Dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei: mokslinės literatūros apžvalga

(1)

Karolina Poškutė

5k. 10gr.

Dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei: mokslinės

literatūros apžvalga

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: Doc. Dr. Greta Lodienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

Dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei: mokslinės literatūros apžvalga

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... ( a a a ) Darbo vadovas ... ( a a a ) ... ( a da a a d , k a , g ) ... (mok lini lai ni , a da a a d )

20....m. ... (m n o, diena)

(3)

MOKSLINĖS LITERAT ROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (mok l. lai ni , a da a a d ) ( a a a ) Recenzavimo data: ... Eil .N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavim atitikimas ir vertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

A an a ka info ma i i a i inka da bo in

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 A an a ka angl kalba a i inka da bo in _{bei reikalavimus?} 0,2 0.1 0

3 A ak iniai od iai a i inka da bo e m ? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas) A da bo ade ag a emo na j ma , ak al ma i eik ming ma ? 0,4 0,2 0

5 A inkamai i ai kiai fo m l o a oblema, _{ik la i da iniai?} 0,4 0,2 0

6 A ik la i da iniai a a je ij ? 0,2 0,1 0 7 Straipsni atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)

A a i emin a algo o okola ? 0,6 0,3 0

8

A b o n a i ai ni inkam mo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, blika imo b kl i an.)

0,4 0,2 0

9

A a a a i i i info macijo al iniai (d omen ba i aie ko me ai, kon ak ai

ai ni a o iai ) i a k in aie ko data?

0,2 0,1 0

10

A a a ib din a elek onin d omen aie ko a egija ai , kad j galima b

pakartoti ( aie ko me ai; a k in aie ko data; ak a od iai i j de iniai; a i a ink ai ni kai i agal ak a od i

(4)

29 derinius)?

11

A a a a a ai ni a inkimo oce a (skriningas, tinkamumas sisteminei a algai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

A a a a a d omen a inkimo i ai ni oce a ( im i ai, dal iai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

A i a din i i a a i i i kin amieji, k i d omen b o ie komi i kokio ielaido a supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

A a a i me odai, k iai b o e in a a ki im i emini klaid i ika i kai i informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

odikliai ( an kin i ika, id ki ki mai)? 0,4 0,2 0

16 Duomen sisteminimas bei analizė (2,2 balo) A a eik a a ik in ai ni kai i : a k , e in inkam m , i a me , a eik ie a i kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

A a eik o a k o e ai ni o e a a im cha ak e i iko pagal kurias buvo paimti duomenys ( .: imo im i , eb jimo laiko a i , i iam j i a )?

0,6 0,3 0

18

A a eik i a ki im na ding a aling e l a e inimai: a) a ibend in i d omen kiek ienai g ei; b) n a i e iai i pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 A a eik i _{len el e agal a ki}i emin i blikacij d omen _{da ini ?} 0,6 0,3 0

20

Rezultat aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir

n od a j eik m ? 0,4 0,2 0

21 A a a i a lik o i emin a_{k mai?} algo 0,6 0,3 0

22 A a o i a eikia e l a in e e acij ? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

A i ado a indi baigiamojo da bo em ,

i kel ik l i da ini ? 0,2 0,1 0

24 A i ado ag o anali ojama med iaga? 0,2 0,1 0

25 A i ado a ai kio i lakoni ko ? 0,1 0,1 0

26 Literat ros sąrašas (1 balas) Ar bibliografinis li e a o a a da a pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 27 A li e a o a o n o odo ek a teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami li e a o al iniai?

0,2 0,1 0

(5)

tinkamas moksliniam darbui?

29

A ci ojami al iniai, ne ene ni nei 10 me , da o ne ma ia nei 70% al ini , o ne ene ni kai 5 me ne ma ia kai 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą bal skaiči

30 Priedai Ar pateikti iedai adeda _{em ?} a i nag in jam +0,2 +0,1 0

31 rekomendaciPraktinės jos A a a i l o ak in ekomendacijo i a jo ij ga ai e l a ai ? +0,4 +0,2 0 32 A na do i i a a i a ildomi d omen anali me odai i e l a ai (ja mo anali , meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-anali ; a n od i a i ink i statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-anali e l a ai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kuri nesilaikymas mažina bal skaiči

34

Bendri reikalavimai

A akankama da bo a im i (be ied )

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

36 A da bo _{rengimo reikalavimus?}k a a i inka baigiamojo da bo -1 balas -2 balai

37 Ar da ba a a_{mok li kai, logi kai, lakoni kai?}a ai klinga kalba, -0,5 balo -1 balas

38 A a g ama ini , ilia , kom i e inio _{a ing mo klaid ?} -2 balai -1 balas

39 A ek_k _{ini dali a im ie subalansuotumas?}i b dinga n o ekl ma , ien i ma , -0,2 balo _balo-0,5

40 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert. ) 41 A in ( k i , o k i a adinimai i la i n me acija) a i inka da bo k i yra tikslus? -0,2 balo _balo-0,5 42

A da bo dali a adinimai a i inka ek ; a a logi kai i ai klingai i ki i k i i o k i a adinimai?

-0,2 balo _balo-0,5

43 A a (jei eikalingi) a bia i e min i _an _{m aai kinimai?} -0,2 balo _balo-0,5

44

A da ba a i a idalin a kok bi kai (spausdinimo, ai din med iago , i imo kok b )?

-0,2 balo _balo-0,5

(6)

*Pastaba: ink bal ma gali i i 10 bal . Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recen en o a da , a a d Recen en o a a as

(7)

2

TURINYS

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ... SANTRAUKA ... SUMMARY ... ĮVADAS ... 5

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI IR STRATEGIJA ... 8

1.1 MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS PROTOKOLAS ... 8

1.2 ATRINKTŲ TYRIMŲ TIPAI ... 9

1.3 TYRIME NAUDOTI INFORMACIJOS ŠALTINIAI ... 9

1.4 DUOMENŲ PAIEŠKOS STRATEGIJA ... 9

1.5 ATRANKOS METODIKA ... 9

1.6 STRAIPSNIŲ ĮTRAUKIMO BEI ATMETIMO KRITERIJAI ... 9

1.6.1 Įtraukimo kriterijai: ... 9

1.6.2 Atmetimo kriterijai: ... 10

1.7 DUOMENŲ PAIEŠKA ... 10

1.8 SISTEMINIŲ KLAIDŲ RIZIKA ... 10

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 13

2.1 DUOMENŲ PAIEŠKOS REZULTATAI ... 13

2.2 ĮTRAUKTŲ STRAIPSNIŲ CHARAKTERISTIKA ... 13

2.3 KLINIKINIŲ DUOMENŲ APŽVALGA ... 18

2.3.1 Dantų traumų tipai ... 18

2.3.2 Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynų bruožai ir balų skaičiavimo metodas ... 19

2.3.3 Vaikų gyvenimo kokybės suvokimo klausimynai CPQ11-14 ... 20

2.3.4 Vaikų gyvenimo kokybės suvokimo klausimynai CPQ8-10 ... 21

2.3.5 Gydytų ir negydytų dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei ... 22

3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

3.1 SISTEMINĖS MOKSLINĖS LITERATŪROS APŽVALGOS TRŪKUMAI ... 26

4. IŠVADOS ... 27 5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29 PRIEDAS NR.1. ... PRIEDAS NR.2 ... PRIEDAS NR.3 ...

(8)

3

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

OHRQoL – su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė (angl. Oral Health Realted Quality of

Life)

TDI – trauminiai dantų sužalojimai (angl. Traumatic dental injuryies) CPQ – vaiko suvokimo klausimynas (angl. Child Perception Questionnaire) CPQ8-10 – tai anketa, skirta 8-10 metų asmenų OHRQoL vertinti (angl. Child

Perceptions Questionnaire 8 to 10 years)

CPQ11-14 – tai anketa, skirta 11-14 metų asmenų OHRQoL vertinti (angl. Child

Perceptions Questionnaire 11 to 14 years)

EWB – emocinė gerovė (angl. Emotional well-being) SWB – socialinė gerovė (angl. Social well-being) OS – burnos simptomai (angl. Oral symptoms)

(9)

4

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dantų traumos vaikų amžiuje yra aktuali problema šiandieninėje visuomenėje, dėl jų dažno paplitimo jauname amžiuje, gydymo svarbos bei įtakos gyvenimo kokybei, kuri gali tęstis visą likusį paciento gyvenimą. Šio darbo tikslas yra atlikti mokslinės literatūros analizę apie 8-14m. vaikų dantų traumų įtaką jų gyvenimo kokybei.

Medžiaga ir metodai: Atrinktų į šią literatūros analizę publikacijų̨ paieška buvo atlikta „PubMed/Medline“, „Wiley Online Library“, „Science Direct“ ir „Google Scholar“ LSMU prenumeruojamose duomenų̨ bazėse nuo 2020m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. vasario mėn., taikant PRISMA atrankos sistemą ir jos reikalavimus. Pasirinkti literatūros šaltiniai, turėjo atitikti suformuluotus įtraukimo bei atmetimo kriterijus tyrimo pradžioje. Visuose atrinktuose straipsniuose buvo nagrinėjama vaikų gyvenimo kokybė naudojant vaikų suvokimo klausimynus – anketas (CPQ 8-10 ir CPQ11-14).

