MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
Balkytė Sandra
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO
SU VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIAIS FARMACIJOS
SPECIALISTAIS PATIRTIS: KOKYBINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Lekt. dr. Jurgita Daukšienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO SU
VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIAIS FARMACIJOS
SPECIALISTAIS PATIRTIS: KOKYBINIS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis
Darbo vadovė:
Lekt. dr. Jurgita Daukšienė
Recenzentas:
Darbą atliko:
Magistrantė Sandra Balkytė
TURINYS
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Bendradarbiavimas medicinoje ... 13
1.2. Teorinis gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimo modelis ... 13
1.3. Tarpprofesinio bendradarbiavimo reikšmė vaistų vartojime ... 14
1.4. Vaistininko bei gydytojo bendradarbiavimo vaidmuo farmacinėje rūpyboje ir lėtinių ligų prevencijoje .. 15
1.5. Paciento lūkesčiai vaistininko ir gydytojo bendradarbiavime ... 17
1.6. Farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimo kliūtys ... 18
1.7. Gydytojo ir vaistininko kolektyvinio darbo gerinimas ... 19
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 21
2.1. Tyrimo organizavimas ... 21
2.2. Tyrimo objektas ... 21
2.3. Tyrimo imtis ir informantų atranka ... 22
2.4. Tyrimo metodai ... 23
2.5. Tyrimo ypatumai ... 23
2.6. Tyrimo eiga ... 25
2.7.Kokybinio tyrimo klausimų planas ... 26
3.REZULTATAI ... 27
3.1. Pirmojo tyrimo etapo rezultatai ... 27
3.1.1. Gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimui trukdantys veiksniai ... 28
3.1.2. Bendrosios praktikos gydytojų tiesioginio kontakto nepalaikymas su farmacijos specialistu ... 29
3.1.3. Laiko stoka, trukdanti bendrosios praktikos gydytojams bendradarbiauti su farmacijos specialistais ... 29
3.1.4. Nepasitikėjimas vaistininko kompetencija ... 30
3.1.5. Gydytojo nesuinteresuotumas bendradarbiauti su farmacijos specialistu ... 31
3.2. Antrojo tyrimo etapo rezultatai ... 31
3.2.1. Veiksniai nulemiantys sklandžią ir kokybišką bendrosios praktikos gydytojų patirtį bendradarbiavime su farmacijos specialistais ... 33
3.2.2. Vaistinės ir gydymo įstaigos lokacijos reikšmė bendrosios praktikos gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimui ... 34
3.2.3. Klinikoje dirbančių gydytojų skaičiaus svarba sklandžiam specialistų kolektyviniam darbui ... 34
3.2.4. Asmeninių specialisto savybių svarba bendradarbiavime ... 35
3.3. Pagrindinės bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimo priežastys su farmacijos specialistais ... 37
3.3.2. Išrašomo vaisto paieška vaistinėje... 38
3.3.3. Vaistų bei kitų medicininių prekių specifikacijos ir charakteristikos klausimai ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41
5. IŠVADOS (ĮŽVALGOS) ... 43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45
8. MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO TEMA PARUOŠTOS KONFERENCIJŲ TEZĖS ... 49
SANTRAUKA
S. Balkytės magistro baigiamasis darbas. Vadovė lekt. dr. Jurgita Daukšienė (2014/2016 m.m.); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas
Magistrinio darbo tema: BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ BENDRADARBIAVIMO
SU VISUOMENĖS VAISTINĖSE DIRBANČIAIS FARMACIJOS SPECIALISTAIS PATIRTIS: KOKYBINIS TYRIMAS
Tyrimo tikslas: įvertinti bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimo su visuomenės vaistinėse
dirbančiais farmacijos specialistais patirtį.
Klausimai: 1. Ištirti bendrosios praktikos gydytojų atsiliepimus apie bendradarbiavimą su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais. 2. Nustatyti veiksnius, nulemiančius susiklosčiusią dabartinę bendrosios praktikos gydytojų bei farmacininkų bendradarbiavimo situaciją. 3. Atskleisti bendrosios praktikos gydytojų nuomonę apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybes ateityje.
Metodika: Tyrimo dalyviai – bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Kauno miesto gydymo įstaigose, turintys ilgametę darbo patirtį (ne mažiau nei 10 metų) bei didelį srautą pacientų (gydytojui priklauso ne mažiau nei 1350 pacientų); bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Kauno miesto gydymo įstaigose, kuriose bendrosios praktikos gydytojų yra ne daugiau nei penki bei gydymo įstaigoje įsikūrusi vaistinė. Tyrimo metodas - kokybinė apklausa, individualus neformalizuotas giluminis interviu.
Tyrimo rezultatai: Bendrosios praktikos gydytojams, turintiems galimybę tiesiogiai kontaktuoti su
farmacijos specialistu, bendradarbiauti tenka dažnai bei bendradarbiavimo kokybę vertina aukščiausiu įvertinimu. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, jog bendrosios praktikos gydytojai, neturintys tiesioginio kontakto su farmacijos specialistu, tokios geros bendradarbiavimo praktikos neturi. Taigi, gydymo įstaigos vieta yra esminis ir pagrindinis specialistų bendradarbiavimo kriterijus. Bendrosios praktikos gydytojai su vaistininkais bendradarbiauja receptų klaidų aptarimo, vaistų logistikos, taip pat vaistų bei medicininių prekių specifikacijos ir charakteristikos klausimais.
Išvados: 1. Atlikto kokybimio tyrimo duomenimis, bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys
klinikose, kuriose bendrosios praktikos gydytojų ne daugiau nei penki ir yra įsikūrusi vaistinė, bendradarbiavimo kokybę vertina aukščiausiu įvertinimu. Didžioji respondentų dalis, turinčių didelę
darbo patirtį (ne mažiau nei 10 metų) dirbančių klinikose, kuriose bendrosios praktikos gydytojų daugiau nei penki, nėra įsikūrusios vaistinės bei turi didelį srautą pacientų (ne mažiau nei 1350), esamą gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą vertina kaip nepakankamą. 2. Kokybinio tyrimo dalyvių nuomone, galima išskirti šiuos veiksnius, galinčius turėti įtakos glaudesniam gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimui: lokaciją, klinikoje dirbačių bendrosios praktikos gydytojų skaičių bei asmenines specialisto savybes. 3. Kokybinio tyrimo dalyviai, nepriklausomai nuo esamos bendradarbiavimo patirties su farmacijos specialistais, išreiškė teigiamus lūkesčius dėl kolektyvinio darbo ateities. Ypatingi lūkesčiai lėtinių ligų prevencijoje, vaikams ir senyvo amžiaus pacientams teikiamų paslaugų atvejais.
SUMMARY
Master’s thesis: „ THE EXPERIENCE OF GENERAL PRACTIONERS TOWARD PGYSICIAN-PHARMACISTS COLLABORATION: QUALITATIVE ANALYSIS Aim : to assess the experience of general practioners toward pysician-parmacits collaboration.
Methods: The method of the research is qualitative survey. Participants of the survey are general
practitioners working in medical institutions of Kaunas city, who have many years of experience (not less than 10 years) and large flow of patients (not less than 1350); the previously mentioned practitioners work in institutions with not less than five specialists. The institutions also have a pharmacy.
Results: Doctors, who have an opportunity of direct and frequent contact with a pharmacy specialist,
give the cooperation the highest value. According to the scientific survey, general practitioners that do not have direct contact with a pharmacy specialist lack such a good cooperation practice. Therefore, the place of a medical institution is the essential and basic criteria for specialist cooperation. General practitioners cooperate with pharmacists on issues related to prescription errors, drug logistics, specifications and characteristics of pharmaceuticals and medical goods.
Insights: 1. General practitioners working in clinics with not more than five general practitioners,
where a pharmacy is also set, give the cooperation quality the highest assessment. The major part of the respondents that have much working experience (not less than ten years), who work in clinics with more than five general practitioners, have a great number of patients (not less than 1500) and no pharmacy set, assess the cooperation of a doctor and a pharmacists as insufficient. 2. Pursuant to the participants of the qualitative research, it is possible to determine the following factors that may have influence on a closer cooperation between a doctor and a pharmacy specialist: location, the number of general practitioners working in the clinic and personal features of the specialist. 3. The participants of the research, regardless of the current experience of cooperation with pharmaceutical specialists expressed positive expectations on the future of collective work. The major expectations are linked to the prevention of chronic diseases, children as well as the treatment of elderly patients.
SĄVOKOS
Bendradarbiavimas - darbo aplinkoje minimas tarpprofesinis bendradarbiavimas- skirtingų profesijų
atstovų darbas, siekiant bendrų tikslų ir pasiekimų.
Farmacinė paslauga- vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų
receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1].
Farmacinė rūpyba - tai įvairiapusė (pagal vaistininko kompetenciją) paciento, kuriam paskirtas
gydymas, priežiūra sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės [2].
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [1].
Farmacinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes) [1].
Gydytojas - asmuo, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę užsiimti asmens sveikatos priežiūra, kuri apima asmens sveikatos būklės nustatymą (ekspertizę), ligų profilaktiką, ligų diagnozavimą, ligonių gydymą ir medicininę reabilitaciją [3].
