• Non ci sono risultati.

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas"

Copied!
61
0
0

Testo completo

(1)

Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Asta Kavaliauskienė

LIETUVOS UNIVERSITETŲ STUDENTŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS

SVEIKATOS PROBLEMAS IR JŲ SPRENDIMO BŪDUS

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata)

Mokslinis vadovas

prof.habil.dr. Apolinaras Zaborskis

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata

LIETUVOS UNIVERSITETŲ STUDENTŲ POŽIŪRIS Į VISUOMENĖS SVEIKATOS PROBLEMAS IR JŲ SPRENDIMO BŪDUS

Asta Kavaliauskienė

Mokslinis vadovas prof.habil.dr. Apolinaras Zaborskis

Kauno madicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010. 63 p.

Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų pagrindinių studijų 2 kurso studentų nuomonę apie jų pačių, savo universiteto/aukštosios mokyklos bendruomenės ir visos šalies gyventojų sveikatos ir gyvensenos problemas bei įvertinti studentų pasiūlymus, kaip šias problemas išspręsti.

Tyrimo metodika. Buvo tiriami Lietuvos universitetų antro kurso studentai – iš viso 1412 studentai (atsako dažnis 88,3 proc.). Pagrindinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Jai panaudota originali anketa, susidedanti iš šių dalių: 1) Ką darote, kad būtumėte sveikas (-a); 2) Svarbiausios sveikatos problemos; 3) Ką reiktų daryti, kad Lietuvos gyventojai taptų sveikesni. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant programų paketą SPPS 15.0.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad, studentų nuomone, tiek universitetuose, tiek ir visoje Lietuvoje svarbiausios sveikatos problemos yra rūkymas ir alkoholio vartojimas. Studentų gyvensena yra nesveika: nepakankamas fizinis aktyvumas, paplitę žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), nesveika mityba. Studentų nuomone, įvairios sveikatinimo priemonės yra vykdomos žymiai mažiau bei prasčiau negu turėtų būti. Deja, šiose priemonėse patys studentai nepakankamai dalyvauja. Jie supranta, kad tai svarbu daryti, bet prisipažįsta, kad daro mažiau negu reikia.

Išvados. Studentai sugeba įžvelgti aktualias savo ir šalies visuomenės sveikatos ir gyvensenos problemas, tačiau jiems reikalinga visokeriopa pagalba (sveikatos ugdymas, gerbūvio ir sveikatos priežiūros užtikrinimas), kad jie galėtų realizuoti sveikatingumo priemones ir pasiruošti tapti ne tik gerais specialistais, bet ir sveikatos propaguotojais.

(3)

SUMMARY

Public health

LITHUANIAN STUDENTS’ ATTITUDE AND SOLUTIONS TOWARDS PUBLIC HEALTH PROBLEMS

Asta Kavaliauskienė

Supervisor Apolinaras Zaborskis Assoc. Prof. Dr

Department of Preventive Medicine, faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2010; P. 63.

Aim of the study. To investigate Lithuanian bachelor level second year students’ attitude towards their lifestyle, university and public health problems in Lithuania and to consider students’ suggestions as possible solutions to these problems.

Medhods. Lithuanian universities were analyzed second-year students – in total 1412 students (response rate 88.3 percent). The main method of the research was anonymous questionnaires. For this purpose the original questionnaire was used that consisted of the following parts: 1) What are you doing to be healthy; 2) Principal health problems; 3) What should be done to make Lithuanian residents healthier. The statistical package SPPS version 15.0 for Windows was used to conduct data analysis.

Results. The results of the survey showed that smoking and alcohol consumption are the most important problems both in Lithuanian universities and in the whole country. The lifestyle of the students is not healthy: insufficient physical activity, popular bad habits (smoking, alcohol consumption), or unhealthy nutrition. The students consider that various healthiness tools are used less and worse than it is needed. However, the students themselves are not participating enough. They understand that it is important to do so, but they acknowledge that they do less than needed.

Conclusions. The students are able to see the topical their and national public health and lifestyle problems, but they need all the possible help (health education, securing of welfare and health care) in order to be able to implement the healthiness tools and to prepare to become not only the good specialists, but also the health promoters.

(4)

TURINYS

SANTRUMPOS... 6

ĮVADAS... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9

1.1. Lietuvos gyventojų sveikatos problemos... ..9

1.1.1. Mityba... ..9

1.1.2. Fizinis aktyvumas... 10

1.1.3. Alkoholio vartojimas... 11

1.1.4. Rūkymas... 12

1.1.5. Narkotinės medžiagos... 14

1.2. Studentų sveikatos problemos... 15

1.3. Priemonės sveikatos gerinimui... 16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 19

2.1. Tiriamieji ir jų atranka... 19

2.2. Tyrimų metodai... 21

2.3. Apklausos organizavimas... 23

2.4. Tiriamųjų charakteristika... 24

2.5. Statistinė duomenų analizė... 27

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 28

3.1. Studentų gyvensena ir jų požiūris į sveikos gyvensenos svarbą... 28

3.3. Studentai apie sveikatos problemas Lietuvoje ir universitete... 32

3.4. Sveikatos problemų sprendimų svarba ir būdai... 33

3.5. Skirtingų universitetų studentų nuomonės palyginimas... 36

IŠVADOS... 50

REKOMENDACIJOS... 52

LITERATŪRA... 53

(5)

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

KMU – Kauno medicinos universitetas KTU – Kauno technologijos universitetas KU – Klaipėdos universitetas

LKKA – Lietuvos kūno kultūros akademija LVA – Lietuvos veterinarijos akademija LŽŪU – Lietuvos žemės ūkio universitetas MRU – Mykolo Romerio universitetas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija ŠU – Šiaulių universitetas

UK – Utenos kolegija

VDU – Vytauto Didžiojo universitetas VPU – Vilniaus pedagoginis universitetas VU – Vilniaus universitetas

(6)

ĮVADAS

Vykdant naują Europos sveikatos politiką Lietuvoje, įgyvendinant Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) strategiją „Sveikata – 21“ bei Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją ir Lietuvos sveikatos programą, sveikatos išsaugojimas, sveikos gyvensenos įtvirtinimas bei ligų profilaktika tampa prioritetinėmis mūsų šalies sveikatos politikos kryptimis (29).

Blogėjant šalies gyventojų sveikatos būklei, didėjant tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimui visuomenės sveikatos specialistai ragina politikus spręsti aktualias visuomenės sveikatai problemas, siekti, kad būtų skatinama ir propaguojama sveika gyvensena (29). Numatyti svarbūs sveikatą stiprinančios gyvensenos uždaviniai ir jų sprendimo būdai. Sveikesnė gyvensena gali būti pasiekiama: didinant fizinį aktyvumą; formuojant požiūrį į mitybą; rūpinantis psichine sveikata; mažinant rūkymą, alkoholio bei narkotikų vartojimą; kuriant sveiką aplinką namuose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose, darbo vietose. Aukščiau minėtų uždavinių įgyvendinimas neįmanomas be tarpsektorinės įvairių organizacijų atsakomybės už sveikatos stiprinimą, sveikatinančių veiksmų kituose sektoriuose skatinimo (39).

Esminė šalies ateities dvasinio ir materialinio klestėjimo sąlyga yra universitetai, kurie studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą (30). Juose ugdo požiūrį į sveikatą ir rūpinasi šalies gyventojais. Vadovaujant PSO, buvo suformuluoti kriterijai ir strategija, skirti sveikatos stiprinimo požiūrį integruoti į universiteto kultūrą bei politiką; iškelti tikslai sukurti sveiką studijų, darbo bei gyvenamąją aplinką studentams ir dėstytojams, įtraukti sveikatos stiprinimo klausimus į studijų planus ir mokslo tyrimus, bendradarbiauti propaguojant sveiką gyvenseną tarp šalies gyventojų (26). Deja, jau atlikti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sveikatos, gyvensenos ir gyvenimo kokybės tyrimai rodo, jog pakankamai didelė dalis studentų turi sveikatos problemų, pasižymi nepakankamu fiziniu aktyvumu, ir jų mityba nesveika, turi žalingų įpročių, išryškėja specifinės studentų gyvenimo kokybės problemos (53, 47, 26).

(7)

Darbo tikslas

Ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų pagrindinių studijų 2 kurso studentų nuomonę apie jų pačių, savo universiteto/aukštosios mokyklos bendruomenės ir visos šalies gyventojų sveikatos ir gyvensenos problemas bei įvertinti studentų pasiūlymus, kaip šias problemas išspręsti.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti studentų gyvenseną (fizinį aktyvumą, mitybą, žalingus įpročius, domėjimąsi sveikatos klausimais) ir nustatyti studentų požiūrį į įvairių gyvensenos dalių reikšmę sveikatai.

2. Išanalizuoti studentų nuomonę apie visos šalies gyventojų ir universitetų/aukštųjų mokyklų, kuriuose jie studijuoja, bendruomenės sveikatos problemas.

3. Išnagrinėti studentų nuomonę apie įvairias visuomenės sveikatos stiprinimo priemones ir jų įgyvendinimo galimybes.

4. Palyginti įvairių universitetų studentų nuomonę tiriamaisiais klausimais atkreipiant dėmesį į Kauno medicinos universiteto studentus.

(8)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lietuvos gyventojų sveikatos problemos

Tyrimo, kuris buvo atliktas 2005 metų rugsėjo-spalio mėnesiais, duomenys parodė, kad kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas turi ilgalaikių sveikatos problemų: serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Pasidomėjus, kaip patys respondentai vertina savo sveikatą, paaiškėjo, jog beveik kas antras apklausos dalyvis savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą, 40 proc. - kaip vidutinę, 13 proc. - kaip blogą arba labai blogą. Vyrai savo sveikatą vertino geriau nei moterys (25).

1.1.1. Mityba

Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apei sveiką mitybą. Maistas yra svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui. Teigiam, kad dėl blogos Lietuvos gyventojų sveikatos bene labiausiai kaltos susiklosčiusios netaisyklingos mitybos tradicijos (8).

