DIODINIO LAZERIO EFEKTYVUMAS DENTINO HIPERJAUTRUMO GYDYMUI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Gita Ežerskytė

DIODINIO LAZERIO EFEKTYVUMAS DENTINO

HIPERJAUTRUMO GYDYMUI. MOKSLINĖS

LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Darbo vadovas:

Dr. Živilė Grabliauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

DIODINIO LAZERIO EFEKTYVUMAS DENTINO HIPERJAUTRUMO GYDYMUI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

Gita Ežerskytė, V kursas, 10 grupė Dr. Živilė Grabliauskienė (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

2019m. balandžio 30 d. 2019m. balandžio 30 d.

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

3

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO

BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)

Recenzavimo data: ... Eil.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Nr. Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 _{Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį}

bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagristas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 _{Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,}

tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei

strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,

kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su

straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius?

0,4 0,1 0

11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas

(skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš

straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

13 _{Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių} duomenys buvo ieškomi ir- _{kokios prielaidos ar}

supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta

atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir- _{kaip ši}

informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 _{Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo}

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?

0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų

tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18 Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų

rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius?

0,6 0,3 0

20

Rezultatų aptarimas (1,4 balo)

Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir nurodyta jų reikšmė?

0,4 0,2 0

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai?

0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą?

+0,2 +0,1 0

31 Praktinės

rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

5

analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti

statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

34

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20

psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus?

-1 balas

-2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo

-1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų?

-2 balai

-1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(never t.)

41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo

-0,5 balo

42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo

-0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

7

TURINYS

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13

1.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 14

1.2. Straipsnių atmetimo kriterijai ... 14

1.3. Duomenų rinkimas ... 15

1.4. Tyrimų sisteminių klaidų rizika ... 17

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 19

2.1. Duomenų paieškos rezultatai ... 19

2.2. Tyrimų charakteristika ... 21

2.3. Gydymo protokolai ... 23

2.4. Diodinio lazerio palyginimas su desensibilizuojančiomis medžiagomis... 25

3. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS ... 27

3.1. Pagrindiniai rezultatai ... 27

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ... 28

3.3. Interesų konfliktas ... 28

IŠVADOS ... 29

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31

DIODINIO LAZERIO EFEKTYVUMAS DENTINO HIPERJAUTRUMO

GYDYMUI. MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŽVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: dentino hiperjautrumas yra vienas iš dažniausių odontologinių skunudų.

Pacienatms dentino jautrumas sukelia psichologinį ir fizinį diskomfortą. Pastaraisiais metais, įvairiose biomedicinos ir odontologijos srityse, gydymo tikslais plačiai naudojama lazerinė terapija. Vienas naudojamiausių lazerių dentino hiperjautrumo gydymui yra diodinis lazeris. Šia mokslinės literatūros apžvalga siekiama įvertinti diodinių lazerių gydymo efektyvumą dentino hiperjautrumui.

Tyrimo tikslas: atlikti mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą, įvertinant dentino hiperjautrumo

gydymui naudojamo diodinio lazerio efektyvumą, kai lazeris naudojamas vienas arba kartu su kitomis desensibilizuojančiomis medžiagomis.

Medžiaga ir metodai: mokslinių publikacijų paieška atlikta dviejuose duomenų bazėse:

PubMed/Medline ir Cochrane Library. Sukurtas šiai apžvalgai protokolas, parinkti straipsnių tinkamumo ir atmetimo kriterijai. Dėl prienamos informacijos stokos, straipsnių paieška išplėsta iki dešimties metų laikotarpio. Mokslinės publikacijos paskutinį kartą ieškotos 2019 m. kovo 22 d. Atrinktų tyimų kokybė vertinta naudojant „The Cochrane Collaboration’s“ įrankį. Tyrimų duomenys susiteminti ir aprašyti.

Rezultatai: po išsamios straipsnių analizės atrinkti aštuoni mokslinės literatūros apžvalgai pagal

pasirinktą temą, tinkantys tyrimai. Buvo vertinamas diodinio lazerio dentino hiperjautrumo gydymo efektyvumas, naudojant tiesioginiu būdu arba su kitomis desensibilizuojančomis medžiagomis. Lyginami diodinių lazerių gydymo protokolai bei lazerių parametrai.

Išvados: analizuotuose moksliniuose straipsniuose dentino hiperjautrumo gydymo diodiniu

lazeriu protokolai buvo skirtingi. Diodinis lazeris yra efektyvus ir saugus gydymo metodas dentino hiperjautrumui, todėl būtų galima įtraukti į kasdienę odontologinę praktiką. Derinant diodinį lazerį kartu su desensibilizuojančiomis medžiagomis, negauta geresnių dentino hiperjautrumo gydymo rezultatų.

Raktažodžiai: puslaidininkiniai diodiniai lazeriai, lazerio terapija, žemo lygio lazeris, dentino

9

EFFICIENCY OF THE DIODE LASER IN THE TREATMENT OF DENTINE

HYPERSENSITIVITY: A SYSTEMIC REVIEW

SUMMARY

Relevance of the problem: dentin hypersensitivity is one of the most common dental problems.

Patient sensitivity to dentin causes psychological and physical discomfort. In recent years, laser therapy has been widely used for therapeutic purposes in various areas of biomedicine and dentistry. One of the most used lasers of dentin hypersensitivity treatment is diode laser. This review of scientific literature aims to evaluate the effectiveness of diode laser treatment of dentin hypersensitivity.

Aim of the work: to conduct a systematic review of the scientific literature to evaluate the

effectiveness of the diode laser used to treatment of dentin hypersensitivity, when used alone or in combination with other desensitizing agents.

Material and the methods: systematic literature review was conducted using PubMed/Medline

and Cochrane Library electronic databases. Created a protocol for this review, selection and rejection criteria for articles. Due to lack of available information, the search for articles has been extended to ten years. The last publication of the scientific publication was searched in 2019 March 22. The quality of the selected works was evaluated using the Cochrane Collaboration's tool. Research information was systematized and described.

Results: after a detailed analysis of the articles, selected eight scientific literature reviews. The

efficacy of diode laser dentin hypersensitivity treatment using direct or other desensitizing agents was evaluated. Diode laser treatment protocols and laser parameters are compared.

Conclusions: in the analyzed scientific articles the protocols of dentin hypersensitivity treatment

with diode laser was different. Diode laser is an effective and safe treatment method of dentin hypersensitivity and could be included in daily dental practice. The combination of diode laser with desensitizing agents did not show better result of dentin hypersensitivity treatment.