Gydymo įstaiga – magistro baigiamajame darbe vartojama susiaurinta sveikatos priežiūros įstaigos
sąvoka ir reiškianti ligoninę, polikliniką, kliniką ar gydytojo kabinetą.
Komanda - du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo [4].
Komandinis darbas - kai grupės narių darbą vienija tarpusavio sąveika, siekiant bendro tikslo (tenkinančio organizacijos ir narių poreikius), dalijimasis turimomis kompetencijomis, individualiąja ir bendrąja atsakomybe, atliekant apibrėžtus vaidmenis, nuolat tobulėjant [5].
Sveikatos priežiūros įstaiga - įstaiga, akredituota teikti nustatytas atstatomosios, prevencinės medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugas pacientams (ateinantiems ir esantiems namuose), taip pat atliekanti medicininę pacientų darbingumo ekspertizę [4].
Poliklinika – įstaiga, akredituota teikti nustatytas atstatomosios, prevencinės medicinos pagalbos,
medicininės reabilitacijos bei sveikatos ugdymo paslaugas pacientams (ateinantiems ir esantiems namuose), taip pat atliekanti medicininę pacientų darbingumo ekspertizę [4].
Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.
Vaistinė - juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą,
laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę. Šiame darbe sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių [1].
Visuomenės vaistinė - vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai
preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika [1].
ĮVADAS
Demokratinėje visuomenėje siekiama piliečių gerovės, todėl įvairių profesijų bendradarbiavimo klausimas tampa vis aktualesnis. Vaistininko bei gydytojo bendradarbiavimo privalumą ir būtinybės modelį suformulavo Tarptautinė farmacijos federacija „Geros vaistininkų praktikos nuostatuose“. Lietuvos Respublikoje vaistininko pareiga bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais reglamentuojama 2006m. birželio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymu [1]. Nuo 2016.01.01 metų Lietuvoje gali būti teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos, kurios neįsivaizduojamos be sklandaus ir kokybiško gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimo, siekiant bendro tikslo – paciento gerovės. Atsirado nauji reikalavimai ir gydytojui - užtikrinamas pagalbos tęstinumas pacientui, dalyvavimas ligų prevencijoje, diagnostikos ir gydymo proceso tobulinimas. Tam būtinas tarpprofesinis bendradarbiavimas ir komandinis darbas [36]. Atlikta daugybė tyrimų įvairiose šalyse, kuriose farmacinė rūpyba yra įdiegta, sistemingai išvystyta bei atskleista, jog kolektyvinis darbas duoda teigiamų rezultatų siekiant kokybiškos gydymo sistemos [10,16,17]. Tyrimų duomenimis, specialistų bendradarbiavimas ypač aktualus gydant lėtinėmis ligomis sergančius pacientus [21,22,23,29,30]. Sklandaus gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo rezultatai padeda gerinti pacientų savijautą, sutaupyti jų gydymo kaštus [32,43]. Siekiant patobulinti gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimą, svarbų ir reikšmingą vaidmenį atlieka esamos situacijos analizė. Būtina išsiaiškinti specialistų požiūrį, išklausyti nuomonę, lūkesčius, iškilusias problemas. Kol kas Lietuvoje atlikta nedaug mokslinių tyrimų šia tema. 2014 metais R. Mačernytė [45] atliko kiekybinį tyrimą, kurio metu ištyrė farmacijos specialistų požiūrį į gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą. 2016 metais A. Romeikienė [46] taip pat tyrė farmacijos specialistų bendradarbiavimo su gydytojais patirtį. Tačiau gydytojų požiūrio publikuotų tyrimų šiuo klausimu nėra.
Atliktame tyrime analizuojama bendrosios praktikos gydytojų patirtis bendradarbiavime su farmacijos specialistais. Tyrimo praktinė reikšmė – ištirti bendrosios praktikos gydytojų su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais bendradarbiavimo patirtį bei išanalizuoti esamą situaciją, pateikti reikšmingas rekomendacijas gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo gerinimui. Tyrimo metodu buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, individualus neformalizuotas giluminis interviu. Tyrimo objektas – bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Kauno miesto gydymo įstaigose, turintys ilgametę darbo patirtį ( ne mažiau nei 10 metų) ir didelį srautą pacientų (ne mažiau nei 1350) bei bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Kauno miesto gydymo įstaigose, kuriose bendrosios praktikos gydytojų yra ne daugiau nei penki bei gydymo įstaigoje įsikūrusi vaistinė. Įvykdžius gydymo įstaigų atranką, pagal pasirinktus kriterijus, buvo ištirtos dvi gydytojų grupės, turinčios skirtingas bendradarbiavimo sąlygas. Tokiu būdu, tyrimo rezultatai gali atskleisti realią specialistų bendradarbiavimo situaciją Kauno mieste bei tiksliau išskirti kriterijus, būtinus sklandžiam bendrosios praktikos gydytojų ir
farmacijos specialistų bendradarbiavimui. Magistro baigiamojo darbo tyrimo tikslas – įvertinti bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimo su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais patirtį.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimo su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais patirtį.
Uždaviniai (Klausimai):
1. Ištirti bendrosios praktikos gydytojų atsiliepimus apie bendradarbiavimą su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais.
2. Nustatyti veiksnius, nulemiančius susiklosčiusią dabartinę bendrosios praktikos gydytojų bei farmacininkų bendradarbiavimo situaciją.
3. Atskleisti bendrosios praktikos gydytojų nuomonę apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo galimybes ateityje.
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendradarbiavimas medicinoje
Mokslininkų tyrimų išvadomis, šiuolaikinėje medicinoje siekiant teikti tik kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas vieno asmens sveikatos priežiūros specialisto nepakanka [6,7]. Komandinis darbas sveikatos priežiūros įstaigos veikloje yra vienas pagrindinių organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių, siekiant patenkinti paciento lūkesčius [8]. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sąvokos apibrėžia: “komanda yra hierarchinės struktūros neturinti žmonių sąjunga, kurios nariai turi skirtingą profesinį išsilavinimą, bet siekia bendro tikslo, kurį visada galima apibūdinti kaip visapusį sveikatos priežiūros teikimą pacientams ir šeimoms‘‘[9]. Tarpprofesinis bendradarbiavimas šiuolaikinėje medicinoje yra įvardijamas kaip procesas, kurio metu skirtingų profesijų atstovų grupės dirba kartu tam, kad būtų daroma teigiama įtaka sveikatos priežiūros sistemai [10.] Sveikatos priežiūros įstaigos veikloje komandos supratimas atsirado labai neseniai ir ši koncepcija dar yra vystoma. Specializuojantis sveikatos priežiūros veiklai, pasitelkiama į pagalbą kitų sričių specialistus, nes vienas medikas jau nebegali suteikti visų paslaugų pacientui. Skirtingų sričių specialistai komandiniame darbe papildo vieni kitus, suteikia vieni kitiems naujų žinių, reikalingų šiandienos pacientų sveikatos problemoms spręsti.
Bendradarbiaujant skirtingų sveikatos priežiūros specialistų atstovams tarpusavyje, leidžiama vieningai spręsti pacientų sveikatos problemas, tokiu būdu, ženkliai gerinant gydymo kokybę. Publikacijų apie komandinį darbą autoriai pabrėžia, jog komandinis darbas turi nepalyginamai daugiau privalumų nei individualus darbas [11].
1.2. Teorinis gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimo modelis
McDonough, R., & Doucette, W. [12] pateikė gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimo modelį. Komandiniu darbu pagrįsti santykiai plėtojasi į penkis bendradarbiavimo lygmenis. Šį teorinį bendradarbiavimo modelį iliustruoja 1pav.
1 pav. teorinis bendradarbiavimo modelis (R.P. McDonough ir W.R. Doucette, 2001)
Pateiktame teoriniame bendradarbiavimo modelyje, nuliniame bendradarbiavimo etape svarbus specialisto profesionalumas bei sąmoningumas, kuris yra kolektyvinio darbo pamatas. Pirmojo etapo esmė - profesionalumo pripažinimas. Antrojo - specialisto gebėjimas stebėti ir vertinti. Profesionalaus bendradarbiavimo plėtra įeina į trečiąjį etapą. Ketvirtąjį etapą sudaro gydytojo bei farmacijos specialisto įsipareigojimas plėtoti tarpprofesinius santykius. Komandiniui darbui taip pat įtakos turi individualios specialisto savybės, būdingas kontekstas (amžius, darbo patirtis) bei susiklosčiusios tam tikros sąlygos ( patogi gydymo įstaigos ir vaistinės lokacija ir tt.).
1.3. Tarpprofesinio bendradarbiavimo reikšmė vaistų vartojime
Europos Tarybos rezoliucijoje „Vaistininkas ir nauji socialiniai iššūkiai“ teigiama, jog „vaistininko vaidmuo evoliucionavo ir jis privalo užtikrinti efektyvų ir saugų vaistų vartojimą, prisidėti prie pacientų ir visuomenės sveikatos gerinimo.“ Patikslintose gairėse nurodyta, jog vaistininkas tampa:
gydytojo patarėju, kai yra sprendžiama dėl vaistų išrašymo;
specialistu, prisidedančiu rengiant gydymo planus;
esminių sveikatos priežiūros komandos nariu, palaikančiu ryšį tarp gydytojo, vaistininko ir paciento pirminiame bei antriniame lygmenyse;
ne tik vaistų pardavėju, bet ir visapusiškos gydymo informacijos teikėju gydytojams, pacientams ir visuomenei [13].
