PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE, DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ

Evelina Šriupšaitė

PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS

CENTRE, DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į

BURNOS SVEIKATĄ

Darbo vadovas:

asistentė Živilė Kristina Matulaitienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE, DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ...

(mėnuo, diena)

20....m. ... (mėnuo, diena)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0

bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0

bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0

aktualumas ir reikšmingumas?

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0

hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0

rezultatai ir išvados?

apžvalga

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

(1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

metodai

12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0

tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0

tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4

informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas

29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20%

39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5

40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5

41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0

bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0

bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0

aktualumas ir reikšmingumas?

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0

hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0

rezultatai ir išvados?

apžvalga _{Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra}

(1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0

ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

metodai

12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0

kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0

tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4

informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas

29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0

temą?

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20%

39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5

40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5

41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________

TURINYS

SANTRAUKA ... 13

SUMMARY ... 14

ĮVADAS ... 15

Problemos aktualumas, reikšmingumas ir naujumas ... 15

Tyrimo tikslas ... 15

Tyrimo uždaviniai ... 15

Hipotezė ... 15

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 16

1.1. Paauglių dantų ėduonies epidemiologinė situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse ... 16

1.2 Moksleivių dantų priežiūros ypatumai bei profilaktinių priemonių panaudojimas išsaugant sveikus dantis ... 17

1.2.1. Paauglių dantų priežiūra ... 17

1.2.2. Liežuvio priežiūra ... 18

1.2.3. Silantų ir fluoro preparatų svarba dantų ėduonies profilaktikoje ... 19

1.2.4. Mitybos įpročių įtaka ėduonies išsivystymui ... 20

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22

2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 22

2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai ... 23

2.3. Moksleivių burnos klinikinis tyrimas ... 23

2.3.1. Dantų ėduonies intensyvumas ir paplitimas ... 23

2.4. Tėvų anketinė apklausa ... 23

2.5. Statistinė duomenų analizė ... 24

3. REZULTATAI ... 25

3.1. Paauglių burnos sveikata ... 25

3.1.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 25

3.1.2. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumo indeksas ... 25

3.1.3. Dantų priežiūra ir profilaktinės priemonės... 27

3.2. Tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą ... 33

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

IŠVADOS ... 42

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 43

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44

SANTRUMPOS

PSC – Plungės sveikatos centras

KPI-D – pastoviojo sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas kpi-d – pieninio sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas AAPD – Amerikos Pediatrinės Odontologijos Akademija

PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE, DANTŲ

BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas

Dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Mūsų tikslas buvo nustatyti paauglių, besigydančių Plungės sveikatos centre, dantų būklę bei jų tėvų požiūrį į burnos sveikatą.

Medžiaga ir metodai

Tiriamųjų kontingentą sudarė Plungės sveikatos centre prisiregistravę 12-17m. amžiaus vaikai (n=122) bei jų tėvai. Pagal amžių moksleiviai padalinti į dvi grupes: 12-14m ir 15-17m. Paaugliams buvo atliktos dantų apžiūros, tėvams pateikti klausimynai. Moksleivių apžiūros duomenys susieti su tėvų apklausos anketomis. Duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS 22.0 statistinės programos paketas.

Rezultatai

Dantų ėduonies paplitimas tarp 12-17m. paauglių siekė 59%. Karieso intensyvumas buvo aukštesnis vyresniųjų grupėje (4,87) lyginant su jaunesniąja (3,39) (p<0,05). Apklausus tėvus, išsiaiškinta, jog 50% paauglių dantis valosi nereguliariai, 62% vaikų burnos higienai skiria mažiau nei 2 minutes, nedidelis procentas moksleivių naudoja priemones tarpdančių priežiūrai. Paaugliai užkandžiams renkasi saldumynus (40%), sausainius, bulvių traškučius (50%), saldžius ir gazuotus gėrimus (36%). Dažniausiai tėvai su vaikais pas odontologą lankosi vieną kartą per metus (53%); retų apsilankymų priežastys – ilgos eilės pas odontologą bei tėvų manymas, kad paauglio dantys pakankamai sveiki. Tėvai (61,5%) manė, jog jų vaikų dantys sveiki. Tuo tarpu apžiūros duomenys parodė, kad 31% vaikų turėjo ėduonies pažeistų dantų.

Išvados

Plungės sveikatos centre prisiregistravusių paauglių ėduonies paplitimas mažesnis nei anksčiau Lietuvoje atliktuose epidemiologiniuose tyrimuose. Tačiau tėvai turi labiau motyvuoti paauglius laikytis burnos higienos bei gerinti jų mitybos įpročius. Dažnesnis lankymasis pas odontologą galėtų sumažinti ankstyvų ėduonies pažeidimų bei komplikacijų skaičių. Tėvų nuomonė nesutapo su objektyvios apžiūros duomenimis.

DENTAL HEALTH STATUS OF ADOLESCENTS ATTENDING PLUNGE

HEALTH CARE CENTRE AND THEIR PARENT’S ATTITUDES TOWARD

ORAL HEALTH

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work

Dental caries is one of the most common diseases in the world. Our aim was to assess dental health status of adolescents attending Plunge Health Care Centre and their parent’s attitudes toward oral health.

Material and the methods

A total of 122 12-17-years-old adolescents attending Plunge Health Care Centre and their parents were included in the study. Teenagers were separated in two groups aged by 12-14 and 15-17 years old. Dental examinations were performed on adolescents and the questionnaire was completed by their parents. Adolescents dental health results were linked to parents answers. Data was analyzed using SPSS 22.0 software.

Results

Prevalence of dental caries among 12-17 years old adolescents was 59%. Older group had higher dental caries severity (4,87) than younger group (3,39) (p<0,05). Based on survey answers, 50% teenagers brush their teeth irregularly, 62% take less then two minutes for dental hygiene, small percentage of students use interdental cleaning tools. The foods consumed between meals are sweets (40%), cookies, chips (50%), sweet and carbonated drinks (36%). Mostly parents arrange the

appointment with the dentist once a year (53%); reasons for rare appointments are long queue times or parents assume there is no need because of good dental condition. Parents (61,5%) thought their children teeth are healthy, although 31% of them had dental caries.

Conclusions

Prevalence of dental caries among adolescents attending Plunge Health Care Centre was lower than previously conducted epidemiological researches in Lithuania. However parents should motivate teenagers for better oral hygiene and improve their dietary habits. More frequent dental visits could reduce number of early caries lesions and complications. Parents point of view does not correspond to the examination result.

15

ĮVADAS

Problemos aktualumas, reikšmingumas ir naujumas

Paauglystė – sudėtingas laikotarpis, kurio metu stebimi fiziologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Šių permainų laikas ir greitis yra individualus [1], bet paprastai paaugliai apibrėžiami kaip jaunimas nuo 10 iki 18 metų [2]. Dėl hormonų pokyčių keičiasi paauglių kūnas (ūgis, raumenų masė, riebalų pasiskirstymas), atsiranda antriniai lytiniai požymiai. Paaugliai nori suprasti save, o tuo pačiu didėja susirūpinimas kitų žmonių nuomone, ypatingai – bendraamžių [1]. Todėl paauglių burnos sveikata yra itin svarbi dėl polinkio į prastus mitybos įpročius (didelio angliavandenių ir cukraus vartojimo užkandžiaujant ir geriant gėrimus), padidėjusios rizikos periodonto ligoms (hormonų pokyčių, galimo rūkymo ar alkoholio vartojimo), funkcinių ir estetinių problemų (dantų susigrūdimo, trečiųjų krūminių dantų dygimo), valgymo sutrikimų (anoreksijos, bulimijos), trauminių dantų sužeidimų bei dantų gydymo baimės [2].