PAGRINDINĖS SANTRUMPOS

DH – dentino hiperjautrumas

DL – diodinis lazeris

DP – desensibilizuojanti pasta

VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė

NRS – skaitinė skausmo vertinimo skalė

ATP – adenozintrifosfatas

p – reikšmingumo lygmuo mėn. – mėnesis

sav. – savaitė

11

ĮVADAS

Pastaraisiais metais, įvairiose biomedicinos ir odontologijos srityse, gydymo tikslais plačiai naudojama lazerinė terapija [1]. Vienas naudojamiausių lazerių dentino hiperjautrumo gydymui yra diodinis lazeris [2].

Dentino hiperjautrumas yra vienas iš dažniausių odontologinių skunudų, daugiausiai tarp 30 – 40 metų pacietų [3]. Pacienatms dentino jautrumas sukelia psichologinį ir fizinį diskomfortą [4]. Dentino hiperjautrumas pasireiškia ūmiu, stipriu ir lokaliu (neplintančiu) skausmu, kuris gali atsirasti po mechaninio, terminio arba cheminio danties sudirginimo, esant atviroms dentino tubulėms [5]. Danties jautrumas atsiranda tada, kai emalis arba cementas nedengia dentino. Dentino jautrumo mechanizmas (hidrodinaminė teorija): dentino tubulės susisiekia su pulpos audiniais ir danties paviršiumi. Skystis esantis dentino tubulėse pradeda judėti, kai dentinas yra veikiamas išorinių dirgiklių. Skysčių judėjimas stimuliuoja baroreceptorius ir taip sukeliamas neuroninis pulpos audinių skausmas [6]. Žiūrėti 1 priedas.

Dentino hiperjautrumas atsiranda dėl įvairių išorinių priežasčių: agresyvus dantų valymas su kietu šepetėliu, abrazyvios dantų pastos naudojimas, periodonto ligos, auskarai veide(burnos srityje) ar burnoje, ortodontinis gydymas, žalingi įpročiai, kurie žaloja dantenas [7].

Dentino hiperjautrumą diodiniu lazeriu galima gydyti tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginis būdas – lazeris veikia dantį tiesiogiai. Netiesioginis būdas – lazeris naudojamas kartu su desensibilizuojančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, fluoro laku [8]. Diodinis lazeris yra mažos galios tipo lazeris. Mažos galios lazeriai neišskiria šilumos ir stimuliuoja normalią ląstelių fukciją. Diodinio lazerio veikimo principas: pakeičia ląstelių membranos elektrinį potencialą, aktyvina Na+/K+ siurblius, todėl padidėja ATP (adenozintrifosfato) sintezė. Taip padidėja metabolinis odontoblastų aktyvumas, dėl kurio greitėja tretinio dentino gamyba. Sumažėja dentino jautrumas, nes obliteruojasi dentino vamzdeliai [8]

Desensibilizuojančios medžiagos, tokios kaip fluoro lakas, sukelia trumpalaikį dentino jautrumo sumažinimą [5]. Todėl ieškoma gydymo metodų, kurie panaikintų dentino jautrumą ilgam laikotarpiui. Atlikti tyrimai rodo, kad diodinis lazeris yra perspektyvi alternatyva įprastiems dentino hiperjautrumo mažinimo metodams [9, 10].

Nemažai publikuojama tyrimų apie diodinių lazerių efektyvumą dentino hiperjautrumo gydymui, tačiau trūksta informacijos apie šio lazerio gydymo naudą ilgesnėje perspektyvoje. Taip pat dar nėra visiškai ištirta ar diodinį lazerį geriau naudoti vieną dentino hiperjautrumo gydymui, ar kartu su desensibilizuojančiomis medžiagomis. Todėl šios sisteminės apžvalgos tikslas buvo:

Darbo tikslas: atlikti mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą, įvertinant dentino hiperjautrumo

gydymui naudojamo diodinio lazerio efektyvumą, kai lazeris naudojamas vienas arba kartu su kitomis desensibilizuojančiomis medžiagomis.

Darbo uždaviniai:

1. Palyginti moksliniuose straipsniuose aprašytus dentino hiperjautrumo gydymo diodiniu lazeriu protokolus.

2. Išanalizuoti mokslinių straipsnių rezultatus apie diodinio lazerio panaudojimą ir jo efektyvumą dentino hiperjautrumo gydymui.

3. Susisteminti mokslinių straipsnių rezultatus ir palyginti diodinio lazerio gydymo efektyvumą derinat su kitomis desensibilizuojančiomis medžiagomis, kurios naudojamos dentino hiperjautrumo gydymui.

13

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

Šiai mokslinės literatūros sisteminei apžvalgai sukurtas protokolas. Atliekant mokslinę literatūros sisteminę apžvalgą buvo taikomi PRISMA (Prefered Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) sisteminės apžvalgos rengimo reikalavimai. [10].

Sisteminei apžvalgai panaudotos dvi elektroninės duomenų bazės: Medline ir Cochrane Library. Šiose duomenų bazėse, mokslinių publikacijų paieška pradėta nuo 2018 rugsėjo 1 dienos. Paskutinė paieška atlikta 2019 kovo 22 dieną. Su straipsnių autoriais nebuvo susisiekta.

Visi šiai sisteminei apžvalgai naudoti raktažodžiai buvo patikrinti bei patvirtinti su MeSH Browser (Medical Subject Headings) žodynu [11].

Naudojant PubMed paieškos sistemą, Medline duomenų bazėje buvo ieškoma publikacijų įvedant šiuos raktinius žodžius: „semiconductor diode lasers“ OR „laser therapy“ OR „low-level laser“ AND „dentin hypersensitivity“. Pagal šiuos raktažodžius PubMed/Medline duonbazėje rasti 157 straipsniai. Buvo naudojami du filtrai: 10 metų diapazonas ir nemokami pilni tekstai.

Cochrane Library duomenų bazėje, panaudojus tokius pat raktažodžius: „semiconductor diode lasers“ OR „laser therapy“ OR „low-level laser“ AND „dentin hypersensitivity“rasti 5093 straipsniai. Panaudoti trys filtrai: pasirinktas diapazonas (2009-2019 m.), šaltiniai (PubMed) ir tyrimai. Mokslinės publikacijos Cochrane Library pateiktos iš dviejų šaltinių: Embase ir PubMed/Medline duomenų bazių. Embase yra mokama duomenų bazė, todėl duomenys renkami tik iš nemokamos duomenu bazės PubMed/Medline. Abejuose duomenų bazėse, po filtrų panaudojimo, iš viso rasta 5250 mokslinių publikacijų.

Šios sisteminės apžvalgos tikslas buvo suformuluotas pagal PICO metodą [12]: P (angl. Problem/participants) – žmonių dantys, kuriems buvo taikomas dentino hiperjautrumo gydymas, in vivo; I (angl. Intervention) – dentino hiperjautrumo gydymas diodiniu lazeriu; C (angl. Comparators) – lyginamosios/kontrolinės grupės su sveikais dantimis, su kitomis desensibilizuojančiomis mežiagomis; O (angl.Outcomes) – dentino hiperjautrumo nepaveikimas, trumpalaikis hiperjautrumo sumažinimas arba visiškas panaikinimas.

