LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
SIMONA BUTKUTĖ
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIO Į VAISTINĖJE GAUNAMĄ SVEIKATINIMO INFORMACIJĄ IR TEIKIAMAS PAPILDOMAS PASLAUGAS, KAIP Į SVEIKATOS STIPRINIMO
PRIEMONĘ, TYRIMAS IR VERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovai: doc., dr. R. Radžiūnas lekt., dr. J. Daukšienė
KAUNAS, 2012
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIO Į VAISTINĖJE GAUNAMĄ SVEIKATINIMO INFORMACIJĄ IR TEIKIAMAS PAPILDOMAS PASLAUGAS, KAIP Į SVEIKATOS STIPRINIMO
PRIEMONĘ, TYRIMAS IR VERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Darbo vadovas
doc., dr. Raimondas Radžiūnas lekt., dr. Jurgita Daukšienė
Recenzentas Darbą atliko lekt., dr. Jonas Grincevičius Magistrantė Simona Butkutė
KAUNAS, 2012
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
SĄVOKOS ... 5
1. ĮVADAS ... 8
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
3.2. Farmacinė rūpyba ... 11
3.2.1. Farmacinė rūpyba Lietuvoje ... 12
3.2.2. Sveikatos stiprinimas – farmacinės rūpybos dalis ... 13
3.3. Šiuolaikinės sveikatos politikos orientavimas į sveikatos stiprinimą ... 13
3.4. Sveikatos mokymas ir ligų prevencija ... 17
4. DARBO METODIKA ... 19
4.1. Tyrimo organizavimas ... 19
4.2. Tyrimo metodai ... 19
4.3. Instrumetiniai tyrimo metodai ... 19
4.4. Duomenų analizės metodai ... 20
4.4.1. Chi kvadrato (χ²) kriterijus ... 20
4.5. Tyrimo imties nustatymas ... 20
4.5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas ... 21
5. REZULTATAI ... 24
5.1. Lankymosi vaistinėje ypatumai ... 24
5.2. Vaistinėje teikiamos paslaugos ... 26
5.3. Vaistininko kompetencija ... 27
5.5. Papildomos paslaugos ... 32
5.6. Tikslas ir nauda ... 35
6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 42
7. IŠVADOS ... 46
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 47
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 48
10. PRIEDAI ... 53
10.1. Anketos, pateiktos vaistinės pacientams, pavyzdys ... 53
SANTRUMPOS
AH – arterinė hipertenzija
AKS – arterinis kraujo spaudimas CD – cukrinis diabetes
df – laisvės laipsnių skaičius
FIP – tarptautinė farmacijos federacija FR – farmacinė rūpyba
GVP – gera vaistinių praktika KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PP – papildomos paslaugos
WHO – Pasaulio sveikatos organizacija χ2 – chi kvadrato kriterijus
SĄVOKOS
Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [47].
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [41].
Gera vaistinių praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą ir farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma [47].
Papildomos vaistinės paslaugos – vaistinėje teikiamos paslaugos, tiesiogiai nesusijusios su LR Farmacijos įstatyme nurodytomis vaistininko pareigomis.
Savigyda – gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais [47].
Sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas [43]
Sveikatos stiprinimas - procesas, suteikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti [75].
Sveikatinimo informacija – informacija, kuri padeda išlaikyti, pasiekti ar atgauti gerą sveikatos būklę; tai informaciją apie sveiką gyvenseną.
Sveikatinimo veikla - asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija [43].
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę [41].
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo [41].
Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė [44].
SANTRAUKA
S. Butkutė. Magistro baigiamasis darbas/ moksliniai vadovai doc. R. Radžiūnas, lekt. dr. J. Daukšienė;
Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Magistrinio darbo tema: VISUOMENĖS VAISTINĖS PACIENTŲ POŽIŪRIO Į VAISTINĖJE GAUNAMĄ SVEIKATINIMO INFORMACIJĄ IR TEIKIAMAS PAPILDOMAS PASLAUGAS, KAIP Į SVEIKATOS STIPRINIMO PRIEMONĘ, TYRIMAS IR VERTINIMAS
Raktiniai žodžiai: sveikatos stiprinimas, vaistinė, vaistininkas, papildomos paslaugos, visuomenės sveikata, ligų prevencija
Tikslas: įvertinti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į vaistinėje gaunamą sveikatinimo informaciją, ir teikiamas papildomas paslaugas, kaip į priemonę, padedančią įgyvendinti sveikatos stiprinimo principus.
Metodika: tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tikslai, uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Studijuoti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su nagrinėjama tema. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas – anketavimas. Anketoje pateikti 25 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų. Tyrimo metu apklausti 360 vaistinės pacientų. Gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS 17.00 versiją.
Rezultatai: 59,5 proc. pacientų mano, kad vaistininkas gali būti laikomas ekspertu, gebančiu konsultuoti sveikos gyvensenos tema. 32,7 proc. respondentų vaistinėje yra gavę sveikos gyvensenos patarimų, 60,3 proc. pageidauja vaistinėje gauti sveikatinimo informacijos. 28,7 proc. respondentų vaistinėje yra matavęsi AKS, 10,7 proc. matavosi kaulų mineralinį tankį, 9,6 proc. - gliukozės koncentrają kraujyje. 95 proc. respondentų, kurie yra naudojęsi kaulų mineralinio tankio nustatymo paslauga, apie savo kaulų lūžių riziką sužinojo vaistinėje. 69,6 proc. pacientų mano, jog papildomos paslaugos padeda kontroliuoti ligos eigą, 72,3 proc. - įspėja apie gręsiančią ligą. 55,8 proc. tiriamųjų vaistinėje aptikus matavimų normų neatitikimų kreipiasi į šeimos gydytoją. 96,4 proc. respondentų pageidauja vaistinėje gauti daugiau papildomų paslaugų, 83,4 proc. apklaustųjų pasiryžę už jas papildomai sumokėti.
Išvados: Pacientai tiki vaistininku kaip patarėju sveikos gyvensenos klausimais ir pageidauja vaistinėje gauti sveikatinimo informacijos. Papildomas vaistinėje teikiamas paslaugas pacientai vertina teigiamai – mano, jog šių paslaugų tikslas yra sveikatos sutrikimų prevencija.
SUMMARY
Master‘s thesis: PATIENT’S ATTITUDE TO PHARMACY BASED HEALTH INFORMATION AND ADDITIONAL PHARMACY SERVICES AS A MEAN OF HEALTH PROMOTION, RESEARCH AND EVALUATION
Key words: health promotion, pharmacy, pharmacist, additional services, public health, disease prevention
Objective: to evaluate patient’s attitude to pharmacy based health information and additional pharmacy services as a healping mean for health promotion principles.
Methods: At the beginning of the study the plan was made – identified goals, objectives and methods.
Studied and described scientific medical, pharmaceutical and social articles and researches related to subject. . During the survey diversified analysis method – an anonymous questionnaire was used. The study questionnaire consisted of 25 closed–ended questions, respondents had to choose one or moore possible answers. The study examined 360 patients in pharmacies. The questionnaire data were analyzed using SPSS 17.0 version.
Results: 59.5% patients believe that pharmacist can be regarded as expert, able to advise a in healthy lifestyle themes. 32,7% of respondents have received advises about healthy lifestyle, 60,3% of patients would like to get health information in pharmacy. 28,7% of patients are used blood pressure measurement in pharmacy, 10,7% measured bone mineral density, 9,6% measured glucose concentration in blood. 95% of respondents who have used the determination of bone mineral density, about their osteoporosis risk they learned in pharmacy. 69,6% of patients believe that the additional pharmacy services can help them to control the disease, 72,3 % - warns abouts impending disease.
55,8% of subjects if pharmacy based interventions detects failure to conform to norms consult their family doctors. 96,4% of respondents would like to get more additional pharmacy services. 83,4% of respondents are willing to pay for it.
Conclusions: Patient believe in pharmacist as an advisor on issues of healthy lifestyle and would like to get more health information in community pharmacy. Patient think positive about additional pharmacy services and think that the goal of these services is prevencion of health problems.
1. ĮVADAS
Viena didžiausių daugelio žmonių vertybių – sveikata. Kiekvienas visuomenės narys siekia kuo ilgiau išlikti sveiku ir darbingu, nes tai lemia jo emocijas, darbingumą, gyvenimo kokybę ir ateities perspektyvas. Sveikata – didžiausia ir visuomenės vertybė, nes ji užtikrina kiekvieno asmens funkcionalumą ir naudingumą. Dabartinės visuomenės sveikatos būklę daugiausia lemia žmonių gyvensena, socialinė bei fizinė aplinka, taipogi sveikatos priežiūros, ypač jos pirminės grandies, kokybė.
Šiuolaikinė sveikatos politika teigia, jog ekonomiškai yra daug naudingiau ligų išvengti, nei jas gydyti. Vaistininkų dalyvavimas kitų sveikatos priežiūros specialistų komandoje gali žymiai sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai [69].