Rezultatai: Įtraukti 11 tyrimų, publikuotų anglų kalba. Tyrimai, analizavę 8-10m. vaikų gyvenimo kokybę rodo, kad dažniausiai vaikai skundėsi emocine ir socialine žala jų gyvenimo kokybei. Kituose tyrimuose, kuriuose analizuota 11-14m. paauglių gyvenimo kokybė, vaikai nurodė didesnę neigiamą įtaką funkcijoms ir su burna susijusiems simptomams. Dažniausias danties traumos tipas analizuojamose amžiaus grupėse – emalio lūžis. Dviejuose tyrimuose gyvenimo kokybės ir dantų traumų ryšys nėra įrodytas. Vertinant gydymo įtaką vaikų gyvenimo kokybei, negydytų dantų traumų įtaka yra didesnė lyginant su gydytomis ar vaikais nepatyrusiais dantų traumų.

Išvados: Dantų traumos daro neigiamą įtaką vaikų gyvenimo kokybei. Vaikai nuo 8 iki 10m. daugiausiai patiria emocinių ir socialinių sunkumų susidūrę su dantų traumomis, o 11 - 14m. vaikai dažniau skundžiasi funkcijų sutrikimais bei atsiradusiais simptomais susijusiais su burna. Gydytos dantų traumos pastebimos įtakos analizuotų amžiaus grupių vaikų gyvenimo kokybei neturi, tačiau negydytos dantų traumos daro neigiamą įtaką su burna susietai vaikų gyvenimo kokybei.

Raktiniai žodžiai: „dental trauma“; „dental injury“; ,,child”; ,,children”; ,,adolescent”; „quality of life “.

(10)

5

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. Dental injuries in children are relevant issues in today’s society, due to their common prevalence at a young age, the importance of treatment, and the quality of life that can affect the rest of a patient’s life. The aim of this work was to perform an analysis of scientific literature about the impact of children’s dental injuries on their quality of life in a specific age group from 8 to 14 years old.

Material and methods. Publications selected for this literature review have been searched in LSMU subscribed databases such as PubMed / Medline, Wiley Online Library, Science Direct, and Google Scholar since September 2020 until February 2021 using the PRISMA selection system and its requirements. The selected literature sources had to meet the inclusion and exclusion criteria formulated at the beginning of the study. All selected manuscripts analysed the quality of life of children by applying children's perception questionnaires (CPQ8-10 and CPQ11-14).

Results. Total of 11 studies published in English were included in the study. Studies analyzing children aged 8 to 10 years quality of life showed the greatest complain of emotional and social damage to their quality of life. In other studies, analyzing 11 to 14 years old adolescents quality of life report a greater negative impact on function and mouth-related symptoms. The most common type of dental trauma was enamel fracture. In two studies, the link between quality of life and dental trauma was unproven. Assessing the impact of treatment on the childrens quality of life, the impact of untreated dental injuries is higher compared to treated children.

Conclusions. The impact of dental injuries on children’s quality of life is negative. Children with dental trauma and between 8 - 10 years old report experiencing emotional and social stress, while children in age group of 11 - 14 years old report having functional problems and symptoms regarding oral health. Nevertheless, there is no significant influence of the treated dental trauma on the quality of life of children in the analyzed age groups, however untreated dental injuries have a negative impact on mouth related quality of life of children.

(11)

6

ĮVADAS

Dantų trauma - skaudi ir įsimintina patirtis vaiko gyvenime. Vaikai - pažeidžiamos asmenybės, kurioms tenka susidurti su dantų traumomis dažniausiai dėl jų neatsargaus elgesio, koordinacijos trūkumo ir aktyvaus laisvalaikio. Nuolat diskutuojama, kaip išvengti dantų traumų padarinių, palengvinti su jomis susidūrusių vaikų gyvenimo kokybę, suteikti laiku būtinąją odontologinę pagalbą bei gydymą.

Iš visų kūno traumų, kurias patiria vaikai dantų traumos kasmet sudaro 4,5% [1] , o esant veido srities sužeidimams - 15,4% [2]. Klinikinių tyrimų duomenimis, pagrindiniai veiksniai, lemiantys vaikų dantų traumų paplitimą yra lytis ir amžius, berniukai dažniau patiria dantų traumas [3,8,9,10]. Remiantis tyrimų duomenimis yra išskiriamos dvi vaikų amžiaus grupių kategorijos, kurių metu dantų traumos yra labiausiai paplitusios: ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėse (1 - 3m.) ir mokyklinio amžiaus vaikų tarpe (10 - 12m.) [9,10]. Taip pat dažniau pažeidžiami nuolatiniai (58,6%) nei pieniniai dantys (36,8%) [11, 12]. Dažnesnes dantų traumas lemia ir individualūs paciento veiksniai: priekinių dantų netaisyklinga padėtis, nečiaupios lūpos, trumpa viršutinė lūpa [3]. Dažniausiai pasitaikanti nuolatinių dantų trauma priekinių dantų srityje – vainikų lūžiai [3,4,8]. Iš jų labiausiai pažeidžiami dantys yra centriniai kandžiai [8]. Dantų traumų priežastys vaikų amžiuje: nelaimingi atsitikimai, sportiniai užsiėmimai, susidūrimas su kliūtimi, smurtas ar transporto avarijos [7].

Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai multidimensinė sąvoka, apimanti žmogaus savijautą valgant, miegant, socialinio bendravimo metu ir jo nuomonę apie savo burnos sveikatą. Pirmą kartą gyvenimo kokybė buvo pradėta vertinti 1980m. [13]. Su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo (OHRQoL) tikslas yra patobulinti klinikinį darbą su vaikais, įtraukiant gyvenimo kokybės vertinimo kriterijus į burnos sveikatos paslaugų planavimą. Gyvenimo kokybės vertinimui yra naudojami vaiko suvokimo klausimynai (angl. Child Perception Questionnaire). Jokovičius ir kt. sukūrė CPQ (vaiko suvokimo klausimyną) 8–10 metų ir 11–14 metų amžiaus grupėms. Šie klausimynai yra plačiausiai naudojami Brazilijoje tiriant vaikų gyvenimo kokybę. Vaiko suvokimo klausimyną 11–14 metų vaikams sudaro 37 klausimai, tačiau dažniau yra naudojama sutrumpinta jo forma, kurią sudaro 16 klausimų, nes ją lengviau pritaikyti praktikoje (žr. Priedą Nr. 1). Originalią CPQ8-10 versiją sudaro 25 elementai: 5 klausimai apie burnos simptomus, 5 klausimai

apie funkcinius apribojimus, 5 klausimai apie emocinę gerovę ir 10 klausimų apie socialinę gerovę. Anketoje taip pat yra įvadas ir du bendri klausimai apie vaiko amžių ir lytį (žr. Priedą Nr. 2). Kai kurie autoriai į anketas įterpia papildomų klausimų, vertinančių vaikų gyvenimo kokybę, todėl klausimų kiekis gali kisti priklausomai nuo tyrimo tikslų ir metodų.

Atsižvelgiant į dantų traumos tipą ir pažeistų kietųjų audinių kiekį, pacientams pasireiškia kramtymo funkcijos, estetikos, kalbos sutrikimai. Dėl šių sunkių dantų traumų padarinių nukenčia vaikų

(12)

7 gyvenimo kokybė. Laiku nesuteiktas arba nekokybiškai suteiktas gydymas sąlygoja vaikų psichologinius, socialinius sutrikimus [5]. Pacientai dėl neestetiškos šypsenos, prarastų dantų mažiau šypsosi, slėpia dantis kalbėdami – visa tai gali lemti sumažėjusį pasitikėjimą savimi. To pasekoje jie tampa uždaresni, jiems yra sunkiau prisitaikyti visuomenėje, socializuotis [5]. Tyrimų duomenimis, du trečdaliai vaikų su negydytomis dantų traumomis nurodo poveikį jų gyvenimo kokybei. Taip pat šie vaikai 20 kartų dažniau praneša apie poveikį gyvenimo kokybei nei vaikai, neturintys trauminių dantų sužalojimų [6].

Ši literatūros apžvalga - tęsinys anksčiau atliktų sisteminių literatūros apžvalgų, kurios tyrė priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų gyvenimo kokybę [14] taip pat nekomplikuotų dantų traumų įtaką vaikų gyvenimo kokybei [15]. Šioje apžvalgoje plačiau nagrinėjama dantų traumų ir jų gydymo įtaka mokyklinio amžiaus vaikų gyvenimo kokybei 8-10m. ir 11-14m. amžiaus grupėse.

Darbo tikslas:

Atlikti mokslinės literatūros analizę apie 8-14m. vaikų dantų traumų įtaką jų gyvenimo kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, kaip pasikeitė vaikų gyvenimo kokybė įvykus dantų traumai.

2. Palyginti dantų traumų įtaką gyvenimo kokybei tarp 8-10m. ir 11-14m. amžiaus vaikų. 3. Išsiaiškinti vaikų dantų traumų gydymo įtaką gyvenimo kokybei.

(13)

8

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI IR

STRATEGIJA

1.1 Mokslinės literatūros apžvalgos protokolas

Mokslinės literatūros apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 49) (žiūrėti Priedą Nr. 3). Apžvalga buvo atlikta remiantis PRISMA sistemos reikalavimais (angl. Preferred Reporting Item for Systematic Review and

Meta-Analyses) [16][17][18]. Mokslinių straipsnių paieška vykdyta pasitelkiant nuotolinę prieigą per

LSMU Ezproxy duomenų bazes. Publikacijų atranka, raktinių žodžių bei pagrindinio mokslinės apžvalgos klausimo suformulavimui vykdyti buvo vadovaujamasi PICO(S) lentele (žiūrėti Lentelė Nr. 1).

