1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Medicinos fakultetas
Ekstremaliosios medicinos katedra
DEIMANTĖ BAJORIŪNAITĖ
VISUOMENĖS POŽIŪRIS Į PRADINĮ GAIVINIMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Mokslinis vadovas: Prof. dr. Dinas Vaitkaitis
2
TURINYS
Santrauka ... 3
Abstract ... 4
Interesų konfliktas ... 5
Etikos komiteto leidimas ... 5
Santrumpos ... 6
Sąvokos ... 6
Įvadas ... 7
1. Literatūros apžvalga ... 8
1.1. Staigaus širdies sustojimo epidemiologija ... 8
1.2. Staigios mirties priežastys ir simptomai ... 8
1.3. Pradinio gaivinimo rekomendacijos ... 9
1.4. Pradinio gaivinimo nauda ... 10
1.5. Priemonės skatinančios PG atlikimą ... 11
2. Tyrimo metodika ir metodai ... 13
3. Rezultatai ir jų aptarimas ... 14
3.1. Subjektyvaus pasiruošimo gaivinti vertinimas ... 14
3.2. Kliūčių PG atlikimui kokybinis įvertinimas ... 19
Išvados ... 20
Praktinės rekomendacijos ... 21
Literatūros sąrašas ... 22
3
SANTRAUKA
Deimantė Bajoriūnaitė „ Visuomenės požiūris į pradinį gaivinimą“
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės nuomonę apie pradinį gaivinimą remiantis internetinės apklausos duomenimis
Darbo uždaviniai: Remiantis internetinės apklausos duomenimis Ištirti ir įvertinti subjektyvų visuomenės pasirengimą atlikti pradinį gaivinimą, išanalizuoti pagrindines kliūtis pradinio gaivinimo atlikimui, pateikti visuomenės nuomonę apie pradinį gaivinimą.
Metodai. 2021 02 15 – 2021 04 14 atliktas momentinis kiekybinis tyrimas ištirti dalies Lietuvos visuomenės nuomonę apie pradinį gaivinimą. Tyrimui panaudota anketa sudaryta iš 19 atviro, pusiau uždaro ir uždaro klausimų. Atvirų klausimų atsakymai nagrinėti juos suskirstant į kategorijas pagal temas. Duomenims apdoroti buvo panaudota SPSS 27.0 programinė įranga. Duomenims pateikti panaudotos Microsoft Office programinės įrangos paketo Word ir Excel programos.
Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 164 dalyviai iš jų 115 moterų (70,1%) ir 49 vyrai (29,9%). Jauniausias respondentas buvo 18 metų, vyriausias – 64 metų, amžiaus mediana 25 metai, standartinis nuokrypis – 8,78.
Rezultatai. Daugiausia pradinio gaivinimo mokomasi darbe. Dažniausiai įvardinami mokymų trūkumai yra nepakankamas praktikos kiekis, per retas ir atmestinas mokymų rengimas. Vyrai yra labiau linkę gaivinti viešoje vietoje nei moterys. Gaivinimo mokymuose dalyvavę asmenys jaustų statistiškai reikšmingai mažiau nerimo gaivindami viešoje vietoje nei nedalyvavę . Tikimybė, jog bus pradėtas gaivinimas ~ 35.8%, ji yra didesnė vyresnio amžiaus asmenims ir mažesnė – vaikams iki 16m. Pagrindinės nerimo susijusio su PG didinimo priežastys yra baimė pakenkti gaivinam žmogui, jo mirties baimė, pagalbos teikėjo patiriamas stresas ir psichologinis šokas bei nepasitikėjimas savimi dėl netinkamo gaivinimo atlikimo, kuris yra susijęs su praktikos ir žinių trūkumu.
4
ABSTRACT
Deimantė Bajoriūnaitė „Public perception towards bystander cardiopulmonary resuscitation“. Aim: To evaluate public opinion about cardiopulmonary resuscitation using online questionnaires results.
Objectives: Using online questionnaires results to analyse and evaluate people subjective preparedness to perform cardiopulmonary resuscitation, to analyse main concerns about cardiopulmonary resuscitation and present public perception towards bystander cardiopulmonary resuscitation.
Methods. 2021 02 15 – 2021 04 14 online survey was conducted with aim to collect data about perception towards cardiopulmonary resuscitation. There was a total of 19 questions (single choice, open-ended and short answer). Open-ended responses were analyzed qualitatively by categorizing responses into themes. All statistical analysis was conducted using SPSS 27.0 software. All data was presented using Microsoft Office Word and Excel software.
Participants. 164 people participated in the survey, out of which 115 (70,1%) were women, and 49(29,9%) were men. Youngest participant was 18 years-old, oldest – 64 years-old, age median is 25 years, standard deviation – 8,78.