Populiarėjanti pacientų savigyda, padidėjusi vaistų reklama, sunkesnis patekimą pas gydytoją, sukuria neracionalaus vaistų vartojimo ir polifarmacijos problemas, todėl vaistininkas, savarankiškai priimantis farmakoterapinius sprendimus, tampa reikšminga sveikatos priežiūros grandies dalimi. Farmacijos etikos kodeksuose atsiranda vaistininko pareiga bendradarbiauti su gydytoju. Nacionaliniame farmacininko etikos kodekse teigiama, kad vaistininko pareiga bendradarbiauti su visais sveikatos priežiūros specialistais. Tokiu būdu užtikrinama geriausia įmanoma sveikatos priežiūros kokybė asmens ir visuomenės sveikatos lygiuose. Maltoje, Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje bei kitose išsivysčiusių šalių vaistinių etikos kodeksuose yra sukonkretinti bendradarbiavimo modeliai [14]. Lietuvos Respublikoje vaistininko pareigą bendradarbiauti reglamentuojama 2006 m. birželio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas [1]. Šį teisės aktą sukonkretina 2007 m. „Geros vaistinių praktikos nuostatos“ (LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-494 [15].
Tobulinant gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo sistemą bei palaikant tiesioginį ryšį su medikais, farmacijos specialistui atsirastų galimybė susipažinti su visais pacientui paskiriamais vaistais. Tai suteiktų galimybę vaistininkui stebėti, kokie medikamentai išrašomi žmogui, kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų, esant galimybei matyti atliktų tyrimų rezultatus – spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje [16].
Gydytojui bei vaistininkui aktyviai bendradarbiaujant tarpusavyje būtų sprendžiamos su paciento vartojamais vaistais susijusios problemos. Kokybiškas, operatyvus specialistų kolektyvinis darbas galėtų padėti įveikti vieną didžiausių bei opiausių sveikatos sistemos problemų - netinkamą vaistų vartojimą. Gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo naudą, siekiant sumažinti netinkamą vaistų vartojimą, puikiai atskleidžia 2014m. Stambule Mumcu Gonca atliktas tyrimas, kurio rezultatai neleidžia suabejoti specialistų bendro darbo rezultatais, siekiant sumažinti netinkamą vaistų vartojimą [17].
1.4. Vaistininko bei gydytojo bendradarbiavimo vaidmuo farmacinėje rūpyboje ir
lėtinių ligų prevencijoje
Farmacinės rūpybos (FR) vienas iš pagrindinių tikslų - gydytojo, paciento bei vaistininko bendradarbiavimo užtikrinimas, siekiant kuo geresnės paciento būklės. Teikiant FR yra sudaroma galimybė pacientui gauti daugiau dėmesio savo sveikatos būklei ne tik iš gydytojo, bet ir iš FR
paslaugas teikiančio vaistininko. Tokiu būdu yra sumažinamas gydytojų darbo krūvis. Gydytojas didesnį dėmesį gali skirti pacientams, sergantiems ūmiomis ligomis, tokiu būdu pasiekiant geresnių gydymo rezultatų [18].
Farmacinės rūpybos dėka yra sutaupomos ne tik biudžeto lėšos, bet ir pagerinamas sveikatos sistemos efektyvumas. Pacientui suteikiamos geresnės kokybės sveikatos priežiūros specialistų paslaugos, palengvinama ligos eiga, gyvenimo kokybė [16].
Lietuvoje nuo 2016 m. įsigalios Farmacinės rūpybos įstatymas ir vaistinėse galės būti teikiamos papildomos farmacinės paslaugos - gydymo plano stebėjimas ir kontrolė, sveikatos tyrimų įvertinimas, prevencinės programos ir t.t. [19]. Gydytojų bei vaistininkų bendradarbiavimo organizavimas, bendradarbiavimo kokybės tobulinimas yra viena iš pagrindinių užduočių, siekiant įgyvendinti farmacinės rūpybos teikimą [20].
Vaistininkas privalėtų ateiti į pagalbą pacientams, nes jis yra paskutinis sveikatos specialistas prieš pacientui pradedant vartoti vaistus. Jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant visas su vaisto vartojimu susijusias sveikatos problemas - parinkti pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą vaisto bendrinį pavadinimą, kartu įvertinant pacientui paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes. Farmacinė rūpyba būtina pacientui, nes visų pirma tai jo ir vaistinės specialisto bendradarbiavimas komandoje kartu su gydytoju, kurioje reikšmingas vaidmuo tenka nuolatiniam farmacijos specialisto bei gydytojo komandiniui darbui [21].
Sergant lėtinėmis ligomis, reikalinga nuolatinė specialisto priežiūra, todėl farmacinės rūpybos teikimas – nepamainoma paslauga, leidžianti pacientui būti labiau prižiūrimam. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliekamas tyrimas [22], siekiant išsiaiškinti gydytojų bei vaistininkų bendradarbiavimo naudą hipertenzija sergantiems žmonėms. Mokslininkų Hunt, J. S., Siemienczuk, J., Pape, G., Rozenfeld, Y., MacKay, J., LeBlanc, B. H., & Touchette, D. vykdytame farmacinės rūpybos tyrime pacientams, turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, daugiausia naudos gavo pacientai, kurių gydymas buvo koreguotas dirbant vienoje komandoje gydytojui ir vaistininkui. Intervencinei grupei žmonių buvo paskiriamas ne tik gydymo planas, bet ir farmacijos specialisto konsultacijos, sveikos gyvensenos skatinimas kiekvieną kartą įsigyjant vaistus. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog dalyviams, kuriems suteikiama farmacinė rūpyba, sumažėjo kraujo spaudimas, lyginant su kontroline grupe. Be to, 62% intervencijos tiriamųjų įgavo tinkamą kraujo spaudimą, lyginant su 44% kontrolinės grupės tiriamųjų. Dar vienas mokslininkų Irons, B. K., Meyerrose, G., Laguardia, S., Hazel, K., & Seifert, C. F. Tyrimas [23], taip pat atskleidžia pacientų, turinčių padidėjusį kraujo spaudimą, gydymo pagerėjimą, bendradarbiaujant abiejų sričių specialistams. 2013 metais atliktame Farland, Michelle, Zingone ir kolegų tyrime įrodyta, jog gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimas turi teigiamą poveikį cukrinio diabeto gydymo eigai [24].
Lėtinėms ligoms yra priskiriamos širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos bei cukrinis diabetas. Dažniausiai šias ligas sukelia kintamieji rizikos veiksniai – netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas ir rūkymas. Tai dažniausiai nulemiantys veiksniai visose amžiaus grupėse, abiejų lyčių pacientų mirštamumą nuo lėtinių ligų visame pasaulyje [25]. Vaistininkai yra neatskiriama sveikatos priežiūros sistemos dalis, todėl jų kolektyvinis darbas su gydytojais atneštų ženklių rezultatų lėtinių ligų prevencijoje. Vaistininkai yra lengviausiai pasiekiami pirminės sveikatos priežiūros sistemos specialistai bendruomenėje, taigi jie gali anksti nustatyti lėtines ligas ir įvertinti paciento gyvenseną. Lėtinių ligų gydyme vaistininko pagalba gali būti ypač svarbi, nes lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms dažnai tenka vaistus vartoti labai ilgai. Vaistininkai yra kompetentingi specialistai, galintys padėti pacientams suprasti gydytojų paskirtų vaistų vartojimą, lėtinių ligų keliamus pavojus ir profilaktikos svarbą. Vaistininkai dirba kartu su kitais sveikatos priežiūros sistemos specialistais, todėl gali nukreipti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus gydytojo konsultacijai [26].
Tarptautinė farmacijos federacija (FIP), siekiant vaistininkams tobuliau bendradarbiauti lėtinių ligų prevencijoje, rekomenduoja vaistininkams nuolat tobulinti savo žinias. Pagrindinės tobulinimo sritys: aktyvus konsultavimas dėl tinkamo vaistų vartojimo, farmacinės pagalbos tiekimas, atsižvelgiant į paciento poreikius, numačius ir išsprendus problemas, susijusias su vaistų, skirtų lėtinėms ligoms gydyti, vartojimu, kurios gali turėti didelės įtakos gydymo rezultatams. Netinkamas vaistų išrašymas, dozės parinkimas bei nurodymai, netinkamas gydymas keliais vaistais gali neigiamai veikti gydymo rezultatus bei paciento sveikatą. Todėl darbas vienoje komandoje su kitais sveikatos priežiūros sistemos specialistais yra ypač svarbus gerinant gydymo vaistais rezultatus [27].