Pagrindinis mokslinės literatūros apžvalgos klausimas – kokią įtaką 8-14m. vaikų gyvenimo kokybei turi dantų traumos ir kuo skiriasi vaikų gyvenimo kokybė suteikus gydymą ir be jo.

Lentelė Nr. 1 Publikacijų atranka taikant PICOS modelį

Komponentas Apibūdinimas

Populiacija (angl. population) Tiriami vaikai nuo 8 iki 14m. amžiaus, patyrę dantų traumą.

Intervencija (angl. intervention)

Tyrimai, kuriuose nagrinėjama dantų traumų įtaką vaikų gyvenimo kokybei naudojant klausimynus: CPQ8-10 ir CPQ11-14.

Palyginimas (angl. comparison)

Lyginama nepatyrusių ir patyrusių dantų traumas vaikų gyvenimo kokybė arba gydytų ir negydytų dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei.

Rezultatas (angl. outcome) Dantų traumos daro neigiamą įtaką vaikų gyvenimo kokybei.

Studijų dizainas (angl. study model) Vienmomentiniai skerspjūvio tyrimai (angl.

(14)

9

1.2 Atrinktų tyrimų tipai

Į literatūros apžvalgą̨ buvo įtraukiamos publikacijos, kuriose yra tiriama vaikų, patyrusių dantų traumas, gyvenimo kokybė pasitelkiant klausimynų tipus: CPQ8-10 ir CPQ11-14. Atrinktos pilno teksto

publikacijos, parašytos anglų kalba. Straipsniai, neatitinkantys darbo tikslo ir uždavinių, buvo atmesti.

1.3 Tyrime naudoti informacijos šaltiniai

Mokslinių straipsnių paieškai ir atrankai buvo naudotos LSMU prenumeruojamos elektroninės duomenų̨ bazės – „PubMed“, „Wiley Online Library“, „ScienceDirect“ ir „Google Scholar“. Publikacijų paieška buvo vykdoma nuo 2020 m. rugsėjo 10 dienos iki 2021m. vasario 28 dienos.

1.4 Duomenų paieškos strategija

Siekiant atrinkti ir rasti tinkamas publikacijas buvo taikoma ,,išplėstinė paieška“. Į paieškos langelį kiekvienoje duomenų bazėje buvo įvedami raktiniai žodžiai: „dental trauma“ OR „dental injury“ AND „child“ OR „children“ OR „adolescence“ AND ,,quality of life“. Taip pat publikacijų ieškota į paieškos laukelį įvedus temos pavadinimą: „The impact of dental trauma on children quality of life“.

1.5 Atrankos metodika

Straipsnių atranką pagal tyrimų įtraukimo ir atmetimo kriterijus atliko viena nepriklausoma tyrėja. Atranka vykdyta kelių etapų metu. Pirmiausia, duomenų bazėse buvo atmesti visi senesni negu 10m. straipsniai ir jų dublikatai. Antrojo etapo metu buvo atmesti pagal straipsnio pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją neatitikę darbo temos straipsniai. Trečiuoju etapu buvo peržvelgti likę straipsniai ir išrinktos tik pilno teksto publikacijos. Paskutinio etapo metu į apžvalgą buvo įtraukti tik tie straipsniai, kurie atitiko visus atrankos kriterijus.

1.6 Straipsnių įtraukimo bei atmetimo kriterijai

1.6.1 Įtraukimo kriterijai:

1. Klinikiniai tyrimai publikuoti anglų kalba.

2. Įtraukti ne senesni nei 10m. publikuoti moksliniai straipsniai.

3. Įtraukti tik tie straipsniai, kurių pavadinime arba santraukoje buvo minimos vaikų dantų traumos ir jų įtaka gyvenimo kokybei.

(15)

10 4. Įtraukti tik tie straipsniai, kuriuose gyvenimo kokybei tirti panaudoti CPQ8-10 arba CPQ11-14

klausimynai.

5. Įtrauktos tik pilno teksto mokslinės publikacijos.

1.6.2 Atmetimo kriterijai:

1. Moksliniai straipsniai, kurie nagrinėja kitų amžiaus grupių vaikų gyvenimo kokybę ir kuriose panaudoti kiti gyvenimo kokybę tiriantys (ECOHIS, OIDP, MRQoLQ) klausimynai.

2. Sisteminės literatūros apžvalgos, metaanalizės.

3. Tyrimai, kuriuose gyvenimo kokybės anketos klausimus užpildė vaikų šeimos nariai, o ne patys vaikai.

1.7 Duomenų paieška

Analizuojant mokslines publikacijas buvo ieškota tam tikrų duomenų: autoriaus ir straipsnio publikavimo metų, tiriamųjų amžiaus, lyties, anamnezės duomenų, socioekonominio statuso, dantų traumos tipo, gyvenimo kokybės klausimyno tipo, galimo dantų traumų gydymo metodo pasirinkimo ir tyrimo rezultatų, išvadų.

1.8 Sisteminių klaidų rizika

Mokslinių publikacijų kokybės vertinimui panaudotas JBI (The Joanna Briggs Institute) instituto vienmomenčių skerspjūvio tyrimų (angl. cross – sectional) vertinimo kriterijai [19]. JBI – tarptautinė tyrimų organizacija, įsikūrusi Sveikatos ir medicinos mokslų fakultete, Adelaidės universitete, Pietų Australijoje. Šio vertinimo tikslas yra išsiaiškinti tyrimo metodologinę kokybę ir nustatyti, kiek tyrime buvo atsižvelgta į šališkumo principus planuojant, atliekant ir analizuojant duomenis [20]. Vertinami šie duomenys: tyrimo atrankos kriterijai, tyrimo dalyviai ir aplinkybės, taikyti klausimynų tipai ir metodai, rezultatai ir statistinės analizės duomenys. Visi straipsniai buvo įvertinti atskirai dviejų nepriklausomų tyrėjų pagal JBI rekomendacijas. Daugumoje publikacijų šališkumo rizika buvo žema. Iš šiai mokslinės literatūros apžvalgai atrinktų straipsnių: 5 išsamūs tyrimai, atitinkantys visus išvardintus kriterijus; 4 tyrimai iš kurių vienas iš kriterijų yra neišsamus arba nurodytas iš dalies; 2 tyrimai, kuriuose vieno iš kriterijų duomenų iš viso nebuvo rasta. Detali informacija apie kiekvienos publikacijos šališkumą pateikta lentelėje Nr. 2.

(16)

11 Vertinime naudojami simboliai, turintys atitinkamas reikšmes:

„

+

“ – reiškia, kad pateikti duomenys yra išsamūs;

„

−

“ – reiškia, kad pateikti duomenys nėra išsamūs arba nurodyti iš dalies; „

×

“ – reiškia, kad šioje skiltyje apie minimą rizikos veiksnį duomenų nėra. Lentelė Nr. 2 Į literatūros apžvalgą įtrauktų publikacijų kokybės įvertinimas

Autorius, metai Ar buvo aiškiai apibrėžti dalyvių atrankos kriterijai? Ar tyrimo aplinkybės išsamiai aprašytos? Ar tyrimo metodai buvo matuojami pagrįstai? Ar būklės vertinimui buvo naudojami objektyvūs, standartiniai kriterijai? Ar buvo nustatyti tyrimui galintys turėti įtakos veiksniai? Ar buvo paminėta kokią įtaką galėjo turėti papildomi veiksniai? Ar rezultatai buvo pagrįsti? Ar buvo panaudota statistinė analizė? Lamis D. Rajab ir kt., 2019 m. [9]

+

−

+

Fernando Silva‐ Oliveira ir kt., 2017 m. [10]

+

Jefferson Traebert ir kt., 2012 m. [11]

−

+

Josiane P. Soares ir kt., 2018 m. [12]

+

(17)

12 Carlos Alberto Feldens ir kt., 2019 m. [13]

+

Nailê Damé‐ Teixeira ir kt., 2012 m. [14]

×

+

−

+

Ibrahim Hassan El-Kalla ir kt., 2017 m. [15]

−

+

Cristiane B Bendo ir kt., 2010 m. [16]

−

+

Sanjukta Bagchi ir kt., 2015 m. [17]

+

−

×

+

Lívia Azeredo Alves Antunes ir kt., 2019 m. [18]

+

Fernanda Bartolomeo Freire-Maia ir kt., 2015 m. [19]

+

(18)

13

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus mokslinių straipsnių paiešką LSMU prenumeruojamose duomenų bazėse: („Science Direct“, „The Wiley Online Library“, „PubMed“, „Google Schoolar“) rasti 2883 straipsniai. Antruoju etapu buvo peržvelgiami kiekvienas iš jų pagal atrankos kriterijus ir buvo neįtraukti: senesni negu 10m., pasikartojantys ir netinkantys pagal darbo turinį bei tematiką. Išsamesniam vertinimui buvo atrinkta 91 mokslinių straipsnių. Atmestos publikacijos, kurių nepavyko gauti pilno teksto, sisteminės apžvalgos, metaanalizės, publikacijos, kuriuose naudojami kiti vaikų gyvenimo klausimynai (OIDP, MrQol, ECOHIS), taip pat tyrimai, kuriuose gyvenimo kokybės klausimynus užpildė vaikų šeimos nariai. Iš viso į mokslinės literatūros apžvalgą buvo įtraukti 11 straipsnių publikuotų 2010-2019 metais. Duomenų paieškos rezultatai pavaizduoti paveikslėlyje Nr. 1.