Tinkama mityba yra viena svarbiausių sveikatos sąlygų. PSO duomenimis, 60-65proc. lėtinių ligų priežasčių yra netaisyklinga ar nepakankama mityba. Nesubalansuotos, netinkamos mitybos pasekmės: nutukimas (vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių veiksnių); arterosklerozė, onkologinės ligos, alergija, cukraligė. Riebalų vartojimas – pagrindinis indikatorius nustatant sveiką mitybą. Minėtos ligos pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms (43, 44).

Lietuvos gyventojų mityboje per paskutiniuosius 60 metų vyko pokyčiai, neabejotinai turintys įtakos kai kurių lėtinių neinfekcinių patologijų gausėjimui. Riebalų kiekis maisto racione ženkliai padidėjo. Lyginant 1933-1939 metus riebalų energetinė dalis padidėjo iki 42-49proc. (2). Sparčiai mažėjant kompleksinių angliavandenių vartojimui, padidėjo monosacharidų vartojimas. Baltymų kiekis per šį laikotarpį faktiškai nepakito (29).

Daugumos Lietuvos gyventojų mityba yra nesveika. 34,5proc. vyrų ir 24,5proc. moterų nurodė, kad gamindami maistą jie dažniausiai vartoja kiaulių riebalus. Nepakankamas vaisių ir

(9)

daržovių vartojimas yra vienas didžiausių Lietuvos gyventojų mitybos trūkumų. Tik penktadalis vyrų ir ketvirtadalis moterų atsakė, kad paskutinę savaitę kasdien valgė daržoves (17).

Istoriniai stebėjimai parodė, kad įprotis valgyti daug mėsos, gyvulinių riebalų, pieno produktų pakito per paskutiniąsias 10 – 20 žmonijos egzistavimo kartų, ir žmogaus organizmas vykstant evoliucijai nėra visiškai prisitaikęs prie tokios dietos (4). Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad valgantieji daug raudonos mėsos dažniau serga žarnų vėžiu, išemine širdies liga (7). Tačiau yra duomenų, kad valgant daug žuvies, didėja skrandžio vėžio rizika, o širdies ir kraujagyslių ligos plinta mažiau (3). Remiantis epidemiologiniais tyrimais, nustatytos bendros sveikatos mitybos gairės. Neabejojama, kad kasdien vartojant šviežias daržoves, vaisius, augalinius, o ne gyvulinius reibalus, ribojant druską, geriau išsaugoma ir stiprinama sveikata. Teigiama, kad daugelio šiuolaikinių žmonių problema – nesaikingas maitinimasis (51).

Šiandien lietuviai, kaip ir visi europiečiai kalorijų gauna per daug, juda per mažai, daugėja antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų. Daugelis svarbių pirmalaikės mirties rizikos veiksnių, pvz., kraujospūdis, cholesterolis, kūno masės indeksas ir diabetas, yra susiję su mūsų valgymo, gėrimo ir judėjimo įpročiais. Todėl mityba ir fizinė veikla yra svarbiausi Europos Sąjungos visuomenės sveikatos politikos klausimai (32).

1.1.2. Fizinis aktyvumas

Nepakankamas fizinis aktyvumas – viena didžiausių XX amžiaus žmonijos problemų. Anksčiau buvęs būdingu vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos bruožų, dabar vis dažniau konstatuojamas tiriant jaunus žmones, ypač studentiją. Vis didėjantys reikalavimai studentų žinių lygiui juos verčia daugiau laiko skirti protiniam darbui, todėl mažiau jo lieka aktyviai fizinei veiklai (53).

Fiziškai aktyvi gyvensena, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi ne tik kaip savijautą gerinantys, bet ir kaip sveikatą stiprinantys veiksniai. Mažas fizinis aktyvumas – vienas būdingiausių šiuolaikinės visuomenės gyvensenos bruožų. Jis yra iš didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, hiperlipidemijos, aterosklerozės plitimo priežasčių. Neginčijamas fizinio aktyvumo poveikis širdžiai ir kraujagyslių, raumenų, stuburo sistemos, medžiagų apykaitai, endokrininiai ir imuniniai sistemoms (41). Daugelis epidemiologinių studijų patvirtino,

(10)

kad nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių (40). Reguliarus fizinis aktyvumas gerina žmogaus psichinę savijautą, mažina depresiją ir nerimą, gerina nuotaiką (31).

Mankštinimasis ir taisyklingos laikysenos formavimas padeda išvengti stuburo patologijos. Įrodyta, kad dėl mažos raumenų jėgos ištvermės ir lankstumu sutrinka stuburo funkcijos juosmens srityje. Visiškai įrodyta ir pagrįsta fizinio aktyvumo nauda nutukimo profilaktikai. Kasdieninis mankštinimasis „degina“ kalorijas – taip mažėja riebalų atsargos, didėja raumenų masė, aktyvėja medžiagų apykaita (22). Šis įsitikinimas daugeliui ekonomiškai išsivysčiusių šalių tapo kultūros dalimi: įvairiausios fizinio aktyvumo, aktyvaus laisvalaikio praleidimo formos tapo neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu. Kartais abejojama tiesioginiu ryšiu tarp fizinio aktyvumo ir mirtingumo dėl specifinių mirties priežasčių, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau teigiamo fizinio aktyvumo psichologinio poveikio paneigti negalima. Fizinis aktyvumas pagal kiekvieno individualias galimybes, derinamas su sveika mityba bei kitais sveikatą stiprinančiais veiksniais, padeda išsaugoti ir pagerinti sveikatą.

Sėdimas gyvenimo būdas laikomas pagrindiniu širdies ligų rizikos veiksniu, prilygstančiu aukštam kraujospūdžiui, dideliam cholesterolio kiekiui ir rūkymui. Fizinis aktyvumas gali „tramdyti“ cukrinį diabetą bei osteoporozę. Susirgti storosios žarnos ir krūties vėžiu didesnę tikimybę turi fiziškai pasyvūs nei fiziškai aktyvūs žmonės (11). Sėdimas darbo būdas lemia organizmo patologinius pokyčius ir daugelį rizikos faktorių. Tai sąlygoja ankstyvą organizmo senėjimą ir daugybę taip vadinamų civilizacijos ligų.

1.1.3. Alkoholio vartojimas

Piktnaudžiavimas alkoholiu yra viena iš pagrindinių Europos Bendrijos visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Europa pirmauja pasaulyje pagal alkoholio vartotojų skaičių, vieno gyventojo išgeriamą alkoholio kiekį ir pasižymi dideliu su alkoholiu susijusios padaromos žalos lygiu. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ES keliuose žūsta daug žmonių, patiriama neigiamų socialinių padarinių, pvz., prievarta, nusikaltimai, šeimos problemos, socialinė atskirtis ir mažas našumas darbe. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ES per anksti miršta ir tampa neįgaliais 12 proc. vyrų bei 2proc. moterų (1). Nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus gali kilti problemų darbe,

(11)

šeimoje, su draugais, galima greitai nutukti, susirgti kepenų, kraujotakos ligomis. Alkoholis slopina nervų sistemą, veikia savitvardą ir įgūdžius (19).

Alkoholinės psichozės per paskutinį penkmetį išaugo nuo 10 iš 100 000 gyventojų iki 53,6 iš 100 000 gyventojų. Narkologinių ligonių skaičius – 1691 iš 100 000 gyventojų. Savižudybių skaičiumi Lietuva pirmauja pasaulyje – 45,6 iš 100 000 gyventojų. Apie 70proc. savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu. Iki 30-40proc. įvairių nusikaltimų padaro girti asmenys. Dėl alkoholio vartojimo gausėja darbingo amžiaus žmonių netekčių. Nuo kraujo apytakos ligų miršta darbingo amžiaus 20proc. žmonių. Dėl įvairių nelaimingų atsitikimų žuvę darbingo amžiaus žmonės sudaro 40proc. (29).

1.1.4. Rūkymas

Tabako rūkymas yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, sąlygojanti daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu visos kitos legalios ir nelegalios narkotinės medžiagos kartu paėmus.

Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia didėjantį sergamumą ir mirtingum. Pasaulio sveikatos banko duomenimis maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, tai sudaro apie 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje. Rūkymas jau dabar sąlygoja 4,9 mln. mirčių kasmet, būdamas vienos iš 10 mirčių priežastimi. Jis yra svarbiausias širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. Rūkantieji dažniau serga (25 m) ligomis ir dėl to praranda vidutiniškai 5-8, o vidutinio amžiaus vyrų (35-59 m) grupėje - 20-25 produktyvaus gyvenimo metus. Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusių ir nemetusių rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų.

Lietuvoje 2006 m. kasdien rūkė 43,4 proc. 20-64 m. amžiaus vyrų bei 14,5 proc. moterų (5).

Europos sąjungos šalyse vis labiau suvokiamas žalingas rūkymo poveikis. Bendrija skiria daug dėmesio kovai su tabako vartojimu. Pagrindiniai tikslai – rūkymo prevencija ir metimas rūkyti. Nepaisant didelės pažangos, rūkančių vis dar daug – maždaug trečdalis Bendrijos gyventojų. Žymus ir rūkymo poveikis sveikatai: kiekvienais metais Bendrijoje nuo jo miršta apie 650 000 žmonių. Beveik pusė jų – 35–69 metų, t. y. jaunesni negu vidutinė gyvenimo trukmė.

(12)

Rūkymas taip pat veikia nerūkančiųjų, ypač pažeidžiamų visuomenės grupių, sveikatą. Šios grupės vis labiau reikalauja apsaugos (50).

Prognozuojama, kad 2030 metais nuo rūkymo mirs vienas iš šešių suaugusiųjų (9). Nors beveik 70proc. šių mirčių įvyksta besivystančiose šalyse, rūkymas vis dar lieka pagrindine sveikatos problema Europoje. Tai yra antra mirties priežastis pasaulyje ir pirmaujanti mirties priežastis tarp tų, kurių galima išvengtii (46).

