Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Ilona Krupkaitė
VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS
SVEIKATOS STUDIJAS IR KARJEROS GALIMYBES
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas dr. Mindaugas Stankūnas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS SVEIKATOS STUDIJAS IR KARJEROS GALIMYBES
Ilona Krupkaitė
Mokslinis vadovas - dr. Mindaugas Stankūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2012.71p.
Darbo tikslas: Įvertinti visuomenės sveikatos studentų požiūrį į visuomenės sveikatos studijas ir karjeros galimybes.
Tyrimo metodika Vienmomentė anketinė apklausa buvo vykdoma Klaipėdos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete 2012m. sausio - vasario mėnesiais. Tyrime dalyvavo trečio ir ketvirto kurso visuomenės sveikatos studentai. Tyrimo metu buvo išdalintos 165 anketos. Statistinėje analizėje buvo naudotos 141 anketa (atsako dažnis 75,4 proc.).
Rezultatai: Didžioji dalis respondentų teigė, jog pabaigę studijas, ketina dirbti visuomenės sveikatos srityje (85,8 proc.). Mažiau nei pusė respondentų (41,8 proc.) buvo patenkinti dėstomų studijų dalykų kokybe. Praktinių įgūdžių studijų metu pakako tik 35,5 proc. studentų. Daugiau nei pusė (78,0 proc.) bakalauro studijose besimokančių jaunuolių teigė, kad ketina po bakalauro studijų tęsti magistrantūros studijas. Studentai manė, kad labiausiai reikalingi tolimesnei profesinei veiklai bus epidemiologijos, statistikos, vadybos bei užsienio kalbų dalykai. Daugiau nei pusei studentų (68,1 proc.) buvo svarbi karjera. Labiausiai studentai norėtų dirbti visuomenės sveikatos centre, asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal specialybę visuomenės sveikatos srityje dirbo tik dešimtadalis respondentų (10,6 proc.). Lietuvoje po studijų baigimo planuoja dirbti 75,2 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Į kitas šalis išvykti ieškoti darbo skatina didesni atlyginimai, geresnės darbo bei gyvenimo sąlygos. Daugiau nei pusė respondentų (68,8 proc.) teigė, jog visuomenės sveikatos absolventus vienijanti. Visuomenės sveikatos studentus vienijančios Alumni draugijos nariais norėjo būti 52,5 proc. studentų.
Išvados: Rezultatai parodė, kad mažiau nei pusė visuomenės sveikatos studentų buvo patenkinti studijų dalykų kokybe. Studijų metu studentams nepakanka praktinių įgūdžių. Nors daugelis studentų nežinojo ar jų universitete yra Alumni draugija, tačiau daugiau nei pusė respondentų sutiko, kad tokia organizacija reikalinga ir norėtų tapti jos nariais. Nors didžioji dalis studentų nusiteikę dirbti po studijų baigimo Lietuvoje, tačiau ketvirtadalis studentų karjeros galimybes bandys užsienio šalyse.
SUMMARY
Management of public health
THE EVALUATION OF PUBLIC HEALTH STUDENTS OPINION REGARDING PUBLIC HEALTH STUDIES AND POSSIBILITIES FOR CARRIER
Ilona Krupkaitė
Supervisor - dr. Mindaugas Stankūnas
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas; 2012. 71p.
Aim: To evaluate public health students opinion regarding public health studies and career possibilities.
Methods: Survey was carried out in January - February, 2012. Questionnaires were distributed to all undergraduate public health students, from University of Vilnius, University of Klaipėda and Lithuanian University of Health Sciences. In the analysis, 141 correctly filled questionnaires were used. The response rate was 75.4 %.
Results: The biggest part of students (85.8%) claimed that after the graduation of their studies would work in public health sector. It was revealed, that 41.8% of students were satisfied with study‘s subjects in their study programs. Only 35.5% of students claimed, that they had enough practical sessions during their studies. More than two thirds (78.0%) of respondents were planning to study at the Master’s level after the graduation of Bachelor’s degree. Epidemiology, statistic, management and foreign languages were considered as the most important subjects for coming career. More than a half (68.1%) of students indicated that career as important factor in their lives. Public health centers and Health Care institutions were indicated as the most desired work places. Only 10.6% of students reported, that they have been working Public Health sector. The majority of students (75.2%) expected to find job in Lithuania after the graduation of Bachelor program. The main reasons for emigration were better work and life conditions. More than a half of students (68.8%) agreed that Alumni organization is necessary and 52.5% expressed willingness to join this organization.
Conclusions: The results have revealed that less than half of students were satisfied with their studies programs. The lack of practical sessions were identifies as big problem in studies. More than a half of students were interested to become to be members of Public Health Alumni organization. Most of the students were planning to work in Lithuania after their graduation. However 27.5% respondents have expressed intentions to go to work in other countries.
Santrumpos
ASPHER – Europos regiono visuomenės sveikatos mokyklų asociacija ASPĮ – Asmens sveikatos priežiūros įstaiga
ECTS - Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas KU – Klaipėdos universitetas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija VS- Visuomenės sveikatos
Turinys
ĮVADAS ...6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Karjeros samprata. Tradicinės ir šiuolaikinės karjeros skirtumai ...9
1.1.1 Emigracija kaip karjeros galimybė ...12
1.2. Visuomenės sveikatos specialistų ruošimas Lietuvoje ...16
1.2.1. Visuomenės sveikatos mokslo raida Lietuvoje ...16
1.2.2. Visuomenės sveikatos specialistų rengimas ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje ...18
1.2.3. Alumni organizacijos svarba...20
1.3. Studijų kokybė ...21
1.3.1. Studijų metu įgytų kompetencijų svarba...24
2. TYRIMO METODIKA ...28
2.1. Tyrimo eiga ir tyrimo kontingentas ...28
2.2. Anketos struktūra ...29
2.3. Statistiniai analizės metodai...30
3. REZULTATAI...31
3.1. Visuomenės sveikatos studentų požiūris į visuomenės sveikatos studijas...31
3.2. Studentų požiūris į karjeros galimybes ...39
3.3. Studentų požiūris į emigraciją...44
3.4. Studentų nuomonė apie visuomenės sveikatos studentus vienijančios Alumni draugijos reikalingumą....47
4. REZULTATŲ APTARIMAS...53
IŠVADOS ...55
REKOMENDACIJOS ...56
LITERATŪRA ...57
ĮVADAS
Besikeičiantiems ekonominiams ir politiniams ryšiams Europoje, atsiranda naujų iššūkių visuomenės sveikatai ir jos mokymui. Visa tai sukelia naujų iššūkių sveikatos apsaugos specialistams, kuriems nuolat tenka bendradarbiauti tarp įvairių sektorių ir gerinti savo darbinius įgūdžius šiuolaikinėje sveikatos sistemoje [31, 53]. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumente (PSO) „Sveikata visiems 21a.“ pabrėžiama būtinybė užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir rengimą, taip pat pabrėžiama, kad ,,visuomenės sveikatos sistemą <...> reikia tobulinti ir stiprinti visose šalyse“ [77].
Keičiasi visuomenės supratimas apie sveikatą ir jos išsaugojimo galimybes. Vis didesnis dėmesys skiriamas ligų profilaktikai ir sveikatos išsaugojimo galimybėms, todėl visuomenės sveikatos mokslo nauda ir efektyvumu jau niekas neabejoja, o visuomenės sveikatos specialistai tampa vis svarbesniais sveikatos apsaugos sistemoje.
Tiek Lietuvoje, tiek Europoje visuomenės sveikatos specialistų rengimas ir pripažinimas nereglamentuojamas. Tai paliekama spręsti pačioms šalims. Todėl kyla būtinybė suvienodinti visuomenės sveikatos rengimą ir pripažinimą visose Europos šalyse [85].
Visuomenės sveikatos specialistai rengiami ne tik pasaulyje bet ir Lietuvoje.Visuomenės sveikatos aukštųjų mokyklų (arba fakultetų) pasaulyje yra 460 [21]. Lietuvoje visuomenės sveikatos studijų programa yra mokoma Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universitete ir Klaipėdos universitete, kuriuose studentams yra suteikimas visuomenės sveikatos bakalauro laipsnis [7]. Dažniausiai užsienyje visuomenės sveikatos bakalauro studijos trunka tris metus, o Lietuvoje ketverius. Taip pat Lietuvoje studijų programai yra skiriama daugiau kreditų nei užsienyje. Lietuvoje programos apimtis 240 ECTS, o užsienyje yra 150-180 ECTS [85].
Lietuvoje jaunimo nedarbas tampa vis aktualesne problema mūsų šalyje. Lietuvos darbo biržos duomenimis jaunimo iki 25 metų nedarbas sudarė 13,5 proc. visų bedarbių [40]. Viena iš didėjančio nedarbo išeitimi tik studijas pabaigusiems jauniems specialistams dažnai tampa emigracija į kitas šalis. Sveikatos priežiūros specialistai yra viena iš jautriausių grupių, kurie ,,jautriausi ,,protų nutekėjimui“ [39]. Didėjantis jaunų specialistų emigracijos skaičius, kurie bando karjeros galimybes užsienyje dėl įvairių priežasčių: didesnių atlyginimų, geresnių darbo sąlygų ir pan.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Įvertinti visuomenės sveikatos studentų požiūrį į visuomenės sveikatos studijas ir karjeros galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Karjeros samprata. Tradicinės ir šiuolaikinės karjeros skirtumai
Karjera kaip sąvoka ar procesas šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis aktualesniu reiškiniu. Jei anksčiau karjera buvo suvokiama kaip sėkminga profesinė veikla pasirinktoje darbinėje srityje, tai dabar tampa vis labiau nagrinėjamu objektu, kadangi paliečia kiekvieną iš mūsų. Karjeros kaip proceso suvokimas sparčiai kinta.