Results. Most commonly CPR training is received at work. Main flaws of training is lack of practical engagement, rare and negligent organisation of training. Men are more likely to perform CPR in public setting than women. Those who have received prior training feel more confident performing CPR in public setting than those without prior training. Likelihood, of bystander CPR performance is ~ 35.8%, it is higher for older people, and lesser for minors. Main fears and concerns about performing CPR were fear to cause injuries, fear of person dying, experiencing high stress and shock, lack of confidence in CPR skill, which is due to lack of knowledge and practise.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nėra.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
SANTRUMPOS
PG – pradinis gaivinimas
GMP – greitoji medicinos pagalba t.y. – tai yra
kt. - kita
IF – išmetimo frakcija
Lls – laisvės laipsnių skaičius
SĄVOKOS
Agoninis kvėpavimas – pavieniai, nereguliarūs kvėpčiojimai
Aterosklerozė - lėtinė arterijų sienelės liga, kurios metu vidiniame sienelės sluoksnyje susidaro aterosklerozinės plokštelės ir siaurina arterijos spindį
Defibriliacija - gydymo metodas– širdies skilvelių arba prieširdžių virpėjimo šalinimas, kai širdis paveikiama vienkarčiu trumpu elektros impulsu
Ektopinis nėštumas – nėštumas, kuris vystosi ne gimdoje Geriatrinis – vyresnis nei 60 metų
Hipoksija – deguonies stygius
Intrakranijinis kraujavimas – kraujavimas į kaukolės ertmę
Išmetimo frakcija – kraujo dalis, kurią širdis išstumia iš kairiojo skilvelio su kiekvienu susitraukimu
Įvykio liudininkas - asmuo, kuris suteikia reikalingą pagalbą ir nėra organizuotos medicininės komandos dalis
Kardiovaskulinis – širdies ir kraujagyslių sistemos Palpitacijos – stiprus ar pagreitintas širdies plakimas
Staigi mirtis – tai mirtis dėl kardiovaskulinės sistemos sutrikimo įvykusio per 1 valandą nuo simptomų pradžios arba mirtis be liudininko, kai prieš 24 valandas asmuo stebėtas sveikas
7
ĮVADAS
Pradinis gaivinimas (PG) – tai pirmieji veiksmai apimantys krūtinės paspaudimus ir (ar) dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus), kurie atitolina asmens mirtį ir palaiko kraujotaką bei kvėpavimą ištikus staigiai mirčiai [1]. Staigus širdies sustojimas ne sveikatos priežiūros įstaigoje pasaulyje lemia 15-20 % visų mirties atvejų [2]. Europoje, dėl staigios mirties kiekvienais metais greitoji medicinos pagalba (GMP) suteikia pagalbą vidutiniškai 275 000 asmenų, iš kurių išgyvena tik 29 000 [3]. Pacientų išgyvenamumą bei vėlyvąsias neurologines išeitis padvigubina PG atlikimas iki GMP atvykimo. Keli anksčiau Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad tik mažiau nei trečdalių atvejų pacientams PG inicijavo įvykio liudininkas [4]. Šio rodiklio didinimas yra lengviausiai modifikuojamas veiksnys norint pagerinti staigų širdies sustojimą patyrusių asmenų išgyvenamumą [5]. Tam svarbu tinkamas ir nuolatinis žmonių ruošimas – t.y. visi pirmosios pagalbos mokymai, jų kokybė, informacija apie tai kada ir kaip galima padėti viešoje erdvėje [4]. Šiuo atveju įvykio liudininkas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris suteikia reikalingą pagalbą ir nėra organizuotos medicininės komandos dalis [6]. Nedaug studijų gilinasi į priežastis dėl ko staigios mirties atvejo liudininkai susilaiko nuo PG atlikimo. Priežastys dėl kurių susilaikoma nuo PG atlikimo išskiriamos į nuo liudininko priklausomas: žinių trūkumas, socioekonominiai faktoriai, kultūriniai įsitikinimai ir į paciento priklausomas: amžius, lytis [4].
Siekiant išsiaiškinti visuomenės subjektyvų pasirengimą atlikti PG, gaivinimo tikimybę viešoje ir namų aplinkoje, bei 4 situacijose atlikta dalies Lietuvos gyventojų apklausa, išnagrinėti rezultatai ir palyginti su kitais panašaus tipo tyrimais. Apklausa taip pat padės išsiaiškinti nerimą keliančius veiksnius ir kliūtis susijusias su gaivinimu.
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės nuomonę apie pradinį gaivinimą remiantis internetinės apklausos duomenimis
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti subjektyvų visuomenės pasirengimą atlikti pradinį gaivinimą socialinės medijos naudotojų tarpe
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Staigaus širdies sustojimo epidemiologija
Staigus širdies sustojimas – tai staigus širdies veiklos nutrūkimas, dėl kurio žmogus netenka sąmonės, sutrinka kvėpavimas ir sustoja kraujotaka [7]. Dauguma tyrėjų staigų širdies sustojimą laiko tai mirtis dėl kardiovaskulinės sistemos sutrikimo įvykusio per 1 valandą nuo simptomų pradžios arba mirtis be liudininko, kai prieš 24 valandas asmuo stebėtas sveikas [8].
Staigių širdies sustojimų ne sveikatos priežiūros įstaigose Europoje ištinka maždaug 86,4/100 000 žmonių per metus, tai yra daug didesnis skaičius lyginant su Azija (52,5/100 000 gyventojų per metus), bet mažesnis nei Šiaurės Amerikos (98,1/100 000 gyventojų per metus) ar Australijos (111,9/100 000 gyventojų per metus) [9]. Daugiau nei 66% staigios mirties atveju ištinka namuose, o ~20% darbo arba kitoje viešoje vietoje [10].
Didžioji dalis staigių mirties atvejų ištinka suaugusiuosius ir su amžiumi atvejų didėja. Atvejų pasiskirstymas yra dvibangis, pirmoji banga yra tarp 0 ir 5 metų amžiaus, o antra daug didesnė tarp 75 ir 85 metų amžiaus [8]. Tik vienas procentas visų staigios mirties atvejų ištinka jaunesnius nei 35 metų žmonės ir jie dažniausiai yra siejami su įgimtomis širdies ligomis ir/arba sportu [9].
Per paskutiniuosius 50 metų staigių širdies sustojimų ne sveikatos priežiūros įstaigoje kiekis stipriai sumažėjo, dėl pagerėjusios diagnostikos, kardiovaskulinių ligų valdymo ir pirminės bei antrinės prevencijos [8]. Tačiau nepaisant medicinos progreso išgyvenamumas Europoje vidutiniškai siekia 8% ir varijuoja priklausomai nuo lyties, amžiaus, vietos ir ritmo gaivinimo pradžioje [11].
1.2.Staigios mirties priežastys ir simptomai
Staigios mirties priežastys skirstomos į dvi dideles grupes – kardiologines ir nekardiologines (1 lentelė) [12]. Dažniausiai pasitaiko kardiologinės priežastys ir tarp jų daugiausia pasireiškia ūmus koronarinis sindromas[13]. Nekardiologinės priežastys tai tokios priežastys, kurios širdies veiklą sustabdo veikdamos tiesiogiai arba netiesiogiai[12].
9 Dažniausiai prieš staigų širdies sustojimą pacientai jaučia krūtinės skausmą, sunkumą kvėpuoti, palpitacijas, silpnumą, tačiau kartais gali ir nebūti jokių įspėjančių požymių [12]. Pacientui netekus sąmonės dėl kraujotakos sutrikimo, prasideda smegenų hipoksija, kurios išraiška gali būti agoninis kvėpavimas [15]. Toks kvėpavimas neužtikrina pakankamo deguonies aprūpinimo, bet gali apsunkinti staigaus širdies sustojimo diagnozavimą ir prailginti laiką iki tinkamos pagalbos suteikimo [16].
