Tuštinimasis ir/ar šlapinimasis statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo tiriamojo lyties (p = 1,934) bei nuo tiriamojo amžiaus (p = 1,198). Infuzoterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų tuštinimuisi ir/ar šlapinimuisi pirmą parą po operacijos (p = 0,137).
Visiems tiriamiesiems auskultuojant pilvą buvo girdima peristaltika. Buvo atlikta pilvo apčiuopa, 36 tiriamųjų (80 %) (iš jų 17 mergaičių ir 19 berniukų) pilvas buvo minkštas, 9 tiriamųjų (20 %) ( iš jų 2 mergaičių ir 7 berniukų) pilvo raumenys buvo įtempti. Pilvo raumenų įtempimas statistiškai nepriklausė nuo lyties (p = 1,845) bei nuo infuzoterapijos taikymo (p = 0,625). Taip pat nebuvo statistiškai reikšmingo
Klausiant, kaip pacientas jaučiasi, pirmą veiduką (labai linksmas) nurodė daugiausiai apklaustųjų 36 (80 %), 2 veiduką (gera nuotaika) nurodė 3 tiriamieji (6,7 %), 3 veiduką (patenkinama nuotaika)- 3 tiriamieji (6,7 %), 4 veiduką (nepatenkinama nuotaika) - 1 (2,2 %) ir 6 veiduką (labai bloga nuotaika) - 2 tiriamieji (4,4 %). Veiduko su pavaizduota bloga nuotaika neparodė nė vienas tiriamasis. Statistiškai reikšmingo skirtumas tarp mergaičių ir berniukų parodytų nuotaiką po operacijos apibūdinančių veidukų nebuvo nustatytas (p = 0,364). Tačiau buvo stebėta, kad tiriamieji nuo 3 iki 8 metų amžiaus parodė geresnę nuotaiką apibūdinančius veidukus (1 - 3 veidukai), negu vyresni tiriamieji (9 – 17 m. amžiaus), kurie dažniau nurodė blogesnę nuotaiką apibūdinančius veidukus (4 - 5 veidukai) (p = 6,425). Infuzoterapijos skyrimas neturėjo statistiškai reikšmingo skirtumo veiduko, apibūdinančio nuotaiką, parodymui.
IŠVADOS
1. Vaikų pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir homeostazės rodiklius prieš planines ir skubias operacijas reikšmingai nesiskyrė.
2. Infuzoterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos arterinio kraujo spaudimo, širdies susitraukimų dažnio, kvėpavimo dažnio ir kūno temperatūros rodiklių pokyčiams pirmą parą po operacijos.
3. Infuzoterapija neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos tiriamųjų mitybai ir skysčių vartojimui, žarnyno peristaltikai bei tuštinimuisi ir/ar šlapinimuisi pirmą parą po operacijos.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Esant osmosinio slėgio homeostazės sutrikimui, į osmosinio slėgio pokyčius reaguoja labai jautrūs osmoreceptoriai. Elektrinis receptorių dirginimas pogumburio viršreginio ir skilvelio pakraščio branduoliuose sukelia ADH (vazopresino) sintezę ir išsiskyrimą, jaučiamas troškulio jausmas. Ilgas badavimo laikas prieš operaciją didina ADH sekreciją į kraujotaką. Padidėjusi ADH koncentracija kraujyje didina vandens reabsorbciją inkstų distaliniuose ir surenkamuosiuose vamzdeliuose, taip didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, daugelyje kraujagyslių ADH sukelia vazokonstrikciją, taip yra didinamas arterinis kraujo spaudimas [26]. Todėl organizmas savireguliacijos būdu užtikrina kraujospūdžio palaikymą normos ribose net ir esant badavimo ir skysčių nevartojimo sąlygoms prieš operaciją.
