LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
JELENA DEKSNIENĖ
VAISTŲ VARTOJIMO PROBLEMŲ TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Lekt. dr. Jurgita Daukšienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė Data
VAISTŲ VARTOJIMO PROBLEMŲ TYRIMAS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Lekt. dr. Jurgita Daukšienė
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Jelena Deksnienė
Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SĄVOKOS ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Vaistų vartojimo problemų klasifikacija. ... 11
1.2. Vaistų peržiūra ... 15
1.3. Vaistų vartojimo problemų paplitimo žala ... 16
1.4. Vaistų tarpusavio sąveikų reikšmingumas ir įvertinimas ... 18
Farmacijos specialisto intervencijos svarba ... 20
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22
2.1. Tyrimo organizavimas ... 22
2.2. Tyrimo eiga... 22
2.3. Tyrimo objektas ... 23
2.4. Tyrimo metu taikyti metodai ... 23
2.5. Anketavimo ir dokumentų analizės metodų privalumai ir trūkumai ... 24
2.6. Tyrimo instrumentas ... 24
2.7. Instrumento validavimas... 25
2.8. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis ... 25
2.9. Tyrimo kontingentas ... 27
3. REZULTATAI ... 29
3.1. Vaistų vartojimo problemų paplitimas Lietuvos visuomenės vaistinėje ... 29
3.2. Galimų vaistų tarpusavio sąveikų reikšmingumas ... 32
3.3. Vaistinės pacientų domėjimasis vaistų vartojimo saugumu ... 35
3.4. Vaistinės klientų poreikis vaistininko intervencijai ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39
5. IŠVADOS ... 41
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43
SANTRAUKA
Vaistų vartojimo problemų tyrimas.
J. Deksnienės magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė lekt. dr. Jurgita Daukšienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Tyrimo tikslas. Ištirti dažniausias vaistų vartojimo problemas Lietuvos visuomenės vaistinėje. Metodika. 2017 m. birželio - rugpjūčio mėn. Lietuvos visuomenės vaistinėje buvo peržiūrėtas
620 pacientų vaistų vartojimas. Bendrai respondentai turėjo 1634 III formos (su kompensacija) ir 1156 I formos (be kompensacijos) receptų, taip pat 434 nereceptinių vaistų. Pagrindinis respondentų atrankos kriterijus - 3 ir daugiau receptinių arba nereceptinių vaistinių preparatų įsigijimas.
Norint įvertinti vaistų vartojimo problemas buvo atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa ir interviu. Siekiant sužinoti vaistų nesuderinamumo atvejus, empirinio tyrimo metu buvo renkama pirminė informacija kiekybiniu būdu, taikytas dokumentų analizės metodas, bei stebėjimas dalyvaujant. Vaistų nesuderinamumui nustatyti buvo naudojama vaistų nesuderinamumo tikrinimo programos - Lexicomp® Drug Interactions checker ir Micromedex Drug Interactions checker.
Gautų duomenų analizė buvo atlikta IBM SPSS (angl. Statistical Package for the Social Siences) programiniu paketu, 22 versija. Ryšių nustatymui buvo panaudoti: procentinių dažnių metodas, vidurkių metodas, z - score (Z kriterijus) metodas statistiškai reikšmingų duomenų išsiaiškinimui tarp skirtingų grupių.
Rezultatai: iš viso tirta 620 vaistų vartojimo atvejų. Išnagrinėjus rezultatus, buvo
nustatyta, kad 34,2% (N=212) atvejų turi vaistų vartojimo problemų. Šio tyrimo metu nustatytos pagrindinės su vaistais susijusios problemos: nurodymų nesilaikymas (28,2%, N=175), nereikalingas vaistas (2,9%, N=18), per didelė vaisto dozė (1,9%, N=12), nepageidaujama reakcija į vaistą (0,8%, N=5), netinkamas vaistas (0,3%, N=2). Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis atvejų turėjo galimų vaisto - vaisto sąveikų (91%, N=569). Galimai reikšmingu sąveikų buvo užfiksuota daugiausiai (88%, N=504). Nereikšmingos sąveikos buvo mažiau paplitusios (7,6%, N=43). 3,8% atvejų – labai reikšmingos sąveikos (N=22). Po bendradarbiavimo su gydytoju, 10 atvejų iš 22 buvo sėkmingai išspręsti. Daugumai respondentų (75%, N=434), kurie vartoja daugiau nei 3 vaistus, nerūpi vaistų tarpusavio sąveikos.
Išvados: Problemos egzistuoja. Apklausos rezultatai parodė, kad ankstyva vaistininko
SUMMARY
The drug related problems among Lithuanian community pharmacy patients.
J. Deksniene‘s MA Thesis. Supervisor: lect. dr. Jurgita Daukšienė. Departament: Drug Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. - Kaunas.
Aim: To identify the drug related problems among Lithuanian community pharmacy patients. Methods: 620 patients of the random selected community pharmacy were chosen for
medication review during the period 2017 June – August. All together they had 1634 third form (with compensation) and 1156 first form (without compensation) prescriptions and also 434 non-prescription (self-medication) items. The inclusion criteria – the use of more than 3 medications and agreement to participate in a survey. 1 questionnaire and pharmacist review of their medication were provided for each patient. Also document analysis method was applied. Lexicomp® Drug Interactions and Micromedex Drug Interactions checkers was used to check drug - drug interaction. Data were entered into SPSS (version 22.0) and analyzed using descriptive statistics. Z-score test was used to analyze differences among groups. Results were considered statistically significant when p<0.05
Results: 620 drug use cases were analyzed at total. After processing the results, it was
discovered that 34,2% (n=212) of the cases have drug - related problems. The main drug - related problems detected in this study were: inappropriate adherence (28.2%, n=175), unnecessary drug therapy (2.9%, n=18), dose too high (1.9%, n=12), adverse drug reaction (0.8%, n=5), wrong drug (0.3%, n=2). The result of the study showed, that the biggest part of prescription had a possible drug - drug interactions (91%, n=569). The moderate interactions were the most common (88%, n=504). The minor interactions were less common (7.6%, n=43). The level of major interactions was 3.8% (n=22). 10 cases of these 22 were successfully solved after collaboration with physician. The majority of respondents (75%, n=434) who use more than 3 medications do not care about the drug-drug interactions.
Conclusions: The drug related problems are there. The results of survey showed that early
PADĖKA
SĄVOKOS
Bendradarbiavimas – bendradarbiavimo susitarimas, kuriame dvi ar daugiau šalių (kurios gali
turėti ar neturėti ankstesnių santykių) kartu siekia bendro tikslo.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo [31].
Kliniškai reikšmingos vaistų sąveikos –vaistų tarpusavio sąveika kuri gali turėti kliniškai
reikšmingą nepageidaujamą poveikį gyventojo sveikatai.
Nepageidaujama reakcija į vaistą – nenorimas, neigiamas organizmo atsakas į vaistinį
preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato įprastą dozę, skirta žmogaus ligos profilaktikai [31].
Nurodymų laikymasis – yra daugialypis gydytojo ir paciento bendradarbiavimas paciento
sveiktatos gerinimo klausimu [42].
Racionalus vaistų vartojimas – vaistų skyrimas atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę,
parenkant optimaliausias dozes, kurios yra reikalingos gydymo kursui, pasirenkant mažiausią valstybėje galimą kainą [51].
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami
vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [31].
Vaistų vartojimo problemos (farmakoterapinės problemos) – veiksniai, nepageidaujamai
veikiantys paciento gydymą vaistais ir trukdantys pasiekti norimų gydymo rezultatų [43].
Vaistų dozė – tiksliai išmatuotas ligoniui skiriamo vaisto kiekis.
Vaistų sąveika – tai reiškinys, kai įprastinės vaisto savybės pakinta dėl vaistų ar kitų veiksnių
poveikio.
Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)
SANTRUMPOS
AKFi – angiotenzino konvertuojančio fermentų inhibitorius; COX₁ inhibitorius – ciklooksigenazės 1 inhibitorius;COX₂ inhibitorius – ciklooksigenazės 2 inhibitorius;
CYP3A4 inhibitorius – citochromo 450 šeimos fermento inhibitorius; GVP – gera vaistinių praktika;
HMG-KoA – 3-hydroxy-3-methylglutaryl-coenzymeA; NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
NCPC – Next Charper in Patient Care;
PCNE – Pharmaceutical Care Network Europe
p – duomenims patikrinti taikomas statistinio reikšmingumo lygmuo;
SPSS – Statistical Package for the Social Science – statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa;
TLK – Tarptautinė ligų klasifikacija;
TNS – Tarptautinis normalizuotas santykis (angl. INS – International Normalized Ratio); VVKT –Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba;
ĮVADAS
Vaistų vartojimas pasaulyje nuolat didėja, tačiau daugiau nei 50% vaistų yra vartojami netinkamai [22]. Vaistų vartojimo problemos gana dažnos ir yra paplitusios visame pasaulyje. Jos yra tiesiogiai susijusios su pablogėjusia gyvenimo kokybe, sergamumu ir padidėjusiu mirtingumu [6].