„Iš visų burnos ertmės ligų dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi vaikų ir paauglių dantų

liga“ [3]. Todėl svarbu atlikti epidemiologinius tyrimus ir stebėti karieso paplitimą bei imtis priemonių jam mažinti. Lietuvoje tyrimai paauglių dantų būklei įvertinti dažniausiai atliekami tarp didžiųjų miestų. Tuo tarpu Plungėje buvo ištirti tik 4-6m. vaikai, ėduonies paplitimas siekė 91% (2010m.) [4]. Kad įvertinti dabartinę situaciją Plungės mieste tarp 12-17m. paauglių, buvo pasirinktas Plungės sveikatos centras. Šio tyrimo išskirtinumas – anketomis apklausti tiriamųjų moksleivių tėvai; jų atsakymai surišti su vaikų apžiūros duomenimis.

Tyrimo tikslas: nustatyti paauglių, besigydančių Plungės sveikatos centre, dantų būklę bei jų tėvų

požiūrį į burnos sveikatą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apibendrinti ištirtų paauglių dantų būklę.

2. Sužinoti tėvų požiūrį į vaikų dantų sveikatą.

3. Išsiaiškinti sąsajas tarp paauglių dantų būklės ir tėvų požiūrio į burnos sveikatą.

Hipotezė:

16

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paauglių dantų ėduonies epidemiologinė situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse

Viena iš labiausiai paplitusių vaikų burnos ligų yra dantų ėduonis. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti epidemiologiniai vaikų ir paauglių dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo tyrimai įrodo šio teiginio teisingumą.

Kauno medicinos universiteto, Odontologijos fakulteto mokslininkių 2004 metais atliktame tyrime nustatyta, jog tarp didžiųjų Lietuvos miestų apžiūrėtų 1035 dvylikamečių vaikų ėduonies paplitimas siekė 74,5% [5]. Po dviejų metų S.Milčiuvienė su bendraautorėmis aprašė ištirtų 586 Kauno miesto 7-15 metų moksleivių dantų būklę ir pastebėjo dantų ėduonies paplitimo didėjimą priklausomai nuo vaiko amžiaus [3]. Bėgant metams situacija nepagerėjo – 2010 m. Klaipėdos universiteto, Sveikatos mokslų fakulteto tyrėjos nustatė, jog Joniškio rajono mokyklose karieso paplitimas tarp dvylikamečių buvo 89,8%, o tarp penkiolikamečių siekė 96% [6].

Pasak E.Rodakowskos, Palenkės vaivadijoje pastebėtas ėduonies intensyvumo mažėjimas – 2003m. tarp dvylikamečių KPI-D siekė 4.76, o po septynerių metų sumažėjo iki 3.36 [7]. Tuo tarpu Latvijos tyrėjos Jekaterina Gudkina ir Anda Brinkmane 2010 metais nustatė, jog tarp 96 tirtų 12-mečių KPI-D buvo 4.45 [8].

Lenkijos Lodzės medicinos universiteto mokslininkės 2014 metais apžiūrėjo 328 Lodzės regiono 12-mečių vaikų dantų būklę ir nustatė, jog karieso paplitimas siekė 67,8% (1,4% mažesnis nei 2007 metais) [9]. Šie rezultatai – geresni nei Lietuvoje.

Natalia Koposova, Harald M. Eriksen su bendraautoriais vertino ir palygino dantų būklę tarp Šiaurės Vakarų Rusijos ir Šiaurės Norvegijos dvylikamečių. Išsiaiškinta, jog KPI-D indeksas buvo reikšmingai didesnis tarp Rusijos (3.0) lyginant su Norvegijos (1.2) moksleiviais[10].

Remiantis Malmės universiteto informacija, karieso intensyvumas Lietuvoje tarp dvylikamečių paskutiniaisiais pateiktais duomenimis (2005m.) buvo 3,7. Panašus KPI-D indeksas nurodomas Latvijoje (2004m. – 3,4), Albanijoje (2011m. -3,7), Kroatijoje (2013-15m. – 4.2). Karieso intensyvumo indeksas labiausiai sumažėjo Šiaurės ir Vakarų Europoje – naujausiais pateiktais duomenimis KPI-D <1 pasiektas Belgijoje (2009-10m.), Danijoje (2014m.), Suomijoje (2009m.), Vokietijoje (2014m.), Švedijoje (2011m.), Šveicarijoje (2011m.), Jungtinėje Karalystėje (2013m.) [11].

17

1.2. Moksleivių dantų priežiūros ypatumai bei profilaktinių priemonių panaudojimas išsaugant sveikus dantis

1.2.1. Paauglių dantų priežiūra

Tinkama asmens burnos priežiūra – vienas pagrindinių uždavinių užkertant kelią ėduoniui. Svarbiausią vaidmenį palaikant burnos higieną atlieka mechaninis dantų valymas šepetėliu ir pasta, kuri lengvina apnašų pašalinimą, taip pat praturtina burną antibakterinėmis, remineralizuojančiomis, kvapą gerinančiomis medžiagomis.

Karieso paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje yra didelis, todėl paaugliams rekomenduojama naudoti dantų pastą su fluoridais, kurių remineralizuojantis poveikis yra moksliškai įrodytas. Fluoridai slopina demineraliaciją ankstyvoje karieso stadijoje, kadangi geba susirišti su hidroksiapatitu ir virsti fluoruotu hidroksiapatitu, kuris yra mažiau tirpus veikiant organinėms rūgštims [12]. Ėduonies atsiradimo rizikai sumažinti yra svarbi fluoridų koncentracija, kuri minimaliai turėtų siekti 1000ppm F. Nustatyta, jog fluoro junginių koncentracija dantų pastoje, skalavimo režimas ir valymo trukmė pagerina šių medžiagų užsilaikymą burnoje [13,14].

Fluoridai taip pat pasižymi antimikrobiniu aktyvumu. Australijoje Kvinslando universiteto mokslininkai atlikto tyrimą ir nustatė, jog „dantų pastos, savo sudėtyje turinčios 1450ppm fluoridų, labiau slopina Streptococcus mutans ir Streptococcus sanguinis augimą, nei tos, kuriose <500ppm F“ [15]. Antimikrobiniu aktyvumu pasižymi ir chlorheksidinas, triklozanas, natūralūs ekstraktai. A. De Rossi su bendraautoriais ištyrė ir nustatė, jog šios medžiagos veikia antimikrobiškai prieš Gram+ _{bakterijas ir grybelius, o dantų pasta, turinti natūralių ekstraktų geba}

slopinti Pseudomonas aeruginosa augimą [16].

Dantų valymas šepetėliu šalina minkštąjį apnašų sluoksnį ir maisto likučius. A.Ghassemi su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 105 vaikai. Norėta išsiaiškinti apnašų nuvalymo efektyvumą naudojant rankinį ir elektrinį dantų šepetėlius. Rezultatai parodė, jog abiejų rūšių dantų šepetėliai buvo efektyvūs šalinant apnašas (73,3% elektriniu ir 61,8% rankiniu dantų šepetėliais). Palyginus šepetėlius, nustatyta, jog elektrinis šepetėlis apnašas pašalino žymiai geriau, įskaitant ir sunkiai pasiekiamas vietas[17].