Šiuo metu pasaulyje apie 1,3 milijardo žmonių rūko ir 5 milijonai žmonių nuo to kasmet miršta (10). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2030 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 m. gali pasiekti pusė milijardo (9,45). Kartu su AIDS tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai didėjančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Jis yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys (12). Vienas iš dviejų nuo jaunystės rūkiusiųjų ir nemetusiųjų rūkyti numiršta nuo tabako sukeltų ligų (28).

Tabako pandemija neaplenkė ir moterų. Šiuo metu pasaulyje reguliariai rūko apie 250 milijonų moterų. Absoliučioje daugumoje šalių moterų rūkymo paplitimas yra žymiai mažesnis nei vyrų. Dviejose Europos valstybėse – Švedijoje ir Norvegijoje - moterų rūko tiek pat, kiek ir vyrų. Tabako reklamos rinkoje moterų rūkymas pateikiamas kaip emancipacijos, modernumo, seksualumo ir gero gyvenimo simbolis (33).

Didėjant moterų rūkymo paplitimui, daugėja ir moterų plaučių vėžio atvejų. Šalyse, kuriose moterys tradiciškai rūko labai mažai, moterų plaučių vėžio atvejai yra pavieniai. Tuo tarpu JAV, kur nuo 1950 metų moterų rūkymas gana sparčiai didėjo, mirtingumas nuo plaučių vėžio išaugo ir pralenkė mirtingumą nuo krūties vėžio (52). Nuo 2000 m. Australijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas reguliarus rūkančių moterų mažėjimas. Tokiam reguliaraus rūkymo įpročių mažėjimui, manoma, įtakos turėjo seniai vykdoma valstybės tabako kontrolės programa bei taikomos įvairios prevencinės priemonės (33).

(13)

1.1.5. Narkotinės medžiagos

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse sparčiai didėja narkotikų pasiūla. Nauji sintetiniai preparatai (ekstazis, LSD, amfetaminai, metamfetaminai ir kt.) tvirtai įsigali juodojoje rinkoje, netgi vadinami „klubiniais“ narkotikais. Marihuaną, hašišą neatsakingai bandoma traktuoti kaip lengvus ir nepavojingus narkotikus, tuo tarpu rinkoje kasmet pasirodo vis stipresnės kanapių rūšys. Heroinas, kurio iki 1997 m. Lietuvoje beveik nebuvo, šiandien jau tapo ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų kasdienybe (18, 36). Dėl šių priežasčių pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima aiški narkotikus vartojančių asmenų jaunėjimo tendencija. Lietuvoje kaip ir kitose ES šalyse paaugliai bei jaunuoliai tapo pažeidžiamiausia nuo narkotikų visuomenės dalimi (38, 16). ESPAD (2003, 2007) tyrimai rodo, kad bet kokį narkotiką nors kartą gyvenime buvo vartoję daugiau nei 15 proc. 15–16 metų Lietuvos moksleivių (20). Profesinių mokyklų moksleivių tyrimai rodo, kad nelegalūs narkotikai 2–3 kartus dažniau paplitę profesinio ugdymo mokyklose nei tarp bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių (6, 38). Be to, skirtingų tyrimų įrodyta, kad narkotikus dažniausiai bando vartoti 14–16 metų vaikai, o didžiausias jų vartotojų procentas nustatomas tarp 17–18 metų paauglių (16, 14, 49).

Piktnaudžiavimas narkotikais yra viena iš didžiausių Europos Sąjungos problemų. Jis kelia pavojų visai visuomenei. Reiškinys susijęs su sveikatos ir socialinėmis problemomis. ES yra maždaug 2 mln. probleminių narkotikų vartotojų, iš kurių pusė narkotikus leidžiasi. Kiekvienais metais dėl narkotikų vartojimo miršta apie 8000 žmonių – daugiausia jauni asmenys ( 35).

1995 metais sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 1264 asmenys, sergantys narkomanija. Iš jų 279 moterys, 444 asmenys įrašyti į profilaktinę įskaitą dėl piktnaudžiavimo įvairiais narkotikais. Visi narkomanai labai jauni, daugelis 20-34 metų, tik 30,8proc. asmenų yra vyresni nei 35 metų. Per paskutiniuosius penkis metus narkomanų kiekis išaugo 10 kartų. Kasmet šis rodiklis didėja. 1995 metais mirė 26 narkomanai (29).

(14)

1.2. Studentų sveikatos problemos

Remiantis Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, dauguma studentų turi įvairių nusiskundimų sveikata: yra irzlūs, dažnai juos kankina nemiga, galvos skausmai, jaučia silpnumą ir nuovargį. Nustatytas ryšys tarp studentų negalavimų ir nesėkmių. Nuovargio jausmui prieš paskaitas įtakos turi nesveikas gyvenimo būdas, kuriam didelę reikšmę turi socialinės – ekonominės sąlygos. Pagal 1999 m. tyrimo rezultatus Kauno aukštųjų mokyklų studentų gyvensena nesveika: paplitęs rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, neracionali dienotvarkė. Lyginant 1993 m. ir 1999 m. atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, jog studentų savo sveikatos vertinimas nepasikeitė: sveikatą kaip gana gerą ir gerą vertino 2/3 vaikinų ir merginų, studentų gyvensena taip pat nepasikeitė (48).

Dominuojanti jaunų žmonių mirties priežastis yra traumos ir nelaimingi atsitikimai (transporto traumos, apsinuodijimai, savižudybės ir kt.). Lietuvos jaunimo savižudybių rodikliai yra aukščiausi visoje Europoje (55). Savižudybių skaičius Lietuvoje po II Pasaulinio karo išaugo ir šiuo metu yra vienas didžiausių pasaulyje (44,1/100 000 gyv.). To priežastimi autoriai nurodo silpnėjančią socialinę integraciją ir mažėjantį religingumą visuomenėje (15), didėjantį alkoholio vartojimą (48, 26).

V. Kriaučionienė, tyrusi KMU ir KTU studentų sveikatą ir gyvenseną teigė, jog tarp studentų paplitę žalingi įpročiai, fizinis studentų aktyvumas nepakankamas. Studentų sveikata, anot autorės, yra patenkinama, be to, gerai vertinusių savo sveikatą studentų gyvensena buvo sveikesnė, jie buvo fiziškai aktyvesni, geriau susidorodavo su stresinėmis situacijomis. Minėto tyrimo metu buvo vertinta studentų vidinė darna bei pateiktas vienas klausimas, į kurį atsakydami studentai turėjo apibūdinti savo gyvenimą. Paaiškėjo, jog gerą vidinę darną turintys studentai, savo gyvenimą per paskutines savaites įvertino kaip pakankamai gerą ar puikų ir atvirkščiai – studentai su žemesne vidine darna savo gyvenimą buvo linkę apibūdinti kaip vidutinį ar pakankamai blogą (p<0,05) (26).

Užsienio akademinio jaunimo sveikatos tyrimai byloja, kad vienokios ar kitokios sveikatos problemos vargina 47-75 proc. visų studentų. Daugumos autorių nuomone, vyresnių kursų studentai dažniau nei pirmakursiai serga lėtinėmis ligomis dėl nesveikos gyvensenos, neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo, vis labiau plintančių žalingų įpročių (24).

(15)

Kai kuriose Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, jog tarp studentų gana paplitę somatiniai ir psichosomatiniai simptomai (42).

Jauni žmonės gali būti labai pažeidžiami, greitai pasiduoti narkotikų, tabako ar alkoholio vartojimui. Nesaugus lytinis aktyvumas gali būti nepageidaujamų nėštumų, abortų ir lytiniu būdu plintančių ligų, taip pat ir ŽIV infekcijos, priežastis. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir netinkami mitybos įpročiai lemia didėjantį nutukusių jaunų žmonių skaičių daugelyje šalių. Nutukimas dažniausiai išlieka ir suaugus. O tai labai kenkia sveikatai. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis studentų gyvensena nėra sveika: nepakankamas studentų fizinis aktyvumas, mityba neatitinka sveikos mitybos reikalavimų, tarp studentų paplitę žalingi įpročiai (53).

Anot dr. R. Varatinskienės, 1994 Kauno aukštųjų mokyklų studentų gyvensena nesveika: neracionali jų dienotvarkė, nepakankamas fizinis aktyvumas kas antros moters ir kas trečio vyro, paplitę žalingi įpročiai: reguliariai rūko 22,9proc. vyrų ir 2,9proc. moterų, nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus 37,2proc. vyrų ir 11,4proc. moterų; nesveika dalies studentų mityba: kas trečias vyras ir 17,9proc. moterų maisto gamybai dažniausiai vartoja gyvulinius riebalus, kas aštuntas vyras vartoja ypač daug cukraus, du trečdaliai studentų sūdo pagamintą maistą papildomai. Daugumos studentų žinios apie sveikatą ir jos išsaugojimą yra nepakankamos. Nors jaunimas labai vertina savo sveikatą (pirmą vietą vertybių skalėje sveikatai skyrė 45,1proc. vyrų ir 42,9proc. moterų) tačiau nuostatos sveikai gyvensenai irgi nepakankamos. Tik kas penktas studentas aktyviai domisi publikacijomis apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, 60proc. nemano esant tikslingu išklausyti paskaitą šia tema; kas trečias nepakankamai suvokia rūkymo žalą ir neturi tvirtos neigiamos nuostatos rūkančiųjų ir girtaujančių asmenų atžvilgiu; 11,8proc. vyrų ir 7,8proc. moterų neįvertina teigiamos kūno kultūros įtakos sveikatai (53).