Nesant indikacijoms skysčių balanso korekcijai prieš operaciją, galima infuzoterapijos netaikyti, nes organizmas, esant nesutrikusiai osmoreceptorių veiklai palaiko skysčių homeostazę ir kraujospūdį normos ribose, taip išvengiama su infuzoterapija susijusių nepageidaujamų reiškinių.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Michael J Somers, MD. Maintenance fluid therapy in children. Up To Date. Topic 6122 Version 29.0 [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018m. vasario 4d.]. Prieiga per internetą: https://www.uptodate.com /contents/maintenance-fluid-therapy-in-children?search=maintenance%20fluids%20children&source= search_result&selectedTitle=1~131&usage_type=default&display_rank=1.
2. Conditions affecting antidiuretic hormone (ADH) release and action in children. Up To Date. Graphic 104673 Version 1.0 [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018m. vasario 4d.]. Prieiga per internetą: Up To Date.
3. Pocket book of hospital care for children: guidelines for the management of common childhood illnesses – 2nd ed. World Health Organization 2013 [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2018m. vasario 5d.]. Prieiga per internetą: http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/81170/9789241548373_eng.pdf; jsessionid=BE07D1DF02CE02BDC174F60A8AE0E584?sequence=1.
4. Pribuišienė R, Ulozas V, Kinduris V, Gerulienė J. Skysčių balanso poveikis skausmui po tonzilių pašalinimo operacijos [elektroninis išteklius]. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, Kaunas: Vitae litera. 2007, t. 11, Nr. 4. p. 252-256. [žiūrėta 2017m. lapkričio 9d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
5. Andrijauskas A, Sakavičiūtė I, Ivaškevičius J, Porvaneckas N, Činčikas D, Kvederas G. Kristaloidai ir koloidai perioperacinei skysčių terapijai: savybės ir dozavimo ypatumai [elektroninis išteklius]. Lietuvos chirurgija. Vilnius: Lietuvos chirurgų asociacija. 2013, t. 12, nr. 1-2. p. 13-19. [žiūrėta 2017m. lapkričio 10d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
6. Karosas V, Šipylaitė J, Kėkštas G, Klimašauskas A. Skysčių terapija kritinių būklių ligoniams (literatūros apžvalga) [elektroninis išteklius]. Medicinos teorija ir praktika. Vilnius: Medicinos mintis. 2013, t. 19, nr. 4. p. 346-353. [žiūrėta 2017m. gruodžio 8d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
7. Sasnauskaitė M, Bukauskas T, Macas A. Skysčių skyrimas operacijos metu sepsiu sergančiam pacientui [elektroninis išteklius]. Sveikatos mokslai= Health sciences in Eastern Europe. Vilnius: Sveikatos mokslai. 2016, t. 26, Nr. 6. p. 178-182. [žiūrėta 2017m. gruodžio 8d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
8. Mačiulienė A, Maleckas A, Kriščiukaitis A, Mačiulis V, Valiukaitė K, Vaičaitė L, ir kt. Išplėstinės hemodinamikos stebėsenos galimybės ir atsako į skysčių terapiją prognozavimas spontaniškai kvėpuojantiems pacientams perioperaciniu laikotarpiu [elektroninis išteklius]. Sveikatos mokslai= Health sciences in Eastern Europe. Vilnius: Sveikatos mokslai. 2018, t. 28, Nr. 1. p. 22-30. [žiūrėta 2018m. balandžio 30d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
9. Andrijauskas A, Sakavičiūtė I, Ivaškevičius J, Porvaneckas N, Kvedaras G, Činčikas D, ir kt. Perioperacinė skysčių terapija: senos problemos, nauji sprendimai [elektroninis išteklius]. Lietuvos chirurgija. Vilnius: Lietuvos chirurgų asociacija. 2012, t. 10, nr. 1-2. p. 7-20. [žiūrėta 2017m. rugsėjo 20d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
10. Tamulionytė M, Lansbergytė E, Drejerienė V, Ivanauskienė V, Kinčinienė O. Vaikų padidėjęs arterinis kraujo spaudimas- neįvertinta sveikatos problema [elektroninis išteklius]. Medicinos teorija ir praktika. Vilnius: Medicinos teorija ir praktika. 2015, T. 21, Nr. 4.3. p. 810-813. [žiūrėta 2017m. rugsėjo 20d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka (eLABa).