JAV mokslininkai apskaičiavo, kad gydymo išlaidos dėl ligonių hospitalizavimo sudaro 76,6 mlrd. JAV dolerių kasmet [22]. Didžiausią šių išlaidų dalį sudaro hospitalizavimas dėl vaistų vartojimo problemų. Šios problemos yra skirstomos į skirtingas grupes skirtingose klasifikacijos sistemose [1]. Viena patogiausių klasifikacijos sistemų buvo pasiūlyta Minnesotos projekto metu 1999 m. Kuomet visos vaistų vartojimo problemos buvo suklasifikuotos į septynias kategorijas. Tokias kaip nereikalingas vaistas, netinkamas vaistas, per didelė ar per maža vaisto dozė, papildomas vaistas, nepageidaujama reakcija į vaistą bei nurodymų nesilaikymas vartojant vaistą [9]. Dėl aukščiau išvardintų problemų didėja nepageidaujamo poveikio pasireiškimo pavojus. Parinkus pavojingus preparato derinius, didėja gydymo išlaidos, ligonius gali tekti gydyti papildomai. Tai ne tik didina gydymo išlaidas, bet ir sudaro sąlygas polifarmacijai, kuri vėl didina nepageidaujamo poveikio pasireiškimo pavojų [6].
Šių problemų sprendime gana didelę ir svarbią vietą užima farmacijos specialistas. Kadangi tai lengviausiai pasiekiamas sveikatinimo specialistas, kurio veiklos sritis apima jo ir paciento bendravimą nuo vaisto išdavimo iki jo vartojimo pabaigos [33]. Tyrimai rodo, farmacijos specialisto rolė nepageidaujamų įvykių prevencijos klausimais, racionalaus vaistų vartojimo klausimais bei vaistų vartojimo problemoms spręsti yra labai svari [24]. Lietuvos mąstu vaistų vartojimo problemų tyrimas buvo atliktas 2006 m. [23]. Daugiau tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje nėra atlikta. Už Lietuvos ribų yra atlikta nemažai tyrimų, skirtų išsiaiškinti, kokios farmakoterapinės problemos egzistuoja, kokios yra vaistų vartojimo problemos. Tyrimų rezultatai patvirtina, kad vaistų vartojimo problemos yra opi tema visame pasaulyje [13;16;38;51].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – ištirti vaistų vartojimo problemas Lietuvos visuomenės vaistinėje. Uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai pasitaikančias vaistų vartojimo problemas; 2. Identifikuoti galimų vaistų tarpusavio sąveikų reikšmingumą; 3. Įvertinti pacientų domėjimąsi vaisto vartojimo saugumu;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistų vartojimo problemų klasifikacija.
Vaistų vartojimo problema (eng. – the Drug-Related Problem) – veiksnys, nepageidaujamai veikiantis paciento gydymą vaistais ir trukdantis pasiekti norimą gydymo rezultatą [14].
Įvairiose mokslinėse publikacijose galima rasti ne mažiau nei keturiolika skirtingų vaistų vartojimo problemų klasifikacijų [1;47]. Žemiau pateiktoje lentelėje yra pateiktos dešimt pagrindinių vaistų vartojimo problemų klasifikacijų (1 lent.).
1 lentelė. Vaistų vartojimo problemų klasifikacijos. [autorės sudaryta lentelė remiantis 1;2;10;12;15;20;21;28;35;52 šaltiniais]
Nr. Metai Klasifikacijos pavadinimas Valstybė
1 1990 Hepler–Strand klasifikacija [21] Tarptautinis projektas
2 1991 Hanlono metodas [20] Amerika
3 1996 Klasifikacija pagal Amerikos klinikinių farmacininkų asociaciją [2]
Amerika
4 1996 Westerlando sistema [52] Švedija
5 1998 Granada sutarimas [12] Ispanija
6 1999 Cipolle/Morley/Strand klasifikacija [10] Tarptautinis projektas
7 1999 PCNE sistema (5.0 versija) [15] Tarptautinis projektas
8 2002 Mackie klasifikacija [35] Didžioji Britanija
19 2002 Krska ir kt. sistema [28] Didžioji Britanija
10 2003 SHB-SEP klasifikacija [1] Nyderlandai
Vaistų vartojimo problemos yra skirstomos į skirtingas grupes skirtingose klasifikacijos sistemose [1].
2 lentelė. Nacionalinės klasifikacijos. [autorės sudaryta lentelė remiantis 1;2;12;20;28;35;52;12 šaltiniais]
Nr. Pavadinimas Aprašas Klasifikacija
1. Klasifikacija pagal Amerikos klinikinių farmacininkų asociaciją [2] 1993 m. Amerikos klinikinių farmacininkų asociacija pirmą kartą paminėjo vaistų vartojimo problemas, bei pateikė preliminarią klasifikaciją. 1996 m. standartinėse farmacinės priežiūros gairėse vaistų vartojimo problemos buvo apibrėžtos kaip „vaistų –
terapijos problemos“, ir pateikta
detalesnė jų klasifikacija.
1.Vaistas paskirtas be indikacijų;
2.Pacientui nėra paskirta jokių vaistų ligai gydyti;
3.Klaidingas vaisto paskyrimas;
4.Netinkama dozė, dozavimo forma, laikas arba vartojimo būdas;
5.Vaistų dubliavimas;
6.Vaistų, kuriems pacientas yra alergiškas paskyrimas;
7.Faktinės ir potencialios nepageidaujamos vaistų reakcijos;
8.Faktinės ir galimos vaisto vaisto, vaisto -maisto, vaisto - laboratorinių testų sąveikos; 9.Gydytojo nurodymų nesilaikymas; 10.Vaistas per brangus pacientui;
11.Paciento neišprusimas vaisto vartojimo klausimais;
12.Neužtikrinamas teisingas vaisto vartojimo rėžimas.
2. Granada sutarimas [12]
1998 m. grupė Ispanijos ekspertų paskelbė bendrą sutarimą dėl vaistų vartojimo problemų apibrėžimo ir analizės, kuri dar kartą buvo peržiūrėta ir patobulinta 2002 m. Šioje klasifikacijoje daugiausia
dėmesio yra skiriama
neigiamiems klinikiniams rezultatams, o ne pačio paciento sveikatos problemoms.
Apibrėžimas: „vaistų terapijos
problemos yra sveikatos problemos, suprantamos
kaip neigiami klinikiniai rezultatai, sąlygoti farmakoterapinių problemų“.
1. Indikacija
• Pacientas nenaudoja reikalingų vaistų; • Pacientas naudoja vaistus, kurių jam nereikia.
2. Efektyvumas
• Pacientas naudoja klaidingai pasirinktą vaistą.
3. Vaistai
• Paciento vartojamo vaisto dozė, intervalas ar trukmė yra mažesni negu reikia.
4. Saugumas
• Paciento vartojamo vaisto dozė, intervalas ar trukmė yra didesni negu reikia;
• Pacientas naudoja vaistą, sukeliantį nepageidaujamą reakciją.
3. Hanlono metodas [20]
Hanlon ir kiti parengė vaistų tinkamumo vertinimo metodą, pagrįstą vaistų tinkamumo indeksu. Vaistų vartojimo problemų klasifikacija pateikta, tačiau nėra pateikta apibrėžimo.
1.Indikacija; 2.Efektyvumas; 3.Dozavimas; 4.Teisinga kryptis; 5.Praktiniai nurodymai; 6.Vaisto - vaisto sąveika; 7.Vaisto - ligos sąveika; 8.Vaistų dubliavimas; 9.Trukmė;
2 lentelė. Tęsinys.
Nr. Pavadinimas Aprašas Klasifikacija
4. Krska ir kt. sistema [28]
2008 m. Krska sukūrė klasifikaciją remdamasis mokslinio tyrimo metu pastebėtomis vaistų vartojimo problemomis. Šioje klasifikacijoje yra vartojamas terminas
“farmacinės priežiūros klausimas“.
1.Potencialios / įtariamos nepageidaujamos reakcijos; 2.Stebėjimo problemos; 3.Galimas neveiksmingas gydymas; 4.Tinkamas išsilavinimas; 5.Netinkamas dozavimo rėžimas; 6.Negydoma indikacija; 7.Nėra indikacijų; 8.Nereikalingas recepto pakartojimas;
9.Galima vaistas - liga sąveika; 10.Kita.
5. SHB-SEP klasifikacija [1]
Ši klasifikacija buvo sukurta Nyderlanduose,
ir yra skirta naudoti kaip programinė įranga. 1.Pacientas abejoja arba nepakankamai supranta gydymą;
2.Klausimas apie vaistų vartojimą
(dozavimas/naudojimo būdas); 3.Sveikos gyvensenos
patarimai;
4.Pakeitimai pagal receptą (nėra pagrįsti vaistų peržiūra); 5.Vertinimas, atliktas konsultacijos metu; 6.Vertinimas be paciento konsultacijos. 6. Westerlando sistema [52]
Ši sistema buvo sukurta kaip daktaro disertacijos dalis ir pirmą kartą buvo pristatyta 1996 m. 2001 m. buvo integruota į Švedijos visuomenės vaistinės programinę įrangą. Sistema apima intervencinę klasifikaciją ir jos vartotojo vadovą. Visos vaistų vartojimo problemos ir intervencijos kategorijos yra aiškiai apibrėžtos. Dabartinėje apibrėžtyje vaistų vartojimo problema yra nurodyta kaip aplinkybė, kuri trukdo pacientui gauti maksimalią naudą iš šiuo metu vartojamo vaisto.