Nors dantų šepetėliu šalinamas minkštas apnašas nuo dantų lygiųjų ir kramtomųjų paviršių, tačiau tarpdančiuose šereliai gali nepasiekti ar nepilnai pašalinti maisto likučius bei taip sudaryti sąlygas ilgesniam bakterijų poveikiui. Tam, kad sumažinti dantų ėduonies išsivystymo riziką interproksimaliniuose paviršiuose, reikalinga naudoti papildomas priemones - dantų siūlą arba tarpdančių šepetėlius. „Dantų siūlas rekomenduojamas esant glaudiems, o tarpdančių šepetėliai – esant platesniems interproksimaliniams kontaktams ar sergantiems periodonto ligomis“ [18].

18 Sisteminėse apžvalgose teigiama, jog šalia dantų valymo dantų šepetėliu, tarpdančių šepetėliai efektyviau šalina apnašas, mažina dantenų uždegimą ir periodonto kišenes nei dantų siūlas ir dantų krapštukai ar vien tik naudojant dantų šepetėlį [19].

Burnos priežiūros priemonės savo teigiamu efektu turėtų papildyti viena kitą. Skalavimo skysčiuose yra įvairių medžiagų, kurių dėka burnoje taip pat gali būti mažinamas apnašo ir Streptococcus mutans kiekis. Tokioms medžiagoms apart fluoridų priskiriamos ir chlorheksidinas, eteriniai aliejai, triklozanas, cetilpiridinio chloridas bei kitos [20].

Skalavimo skysčiuose fluoridai gali būti įvairių formų ( NaF, SnF2, Na2FPO3, amino

fluoridas) ir koncentracijų, pvz., 0.2% NaF (909 ppm F), 0.05%, NaF (226 ppm F), 0.02% NaF (100 ppm F) [20]. Yra įrodyta, jog kasdien ar kas savaitę naudoti skalavimo skysčiai su natrio fluoridu ženkliai sumažino kariozinių pažeidimų pasireiškimą tarp paauglių [21]. Teigiama, jog naudojant standartinę dantų pastą su fluoridais, papildomai naudos galima gauti bet kuriuo metu (įskaitant ir iš karto po valgio) skalaujant burną skalavimo skysčiu, kurio sudėtyje yra bent 100ppm F. Jei skaliklis yra be fluoridų, juo nerekomenduojama skalauti po dantų valymo, kad išvengti fluoridų „išplovimo“ iš dantų pastos. Visgi efektyvumo ir kainos požiūriu, skaliklius su fluoridais rekomenduojama naudoti esant aukštai karieso rizikai [20].

1.2.2. Liežuvio priežiūra

Liežuvio nugarinis paviršius dėl savo gruoblėtos struktūros sudaro sąlygas daugintis mikroorganizmams. Jie jungiasi su gleivinės epitelio liekanomis, maisto ir seilių komponentais ir padengia liežuvį apnašu. Apnašų sluoksnyje galima rasti ne tik periodontopatinių bakterijų, bet ir Candida grybelių, kurie, esant nusilpusiai imuninei sistemai, gali sukelti infekciją. „Ties liežuvio šaknimi sukuriamos ypač palankios sąlygos daugumai anaerobinių bakterijų“ [22]. Taip pat anaerobinė mikroflora išskiria sieros junginius, kurie sukelia blogą burnos kvapą. Todėl valant liežuvį yra šalinamos patogeninės bakterijos, grybeliai, suirę maisto likučiai bei žuvusios ląstelės. Nuvalius liežuvį, efektyviau funkcionuoja skonio receptoriai[22,23,24].

Liežuvio apnašą galima mechaniškai šalinti dantų šepetėliu ar liežuvio grandikliu. Grandikliai gaminami pagal liežuvio anatomiją, gali būti įvairių medžiagų ir formų, skirtingai kontaktuojančių su liežuvio paviršiumi [22]. Rajashree Gondhalekar su bendraautoriais tyrė dantų šepetėlio ir liežuvio grandiklio efektyvumą mažinant Streptococcus mutans kiekį. Jų tyrime dalyvavo dvidešimt 14-15 amžiaus vaikų su panašiais mitybos įpročiais. Paaugliai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes, kurioms atitinkamai buvo paskirti dantų šepetėliai ir liežuvio grandikliai ir paprašyta jais valyti liežuvio nugarinį paviršių kasdien 7 dienas. Streptococcus mutans kiekio nustatymui buvo

19 imti išspjautų seilių mėginiai po liežuvio nuvalymo praėjus vienai valandai, 3 ir 7 dienų. Nustatyta, jog tiek dantų šepetėlis, tiek liežuvio grandiklis ženkliai sumažino Streptococcus mutans kiekį, o tarp priemonių tam pasiekti reikšmingo skirtumo nebuvo [25].

1.2.3. Silantų ir fluoro preparatų svarba dantų ėduonies profilaktikoje

Silantai

Dantų vagelės – tai vietos, kuriose dažniausiai kaupiasi apnašos, todėl čia yra didesnė rizika ėduonies išsivystymui dėl apnašų retencijos ir mikroorganizmų veiklos. Giliausias danties vietas sunku išvalyti dantų šepetėliu, o kartais šereliai jų visai nepasiekia. Dėl šios priežasties dažniausiai ėduonis pažeidžia krūminius dantis. Dantų vagelės ir duobelės gali būti padengiamos silantais - skysta hermetizuojančia medžiaga. F. Heinemann su bendraautoriais surinko vienos Veimaro pagrindinės mokyklos 7-10 metų amžiaus 505 vaikų kasmetinių apžiūrų duomenis (2004 – 2009 metų laikotarpis). Analizė parodė, jog 34.9% vaikų dantyse rastas bent vienas, 10% – 4 silantai. Vaikai, kurių dantys nebuvo padengti silantais, turėjo daugiau karieso pažeistų dantų. Turinčių 4 silantus - dantų vagelėse ėduonies pažeidimų rasta ženkliai mažiau. Tiriamieji, kurių dantys buvo padengti silantais anksčiau (t.y. ką tik išdygus dantims), turėjo mažiau karieso pažeistų dantų nei tie, kuriems silantai buvo padengti vėliau ar išvis jų nebuvo [26].

Dantų vagelių užpildymui gali būti naudojami silantai stiklo jonomero arba kompozicinės dervos pagrindu; pastarieji gali turėti fluoridų, kurie skverbiasi į dantį ir padeda jam mineralizuotis. Italijos Sassari universiteto mokslininkai tyrė išskiriamų fluoridų koncentraciją iš silantų. Eksperimente dalyvavo 2776 vaikai, kuriems dantys buvo padengti skirtingų rūšių silantais: stiklo jonomeriniu cementu, silantu derviniu pagrindu arba dervinio pagrindo silantu su fluoridais. Buvo imti interproksimalinių dantų vagelių skysčių mėginiai ir ištirta fluoridų koncentracija. Praėjus dvejoms dienoms, didžiausia fluoridų koncentracija gauta stiklo jonomerinių ir dervos pagrindu su fluoridais silantų grupėse. Po 21 dienos stiklo jonomerinių cementų grupėje išliko didžiausia fluoridų koncentracija [27]. Silantai, išskiriantys fluoridus, apsaugo nuo dantų ėduonies, taip pat jie papildomai apsaugo arčiausiai silanto esantį gretimą dantį [28].

