KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Profilaktinės medicinos katedra
JEKATERINA LOBUNKO
STUDENTŲ SOCIALINĖ EKONOMINĖ PADĖTIS, POŽIŪRIS
Į SAVO SVEIKATĄ IR ŽALINGI ĮPROČIAI
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikata)
Mokslinė vadovė:
...Dr. Eglė Vaitkaitienė
(parašas)
2010-05-19
(data)
Kaunas, 2010
„Mokslą gali įsisavinti kiekvienas – vienam tam
prireiks daugiau jėgų, kitam
mažiau“ (A.Šopenchaueris)
Nuoširdus ačiū KTU Socialinių mokslų fakulteto Dekanei prof. V.Baršauskienei ir KMU gydomosios medicinos fakulteto Dekanui prof. A.Tameliui leidus atlikti šį tyrimą. Taip pat dėkojame KTU ir KMU studentams, sutikusiems dalyvauti tyrime.
SANTRAUKA
Lobunko Jekaterina. Studentų socialinė ekonominė padėtis, požiūris į savo sveikatą ir žalingi įpročiai. Visuomenės sveikatos fakulteto magistro baigiamasis darbas. Mokslinis vadovas: Dr. E.Vaitkaitienė, Kauno medicinos universitetas, Ekstremalios medicinos katedra; Biomedicininių tyrimų institutas. Kaunas, 2010 – 84 psl.
Darbo tikslas – įvertinti KMU ir KTU studentų socialinę ekonominę padėtį, požiūrį į savo
sveikatą, žalingų įpročių paplitimą bei šių veiksnių tarpusavio sąsajas.
Darbo uždaviniai: Išanalizuoti ir palyginti KMU ir KTU studentų socialinę ekonominę padėtį;
įvertinti skirtingų mokslo institucijų studentų požiūrį į savo sveikatą ir maisto papildų vartojimą; palyginti skirtingų mokslo institucijų studentų mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą; ištirti žalingų įpročių paplitimą studentų tarpe; atskleisti skirtingų institucijų studentų subjektyvios sveikatos vertinimo, žalingų įpročių paplitimo ir socialinės ekonominės padėties sąsajas; įvertinti studentų požiūrį į studijų kokybę bei mokslo reformą.
Tyrimo objektas: KMU medicinos fakulteto I ir IV kurso studentai, KTU socialinių mokslų
fakulteto I ir IV kurso studentai.
Tyrimo metodika. Atlikta KMU ir KTU studentų anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo dalyviai
parinkti pagal tikimybinį pakopinį imties sudarymo metodą: mokykla-fakultetas-kursas-grupė. KMU studentams išdalintos 232, gražintos 185 anketos (atsako dažnis-79,7 proc.), KTU –išdalintos 120, gražintos 112 anketų (atsako dažnis – 93,3 proc.). Gautiems duomenims apdoroti naudotos SPSS 13.0, Microsoft Excel, Word of Windows programos.
Rezultatai. Esant dalinai pakankamas savo pajamas nurodo 47,5 proc., nepakankamas – 30,3 proc.
studentų, 63 proc. - reikalinga tėvų pagalba. KMU ir KTU jaunimui pakankamos pajamos būtų 1000 – 2000 litų. Išlaidoms studentų pinigai yra riboti: maistui per mėnesį neviršiją 200 litų, aprangai – 100-200 litų, būsto mokesčiams – 300 lt., kultūrinei veiklai – 50 lt. Daugiau KMU nei KTU vaikinų turi nuosavą automobilį (p<0,05). 67,6 proc. apklausos dalyvių KMU vaikinų ir merginų bei KTU vaikinai yra patenkinti savo sveikata, o 47 proc. KTU merginų – tik vidutiniškai
patenkintos savo sveikata. Dažniau merginos nei vaikinai vidutiniškai patenkintos savo sveikata
(p<0,05). 91,5 proc. vaikinų ir 97,2 proc. merginų per praėjusius 6 mėn. skundėsi įvairiais negalavimais, merginas dažniau nei vaikinus vargino skrandžio skausmai, nerimo pojūtis, alerginis bėrimas, jaunatviniai spuogai, o vaikinus – nugaros skausmai ir skausmai širdies plote (p<0,05). KTU studentus dažniau nei KMU vargino miego sutrikimai (p<0,05). KMU ir KTU merginos dažniau nei vaikinai jaučia nuovargį ir energijos stoką (p<0,05). KMU dažniau nei KTU studentai lankėsi pas gydytoją (p<0,05). Daugiau nei pusė respondentų per praėjusį mėnesį vartojo vaistus, merginos dažniau nei vaikinai (p<0,05). KMU studentai dažniau negu KTU savo mitybą vertiną kaip vidutinę (p<0,05). Daugiau nei pusė visų apklaustų studentų nesportuoja - 51,0 proc. pastoviai sportuojančių tarpe yra tik 17 proc. KTU ir 9,8 proc. KMU studentų. 72 proc. respondentų vartoja vitaminus ir maisto papildus, merginos - dažniau nei vaikinai, KMU studentai - dažniau nei KTU, I kurso - dažniau nei IV kurso studentai. KMU ir KTU vaikinai dažniau sportuoja ir daugiau skiria laiko sportui (1-2 val./sav.) nei merginos (p<0,05). KMU skirtingai nei KTU nepastoviai
sportuojančių tarpe vitaminus ir maisto papildus vartoja dažniau (p<0,05). KMU ir KTU studentai
alkoholinius gėrimus vartojantys 2-3 k/mėn., vitaminus ir maisto papildus naudoja dažniau (p<0,05). 54,7 proc. studentų teigia nerūkantys. KMU merginos ir KTU vaikinai, skirtingai nei priešingos lyties atstovai dažniau surūko vidutiniškai nuo 3 iki 5 cigarečių. Bet kokį alkoholinį gėrimą 2-3 k/mėn. vartoja 42 proc. visų respondentų, kartą per savaitę – 23 proc. KTU studentams alkoholio vartojimo galimybė yra 2,23 karto didesnė nei KMU studentams. 50,0 proc. vaikinų teigia, kad jų pažįstamas(-a) asmuo per praėjusius metus bandė vartoti narkotikus (hašišą, marihuaną, heroiną, opiumą, amfetaminą), o 1/3 (30,5 proc.)- apie tai žinojo. 62,2 proc. vaikinų ir 55,8 proc. merginų nepatenkinti Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma. Visiškai šią reforma
nepatenkinti 28,8 proc. merginų ir 25,6 proc. vaikinų; 60,0 proc.- I kurso ir 55,3 proc.- IV; IV > I
kurso studentų – 32,2 proc. ir 23,4 proc., atitinkamai. Vykdoma reforma patenkintų respondentų
nebuvo.
Išvados. Abiejų mokslo institucijų studentų socialinę ekonominę padėtį galima vertinti tik
nepatenkinamai, nes jų pajamos, skirtos pragyvenimui yra tik dalinai pakankamos ar
daugiau IV nei I kurso studentų, daugiau vaikinų nei merginų, daugiau KMU studentų nei KTU. Pusė respondentų yra patenkinti savo sveikata, tačiau merginos dažniau ja patenkintos tik
vidutiniškai. KTU studentus dažniau nei KMU vargino miego sutrikimai. Daugiau kaip pusė
respondentų vartoja vitaminus ir maisto papildus: merginos dažniau nei vaikinai, KMU respondentai dažniau nei KTU, KMU nepastoviai sportuojantys dažniau nei KTU nepastoviai
sportuojantys, I kurso dažniau nei IV kurso. Net pusė KMU ir KTU studentų nesportuoja, o
sportuojančių pastoviai - itin maža dalis. KMU ir KTU vaikinai sportuoja dažniau ir laiko sportui skiria daugiau nei merginos. Pastebėtas rūkymo tendencijos mažėjimas: nerūkančiųjų tarpe daugiau KMU nei KTU studentų. KTU studentai dažniau nei KMU geria bet kokį alkoholinį gėrimą, vaikinai dažniau nei merginos vartoja alkoholį 2-3 k/sav. Alkoholį dažniau vartojo rūkantys nei nerūkantys, dirbantys nei nedirbantys studentai. Pastoviai sportuojančių tarpe rūkančių yra mažiau. Studentų požiūris į vykdomą aukštojo mokslo reformą yra nepalankus, anot jų, vykdoma mokslo reforma neužtikrina studijų kokybės.
Raktiniai žodžiai: studentai, sveikata, mityba, vitaminai ir maisto papildai, žalingi įpročiai, studijų
SUMMARY
Lobunko Jekaterina. Students’ socio-economic status, attitude to their health and harmful habits. Master’s thesis of Public Health Faculty. Scientific adviser: Dr. E. Vaitkaitienė, Kaunas University of Medicine, Department of Extreme Medicine; Biomedical Research Institute. Kaunas, 2010 – 84 psl.
Aim of the paper: to evaluate Kaunas University of Medicine and Kaunas University of
Technology students’ socio-economic status, attitude to their health, the prevalence of harmful habits and the correlation between these factors.
