Dovilė Bruževičiūtė
V kursas, 3 grupėMINKŠTŲJŲ BURNOS AUDINIŲ ATSAKAS Į SKIRTINGAS
FIKSUOTAS RESTAURACINES MEDŽIAGAS. MOKSLINĖS
LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas asist. Algirdas Balčiūnas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
MINKŠTŲJŲ BURNOS AUDINIŲ ATSAKAS Į SKIRTINGAS FIKSUOTAS RESTAURACINES MEDŽIAGAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil .N
r. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.:
metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0 9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)?
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai
ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi? 0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų
sisteminima-s bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Išvados
(0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 rekomendaci Praktinės jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė,
meta-regresija)? +1 +0,5 0
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos
meta-analizės rezultatai? +2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe (nevert. >20%
) 41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų. Recenzento pastabos:
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
1.1. Mokslinės literatūros apžvalgos protokolas ... 13
1.2. Paieškos metodai ... 13
1.3. Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 13
1.4. Straipsnių atmetimo kriterijai ... 14
1.5. Straipsnių atranka... 14
1.6. Duomenų rinkimas ... 14
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 16
2.2. Įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos ... 18
2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos ... 23
2.4. Į mokslinę analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas ... 24
2.5. Atskirų tyrimų rezultatų apžvalga ... 26
2.5.1. Žmogaus dantenų ląstelių (HGF, HGK) charakteristika... 26
2.5.2. Medžiagų paviršiaus apdirbimo charakteristika ... 28
2.5.3. Dantenų uždegimo parametrai ... 30
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 36
MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS TRŪKUMAI ... 37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39
MINKŠTŲJŲ BURNOS AUDINIŲ ATSAKAS Į SKIRTINGAS FIKSUOTAS RESTAURACINES MEDŽIAGAS. MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Gydytojai odontologai šiuolaikinėje praktikoje turi labai gausų protezavimui skirtų medžiagų pasirinkimą. Skirtingos medžiagos turi būti ne tik tvirtos ir estetiškos, bet ir ilgą laiką sąveikaudamos su burnoje esančiais audiniais ir mikroorganizmais nepakenkti minkštųjų audinių sveikatai. Dėl to svarbu žinoti ne tik šių medžiagų fizikines ir chemines savybes, bet ir dantenų biologinį atsaką į jas. Darbo tikslas: išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą apie fiksuotas restauracines medžiagas, naudojamas dantų ir dantų implantų protezavimui, atsižvelgiant į jų biosuderinamumą su minkštaisiais burnos audiniais.
Tyrimo metodai ir medžiaga. Literatūros apžvalga parašyta, laikantis PRISMA reikalavimų. Mokslinės literatūros paieška pradėta nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 metų kovo 1 d. PubMed (Medline) duomenų bazėje. Atrinkti straipsniai ne senesni nei 5 metai, parašyti anglų kalba.
Rezultatai. Iš viso apžvelgtos 9 restauracinės medžiagos ir išanalizuoti 9 tyrimai: 3 in vivo ir 6 in
vitro. Cirkonio oksido ir titano restauracijos pasižymėjo geriausiomis fibroblastų proliferacijos,
kiekio ir gyvybingumo savybėmis, lyginant su ličio disilikato keramika bei polimerais infiltruota keramika, nors kliniškai statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo pastebėta. Polimerai, su lazeriu ar plazma apdirbtu paviršiumi, turi geresnes savybes, lyginant su kitais polimerais, ir dėl to gali būti laikomos tinkamiausiomis medžiagomis ilgalaikėms laikinoms restauracijoms gaminti.
Išvados. Svarbiausi parametrai, turintys įtakos restauracijų biosuderinamumui yra žmogaus dantenų fibroblastų ir keratinocitų proliferacija ir gyvybingumas, medžiagos paviršiaus apdirbimas, šiurkštumas, drėgnumas, dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis ir cheminė sudėtis. Pagal biosuderinamumą su minkštaisiais burnos audiniais auksiniu standartu yra laikomos titano ir cirkonio oksido restauracijos, po jų ličio disilikato keramika ir polimerais infiltruota keramika (PICN), polietereterketonas (PEEK), o ilgalaikėms laikinoms restauracijoms – polimerinės medžiagos. Mažiausiai tinkamos naudoti yra aukso lydinio restauracijos.
Praktinė reikšmė. Klinikinėje praktikoje nuolatinėms restauracijoms rekomenduojama naudoti cirkonio oksidą ir titaną bei ilgalaikėms laikinoms restauracijoms – polimerines medžiagas.
THE RESPONSE OF SOFT ORAL TISSUES TO DIFFERENT FIXED RESTORATIVE MATERIALS. A LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Aim. Dentists in modern practice have a very wide selection of materials for prosthetics. The different materials must not only be strong and aesthetic, but also must do not harm the health of soft tissues while prolonged interactions with tissues and microorganisms are performed in the mouth. It is important to know not only the physical and chemical properties of these substances, but also the biological response of the gingiva. The aim of the study is to analyze the latest scientific literature on fixed restorative materials, used for dental implant prosthetics, taking into account their biocompatibility with soft tissues of the mouth.
Materials and methods. The literature review was written using PRISMA requirements. The research for scientific literature in the PubMed (Medline) database began on the the 5th of
September 2020 and was finished on the 1st of March 2021. Selected scientific articles are not older
than 5 years, written in English.
Results: A total of 9 restorative materials were reviewed and 9 studies were analyzed: 3 in vivo and 6 in vitro. Zirconium oxide and titanium restorations had the best fibroblasts proliferation, quantity, and viability properties compared to lithium disilicate ceramics and polymer-infiltrated-ceramic-network (PICN), although no clinically statistically required differences were observed. Polymers with a laser or plasma treated surface have better properties than other polymers and can be considered as the most suitable materials for long-term temporary restorations.
Conclusions: The most important parameters influencing the biocompatibility of restoration are the proliferation and viability of human gingival fibroblasts and keratinocytes,surface treatment of the material, roughness, humidity, gingival sulcus fluid flow rate and the chemical composition. The gold standard is titanium and zirconia restorations due to their good biological properties in contact with soft oral tissues, followed by lithium disilicate ceramics and polymer-infiltrated-ceramics-network (PICN), polyetheretherketone (PEEK), and for use as a long-term temporary restorations – polymeric materials. The least suitable for use are gold alloy restorations.
10
SANTRUMPOS
CAD/CAM – kompiuterizuotas projektavimas/kompiuterizuota gamyba (angl. computer aided
design/computer aided manufacturing);
CCP – paprasto valymo protokolas
EDS – ląstelių energijos dispersijos spektroskopija HGF – žmogaus dantenų fibroblastai
HGK – žmogaus dantenų keratinocitai PEEK – polietereterketonas
PEKK – polieterketonketonas
PICN – polimerais infiltruota keramika PMMA – polimetilmetakrilatas
RCP – daugiapakopis tyrimo valymo protokolas SEM – skaitmeninis elektroninis mikroskopas SFFR – dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis XPS – rentgeno fotoelektronų spektroskopija WCA – vandens kontaktinis kampas
11
ĮVADAS
Šiuolaikinėje odontologijoje turime labai platų restauracinių medžiagų spektrą, skirtų fiksuotų protezų gamybai. Pasirinkimą gali lemti restauracijos tipas, preparacijos dydis ir ribos (virš ar po dantenomis), estetinės ypatybės, paciento norai ir finansai bei kt. Atkuriant prarastus dantų audinius labai svarbu žinoti restauracinės medžiagos biosuderinamumą su minkštaisiais burnos audiniais. Vienos populiaresnių naudojamų medžiagų odontologijoje yra: frezuoti, terminio ir cheminio kietėjimo akrilatai (PMMA – polimetilmetakrilatai), frezuoti arba presuoti polimerai (PEEK – polieterio eterio ketonas, kompozitinės dervos), metalinės restauracijos (Au, Ti, CrCo lydiniai), metalas užkeptas porcelianu (metalo keramika), bekarkasė lauko špato keramika, pilno kontūro cirkonio oksidas, cirkonio oksidas su sluoksniuota keramika, ličio disilikatas.
Manoma, kad biologiškai suderintos medžiagos turi pasižymėti geru minkštųjų audinių sukibimu su fiksuota restauracine medžiaga [1] bei tinkamu paviršiaus nupoliravimu, apdirbimu, taip pat gera žmogaus dantenų fibroblastų (HGF) proliferacija ant restauracijos paviršiaus, mažu mikroorganizmų kaupimusi, hipoalerginėmis savybėmis [2]. Renkantis medžiagą restauracijos gamybai, reikia atsižvelgti į tai, kad bakterijų adheziją prie protezinės medžiagos veikia paviršiaus šiurkštumas, laisva paviršiaus energija ir medžiagų sudėtis [3].