1.5. Paciento lūkesčiai vaistininko ir gydytojo bendradarbiavime
Vienas svarbiausių pacientų lūkesčių – vaistininko atsižvelgimas į ekonominius gydymo resursus. Gydymo įstaigoje klinikiniam farmacininkui bendradarbiaujant kartu su gydytoju, gali būti efektyviai sumažinamos gydymo savikainos, parenkant efektyvius, tačiau daug kartų pigesnius vaistus [28].
Mokslininkų tyrimų rezultatai įrodo, jog gydytojų bei vaistininkų bendradarbiavimas turi didelės įtakos sveikatos priežiūros kaštų mažinimui. T. De Rijdt atiko tyrimą [29], kurio rezultatai atskleidė, jog gydytojo bei vaistininko kolektyvinis darbas gali sumažinti net iki 66 % lovadienių skaičių, taip pat padėti sumažinti išrašomuose receptuose pasitaikančias klaidas, nepageidaujamas reakcijas į paskiriamą vaistą ar vaistų derinį. Gydytojo bei vaistininko ekonominiai bendradarbiavimo
rezultatai priklauso nuo kolektyvinio darbo pasiskirstymo. Suteikiant galimybę vaistininkui turėti didesnę atsakomybę už farmakoterapiją, būtų pasiekiama jo įtaka taupant gydymo kaštus.
Specialistų bendradarbiavimas reikšmingas sunkios patologijos valdyme. Jungtinių Amerikos Valstijų farmacijos specialisto įsitraukimas ambulatorinėje grandyje nepasiturinčiųjų pacientų,
turintiems širdies nepakankamumą, sumažino hospitalizacijos dažnį beveik 20 %, todėl valstybė per 9 mėnesius 122 pacientams sutaupė 2960 dolerių [30]. Gydytojo bei vaistininko kolektyvinio darbo rezultatai gali sumažinti ir II tipo cukrinio diabeto gydymą - per 12 mėnesių 122 pacientams sutaupoma net 216 dolerių [31].
Taigi, komandinis gydytojo bei vaistininko darbas, susitelkiant į individualią paciento situaciją, siekiant optimaliausio bei efektyviausio gydymo už mažiausius galimus kaštus yra vienas pagrindinių paciento lūkesčių [32].
1.6. Farmacijos specialisto ir gydytojo bendradarbiavimo kliūtys
Pagrindinės bei esminės kliūtys, lemiančios nekokybišką gydytojo bei vaistininko kolektyvinį darbą yra nepasiruošimas bendradarbiauti, savo nuomonės laikymasis, netinkami ankstesnio bendradarbiavimo įspūdžiai, laiko stoka, apmokėjimo problemos. Tinkamam ir kokybiškam gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimui svarbu pasitikėti kolegos kompetencija bei žinių lygiu [13].
2012 metais mokslininkai Maria Rubio -Valera, Anna Maria Jové, Carmel M Hughes ir kiti, atliko išsamų kokybinį tyrimą [33], siekdami išsiaiškinti trukdžius, nulemiančius neefektyvų gydytojų bei farmacijos specialistų bendradarbiavimą. Atlikto tyrimo rezultatai padėjo įžvelgti gilesnes priežastis, trukdančias sklandžiam specialistų bendradarbiavimui, siekiant vieningo tikslo - pacientų gerovės. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, nustatyti esminiai veiksniai, turintys įtakos gydytojo ir farmacijos specialisto bendradarbiavimui. Jie suskirstyti į kliūtis iki kolektyvinio darbo pradžios bei specialistams pradėjus bendradarbiauti (žr. 2 pav.).
2 pav. Pagrindinės gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo kliūtys (pagal M. RubioValera et al., 2012)
Tyrėjų nuomone, iki bendradarbiavimo pradžios iškilusios kliūtys, trukdančios sklandžiai bei sistemingai bendradarbiauti- bendradarbiavimo naudos nesuvokimas, nusistovėjęs požiūris, menkos vadovų pastangos skatinti bendradarbiavimą, nepatogi gydymo įstaigos bei vaistinės lokacija bei teisės aktai, ribojantys tam tikrą specialistų dialogą. Užsibrėžtų tikslų nepalaikymas, motyvacijos stoka bei bendradarbiavimo sistemos nebuvimas yra pagrindinės bendradarbiavimo eigoje iškylančios kliūtys.
William R. Doucette, Justin Nevins, Randal P. McDonough atlikto kiekybinio tyrimo, kuriuo buvo siekiama ištirti gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimui svarbius veiksnius, duomenimis, kolektyvinį specialistų darbą lemią asmeninės būdo savybės, susiklosčiusios aplinkos sąlygos bei profesionalumo lygis [34].
1.7. Gydytojo ir vaistininko kolektyvinio darbo gerinimas
Teoriškai išanalizavus gydytojų bei farmacijos specialistų bendradarbiavimo aspektus, galima pritarti, jog vaistininko indelis paciento gydymo eigoje yra reikšmingas, siekiant suteikti
kokybiškiausią, tinkamiausią bei pigiausią medicininę paslaugą. Farmacijos specialistas turi įgūdžių ir kompetencijos, todėl gali prisidėti prie patogaus ir farmakoligiškai teisingo gydymo plano sudarymo bei padėti pacientui jo laikytis visą gydymosi laikotarpį [35].
Norint tobulinti bei skatinti gydytojų bei farmacininkų bendradarbiavimą, reikia pritaikyti studijų planus, kuriais jau studijų metais būtų įdiegiama bendradarbiavimo būtinybė. Europos šalių, tokų kaip Didžiosios Britanijos, Belgijos, Olandijos medicinos bei farmacijos studentai farmakoterapines problemas analizuoti mokosi tarpusavyje, pritaikant vieni kitų studijų metais įgytas žinias. Universitetų teigimu, būtent ankstyvas specialistų bendradarbiavimo ugdymas yra pagrindinis
raktas į komandinį darbą ateityje. Ugdant specialistų santykių formavimąsi, stiprinamas farmakoterapijos, farmakologijos žinių supratimas [36].
Siekiant sklandaus kasdieninio gydytojų ir farmacijos specialistų bendradarbiavimo, svarbus elektroninės receptų sistemos įdiegimas. Elektroninis receptas palengvintų receptų rašymą, receptas būtų tikslesnis, suprantamesnis. Tai vaistininkams palengvintų įvertinti pacientui išrašytą receptą bei išduoti paskirtus vaistus. Sveikatos portale būtų prieinama informacija sveikatos specialistams, kokie vaistai paskirti, įsigyti, bei išsami informacija apie vaistų vartojimą. Elektroninėje sistemoje užregistruojamas kiekvienas išduotas vaistas, todėl visi paciento gydytojai ir vaistininkai, turėtų galimybė matyti ir įvertinti, ar vaistų vartojimo planas yra farmakologiškai teisingas [37].
Indijoje atlikto mokslininkų Bryant LJ, Coster G, Gamble GD, McCormick RN tyrimo rezultatų duomenimis, gydytojo ir vaistininko tarpusavio kontaktavimas bei bendro darbo rezultatų pagerėjimas padidėtų tuomet, kuomet patys specialistai būtų šviečiami bendradarbiavimo naudingumo klausimais [38].
Taigi, galima teigti, jog siekiant gerinti gydytojų ir farmacininkų bendradarbiavimo santykius, reikėtų atkreipti dėmėsį į :
specialistų bendradarbiavimo įgūdžių tobulinimą studijų metu;
aktyvų komandinio darbo skatinimą gydytojų bei vaistinių administracijai;
e. recepto įdiegimą, siekiant palengvinti bei patobulinti kasdieninį specialist darbą.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo pradžioje buvo atlikta mokslinės literatūros, atitinkančios magistrinio baigiamojo darbo temą analizė, pasirinktas tyrimo metodas, sudarytas tyrimo planas. Tyrimo pradžioje taip pat nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai. Atlikus pilotinį tyrimą, pasirinkti tiriamųjų įtraukimo kriterijai.
2.2. Tyrimo objektas
Tyriamieji NR1. – bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Kauno miesto gydymo įstaigose, kurių darbo patirtis ne mažesnė nei dešimt metų bei nustatytas pacientų skaičius ne mažesnis nei 1350 pacientų.
Tiriamieji NR2. – bendrosios praktikos gydytojai, dirbantys Kauno miesto gydymo įstaigose, kuriose dirba ne daugiau kaip penki bendrosios praktikos gydytojai bei tame pačiame pastate yra įsikūrusi vaistinė.
3 pav. Tiriamieji objektai
Gydytojas Pacientas
2.3. Tyrimo imtis ir informantų atranka
Vienas pirmųjų žingsnių, kuris labai svarbus kuriant tyrimo duomenų rinkimo metodologiją - nustatymas dominančios generalinės aibės. Pirmojo tyrimo metu informantų atranka vyko atsižvelgiant į gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų darbo patirtį bei pacientų skaičių, priklausantį vienam bendrosios praktikos gydytojui. Nustatyti šie kriterijai:
1. Bendrosios praktikos gydytojas turi darbo patirties ne mažiau nei dešimt metų;
2. Bendrosios praktikos gydytojui nustatytas pacientų skaičius ne mažesnis nei 1350 pacientų;
Antrojo tyrimo metu, informantų atranka vyko atsižvelgiant į gydymo įstaigos ir vaistinės lokaciją bei gydymo įstaigoje dirbančiųjų bendrosios praktikos gydytojų skaičių. Nustatyti šie kriterijai:
1. Gydymo įstaigoje, kurioje dirba bendrosios praktikos gydytojas, yra įsikūrusi vaistinė; 2. Gydymo įstaigoje dirba ne daugiau nei penki bendrosios praktikos gydytojai;
Antrojo tyrimo kriterijai nustatyti atsižvelgiant į atlikto pilotinio tyrimo rezultatus. Neatradus tinkamo bei kokybiško gydytojų bei vaistininkų bendradarbiavimo pirmojo tyrimo metu, buvo
pasirinkti kriterijai, padedantys Kauno mieste atrasti bendrosios praktikos gydytojų, sklandžiai bendradarbiaujančių su vaistininkais.