Taigi, ligų prevencija, sveikatos ugdymas ir jos išsaugojimas yra esminės sveikatos stiprinimo veiklos sritys. Vaistininkas, kaip sveikatos priežiūros specialistų atstovas, savo profesine kompetencija, turimomis žiniomis gali prisidėti įgyvendinat praktinę sveikatos stiprinimo veiklą. Juo labiau, kad visuomenės vaistininkai tikriausiai turi geriausias galimybes dalyvauti šiame procese – vaistinėjė lankosi tiek sveiki, tiek sergantys asmenys, be to vaistinė yra laikoma viena prieinamiausių sveikatos priežiūros įstaigų. Vaistininkas dažnai yra pirmas sveikatos priežiūros specialistas, į kurį kreipiasi pacientas. [24].
Aktyviai įsitraukti į sveikatos stiprinimo procesą vaistininkui padeda vaistinėje atliekamos papildomos paslaugos, kurias reglamentuoja geros vaistinių praktikos nuostatai. Daugelis šių paslaugų yra neįkainojama lėtinių ligų ankstyvo aptikimo ir valdymo priemonė. Pacientai, kuriems vaistinėje patikros metu nustatyti tam tikrų fiziologinių ar biocheminių parametrų normų neatitikimai, yra nukreipiami tolimesnei konsultacijai pas bendrosios praktikos gydytojus – taip skatinama pacientus rūpintis savo sveikata ir imtis veiksmų, kad ją išlaikyti. Be to, vaistininkai gali prisidėti skleisdami informaciją apie sveikos gyvensenos svarbą užkertant kelią visuomenėje paplitusioms lėtinėms ligoms arba kontroliuojant jau esamas ligas.
Otavos sveikatos stiprinimo konferencijoje 1986 m. priimti sveikatos stiprinimo principai pabrėžė būtinybę įtraukti į sveikatos stiprinimą bendruomenę tobulinant individualias jos žinias ir įgudžius, išmokyti sveikatos priežiūros specialistus dirbti kartu su bendruomene [75]. Taigi, būtina išsiaiškinti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į vaistinėje gaunamą sveikatinimo informaciją, bei atliekamas papildomas paslaugas, kaip į priemonę, padedančią įgyvendinti sveikatos stiprinimo principus.
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti visuomenės vaistinės pacientų požiūrį į vaistinėje gaunamą sveikatinimo informaciją, bei atliekamas papildomas paslaugas, kaip į priemonę, padedančią įgyvendinti sveikatos stiprinimo principus.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kaip pacientai vertina vaistininko kompetenciją teikti sveikos gyvensenos patarimus.
2. Nustatyti, ar pacientai gauna bei nori gauti sveikatinimo informacijos vaistinėje.
3. Įvertinti pacientų naudojimąsi papildomomis paslaugomis vaistinėje.
4. Išsiaiškinti pacientų požiūrį į papildomų paslaugų tikslą ir naudą.
5. Įvertinti, kokie pacientų tolimesni veiksmai vaistinėje nustačius biocheminių bei fiziologinių parametrų neatitikimus.
6. Išsiaiškinti, kokių papildomų sveikatinimo paslaugų pacientai pageidautų vaistinėje.
2. LITERATŪROS APŽVALGA 3.1. Vaistininkystė ir visuomenės sveikata
Vaistininkas yra sveikatos priežiūros specialistas, kurio atsakomybė užtikrinti saugų, efektyvų ir racionalų vaistų vartojimą [5]. Šimtmečiais jis buvo tarsi tarpininkas tarp gydytojų ir pacientų, daugiausia laiko skirdamas vaistų gamybai ir patardamas dėl jų vartojimo. Tačiau auganti farmacijos pramonė išstūmė ekstemporalinių vaistų gamybą vaistinėse, todėl istoriškai keitėsi ir tradicinė vaistininko veikla – nuo vaistų gaminimo ir išdavimo išsiplėte iki farmacinės paslaugos teikimo [79].
Čarlzas Hepleris išskiria XX amžiaus vaistininko 3 profesinės raidos etapus:
1. Tradicinis, kai pagrindinė vaistininko funkcija – vaistų gamyba, kuri vadinama „secundum artem“ (lot. antrasis menas). Pacientų konsultavimas tik antrinis, griežtai apribotas nereceptiniais vaistais.
2. Tranzitinis – vaistininko profesinio tobulėjimo etapas, kai individuali vaistų gamyba lieka nuošalyje ir vis reikšmingesnės tampa vaistininko profesinės žinios apie vaistus, o ne sugebėjimas juos tobulai pagaminti.
3. Pacientų priežiūros – aukščiausias etapas, kai turintys profesinių žinių vaistininkai siekia jas pritaikyti kiekvieno paciento poreikiams. Pacientų priežiūros etapo galutinis tikslas – kiekvienoje vaistinėje teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos.
Šiuolaikinis vaistininkas turi daugybę pareigų ir funkcijų. Didžiosios Britanijos Karališkoji Farmacininkų Draugija vaistininko vaidmenį apibrėžė 22 teiginiais, tokiais kaip: namuose esančių pacientų aprūpinimas vaistais, patarimai paliatyvinės ligonių priežiūros klausimais, pacientų nukreipimas pas gydytojus, nepageidaujamų reakcijų stebėjimas ir registravimas, taipogi dalyvavimas visuomenės sveikatos stiprinimo veikloje ir kt. [20]. 1998 m. Amerikos vaistininkų asociacija parengė vaistininkų praktinės veiklos klasifikacijos projektą, PPAC (angl. Pharmacy Practice Activity Classification Project), kuriame išvardija vaistininko funkcijas, atspindinčias interesus ir dalyvavimą visuomenės sveikatos mokymo procesuose [24]. Projekte išskirtos keturios pagrindinės vaistininko veiklos sritys: (1) tinkamų gydymo rezultatų užtikrinimas, (2) vaistų ir medicininių prietaisų išdavimas, (3) sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija, (4) sveikatos sistemos valdymas.
Norint suprasti vaistininkystės reikšmę visuomenės sveikatai, visų pirma reikia įsisąmoninti šio termino apibrėžimą. Dažniausiai vartojamas 1951 m. C. E. A. Winslow pasiūlytas apibrėžimas, jog visuomenės sveikata (angl. public health) - tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, pailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines
tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes palaikyti sveikatą, t. y. suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą. C. E. A. Winslow pabrėžė, kad šis visuomenės sveikatos apibrėžimas labai platus, jis apima gydomosios ir profilaktinės medicinos, sveikatos stiprinimo ir gyvenimo standartų gerinimo sritis. Vėliau vis labiau imta pabrėžti individualią asmens atsakomybę už savo veiksmus, lemiančius ne tik individualią, bet ir aplinkinių sveikatą [76].
Vaistininkas visuomet vienokia ar kitokia veikla buvo įtraukiamas į visuomenės sveikatinimo veiklą, tačiau pastaraisiais metais dėmesys šiuo aspektu žymiai išaugo. Šie pokyčiai atsirado įdiegus naują Vaistininkystės kontraktą 2005 metais Anglijoje bei Velse ir 2006 metais Škotijoje. Šiuo dokumentu vaistinėje reikalaujama teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, tokias kaip patarti pacientams dėl sveikos gyvensenos, savigydos bei įsitraukti į sveikatos stiprinimo programas [59, 13].
D. Hibbert, P. Bissel ir P. Ward teigia, kad vis dažniau kylančios diskusijos dėl vaistininko indėlio visuomenės sveikatai yra labai svarbios, kadangi vaistininkystė jau seniai siekia papildyti savo vaidmenį visuomenėje pirminės sveikatos priežiūros aspektu [26].
3.2. Farmacinė rūpyba
Augant nuolatiniam vaistų vartojimui ir nesilaikant griežtų nurodymų, kaip juos vartoti vaistininkai buvo priversti perorientuoti savo požiūrį į pacientą. 1990m. C.D. Hepler ir L.M. Strand pasiūlė farmacinės rūpybos terminą [25]. Pasak jų, farmacinė rūpyba - tai atsakingas paciento gydymas vaistais, kurio tikslas pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Farmacinė rūpyba - vaistininko ir paciento santykiai, pagrįsti rūpesčiu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu. Tai svarbių sprendimų priėmimas, kuriame vaistininkas glaudžiai dirba kartu su pacientu, siekdamas stiprinti jo sveikatą, užkirsti kelią ligoms, bei užtikrinti gydymo vaistais saugumą ir efektyvumą [1]. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, farmacijos organizacijos ir akademinio mokymo programos visame pasaulyje skatina farmacinę rūpybą traktuoti kaip filosofiją bei pacientų sveikatos priežiūros standartą [16]. Iš esmės, farmacinės rūpybos koncepcija paskatino vaistininkus būti labiau atsakingus už pacientų priežiūros kokybę, kad šie gautų optimalius medikamentinio gydymo rezultatus [58]. Teikdamas profesionalią farmacinę rūpybą vaistininkas turi pasinaudoti savo žiniomis, bendravimo ir profesiniais įgūdžiais, vaistinės personalo pagalba, duomenų rinkimo sistemomis, dokumentacija, informacijos perdavimu, tinkamu darbo našumo organizavimu, resursais, įranga, užtikrinti kokybės ir procedūrų įgyvendinimą.