2.2 Įtrauktų straipsnių charakteristika

Iš 11 į mokslinės literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų, 9 buvo atlikti Brazilijoje ir po vieną tyrimą Egipte bei Indijoje.

Tyrimuose dalyvavo 21795 pacientai. Jų amžius svyravo nuo 8 iki 14 metų. Daugumoje tyrimų įtakos gyvenimo kokybei galėjo turėti lytis, dantų traumos tipas, netaisyklinga dantų padėtis, socialinė bei ekonominė padėtis. Taip pat keliose publikacijose papildomai buvo analizuojami šie veiksniai: horizontalus kandžių perdengimas (angl. Overjet - OJ), dantų ėduonies rizikos laipsnis, dantų traumų etiologija. Kaip kontrolinė grupė tyrimuose buvo pasirenkami vaikai nepatyrę dantų traumų [11,12,13,14,15], arba vaikai su gydytomis dantų traumomis [16,17,18]. Tyrimams atlikti buvo panaudoti du gyvenimo kokybės vertinimo klausimynų tipai: CPQ8-10 (3 publikacijos) ir CPQ11-14 (8

publikacijos). Klausimai sudaryti remiantis keturiomis pagrindinėmis klausimų kategorijomis: burnos simptomai (angl. Oral symptoms), funkcijos (angl. Functional limitation), emocinė būsena (angl. Emotional wellbeing), socialinė būsena (angl. Social wellbeing). Dešimt straipsnių naudojo TDI (angl. Traumatic dental injury) registro indeksą, kurį pasiūlė Andreasen [9,10,11,12,13,14,15,16,18,19], viename tyrime panaudota Ellis and Davis klasifikacija [17]. Publikacijų charakteristikos išsamiai aprašytos lentelėje Nr. 3.

(19)

14 Pav. Nr. 1 Literatūros šaltinių paieškos atrankos etapai ir rezultatai

Likę straipsniai (n = 1755)

Pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informacjią atmesti

straipsniai (n = 1635) Straipsniai atrinkti išsamesniam

vertinimui (n = 120)

Gauti viso teksto straipsniai (n = 91)

Negauti viso teksto straipsniai (n = 29)

Publikacijos įtrauktos į literatūros apžvalgą

(n = 11)

Atmesti likę straipsniai, pagal atrankos kriterijus:

• Sisteminės literatūros

apžvalgos ir metaanalizės (n = 50)

• Tyrimai, kuriuose yra

naudoti kiti gyvenimo kokybės klausimynai: ECOHIS, OIDP, MRQoLQ. (n = 26)

• Tyrimai, kuriuose anketas

užpildė vaikų šeimos nariai (n = 4)

CPQ8-10

(n = 3)

Literatūros šaltinių paieška vykdyta:

PubMed/Medline, Wiley Online

Library, ScienceDirect ir Google Schoolar duomenų bazėse

(n = 2883)

Pašalinti senesni nei 10 metų ir pasikartojantys straipsniai

(n = 1128)

CPQ11-14

(20)

15 Autorius,

metai Šalis Imtis, n

Tiriamųjų amžius Klausimyno tipas Papildomi tiriami veiksniai Rezultatai Dantų traumų ir gyvenimo kokybės ryšys Lamis D. Rajab ir kt. 2019 m. [9] Brazilija ₁₆₅₂ _{12 m.} CPQ11-14 (užpildytas savarankiškai)

Lytis, dantų ėduonies rizikos laipsnis, netaisyklinga dantų padėtis žandikaulyje ir socialinė bei ekonominė padėtis.

Bendras TDI paplitimas – 14,6% (n = 242). Dauguma vaikų, kurių dantys buvo su trauma jų negydė ir tik 13,6% vaikų jas gydė. Dažniausiai užregistruotas dantų traumų gydymas – atstatymas kompozitu (72,7%). Visi tyrime dalyvavę vaikai turėjo tik vieno danties traumą. Negydytos dantų traumos daro neigiamą poveikį OHRQol, palyginti su 12 metų Ammano moksleiviais nepatyrusiais dantų traumų ar su gydytomis dantų traumomis.

Yra Fernando Silva‐Oliveira ir kt. 2017 m. [10] Brazilija 588 12 m. CPQ11-14 (užpildytas savarankiškai)

Lytis, dantų traumos tipas, horizontalus kandžių

perdengimas, socialinė ir

ekonominė padėtis.

Iš viso 29,4% (n = 173) tiriamųjų turėjo vieno ar kelių dantų traumą. Iš jų neigiama įtaka gyvenimo kokybei nustatyta 53,1% (n = 92). Padaryta išvada, jog vaikai su horizontaliu kandžių perdegimu ≥3 mm buvo dažniau linkę patirti dantų traumas. Socialinė ir ekonominė padėtis įtakos dantų traumų etiologijai neturėjo.

Yra Jefferson Traebert ir kt. 2012 m. [11] Brazilija 403 11-14 m. CPQ11-14 (užpildytas savarankiškai)

Lytis, dantų traumos tipas, ėduonies rizikos laipsnis, netaisyklinga dantų padėtis.

Vaikai su dantų traumomis sudarė 16,6% (n = 67) visų tiriamųjų. Vidutinis CPQ11–14 balas buvo 12,4 (SD = 9,2).

Vidutinis CPQ11–14 balas yra didesnis tarp vaikų, kurie

turėjo dantų traumą. Nustatytas vieno ar kelių neigiamų padarinių, dažnai ir labai dažnai pasitaikančių, paplitimo santykis 46.6% palyginti su tais, kurie neturi dantų traumų.

Yra Lentelė Nr. 3 Bendroji publikacijų charakteristika

(21)

16 Josiane P. Soares ir kt. 2018 m. [12] Brazilija 1589 8-10 m. CPQ8-10 (užpildytas savarankiškai)

Iš 1589 tyrime dalyvavusių vaikų, dantų traumas patyrė 10,6% (n = 169). Iš jų, neigiama įtaka gyvenimo kokybei turėjo 10,3% (n = 18) vaikų su emalio-dentino lūžiais.

CPQ8-10 balų vidurkis buvo 16,5 (SD 14,2). Emalio lūžiai

neturėjo įtakos vaikų gyvenimo kokybei, o emalio – dentino turėjo. Yra Carlos Alberto Feldens ir kt. 2019 m. [13] Brazilija ₇₇₅ _{11-14 m.} CPQ11-14 (užpildytas savarankiškai)

Dantų traumos sudarė 11,9% (n = 93) tiriamųjų, o emalio lūžiai 79,3% (n = 615) visų traumų. CPQ11–14 balai buvo

29% didesni pas vaikus patyrusius dantų traumą negu pas nepatyrusius. Emalio lūžiai turi neigiamą poveikį

funkciniam apribojimui, emocinei ir socialinei vaikų gerovei. Yra Nailê Damé‐ Teixeira ir kt. 2012 m. [14] Brazilija 1528 12 m. CPQ11-14 (užpildytas savarankiškai)

Lytis, dantų traumos tipas, ėduonies rizikos laipsnis, netaisyklinga dantų padėtis, socialinė bei ekonominė padėtis.

Bendras TDI paplitimas – 34,8% (n = 532). Didžioji dauguma moksleivių (n = 1372) neturėjo arba turėjo gydytas dantų traumas. Pagrindinė išvada buvo ta, kad vaikai reikalaujantys dantų traumų gydymo turėjo žymiai didesnį CPQ11-14 balą susijusį su funkcine žala negu

kontrolinė grupė vaikų. Tačiau reikšmingo ryšio tarp dantų traumų ir vaikų gyvenimo kokybės nenustatyta.

Nėra Ibrahim Hassan El-Kalla ir kt. 2017 m. [15] Egiptas ₁₁₇₀₀ _{11-14 m.} _(užpildytasCPQ11-14 savarankiškai

Dantų traumas patyrė 13,6% (n = 1592) vaikų. CPQ11-14

klausimyno rezultatų duomenimis, negydytos dantų traumos rodo neigiamą įtaka vaikų gyvenimo kokybei atsižvelgiant į funkcijų, skausmo, emocinės ir socialinės būsenų aspektus. Gydytos dantų traumos turi įtakos tik funkcijoms. Labiausiai paplitęs CPQ11-14 simptomas buvo

dantų skausmas vaikams su negydytais dantų sužalojimais (66,49%) ir vaikams gydytais dantų sužalojimams (24,6%).

(22)

17 Cristiane B Bendo ir kt. 2010 m. [16] Brazilija ₁₆₁₂ _{11-14 m.} _(užpildytasCPQ11-14 savarankiškai)

Dviems šimtams devyniolikai vaikų buvo diagnozuota negydytos dantų traumos, o 64 vaikams – gydytos. Statistiškai reikšmingos sąsajos tarp negydyto ar gydyto TDI ir bendro CPQ11-14 balo nebuvo. Vaikai, turintys

negydytą TDI, 1,4 karto dažniau pranešė apie poveikį gyvenimo kokybei negu nepatyrę dantų traumų.

Nėra Sanjukta Bagchi ir kt. 2015 m. [17] Indija ₄₉₂ _{12 m.} _(užpildytasCPQ11-14 savarankiškai)

Lytis, dantų traumos tipas

Iš viso dantų traumas patyrė 10,8% (n = 53) tiriamųjų. Vidutinis CPQ11-14 balas buvo žymiai didesnis tarp tų, kurie

turėjo dantų traumas (16,57 ± 7,77), palyginti su jų neturinčiais (1,42 ± 2,82). Buvo pastebėti reikšmingi skirtumai visose keturiose CPQ11-14 klausimų srityse (OS,

FL, EWB, SWB). Yra Lívia Azeredo Alves Antunes ir kt. 2019 m. [18] Brazilija ₂₅₅ _{8-10 m.} _(užpildytasCPQ8-10 savarankiškai)

Lytis, TDI tipas.