Pasirinktus kriterijus atitiko devyniolika Kauno miesto poliklinikų. Tyrime sutiko dalyvauti bei buvo apklausti penkiolika šeimos gydytojų.
1 lentelė. Tyrimo imtis ir informantų atranka Etapas Tiksinė populiacija Tiriamųjų skaičius Tiriamųjų kriterijai I Bendrosios praktikos gydytojai
N -11 1.Bendrosios praktikos gydytojas turi darbo patirties ne mažiau nei dešimt metų;
2.Bendrosios praktikos gydytojui priklauso ne mažiau nei 1350 pacientų;
II
Bendrosios praktikos gydytojai
N-15 1.Bendrosios praktikos gydytojas dirba įstaigoje, kurioje įsikūrusi vaistinė; 2.Gydymo įstaigoje dirba ne daugiau nei penki bendrosios praktikos gydytojai;
2.4. Tyrimo metodai
1. Teorinis analizės metodas. Atlikta su magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema susijusios mokslinės publikacijos bei kitų šaltinių apžvalga/analizė. Mokslinės literatūros lietuvių ir anglų kalbomis paieškai naudotos duomenų bazės: PubMed, Springer, Google Scholar.
2. Empirinis – tyrimo metu taikomas individualus giluminis interviu. Iš anksto prieš interviu nenumatomi nei klausimai (jų formulavimas, eilė, skaičius), nei galimi atsakymai į juos. Fiksuojami teikiami atsakymai, informanto emocinė būsena. Respondentui suteikiama visiška ir neribota laisvė kalbėti tai, ką jis panorės, rutulioti savo mintis, analizuoti bei vertinti, pateikti idėjas, lūkeščius.
3. Turinio analizės metodas – priežasties – pasekmių ryšių nustatymas. Tai metodika, leidžianti atrasti ryšį tarp fenomeno ir priežasčių, sukėlusių jo atsiradimą. Modeliai ir matricos sukurtos su Microsoft Power Point 2013 programa.
2.5. Tyrimo ypatumai
Tyrimo metodu buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, individualus neformalizuotas giluminis interviu. Šis interviu apibrėžiamas, kaip tyrėjo ir informanto dialogas, siekiant gauti svarbios ir detalios informacijos, kurią galima būtų nagrinėti. Tai geriausia padaryti informantui ir tyrėjui tiesiogiai bendraujant susitikimo metu. Tyrėjo užduotis - skatinti informantą išsisakyti, pasidalinti patirtimi, interviu pagalba, gauti informacijos, kuri galėtų padėti visapusiškai suprasti informanto požiūrį, rasti naujų idėjų. Numatomi pagrindiniai giluminio interviu privalumai:
Galima surinkti daug naudingos informacijos, svarbių detalių, dažniausiai nulemiančių ir naujas įžvalgas;
Yra regimas sąlytis su informantu;
Matomi ne tik kognityviniai, bet ir emociniai atsakymų aspektai;
Tyrėjas gali paaiškinti savo klausimus, padidindamas tikimybę gauti naudingos informacijos;
Tyrėjas gali lanksčiau bendrauti su išskirtiniais žmonėmis arba ypatingomis aplinkybėmis;
Kokybinis tyrimas turi didelį pranašumą, lyginant su kiekybiniu tyrimu, kuomet reikia generuoti naujas idėjas, nesvarbu, ar tai butų naujos kūrimo idėjos, ar problemos sprendimo hipotezės. Kokybinis tyrimas atlieka žvalgybinę funkciją, parengia dirvą kiekybiniam tyrimui [39].
Neformalizuotas interviu yra nepakeičiamas metodas ankstyvose žvalgomosiose tyrimo stadijose, tikslinant problemą ar jos sprendimo hipotezes; kai reikia kuo daugiau žinoti apie tyrimo objektą. Tiriamasis nėra laikomas statistiniu vienetu, nėra siekiama gauti tik vieno vienintelio tipo informacijos, kiekvienas tiriamasis asmuo gali pateikti skirtingą informaciją, nuomonę, problemos svarbą, atliekant tą patį tyrimą. Neformalizuotą interviu galima vadinti giluminiu, nes jais siekiama tiksliai išsiaiškinti nuomones, patirtį, nepaisant tyrėjo klausimų struktūravimo.
Socialiniai objektai pernelyg sudėtingi, kad juos būtų galima pažinti palyginus paprastų matematinių modelių pagalba. Kiekybinė analizė iš principo ribota, ji būtina, kai tyrinėjami jau šiek tiek pažinti socialiniai objektai, bet nepajėgi keisti žmogaus minties pradiniame ir baigiamajame objekto pažinimo etapuose. Kiekybinio tyrimo ribotumas neleidžia rasti naujų idėjų, kaip toliau organizuoti veiklą užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tokios idėjos kyla remiantis kokybiniais tyrimais, o kiekybiniais tyrimais jos tik tikrinamos [40].
Kokybiniuose tyrimuose ne tik išvados, bet ir visas objekto pažinimo procesas reiškiamas žodine forma, kurią iš principo pajėgus suprasti kiekvienas tyrimų rezultatų vartotojas. Socialinių objektų mokslinis tyrimas pradedamas ir baigiamas kokybine analize; kiekybinė analizė yra tik mokslinio pažinimo priemonė, dėl kurios pirminė informacija transformuojama taip, kad būtų galima daryti moksliškai pagrįstas išvadas. Kokybiniu tyrimu siekiama ne tik verifikuoti jau suformuotus teiginius apie socialinę tikrovę, tai yra patikrinti jų teisingumą, o atlikti mokslinį žvalgymą - aprašyti pasirinktą pažinimo objektą, tai yra gauti duomenų apie mažai tirtą socialinį reiškinį ar procesą ir šių duomenų pagrindimu kurti hipotetinį, tolimesniam tikrinimui skirtą objekto modelį [41].
Atliekantis kokybinį tyrimą tyrėjas visų pirma siekia realizuoti holistinį (vientisą) požiūrį - suprasti socialinius objektus, įvertinti jų vaidmenį tobulinant socialinę tikrovę ir tik po to pereiti prie analitinio aprašymo. Kokybinio tyrimo išvados gali būti inerpteruojamos kaip hipotetiniai teiginiai, kuriuos vėliau reikia aiškinti kiekybiniais tyrimais [42].
Kokybinis tyrimas yra uždaras, tyrimu siekiama gauti konkretų objekto kokybės vertinimą. Skirtingai negu kiekybinis, kokybinis tyrimas yra atviras. Rengdamasis kokybiniam tyrimui
vadovaujasi prielaida, kad pažinimo objektas yra vertas mokslinio dėmesio ir kad šį objektą įmanoma pakankamai pagrįstai aprašyti [41].
2.6. Tyrimo eiga
Išanalizavus literatūros šaltinius bei išsikėlus tyrimo tikslą, nustatomi tiriamųjų kriterijai bei pradedamas duomenų rinkimas. Tiriamiesiems sutikus, interviu įrašomi diktofonu, taip palengvinant duomenų paruošimą analizei bei suteikiant galimybę interviu išklausyti pakartotinai. Duomenų rinkimo metu, taip pat pasižymimos raktinės frazės, tiriamojo reakcija, balso tonas, kalbėjimo manieros.
Duomenų paruošimo analizei metu, interviu yra šifruojami. Ši tyrimo dalis atliekama tuojau po atlikto interviu, kad surašoma informacija būtų kuo tikslesnė. Skrupulingai surašomas visas pašnekovo interviu, įterpiami pastebėjimai, pastabos. Prie tam tikrų teiginių pažymimos tyriamųjų intonacijos, reakcijos, veido mimika.
Duomenų analizėje struktūrizuotai nagrinėjami interviu. Ieškomi atsakymai į išsikeltus klausimus, naujos informantų idėjos, pasiūlymai. Interviu lyginami tarpusavyje, siekiant subendrinti tyrimo rezultatus. Tyrimo eigos schema pavaizduota 4 paveiksle.
4pav. Tyrimo eigos schema
Duomenų rinkimas
Duomenų paruošimas analizei
Duomenų analizė
2.7. Kokybinio tyrimo klausimų planas
Klausimai, kurie buvo naudojami kokybinio tyrimo metu, pateikiami 1 lentelėje. Tyrimo pradžioje buvo suformuluoti pagrindiniai klausimai bei papildomi, patikslinamieji klausimai, siekiant kuo detaliau išsiaiškinti respondento patritį bendradarbiavime su farmacijos specialistu.