11. Elgueta MF, Echevarría GC, De la Fuente N, Cabrera F, Valderrama A, Cabezón R, et al. Effect of intravenous fluid therapy on postoperative vomiting in children undergoing tonsillectomy [elektroninis išteklius]. Br J Anaesth. 2013 Apr;110(4):607-14. doi: 10.1093/bja/aes453. Epub 2012 Dec 19. [žiūrėta 2018m. sausio 10d.]. Prieiga per internetą: https://bjanaesthesia.org/article/S0007-0912(17)32729-0/fulltext.
12. Yavuz MS, Kazancı D, Turan S, Aydınlı B, Selçuk G, Özgök A, et al. Investigation of the effects of preoperative hydration on the postoperative nausea and vomiting [elektroninis išteklius]. Biomed Res Int. 2014;2014:302747. doi: 10.1155/2014/302747. Epub 2014 Jan 20. [žiūrėta 2018m. sausio 10d.]. Prieiga per internetą: https://www.hindawi.com/journals/bmri/2014/302747/.
13. Langer T, Limuti R, Tommasino C, van Regenmortel N, Duval ELIM, Caironi P, et al. Intravenous fluid therapy for hospitalized and critically ill children: rationale, available drugs and possible side effects [elektroninis išteklius]. Anaesthesiol Intensive Ther. 2018;50(1):49-58. doi: 10.5603/AIT.a2017.0058. Epub 2017 Nov 18. [žiūrėta 2018m. vasario 4d.]. Prieiga per internetą: https://journals. viamedica.pl/anaesthesiology_intensivetherapy/article/view/55386.
14. Azarfar A, Ravanshad Y, Keykhosravi A, Bagheri S, Gharashi Z, Esmaeeli M. Rapid Intravenous Rehydration to Correct Dehydration and Resolve Vomiting in Children with Acute Gastroenteritis [elektroninis išteklius]. Turk J Emerg Med. 2016 Feb 26;14(3):111-4. doi: 10.5505/1304.7361.2014.66049. eCollection 2014 Sep. [žiūrėta 2017m. rugsėjo 20d.]. Prieiga per internetą: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S2452247316300577?via%3Dihub.
15. Arun BG, Korula G. Preoperative fasting in children: An audit and its implications in a tertiary care hospital [elektroninis išteklius]. J Anaesthesiol Clin Pharmacol. 2013 Jan;29(1):88-91. [žiūrėta 2017m. liepos 1d.]. Prieiga per internetą: http://www.joacp.org/article.asp?issn=0970-9185;year=2013; volume=29;issue=1;spage=88;epage=91;aulast=Arun.
16. Gebremedhn EG, Nagaratnam VB. Audit on preoperative fasting of elective surgical patients in an African academic medical center [elektroninis išteklius]. World J Surg. 2014 Sep;38(9):2200-4. [žiūrėta 2018m. vasario 4d.]. Prieiga per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00268-014-2582-3.
17. Taniguchi H, Sasaki T, Fujita H. Oral rehydration therapy for preoperative fluid and electrolyte management [elektroninis išteklius]. Int J Med Sci. 2011;8(6):501-9. Epub 2011 Aug 25. [žiūrėta 2018m. kovo 15d.]. Prieiga per internetą: http://www.medsci.org/v08p0501.htm.
18. Smith JA, Pati D, Wang L, de Kloet AD, Frazier CJ, Krause EG. Hydration and beyond: neuropeptides as mediators of hydromineral balance, anxiety and stress-responsiveness [elektroninis išteklius]. Front Syst Neurosci. 2015 Mar 31;9:46. [žiūrėta 2018m. vasario 4d.]. Prieiga per internetą: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fnsys.2015.00046/full.
19. Gupta R, Gan TJ. Peri-operative fluid management to enhance recovery [elektroninis išteklius]. Anaesthesia. 2016 Jan;71 Suppl 1:40-5. doi: 10.1111/anae.13309. Review. [žiūrėta 2018m. vasario 4d.]. Prieiga per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/anae.13309.