Vaistininkas turi dalyvauti ne tik ligos gydymo procese, bet ir jų prevencijoje [62].
3.2.1. Farmacinė rūpyba Lietuvoje
Pasaulyje farmacinės rūpybos koncepcija tyrinėjama jau kelis dešimtmečius, tačiau Lietuvoje tai ganėtinai naujas farmacijos specialisto darbo aspektas. Farmacinės paslaugos sąvoka mūsų šalyje kiek senesnė - 2003 metais Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatose [45] konkrečiai nurodoma, kad iki 2004 05 01 įstatymu būtų nustatytas privalomas farmacinės paslaugos teikimas visuomenės vaistinėse bei apibrėžiamas jos turinys. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir vadovaujantis ES direktyvomis, 2006 metais priimamas LR Farmacijos įstatymas [41], kuriame nurodoma, kad farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. 2007 metų birželio 15 dieną patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl „Geros vaistinių praktikos nuostatų“ patvirtinimo. Šiame dokumente deklaruojama farmacinės rūpybos sąvoka. Tai apibrėžiama kaip gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [47].
Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, jog Lietuvos vaistinėse farmacinės rūpybos principai praktiškai nėra įgyvendinti. 2002 metų studija [62] atskleidė, jog vaistinės nepasiruošusios visas farmacinės rūpybos paslaugas teikti pagal Farmacinės rūpybos rekomendacijas.
Rekomendacijose nurodoma, kad FR elementų diegimas vaistinėje turi būti dokumentuotas, tačiau norint teisingai užtikrinti naujų reikalavimų įgyvendinimą reikia mokyti ir tinkamai parengti vaistinės personalą. 2003 atliktas tyrimas [63] siekiant išsiaiškinti FR elementų įgyvendinimo galimybes Lietuvos visuomenės vaistinėse. Gauti panašūs rezultatai - šalies vaistinės dar nėra pasirengusios teikti FR paslaugas – daugumos vaistinių įrengimas neatitinka numatytų reikalavimų, nėra sukurta duomenų bazė apie pacientų sveikatos būklę. Tačiau keli FR elementai, tokie kaip kraujospūdžio matavimas, rašytinės informacijos suteikimas, yra įgyvendinti daugelyje Lietuvos visuomenės vaistinių. Tiriant vaistų vartojimo problemas Lietuvos vaistinėse 2006 metais, buvo konstatuota, kad parduodant vaistus, FR elementai, sprendžiant vaistų vartojimo problemą, taikomi tik iš dalies [35]. 2011 metais buvo analizuojama, kaip Kauno miesto visuomenės vaistinėse laikomasi Geros vaistinės praktikos nuostatų reikalavimų, ar jose kokybiškai teikiama farmacinė paslauga. Nustatyta, jog farmacinė paslauga Kauno miesto vaistinėse teikiama nepakankamai kokybiškai, teikiant farmacinę paslaugą nėra užtikrinamas jos konfidencialumas [36].
Patys farmacijos specialistai farmacinės paslaugos teikimo aspektus - farmakoterapijos (paciento konsultavimą, informavimą apie sveiką gyvenseną, vaistų šalutinį poveikį) ir socioekonominius (atsižvelgimas į paciento finansines galimybes ir norus, paslaugumas bei pasitikėjimo įgijimas) – vertina teigiamai, tačiau nevienodai. Farmakoterapiniams aspektams, farmacijos specialistų nuomone, skiriamas mažesnis dėmesys nei socioekonominiams [70].
Siekiant pagerinti farmacinės rūpybos įdiegimą į praktinę vaistininkų veiklą, podiplominėse farmacijos specialistų studijose įdiegta “Farmacinės rūpybos programa”, kurioje supažindinama su farmacinių paslaugų kokybės valdymo sistemomis pasaulinėje praktikoje, analizuojamos vaistininko veiklos sąsajos su farmacinės rūpybos elementais bei jų diegimo galimybėmis ir perspektyvomis farmacijos praktikoje. Visa tai įgyvendinama nagrinėjant gyvenimiškas situacijas vaistinėje aktyviai dalyvaujant pripažintiems farmacijos specialistams bei žinomiems gydytojams.
3.2.2. Sveikatos stiprinimas – farmacinės rūpybos dalis
Farmacinę rūpybą su sveikatos stiprinimo koncepcija sieja panašūs požiūriai į paciento sveikatos priežiūrą. „Struktūrinė kontroliuojama vaistininko priežiūros farmakoterapija, kurios esminis rūpestis yra pacientas ir jo sveikatos būklė. Pagrindinis tikslas – pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę“ – taip farmacinę rūpybą traktuoja Tromp T.F.J. (1996) [73]. Seniausias ir žinomiausias sveikatos stiprinimo apibrėžimas teigia, jog tai mokslas ir menas skatinti žmones rūpintis sveikata ir keisti gyvenimo būdą siekiant išlaikyti optimalią sveikatos būklę [54]. Taigi, abiejų sveikatos priežiūros koncepcijų apibrėžimai teigia, jog svarbiausias tikslas – išlaikyti optimalią sveikatą ar ją pagerinti.
Jungtinėse Amerikos valstijose atlikta 522 vaistininkų apklausa [32] paliudijo, kad dauguma jų mano, jog vaistinės pacientams turėtų būti teikiama sveikatinimo informacija ir tai turi tapti neatsiejama farmacinės rūpybos dalimi.
3.3. Šiuolaikinės sveikatos politikos orientavimas į sveikatos stiprinimą
Įvairiapusiška sveikatos samprata pakeitė sveikatos politikos strategiją. Jei sveikata suvokiama vien tik kaip ligų ir negalavimų nebuvimas, tuomet sveikatos politikos strategija orientuojama į sveikatą grąžinančių medicinos ir socialinių paslaugų organizavimą [67]. Sveikatos ugdymas ir jos išsaugojimas tapo pačia svarbiausia sveikatos politikos sritimi [56].
Modernios visuomenės sveikatos mokslas aiškiai įrodo, kad daug naudingiau ligų išvengti, negu jas gydyti. Sveika visuomenė yra būtina sąlyga ekonominiam produktyvumui bei klestėjimui.
Sveikatos išlaidos gali buti matomos kaip „ekonominė našta“, tačiau tikroji kaina visuomenei yra tiesioginė ir netiesioginė kaina, susijusi su ligų sergamumu ir su pakankamo investavimo trūkumu svarbiose sveikatai srityse. Švedų mokslininkai apskaičiavo, kad investavus vieną milijoną kronų (470 tūkst. litų) į širdies persodinimo operaciją galima ,,laimėti“ penkerius gyvenimo metus, tačiau investavus šią sumą į pacientų mokymą – 74 metus [40].
Europos sąjungos sveikatos programa grindžiama 2007 metais priimta sveikatos strategija
“Kartu sveikatos labui” (Together for Health: A Strategic Approach for the EU 2008-2013) , kurioje numatyti trys pagrindiniai tikslai: puoselėti sveikatą senėjančioje Europoje, apsaugoti jos piliečius nuo pavojų sveikatai, remti dinamiškas sveikatos sistemas ir naujas technologijas.
Visateisės Europos Sąjungos narės – Lietuvos valstybės – sveikatos politika plėtojama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“. Lietuvos sveikatos priežiūros perorientavimas nuo gydytojo į pacientą tampa vis svarbesne sveikatos reformos tendencija šalyje. Plėtojamas naujas požiūris - pabrėžiamas paciento, kaip sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo vaidmuo, o pacientų įtraukimas į įvairaus lygmens sprendimų priėmimo procesus tampa strateginiu sveikatos priežiūros uždaviniu [42]. Pagrindinis dokumentas, atspindintis Lietuvos sveikatos sistemą yra VII Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimo metu priimta Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, kurią 1991 m. spalio 30 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Atkuriamasis Seimas. Koncepcijoje numatyti Lietuvos žmonių sveikatos tausojimo bei stiprinimo, ligų profilaktikos prioritetai [46]. Už sveikatos politikos įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, kuri teigia, kad svarbiausias jos tikslas – sveikas žmogus, sveika visuomenė.
Visuomenė ir įvairios pacientų organizacijos taip pat prisideda prie sveikatos politikos gairių.
Daugiau nei 300 organizacijų ir 500 fizinių asmenų pasirašė „Memorandumą dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, kuriame kviečiama imtis neatidėliotinų veiksmų gyventojų sveikatos išsaugojimo problemoms spręsti, valdančiosios institucijos raginamos 2013 m. skelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais [46].