Pastaraisiais metais auksiniu standartu protezavime yra laikomas cirkonio oksidas dėl savo itin gerų estetinių, biologinių savybių ir labai mažo citotoksiškumo [4, [5] Taip pat labai populiarios ir dažnai implantų atramoms naudojamos titaninės atramos, kurios pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir cirkonio oksidas, išskyrus estetiką. Kitos naudojamos medžiagos – polimerai, kurie yra mechaniškai tvirti, bet turintys mikroporas, kuriose kaupiasi drėgmė bei mikroorganizmai. Didelio našumo polimerinės medžiagos, pvz., polieterio eterio ketonas (PEEK), pasižymi palankiomis mechaninėmis savybėmis bei mažu svoriu, geru spalvos stabilumu, hipoalergiškumu, mažu apnašų kaupimusi ant paviršiaus, tačiau yra mažai studijų apie jų biosuderinamumą su minkštaisiais audiniais [1]. Laikinoms restauracijoms skirtos medžiagos (pvz. polimetilmetakrilatai – PMMA) pasižymi estetinėmis savybėmis, geru atsparumu dilimui, lengvu poliravimu, spalvų stabilumu, gera restauracijos krašto adaptacija bei biologiniu suderinamumu su burnos audiniais [6], mažu citotoksiškumu [7]. Yra mokslinių įrodymų, kad jos turi savybę kaupti mikroorganizmus, keisti spalvą ir nėra labai mechaniškai tvirtos [7]. Savaime kietėjantys PMMA monomerai gali turėti žalingą poveikį burnos gleivinei ir odai, ypač kai naudojamos tiesioginiam tarpinių protezų atkūrimui [8, 9, 10] ir sukelti uždegimines reakcijas, fibrozę, nekrozę aplink restauraciją ir pulpos dirginimą [11]. Rečiau, bet vis dar naudojama metalo keramika, kuri ilgą laiką buvo pirmo pasirinkimo netiesioginė restauracija dėl geros estetikos, biosuderinamumo, mažo apnašų bei
12
skysčių sugėrimo, kietumo, tačiau atsiradus naujoms restauracijoms su keramika, buvo pastebėti mechaniniai trūkumai – trapumas, mažas atsparumas tempimui, įtrūkimai, spalvos pokyčiai bei korekcijų sudėtingumas [12].
Didelis restauracinių medžiagų pasirinkimas ne visada palengvina odontologo darbą. Pasirinktos medžiagos turi būti ne tik tvirtos ir estetiškos, bet ir ilgą laiką sąveikaudamos su burnoje esančiais audiniais ir mikroorganizmais nepakenkti minkštųjų audinių sveikatai. Dėl to svarbu žinoti ne tik šių medžiagų fizikines ir chemines savybes, bet ir dantenų biologinį atsaką į jas. Nėra vienos idealios medžiagos, atitinkančios visus jai keliamus reikalavimus.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą apie fiksuotas restauracines medžiagas, naudojamas dantų ir dantų implantų protezavimui, atsižvelgiant į jų biosuderinamumą su minkštaisiais burnos audiniais.
Darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti, kokie parametrai turi įtakos medžiagų, naudojamų dantų ir dantų implantų protezavime, biosuderinamumui su burnos audiniais.
2. Remiantis moksliniais straipsniais, palyginti skirtingų medžiagų biosuderinamumą su minkštaisiais burnos audiniais.
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1. Mokslinės literatūros apžvalgos protokolas
Ši mokslinės literatūros apžvalga buvo parašyta laikantis PRISMA reikalavimų (Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) [13]. Mokslinei literatūros apžvalgai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-51 (Priedas Nr. 1).
1.2. Paieškos metodai
Mokslinės literatūros paieška pradėta nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 metų kovo 1 d. PubMed (Medline) duomenų bazėje. Paskutinė paieškos data 2021 metų kovo 1 d.
Ieškant mokslinių straipsnių buvo taikyti šie paieškos filtrai: straipsniai ne senesni nei 5 metai, tyrimai parašyti anglų kalba, klinikiniai tyrimai in vivo, in vitro, straipsniai, esantys Nacionalinėje medicinos duomenų bazėje PubMed (Medline). Atrinktų straipsnių publikavimas buvo 2016-2021 metais.
Internetinėje duomenų bazėje buvo ieškoma mokslinių straipsnių, susijusių su pagrindine tema – fiksuotų restauracinių medžiagų įtaka minkštiesiems burnos audiniams. Paieškai buvo naudoti raktiniai žodžiai ir jų junginiai: „biocompatibility“ AND „HGF“ OR „fixed dental prostheses“ OR „zirconia“ OR „PEEK“ OR „dental materials“.
1.3. Straipsnių įtraukimo kriterijai
Mokslinių straipsnių įtraukimo kriterijai į šią mokslinės literatūros analizę: • Straipsniai parašyti anglų kalba;
• Straipsniai, kurie buvo publikuoti per pastaruosius 5 metus; • Tyrimai, atlikti su žmonėmis;
14
• Tyrimai, kuriuose buvo lygintas dantenų spalvos pokytis po skirtingų fiksuotų protezų uždėjimo (pasitelkiant skaitmeninę spektrofotometro technologiją, kolorimetrą);
• Tyrimai, kuriuose rezultatai buvo matuojami ir vertinami kliniškai, rentgenologiškai, histologiškai.
1.4. Straipsnių atmetimo kriterijai
Į mokslinės literatūros analizę neįtraukti straipsniai, turėję šiuos kriterijus: • Tyrimai, atlikti su gyvūnais;
• Tyrimai, senesni nei 5 metų; • Vieno atvejo studijos;
• Sisteminės apžvalgos, meta-analizės;
• Tyrimai, kuriuose pacientai sirgo sisteminėmis ligomis, burnos gleivinės ligomis, turėjo galvos srities spindulinį gydymą, vartojo vaistus.
1.5. Straipsnių atranka
Straipsnių paieška vyko per kelis etapus: 1) straipsniai ieškoti PubMed duomenų bazėje pagal šiai temai būdingus raktažodžius ir įtraukimo/atmetimo kriterijus; 2) peržiūrėti ir atmesti straipsnių dublikatai; 3) atmesti straipsniai, kurie buvo neprieinami pilnu formatu; 4) perskaitytos pilnos straipsnių versijos.
1.6. Duomenų rinkimas
Mokslinių straipsnių duomenys buvo renkami, pildant iš anksto paruoštą lentelę (lentelė Nr.1)pagal Cochrane vadovėlio metodines rekomendacijas [14]. Įtrauktų tyrimų duomenys:
• Straipsnio autorius; • Publikacijos metai; • Tyrimo tipas; • Tyrimo tikslas; • Tyrimo metodika;
15
• Tyrimo imtis; • Tyrimo rezultatai; • Reikšmingumo lygmuo.
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1.Duomenų paieškos rezultatai
Atlikus mokslinių straipsnių paiešką PubMed (Medline) sistemoje pagal nustatytus paieškos kriterijus (straipsniai parašyti anglų kalba, ne senesni nei 5 metai) , buvo identifikuoti 230 straipsniai. Atmetus mokslinių straipsnių dublikatus, gauti 210 straipsniai. Iš likusių 210 straipsnių, atmestos publikacijos su netinkamu turiniu ir gauti 21 pilnos versijos straipsniai, iš kurių tik 9 atitiko literatūros atrankos parametrus ir buvo įtraukti į analizę. Visa išsami straipsnių atrankos schema pagal PRISMA reikalavimus pateikta 1 paveikslėlyje.
17
1 pav. PRISMA straipsnių atrankos schema
Atmesti straipsnių dublikatai (n=20)
Publikacijos po atrankos
(n=210) Atmesti straipsniai, kurie neatitinka temos, konkrečių literatūros apžvalgoje analizuojamų elementų
(n=162) Publikacijos tinkamos
tolimesnei atrankai (n=48)
Straipsniai, atmesti perskaičius santraukas, su netinkamu turiniu
(n=27) A tra nka Id en tifik ac ija
Studijos, neatitinkančios įtraukimo kriterijų
(n=12) Identifikuotos publikacijos po
paieškos duomenų bazėse (n=230) Ti nka m um as
Straipsniai, kurių perskaitytos pilnos versijos
(n=21)
Pilno teksto straipsniai, atrinkti pagal tinkamumą (n=9) Įtra uk ima s
18
2.2. Įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos
Į šią mokslinės literatūros analizę buvo įtraukti 9 klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, iš kurių trys buvo atlikti in vivo [2, 15, 17] ir šeši – in vitro [16, 18, 19, 20, 21, 22]. Visi tyrimai publikuoti 2016-2021 metų laikotarpyje. Gauti rezultatai statistiškai reikšmingi buvo keturiuose tyrimuose iš devynių [16, 18, 20, 22].