1.Abejonė dėl vaisto vartojimo tikslo;
2.Vaistų dubliavimas; 3.Vaisto - vaisto sąveika; 4.Kontraindikacija;
5.Terapijos nepakankamumas; 6.Nepageidaujamas poveikis; 7.Nepakankamas vaisto vartojimas;
8.Per didelė vaisto dozė; 9.Kita dozavimo problema; 10.Kita administravimo tvarkymo problema.
7. Mackie klasifikacija [35]
Taip pat yra 3 tarptautinės, labai svarbios klasifikacijos sistemos. Jos yra plačiai naudojamos vaistų vartojimo problemoms nustatyti bei klasifikuoti. Išsamūs šių klasifikacijų aprašai yra pateikti lentelėje 3.
3 lentelė. Tarptautinės klasifikacijos. [autorės sudaryta lentelė remiantis 10;15;21 šaltiniais]
Nr. Pavadinimas Aprašas Klasifikacija
1 Hepler– Strand klasifikacija [21]
1990 m. Strand ir kiti savo leidinyje „Sveikatos priežiūros pagrindai vaistininkams” apibrėžė 8 vaistų vartojimo problemas. Pagal šį metodą problemos ir priežastys nebuvo atskirtos. Jų teikiamas vaistų vartojimo problemų apibrėžimas: „tai įvykis arba aplinkybė, susijusi su
paciento gydymu vaistais, kuris iš tikrųjų arba galimai trukdo pasiekti norimų gydymo rezultatų“.
1.Negydomos indikacijos;
2.Netinkamas vaistų pasirinkimas; 3.Subterapinė dozė;
4.Nesugebėjimas gauti vaistus; 5.Perdozavimas;
6.Nepageidaujamos reakcijos; 7.Vaistų sąveika;
8.Vaistų vartojimas be indikacijos.
2. Cipolle/ Morley /Strand klasifikacija [10]
Minnesoto kongreso metu 1999 m. buvo patvirtinta viena populiariausių klasifikacijų, naudojamų daugelyje JAV visuomeninių vaistinių, siekiant įvertinti vaistininkų veiklą, teikiant farmacinę paslaugą. Šioje klasifikacijoje vaistų vartojimo problemos apibrėžtos kaip „bet
kokia neigiama paciento patirtis vaistų vartojimo klausimais, atsiradusi dėl neišsipildžiusių lūkesčių taikant medikamentinį gydymą.“
1.Nereikalingas vaistas; 2.Netinkamas vaistas; 3.Vaistų dozė yra per maža; 4.Vaisto doze per aukšta;
5.Nepageidaujama vaisto reakcija; 6.Nurodymų nesilaikymas; 7.Papildomas vaistas.
3. PCNE
sistema (5.0 versija)[15]
Viena pagrindinių vaistų vartojimo problemų klasifikacijos sistemų buvo patvirtinta sausio mėn. 1999 m. „Pharmaceutical Care Network Europe" konferencijos metu. Ši klasifikacija išskiria keletą pagrindinių problemų, priežasčių ir intervencijos sričių Remiantis šia klasifikacija yra išskiriamos 4 pagrindinės problemos. Reikia paminėti, kad problemos gali būti realios (jos yra jau įvykusios) ir galimos (įvyks, jei tam yra rizikos veiksnių), ir sukels žalą pacientui, jeigu nebus išspręstos.
Pagrindinės problemos:
1. Gydymo efektyvumo problema; 2. Nepageidaujamos reakcijos į
vaistą problema;
3. Gydymo išlaidų problema; 4. Kitos vaistų vartojimo problemos. Priežastys:
1. Vaistų pasirinkimas; 2. Netinkama vaistų forma;
3. Neteisingai parinkta vaistų dozė; 4. Gydymo trukmės parinkimas;
5. Netinkamas nurodymų
laikymasis;
6. Išrašymo, išdavimo klaidos; 7. Nurodymų nesilaikymas. Intervencijos sritys:
1. Nėra jokios intervencijos; 2. Gydytojo/farmacijos specialisto
lygmenyje;
Minėtos klasifikacijos, kaip ir kitos, kurios yra aprašytos mokslinėje literatūroje, padeda sveikatos priežiūros specialistams dokumentuoti ir susisteminti vaistų vartojimo problemas, kurios atsiranda farmacinio proceso eigoje [48;49].
Apibendrinant, galima pasakyti, kad yra sukurta nemažai vaistų vartojimo problemų klasifikacijų. Visos klasifikacijos yra skirtingos. Daugelio klasifikacijų apibendrinantis bruožas – vaistų vartojimo priežasčių įtraukimas į vaistų vartojimo problemas. Tik viena iš aprašytų klasifikacijų išdiferencijuoja vaistų vartojimo problemas ir jų atsiradimą įtakojančias priežastis.
1.2. Vaistų peržiūra
Pagal vaistų vartojimo problemų klasifikacijų programas, vaistinėje turėtų būti atliekama vaistų peržiūra.
Vaistų peržiūra yra pokalbis su vaistininkų apie paciento vartojamus vaistinius preparatus. Vaistų peržiūra turėtų būti atliekama reguliariai (bent vieną kartą per metus). Jos metu yra tikrinamas vartojamų vaistų krepšelis, bei vaistų vartojimo nurodymų laikymasis. Kadangi gydytojui paskyrus vaistus ilgalaikiam vartojimui, vaistų vartojimas gali kisti dėl atsiradusių papildomų aplinkybių. Pvz. paciento sveikatos būklės pakitimų, vaisto šalutinio poveikio atsiradimo. Dažniausiai vaistų peržiūra užtrunka ne ilgiau 10 min., pokalbis vyksta konfidencialioje aplinkoje. Klinikinis farmacininkas konsultuoja pacientą visais rūpimais klausimais [36].
Daugelyje pasaulio šalių yra siūloma ši paslauga .Mokslinės literatūros analizės metu buvo rasta nemažai tyrimų šia tema. Vienas jų - Didžiosios Britanijos mokslininkų vykdytas tyrimas, kurio metu atsitiktinai buvo atrinkti 332 pacientai. 168 iš jų buvo vykdoma reguliari vaistų peržiūra. Kitai daliai respondentų (N=164) buvo tęsiamas įprastinis gydymas. Tyrimas vyko 3 mėnesius. Tyrimo rezultatai parodė, kad 70% vaistų vartojimo problemų buvo išspręsta grupėje, kur buvo vykdyta reguliari vaistų peržiūra. Kitoje grupėje buvo išspręsta tik 14% vaistų vartojimo problemų [27].
Dar viename nagrinėjamame tyrime dalyvavo pacientai virš 65 m. (N=1188). Tyrimo metu pacientai buvo padalinti į dvi grupes: stebima ir kontrolinė. Tyrimo rezultatai parodė, kad stebimos grupės pacientai buvo linkę daryti pakeitimus pakartotinai išrašomuose receptuose. Ir nors pacientų išlaidos per metus padidėjo abejose grupėse, tačiaus stebima grupė turėjo mažesnius gydymo kaštus [55].
Apibendrinant, galima daryti prielaidą, kad vaistų peržiūra, vykdoma farmacininko, padeda nustatyti ir išspręsti namažai su vaistų vartojimu susijusių problemų bei padėti sumažinti gydymo kaštus.
1.3. Vaistų vartojimo problemų paplitimo žala
Vaistų vartojimo problemos turi didelę įtaką farmakoterapijos veiksmingumui bei saugumui. Todėl labai svarbu žinoti vaistų vartojimo problemų mąstą. Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje tyrimų šią tema yra labai mažai.
Vienas iš nedaugelio atliktų tyrimų Lietuvoje - 2001 m. atliktas tyrimas, kuomet buvo tiriamos neracionalaus kompensuojamų vaistų vartojimo problemos Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskrityse. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad minėtose apskrityse egzistavo neracionalus vaistų vartojimas ir buvo išskirtos 25 neracionalaus vaistų vartojimo problemos, kurios buvo susistemintos ir suklasifikuotos pagal gydytojų, pacientų ir gydymo įstaigos organizacinį lygmenį. Buvo pasirinkta 318 asmens sveikatos istorijų ir, atlikus analizę, atrinktos 75 asmens sveikatos istorijos, kur įtarti 128 neracionalios farmakoterapijos atvejai, iš kurių buvo patvirtinta 111 neracionalaus vaistų vartojimo atvejų [32].
Vaistų vartojimo problemų tyrimas pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktas 2006 m. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai pasitaikė papildomo vaisto skyrimo problema (52,03%) ir nurodymų nesilaikymo problema (36,56%). Retesnės - per didelės vaisto dozės skyrimo (3%) ir per mažos vaisto dozės skyrimo problemos (9,46%). Taip pat šiame tyrime yra pateikti rezultatai kaip šias ir kitas vaistų vartojimo problemas sprendžia tyrime dalyvavę farmacijos specialistai. Rezultatai parodė, kad farmacijos specialistai dažniausiai sprendžia nurodymų nesilaikymo (72,5%), bei papildomo vaisto skyrimo problemas (66,5%). Taip pat sprendžiamos netinkamo vaisto skyrimo (52,7%) ir nereikalingo vaisto skyrimo problemos (57,8%) [23].
vartojimo problemas sukėle tokie vaistai kaip varfarinas, digitoksinas ir prednizolonas. Daugiausia vaistų vartojimo problemų sukeliančios vaistų grupės buvo antitrombiniai vaistai, NVNU, opioidai ir AKFi [4].