3.4. Vaistinė, kaip sveikatos stiprinimo vieta
Sveikatos stiprinimo politika susieja skirtingas, bet viena kitą papildančias sferas. Bendra veikla užtikrina saugesnes ir sveikesnes prekes ir paslaugas, sveikesnes socialines paslaugas ir švaresnę bei malonesnę aplinką [75]
Sveikatos stiprinimo praktikavimas yra reikšmingas visiems sveikatos priežiūros specialistams, tačiau visuomenės vaistininkai tikriausiai turi geriausias galimybes dalyvauti šiame procese ir taip prisidėti prie daugelio sveikatos programų įgyvendinimo. PSO apskaičiavo, kad yra ne mažiau kaip 2,6 mln. vaistininkų ir kitų farmacijos darbuotojų visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didėjantį vaistininkų poreikį PSO, siekdama optimalios sveikatos priežiūros rekomenduoja, jog 2000 gyventojų turi tekti 1 vaistininkas [78]. Pagal Lietuvos Statistikos Departamento duomenis, 2010 metais vaistinių ir jų filialų skaičius Lietuvoje buvo 1482, tuo tarpu vaistininkų skaičius – 2875. Taigi, 2000 Lietuvos gyventojų tenka 1,78 vaistininkai [39] - tai yra gerokai daugiau, nei nurodama rekomendacijose, tačiau dar kartą parodo, jog vaistininkai turi nemažą potencialą ir palankias aplinkybes prisidėti prie sveikatinimo iniciatyvų.
Daugelis tyrimų rodo, jog pacientai žymiai dažniau lankosi vaistinėje nei kitose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (PSPĮ). Viena studija parodė, kad du trečdaliai (68 proc.) visuomenės lankosi vaistinėje kartą per mėnesį [51]. Kiti autoriai nurodo, kad 80-94 proc. gyventojų vaistinėje apsilanko bent kartą per metus [23,27,28,57,68]. C.Anderson savo studija nustatė, kad tie pacientai, kurie serga lėtinėmis ligomis ir nuolat vartoja vaistus, mano, jog vaistinė yra labiausiai tinkama vieta gauti patarimų sveikatos stiprinimo klausimais [3]. Šie rezultatai yra labai svarbūs, kadangi minėtieji respondentai vaistinėje lankosi dažniau nei kitose gydymo įstaigose.
Grincevičiaus J. atliktame kokybiniame tyrime [19] pacientų organizacijų vadovai teigia:
„Informaciniai lapeliai vaistinėse – mažiau reklamos, patraukliau būtų dėl sveikos gyvensenos, profilaktikos, kad ir artėjant naujai sezoninių virusų bangai. Visa kas susiję su žmogaus sveikata – galėtų būti vaistinėse. Vaistinėse galėtų būti platinama ir informacija apie pacientų organizacijas, kurios gali kur kas efektyviau pagelbėti susirgusiam žmogui. Būtų gerai, kad vaistinės nebijotų priimti tokios aktualios informacijos – informacinių bukletų, laikraščių apie ligas ar pacientų organizacijas.
Informacijos daugiau – ne kaip daugiau vaistų vartoti, o propaguoti sveiką gyvenseną.“
Daugelyje šalių visuomenės vaistinė yra laikoma vieta, kurioje žmonės ne tik gauna išsamios informacijos apie vaistų vartojimą, bet ir sulaukia vaistininkų iniciatyvos teikiant sveikatinimo informaciją. Portugalijos vaistininkų aktyvus dalyvavimas sveikos gyvensenos įpročių populiarinimo bei ligų prevencijos programose, vaistinę daro sveikatos priežiūros vieta, besirūpinančia gyventojų gerove [10]. Kanadoje visuomenės vaistinė vaidina svarbų vaidmenį pirminėje sveikatos priežiūroje.
Be įprastinių paslaugų čia teikiamos papildomos profesionalios paslaugos, tokios kaip ligonių priežiūros mokymai po chirurginių intervencijų, konsultacijos sportininkams dėl maisto papildų vartojimo. Vaistininkai praktikuojasi įvairiuose pirminės sveikatos priežiūros mokymuose, taip pat specializuojasi tokiose srityse kaip geriatrinė farmacija. Brazilijoje visuomenės vaistininkai ne tik išduoda vaistus gyventojams, bet ir teikia tokias paslaugas kaip kraujospūdžio matavimas, gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas, cholesterolio, trigliceridų kiekio matavimai, taipogi vaistinėje
teikiama skiepijimosi paslauga. Brazilijos visuomenės vaistinės modelis skatina vaistines tapti sveikatos priežiūros centrais bei vykdyti sveikatos švietimo kampanijas [50]. Vokietijos visuomenės vaistinėse teikiamos specialios farmacinės rūpybos programos sergantiesiems astma, diabetu, hipertenzija [14].
Nepaisant nesudėtingo prieinamumo, lyginant su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kontakto su pacientu galimybės bei vaistininko kompentencijos derinio, nėra atlikta daug tyrimų, leidžiančių teigti, kad visuomenės vaistininko sveikatos stiprinimo veiklos potencialas yra pilnai išnaudojamas [55].
3.5. Praktinė sveikatos stiprinimo veikla
1990 m. buvo paskelbtas dokumentas „Healthy People 2000“, 2000 m. – „Healthy People 2010“, o 2010 m. pasirodė - „Healthy People 2020“. Šiuose koncepciniuose dokumentuose pateikiamos sveikatos stiprinimo sritys ir ligų prevencijos tikslai, kuriuos galima būtų pasiekti iki 2010 metų [71]. Amerikos mokslininkai Viktorija Babb ir Džonas Babbas, išanalizavę viziją ,,Healthy People 2010“, nustatė, jog iš užsibrėžtų 467 tikslų vaistininkai gali prisidėti prie 256 tikslų įgyvendinimo [6].
1 lentelė. Sveikatos stiprinimo temos, kurios galėtų būti plačiai nagrinėjamos visuomenės vaistinėje ( Richards R.M.E.)
Alkoholio vartojimas Galvos utėlės
Bronchinė astma Imunizacija
Širdies – kraujagyslių ligos Cholesterolio koncentracijos kraujyje kontrolė
Kontracepcija Lytinė sveikata
Cukrinis diabetas Psichinė sveikata
Piktnaudžiavimas vaistais Mityba
Skubi kontracepcija Fizinis aktyvumas
Folinės rūgšties vartojimo svarba nėštumo metu Burnos ertmės priežiūra Kenksmingų saulės spindulių poveikio žala Rūkymo nutraukimas
Sveikos gyvensenos skatinimas yra viena iš penkių pagrindinių Didžiosios Britanijos karališkosios vaistininkų draugijos ir tarptautinės vaistininkų federacijos (FIP) apibrėžtų vaistininko iniciatyvų [66]. 1 lentelėje pateikiamos sveikatinimo temos, kurios galėtų būti plačiai nagrinėjamos visuomenės vaistininkų [56]. Taigi, vaistininkas gali aktyviai dalyvauti sveikatos ugdyme tiek individualiai, tiek koordinuodamas tokias iniciatyvas, kaip rūkymo atsisakymas, didinti supratimą apie
kenksmingų saulės spindulių žalą, gerinti lytinę sveikatą, suteikti informaciją apie kontracepcijos būdus, skatinti fizinį aktyvumą, patarti sveikos mitybos klausimais, priminti jauniems tėvams apie imunizacijos kalendorių.
Sveikatos stiprinimo sritys, kuriose vaistininkas galėtų aktyviai praktikuoti, yra skirstomos į keturias kategorijas [24]:
1. Stiprinti sveikatą ir sveikatingumą (mityba, fizinis aktyvumas)
2. Ligų prevencija (rūkymo atsisakymas, imunizacija, piktnaudžiavimas vaistais) 3. Sveikatos sutrikimų identifikavimas
4. Padėti palaikyti sveikatą žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (astma, hipertenzija, diabetas, epilepsija, tuberkuliozė)
Praktinę sveikatos stiprinimo veiklą gerai vaizduoja Andrew Tannahill (1985 m.) pasiūlytas modelis [65]. Jis jungia tris susijusias veiklos sferas:
sveikatos mokymą (angl. health education);
ligų profilaktiką (angl. disease prevention);
sveikatos saugą (angl. health protection), apimančią įstatyminę ir finansinę sveikatos stiprinimo kontrolę.
3.5.1 Sveikatos mokymas ir ligų prevencija
Sveikatos stiprinimo veikla suprantama kaip galimybių kontroliuoti ir stiprinti savo sveikatą suteikimas pačiam žmogui, o sveikatos priežiūros darbuotojams atliekant tik konsultantų vaidmenį.