1 lentelė. Dažniausios staigaus širdies sustojimo priežastys
Kardiologinės Nekardiologinės
Išeminė širdies liga
- Ūmus koronarinis sindromas
Neurologiniai sutrikimai: - Epilepsijos priepuolis - Insultas
- Intrakranijinis kraujavimas - Galvos trauma
Neaterosklerozinė širdies kraujagyslių patologija Trauma
Struktūrinės širdies ligos - kardiomiopatijos Masyvus kraujavimas Ritmo sutrikimai nesant struktūrinės širdies ligos:
- Ilgo QT sindromas - Brugada sindromas - WPW
- Ankstyvos repoliarizacijos sindromas
Elektrolitų sutrikimai - Hipokalemija - Hipomagnezemija
Apsinuodijimas vaistais, narkotinėmis medžiagomis
Širdies vožtuvų ligos Metaboliniai sutrikimai
Įgimtos širdies ligos Endokrininės ligos
Hipoksija
- Plaučių embolija - Kraujavimas į plaučius - Bronchų spazmas
Kitos: ektopinio nėštumo plyšimas, onkologinės ligos, skendimas
1.3.Pradinio gaivinimo rekomendacijos
Išgyvenamumui po staigaus širdies sustojimo už ligoninės ribų yra svarbūs etapai – atpažinimas, specializuotos pagalbos kvietimas, kokybiškas PG ir vėliau specializuota pagalba tiek įvykio vietoje , tiek ligoninėje. Šiame skirsnyje aptarsime pirmus tris etapus.
10 Specializuotos pagalbos kvietimas. GMP kviečiama iš karto pastebėjus nesąmoningą asmenį su sutrikusiu kvėpavimu. Jei įvykio liudininkas yra vienas rekomenduojama pirmiau iškviesti pagalbą ir tik tada pradėti PG jei žinoma kaip jį atlikti. Taip pat rekomenduojama paskambinus pagalbos numeriu įsijungti garsiakalbį, kad esant poreikiui dispečerė galėtų padėti atpažinti staigaus širdies sustojimo atvejį ir suteikti reikiamą pagalbą teikiant PG [17].
Kokybiškas PG. Amerikos širdies asociacija ir Europos Gaivinimo komisija kokybišku PG laiko tokį gaivinimą, kuris labiausiai atstoja fiziologinius žmogaus procesus ir suteikia didžiausią galimą naudą nesukeliant komplikacijų. Tai toks gaivinimas, kai krūtinės paspaudimo gylis yra tarp 4,5-6cm, dažnis 100-120 k/min, po kiekvieno paspaudimo krūtinė turi pilnai sugrįžti į pradinę poziciją. Praktikoje krūtinės paspaudimai dažnai yra pertraukiami norint patikrinti pulsą, atlikti ventiliaciją, ar atlikti defibriliaciją ir nors šios pauzės yra neišvengiamos, siekiant geresnio išgyvenamumo jos turi būti kaip įmanoma trumpesnės [18,19,20]. Pagal naujausias rekomendacijas pirmosios pagalbos teikėjas, kuris nėra gaivinimo komandos dalis neprivalo atlikti įpūtimų, tačiau esant galimybei ir mokant juos atlikti išgyvenamumas pagerėja. Pagal EuReCa TWO tyrimo duomenis 72 % atvejų kai atliekamas PG atliekami tik krūtinės paspaudimai, statistiškai įrodyta, jog krūtinės paspaudimai su įpūtimais išgyvenamumą padidina nuo 8% iki 14% (p<0,001) [21]. Paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2, įpūtimo metu turi aiškiai kilti krūtinė ir jo trukmė ~1s [19,20].
1.4.Pradinio gaivinimo nauda
J.T. Grasner ir kt. 2017 metais 28 Europos šalyse atliktas EuReCa TWO tyrimas parodė, kad PG iki GMP atvykimo yra atliekamas vidutiniškai 58% atvejų [21], šis skaičius gerokai išaugo nuo 2014 metais atlikto tyrimo, kurio metu 48% atvejų PG buvo suteikiamas iki GMP atvykimo [22]. Šiame tyrime, nebuvo išskirta kiek procentų atvejų gaivinimas buvo asistuojamas dispečerio ir kiek ne.
11 atliktas tyrimas, jis taip pat parodė, kad anksčiau pradėjus teikti pirmąją pagalbą vėlesniuose etapuose prireikia mažiau intervencijų bei vaistų [26].
Taip pat nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties pastebėta, kad kuo vėliau pradedamas PG tuo prastesnis pacientų išgyvenamumas [23]. Pacientų išgyvenamumas sumažėja 5-10% už kiekvieną minutę be PG [5]. 2017 metais Amerikoje atliktas tyrimas, kuriame išanalizuota beveik 16 tūkstančių ne sveikatos priežiūros įstaigoje ištikusių staigių širdies sustojimų pastebėjo, kad pacientai kuriems atliekamas PG įprastai yra jaunesni, yra didesniuose miestuose ir staigi mirtis juos ištinka viešose vietose, negu pacientai, kuriems PG neatliktas [5]. Įvykio liudininkui iniciavus gaivinimą greitoji pagalba yra iškviečiama greičiau nei įprastu pagalbos kvietimo atveju. Nors nei vienas tyrimas nerinko duomenų apie gaivinusių asmenų pasirengimą suteikti pagalbą, manoma kad tie kurie greičiau iškviečia pagalbą ir pradeda gaivinti yra praėję gaivinimo mokymus ir dėl to ne tik greičiau sureaguoja į situaciją, bet ir kokybiškiau gaivina. Taip pat pastebėta, kad viešoje vietoje ištikus staigiam širdies sustojimui GMP informuojama greičiau nei namuose [23,25] ir vėliau pradedamas PG, tai siejama su sunkesne šeimos narių emocine būkle.
1.5.Priemonės skatinančios PG atlikimą
12 Amerikoje atliktas tyrimas, kurio metu 5km spinduliu PG mokymai suteikti ~2300 asmenų ir lyginta PG atlikimo dažnis prieš ir po mokymų, toje vietoje, nepastebėjo jokių pokyčių [33].