Objectives of the paper: to analyse and to compare Kaunas University of Medicine and Kaunas
University of Technology students’ socio-economic status; to evaluate different educational institutions students’ attitude towards their health and the usage of food supplements; to compare different educational institutions students’ eating habits and physical activity; to investigate the prevalence of harmful habits among students; to find out different educational institutions’ correlations between subjective health assessment, the prevalence of harmful habits and students’ socio-economic status; to evaluate students’ attitude towards the quality of higher education and education reform.
The object of the paper: first year and fourth year students of Kaunas University of Medicine; first
year and fourth year students of Kaunas University of Technology, Faculty of Social Sciences.
Methodology of the paper: carried out and an anonymous survey of students studying in Kaunas
University of Medicine and Kaunas University of Technology. The participants of the survey were selected on the basis of probabilistic sampling phased approach: school-faculty-course-group. 232 questionnaires were distributed in Kaunas University of Medicine, 185 of them were returned (response rate 79,7%); 120 questionnaires were distributed in Kaunas University of Technology and 112 of them were returned (response rate - 93.3%). The statistical data analysis was performed using computerized statistical package SPSS 13.0, Microsoft Excel and Word of Windows programs. Results: 47,5% of students are partly satisfied with their income, 30,3% of students state that they
income is insufficient and for 63% of students parents‘ help is still needed. Kaunas University of Medicine and Kaunas University of Technology students would be satisfied with 1000-2000 litas of income per month. Students can spend a limited amount of money on food (approximately 200lt), 100-200 litas for clothing, 300 litas for accommodation fees, 50 litas for cultural entertainment. More students from Kaunas University of Medicine have their own car comparing to Kaunas University of Technology students (p<0,05). 67,6% of Kaunas University of Medicine respondents are satisfied with their health as well as male students from Kaunas University of Technology. However, only 47% of Kaunas University of Technology female students are partly satisfied with their health. Most often student females are more partly satisfied with their health (p<0,05). 91,5% of male students and 97,2% of female students complained about various ailments over the past 6 months. Female students suffered from stomach pains, the feeling of anxiety, allergic rashes and acne more than male students. Male students complained about pains in their back and in the heart area (p<0,05). More students from Kaunas University of Technology had sleeping disorders in comparison to Kaunas University of Medicine respondents (p<0,05). Female students from both universities felt tiredness and the lack of energy most often in comparison to male students (p<0,05). Students from Kaunas University of Medicine visited doctor more frequently than students from Kaunas University of Technology (p<0,05). More than a half of respondents were taking drugs over the last month, female students took drugs more often than male students(p<0,05). More students from Kaunas University of Medicine described their nutrition as normal in comparison to students from Kaunas University of Technology (p<0,05). More than a half of all respondents do not go in for sport activities (51%), 17% of Kaunas University of Technology students and 9,8% of Kaunas University of Medicine students usually take sport execises. 72% of respondents use vitamins andfood supplements, female students do it more often than male students, students from Kaunas University of Medicine more often than students from Kaunas University of Technology and first year students more often than undergraduates. Male students from both universities take sport exercises more often and spend more time for them (1-2 hours per week) than female students. Kaunas University of Medicine students (taking exercises not frequently) use vitamins and food
Students from both universities drinking alcohol 2-3 times per month, use vitamins and food suppements more often (p<0,05). 54,7% of students do not smoke. Female students fromKaunas University of Medicine and male students from Kaunas University of Technology, differently from representatives of the opposite sex, averagely smoke 3-5 cigarettes. 42% of all respondents consume any alcoholic drinks 2-3 times a month, 23% of students consume it once a week. Drinking option for Kaunas University of Technology students is 2,23 larger than in comparison to Kaunas University of Medicine students. 50% of male students stated that their acquaintances used narcotics (hashish, marijuana, heroin, opium, amphetamine) and 30,5% knew about it. 62,2% of male students and 55,8% of female students are not satisfied with high education reform in Lithuania. 28,8% of female students and 25,6% of male students are strongly disatisfied with this reform (60% of the first year students, 55,3% of undergraduates, respectively 32,2% and 23,4% of undergraduates and first year students). Students‘ satisfied with implemented high education reform were not found.
Conclusions: socio-economic status of students from both educational institutions can be described
as unsatisfactory because students‘ income for living is insufficient or partly insufficient. Students‘ grants are small, the amount of money on food, clothing, cultural entertainment is limited, a majority of students need parents‘ help. Students often combine their work with studies. Undergraduates work more frequently than first year students, male students more frequently than female students and students from Kaunas University of Medicine work more frequently than students from Kaunas University of Technology. Half of respondents are satisfied with their health. Female students are more satisfied with their health moderately. Students from Kaunas University of Technology had sleeping disorders in comparison to students from Kaunas University of Medicine. More than half of all respondents use vitamins and food supplement: female students more often than male students, students from Kaunas University of Medicine more often than students from Kaunas University of Technology, Kaunas University of Medicine students (taking exercises not frequently) use vitamins and food supplements more often than students from Kaunas University of Technology, first year students more frequently than undergraduates. Half of the students from both universities do not go in for sport activities, only a minority of students take exercises regularly. According to the survey, the number of smoking students is decreasing: there more nonsmokers in Kaunas University of Medicine than in Kaunas University of Technology. Students from Kaunas University of Technology use any alcohol drinks more frequently in comparison to students from Kaunas University of Medicine. Male students drink alcohol more often than female students (2-3 times a week). Smokers consume more alcoholic drinks than nonsmokers, working students more than unemployed. The number of smokers is lesser among students taking regular sport exercises. Students‘ attitude towards high education reform is negative. According to the surveyed students, the implemented high education reform does not guarantee the quality of studies.
Key words: students, health, nutrition, vitamins and food supplements, harmful habits, the quality of
TURINYS
SANTRUMPOSPAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS
PRATARMĖ ...10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, GINAMIEJI TEIGINIAI...12
I. LITERATŪROS APŽVALGA...13
Studentas. Sąvoka ir trumpa istorija...13
Socialiniai ekonominiai gyvensenos veiksniai...14
1.2.1. Studentų socialinės ekonominės gyvenimo sąlygos...15
1.3. Lėtinių neinfekcinių ligų plitimo tendencijos ir studentų sveikata...17
1.4. Sveika mityba – sveikatos pagrindas...20
1.4.1. Maisto papildų ir vitaminų vartojimas...21
1.5. Fizinio aktyvumo ypatumai...22
1.6. Žalingų įpročių paplitimas studentų tarpe...24
1.7. Aukštojo mokslo reformos ypatumai...26
II. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS...33
III. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...38
3.1. Bendrieji respondentų duomenys...38
3.2. Socialinių ekonominių veiksnių tarp KMU ir KTU studentų palyginamoji analizė...39
3.3.a. KMU ir KTU studentų požiūris į savo sveikatą ...44
3.3.b. KMU ir KTU studentų požiūris į vitaminų ir maisto papildų vartojimą...50
3.4. KMU ir KTU studentų mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo palyginimas...58
3.5. Rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimas tiriamosios grupės studentų tarpe...62
3.6. KMU ir KTU studentų požiūris į mokslą...67
IŠVADOS ...73
REKOMENDACIJOS...74
LITERATŪROS SĄRAŠAS...75
SANTRUMPOS
KMU – Kauno medicinos universitetasKTU – Kauno technologijos universitetas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. World Health Organization) JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
ESS – Europos studentų sąjunga (angl. ESU – European Student Union) LSAS – Lietuvos studentų atstovybių sąjunga
HN – Higienos norma ES – Europos Sąjunga
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė LRS – Lietuvos Respublikos Seimas BVP – Bendras vidaus produktas BSI – Bazinė socialinė išmoka AKS – Arterinis kraujo spaudimas
Statistinių rodiklių žymėjimas x2 – Chi kvadrato kriterijus GS – galimybių santykis lls – laisvės laipsnių skaičius n – tiriamųjų skaičius p – statistinis reikšmingumas proc. – procentai
PI – pasikliautinasis intervalas t – Studento t-testas
PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS
Studentas (lot. studens – uoliai dirbantis) – žmogus, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Pajamos - svarbus šeimos ekonominė padėties veiksnys, veikiantis ne tik suaugusių žmonių bet ir vaikų sveikatos raidą bei galintis turėti įtakos tolimesniam vaiko vystimuisi [1].
Savo sveikatos vertinimas – subjektyvus kriterijus, tačiau jis gerai atspindi asmens sveikatos būklę, yra nesudėtingas ir patikimas, leidžia prognozuoti būsimą sveikatos būklę [30].
Maisto papildai – vaisto formą turintys maisto produktai, kuriuose maistinės ar biologiškai aktyvios medžiagos yra koncentruotos ir dozuotos [44].
Fizinė sveikata – tai optimalus žmogaus kūno funkcionavimas [56].
Fizinis aktyvumas - tai skeleto raumenų sukelti judesiai, kurie padidina energijos išeikvojimą [57].
Alkoholis - yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą, kuri Tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“ [76].
Tabako rūkymas - yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, kuri Tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardijama šiftu F-17: „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką“ [73]. Studijų krepšelis – tai valstybės lėšos, visiškai padengsiančios didesnės dalies studentų studijų išlaidas [93].