Dažnai yra painiojamos karjeros ir profesijos sąvokos, arba vartojamos kaip sinonimai viena kitai. Tarptautinių žodžių žodyne, karjeros (pranc. carriere) sąvoka apibūdinama kaip greitas ir sėkmingas kilimas tarnyboje, visuomeninėje, mokslinėje veikloje, pasisekimas gyvenime. Profesija (lot. professio) apibūdinama kaip darbinės veiklos rūšis, kuriai reikia specialaus pasirengimo ir kuri yra pragyvenimo šaltinis [83]. Šiuolaikinė karjera nėra tapatinama su profesija. Profesija yra įrankis nukreipiantis į tam tikrą veiklą, kurioje žmogus gali save realizuoti ir tobulėti. Anot J. Arnold, profesija yra kontekstas, kuriame rutuliojasi individo karjera [3].
Karjera kaip mokslinių tyrinėjimų objektas yra itin tarp discipliniškas. Vakarų mokslininkų pavyzdžiu, karjera yra tyrinėjama edukologijos, psichologijos, sociologijos, vadybos ir kitų mokslų atstovų [56]. Tiek užsienio šalių mokslininkai, tiek Lietuvos nagrinėja karjeros sąvokos apibrėžimus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog jie visi panašūs, tačiau išnagrinėjus tampa aišku, jog karjeros sąvoka daugiasektorinė ir apima daugelį gyvenimo sričių. Dar visai neseniai buvo laikoma, kad terminas karjera buvo siejamas su aukštesnėmis pareigomis, aukštesniu statusu, prestižu, įtakos didėjimu, padidėjusiu darbo užmokesčio. Besikeičiant ekonominei, socialinei ir technologinei aplinkai, keitėsi ir ,,karjeros“ samprata [66].
modelis ilgą laiką mums buvo priimtinas, jis atrodė stabilesnis, aiškesnis ir patikimesnis. Nors ir stengtis dirbti tokioje organizacijoje buvo naudinga ir ateitis atrodė aiški, tačiau žmogaus tobulėjimas iš dalies buvo suvaržytas. Esminis požiūris buvo kreipiamas tik į tinkamą darbų atlikimą, kuris rodė, kad asmuo yra geras darbuotojas. Šiuolaikinis karjeros modelis atsižvelgia ir į pačio žmogaus norus bei poreikius. Tobulėjimas bei karjera pradėti nagrinėti platesniąja prasme, nesusikoncentruojant tik į pasiekimus darbe.
Nagrinėjant karjeros sampratą, reikėtų išsiaiškinti pagrindinius karjeros bruožus. Tai, kad karjera nėra trumpalaikis procesas žmogaus gyvenime, teigė ir S. D. Beach ir R. Schuler. S.D. Beach karjerą apibūdino kaip per visą gyvenimą besitęsiančių darbų seką, kuri susijusi su asmenybės pažiūromis ir motyvais, kai jis arba ji veikia tuose darbuose [8]. R. Schuler karjerą apibūdino kaip ilgai trunkantį procesą, kurį lemia ne tik individo veikla, bet ir aplinka. Taip pat pabrėžė ir tai, jog karjerą galima planuoti ir valdyti, galima numatyti sėkmes ir nesėkmes [63].
Kai kurie mokslininkai karjerą siejo su įvairių vaidmenų darbinėje veikloje seka. Shuler R. teigė, jog karjera - tai žmogaus gyvenime įvairių vaidmenų, užimamų pareigų, pakopų, lygmenų visuma [63]. Karjera yra asmens patiriamų su darbu susijusių vaidmenų ir veiklų seka [3]. Karjera – tai požiūrių ir elgsenų seka, susijusi su darbine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą [63]. G. Kvieskienė ir G. Railienė irgi laikosi nuostatos, jog karjera tai įvairių vaidmenų kaita žmogaus gyvenime, kurie yra kokybiškai atliekami, socialiai reikšmingi [38].
E. Žemaitienė išnagrinėjusi mokslininkų apibrėžimus, padarė išvadą, kad karjera yra ne tik darbas, profesinė veikla ar asmeniniai laimėjimai darbinėje veikloje. Karjera, tai prestižiškumas, tęstinumas, nuolatinis kilimas pareigų, darbo ir kitų vaidmenų atžvilgiu [89].
R. Kučinskienės nuomone, karjera – tai sėkminga veikla ir pasiekimai gyvenime, tai žmogaus tobulėjimas ir tos veiklos teigiamas įvertinimas aplinkinių rate, visuomenėje [36].
Kiti autorių nuomonė daugiau krypsta į karjeros kaip asmenybės tobulėjimo nuostatą, teigia, jog karjera stipriai siejasi su asmens saviraiškos būdais. Tai nėra trumpalaikis procesas. Asmenybės tobulėjimas per karjerą yra ilgalaikis procesas, kuris išreikštas per pasirinktą perspektyvą, kryptį bei paskirtį [26, 38].
V. Stanišauskienė profesinę karjerą apibūdina kaip individualų tobulėjimą sėkmingai pasirinktos veiklos kryptimi ir pozityvau jos vertinimu tiek asmeniniu, tiek visuomeniniu požiūriu [69]. Karjera – tai procesas, realizuojamas nuolat kintančiame darbo pasaulyje [68].
Žmogaus karjeros sekmė didele dalimi priklauso ir nuo paties žmogaus. J. Albrechtas manė, jog siekiant karjeros yra svarbu pradėti nuo savęs, t.y. svarbu pažinti save, suvokti savo lūkesčius, nes tik nuo to priklauso tiek pačios karjeros planavimas, tiek jos sėkmė [1]. V. Stanišauskienė taip pat laikosi panačios pozicijos. Anot autorės, karjeros sėkmė priklauso ne tik nuo žmogaus gebėjimo laiku ir tinkamai sureaguoti į pokyčius, bet ir nuo gebėjimo juos numatyti bei jiems pasirengti. Vienąkart įgytos žinios, įgūdžiai ir netgi formalų išsilavinimą liudijantys dokumentai dinamiškame šių dienų darbo pasaulyje negali garantuoti karjeros sėkmės visam gyvenimui – būtina nuolat juos atnaujinti, t.y. nuolat mokytis karjeros kelyje [68].
Vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į profesinės karjeros svarbą žmogaus gyvenime. Šie pokyčiai verčia darbdavius ir dirbančiuosius nuolat tobulinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Kinta šiuolaikinis požiūris į profesinę karjerą. Ankstyvas pasiruošimas profesinei karjerai yra svarbus ir atsakingas žingsnis kiekvienam žmogui. Tam, kad žmogus save realizuotų darbinėje veikloje neužtenka vien tik stengtis dirbti pasirinktoje veikloje srityje. V. Šilingienė teigia, kad sėkmingai individualiai karjerai didžiausią įtaką daro trys kompetencijų grupės - techniniai įgūdžiai ir žinios, tarpasmeniniai santykiai ir asmenybės lyderystės atributai [79].
Pagrindinė karjeros ,,sudedamoji“ dalis yra profesija. Tinkamai pasirinkta profesija, kryptingas žinių siekimas ir nuolatinis tobulėjimas yra sėkmės garantas norint užtikrinti sėkmingą karjerą. G. Kvieskienė ir A. Railienė teigia, kad sėkmė profesinėje karjeroje daugiausiai priklauso nuo profesinės veiklos pobūdžio, šeimos ir kitų vaidmenų atlikimo planingumo. Nors pasitaiko atvejų, kad karjera labiau priklauso nuo asmeninių savybių, o ne nuo įgytos profesijos, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai laikoma daugiau išimtimi, negu taisykle [38].
Todėl pradedant planuoti savo karjerą yra ypač svarbu pasirinkti tinkamą profesiją, atsižvelgiant į asmens interesus, pomėgius, gabėjimus.
Vis daugiau autorių atkreipia dėmesį į tai, kad su karjeros planavimu turi būti supažindinama jau mokykloje. L. Ustinavičienė ir kt. bendraautoriai savo publikacijoje teigė, kad karjeros planavimas paauglystėje turi būti orientuotas į mokinio savęs pažinimą, profesinio tapatumo formavimąsi, profesinių vertybių ir lūkesčių nustatymą bei profesijos pasirinkimo gebėjimų ugdymą. Autorės nurodė, kad taip pat svarbu yra ir šeimos, mokyklos bei kitų socialinių grupių parama paaugliams renkantis profesiją. Tai padeda geriau suformuoti ir išvystyti savo profesinį tapatumą [86]. Karjeros planavimas ir profesijos pasirinkimas neturi būti vien tik paauglio asmeninis reikalas. Į šį procesą turėtų įsitraukti šeima bei mokykla.
Teigiama, kad sėkminga karjera yra pagrindinė sąlyga asmenybės socialinei adaptacijai [11]. Galima daryti išvada, jog karjera yra svarbus veiksnys žmogaus savirealizacijai gyvenime nepriklausomai nuo to, kaip jis įsivaizduoja karjerą - kaip ,,kopimą laiptais“ ar asmeninių įgudžių tobulinimą vienoje srityje, svarbiausia kaip asmuo realizuoja save kaip asmenybę pritaikydamas savo gebėjimus ir įgūdžius bei juos tobulindamas.