Įtrauktose studijose buvo tirtos įvairios apimties imtys nuo N=2 iki N=170. Taip pat tirtos devynios skirtingos medžiagos, naudojamos fiksuotoms restauracijoms ant dantų ar dantų implantų. Cirkonio oksidas tirtas šešiuose tyrimuose [2, 15, 16, 17, 18, 21], titanas – penkiuose [2, 15, 18, 21, 22], ličio disilikatas – keturiuose [17, 18, 19], aukso lydinys – viename [2], metalas užkeptas porcelianu (metalo keramika) – viename [15], polimerais infiltruota keramika (PICN) – viename [18], polimetilmetakrilatas (PMMA) – dviejuose [19, 20], polietereterketonas (PEEK) – trijuose [20, 21, 22], polieterketonketonas (PEKK) – viename tyrime [20]. Dauguma tyrimų, analizuojant minkštųjų audinių būklę ir pokyčius prie skirtingų medžiagų, atliko klinikinius ir histologinius tyrimus. Šiems tyrimams naudota ląstelių energijos dispersijos spektroskopija (EDS) [16, 19], skaitmeninis elektroninis mikroskopas (SEM) [16, 18, 19, 20, 21, 22], rentgeno fotoelektronų spektroskopija (XPS) [18, 22] bei kolorimetrijos technologija [23]. Žmogaus dantenų fibroblastai (HGF) tirti penkiuose tyrimuose [16, 18, 19, 20, 22], keratinocitai – viename [21], dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis (SFFR) – dviejuose [15, 17], restauracinių medžiagų paviršiaus šiurkštumo įtaka dantenoms – šešiuose tyrimuose [16, 18, 19, 20, 21, 22].
Tyrimų charakteristikų sisteminimui buvo sudaryta lentelė, kurioje buvo aprašyta: tyrimo autorius, metai, tyrimo tipas, tikslas, metodai, tirtos medžiagos, tyrimo imtis, gauti svarbiausi rezultatai ir reikšmingumo lygmuo (lentelė Nr. 1).
19
Lentelė Nr.1. Į literatūrinę analizę įtrauktų straipsnių charakteristikos Eil. Nr. Autorius , metai Tyrimo tipas
Tikslas Metodai Medžiagos Imtis Rezultatai Reikšmingu mo lygmuo 1. T. Sampata-nukul ir kt. (2017) [2] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Ištirti audinį aplink implantą pagal 3 atramines medžiagas: titano, cirkonio oksido ir aukso lydinio per 8 savaičių išgydymo laikotarpį. Klinikinis ir histologinis ištyrimas Ti, ZrO, Au lydiniai
N=15 Audinys aplink aukso lydinio atramas sukėlė blogesnes prisitvirtinimo sąlygas, palyginti su titano ir cirkonio oksido atramomis. Uždegimas audiniuose aplink aukso lydinio atramas buvo didesnis nei aplink titaną ir cirkonio oksidą. P=0.05 2. P. Weigl ir kt. (2019) [15] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas Palyginti keramikines, individualias gijimo atramas, po jų keramikines atramas ir keramikinius vainikėlius bei standartinės formos titanines gijimo atramas, o po to atkurtas galutines titanines atramas su ant metalo užkepto porceliano implantų vainikėliais krūminių ir prieškrūminių dantų srityse.
Klinikinis ir rentgenolog inis
ištyrimas
ZrO, Ti, metalo keramika
N=42 Keramikinės restauracijos ant implantų, įskaitant individualiai suformuotą gijimo atramą, pasiekė panašius rezultatus su titano pagrindo restauracijomis krūminių dantų srityje.
P<0.05
3. M. Rizo-Gorrita ir
Klinikinis atsitiktinių
Palyginti paviršių, ląstelių morfologiją ir proliferaciją tarp
EDS, SEM ir optinis
Cirkonio oksidas, stabilizuotas su
N=2 Šio tyrimo rezultatai rodo, kad HGF, auginamų Y-TZP, ląstelių
20 kt. (2018) [16] imčių tyrimas
cirkonio (Y-TZP) ir naujos cirkonio oksidu sustiprintos ličio disilikato keramikos (ZLS), remiantis žmogaus dantenų fibroblastų branduolio ir citoskeleto matavimo parametrais. profilometri ja itrio oksidu ir ličio disilikatas, sustiprintas cirkoniu
proliferacija, dydis ir plitimas yra didesnis nei kultivuotų ZLS, o tai reiškia didesnį prikibimą ant Y-TZP paviršiaus. 4. K. Ariaans ir kt. (2016) [17] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Kiekybiškai įvertinti minkštųjų audinių uždegiminę reakciją į keramikos restauracijas, pagamintas iš ličio disilikato ir cirkonio oksido, matuojant uždegimo rodiklių koncentraciją dantenų vagelės skystyje.
Klinikinis ištyrimas
Ličio disilikato ir cirkonio oksido keramika
N=59 Gydymas visiškai keramikinėmis restauracijomis nesukėlė uždegiminių reakcijų pacientų grupėje su sveikais periodonto audiniais. Jokių dantenų reakcijų skirtumų nebuvo tarp ličio disilikato ir cirkonio oksido restauracijų. P<0.05 5. Ch. Grenade ir kt. (2016) [18] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Įvertinti PICN in vitro biologinį suderinamumą su žmogaus dantenų fibroblastais (HGF), palyginti su medžiagomis, paprastai naudojamomis implantų protezams ir atramoms.
XPS, WCA, profilometr o ir SEM technologija Polimerais infiltruota keramika (PICN), V laipsnio titanas (Ti), itrio cirkonio dioksidas (Zi), ličio disilikato stiklo keramika
N=170 Šio tyrimo rezultatai patvirtina, kad šiuo metu naudojamos medžiagos, t. y. Ti ir ZrO, gali būti laikomos aukso standartu pagal HGF atsaką, o PICN pateikė tarpinius rezultatus, panašius su eM.
21 (eM) ir politetrafluoretile nas (PTFE) 6. C. Herráez-Galindo ir kt. (2019) [19] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Įvertinti PMMA ir LiSi2
polimerų citotoksiškumą, žmogaus dantenų fibroblastų I tipo kolageno sekreciją.
EDS, SEM, profilometr o technologija PMMA ir ličio disilikatas
N=2 Ličio disilikatas turėjo geresnius rezultatus, ilgiausią ląstelių gyvybingumą ir kolageno sekreciją visuose laiko tarpuose nei PMMA. P<0.05 7. V. Rutkunas ir kt. (2020) [20] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Palyginti penkių skirtingų pasirinktų polimerinių medžiagų paviršiaus valymo protokolų poveikį, atsižvelgiant į žmogaus dantenų fibroblastų (HGF) ląstelių dauginimąsi ant skirtingo šiurkštumo ir hidrofiliškumo paviršių, naudojant teigiamą kontrolę titaną ir cirkonį. Profilometri ja, WCA Polimetilmetakril atas (PMMA-Ker), polimetilmetakril ato kompozitas (PMMA-Bre), 3D spausdintas polimetilmetakril atas (PMMA-3D), polietereterketona s, sutvirtintas keramikos užpildu (PEEK) ir titano dioksidu
N=84 1. Paviršiaus valymo protokolas gali žymiai paveikti polimerų pagrindu pagamintų medžiagų šiurkštumą, kontaktinį vandens kampą ir fibroblastų dauginimąsi. 2. Mažiausias paviršiaus šiurkštumas atsirado, naudojant tyrimo valymo protokolą (RCP) ir buvo didesnis, kai buvo taikomas konvekcinis valymo protokolas (CCP). 3. RCP parodė polinkį mažinti polimerinių medžiagų paviršių hidrofiliškumą. 4. CCP sukėlė didesnį paviršiaus
22
sustiprintas polieterketonketo nas (PEKK).
charakteristikų kintamumą, o ląstelių atsakas buvo mažiau nuspėjamas. RCP po 48 valandų pastebėtas didesnis HGF dauginimąsis PMMA-3D ir PEKK paviršiuose. 8. Liza L. Ramenzo ni ir kt. (2019) [21] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Tikslas palyginti trijų skirtingų implantų atraminių paviršių: titano, cirkonio dioksido ir modifikuoto polietereterketono (PEEK) biologinį suderinamumą. SEM, profilometri ja, WCA, kolorimetrij os tyrimas Modifikuotas PEEK, ZrO, Ti
N=6 Modifikuotas PEEK paviršius gali padidinti biologinį suderinamumą, turėdamas teigiamą poveikį žmogaus dantenų epitelio keratinocitų gyvybingumui, sukibimui, migracijai ir proliferacijai, palyginti su titanu ir cirkoniu. P<0.05 9. M. Gheisarif ar ir kt. (2021) [22] Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
Įvertinti žmogaus dantenų fibroblastų (HGF) gyvybingumą ir sukibimą su skirtingomis implantų atraminėmis medžiagomis su specifinėmis paviršiaus modifikacijomis. Paviršiaus šiurkštumas (Sa), (WCA) ir XPS Lygiai apdirbti Ti ir PEEK, lazeriu apdirbti Ti ir PEEK, plazma apdirbtas PEEK, lazeriu ir plazma apdirbtas PEEK
N=150 Lazeriu modifikuoto titano ir PEEK paviršiai leido prisitvirtinti dantenų fibroblastams. Plazmos apdorotas PEEK paviršius padidino šio polimero drėgnumą ir pagerino HGF proliferaciją.