PRATARMĖ
Sveikata – brangiausias turtas. Ši frazė daugeliui mūsų yra ne kartą girdėta. Tačiau labai dažnai tai suvokiama pavėluotai. Ne veltui Rytų šalių patarlė sako, kad žmogus du dalykus įvertina tik tada, kai juos praranda: jaunystę ir sveikatą. Kaip būtų puiku išvengti ligų, kuo ilgiau išlikti jauniems, kupiniems energijos, o sulaukus senatvės galėtume gyventi visavertį gyvenimą.
Studentai sudaro inteligentijos dalį, savitą socialinę, demografinę grupę. Tačiau šios visuomenės ląstelės funkcionavimui ypatingos reikšmės turi palankios socialinės – ekonominės sąlygos. Atlikti tyrimai rodo nevienareikšmišką ryšį tarp socialinių ir ekonominių šeimos veiksnių ir paauglių, jaunų žmonių gyvensenos bei sveikatos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jauni žmonės - vienintelė pažangių šalių visuomenės amžiaus grupė, kurios mirtingumo ir sergamumo rodikliai nepagerėjo, net ir nepaisant didelio progreso sveikatos priežiūros sistemoje.
Užsienio autorių tyrimų duomenys rodo ne tik nesveiką studentijos gyvenseną, didėjanti sergamumą, bet ir prastesnę nei kitos to paties amžiaus populiacijos dalies gyvenimo kokybę. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, dauguma studentų turi įvairių sveikatos nusiskundimų, be to, studentų mityba yra chaotiška ir nesveika. Lietuva čia, deja, ne išimtis [41, 39].
Kai kurie žmonės valgo, kad gyventų, kiti gyvena, kad valgytų. Medicinos tėvu vadinamas antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas tvirtino: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir jūsų vaistas turi būti maistas“. Su maistu žmogus turi gauti maistinių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat biologiškai aktyvių medžiagų – vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tačiau studijų metai – daug valios ir emocinių pastangų reikalaujantis gyvenimo etapas, kai organizmo fiziologiniai poreikiai yra dideli, o dėl intensyvių ir ilgai trunkančių studijų, gyvenimo ritmo, nuolatinės laiko stokos studentai nespėja laiku pavalgyti, sutrinka mitybos rėžimas, mityba nevisavertė, o fiziniam aktyvumui skiriama per mažai dėmesio. Fizinė sveikata savo ruožtu yra žmogaus sveikatos pagrindas.
Nesvetimas reiškinys studentiškoje visuomenėje yra ir žalingų įpročių paplitimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo stipresnė būna priklausomybė nuo tabako. Teigiama, jog studentai gana dažnai vartoja alkoholį, dauguma ragavę stiprių alkoholinių gėrimų. Be to, studentų nuomone, alkoholis teikia malonumą bei yra būtinas švenčiant šventes. Dauguma studentų tvirtina, jog alkoholio vartojimo tikslas – pagerinti nuotaiką, savijautą.
Problemos aktualumas. Studentai – tai būsimos inteligentijos pagrindas, ateities rankos ir
metų pagerinti jaunų žmonių sveikatą, kad jie galėtų sėkmingai atlikti savo vaidmenį visuomenėje (WHO, 1998). JAV ir senosios Vakarų Europos šalių tyrimai rodo, kad studentus vargina įvairūs sveikatos sutrikimai: somatiniai ir psichosomatiniai nusiskundimai, mitybos sutrikimai, dažni galvos skausmai, paplitę žalingi įpročiai ir pan. Pasak Lietuvos tyrėjų, studentai taip pat išsako daug įvairių sveikatos sutrikimų: irzlūs, dažnai patiria nemigą, skundžiasi galvos skausmais, jaučia silpnumą ir ypač nuovargį. Manome, kad studentai turi daugiau dėmesio kreipti į savo sveikatą ir ją tausoti. Todėl yra labai svarbu įvertinti dabartinę studentų sveikatą, remiantis jų pačių požiūriu, ištirti sveikatos būklę lemiančius veiksnius ir propaguoti sveiką gyvenseną mitybos gerinimo ir fizinio aktyvumo skatinimo linkme. Taip pat svarbu apžvelgti studentų socialinę ekonominę padėtį, jų galimybes tenkinti buitinius ir kitokius poreikius. Šiuos klausimus savo darbe ir bandysime paanalizuoti.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI, GINAMIEJI TEIGINIAI
Darbo tikslas – įvertinti KMU ir KTU studentų socialinę ekonominę padėtį, požiūrį į savo sveikatą, žalingų įpročių paplitimą bei šių veiksnių tarpusavio sąsajas.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir palyginti KMU ir KTU studentų socialinę ekonominę padėtį.
2. Įvertinti skirtingų mokslo institucijų studentų požiūrį į savo sveikatą ir maisto papildų vartojimą.
3. Palyginti skirtingų mokslo institucijų studentų mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą. 4. Ištirti žalingų įpročių paplitimą studentų tarpe.
5. Atskleisti skirtingų institucijų studentų subjektyvios sveikatos vertinimo, žalingų įpročių paplitimo ir socialinės ekonominės padėties sąsajas.
6. Įvertinti studentų požiūrį į studijų kokybę bei mokslo reformą. Ginamieji teiginiai:
1. Teigiame, kad studentų socialinė ekonominė padėtis yra nepatenkinama.
2. Teigiame, kad studentų požiūris į savo sveikatos būklę, papildų vartojimą skirtingose mokslo įstaigose yra skirtingas.
3. Manome, kad studentų mityba yra nepilnavertė ir chaotiška, o fiziniam aktyvumui skiriama per mažai dėmesio.
4. Teigiame, kad žalingieji įpročiai, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus, yra pakankamai išplitęs pomėgis studentų tarpe.
I. LITERATŪROS APŽVALGA
Šiame literatūros skyriuje norime trumpai išdėstyti pagrindinius mūsų pasirinktos temos aspektus. Išsami ir nuosekli literatūros analizė leidžia susidaryti vaizdą apie nagrinėjamos problemos svarbą. Mūsų temos tikslas - apžvelgti studentų socialines-ekonomines sąlygas, studentų sveikatą, fizinį aktyvumą ir mitybą, žalingų įpročių paplitimą studentų tarpe, taip pat apžvelgsime aukštojo mokslo reformos ypatumus.
1.1. Studentas. Sąvoka ir trumpa istorija
Studentas (lot. studens – uoliai dirbantis) – žmogus, kuris mokosi aukštojoje mokykloje. Šis terminas pradėtas naudoti Senovės Romoje. Tuomet taip buvo vadinami visi mokslo siekiantys, kurį nors mokslą studijuojantys žmonės. XII a. atsiradus universitetams, taip buvo vadinami ir jų lankytojai, ir dėstytojai. Įvedus universitetų dėstytojų mokslo vardus (magistro, daktaro, docento, profesoriaus) pradėta vadinti tik universitetų lankytojus.
Viduramžiais studentų buvo labai nedaug ir visi buvo tik vyrai, iš kurių daugiausia buvo privilegijuotų klasių atstovai. Studentų padaugėjo atsiradus kapitalistiniams santykiams, išaugus aukštojo mokslo, kvalifikuotų specialistų poreikiui gamyboje ir visuomenės dvasiniame gyvenime. Pradėjo atsirasti ir studenčių moterų, atsirado studentų iš įvairesnių socialinių sluoksnių. XIX-XX a. išaugo studentų visuomeninis kultūrinis ir politinis aktyvumas, įkurta daugybė įvairių organizacijų.
Pirmieji studentai iš Lietuvos apie 1380 m. studijavo Prahos universitete. 1579 m. įsteigus Vilniaus universitetą, beveik 3 šimtmečius dauguma Lietuvos jaunimo studijavo Vilniuje. XIX a. viduryje Vilniaus universitetui nustojus veikti iki 1922 m. susikuriant Lietuvos universitetui Kaune, lietuvių studentai studijavo Maskvos, Peterburgo, Varšuvos aukštosiose mokyklose. 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete ir dar šešiose aukštosiose mokyklose studijavo 3990 studentų.
Studentams būdinga bendra veiklos sritis (mokymasis, žinių ir įgūdžių įgijimas, rengimasis tapti aukštos kvalifikacijos specialistais) ir telkimasis kurioje nors miesto dalyje (studentų miesteliuose), laikinas darbas ir pramogos. Pagal pakopą studentus galima suskirstyti į bakalaurantus (bakalauro studijos), magistrantas (magistro studijos), doktorantas (doktorantūros studijos).
1.2. Socialiniai ekonominiai gyvensenos veiksniai
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vykę šalies socialinės ekonominės sistemos transformacijos procesai tiesiogiai įtakojo gyventojų pajamų formavimosi ir vystimosi dėsningumus. Pajamos - svarbus šeimos ekonominė padėties veiksnys, veikiantis ne tik suaugusių žmonių bet ir vaikų sveikatos raidą bei galintis turėti įtakos tolimesniam vaiko vystimuisi. Lietuvoje atliktų namų ūkių biudžetinių tyrimų duomenimis, 2005 m. šeimose, turinčiose vaikų iki 18 metų amžiaus, mėnesinės disponuojamosios pajamos buvo 493 litai vienam šeimos nariui. Palyginti su 2004 m., jos padidėjo 14,2 proc., o palyginti su 2001 m. – 38,4 proc. Pajamų didėjimą lėmė darbo pajamų didėjimas. Nepaisant padidėjusių pajamų, vartojimo išlaidos šeimose, auginančiose vaikus, taip pat išaugo ir 2005 m. sudarė 495 litus vienam asmeniui per mėnesį. Santykinio skurdo lygio rodiklių analizė parodė, kad šeimos, turinčios vaikų iki 18 metų, dažniau atsiduria tarp gyvenančių žemiau skurdo ribos (santykinio skurdo riba lygi 50 procentų vartojimo išlaidų vidurkio). 2005 m. skurdo lygis (tai gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, dalis) tarp šeimų, turinčių vaikų, buvo 17,2 proc., o vidutiniškai šalyje – 16,9 proc. [1]. Be abejonės, šeimos pajamos atsiliepia ir vyresnių nei 18 metų šeimoje augančių vaikų socialiniam-ekonominiam funkcionavimui, galimybei siekti aukštojo mokslo.