1.3. Priemonės sveikatos gerinimui

Daugelį pagrindinių sveikatos problemų galima išspręsti užtikrinant sveikesnį gyvenimo būdą, atsižvelgiant į pagrindinius sveikatai įtaką darančius veiksnius ir nustatant problemą ankstyvuoju laikotarpiu. Kad rezultatai būtų sėkmingi, svarbiausią dėmesį reikia skirti prevencijai, moksliniams tyrimams ir keitimuisi žiniomis. ES aktyviai remia valstybių narių

(16)

pastangas sveikatos švietimo srityje ir pabrėžia, kad siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį labai svarbu sudaryti sąlygas visuomenei naudotis lengvai prieinama, patikima ir atnaujinama informacija. ES taip pat skatina kurti priežiūros sistemą, kuria naudojantis būtų nustatomi lyginamieji rodikliai ir rengiamos sveikatos padėties, tendencijų bei sveikatai įtaką darančių veiksnių ataskaitos. Viso to reikia siekiant nustatyti įvairių valstybių narių moterų sveikatos padėties skirtumus ir jų priežastis (34).

Norint pagerinti sveikatą reikia laikytis pagrindinių sveikatos stiprinimo veiklos strateginių krypčių:

1. Formuoti visuomenės sveikatos politiką. Sveikatos stiprinimas yra daug platesnis dalykas negu sveikatos priežiūra. Jis įtraukia sveikatą į politikų dienotvarkę ir verčia juos suvokti savo sprendimų pasekmes sveikatai ir pripažinti savo atsakomybę sveikatai. Sveikatos stiprinimo politika susieja skirtingas, bet viena kitą papildančias sferas, įskaitant įstatymų leidybą, finansavimą, mokesčius ir organizacines struktūras. Tik koordinuota veikla gali sukurti teisingą socialinę politiką, suteikiančią vienodas galimybes sveikatai stiprinti. Bendra veikla užtikrina saugesnes ir sveikesnes prekes ir paslaugas, sveikesnes socialines paslaugas ir švaresnę bei malonesnę aplinką. Vykdant sveikatos stiprinimo politiką, svarbu suvokti ir pašalinti ne sveikatos sistemoje esančias kliūtis, trukdančias priimti sveikatai palankius politinius sprendimus. Reikia pasiekti, kad sveikatai palankius sprendimus politikams rinktis būtų lengviau.

2. Kurti sveikatai palankią aplinką. Sveikatos problemos yra sprendžiamos kompleksiškai, jų negalima atskirti nuo kitų tikslų. Ryšiai tarp žmonių ir jų aplinkos sudaro pagrindą socioekologiniam požiūriui į sveikatą. Tarpusavio pagalba, rūpinimasis vienų kitais, bendruomene, natūralia gamta – tai pagrindinis viso pasaulio, tautų, šalių ir bendruomenių veiklos principas. Būtina pabrėžti globalinę atsakomybę už natūralių išteklių išsaugojimą visame pasaulyje. Gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygų kaita turi didelį poveikį sveikatai. Darbas ir poilsis žmonėms turi būti sveikatos šaltinis. Būdas, kuriuo visuomenė organizuoja darbą, turi padėti sukurti sveiką visuomenę. Sveikatos stiprinimas padeda kurti geras, saugias, įdomias ir malonias gyvenimo ir darbo sąlygas. Būtina sistemingai įvertinti poveikį sveikatai greitai besikeičiančioje aplinkoje, tokioje kaip darbas, gamyba, urbanizacija, ir imtis veiklos, teigiamai veikiančios žmonių sveikatą. Kiekviena sveikatos stiprinimo strategija turi remtis natūralios ir žmonių sukurtos aplinkos apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimu.

(17)

3. Stiprinti bendruomenės veiklą. Sveikatos stiprinimas vykdomas per konkrečią ir efektyvią bendruomenės veiklą, nustatant prioritetus, priimant sprendimus, planuojant strategijas ir jas įgyvendinant, kad būtų pasiekta geresnė sveikata. Šio proceso svarbiausia dalis yra bendruomenių sugebėjimas pačioms apsispręsti: jų autonomija ir savo siekių bei likimų valdymas. Bendruomenės vystymasis pasikliauja bendruomenės turimais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais bendruomenėje, kad būtų sustiprinta savitarpio pagalba ir socialinė parama, taip pat kad būtų sukurtos lanksčios sistemos visuomenei aktyviai dalyvauti sprendžiant sveikatos reikalus. Tam reikia gauti visą reikalingą informaciją, turėti galimybes vykdyti sveikatos mokymą, gauti finansinę paramą.

4. Ugdyti asmeninius įgūdžius. Sveikatos stiprinimas skatina asmeninį ir socialinį tobulėjimą per gaunamą informaciją, sveikatos mokymą ir gyvenimo įgūdžių ugdymą. Taip padidinamos galimybės patiems žmonėms geriau valdyti savo sveikatą ir aplinką ir pasirinkti tai, kas naudinga jų sveikatai. Svarbu, kad žmonės mokytųsi visą gyvenimą, pasiruoštų visiems gyvenimo periodams ir žinotų, kaip elgtis susirgus lėtine liga ar susižalojus. Šis mokymo procesas turi vykti mokykloje, namuose ir bendruomenėje. Šį darbą turi dirbti švietimo, profesinės, komercinės ir visuomeninės organizacijos, taip pat pačios mokslo ir sveikatos įstaigos.

5. Perorientuoti sveikatos priežiūrą. Už sveikatos stiprinimą sveikatos sistemoje atsako atskiri asmenys, bendruomenės, grupės, sveikatos priežiūros darbuotojai, sveikatos priežiūros įstaigos ir vyriausybė. Jie turi dirbti kartu tam, kad sukurtų tokią sveikatos priežiūrą, kuri padėtų siekti sveikatos. Sveikatos sistema vis daugiau turi orientuotis į sveikatos stiprinimą, o ne vien teikti gydymo paslaugas. Sveikatos priežiūros tarnybos turi išplėsti savo įtaką, kad jautriai reaguotų į skirtingus kultūrinius poreikius. Šie įgaliojimai turėtų remti atskirų asmenų ir bendruomenių poreikius sveikai gyventi, sudaryti galimybes geresniam bendradarbiavimui tarp sveikatos priežiūros tarnybos ir platesnių socialinių, politinių, ekonominių ir fizinės aplinkos sluoksnių. Perorientuojant sveikatos priežiūrą reikia daugiau dėmesio skirti sveikatos tyrinėjimams, taip pat profesiniam mokymuisi ir tolesniam tobulinimuisi. Šis perorientavimas turi pakeisti sveikatos priežiūros tarnybų požiūrį ir organizavimą, kad jos orientuotųsi į individo, kaip vientisos asmenybės, poreikius (23)

(18)

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tiriamieji ir jų atranka

Tyrimą buvo numatyta vykdyti tarp aukštųjų mokyklų pagrindinių studijų antro 2 kurso studentų. Šis kursas pasirinktas remiantis tuo, kad buvo tikėtasi, kad jo studentai turėtų būti jau pastebėję aukštosios mokyklos studentų problemas (patyrę studentiško gyvenimo), tačiau dar nespėję įgyti pakankamai savo specialybės žinių.

Iš viso 12 aukštųjų mokyklų – 11 (iš 15) Lietuvos valstybinių universitetų ir Utenos kolegija – buvo pakviesta dalyvauti tyrime (2.1.1 lentelė). Prioritetas buvo teikiamas toms aukštosioms mokykloms, kurios rengia visuomenės sveikatos specialistus, medikus, sveikatos edukologus, psichologus arba atstovauja miesto akademinę bendruomenę (Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Utenos kolegija).

Kadangi šiame darbe vyravo universitetinio lygmens aukštosios mokyklos, nežiūrint Utenos kolegijos, toliau šios aukštosios mokyklos sąlyginai vadinamos ”universitetais”.

Buvo tikslinga, kad tiriamųjų grupę kiekviename universitete (aukštojoje mokykloje) sudarytų 2-3 skirtingų fakultetų studentai. Esant galimybei, pirmiausia buvo pasirenkami fakultetai, kuriuose studijuoja būsimi medikai, visuomenės sveikatos specialistai arba gretutinių specialybių studentai (psichologai, edukologai). Likusieji fakultetai galėjo būti bet kurie, pvz., technologijos, inžinerijos, humanitarinis ir kt.

Atrankos vienetas buvo studentų grupė, nes numačius apklausti konkrečios specialybės studentus, buvo numatyta tirti visus šios grupės studentus.

Atlikti skaičiavimai (SamplePower 2.0, SPSS Inc.) parodė, kad norint užtikrinti p<0,05 nustatant 5 proc. skirtumą tarp dviejų proporcinių dydžių, kiekvienoje iš tiriamųjų grupių reikia ištirti 740 tiriamųjų (iš viso 1480 tiriamųjų). Be to, šiame tyrime buvo numatyta palyginti studentų tyrimų duomenis tarp universitetų. Šiuo požiūriu kiekvieną universitetą turėjo atstovauti (reprezentuoti) 120-130 tiriamųjų grupės. Atrenkant 3 fakultetus iš universiteto, kiekviename iš jų reikėjo atrinkti po 40-50 studentų (2-3 studentų grupes, priklausomai nuo jų dydžio). Nedidelėse aukštosiose mokyklose, pvz., Lietuvos veterinarjos akademijoje, dalyvauti tyrime buvo pakviesti visi 2 kurso studentai, kituose universitetuose studentų grupės buvo atrenkamos atsitiktiniu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aprašytus principus.

(19)

2.1.1 lentelė. Į tyrimą pakviestos aukštosios mokyklos, fakultetai ir studentai

Universitetas Fakultetas (specialybė) Išduotų anketų skaičius

Sugrąžintų anketų skaičius*

Proc.