23
2.3. Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Iš viso in vivo tyrimuose [2, 15, 17] dalyvavo 100 pacientų, iš kurių 45 buvo vyrai ir 55 moterys. Visi pacientai buvo vyresni nei 18 metų amžiaus, vidutinis amžius nurodytas tik viename iš trijų tyrimų [15] – 48 metai (28-72 m.). Į tyrimus nebuvo įtraukti pacientai, kurie buvo rūkantys [2], išskyrus du tyrimus [15, 17], taip pat neįtrauktos nėščios pacientės ir tie pacientai, kurie sirgo sisteminėmis ligomis, dėl kurių reikėjo reguliariai vartoti antibiotikus, bisfosfonatus, pacientai sergantys onkologinėmis ar periodonto ligomis bei turintys blogą burnos higieną.
52 pacientams iš 100 buvo įsukti 57 implantai galinių dantų srityje ir ant jų uždėtos atramos, vėliau vainikėliai, kurių medžiaga priklausė nuo tyrimo metodikos – titanas, cirkonio oksidas, aukso lydinys [2] ir CAD/CAM pagamintas cirkonio dioksido karkasas, sustiprintas itriu, padengtas stiklo keramika bei titanas su metalo keramika (CAD/CAM pagamintas chromo-kobalto-molibdeno lydinio karkasas, padengtas stiklo keramika) [15]. Likusiems 48 pacientams ant bet kurio danties dantų lanke buvo cementuojami 59 pavieniai vainikėliai [17], pagaminti iš: 1) presuoto ličio disilikato, 2) presuoto itriu stabilizuoto cirkonio oksido, 3) itriu stabilizuoto cirkonio oksido karkaso ir sluoksniuotos keramikos.
In vitro tyrimuose buvo analizuojami ir lyginami 414 skirtingų restauracinių medžiagų mėginių diskai:
• Frezuota (CAD/CAM) cirkonio oksidu sustiprinta ličio disilikato keramika (ZLS) ir frezuotas (CAD/CAM) itriu sustiprintas cirkonio oksidas [16];
• Polimerais infiltruota keramika (PICN), frezuotas (CAD/CAM) titanas, frezuotas (CAD/CAM) itriu sustiprintas cirkonio oksidas, presuota ličio disilikato keramika [18];
• Frezuotas (CAD/CAM) polimetilmetkarilatas (PMMA) ir frezuota (CAD/CAM) bei sukepinta (angl. sintered) ličio disilikato keramika [19];
• Polimerai – frezuotas polimetilmetkarilatas (PMMA-Ker), frezuotas polimetilmetkarilato kompozitas (PMMA-Bre), spausdintas (CAD/CAM) polimetilmetkarilatas (PMMA-3D), frezuotas keramikos užpildu sustiprintas polietereterketonas (PEEK), frezuotas titano dioksidu sustiprintas polieterketonketonas (PEKK) [20];
• Spausdinti (CAD/CAM): titanas, cirkonio oksidas ir modifikuotas polietereterketonas (PEEK) [21];
• Frezuotas lygiai apdirbtas titano lydinys (Ti), frezuotas lazeriu modifikuotas titanas (TiL), lygiai apdirbtas polietereterketonas (PEEK) (P), lazeriu modifikuotas PEEK (PL), plazma apdorotas PEEK (PP), lazeriu ir plazma apdorotas PEEK (PLP) [22].
24
Visi diskai paruošti pagal kiekvieno gamintojo rekomendacijas kiekvienai medžiagai – nušlifuoti, valyti ultragarsu kartu su valikliu, plauti distiliuotu vandeniu, dezinfekuoti etanoliu ir 30 minučių sterilizuoti UV spinduliais. Galiausiai, prieš atliekant eksperimentą, diskai buvo uždėti ant sterilios Petri lėkštelės. Valymo ir paruošimo protokolai mėginiams skiriasi tik viename tyrime [19].
2.4. Į mokslinę analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas
Išanalizavus įtrauktus mokslinius straipsnius į šią analizę, buvo gauti jų šališkumo vertinimai – du tyrimai turėjo didelio šališkumo riziką [19, 21] , trys – vidutinio šališkumo riziką [2, 15, 17] ir keturi – mažo šališkumo rizika [16, 18, 20, 22] pagal Cochrane intervencijų mokslinės apžvalgos metodinius reikalavimus. Straipsnių šališkumo rizikos vertinimas pateiktas lentelėje (lentelė Nr. 2).
25
Lentelė Nr. 2. Straipsnių šališkumo rizikos vertinimas.
,,+“ – maža šališkumo rizika; ,,-“ – didelė šališkumo rizika; ,,?“ – vidutinė šališkumo rizika. Atsitiktinio eiliškumo generavimas Pasiskirst ymo slėpimas Dalyvių ir personalo informavimas Baigčių vertinim as Baigčių aprašym as Nepilnas baigčių aprašymas Kiti rizikos šaltiniai T. Sampatanukul ir kt. [2] + + + + + + ? P. Weigl ir kt. [15] + + + + + + ? M. Rizo-Gorrita ir kt. [16] - - + + + + + K. Ariaans ir kt. [17] + + + + + + ? Ch. Grenade ir kt. [18] - - + + + + + C. Herráez-Galindo ir kt. [19] - - + + + + - V. Rutkunas ir kt. [20] - - + + + + + Liza L. Ramenzoni ir kt. [21] - - - + + + + M. Gheisarifar ir kt. [22] - - + + + + +
26
2.5. Atskirų tyrimų rezultatų apžvalga
Mokslinių straipsnių rezultatai buvo suskirstyti į tris pagrindines grupes: žmogaus dantenų fibroblastų ir keratinocitų charakteristika, medžiagų paviršiaus apdirbimo charakteristika ir dantenų uždegimo parametrai. Pagrindiniai matavimo rodikliai: vidurkių skirtumai ir reikšmingumo lygmuo, kuris visose studijose buvo p≤0,05.
2.5.1. Žmogaus dantenų ląstelių (HGF, HGK) charakteristika
Tam tikruose tyrimuose [16, 18, 19, 20] žmogaus dantenų fibroblastai (HGF) buvo kultivuojami inkubatoriuje T75 kolbose (5% CO2, 95% oro 37° C temperatūroje). Paruoštos
kultūros buvo laikomos modifikuotoje Dulbecco terpėje. HGF buvo auginami diskuose. Po to atliktas imunocitocheminis ląstelių dažymas ir jos stebėtos konfokaliniu mikroskopu.
Žmogaus dantenų fibroblastų (HGF) proliferacija. M. Rizo-Gorrita ir kt. savo tyrime [16], norėdami įvertinti paviršiaus topografijos poveikį ląstelėms, apskaičiavo vidutinį ląstelių skaičių, kuris buvo stebėtas kiekviename paveikslėlyje, didinant 20 kartų. Cirkonio oksidu sustiprinto ličio disilikato (ZLS) ir itriu sustiprinto cirkonio oksido (Y-TZP) atveju vidutiniškai stebėtos atitinkamai 34,55±17,52 ir 68,90±49,02 ląstelės. Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas. Ch. Grenade ir kt. autorių tyrime [18] ląstelių skaičiaus padidėjimas buvo linijinis tarp 24h ir 48h, o tada pagreitėjo tarp 48h ir 72h. Polimerais infiltruota keramika (PICN) ir ličio disilikato keramika (eM) parodė panašius rezultatus, kaip ir titanas ir cirkonio oksido keramika, o politetrafluoretileno (PTFE) ląstelių skaičius padidėjo žymiai mažiau nei visų kitų medžiagų, išskyrus PICN. Cirkonio oksido keramika parodė daug didesnį ląstelių skaičiaus padidėjimą (10624±4954 ląstelės per 72h) nei PICN ir eM (atitinkamai 5356±1580 ląstelės ir 6795±3107 ląstelės per 72h), o titanas (9705±4661 ląstelės per 72h) parodė daug didesnį ląstelių skaičiaus padidėjimą nei PICN, bet ne daugiau kaip eM. Dispersijos analizė išryškino reikšmingą laiko poveikį, taip pat reikšmingą medžiagos ir laiko sąveikos poveikį. C. Herráez-Galindo ir kt. tyrimo [19] metu ant ličio disilikato keramikos kiekviename vaizde buvo pastebėtos vidutiniškai 115,82±87,68 ląstelės, o polimetilmetakrilato (PMMA) – 99,70±91,71 ląstelės. Tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. V. Rutkunas ir kt. tyrime [20] HGF proliferacija parodė tendenciją laikui bėgant didėti abiejų valymo protokolų atvejais: paprasto valymo protokolo (CCP) ir tyrimo valymo protokolo (RCP). Reikšmingi abiejų laikotarpių skirtumai buvo nustatyti paprasto valymo protokolo PMMA-3D, PEKK grupėse. Tyrimo valymo protokolo atveju šie skirtumai buvo
27
pastebėti Ti ir PMMA-Ker grupėse. Paprasto valymo protokoloatveju duomenys rodė didesnį HGF proliferacijos kintamumą (priedas Nr. 2). M. Gheisarifar ir kt. autorių tyrime [22] tirtos šio medžiagos: frezuotas lygiai apdirbtas titano lydinys (Ti), frezuotas lazeriu modifikuotas titanas (TiL), lygiai apdirbtas polietereterketonas (PEEK) (P), lazeriu modifikuotas PEEK (PL), plazma apdorotas PEEK (PP), lazeriu ir plazma apdorotas PEEK (PLP). Pirmąją, trečiąją ir septintąją proliferacijos dieną titano grupės neturėjo reikšmingų žmogaus dantenų fibroblastų ląstelių proliferacijos skirtumų. Pirmąją ir trečiąją proliferacijos dieną plazma apdorotų PEEK grupių proliferacija buvo daug didesnė nei visų kitų eksperimentinių grupių. Septintą proliferacijos dieną buvo pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp visų PEEK grupių ir tarp visų PEEK grupių ir Ti grupės, išskyrus lazeriu modifikuoto PEEK (PL) ir lygiai apdirbto PEEK (P) grupių bei lazeriu ir plazma apdorotas PEEK (PLP) ir Ti grupių.