Silantai, priklausomai nuo užpildo dalelių kiekio, turi skirtingą atsparumą kramtymo spaudimui, todėl gali laikui bėgant nutrupėti.D. Sundfeld su bendraautoriais atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti silantų ilgaamžiškumą. Šešiolikai pacientų (9-14 metų amžiaus) 1992-ais metais bent trys nuolatiniai dantys buvo padengti silantais (iš viso 86 dantys). Po 22 metų buvo susisiekta su dešimt pacientų ir ištirtas 41 dantis. Silantų retencija buvo kliniškai įvertinta fotografijomis ir skenuojant

20 elektroniniu mikroskopu. Nebuvo rasta nei vieno prarasto silanto ir kariozinių pažeidimų. Silantai apsaugojo dantis nuo ėduonies išsivystymo [29].

Dantų vagelių hermetizavimas yra nesudėtingas: danties paviršius nuvalomas, vagelės išėsdinamos rūgštimi ir vėliau padengiamos silantu. Pacientams ši procedūra dažniausiai nesukelia baimės. A.G. Morgan su kitais tyrėjais siekė išsiaiškinti vaikų pojūčius apie dantų padengimą silantais. Vaikams, kurių amžius svyravo nuo 3 iki 16 metų, iš karto po silantavimo procedūros buvo pateiktas klausimynas, į kuriuos atsakė 3 rūšių veidukais: pozityviais, neutraliais ir negatyviais. Buvo surinkta 200 anketų. Teigiamą arba neutralų atsiliepimą apie procedūros lengvumą paliko 96% vaikų. Išsiaiškinta, jog vaikai, kuriems buvo anksčiau atliktas vagelių hermetizavimas, į procedūrą žiūrėjo palankiau, nei tie, kuriems tai buvo atlikta pirmą kartą[30].

Fluoro preparatai

Vietiniai preparatai su fluoridais dažnai naudojamai ankstyvų emalio karieso pažeidimų remineralizacijai. Tam tikslui pasiekti renkamasi didesnės koncentracijos nei yra dantų pastose fluoridų lakai, tirpalai arba geliai. Fluoridai susijungia su hidroksiapatito kristalais ir taip sukuria atsparesnį danties paviršių rūgštims. Toks paviršius tampa mažiau tirpus, o remineralizacija vyksta greičiau. Taip pat fluoridai slopina apnašo metabolizmą, keičia apnašo sudėtį ir mažina bakterijų gebėjimą išskirti rūgštis iš angliavandenių [31]. Didesnis fluoridų aplikacijų efektas pasiekiamas lygiuose paviršiuose, o okliuziniuose paviršiuose dėmesys sutelkiamas į vagelių hermetizavimą silantais [32].

1.2.4. Mitybos įpročių įtaka ėduonies išsivystymui

Tinkama ir subalansuota mityba – sveikatos šaltinis. Tačiau dėl nuolatinio skubėjimo, kamuojami streso ar tiesiog norėdami pasmaližiauti, paaugliai dažnai renkasi maistą, turintį daug cukraus. Per didelis cukraus vartojimas susijęs ne tik su bendrais sveikatos sutrikimais, bet ir su prasta dantų būkle.

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Burnoje esančios bakterijos metabolizuoja lengvai skaidomus angliavandenius ir išskiria rūgštinius produktus, dėl kurių ženkliai sumažėja pH vertė ir gali įvykti dantų demineralizacija. Mikroorganizmai skaido ne tik cukrų, bet ir gliukozę, fruktozę, todėl kariesogeninių maisto produktų sąrašas tampa dar ilgesnis.

Kiekvieną dieną būtina gauti angliavandenių organizmo funkcijoms palaikyti, tačiau reikėtų stengtis sumažinti produktų kiekį, kurie yra saldinti cukrumi: saldainių, ledų, sirupų, sulčių.

21 Dažnai paaugliai susivilioja skaniomis greitai paruošiamomis košėmis, sausais pusryčiais, grūdų batonėliais, nes tai reklamuojama kaip sveikas, grūdinių kultūrų turintis maistas, nors iš tikrųjų jų sudėtyje yra daug cukraus. Paslėpto cukraus randama kečupe, įvairiuose padažuose, salotų užpiluose, jogurtuose. V.C.Punitha su bendraautoriais siekė nustatyti, kaip 13-19 metų paauglių mityba yra susijusi su karieso išsivystymu. Tyrime dalyvavo 916 vaikų, kuriems buvo atliktos apžiūros ir pateiktos apklausos anketos. Mitybos tipas (vegetarai, nevegetarai), nereguliarus valgymas, maitinimasis greito maisto užkandinėse ir užkandžiavimas nebuvo reikšmingai susijęs su karieso intensyvumu. KPI-D indeksas buvo aukštesnis tarp nevegetarų, kurie užkandžavo tarp valgymų. Taip pat išsiaiškinta, kad tie paaugliai, kurie vartojo gazuotus gėrimus ir konditerijos gaminius, kariozinėmis ligomis sirgo dažniau [33].

Maisto produktų kariesogeniškumas yra susijęs su jų konsistencija ir apdorojimu. Burnoje esančios bakterijos negali tiesiogiai skaidyti krakmolo, tačiau jį kaitinant aukštoje temperatūroje susidaro tinkama struktūra fermentacijai. Bulvių traškučiai, krekeriai, sausainiai dėl savo lipnumo gali ilgiau užsilaikyti ant dantų paviršių ir vagelių, o tai prailgina poveikį metabolizmo procese. Priešingai nei lipnūs produktai, saldinti cukrumi ar gliukozės sirupu gaivieji gėrimai burnoje būna labai trumpai, tačiau geba sumažinti pH. Didesnis saldintų gėrimų vartojimas susijęs su televizija, reklamomis, gaiviųjų gėrimų prieinamumu mokyklose ir gėrimų automatuose, bendraamžių bei tėvų įtaka [34]. Naujajame Pietų Velse J. Skinner ir kiti ištyrė 14-15 metų paauglių dantų būklę ir pateikė klausimynus. Nustatyta, jog dvi ar daugiau stiklinių per dieną išgertų saldžių gėrimų padidino ėduonies išsivystymą. Kiti veiksniai, susiję su saldžiais gėrimais, buvo šeimos pajamos, mamos išsilavinimas ir lytis (vaikinai saldžių gėrimų vartojo daugiau) [35]. Kitu tyrimu, kurį atliko Nicole Larson su bendraautoriais, išsiaiškinta, jog Mineapolyje tarp 6-12 klasių 2793 mokinių daugiau nei trečdalis vartojo sportinius ir 14,7% energinius gėrimus bent kartą per savaitę. Šių gėrimų vartojimas buvo siejamas su didesniu saldintų gėrimų bei sulčių vartojimu, laiko praleidimu prie kompiuterinių žaidimų, fiziniu aktyvumu ir sportiniais užsiemimais [36].

22

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka

Tiriamųjų kontingentą sudarė Plungės sveikatos centre prisiregistravę 12-17 metų amžiaus vaikai bei jų tėvai. Pasak PSC (Plungės sveikatos centro) statistikos skyriaus vadovės, prisiregistravusių šiame centre 12-17m. paauglių yra 1225. Rugpjūčio 1 - 30 dienomis (tuomet, kada vykdėme apžiūrą ir apklausą) odontologijos kabinete apsilankė 184 paaugliai. Norėdami statistiškai nustatyti imties dydį, tam, kad įvertintume 12-17 metų amžiaus vaikų dantų būklę bei apklaustume tokį patį skaičių juos atlydėjusių tėvų, kaip generalinę tyrimo visumą (N) ėmėme 184 paauglius.