Iš 255 tiriamųjų 41 vaikas buvo patyręs dantų traumą. Bendras vidutinis CPQ8-10 klausimyno balas buvo 29,7 (SD

14,3). Emocinės ir socialinės gerovės kriterijai turėjo didžiausią neigiamą įtaką 8-10m. vaikų gyvenimo kokybei. Lytis ar dantų traumos tipas nebuvo susijęs su poveikiu OHRQoL. Atsižvelgiant į amžių, 10 metų vaikai turėjo daugiausiai įtakos jų gyvenimo kokybei.

Yra Fernanda Bartolomeo Freire-Maia ir kt. 2015 m. [19] Brazilija ₁₂₀₁ _{8-10 m.} _(užpildytasCPQ8-10 savarankiškai)

Iš viso 1 167 (97,2%) vaikų buvo patyrę lengvą dantų traumą arba jos nepatyrę, o 34 (2,8%) vaikų turėjo sunkią dantų traumą. Tik emalio trauma (lengva trauma) nustatyta 135 vaikams (11,2%). Neigiama įtaka gyvenimo kokybei nustatyta sunkią dantų traumą patyrusiems vaikams 55,9%. Daugiausiai įtakos buvo padaryta vaikų EWB ir SWB.

(23)

18

2.3 Klinikinių duomenų apžvalga

2.3.1 Dantų traumų tipai

Daugumoje publikacijų dantų traumos klasifikuotos pagal Andreasen klasifikaciją (1981m.), kuri išskiria dvi traumų grupes: nekomplikuotos (emalio ir emalio – dentino lūžiai) ir komplikuotos (vainikų lūžiai su pulpos atsivėrimu). Viename iš tyrimų [17] buvo naudojama Ellis ir Davis dantų traumų klasifikacija (1970m.). Joje traumos skirstomos į keturias grupes: I (emalio lūžiai su dentino atsivėrimu arba be jo), II (emalio – dentino lūžiai), III (vainiko lūžiai su pulpos atsivėrimu) ir IV (negyvybingi dantys).

Iš atrinktų literatūros šaltinių dažniausiai pasitaikanti dantų trauma tiriamų vaikų amžiaus grupėse – emalio lūžis (9,1 - 77,2%). Rečiau vaikai patyrė emalio dentino lūžius su neatverta pulpa (1,7 - 40,6%) bei emalio – dentino lūžius su atverta pulpa (0,3 - 12%). Taip pat buvo registruotos ir kitos dantų traumos - intruzija, ekstruzija, avulsija, lateralinė luksacija ir kt. (žr. Lentelė Nr 4.)

Lentelė Nr. 4 Dantų traumų klasifikacija ir paplitimas tiriamuose literatūros šaltiniuose Literatūros šaltinis Emalio lūžis, % Emalio – dentino lūžis (neatverta pulpa), % Emalio – dentino lūžis (atverta pulpa), %

Kitos dantų traumos, % Lamis D. Rajab ir kt., [9] 69,8 14,5 2,1 - Fernando Silva‐ Oliveira ir kt. [10] 42 40,6 1,83 Intruzija – 3,65 Lateralinė luksacija – 0,46 Jefferson Traebert ir kt. [11] 20,7 7,1 0,3 - Josiane P. Soares ir kt. [12] 9,1 1,7 - - Carlos Alberto Feldens ir kt. [13] 9,4 2.5 Nailê Damé‐ Teixeira ir kt. [14] 24,87 9,03 0,52 Avulsija – 0,7 Kitos traumos – 0,46 Ibrahim Hassan El-Kalla ir kt. [15] 51,1 30,6 12 Avulsija – 2,2 Ekstuzija – 0,6 Intruzija – 0,4 Cristiane B Bendo ir kt. [16] 77,2 18,9 2,3 Avulsija – 0,94 Lateralinė luksacija – 0,47

(24)

19 Fernanda Bartolomeo Freire-Maia [19] 11.2 2.8 Sanjukta Bagchi ir kt. [17] I Emalio lūžis su dentino atsivėrimu arba be jo II Emalio – dentino lūžis III Emalio lūžis su pulpos atsivėrimu IV Negyvybingi traumuoti dantys 7,1 1,83 1,42 Lívia Azeredo Alves Antunes ir kt. [18]

Nekomplikuotos dantų traumos Komplikuotos dantų traumos

63,4 36,5

2.3.2 Gyvenimo kokybės vertinimo klausimynų bruožai ir balų skaičiavimo metodas

Analizuojamuose straipsniuose gyvenimo kokybės vertinimui yra naudojami CPQ tipo klausimynai specifinėms vaikų amžiaus grupėms (8-10m. bei 11-14m.), kuriuos jie užpildė savarankiškai. Aštuoniuose tyrimuose buvo naudotas sutrumpintas CPQ11-14 klausimyno tipas, kurį sudaro 16

klausimų [9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17] (žr. Priedą Nr.1). Šiuo klausimynu buvo siekiama išsiaiškinti dantų, žandikaulių ir burnos simptomų dažnį per pastaruosius tris mėnesius. Trijose publikacijose, naudojamas CPQ8-10 tipo klausimynas, kuriame klausimų kiekis svyruoja nuo 25 iki 29 [12, 18, 19].

Rezultatų vertinimui visuose literatūros šaltiniuose naudojama penkių taškų Likert skalė, kiekvienas iš balų turi reikšmes: „Niekada“ = 0; „Vieną/du kartus“ = 1; „Kartais“ = 2; „Dažnai“ = 3; ir „Kiekvieną dieną/beveik kiekvieną dieną“ = 4. Gauti balai susumuojamai. CPQ11-14 klausimyne balų

suma pasiskirsto nuo 0 (burnos sveikata nedaro jokios įtakos OHRQoL) iki 64 (maksimali burnos sveikatos įtaka OHRQoL), o CPQ8-10 klausimyne nuo 0 iki 100 arba 116 balų. Kuo daugiau balų

surenka tiriamieji, tuo didesnė įtaka nustatoma jų gyvenimo kokybei. CPQ8-10 ir CPQ11-14 klausimynai

tarpusavyje yra susiję, kadangi nagrinėja keturias pagrindines grupes klausimų: simptomus susijusius su burna, funkcinius sutrikimus, emocinę būseną, socialinę būseną.

• Simptomai susiję su burna. Šioje kategorijoje klausimų yra siekiama išsiaiškinti, ar vaikas skundžiasi dantų ar burnos skausmais, blogu kvapu iš burnos, įstrigusiu maistu tarp dantų arba atsiradusiomis žaizdomis.

• Funkciniai sutrikimai. Šioje kategorijoje klausimų tiriama miego, valgymo, kalbėjimo funkcijų kokybė.

• Emocinė būsena. Šioje kategorijoje klausimų yra tiriama vaiko psichologinė būsena (liūdesys, drovumas, irzlumas).

(25)

20 • Socialinė būsena. Šioje kategorijoje klausimų tiriama vaiko savijauta bendraujant su aplinkiniais žmonėmis, jo požiūris į socialinius įgūdžius, santykį su aplinkiniais žmonėmis.

2.3.3 Vaikų gyvenimo kokybės suvokimo klausimynai CPQ11-14

Remiantis straipsnių duomenimis, atrinkti trys straipsniai, kurie lygino 11 – 14m. vaikus, patyrusius dantų traumas su kontroline grupe – vaikus be dantų traumų. Jefferson Traebert ir kt. [11] atliktame tyrime Brazilijoje, vidutinė CPQ11–14 klausimynų balų reikšmė buvo 12,4 (SD = 9,2). Pagal bendrą

CPQ11–14 vertinimo skalę vieno ar daugiau atsakymų: „dažnai/labai dažnai“, paplitimas buvo 46,6%.

Didžiausi balai, susiję su vaikais patyrusiais dantų traumą, nustatyti burnos simptomų (29,3%) ir emocinės būsenos (23,1%) klausimų kategorijose. Tuo tarpu kontrolinė grupė vaikų, nepatyrusių dantų traumos taip pat surinko daugiausiai balų burnos simptomų ir funkcijų klausimų kategorijose. Kito tyrimo, atlikto Brazilijoje, pagrindinė išvada: emalio lūžiai daro neigiamą poveikį vaikų OHRQoL nepriklausomai nuo demografinių, socialinių ir ekonominių bei klinikinių ypatybių [13]. Dažniausiai (23,8%), vaikai, patyrę dantų traumą, skundėsi sutrikimais esančiais burnos ertmėje (skausmu, žaizdomis, blogu kvapu). Mažiausiai (14,3%) šios amžiaus grupės vaikai skundėsi socialinės būsenos sutrikimais (bendravimu ir ryšiu su aplinkiniais žmonėmis). Priešingus rezultatus nustatė Sanjukta Bagchi ir bendraautoriai [17], kurie tyrė 12 m. Indijos moksleivių gyvenimo kokybę. Nors vidutinis CPQ11-14 balas buvo 16,57 (SD = 7,77), tačiau aukščiausi balai pasiskirstė tarp

socialinės (32,1%) ir emocinės (29,7%) būsenos klausimų rezultatų, nusakančių neigiamą įtaką vaikų gyvenimo kokybei. Burnos simptomai sudarė 23,4% visų balų, o mažiausiai įtakos dantų traumos turėjo funkcijoms 18,8%. Visi rezultatai pateikti grafike Nr. 1

Grafikas Nr. 1 CPQ11-14 vaikų suvokimo klausimynų rezultatai

29,3 23,8 25,1 23,8 23,4 1,43 21,3 14,3 18,1 14,6 18,8 3,18 23,1 11,3 24 16,7 29,7 1,6 17,5 10,6 14,8 10,1 32,1 2,3 0 5 10 15 20 25 30 35 Su dantų

traumomis Be dantų traumų traumomisSu dantų Be dantų traumų traumomisSu dantų Be dantų traumų

[11] [13] [17]

Jefferson Traebert ir kt. 2012 m. Carlos Alberto Feldens ir kt. 2019 m. Sanjukta Bagchi ir kt. 2015m.