2 lentelė. Tyrimo klausimų planas
Pagrindiniai klausimai Patikslinamieji klausimai
Remiantis savo išgyvenimais, patirtimi, papasakokite apie bendradarbiavimą su farmacijos specialistais.
Papasakokite, ar dažnai tenka konsultuotis su vaistininku?
Pateikite pavyzdžius, kuomet teko kontaktuoti su farmacijos specialistu. Kokiose situacijose norėtumėte kontakto su vaistininku?
Pateikite veiksnius, nulemiančius susiklosčiusią dabartinę bendrosios praktikos gydytojų bei farmacininkų bendradarbiavimo situaciją
Kokios sąlygos nulėmė dabartinę bendradarbiavimo patirtį?
Kaip manote, kas padeda gydytojui ir farmacininkui bendradarbiauti? Kaip manote, kas gal būt trukdo specialistams bendradarbiauti? Nusakykite, kaip įsivaizduojate gydytojo bei
vaistininko bendradarbiavimą ateityje.
Ar norite, jog ateityje tektų dažniau bendradarbiauti su vaistininku? Papasakokite, kuriose srityse Jūsų nuomone, reikėtų didžiausio gydytojo ir farmacininko bendradarbiavimo? Ką pasiūlytumėt siekiant tobulinti specialistų bendradarbiavimą?
Atliekant kokybinį tyrimą, individualų neformalizuotą giluminį interviu, buvo siekiama užfiksuoti originalias tiriamųjų mintis apie gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo patirtį, todėl interviu metu tiriamieji buvo skatinami nesivaržant reikšti mintis, dalintis savo patirtimi, išgyvenimais. Patikslinamieji klausimai užduodami tik siekiant išgauti daugiau reikiamos informacijos tyrimui.
3.REZULTATAI
3.1. Pirmojo tyrimo etapo rezultatai
Atsitiktine tvarka, buvo pasirinkta dvidešimt bendrosios praktikos gydytojų, kurie atitiko tyrimo pradžioje išsikeltus reikalavimus (bendrosios praktikos gydytojo darbo patirtis ne mažesnė nei dešimt metų, gydytojui priklauso ne mažiau nei 1350 pacientų pacientų). Atliekant pirminį tyrimą, buvo apklausta vienuolika bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių Kauno mieste. Šeši gydytojai tyrime atsisakė dalyvauti dėl laiko stokos, trys bendrosios praktikos gydytojai šia tema kalbėtis nepanoro.
Apklausus vienuolika ilgametę darbo patirtį turinčių bendrosios praktikos gydytojų, septyni gydytojai įvardijo, jog su visuomenėje dirbančiais vaistininkais bendradarbiauja retai arba labai retai. Keturi apklaustieji teigė, jog savo kasdieninėje darbo praktikoje su vaistininkais nebendradarbiauja visiškai.
*Kriterijai :
Bendrosios praktikos gydytojas turi darbo patirties ne mažiau nei dešimt metų;
Bendrosios praktikos gydytojui priklauso ne mažiau priklauso ne mažiau nei 1350 pacientų;
3.1.1. Gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimui trukdantys veiksniai
Kokybinio tyrimo metu, svarbu nustatyti veiksnius, trukdančius bendrosios praktikos gydytojams bendradarbiauti su farmacijos specialistais. Išanalizavus gydytojų interviu medžiagą, išskyriau pagrindinius veiksnius, trukdančius gydytojams kokybiškai bendradarbiauti su vaistininkais.
.
6 pav. Gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimui trukdantys veiksniai
Didžioji dalis tiriamųjų, kaip pagrindinius bendrosios praktikos gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimui trukdančius veiksnius įvardijo laiko stoką, nepasitikėjimą vaistininko kompetencija ir paties gydytojo nesuinteresuotumą (6 pav.). Tačiau pagrindinis ir pats svarbiausias veiksnys,
Gydytojų ir
vaistininkų
bendradarbia-vimui
trukdantys
veiksniai
Kontakto
nepalai-kymas su
vaistininku
Laiko
stoka
Nepasitikė-jimas
vaistininko
kompetenci-ja
Gydytojo
nesuintere-suotumas
trukdantis gydytojui bei farmacijos specialistui bendradarbiauti - tiesioginio kontakto nepalaikymas su vaistininku. Gydytojų nuomone, sunku bendradarbiauti su farmacijos specialistu, kuomet nėra galimybės tiesiogiai užmegzti kontakto, susipažinti su specialistu asmeniškai.
3.1.2. Bendrosios praktikos gydytojų tiesioginio kontakto nepalaikymas su
farmacijos specialistu
Tiriamieji bendrosios praktikos gydytojai, teikdami apie nekokybišką bendradarbiavimą su vaistininkais, vieną iš pagrindinių priežaščių įvardino tiesioginio kontakto nepalaikymą su vaistininku. Neužmezgus kontakto nei su konkrečia vaistine, nei su vaistinių tinklu iškyla problema norit pasikonsultuoti su farmacijos specialistu.
“ Dirbant didelėje poliklinikoje, aplink kurią prištampuota vaistinių, sunku palaikyti kontaktą su vaistininku. Nežinai, kurią vaitinę pacientas pasirinks, nežinai ten dirbančių specialistų” (susimąsto); “Tavęs taip pat niekas nežino, tad nei aš sulaukiu iniciatyvos bendradarbiauti su vaistininku, nei pati spinduliuoju dideliu noru. Vadovėlinis tas bendradarbiavimo modelis sukurtas, dirbant tokiu tempu abejoju ar jis egzistuoja. Kaimukuose gal, kur vienas gydytojas ir vienas vaistininkas, tai pasikonsultuoja, pasitaria vienas su kitu… Dirbdama tiek metų viską geriau už tą vaistininką žinau, kuo jis ten nustebins mane…” MD_1;
“Jei tiesą pasakius, net nelabai žinau kur reiktų kreiptis, iškilus kokiam klausimui.” (nedrąsus žvilgsnis); “Nelabai jų ir iškyla, dirbi savo darbą ir tiek. Iš atstovų sužinome visas vaistų naujoves, jei pati ko nežinau- internetas visuomet pagelbėja. Čia ieškok vaistinės numerio, skambinėk… Sugaiši tiek laiko ir dar neaišku ar suteiks reikiamą informaciją…” MD_2;
Bendrosios praktikos gydytojų nuomone, asmeniškai susipažinus su vaistininku, būtų lengviau palaikyti dialogą ir darbo metu. Išnyktų nepasitikėjimas, nedrąsumas, trukdantis specialistams palaikyti nenutrūkstantį bendradarbiavimo ryšį.
3.1.3. Laiko stoka, trukdanti bendrosios praktikos gydytojams bendradarbiauti su
farmacijos specialistais
Laiko stoką, bendrosios praktikos gydytojai paminėjo, kaip dažniausiai pasitaikančią kliūtį sklandžiam bendradarbiavimui su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais. Esant dideliam srautui ligonių, komandiniam darbui su vaistininku laiko tiesiog nepakanka.
“ Šiandien gydytojas taip apkrautas pašaliniais popierėliais, dokumentais, pildymais, kad kartais atrodo sunku susikoncentruoti į patį ligonį, nes duris vis varsto vienas po kito paklydėlis, vis prašantis ko, o čia dar skambink, klausk ko... Nėra kada...” MG_3;
“Nelabai žinau, kada ir kaip su tuo vaistininku bendradarbiauti...” (nuleidžia akis) MD_4;
“Nežinau kaip kiti gydytojai, tačiau aš nelabai ir spėčiau skambinti vaistininkams...“ (veide matyti nepasitenkinimas) MD_5;
„Kartais gali pasikonsultuoti su vaistininku, bet nuolatiniam kontakto palaikymui su vis stinga laiko!” MD_6; “Gydytojas negali aprėpti visko, kas atrodytų naudinga pacientui. Kai pabaigusi studijas dirbau rajono poliklinikoje, buvo ten viena vaistininke su kuria karts nuo karto ir pasikonsultuodavom, susiskambindavom dėl iškilusių nesklandumų. Didelioje poliklinikoje tam tiesiog pritrūksta laiko.“ MG_7;
Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, jog bendrosios praktikos gydytojai, asmeniškai nepažinodami farmacijos specialisto, iškilus problemai ar klausimui, vengia ieškoti kontaktinių duomenų, kuriais galėtų susisiekti su specialistu. Gydytojų nuomone, tokioms paieškoms būtų sugaištama labai daug laiko.
3.1.4. Nepasitikėjimas vaistininko kompetencija
Svarbus veiksnys, trukdantis bendrosios praktikos gydytojams ir vaistininkams bendradarbiauti yra gydytojų nepasitikėjimas vaistininko kompetencija. Asmeninis vaistininko nepažinojimas neleidžia gydytojui jaustis užtikrintam, dėl vaistininko žinių lygio ir gebėjimo konsultuoti.