Sukurti straipsnių tinkamumo ir atmetimo kriterijai, pagal kuriuos buvo atrenkamos moklslinės publikacijos.

1.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai

1. Į šią mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą buvo įtraukti recenzuoti straipsniai, publikuoti elektroninėje erdvėje.

2. Buvo įtraukiamos mokslinės publikacijos parašytos anglų kalba.

3. Įtraukiami moksliniai straipsniai, kuriuose buvo tiriamas dentino hiperjautrumo gydymo efektyvumas diodiniu lazeriu.

4. Įtraukiami tyrimai, kurie atlikti in vivo. 5. Įtraukiami tyrimai atlikti su žmonėmis.

1.2. Straipsnių atmetimo kriterijai

1. Atmetami dublikatai.

2. Atmetamos mokslinės publikacijos, kurios buvo senesnės nei dešimties metų, t.y. publikuotos seniau nei 2009 metais.

3. Atmetami moksliniai straipsniai, kurių pavadinime ir/ar santraukoje nebuvo bent vieno iš pasirinktų raktinių žodžių arba jų derinių.

4. Atmetami moksliniai straipsniai, kurių nebuvo gauta viso teksto. 5. Atmestos visos sisteminės apžvalgos ir meta-analizės.

6. Neįtraukti tyrimai, kurie atlikti in vitro. 7. Atmetami tyrimai atlikti su gyvūnais.

8. Atmesti tyrimai atlikti ne su diodiniais lazeriais.

9. Neįtraukti tie tyrimai, kuriuose buvo lyginamas diodinio lazerio dentino hiperjautrumo gydymo efektyvamas su kitais lazeriais.

Straipsnių atrinkimo procesas: pagal sukurtą protokolą šiai moksliniai literatūros sisteminiai apžvalgai, nustatytus straipsnių tinkakumo ir atmetimo kriterijus, atrinktos mokslinės publikacijos ir vertintas jų tinkamumas. Visų devynių analizei atrinktų tyrimų statistiniai duomenų analizės kriterijai buvo labai skirtingi, rezultatai aprašyti netinkamai, norint atlikti meta-analizę, todėl buvo taikomas duomenų sintezės metodas, duomenų aprašymas ir apibendrinimas.

15

1.3. Duomenų rinkimas

Sisteminei mokslinės literatūros analizei atrinkti tyrimų duomenys buvo renkami ir surašomi į iš anksto parengtas lenteles (Lentelė Nr. 2, 3 ir 4). Lentelės parengtos pagal Cochrane Training metodologines rekomendacijas [13]. Buvo renkami šie tyrimų duomenys (kiekvieno tyrimo atskirai):

1. Bendra strapsnių informacja (autorius, metai); 2. Tyrimų tikslai;

3. Imtis (dantų skaičius arba jeigu yra nurodytas tik pacientų skaičius);

4. Tyrimų skisrtymas į grupes ir imtis grupėse (danų skaičius arba jeigu yra nurodytas tik pacientų skaičius);

5. Tyrimų tipai;

6. Tyrimų trukmė ir pacientų sekimo laikas;

7. Tyrimuose naudoti statistiniai kriterijai ir statistinio reikšmingumo lygmuo;

8. Tyrimų metodika (atsitiktinis grupių sudarymas bei paskirstymo slėpimas, aklas rezultatų vertinimas ir rezultatų pateikimas);

9. Diodinio lazerio (toliau DL) parametrai (bangos ilgis, galia); 10. Dantų paviršiaus paruošimas prieš procedūrą;

11. DL atstumas iki dantų paviršiaus, kiek laiko (sekundžių) dantų paviršiai buvo veikiami lazeriu;

12. Procedurų skaičius (kiek kartų per tyrimo laikotarpį buvo paveikiami dantų paviršiai DL); 13. DL efektyvumas;

14. Dentino jautrumo vertinimo skalės;

15. Kitos desensibilizuojančios medžiagos naudojamos tyrimuose; 16. Tyrimų galutinės išvados.

Viename iš analizuotų straipsnių, tyrime neskirstė tiriamųjų į grupes, nebuvo ir kontrolinės grupės, todėl daroma prielaida jog straipsnis gali būti šališkas [14]. Visuose analizuotuose tyrimuose imtys buvo pateikiamos dantų skaičiumi, o viename straipsnyje buvo pateikiamas tik dalyvaujančių pacientų skaičius ir pacientų skirstymas į grupes [15]. Tačiau tyrimo duomenys, rezultatai ir išvados buvo vertinmami taip pat kaip ir likusių tyrimų.

Visuose analizuotuose straipsniuose nurodyti kriterijai, pagal kuriuos buvo atrenkami tiriamieji:

1. Tyrime galėjo dalyvauti visi tiriamieji, kurie turėjo bent vieną dantį su dentino hiperjautrumu (toliau DH).

2. Dantys su įgimtais emalio ar dentino defektais neįtraukiami į tyrimą.

3. Negalėjo dalyvauti tiriamieji, kuriems buvo atliktas chirurginis periodonto ligų gydymas per paskutinius šešis mėnesius.

4. Negalėjo dalyvauti tiriamieji, kuriems buvo atliktas nechirurginis periodonto ligų gydymas per paskutinius tris mėnesius.

5. Negalėjo dalyvauti tiriamieji, kuriems buvo atliktas dentino hiperjautrumo gydydmas per paskutinius šešis mėnesius.

6. Tiriamieji turėjo nenaudoti desensibilizuojančių dantų pastų per paskutinius šešis mėnesius. 7. Atmetami tie tiriamieji, kurie turėjo alergiją tyrime naudojamai desensibilizuojančiai

medžiagai.

8. Tyrime negalėjo dalyvauti tiriamieji, kurie turėjo lėtinių ligų, gerybinių arba piktybinių patologinių burnos pažeidimų.

9. Tyrimams tinkami dantys ir gretimi dantys turėjo būti nepažeisti karieso ir be restauracijų. 10. Negalėjo dalyvauti tiriamieji su nenuimamais ortodontiniais aparatais.

11. Negalėjo dalyvauti nėščios ir žindančios moterys.

12. Negalėjo dalyvauti tie tiriamieji, kurie nuolatos vartojo antidepresantus arba analgetikus.

Visuose atrinktuose tyrimuose dentino jautrumas buvo vertinamas pagal: VAS - vizualinė analoginė skausmo skalė arba NRS - skaitinė skausmo vertinimo skalė. VAS vertinimas: nuo 0 iki 10; 0 – skausmo nėra, 5 – vidutinis skausmas, 10 – pats stipriausias (nepakeliamas) skausmas. NRS vertinimas: nuo 0 iki 10; 0 – skausmo nėra, 1-3 mažas skausmas, 4-6 vidutinio sunkumo skausmas, 7-10 labai didelis skausmas. Vertino dantų jautrumą: taktiliniu būdu (zondo galiuku) ir šalčiu (oro srove).