Naujosios technologijos yra aktyviai naudojamos pirmosios pagalbos suteikimui esant staigiam širdies sustojimui. Šiuo metu Europoje daug dėmesio skiriama pagalbos teikėjų tinklo diegimui ir aktyvinimui. Pagalbos teikėjų tinklas – tai asmenų pasiruošusių atlikti PG struktūra, kurią gali aktyvuoti GMP dispečerė. GMP gavus skambutį apie galimą staigų širdies sustojimą, dispečerė gali išsiųsti pranešimą apie įvykį į mobiliąją aplikaciją įdiegtą telefone arba SMS žinutę pagalbos teikėjams. Priklausomai nuo šalies aktyvuojami pirmosios pagalbos teikėjai esantys už 750-1000m nuo skambučio vietos, dažnai paskirstant resursus, t.y. dalis pagalbos teikėjų yra nukreipiami link nukentėjusiojo, kita dalis išorinio defibriliatoriaus atnešimui. Tokie tinklai veikia Nyderlanduose, Danijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir nuo 2019m. kovo mėnesio Lietuvoje [34,35,36,37].
13
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo organizavimas. Remiantis T.K. Becker ir S.S. Gul sudaryta 14 klausimų anketa ir gavus jų pritarimą sudarytas19 klausimų anoniminis klausimynas su atviro, uždaro ir pusiau uždaro tipo klausimais, (1 priedas), kuris buvo pateiktas visuomenei socialinių tinklų grupėse ir forumuose skirtuose apklausoms skelbti nuo 2021 metų vasario 15 dieną ir uždaryta tų pačių metų balandžio mėnesio 14 dieną.
Tyrimo objektas. asmenys atsakiusieji į visus anketos klausimus 2021 02 15 – 2021 04 14.
Tyrimo metodai. Atliktas momentinis kiekybinis tyrimas ištirti visuomenės požiūrį į pradinį gaivinimą. Tyrimui panaudota anketa sudaryta iš 19 atviro, pusiau uždaro ir uždaro klausimų.
Tiriamųjų atranka. Tyrime dalyvavo 164 respondentai iš Lietuvos. Į imtį buvo įtraukti visi atsakiusieji į visus anketos klausimus.
Respondentų socialinė demografinė struktūra. Tyrime dalyvavo 115 moterų (70,1%) ir 49 vyrai (29,9%). Jauniausias respondentas buvo 18 metų, vyriausias – 64 metų, amžiaus mediana 25 metai, standartinis nuokrypis – 8,78. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą: kaime gyvena 18 apklaustųjų (11%), mieste – 146 dalyviai (89%). Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą: pagrindinis - 8 (4,9%), vidurinis - 61 (37,2%), aukštesnysis 22 (13,4%) ir aukštasis – 73 (44,5%). Imtis yra nereprezentatyvi. Imties trūkumai mažas vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų atsakymų kiekis, galimai dėl nesinaudojimo socialiniais tinklais ir forumais ir nedidelis apklaustų vyrų bei kaimo gyventojų kiekis.
Duomenų analizės metodai. Duomenims apdoroti buvo panaudota SPSS 27.0 programinė įranga. Dviejų nepriklausomų imčių palyginimui naudotas Mann-Whiney‘s testas. Trijų ir daugiau nepriklausomų imčių palyginimui panaudotas χ2 kriterijus. Skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai
14
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Subjektyvaus pasiruošimo gaivinti vertinimas
Iš 164 apklausos dalyvių 106 (64,6%) buvo anksčiau dalyvavę praktiniuose pradinio gaivinimo mokymuose, 58 (35,4%) – dalyvavę nebuvo. Dažniausiai praktiniuose pradinio gaivinimo respondentai mokėsi darbe (1 pav.), tarp kitų priežasčių įvardintos stovyklos, renginiai. Iš 106 dalyvavusių mokymų kokybe buvo patenkintas 91 respondentas (85,8%). Kaip pagrindinį PG mokymų trūkumą apklausos dalyviai įvardino praktikos trūkumą, taip pat nemažai mano, jog mokymai turėtų būti organizuojami dažniau, jog būtų galima pakartoti jau turimas žinias (2 pav.). Iš visų respondentų 10 (6,1%) buvo tekę gaivinti asmenį realioje situacijoje.
1 pav. Pradinio gaivinimo mokymų vietos
2 pav. Respondentų pateikti PG mokymų trūkumai
15 Statistiškai reikšmingai vyrai jaustų mažiau nerimo gaivindami viešoje vietoje nei moterys (p<0,05), tačiau reikšmingo skirtumo namų aplinkoje nenustatyta. Tyrimai atlikti Škotijoje ir Taivane taip pat pastebėjo, jog vyrai labiau linkę atlikti gaivinimą nei moterys [38,39]. Tarp amžiaus grupių pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant 18-29 metų ir >45 metų grupes, pastarieji jaustų mažiau nerimo gaivindami viešoje vietoje (χ2 = 7.2, lls – 2, p<0,05). Anksčiau gaivinimo mokymuose dalyvavę asmenys jaustų statistiškai reikšmingai mažiau nerimo gaivindami viešoje vietoje nei nedalyvavę (p<0,05).
T.K. Becker Amerikoje atliktas tyrimas neparodė nerimo priklausomybės nuo lyties ir amžiaus, tačiau jie pastebėjo, jog asmenys dalyvavę PG mokymuose jaustų reikšmingai mažiau nerimo viešoje aplinkoje, nei tie kurie mokymuose nedalyvavo[4]. 2017 metais Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad praėję PG mokymus labiau pasitiki PG atlikimu, tačiau skirtingai nei šiame tyrime jame buvo pastebėta, jog žmonės saugiau jaustųsi gaivinimą atlikdami namų aplinkoje nei viešoje vietoje, panašią išvadą priėjo ir tyrimas atliktas Taivane [40,41].