Tyrimo, atlikto Prancūzijoje, rezultatai parodė, kad iš 892 pacientų, kurie sutiko dalyvauti tyrime, 259 pacientams buvo identifikuotos įvairios vaistų vartojimo problemos (N=334). 89 pacientai buvo išsiųsti atgal pas gydymą skyrusius gydytojus, 78% jų - bendrosios praktikos gydytojai [41].
Dar vieno plataus tyrimo, vykdyto JAV (Minnesotas) ir Pietų Australijoje rezultatai parodė, kad vaistų vartojimo problemos yra aktualios ir šiems regionams. 70% JAV (Minnesotas) respondentų (N= 1598) buvo nustatytos viena ir daugiau vaistų vartojimo problemų bei 90% Pietų Australijos (N=982) respondentų turėjo vieną ir daugiau vaistų vartojimo problemų. Dažniausiai nustatytos vaistų vartojimo problemos JAV atveju – papildomo vaisto, per didelės vaisto dozės bei nurodymų nesilaikymo problemos. Tuo tarpu Pietų Australijos respondentams buvo nustatytos papildomo vaisto, neefektyvaus gydymo problemos. Dažniausiai vaistų vartojimo problemos buvo pastebėtos tarp tų respondentų, kuriems buvo skiriami salicilatai, kalcio preparatai, bei pneumokokinės vakcinos ir vakcinos nuo stabligės [40].
Vokietijoje vienoje iš universitetinių ligoninių gastroenterologijos, urologijos ir neurologijos skyriuose buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriamos vaistų vartojimo problemos. Kiekvienam tyrime dalyvavusiam respondentui (N=306) buvo nuodugniai ištirta ligos bei vaistų vartojimo istorija, atliktas vaistų tarpusavio sąveikų patikrinimas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad visų trijų skyrių respondentams vidutiniškai buvo identifikuota po 2,3 vaistų vartojimo problemas vienam respondentui. Dažniausiai pasitaikė – vaistų tarpusavio sąveikos problema (34,6%). 37% visų nustatytų vaistų vartojimo problemų įvyko prieš hospitalizavimą, 27% - pereinamuoju laikotarpiu, o 36% - ligoninėje [30].
Tyrinėjant mokslinę literatūrą, rastas tyrimas, kuriame dalyvavo 112 vaistinių iš kelių Europos šalių: Austrijos, Danijos, Vokietijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Ispanijos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (N= 435) turėjo įvairių vaistų vartojimo problemų (N=277). Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios vaistų vartojimo problemos tai žinių stoka apie vartojamą vaistą (29,5%), vaisto šalutinis poveikis (23,3%). Taip pat 24% buvo nustatytos dozės, vaistų dubliavimo, vaistų sąveikos bei vaisto išrašymo problemos. Buvo užfiksuotos 305 kliniškai reikšmingos vaistų tarpusavio sąveikos, jos buvo nustatytos 205 pacientams, kurie turėjo vaistų vartojimo problemų [38].
10778 receptų. Tyrimas vyko 36 dienas. Rezultatai parodė, kad 320 pacientų buvo išrašyti klaidingi receptai. Viso buvo užfiksuota 616 klaidingų receptų. 64 pacientams receptuose pasitaikė 3 ir daugiau klaidų. Buvo surasti 26 atvejai galimo šalutinio vaistų poveikio problemų, 5 iš kurių galima buvo išvengti [25].
Dar vieno Didžiosios Britanijos Notingemo universiteto specialistų grupė, vadovaujant Toniui Averiui, 2012 m. atliko tyrimą, kuris taip pat parodė, kad gydytojai, paskirdami vaistus, padaro nemažai klaidų. Atliktame tyrime išnagrinėti 6000 receptų, išrašytų 15 šeimos gydytojų, kuriems priklausė daugiau kaip 1777 pacientų. Šio tyrimo išvados: vidutiniškai klaidų yra kas 20 recepte, tačiau rimtų klaidų, galinčių įtakoti paciento sveikatą pasitaikė tik 1 iš 550 receptų [3].
Kaip matome iš aukščiau pateiktų įvairių tyrimų išvadų – vaistų vartojimo problema opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, kuri gali sukelti didelį pavojų žmogaus sveikatai, padidinti hospitalizavimų skaičių ir net būti padidėjusio mirtingumo priežastimi.
1.4. Vaistų tarpusavio sąveikų reikšmingumas ir įvertinimas
Vienas labai svarbus vaistų vartojimo problemų aspektas - vaistų tarpusavio sąveika. Kiekvieną kartą, vartojant daugiau nei vieną vaistą, arba kartu su vaistu vartojant maisto papildus, augalinės kilmės preparatus, maistą ar gėrimus, atsiranda galimos vaisto - vaisto, vaisto - maisto, vaisto – maisto - papildo ir kt. sąveikos.
Sąveikos pasižymi skirtingais veikimo mechanizmais ir yra skirstomos pagal skirtingas klasifikacijas (lent.4).
4 lentelė. Vaistų sąveikos klasifikacija.[lentelė sudaryta remiantis prof. Habil. Dr. P. Zabielos publikuotu straipsniu [54]].
I II III
Pagal naudą ir žalą pacientui:
Naudinga sąveika: Stiprinanti gydomąjį poveikį Mažinanti šalutinius poveikius
Nenaudinga sąveika: Silpninanti gydomąjį poveikį Sukelianti šalutinius poveikius
Pagal mechanizmą:
Farmacinė sąveika - vaistų sąveika iki jiems patenkant į organizmą;
Farmakokinetinė sąveika – vaistų sąveika, kurios metu pakinta vaisto absorbcija, pasiskirstymas ar eliminacija; Farmakodinaminė sąveika – vaistų sąveika, kurios metu pakinta vaisto poveikis organizmui.
Pagal sąveikos intensyvumą:
Neženkli – kliniškai nereikšminga;
Ženkli - kliniškai reikšminga; Stipri - kliniškai labai
Pažeidžiamiausių pacientų grupei priskiriami asmenys, vartojantys daug vaistų vienu metu; taip pat vartojantys tarpusavyje stipriai sąveikaujančius vaistus; asmenys, sergantys inkstų arba kepenų nepakankamumu; pacientai, kuriems vaistus skiria keli gydytojai. Taip pat viena iš pagrindinių rizikos grupių – vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvoje vyresni žmonės sudaro 20% visų gyventojų, jie yra pagrindiniai vaistų vartotojai. Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės perka receptinius vaistus, tačiau vartoja ir nereceptinius vaistus, maisto papildus [39].
Yra atlikta nemažai įvairių mokslinių tyrimų siekiant išsiaiškinti šios vaistų vartojimo problemos mąstą. Šia tema labai platus tyrimas buvo atliktas Šveicarijoje, kurio metu buvo analizuojama potenciali vaisto - vaisto sąveika. Šio tyrimo išvados rodo, kad kontraindikuotinos, bei labai reikšmingos sąveikos yra dažnos gydymo procese. Iš 1607233 moterų ir 1525307 vyrų – atitinkamai 1,3% ir 1,2% pasitaikė reikšminga vaisto - vaisto sąveika per 12 mėnesių vykdyto tyrimo [7].
Tyrimo, atlikto Graikijoje (Salonikai), rezultatai parodė, kad iš viso 213 atvejų turėjo vieną arba daugiau galimų vaisto tarpusavio sąveikų. Bendrai buvo nustatyta 287 kliniškai labai reikšmingų arba reikšmingų sąveikų. Galimos vaisto - vaisto sąveikos buvo nustatytos 18,5% atvejų. Kliniškai labai reikšmingos sąveikos identifikuotos 1,9% atvejų. Dažniausios sąveikos - tai amiodaronas, kuris sąveikavo su kalį sulaikančiais diuretikais, digoksinu, simvastatinu, acenokumaroliu [8].
Dar vienas tyrimas buvo atliktas Prancuzijoje. Respondentai (N=200) namuose turėjo 2119 įvairių vaistų. Iš jų kasdien arba pagal poreikį vartojo 1622 vaistų. 126 pacientams buvo nustatytos 476 galimos vaisto – vaisto sąveikos. Tačiau nei vienas pacientas neturėjo pavojingos sąveikos, tačiau 25 atvejams pasitaikė kliniškai reikšminga sąveika (N=24). 11 iš šių atvejų tai aspirino ir ginkmedžio vaistinių preparatų sąveika [17].
Galimos vaistų tarpusavio sąveikos įvertinimui svarbus aspektas - kompiuterinė programinė įranga, bei vaistų tikrinimo sistemos. Šios sistemos – puikūs pagalbininkai nustatant pavojingas vaistų sąveikas.