Imties dydžiui apskaičiuoti pritaikėme Panijoto formulę:

n = ____1____

∆² + 1/N

n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti); Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.); N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)

n = ____1____ = 127

0,0025 + 1/184

Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti 127 vaikai bei tiek pat jų tėvų. Tėvų ir paauglių sutikimą apžiūrėtų vaikų duomenis panaudoti tyrime bei apklausti pačius tėvus, gavome iš 122 respondentų.

Atsako dažnis – 96%. Likę vaikai atvyko be tėvų, todėl negalėjome gauti jų sutikimo dalyvauti tyrime bei išdalinti tėvams apklausos anketas.

23

2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai

Naudoti du epidemiologiniai tyrimo metodai – paauglių burnos apžiūra bei raštiška tėvų apklausa.

2.3. Moksleivių burnos klinikinis tyrimas

Paauglių dantų apžiūra atlikta odontologinėje kėdėje. Dantų būklės įvertinimui pasitelktas odontologinės kėdės šviesos šaltinis, naudoti sterilūs instrumentai (veidrodėlis ir zondas). Apžiūrėti 122 12-17 metų moksleiviai. Jie padalinti į dvi grupes : 12-14m. (n=77; 63,1%) ir 15-17m. (n=45, 36,9%).

2.3.1. Dantų ėduonies intensyvumas ir paplitimas

Nuolatinių dantų ėduonies paplitimas nustatytas sergančių dantų ėduonimi ir visų tirtų paauglių skaičiaus santykiu, išreikštu procentais [37].

Ėduonimi sergančių žmonių skaičius

x 100% Tirtų žmonių skaičius

Dantų ėduonies intensyvumas nustatytas kariozinių, plombuotų ir išrautų nuolatinių dantų indeksu (KPI-D). Tyrime dalyvavusių paauglių KPI-D indekso vidurkis apskaičiuotas sudėjus visų tirtųjų individualias reikšmes ir padalijus iš apžiūrėtų moksleivių skaičiaus [37].

2.4. Tėvų anketinė apklausa

Paruoštos ir išdalintos 122 anketos anksčiau minėtų vaikų tėvams. Anketose pateikta 17 uždarų klausimų – iš jų 9, kur galėjo būti pasirinktas vienas atsakymas iš pateiktų galimų variantų, ir 8 klausimai, kuomet respondentai galėjo pasirinkti vieną ar kelis atsakymus iš pateiktų variantų arba pareikšti savo nuomonę tuo klausimu. Anketose pateiktos 5 klausimų grupės:

24 1. Bendrieji klausimai – vaikų lytis, amžius ir gyvenamoji vieta.

2. Klausimai apie respondentų vaikų lankymosi pas odontologą dažnumą, priežastis ir nuomonę apie vaiko dantų būklę.

3. Vaikų burnos higienos įpročiai – dantų valymosi dažnumas ir trukmė, dantų šepetėlio naudojimo trukmė ir naudojama dantų pasta, kitos burnos priežiūrai naudojamos priemonės. 4. Tėvų atsakymai apie vaikų mitybą – užkandžius ir gaiviuosius gėrimus.

5. Respondentų informacijos šaltiniai dantų priežiūros klausimais, pasirenkama dantų priežiūros įstaiga paauglių dantų gydymui.

2.5. Statistinė duomenų analizė

Vaikų apžiūros bei tėvų anketų atsakymų duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS 22.0 statistinės programos paketas.

Statistinių ryšių stiprumas nustatytas taikant Chi-kvadrato ( ) kriterijų. Jis

naudojamas požymių (su 95 % tikimybe) tarpusavio priklausomumui įvertinti [38].

Įvertintas koreliacijos koeficiento patikimumo lygmuo (p) (jei p < 0,05, laikėme, kad koreliacijos koeficientas statistiškai patikimas).

Nepriklausomų grupių vidurkiams palyginti naudotas Stjudento t kriterijus. Taip pat duomenų analizei naudota vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA - tai Sjtudento t kriterijaus apibendrinimas keletui nepriklausomų imčių [39]. Sutampančių kintamųjų reiškšmių įvertinimui pasitelktas Kendall τ b koeficientas [40].

Duomenys pateikti ne tik absoliučiais skaičiais, bet ir procentais, tad galėjome pamatyti kiekvieno klausimo procentinį pasiskirstymą.

25

3. REZULTATAI

3.1. Paauglių burnos sveikata

3.1.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Paauglių burnos sveikata ypač reikia rūpintis šiuo amžiaus tarpsniu, kai vyksta organizmo pokyčiai. Dėl šios priežasties norėjome išsiaiškinti moksleivių nuolatinių dantų būklę Plungės sveikatos centre.

PSC besigydančių paauglių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą, amžiaus grupę bei lytį atsispindi 1 lentelėje.

Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų pasiskirstymas

Amžiaus grupė Gyvenamoji vieta Lytis Iš viso:

Berniukai Mergaitės 12 -14m. Miestas 25 (20,5%) 25 (20,5%) 50 (41,0%) Kaimas 12 (9,8%) 15 (12,3%) 27 (22,1%) 15 -17m. Miestas 16 (13,1%) 8 (6,6%) 24 (19,7%) Kaimas 10 (8,2%) 11(9,0%) 21(17,2%) Iš viso: 63 (51,6%) 59 (48,4%) 122 (100%)

Kaip matome iš pateiktos lentelės, didžiausią apžiūrėtų vaikų procentą (41%) sudarė 12-14m. Plungės miesto gyventojai.

3.1.2. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumo indeksas

Dantų ėduonies paplitimas tarp 12-17 metų paauglių, besigydančių Plungės sveikatos centre, siekė 59 proc. Karieso paplitimas buvo nežymiai didesnis tarp vyresnio amžiaus paauglių: 15-17m – 60 proc. (n=27), 12-14m. – 58,4 proc. (n=45).

26 Išanalizavus apžiūros duomenis, nustatytas reikšmingas ryšys tarp paauglių, turinčių kariozinių pažeidimų, lyties ir amžiaus (1pav.).

χ²=5,106, df=1, p=0,024

1 pav. Kariozinių pažeidimų turinčių paauglių pasiskirstymas pagal amžių ir lytį.

Dantų ėduonis dažniau nustatytas 12-14m. mergaitėms (66,4%), nei šio amžiaus berniukams. Vyresnių paauglių grupėje kariesas dažniau nustatytas berniukams (63,0%).

Kliniškai įvertinus vaikų karieso pažeistus, plombuotus bei išrautus dantis, buvo nustatytas KPI-D indeksas, kurio vidurkis tarp 12-17m. amžiaus moksleivių siekė 3,93. Tyrime buvo įdomu palyginti KPI-D indeksą tarp jaunesnių ir vyresnių paauglių grupių (2 lentelė).

Lentelė Nr. 2. KPI-D indekso palyginimas tarp 12-14m. ir 15-17m. paauglių KPI-D indeksas (vidurkis ± st. nuokrypis) Minimali reikšmė Maksimali reikšmė 12-14 m. amžiaus pacientai 3,39±2,99 0 13 15-17 m. amžiaus pacientai 4,87±3,42 0 12 Student t kriterijus: t=-2,498, p=0,014. 35,6% 63,0% 64,4% 37,0% 12-14 m. 15-17 m. Karieso atvejai Berniukai Mergaitės

27 Kaip matome iš 2 lentelės, KPI-D indeksas buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis tarp 15-17 metų paauglių, lyginant su 12-14 metų moksleiviais.

Apžiūrėjus paauglių dantis, nustatėme karieso pažeistų dantų skaičių.

Moksleivių pažeidžiamumo ėduonimi rodikliai pavaizduoti 1 paveiksle.