17

1.4. Tyrimų sisteminių klaidų rizika

Norint įvertinti atskirų straipsnių sisteminių klaidų riziką, buvo panaudotas „The Cochrane Collaboration’s“ įrankis. Pagal „The Cochrane Collaboration’s“ įrankio rekomendacijas, atskirai vertinama kiekvieno straipsnio šališkumo rizika [16].

Tyrimų šališkumo vertinimas susideda iš penkių aspektų: atsitiktinis grupių sudarymas (vertinama kokiu būdu į grupes buvo suskirstyti tiriamieji, t.y. atsitiktine tvarka ar pasirinktinai); pasiskirstymo slėpimas (vertinama, ar tyrimų dalyviai viso tyrimo metu žinojo, kurioje grupėje jie yra); aklas rezultatų vertinimas (vertinama, ar gauti rezultatai buvo aprašomi nepriklausomai nuo tyrimo grupės); nepilni rezultatų duomenys (vertinama, ar pateikti visi rezultatai, išvados atitinkančios iškeltus uždavinius); atrinktas rezultatų pateikimas (vertinama, ar aprašyti rezultatai yra nešališki).

Buvo vertinama bendra tyrimų sisteminių klaidų rizika: maža, vidutinė arba didelė rizika. Vertinimui naudojami simboliai: „ + “– reiškia, jog rizikos veiksnys neturėjo įtakos sisteminių klaidų rizikai, „ - “– reiškia, jog rizikos veiksnys turėjo įtakos sisteminių klaidų rizikai, „? “– reiškia, jog rizikos veiksnys galimai turėjo įtakos sisteminių klaidų rizikai.

Visa tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimo informacija pateikta lentelėje Nr.1.

Lentelė Nr.1. Tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Eil. Nr. Publikacijos autorius, metai, šaltinis Atsitiktinis grupių sudarymas Pasiskirstymo slėpimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni rezultatų duomenys Atrinktas rezultatų pateikimas Bendra sisteminių klaidų rizika 1. Gojkov-Vukelic M. ir kt., 2016 [14] - - ? + ? Didelė 2. Dantas E.M. ir kt., 2016 [17] + ? + + ? Vidutinė

3. Bal M.V. ir kt., 2015 [18] + + + + + Maža 4. Hashim N.T. ir kt., 2014 [19] + ? + + ? Vidutinė 5. Suri I. ir kt., 2016 [20] + + + + + Maža 6. Tailor A. ir kt., 2014 [21] + ? + + + Maža 7. Umberto R. Ir kt., 2012 [22] + + ? + ? Vidutinė 8. Pandey R. ir kt., 2017 [15] + + + + + Maža 9. Yilmaz H.G. ir kt., 2011 [23] + + + + + Maža

Vienas iš atrinktų straipsnių turi didelę bendrą sisteminių klaidų riziką; trys straipsniai turi vidutinę bendrą sisteminių klaidų riziką; penki straipsniai turi mažą bendrą sisteminių klaidų riziką.

Apibendrinant tyrimų duomenis buvo atsižvelgta į Gojkov-Vukelic ir kitų bendraautorių tyrimą, kuris turi didelę bendrą sisteminių klaidų riziką [14]. Straipsnis buvo atmestas dėl galimo šališkumo ir toliau neanalizuotas.

Pagrindiniai matavimo rodikliai: vidurkių skirtumai, reikšmingumo lygmuo turėjo būti ne daugiau kaip p≤0,05. Santykinė rizika nevertinta, nes tik trijuose tyrimuose buvo išskirtos kontrolinės grupės [18, 20, 23].

19

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1. Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus paskutinę mokslinės literatūros paiešką 2019 m. kovo 22 dieną su pasirinktais raktažodžiais, PubMed/Medline ir Cochrane Library duomenų bazėse, iš viso identifikuoti 5250 moksliniai straipsniai.

Mokslinių straipsnių atrinkimas vykdomas trim etapais. Pirmas etapas: iš visų identifikuotų 5250 publikacijų atmesti dublikatai ir senesni nei dešimt metų straipsniai. Pašalintos 2062 publikacijos. Dešimties metų laikotarpis pasirinktas dėl prienamos informacijos stokos, t.y. negaunami viso teksto straipsniai. Antras etapas: peržiūrėtos 3188 publikacijos, jų pavadinimai ir/ar santraukoje pateikta informacija. Tada panaudojus tinkamumo ir atmetimo kriterujus, atmestos 1705 publikacijos. Iš likusių 1483 straipsnių atmetami 1469, nes buvo negauti viso teksto straipsniai. Trečias etapas: pilnai skaitomi 14 viso teksto straipsnių. Atmetami in vitro tyrimai ir sistemnės apžvalgos bei metaanalizės. Įvertinus tyrimų sisteminių klaidų riziką, atmetamas vienas straipsnis, kuis turėjo didelę riziką. Po išsamios mokslinių publikacijų analizės, į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą įtraukiami aštuoni straipsniai.

Mokslinių publikacijų atrankos schema, parengta pagal PRISMA flow diagramą yra pavaizduota 1 pav. [10].

1 pav. Mokslinių publikacijų atrankos schema

Tyrimai, įtraukti į mokslinės literatūros

sisteminę apžvalgą (n=8)

Pašalinti dublikatai ir senesni nei 10 metų

straipsniai (n=2062)

Paieška PubMed/Medline (n=157)

Straipsniai, atrinkti peržiūrai (n=3188) Pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją atmesti straipsniai (n=1705)

Negauti viso teksto

straipsniai (n=1469)

Iš viso straipsnių rasta (n=5250)

Gauti viso teksto ir analizuojami straispniai (n=14) Įtr aukti T inkamumas Atr anka Ide nti fikac ij a

Paieška Cochrane Library (n=5093)

Sisteminės apžvalgos ir metaanalizės

(n=3)

Tyrimai atlikti in vitro (n=2)

Bendra sisteminių

klaidų rizika (n=1)

21

2.2.Tyrimų charakteristika

Mokslinės literatūros sisteminei analizei atrinkti tyrimai buvo atlikti in vivo su žmonėmis. Tai buvo klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai. Tyrimuose diodinio lazerio DH gydymo efektyvumas buvo nustatomas pagal statistiškai reikšmingus tyrimų rezultatų skirtumus tarp tirtų grupių, kai reikšmingumo lygmuo buvo p≤0,05. Siekiant įvertinti tyrimų duomenis, buvo lyginami tyrimų tikslai, tyrimų imtys, skirtsymas į grupes, tiriamųjų sekimo laikas, statistiniai kriterijai ir reikšmingumo lygmuo.