1 KMU 1 Visuomenės sveikatos 38 31 81,6

2 Odontologijos 52 40 84,6

3 Medicinos 36 33 91,7

2 LŽŪU 1 Agronomijos (biosocialinio ūkio ir

mitybos; sodininkystės ir apželdinimo) 49 43 87,7

2 Ekonomikos 80 52 65

3 Miškininkystės 55 37 67,2

3 ŠU 1 Technologijos 40 40 100

2 Socialinės gerovės ir negalės studijų 40 40 100

3 Humanitarinių mokslų 40 39 97,5

4 KTU 1 Socialinių mokslų (verslo

administravimas) 35 35 100

2 Socialinių mokslų (socialinė edukologija)

43 43 100

3 Humanitarinių mokslų 50 50 100

5 VDU 1 Politikos mokslų ir diplomatijos 55 55 100

2 Socialinių mokslų 47 47 100

3 Humanitarinių mokslų 28 28 100

6 LKKA 1 Sporto vadybos 31 31 100

2 Edukologijos 41 41 100

3 Sporto biomedicinos 48 48 100

7 VU 1 Filosofijos (socialinio darbo) 50 28 56

2 Filosofijos (psichologijos) 70 35 50

3 Teisės 50 41 82

8 MRU 1 Socialinės politikos 42 42 100

2 Teisės 44 44 100

9 KU 1 Socialinių mokslų 50 38 76,0

2 Pedagogikos 50 49 98,0

(20)

10 LVA 1 Gyvulininkystės technologijos 28 27 96,4

2 Veterinarijos (gydytojai) 44 43 96,4

3 Veterinarijos (maisto sauga) 38 38 100

11 VPU Pedagogikos ir psichologijos 36 35 97,2

Sporto ir sveikatos 24 10 41,7

Socialinės komunikacijos 75 65 86,7

12 UK 1 Sveikatos priežiūros ir socialinės

rūpybos 90 88 97,8

2 Verslo ir technologijos 50 50 100

Iš viso 1599 1412 88,3

* anketos, kurias užpildė ne vyresni kaip 35 metų amžiaus asmenys.

Dalyvauti tyrime buvo pakviesta iš viso beveik 1600 studentų. Atrinkto kontingento dydis pagal universitetus nurodytas 2.1.1 lentelėje. Studentų tyrimas (apklausa) įvyko 2009 metų kovo ir balandžio mėnesį.

2.2. Tyrimų metodai

Pagrindinis tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (pavyzdys pateikiamas priede). Studentų apklausai parengta anketa yra originalus tyrimo instrumentas. Jos validumas buvo patikrintas 2007/2008 mokslo metais apklausus LŽŪU studentus (n= 83).

Anketą sudarė įvadinė dalis ir 3 dalys (skalės, klausimų paketai). Įvadinėje dalyje buvo kreipiamasi į studentą prašant jį dalyvauti apklausoje ir taip pat nurodomas tyrimo tikslas bei paaiškinama, kaip užpildyti anketą. Taip pat prašoma nurodyti savo lytį, amžių, studijuojamą specialybę ir vietovės tipą, iš kurioje baigė mokyklą (šie duomenys reikalingi tiriamųjų grupių palyginimui). Taip pat pasidomėta, kaip studentai vertina savo sveikatą (galimi atsakymai: labai gera, gera, patenkinama, bloga), kur gyvena (pas tėvus, bendrabutyje, nuomuoja kambarį/butą, kitur) ir ar dirba samdomą darbą (taip, ne).

Pirmoji anketos dalis buvo skirta išsiaiškinti studento nuomonę, kiek svarbūs žmogaus sveikatai yra įvairūs dalykai, ir kiek pats studentas juos realizuoja. Skalės sudarymo idėja remiasi PSO ekspertų nuomone, kad žmogaus sveikatą 50 proc. lemia gyvensena, 20 proc. – paveldimumas, 20 proc. – aplinka ir 10 proc. – sveikatos priežiūros sistema ir medicinos mokslo

(21)

progresas. Taigi siekiama išsiaiškinti, kiek studento nuomonė ir jo veiksmai atitinka ekspertų lūkesčius. Be to, ši skalė leidžia spręsti apie sveikatai palankių ir žalingų veiksnių paplitimą studentų grupėse.

Antrąja anketos dalimi buvo siekiama įvertinti studento nuomonę apie svarbiausias sveikatos problemas apskritai visoje Lietuvoje ir konkrečiai aukštojoje mokykloje, kurioje studentas mokosi. Atsakydami į pirmuosius klausimus studentai atskleidžia savo kompetenciją visuomenės sveikatos žinių srityje. Jų atsakymai gali būti palyginami su oficialiosios statistikos duomenimis arba visuomenės sveikatos ekspertų nuomone. Pareikšdami savo nuomonę apie aukštojoje mokykloje esančias sveikatos problemas studentai atskleidžia opias, skubiai spręstinas problemas pačioje aukštojoje mokykloje.

Trečiojoje anketos dalyje studentai buvo prašomi pažymėti, kiek svarbios gyventojų sveikatos stiprinimui galėtų būti įvairios priemonės ir kiek realiai jos įgyvendinamos (kiek tai daroma) dabartiniu metu Lietuvoje. Skalė sudaryta remiantis Otavos visuomenės sveikatos stiprinimo Chartijos (1986) pagrindiniais teiginiais: 1) formuoti visuomenės sveikatos politiką; 2) kurti sveikatai palankią aplinką; 3) stiprinti bendruomenės veiklą; 4) ugdyti asmens įgūdžius; 5) perorientuoti sveikatos priežiūrą. Čia tikimasi sužinoti, kiek studentų požiūris į šalies gyventojų sveikatos stiprinimą atitinka minėtuosius teiginius. Ši skalė taip pat tiktų įvertinti studentų žinių apie sveikatos stiprinimą pokyčius, jiems gilinantis į visuomenės sveikatos problemas studijų metais.

Kiekviena skalė susideda iš 20 teiginių. Kiekvienas iš jų yra taikomas ir platesne prasme (bendra svarba, visa šalis), ir siauresne prasme (kiek tai tinka pačiam studentui, jo aukštajai mokyklai arba kiek tai konkrečiai daroma). Nuomonė vertinama 10 balų skale: nuo 0 – teiginys studentui visiškai nepriimtinas iki 9 – teiginys studentui tikrai priimtinas.

Pvz., teiginys “Nerūkau” vertinamas tokiu būdu. Pirmiausia studentas nusprendžia, kiek tai apskritai svarbu norint būti sveiku. Jeigu studentas nusprendžia, kad norint būti sveiku yra labai svarbu nerūkyti, jis pasirenka atsakymą “9”, ir, priešingai, jei studentas mano, kad rūkymas visai nekenkia sveikatai, tai jis pasirenka atsakymą “0”. Po to studentas įvertina, kiek tai jis pats daro, t. y. rūko. Jei studentas niekada nerūko, tai, išreikšdamas savo nuomonę apie teiginį ”Nerūkau”, jis pasirenka atsakymą “9”. Tačiau jei studentas kai kada rūko, t.y. nėra absoliučiai nerūkantis, jis gali rinktis tik žemesniu nei “9” balais vertinamą atsakymą ir kuo dažniau jis rūko, tuo mažesnį balą renkasi. Taigi studentų, pažymėjusių ”9”, dalis rodo absoliučiai nerūkančių studentų dalį.

(22)

Visi skalių požymiai yra ranginiai dydžiai. Pakankamai didelis jų rangas (lygus 10 balų), požymių analizei leidžia naudoti kiek kokybinius, tiek ir kiekybinius analizės metodus, pvz., apskaičiuoti procentinius pasiskirstymus ir vidutines reikšmes.

2.3. Apklausos organizavimas

Tyrimui vykdyti buvo gautas KMU Bioetikos centro leidimas (2009-04-16 Nr. Be-VSF(M)-167) (kopija pateikiama priede).

Studentų apklausą padėjo pravesti kiekvienos aukštosios mokyklos atstovas arba jam talkinantis dėstytojas.

Tyrimui atrinkta studentų grupė buvo kviečiama susirinkti kartu. Studentams paaiškinamas tyrimo tikslas, paprašomi dalyvauti tyrime, paaiškinama, kaip pildyti anketą, garantuojamas apklausos duomenų konfidencialumas. Dalis studentų atsisakė pildyti anketas, tyrimo metu sirgo ar dėl kitų priežasčių nedalyvavo tyrime.

Po to, studentai buvo paprašomi čia pat, auditorijoje, užpildyti anketas. Studentai, atsisakę pildyti anketą, atleidžiami nuo tyrimo. Apklausos metu buvo prašoma studentų atsakinėti į klausimus savarankiškai.

Užpildytos anketos buvo sudedamos į maišelį arba didesnį voką. Ant jo užrašoma aukštoji mokykla, fakultetas ir grupė. Taip pat nurodoma: 1) kiek grupėje yra iš viso studentų; 2) kiek studentų užpildė anketas; 3) kiek studentų atsisakė dalyvauti tyrime.

Taip supakuotos užpildytos anketos buvo atsiųstos į Kauno medicinos universitetą . Tarp sugrąžintų anketų buvo rasta 1431 kokybiškai užpildyta anketa. Išplatintų ir grąžintų anketų santykis buvo 89,5 proc. Toliau, 19 anketų, kuriose tiriamųjų amžius buvo nurodytas virš 35 metų, buvo pašalintos iš analizės. Galutinis analizuojamų anketų skaičius buvo 1412, o atsako dažnis – 88,3 proc. (tarp universitetų ir jų fakultetų jis kito nuo 42 iki 100 proc.). Tiriamųjų, kurių duomenys analizuojami šiame darbe, skaičius pagal universitetus ir fakultetus pateiktas 2.1.1 lentelėje.

(23)

2.4. Tiriamųjų charakteristika

Pagrindinės ištirtų studentų sociodemografinės ir kitos charakteristikos pateiktos 2.4.1 lentelėje.

2.4.1 lentelė. Pagrindinės tirtų studentų sociodemografinės ir kitos charakteristikos

Charakteristika N Proc. Lytis: Vaikinai 344 24,4 Merginos 1068 75,6 Amžius (M = 20,7; SN = 1,51): 19 – 20 metų 826 58,5 21 – 24 metų 553 39,2 25 – 35 metų 33 2,3

Kaip apibūdintum savo sveikatą?

Labai gera 194 15,2

Gera 852 66,9

Patenkinama 210 16,5

Bloga 18 1,4

Kur baigei vidurinę mokyklą?