Įvertinus Lietuvos gyventojų išsilavinimą 2001-2005 m., nustatyti teigiami pokyčiai: išaugo aukštąjį išsilavinimą turinčių 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001 m. 480,3 tūkstančiai (17,2 proc.) 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (14,9 proc. vyrų ir 19,1 proc. moterų) turėjo aukštąjį išsilavinimą, o 2005 m. – 561,4 tūkstančiai (19,8 proc.), iš jų - 17,8 proc. vyrų ir 21,4 proc. moterų. Yra žinoma, kad daugiau moterų nei vyrų Lietuvoje yra įgiję aukštąjį išsilavinimą [1].
Socialinės ir ekonominės sąlygos (neturtas, nedarbas, netinkamas būstas, stresinės ar pavojingos darbo sąlygos, socialinės paramos stygius) sąlygoja gyventojų sveikatos skirtumus (nelygumus), taip kaip ir elgsenos bei gyvensenos ypatumai (rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas) [2]. Gyventojų sveikatos skirtumai pastebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp įvairių teritorinių, socialinių ir ekonominių grupių. Šalyse, kuriose vyksta dideli socialiniai, ekonominiai ar politiniai pokyčiai, sveikatos nelygybės problema yra ypač aktuali.
Sveikatos didelės rizikos grupėms skiriami: turintieji mažas pajamas, riboto išsimokslinimo, šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų, vieniši žmonės, bedarbiai arba neturintieji nuolatinio užsiėmimo, veikiami streso ir kitų išorinių veiksnių asmenys. Vyrų įvairių socialinių grupių sveikatos skirtumai ryškesni nei moterų. Socialinės ekonominės krizės padarinius sveikatai daugiau jaučia žemesnės socialinės žmonių grupės, jaunesnio amžiaus žmonės. Tačiau jautriausi socialinių ekonominių sąlygų pokyčiams yra vaikai bei jauni žmonės [3].
Šeima, kaip ir visa visuomenė, Lietuvoje šiandien išgyvena kaitos periodą. Reiškiniai, lydintys sparčias permainas šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime ne visada džiuginantys. Mokslininkai, tyrinėję pokyčius šeimos struktūroje, nustatė, kad tai neigiamai atsispindi emocinėje, socialinėje ir pažintinėje vaiko raidoje. Skyrybos, pakartotinos tėvų vedybos, palieka ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų sveikatai ir savijautai, įskaitant prisitaikymo sunkumus, psichikos sveikatos problemas. Nepilnose šeimose (šeimose, kur trūksta bent vieno biologinio tėvo) augantys vaikai laiko save ne tokiais laimingais, blogiau vertina savo sveikatą ir gyvenimo kokybę [4].
Yra duomenų, kad gyvenimas nepilnoje šeimoje siejasi su didesne jaunų žmonių rizikingos elgsenos tikimybe: ankstyva lytine elgsena, rūkymu, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu, didesniu polinkiu į nusikalstamumą [5]. Dažniausiai tyrinėjamos sąsajos tarp šeimos socialinių ir ekonominių veiksnių ir paauglių rizikingos elgsenos [6]. Statistiniai duomenys rodo, kad vis daugiau vaikų ir jaunuolių tampa socialinių blogybių aukomis: neramina aukšti jaunimo nusikalstamumo, savižudybių, abortų rodikliai, didėjantis priklausomų nuo alkoholio bei narkotikų jaunų žmonių skaičius bei blogėjantys sveikatos rodikliai [6, 7]. Šių problemų išsivystymą kai kurie mokslininkai aiškina tuo, kad gyvenantys nepilnose šeimose jaunuoliai yra mažiau prižiūrimi, nes vienas iš tėvų turi daug dirbti, kad išlaikytų šeimą [8]. Tyrimais nustatyta, kad menkas tėvų išsilavinimas, mažos pajamos taip pat lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius.
Atlikti tyrimai rodo nevienareikšmišką ryšį tarp socialinių ir ekonominių šeimos veiksnių ir paauglių, jaunų žmonių gyvensenos bei sveikatos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jauni žmonės - vienintelė pažangių šalių visuomenės amžiaus grupė, kurios mirtingumo ir sergamumo rodikliai nepagerėjo, net ir nepaisant didelio progreso sveikatos priežiūros sistemoje [9].
1.2.1. Studentų socialinės ekonominės gyvenimo sąlygos
2009 metais Europos studentų sąjungos konvencijoje buvo diskutuojama apie blogėjančią studentų socialinę padėtį. Europos studentų nacionalinių organizacijų atstovai Švedijos sostinėje rinkosi į Europos studentų konvenciją – vieną didžiausių Europos studentų sąjungos (angl. ESU – European Student Union) metinių renginių, kuriame studentų atstovų dėmesys buvo sutelktas į socialinę studentų padėtį. Lietuvos studentams konvencijoje atstovavo Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė bei LSS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys. Anot Dičmonaitės, socialinė studentų padėtis yra viena iš dažniausiai diskutuojamų temų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Tyrimai rodo, jog socialinė bei su ja glaudžiai susijusi
ekonominė studentų padėtis tendencingai blogėja, todėl visi supranta būtinybę imtis realių veiksmų ir priemonių jas gerinti. Europos studentų sąjungos konvencijos pristatyme rašoma, kad ypač atkreiptinas dėmesys į socialinį studentų gyvenimo aspektą: didėjančius mokesčius už studijas bei studentų prasiskolinimą, nepakankamą ir kartais itin mažą studentų finansavimą, studentų poreikį dirbti ir pritaikyti darbo vietas bei galimybes derinti darbą su studijomis, prieinamą apgyvendinimą ir t.t. Daliai studentų ši našta yra tokia didelė, jog jie palieka studijas arba iš viso nepradeda studijuoti. Europos studentų sąjunga atkreipia dėmesį, jog Europos šalių švietimo ministrai yra įsipareigoję gerinti socialinę studentų padėtį, tačiau jų daromų veiksmų iki šiol nėra matoma, o šie įsipareigojimai teliko pažadais [10].
Mūsų šalies akademinio jaunimo laisvalaikis, mokymosi ir gyvenimo sąlygos per pastaruosius 10-15 metų taip pat pasikeitė [11]. Didelis protinio darbo krūvis, nejudrių veiklos rūšių dominavimas, didelis gaunamos informacijos srautas, dideli specifiniai studijų reikalavimai sąlygoja psichoemocinę įtampą. Įvairių autorių tyrimų duomenys rodo, kad socialiniai veiksniai, tokie kaip gyvenamoji vieta, socialinė aplinka, kultūra, studentų ekonominė padėtis turi įtakos gyvensenai [12]. Pasak S. Poteliūnienės ir L. Viraliūnaitės, šiandieninio studento gyvensenos ypatumams įtakos gali turėti ir tai, kad nemaža dalis studentų ir studijuoja, ir dirba; tai nebuvo būdinga ankstesnių kartų studentams [11].
Didelį visuomenės nerimą kelia studentų gyvenimo sąlygos bendrabučiuose. Dėl būtinybės atlikti studentų bendrabučių patikrinimą į teritorinės sveikatos centrus dar praeitų metų pavasarį kreipėsi LSAS [13]. Lietuvos bendrabučiuose vykdant valstybinę sveikatos apsaugos kontrolę, 2009 metų rugsėjo mėnesį buvo įvertinta aukštųjų mokyklų bendrabučių atitiktis higienos normai HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2 (Žin., 2003, Nr. 13-531). Atlikus patikrinimus, paaiškėjo, jog daugiau nei pusė studentų bendrabučių ne tik neatitinka higienos normai, bet ir kelia pavojų juose gyvenantiems studentams [14, 13].
Patikrintuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos studentų bendrabučiuose aptikti įvairaus pobūdžio pažeidimai. Vienas dažniausių – sena ir netvarkinga elektros instaliacija, ne tik kelianti tiesioginę grėsmę studentų ir besilankančių bendrabučiuose asmenų saugumui, bet ir dažnai, ypač žiemos metu, studentai dėl to susiduria su elektros dingimo problemomis. Daugumoje bendrabučių neveikianti ventiliacija, kai kuriuose bendrabučių kambariuose net neatsidaro langai, o studentai yra priversti gyventi nevėdinamose patalpose. Dušų ir tualetų skaičius yra per mažas gyvenančių studentų skaičiui, ne gana to, jie dar ir neatitinka higienos reikalavimų, grindų dangos, sienos – atsilupusios, baldai sulūžę, neprižiūrimi, keliantys traumų pavojų. Visi šie pažeidimai, anot teritorinės sveikatos centrų, kelia pavojų studentų sveikatai, didina užkrečiamų ligų riziką ir traumų tikimybę. Didesnė dalis tikrintų bendrabučių neturi higienos pasų, kurie išduodami tik
tada, jeigu bendrabučiai atitinka visas sveikatos saugos ir higienos normas. Tokias išvadas pateikė teritorinės sveikatos centrai po studentų bendrabučiuose atlikto higienos patikrinimo.