Sisteminės analizės tyrimų pagrindiniai duomenys pateikti lentelėje Nr.2.

Lentelė Nr. 2. Tyrimų bendroji charakteristika

Eil. Nr.

Publikacijos autorius, metai, šaltinis

Tyrimo tikslas Tyrimo

imtis, N Skirstymas į grupes ir N grupėje Sekimas Statistiniai kriterijai Reikšmingumo lygmuo 1. Dantas E.M. ir kt., 2016 [17]

Palyginti 5% NaF lako ir GaAlAs diodinio lazerio DH gydymo efektyvumą.

86

Palyginti diodinio lazerio ir desensibilizuojančios pastos, turinčios 8% arginino kalcio karbonato veiksmingumą DH gydymui. 156 1 gr. – 41 2 gr. – 32 3 gr. – 29 4 gr. – 32 5 gr. – 22 3 mėn. Kolmogorov-Smirnov, Kruskal-Wallis, Mann-Whitney U, Wilcoxon testas p≤0,05 3. Hashim N.T. ir kt., 2014 [19]

Įvertinti diodinio lazerio efektyvumą DH gydymui, esant 810 nm bangos ilgiui. 14 1 gr. – 7 2 gr. – 7 1 sav. Friedman, Chi-squared, Two-sample Kolmogorov-Smirnov testas p≤0,05 4. Suri I. ir kt., 2016 [20]** Palyginti 5% NaF, 980 nm bangos ilgio GaAlAs diodinio lazerio ir abiejų šių procedurų kartu DH gydymo efektyvumą. 120 1 gr. – 30 2 gr. – 30 3 gr. – 30 4 gr. – 30 2 mėn. One-way ANOVA testas p≤0,05 5. Tailor A. ir kt., 2014 [21]

Įvertinti diodinio lazerio su 808±10 nm bangos ilgiu DH gydymo efektyvumą kartu panaudojant bifluoridą 12. 90 1 gr. – 30 2 gr. – 30 3 gr. – 30 - Tukey HSD testas p≤0,05

6. Umberto R. ir kt., 2012 [22] Palyginti GaAlAs diodinio lazerio DH gydymo efektyvumą su 1,25 % NaF ir diodiniu lazeriu panaudojamų kartu. 115 1 gr. – 34 2 gr. – 33 3 gr. – 48 - Kruskal-Wallis, Dunn‘s testas p≤0,05 7. Pandey R. ir kt., 2017 [15] Palyginti 5% KNO3 dantų pastos, diodinio lazerio ir lazerio kartu su 5% KNO3 dantų pasta, DH gydymo efektyvumą. 45* 1 gr. – 15* 2 gr. – 15* 3gr. – 15* 3 sav. One-way ANOVA p≤0,05 8. Yilmaz H.G. ir kt., 2011 [23]**

Palyginti diodinio lazerio ir NaF DH gydymo efektyvumą po PBH ir šaknų nulyginimo. 244 1 gr. – 58 2 gr. – 58 3 gr. – 64 4 gr. – 64 6 mėn. Kolmogorov-Smirnov, Wilcoxon, Friedman testas p≤0,05

*Nurodytas tik pacientų skaičius. ** Išskirtos kontrolinės grupės.

N – dantų skaičius; sav. – savaitė, mėn. – mėnesis; gr. – grupė.

Analizuoti aštuoni tyrimai, kurių tikslas buvo ištirti diodinio lazerio efektyvumą dentino hiperjautrumo gydymui. Viename tyrime buvo tiriamas tik diodinio lazerio DH gydymo efektyvumas [19]. Kituose septyniuose tyrimuose buvo lyginamas diodinio lazerio ir kitų desensibilizuojančių medžiagų DH gydymo efektyvumas, kai lazeris naudojamas vienas arba kombinuojamas kartu su desensibilizuojančiomis medžiagomis. Keturiuose tyrimuose buvo tiriamas diodinio lazerio ir NaF lako (skirtingų koncentracijų) DH gydymo efektyvumas [17, 20, 22, 23]. Tyrime, kurį atliko Bal kartu su kolegomis, buvo lyginamas diodinio lazerio ir desensibilizuojančios pastos, turinčios 8% arginino kalcio karbonato veiksmingumas DH gydymui [18]. Tailor ir kolegų atliktame tyrime, buvo tiriamas diodinio lazerio su 808±10 nm bangos ilgiu DH gydymo efektyvumas kartu panaudojant bifluoridą 12 [21]. Pandey ir bendraautorių tyrime, buvo lyginamas 5% KNO3 dantų pastos, diodinio lazerio ir lazerio kartu su 5% KNO3 dantų pasta, DH gydymo efektyvumas [15].

Tyrimų imtyse lyginamas ne tirtų pacientų skaičius, bet tirtų dantų skaičius. Tyrimų imtys svyravo nuo 14 iki 244 tirtų dantų. Išskyrus vieną straipsnį, kuriame nurodomas tik tyrimo dalyvių skaičius, tačiau nenurodoma kiek dantų buvo tirta [15]. Visuose tyrimuose dalyvavo panašus aksičius vyrų ir moterų.

Pacientai arba dantys buvo skirstomi į 2-5 grupes. Kontrolinės grupės buvo trijuose tyrimuose [18, 20, 23]. Kituose penkiuose tyrimuose kontrolinės grupės nebuvo išskirtos.

23

Tiriamųjų sekimo laikas svyravo nuo 1 savaitės iki 6 mėnesių. Trijuose tyrimuose pacientai nebuvo sekami [17, 21, 22].

Visuose straipsniuose buvo taikomi skirtingi statistiniai kriterijai: One-way ANOVA, Tukey HSD, Wilcoxson, Kolmogorov-Smirnov, Kruskal-Wallis, Mann-Whitney U, Friedman, Chi-squared, Dunn‘s testai. Tik trijuose straipsniuose nurodyta, kokia duomenų statistinės analizės programinė įranga buvo naudojama [15, 18, 23]. Statistinė analizė atlikta panaudojant SPSS Inc., Čikaga, IL. Visų aštuonių tyrimų statistinės analizės reikšmingumo lygmuo buvo p≤0,05.

Seniausias analizuotas tyrimas buvo 2011 m, vienas – 2012 m, du tyrimai – 2014 m, vienas – 2015 m, du tyrimai – 2016 m, ir vienas – 2017 m.

2.3.Gydymo protokolai

Visuose analizuotuose straipsniuose DH gydymui buvo naudojami DL tačiau skyrėsi lazerių parametrai. Straipsniuose aprašyti DL gydymo protokolai, lazerių parametrai (lazerio pavadinimas, bangos ilgis, galia arba dozė, dažnis) ir gydymo efektyvumas pateiktas lentelėje Nr. 3.