2 lentelė. Subjektyvaus nerimo jausmo dėl PG atlikimo namų aplinkoje ir viešoje vietoje įvertinimas priklausomai nuo amžiaus, lyties ir dalyvavimo PG mokymuose
Nerimas viešoje vietoje Nerimas namuose
Taip Ne p reikšmė Taip Ne p reikšmė
Lytis Moterys 90(78,3%) 25 (21,7%)* 0,001 87 (75,7%) 28 (24,3%) 0,061 Vyrai 26 (53,1%) 23 (46,9%)* 30 (61,2%) 19(38,8%) Amžiaus grupės 18-29 86 (76,1%) 27 (23,9%)* 0,027 83 (73,5%) 30 (26,5%) 0,077 29-45 26 (63,41%) 15 (36,6%) 30 (73,2%) 11 (26,8%) >45 4 (40,0%) 6 (60,0%)* 4 (40%) 6 (60,0%)
Ankstesnis dalyvavimas mokymuose
Taip 68 (64,2%) 38 (35,8%)* 0,012 72 (67,9%) 34 (32,1%) 0,191 Ne 48 (82,8%) 10 (17,2%)* 45 (77,6%) 13 (22,4%)
* - statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių
3 Lentelėje pateikti duomenys apie tikimybę atlikti PG keturiose situacijose (scenarijus A – vyresnio amžiaus vyras, scenarijus B – vidutinio amžiaus moteris, scenarijus C- nepilnametė mergina, scenarijus D – nepilnametis vaikinas) priklausomai nuo amžiaus, lyties ir ankstesnio dalyvavimo PG mokymuose. A scenarijuje pastebėta statistiškai reikšmingai didesnė tikimybė, kad >45 metų asmenys atliks PG, nei kitose amžiaus grupėse (χ2-26,137 lls -12, p<0,05). Kituose scenarijuose ir grupėse statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta.
16 Šiaurės Amerikoje, Kanadoje ir Europoje atlikti tyrimai parodė beveik 6% mažesnį gaivinimų kiekį atliktą moterims nei vyrams [42,43,44]. 2019 metais Čekijoje atliktas tyrimas tokių rezultatų nepatvirtino [45].
17 3 lentelė. Tikimybė pradėti PG keturiuose scenarijuose
Labai tikėtina
Tikėtina Labiau tikėtina, nei netikėtina
Nei tikėtina nei netikėtina
Labiau netikėtina nei tikėtina
Netikėtina Labai netikėtina
p
reikšmė A scenarijus: vyresnio amžiaus vyras susigriebia už krūtinės ir praranda sąmonę. Kiek tikėtina, jog pradėsite pradinį gaivinimą?
Lytis Moteris 11 (9,6%) 8 (7,0%) 29 (25,2%) 23 (20,0%) 22 (19,1%) 12 (10,4%) 10 (8,7%) 0,682 Vyras 6 (12,2%) 6 (12,2%) 7 (14,3%) 12 (24,5%) 9 (18,4%) 6 (12,2%) 3 (6,1%) Amžiaus grupės 18-29 13 (11,5%) 10 (8,8%) 24 (21,2%) 26 (23,0%) 24 (21,2%) 12 (10,6%) 4 (3,5%) 0,010 29-45 1 (2,4%)* 2 (4,9%) 11 (26,8%) 8 (19,5%) 6 (14,6%) 4 (9,8%) 9 (22,0%) >45 3 (30,0%)* 2 (20,0%) 1 (10,0%) 1 (10,0%) 1 (10,0%) 2 (20,0%) 0 (0,0%)
Ankstesnis dalyvavimas mokymuose
Taip 13 (12,3%) 11 (10,4%) 26 (24,5%) 23 (21,7%) 18 (17,0%) 8 (7,5%) 7 (6,6%) 0,268
Ne 4 (6,9%) 3 (5,2%) 10 (17,2%) 12 (20,7%) 13 (22,4%) 10 (17,2%) 6 (10,3%)
Iš viso: 17 (10,4%) 14 (8,5%) 36 (22,0%) 35 (21,3%) 31 (18,9%) 18 (11,0%) 13 (7,9%)
B scenarijus: vidutinio amžiaus moteris nualpsta parduotuvėje po to, kai pasiskundė krūtinės skausmu. Kiek tikėtina, jog pradėsite pradinį gaivinimą? Lytis Moteris 10 (8,7%) 8 (7,0%) 28 (24,3%) 25 (21,7%) 24 (20,9 8 (7,0 12 (10,4 0,286 Vyras 5 (10,2%) 7 (14,3%) 6 (12,2%) 14 (28,6%) 8 (16,3 6 (12,2 3 (6,1 Amžiaus grupės 18-29 12 (10,6%) 9 (8,0%) 24 (21,2%) 29 (25,7%) 25 (22,1%) 8 (7,1%) 6 (5,3%) 0,180 29-45 2 (4,9%) 3 (7,3%) 9 (22,0%) 8 (19,5%) 6 (14,6%) 5 (12,2%) 8 (19,5%) >45 1 (10,0%) 3 (30,0%) 1 (10,0%) 2 (20,0%) 1 (1,0v 1 (1,0%) 1 (1,0%)
Ankstesnis dalyvavimas mokymuose
Taip 11 (10,4%) 12 (11,3%) 25 (23,6%) 25 (23,6%) 19 (17,9%) 5 (4,7%) 9 (8,5%) 0,181
Ne 4 (6,9%) 3 (5,2%) 9 (15,5%) 14 (24,1%) 13 (22,4%) 9 (15,5%) 6 (10,3%)
Iš viso: 15 (9,1%) 15 (9,1%) 34 (20,7%) 39 (23,8%) 32 (19,5%) 14 (8,5%) 15 (9,1%) C scenarijus: 16 metų merginą, kuri praranda sąmonę žaisdama tinklinį. Kiek tikėtina, jog pradėsite pradinį gaivinimą?
Lytis
Moteris 9 (7,8%) 7 (6,1%) 18 (15,7%) 25 (21,7%) 25 (21,7%) 18 (15,7%) 13 (11,3%) 0,708
Vyras 3 (6,1%) 6 (12,2%) 10 (20,4%) 10 (20,4%) 7 (14,3%) 6 (12,2%) 7 (14,3%)
Amžiaus grupės
18 Labai
tikėtina
Tikėtina Labiau tikėtina, nei netikėtina
Nei tikėtina nei netikėtina
Labiau netikėtina nei tikėtina Netikėtina Labai netikėtina p reikšmė 29-45 2 (4,9%) 3 (7,3%) 5 (12,2%) 7 (17,1%) 6 (14,6%) 7 (17,1%) 11 (26,8%) >45 1 (1,0%) 1 (1,0%) 2 (20,0%) 2 (20,0%) 2 (20,0%) 2 (20,0%) 0 (0,0%)
Ankstesnis dalyvavimas mokymuose
Taip 8 (7,5%) 11 (10,4%) 20 (18,9%) 22 (20,8%) 19 (17,9%) 14 (13,2%) 12 (11,3%) 0,690
Ne 4 (6,9%) 2 (3,4%) 8 (13,8%) 13 (22,4%) 13 (22,4%) 10 (17,2%) 8 (13,8%)
Iš viso: 12 (7,3%) 13 (7,9%) 28 (17,1%) 35 (21,3%) 32 (19,5%) 24 (14,6%) 20 (12,2%) D scenarijus: 16 metų vaikiną, kuri praranda sąmonę žaisdamas krepšinį. Kiek tikėtina, jog pradėsite pradinį gaivinimą?