Pasak LSAS atstovės socialiniams klausimams I. Dičmonaitės, dabartinė situacija yra tokia, jog ne visi bendrabučiai Lietuvoje atitinka normas, tačiau pagrindiniai reikalavimai tinkamam gyvenimui turi būti įvykdyti [13]. Tačiau studentai šioje situacijoje turi būti aktyvūs, siekiant geresnių gyvenimo sąlygų. Jos teigimu, studentai turėtų reikalauti, kad būtų periodiškai valomos ir prižiūrimos visos bendrojo naudojimo patalpos: dušai, virtuvės ir koridoriai, juose privalo veikti ventiliacija. Nors teritorinės sveikatos centrai patikrinę Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučius pateikė gana liūdnas išvadas, tačiau kai kurių bendrabučių atstovai teigia, kad visus higienos trūkumus bandoma, kuo įmanoma greičiau tvarkyti.
Vadinasi, studentų gyvenimo sąlygos neatitinka šių dienų higienos normose iškeltų reikalavimų, tačiau patys studentai turi būti aktyvūs siekdami geresnių gyvenimo sąlygų.
1.3. Lėtinių neinfekcinių ligų plitimo tendencijos ir studentų sveikata
Europa ir visas pasaulis šiuo metu gyvena ekonominės, socialinės ir kultūrinės globalizacijos epochoje. Gyventojų sveikatai įtakos turi patys įvairiausi socialiniai, ekonominiai ir su globalizacija susiję veiksniai: globalinė klimato kaita, urbanizacija ir migracija [15]. Kurioms visuomenės sveikatos problemoms skirti didžiausią dėmesį, priklauso nuo to, kaip dažnai jos paplitusios, kokias gyventojų grupes apima, kokios yra jau įgytų susirgimų pasekmės, ar numatomos prevencinės priemonės ligoms išvengti. Sprendžiant šias problemas turi būti atsižvelgiama ir į individo, ir į bendruomenės poreikius [16].
Teigiama, kad kiekvieno mūsų sveikata 50 proc. priklauso nuo mūsų pačių: mūsų mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos saugojimo būdų. Yra žinoma, kad Lietuvoje pagrindinės sveikatos problemos yra širdies ir kraujagyslių susirgimai, piktybiniai navikai, ne mažą vaidmenį atlieka nelaimingi atsitikimai, traumos, psichikos sveikatos sutrikimai, diabetas, burnos sveikatos būklė bei kai kurios infekcinės ligos [16].
Lėtinės neinfekcinės ligos – viena iš aktualiausių sveikatos problemų šiuo metu [17]. Labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų grupę sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir cukrinis diabetas. Gyventojų mirčių struktūroje neinfekcinių ligų susirgimai lemia tris ketvirtadalius visų mirčių [16].
Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos informacijos centro duomenimis Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir 2008 m. siekė 1033,2/100.000 gyventojų. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių 2008 m. sudarė 85,4 proc. iš visų mirties atvejų [18].
PSO duomenimis, šie susirgimai Europoje lemia didžiausią dalį, tai yra 86 proc. mirčių. Dažniausiai pasitaikančios lėtinės neinfekcinės ligos, kaip jau teigėme, yra kraujotakos sistemos ligos. Jos Europos gyventojų mirtingumo struktūroje sudaro apie 50 proc. [19]. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos 2007 m. sudarė 44,5 proc. vyrų ir 63,6 proc. moterų mirties priežasčių, o 2009 m. 55.4 proc. mirties priežasčių [18].
Piktybiniai navikai yra antroji svarbiausioji pagal mirčių dažnį priežastis. Lietuvoje šalies gyventojų sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo jų nuolat didėja, nors daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ES šalių stebima šių rodiklių mažėjimo tendencija. Lietuvoje 2008 m. piktybiniai navikai sudarė 18.8 proc., o 2009 m. jau 19.3 proc. visų mirčių.
Prognozuojama, kad per kitus 10 metų lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas padidės dar bent 4 proc. Didžiausias augimas, net iki 23 proc., laukiamas endokrininės sistemos ligų sektoriuje, tai yra dėl cukrinio diabeto. Informacinės sistemos ,,Sveidra” duomenimis, 2007 m. iš 1000 gyventojų 18,5 proc. buvo sergantys diabetu asmenys, o 2008 m. jau 20,3 proc. [16, 18].
Įrodyta, kad lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą daugiausia lemia rizikos veiksniai, susiję su nesveika mityba ir nesveika gyvensena [16]. 2005 m. PSO Europos regioninio biuro pranešime nurodoma, kad septyni rizikos veiksniai: tabako bei alkoholiniu gėrimu vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas lemia daugelio lėtinių ligų atsiradimą Europoje [20]. Kaip antai:
Padidėjęs arterinis kraujospūdis - 33 proc., padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje - 23 proc., rūkymas - 18 proc.,
nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas - 12 proc., piktnaudžiavimas alkoholiu - 11 proc.,
antsvoris - 10 proc.,
fizinės veiklos stoka - 9 proc.
Manome, kad nepalanki fizinė, socialinė bei dabartinė ekonominė aplinka sudaro sąlygas nesveikai gyvensenai ir dideliam lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimui. Šis plitimas aktualus jauname amžiuje, nes jauni žmonės imlūs vykstančioms socialinėms, kultūrinėms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek ir neigiamai paveikti jų sveikatą. Per praėjusius dešimtmečius labai išaugo nutukusių bei antsvorio turinčių jaunų žmonių skaičius. Kas antras ekonomiškai stiprių šalių suaugęs gyventojas turi antsvorio, beveik kas trečias žmogus yra nutukęs [21]. Tad, nutukimas – vis svarbesnė visų šalių visuomenės sveikatos problema, daranti reikšmingą poveikį gyventojų sergamumui ir mirtingumui. Nutukimo paplitimas daugelyje Europos valstybių padidėjo 10-40 proc. Lietuvoje antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių taip pat daugėja [22]. Tyrimai rodo, kad dauguma jų turės didesnę tikimybę susirgti išemine širdies liga, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, vėžiu [23, 24]. Žmogaus motyvacija mažinti antsvorį priklauso nuo to, kaip jis vertina
savo svorį. Jei nutukęs žmogus mano, kad jo svoris normalus, jam nėra jokios motyvacijos laikytis dietos ar didinti fizinį aktyvumą. Tyrimų duomenimis, savo kūno svorio vertinimą lemia socialiniai, ekonominiai, demografiniai ir psichologiniai veiksniai [25]. Be abejonės, socialinius antsvorio ir nutukimo paplitimo skirtumus iš dalies paaiškina ir skirtingas požiūris į savo kūno svorį. Moterys dažniau nei vyrai, aukštesnio išsilavinimo žmonės dažniau nei įgijusieji žemesnį mano, kad jų svoris per didelis ir siekia jį sumažinti [26].
Kita neteisingo savo svorio vertinimo problema – manymas, kad svoris yra per didelis, nors iš tiesų jis yra normalus. Tai lemia pastaruoju metu sparčiai plintantis „modelio“ kultas, skatinantis jaunas moteris atitikti modeliams keliamus reikalavimus, nekreipiant dėmesio į sveikatą. Kauno ir Bilefeldo (Vokietija) studentų tyrimo duomenimis, 23 proc. lietuvių studenčių ir net 54 proc. vokiečių studenčių manė esančios per storos ir norėtų atrodyti lieknesnės [27]. Bet įvertinus kūno svorį paaiškėjo, kad jis buvo per didelis tik 5 proc. Kauno ir 6 proc. Bilefeldo studenčių. Vadinasi, egzistuoja ir subjektyvus sveikatos vertinimas.
Studentų sveikatos būklę yra nuolat domimasi. Užsienio autorių tyrimų duomenys rodo ne tik nesveiką studentijos gyvenseną, didėjanti sergamumą, bet ir prastesnę nei kitos to paties amžiaus populiacijos dalies gyvenimo kokybę. Remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, dauguma studentų turi įvairių sveikatos nusiskundimų: yra irzlūs, dažnai patiria nemigą, skundžiasi galvos skausmu, jaučia silpnumą ir ypač nuovargį [28, 29]. Tačiau trūksta tyrimų, įvertinančių studentų požiūrį į sveikatą, jos stiprinimą.