Lentekė Nr. 3. Diodinių lazerių DH gydymo protokolai

Eil. Nr. Publikacijos autorius, metai, šaltinis

Lazerio parametrai Dantų pav.

paruošimas Atstumas iki danties pav. mm Veikimo laikas Procedūrų skaičius Lazerio efektyvumas 1. Dantas E.M. ir kt., 2016 [17]

LLL (Clean Line, Taubaté, SP, Brazil) DL; 4 J/cm2 Nuvalytas biofilmas nuo dantų pav. - - 4 kartai su 72-96 val. intervalais Efektyvus 2. Bal M.V. ir kt., 2015 [18] DL (BTL-2000 Laser, Dravotnicka Techika, Prague, Czech Republic); 685 nm; 25 mV; 9 Hz; 2.0 J/cm2

3. Hashim N.T. ir kt., 2014 [19] DL - Oralia Company – Germany, 810 nm; 20 W; III (b) klasė - - 30 s ir 60 s 1 Efektyvus 4. Suri I. ir kt., 2016 [20] DL, 980 nm; 2 W Izoliuota nuo seilių 1 mm 40 s 1 Efektyvus 5. Tailor A. ir kt., 2014 [21]

GaAlAs laser (Picasso DL); 980 nm; 0,5 W - 2-3 mm 60 s 2 kartai per savaitę Efektyvus 6. Umberto R. ir kt., 2012 [22]

GaAlAs laser (DoctorSmile, Lambda S.p.A., Brindole (Vi), Italy); 0,5 W; 980 nm; 62.2 J/cm2 - - 60 s 1 Efektyvus 7. Pandey R. ir kt., 2017 [15] LLL (Picassa); 810 nm; 0,5 W; - 2-3 mm 30-60 s 1 Efektyvus 8. Yilmaz H.G. ir kt., 2011 [23]

GaAlAs laser (LaserSmile, Biolase Technology, Irvine,

CA); 810 nm; 500 mW;

8.5 J/3.5 cm2

- 2 mm 60 s 1 Efektyvus

LLL – low-level laser. DL – diodinis lazeris, mm – milimetrai. s – sekundės. val – vaanda. nm – nanometras. J/cm2 – džaulis kvadratiniam centimetrui (energijos tankis). W – vatas (galia, spinduliuotės energijos srautas). mW – milivatas, Hz – hercas (dažnis).

Visuose tyrimuose buvo naudojami DL, skyrėsi tik jų gamintojai ir naudojami parametrai. Bangos ilgis svyravo tarp 685 – 980 nm. Viename tyrime nebuvo nurodytas DL bangos ilgis [17]. Trijuose tyrimuose naudojo 810 nm bangos ilgį ir kituose trijuose 980 nm. Bal ir kitų bendraautorių tyrime lazerio parametrai (bangos ilgis ir galia) buvo pasirinkti mažesnis (685 nm) negu likusiuose tirtuose tyrimuose [18]. Dantas ir kolegų tyrime nurodytas tik DL veikimo energijos tankis [17]. Pusėje analizuotų tyrimų buvo nurodyta 0,5 W galia.

Tik viename tyrime buvo nuosekliai aprašytas dantų paruošimas prieš DL procedūrą [17]. Dar viename tyrime buvo paminėta, jog veikiamas dantis izoliuotas nuo seilių [20].

25

DL atstumas iki danties svyravo nuo 1 mm iki 3 mm. Trijuose tyrimuose šis atstumas nebuvo nurodytas [17, 19, 22]. Dažniausiai laikytasi 2 mm DL pluošto atstumo iki danties paviršiaus. DL veikimo laikas svyravo nuo 30 iki 100 s. Dažniausiai buvo pasirenkama 60 s veikimo laikas. Viename tyrime nenurodyta kiek laiko DL veikė į danties paviršių [17].

Procedūrų skaičius: dažniausiai buvo skiriama viena DL procedūra. Tailor ir kitų tyrime atliktos dvi DL procedūros per vieną savaitę [21]. Dantas ir kitų autorių tyrime atlktos keturios DL procedūros 72-96 val intervalais [17].

Nors visų aštuonių analizuotų tyrimų DH gydymo protokolai DL šiek tiek skyrėsi, visuose tyrimuose buvo nurodoma jog DL buvo efektyvus ir saugus naudoti.

2.4. Diodinio lazerio palyginimas su desensibilizuojančiomis medžiagomis

Dentino nujautrinimui dažnai naudojamas DL kartu su kitomis desensibilizuojančiomis medžiagomis. Analizuotuose tyrimuose buvo tiriamas DL poveikis DH, kai lazeris naudojamas tiesioginiu būdu ir netiesioginiu būdu (kartu su desensibilizuojančiomis medžiagomis). Dentino jautrumui (skausmui) įvertinti, tyrimuose buvo naudojamos dvi skalės: VAS ir NRS.

Visa informacija apie desensibilizuojančias medžiagas, skausmo vertinimo skales ir tyrimų išvadas, pateikta lentelėje Nr. 4.

Lentelė Nr. 4. DL palyginimas su kitomis medžiagomis

Eil. Nr. Publikacijos autorius, metai, šaltinis Dentino jautrumo vertinimo skalė Kitos desensibilizuojančios medžiagos Išvados 1. Dantas E.M. ir kt., 2016 [17]

VAS 5 proc. NaF lakas 5 proc. NaF buvo veiksmingesnis

trumpalaikiam DH sumažinimui nei DL.

2. Bal M.V. ir

kt., 2015 [18]

VAS 8 proc.

arginino-kalcio karbonato lakas

Vienkartinis DL arba DP panaudojimas DH gydymui buvo veiksmingas. Derinant kartu DL+DP nebuvo gauta geresnio efekto.

3. Hashim N.T. ir kt., 2014 [19]

VAS - 60 s DL ekspozicijos trukmė parodė geresnį

DH sumažėjimo efektyvumą nei 30 s DL ekspozicija.

4. Suri I. ir kt., 2016 [20]

VAS 5 proc. NaF lakas Terapinis DH gydymo poveikis geresnis

naudojant 5 proc. NaF kartus su DL. 5. Tailor A. ir

kt., 2014 [21]

NRS Bifluorid 12 lakas Tiek DL tiek DP buvo veiksminga DH

gydymui, o derinant šiuos gydymo būdus kartu, gautas dar geresnis rezultatas.

6. Umberto R. ir

kt., 2012 [22]

NRS 1,25 proc. NaF lakas Tiek DL tiek DP buvo veiksminga DH

gydymui, o derinant šiuos gydymo būdus kartu, gautas dar geresnis rezultatas.