Apibendrinus galima daryti išvadą, kad karjera nėra vien tik didesnės pajamos, sėkmingas kilimas ,,karjeros laipteliais“, didesnis prestižas visuomenėje ir t.t. Karjera nėra suprantama kaip tik pajamų šaltinis, tai įgyja kur kas platesnę sampratą. Karjeros procese akcentuojami ne tik įgūžiai ir žinios, bet ir asmeninės savybės, gabumai ir mokėjimas visa tai integruoti ir panaudoti kasdienybėje. Ankstyvas karjeros planavimas gali užtikrinti sėkmę tolimesnėje profesinėje veikloje. Karjeros planavimas ir projektavimas geriausias žingsnis, kuris padeda siekti nuolatinio pasitenkinimo ir profesinės karjeros nuoseklumo. Sėkminga karjera nėra priklausoma nuo kitų, viską lemia žmogaus pasiryžimas siekti savo išsikeltų tikslų. Siekdamas savo tikslų ir tikslingai planuodamas profesinę karjerą žmogus save realizuoja, išreiškia tam tikroje srityje.
1.1.1 Emigracija kaip karjeros galimybė
neteko apie 0,6 mln. gyventojų, todėl Lietuvos visuomenė „sensta“ ir vienam dirbančiajam tenka vis didesnis nedirbančiųjų skaičius [19].
Lietuvos statistikos departamentas kiekvienais metais pateikia emigravusių šalies gyventojų duomenis. Nuo 2005 metų daugiausiai emigravusių buvo 2010 metais (žr. 1 pav.)
15571 12602 13853 17015 21970 83157 0 10000 20000 30000 40000 50000 60000 70000 80000 90000 2005 2006 2007 2008 2009 2010 metai
1 pav. Emigrantų skaičius pagal išvykimo fakto deklaravimą
Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamento duomenys
Daugiausiai pagal būsimąją gyvenamąją vietą 2010 m. išvyko į Jungtinę Karalystę (49,2 proc.) ir Airiją (15,7 proc.). Daugiausiai išvyksta jauni, darbingo amžiaus žmonės nuo 20 iki 34 metų (pagal deklaravimo faktą). 20-24 metų amžiaus grupėje emigravo 18,2proc. (15131 žm.), 25-29 metų grupėje 22,3 proc. (18520 žm.), o 30-34 metų grupėje 14,4 proc. (11964 žm.). Daugiausiai išvyksta nevedę vyrai ir netekėjusios moterys, nei susituokę asmenys (atitinkamai 50,8 proc. ir 34,7 proc.). Moterų išvyksta šiek tiek daugiau nei vyrų (atitinkamai 52,4 proc. ir 47,6 proc.).
Šiuo metu viena iš pagrindinių priežasčių, verčianti lietuvius emigruoti yra didelis nedarbas šalyje. Remiantis Europos Sąjungos duomenų tarnybos Eurostat duomenimis, didžiausias nedarbo lygis 2011m. buvo Ispanijoje – 21,7 proc., Lietuvoje 15,4 proc. ir Islandijoje 14,4proc. Mažiausias nedarbo lygis buvo Nyderlanduose 4,4 proc., Liuksemburge 4,8 proc., Vokietijoje 5,9 proc. [20].
Emigrantų, kurie nedeklaravo savo išvykimo priežasčių duomenys nėra pakankamai tikslūs. 2008 metais daugiausiai emigrantų išvyko dirbti. Tik 10,5 proc. iš jų išvyko mokytis (žr. 2 pav.). 70,1 69% 10,5 11% 7,5 8% 11,9 12% Darbas Mokslas Šeimyninės priežastys Kitos priežastys
2 pav. Emigrantų, nedeklaravusių išvykimo, išvykimo priežastys
Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamento duomenys
I. Jasiūnienė analizavo jaunų, išsilavinusių žmonių migracijos problemą. Ji teigia, kad jaunimas pritaria šiuolaikinės karjeros sampratai, tačiau nenuvertina ir materialinės gerovės faktorių, teigiamai žiūri į siekius užimti aukštesnes pareigas organizacijoje. Taip pat autorė pabrėžia, jog Lietuvoje egzistuoja specifinės sąlygos žmogaus karjeros vystymuisi. Tai lemia ekonominės, vadybinės ir moralinės krizės, kurios trugdo vystytis karjerai. Šie autorės išvardinti aspektai iš dalies paaiškiną jaunų žmonių migracijos problemą Lietuvoje [26].
Migracija yra dinamiškas ir įvairialypis procesas, susijęs su šalių sąlygomis, jų traukos ir stūmos jėgomis, veikiantis socialinę, ekonominę, politinę, demografinę ir kitas šalių sistemas, įtakojantis jų gerovę bei vystimąsi. Didelis nedarbas, santykinai mažas darbo užmokestis, prastos darbo sąlygos šalyje verčia darbuotoją ieškoti darbo kitur [75].
Viena rimčiausių migracijos problemų – tai ,,Protų nutekėjimas“ (angl. Brain drain). Ši sąvoka aiškinama kaip išsilavinusių ar profesionalių žmonių išvykimą iš vienos šalies į kitą, ekonomikos sektoriaus ar srities į kitą, paprastai dėl geresnio atlyginimo ar geresnių gyvenimo sąlygų. Neabejotina, kad Lietuvoje šiuo metu vyksta spartus protų nutekėjimas, turintis didžiulę neigiamą įtaką Lietuvos mokslo raidai bei bendrajai šalies pažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai gabiausių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, kitų aukštos kvalifikacijos specialistų. Iš talentingiausių studentų, kurių šimtai ar net tūkstančiai studijuoja užsienyje, į Lietuvą grįžta palyginti nedaug [58].
Daugiausiai emigruoja iš Europos Sąjungos šalių į kitas informacinių technologijų specialistai, mokslininkai, mokslų daktaro ir aukštesnį laipsnį turinčius profesionalai bei sveikatos priežiūros specialistai [39]. Sveikatos priežiūros specialistai taip pat pakliūna tarp tų emigravusių asmenų, kuriems nepasisekė realizuoti savo karjeros galimybių Lietuvoje. Šios grupės anot autoriaus taip pat yra <... „jautriausios“ „protų nutekėjimo“ fenomenui ir Lietuvoje>. L. Labanauskas didelį sveikatos priežiūros specialistų emigracijos skaičių aiškina jų įgytų Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje universalių žinių, nesunkiu perkelimu į kitų valstybių ekonomiką. Toks jaunų išsilavinusių žmonių ,,protų nutekėjimas“ ir greitas adaptavimasis kitos šalies darbo rinkoje, leidžia daryti prielaidas, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose gerai paruošiami specialistai, kuriems suteikiamos naujos ir šiuolaikiškos žinios bei įgūdžiai.
Išsivysčiusiose ES šalyse „protų nutekėjimo“ problematikai skiriama daugiau dėmesio ir ja domėtis ir tyrinėti pradėta anksčiau nei pereinamosios ekonomikos šalyse. Lietuvoje įvairios organizacijos ar institucijos tyrimus atlieka atskirai ir epizodiškai, ir nė vienas jų neturėjo įtakos politinių sprendimų priėmimui [39]. Norint išsaugoti valstybės investicijas į šių asmenų išsilavinimą, labai svarbu suteikti jiems tinkamas sąlygas siekti karjeros mūsųšalyje [50].
Emigracijos pasekmės gali būti skaudžios Lietuvai. V. Pukelienės ir bendraautorių publikacijoje teigiama, kad emigracija stipriai veikia Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą, keičiasi amžiaus struktūra, prarandamas jaunimas, visuomenė sensta, mažėja santuokų, gimstamumas [58]. Taip pat emigracijos struktūra „paaštrina“ demografines problemas ir ilgainiui sukuria trukdžius ekonominiam augimui, nes Lietuva praranda kvalifikuotus, verslius žmones, „nuteka protai“, pvz., IT, medicinos srityse [19].
pabaigusiems studijas Lietuvoje, žmonėms nėra sunku prisitaikyti kitoje šalyje. Tai lemia mūsų švietimo sistema, kurioje studijų kokybė yra pakankamai aukšta, suteikiamos naujausios žinios. Nors emigracijos problemai šalyje aptarinėti ir nagrinėti skiriamas didelis dėmesys, tačiau nepakankamai imamasi priemonių sustabdyti jaunų žmonių emigraciją.
1.2. Visuomenės sveikatos specialistų ruošimas Lietuvoje 1.2.1. Visuomenės sveikatos mokslo raida Lietuvoje
Šiandien daugelis yra įpratę manyti, kad visuomenės sveikata – tai mokslas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir psichinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant infekcines ligas, mokant individualios higienos [33]. Tačiau dar palygint visai neseniai visuomenės sveikata Lietuvoje buvo visiškai nauja sritis, orientuota tik į sanitarinę veiklą, t.y. užkrečiamųjų ligų mažinimą. Pamažu visuomenės nariai suvokia, kad ligų gydymas dar negarantuoja sveikos visuomenenės, kur kas svarbesniu aspektu tampa ligų profilaktika, kuri apima ne tik priemones išvengti konkrečių ligų, bet ir aplinkos apsaugos priemones.
Laikoma, kad visuomenės sveikatos mokslo raida Lietuvoje prasidėjo nuo 1990-ųjų metų, kai įvyko struktūrinės permainos Sveikatos apsaugos ministerijoje ir visoje sveikatos apsaugos sistemoje. Iki tol, sveikatos sistemoje vyravo Sovietų Sąjungos modelis, kuris buvo orientuotas į kovą su infekcinėmis ligomis bei aplinkos tarša. Pagrindinė visuomenės sveikatos užduotis buvo sanitarijos tarnybos, kurios buvo skirtos užkrečiamųjų ligų kontrolei bei taršos plitimo stabdymui [23,52]. Tačiau pradėjus plisti lėtinėms neinfekcinėms ligoms (kraujotakos sitemos, onkologinėmis, cukriniam diabetui), teko ieškoti naujų kovos būdų. Didėjant mokslo įrodymams apie gyvensenos ir socialinės aplinkos įtaką šiai patologijai atsirasti, pirmiausiai Vakarų šalyse pradėjo ėmė plėtotis naujoji, arba modernioji, visuomenės sveikata [23].
Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatomis [45, 52]. Tai leido Lietuvoje pradėti formuoti ir įgyvendinti savarankišką visuomenės sveikatos politiką.
Buvo kreipiamas dėmesys ne į ligų gydymą, bet akcentuojamas visuomenės narių svarba dalyvaujant sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo srityse. Dažnai girdime, kad sveikatos stiprinimas turi būti nukreiptas į visus sektorius, turi būti siekiama bendradarbiavimo, tam, kad būtų siekiama geros sveikatos ir gyvenimo kokybės visiems [27]. Tačiau tai nėra naujas požiūris į visuomenės sveikatos priežiūrą. Jau daugiau nei prieš dvidešimt metų Lietuvoje buvo siekiama sveikatos politiką paversti ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir visos Vyriausybės rūpesčiu [52].
Dabar visuomenės sveikatos srities nauda ir efektyvumu neabejojama. Neabejojama ir tuo, kad kiekvienas visuomenės narys turi įsitraukti į sveikatos problemų sprendimą. Tarptautiniu mastu sukaupta informacija rodo, kad visuomenės sveikatos problemų vieni visuomenės sveikatos specialistai išspręsti negali. Būtina įtraukti visuomenę, kitas sveikatą lemiančias socialines ir ekonomines struktūras [18]. Ž. Jaunkauskienė su bendraautoriais teigia, kas visuomenės sveikatos specialistai privalo aktyviai dirbti didžiausią poveikį asmens ir visuomenės sveikatai turinčių determinantų – aplinkos veiksnių ir gyvensenos – srityse, analizuoti sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą ir įtaką gyventojų sveikatai, vertinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę [25].
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) dokumente ,,Sveikata 21a.“ pabrėžiama, jog visuomenės sveikatos sistemą būtina nuolatos tobulinti kiekvienoje valstybėje. Didelis dėmesys yra sutelktas į tokias klasikines poveikio priemones kaip užkrečiamųjų ligų kontrolė ir imunizacija, motinos ir vaiko sveikatos apsauga, su aplinka susijusi sveikata ir sveikatos statistika. Nors tai ir labai svarbu, tačiau reikia kreipti dėmesį į visapusiško požiūrio į sveikatos būtinybę. Politikos ir programos turėtų būti plėtojamos įvairiais lygmenimis (tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos) ir įvairiose aplinkose (miestuose, mokyklose ir t.t.) [78].
B. J. Turnock teigia, kad visuomenės sveikatos specialistai, vykdydami sveikatos stebėseną ir ugdydami sveiką gyvenimo būdą, pagrindiniu savo prioritetu laiko ligų prevenciją, o ne jų gydymą. Visuomenės sveikata teikia pirmenybę populiacijos, o ne individo sveikatos klausimams. Visuomenės sveikatos problemos ir iššūkiai sveikatai keičiasi priklausomai nuo kintančios fizinės, socialinės, ekonominės aplinkos [84].
visuomenės sveikatos sampartą visuomenėje, buvo būtina pradėti rengti naujos kartos specialistus. Todėl iškilo poreikis ir būtinybė rengti naujos kartos visuomenės sveikatos specialistus, kurių žinios, komptencija ir gebėjimai padėtų planuoti ir įgyvendinti mokslu pagrįstas moderniosios visuomenės sveikatos studijų programas [22]. Nauji pokyčiai ir naujos kartos specialistų rengimo svarbumas kėlė kitą klausimą – kur juos ruošti?
Iki maždaug 1990-ųjų metų, kol nebuvo pradėta kalbėti apie Lietuvos sveikatos sistemą, tokios studijų programos, kaip visuomenės sveikatos studijos, nebuvo [22, 23]. Po 1990-ųjų Kauno medicinos universitete buvo parengta moderniosios visuomenės sveikatos koncepcijomis grindžiama studijų programa [4]. Pirmasis Visuomenės sveikatos fakultetas buvo įkurtas Kauno medicinos universitete 1994 metais [23]. Buvo parengta ketverių metų bakalauro studijų programa, o jai įsitvirtinus, pradėta kurti dviejų pakopų magistrantūro ir doktarantūros studijos. Tokios specialybės profesionalų stoka buvo ypač jaučiama pradėjus reformuoti Lietuvos sveikatos sistemą [22].
1.2.2. Visuomenės sveikatos specialistų rengimas ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Apie aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje yra daug diskutuojama, bandoma ją keisti, tobulinti. Nors kiekvienas pokytis švietimo sistemoje sukelia daug diskusijų mūsų visuomenėje, tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvoje aukštojo mokslo prieinamumas yra geras ir didelė dalis jaunų žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2010 metais Lietuvoje aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 21062 studentai, o aukštąjį neuniversitetinį 12627 studentai. Pagal besimokančiųjų skirstymą į švietimo lygmenis, aukštajame mokslo lygmenyje 2010-2011 metais mokėsi daugiau moterų negu vyrų (atitinkamai 14,7 proc. ir 10,2 proc.) [48].
Vilniaus universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Klaipėdos universitete visuomenės sveikatos specialistams yra suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis [7]. Šiuose universitetuose jaunuoliai įgyja aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Visuomenės sveikatos studijų kryptis priklauso biomedicinos mokslų sričiai [43, 47].
visuomenės sveikatos specialistų rengimo reikalavimus. Studijų programą sudaro trys pagrindinės dalys: bendrojo lavinimo dalis, studijų pagrindų dalis ir specialioji (profesinė) dalis [47]. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų [46].
Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, visuomenės sveikatos specialistai dirba mokslinį tiriamąjį darbą, kuria ir tobulina koncepcijas, teorijas ir metodikas ir taiko susirgimų profilaktikos priemones. Jie atlieka šias užduotis: susirgimų profilaktikos priemonių įgyvendinimas, visuomenės sveikatos kontrolės vykdymas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizės atlikimas, dalyvavimas kuriant visuomenės sveikatos teisės aktus, padedančius saugoti ir skatinti visuomenės sveikatingumą, visuomenės sveikatos programų įkūrimas ir įgyvendinimas, visuomenės sveikatos mokymas, mokslinių straipsnių ir ataskaitų rengimas, panašių užduočių atlikimas, vadovavimas kitiems darbuotojams [41,42, 87].
Visuomenės sveikatos specialistai gali dirbti ne tik tiesiogiai visuomenės sveikatos sistemai priklausančioms įstaigoms, bet ir kitose įstaigose, kurios nevykdo šių funkcijų. Tokioms įstaigoms priskirtinos ugdymo įstaigos (bendrojo lavinimo mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai-darželiai), globos įstaigos (vaikų, senelių globos namai, pensionatai), ūkinę-komercinę veiklą vykdančios įmonės. Jose visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas įgyvendina daugelis specialistų (mokyklose sveikatos priežiūrą vykdantys specialistai, bendrosios praktikos slaugytojai, dietistai, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, profesinės sveikatos specialistai) [87].
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje įvyko nemaži visuomenės sveikatos priežiūros dirbančių asmenų kvalifikaciniai pokyčiai: labai išaugo VS universitetinį išsilavinimą turinčių administratorių ir nemedicinos išsilavinimą turinčių visuomenės sveikatos specialistų, bei sumažėjo praeityje rengtų higienos gydytojų ir epidemiologų [24]. Visuomenės sveikatos specialistų poreikio planavimas yra ypač aktualus, sudėtingas ir ilgalaikis procesas, kuris priklauso nuo politinių, struktūrinių sveikatos sistemos pokyčių ir visuomenės sveikatos veiklos sričių [33].
įvairų išsilavinimą. Visuomenės sveikatos specialisto apibrėžimas nėra trumpas ir aiškus. Apibrėžimas dažnai skiriasi priklausomai nuo veiklos srities, teisės akto ir jo kontekstą [87].
Nors ne visose įstaigose, kuriose gali dirbti visuomenės sveikatos specialistas yra reglamentuotas specialisto priėmimas į darbą, jo kvalifikaciniai aprašai ir pan., tačiau jau yra padaryti pokyčiai švietimo ir ugdymo sistemoje. Visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinis aprašas buvo parengtas 2007m. [17], o visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kvalifikacinių reikalavimų aprašas parengtas tik 2011m. [16].
Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvoje didelė dalis jaunuolių kasmet įgyja aukštajį išsilavinimą. Visuomenės sveikatos studijos Lietuvoje yra reikalingos ir palygint nesenos. Visuomenės sveikatos specialistų poreikį Lietuvoje lėmė šiuolaikinė sveikatos samprata, bei politiniai pokyčiai.
