LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Tomas Nagreckis
Dažniausiai pasitaikančios kalių ginekologinės
ir pieno liaukos ligos
The most common gynecological and mammary gland
diseases in bitches
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė
2
DARBAS ATLIKTAS DR. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Dažniausiai pasitaikančios kalių ginekologinės ir pieno liaukos ligos“:
1. yra atliktas mano paties.
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2019-01-02 Tomas Nagreckis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2019-01-02 Tomas Nagreckis
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Dr. Jūratė Rudejevienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KLINIKOJE
Doc. dr. Birutė Karvelienė
(aprobacijos data) klinikos vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Kalės lytinis ciklas ... 10
1.2 Ginekologiniai susirgimai ... 11 1.2.1 Distokija ... 11 1.2.2 Pseudonėštumas ... 12 1.2.3 Mastitas ... 13 1.2.4 Metritas... 14 1.2.5 Piometra ... 14
1.3 Pieno liaukų navikai ... 16
1.3.1 Klinikiniai požymiai ... 17
1.3.2 Diagnostika... 17
1.3.3 Gydymas... 17
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
2.1 Ginekologinių susirgimų tyrimo schema ... 18
2.2 Pieno liaukų susirgimų tyrimo schema ... 19
2.3 Tiriamojo darbo vieta ir laikas ... 20
2.4 Ginekologinių susirgimų tiriamasis objektas ... 20
2.5 Tiriamųjų kalių paskirstymo į grupes sąlygos ... 20
2.6 Pieno liaukų susirgimų tiriamasis objektas ... 20
2.7 Tiriamųjų kalių paskirstymo į grupes sąlygos ... 21
4
3 TYRIMO REZULTATAI ... 22
3.1 Ginekologinių ligų pasireiškimas tarp skirtingo amžiaus kalių ... 22
3.2 Piometros pasireiškimas tarp skirtingų amžiaus grupių ... 23
3.3 Piometros pasireiškimas tarp skirtingų šunų veislių ... 24
3.4 Pseudonėštumo pasireiškimas tarp skirtingų amžiaus grupių ... 25
3.5 Pseudonėštumo pasireiškimo tarp skirtingų veislių analizė... 26
3.6 Vaginito pasireiškimo tarp skirtingų amžiaus grupių analizė ... 27
3.7 Vaginito pasireiškimo tarp skirtingų veislių analizė ... 27
3.8 Klinikoje dažniausiai pasitaikančios pieno liaukos ligos... 28
3.9 Pieno liaukos navikų pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus ... 29
3.10 Pieno liaukos navikų pasireiškimas priklausomai nuo veislės ... 30
3.11 Mastitu sergančių šunų priklausomybė nuo amžiaus ... 31
3.12 Mastitu sergančių šunų priklausomybė nuo veislės ... 31
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
5 IŠVADOS... 33
5 DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS KALIŲ GINEKOLOGINĖS IR PIENO LIAUKOS LIGOS
Tomas Nagreckis
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Ginekologiniai ir pieno liaukos susirgimai yra dažna problema smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje. Didėjantis šių ligų pasireiškimas ir gyvūnų mirtingumas vis aktyviau skatina ieškoti būdų kaip šias ligas diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, jas efektyviai gydyti ir taikyti prevencijos priemones.
Šiame darbe aprašytas tyrimas buvo atliktas nuo 2017 metų iki 2018 metų, veterinarijos klinikoje „X“, Kauno mieste. Tyrimo metu buvo ištirtos 106 kalės, kurios sirgo ginekologinėmis ir pieno liaukos ligomis. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes: sergančios ginekologinėmis ligomis ir sergančias pieno liaukos ligomis. Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai pieno liaukos susirgimai pasireiškia kalėms nuo 10 iki 15 metų, o ginekologiniai susirgimai - nuo 6 iki 10 metų, buvo nuspręsta tirti gyvūno amžiaus bei veislės įtaką ginekologinių ligų pasireiškimui ir gyvūno amžiaus ir veislės daromą įtaką pieno liaukos ligų pasireiškimui.