Tame pačiame mieste 487 34,5

Kitame mieste 606 43,0 Mažame miestelyje 317 22,5 Kur gyveni? Pas tėvus 194 15,2 Bendrabutyje 852 66,9 Nuomoju kambarį 210 16,5 Bloga 18 1,4

Ar dirbi samdomą darbą?

Taip 242 19,1

(24)

Iš visų ištirtų studentų trys ketvirčiai (75,6 proc.) buvo merginos ir ketvirtis (24,4 proc.) (p<0,001) (2.4.1 pav.). Merginos 75,6proc. Vaikinai 24,4proc.

2.4.1. pav. Studentų skirstinys pagal lytį (proc.)

Tyrime dalyvavusių studentų amžiaus vidurkis buvo 20,7 (SN=1,51) metų. Dauguma jų (97,7 proc.) buvo jaunesni nei 25 metai.

Tyrimo duomenys rodė, kad dauguma studentų (82,1 proc.) savo sveikatą vertino kaip labai gerą ir gerą (2.4.2 pav.). Tik 1,4 proc. tiriamųjų savo sveikatą įvertino blogai.

Labai gera 15,2proc. Gera 66,9proc. Patenkinama 16,5proc. Bloga 1,4proc.

2.5.2. pav. Savo sveikatos vertinimas (proc.)

2.4.3 pav. duomenys rodo, kuriame mieste studentai baigė savo mokyklą. Iš jų matyti, kad du trečdaliai (65,5 proc.) mokyklą baigė kitame mieste. Pagal tai galime teigti, kad dauguma studentų studijuoja ne savo gimtajame mieste.

(25)

Tame pačiame mieste 34,5proc. Dideliame mieste 43,0proc. Mažame miestelyje 22,5proc.

2.4.3. pav. Atsakymų į klausimą ”Kur baigei vidurinę mokyklą?” skirstinys (proc.)

Taip pat buvo išsiaiškinta ir studentų gyvenamoji vieta (2.4.4 pav.). Dauguma studijuojančių gimtajame mieste gyveno pas tėvus; tokių buvo iš viso 35,0 proc. Likusieji pasisakė, kad gyvena bendrabutyje (31,8 proc.), nuomuojasi kambarį arba butą (26,5 proc.) ir 6,8 proc. studentų pasisakė, kad gyvena kitur.

Pas tėvus 35,0proc. Bendrabutyje 31,8proc. Nuomoja kambarį 26,5proc. Kitur 6,8proc.

2.4.4. pav. Atsakymų į klausimą ”Kur gyveni?” skirstinys (proc.)

Manydami, kad tyrimo rezultatus gali sąlygoti studentų socialinė padėtis, buvo išsiaiškinta, ar jie dirba samdomą darbą. Teigiamai atsakiusių buvo 19,1 proc. (2.4.5 pav.)

(26)

Dirba 19,1proc.

Nedirba 80,9proc.

2.4.5. pav. Atsakymų į klausimą ”Ar dirbi samdomą darbą?” skirstinys (proc.)

Vienas iš šio tyrimo uždavinių buvo palyginti įvairių universitetų studentų nuomonę priklausomai nuo studijų programų. Taip pat buvo keliama hipotezė, kad KMU studentai, palyginti su kitų universitetų studentais, turi daugiau žinių apie sveikatą bei teisingesnę (pozityvesnę) nuomonę apie sveikatos stiprinimo būdus.

Todėl studentų grupavimas pagal studijų programas buvo vykdomas dviem būdais: 1. Lyginant visų universitetų studentus (imčių dydžiai pateikti 2.1.1 lentelėje); 2. Lyginant KMU (n=104) ir kitų universitetų studentus (n=1308);

2.5. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenys apdoroti statistine programa SPSS (Statistical Package for Social Sciences, Version 15.0).

Kiekvienam skalės klausimui bei visai skalei buvo apskaičiuotas aritmetinis vidurkis (M) ir jo standartinės paklaidos (SE) bei standartinis nuokrypis (SN). Statistinių hipotezių reikšmingumas įvertintas Stjudento t ir χ2 kriterijais. Išvados laikytos reikšmingomis, kai p≤0,05.

(27)

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Studentų gyvensena ir jų požiūris į sveikos gyvensenos svarbą

Apklausos duomenys leidžia charakterizuoti studentų gyvenseną. 3.1.1 pav. pateikti duomenys rodo, kokia dalis studentų (proc.) tikrai vykdo čia išvardintas veiklas (apklausos metu šių veiklų vykdymą tiriamieji įvertino maksimaliu 9 balų skaičiumi – „tikrai darau“).

5.1 3.8 9.8 8.0 3.6 30.3 71.5 50.2 9.4 32.7 6.7 6.0 7.8 19.3 54.6 10.4 49.6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Mankštinasi Bėgioja Lanko sporto / šokių treniruotes Lanko aerobikos, jogos, fitneso klubus Grūdinasi šalto vandens procedūromis Būna gryname ore, vaikščioja gamtoje Valosi dantis Mėgsta juoką, humorą, linksmus draugus Gyvena "pagal 10 Dievo įsakymų" Turi būtiniausių vaistų Profilaktiškai pasitikrina savo sveikatą Eina laiku miegoti, nors turi mokytis Sveikai maitinasi Geria vitaminus, vartoja maisto papildus Vengia atsitiktinių lytinių santykių Nevartoja jokių alkoholinių gėrimų Nerūko

Proc.

3.1.1. pav. Studentai, kurie įvairias savo gyvensenos veiklas įvertino 9 balais (proc.)

Įvairia fizinio aktyvumo veikla (mankštinasi, bėgioja, lanko sveikatingumo arba sporto klubus), kaip teigė studentai, „tikrai“ užsiima palyginti nedaug studentų (3,8–9,8 proc.). Vietoj šios veiklos studentai dažniau linkę naudotis jiems labiau prieinama veikla – būti gryname ore, eiti pasivaikščioti (30,3 proc.). Studentams būdingas humoro jausmas: 50,2 proc. apklaustųjų

(28)

studentų pasisakė, kad jie mėgsta humorą, linksmus draugus (reiktų manyti, kad tai svarbus psichinės sveikatos veiksnys). Taip pat 32,7 proc. studentų pasisakė, kad visuomet su savimi turi būtiniausių vaistų, nuo galvos skausmo, bei virškinimui gerinti ir kt. Daugiau kaip pusė apklaustųjų teigė, kad „tikrai“ vengia atsitiktinių lytinių santykių (54,6 proc.). Aukštu dorovingumu pasižymėjo, kaip teigė studentai, ”laikosi dešimt Dievo įsakymų”, tik 9,4 proc. studentų.

Daugelis studentų linkę dirbti – mokytis – naktį. Tai patvirtina jų pačių atsakymai, nes tik 6,0 proc. apklaustųjų tvirtino, kad „laiku eina miegoti, nors ir turi mokytis“.

Apklausos rezultatai rodo, kad studentų mityba – kita opi problema. Kad „tikrai“ sveikai maitinasi, teigė tik 7,8 proc. studentų. Kai kurie studentai savo mitybą bando gerinti gerdami vitaminus ir vartodami maisto papildus (19,3 proc.). Tačiau tai labiau būdinga merginoms negu vaikinams. Dantų higienai deramą dėmesį skiria 71,5 proc. studentų.

Žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholio vartojimas – opi šių dienų jaunimo problema. Ji būdinga ir Lietuvos studentams. Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad kas antras studentas daugiau ar mažiau rūko („tikrai“ nerūkančiais sakėsi esą 49,6 proc. studentų). Kalbant apie alkoholio vartojimą galima manyti, kad dauguma studentų vartoja alkoholinius gėrimus, nes tik 10,4 proc. Lietuvos studentų pasisakė, kad nevartoja jokių alkoholinių gėrimų (veiklą ”nevartoju jokių alkoholinių gėrimų” įvertino 9 balais).

Rūpinantis savo sveikata reikalinga reguliariai pasitikrinti savo sveikatą. Deja, apklausos duomenys liudija, kad daugumai studentų tai nebūdinga. Aukštu balu (9 balais) šią veiklą vertino tik 6,7 proc. studentų.

Pirmoji apklausos anketos dalis taip pat leido įvertinti ir studentų domėjimąsi sveikatos klausimais (3.1.2. pav.). Aukštu balu (9 balais) paskaitų apie sveikatą lankomumą vertino tik 2,2 proc. studentų. Tačiau trigubai daugiau (6,8 proc.) pareiškė, kad labai domisi literatūra apie sveikatą. Studentai nelabai mėgsta (o gal neturi laiko?) žiūrėti TV laidas apie sveikatą.

(29)

2.5 2.2 6.8 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Žiūri TV sveikatos laidas Lanko paskaitas apie sveikatą Domisi literatūra apie sveikatą Proc.

3.1.2. pav. Studentai, kurie įvairias veiklas didinti savo informuotumą apie sveikatą įvertino 9 balais (proc.)

Akivaizdu, kad pateiktosios studentų gyvensenos veiklos ir žinių apie sveikatą rinkimo būdai nėra vienodai reikšmingi stiprinant sveikatą ir palaikant gerą savijautą. Todėl buvo įdomu sužinoti studentų nuomonę (tuo pačiu patikrinti ir žinias), kiek reikšmingi jų sveikatai anketoje išvardyti dalykai. Taip pat buvo įdomu išanalizuoti, kiek skiriasi tiriamųjų nuomonė apie įvairių veiklų reikšmę sveikatai nuo konkrečios jų veiklos. Ši analizė buvo vykdoma apskaičiavus studentų nuomonių, išreikštų balais, vidurkius.

Apklausos duomenys leidžia charakterizuoti studentų nuomonę (žr. 3.1.3 pav.), ką jie daro, kad būtų sveiki.