1.2.3. Alumni organizacijos svarba
Įvairių šaltinių duomenimis, Alumni organizacijos pradėjo kurtis jau praito amžiaus pradžioje. Nors Alumni organizacijos veikla yra gana plati, tačiau dažniausiai ji suprantama, kaip buvusių absolventų draugija. Alumni nariu absolventas tampa gavęs diplomą bei sumokėjęs tam tikrą mokestį. Pasitaiko atvejų, kad kai kurios Alumni draugijos skirsto narius į ,,aktyvius“ ir ,,pasyvius“. Šiuo atveju nariai skiriasi tiek nario mokesčio dydžio mokėjimu, tiek pareigomis ar teisėmis organizacijoje. Aktyviausiai Alumni organizacijų veikla yra JAV. Nors Lietuvoje daugelyje mokymosi įstaigų (universitetuose ar kolegijose) jau yra Alumni draugijos, tačiau jų veikla visuomenėje dar nėra taip plačiai suprantama. Alumni draugijas kuria tiek universitetai bendrai, tiek atskirai gali ir kiekvienas fakultetas ar mokslinė draugija [35, 72, 88].
Pagrindinės Alumni organizacijos veiklos sritys yra šios: Glaudūs absolventų ryšių palaikymas;
Finansinė, metadologinė parama universitetui;
Studijų programų kokybės gerinimas, vertinant narių apklausas; Parama padedant absolventam įsidarbinti;
Tarpininkavimas tarp universiteto ir absolventų tęsiant mokslinę veiklą; Prisidėti prie universiteto plėtros ir vystymosi [35].
Alumni draugija universitetams dažnai pasitarnauja kaip studijų kokybės gerinimo įrankis, t.y. apklausiami alumnai, o jų nuomonė apie studijų kokybę (studijų dalykus, dėstytojus ir t.t.) yra vertinama bei analizuojama.
M. Stankūno ir Ž. Darulio teigimu, gana dažna praktika Vakarų universitetuose – Alumni organizacijų narių aktyvus dalyvavimas priimant studentus į mokymosi institucijas. Reikėtų sutikti su autorių nuomone, jog toks Alumni narių dalyvavimas padėtų priimti gabesnius studentus į įvairias studijų programas [70]. Anot M. Stankūno ir Ž. Darulio ,,ši organizacija (turima omenyje Alumni organizacija) turėtų padėti spręsti visuomenės sveikatos specialistų planavimo, unifikuotos kompetencijos ir licencijavimo klausimus“. Iš dalies galima būtų sutikti su šiuo teiginiu, jeigu Alumni organizacija veiktų itin aktyviai ne tik organizacijos ,,viduje“, bet ir ,,išorėje“, t.y. aktyviai skleistų informaciją apie Alumni bei universiteto veiklą, glaudžiai bendradarbiautų su mokslinėmis organizacijomis, potencialiais darbdaviais. Užsienyje dirbančių Alumni narių subūrimas galėtų būti viena iš alternatyvų plėtojant tarptautinius ryšius draugijai. Kaip teigia T. Bulajeva, užsienyje gyvenančių žmonių vidinės nuostatos labiausiai kinta, todėl taip galima didinti (plėtoti) universiteto internacionalizacijos procesus universitete [12], pasitelkiant būvusius universiteto studentus.
1.3. Studijų kokybė
Studijų kokybės samprata palyginus yra nesena siekiamybė Lietuvoje. Studijų kokybės rodiklis tampa vienu iš svarbiausių rodiklių, skatinančiu mus pasirinkti būsimą universitetą ar specialybę. Dažnai studijų kokybės vertinimą mes suprantame siaurąja prasme tik kaip vertinimą (teigiama ar neigiama), tačiau tai apima kur kas daugiau veiksnių ir dalyvaujančių žmonių. Studijų kokybės procesą Lietuvoje nagrinėjo nemažai mokslininkų.
R. Kučinskienė ir V. Kučinskas teigia, kad studijų kokybė yra aukštosios mokyklos veiklos kokybės sudedamoji dalis [37].
universitetinės veiklos vadybos lygis; finansavimas;
šiuolaikiškų studijų programos;
naujausias žinias profesionaliai perteikiantys dėstytojai;
mokymo institucijų ir studijų programų tarptautinis integravimas; dėstytojų ir studentų mainai;
studijų kokybės vertinimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu; kokybės kultūra;
akademinės bendruomenės motyvavimo sistemos [62].
Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas jokiu būdu nėra tik Europos rūpestis. Visame pasaulyje auga susidomėjimas jo kokybe ir atitinkamais standartais, atspindintis ir staigų aukštojo mokslo augimą, ir jo naudą viešajam bei privačiam sektoriui. Aukštojo mokslo teikėjai atsako už paslaugų kokybę bei jos užtikrinimą [6]. Todėl 1999 metais prasidėjęs Bolonijos procesas padarė didelę įtaką aukštojo mokslo sistemai. Šio proceso metu buvo siekiama sukurti bendrą ,,Europos aukštojo mokslo erdvę“. Bolonijos procese studijų kokybės tobulinimas buvo pripažintas prioritetine veiklos krytimi. Proceso dokumentuose buvo įsipareigota remti tyrimus, kuriais siekiama geriau užtikrinti kokybę instituciniu, nacionaliniu ir europiniu lygiu. Bolonijos procese teigiama, jog pagrindinė universiteto ugdymo misija – asmens ir visuomenės poreikių tenkinimas mažinimo plėtotės ir aukščiausio lygio kompetencijos užtikrinimo požiūriu. Taip pat skatina universitetų studijų kokybės vertinimo sistemą, įvedant panašius kriterijus ir metodus, skatina mokymo institucijų bendradarbiavimą [10, 62].
Lietuvoje studijų kokybę vertina Studijų kokybės vertinimo centras (valstybinė biudžetinė įstaiga). Pagrindinis studijų kokybės vertinimo centro uždavinys yra skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą [43]. Studijų kokybės vertinimo centras pažymi, jog aukštosiose mokyklose turėtų būti įgyvendinama kokybės užtikrinimo politika, numatyti veikimo būdai, padedantys užtikrinti kokybę, ir vykdomų programų bei suteikiamų kvalifikacijų nuostatos [6].
visus studijų ir mokslo procesų dalyvius – dėstytojus, mokslininkus, administratorius, studentus, taip pat socialinius partnerius, mokyklos absolventus [76].
Studijų kokybė yra nuolatinis universiteto rūpestis. Studijų programos kokybė priklauso ne tik nuo universiteto vidinių, bet ir nuo išorinių – socialinių, ekonominių veiksnių bei sveikatos reformos eigos. Jos siekiama studijuojant tarptautinę visuomenės sveikatos studijų patirtį, diegiant naujas mokymosi technologijas, dėstytojams tobulinantis tarptautiniuose kursuose bei stažuotėse, aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose studijų ir mokslo projektuose bei glaudžiai bendradarbiaujant su praktine visuomenės sveikatos tarnyba. Kokybės tikslo siekimas atliekamas vertinant tiek vidinę, tiek išorinę fakulteto veiklos ekspertizę. Vidinė studijų kokybė apima studijų poreikio vertinimą, kursų vertinimą, programų vertinimą, įgytų kompetencijų vertinimą, įsidarbinimo galimybių vertinimą [22 ,60].
Visuomenės sveikatos studijų krypties kompetencijų plėtoties metodikoje, pažymima, kad viena iš svarbiausių studijų kokybės užtikrinimo sąlygų yra aukštosios mokyklos įsipareigojimas rengti ir vykdyti šiuolaikiškas studijų programas. Studijų programų turinys turi atitikti naujausius mokslo, meno ir technologijų pasiekimus, šalies ir Europos Sąjungos vystymosi strategines gaires [25].
Universitetas vykdydamas kurią nors studijų programą prisiima didelę atsakomybę, nes studijų kokybe yra suinteresuoti skirtingų grupių atstovai: studentai, jų būsimieji darbdaviai, aukštoji mokykla, dėstytojai, valstybės piliečiams atstovaujanti vyriausybė. Todėl svarbu yra suformuoti konkrečius ir aiškius reikalavimus, kurie būtų priimtini visiems ir realiai įvykdomi, nes tai yra studijų kokybės vertinimo sistemos pagrindas [14].
J. Ruzevičius savo nagrinėtame straipsnyje pažymi, nuolatinio studijų kokybės vertinimo proceso svarbą. Studijų kokybės sistema turi būti diegiama per veiklos kokybės laidavimo sistemą, kuri turi būti pagrįsta visuotinės kokybės vadybos modeliais ir principais. Autorius teigia, jog tik tiksliai identifikavus ir sistemingai matuojant procesus bei jų rezultatus, vertinant jų pokyčius, galima veiksmingai juos valdyti ir tobulinti [62].
Vienas iš prieinamiausių ir greičiausią įvertinimą suteikiantis rodiklis vertinant studijų kokybę yra studijų programų, dėstomų dalykų vertinimas. Tai galima atlikti ne tik tiesiogiai apklausinėjant studentus, dėstytojus, bet ir įtraukiant Alumni draugijas.
studentų studijų kokybės vertinimas, kuomet studentai elektroninėje erdvėje galėjo vertinti studijų dalykų kokybę. Vertinimo metodikos tikslas buvo – retrospektyvinis studijų dalykų vertinimas. Galimybę vertinti studijų kokybę galėjo vertinti visi studentai. Studijų kokybės vertinimo procesas yra nuolat tobulinamas [51]. Vilniaus universiteto internetiniame tinklalapyje bei Klaipėdos universitete taip pat viešai yra skelbiama informacija apie vykdomą studijų kokybės vertinimą. Studijų vertinimas vykdomas tiek elektroniniu būdu, tiek popieriniu (pildant anketas). Grįžę duomenys yra analizuojami, vertinami.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Klaipėdos universitete ir Vilniaus universitete visuomenės sveikatos studijų programa yra tobulinama pagal ASPHER (Europos regiono visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos) rekomenduojamus kriterijus, kuriais remiantis siekiama pagerinti visuomenės sveiaktos specialistų rengimą. Ypatingas dėmesys pagal reikalavimus skiriamas studijų kokybei vertinti [5,13,48,85]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas ir Vilniaus universitetas yra ASPHER asociacijos nariai [64].