Lytis Moteris 9 (7,8%) 9 (7,8%) 13 (11,3%) 26 (22,6%) 31 (27,0%) 14 (12,2%) 13 (11,3%) 0,279 Vyras 2 (4,1%) 7 (14,3%) 11 (22,4%) 7 (14,3%) 9 (18,4%) 7 (14,3%) 6 (12,2%) Amžiaus grupės 18-29 8 (7,1%) 12 (10,6%) 16 (14,2%) 25 (22,1%) 29 (25,7%) 14 (12,4%) 9 (8,0%) 0,554 29-45 2 (4,9%) 3 (7,3%) 6 (14,6%) 6 (14,6%) 9 (22,0%) 5 (12,2%) 10 (24,4%) >45 1 (1,0%) 1 (1,0%) 2 (20,0%) 2 (20,0%) 2 (20,0%) 2 (20,0%) 0 (0,0%)
Ankstesnis dalyvavimas mokymuose
Taip 8 (7,5%) 13 (12,3%) 15 (14,2%) 23 (21,7%) 23 (21,7%) 13 (12,3%) 11 (10,4%) 0,676
Ne 3 (5,2%) 3 (5,2%) 9 (15,5%) 10 (17,2%) 17 (29,3%) 8 (13,8%) 8 (13,8%)
19 3.2. Kliūčių PG atlikimui kokybinis įvertinimas
Atsakymai į atvirus klausimus – 12, 17-19 apie trukdžius ir nerimą keliančius veiksnius, buvo išanalizuoti po vieną ir priskiriami į kategorijas pagal temą, respondentui parašius kelias priežastis, atsakymais buvo užskaitomas keliose kategorijose, neatsakius, ar atsakius „niekas“, „nežinau“ – atsakymas eliminuojamas. Kategorijų skaičius varijavo priklausomai nuo atsakymų variantų kiekviename klausime.
Klausime apie bendrai su gaivinimu susijusį nerimą respondentai kaip didžiausias kliūtis įvardino baimę pakenkti (n=47), žmogaus mirties baimę (n=40), stresą, baimę (n=30), netaisyklingo/nekokybiško gaivinimo atlikimą (n=25), praktikos trūkumą (n=23), teorinių žinių trūkumą (n=14). Tarp kitų priežasčių buvo jėgų trūkumas (n=5), užkrečiamųjų ligų rizika (n=6), aplinkinių keliama panika ir nežinomybė.
17 klausime apie nerimo priežastis gaivinant geriatrinio amžiaus vyrą kaip didžiausias kliūtis respondentai įvardino baimę pakenkti (n=41), netaisyklingo/nekokybiško gaivinimo atlikimą (n=28), mirties baimę (n=22), žinių trūkumą (n=15), stresą, baimę, (n=14), higienos trūkumą (n=9). Kitas kliūtis pacientai įžvelgė, pulso apčiuopoje ir ritmo atpažinime, kurios buvo specifiškos šiai grupei.
18 klausime apie kliūtis gaivinant moteris, daugiausiai nerimo apklausos dalyviams kėlė baimė pakenkti (n=29), mirties baimė (n=24), stresas, baimė (n=23), netaisyklingo/nekokybiško gaivinimo atlikimas (n=21), praktikos trūkumas (n=15), išskirtinai šiai grupei buvo minima baimė būti apkaltintam priekabiavimu ir nerimas susijęs su pacientės apnuoginimu (n=4). SM Perman atliktas priežasčių kodėl vengiama gaivinti moteris išskyrė tris pagrindines galimas kliūtis, tai moterų kūno seksualizavimą, moterys yra silpnesnės, todėl didesnė sužeidimo tikimybė, nemokėjimas atpažinti staigaus širdies sustojimo moteriai [46].
Paskutiniame klausime apie nerimą keliančius veiksnius gaivinant nepilnamečius respondentai daugiausiai įvardino baimę pakenkti (n=35), stresą, baimę (n=24), žmogaus mirties baimę (n=23), praktikos trūkumą (n=23), netaisyklingo/nekokybiško gaivinimo atlikimą (n=19). Šiam klausimui išskirtinė kategorija buvo baimė būti apkaltintam vieno iš tėvų, jų panika ir elgesys.
20
IŠVADOS
1. Vertinant subjektyvų visuomenės pasirengimą atlikti pradinį gaivinimą, tyrimo duomenimis, tikimybė, jog bus pradėtas gaivinimas ~ 35.8%, ji yra didesnė vyresnio amžiaus asmenims ir mažesnė – vaikams iki 16m. Gaivinimo mokymuose dalyvavę asmenys jaustų statistiškai reikšmingai mažiau nerimo gaivindami viešoje vietoje nei nedalyvavę. Vyrai būtų labiau linkę gaivinti viešoje vietoje nei moterys.
21
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
• Pakartoti tyrimą didesnėje ir labiau reprezentatyvioje imtyje.
• Plačiau išnagrinėti PG mokymų prieinamumą ir veiksnius lemiančius jų pasirinkimą.
• Atlikti staigių širdies sustojimų už sveikatos priežiūros įstaigų analizę ir išnagrinėti realų PG teikimo dažnį ir priklausomybę nuo amžiaus, lyties.