2 pav. 12-17 metų paauglių pažeidžiamumo ėduonimi rodikliai.

Iš paveikslo matome, jog apžiūrėjome vienodą skaičių paauglių, kurių dantys yra sveiki (n=50) ir kurių dantyse radome vieną arba du karieso pažeistus dantis (n=50).

3.1.3. Dantų priežiūra ir profilaktinės priemonės

Visų žmonių, tuo pačiu ir vaikų burnoje yra daug ir įvairių bakterijų, kurių dalis turi nemažą įtaką ėduonies atsiradimui. Ypač burnos sveikata turi pasirūpinti paaugliai, nes šiuo laikotarpiu padaugėja lytinių hormonų, o organizmas į bakterinį apnašą reaguoja uždegiminiu atsaku. Dantenos dažnai tampa jautrios, paraudusios bei gali kraujuoti [41], todėl paaugliams valyti dantis gali būti skausminga ir sudėtinga. Nepasiekus geros burnos higienos, atsiranda didesnė rizika dantų kariesui. Dėl to būtina mokėti taisyklingai prižiūrėti dantis, bei atlikti kitas brnos profilaktikos procedūras.

Kaip taisyklingai valyti dantis, paaugliai turėtų sužinoti iš gydytojo odontologo ar burnos higienisto, o tėvai pasistengti prižiūrėti, jog namie būtų laikomasi jų nurodymų. Paaugliams

50 24 26 11 4 ₃ 1 1 2 0 10 20 30 40 50 60 0 1 2 3 4 5 7 8 10 Atve jų skaič ius

28 rekomenduojama dantis valyti du kartus per dieną [2]. Mums buvo aktualu sužinoti, kiek kartų per dieną, tėvų nuomone, jų vaikai valosi dantis. Atsakymai pateikti 3 lentelėje.

Lentelė Nr. 3. Paauglių dantų valymo dažnumas

Amžiaus grupė Gyvenamoji vieta Dantų valymo dažnumas

2 kartus ir daugiau 1 kartą Valo ne kiekvieną dieną 12-14 m. Miestas 26 (21,3%) 14 (11,5%) 10 (8,2%) Kaimas 12 (9,8%) 7 (5,7%) 8 (6,6%) 15-17 m. Miestas 3 (10,7%) 9 (7,4%) 2 (1,6%) Kaimas 10 (8,2%) 8 (6,6%) 3 (2,5%) Iš viso: 61 (50,0%) 38 (31,1%) 23 (18,9%) χ²=4,685, df=6, p=0,585.

Kaip matome iš 3 lentelės, 50% 12-17m. vaikų valosi dantis 2 kartus per dieną ir daugiau. Vos 1,6% valosi dantis nereguliariai (15-17m. vaikai, gyvenantys mieste).

Dantis rekomenduojama valyti dvi minutes ar ilgiau – per šį laiką kruopščiai, taisyklingais judesiais nuvalomi visi dantų paviršiai.

29 Kendall τb=0,228, p=0,007

3 pav. Dantų valymo trukmė.

Gavus rezultatus išsiaiškinome, jog 37,7% 12-17m. amžiaus vaikų burnos higienai skiria 2 minutes ar daugiau, o beveik ketvirtadalis paauglių (23,8%) dantis valo 30 sekundžių. Analizuojant 3 paveiksle pateiktus duomenis, pastebėjome statistiškai patikimą tendenciją – kuo vyresnis paauglys, tuo ilgiau jis valosi dantis.

Taisyklingas kasdienis dantų valymas gali užkirsti kelią ėduonies ir su juo susijusių komplikacijų išsivystymui. Tik išdygę nuolatiniai dantys yra labiau pažeidžiami karieso dėl nepilnos mineralizacijos, todėl paaugliams rekomenduojama naudoti dantų pastą su fluoridais. Fluoridai dalyvauja remineralizacijos procesuose bei gali skverbtis į emalį, taip sukuriant rūgštims atsparesnį paviršių [12]. Apklausus PSC besigydančių paauglių tėvus, sužinojome, kokias dantų pastas naudoja moksleiviai (4pav.).

4 pav. Paauglių naudojamos dantų pastos 18,9% 4,9% 25,4% 13,1% 16,4% 14,8% 2,5% 4,1% 12-14 m. 15-17 m.

30 sek. 1 min. 2-3 min. 3-4 min.

70,5% 13,1% 16,4% Su fluoridais Be fluoridų Nežino

30 Paaiškėjo, jog dažniausiai naudojamos dantų pastos su fluoridais (70,5%). Dalis tėvų nesidomėjo dantų valymo priemonių sudėtimi.

Dantų šepetėlio šereliai bėgant laikui nusidėvi ir išsiskleidžia, todėl nebe taip efektyviai šalinamos apnašos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama keisti nauju kas 3-4 mėnesius. Tėvų atsakymai apie PSC besilankančių paauglių šepetėlių keitimo dažnumą pateikti 5 paveiksle.

5 pav. Paauglių dantų šepetėlio keitimo dažnumas

Atsakymai parodė, jog 48% tėvų paaugliams šepetėlius keičia kas 3 mėnesius. Vos 5 tėvai juos keitė kas metus ar rečiau.

Moksleivių asmeninė burnos higiena itin svarbi, nes jos metu yra šalinamos apnašos ir mažinamos bakterijų sankaupos. Pagrindinė priemonė tam pasiekti yra reguliarus ir taisyklingas dantų valymas dantų šepetėliu ir pasta. Tačiau dažnai vien to nepakanka, kadangi patogeninės bakterijos ir apnašos kaupiasi ne tik lygiuosiuose ir kramtomuosiuose dantų paviršiuose, bet ir tarpdančiuose bei ant liežuvio paviršiaus. Todėl šiose vietose reikalingos papildomos higienos priemonės. Mums buvo aktualu sužinoti, kokias dantų priežiūros priemones, tėvų žiniomis, naudoja paaugliai (6pav.). I šį klausimą buvo galima atsakyti keliais atsakymų variantais.

10% 4%

38% 48%

Įvairiai (arba tuomet, kai dantų šepetėlis nusidėvi) Kas metus ir rečiau Kas pusę metų Kas 3 mėnesius

31 6 pav. Paauglių naudojamos dantų priežiūros priemonės

Kaip matome iš paveikslo, naudojančių dantų siūlus ir tarpdančių šepetėlius, procentinė išraiška nesiekia 30%. Tėvų, kurie atsakė, jog jų vaikai naudoja liežuvio grandiklį, buvo 4 (3,3%). Du tėvai pažymėjo, jog vaikai naudoja dantų krapštukus.

Tinkama ir subalansuota mityba – tai geros sveikatos garantija. Vaikų mitybos įpročiai pirmiausia formuojasi namuose, todėl patys tėvai turi rodyti gerą pavyzdį perkant ir gaminant maistą. [34]. Paauglystės laikotarpiu moksleiviai dažnai turi daug veiklos, todėl dėl laiko stokos gali nespėti pavalgyti pusryčių ar pietų bei alkį malšinti parduotuvėse pirktais greitais užkandžiais. Taigi tėvų uždavinys – domėtis paauglių mityba, aiškinti sveikos mitybos principus ir jos naudą. Paaugliai dažnai užkandžiauja mokyklose pertraukų metu ar būdami draugų rate, todėl tėvai turi skatinti juos rinktis tokį maistą, kuriame nebūtų daug pridėtinio cukraus. Per didelis ir dažnas cukraus turinčių gaminių vartojimas yra susijęs su prastesne dantų būkle, viršsvoriu, antro tipo diabetu, silpnesniais kaulais [34].