CPQ

_11-14

vaikų suvokimo klausimynų rezultatai

(26)

21

2.3.4 Vaikų gyvenimo kokybės suvokimo klausimynai CPQ8-10

Kitų studijų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip dantų traumos veikia 8 – 10m. vaikų gyvenimo kokybę [12, 18, 19]. Josiane P. Soares ir bendraautorių publikacijoje, dantų traumų paplitimas tarp tyrime dalyvavusių vaikų sudarė 10,6%. Iš jų 10,3%, vaikai, patyrę emalio – dentino lūžius, nurodė neigiamą įtaką gyvenimo kokybei [12]. Taip pat išsiaiškinta, jog tik emalio lūžiai neigiamo poveikio vaikų gyvenimo kokybei nedaro. Lívia Azeredo Alves Antunes, Eluza Piassi ir kitų tyrime dantų traumos skirstytos į dvi kategorijas: komplikuotas ir nekomplikuotas [18]. Komplikuotoms dantų traumoms (n = 15) priskirtos traumos su pulpos atsivėrimu, taip pat šoninė luksacija, intruzija, ekstruzija ir avulsija. Nekomplikuotos dantų traumos (n = 26): be pulpos atsivėrimo, sumušimas ir subluksacija. Aukščiausios balų reikšmės tiek komplikuotų tiek nekomplikuotų dantų traumų nustatytos ties socialinės (36%) ir emocinės (35,2%) būsenos kategorijų klausimuose. Panašius rezultatus gavo ir Fernanda Bartolomeo Freire-Maia, Sheyla Márcia Auad ir kiti [19] atliktame tyrime, kuriame tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: be dantų traumų, patyrę lengvas traumas (emalio lūžius) ir patyrę sunkias dantų traumas (kitos dantų traumos). Iš viso 55,9% vaikų, patyrusių sunkią traumą nurodė neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Daugiausiai dantų traumos turėjo įtakos vaikų emocinei (23%) ir socialinei būsenai (19%) . Išsamūs rezultatai pateikti grafike Nr.2

Grafikas Nr. 2 CPQ8-10 vaikų suvokimo klausimynų rezultatai

10,40 18,80 7,00 10,10 24,80 16,00 10,40 35,20 19,00 11,20 36,00 23,00 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00

Josiane P. Soares ir kt. 2018 m. [12] Lívia Azeredo Alves Antunes ir kt.

2019 m. [18]

Fernanda Bartolomeo Freire-Maia ir kt.

2015 m. [19]

CPQ

_8-10

vaikų suvokimo klausimynų rezultatai

(27)

22 2.3.5 Gydytų ir negydytų dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei

Lentelėje Nr.5 pavaizduota literatūros apžvalgoje analizuotų straipsnių duomenys apie gydytas ir negydytas vaikų dantų traumas ir jų įtaką keturioms gyvenimo kokybę apibrėžiančioms sritims: burnos simptomams, funkcijoms, socialinei ir emocinei būsenai. Iš viso keturiuose literatūros šaltiniuose nagrinėjo šią temą naudodami CPQ11-14 klausimyną [9, 14, 15, 16]. Visose minėtose

publikacijose kaip kontrolinė grupė buvo tiriami vaikai nepatyrę dantų traumų. Trijose publikacijose negydytų dantų traumų patyrusių vaikų skaičius yra kur kas didesnis negu gydytų [9, 14, 16]. Ibrahim

Hassan El-Kalla ir kt. atliktame tyrime imtys pasiskirstė priešingai: gydytas dantų traumas patyrusių

vaikų skaičius buvo didesnis (1007) nei negydytų (585) [15]. Dviejose literatūros šaltiniuose tarp dantų traumų ir gydymo suteikimo nebuvo rastas ryšys [14, 16].

Lamis D. Rajab ir bendraautorių tyrimo duomenimis, vaikai, kurie turėjo negydytas dantų traumas,

surinko didžiausią procentą balų trijose gyvenimo kokybę apibrėžiančiuose kategorijose klausimų: burnos simptomų (36,9%) , emocinės būsenos (32,3%) ir socialinės būsenos (24,31%) palyginus su gydytas dantų traumas turinčių ir nepatyrusių dantų traumų rezultatais [9]. Remiantis tyrimo rezultatais, tarp gydytų dantų traumų ir jų nepatyrusių vaikų vienintelis reikšmingas poveikis gyvenimo kokybei buvo siejamas tik su sutrikusiomis funkcijomis (sunkumu kramtant maistą).Visgi, labiausiai visų trijų grupių vaikai skundėsi skausmu ir kitais simptomais susijusiais su burnos ertme, pavyzdžiui, žaizdomis, blogu kvapu iš burnos, atitinkamai 29,2%; 36,9%; 26,4%. Ibrahim Hassan

El-Kalla ir kt. teigė, jog negydytos dantų traumos turi įtakos socialiniams (41,71%), funkciniams

(63,59%) ir emociniams (34,19%) vaikų gyvenimo kokybės veiksniams, o burnos simptomams įtakos neturi (66,49%) [15]. Taip pat, pasak autorių, gydytos dantų traumos gali pagerinti vaikų emocinę ir socialinę būseną, bet ne funkcinius sutrikimus. Nailê Damé‐Teixeira ir kt. [14] gavo kitokius rezultatus negu prieš tai minėti autoriai. Remiantis tyrimo rezultatais, bendras CPQ11-14 klausimynų

balas nebuvo susijęs su dantų traumomis, todėl ryšys tarp gyvenimo kokybės ir dantų traumų nebuvo įrodytas. Vienintelis reikšmingas balų skirtumas rastas funkcijų kategorijoje klausimų, kur tiriamieji su negydytomis dantų traumomis (22,6%) surinko aukštesnius balus negu kontrolinė grupė (18,5%) ir vaikai su gydytomis dantų traumomis (21,2%). Cristiane B Bendo ir kt. tyrė tik emalio lūžių gydymo įtaką vaikų gyvenimo kokybei [16]. Dviems šimtams devyniolikai vaikų buvo diagnozuota negydyta dantų trauma, o šešiasdešimt keturiems – gydyta. Šis autorius taip pat nerado reikšmingos sąsajos tarp dantų traumų gydymo ir vaikų gyvenimo kokybės. Nei gydytos nei negydytos dantų traumos neturėjo įtakos vaikų burnos ertmės simptomams, funkcijoms, emocinei ir socialinei būsenai. Tačiau vaikai, kurių priekiniuose dantyse stebėti emalio lūžiai (gydyti ir negydyti), patyrė neigiamą įtaka socialinei būsenai.

(28)

23 Lentelė Nr.5 Gydytų ir negydytų dantų traumas turinčių vaikų CPQ klausimyno rezultatai

Lit. šaltiniai Burnos simptomai, n (%) Funkcijos, n (%) Emocinė būsena, n (%) Socialinė būsena, n (%) Imtis, n G N K G N K G N K G N K G N K Lamis D. Rajab ir kt [9] 9 (29,2) 77 (36,9) 372 (26,4) 7 (21,3) 51 (24,6) 241 (17,1) 7 (22) 68 (32,3) 290 (20,6) 5 (13,3) 50 (24,1) 190 (13,5) 33 209 1410 Nailê Damé‐ Teixeira ir kt. [14] 13 (28) 31 (27,8) 355 (25,9) 10 (21,2) 25 (22,6) 254 (18,5) 8 (17,4) 19 (17,5) 248 (18,1) 6 (12,7) 19,8 (17,8) 200 (14,6) 45 111 1372 Ibrahim Hassan El-Kalla ir kt. [15] 248 (24,63) 389 (66,49) 2244 (22,2) 164 (16,29) 372 (63,59) 1172 (11,6) 200 (22,15) 223 (34,19) 1890 (18,7) 122 (12,11) 244 (41,71) 596 (5,9) 1007 585 10108 Cristiane B Bendo ir kt. [16] 43 (66,5) 136 (62,1) 829 (62) 36 (55,5) 113 (51,6) 723 (54,1) 27 (41,6) 98 (44,7) 614 (45,9) 23 (35,4) 80 (36,6) 443 (33,1) 64 219 1337

G – gydytos dantų traumos N – negydytos dantų traumos

(29)

24

3. REZULTATŲ APTARIMAS

Šioje mokslinės literatūros apžvalgoje analizuojamos dantų traumos ir jų įtaka 8-14m. vaikų gyvenimo kokybei. Iš viso buvo atrinktos ir įtrauktos vienuolika publikacijų. Iš jų aštuonios nagrinėjo 11-14m. vaikų gyvenimo kokybę, likusios trys analizavo 8-10m. vaikų OHRQoL. Visų atrinktų mokslinių publikacijų tikslas: ištirti vaikų dantų traumų įtaką jų gyvenimo kokybei. Šiam tikslui pasiekti vaikai buvo tiriami pasitelkiant klinikinę apžiūrą ir vaikų suvokimo klausimynus (CPQ8-10 ir

CPQ11-14). Kokybės atžvilgiu 9 tyrimai, pagal Joanna Briggs Instituto vertinimo kriterijus, priklausė

žemai rizikos grupei. Vidutinei rizikos grupei priklausė 2 tyrimai, kuriuose trūko vieno iš kriterijų duomenų.