Žmogaus dantenų keratinocitų (HGK) proliferacijos tyrimo, kurį atliko Liza L. Ramenzoni ir kt. [21], duomenys parodė, kad PEEK medžiaga reikšmingai stimuliavo HGK ląstelių dauginimąsi po septynių dienų augimo, palyginti su kontroline grupe – poliesteriu. Tačiau buvo nustatyta, kad šis stimuliacijos poveikis yra panašus, palyginti su titano ir cirkonio oksido keramikos medžiagomis. Reikšmingų skirtumų tarp grupių nepastebėta.
Ląstelių kiekis ant restauracinės medžiagos paviršiaus. Ch. Grenade ir kt. tyrime [18] ląstelių kiekis buvo statistiškai reikšmingas laiko ir medžiagos sąveikos poveikis. Ląstelių skaičius, esantis ant paviršiaus, padidėjo nuo 24h iki 72h. PICN ir eM parodė panašius rezultatus, kaip ir titanas bei cirkonio oksido keramika, o PTFE ląstelių kiekio padidėjimas buvo žymiai mažesnis nei visų kitų medžiagų. Titanas ir cirkonio oksidas parodė daug didesnį ląstelių kiekio padidėjimą (atitinkamai 15,7±8% ir 15,8±8% ant disko paviršiaus, 72h), nei PICN ir eM (atitinkamai 9,4±4,4% ir 8,3±4,4% ant disko paviršiaus, 72h). Skirtumas buvo didesnis, naudojant PTFE nei kitas paminėtas medžiagas. Kalbant apie ląstelių plitimą, dispersijos analizė išryškino reikšmingą medžiagos ir atskirai laiko poveikį. Skirtingoms medžiagoms ląstelių plitimas padidėjo nuo 24h iki 48h, o tada sustojo arba net sumažėjo nuo 48h iki 72h. PICN, Ti, Zi ir eM parodė panašų ląstelių plitimo greitį, titanas parodė žymiai didesnį ląstelių plitimo padidėjimą nei eM. PTFE ląstelių plitimas padidėjo žymiai mažiau nei ant visų kitų medžiagų. Didžiausia dispersija buvo PICN, po to sekė PTFE.
Ląstelių gyvybingumas. HGF ir HGK ląstelių gyvybingumas buvo nustatytas kolorimetriniu tyrimu (MTT testu) [18, 20, 21]. Ch. Grenade ir kt. tyrime [18], praėjus 72h, PICN ir eM rezultatai buvo panašūs, o gyvybingų ląstelių procentas buvo didelis (atitinkamai 78,01% ir 75,4%), taip pat ir titano ir cirkonio oksido keramikos (atitinkamai 93,4% ir 90,5%), o politetrafluoretileno (PTFE) gyvybingumas padidėjo žymiai mažiau nei visų kitų medžiagų
28
(30,33%). Titano ir cirkonio oksido keramikos gyvybingumas padidėjo daug labiau nei PICN ir eM. V. Rutkunas ir kt. bendraautorių tyrimas [20] parodė, kad po 48h polimerinės medžiagos (išskyrus PMMA-Ker), išvalytos daugiapakopiu RCP, parodė didesnio HGF ląstelių gyvybingumo tendenciją (PMMA-3D, PEKK). Po 72h įprastai valytų medžiagų ląstelių gyvybingumas paprastai buvo didesnis. Tačiau dėl didelio reikšmių išsisklaidymo skirtumas tarp dviejų valymo protokolų nebuvo statistiškai reikšmingas. Liza L. Ramenzoni ir kt. tyrime [21] HGK ląstelių gyvybingumo analizė parodė, kad spausdinti (CAD/CAM): titanas, cirkonio oksidas ir modifikuotas polietereterketonas (PEEK) turėjo panašų ląstelių gyvybingumo padidėjimą po 48h, tačiau reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo pastebėta.
2.5.2. Medžiagų paviršiaus apdirbimo charakteristika
M. Rizo-Gorrita ir kt. tyrime [16] paviršiaus šiurkštumas – profilometrija buvo atliktas, naudojant konfokalinį-interferometrinį (angl. confocal-interferometric) mikroskopą „Sensofar S NEOX“ (Sensofar Medical, Terrassa, Ispanija). Cirkonio oksidu sustiprinto ličio disilikato (ZLS) mėginyje buvo matomas didelis disko paviršiaus šiurkštumas po 5 matavimų (Sa (μm) 2,84±1,14), o itriu sustiprinto cirkonio oksido (Y-TZP) paviršius buvo homogeniškesnis (Sa (μm) 0,80±0,08), dėl to ant šio paviršiaus stebima geresnė HGF ląstelių proliferacija ir šie rezultatai statistiškai reikšmingi. Ch. Grenade ir kt. tyrime [18] vidutinės paviršiaus šiurkštumo vertės gautos, naudojant „ContourGT-I 3D“ optinį mikroskopą (Bruker, Tucson, Arizona, JAV) ir buvo surikiuotos didėjimo tvarka eM (0,04) < Ti (0,08) < PICN (0,09) < PTFE (0,18) < Zi (0,32). Cirkonio oksido paviršiaus šiurkštumas yra mažiau homogeniškas nei kitų medžiagų dėl sukepinimo porų ir poliravimo pažeidimų. C. Herráez-Galindo ir kt. atliktame tyrime [19] vidutinis šiurkštumas rodo, kad ličio disilikato keramikos (IPS e.max CAD) mėginys yra didesnio šiurkštumo nei polimetilmetkarilato (VITA CAD-Temp), nes jis yra mažiau homogeniškas. Liza L. Ramenzoni ir kt. autorių tyrime [21] Ti, ZrO2 ir PEEK diskų vidutinės paviršiaus šiurkštumo vertės sudarė
atitinkamai 0,086±0,006, 1,352±0,186 ir 0,827±0,012 μm. Taigi Ti reikšmės buvo žymiai mažesnės nei ZrO2 ir PEEK mėginių. Reikšmingo paviršiaus šiurkštumo skirtumo tarp cirkonio oksido ir
PEEK mėginių nenustatyta (1,152 μm ir 0,827 μm). M. Gheisarifar ir kt. autorių tyrime [22] paviršiaus šiurkštumas buvo įvertintas, naudojant 3D lazerinį matavimo mikroskopą (LEXT OLS4000; Olympus). Lazeriu modifikuotų titano, PEEK grupių aukščiausio nuokrypio vertės buvo daug didesnės nei lygiai apdorotų titano, PEEK grupių.
29
Paviršiaus topografijos tyrimasskaitmeniniu elektroniniu mikroskopu (SEM) su 200 kartų didinimu parodė, kad cirkonio oksidu sustiprinto ličio disilikato paviršius buvo poringas, nevienalytis, netaisyklingos struktūros su kraterio pavidalo plotais ir atsitiktiniu pasiskirstymu, o itriu sustiprinto cirkonio oksido paviršius turėjo koncentrinius ir lygiagrečius griovelius, atsiradusius dėl diskų gamybos proceso. Abu paviršiai turėjo poringumą ir tipinius paviršiaus defektus, atsiradusius dėl frezavimo ir sukepinimo procesų [16]. Cirkonio paviršius parodė itriu stabilizuoto cirkonio oksido sukepinimo poringumą ir poliravimo pažeidimus iki 100 μm. Polimerais infiltruota keramikai (PICN) ir ličio disilikato (eM) paviršiaus morfologijai būdingas mažesnis porų buvimas ir pažeidimai, PICN defektų tankis ir dydis (daugiausia 5 μm) yra didesni nei eM [18]. Ant ličio disilikato (IPS e.max CAD) paviršiaus gali būti matomos mikrostruktūros, būdingos keramikos sukepinimui ir atsirandančios dėl diskų frezavimo nelygumų. Kita vertus, polimetilmetakrilato (PMMA) homogeniškesnis paviršius, kuriame gali būti pastebėti koncentriniai grioveliai, atsirandantys dėl to, kad gamintojas apdirbo diską [19]. Morfologinis mėginių SEM tyrimas parodė, kad lazeriu modifikuotų paviršių (lazeriu modifikuotas PEEK (PL), lazeriu ir plazma apdorotas PEEK (PLP)) topografijos buvo pakeistos, palyginti su kontroliniais mėginiais (frezuotas lygiai apdirbtas titano lydinys, frezuotas lazeriu modifikuotas titanas) [22]. V. Rutkunas ir kt. autoriai [20] tyrė skirtingų valymo protokolų poveikį žmogaus dantenų fibroblastų pokyčiams. Abi medžiagos mėginio diskų pusės buvo poliruotos pagal gamintojo protokolą. Vėliau diskai valyti dviem atsitiktinai parinktais valymo metodais:
1) Įprastas valymo protokolas (CCP): mėginiai 10 minučių buvo dezinfekuojami tirpale „Perform 2%“ (Schülke & Mayr GmbH, Norderstedt, Vokietija), po to 30 sekundžių nuplaunami vandeniu iš čiaupo, 10 min. mirkomi izopropilo alkoholyje (izopropilo alkoholis, ≥99,7%, Sigma-Aldrichas, Sent Luisas, MI, JAV) ir plaunami 3 minutes distiliuotu vandeniu ultragarso valikliu (42 000 vibracijos/s, „Carrera 2505 PEARL Cosinus“ ultragarsinis valiklis, „Aquarius Deutschland GmbH“, Diuseldorfas, Vokietija).