Tėvų atsakymus apie pasirenkamus papildomus užkandžius matome 7 paveiksle. 1,6% 3,3% 30,3% 6,6% 18,9% 99,2% Kita Liežuvio grandiklis Burnos skalavimo skystis Tarpdančių šepetėliai Dantų siūlas Dantų pasta ir šepetėlis

32 7 pav. Užkandžiai tarp pagrindinių valgymų

Pagal rezultatus sužinojome, jog apie 95% paauglių dienos metu užkandžiauja. Nors ir didelė dalis vaikų renkasi saldumynus, sausainius ir bulvių traškučius, tačiau džiugu, jog 58% moksleivių valgo jogurtus ar vaisius, iš kurių gali gauti ir organizmui naudingų medžiagų.

Burnos sveikatai įtakos turi ne tik vartojamas maistas, bet ir gėrimai. Parduotuvėse gaiviųjų gėrimų asortimentas yra labai platus, tačiau paaugliai turi būti skatinami rinktis ne saldžius ir gazuotus, o natūralesnius, turinčius kuo mažiau cukraus ir kitų priedų. Ilgas ir dažnas saldžių gėrimų gurkšnojimas sukelia pH kritimą seilėse ir didina riziką ėduonies išsivystymui [42]. Mums buvo įdomu sužinoti, kokius gėrimus, pasak tėvų, renkasi paaugliai. Atsakymai pateikti 8 paveiksle.

8 pav. Paauglių pasirenkami gaivieji gėrimai

38,5% 57,4% 50,0% 40,2% 4,9% Sumuštiniai Jogurtai, vaisiai Sausainiai, bandelės, kukurūzai, bulvių traškučiai ir t.t. Saldumynai (šokoladas, saldainiai, guminukai ir t.t.) Neužkandžiauja

74,6% 27,9%

36,1%

Vanduo, mineralinis vanduo, arbata (ir kiti nesaldūs ir negazuoti gėrimai)

Natūralūs gėrimai (sultys, kompotas ir pan.) Saldūs, gazuoti (Fanta, Coca-cola, Sprite ir pan.)

33 Vandenį bei kitus nesaldžius ir negazuotus gėrimus pasirinko beveik 75% respondentų. Trečdalis tėvų teigia, jog paaugliai vartoja gėrimus, tokius kaip Coca-cola ar Sprite. Juose yra apie 10g cukraus (100ml), todėl geriant didėja rizika išsivystyti ėduonies pažeidimams.

3.2. Tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą

Tėvai turėtų rūpintis savo vaikų sveikata, kuri pablogėjusi gali sukelti nemalonius pojūčius, skausmą, sutrikdyti kalbos ir kramtymo funkciją. Nors profilaktinės moksleivių burnos patikros vyksta kas metus, tačiau odontologo kabinete reikėtų lankytis dažniau – du kartus per metus. Reguliariai lankantis pas odontologą galima pastebėti dar tik pradinius pažeidimus ir taikyti profilaktines priemones, taip išsaugant natūralų danties audinį. Paauglių lankymosi pas odontologą dažnumas atsispinti 9 paveiksle.

χ²=1,424, df=2, p=0,491

9 pav. Lankymosi pas odontologą dažnumas.

Apklausus PSC prisiregistravusių 12-17m. paauglių tėvus, sužinojome, jog vos ketvirtadalis iš jų vaikus pas odontologą veda 2 kartus per metus.

Tėvų paprašėme pažymėti priežastis, dėl kurių odontologo kabinete su vaiku apsilanko rečiau negu du kartus per metus. Priežastys nurodytos 10 paveiksle.

15,6% 9,8% 32,0% 21,3% 15,6% 5,7% 12-14m. 15-17m.

2 k. per metus 1 k. per metus Nereguliariai

Amž

ius

34 10 pav. Retų apsilankymų pas odontologą priežastys

Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (51,6%) tėvų mano, jog vaikų dantys yra pakankamai sveiki. Taip pat 41,8% tėvų teigė, jog sunku gauti paskyrimą pas odontologą dėl didelių eilių.

Norint nustatyti apsilankymo dažnio santykį su dantų ėduonies intensyvumu, statistiškai reikšmingo skirtumo negavome dėl nedidelės tiriamųjų imties (4 lentelė).

Lentelė Nr. 4. KPI-D indekso vidurkio tiriamųjų grupėse ir apsilankymo dažnio palyginimas

2 k. per metus 1 k. per metus Nereguliariai

Apsilankymo dažnis 25,4% 53,3% 21,3% KPI-D indeksas (vidurkis ± st. nuokrypis) 3,35±2,85 3,69±3,20 5,23±3,45 Anova statistika F=2,873, p=0,060

Visgi gauti rezultatai rodo, jog paauglių, besilankančių odontologo kabinete du kartus per metus, KPI-D indekso vidurkis yra mažesnis negu tų, kurie lankosi nereguliariai.

2,2% 8,8% 8,8% 14,3% 41,8% 51,6%

Gydymo įstaiga toli Vaikas bijo atliekamų procedūrų Laiko stoka Finansinės priežastys Sunku gauti paskyrimą Vaiko dantys pakankamai sveiki

35 Reguliarių profilaktinių patikrinimų metu odontologas pastebėjęs pradinius ėduonies pažeidimus gali tėvams pasiūlyti neinvazyvių priemonių jiems sustabdyti. Todėl lankantis pas odontologą du kartus per metus ar dažniau, paaugliai gali išvengti tokių komplikacijų kaip skausmas ar danties rovimas.

Priežastys, dėl kurių vaikams tenka apsilankyti pas odontologą, pavaizduotos 11 paveiksle. Į šį klausimą tėvai galėjo pateikti kelis atsakymų variantus.

11 pav. Paauglių apsilankymo pas odontologą priežastys

Pasak tėvų, skausmą yra tekę patirti apie 16% moksleivių. Džiugu, jog vis daugiau tėvų atveda vaikus profilaktiškai pasitikrinti dantis (66,4%).

Mums buvo įdomu sužinoti, kaip tėvai vertina vaikų dantų būklę. Analizuojant rezultatus nustatėme, jog 61,5% tėvų mano, jog vaiko dantys yra pakankamai sveiki. Maždaug trečdalis tėvų (32,8%) teigė, jog paaugliai turi skaudančių ar karieso pažeistų dantų. Vos 5,7% tėvų nežinojo, kaip vertinti paauglių dantų būklę.

Kadangi tėvų apklausos anketos buvo susietos su paauglių apžiūros duomenimis, nusprendėme palyginti tėvų nuomonę su ištirtų moksleivių dantų būkle (12 pav.)

25,4% 14,8% 66,4% 8,2% 9,8% 50,0% 15,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Vaikas pas odontologą lankosi gauti sveikatos pažymą Profilaktinės procedūros Profilaktinė apžiūra Profesionali burnos higiena Danties rovimas Karieso pažeisti dantys Skausmas

36 χ²=5,614, df=2, p=0,060

12 pav. Ryšys tarp tėvų nuomonės ir objektyvios vaikų apžiūros

Gauti rezultatai parodė, jog apie 40 procentų tyrime dalyvavusių tėvų neteisingai įvertino paauglių burnos sveikatą. Beveik 51% tėvų manė, kad paauglių dantys sveiki, nors vaikai turėjo kariozinių pažeidimų.

Taip pat nusprendėme paanalizuoti santykį tarp tėvų nuomonės apie paauglių dantų būklę ir apžiūrėtų moksleivių KPI-D indekso vidurkio (5 lentelė).