Atlikus tyrimą, nustatyta, jog veterinarijos klinikoje „X“ iš tirtų 106 kalių ginekologiniai susirgimai diagnozuoti 59 kalėms, o tuo tarpu pieno liaukos susirgimai pasireiškė 45 kalėms. Ištyrus sergančias kales pagal veislę, nustatyta, kad tiek ginekologiniai, tiek pieno liaukos susirgimai dažniausiai buvo diagnozuojami mišrūnėms. Ištyrus amžiaus įtaką ligų pasireiškimui gauta, kad ginekologinėmis ligomis dažniausiai serga vidutinio amžiaus kalės, o tuo tarpu pieno liaukos ligomis serga vidutinio ir vyresnio amžiaus kalės.
Veterinarijos klinikoje „X“ šiems susirgimams gydyti buvo taikomi tiek medikamentiniai, tiek chirurginiai gydymo metodai.
6 THE MOST COMMON GYNECOLOGICAL AND MAMMARY GLAND DISEASES IN
BITCHES
Tomas Nagreckis
Master`s Thesis
SUMMARY
Ginecological and mammary glands diseases are very common in small animal veterinary medicine. The more these diseases appear the and the more animals die because of it, simply and more activily makes try to find ways how to diagnose it in the very begining of it and to choose the right treatment and prevention methods for it.
A study that is written in this project was done from 2017 to 2018 in a veterinary clinic "X" in Kaunas city. 106 canine females was studied, who was diagnosed with ginecological diseases and mammary gland diseases. They were put in to two groups: the ones that was diagnosed with a ginecological disease, and the other group the ones that was diagnosed with mammary glands disease. Noticed that most common mammary glands disease are being diagnosed in female canine from 10th to 15th years of age, and ginecological disease from 6th to 10th, a decision was made to study animals age and breed, because it is possible that it does have some influence with these both diseases. In conclusion there was 19th breed of canine females studied.
All in all, after the study it was established that in veterinary clinic "X" from 106 studied canine females, 59 of them was diagnosed with ginecological disease, and 45 of them was diagnosed with mammary gland disease. After the studying of canine female breed influence it was known that the ginecological and mammary gland disease was most common diagnosed in mix breeds. After studying the diseases influence according to the age, the results show that middle aged canine females are mostly diagnosed with ginecological diseases, as for mammary glands disease - middle and older age - senior canine females.
In "X" veterinary clinic there was medical and surgical treatments done for treating these particular diseases.
7
SANTRUMPOS
PR – progesteronas;
TV/ml – tarptautiniai vienetai mililitre; AH – augimo hormonas;
PL – prolaktinas; PSP – pseudoneštumas; DES – dietilstibestrolis
WBC – baltieji kraujo kūneliai; NEU – neutrofilai;
GPT – alaninaminotransferazė; CREA – kreatininas;
F2α – prostaglandinas;
IGH-1 – insulino tipo augimo faktorius; p – patikimumas;
proc. – procentai; n – tiriamųjų skaičius.
8
ĮVADAS
Šiais laikais jau nieko nebenustebins pažangi technika, kvalifikuoti gydytojai ir naujausi gydymo metodai, tačiau, matyt, to negana, nes kalių susirgimai vis dar yra dažna problema smulkiųjų gyvūnų veterinarinėje praktikoje.
Iš dažniausiai pasitaikančių kalių ginekologinių ir pieno liaukų ligų yra išskiriamos šios: pieno liaukos navikai ir pūlingas gimdos uždegimas (piometra).