Pasak Richards, sveikatos mokymas yra esminė ir neatskiriama sveikatos stiprinimo dalis [56]:
1. Suteikia galimybę daryti įtaką individualioms pažiūroms ir elgsenai. Tai pasiekiama mokant plačiąją visuomenę kaip prižiūrėti kūną; kaip pasinaudoti prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis;
2. Sveikatos mokymo taikinys nėra vien tik sergantys asmenys. Sveikatos mokymas gali būti vertinamas kaip pirminė, antrinė ar tretinė sveikatos priežiūra, tai priklauso nuo to, koks yra mokymo tikslas.
Tam, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata, jie turi apie ją išmanyti. Skatinant prevenciją, sąmoningumo didinimas yra esminis veiksnys, siekiant mąstymo permainų, skatinant pacientų ir šeimų, sveikatos priežiūros specialistų komandų, įsipareigojimus ir veiklas [43]. Kai pacientas nuolatos gauna informacijos ir žinių, kaip sumažinti sveikatos rizikos veiksnius, tuomet jam galima padėti nustoti vartoti alkoholį, atsisakyti rūkymo įpročio, praktikuoti saugius lytinius santykius, sveikai
maitintis, didinti fizinį aktyvumą. Šios žinios turi būti pateiktos metodiškai ir profesionaliai, jos turi formuoti įgūdžius, nes vien tik žinojimas apie tai dar neduoda jokių rezultatų [75]. Vaistininkas galėtų prisidėti prie sveikatinimo informacijos skleidimo.
Kaip švietėjiškos veiklos pavyzdį, galima pateikti metus trukusią vaistininkų inicijuojamą rūkymo atsisakymo program. Joje pasiryžo dalyvauti 484 rūkantieji. Tiriamajai grupei buvo taikoma struktūrinė konsultavimo schema, išduodami mokomieji informaciniai lapeliai apie rūkymo žalą, tiriamieji turėjo reguliariai kas mėnesį atvykti į vaistinę konsultuotis su vaistininku. Kontrolinė grupė atsisakyti rūkymo mėgino be vaistininko intervencijos. Pasibaigus programai gauti rezultatai – 14,3 proc. tiriamosios grupės pacientų nerūkė visus dvylika mėnesių, tuo tarpu kontrolinėje grupėje rūkymo atsisakė tik 2,7 proc.[48].
Labiausiai paplitusios ir negalią sukeliančios ligos: kraujotakos sistemos ligos, vėžys, diabetas ir lėtinės kvėpavimo sistemos ligos. Dažnai šie susirgimai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl naudojimąsis ankstyvosios ligų diagnostikos procedūromis gali būti išties naudingas [65]. Geros vaistinių praktikos (GVP) nuostatuose nurodoma, kad vaistinė gali teikti gyventojams fiziologinių ir biocheminių parametrų nustatymo paslaugas. Rekomenduojama, kad šioms papildomoms paslaugoms atlikti turi būti įrengta atskira patalpa ar vieta. Vaistininkas turi suteikti išsamią informaciją apie nustatomų parametrų normų ribas. Atsižvelgdamas į rezultatus, vaistininkas turi teikti teisingą informaciją apie tiriamojo asmens sveikatos būklę ir esant reikalui, nukreipti pacientą pas gydytoją [47]. Taigi, vaistinėje teikiamų papildomų paslaugų tikslas – paskatinti pacientą susirūpinti savo sveikata, įspėti jį apie padidėjusią riziką susirgti labiausiai paplitusiomis lėtinėmis ligomis, taip pat padėti kontroliuoti jau esamas ligas. Pavyzdžiui, Kanadoje atliktame tyrime, trukusiame devynis mėnesius buvo norima įvertinti vaistininko indėlio į sveikatos stiprinimo progamas išlaidas ir naudą [11]. Pasirinktos programos uždavinys - dalyvaujant vaistininkui pagerinti kraujospūdžio matavimo kontrolę, kurios tikslas didinti gydymo efektyvumą. Kiekvieną kartą tyrimo dalyviui atvykus į vaistinę įsigyti antihipertenzinių vaistų, vaistininkas pamatuodavo jo kraujospūdį ir įvertindavo gydymo plano laikymąsi. Kontrolinės grupės dalyviai šios papildomos paslaugos negavo. Išlaidos nustatytos atsižvelgiant į tiesiogines, netiesiogines ir fiksuotas sąnaudas, bei vaistininko intervencijos sąnaudas.
Lėšų sutaupymas, atsiradęs dėl vaistininko dalyvavimo programoje, buvo vertinamas kaip nauda.
Rezultatai parodė, kad tiriamosios grupės vidutinės tiesioginės išlaidos reikšmingai sumažėjo, o kontrolinės grupės vidutinės netiesioginės išlaidos padidėjo. Apskaičiuota nauda buvo apie dešimt kartų didesnė už sąnaudas.
4. DARBO METODIKA
4.1. Tyrimo organizavimas
Prieš organizuojant tyrimą buvo analizuojama literatūra bei ankstesni moksliniai darbai sveikatos stiprinimo tema. Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatyti tyrimo tikslai, suformuluoti uždaviniai, pasirinkti tyrimo metodai. Nustatytas tyrimo imties tūris.
4.2. Tyrimo metodai
Ruošiant magistrinį darbą buvo nudojami šie tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Studijuoti ir aprašyti medicininiai, farmaciniai ir socialiniai straipsniai bei tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema.
2. Empiriniai analizės metodai. Tyrimo metu taikytas diversifikuotas analizės metodas – anketavimas. Tai duomenų rinkimo metodas, kuomet respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Tokiu būdu respondentui sudaromos sąlygos klausimyną pildyti jam patogiu metu, išsaugoti pateiktos informacijos anonimiškumą, bei išvengiama galimos interviuotojo įtakos.
4.3. Instrumetiniai tyrimo metodai
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa (1 priedas). Anketoje pateikti 25 uždarojo tipo klausimai, t.y. respondentai turėjo pasirinkti vieną ar daugiau galimų atsakymo variantų, kurie atitinka apklausiamojo nuomonę.
Prieš pradedant tyrimą atlikta anketos validacija - anketos pateiktos nedidelei žmonių grupei, norint įsitikinti, jog pateikti klausimai aiškiai suprantami. Atsižvelgiant į gautas pastabas, anketa pakoreguota.
Anketos struktūrinės dalys:
1. Įvadinė dalis. Joje respondentui paprastai ir motyvuotai paaiškinta kodėl atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija.
2. Klausimai apie vaistinę, t.y. kaip dažnai pacientas lankosi vaistinėje, kokios respondento nuomone paslaugos turėtų būti teikiamos vaistinėje, bei kaip vertina vaistininko kompetenciją konsultuoti vaistų vartojimo, pasirinkimo, sveikos gyvensenos klausimais.
3. Klausimai apie papildomas vaistinės paslaugas, t.y. kokiomis papildomomis paslaugomis tiriamasis yra naudojęsis vaistinėje, ar supranta šių paslaugų tikslą.
4. Asmeniniai klausimai apie respondentą.
4.4. Duomenų analizės metodai
Tyrimo metu gauti anketinės apklausos duomenys buvo analizuojami naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versijos programinį paketą. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.
4.4.1. Chi kvadrato (χ²) kriterijus
Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (χ²) kriterijus. Tai vienas populiariausių neparametrinių statistinių kriterijų. Neparametiniai kriterijai yra universalūs, jie nereikalauja, kad analizuojamų kintamųjų reikšmės būtų pasiskirsčiusios pagal normalųjį ar kokį kitą skirstinį. Chi kvadrato testas naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti (t.
y., ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas), dviejų kintamųjų nepriklausomumui ar vieno kintamojo homogeniškumui tikrinti. SPSS chi kvadrato kriterijus skaičiuojamas trejopai:
pagal Pirsono (Pearson) formulę, pagal tikėtinumo santykio (Likelihood Ratio) formulę ir pagal Mantelio ir Haenzelio (Linear-by-Linear) formulę [72]. Mūsų tyrimo metu chi kvadrato kriterijus skaičiuotas pagal Pirsono formulę. Iš chi kvadrato kriterijaus statistikos reikšmės ir statistikos laisvės laipsnių skaičiaus df SPSS apskaičiuoja procentų skirtumo statistinį reikšmingumą p. Tai yra tikimybė, kad mūsų imtyje stebėtas skirtumas atsirado atsitiktinai, dėl atsitiktinės statistinės imties paklaidos. Analizuojant rezultatus rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kuomet reikšmė p<0,05.
4.5. Tyrimo imties nustatymas
Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tyrimų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Tiriamosios grupės dydis priklauso nuo tyrimo tikslo ir tiriamos populiacijos savybių. Tyrimo imties dydžiui nustatyti dažnai taikoma formulė:
n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje
z - koeficientas, surandamas iš vadijamųjų Stjudento pasiskirstymo lentelių, pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norima gauti. Mūsų atveju patikimumas 95 proc. (p<0,05), tai z=1,96.
s - imties vidutinis kvadratinis nuokrypis
∆ - leistinas netikslumas
Tačiau dažniausiai ir paprasčiausiai tyrimo imties tūris nustatomas vadovaujantis lentelėmis, kurios sudarytos su 5 proc. paklaida (1 lentelė). Tokiose lentelėse nurodomas reikiamas reprezentatyvios imties atvejų skaičius [29]. Kadangi mūsų tyrimo atveju generalinės aibės visuma (t.y. vaistinių lankytojai) yra didesnė kaip 5000 atvejų, , pasirinktas imties tūris – 360.