Analizuojant studijų kokybės vertinimą susidūrėme su problema, jog ne visi universitetai pateikia išsamų vertinimą. Kai kurie pateikia tik išorinio vertinimo ataskaitas, kai kurie senus duomenis. Išsamių vidinių kokybės vertinimo ataskaitų ir jų publikavimo chronologine tvarka neradome. Studijų kokybės vertinimas yra svarbus procesas, kurio metu nustatomi studijų programos trūkumai ar privalumai, galima įvertinti pasirinkus skirtingus metodus studentų ar dėstytojų nuomonę. Studijų kokybės vertinimas neturi būti vienkartinis, universitetas turi būti suinteresuotas stebėti savo dėstomas studijų programas, nes tokiu būdu pritraukti gali ne tik studentus, bet ir įvairias organizacijas, partnerius. Taip pat studijų kokybės vertinimo rezultatai turėtų būti pateikiami visuomenei naujausi duomenys aiškiai ir paprastai.
1.3.1. Studijų metu įgytų kompetencijų svarba
Vis didesnis dėmesys yra atkreipiamas į studijų metu įgytas kompetencijas ir jų pritaikymą profesinėje veikloje. Dažnai žodis kompetencija nėra iki galo suprantamas arba tampa sinonimu kitiems terminams.
competentia - priklausomybė pagal teisę) - klausimų ar reiškinių sritis, su kuria gerai kas nors yra susipažinęs [82].
V. Šveikauskas tyrinėdamas kompetencijos svarbą teigia, kad kompetencija suprantama kaip gebėjimas veikti, sąlygotas individo žinių, mokėjimo, įgūdžių, požiūrio, asmenybės savybių bei vertybių [81].
V. Darškuvienė ir kiti bendraautoriai teigia, kad kompetencija pateikiama kaip sinonimas įgūdžiams, žinioms, požiūriams arba asmeninėms sąvybėms, kurios apibrėžia elgesį. Pažymi, kad dažnai siekiant apibūdinti darbuotojų gebėjimus atlikti užduotis vartojama sąvoka kompetencija, kuri yra tarsi žinių ar sugebėjimų atributas [15].
P. Jucevičienė ir D. Lepaitė, analizuodamos kompetencijos termino struktūrą, pabrėžia, jog būtent gabumai, veikiantys žmogaus vertybes ir asmenines savybes, sukuria kompetencijos šerdį ir holistinį pobūdį – gebėjimą įvertinti naują situaciją, pasirinkti jai tinkamus veiklos metodus ir nuolat į ją įtraukti dalykines ir profesines žinias [29].
Kompetencijos svarbą profesinėje veikloje pažymi ir Navickienė L. Autorė mano, kad kompetencija – sudedamoji kvalifikacijos dalis, žmogaus funkcinis gebėjimas tinkamai atlikti tam tikrą dalį profesinės veiklos [54].
V. Šveikauskas pažymi, kad studijose įgytos žinios ir išsiugdyti gebėjimai jas taikyti turi įtakos kvalifikacijai, kuri yra sveikatos profesionalo bendrosios bei specialiosios kompetencijos šerdis [80].
Bendrųjų kompetencijų ugdymo svarba pažymima ir absolvento įsidarbinimo galimybių didinime, taip pat išlieka svarbi darniam asmenybės vystymuisi ir profesiniam tobulėjimui [25].
Ž. Jankauskienės, R. Liepuonienės, R. Stuko ir kitų autorių išleistoje ,,Visuomenės sveikatos studijų krypties plėtoties metodikoje“ yra išskiriama kokie visuomenės nariai turi būti ugdomi aukštojoje mokykloje. Jie turi būti ugdomi laisvi, atsakingi, profesionalūs, kompetentingi, kūrybiški, gebantys kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, etiški visuomenės nariai. Pastebima, jog neužtenka studentui suteikti žinių ir ugdyti gebėjimus, reikia formuoti aukštąjį išsilavinimą turinčio individo nuostatas ir požiūrį į visuomenės, technologijų ir viso pasaulio raidą [25]. Kompetencijų ugdymas turi didelę reikšmę tik studijas baigusios specialisto profesinėje karjeroje. Kompetencijų ugdymas lemia individo tobulėjimą, taip pat didina galimybes įsidarbninti.
atliepti tuos reikalavimus bei įveikti socialinių transformacijų laikotarpiu iškylančius barjerus [68]. Kitaip tariant, autorė pažymi, jog šiuolaikiniame darbo pasaulyje žmogui būtina karjeros kompetencija
Kompetencija negali būti baigtinė, t.y. ji yra ugdoma visą gyvenimą per didelį žinių srautą, tobulėjant mokslo ir technologijų lygiui, sudėtingėjant darbo turiniui ir veiklai [29].
2010 metais buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti darbdavių ir absolventų nuomonę apie gebėjimus ir įgūdžius, kurie būtini pagrindinėms visuomenės sveikatos paslaugoms teikti. Apklausai buvo atrinktos tos įmonės (įstaigos), kuriose dirbo darbuotojai, įgiję visuomenės sveikatos bakalauro ar magistro laipsnį aukštosiose mokyklose ne anksčiau kaip prieš 5 m. Tyrime dalyvavo visuomenės sveikatos specialistų vadovai ar asmenys, turintys informacijos apie bendrąsias ir dalykines dirbančiojo kompetencijas. Visi šios diskusijų grupės dalyviai vieningai sutarė, kad studijų metu įgytų teorinių žinių visiškai pakako pradedant dirbti, tačiau trūko praktikos, techninio darbo įgūdžių, nes kiekvienoje laboratorijoje yra sava specifika, metodika. Pasak tyrime dalyvavusių visuomenės sveikatos specialistų, darbdaviai, priimdami į konkretų darbą, tikisi darbo patirties, praktinių darbo įgūdžių. Dauguma tiriamųjų pastebėjo, kad didelis privalumas yra absolvento noras mokytis, greitas informacijos apdorojimas ir jos taikymas, asmeninės savybės (pvz.: kruopštumas, sąžiningumas, atsakomybė), kurios gali lemti darbdavių apsisprendimą įdarbinti ką tik baigusį studijas specialistą [25].
Darbo ir socialinių tyrimo instituto tirtųjų absolventų ir darbdavių apklausos rezultatai buvo panašūs. Pagrindinė tyrimo išvada buvo ta, jog universitetų absolventams labiausiai trūko praktinio pasirengimo. Praktinio pasirengimo trūkumą galima būtų interpretuoti kaip šių gebėjimų stoką: savarankiško darbo įgūdžių (nurodė 37,2 proc. darbdavių), darbo komandoje įgūdžių (25,7 proc.), kritinio ir analitinio mastymo (21,7 proc.). Tyrimo autoriai mano, jog švietimo sistema pernelyg nukreipta perteikti informaciją, tačiau mažai skatina ir ugdo savarankišką kritinį ir analitinį mąstymą, kūrybiškumą [90].
V. Stanišauskienė teigė, kad nuolatinis mokymasis yra viena iš pagrindinių sąlygų, padedančių šlikti ir sėkmingai veikti kintančiame darbo pasaulyje. Mokymosi kompetencija, įgalinanti nuolatiniam mokymuisi, yra integralios karjeros kompetencijos dalis [68].
vertinimo ir analizės, politikos ir programų planavimo, įgyvendinimo ir įvertinimo, partnerystės, bendradarbiavimo, advokatavimo, bendravimo ir lyderystės srityse. Maža to, jis privalo turėti atitinkamą požiūrių ir vertybių sistemą, suderintą su bendra visuomenės požiūrių ir vertybių sistemą, kurioje svarbios tolygumo, socialinio teisingumo ir tvaraus vystimosi, atskiro individo ir bendruomenių sveikatos svarbos pripažinimas, pagarba įvairovėms, asmenininiams apsisprendimams, gebėjimų ugdymui ir bendruomenės dalyvavimui [30,76].
Visuomenės sveikatoje, kaip ir bet kuriame kitame viešajame sektoriuje, būtina pasiekti, kad dirbtų kompetentingi specialistai, t.y. turintys žinias, įgūdžius ir galimybes, reikalingus atlikti su užimamomis pareigomis susijusius darbus [55]. Anot J. Stewart ir bendraautorių, kompetetingas specialistas parodo, ką individas žino apie savo gebėjimus, ir žinojimas yra pagrįstas jau turima individo patirtimi [74].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo eiga ir tyrimo kontingentas
Apklausos tikslas buvo įvertinti studentų požiūrį į visuomenės sveikatos studijas, dėstomus dalykus, karjeros vaidmenį jų gyvenimą bei įvertinti emigracijos, kaip vieną iš galimų karjeros galimybių. Taip pat buvo teirautasi respondentų nuomonės apie visuomenės sveikatos absolventus vienijančios Alumni draugijos būtinumą.
Tyrimas buvo vykdomas Vilniaus universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Klaipėdos universitete (toliau atitinkamai VU, LSMU ir KU). Apklausa buvo vykdoma iš anksto gavus universiteto fakulteto dekano (-ės) leidimą. Visuomenės sveikatos studentai buvo informuoti apie tyrimo tikslą, anketos anonimiškumą, tyrimo duomenų panaudojimą mokslo tikslais. Dalis respondentai buvo apklausinėjami studijų vietose (paskaitų metu, pertraukų), kiti galėjo anketas pildyti jiems patogiu laiku.