“Poliklikoje dirbu jau labai daug metų, nežinau ar vaistininkas galėtų kuo konsultuoti...“ (gūžteli pečiais) MG_8;
„Medicinos atstovai puikiai atlieka savo darbą, vaistininkas savo žiniomis menkai kuo prisidėtų prie gydymo paskyrimo.“ MG_6
„Nežinau kas toje vaistinėje dirba, į kurią skambinčiau ar specialistas kompetetingas, savo srities žinovas, turintis ne tik vadovėlinę informaciją, bet ir kokybiškos darbo patirties. Nes klausimų iškyla tik labai kebliose situacijose, į kuriuos atsakyti galėtų tik farmakologijos ekspertas, susidūręs su įvairiomis situacijomis. Tas nežinojimas, nepažinojimas ir yra dižiausia bendradarbiavimo kliūtis.“ MG_9;
„Šiandien vaistinių yra ant kiekvieno kampo, asmeninė patirtis leidžia teigti, jog pasitaiko nelabai išmanančių savo darbą vaistininkų. Neturiu konkrečių asmenų, vaistininkų, su kuriais galėčiau pasikonsultuoti, o bet kam skambinti nesinori.“ MG_10;
„Nepažįstu nei vieno vaistininko, kuriuo pasitikėčiau ir galėčiau nesugaišusi daug laiko pasikonsultuoti.“ MG_8;
“Bendradarbiavimui reikalingas pasitikėjimas kolegos žinių bei kompetencijos lygiu. Daug čia aplinkui vaistinių, nežinau ir nepažįstu visų vaistininkų, tad ir nesigauna bendradarbiauti.” MG_6;
Kokybinio tyrimo metu, respondentai tikino, jog vaistininko žinių lygiu bei kompetencija pasitikėtų labiau, jei atsirastų galimybė tiesiogiai susitikti su farmacininku. Susitikimų metu būtų galima artimiau pažinti specialistą, jo asmenines savybes. Tai įtakotų bendradarbiavimo kokybę bei padidėtų įsitikinti vaistininko kompetencija.
3.1.5. Gydytojo nesuinteresuotumas bendradarbiauti su farmacijos specialistu
Dažnai pasitaikantis veiksnys, trukdantis sklandžiai bendradarbiauti bendrosios praktikos gydytojui su vaistininku - paties gydytojo nesuinteresuotumas. Gydytojai nenori arba tingi palaikyti kontaktą su farmacijos specialistu. Tokį negatyvų bendrosios praktikos gydytojų požiūri nulemia didelis darbo krūvis, nepakankamas atlygis bei per maža gydymo įstaigų motyvacija.
“Tai tu bendradarbiauk ne tik darbo metu, bet ir po darbo su tuo vaistininku - nei pacientas nei valdžia už tai nepadėkos...” (gūžteli pečiais, pasimuisto kėdėje) MG_4;
“Čia gal jaunimas labiau liknkęs komunikuoti…” (šypsosi) MG_8; “Nežinau kodėl nebendradarbiaujam, matomai nereikia…” MG_11;
“Per sena aš jau naujovėms, dirbam ir atrodo sekasi ir be vaistininkų…” (šypsosi) MG_8;
“Nesužinosiu nieko naujo iš vaistininko, todėl tikrai nereikia čia dar bereikalingo darbo…” MG_9;
Tyrimo metu paaiškėjo, jog bendrosios praktikos gydytojai būtų labiau suinteresuoti bendradarbiauti su vaistininku, jei gydymo įstaigos inicijuotų bei skatintų specialistų kolektyvinį darbą. Gydytojai dažniausiai kontaktuoja su medicinos atstovais, kurie atstovauja konkrečias vaistų įmones, dažnai neturi medicininio išsilavinimo bei yra suinteresuoti reklamuoti savo įmonės parduodamą produkciją. Gydytojų teigimu, gydymo įstaigos neorganizuoja bei neskatina susitikimų su vaistininkais. Tokia gydymo įstaigų pozicija skatina bendrosios praktikos gydytojų nesuinteresuotumą bendradarbiauti su vaistininkais.
3.2. Antrojo tyrimo etapo rezultatai
Atlikto tyrimo duomenimis, iš 161 medicinos įstaigų Kauno rajone, tyrimo pradžioje išsikeltus reikalavimus atitiko devyniolika gydymo įstaigų. Numatyti kriterijai - gydymo įstaigoje įsikūrusi vaistinė bei joje dirba ne daugiau nei penki bendrosios praktikos gydytojai. 7 paveiksle vaizduojama antrojo tyrimo schema, kuri atspindi bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimo su visuomenės vaistinėse dirbančiais farmacijos specialistais patirtį.
7pav. Tyrimo schema
Bendradarbiauti sutiko penkiolika gydymo centrų. Aukščiausiu lygiu gydytojų bei vaistininkų bendradarbiavimą įvertino didžioji dalis respondentų. Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, jog kai kurie bendrosios praktikos gydytojai norėtų dažniau bendradarbiauti su vaistininku, tačiau savo darbo praktikoje turi teigiamą kolektyvinio darbo patirtį. Prastu ir netinkamu bendradarbiavimu nesiskundė nė vienas tiriamasis. Medicinos įstaigos Kauno rajone (161) Gydymo įstaigos atitinkančios * kriterijus (19) Sutikusios bendradarbiauti vaistinės bei gydymo
įstaigos (15)
Gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimas vertinamas aukščiausiu
įvertinimu (11)
Gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimas
vertinamas kaip nepakankamas
(4)
Gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimas yra
prastas arba jo nėra (0)
3.2.1. Veiksniai nulemiantys sklandžią ir kokybišką bendrosios praktikos gydytojų
patirtį bendradarbiavime su farmacijos specialistais
Kokybinio tyrimo metu, ištyrus bendrosios praktikos gydytojų, dirbančių nedidelėje gydymo įstaigoje, kurioje įsikūrusi vaistinė, teigiamą bendradarbiavimo patirtį, nustačiau veiksnius, nulemiančius susiklosčiusią gerą kolektyvinio darbo praktiką. 8 paveiksle prioriteto seka vaizduojami bendrosios praktikos gydytojo ir vaistininko sklandų ir kokybišką bendradarbiavimą lemiantys veiksniai.
8pav. Gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimą lemiantys veiksniai.
Pagrindinius gydytojo bei vaistininko bendradarbiavimo kriterijus, bendrosios praktikos gydytojai įvardijo tokia eiliškumo tvarka: vaistinės ir gydymo įstaigos lokacija, klinikoje dirbančiųjų gydytojų skaičius, asmeninės specialisto savybės bei kompetencija. Daugumos gydytojų nuomone, tai nenuginčijami veiksniai sklandžiam specialistų kolektyviniam darbui.
Vaistinės ir gydymo įstaigos lokacija
Klinikoje dirbančių gydytojų skaičius
Asmeninės specialisto
savybės
3.2.2. Vaistinės ir gydymo įstaigos lokacijos reikšmė bendrosios praktikos gydytojų
ir farmacijos specialistų bendradarbiavimui
Atliekamo tyrimo metu, pagrindinis kokybiško gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo įrankis - tiesioginis kontaktas. Daugumos gydytojų teigimu, tik tiesioginio kontakto metu užmezgamas tarprofesinis ryšys, kuris skatina komandinį darbą. Todėl vaistinės ir gydymo įstaigos lokacija tampa pagrindine sudedamąja dalimi, siekiant abiejų sričių sklandaus bendradarbiavimo.
„Bendradarbiavimo kokybe su vaistininkais nereiktų net sudvejoti, kuomet vaistinė čia pat už sienos. Būtų neįtikėtina nebendradarbiauti su specialistais, kai pagrindinė sąlyga yra išpildyta“ (veide matyti nuostaba) MG_12;
„Specialistų bendradarbiavimas nėra reglamentuotas, todėl priklauso tik nuo mūsų pačių. Tuomet labai svarbus bendradarbiavimo patogumo klausimas. Jam ypač svarbus įstaigų įsikūrimo atstumas. Patogi lokacija nesukelia papildomų susisiekimo problemų, kuomet nėra sukurtos jokios bendradarbiavimo sistemos.“ MG_13;
“Neturint jokios bendram darbui skirtos sistemos, kontakto palaikymui padeda patogus susisiekimas su vaistininku. Visada neleki į vaistinę, tačiau jos buvimas šalia įpareigoja palaikyti kontaktą.“ MG_15;
„ Darbo patirties turiu daugiau nei penkiolika metų, todėl galiu teigti, jog norint Lietuvoje bendradarbiauti su vaistininku, klinikoje privalo būti įsikūrusi vaistinė. Tai vienintelis kriterijus galintis palaikyti specialistų bendradarbiavimą.“ MG_14;
„Gydymo įstaigos bei vaistinės artumas yra patogiausias pacientams - būtent dėl jų mes ir dirbame“ (šypsosi); „Patogu kai šalia yra vaistinė bei procedūrinis kabinetas...“ (linkčioja galva) MG_16;
Tyrimo metu neatsirado nei vieno gydytojo, kurio nuomone, gydymo įstaigos ir vaistinės lokacija neturi įtakos bendradarbiavimo kokybei. Respondentų teigimu, gydytojui tiesiogiai nekontaktuojant, nesusitinkant su vaistininku, bendradarbiauti yra nepatogu. Esant galimybei asmeniškai susitikti su farmacijos specialistu, lengviau palaikomas kontaktas darbo metu iškilus įvairiems klausimams.