Pieno liauka - tai organas, turintis didžiausią tikimybę navikų pasireiškimui. Pieno liaukos navikai kalėms sudaro apie 42 proc. visų navikų (1). Maždaug 35 – 50 proc. kalių pieno liaukos navikų yra piktybiniai (2). Navikų susiformavimo priežastys yra siejamos su patelės amžiumi, hormonų įtaka, veisle, mityba bei nutukimu. Pastebėta, kad didžiausia navikų pasireiškimo tikimybė yra 9 – 11 metų kalėms (3). Taip pat literatūros šaltiniuose yra išskiriamos šunų veislės, turinčios polinkį sirgti šia liga, tai: Toy ir miniatiūriniai pudeliai, Anglų springer spanieliai, Britų spanieliai, Cocker spanieliai, Anglų seteriai, Burbonų brakai, Vokiečių aviganiai, Maltos bišonai, Jorkšyro terjerai ir Taksai (1). Moksliniai tyrimai rodo, jog kastracijos laikas taip pat turi įtakos ligos pasireiškimui. Atlikus patelės kastraciją iki pirmos rujos, navikų susidarymo tikimybė sudaro tik 0,5 proc., vos praėjus pirmajai rujai susidarymo tikimybė padidėja iki 8 proc., o po antros rujos – 26 proc. (2). Kastracija vėlesniame amžiuje įtakos navikų susiformavimui neturi. Nustatyta, kad prolaktinas yra reikalingas normaliam pieno liaukos epitelio vystymuisi. Padidėjusi jo ir steroidinių hormonų sintezė gali pagreitinti naviko formavimąsi. Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad patelių gydymas progestinais skatina pieno liaukos navikų susidarymą (4). Pieno liaukos navikų stadija ir ligos prognozė apibūdinama, remiantis klinikiniais simptomais, naviko dydžiu ir limfinių mazgų būkle. Tik apie 16 proc. visų pieno liaukos navikų turi polinkį metastazuoti į kitus organus. Tokiu atveju, ligos prognozė yra bloga ir prognozuojama gyvūno gyvenimo trukmė svyruoja nuo 3 iki 9 mėnesių (5). Mažų navikų atveju prognozės yra geresnės nei didelių (5).
Piometra - tai pūlingas gimdos uždegimas, sukeltas bakterinės infekcijos (6). Ji skirstoma į atviro ir uždaro tipo (7). Uždaro tipo piometra ypač pavojinga, todėl nedelsiant turi būti diagnozuojama. Šios ligos pasireiškimas būdingas vidutinio ar vyresnio amžiaus patelėms, bet pasitaiko ir jaunesnėms (7). Piometros pasireiškimas ankstyvame amžiuje siejamas su hormoninių preparatų naudojimu. Tyrimų rezultatais nustatyta, kad tam tikros veislės turi predispoziciją į šį susirgimą: Rotveileriai, Senbernarai, Čiau čiau, Auksaspalviai retriveriai, Cvergšnauceriai, Airių terjerai, Koliai. Sumažintos rizikos veislės: Švedų dašbrakas, Vokiečių aviganiai, Taksai (8).
9 Darbo tikslas:
Išanalizuoti pasirinktoje „X“ klinikoje, dažniausiai pasitaikančias kalių ginekologines ir pieno liaukos ligas.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti klinikoje „X“ dažniausiai pasitaikančias kalių ginekologines ligas.
2. Išanalizuoti klinikoje „X“ dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų sąryšį su gyvūno amžiumi.
3. Išanalizuoti klinikoje „X“ dažniausiai pasitaikančias kalių ginekologinių ligų sąryšį su gyvūno veisle.
4. Nustatyti klinikoje „X“ dažniausiai pasitaikančias kalių pieno liaukų ligas.
5. Išanalizuoti klinikoje „X“ gydomų kalių veislės daromą įtaką pieno liaukos ligoms. 6. Išanalizuoti klinikoje „X“ gydomų kalių amžiaus daromą įtaką pieno liaukos ligoms.
10
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kalės lytinis ciklas
Kalės yra monoestrinis gyvūnas, kuriam nėra būdingas rujos sezoniškumas, o ovuliacija yra spontaninė (9). Kalės vidutiniškai lytinės brandos sulaukia 6 - 14 mėnesių amžiaus. Lytinės brandos pasireiškimui įtakos turi veislė ir kalės dydis. Remiantis literatūra, mažųjų veislių kalėms lytinis ciklas gali prasidėti jau nuo 4 mėnesių, o didžiųjų veislių kalėms ruja gali neprasidėti net iki 2 metų (10).