2) Tyrimo valymo protokolas (RCP): mėginiai mirkomi „Decon“ tirpale („Decon Laboratories™ Decon 90™“, „Fisher Scientific“, NH, JAV) ir 24 valandoms uždedami ant laboratorijos vibruojančio stalo, 20 kartų praplaunami vandeniu iš čiaupo, po to 10 kartų nuplaunami distiliuotu vandeniu ir 24 valandas mirkomi 70% etanolyje.
Po plovimo mėginiai 24 valandas džiovinti ore kambario temperatūroje. Tas pats protokolas buvo pakartotas po kiekvieno mėginio poliravimo seanso prieš pat kitą eksperimentą. Vidutinis paviršiaus šiurkštumas (Sa) buvo matuojamas profilometrijos metodu, naudojant 3D optinio profilio sistemą (PLμ 2300, Sensofar, Sensofar Group, Barselona, Ispanija) su konfokaliniu objektyvu.
30
CCP atveju statistiškai reikšmingų skirtumų tarp medžiagų grupių nepastebėta. Išvalius mėginius, naudojant RCP, cirkonio oksido grupės paviršiaus šiurkštumas buvo žymiai mažesnis, palyginti su titnano (Ti), frezuoto polimetilmetkarilato (PMMA-Ker), frezuoto polimetilmetkarilato kompozito (PMMA-Bre), frezuoto keramikos užpildu sustiprinto polietereterketono (PEEK), frezuoto titano dioksidu sustiprinto polieterketonketono (PEKK) grupėmis (priedas Nr. 3) [20].
Paviršiaus drėgnumas buvo matuojamas vandens kontaktinio kampo matuokliu [18, 21]. Kontaktinis kampas, artimesnis 0°, buvo laikomas hidrofiliniu, o didesnis nei 90° – hidrofobiniu. Ch. Grenade ir kt. autorių tyrime [18] vandens kontakto kampo (WCA) vertės buvo surikiuotos didėjimo tvarka eM (22,7) < Ti (50,9) = Zi (53,8) < PICN (72,3) < PTFE (104,8). V. Rutkuno ir kt. autorių tyrime [19] paviršiaus drėgnumas CCP atveju cirkonio oksido keramikos grupėje parodė daug didesnį vandens kontakto kampą, palyginti su titanu, PMMA-Bre, PMMA-3D ir PEKK grupėmis. Tai reiškia, kad titano grupė parodė žymiai mažesnį kontakto kampą, palyginti su PMMA-Ker ir PEEK grupėmis. Galiausiai PMMA-3D grupės vandens kontakto kampas buvo žymiai mažesnis nei PEEK grupės. Atliekant paviršiaus paruošimą, naudojant RCP, cirkonio oksido keramikos grupė parodė žymiai mažesnį vandens kontaktinį kampą, lyginant su PMMA-Ker, PMMA-Bre, PMMA-3D, PEEK ir PEKK grupėmis. Be to, titano grupėje vandens kontakto kampas buvo žymiai mažesnis nei PEKK grupės (priedas Nr. 4). Liza L. Ramenzoni ir kt. tyrime [21] cirkonio oksidas ir PEEK parodė žymiai aukštesnius vandens kontaktinius kampus (98,2° ir 90,3°) nei hidrofilinis titano paviršius (72,3°). M. Gheisarifar ir kt. autorių tyrime [22] titano ir lazeriu modifikuoto titano grupių vandens kontaktinis kampas (WCA) reikšmingai nesiskyrė. Reikšmingas skirtumas buvo nustatytas tarp PEEK grupių, plazma apdorotų grupių (plazma apdorotas PEEK – PP, lazeriu ir plazma apdorotas PEEK – PLP), kur vandens kontaktinis kampas buvo žymiai mažesnis nei kitų grupių (lygiai apdirbtas PEEK – P, lazeriu modifikuotas PEEK – PL).
2.5.3. Dantenų uždegimo parametrai
T. Sampatanukul ir kt. [2] savo klinikiniame tyrime įsuko 15 implantų galinių dantų srityje pagal gamintojų rekomendacijas ir iš karto ant jų prisuko titano, cirkonio oksido ar aukso lydinio atramas 8 savaitėms. Po šio laikotarpio atliko aplink atramas esančių minkštųjų audinių klinikinės būklės tyrimus, naudojant dantenų indekso kriterijus (spalvos pokyčius) bei vertinant minkštųjų audinių konsistenciją (tvirta ar laisva) ir dantenų prisitvirtinimą prie atramos (pritvirtinta arba nuplėšta). To paties vizito metu buvo atlikta ir audinių aplink implantą biopsija histologiniam
31
tyrimui. Histologinis tyrimas susidėjo iš: minkštųjų audinių prisitvirtinimo procento prie atramos (pakartotiniai matavimai buvo atlikti po savaitės), uždegimo apimties laipsnio ir uždegimo ląstelių laipsnio. Vertinant dantenų indeksą titano ir cirkonio oksido grupės parodė tuos pačius rezultatus, o aukso lydinių grupė visuose mėginiuose rodė šiek tiek rausvesnę arba melsvai raudoną dantenų spalvą. Minkštųjų audinių konsistencija cirkonio oksido mėginiuose buvo geresnė, t.y. visiškas audinių atsiskyrimas, laisvi audiniai prie atramos buvo 0%, kai aukso lydinių grupės atveju – 40%. Histologinio prisitvirtinimo procentai titano ir cirkonio oksido grupėse buvo beveik panašūs – apie 80%, o aukso lydinio daug mažesnis – 54,66%. Uždegimo apimties laipsnis parodė, kad aukso lydinio grupėje jis buvo daugiau nei dvigubai didesnis (2,2 karto) nei cirkonio oksido ar titano. Didžiausias uždegimo ląstelių laipsnis buvo aukso lydinio grupėje 33,3%, kai tuo tarpu cirkonio oksido grupėje – 10% ir titano grupėje – 0%.
Pavieniais implantais galinių dantų srityje buvo implantuojami P. Weigl ir kt. autorių tyrimo [15] dalyviai, kuriems po operacijos praėjus 3 mėn. prisuktos individualios cirkonio oksido (bandymo grupė) arba standartinės titano (kontrolinė grupė) atramos. Po galutinio protezavimo ir po 12 mėnesių kliniškai ir radiologiškai buvo analizuojami implantų išgyvenamumas, techninės komplikacijos, kaulo netekimas, dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis (SFFR), taip pat apnašų indeksas (PI) ir implanto stabilumas. Po 4 savaičių laikinos fazės su PMMA (polimetilmetakrilato) vainikėliu, atliktas galutinis protezavimas ant implantų bandymo grupėje, susidedantis iš pavienių keraminių vainikėlių (CAD/CAM pagaminta cirkonio dioksido karkasas sustiprintas itriu, padengtas stiklo keramika) ir pavienio ant metalo užkeptu porcelianu kontrolinėje grupėje (CAD/CAM pagamintas chromo-kobalto-molibdeno lydinio karkasas, padengtas stiklo keramika). Dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis (SFFR) buvo matuojamas su „Periotron“ sistema. Vertės nuo 0 iki 10 rodė sveiką gleivinę, vertės nuo 10 iki 40 rodė lengvą audinių aplink implantą infekciją, o didesnės nei 40 – audinių aplink implantą uždegimą.Kai po dviejų savaičių po uždėtos gydomosios atramos buvo pašalinta individuali gydomoji atrama, buvo pastebėtas kliniškai nepažeistas dantenų audinys aplink cirkonio oksido implantų atramas. Vidutinis dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis abiejose grupėse parodė sveiką minkštųjų audinių implantaciją per 12 stebėjimo mėnesių.Vidutinis apnašų indekso rodiklis abiejose grupėse per 12 mėnesių buvo labai mažas.