Įvertinus populiacijos dydį, reikiamą imties tūrį ir galimą atsako dažnį, buvo nuspręsta nedaryti atsitiktinės respondentų atrankos, o anketas dalinti visų minėtų universitetų studentams, kurie studijavo visuomenės sveikatos studijų programoje trečiame ir ketvirtame kurse.
Naudojantis tyrimo imties dydžio apskaičiavimo skaičiuokle, nustatyta, jog norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, reikalinga apklausti 126 respondentus (buvo skaičiuojamas 95 proc. pasikliovimo lygmuo ir 5 proc. paklaidos tikimybė) [61].
Pilotinis tyrimas buvo atliktas 2011 metų gruodžio mėnesį. Šio tyrimo metu buvo apklausti visuomenės sveikatos studentai, besimokantys bakalauro studijose. Respondentams buvo išdalinta 20 anketų, iš kurių 18 buvo užpildytos ir grąžintos atgal. Tiriamiesiems anketoje pateikti klausimai buvo aiškūs, suprantami, nekilo kliūčių atsakant į juos. Todėl atliekant pagrindinį tyrimą esminių pakeitimų klausimyne nebuvo daryta.
1 lentelė. Tyrime dalyvavusių studentų pasiskirstymas pagal mokymosi įstaigą ir kursą.
Mokymosi įstaiga
Studijuojančių studentų skaičius Grįžusių anketų skaičius ir atsako dažnis n (proc.) Trečias kursas Ketvirtas kursas Viso Trečias kursas Ketvirtas kursas Viso KU 27 20 47 26 (96,2) 19 (95,0) 45 (95,7) LSMU 32 33 65 26 (81,3) 30 (90,9) 56 (86,2) VU 39 36 75 22 (56,4) 18 (50,0) 40 (53,3) Viso 98 89 187 74 (75,5) 67 (75,3) 141 (75,4)
Tyrime dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis buvo 21,8 metai (standartinis nuokrypis SN 1,004). Vyriausiam respondentui buvo 25 metai, o jauniausiam 20. Studentų pasiskirstymas pagal lytį buvo nevienodas. Moterų tyrime dalyvavo 6 kartus daugiau nei vyrų. Moterų - 122 (86,5 proc.) ir 19 vyrų (13,5 proc.). Studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą iki studijų buvo ganėtinai panašus. Didžioji dalis respondentų iki studijų pradžios gyveno didmiestyje – 38,3 proc. Studentų pasiskirstymas pagal universitetą buvo nevienodas daugiausiai respondentų buvo iš LSMU (39,0 proc.), kiek mažiau KU (32,6 proc.), o mažiausiai buvo VU universitete (28,4 proc.). Tyrime daugiau dalyvavo trečio kurso studentų, nei ketvirto kurso. Iš viso trečio kurso respondentų buvo 75 (53,2 proc.), o ketvirto kurso 66 (46,8 proc.).
2.2. Anketos struktūra
Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Norint įvertinti visuomenės sveikatos studentų požiūrį į karjeros galimybes Lietuvoje buvo pasirinkta anoniminė anketa. Iš pateiktų atsakymo variantų galėjo pasirinkti tinkamiausią arba įrašyti savo nuomonę. Anketoje nebuvo prašoma nurodyti vardo ar pavardės. Buvo siekiama, kad anketoje pateikti klausimai būtų aiškūs, paprasti, nedviprasmiški. Anoniminėje anketoje buvo pateikti uždaro tipo klausimai, ir atviro tipo
Anketos klausimai buvo sudaryti remiantis mokslinių darbų analize bei apgintų magistrinių darbų naudotomis anketomis. Klausimyną sudarė 37 klausimai (1 priedas). Visus anketos klausimus galima buvo sugrupuoti į 5 grupes:
1. Bendroji respondentų informacija (1-5 klausimai) – respondentų socialinės-demografinės charakteristikos.
2. Studentų požiūrio į pasirinktas studijas vertinimas (6-15 klausimai) – buvo klausiama studentų nuomonės apie priežastis, lėmusias jų pasirinkimą studijuoti visuomenės sveikatos studijų programoje, apie galimas darbo vietas, pasitenkinimą studijomis bei dėstomais studijų dalykais, taip pat apie ketinimus tęsti studijas po bakalauro studijų baigimo.
3. Studentų požiūris į karjeros galimybes (16-26 klausimai) – šioje dalyje buvo klausiama respondentų apie jų požiūrį į karjerą gyvenime, veiksnius lemiančius karjerą bei sėkmingą įsidarbinimą, taip pat apie darbo patirtį bei apie įstaigas/sektorius, kuriuose jie norėtų dirbti po studijų.
4. Studentų požiūris į emigracijos, kaip vieną iš karjeros galimybių vertinimas (27-31 klausimai) – buvo domimasi studentų planais emigruoti, į kurias šalis emigruotų bei dėl kokių veiksnių. Taip pat domėjomės, koks turėtų būti vidutinis visuomenės sveikatos specialisto atlyginimas.
5. Studentų nuomonė apie Alumni draugijos reikalingumą (32-37 klausimai) - buvo klausiama studentų nuomonės apie Alumni draugijos reikalingumą, jos pagrindines veiklas, taip pat apie norėjimą patiems įsitraukti į šią veiklą .
2.3. Statistiniai analizės metodai
3. REZULTATAI
3.1. Visuomenės sveikatos studentų požiūris į visuomenės sveikatos studijas
2 lentelė Studentų pasiskirstymas pagal veiksnius, kurie lėmė visuomenės sveikatos studijų pasirinkimą priklausomai nuo mokymosi įstaigos
Veiksniai lėmę visuomenės sveikatos studijų pasirinkimą Mokymosi įstaiga proc. (n) Viso proc. (n) N= 141 p KU N=46 LSMU N=55 VU N=40 Norėjo dirbti VS srityje 37,0 (17) 25,5 (14) 37,5 (15)
32,6 (46) p>0,05 mokymosi įstaigos atžvilgiu
Neįstojo į kitą specialybę 34,8 (16) 49,1 (27)* 25,0 (10)
37,6 (53) *p<0,05 lyginant LSMU su VU
Perspektyvios studijos 17,4(8) 7,3(4) 12,5(5) 12,1(17) p>0,05 mokymosi įstaigos atžvilgiu
Neperpildyta darbo rinka
2,2(1) 3,6(2) 12,5(5) 5,7(8) p>0,05 mokymosi įstaigos atžvilgiu
Paskatino rinktis šeima, draugai ir kt. 8,7(4) 9,1(5) 12,5(5) 9,9(14) p>0,05 mokymosi įstaigos atžvilgiu Kita 0,0(0) 5,5(3) 0,0(0) 2,1(3) p>0,05 mokymosi įstaigos atžvilgiu p- reikšmingumo lygmuo
Daugiau nei pusė respondentų teigė, jog pabaigę studijas, norėtų dirbti visuomenės sveikatos srityje (85,8 proc.), o 14,2 proc. studentų teigė, neketinantys dirbti pagal specialybę.
Buvo klausiama respondentų ar jie žino, kuriose srityse gali dirbti visuomenės sveikatos specialistas pabaigęs studijas. Paaiškėjo, kad 83,7 proc., teigė žinantys, o 16,3 proc. teigė nežinantys, kur gali dirbti visuomenės sveikatos specialistas po studijų baigimo.
3 lentelė. Studentų pasiskirstymas pagal žinojimą kur gali dirbti visuomenės sveikatos specialistas priklausomai nuo mokymosi įstaigos
Žinojo, kur gali dirbti visuomenės sveikatos specialistas Mokymosi įstaiga proc. (n) Viso N= 141 proc. (n) p KU N=46 LSMU N=55 VU N=40
Žinojo 87,0(40) 90,9(50)* 70,0(28) 83,7(118) *p<0,05 lyginant LSMU su VU
Nežinojo 13,0(6) 9,1(5) 30,0(12)* 16,3(23) *p<0,05 lyginant LSMU su VU
p- reikšmingumo lygmuo
Buvo domėtasi studentų pasitenkinimu vertinant studijų dalykų kokybę. Statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta tarp mokymosi įstaigos ir pasitenkinimo studijų kokybe (p>0,05).
Daugiausiai studentų (41,8 proc.) buvo patenkinti dėstomų studijų dalykų kokybe. Kiek mažiau studentų (32,6 proc.) buvo vidutiniškai patenkinti dėstomų studijų dalykų kokybe. Moterys lyginant su vyrais statistiškai reikšmingiau buvo patenkintos arba vidutiniškai patenkintos dėstomais studijų dalykais (p<0,05). Nepatenkintų respondentų buvo 13,5 proc. Mažiausiai studentų teigė (12,1 proc.), jog jie yra labai patenkinti dėstomų studijų dalykų kokybe (žr. 4 lentelę).
4 lentelė. Studentų pasitenkinimas dėstomų studijų dalykų kokybe pagal lytį
Pasitenkinimas dėstomais studijų dalykais
Lytis proc. (n) Viso
Vertinant trečio ir ketvirto kurso studentų pasitenkinimą dėstomais studijų dalykais, buvo nustatyta, kad ketvirto kurso studentai labiau patenkinti dėstomų studijų dalykais nei trečio kurso (p<0,05). Nepatenkinti statistiškai reikšmingiau yra trečio kurso studentai nei ketvirto (p<0,05). (žr. 5 lentelę).