Remiantis tyrimų duomenimis dauguma studentų teigia, kad norint būti sveiku, svarbu yra vengti atsitiktinių lytinių santykių, reikalingas grynas oras, humoras, svarbi yra sveika mityba, nevartojimas žalingų įpročių (rūkymas, alkoholio vartojimas), fizinis aktyvumas (bėgiojimas, lankymas sveikatingumo ir sportų klubų, mankštinimasis). Studentai mano, kad nemažiau svarbu yra TV sveikatos laidos, vitaminai maisto papildai, 10 Dievo įsakymų. Tačiau kiek jie tai daro?

Dauguma studentų mažai užsiima įvairia fizine veikla (mankštinasi, bėgioja, lanko sveikatingumo arba sporto klubą, grūdinasi). Jie daugiau užsiima pasyvia fizinės veiklos forma, daugiau mėgsta gryną orą, pasivaikščiojimą, gal dėl to, kad studentai, neturi laiko bėgiojimui, mankštintis, o sveikatingumo bei sporto klubo lankymui turi įtakos pinigai, tai kainuojanti veikla, o ne kiekvienas gali sau tai leisti. Dauguma studentų mėgsta humoro jausmą, linksmus draugus.

(30)

Bloga mityba yra didelė sveikatos problema. Studentai, blogai maitinasi, tačiau savo mitybos racioną bando papildyti vitaminais, maisto papildais. Dauguma studentų nemėgsta TV sveikatos laidų, tačiau daugiau domisi literatūra apie sveikatą. Dalis studentų vartoja alkoholinius gėrimus bei rūko, nors jie ir supranta, kad tai kenkia jų sveikatai, tačiau tai vis tiek daro.

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

*

0 2 4 6 8 10 Mankšta Bėgiojimas

Sporto, šokių treniruotės Aerobika, joga

Grūdinimasis šaltu vandeniu

Grynas oras

Dantų valymas

Humoras 10 Dievo įsakymų Paskaitos apie sveikatą Domėjimasis literatūra ape sveikatą

TV sveikatos laidos Sveika mityba Vitaminai Vengimas atsitiktinių lytiniu santykių

Nevartojimas alkoholinių gėrimų Nerūkymas Būtiniausių vaistų turėjimas Sveikatos pasitikrinimas pas gydytoją

Ėjimas laiku miegoti

Kiek tai svarbu Kiek aš tai darau

3.1.3 pav. Sveikatą stiprinančių veiklų, vertintų „kiek tai svarbu“ ir „kiek aš tai darau“ palyginimas( įvertinimų nuo 0 iki 9 balų vidurkiai)

* p < 0,05

Studentų apklausos duomenys rodo, kad įvairios sveikatinimo priemonės yra vykdomos žymiai mažiau bei prasčiau, negu turėtų būti. Taigi studentai dėl savo sveikatos daro daug mažiau, nors žino, kiek kiekviena sveikatingumo priemonė yra svarbi dėl jų sveikatos. Ypač didelis nuomonės („kiek tai svarbu“) ir veiklos („kiek aš tai darau“) atotrūkis stebimas fizinio aktyvumo, poilsio ir mitybos studentų gyvenimo srityse.

(31)

3.2. Studentai apie sveikatos problemas Lietuvoje ir savo universitete

Duomenys, pavaizduoti 3.3.1. pav., rodo, kiek svarbios, studentų nuomone, įvairios visuomenės sveikatos problemos, vyraujančios visoje šalyje ir universitetuose, kuriuose jie mokosi. Pastebime, kad tiek Lietuvoje, tiek savo universitetuose studentai išskyrė panašias svarbiausias sveikatos problemas, tačiau šalies mastu visos sveikatos problemos pasižymi daug labiau nei tarp studentų.

Ypatingai svarbiomis (vertinta vidutiniškai 8 ar daugiau balų) šalies visuomenės sveikatos problemomis studentai laiko rūkymą, alkoholio vartojimą ir gamtos taršą. Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, lemiančia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo tabako sukeltų ligų. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat yra tapęs viena iš pagrindinių daugelio šalių visuomenės sveikatos ir socialinių problemų.

Nemažesne kiek visos šalies, tiek ir studentų sveikatos problema yra per didelis krūvis akims (skaitymas, TV, kompiuteris). Dauguma studentų patiria stresą. Studentų viena iš sveikatos problemų yra mažas fizinis aktyvumas. Vis didėjantys reikalavimai studentų žinių lygiui, verčia daugiau laiko skirti protiniam darbui, todėl vis mažiau jo lieka aktyviai fizinei veiklai.

Studentai mano, kad ne tik jų, bet ir visos šalies gyventojų mityba yra nesveika. Tai, iš tiesų, yra labai didelė sveikatos problema, nes 60-65 proc. lėtinių ligų priežasčių yra netaisyklinga ar nepakankama mityba.

Lietuvos mastu, studentų nuomone, yra patiriama daug patyčių, smurto, plinta narkotikai. Tačiau tarp studentų šios problemos sutinkamos reikšmingai mažiau (p < 0,05).

(32)

*

*

*

*

*

0 2 4 6 8 10 Rūkymas Alkoholio vartojimas Narkotikų vartojimas

Per mažas fizinis aktyvumas Nesveika mityba

Prasta burnos higiena

Nelaimingi atsitikimai

Prasti studentų-dėstytojų santykiai Didelis mokymosi krūvis

Teršiama gamta, gyvenamoji aplinka Per daug vartojama vaistų

Nėra sąlygų pasitikrinti sveikatos Didelis krūvis akims Smurtas, patyčios

Stresas Trūksta kvalifikuotų sveikatos

propaguotojų

Trūkta literatūros, videofilmų apie sveiką gyvenseną

Trūksta sveikatingumo centrų, jie yra per brangūs

Sveikata nėra vertybė Studentams nesuteikiama žinių apie

sveiką gyvenseną

Lietuvoje Tavo universitete

3.2.1 pav. Svarbiausios visuomenės sveikatos problemos, vyraujančios Lietuvoje ir universitetuose (palyginti problemų, įvertintų nuo 0 iki 9 balų, vidurkiai)

* p < 0,05

3.3. Sveikatos problemų sprendimų svarba ir būdai

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų duomenų, studentai identifikavo daugybę visuomenės sveikatos problemų. Tačiau buvo įdomu sužinoti, kaip, jų nuomone šias problemas būtų galima išspręsti. Tuo tikslu jiem buvo pasiūlyta įvairių sprendimo variantų ir paprašyta įvertinti, kiek šie variantai yra svarbūs ir kiek jie jau yra vykdomi. Tarp pasiūlytų problemų sprendimo variantų, visuomenės sveikatos mokslo požiūriu, ne visi yra priimtini (pavyzdžiui, statyti daugiau ligoninių, ruošti daugiau gydytojų), todėl buvo įdomu sužinoti ir tai, kiek studentai yra išprusę visuomenės sveikatos sprendimų srityje. Buvo keliama hipotezė, kad KMU studentų žinios bei požiūris yra geresni.

(33)

3.3.1 pav. pateikti duomenys rodo, kokį prioritetą (vidutinį balų skaičių) studentai duoda tyrėjų pasiūlytiems visuomenės sveikatos sprendimo būdams („kiek tai svarbu“) ir kiek, studentų nuomone, šios priemonės yra įgyvendinamos („kiek tai daroma“).

0 2 4 6 8 10

Nuo mažens mokyti vaikus sveikai gyventi

Per radiją, TV ir spaudą skleisti daugiau informacijos apie sveikatos stiprinimą

Steigti sveikatingumo centrus Stiprinti rūkymo kontrolę

Skatinti žmonių fizinį aktyvumą Priimti įstatymus, kurie skatintų

gyventojus branginti sveikatą Statyti ligonines ir ruošti kvalifikuotus

gydytojus Ligoniams skirti nemokamus vaistus Skatinti organų donorystę

Neteršti gamtos Gyventojams teikti sveiką maistą Propaguoti tautos blaivybę

Riboti cigarečių ir alkoholinių gėrimų reklamą

Gyventojų sveikata turi rūpintis ne tik gydytojai, bet ir kitų sričių specialistai

Studentams aktyviai dalyvauti sprendžiant sveikatos prblemas Nemokamai tikrinti studentų sveikatą Sveikos gyvensenos dėstymą įtraukti į

visų universitetų/fakultetų programas Siekti, kad universitetuose nebūtų

rūkoma

Teikti psichologinę pagalbą studentams Vyriausybei ir universitetų vadovams

domėtis studentų sveikata

Kiek tai svarbu Kiek tai daroma

3.4.1. pav. Visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdų įvertinimas

(palyginti įvertinimų “kiek tai svarbu” ir “kiek tai daroma” balų vidurkiai, visi skirtumai reikšmingi, p < 0,05)

Dauguma studentų buvo įsitikinę, kad Lietuvos gyventojai taptų sveikesni, reikia nuo mažens mokyti vaikus sveikai gyventi, t. y. kad nuo pat mažens vaikai būtų supažindinami su sveikatos problemomis, jų pasekmėmis ir kaip jų galėtų išvengti. Sveika mityba, neužteršta gyvenamoji aplinka ir nuolatinė fizinė veikla yra būtinos geros sveikatos sąlygos – šios visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės studentai taip pat akivaizdžiai pritarė. Studentų nuomone, yra svarbu, kad visi studentai galėtų nemokamai profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą, nors ir neserga.

(34)

Kad Lietuvos gyventojai taptų sveikesni reikėtų steigti daugiau sveikatingumo ir poilsio centrų, kuriuose už prieinamą kainą būtų galima ne tik pailsėti, bet ir išmokti stiprinti sveikatą. Visuomenės sveikatos mokslo požiūriu, tai priimtina. Tačiau klaidinga manyti, kad visuomenės sveikatos problemas galima spręsti ir tokiais būdais, kaip „statyti daugiau ligoninių ir ruošti kvalifikuotų gydytojų, kad susirgus greitai ir gerai, nelaukiant eilėse, būtų gydoma“ arba kaip „skirti nemokamai daugiau vaistų“. Deja, pastarąsias priemones studentai irgi vertino aukštais balais.