Mokslinėje literatūroje yra aprašyti tyrimai, kuomet yra palyginamos skirtingos programos, jų privalumai ir trūkumai. 2016 m. buvo atliktas toks tyrimas ir įvertintos „Lexi-Interact“, "Micromedex", "iFacts", "Medscape" ir "Epocrates" programinės sistemos. Tyrimo metu buvo nustatomas šių programų tikslumas, patikimumas naudojant 360 nežinomų vaistų porų sąveikų, paimtų atsitiktinai iš receptų, bei 40 kliniškai labai reikšmingų sąveikų. Duomenų patikrinimui buvo remtasi tokiomis mokslo bazėmis kaip "PubMed", "Scopus" ir "Google Scholar", bei „Stockley's Drug Interaction“ sistema. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad "Micromedex" sistemos yra aiškiausios vartotojams. Tuo tarpu „Lexi-Interact" ir "Epocrates" pateikė tikslesnius vaistų tarpusavio sąveikų rezultatus [26].
reikšmingai ir nepriklausomai turėjo įtakos vaistų vartojimo problemų atsiradimo rizikai. Didelė pagalba šitame darbe be vaistininko intervencijos– kompiuterines programines įrangos, bei vaistų tikrinimo sistemų naudojimas.
Farmacijos specialisto intervencijos svarba
Farmacijos specialistas yra lengviausiai pasiekiamas sveikatinimo specialistas. Labai dažnai pacientai, neturėdami laiko, nenorėdami sėdėti eilėse, poliklinikų ir ligoninių koridoriuose, pirmiausiai užeina į vaistinę ieškodami patarimų. Farmacijos specialisto veiklos sritis apima jo ir paciento bendravimą nuo vaisto išdavimo iki jo vartojimo pabaigos [33]. Tai apima ir receptinius, ir berecepčius vaistus. Tinkama konsultacija ir informavimas užkerta kelią neteisingam vaistų vartojimui ir padeda išsaugoti ne tik ekonominius asmens išteklius, bet ir vartotojų sveikatą bei darbingumą [18]. Taigi, šiuo metu farmacinė paslauga yra svarbi Lietuvos gyventojams, kaip neatsiejama ir dažnai esanti pirmojo pasirinkimo sveikatos priežiūros grandis. Todėl nenuostabu, kad farmacinės paslaugos reikšmė ir jos ateitis yra nuolatos diskutuojamas klausimas.
Kokybiška farmacinė paslauga yra neatsiejama nuo vaisto pardavimo vaistinėje. Jos tikslas – užtikrinti paciento ir visuomenės sveikatą bei saugumą vartojant vaistus [45]. Kadangi kiekvienas pilietis negali turėti profesionalių žinių apie vaistus, tačiau dalis farmacinių preparatų gali būti parduodami be gydytojo paskyrimo – recepto, farmacijos specialistas ypač daug dėmesio turi kreipti į tai, ar tinkamai vartojami berecepčiai vaistai, kuriuos gali pasirinkti pats pacientas [18].
Farmacijos įstatyme yra apibrėžta, kad vaistinės savo veiklą turi vykdyti pagal GVP nuostatus, kurie yra patvirtinti 2007 m. ir kurių turėtų laikytis kiekviena vaistinė, norėdama užtikrinti kokybišką farmacinę paslaugą [31]. Šių nuostatų svarbiausia dalis – tai farmacinė rūpyba. Tai atsakingas paciento gydymas vaistais, kurio tikslas pagerinti paciento gyvenimo kokybę [50]. Šiuose nuostatuose svarbią vietą užima farmacinės informacijos gavimas, naudojimas, interpretavimas ir jos perteikimas vaistinės pacientui [34].
Dar vienas labai svarbus GVP nuostatų aspektas, tai vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimo būtinybė. Šitą idėja suformulavo ir 1997m. pateikė Tarptautinė farmacijos federacija. Šių specialistų bendradarbiavimu grįsta profesinė sąveika gali padėti išspręsti kai kurias sveikatos problemas, sumažinti sveikatos priežiūros kaštus, nepakenkiant paciento interesams [19].
svarbus saugiai farmakoterapijai. Tačiau tik kiek daugiau nei pusė respondentų yra bendravę ir 37% niekada nebendravo su farmacijos specialistais paciento sveikatos klausimais [37].
Analizuojant užsienio literatūrą, vienas iš tyrimų šia tema buvo atliktas Airijoje.Tyrimas vyko 2 metus. Tyrime dalyvavo bendrosios praktikos gydydtojai (N=5) ir jų pacientai (N=125). Rezultatai parodė, kad gydytojų žinios apie vaistininko kompetencijas ženkliai padidėjo glaudžiai bendradarbiaujant. Tap pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad bendradarbiavimas tarp vaistininko ir gydytojo efektyvesnis, kai jie dirba toje pačioje patalpoje. Vaistininko prieiga prie pacientų ligos istorijų yra būtina, siekiant užtikrinti optimalią farmacinę rūpybą [5].
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo pradžioje buvo atlikta mokslinės literatūros, atitinkančios magistrinio baigiamojo darbo temą, analizė. Pasirinkti analizės metodai. Atlikus mokslinių straipsnių paiešką ir su magistriniu darbu siejamų straipsnių analizę, sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai, parinkti tiriamųjų įtraukimo kriterijai. Remiantis surinktos literatūros analize, paruoštas tyrimo instrumentas anketa ir dokumentų analizės forma. Surinktos anketos buvo susistemintos ir interpretuotos.
2.2. Tyrimo eiga
Tyrimo metu buvo naudojamas trianguliacijos principas, kurio metu buvo vykdomi 3 tyrimai. Tyrimo eiga pateikta 5 lentelėje.
5 lentelė. Tyrimo eiga
Norint įvertinti vaistų vartojimo problemas Lietuvos visuomenės vaistinėje, atliktas kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa ir interviu. Siekiant sužinoti vaistų nesuderinamumo atvejus, empirinio tyrimo metu 2017 m. birželio – rugpjūčio mėn. buvo renkama pirminė informacija kiekybiniu būdu visuomenės tinklinėje vaistinėje, bei taikytas dokumentų analizės metodas. Vaistų nesuderinamumui nustatyti buvo naudojama vaistų nesuderinamumo tikrinimo programos - Lexicomp® Drug Interactions checker ir Micromedex Drug Interactions checker. Taip pat buvo taikomas trečiasis tyrimo etapas - stebėjimas dalyvaujant. Pateikus reikalingus dokumentus ir prašymą, gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas tyrimui atlikti. Taip pat buvo gautas įstaigos, kurioje planuojamas tyrimo projektas, padalinio vadovo pritarimas su parašu tyrimo atlikimui. Surinktos anketos buvo susistemintos ir interpretuotos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22 (Statistical
Package for Social Sciences, 22 versija) programinę įrangą.
Eta pas
Tyrimo metodas
Tyrimo objektas Instrumentas
I Anketinė apklausa ir interviu
Vaistinės pacientai, įsigyjantys receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus (N= 620)
Anketa
II Dokumentų analizės metodas.
I formos receptai (N=1156), III formos receptai (N=1634), nereceptiniai vaistiniai preparatai (N=434), kurie buvo išrašyti pacientams, dalyvaujantiems apklausoje
Analizės formos III Stebėjimas
dalyvaujant
Respondentai, kuriems buvo nustatytos vaistų vartojimo problemos ir galimos vaistų tarpusavio sąveikos (N=569)
Dalis užfiksuotų klinikinių situacijų buvo išsiųstos bei aptartos tarptautinės Baltijos ir Šiaurės Europos konferencijos NCPC seminaro metu. Taip pat pagal magistrinio darbo rezultatus buvo parengtas ir pristatytas stendinis pranešimas VIII tarptautinėje konferencijoje „SCIENCE AND PRACTICE“ 2017.
2.3. Tyrimo objektas
Tiriamieji – visuomenės vaistinės pacientai, kurie įsigijo receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus. Taip pat tiriamąją visumą sudarė į visuomenės vaistinę patekę I, III formos receptai, nereceptiniai vaistiniai preparatai, kurie buvo išrašyti pacientams, dalyvaujantiems apklausoje.
Objektas – jų žinios, patirtis, lūkesčiai ir įsitikinimai vaistų vartojimo klausimais. Taip pat respondentams gydytojų išrašyti receptai.
2.4. Tyrimo metu taikyti metodai
Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su
baigiamajame darbe nagrinėjama tema. Mokslinės literatūros lietuvių ir anglų kalbomis paieškai naudotos duomenų bazės: Google Scholar, PubMed.
Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu buvo renkama pirminė informacija kiekybiniu būdu.
Tyrimui atlikti buvo taikomas anketinis apklausos metodas. Respondentams buvo išdalintos anoniminės anketos, sudarytos iš 25 klausimų, suskirstytų į 6 dalis pagal klausimų problematiką. Pirmoje dalyje pacientų prašoma įrašyti jų vartotus per pastaruosius metus vaistus. Antroje dalyje klausiama apie informacinius šaltinius, trečioje dalyje pacientų klausiama apie jų vartojamų vaistų vartojimo nuorodų laikymąsi, ketvirtoje – prašoma pateikti savo žinias apie vartojamuosius vaistus, penktoje - klausimai apie vaistų tarpusavio sąveiką, šeštoje pateikti demografiniai klausimai. Anketos buvo dalinamos vaistinėje darbo metu. Vaistinės klientai užpildydavo anketas aptarnavimo proceso metu arba jiems patogiu metu (Priedas Nr.1).