3 lentelė. Imties tūrio nustatymas pagal paklaidos dydį, kuomet generalinė aibė daugiau kaip 5000 (K. Kardelis, 2007)
Imties tūris, esant
generalinei aibei >5000 25 45 100 123 156 204 360 625…
Paklaidos dydis (%), esant
atitinkamam imties tūriui 20 15 10 9 8 7 5 .
4.5 Tiriamųjų atranka ir tyrimo kontingentas
Tyrimas buvo atliekamas skirtingose Lietuvos vietovėse nuo 2011 metų birželio iki 2012 metų sausio mėnesio. Iš viso tyrimo metu buvo apklausti 360 respondentų. Norint, kad apklausos rezultatai būtų patikimi, respondentais pasirinkti ne sveikatos priežiūros specialistai, t. y. atmesti medikų pateikti klausimynų duomenys. To pasekoje tyrimo imtis sumažėjo iki 355.
Apklausos buvo vykdytos Lietuvos miestų, miestelių ir kaimo vaistinėse. Respondentų skaičius pasiskirstė tokia tvarka: 212 (59,7 proc.) respondentų gyvena mieste (rajono centre), 69 respondentai miestelyje (19,4 proc.) ir 74 (20,8 proc.) kaime.
1 pav. Respondentų skaičius regionuose, proc.
Tyrime dalyvavo 249 (70,1 proc.) moterys ir 106 (29,9 proc.) vyrai. Tiriamųjų pasiskirtymas pagal lytį pavaizduotas 2 paveiksle.
2 pav. Respondentų lytis, proc.
Jauniausiam apklausos dalyviui 18 metų, vyriausiam 78 metai. Respondentai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 17 – 44 metai, 45 – 64 metai, 65 metai ir daugiau ( 3 pav.).
3pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, proc.
1 lentelė. Tyrimo kontingento sociodemografinės charakteristikos
Analizuojami pacientų požymiai N %
Lytis Vyrai 106 29,9
Moterys 249 70,1
Gyvenamoji vieta Miestas (rajono centras) 212 59,7
Miestelis 69 19,4
Kaimas 74 20,8
Šeimyninė padėtis Vienas/-a 59 16,6
Su partneriu 50 14,1
Su šeima 234 65,9
Su draugais 12 3,4
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 10 2,8
Vidurinis 85 23,9
Profesinė technikos mokykla 75 21,1
Aukštasis neuniversitetinis 97 27,3
Aukštasis universitetinis 88 24,8
Pajamos 1 šeimos nariui
<400 Lt 30 8,5
400-800 Lt 136 38,3
800-1200 Lt 92 25,9
>1200 Lt 97 27,3
5. REZULTATAI
5.1. Lankymosi vaistinėje ypatumai
Apklausos rezultatai atskleidė, jog respondentai, kurie vaistinėje lankosi kelis kartus per mėsnesį, visuomet užsuka į tą pačią vaistinę, tuo tarpu labai retai besilankantys dažniausiai nėra linkę
“prisirišti” prie kurios nors vienos vaistinės (2 lentelė). Tą patvirtina ir patikimi statistiniai duomenys (χ² = 53,8, df = 4, p<0,05).
2 lentelė. Pacientų lankymasis vaistinėje
Lankymosi vaistinėje dažnis
Ar visuomet užsuka į tą pačią vaistinę Taip
(%)
Dažnai (%)
Ne (%)
Labai retai 17,7 19,5 55,7
Vieną kartą per mėnesį 36,7 46,1 24,6
Kelis kartus per mėnesį 45,6 34,4 19,7
3 lentelė. Lankymosi dažnio toje pačioje vaistinėje įtaka vaistinės pasirinkimo kriterijams.
Vaistinės pasirinkimo kriterijai
Ar visuomet užsuka į tą pačią vaistinę Taip
(%)
Dažnai (%)
Ne (%)
Vieta 21,3 69,5 76,2
Kaina 46,8 48,1 30,3
Akcijos 43,0 54,5 47,5
Vaistininko konsultacija 68,4 61,7 49,2
Kita 17,7 18,8 20,5
Visuomet į tą pačią vaistinę užsukantiems pacientams pagrindinis vaistinės pasirinkimo kriterijus yra vaistininko konsultacija. Antros svarbos kriterijus renkantis vaistinę lojalumu pasižymintiems pacientams yra kaina.
4 pav. Dažniausiai pacientų perkamos prekės, proc.
5 pav. Kam perkamos prekė, proc.
Dauguma respondentų (68,7 proc.) nurodė, jog dažniausiai vaistinėje perka nereceptinius vaistus (5 pav.). Šiuos vaistus įsigyja sau 80,8 proc. tyrimo dalyvių.
6 pav. Atsakingi už namų vaistinėlę, proc.
Namuose už vaistų laikymą ir tvarkymą atsakingos moterys – pagal lytį jos sudaro 82,2 proc.
visų atsakingų už namų vaistinėlę. Atlikus t testą, nustatytas reikšmingas statistinis skirtumas (p<0,001).
5.2. Vaistinėje teikiamos paslaugos
4 lentelė. Pacientų nuomonė, kokios paslaugos turi būti teikiamos vaistinėje
Paslaugos %
Vaistų pardavimas 92,1
Konsultacija dėl vaistų vartojimo 81,7
Maisto papildų pardavimas 67,0
Medicinos pagalbos priemonių pardavimas 53,0
Papildomų procedūrų atlikimas (pvz.: AKS matavimas) 43,9
Ortopedinių prekių pardavimas 36,9
Konsultacija atsisakant žalingų įpročių 27,9
Sveikos gyvensenos mokymai 27,6
Tyrimo dalyvių buvo klausiama, kokios jų nuomone paslaugos turi būti teikiamos visuomenės vaistinėje. Dauguma apklausos dalyvių vaistinę mato kaip vaistų pardavimo vietą (92,1 proc.), kurioje
turi būti konsultuojama vaistų vartojimo klausimais (81,7 proc.). Trečdalis dalyvių nurodė, kad vaistinėje turi būti organizuojami sveikos gyvensenos mokymai, teikiamos konsultacijos atsisakant žalingų įpročių.
5.3. Vaistininko kompetencija
7 pav. Pacientų nuomonė (1) apie vaistininką, kaip ekspertą, proc.
8 pav. Pacientų nuomonė (2) apie vaistininką kaip ekspertą, proc.
9 pav. Pacientų nuomonė (3 )apie vaistininką, kaip ekspertą, proc.
Apklausos dalyviai balais vertino vaistininko kompetenciją patarti vaistų vartojimo, vaistų pasirinkimo bei sveikos gyvensenos klausimais. 63,1 proc. respondentų visiškai sutinka su teiginiu, jog vaistininkas yra ekspertas, gebantis konsultuoti vaistų vartojimo klausimais. Keik mažiau tiriamųjų – 53 proc., vaistininką laiko kompetentingu patarėju vaistų pasirinkimo klausimais. Du trečdaliai (59,5 proc.) pacientų “visiškai sutinka“ ir „sutinka“, kad vaistininkas gali būti laikomas ekspertu, gebantis konsultuoti sveikos gyvensenos tema.
10 pav. Vaistininkų kompetencijos konsultuoti įvairiais klausimais, palyginimas proc.
5 lentelė. Pasitikėjimas vaistininku, kaip ekspertu sveikos gyvensenos klausimais pagal socialinius ir demografinius veiksnius, proc.
Socialiniai ir demografiniai veiksniai Pasitiki vaistininku, kaip patarėju sveikos gyvensenos klausimais (%)
Lytis Vyras 55,7
Moteris 61
(χ² = 8,117, df = 1, p<0,05)
Amžius metais 17 – 44 55,6
45 – 64 64,7
>65 63,4
(χ² = 3,426, df = 2, p>0,05) Gyvenamoji
vieta
Miestas 55,7
Miestelis 60,9
Kaimas 68,9
(χ² = 4,355, df = 2, p>0,05)
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 40,0
Vidurinis 63,5
Profesinė technikos mokykla 64,0
Aukštasis (kolegija) 57,7
Aukštasis universitetinis 55,7
(χ² = 7,566, df = 4, p>0,05)
5 lentelėje matyti, jog moterys labiau nei vyrai pasitiki vaistininko geba patarti sveikos gyvensenos klausimais. Tai patvirtina patikimi statistiniai duomenys.