20. Wang J, Xu E, Xiao Y. Isotonic versus hypotonic maintenance IV fluids in hospitalized children: a meta-analysis [elektroninis išteklius]. Pediatrics. 2014 Jan;133(1):105-13. doi: 10.1542/peds.2013-2041. Epub 2013 Dec 30. [žiūrėta 2018m. kovo 15d.]. Prieiga per internetą: http://pediatrics. aappublications.org/content/133/1/105.long.
21. Andersen C, Afshari A. Impact of perioperative hyponatremia in children: A narrative review [elektroninis išteklius]. World J Crit Care Med. 2014 Nov 4;3(4):95-101. doi: 10.5492/wjccm.v3.i4.95. eCollection 2014 Nov 4. [žiūrėta 2018m. kovo 15d.]. Prieiga per internetą: https://www.wjgnet.com/2220-3141/full/v3/i4/95.htm.
22. Sánchez-Bayle M, Martín-Martín R, Cano-Fernández J, Villalobos-Pinto E. Fluid therapy and iatrogenic hyponatraemia risk in children hospitalised with acute gastroenteritis: prospective study [elektroninis išteklius]. Nefrologia. 2014;34(4):477-82. doi: 10.3265/Nefrologia.pre2014.May.12257. [žiūrėta 2017m. rugsėjo 20d.]. Prieiga per internetą: http://www.revistanefrologia.com/en-publicacion- nefrologia-articulo-fluid-therapy-iatrogenic-hyponatraemia-risk-in-children-hospitalised-with-acute-X201325141405434X.
23. Alobaidi R, Morgan C, Basu RK, Stenson E, Featherstone R, Majumdar SR, et al. Association Between Fluid Balance and Outcomes in Critically Ill Children: A Systematic Review and Meta-analysis [elektroninis išteklius]. JAMA Pediatr. 2018 Mar 1;172(3):257-268. doi: 10.1001/jamapediatrics.2017.4540. [žiūrėta 2018m. balandžio 30d.]. Prieiga per internetą: https://jamanetwork.com/journals/jamapediatrics/article-abstract/2668503?redirect=true.
24. Kėvelaitis E, Miliauskas R, Illert M, Abraitis R, Cibas P, Malyusz M, ir kt. Žmogaus fiziologija. 2-oji patais. ir papild. laida. Kaunas: KMU leidykla; 2006.
PRIEDAI
Priedas Nr. 1: Paciento duomenų anketa
Medicinos vientisųjų studijų programos 14 grupės VI kurso Studentė Austėja Samajauskaitė
Magistrantūros trukmė nuo 2016 09 01 iki 2018 06 30 Vadovas: Doc. Artūras Kilda
Padalinys: LSMUL Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinika
Darbo pavadinimas: ,,Infuzoterapijos reikšmės prieš planines ir skubias operacijas“ 1. Paciento unikalus kodas
2. Planinė/ skubi operacija
(apibraukti) Operacijos pavadinimas
3. Amžius
4. Lytis Berniukas/ mergaitė (apibraukti)
5. Stacionarizavimo trukmė prieš operaciją
6. Arterinis kraujo spaudimas (AKS) prieš operaciją 7. Širdies susitraukimų dažnis
(ŠSD) prieš operaciją
8. Kvėpavimo dažnis (KD) prieš operaciją
9. Skausmo įvertinimas balais
nuo 0 iki 10 prieš operaciją
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
10. Kūno temperatūra priešoperaciją
11. Homeostazės korekcija-
infuzoterapija (tirpalai)
+/
-12. Laikas po operacijos (paromis)13. Arterinis kraujo spaudimas (AKS) po operacijos
14. Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) po operacijos
15. Kvėpavimo dažnis (KD) po op. 16. Skausmo įvertinimas balais
nuo 0 iki 10 po operacijos
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
17. Kūno temperatūra po op.18. Aktyvumas Atsikelia, atsisėda/ guli
19. Mityba (valgo, geria) +/
-20. Tuštinasi/ šlapinasi +/
-21. Peristaltika Išklausoma/ neišklausoma
22. Pilvo apčiuopa Minkštas/ kietas