Dokumentų analizės metodui atlikti buvo sudarytos I, III formos receptų analizės formos, siekiant sužinoti vaistų nesuderinamumo atvejus (Priedas Nr.2). Vaistų nesuderinamumui nustatyti buvo naudojama vaistų nesuderinamumo tikrinimo sistemos - Lexicomp® Drug Interactions checker ir Micromedex Drug Interactions checker.
Statistiniai tyrimo metodai. Gautų duomenų analizė buvo atilikta IBM SPSS (angl. Statistical
Package for the Social Siences) programiniu paketu, 22 versija, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis bei jų analizei. Ryšių nustatymui buvo panaudoti: procentinių dažnių metodas, vidurkių metodas, z- score (Z kriterijus) metodas statistiškai reikšmingų duomenų išsiaiškinimui tarp skirtingų grupių. Gauti skirtumai rezultatuose laikyti reikšmingais, kurių klaidos tikimybė p ˂ 0,05. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės, sudarytos naudojantis Microsoft Office programinio paketo Excel 2103 ir MS Word 2013 programomis.
2.5. Anketavimo ir dokumentų analizės metodų privalumai ir trūkumai
Dokumentų analizė — pirminės sociologijos informacijos rinkimo būdas, kai pagrindinis informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai. Šio metodo esminis privalumas, jog tai pakankamai nebrangus, bet aukštą analizės kokybę užtikrinantis metodas, kuris sudaro galimybę tyrinėti ankstesnius įvykius ir procesus, o informacijos rinkimo proceso kokybei neturi jokios įtakos išankstiniai tyrėjo nuostatai, taip pat įmanomas didesnis atrankos dydis nei apklausų atveju [29].Renkantis anketavimo metodą, buvo atsižvelgta į pagrindinius šio metodo privalumus tokius kaip greitai gaunama reikalinga informacija, galimybė vienu metu analizuoti daugiau norimų parametrų bei maža klaidų tikimybė. Šis metodas yra patogus tyrėjui, dėl lengvo duomenų surinkimo, bei respondentui, kuris gauna konkrečius ir aiškius klausimus ir turi galimybę anketas užpildyti jam patogiu metu, nesugaištant daug laiko. Šio metodo trūkumas – trumpa tyrimo trukmė.
2.6. Tyrimo instrumentas
galimi jų atsakymų variantai (respondentai galėjo pasirinkti vieną ar kelis atsakymų variantus, kurie geriausiai atspindėtų jų nuomonę tam tikru klausimu) ir 1 atvirojo tipo klausimas (respondentas turėjo įrašyti savo atsakymą).
Taikant dokumentų analizės metodą, I, III formos receptuose išrašyti vaistiniai preparatai, o taip pat ir berecepčiai vaistai buvo fiksuojami parengtame standartizuotos formos dokumente Ši informacija buvo renkama nuosekliai. Į parengtą dokumentą buvo įrašomi visi kiekviename tyrime dalyvavusiam respondentui išrašyti vaistiniai preparatai. Aprašoma jų tarpusavio sąveika (jeigu tokia buvo) ir pažymimas sąveikos reikšmingumas.
Taikant stėbėjimo dalyvaujant metodą, stėbėjimo formoje buvo fiksuojamos visos įtariamos vaistų vartojimo problemos. Aprašoma problemos sprendimo eiga, užtrukimo laikas ir rezultatas.
2.7. Instrumento validavimas
Tyrimo instrumento validavimas atliktas visuomenės tinklinėje vaistinėje, įsikūrusioje M.K. Čiurlionio 50, Druskininkuose. Apklausta 10 pacientų.
Pildant anketas atlikta jų analizė: žodžiu išsiaiškinta apie anketų žymėjimo suprantamumą, klausimų aiškumą. Validacijos metu, siekiant išsiaiškinti klausimų suprantamumą, pacientams buvo užduodami sekantys klausimai:
1. Ar kilo neaiškumų pildant pateiktą anketą? 2. Ar yra nereikalingų klausimų?
3. Ar visi pateikti klausimai yra suprantami?
Buvo nustatyta, kad keletas klausimų yra suprantami nevienodai, todėl buvo pakeistos klausimų formuluotės. Po validavimo anketa buvo pripažinta kaip tinkama atlikti minėtam tyrimui.
2.8. Tiriamųjų atranka ir tyrimo imtis
Tyrimas buvo atliekamas 2017 06 01 – 2017 08 31 laikotarpiu, visuomenės tinklinėje vaistinėje Lietuvos mieste. Šio miesto gyventojų skaičius - 23 842. Yra 4 valstybinės sveikatos priežiūros gydymo įstaigos. Tyrime dalyvavę respondentai – visuomenės vaistinės, kur buvo vykdomas tyrimas, pacientai, apsilankę ir įsigiję receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus. Pagrindinis respondentų atrankos kriterijus – 3 ir daugiau receptinių arba nereceptinių vaistinių preparatų įsigijimas.
Siekiant gauti statistiškai patikimus rezultatus buvo nustatytas imties tūris, kuris priklauso nuo generalinės aibės visumos – nuo populiacijos bei paklaidos dydžių.
𝑛 = 1 ∆2 + 1
𝑁 Kur:
n = imties dydis
∆ = imties paklaidos dydis (=0,05) N = generalinis visumos dydis.
𝑛 = 1
0,052+ 1
704
= 256
Šios formulės rezultatas parodė, kad reikia apklausti mažiausiai 256 respondentus. Žemiau pateikta imties dydžio nustatymo schema (6 lent.).
6 lentelė. Imties dydžio nustatymo schema
Atsitiktinai atrinktų dienų bėgyje buvo stebimas vaistinės pacientų srautas. Remiantis pagrindiniu atrankos kriterijumi (3 ir daugiau receptinių arba nereceptinių vaistinių preparatų įsigijimas), fiksuojami jį atitinkantys respondentai. Po 3 stebėjimo dienų, buvo apskaičiuotas tinkamų respondentų
85 pacientai 52 pacientai 33 pacientai 96 pacientai 57 pacientai 39 pacientai 73 pacientai 48 pacientai pacientai25 32 pacientai 704 pacientai 256 pacientai
Atitinka atrankos kriterijų
Vidurkis
Per 22/30 darbo dienų
skaičius, bei padaugintas iš per vieną mėnėsį išdirbtų darbo dienų. Panaudojant ,,Paniotto“ formulę apskaičiuota imtis.
Tyrimo metu pavyko išdalinti 697 anketas. Pilnai užpildytos grąžintos 620 anketų (atsakomumas 88,9%).
Taip pat tiriamąją visumą sudarė į visuomenės vaistinę patekę I, III formos receptai, nereceptiniai vaistiniai preparatai, kurie buvo išrašyti pacientams, dalyvaujantiems apklausoje.
7 lentelė. I ir III formos receptų ataskaita Recepto
forma
Pavadinimas Receptų skaičius
I forma Antiinfekciniai vaistai 387
Psichotropiniai vaistai 524 Kiti receptiniai vaistai 245
III forma Vaistai 1634
Be recepto Vaistai 434
7 lentelėje yra pateiktas receptinių ir įsigyjamų be recepto vaistų skaičius, kuriuos įsigijo tyrime dalyvavę respondentai.
2.9. Tyrimo kontingentas
Tyrime dalyvavo 620 respondentų, kurie priklauso įvairioms demografinėms grupėms. Nustatyta, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų, buvo moterys - 68,4% (N=424) ir 31,6% (N=196) tyrime dalyvavusių respondentų buvo vyrai. Išsamūs sociodemografiniai respondentų duomenys pateikiami 8 lentelėje.
8 lentelė. Respondentų skirstymas pagal sociodemografines charakteristikas (N = 620)
Požymis Grupė N (%.)
Lytis Vyras 196 (31,6)
Moteris 424 (68,4)
Iš viso 620 (100)
Amžius Mažiau nei 45 metai 130 (21,0)
Nuo 45 iki 65 metų 296 (47,7)
Daugiau kaip 65 metai 194 (31,3)
Iš viso 620 (100)
Gyvenama vieta Miestas 440 (71,0)
3. REZULTATAI
3.1. Vaistų vartojimo problemų paplitimas Lietuvos visuomenės vaistinėje
Viso buvo išanalizuota 620 vaistų vartojimo atvejų. Apdorojus rezultatus, paaiškėjo, kad didžioji dalis atvejų turi įvairių vaistų vartojimo problemų (34,2%, N=212) (pav. 1)1 paveikslas. Vaistų vartojimo problemos.
Tyrimo eigoje pavyko identifikuoti nurodymų nesilaikymo, nereikalingo vaisto, per didelės vaisto dozės, nepageidaujamos reakcijos į vaistą bei netinkamo vaisto problemas (pav.1).
Viena iš dažniausiai pasitaikančių vaistų vartojimo problemų - nurodymų nesilaikymo problema (28,2%, N=175). Pateiktoje lentelėje yra aprašyti keli aktualūs respondentų atsakymai, iliustruojantys nurodymų nesilaikymo problemą (lent.9).