• Atlikti staigių širdies sustojimų už sveikatos priežiūros įstaigų analizę apie išgyvenamumo rodiklius, GMP atvykimo laiką, išorinio defibrialiatoriaus naudojimą
22
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija “V-822 Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo” 2011m. rūgpjūčio 31d. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.405743/asr
2. Hayashi M, Shimizu W, Albert CM. The spectrum of epidemiology underlying sudden cardiac death. Circ Res. 2015;116(12):1887-1906. doi:10.1161/CIRCRESAHA.116.304521
3. Myat A, Song KJ, Rea T. Out-of-hospital cardiac arrest: current concepts. Lancet. 2018;391(10124):970-979. doi:10.1016/S0140-6736(18)30472-0
4. Becker TK, Gul SS, Cohen SA, et al. Public perception towards bystander cardiopulmonary resuscitation. Emerg Med J. 2019;36(11):660-665. doi:10.1136/emermed-2018-208234
5. Park GJ, Song KJ, Shin SD, et al. Timely bystander CPR improves outcomes despite longer EMS times. Am J Emerg Med. 2017;35(8):1049-1055. doi:10.1016/j.ajem.2017.02.033
6. Perkins GD, Jacobs IG, Nadkarni VM, et al. Cardiac Arrest and Cardiopulmonary Resuscitation Outcome Reports: Update of the Utstein Resuscitation Registry Templates for Out-of-Hospital Cardiac Arrest: A Statement for Healthcare Professionals From a Task Force of the International Liaison Committee on Resuscitation (American Heart Association, European Resuscitation Council, Australian and New Zealand Council on Resuscitation, Heart and Stroke Foundation of Canada, InterAmerican Heart Foundation, Resuscitation Council of Southern Africa, Resuscitation Council of Asia); and the American Heart Association Emergency Cardiovascular Care Committee and the Council on Cardiopulmonary, Critical Care, Perioperative and Resuscitation. Resuscitation. 2015;96:328-340. doi:10.1016/j.resuscitation.2014.11.002
7. Morin DP, Homoud MK, Estes NAM 3rd. Prediction and Prevention of Sudden Cardiac Death. Card Electrophysiol Clin. 2017;9(4):631-638. doi:10.1016/j.ccep.2017.07.012
8. Isbister J, Semsarian C. Sudden cardiac death: an update. Intern Med J. 2019;49(7):826-833. doi:10.1111/imj.14359
9. Wong CX, Brown A, Lau DH, et al. Epidemiology of Sudden Cardiac Death: Global and Regional Perspectives. Heart Lung Circ. 2019;28(1):6-14. doi:10.1016/j.hlc.2018.08.026
10. Porzer M, Mrazkova E, Homza M, Janout V. Out-of-hospital cardiac arrest. Biomed Pap Med Fac Univ Palacky Olomouc Czech Repub. 2017;161(4):348-353. doi:10.5507/bp.2017.054
11. Gräsner JT, Herlitz J, Tjelmeland IBM, et al. European Resuscitation Council Guidelines 2021: Epidemiology of cardiac arrest in Europe. Resuscitation. 2021;161:61-79. doi:10.1016/j.resuscitation.2021.02.007
12. Kuriachan VP, Sumner GL, Mitchell LB. Sudden cardiac death. Curr Probl Cardiol. 2015;40(4):133-200. doi:10.1016/j.cpcardiol.2015.01.002
23 14. Wellens HJ, Schwartz PJ, Lindemans FW, et al. Risk stratification for sudden cardiac death: current status and challenges for the future. Eur Heart J. 2014;35(25):1642-1651. doi:10.1093/eurheartj/ehu176
15. Smereka J, Szarpak Ł, Czyzewski Ł, Zysko D, Smereka A. Are physicians able to recognition ineffective (agonal) breathing as element of cardiac arrest?. Am J Emerg Med. 2016;34(6):1165. doi:10.1016/j.ajem.2016.03.002
16. Brinkrolf P, Metelmann B, Scharte C, Zarbock A, Hahnenkamp K, Bohn A. Bystander-witnessed cardiac arrest is associated with reported agonal breathing and leads to less frequent bystander CPR. Resuscitation. 2018;127:114-118. doi:10.1016/j.resuscitation.2018.04.017
17. Olasveengen TM, Semeraro F, Ristagno G, et al. European Resuscitation Council Guidelines 2021: Basic Life Support. Resuscitation. 2021;161:98-114. doi:10.1016/j.resuscitation.2021.02.009 18. Nassar BS, Kerber R. Improving CPR Performance. Chest. 2017;152(5):1061-1069.
doi:10.1016/j.chest.2017.04.178
19. Perkins GD, Graesner JT, Semeraro F, et al. European Resuscitation Council Guidelines 2021: Executive summary. Resuscitation. 2021;161:1-60. doi:10.1016/j.resuscitation.2021.02.003
20. Kleinman ME, Goldberger ZD, Rea T, et al. 2017 American Heart Association Focused Update on Adult Basic Life Support and Cardiopulmonary Resuscitation Quality: An Update to the American Heart Association Guidelines for Cardiopulmonary Resuscitation and Emergency Cardiovascular Care [published correction appears in Circulation. 2018 Jan 2;137(1):e14]. Circulation. 2018;137(1):e7-e13. doi:10.1161/CIR.0000000000000539
21. Gräsner JT, Wnent J, Herlitz J, et al. Survival after out-of-hospital cardiac arrest in Europe - Results
of the EuReCa TWO study. Resuscitation. 2020;148:218-226.