5 lentelė. Studentų pasitenkinimas dėstomais studijų dalykais pagal kursą
Pasitenkinimas dėstomais studijų dalykais
Kursas proc. (n) Viso
N= 141 proc. (n) Z (p) Trečias N=75 Ketvirtas N=66 Labai patenkinti; vidutiniškai
patenkinti; patenkinti
80,0 (60) 93,9 (62) 86,5 (122) 2,54, p<0,05
Nepatenkinti 20,0 (15) 6,1 (4) 13,5 (19) 2,54, p<0,01
p- reikšmingumo lygmuo
68,8 proc. studentų manė, jog visi dėstomi studijų dalykai bus reikalingi profesinei karjerai. 31,2 proc. manė, kad kai kurie dalykai nebus svarbūs. Dažniausiai tarp nereikalingų studijų dalykų buvo minimi filosofija, sociologija, biochemija ir fiziologija.
18,2%% 11,5% 4,5% 6,8% 4,5% 31,8% 22,7% Filosofija Sociologija Biochemija Fiziologija Matematika Etika Anatomija
Klausiant respondentų apie įgyjamus praktinius įgūdžius studijų procese, paaiškėjo, jog net 64,5 proc. neužteko praktinių įgūdžių studijuojant. Praktinių įgūdžių pakako tik 35,5 proc. studentų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp praktinių įgūdžių vertinimo ir lyties nenustatyta (p>0,05).
Vertindami savo mokymosi kokybę bakalauro studijose, dauguma respondentų buvo patenkinti savo mokymosi kokybe (t.y. motyvacija, mokymosi įgūdžiai, paskaitų lankymas, pasirengimas paskaitoms ir t.t.). Kiek mažiau studentų buvo vidutiniškai patenkinti savo mokymosi kokybe. Labai patenkintų respondentų buvo nedidelė dalis. Visiškai nepatenkintų savo mokymosi kokybe buvo kiek mažiau nei dešimtadalis studentų (žr. 2 pav.).
7,1 23,4 29,8 39,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Nepatenkintas Labai patenkintas Vidutiniskai patenkintas Patenkintas proc. 2 pav. Studentų pasiskirstymas pagal savo mokymosi kokybės pasitenkinimo vertinimą
9,5 14,9 36,2 69,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Prailgintų studijų trukmę Nieko nekeistų Sutrumpintų studijų trukmę Padidintų praktinių užsiėmimų skaičių proc.
3 pav. Studentų pasiskirstymas pagal tai ką jie keistų savo studijų procese
Siekti aukštesnio magistro kvalifikacinio laipsnio neketino du dešimtadaliai studentų. Planuojantys siekti magistro kvalifikacinio laipsnio rinkosi skirtingas magistrantūros studijų sritis ir universitetus. Daugelis respondentų ketino tęsti magistrantūros studijas dabartiniame universitete, visuomenės sveikatos srityje. Mažesnė dalis norėjo tęsti ne visuomenės srityje magistrantūros studijas. Panašiai pasiskirstė likusios respondentų dalies nuomonė. Vieni teigė, jog planuoja tęsti magistrantūros studijas visuomenės sveikatos srityje, bet kitame universitete, o kita dalis ketino tęsti visuomenės sveikatos studijas užsienio universitetuose (žr. 4 pav.).
14,2 14,9 17,7 31,2 22,0 0 5 10 15 20 25 30 35
Planuoja tęsti magistrantūros studijas visuomenės sveikatos srityje užsienio universitete Planuoja tęsti magistrantūros studijas visuomenės
sveikatos, bet kitame Lietuvos universitete Planuoja tęsti magistrantūros studijas, bet kitoje
srityje nei visuomenės sveikatos
Neketina tęsti magistrantūros studijų Planuoja tęsti magistrantūros studijas visuomenės
sveikatos srityje, dabartiniame universitete
Respondentai į klausimą ar planuoja po bakalauro studijų tęsti magistrantūros studijas atsakė skirtingai. Nedidelė dalis respondentų (22,0 proc.) neplanavo tęsti magistrantūros studijų, o 78,0 proc. ketino po bakalauro studijų tęsti magistrantūros studijas. Daugiausiai neketinančių tęsti magistrantūros studijų buvo tarp KU studentų, o mažiausiai LSMU universitete. Didžiausia dalis studentų, kurie planavo tęsti magistrantūros studijas buvo LSMU, VU, o mažiausiai KU mokymo įstaigose. Daugiausiai planuojančių tęsti studijas toje pačioje srityje ir tame pačiame universitete buvo tarp VU studentų. Užsienio šalies universitetuose, visuomenės sveikatos srityje daugiausiai norinčiųjų buvo iš LSMU, o mažiausiai iš KU studentų. Kitoje, ne visuomenės sveikatos srityje daugiausiai buvo norinčių studijuoti buvo LSMU universitete (žr. 6 lentelę).
6 lentelė Studentų pasiskirstymas pagal planuojamas tolimesnes magistrantūros studijas ir universitetą
Tolimesnės magistrantūros studijos
Mokymosi įstaiga proc. (n) N=141 Viso proc. (n) KU N=46 LSMU N=55 VU N=40
Neketina tęsti studijų 30,4 (14) 12,7 (7) 25,0 (10) 22,0 (31)
Tęs magistrantūros studijas: 69,6 (32) 87,3 (48) 75,0 (30) 78,0 (110) dabartiniame universitete visuomenės
sveikatos srityje;
26,1 (12) 32,7 (18) 35,0 (14) 31,2 (44)
visuomenės sveikatos srityje, bet kitame universitete;
15,2 (7) 12,7 (7) 17,5 (7) 14,9 (21)
visuomenės sveikatos srityje užsienio universitete;
10,9 (5) 16,4 (9) 15,0 (6) 14,2 (20)
kitoje srityje. 17,4 (8) 25,5 (14) 7,5 (3) 17,7 (25)
dalykai. Trečioje grupėje atsidūrė tyrimo metodų, informacinių technologijų bei žmogaus organizmo sandaros ir organų funkcionavimo dalykai. Mažiausiai reikalingi studentams būsimoje profesinėje veikloje pasirodė psichinės sveikatos, priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų, fizikos, chemijos ir biochemijos dalykai (žr. 5 pav.).
6,4 28,4 29,1 32,6 39,7 48,2 52,5 54,6 56 57,4 59,6 70,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Fizikos, chemijos, biochemijos Priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų Psichinės sveikatos Žmogaus organizmo sandaros ir organų funkcionavimo Informacinės technologijos Tyrimo metodų Sveikatos politikos Sveikatos teisės ir etikos Mitybos ir maisto saugos Užsienio kalbų žinojimas Vadybinės žinios Epidemiologijos ir statistikos
proc. 5 pav. Studentų nuomone svarbiausi studijų dalykai, kurie bus reikalingi profesinei veiklai
karjerai. Praktinių įgūdžių studijų metu pakako tik 35,5 proc. studentų. Daugiau nei pusė (78,0 proc.) bakalauro studijose besimokančių jaunuolių teigė, kad ketina po bakalauro studijų tęsti magistrantūros studijas. Studentai manė, kad labiausiai reikalingi tolimesnei profesinei veiklai bus epidemiologijos, statistikos, vadybos bei užsienio kalbų dalykai.
3.2. Studentų požiūris į karjeros galimybes
Respondentų nuomone, didžiausiai daliai studentų, karjera siejasi su per visą gyvenimą besitęsiančių darbų seka, susijusi su asmenybės pažiūromis ir motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose. Požiūrio, jog karjera – tai aukštos pareigos, didelis atlyginimas, platus pažįstamų ratas, laikosi nedidelė dalis studentų. Mažiausia dalis studentų manė, kad karjera – tai požiūrių ir elgesių seka, susijusi su dabartine patirtimi per visą žmogaus gyvenimą. (žr. 7 lentelę.).
7 lentelė. Studentų nuomonė apie tai, kas jiems yra karjera
Karjeros apibrėžimas studentų nuomone (N=141)
Teiginys Proc. (n)
Karjera – per visą gyvenimą besitęsiančių darbų seka, susijusi su asmenybės pažiūromis ir motyvais, kai jis ar ji veikia tuose darbuose.
27,0 (38)
Karjera – tai individualus tobulėjimas, pasirinktos veiklos kryptimi. 22,0 (31) Karjera – tai sėkmingas kilimas tam tikroje darbinėje ar mokslinėje veikloje 19,9 (28) Karjera – tai aukštos pareigos, didelis atlyginimas, platus pažįstamų ratas. 17,7 (25) Karjera – tai požiūrių ir elgesių seka, susijusi su dabartine patirtimi per visą žmogaus
gyvenimą.
13,5 (19)
įvertinimo balai bei ekonominė - socialinė padėtis valstybėje. Trys respondentai nurodė, jog tai ,,investicijos į save“ , t.y. seminarai, tobulinimosi kursai, stažuotės (žr. 6 pav.).
2,1 20,6 24,8 44,7 47,5 53,2 82,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Kita Ekonominė-socialinė padėtis valstybėje Aukšti studijų įvertinimo balai Sėkmingai susiklėsčiusios aplinkybės Asmeniniai ryšiai, padedantys įsidarbinti geresnėse darbo
vietose
Tam tikros charakterio savybės Asmeniniai gebėjimai
proc. 6 pav. Priežastys, lemiančios sėkmingą karjerą studentų atžvilgiu
Nagrinėjant karjeros svarbumą studentų nuomone, 68,1 proc. respondentų teigė, kad jiems yra svarbi karjera. 11,3 proc. teigė, kad karjera jiems visiškai nesvarbi, o 20,6 proc. studentų karjera svarbi iš dalies. Tik 36,9 proc. studentų jau bandė susirasti darbą pagal savo specialybę. Likusi dalis respondentų darbo pagal specialybę neieškojo (63,1 proc.).