9 lentelė. Vaistų vartojimo nesilaikymo pavyzdžiai
Vaistų vartojimo problemų nėra 65.8% (N=408) N=175 N=18 N=12 N=5 N=2 Vaistų vartojimo problemos 34.2% (N=212)
Nurodymų nesilaikymas Nereikalingas vaistas Per didelė vaisto dozė Nepageidaujama reakcija į vaistą Netinkamas vaistas
D až ni aus iai pas it ai kan ty s at sa k y m ai Vyras, 50 metų.
"Organizmas turi pailsėti nuo didelio vaistų vartojimo."
Respondentas serga arterinė hipertenzija. Vaistus privalo vartoti nuosekliai.
Vyras, 48 metai.
"Ką jus! Keturis kartus per dieną!!!! O kaip gi mano kepenys!?! Aš tikrai nevartosiu tokios didelės dozės vaistų...“
Respondentui skirti 4 vaistai Helicobacter pilori gydymui. Moteris, 37 metai.
"O, čia yra labai geras vaistas! Man užtenka jo išgerti porą - tris kartus, ir viskas susitvarko."
Respondentė jau trečią kartą per pakutinį pusmetį gydosi nitrofurantoino preparatu nuo pasikartojančio cistito.
Vyras, 63 metai.
"Visiškai nesuprantu, kam gydytoja vėl išrašė tokį kiekį vaistų?! Namie turiu dar nepradėtą pakuotę!“
Kitos aptiktos vaistų vartojimo problemos buvo nustatytos rečiau. Viena iš jų – nereikalingo vaisto problema (2,9%, N=18). Dažniausiai, respondentai norėjo įsigyti tos pačios veikliosios medžiagos, tik skirtingais firminiais pavadinimais vaistinį preparatą, patys to nežinodami. Tai iliustruoja žemiau pateikta lentelė (10 lent.).
10 lentelė. Nereikalingo vaisto vartojimo priežastys
Buvo nustatytos per didelės vaisto dozės problemos, kurios sudarė 1,9% (N=12). Dažniausiai pasitaikanti situacija, kai vaistinės pacientai per dažnai vartoja sudėtinius vaistus nuo peršalimo, kurie savo sudėtyje turi nemažą paracetamolio kiekį. Tačiau pasitaikė ir kitų situacijų, sąlygojančių per didelį vaisto vartojimą (11 lent.).
11 lentelė Per didelės vaisto dozės vartojimo atvejai
D až ni aus iai pas it ai kan ty s at sa k y m ai Moteris, 67 metai.
"Norėčiau pasiterauti, ar teisingai vartoju šitus vaistus. Aš po vakarienės
išgeriu "Trombo ASS" 100 mg, taip kaip gydytojas nurodė. Ir prieš einant miegoti "Hjertemagnyl" 150 mg. Mano kaimynė vartoja šitą vaistą, sakė padeda jai nuo visų ligų!“
Respondentė vartoja du kartus tą patį vaistą trombocitų agregaciją slopinantį -COX₁ inhibitorių - aspiriną.
Moteris, 73 metai.
"Taip, vartoju ir "Cavinton" ir "Vinpocetin- aconitum" tabletes. Čia gi du skirtingi vaistai!"
Respondentė tris menėsius iš eilės vartoja du vienodus skirtingų gamintojų vaistus. Šių vaistinių preparatų veiklioji medžiaga - nootropas vinpocetinas.
Vyras, 35 metai.
"Nežinojau, kad tai vienodi vaistai. Iš kur man žinoti, pavadinimai gi skirtingi!"
Respondentas nuo skausmo vartoja "Nimesil" miltelius ir jeigu skausmas nepraeina išgeria dar "Aponil" tablečių. Šių vaistinių preparatų veiklioji medžiaga - COX₂ inhibitorius - nimesulidas.
D až ni aus iai pas it ai kan ty s at sa k y m ai Vyras, 30 metų.
"Aš peršalau. Gėriau daug įvairių vaistų, niekas nepadeda. Gal "Thera flu"
karštą gėrimą dar išgerti...nors jau tris kartus šiandien gėriau, nepadeda."
Respondentas per dieną suvartojo apie 5 g paracetamolio, kuris buvo sudėtiniuose vaistuose nuo peršalimo.
Moteris, 76 metai.
"Duokite kokių nors vaistų nuo pykinimo. ....Taip, aš vartoju "Digoksin" vaistus, ant dežutės parašyta gerti kiekvieną diena, be jokių pertraukų..!"
Respondentę perdozavo širdį veikiantį glikozidą - digoksiną, vartodama jį be poilsio dienų.
Moteris, 72 metai.
"Kai man nesimiega, aš išgeriu ir savo, ir vyrui išrašytų vaistų..."
Tyrimo eigoje buvo nustatyti penki atvejai nepageidaujamos reakcijos į vaistą (0,8%, N=5). Tai buvo vidurių užkietėjimas, sukeltas geležies vaistinio preparato vartojimo (N=2); sausas kosulys, kurį sukėlė suvartoti AKFi (N=1). Taip pat pasitaikė nepageidaujama reakcija į statinus – rabdomiolizę (N=1), bei kirkšnių edema sukelta III kartos kalcio antagonisto – lacidipino (N=1) (12 lent.).
12 lentelė . Nepageidaujamo poveikio pavyzdžiai
Tyrimo metu buvo užfiksuotos dvi netinkamo vaisto vartojimo problemos (0,3%, N=2). Šiais atvejais respondentai vartojo visiškai netinkamus vaistinius preparatus jų ligoms gydyti. Išsami šių situacijų informacija yra pateikta 13 lentelėje .
13 lentelė Netinkamo vaisto pavyzdžiai.
Išanalizavus surinktus duomenis, buvo nustatyta, kiek vaistų per dieną suvartoja respondentai. Suvartotų vaistinių preparatų skaičius svyravo nuo 3 iki 9. 2 paveiksle yra pateikti išsamūs duomenys apie vartotų skirtingų vaistų skaičių. Žemiau pateiktame paveiksle matome, kad dauguma respondentų vartojo 3, 4 arba 5 vaistinius preparatus per dieną.
D až ni aus iai pas it ai kan ty s at sa k y m ai Vyras, 55 metų.
"Labai skauda raumenys, tepu, geriu vaistus, niekas nepadeda..."
Respondentas prieš 4 dienas pradėjo vartoti selektyviai konkūruojantį HMG-KoA reduktazės inhibitorių - atorvastatiną.
Moteris, 58 metai.
"Jau daugiau nei mėnesį mane kankina sausas kosulys. Aš vartojau įvairius vaistus nuo kosulio, bet jie neveikia..."
Respondentės kosulio priežastis jos vartojamo AKFi - enalaprilio vaistinio preparato bradikardinis poveikis. Po vaistų nutraukimo, kosulys praėjo.
Moteris, 67 metai.
"Prieš porą dienų pradėjau gerti "Lacipilio" tabletes, ir man sutino kojos.." Respondentei buvo nutrauktas Lacidipino vartojimas ir patinimas praėjo.
D až ni aus iai pas it ai kan ty s at sa k y m ai Vyras, 77 metų.
"Ką jus čia pasakojate?? Nuo kosulio geriu tik šitus vaistus, jie visada man
gerai padeda."
Vaistinės pacientas prašo- COX₂ inhibitorių - nimesulidą, skirtą skausmui ir uždegimui slopinti. Norėdamas nuslopinti kosulį.
Moteris, 58 metai.
2 paveikslas. Suvartotų vaistinių preparatų skaičius per dieną.
3 paveiksle matome, kad respondentams, vartojantiems 4 ir daugiau vaistinių preparatų per dieną tikimybė susidurti su vaistų vartojimo problemomis yra didesnė (pav 3).
3 paveikslas. Vaistų vartojimo problemų pasiskirstymas tarp dviejų respondentų grupių
p 0,05 - statistiškai reikšmingas skirtumas
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp respondentų, vartojančių 4 ir daugiau vaistų ir respondentų, kurie vartoja 3 vaistinius preparatus per dieną. Vartojantys 4 ir daugiau vaistinių preparatų per dieną dažniau susidurė su vaistų vartojimo problemomis (p=0,0326, p˂0,05).
3.2. Galimų vaistų tarpusavio sąveikų reikšmingumas
Dar vienas labai svarbus vaistų vartojimo aspektas, kuris buvo vertinamas tyrimo metu, tai vaisto - vaisto tarpusavio sąveika. Viso buvo išanalizuota 620 vaistų vartojimo atvejų. Apdorojus rezultatus paaiškėjo, kad didžioji dalis atvejų turi įvairių galimų vaisto - vaisto sąveikų (91,8%, n=569).
. 175 191 129 93 15 9 8 0 50 100 150 200 250 Vartoja 3 preparatus Vartoja 4 preparatus Vartoja 5 preparatus Vartoja 6 preparatus Vartoja 7 preparatus Vartoja 8 preparatus Vartoja 9 preparatus R esp on den tų s kaičiu s
*
0 50 100 150 200 250Yra vaistų vartojimo problemos Nėra vaistų vartojimo problemų
Respondentų skaičius
3 paveikslas. Vaistų vartojimo sąveikų reikšmingumas
Iš jų kliniškai reikšmingų sąveikų (angl. Major) pasitaikė 3,9%. (N=22) atvejų, reikšmingų (angl. Moderate) sąveikų buvo absoliuti dauguma (88,6%, N=504), ir nereikšmingų (angl. Minor) - 7,6%.(N=43) (3 pav.).