7. Pandey R. ir

kt., 2017 [15]

VAS 5 proc. KNO3 dantų

pasta

Terapinis DH gydymo poveikis nebuvo geresnis naudojant DL kartus su 5 proc. KNO3 dantų pasta.

8. Yilmaz H.G.

ir kt., 2011 [23]

VAS NaF lakas DL buvo veiksmingesnis DH gydymui

lyginant su NaF laku.

VAS – vizualinė analoginė skausmo skalė. NRS – skaitinė skausmo vertinimo skalė. DL – diodinis lazeris. DH – dentino hiperjautrumas. DP – desensibilizuojanti pasta. proc. – procentai.

Tik dviejuose tyrimuose buvo naudojama NRS skausmo vertinimo skalė [21, 22]. Likusiuose – VAS skausmo vertinimo skalė.

Hashim ir kolegų tyrime buvo lyginamas tik DL skirtingo veikimo laiko efektyvumas DH nujautrinimui [19]. Kituose tyrimuose DL gydymas buvo lyginamas su desensibilizuojančiomis medžiagomis. Keturiuose tyrimuose buvo naudojamas skirtingų koncentracijų fluoro lako aplikacijos [17, 20, 22, 23]. Bal ir kolegų tyrime naudojo 8 proc. arginino-kalcio karbonato laką [18]. Tailor ir kitų bendraautorių tyrime buvo naudojamas bifluorid 12 lakas [21]. Pandey ir kolegų tyrime buvo naudojama 5 proc. KNO3 dantų pasta [15].

27

3. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR APTARIMAS

3.1. Pagrindiniai rezultatai

Nors gydymo protokolai DL ir skyrėsi, tačiau visuose analizuotų tyrimų gauti rezultatai rodo, jog DL yra efektyvus ir saugus naudoti DH gydymui (žr. Lentelę Nr. 3).

Dantas ir kolegų tyrimo išvada jog fluoro lakas buvo efektyvesnis trumpalaikiam dentino nujautrinimui nei DL [17]. Kadangi nebuvo pacientų sekimo, negalima daryti tikslios išvados, kuris gydymo metodas buvo efektyvesnis.

Hashim ir kolegų tyrime buvo tiriamas skirtingas DL ekspozicijos laikas. Daroma išvada jog 60 s ekspozicija buvo efektyvesnė nei 30 s [19]. Remiantis šio tyrimo rezultatais ir išvadomis, renkantis DH gydymą DL, geriau rinktis 60 s ekspozicijos laiką.

Bal ir kolegų bei Pandey ir kolegų tyrimuose daroma išvada, jog derinant DL kartu su DP negauta geresnio gydymo efekto, negu šiuos gydymo metodus taikant atskirai. Tačiau šiuose tyrimuose buvo naudojamos skirtingos DP, skirtingas ekspozicijos laikas, pacientų sekimo laikotarpis taip pat skyrėsi.

Suri ir kolegų, Tailor ir kolegų ir Umberto ir kolegų tyrimų bendra išvada – DL ir DP buvo veiksminga DH gydymui, o derinant šiuos gydymo būdus kartu, gautas dar geresnis rezultatas. Nors visų trijų tyrimų gydymo protokolai skyrėsi, bet buvo vienodas bangos ilgis 980 nm. Galbūt galima daryt i prielaidą, jog taikant 980 nm bangos ilgį, DL gydymas kartu su DP yra efektyvesnis, nei taikant mažesnį bangos ilgį.

Yilmaz ir kitų bendraautoių tyrimas buvo vienintelis, kuriame pacientai buvo sekami šešis mėnesius. Tyrimo išvada buvo, jog DL yra efektyvesnis DH gydymui nei fluoro lakas [23]. Tyrimo imtis iš aštuonių tyrimų buvo didžiausia 244 dantys. Buvo išskirta kontrolinė grupė, aprašyta duomenų statistinės analizė, sisteminių klaidų rizika – maža. Todėl šis tyrimas yra tiksliausias iš aštuonių atrinktų straipsnių.

Tyrimai heterogeniški, todėl reikalingi tolimesni tyrimai, norint išsiaiškinti tinkamiausią gydymo protokolą, diodinio lazerio gydymo efektyvumą naudojant kartu su skirtingomis desensibilizuojančiomis medžiagomis.

3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai

Šios mokslinės literatūros analizės pagrindinis trūkumas buvo tai, jog tyrimuose nebuvo ilgesnio pacientų sekimo laiko. Ilgiausias sekimo laikotarpis buvo šeši mėnesiai [23]. Todėl negalima daryti išvados dėl diodinio lazerio gydymo efektyvumo ilgesnėje perspektyvoje.

Nei viename iš aštuonių straipsnių nebuvo nurodyta tyrimo imties apskaičiavimas ir priežastys, kodėl pasirinkta tirti būtent toks dantų skaičius. Tik viename straipsnyje aprašomas dantų paruošimas prieš procedūrą [17]. Kituose straipsniuose neaprašytas dantų paruošimas prieš gydymą. Kai kuriuose tyrimuose nurodyti ne visi diodinio lazerio parametrai, pavyzdžiui, nenurodytas bangos ilgis [17], kuris yra vienas iš svrabiausių parametrų. Keliuose straipsniuose nenurodytas diodinio lazerio mikropluošto atstumas iki danties [17, 19, 22], kuris taip pat gali daryti įtaką gydymo rezultatams.

Analizuotuose tyrimuose su diodiniu lazeriu kartu buvo derinamos skirtingos

desensibilizuojančios mdžiagos. Todėl, bendrų išvadų, kurios atskleistų diodinio lazerio veikimo pobūdį su kuria nors desensibilizuojančia medžiaga - negalima daryti.

Siekiant palyginti tyrimų rezultatus ir daryti bendras tikslias išvadas, reikalingos metodinės rekomendacijos gydymo protokolams. Reikia atlikti išsamių mokslinių tyrimų, kurie lygintų tas pačias desensibilizuojančias medžiagas derinant su diodinio lazerio gydymu, nustatant tokius pat lazerio parametrus ir vienodomis sąlygomis.

3.3. Interesų konfliktas

29

IŠVADOS

1. Analizuotuose moksliniuose straipsniuose dentino hiperjautrumo gydymo diodiniu lazeriu protokolai buvo skirtingi.

2. Diodinis lazeris yra efektyvus ir saugus gydymo metodas dentino hiperjautrumui, todėl būtų galima įtraukti į kasdienę odontologinę praktiką.

3. Derinant diodinį lazerį kartu su desensibilizuojančiomis medžiagomis, negauta geresnių dentino hiperjautrumo gydymo rezultatų.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Renkamtis dentino hiperjautrumo gydymo metodą diodiniu lazeriu, geriau naudoti 980 nm bangos ilgį, nes mažesnis bangos ilgis yra mažia efektyvus.