Savo sveikatos vertinimas – subjektyvus kriterijus, tačiau jis gerai atspindi asmens sveikatos būklę, yra nesudėtingas ir patikimas, leidžia prognozuoti būsimą sveikatos būklę [30]. Savo sveikatos vertinimas rodo ne tik fizinę tiriamojo būklę, bet ir bendrą savijautą, emocinę būklę bei integruotai atspindi daugelį psichofiziologinių reiškinių. Subjektyvios sveikatos ir psichosocialinių veiksnių sąsajas tyrė daugelis mokslininkų: geriau savo sveikatą vertina fiziškai aktyvūs, geros psichologinės ir emocinės būklės, mažiau nusiskundimų turintys, geresnės socialinės ir ekonominės padėties asmenys [31]. Todėl, psichologinė sveikatos apibrėžimo koncepcija teigia, kad svarbiausia, kaip savo sveikatą interpretuoja pats individas [2].
Vakarų Europos šalyse ir JAV studentų sveikatai, gyvensenai ir savijautai skiriama daug dėmesio. Atlikti tyrimai rodo, kad studentus vargina įvairūs sveikatos sutrikimai, paplitę somatiniai ir psichosomatiniai nusiskundimai, žalingi įpročiai. Didelis protinio darbo krūvis, nejudrių veiklos rūšių dominavimas, didelis gaunamos informacijos srautas, dideli specifiniai studijų reikalavimai sąlygoja psichoemocinę įtampą [12, 32, 33].
Rengiant sveikatos mokymo ir stiprinimo programas aukštosiose mokyklose, būtini išsamūs tyrimai apie studentų sveikatą ir ją lemiančius veiksnius [17, 12]. Manome, labai svarbi ir aktuali savalaikė lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika, kol dar nėra klinikinių požymių, be to, svarbu
PSO duomenys ir tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad profilaktinių priemonių dėka, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, galima išvengti 80 proc. širdies ligų, insulto ir antrojo tipo diabeto atvejų bei 40 proc. vėžio atvejų [34].
1.4. Sveika mityba – sveikatos pagrindas
Paskutiniu metu visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų mitybai. Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba. Daugelis Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva, rengia nacionalines maisto saugos, kokybės ir gyventojų mitybos gerinimo strategijas, kuriose prioritetas teikiamas žmonių sveikatai. Mokslo žiniomis pagrįstas visuomenės sveikos mitybos mokymas – svarbi šios strategijos įgyvendinimo priemonė [35]. Šiuo metu yra sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį. Dėl nesveikos mitybos atsiranda išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporozė, anemija, jodo trūkumo sukelti sveikatos sutrikimai [36].
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, parengta Valstybinė maisto ir mitybos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2003-2010 metų planas, kuris buvo patvirtintas 2003 m. spalio 23 d. (LRV nutarimas Nr. 1325) [37]. Teigiama, kad sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystimuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai lemia mūsų sveikatą net 25-30 proc. [35, 36].
Nors mitybos vaidmuo sveikatai - neabejotinas, atliktų tyrimų duomenys rodo, jog visuomenė maitinasi nesveikai: nesilaikoma mitybos režimo, aprūpinimas būtinomis maistinėmis medžiagomis yra neadekvatus ir dažnai nepakankamas [38]. Lietuva čia, deja, ne išimtis [39]. Kaip rodo atlikti tyrimai, studentų mityba taip pat nesveika [40, 41].
Pastebėta, kad mokymasis aukštojoje mokykloje gerokai skiriasi nuo vidurinės mokyklos. Pasak, Lažausko (2005) studentams trūksta laiko pavalgyti, sutrinka mitybos režimas, t.y. valgymų skaičius per parą, suvalgyto maisto kiekis valgymų metu [42]. Tyrimais įrodyta, kad dideli mokymosi ir gyvenimo tempai, finansinės problemos ir dėl to pasikeitusi mityba turi įtakos studentų sveikatai [41]. Dėl nesveikos mitybos kilę sveikatos sutrikimai lemia daug socialinių ir ekonominių problemų [43].
Taigi, būtų galima teigti, kad Lietuvos jaunimo mityba palanki lėtinėms ligoms atsirasti, todėl būtina ją koreguoti bei ugdyti sveikus mitybos įpročius. Ypač atkreiptinas dėmesys į studentus, nes jie - progresyvi, aktyvi, darbinga esamos ir būsimos visuomenės dalis.
1.4.1. Maisto papildų ir vitaminų vartojimas
Studijų metai – daug valios ir emocinių pastangų reikalaujantis gyvenimo tarpsnis, kai organizmo fiziologiniai poreikiai yra dideli, o dėl intensyvių ir ilgai trunkančių studijų, spartaus gyvenimo ritmo, nuolatinės laiko stokos studentai dažnai nespėja laiku pavalgyti, sutrinka mitybos režimas, mityba nevisavertė, atsiranda organizmui gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų stygius [44]. Ir atvirkščiai, jei žmogus valgo įvairų maistą, pakankamą kiekį šviežių daržovių ir vaisių, laikosi sveikos mitybos taisyklių, jis gauna visų reikiamų maisto medžiagų.
Pakeisti mitybos įpročius nelengva. Dažnai bandoma pasiteisinti maisto produktų pasirinkimo stoka, finansinėmis problemomis bei laiko stoka. Kitų šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, taip pat sudarius palankias ekonomines sąlygas sveikai mitybai, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja [35].
Papildomas maistinių medžiagų šaltinis gali būti maisto papildai – vaisto formą turintys maisto produktai, kuriuose maistinės ar biologiškai aktyvios medžiagos yra koncentruotos ir dozuotos. Tikslingai pasirenkant bei teisingai vartojant maisto papildus galima ne tik kompensuoti atsiradusį maistinių medžiagų trūkumą ir pagerinti mitybos būklę, bet ir teigiamai paveikti organizmo fiziologines funkcijas [44]. Kaip tenka pastebėti, maisto papildų vartojimas visame pasaulyje labai paplitęs, ypač jis išaugo per pastarąjį 15 metų laikotarpį [45].
Moksliškai įrodyta maisto papildų nauda žmonių sveikatai [46]. Daug maisto papildų vartojimo tyrimų tarp paauglių ir jaunimo atlikta Jungtinėse Amerikos Valstijose [47, 48], bet tarp studentų jų atlikta kiek mažiau [49]. Tačiau Lietuvoje tokių tyrimų, apimančių studentų požiūrį į maisto papildų, vitaminų bei kitų mineralinių maisto medžiagų vartojimą, jų efektyvumą, būtinumą organizmui, atlikta mažai [44]. Todėl svarbu sužinoti, ar studentai maisto papildus, vitaminus vartoja racionaliai, tikslingai ir saugiai, be to, svarbu nustatyti ryšį tarp maisto papildų, vitaminų, mineralinių medžiagų vartojimo ir kitų sveikos gyvensenos veiksnių, kaip jie tarpusavyje susiję. Kalbant apie vitaminus, kol kas nepakanka moksliškai pagrįstų įrodymų, kad didelių vitaminų dozių vartojimas gali padėti išsaugoti ar pagerinti žmogaus sveikatą (pvz., apsaugoti nuo vėžio). Kartais jų poveikis gali būti netgi žalingas (pvz., nepatariama skirti didelių vitamino A dozių nėščiai moteriai, nes jis kenkia vaisiui). Apie vitaminų vartojimo tikslingumą turi spręsti gydytojas, įvertinęs žmogaus sveikatą [35].
Vadinasi, siekiant pagerinti mitybos būklę neabejotinas prioritetas turi būti skiriamas mitybos optimizavimui, stengiantis kuo sveikiau maitintis, laikytis mitybos režimo bei vartoti kokybišką, įvairų ir visavertį maistą, o esant poreikiui – vartoti vitaminus ir maisto papildus.
1.5. Fizinio aktyvumo ypatumai
Šiuolaikinio žmogaus, kartu ir studento, sveikatos, fizinės parengties ir funkcinio pajėgumo požymiai tarpusavyje yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai veikia profesinės veiklos efektyvumą [50]. Sveikatos būklė ir fizinis parengtumas turi įtakos sėkmingai profesinei veiklai. Žmogaus fizinis parengtumas siejamas su fizine sveikata [51]. Tarptautiniai ekspertai prognozuoja kylančią grėsmę sveikatai, kuri atsiranda dėl fizinio aktyvumo stokos [52]. Fizinis pasyvumas pripažįstamas atskiru sveikatos rizikos veiksniu, kuris nulemia iki 10 proc. mirčių Europos regione [53]. Ši visuomenės sveikatos problema globaliu mastu tapo tokia rimta, kad paskatino daugelio šalių politikus imtis kryptingų veiksmų, kurie atsispindi svarbiuose politiniuose dokumentuose ir įtraukiami į nacionalinius veiksmų planus [54, 55].
Taigi, fizinė sveikata – tai optimalus žmogaus kūno funkcionavimas [56]. Fizinė sveikata savo ruožtu yra žmogaus sveikatos pagrindas. Mokslinėje literatūroje, aiškinant su fiziniu aktyvumu susijusias sąvokas, dažnai remiamasi daugiau nei prieš du dešimtmečius Caspersen su bendraautoriais pasiūlytais, aiškiai apibrėžtais ir daugelio tyrėjų pripažintais terminais [57].