Taip pat lentelės duomenys rodo, jog kaimo vietovėse gyvenantys apklausos dalyviai šiuo klausimu vaistininku tiki labiau nei miesto gyventojai. Tačiau atlikus statistinę duomenų analizę nustatyta, jog amžius, gyvenamoji vieta bei išsilavinimas neturi didelės reikšmės pacientų nuomonei, jog vaistininkas yra ekspertas, galintis teikti sveikatinimo informaciją.
6 lentelė. Pasitikinčių vaistininku, kaip patarėju sveikos gyvensenos klausimais palyginimas pagal lankymosi vaistinėje ypatumus, proc.
Lankymasis vaistinėje Pasitiki vaistininku, kaip patarėju sveikos gyvensenos klausimais (%) Lankymosi
vaistinėje dažnis
Labai retai 56,3
Vieną kartą per mėnesį 58,5
Kelis kartus per mėnesį 63,7
(χ² = 11,957, df = 2, p>0,05) Ar visuomet užsuka
į tą pačią vaistinę
Taip 79,7
Dažnai 56,5
Ne 50,0
(χ² = 18,788, df = 2, p<0,05)
Vaistininku, kaip ekspertu gebančiu konsultuoti sveikatinimo klausimais labiausiai tiki visuomet į tą pačią vaistinę užsukantys pacientai. Tai patvirtina patikimi statistiniai kriterijai.
5.4. Vaistinė, kaip sveikatinimo informacijos vieta
11 pav. Pacientai, kurie yra gavę sveikos gyvensenos patarimų vaistinėje, proc.
12 pav. Pacientai, kurie pageidauja gauti sveikos gyvensenos patarimų vaistinėje, proc.
Kaip matyti iš pateiktų paveikslų, trečdalis vaistinės pacientų teigia, jog vaistinėje yra gavę sveikos gyvensenos patarimų (p<0,05). Dar daugiau tiriamųjų - 60,3 procentai - pageidauja vaistinėje gauti sveikatinimo informacijos (p<0,05).
7 lentelė. Norinčių vaistinėje gauti sveikatinimo informacijos palyginimas pagal socialinius ir demografinius veiksnius, proc.
Socialiniai ir demografiniai veiksniai Norintys vaistinėje gauti sveikos gyvensenos patarimų (%)
Lytis Vyras 51,9
Moteris 63,9
(χ² = 4,448, df = 1, p<0,05)
Amžius metais 17 – 44 57,1
45 – 64 61,2
>65 73,2
(χ² = 3,739, df = 2, p>0,05) Gyvenamoji
vieta
Miestas 60,4
Miestelis 59,4
Kaimas 60,8
(χ² = 0,031, df = 2, p>0,05)
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 60,0
Vidurinis 64,7
Profesinė technikos mokykla 56,0
Aukštasis (kolegija) 59,8
Aukštasis universitetinis 60,2
(χ² = 1,279, df = 4, p>0,05)
Lyginant pageidaujančius vaistinėje gauti sveikatinimo informacijos pagal sociodemografinius veiksnius statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tik tarp vyrų ir moterų populiacijų (χ² = 4,448, df = 1, p<0,05). Tai pat lentelėje matyti, kad tokios informacijos vaistinėje labiausiai pageidauja vyresni kaip 65 metų respondentai, jaunesnio amžiaus vaistinės lankytojai sveikatos patarimų vaistinėje pageidauja mažiau. Tačiau statistinė duomenų analizė parodė, jog pageidaujantiems sveikatos patarimų vaistinėje amžius, taip pat gyvenamoji vieta ir išsilavinimas didelės reikšmės neturi (p>0,05).
8 lentelė. Norinčiųjų vaistinėje gauti sveikatinimo informacijos palyginimas pagal lankymosi vaistinėje ypatumus, proc.
Lankymasis vaistinėje Norintys vaistinėje gauti sveikos gyvensenos patarimų (%) Lankymosi
vaistinėje dažnis
Labai retai 48,2
Vieną kartą per mėnesį 63,8
Kelis kartus per mėnesį 68,1
(10,417, df = 2, p<0,05) Ar visuomet užsuka
į tą pačią vaistinę
Taip 68,4
Dažnai 63,0
Ne 51,6
(6,427, df = 2, p<0,05)
Tie pacientai, kurie vaistinėje lankosi kelis kartus per mėnesį, taip pat dažniausiai besilankantys toje pačioje vaistinėje labiausiai pageidauja gauti sveikatinimo patarimų. Tą patvirtina patikimi statistiniai duomenys.
5.5. Papildomos paslaugos
Anketinėje apklausoje tiriamieji turėjo pažymėti, kokiomis papildomomis paslaugomis yra naudojęsi aplamai, t.y. nepriklausomai kokioje vietoje - gydymo įstaigoje, vaistinėje, ar kitur.
Paaiškėjo, jog iš nurodytų fiziologinių ir biocheminių parametrų matavimų pacientai daugiausiai yra naudojęsi AKS matavimu, ūgio, svorio nustatymu. Mažiausia respondentų dalis yra matavęsi akispūdį.
9 lentelė. PP naudojimosi dažnumas
Papildomos paslaugos Naudojosi
(%)
AKS matavimas 59,4
Ūgio, svorio matavimas
42,8 Gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas
20,8 Cholesterolio koncentracijos nustatymas kraujyje
20,8 Kaulų tankio matavimas
11,3 Kūno masės riebalų procentinis nustatymas
10,4 Akispūdžio matavimas
9,9
13 pav. PP, kuriomis pacientai yra naudojęsi vaistinėje ir kuriomis norėtų naudotis vaistinėje, palyginimas, proc.
Taip pat tyrimo dalyvių buvo prašoma nurodyti, kokiomis PP yra naudojęsi vaistinėje, ir kuriomis norėtų naudotis vaistinėje. Labiausiai populiari vaistinėje atliekama PP – AKS matavimas, antroje vietoje – kaulų mineralinio tankio nustatymas. Tuo tarpu beveik puse tyrimo dalyvių norėtų pasinaudoti galimybe vaistinėje pasimatuoti chlesterolio koncentraciją, šiek tiek mažiau respondentų vaistinėje noretų sužinoti savo gliukozės koncentraciją kraujyje bei pasimatuoti kaulų tankį. Rezultatų palyginimas pateiktas 13 paveiksle.
14 pav. Kokia dalis apklaustųjų, kurie yra naudojęsi nurodytais matavimais, šiomis paslaugomis pasinaudojo vaistinėje, proc.
Net 95 proc. respondentų, kurie yra naudojęsi kaulų mineralinio tankio nustatymo paslauga, apie savo kaulų lūžių riziką sužinojo vaistinėje. Beveik pusė AKS matavimo, gliukozės koncentracijos matavimais besinaudojusių apklausos dalyvių šiomis paslaugomis naudojosi vaistinėje.
15 pav. Pacientų, kurie PP naudojosi vaistinėje, palyginimas pagal lytį, proc.
Moterys dažniau nei vyrai vaistinėje matavosi AKS, ūgį, svorį, taip pat daugiau moterų dalyvavo kaulų tankio nustatymuose. Tuo tarpu daugiau vyrų nei moterų vaistinėje pasinaudojo gliukozės ir cholesterolio koncentracijų kraujyje nustatymo paslaugomis.
16 pav. Vyrų ir moterų santykinis palyginimas pagal PP naudojimąsi vaistinėje, proc.
Lyginant papildomų paslaugų naudojimąsi vaistinėje pagal lytį, matyti panašūs skaičiai tiek tarp visų tyrime dalyvavusių vyrų, tiek tarp moterų – 69,9 proc. ir 69,7 proc. (16 pav.). Reikšmingo skirtumo nebuvimą patvirtina patikimi t testo statistiniai duomenys (p>0,05).
5.6. Tikslas ir nauda
17 pav. Pacientų žinios apie PP matavimų tikslą, proc.
10 lentelė. Pacientams pateiktų teiginių apie PP vaistinėje vertinimas Vertinimas
Teiginys apie PP
Visiškai nesutinku
(%)
Nesutinku (%)
Neturiu nuomonės
(%)
Sutinku (%)
Visiškai sutinku
(%) Padeda kontroliuoti savo
ligą 5,4 4,8 20,3 38,6 31,0
Įspėja apie gresiančią
ligą 4,2 5,9 17,5 37,7 34,6
Vaistinėje atlikti tyrimai
nėra tikslūs 8,7 17,7 47,0 14,9 11,5
PP turi būti atliekamos
tik ligoninėse 11,5 19,7 38,6 10,4 19,2
69,6 proc. respondentų mano, jog vaistinėje atliekami matavimai padeda kontroliuoti savo ligą. Su šiuo teiginiu visiškai nesutinka 5,4 proc. tiriamųjų. Panašus repondentų skaičius teigia sutinkantys, kad šių matavimų tikslas yra išankstinė ligų diagnostika. Dauguma tiriamųjų nurodė neturintys nuomonės dėl vaistinėje atliekamų tyrimų tikslumo. Teiginį, jog papildomos procedūros turi būti atliekamos tik ligoninėse, respondentai vertino įvairiai – 137 (38,6 proc.) pacientai nurodė neturintys nuomonės apie tai, 72 (19,7 proc.) – nesutinka su teiginiu, 68 (19,2 proc.) – visiškai sutinka.