Atsižvelgiant į literatūros šaltinių rezultatus, dantų traumos būdingos daugiau berniukams negu mergaitėms. Šią išvadą patvirtina ir anksčiau atlikti tyrimai, kurie teigia, jog tokį pasiskirstymą galėjo įtakoti berniukų polinkis į sportinius užsiėmimus [26]. Taip pat jų dažnesnis dalyvavimas rekreacinėje veikloje, susijusioje su fiziniu kontaktu [27].

Šioje literatūros apžvalgoje dantų traumų paplitimas tarp 11-14m. amžiaus vaikų svyravo nuo 10,8% iki 34,8%, o 8-10m. amžiaus grupėse nuo 14% iki 16,1%. Šis skirtumas tarp amžiaus grupių galėjo atsirasti dėl nevienodų tyrimų metodų (įtraukimo bei atmetimo kriterijų, dantų traumų diagnozavimo būdų). Dešimt tyrimų naudojo Andreasen klasifikaciją, diagnozuojant dantų traumų tipą, o Sanjukta Bagchi ir kiti (2015) naudojo Ellis ir Davis klasifikaciją [17]. Andreasen klasifikacija tyrimuose naudojama dažniau, nes ji yra išsamesnė, leidžianti objektyviai nterpretuoti duomenis. Taip pat skyrėsi vaikų klinikinės apžiūros sąlygos: gydytojų odontologų kiekis, vieta, kurioje vyko vaikų burnos ir dantų klinikinis tyrimas. Taip pat dantų traumų paplitimą lėmė ir kiti veiksniai: elgesio, aplinkos, kultūros ir socialiniai.

Šios apžvalgos tyrimų duomenimis, dažniausiai vaikams pasireiškė nekomplikuotos dantų traumos. Labiausiai paplitęs nuolatinių dantų traumos tipas tiek 8-10m. tiek 11-14m. vaikų amžiaus grupėse – emalio lūžis, po jo sekė emalio – dentino lūžis ir vainiko lūžis su pulpos atsivėrimu. Tai patvirtina ankstesnių tyrimų, atliktų Izraelyje ir Indijoje, išvadas [20, 21].

Viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai – vieni dažniausiai pažeidžiamų dantų traumų metu, dėl nepalankios jų padėties burnoje ir mažesnės minkštųjų audinių apsaugos palyginus su kitais dantimis [25]. Padidėjęs kandžių horizontalus perdengimas ir atviras sąkandis – fizikiniai faktoriai, galintys įtakoti dantų traumų atsiradimą. Remiantis sisteminės apžvalgos duomenimis galima teigti, kad egzistuoja ryšys tarp horizontalaus kandžių perdengimo ir dantų trauminių sužalojimų. Fernando Silva- Oliveira ir bendraautoriai nustatė reikšmingą ryšį tarp šių dviejų veiksnių. Šio tyrimo duomenimis, 32,3% paauglių turėjo OJ, kuris buvo didesnis kaip 3 mm, iš jų 54,7%. - diagnozuota bent vieno danties trauma. Panašią išvadą padarė ir kiti autoriai, kurių studijos neįtrauktos į šią

(30)

25 mokslinę analizę. Pavyzdžiui, Artunas ir kt. (2005) atliktame tyrime teigė, kad kiekvienas horizontalaus kandžių perdengimo milimetro padidėjimas susijęs su viršutinio žandikaulio centrinių kandžių traumų paplitimu [25].

Taip pat šioje literatūros analizėje nurodytas dar vienas iš predisponuojančių dantų traumas veiksnių – vaikų socioekonominė padėtis. Iš viso 6 tyrimai nagrinėjo vaikų socialinio ir ekonominio sluoksnio reikšmę dantų traumų etiologijoje. Publikacijose vaikų socialinis pažeidžiamumas buvo nustatomas atsižvelgiant į tėvų pajamas, jų išsilavinimo lygį, mokyklos į kurią leidžia savo vaikus pasirinkimą (privati ar valstybinė). Didžioji dauguma mokslinių straipsnių nerado reikšmingo ryšio tarp šių dviejų faktorių [9, 10, 15, 17, 19], tačiau Carlos Alberto Feldens ir kt. nurodė, jog žemesnis motinos išsilavinimas yra susijęs su vaikų pablogėjusia gyvenimo kokybe [5]. Tokius rezultatus, pasak tyrimo autorių, galėjo lemti tai, jog motinos, turinčios žemesnį išsilavinimą nepakankamai įvertina ankstyvąjį vaikų dantų priežiūros poreikį, o tai gali turėti neigiamos įtakos vaikų burnos sveikatai ir su ja susijusiai gyvenimo kokybei.

Visose analizuotose publikacijose nustatyta neigiama dantų traumų įtaka vaikų gyvenimo kokybei. Daugiau neigiamos įtakos gyvenimo kokybei nurodė vaikai, patyrę dantų traumas lyginant su jų nepatyrusiais. Jefferson Traebert bei Carlos Alberto Feldens ir bendraautoriai tyrė 11-14m. vaikų gyvenimo kokybę ir nustatė, kad dažniausiai vaikai skundėsi su burna susietais simptomais, tokiais kaip: skausmas, žaizdos, nemalonus kvapas iš burnos [11, 13]. Antroje vietoje, pagal surinktų balų skaičių, vaikai skundėsi emociniais sutrikimais (jautėsi liūdni, nusivylę). Trečiąją vietą pagal balus užėmė funkciniai sutrikimai, o socialiniai sunkumai įtakos neturėjo. Priešingas išvadas pateikė

Sanjukta Bagchi ir kt. [17], atliktame tyrime Indijoje. Jų rezultatai parodė, kad dažniausiai 11-14m. vaikai skundėsi sunkumais socializuojantis su žmonėmis. Duomenys galėjo skirtis nuo ankstesnių, kadangi šis straipsnis priklauso vidutinei kokybės rizikos patikimumo grupei, taip pat įtakos galėjo turėti ir kultūriniai, religiniai aspektai, nes tyrimas buvo atliktas Indijoje, o ankstesni – Brazilijoje. Trijuose šaltiniuose analizuota 8-10m. vaikų patyrusių dantų traumas ir jų nepatyrusių įtaka gyvenimo kokybei [12, 18, 19]. Josiane P. Soares tyrime emalio lūžių neigiamo poveikio gyvenimo kokybei nenustatyta, tačiau emalio - dentino lūžiai įtakos gyvenimo kokybei turėjo [12]. Livia Azeredo Alves padarė išvadą, jog tiek komplikuotos tiek nekomplikuotos dantų traumos susijusios su neigiama įtaka gyvenimo kokybei [18]. Fernanda Bartolomeo Freire-Maia ir kt. tyrimo duomenimis, tik sunkios dantų traumos turi neigiamos įtakos vaikų gyvenimo kokybei [19]. Vertinant vaikų gyvenimo kokybę,

aukščiausi surinkti balai visuose trijuose tyrimuose buvo susiję su socialinės ir emocinės kategorijų klausimais. Galima teigti jog, šiame amžiaus tarpsnyje dantų traumos sukelia vaikams neigiamų emocijų, streso. Vaikai jaučiasi blogai dėl neestetiškos šypsenos, praranda pasitikėjimą savimi, tampa drovūs, todėl nukenčia vaikų socialiniai įgūdžiai, jie ima mažiau šypsotis, juoktis, kalbėti su kitais žmonėmis. Tyrimų duomenimis, vaikų gyvenimo kokybei įtakos neturėjo funkciniai ir su burna susiję

(31)

26

sutrikimai. Šią išvadą galėjo lemti tai kad, nuo dantų traumos įvykio iki klausimyno užpildymo dienos praėjo ilgas laiko tarpas ir vaikai tiesiog neatsimena savo būsenos po įvykio.

Dantų traumų gydymas taip pat yra vienas iš svarbių faktorių vertinant vaikų gyvenimo kokybę. Šioje literatūros apžvalgoje dantų traumų gydymo įtaką vaikų gyvenimo kokybei analizuoja 4 moksliniai straipsniai [9, 14, 15, 16]. Du iš jų atlikti Brazilijoje, vienas Egipte ir vienas Ammane, Jordanijoje.