Fizinis aktyvumas – tai skeleto raumenų sukelti judesiai, kurie padidina energijos išeikvojimą. Šis apibrėžimas paaiškina, kad fizinis aktyvumas apima bet kokią veiklą susijusią su energijos išeikvojimu. Laisvalaikio fizinis aktyvumas apibrėžiamas kaip savo paties nuožiūra pasirinktas fizinis aktyvumas laisvalaikiu, kuris ženkliai padidina kasdieninį energijos išeikvojimą [57]. Ilgamečių tyrimų duomenimis, fizinis aktyvumas, ypač kai tinkamai pasirenkamas ir dozuojamas, padeda stiprinti sveikatą, gerina medžiagų apykaitą, padeda išvengti lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, mažina širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį, tinka įvairių cukrinio diabeto formų profilaktikai, taip pat ilgina sveiko bei produktyvaus gyvenimo trukmę [58].
Pastebėta tai, kad daugelis žmonių, kurie pereina prie fiziškai aktyvesnio gyvenimo būdo, meta rūkyti, sumažėja jų antsvoris ir kraujospūdis. Svarbu tai, kad, gerinant sveikatą, žmogus pastoviai būtų fiziškai aktyvus [59]. Yra žinoma, kad optimalus fizinis aktyvumas stimuliuoja augimo procesus, didėja nespecifinis organizmo reaktyvumas patogeniniams mikroorganizmams, didėja atsparumas peršalimo ligoms. Fiziniais pratimais gydomi atskirų organų bei funkcinių sistemų sutrikimai, įgimti ir įgyti fizinės raidos defektai. Judėjimas ramina nervų sistemą, padeda įveikti nerimą, įtampą, stresą. Gerėja miegas, greičiau užmiegama vakare ir geriau miegama visą naktį, todėl didėja darbingumas. Sustiprėja pasitikėjimas savimi, pagerėja nuotaika, ugdoma savitvarda [60].
Aukštųjų mokyklų studentai gyvena pasaulyje, kuriame vyksta pokyčiai ir tų pokyčių tempas vis greitėja. Tai reiškia, jog gyvenimas technokratinėje visuomenėje, grindžiamoje rinkos ekonomikos dėsniais, kelia globalaus ir lokalaus pobūdžio įtampą [61]. Todėl ypač svarbi yra
asmens psichinė ir fizinė branda. Fizinis ugdymas, kaip žmogaus prigimtinių galių lavinimas, nėra vien savaiminė vertybė, jis reikalingas ir žmogaus kūrybai. Fiziškai ir psichiškai sveika, savo potencialą maksimaliai realizuojanti asmenybė tampa modernios visuomenės idealu [62].
Tačiau, atlikti tyrimai atskleidė, kad jaunų žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas [29, 51, 63, 64]. L. Poteliūnienės, Kudabos tyrimai parodė, kad per praėjusį dešimtmetį atleistų nuo kūno kultūros pratybų dėl sveikatos būklės studenčių padidėjo dvigubai, kas penkta studentė turėjo esminių sveikatos sutrikimų [65]. Studentų, kurių sveikata sutrikusi, fizinio aktyvinimo problema yra aktuali biomedicinos ir edukologijos mokslams [66].
2006 m. balandžio 21–23 d. vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 18-oje Asamblėjoje buvo priimta rezoliucija ,,Dėl Lietuvos kūno kultūros ir sporto politikos”. Joje akcentuojama, kad, Lietuvoje nėra skiriama deramo dėmesio sportui, kaip jaunimo užimtumo priemonei. Sparčiai besikeičianti gyvenamoji aplinka, mokymosi krūvis, kompiuterizacija didina grėsmę studentų sveikatai, kelia sportui naujus iššūkius, didėja neigiamo poveikio jaunuomenės mentalitetui pavojus, atsiranda nauja, ne visada studijoms, sportavimui ir laisvalaikiui tinkama aplinka [62]. Dėl to nemažai akademinio jaunimo praranda sportavimo motyvus ir tai sudaro prielaidas negatyviems studentų įpročiams – alkoholizmui, narkomanijai ir pan. plisti.
Pripažįstama kūno kultūros ir sporto reikšmė ekonominei ir socialinei šalies plėtrai. Rengiant projektus ES struktūriniams fondams universitetų lygiu, daugėja galimybių sparčiau plėtoti sporto bazes, jas rekonstruoti ir renovuoti, įsigyti geresnį sporto inventorių, apsirūpinti pratybų įranga. Patvirtinus ilgalaikę valstybės sporto strategiją, biudžetinis sporto finansavimas turėtų pasiekti ir universitetus [67]. Dabartinė ekonominė aukštųjų mokyklų padėtis negali užtikrinti studentams optimalaus kūno kultūros ir sporto sistemos plėtotės finansavimo, dėl to beveik neįmanoma įgyvendinti reikiamo lygio kūno kultūros ir sporto programų [62].
Jaunų žmonių fizinį aktyvumą lemia ir socialinė ekonominė padėtis. Menkos akademinio jaunimo ekonominės galimybės kliudo realiai tenkinti fizinio ugdymo ir sporto poreikius. Be to, studentai turi mažai galimybių po paskaitų patekti į savo aukštosios mokyklos sporto bazes ar už jos ribų [68]. Esant nepakankamam akademinės jaunuomenės fiziniam aktyvumui, neugdomi sveikos ir kokybiškos gyvensenos motyvai, blogėja studentų sveikata, vis sunkiau įveikti studijų krūvius [62]. O kaip pastebima, socialiai aktyvus studentas dažniausiai ne tik gerai mokosi, bet visada randa progą sportuoti, skirti laiko saviraiškai meninėje veikloje, laisvalaikį praleisti prasmingai, tik tam reikia sudaryti palankias sąlygas.
Tad ypač svarbu atkreipti jaunimo dėmesį į fizinio aktyvumo naudą sveikatai ir sudaryti palankias sąlygas studentų fizinio aktyvumo plėtojimui ir populiarinimui.
1.6. Žalingų įpročių paplitimas studentų tarpe
Studentai sudaro didelę dalį jaunų žmonių populiacijos nuo 18 iki 24 metų. Įvairių šalių mokslininkai, besidomintys studentijos sveikatos problemomis, ieško veiksnių, galinčių nepalankiai veikti studentų sveikatą. Užsienio akademinio jaunimo sveikatos tyrimai rodo, kad vienokie ar kitokie sveikatos sutrikimai vargina 47-75 proc. visų studentų. Daugumos tyrėjų nuomone, vyresnių kursų studentai dažniau nei pirmakursiai serga lėtinėmis ligomis dėl nesveikos gyvensenos, neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo, žalingų įpročių [69, 70]. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad tarp studentų gana plačiai paplitę žalingi įpročiai [32, 71, 72, 73]. O rūkymas, narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų vartojimas susijęs su jaunimo sveikatai pavojingomis būklėmis, pvz., depresija, smurtavimu, nesaugia seksualine elgsena, ir didina lėtinių ligų riziką vyresniame amžiuje [74].
Alkoholinių gėrimų vartojimas
Didėjantis alkoholio vartojimo paplitimas – viena iš didžiausių mūsų visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Visuomenėje plačiai prigijusios ydingos nuostatos, kad jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimas yra normalus ir neišvengiamas reiškinys [75].
Alkoholis yra psichiką veikianti medžiaga, vartotojui galinti sukelti priklausomybės ligą,
kuri Tarptautinėje ligų klasifikacijoje vadinama „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“ [76]. Ypatingas alkoholio poveikis žmogaus psichikai žinomas nuo seniausių laikų. Kažkada jo vartojimas apsiribojo religiniais ritualais ir šventėmis, tačiau dabar alkoholis tapo kasdienio vartojimo produktu, o kartu – ir daugelio nelaimių, ligų ir kančių priežastimi. Per ilgą alkoholio vartojimo istoriją žmonės susikūrė daugybę mitų apie alkoholio vartojimą medicininiais tikslais ar su tikslu pagerinti savo savijautą. Tokių mitų pavyzdžių galima rasti daug. Pavyzdžiui, alkoholį rekomenduojama vartoti sušalus, tam, kad greičiau sušiltume; alkoholį patariama vartoti išeminės širdies ligos profilaktikai; alus įvardinamas kaip vitaminų ir mikroelementų šaltinis, nėščiosioms buvo patariama vartoti nedidelį alkoholio kiekį gimdos raumenų atpalaidavimui ir t.t. Jei alkoholio naudojimas medicininiais tikslais būtų įrodytas kaip efektyvus, jis ir būtų naudojamas medicinoje kaip pigus ir efektyvus vaistas. Deja, taip nėra. Šildytis alkoholiu sušalus yra labai pavojinga, nes, išsiplėtus odos kraujagyslėms, žmogaus organizmas netenka šilumos ir rizika sušalti dar daugiau padidėja, o šilumos pojūtis yra labai apgaulingas. Teigiama, kad vartojantieji didelius kiekius alkoholio neserga išemine širdies liga ir kad jų kraujagyslės visada būna švarios. Tai taip pat yra mitas, nes didelius alaus kiekius suvartojantiems žmonėms mirtino širdies infarkto rizika padidėja net 6,5 karto. Virš 2,4 karto išauga ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika, nes alkoholio vartojimas didina arterinės hipertenzijos riziką, taip didindamas hemoraginio insulto (kraujo išsiliejimo į smegenis) riziką. Alkoholis (tame tarpe ir alus) negali būti laikomas ir vitaminų bei mikroelementų šaltiniu, nes, skatindamas šlapimo išsiskyrimą, jis
pirmiausia ir sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą organizme. O raudoname vyne randamų antioksidantų, kurie padeda apsisaugoti nuo širdies ligų, netgi daugiau galima rasti raudonųjų vynuogių sultyse, kuriose nėra alkoholio bei rizikos, kad bus pažeistos kepenys ar centrinė nervų sistema [77].