3.2.3. Klinikoje dirbančių gydytojų skaičiaus svarba sklandžiam specialistų
kolektyviniam darbui
Be vaistinės ir gydymo įstaigos lokacijos, kitą svarbų kokybiško bendradarbiavimo kriterijų bendrosios praktikos gydytojai įvardijo klinikoje dirbančių gydytojų skaičių. Nuo dirbančių gydytojų skaičiaus priklauso galimo kontakto galimybė su vaistininku bei užmezgamo ryšio kokybė. Mažesnėje klinikoje įsikūrusios vaistinės darbuotojams lengvesnis komandinio darbo įgyvendinimas. Tai nulemia realesnę galimybę kokybiškai bendradarbiauti bei suteikti reikiamą informaciją laiku. Dažniausiai
vaistinėje dirbantys vienas ar keli vaistininkai dėl laiko stokos didesniam skaičiui gydytojų nepajėgia suteikti reikiamos informacijos.
„Klinikoje nėra daug gydytojų, kelios vaistininkės, vieni kitus pažįstame asmeniškai, todėl bendradarbiavimo neišvengiame. Pažįstamui asmeniui norisi padėti, maloniai bei žinoma skubiai sulaukiu ir aš dominančios informacijos apie vaistus. Į kolektyvinį darbą įsitraukia pasitikėjimas, tai svarbi, sakyčiau esminė detalė.“ „Gerai, kai klinikoje nėra daug gydytojų, lengviau palaikomas kontaktas su visu personalu, vaistininkais taip pat.“ MG_18;
“ Jei klinikoje dirbtų armija gydytojų, vaistininkė fiziškai nepajėgtų palaikyti kontakto su kiekvienu iš mūsų. Sakau tai iš savo asmeninės patirties. Esu dirbusi didelėje poliklinikoje. Vienam gydytojui tenka daugiau ligonių, eilės didžiausios, sukiesi, kad tik spėtum visus priimti ir kiek pajėgi atliktum savo darbą kokybiškai (...) Apie kontaktą su vaistininku nėra net kalbos - automatiškai įsijungia konvejerio principas. “ MG_20;
Bendrosios praktikos gydytojų teigimu, didelėje poliklinikoje, didesnio kolektyvo aplinkoje, mažėja asmeninių santykių, susidraugavimo tikimybė, kuri turi didelę reikšmę įvairių profesijų komandiniame darbe. Gydytojai, turėję darbo patirties didelėje ir mažoje gydymo įstaigoje, vieningai pritaria, jog tarprofesinio bendradarbiavimo tikimybė yra ženkliai didesnė toje įstaigoje, kurioje darbuotojų yra mažiau.
3.2.4. Asmeninių specialisto savybių svarba bendradarbiavime
Atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, asmeninės specialisto savybės taip pat labai svarbus komandinio darbo kreterijus. Inerviu metu kiekvienas bendrosios praktikos gydytojas jį įvardijo kaip esminį aspektą, kuris nulemia ne tik bendradarbiavimo dažnumą, bet ir kokybę. Sklandaus bendradarbiavimo eigai būtina ne tik patogi įstaigų lokacija, dirbančių specialistų skaičius, bet ir asmeninis vaistininko bei gydytojo suinteresuotumas, noras tobulėti, padėti kolegai, pacientui. Atsiradus šių savybių trūkumui, neįsivaizduojamas bendradarbiavimo procesas, net sukuriant kitas būtinas ir patogias sąlygas.
„Su vaistininkais esame labai susibičiuliavusios, todėl bendradarbiavimas tampa savaiminiu procesu.“ (šypsosi) MG_18;
„Kuomet kolega yra malonus, paslaugus, kolektyvinis darbas tampa ne tik sklandesnis, malonesnis, bet kartu padažnėja jo intensyvumas. “ MG_17;
“ Siekiant komandinio darbo bet kurioje srityje, specialisto motyvacija ir noras dirbti vienoje komandoje sistemingai yra nepaprastai svarbus. Žmogaus nepriversi padėti, pasistengti jei jis pats to nenorės. Tai galioja ir tarp gydytojų bei vaistininkų. Jei kuri nors pusė nebus suinteresuota bendradarbiavimo grandinė
iš karto nutrūks. Komandinis darbas nėra reglamentuotas, jo kokybė bei egzistavimas Lietuvoje priklauso tik nuo pačių specialistų.” MG_21;
“ Kelis kartus pasirodęs vaistininko abejingumas iškilusiai problemai ar net klausimui, gali automatikšai priversti daugiau į jį nesikreipti. Stresas, įtampa patiriama ir taip, todėl visiškai nesinori jos jausti siekiant bendradarbiauti su kitų sričių atstovais. Jei ji jaučiama, įsijungia autamatiška atmetimo reakcija…” MG_25;
Gydytojų nuomone, skirtingų specialistų bendradarbiavimo modelis gydymo įstaigose nėra vystomas, todėl jo įgyvendinimas bei plėtra priklauso nuo pačių specialistų. Asmeninės darbuotojo savybės gali palengvinti bendradarbiavimo eigą arba jį pasunkinti. Gydytojai įvardino šiais bendradarbiavimui svarbias būdo savybes: atkaklumas, komunikabilumas, noras tobulėti, padėti, plėsti akiratį.
3.2.5. Farmacijos specialitų kompetencijos svarba bendradarbiavime su
bendrosios praktikos gydytojais
Siekiant bendro tikslo - pagerinti pacientų gydymo kokybę, specialistų bendradarbiavime svarbus vaidmuo atitenka išsilavinimui bei kompetencijai. Teorijos ir praktikos trūkumas negali garantuoti sklandaus, nuoseklaus kolektyvinio darbo. Tyrimo metu, gydytojai vaistininko išsilavinimą įvardijo kaip svarbų bendradabiavimo kriterijų.
„Bendradarbiaudama su vaistininku turiu būti užtikrinta jo žinių lygiu bei išprusimu. Kitu atveju niekuomet nesikonsultuočiau ir net negaiščiau laiko.“ (gūžteli pečiais ir numoja ranka) MG_21;
„Matydama dideles kompetencijos spragas, nesikreipčiau į farmacijos specialistą, nes nebūčiau garantuota jo pateikta informacija.“ MG_25;
“ Į vaistininką žiūriu kaip į išsilavinusį vaistinės asortimento ekspertą, todėl dėl tam tikrų medicinių prekių konsultuojuosi visuomet, kada tik prireikia.” (pagrąsinančiai linkteli bei šypteli) MG_22;
“Žinių trūkumas sukuria tam tikrą nepasitikėjimo barjerą, kuris komandiniame darbe yra didelė kliūtis. Svarbu pasitikėti kompaniono išsilavinimu, kompetencija. Kol kas farmacininkų paruošimo lygiu neteko nusivilti.” (nusišypso) MG_18;
Kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, jog vaistininko kompetencija yra reikšmingas bendradarbiavimo instrumentas, tačiau jos svarba neįsivaizduojama be patogios gydymo įstaigos ir vaistinės lokacijos, klinikoje dirbančių gydytojų skaičiaus bei asmeninių specialisto savybių.
3.3. Pagrindinės bendrosios praktikos gydytojų bendradarbiavimo priežastys su
farmacijos specialistais
Atliktų intervių metu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines bendrosios praktikos gydytojų bei vaistininkų bendradarbiavimo priežastis. Gydytojų teigimu, recepto išrašymo klausimai yra pagrindinė bei svarbiausia priežastis, dėl kurios abiejų sričių specialistams tenka bendradarbiauti. Kita svarbi priežastis - vaisto paieška vaistinėje. Taip pat dažnai bendradarbiauja siekiant išsiaiškinti vaistų ar medicininių prekių specifikaciją ir charakteristiką.
9pav. Pagrindinės bendradarbiavimo priežastys
9 paveiksle pavaizduota schema, atspindinti pagrindines kasdieninio bendradarbiavimo su vaistininkais priežastis. Esant galimybei kontaktuoti su vaistininku yra išvengiamos klaidos bei neaiškumai receptuose. Palaikant kontaktą su gydymo įstaigoje dirbančiais vaistininkais, pacientui pateikiama informacija apie vaisto įsigijimo sąlygas bei aplinkybes. Detali vaistų ir medicininių prekių informacija bendrosios praktikos gydytojui padeda išsamiau atsakyti į pacientui iškilusius klausimus.
3.3.1. Recepto rašymo klausimai
Kokybinio tyrimo metu, buvo pastebėta vieninga tendencija dėl gydytojų ir vaistininkų bendradarbiavimo priežasties. Analizuojant bei pakartotinai perklausius interviu su gydytojais buvo pastebėta, jog visų pokalbių metu gydytojai užsimina apie bendradarbiavimą su vaistininku, siekiant patikslinti receptą ar atsiradus jo išrašymo klaidoms. Gydytojai neslėpdami prisipažįsta, jog dažniausiai nesklandumų nutinka per skubėjimą ar neatidumą įveliant klaidų receptuose. Taip pat su
1.
• Receptų klaidų aptarimas
2.
• Vaistų logistikos klausimai
3.