Labai svarbu stiprinti rūkymo kontrolę, siekti, kad rūkymas taptų nepriimtinu elgesiu ne tik universitetuose, bet ir visoje šalyje. Nes rūkantis kenkia ne tik sau bet ir šalia esantiems aplinkiniams. Svarbu yra reguliariai, profilaktiškai (net jei nieko neskauda) pasitikrinti savo sveikatos būklę pas gydytoją. Skatinti žmonių fizinį aktyvumą, sudarant sąlygas visiems sportuoti ar užsiimti kita aktyvia fizine veikla. Tyrimų duomenys rodo, kad taip pat dar svarbu per radiją, TV ir spaudą skleisti daugiau informacijos apie sveikatos stiprinimą. Sveikatos stiprinimas padeda kurti geras, saugias, įdomias ir malonias gyvenimo ir darbo sąlygas. Nemažiau svarbu yra priimti įstatymus ir kitus politinius sprendimus, kurie skatintų gyventojus saugoti ir stiprinti sveikatą (pvz., nė karto nesirgę gautų didesnę pensiją).

Akivaizdu, kad dauguma studentų supranta, kas yra svarbu, norint, kad Lietuvos gyventojai taptų sveikesni. Tačiau, jų nuomone, tai daroma yra žymiai mažiau nei reikėtų (visi skirtumai buvo statistiškai reikšmingi, p < 0,05). Mažiausias skirtumas tarp „kiek tai svarbu“ ir „kiek tai daroma“ aptiktas tik vienoje priemonėje, palaikiusioje nuomonę, kad reikalinga skleisti daugiau informacijos apie sveikatą ir sveiką gyvenseną per radiją, TV ir spaudą.

Apibendrinant šia tema nagrinėtus klausimus galima padaryti išvadą, kad studentai sugeba identifikuoti daugelį mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos stiprinimo būdų: nuo mažens mokyti vaikus sveikai gyventi, stiprinti rūkymo kontrolę, reguliariai tikrintis sveikatą, skatinti žmonių fizinį aktyvumą, steigti daugiau sveikatingumo ir poilsio centrų, kuriuose už prieinamą kainą būtų galima ne tik pailsėti, bet ir išmokti stiprinti sveikatą. Tačiau tarp studentų kol kas jų palaikomos ir kai kurios mokslu nepagrįstos primonės, pavyzdžiui, „statyti daugiau ligoninių ir ruošti kvalifikuotų gydytojų, kad susirgus greitai ir gerai, nelaukiant eilėse, būtų gydoma“ arba kaip „skirti nemokamai daugiau vaistų“. Visos siūlomos priemonės, studentų nuomone, šalyje dar menkai įgyvendinamos.

(35)

3.4. Skirtingų universitetų studentų nuomonių palyginimas

Įvairių Lietuvos universitetų studentų nuomonės apie sveikos gyvensenos reikšmę, visuomenės sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus buvo panašios. Visų universitetų studentai pritarė nuomonei, kad stiprinant sveikatą svarbiausia – fizinė veikla ir grynas oras, daugiau laisvo laiko reikia leisti lauke (3.4.1 pav.). Nemažiau svarbi fizinė veikla yra mankšta, bei bėgiojimas. Mažiausiai svarbia fizine veikla studentai laikė grūdinimąsi šaltu vandeniu. Tačiau Utenos kolegijos studentai galvojo kitaip – jie labiausiai pabrėžė, kad grūdinimasis šaltu vandeniu yra svarbi fizinė veikla stiprinant sveikatą, o mažiau svarbiomis laikė aerobiką, sporto ir šokių treniruotes bei bėgiojimą.

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Mankšta Bėgiojimas Sporto, šokių treniruotės Aerobika, joga Grūdinimasis šaltu vandeniu Grynas oras Balai VPU LVA UK KU MRU VU LKKA VDU KTU ŠU LŽŪU KMU

3.4.1 pav. Skirtingų universitetų studentų balų vidurkis vertinant įvairių fizinių veiklų svarbą sveikatos stiprinimui

(36)

Visų universitetų studentai mažai dėmesio skiria mankštai, bėgiojimui. Tačiau studentai daug laiko leidžia gryname ore. Utenos kolegijos studentai ne tik sakė, kad svarbu grūdinimasis šaltu vandeniu, bet dauguma jų tai ir daro, nors kietiems Lietuvos universitetų studentams tai neaktuali sveikatą stiprinanti fizinė veikla (3.4.2 pav.).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 Mankšta Bėgiojimas Sporto, šokių treniruotės Aerobika, joga Grūdinimasis šaltu vandeniu Grynas oras Balai VPU LVA UK KU MRU VU LKKA VDU KTU ŠU LŽŪU KMU

3.4.2 pav. Skirtingų universitetų studentų balų vidurkis užsiimant išvardytomis fizinėmis sveikatą stiprinančiomis veiklomis

Dauguma apklaustųjų studentų teigė, kad savo informuotumą apie sveikatą didina domėdamiesi literatūra apie sveikatą (3.4.3. pav.). Gerinti savo žinias apie sveikatą įvairiomis formomis labiausiai siekia KMU, UK ir LKKA studentai.

Mažiausiai paskaitų apie sveikatą klauso Vilniaus universiteto studentai, tačiau jie patys savarankiškai domisi literatūra apie sveikatą.

(37)

2.9 5.2 3.2 2.2 3.9 2.9 2.5 3.9 2.7 1.2 4.1 2.1 1.4 3.6 1.8 2.9 4.5 3.4 0.9 3.5 1.7 1.9 4.0 1.8 1.6 3.0 1.9 3.6 3.2 4.4 2.2 4.4 3.1 2.2 4.3 2.6 0 1 2 3 4 5 6 Paskaitos apie sveikatą Domėjimasis literatūra ape sveikatą

TV sveikatos laidos Balai VPU LVA UK KU MRU VU LKKA VDU KTU ŠU LŽŪU KMU

3.4.3 pav. Skirtingų universitetų studentų balų vidurkis didinant informuotumą apie sveikatą

Visų universitetų studentai manė, kad Lietuvoje svarbiausia sveikatos problema yra žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas, rūkymas) (3.5.4 pav.). Mažiau svarbia sveikatos problema laikytas narkotikų vartojimas. VPU studentai labiau nei kiti pažymėjo, kad Lietuvoje yra labai daug smurto ir patyčių, todėl, jų nuomone, tai irgi svarbi sveikatos problema.

(38)

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Rūkymas

Alkoholio vartojimas Narkotikų vartojimas Per mažas fizinis

aktyvumas Nesveika mityba Smurtas, patyčios Nelaimingi atsitikimai Balai VPU LVA UK KU MRU VU LKKA VDU KTU ŠU LŽŪU KMU

3.4.4 pav. Svarbiausios Lietuvos gyventojų sveikatos problemos, įvertintos balų vidurkiu, įvairių universitetų studentų požiūriu

Iš 3.4.5 pav. pastebime, kad universitetuose svarbiausiomis sveikatos problemomis studentai laiko rūkymą, alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą bei mažą fizinį aktyvumą. VDU studentai svarbiausia problema laiko alkoholio vartojimą ir nesveiką mitybą. VPU studentai svarbiausia problema savo universitete laiko rūkymą ir nesveiką mitybą. Utenos kolegijos studentai išryškino, kad jų institucijoje yra patiriama daug smurto ir patyčių.

(39)

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Rūkymas

Alkoholio vartojimas Narkotikų vartojimas Per mažas fizinis

aktyvumas Nesveika mityba Smurtas, patyčios Nelaimingi atsitikimai Balai VPU LVA UK KU MRU VU LKKA VDU KTU ŠU LŽŪU KMU

3.4.5 pav. Svarbiausios sveikatos problemos, įvertintos balų vidurkiu, įvairiuose Lietuvos universitetuose

Duomenys, pateikti 3.4.6 pav., rodo, kiek skiriasi įvairių universitetų studentų nuomonė apie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo būdus. Kaip matyti, visų universitetų studentai buvo vieningi teigdami, kad Lietuvos gyventojai taptų sveikesni yra labai svarbu skatinti žmonių fizinį aktyvumą, neteršti gamtos, tiekti sveiką maistą, riboti cigarečių ir alkoholinių gėrimų reklamą, sveikos gyvensenos dėstymą įtraukti į visų universitetų programas. Tokiems problemų sprendimo būdams dažniau pritarė KMU, LKKA, UK ir VPU studentai.

Riferimenti

Documenti correlati

Vertinant ankstesnę nuotolinio mokymosi patirtį nustatyta, kad daugumai respondentų (86,8 proc.) tai buvo pirmieji kvalifikacijos tobulinimo kursai nuotoliniu būdu jų

Vertinant diastolinį kraujo spaudimą gauta šie rezultatai: prieš tyrimą padidėjusį diastolinį kraujo spaudimą turėjo 70% tiriamųjų kontrolinėje grupėje ir

Investavimas į žmones – tai veiksmų ir tobulumo standartas, pabrėžiantis organizacijos darbuotojų veiklos gerinimą ir tuo būdu padidinantis organizacijos patrauklumą

PSDF biudţeto ir pacientų priemokų dalis bendrose išlaidos kompensuojamiems vaistams minėtu laikotarpiu Lietuvoje ir Panevėţio apskrityje nesiskyrė ir vidutiniškai

Viename vokiečių Bremeno mokyklos buvusio pedagogo laiške (versta iš lotynų kalbos) buvo parašyta, kad tuo metu jis metė savo darbą ir pasirinko vienuolyną,

Nustatytas neigiamas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo įtakos sveikatai ir pasitenkinimo darbu (r=-0,39, p≤0,01) (ţr. 11 lentelę), tad galima

Išanalizavus turimus duomenis apie slaugytojų patiriamą negatyvų elgesį darbe, paaiškėjo, kad yra statistiškai reikšmingi skirtumai tarp patiriamo negatyvaus elgesio ir

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Įvertinti Kauno miesto 5 ir 7 klasių mokinių galimybes būti fiziškai