K. Ariaans ir kt. autoriai [17] tyrė minkštųjų audinių uždegiminę reakciją į keramines restauracijas, pagamintas iš ličio disilikato keramikos (A grupė), itriu sustiprinto cirkonio oksido (B grupė) ir itriu sustiprinto cirkonio oksido karkaso su sluoksniuota keramika (C grupė). Vainikėliais atkurtus dantis lygino tarpusavyje ir su nerestauruotais sveikais dantimis (kontrolinė grupė). Buvo matuojama uždegimo rodiklių koncentracija dantenų vagelės skystyje. Restauracijos turėjo kliniškai
32
priimtiną kraštinį tinkamumą, nebuvo nustatyta kabančių kraštų, o įdėjus vainikus, cemento perteklius buvo tinkamai pašalintas. Vainikėlių ribos buvo nuo 0 iki 1,5 mm po dantenomis. Savaitė po vainikėlių cementavimo buvo atlikti dantenų vagelė skysčio matavimai, naudojant popierinį kaištį vagelėje 30 s. Prieš imant mėginius, kiekviena vieta buvo kruopščiai izoliuota su vatos voleliais, kad būtų išvengta seilių patekimo. Krauju ar seilėmis užteršti mėginiai buvo išmesti. Uždegimo rodiklių IL1 ‐ β, IL ‐ 1ra ir aMMP ‐ 8 koncentracijos buvo kiekybiškai įvertintos, naudojant ELISA testus. Tačiau reikšmingų skirtumų tarp atkurtų dantų ir kontrolinių dantų nebuvo. Be to, visiems rodikliams nebuvo reikšmingų skirtumų tarp A, B ir C grupių. To pačio vizito metu periodonto būklė buvo įvertinta kliniškai, matuojant kišenės gylį (PD), apnašų indeksą (PI; Silness ir Loe) ir kraujavimą zonduojant (BOP). Reikšmingo ryšio tarp PD, BOP, PI ir uždegimo rodiklių nepastebėta.
33
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šioje mokslinės literatūros analizėje buvo apžvelgiama žmogaus dantenų fibroblastų ir keratinocitų proliferacija, apimtis ir gyvybingumas, taip pat medžiagų paviršiaus apdirbimo įtaka ląstelėms bei dantenų klinikinis vaizdas, pritaikius fiksuotas restauracijas. Protezuojant yra ypač svarbu, kad protezo, fiksuoto ant danties ar implanto, jungtis su dantenomis būtų pakankamai stipri tam, kad susidarytų hermetiškas barjeras, apsaugantis aplink implantą ar dantį esantį audinį nuo bakterijų invazijos. Bakterijų sukibimas ir pradinė bioplėvelės sudėtis priklauso nuo medžiagos topografijos, paviršiaus hidrofobiškumo ir esamo kontakto tarp skirtingų mikroorganizmų [19]. Restauracijų biologinį suderinamumą gali apibūdinti žmogaus dantenų fibroblastų proliferacija, gyvybingumas, paviršiaus savybės, dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis, apnašų indeksas (PI), periodonto testo duomenys [15] bei dantenų uždegimas – dantenų paburkimas ir kraujavimas zonduojant [17].
Žmogaus dantenų fibroblastai (HGF) – pagrindinės ląstelės, kurios gali padėti histologiškai nustatyti minkštųjų audinių biosuderinamumą su įvairiomis fiksuotomis restauracinėmis medžiagomis. Šios ląstelės turi prilipti ir padengti restauracinės medžiagos ar implanto atramos paviršių anksčiau nei bakterijos, kad paviršius taptų mažiau prieinamas bakterijoms [1, 6]. Medžiagos, pasižyminčios žymiai geresniais ląstelių gyvybingumo, skaičiaus ir apimties rezultatais, yra titanas ir cirkonio oksidas, kurie, remiantis ankstesniais tyrimais, gali būti laikomi auksiniu standartu dantų implantams ir protezavimui [16, 18]. Atramos iš titano ar cirkonio oksido skatina geresnį audinių prisitvirtinimą, o atramos iš aukso lydinio sudaro žymiai blogesnes sąlygas. Dantenų uždegiminio atsako laipsnis buvo didesnis aukso lydinio atramose, palyginti su titano atramomis [2]. Pastebėta, kad cirkonio oksido atramos pagerina minkšto audinio estetiką labiau nei titaninės atramos [3]. Cirkonio oksidas pasižymi gera integracija į minkštus audinius, yra estetiškas, sumažina apnašų susidarymą ir bakterijų kolonizaciją bei palengvina gleivinės epitelio prisitvirtinimą. Šios restauracijos, pagamintos su CAD/CAM technologija, rodo gerus estetinius ir biologinius rezultatus [23, 24, 25]. Modifikuotas PEEK (su titano dioksido ir hidroksiapatito bioaktyviomis nanodalelėmis) paviršius panašiai padidina dantenų keratinocitų ląstelių sukibimą, gyvybingumą ir proliferaciją, kaip titanas ir cirkonis [21]. Taip pat plazma, plazma ir lazeriu apdirbtas PEEK statistiškai reikšmingai padidina ląstelių proliferaciją, palyginti su lygiai arba tik lazeriu apdirbtu PEEK [22]. Tuo tarpu HGF ląstelių proliferacija, apimtis ir plitimas ant itriu stabilizuotos cirkonio oksido keramikos yra didesnis nei ant ličio disilikato keramikos, o tai rodo didesnį ląstelių prikibimą ant cirkonio oksido paviršiaus [16]. Herráez-Galindo ir kt. [19] teigia, kad frezuoto PMMA fibroblastų proliferacija panaši į ličio disilikato, kuris yra laikomas „auksiniu
34
standartu“. Nors kitame tyrime [18] ličio disilikato keramika ir polimerais infiltruota keramika (PICN) parodė tarpinius rezultatus tarp titano ir cirkonio oksido grupės bei neigiamos kontrolės grupės (politetrafluoretileno – PTFE). Titano ir cirkonio oksido grupėje ląstelės buvo gausesnės, pailgesnės ir su daugiau filopodijų pratęsimų nei ličio disilikato keramikos ir polimerais infiltruotos keramikos (PICN) grupėje. Šios charakteristikos rodo tvirtesnį ir geresnį ląstelių prisijungimą ant titano bei cirkonio oksido paviršių. Todėl ličio disilikato keramika gali būti laikoma antro pasirinkimo keramikos medžiaga pagal biologinį suderinamumą, palyginti su cirkonio oksidu [18]. Reikšmingos įtakos dantenoms tarp metalinių atramų užkeptų porcelianu ir pilno kontūro cirkonio atramų nepastebėta [15].
Paviršiaus šiurkštumo vaidmuo ląstelių prisitvirtinimui ir dauginimuisi yra prieštaringas [18, 19], tačiau tradiciškai sakoma, kad fibroblastai geriau sukimba ant lygių paviršių, besiliečiančių su gleivine [19, 21].Vienas iš faktorių, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad didesnio šiurkštumo paviršiai elgiasi labiau hidrofobiškai, todėl jų paviršius leidžia geriau sukibti su bakterijomis. Yra keletas veiksnių, turinčių įtakos pradiniam ląstelių sukibimui su paviršiumi, tokie kaip cheminė sudėtis, mechaninės savybės (tokios kaip drėgnumas ar standumas) ar medžiagos citotoksiškumas [16]. Kai kurie tyrimai rodo, kad lygūs itriu sustiprinti cirkonio oksido keramikos arba titano paviršiai yra palankesni HGF prisitvirtinimui. Keli autoriai apibrėžia optimalų paviršiaus šiurkštumą kaip Sa, kuris yra nuo 0,15 iki 0,25 μm [18]. V. Rutkunas ir kt. autoriai [20] teigia, kad 0,2 µm vidutinės šiurkštumo vertės riba žymiai sumažina bakterijų sukibimą, o vertė didesnė nei 0,2 μm, turi tendenciją padidinti bakterijų sukibimą. Linkevičius ir kt. autoriai [26] sisteminėje literatūros apžvalgoje teigia, kad nelygus paviršius pritvirtina bakterijų apnašas, tačiau paviršiaus šiurkštumo sumažėjimas mažiau nei 0,2 μm neturi įtakos bakterijų apnašų kaupimuisi. V. Rutkunas ir kt. autorių tyrime [20] tirtų polimerinių medžiagų – frezuoto polimetilmetkarilato (PMMA-Ker), frezuoto polimetilmetkarilato kompozito (PMMA-Bre), spausdinto (CAD/CAM) polimetilmetkarilato (PMMA-3D), frezuoto keramikos užpildu sustiprinto polietereterketono (PEEK), frezuoto titano dioksidu sustiprinto polieterketonketono (PEKK) šiurkštumo vertės po įprasto valymo metodo (CCP) buvo didesnės už slenkstį, bet mažesnės po kruopštesnis valymo metodo (RCP). Kruopštesnis valymo metodas (RCP) lemia didesnį išbandytų medžiagų kontakto su vandeniu kampą, palyginti su įprastu valymo metodu (CCP). M. Gheisarifar ir kt. tyrime [22] lazeriu modifikuotų titano ir PEEK grupių paviršiaus šiurkštumas labai skyrėsi nuo lygiai apdirbtų šių medžiagų, nors WCA reikšmingai nesiskyrė. Padidinus hidrofobinio paviršiaus šiurkštumą, pagerėja jo drėgnumas. Šio tyrimo rezultatai tai parodė PEEK grupei.