Ypatingą dėmesį norėtųsi atkreipti į kliniškai reikšmingas sąveikas, kurių tyrimo metu nebuvo labai daug, tačiau jos yra ypatingai svarbios. Žemiau pateiktoje lentelėje yra aprašyti visi labai reikšmingų sąveikų atvejai (lent. 14).
14 lentelė. Kliniškai reikšmingų vaistų sąveikų pavyzdžiai
Dažniausia iš kliniškai reikšmingų sąveikų galimų pasekmių buvo hiperkalemijos pavojus (N=9). Taip pat nerimą kelia NVNU vartojimas kartu su varfarinu, kuomet padidėja nukraujavimo pavojus. Aprašytų situacijų respondentai, ibuprofeno tabletes norėjo įsigyti savo nuožiūra, nepasikonsultavę su gydytoju.
•Telmisartanas - angiotenzino II antagonistas, spironaloktonas - aldosterono antagonistas. Nustatyta farmakodinaminė sąveika. Abu vaistai veikia aldosterono sistemą. Šių vaistų derinys kartu su kalio chlorido tabletėmis įtakoja didelį pavojų sunkios hiperkalemijos, taip pat galimas hipotenzinis poveikis.
Telmisartanas, spironaloktonas ir kalio chloridas (N=3)
•Amiodaronas didina digoksino koncentraciją. Didėja digoksino apsinuodijimo, širdies nepakankaumo pavojus.
Digoksinas ir amiodaronas (N=3)
•Alprazolamas- vidutinio veikimo benzodiazipinas, ketokonazolis - priešgrybelinis azolų grupės vaistinis preparatas. Nustatyta farmakokinetinė sąveika. Ketokonazolis - stiprus CYP3A4 inhibitorius. Šių preparatų vartoti kartu negalima, kadangi stiprėja alprazolamo poveikis.
Alprazolamas ir ketokonazolis (N=1)
•Varfarinas - netiesioginio veikimo antikoagiuliantas, ibuprofenas - NVNU. Nustatyta farmakokinetinė konkurencinė vaistų sąveika. Kurios metu ibuprofenas, nutraukdamas varfarino jugtį su plazmos baltymais, pats prisijungia prie baltymo. Varfarino veikimas stiprėja. Gali ilgėti protrombino laikas bei TNS, didėja nukraujavimo pavojus.
Varfarinas ir ibuprofenas (N=4)
•Kaproprilis - AKFi, valsartanas- angiotenzino II antagonistas. Nustatyta sinergistinė farmakodinaminė sąveika. Abu vaistai slopina renino- angoitenzono- aldosterono sistemą. Organizme susilaiko kalis, kuris yra vartojamas papildomai respondento nuožūra. Tai kelia sunkios hiperkalemijos riziką.
Valsartanas, kaptoprilas ir kalio chloridas (N= 2)
•Diazepamas -ilgo veikimo benzodiazepinas, finlepsinas - antiepilepsinis vaistas. Ilgėja benzodiazepino pusinės eliminacijos laikas. Skilimo laikotarpis apie 24 valanadas. Didėja migdomasis poveikis.
Diazepamas ir finlepsini (N=2)
•Kaproprilis - AKFi, valsartanas- angiotenzino II antagonistas. Nustatyta sinergistinė farmakodinaminė sąveika. Abu vaistai slopina renino - angoitenzono - aldosterono sistemą. Tai kelia hipotenzijos ir hiperkalemijos pavojų.
Kaptoprilis ir valsartanas (N=3)
•Kaptoprilis - AKFi, spironaloktonas - aldosterono antagonistas. Nustatyta farmakodinaminė sąveika. Abu vaistai veikia aldosterono sistemą. Didelis pavojus sunkios hiperkalemijos, taip pat galimas hipotenzinis poveikis.
Kaptoprilis ir spironaloktonas (N=1)
•Varfarinas - netiesioginio veikimo antikoagiuliantas, diklofenakas - NVNU. Nustatyta farmakokinetinė konkurencinė vaistų sąveika. Kurios metu diklofenakas, nutraukdamas varfarino jugtį su plazmos baltymais, pats prisijungia prie baltymo. Varfarino veikimas stiprėja. Gali ilgėti protrombino laikas bei TNS, didėja nukraujavimo pavojus.
3.3. Vaistinės pacientų domėjimasis vaistų vartojimo saugumu
Vaistinės pacientų buvo teiraujamasi apie jų domėjimąsi vaisto vartojimo saugumu. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad didžioji dalis respondentų yra atidūs vaistų vartojimo rekomendacijoms (72,6%, N=450) (pav.4).
4 paveikslas. Vaistinės pacientų domėjimasis vaistų vartojimo saugumu.
Apie skirto vaisto šalutinį poveikį domisi daugiau negu pusė respondentų (52,3%, N=324). Beveik tiek pat respondentų pasidomi apie jiems skirto vaisto kontraindikacijas. (52,1%., N=323). Visiškai nesilaikiančių vaistų vartojimo rekomendacijų respondentų nebuvo, tačiau 25,3%. (N=157) respondentų nesidomi nei vaisto kontraindikacijomis, nei vartojamojo vaisto šalutiniu poveikiu.
Siekiant išsiaiškinti, ar respondentai laikosi vaistų vartojimo nurodymų, anketinėje apklausoje buvo pateikti klausimai apie vaistų vartojimo atidumą (pav.5).
5 paveikslas. Respondentų vaistų vartojimo rekomendacijų laikymasis
165 147 152 285 177 171 149 138 138 21 79 81 79 78 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Ar visada griežtai laikotės vaisto vartojimo rekomendacijų?
Pasidomite apie jums skirto vaisto šalutinį poveikį
Pasidomite apie jums skirto vaisto kontraindikacijas
Visiškai sutinku Sutinku Iš dalies sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku
10 9 16 46 64 15 91 125 159 27 262 187 267 182 163 167 120 387 88 95 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Kartais savo nuožiūra praleidžiate vaisto dozę
Kartais savo nuožiūra padidinate vaisto dozę Būklei pagerėjus, savarankiškai nutraukiate vaisto
vartojimą
Gydytojui paskyrus gydymą, įsigyjate papildomų vaistų arba maisto papildų, nepasitarus su gydytoju
arba vaistininku
Savo nuožiūra nepraleidžia vaistų dozių 62,4% (N=387) respondentų. Niekada nedidina gydytojo paskirtos vaistų dozės didžioji dalis respondentų - 91,8% (N=569). Tačiau būklei pagerėjus, niekada arba beveik niekada nenutraukia vaistų vartojimo savarankiškai 40,5% (N=251). Pasitiki savo žiniomis ir įsigyja papildomų vaistų, maisto papildų nepasitarus su gydytojais pakankamai didelė dalis – 42,3% (N=358) apklaustų respondentų.
Tyrimo eigoje buvo palyginta, kokia dalis vyrų ir kokia dalis moterų yra atidūs vaistų vartojimo nurodymams. Tai iliustruoja žemiau pateiktas paveikslas (pav 6).
6 paveikslas. Vaistų vartojimo nurodymų laikymasis tarp vyrų ir moterų populiacijų.
Yra rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp moterų ir vyrų populiacijų, kurie yra atidūs ir yra neatidūs vaistų vartojimo nurodymams (Z =10,3008; p=0 (p˂0,05)).
3.4. Vaistinės klientų poreikis vaistininko intervencijai
Dalis anketinių klausimų buvo skirti respondentų žinių apie jų vartojamų vaistų, maisto papildų bei kartu vartojamo maisto tarpusavio sąveikų patikrinimui.
Respondentų buvo klausiama, ar jie pasidomi apie jų vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas. Rezultatai parodė, kad net 70% (N=434) respondentų niekada nesidomi šiuo klausimu. Apie maisto papildo ir šiuo momentu vartojamo vaisto sąveiką nesidomi 75,6% (N=469) respondentų. Ir 86,3% (N=534). respondentų niekada nesidomi apie galimas vaisto – maisto sąveikas.
44.4 84.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Vyrai Moterys P ro ce n tai
7 paveikslas. Respondentų domėjimasis vaisto-vaisto, vaisto – maisto papildo, vaisto - maisto tarpusavio sąveikomis.
Tačiau visada arba labai dažnai pasidomi apie vartojamų vaistų tarpusavio sąveiką 15,8% vaistinės pacientų (N=98).
Kiekvieno vaistinės paciento buvo klausiama, ar jis norėtų žinoti savo vartojamų vaistų tarpusavio suderinamumą, teigiamai atsakė net 75% (N=465) respondentų. Dažniausiai pasitaikantys respondentų atsakymai pateikti 8 paveiksle.
8 paveikslas. Vastinės pacientų nuomonė vartojamų vaistų tarpusavio sąveikos klausimu. 73 25 31 113 434 13 18 12 108 469 2 5 7 72 534 0 100 200 300 400 500 600
Visada Labai dažnai Dažnai Kartais Niekada
Vartojant tuo pačiu metu 3 ar daugiau vaistų, pasidomiu vaistų tarpusavio sąveiką. Vartojant maisto papildą pasidomite apie jo sąveiką su šiuo momentu vartojamais vaistais. Pasidomite apie vartojamų vaistų sąveika su maistu.
Nenoriu žinoti 15%