18 pav. Kaip vaistinės lankytojai, sergantys nurodytomis ligomis ir nesergantys jomis, vertina PP, proc.
Lėtinėmis ligomis sergantys tyrimo dalyviai mano, jog vaistinėje atliekamos PP padeda kontroliuoti savo ligą. Nesergantys nurodytomis ligomis respondentai taip pat mano, jog šios paslaugos gali būti priemonė, padedanti reguliuoti ligos eigą (18 pav.).
11 lentelė. Pacientų veiksmai, kai matavimų rodmenys neatitinka normų, proc.
Veiksmai %
Vyksta pas savo šeimos gydytoją 55,8
Kreipiasi patarimo į vaistininką 25,4
Užsiima savigyda 9,6
Nieko nedaro 9,2
Iš viso 100
Dauguma tyrimo dalyvių nurodė, jog jei jų fiziologinių ar biocheminių matavimų rezultatai neatitinka normų, tuomet jie vyksta konsultuotis pas savo šeimos gydytoją (p<0,05). Paaiškėjo, jog dalis apklausos dalyvių tokiu atveju užsiima savigyda ar nekreipia dėmesio į nustatytus normų neatitikimus, t.y. nesiima jokių veiksmų.
12 lentelė. Pacientų veiksmai kai matavimų rodmenys neatitinka normų pagal sociodemografinius veiksnius, proc.
Socialiniai ir demografiniai veiksniai
Kreipiasi patarimo į vaistininką
(%)
Vyksta pas savo šeimos
gydytoją (%)
Užsiima savigyda
(%)
Nieko nedaro
(%)
Lytis Vyras 27,4 50,0 8,5 14,2
Moteris 32,2 58,2 10,0 7,2
(χ² = 5,162, df = 2, p>0,05) Amžius
metais
17 – 44 24,2 55,6 11,1 9,1
45 – 64 25,0 56,0 9,5 9,5
>65 31,7 56,1 2,4 9,8
(χ² = 3,450, df = 2, p>0,05) Gyvenamoji
vieta
Miestas 26,4 56,6 8,0 9,0
Miestelis 21,7 50,7 14,5 13,0
Kaimas 25,7 58,1 9,5 6,8
(χ² = 4,727, df = 2, p>0,05)
Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 40,0 50,0 10,0 0
Vidurinis 35,3 38,8 14,1 11,8
Profesinė technikos mokykla 30,7 49,3 6,7 13,3
Aukštasis (kolegija) 16,5 70,1 6,2 7,2
Aukštasis universitetinis 19,3 62,5 11,4 6,8
(χ² = 26,33, df = 4, p<0,05)
Kaip matyti iš lentelėje pateiktų rezultatų, moterys dažniau nei vyrai tokiu atveju renkasi gydytojo konsultaciją. Vyrai du kartus dažniau nei moterys nesiima jokių veiksmų. Tačiau statistinis reikšmingumas vertinant respondentų veiksmus pagal lytį nenustatytas (p>0,05).
Lyginant pagal amžiaus grupes, į gydytojus dažniausiai tokiu atveju kreipiasi vyresni kaip 65 metų pacientai. Lentelėje matyti, jog jie mažiausiai linkę užsiimti savigyda. Tačiau statistinis skirtumas nenustatytas (p>0,05).
Tiriant gyvenamosios vietos įtaką pacientų veiksmams, taipogi nenustatytas statistinis skirtumas (p>0,05). Rezultatai rodo, jog pas šeimos gydytojus išsamesniems tyrimams dažniausiai kreipiasi kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu gyvenantys mieste renkasi mažiau laiko reikalaujančią vaistininko konsultaciją.
Respondentų veiksmai nustačius matavimų normų neatitikimus reikšmingai priklauso nuo išsilavinimo (p<0,05). Aukštesnį išsilavinimą turintys pacientai labiau linkę rūpintis savo sveikata ir kreiptis detaliems tyrimams į gydymo įstaigas. Žemesnio išsilavinimo tiriamieji dažniau nei kiti užsiima savigyda arba nesiima jokių veiksmų.
19 pav. Papildomos paslaugos, kurių pacientai pageidautų vaistinėje, jei būtų galimybė jas atlikti, proc.
Pusė (52,1 proc.) apklausoje dalyvavusiųjų norėtų, jog vaistinėje būtų atliekama erkių šalinimo procedūra. Kiek mažesnis respondentų skaičius (38,3 proc.) pageidauja vaistinėje karpų šalinimo procedūros. Mažiausio susidomėjimo vaistinėje sulauktų asmeninio vaistininko skambučio paslauga, kuria vaistinės pacientams būtų primenama dėl vaistų vartojimo.
13 lentelė. PP pageidavimas vaistinėje pagal amžiaus grupes Amžiaus grupės
Papildoma paslauga
17 - 44 (%)
45 – 64 (%)
>65 (%)
Statistiniai kriterijai
Asmeninis vaistininko
"skambutis-priminimas" dėl vaistų vartojimo
24,2 25,9 41,5
χ² = 5,211, df = 2, p>0,05
Karpų šalinimo procedūra
43,9 32,8 26,8 χ² = 6,454, df = 2, p<0,05 Erkių ištraukimas
57,6 48,3 36,6 χ² = 7,013, df = 2, p<0,05 Skiepai
34,3 29,3 9,8 χ² = 9,289, df = 2, p<0,05 Svorio mažinimo programos
38,9 37,9 24,4 χ² = 3,145, df = 2, p>0,05 Programos kaip mesti rūkyti
36,9 28,4 17,1 χ² = 7,043, df = 2, p<0,05 Vėžio profilaktinės programos
35,4 35,3 36,6 χ² = 0,024, df = 2, p>0,05
Respondentus, priklausančius 17 – 44 m. amžiaus grupei, labiausiai domina erkių ištraukimo (57,6 proc.) ir karpų šalinimo (43,9 proc.) procedūros, trečioje vietoje – svorio mažinimo programos (38,9 proc.). 45 – 65 metų apklausos dalyviai labiausiai vaistinėje pageidauja erkių ištraukimo procedūros (48,3 proc.) bei svorio mažinimo (37,9 proc.) programų. Asmeninis vaistininko skambutis dėl vaistų vartojimo didžiausio susidomėjimo sulaukė 65 metų ir vyresnio amžiaus vaistinės lankytojų grupėje – 41,5 proc. Šios amžiaus grupės pacientus mažiausiai domino skiepijimosi galimybė vaistinėje 3,8 proc.
Duomenų nepateikė, t.y. vaistinėje nenorėtų nei vienos iš pasiūlytų papildomų paslaugų 10 tyrimo dalyvių.
20 pav. PP pageidavimas vaistinėje pagal lytį, proc.
Gautus duomenis palyginus pagal lytį, paaiškėjo, jog daugiau vyrų nei moterų pageidautų karpų šalinimo procedūros, asmeninio vaistininko skambučio dėl vaistų vartojimo priminimo bei skiepijimosi galimybės vaistinėje. Duomenis patikrinus t testu paaiškėjo, kad statistinis skirtumas tarp populiacijų nėra reikšmingas (p>0,05).
14 lentelė. Rūkančiųjų ir nerūkančiųjų nuomonė apie programas kaip mesti rūkyti vaistinėje
Respondentai Nori vaistinėje programos kaip
mesti rūkyti (%)
Rūkantys 39,7
Nerūkantys 28,3
Neberūkantys 39,4
Iš viso: 31,8
Apklausos metu paaiškėjo, kad tarp norinčių vaistinėje gauti konsultacijas kaip mesti rūkyti didžiąją respondentų dalį sudaro rūkantys. Nerūkantiems pacientams tokios programos nėra aktualios.
15 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių pacientų nuomonė apie svorio mažinimo programas vaistinėje
Respondentų fizinis aktyvymas Nori vaistinėje svorio mažinimo programos (%)
Sportuoja kasdien 34,5
Sportuoja bent kartą per savaitę 43,9
Nesportuoja 32,5
Iš viso: 36,9
Svorio mažinimo programos vaistinėje pageidautų 36,9 proc. tiriamųjų. Lyginant pagal respondentų fizinį aktyvumą svorio mažinimo plano sudarymo vaistinėje norėtų sportuojantys bent kartą per savaitę.
21 pav. Pacientams priimtina kaina už pasiūlytas paslaugas vaistinėje, proc.
Apklausos dalyviai sutinka mokėti už pasiūlytas paslaugas. Nemokamų paslaugų norėtų 16,6 proc. tiriamųjų. Tą patvirtina patikimi statistiniai atlikto t testo duomenys (p< 0,05).
Daugumai pacientų priimtiniausia kaina būtų nuo 5 iki 10 Lt.
.