Nebūtina naudoti desensibilizuojančių medžiagų kartu su diodiniu lazeriu, nes nėra pakankamai tyrimų įrodančių, kad derinat abu šiuos gydymo metodus, rezultatas bus geresnis.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Najeeb S., Khurshid Z., Zafar M. S., and Ajlal S. Applications of Light Amplification by Stimulated Emission of Radiation (Lasers) for Restorative Dentistry., Med. Princ. Pract., vol. 25, no. 3, pp. 201–11, 2016.

2. Borzabadi-Farahani A., Effect of low-level laser irradiation on proliferation of human dental mesenchymal stem cells; a systemic review, J. Photochem. Photobiol. B Biol., vol. 162, pp. 577– 582, Sep. 2016.

3. Ladalardo T. C. C. G. P. et al., Laser therapy in the treatment of dentine hypersensitivity, Braz.

Dent. J., vol. 15, no. 2, pp. 144–150, 2004.

4. Miglani S., Aggarwal V., and Ahuja B., Dentin hypersensitivity: Recent trends in management.,

J. Conserv. Dent., vol. 13, no. 4, pp. 218–24, Oct. 2010.

5 Tabibzadeh Z., Fekrazad R., Esmaeelnejad A., Shadkar M. M., Khalili Sadrabad Z., and Ghojazadeh M., Effect of combined application of high- and low-intensity lasers on dentin hypersensitivity: A randomized clinical trial., J. Dent. Res. Dent. Clin. Dent. Prospects, vol. 12, no. 1, pp. 49–55, 2018.

6. Davari A., Ataei E., and Assarzadeh H., Dentin hypersensitivity: etiology, diagnosis and treatment; a literature review., J. Dent. (Shiraz, Iran), vol. 14, no. 3, pp. 136–45, Sep. 2013.

7. Clark D. and Levin L., Non-surgical management of tooth hypersensitivity, Int. Dent. J., vol. 66, no. 5, pp. 249–256, Oct. 2016.

8. Raut C. P., Sethi K. S., Kohale B., Mamajiwala A., and Warang A., Evaluation of diode laser and stannous fluoride in the treatment of root sensitivity after access flap surgery: Randomized controlled clinical trial., J. Indian Soc. Periodontol., vol. 22, no. 2, pp. 158–163, 2018.

9. Marsilio A. L., Rodrigues J. R., and Borges A. B., Effect of the clinical application of the GaAlAs laser in the treatment of dentine hypersensitivity., J. Clin. Laser Med. Surg., vol. 21, no. 5, pp. 291–6, Oct. 2003.

10. Moher D., Liberati A., Tetzlaff J., Altman D. G., and T. P. PRISMA Group, Preferred reporting

items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement., PLoS Med., vol. 6, no. 7, p. e1000097, Jul. 2009.

11. MeSH Browser. [Online]. Available: https://meshb.nlm.nih.gov/search. [Accessed: 01-March-2019].

12. Coleman j., Subject Guides: Systematic Reviews: Using PICO or PICo.

13. Module 4: Selecting studies and collecting data | Cochrane Training. [Online]. Available: https://training.cochrane.org/interactivelearning/module-4-selecting-studies-and-collecting-data. [Accessed: 01-March-2019].

14. Gojkov-Vukelic M., Hadzic S., Zukanovic Z., Pasic E., and Pavlic V., Application of Diode Laser in the Treatment of Dentine Hypersensitivity., Med. Arch. (Sarajevo, Bosnia Herzegovina), vol. 70, no. 6, pp. 466–469, Dec. 2016.

15. Pandey R. et al., Treatment of dentinal hypersensitivity using low-level laser therapy and 5% potassium nitrate: A randomized, controlled, three arm parallel clinical study., Int. J. Appl. basic

Med. Res., vol. 7, no. 1, pp. 63–66, 2017.

16. Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions | Cochrane Training. [Online]. Available: https://training.cochrane.org/handbook. [Accessed: 08-March-2019].

17. Dantas E. M. et al., Clinical Efficacy of Fluoride Varnish and Low-Level Laser Radiation in Treating Dentin Hypersensitivity, Braz. Dent. J., vol. 27, no. 1, pp. 79–82, Feb. 2016.

18. Bal M. V., Keskiner I., Sezer U., Açıkel C., and Saygun I., Comparison of low level laser and arginine-calcium carbonate alone or combination in the treatment of dentin hypersensitivity: a randomized split-mouth clinical study., Photomed. Laser Surg., vol. 33, no. 4, pp. 200–5, Apr. 2015.

19. Hashim N. T., Gasmalla B. G., Sabahelkheir A. H., and Awooda A. M., Effect of the clinical application of the diode laser (810 nm) in the treatment of dentine hypersensitivity., BMC Res.

Notes, vol. 7, p. 31, Jan. 2014.

20. Suri I., Singh P., Shakir Q. J., Shetty A., Bapat R., and Thakur R., A comparative evaluation to assess the efficacy of 5% sodium fluoride varnish and diode laser and their combined applicat ion in the treatment of dentin hypersensitivity., J. Indian Soc. Periodontol., vol. 20, no. 3, pp. 307–14, 2016.

33

21. Tailor A., Shenoy N., Thomas B., and Student P. G., To compare and evaluate the efficacy of bifluorid 12, diode laser and their combined effect in treatment of dentinal hypersensitivity-a clinical study.

22. Umberto R., Claudia R., Gaspare P., Gianluca T., and Alessandro D. V., Treatment of dentine hypersensitivity by diode laser: a clinical study., Int. J. Dent., vol. 2012, p. 858950, 2012.

23. Yilmaz H. G., Kurtulmus-Yilmaz S., and Cengiz E., Long-Term Effect of Diode Laser Irradiation Compared to Sodium Fluoride Varnish in the Treatment of Dentine Hypersensitivity in Periodontal Maintenance Patients: A Randomized Controlled Clinical Study, Photomed. Laser

PRIEDAI

1 Pav. Trys dentino jautrumo mechanizmai

A – tiesioginės intervencijos teorija, manoma jog nervų galūnėlės iš pulpos per dentiną siekia CEJ, todėl tiesiogiai dirginant dentiną, skausmas perduodamas į danties pulpą. Tačiau šiai teorijai pagrįsti yra nedaug įrodymų.

B – odontoblastų receptorių teorija, odontoblastai veikia kaip skausmo receptoriai, kurie perduoda skausmą į danties pulpą. Teorija taip pat neįrodyta.

C – hidrodinaminė (skysčių judėjimo) teorija, dentino tubulės susisiekia su pulpos audiniais ir danties paviršiumi. Skystis esantis dentino tubulėse pradeda judėti, kai dentinas yra veikiamas išorinių dirgiklių (osmotinis pokytis). Skysčių judėjimas stimuliuoja baroreceptorius ir taip sukeliamas neuroninis danties pulpos skausmas [6].