Be įvairių somatinių ligų, alkoholio vartotojas rizikuoja tapti priklausomu. Tačiau kiekvienas alkoholį vartojantis žmogus yra linkęs manyti, kad jam ši problema negresia ir kad alkoholį vartoja saikingai [77, 78]. Norint objektyviau įvertinti galimas alkoholio vartojimo sukeltas problemas, Pasaulio sveikatos organizacija naudoja AUDIT testą, kurį užpildžius galima įsivertinti savo alkoholio vartojimo rizikos laipsnį (žr. priedas 1).
Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių alkoholinius gėrimus vartojančių jaunų žmonių daugėja [72, 78, 79]. Alkoholio vartojimo augimą patvirtina ir Statistikos departamento kasmet skelbiami duomenys. 2001 metais vienam Lietuvos gyventojui tenkantis absoliutaus alkoholio kiekis buvo 10,0 litro, o 2008 metais – jau 11,2 litrų. Vienam, vyresniam kaip 15 metų, Lietuvos gyventojui jau tenka apie 13,3 litrų grynojo alkoholio per metus, pridėjus nelegaliai vartojamą alkoholį [80].
Lietuvoje atlikto tyrimo, skirto išnagrinėti alkoholio vartojimo paplitimą, duomenimis paaiškėjo, jog studentai gan dažnai vartoja alkoholį, dauguma ragavę stiprių alkoholinių gėrimų. Be to, studentų nuomone, alkoholis teikia malonumą bei yra būtinas švenčiant šventes. Dauguma studentų tvirtina, jog alkoholio vartojimo tikslas – pagerinti nuotaiką, savijautą [28, 72, 81]. Alkoholio vartojimas Lietuvoje sąlygoja daugiau kaip dešimtadalį visų mirčių ir sukelia sunkias socialines pasekmes. Nesant nuoseklios alkoholio kontrolės politikos, alkoholio vartojimas plinta ir tai neigiamai atsiliepia visuomenės, o ypač jaunų žmonių sveikatai ir gerovei.
Rūkymo įpročiai
PSO su nerimu skelbia, kad vis daugiau jaunų žmonių rūko [82]. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo stipresnė būna priklausomybė nuo tabako [83]. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti žmonių miršta nuo tabako sukeltų ligų [84]. Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, kuri Tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardijama šiftu F-17: „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką“. Ši narkomanijos rūšis nulemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu [73]. Pasaulio banko duomenimis, maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, o tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkalių pasaulyje, kas nulemia 4,9 mln. mirčių kasmet. Kiekvieną dieną pasaulyje nuo tabako sukeltų ligų miršta daugiau kaip 13 tūkstančių gyventojų. PSO duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 metų mirčių, nuo tabako sukeltų ligų, skaičius išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti net pusę milijardo [85].
Neveltui, kasmet gegužės trisdešimt pirmąją PSO kviečia paminėti Pasaulio dieną be tabako. 2009 metų dienos tema buvo įspėjamieji užrašai ant tabako gaminių pakuočių. Manoma, kad įspėjimai apie tabako keliamą žalą sveikatai yra vienas iš rimčiausių ginklų kovai su globaline rūkymo keliamų ligų epidemija pasaulyje. Įvardinama, kad tabakas – vienintelis legalus produktas, nužudantis savo vartotoją. Tabako produktų gamintojai kasmet išleidžia milijonus dolerių, stengdamiesi padaryti priklausomais nuo rūkymo kuo daugiau naujų vartotojų ir išsaugoti rūkančiuosius, kad jie kuo ilgiau nemestų rūkyti [86]. Reklamos ir rėmimo padedami spalvingomis cigarečių pakuotėmis tabako gamintojai stengiasi nukreipti rūkančiųjų dėmesį nuo pražūtingų tabako vartojimo pasekmių. Vis daugiau šalių stengiasi, kad ant cigarečių pakelių būtų ne tik spausdinami įspėjamieji užrašai apie rūkymo pavojų sveikatai, bet ir talpinami piešiniai ar nuotraukos, parodančios pražūtingus rūkymo padarinius, kaip rekomenduoja Tarptautinė tabako kontrolės pagrindų konvencija [87].
Lietuvoje kasdien rūko apie 40 proc. suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus. Šiuo metu pasaulyje reguliariai rūko apie 250 milijonų moterų [88]. Statistikos departamento duomenys teigia, kad 2001 metais vienam Lietuvos gyventojui tenkantis tabako gaminių skaičius buvo 1323 cigarečių, o 2008 metais – 1199 cigarečių, tačiau daroma prielaida apie išaugusį nelegalių cigarečių naudojimo plitimą. Pastebta, jog vienam, vyresniam kaip 15 metų, Lietuvos gyventojui tenka 1421 tabako gaminių per metus [89].
Atlikti tyrimai, skirti išsiaiškinti rūkymo paplitimui studentų tarpe bei jų požiūriui į tai, rodo, kad egzistuoja didelė tabako vartojimo problema, be to, rūkantys studentai pasižymi liberalesniu požiūriu į rūkymo keliamą žalą [73, 90, 91, 92]. Akivaizdu, jog tokie sveikatą žalojantys gyvensenos įpročiai, kaip rūkymas bei alkoholio vartojimas, yra didžiulė problema. Todėl, svarbu sekti tabako vartojimo paplitimo dinamiką, vertinti ir stebėti studentų požiūrį į rūkymą bei numatyti rūkymo profilaktikos priemones.
1.7. Aukštojo mokslo reformos ypatumai
LR Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, 2009 metais balandžio 30 d. Nr. XI – 242, kuris įsigaliojo nuo 2009 metų gegužės 12d. uždegdamas žalią šviesą sisteminei mokslo ir studijų sektoriaus pertvarkai [93]. Mokslo ir studijų įstatymas – ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Už jį balsuodamas Seimas įrodė, kad pagaliau subrendo politinė valia iš esmės reformuoti mokslo ir studijų sistemą. Šios reformos tikslas - aukštasis mokslas privalo suteikti galimybę įgyti kokybišką išsilavinimą savo šalyje ir čia maksimaliai atskleisti savo gebėjimus, žinias, intelektualinį potencialą, o konkurencingos aukštosios mokyklos turi garantuoti, kad gabiausi, aktyviausi studentai, mokslininkai, dėstytojai liks Lietuvoje ir čia kurs savo bei šalies ateitį [93, 94].
Reformos būtinybė, pagrindimas ir žingsniai. Įgyvendinat šią reformą teigta, kad iki šio laikotarpio gyvavusi mokslo ir studijų sistema turėjo daug trūkumų. Išvardinamos pagrindinės aukštojo mokslo bėdos:
Studijų kokybė netenkina nei pačių studentų, nei visuomenės; Diplomai praradę tikrąją vertę;
Gabiausi studentai ir mokslininkai mieliau renkasi užsienio universitetus; Mokslinė veikla dažnai neproduktyvi;
Pašlijusi akademinė savikontrolė;
Aukštojo mokslo finansavimas neskatina universitetų konkurencijos; Studentai stokoja atsakomybės už studijas; paskolų sistema nefunkcionali; Sustabarėjusi valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo sistema [95].
Nors teigta, kad Lietuvos ir užsienio ekspertai jau seniai pabrėžė esminių pokyčių mokslo ir studijų sistemoje būtinumą [96, 97, 98, 99], iki šiol organizuotiems ir realiems pokyčiams nebuvo ryžtasi. Manyta, jog Lietuvos mokslo ir studijų sistemos būklė vis labiau netenkina visuomenės ir ženkliai atsilieka nuo Europos lygio. Esamos situacijos rimtumą taikliausiai iliustruoja geriausių mūsų abiturientų pasirinkimas išvykti studijoms į užsienį, nes Lietuvoje jų netenkina studijų kokybė. Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos valstybės (naujausi pavyzdžiai – Vengrija, Portugalija, Suomija) suprasdamos sparčius ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčius per porą pastarųjų dešimtmečių ėmėsi aukštojo mokslo pertvarkų ir dabar naudojasi jų teikiamais rezultatais.
Todėl atsakingai vertinant šią situaciją, suprantant šiuolaikinio pasaulio keliamus reikalavimus, kuriuos turi atitikti moderni mokslo ir studijų sistema, po ilgų ir sudėtingų diskusijų, vykusių kelerius metus, buvo parengta mokslo ir studijų pertvarkos koncepcija. Ji rėmėsi keliolika užsienio ir Lietuvos ekspertų atliktų studijų (žr. priedas 2), išsamia tarptautinės patirties analize ir konkrečiomis užsienio konsultantų įžvalgomis. Praėjusios kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas po intensyvių diskusijų su akademinės bendruomenės atstovais ir plačiu socialinių partnerių ratu pritarė nemažai daliai reforminių nuostatų, pirmiausia, aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkai, didinant jų atskaitingumą visuomenei [94]. Reformos žingsniai pateikiami 1 lentelėje.