Lentelė Nr. 5. KPI-D indekso vidurkio tiriamųjų grupėse ir tėvų atsakymų apie vaikų dantų būklę palyginimas.

Vaiko dantys pakankamai sveiki

Vaikas turi karieso pažeistų arba skaudančių dantų

Nežinau kaip vertinti dantų būklę Tėvų atsakymų pasiskirstymas 61,5% 32,8% 5,7% KPI-D indeksas (vidurkis ± st. nuokrypis) 3,41 ± 3,23 4,88 ± 2,94 4,14 ± 3,89 Anova statistika F=2,776, p=0,066 49,3% 27,5% 28,6% 50,7% 72,5% 71,4%

Vaiko dantys pakankamai sveiki

Vaikas turi sugedusių arba skaudančių dantų

Nežino Ėduonies nėra Ėduonis yra

37 Nors statistiškai reikšmingų rezultatų negavome, tačiau pastebėjome, kad KPI-D indekso vidurkis yra mažesnis tų paauglių, kurių tėvai mano, jog jų dantys pakankamai sveiki.

Tėvų buvo paprašyta atsakyti, kokią dantų priežiūros įstaigą jie renkasi savo vaikų gydymui. Gavus rezultatus išsiaiškinome, jog daugiausia tėvų (apie 48%) paauglius veda į viešąją įstaigą. Panašus skaičius tėvų renkasi gydymą privačioje dantų priežiūros įstaigoje (26,4%) bei įvairiai – tiek privačioje, tiek viešojoje klinikoje (25,7%).

Norėjome išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp pasirenkamos gydymo įstaigos, paauglių amžiaus grupės ir gyvenamosios vietos, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negavome (p>0,05).

Tyrime mums buvo svarbu sužinoti, ar tėvams gydymo įstaigose pakanka informacijos apie paauglių dantų priežiūrą. Didžioji dalis tėvų (75,4%) teigė, jog informacijos dantų priežiūros įstaigoje gauna pakankamai; 19,7% - ne visai pakanka ir 4,9% respondentų manė, jog informacijos nepakanka.

Norėjome palyginti pasirenkamos vaikų gydymui dantų priežiūros įstaigos santykį su informacijos pakankamumu, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negavome (13pav.)

χ²=7,025, df=4, p=0,135.

13 pav. Paauglių dantų gydymui pasirenkamos įstaigos ir informacijos pakankamumo palyginimas

Iš paveikslo matyti, jog 0,8% tėvų, vedančių moksleivius tik į viešąją įstaigą, mano gaunantys nepakankamai žinių apie paauglių dantų priežiūrą.

Tėvams buvo pateiktas klausimas apie informacijos šaltinius paauglių dantų priežiūros klausimais. Į šį klausimą buvo galima atsakyti keliais atsakymų variantais (14 pav.).

8,3% 2,5% 9,1% 15,7% 22,3% 38,0% 1,7% 1,7% 0,8%

Dantų gydymas tiek viešojoje, tiek privačioje klinikoje Dantų gydymas privačioje klinikoje

Dantų gydymas viešojoje įstaigoje

38 14 pav. Informacijos šaltiniai dantų priežiūros klausimais

Apklausus tėvus, sužinojome, jog dažniausiai informacijos suteikia gydytojas odontologas. Vos 8,2% tėvų atsakė, jog žinių gauna iš mokyklose vykstančių renginių.

8,2% 14,8% 14,8% 41,8% 25,4% 75,4% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%

Mokykla (renginiai, sveikatingumo pamokėlės ir kt.) Spauda (laikraščiai, žurnalai) Pažįstami, draugai Internetas, televizija, radijas Bendrosios praktikos gydytojas Odontologas

39

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Ištyrę Plungės sveikatos centre besilankančių moksleivių dantų būklę, nustatėme, jog ėduonies paplitimas tarp 12-14m. paauglių siekė 58,4%, o tarp 15-17m. – 60%. Šie rodikliai buvo gerokai mažesni lyginant su prieš šešis metus atliktame tyrime Joniškio rajono mokyklose, kur paplitimas tarp 12-mečių buvo 89,8%, o tarp 15-mečių siekė 96% [6]. Taip pat išsiaiškinome, kad karioziniai pažeidimai 15-17m. amžiaus grupėje dažniau nustatyti berniukams, o 12-14m. amžiaus grupėje – mergaitėms. Anksčiau atliktame S. Milčiuvienės su bendraautorėmis tyrime (2004m.) taip pat nustatyta, jog dvylikamečių moksleivių ėduonies paplitimas buvo didesnis tarp mergaičių (76,5%) nei tarp berniukų (72,5%) [5].

Apžiūrėję Plungės sveikatos centro paauglius, nustatėme KPI-D indekso didėjimą su amžiumi (14m. – 3,39, 15-17m. – 4,87). Tokia tendencija buvo stebima ir tarp Joniškio rajono 12-15m. paauglių (12m. - 3,8, 12-15m. – 5,9) [6] bei Kauno miesto 7-12-15m. moksleivių (12m. – 3,42, 15m – 5,02) [3].

Mūsų anketinėje apklausoje 50% tėvų teigė, jog vaikai valo dantis 2 kartus per dieną ar dažniau. Tačiau 2006m. Kauno mieste atliktame tyrime paaiškėjo, jog „valymo dažnumas ir valymo kokybė ne visada sutampa“ [3]. Olandijoje, keturiuose vidutinio dydžio miestuose, apklausus ir apžiūrėjus 9 bei 15m. amžiaus moksleivių dantų būklę, valymo per dieną dažnumas buvo siejamas su karieso intensyvumu. Išsiaiškinta, kad moksleivių, valančių dantis rečiau nei du kartus per dieną, kpi-p ir KPI-P (kpi-pirmųjų krūminių dantų) buvo beveik 1,5 karto didesnis lyginant su vaikais, kurie dantis valė dažniau [43]. Įdomu tai, jog mūsų tyrime nustatyta, kad vyresnių paauglių grupė ilgiau valosi dantis.

Amerikos Pediatrinės Odontologijos Akademija (AAPD) rekomenduoja paaugliams naudoti dantų pastą su fluoridais [2]. Visgi 13,1% tėvų, atsakiusių į anketose pateiktus klausimus, teigė, jog vaikai naudoja dantų pastą be fluoridų. Saudo Arabijoje, Riyadh miesto vaikų odontologijos klinikoje apklausus 7-12 m.amžiaus vaikų tėvus, apie 30% jų pažymėjo, jog vaikai naudoja dantų pastą su fluoridais. Tačiau tėvų paprašius atsakyti, kokio gamintojo dantų pastą pastarąjį mėnesį naudojo paaugliai, paaiškėjo, kad dantų pastą su fluoridais naudoja 55% respondentų vaikų [44]. Galima teigti, jog ne visi tėvai domisi perkamų dantų pastų sudėtimi. Mūsų tyrime apie 84% respondentų žinojo, ar paauglių dantų pastos turi fluoridų.

Remiantis Amerikos Odontologų Asociacijos (ADA) rekomendacijomis, dantų šepetėlį reikia keisti kas 3-4 mėnesius arba anksčiau, išsiskleidus šereliams [45]. Apklausus mūsų tyrime dalyvavusius tėvus, paaiškėjo, kad 38% tėvų vaikams šepetėlius pakeičia kas pusmetį, 4% - kas metus. S. Vishwanathaiah pateikė klausimyną 10-14m. amžiaus moksleiviams vienoje Saudo