Lamis D. Rajab ir bendraautorių tyrimo duomenimis, negydytos dantų traumos turėjo neigiamą poveikį Ammano vaikų burnos simptomų, emocinės ir socialinės būsenos klausimų kategorijose [9]. Tyrimuose, atliktuose Brazilijoje, rezultatai buvo panašūs. Abu autoriai nurodė, kad CPQ11–14 balai nebuvo susiję su vaikų gyvenimo kokybe, todėl ryšio su dantų traumomis neturėjo. Nei gydyti, nei negydyti dantų trauminiai pažeidimai nebuvo susiję su burnos ertmės simptomais, funkciniais apribojimais ar emocine būsena. Vis dėlto, Cristiane B Bendo ir kt. tyrimo rezultatuose paminėjo, jog

vaikai, kurių priekiniuose dantyse buvo diagnozuota trauma, nurodė neigiamą poveikį socialinei būsenai [16]. Jie vengė šypsotis, juoktis ir buvo susirūpinę tuo, ką kiti žmonės gali galvoti ar pasakyti apie jų dantų išvaizdą. Ibrahim Hassan El-Kalla ir kt. (2017) tyrė moksleivius Egipte ir padarė išvadą, kad negydoma dantų trauma daro neigiamą įtaką vaiko gyvenimo kokybei socialiniais, funkciniais ir emociniais aspektais [15]. Taip pat nustatyta, jog gydytos dantų traumos pagerina vaikų gyvenimo kokybę socialiniu ir emociniu požiūriu, o funkciniai sutrikimai išlieka nepakitę, dėl traumos ilgalaikio poveikio pulpai ir periodontui. Šio tyrimo išvados sutampa su kitų pasaulyje atliktų tyrimų, kurie teigė, kad estetika, o ne funkcija kelia didžiausią rūpestį 11-14m. vaikams, rezultatais [11, 22].

3.1 Sisteminės mokslinės literatūros apžvalgos trūkumai

Šios mokslinės literatūros trūkumas yra tas, kad didžioji dauguma tyrimų buvo atlikti Brazilijoje ir tik pavieniai Indijoje bei Egipte, taigi, galima daryti išvadą tik apie šiose valstybėse gyvenančias populiacijas. Dėl nevienodų pasirinktų tyrimų metodų bei matavimo vienetų yra sudėtinga lyginti bei interpretuoti kai kuriuos duomenis. Be to, atsižvelgus į straipsnių kokybės vertinimo duomenis, ne visose publikacijose išsamiai aptarti anamnezės duomenys, tyrimo metodai reikalingi išsamiai vertinti vaikų gyvenimo kokybę.

(32)

27

4. IŠVADOS

1. Dantų traumos daro neigiamą įtaką vaikų gyvenimo kokybei.

2. Vaikai nuo 8 iki 10m. daugiausiai patiria emocinių ir socialinių sunkumų susidūrę su dantų traumomis, o 11 - 14m. vaikai dažniau skundžiasi funkcijų sutrikimais bei atsiradusiais simptomais susijusiais su burna.

3. Gydytos dantų traumos pastebimos įtakos analizuotų amžiaus grupių vaikų gyvenimo kokybei neturi, tačiau negydytos dantų traumos daro neigiamą įtaką su burna susietai vaikų gyvenimo kokybei.

(33)

28

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Siekiant pagerinti vaikų gyvenimo kokybę svarbu užtikrinti dantų traumų prevenciją. Šiam tikslui pasiekti galėtų būti taikomos tokios priemonės:

• vykdyti trumpas pamokas mokyklose apmokant mokytojus bei auklėtojus kaip elgtis įvykus vaikų dantų traumai.

• dalinti brošiūras ir lankstinukus viešose erdvėse apie vaikų dantų traumas, pirmąją pagalbą ir etapus kaip reikėtų elgtis joms įvykus.

• iškabinti plakatus mokyklose ir darželiuose su nurodymais kaip elgtis įvykus dantų traumai ir kur kreiptis prireikus odontologinės pagalbos.

• kasdienėje odontologijos praktikoje galima būtų pritaikyti CPQ klausimynus kiekvienam dantų traumą patyrusiam pacientui. Taip būtų galima išsiaiškinti papildomą informaciją susijusią su pacientu siekiant užtikrinti išsamų pacientų klinikinį ištyrimą ir gydymo efektyvumą.

• skatinti gydytojus odontologus atkreipti dėmesį į individualius paciento pomėgius, aktyvumo lygį ir užklasinę veiklą. Rekomenduoti papildomas apsaugos priemones vaikams, kurie užsiima sportinėmis veiklomis, tokias kaip: dantų kapos arba apsauginiai šalmai.

• rengti seminarus nuotoliniu būdu, informuojant tėvelius apie vaikų, patyrusių dantų traumas, priežiūrą namuose ir kontrolinių vizitų pas gydytoją odontologą svarbą, kurių metu būtų nuosekliai atliekama klinikinė apžiūra bei apklausa.

(34)

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. R Lam. Epidemiology and outcomes of traumatic dental injuries: a review of the literature. Australian Dental Journal 2016; 61:(1 Suppl): 4–20.

2. Alessandro Costa Da Silva 1, Luis Augusto Passeri, Renato Mazzonetto ir kiti. Incidence of dental trauma associated with facial trauma in Brazil: a 1-year evaluation. Dent

Traumatol;20(1):6-1.

3. Vaida Zaleckiene, Vytaute Peciuliene, Vilma Brukiene, Saulius Drukteinis. Traumatic dental injuries: etiology, prevalence and possible outcomes. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 16: 7-14, 2014.

4. J E Onetto 1 , M T Flores, M L Garbarino. Dental trauma in children and adolescents in Valparaiso, Chile. Endod Dent Traumatol, 1994 Oct;10(5):223-7.

5. Puneet Kaur, corresponding author, Simarpreet Singh, Anmol Mathur, Diljot Kaur Makkar ir kiti. Impact of Dental Disorders and its Influence on Self Esteem Levels among

Adolescents. J Clin Diagn Res. 2017 Apr; 11(4): ZC05–ZC08.

6. Maria Ilma de Souza Cortes Wagner Marcenes Aubrey Sheiham Impact of traumatic injuries to the permanent teeth on the oral health‐related quality of life in 12–14‐year‐old children. Community Dent Oral Epidemiol 2002: 30: 193–8.

7. Saber Azami-Aghdash, Farbod Ebadifard Azar, Fatemeh Pournaghi Azar ir kiti. Prevalence, etiology, and types of dental trauma in children and adolescents: systematic review and meta-analysis. Med J Islam Repub Iran. 2015; 29(4): 234. (4): 234.

8. M Unal, F Oznurhan, A Kapdan, S Aksoy, A Dürer. Traumatic dental injuries in children. Experience of a hospital in the central Anatolia region of Turkey. Eur J Paediatr Dent, 2014 Mar;15(1):17-22.

9. B. Alhaddad, N. K. Rózsa, I. Tarján. Dental trauma in children in Budapest. A retrospective study. DOI 10.23804/ejpd.2019.20.02.05.

10. Monika Kovacs, Mariana Pacurar, Blanka Petcu, Csilla Bukhari. Prevalence of traumatic dental injuries in children who attended two dental clinics in Targu Mures between 2003 and 2011. Oral Health Dent Manag. 2012 Sep;11(3):116-24.

11. Marcenes W, Al Beiruti N, Tayfour D, Issa S. Epide- miology of dental injuries to the permanent incisors of 9-12-year-old schoolchildren in Damascus, Syria. Endod Dent Traumatol 1999;15:117-23.

12. Ana Flávia Granville‐Garcia Valdenice Aparecida De Menezes Pedro Israel Cabral De Lira. Dental trauma and associated factors in Brazilian preschoolers. Dental Traumatology 2006; doi: 10.1111/j.1600-9657.2005.00390.x.

(35)

30 13. M. W. Genderson, L. Sischo, K. Markowitz, D. Fine, and H. L. Broder. An Overview of

Children’s Oral Health-Related Quality of Life Assessment: From Scale Development to Measuring Outcomes. Caries Res. 2013; 47(0 1): 13–21.

14. Carlos Zaror, Ma José Martínez-Zapata, Jaime Abarca Reveco ir kiti. Impact of traumatic dental injuries on quality of life in preschoolers and schoolchildren: A systematic review and meta-analysis. Community Dent Oral Epidemiol. 2018;46:88–10.

15. Diego Lopez, Nilakshi Waidyatillake, Carlos Zaror & Rodrigo Mari. Diego Lopez, Nilakshi Waidyatillake, Carlos Zaror & Rodrigo Mari. BMC Oral Health volume 19, Article number: 224 (2019).

16. Alessandro Liberati, Douglas G. Altman, Jennifer Tetzlaff ir kiti. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate health care interventions: explanation and elaboration. Journal of Clinical Epidemiology 62 (2009) e1ee34.

Internetinė nuoroda: https://www.jclinepi.com/article/S0895-4356(09)00180-2/pdf

17. Matthew J Page, senior research fellow1,*, David Moher, director and professor ir kiti. PRISMA 2020 explanation and elaboration: updated guidance and exemplarsfor reporting systematicreviews.

Internetinė nuoroda: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33781993/

18. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. PLoS Med. 2009 Jul

21;6(7):e1000100.

Internetinė nuoroda: http://www.prisma-statement.org

19. Moola S, Munn Z, Tufanaru C, Aromataris E, Sears K, Sfetcu R, Currie M, Qureshi R, Mattis P, Lisy K, Mu P-F. Chapter 7: Systematic reviews of etiology and risk. In:

Aromataris E, Munn Z (Editors). Joanna Briggs Institute Reviewer's Manual. The Joanna Briggs Institute, 2017. Appendix 7.4 Critical appraisal checklist for Cross Sectional studies. Internetinė prieeiga: https://jbi.global/critical-appraisal-tools

20. Lamis D. Rajab Dana Abu Al Huda. Impact of treated and untreated traumatic dental injuries on oral health‐related quality of life among 12‐year‐old schoolchildren in Amman. Dental Traumatology. 2019;35:153–162

21. Fernando Silva‐Oliveira Daniela Goursand ir kiti. Traumatic dental injuries in Brazilian children and oral health‐related quality of life. Dental Traumatology. 2018;34:28–3. 22. Jefferson Traebert, JosimariTelino de Lacerda ir kiti. Impact of traumatic dental injuries on