doi:10.1016/j.resuscitation.2019.12.042
22. Gräsner JT, Lefering R, Koster RW, et al. EuReCa ONE-27 Nations, ONE Europe, ONE Registry: A prospective one month analysis of out-of-hospital cardiac arrest outcomes in 27 countries in Europe [published correction appears in Resuscitation. 2016 Dec;109 :145-146]. Resuscitation. 2016;105:188-195. doi:10.1016/j.resuscitation.2016.06.004
23. Hasselqvist-Ax I, Riva G, Herlitz J, et al. Early cardiopulmonary resuscitation in outof-hospital cardiac arrest. N Engl J Med 2015;372(24):2307–15
24. Geri G, Fahrenbruch C, Meischke H, et al. Effects of bystander CPR following out-of-hospital cardiac arrest on hospital costs and long-term survival. Resuscitation. 2017;115:129-134. doi:10.1016/j.resuscitation.2017.04.016
24 26. Yu Y, Meng Q, Munot S, Nguyen TN, Redfern J, Chow CK. Assessment of Community Interventions for Bystander Cardiopulmonary Resuscitation in Out-of-Hospital Cardiac Arrest: A Systematic Review and Meta-analysis. JAMA Netw Open. 2020;3(7):e209256. Published 2020 Jul 1. doi:10.1001/jamanetworkopen.2020.9256
27. Fordyce CB, Hansen CM, Kragholm K, et al. Association of Public Health Initiatives With Outcomes for Out-of-Hospital Cardiac Arrest at Home and in Public Locations. JAMA Cardiol. 2017;2(11):1226-1235. doi:10.1001/jamacardio.2017.3471
28. Wissenberg M, Lippert FK, Folke F, et al. Association of national initiatives to improve cardiac arrest management with rates of bystander intervention and patient survival after out-of-hospital cardiac arrest. JAMA. 2013;310(13):1377-1384. doi:10.1001/jama.2013.278483
29. Villalobos F, Del Pozo A, Rey-Reñones C, et al. Lay People Training in CPR and in the Use of an Automated External Defibrillator, and Its Social Impact: A Community Health Study. Int J Environ Res Public Health. 2019;16(16):2870. Published 2019 Aug 11. doi:10.3390/ijerph16162870
30. Yeung J, Kovic I, Vidacic M, et al. The school Lifesavers study-A randomised controlled trial comparing the impact of Lifesaver only, face-to-face training only, and Lifesaver with face-to-face training on CPR knowledge, skills and attitudes in UK school children. Resuscitation. 2017;120:138-145. doi:10.1016/j.resuscitation.2017.08.010
31. Kitamura T, Nishiyama C, Murakami Y, et al. Compression-only CPR training in elementary schools and student attitude toward CPR. Pediatr Int. 2016;58(8):698-704. doi:10.1111/ped.12881
32. Nishiyama C, Kitamura T, Sakai T, et al. Community-Wide Dissemination of Bystander Cardiopulmonary Resuscitation and Automated External Defibrillator Use Using a 45-Minute Chest Compression-Only Cardiopulmonary Resuscitation Training. J Am Heart Assoc. 2019;8(1):e009436. doi:10.1161/JAHA.118.009436
33. Uber A, Sadler RC, Chassee T, Reynolds JC. Does Non-Targeted Community CPR Training Increase Bystander CPR Frequency?. Prehosp Emerg Care. 2018;22(6):753-761. doi:10.1080/10903127.2018.1459978
34. 13. Moon S, Ryoo HW, Ahn JY, Lee DE, Shin SD, Park JH. Association of response time interval with neurological outcomes after out-of-hospital cardiac arrest according to bystander CPR. Am J Emerg Med. 2020;38(9):1760-1766. doi:10.1016/j.ajem.2020.05.108
25 36. Andelius L, Malta Hansen C, Lippert FK, et al. Smartphone Activation of Citizen Responders to Facilitate Defibrillation in Out-of-Hospital Cardiac Arrest. J Am Coll Cardiol. 2020;76(1):43-53. doi:10.1016/j.jacc.2020.04.073
37. Caputo ML, Muschietti S, Burkart R, et al. Lay persons alerted by mobile application system initiate earlier cardio-pulmonary resuscitation: A comparison with SMS-based system notification. Resuscitation. 2017;114:73-78. doi:10.1016/j.resuscitation.2017.03.003
38. Krikščionaitienė A. Naujas pagalbos teikėjų tinklas Lietuvoje: priartinti gyvybę gelbstinčią pagalbą prie širdies sustojimą patyrusio žmogaus. Skubioji medicina 2019;1:65–69.
39. Dobbie F, MacKintosh AM, Clegg G, Stirzaker R, Bauld L. Attitudes towards bystander cardiopulmonary resuscitation: Results from a cross-sectional general population survey. PLoS One. 2018;13(3):e0193391. Published 2018 Mar 7. doi:10.1371/journal.pone.0193391
40. Pei-Chuan Huang E, Chiang WC, Hsieh MJ, et al. Public knowledge, attitudes and willingness regarding bystander cardiopulmonary resuscitation: A nationwide survey in Taiwan. J Formos Med
Assoc. 2019;118(2):572-581. doi:10.1016/j.jfma.2018.07.018
41. Fratta KA, Bouland AJ, Vesselinov R, et al. Evaluating barriers to community CPR education. Am J Emerg Med. 2020;38(3):603-609. doi:10.1016/j.ajem.2019.10.019
42. Safdar B, Stolz U, Stiell IG, Cone DC, Bobrow BJ, deBoehr M, Dreyer J, Maloney J, Spaite DW. Differential survival for men and women from out-of-hospital cardiac arrest varies by age: results from the OPALS study. Acad Emerg Med Off J Soc Acad Emerg Med 2014; 21:1503–1511. 43. Blewer A, McGovern S, Schmicker R, May S, Morrison LJ, Aufderheide TP, Daya M, Idris AH,
Callaway CW, Kudenchuk PJ, Vilke GM, Abella BS. Gender Disparities Among Adult Recipients of Bystander Cardiopulmonary Resuscitation in the Public. Circ Cardiovasc Qual Outcomes 2018;11: e004710. [PubMed: 30354377]
44. Karlsson V, Dankiewicz J, Nielsen N, Kern KB, Mooney MR, Riker RR, Rubertsson S, Seder DB, Stammet P, Sunde K, Søreide E, Unger BT, Friberg H. Association of gender to outcome after out-of-hospital cardiac arrest - a report from the International Cardiac Arrest Registry. Crit Care Lond Engl 2015; 19:182.
45. Peran D, Vesela K, Franek O. Letter by Peran et al Regarding Article, "Public Perceptions on Why Women Receive Less Bystander Cardiopulmonary Resuscitation Than Men in Out-of-Hospital Cardiac Arrest". Circulation. 2019;140(9):e510. doi:10.1161/CIRCULATIONAHA.119.040792 46. Perman SM, Shelton SK, Knoepke C, et al. Public Perceptions on Why Women Receive Less
Bystander Cardiopulmonary Resuscitation Than Men in Out-of-Hospital Cardiac Arrest. Circulation. 2019;139(8):1060-1068. doi:10.1161/CIRCULATIONAHA.118.037692
26 prevalence and high rates of cardiac arrest in Columbus, OH. Circ Cardiovasc Qual Outcomes. 2013;6(5):550-558. doi:10.1161/CIRCOUTCOMES.111.000097
48. Dobbie F, Uny I, Eadie D, et al. Barriers to bystander CPR in deprived communities: Findings from a qualitative study [published correction appears in PLoS One. 2020 Dec 10;15(12):e0244104]. PLoS One. 2020;15(6):e0233675. Published 2020 Jun 10. doi:10.1371/journal.pone.0233675
27