Paviršiaus drėgnumas taip pat yra žinomas dėl svarbios įtakos ląstelių elgesiui [18, 20, 21]. Keletas autorių pranešė [18, 20, 21], kad dėl šiurkštumo hidrofiliniai paviršiai (<65°) yra
35
palankesni nei hidrofobiniai (>65°), skatinantys prisijungimą, plitimą, citoskeleto organizavimą ir ląstelių augimą. Kelių tyrimų metu optimalus vandens kontakto su polimerais kampas buvo nuo 50° iki 60°. Šios išvados patvirtina HGF prisijungimą ir dauginimąsi ant titano ir cirkonio oksido paviršių, kurių WCA buvo atitinkamai 50,9° ir 53,8°. Ličio disilikato keramikos mėginys, kurio WCA yra 22,7°, gali būti laikomas per daug hidrofiliniu ir PICN, kurio WCA yra 72,3°, šiek tiek per daug hidrofobiškas, PTFE yra labai hidrofobiškas (WCA=104,8°) [18]. Plazma apdorotos PEEK grupės turėjo labai hidrofilinius paviršius, tačiau visos kitos PEEK grupės turėjo hidrofobinius paviršius. Titano grupių WCA buvo žymiai mažesnė nei lygiai ar plazma apdirbtų PEEK grupių. Tiek lygiai, tiek lazeriu apdirbto titano grupės pasižymėjo vidutiniškai hidrofilinėmis savybėmis [22]. Pagal V. Rutkuną ir kt. autorių tyrimą [20], medžiaga laikoma hidrofiline, jei vandens lašelio kontakto kampas ant paviršiaus yra žemesnis nei 90°, ir hidrofobinis, jei jis viršija 90°. Tyrimai parodė, kad hidrofiliniai paviršiai gali skatinti fibroblastų sukibimą ir proliferaciją bei pagerinti minkštųjų audinių prisirišimą.
36
IŠVADOS
1. Svarbiausi parametrai, turintys įtakos restauracijų biosuderinamumui yra žmogaus dantenų fibroblastų ir keratinocitų proliferacija ir gyvybingumas, medžiagos paviršiaus apdirbimas, šiurkštumas, drėgnumas, dantenų vagelės skysčio tekėjimo greitis ir cheminė sudėtis. 2. Pagal biosuderinamumą su minkštaisiais burnos audiniais auksiniu standartu yra laikomos
titano ir cirkonio oksido restauracijos, po jų ličio disilikato keramika ir polimerais infiltruota keramika (PICN), polietereterketonas (PEEK), o ilgalaikėms laikinoms restauracijoms – polimerinės medžiagos. Mažiausiai tinkamos naudoti yra aukso lydinio restauracijos.
37
MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS TRŪKUMAI
Iš analizuotų devynių mokslinių straipsnių, tik trys buvo atlikti in vivo. Taip pat ne visi straipsniuose analizuoti parametrai buvo tirti vienodomis sąlygomis. Kai kuriuose tyrimuose buvo per maža imtis. Dėl šių priežasčių gauti rezultatai ir jų interpretavimas ne visiškai objektyvūs.
Vis dar trūksta ilgalaikių mokslinių tyrimų in vivo ir in vitro šioms medžiagoms įvertinti.
38
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Renkantis fiksuotą restauracinę medžiagą, patariama rinktis cirkonio oksidą ant dantų arba titanines atramas ant dantų implantų; vengti aukso lydinių.
2. Ilgalaikėms laikinoms restauracijoms gaminti rekomenduojama rinktis polimetilmetakrilatus (PMMA), ypač apdirbtus su lazeriu ar plazma.
39
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Linna Guo, Ralf Smeets, Lan Kluwe, Philip Hartjen, Mike Barbeck, Claudio Cacaci, Martin Gosau, and Anders Henningsen. Cytocompatibility of Titanium, Zirconia and Modified PEEK after Surface Treatment Using UV Light or Non-Thermal Plasma. Germany. Int J Mol Sci. 2019 Nov; 20(22): 5596.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC6888564/
2. Teeratida Sampatanukul, Pravej Serichetaphongse, Atiphan Pimkhaokham. Histological evaluations and inflammatory responses of different dental implant abutment materials: A human histology pilot study. Clin Implant Dent Relat Res. 2018 Apr;20(2):160-169.
URL: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/29181880/
3. Elina Bluma, Aldis Vidzis, Guntis Zigurs. The influence of fixed prostheses on periodontal health. Stomatologija. 2016;18(4):112-121.
URL: https://sbdmj-lsmuni-lt.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/164/164-02.pdf
4. Horia Octavian Manolea, Ionela Mădălina Matei, Cristiana Marga Luiza Nistor, Adela Cristina Lazăr, Alex Ioan Sălan, Oana Gîngu, Nicoleta Cioateră, Monica Mihaela Iacov-Crăiţoiu, Bogdan Mihai Gălbinaşu. A microscopic insight of the morphological changes induced by dental zirconia prosthetic structures. Rom J Morphol Embryol. 2019, 60(3):875– 881.
URL: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/31912099/
5. Subhashree Priyadarsini, Sumit Mukherjee, and Monalisa Mishra. Nanoparticles used in dentistry: A review. J Oral Biol Craniofac Res. 2018 Jan-Apr; 8(1): 58–67.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC5854556/ 6. Silviu Mirel Pituru, Maria Greabu, Alexandra Totan, Marina Imre, Mihaela Pantea, Tudor
Spinu, Ana Maria Cristina Tancu, Nicoleta Olivia Popoviciu, Iulia-Ioana Stanescu, and Ecaterina Ionescu. A Review on the Biocompatibility of PMMA-Based Dental Materials for Interim Prosthetic Restorations with a Glimpse into Their Modern Manufacturing Techniques. Materials (Basel). 2020 Jul; 13(13): 2894.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC7372356/ 7. Isleine P Caldas, Miriam Z Scelza, Marco A Gallito, Gutemberg Alves, Licínio Silva. In
vitro Analysis of Cytotoxicity of Temporary Resilient Relining Materials. J Contemp Dent Pract. 2016 Jun 1;17(6):457-62.
40
8. G Ergün, L Mutlu-Sagesen, T Karaoglu, A Dogan. Cytotoxicity of provisional crown and bridge restoration materials: an in vitro study. J Oral Sci. 2001 Jun;43(2):123-8.
URL: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/11515596/
9. Mustafa Ulker, H. Esra Ulker, Mustafa Zortuk, Mehmet Bulbul, Ali Riza Tuncdemir, and M. Selim Bilgin. Effects of Current Provisional Restoration Materials on the Viability of Fibroblasts. Eur J Dent. 2009 Apr; 3(2): 114–119.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC2676070/
10. Anthony Tahayeri, MaryCatherine Morgan, Ana P. Fugolin, Despoina Bompolaki,1 Avathamsa Athirasala, Carmem Pfeifer, Jack Ferracane, and Luiz E. Bertassoni. 3D Printed Versus Conventionally Cured Provisional Crown and Bridge Dental Materials. Dent Mater. 2018 Feb; 34(2): 192–200.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC5801146/ 11. Pauline Mittermüller, Karl-Anton Hiller, Gottfried Schmalz, Wolfgang Buchalla. Five
hundred patients reporting on adverse effects from dental materials: Frequencies, complaints, symptoms, allergies. Dent Mater 2018 Dec;34(12):1756-1768.
URL:
https://www-sciencedirect-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/science/article/pii/S010956411830383X?via%3Dihub
12. Fernando Zarone, Simona Russo, Roberto Sorrentino. From porcelain-fused-to-metal to zirconia: clinical and experimental considerations. Dent Mater. 2011 Jan;27(1):83-96. URL: https://pubmed-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/21094996/
13. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009 Jul 21;339:b2700.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC2714672/
14. Higgins JP1, Altman DG, Gøtzche PC, Jüni P, Moher D, Oxman AD, Savovic J, Schulz KF, Weeks L, Sterne JA. The Cochrane Collaboration's tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ. 2011;343:d5928.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC3196245/ 15. Paul Weigl, Georgia Trimpou, Eleftherios Grizas, Pablo Hess, Georg-Hubertus Nentwig,
Hans-Christoph Lauer, and Jonas Lorenz. All-ceramic versus titanium-based implant supported restorations: Preliminary 12-months results from a randomized controlled trial. J Adv Prosthodont. 2019 Feb;11(1):48-54.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC6400706/ 16. María Rizo-Gorrita, Irene Luna-Oliva, María-Ángeles Serrera-Figallo, José-Luis