Lytinis ciklas sudarytas iš keturių fazių (9): 1. Priešrujis (proestrus)
2. Ruja (estrus) 3. Porujis (diestrus) 4. Tarprujis (anestrus)
Priešrujis (proestrus) – tai pirmoji fazė, kurios metu pasireiškia pirmieji vaisingumo požymiai. Kalės vulva pasidaro edemiška ir iš makšties pradeda tekėti kraujingos išskyros. Priešrujis vidutiniškai trunka 9 dienas, bet gali trukti nuo 3 iki 21 dienos. Šios fazės metu išskiriami patinus viliojantys feromonai. Nors ir išskiria feromonus, bet patino neprisileidžia (9).
Ruja (estrus) – tai antroji fazė, kurios pasireiškimas pastebimas, kai kalė pradeda domėtis patinais ir juos prisileidžia. Rujos metu kalės vulvos pabrinkimas sumažėja, išskyros iš vulvos pašviesėja. Praėjus 24 – 48 valandoms po rujos pasireiškimo įvyksta ovuliacija. Kalės ruja vidutiniškai trunka 9 dienas, bet gali trukti nuo 3 iki 20 dienų (9 – 11).
Porujis (diestrus) – tai trečioji fazė, kurios metu kalė nustoja prisileisti patinus. Kalės vulvos pabrinkimas visiškai atslūgsta, iš makšties nebeišskiriamos išskyros. Porujis vidutiniškai trunka nuo 60 iki 80 dienų. Dėl didelės progesterono koncentracijos porujo metu, kalėms gali pasireikšti pseudonėštumas (9, 10).
Tarprujis (anestrus) – tai ketvirtoji fazė. Šios fazės metu vyksta pasiruošimas kitam priešrujui. Tarprujis trunka nuo 1 iki 8 mėnesių. Kalė per vienus metus gali tūrėti vidutiniškai 1 – 2 pilnus lytinius ciklus. Smulkiųjų veislių kalės 3 – 4, o didžiųjų veislių kalės 1 ciklą (10).
S. A. Laurusevičiaus atlikto tyrimo metu gautais duomenimis (5), iš 116 tirtų kalių vidutiniškai pirmoji ruja pasireiškė 9,4 ± 0,84 mėnesio amžiaus, vidutinė rujos trukmė – 2,5 ± 0,27 savaitės, o klinikinis pseudovaikingumas pasireiškė 18,1 proc. kalių (12).
11
1.2 Ginekologiniai susirgimai
1.2.1 DistokijaDistokija - tai gimdymo sutrikimas, kai normalus vaisiaus atvedimas gimdos kanalu yra sutrikęs ar neįmanomas (13).
Gimdos inercija tai pagrindinė distokijos priežastis. Dėl pirminės gimdos inercijos sutrikimo neįmanomas palikuonių atvedimas laiku, manoma, kad jis yra daugiafaktoriškas, įskaitant metabolinius sutrikimus ląstelių lygyje (13, 14). Gimdymo kanalo sutrikimai (pažeidimai), tokie kaip vaginalinis randas, stenozė iš ankstesnės dubens traumos ar tam tikros veislės konformacijos ir intravaginalinės arba
intrauterinės masės gali sukelti obstrukcinę distokiją. Vaisiaus veiksniai, dėl kurių atsiranda distokija, dažniausiai yra vaisiaus dydis patelės atžvilgiu, vaisiaus anomalijos ar netinkama vaisiaus padėtis (15).
Kitos gimdos anomalijos tokios kaip gimdos užsisukimas, bei plyšimas reikalauja chirurginės intervencijos. Esant distokijai net 60 – 80 procentų visų atvejų reikalauja chirurginio įsikišimo (14).
Veiksmingas distokijos diagnozavimas priklauso nuo to, ar surinkta tiksli ir išsami anamnezė, kada veista, kada ovuliavosi, ar ankščiau turėjo palikuonių, ir kaip praėjo ankstesnis gimdymas. Atliekamas bendrasis klinikinis tyrimas, kad įvertinti gyvūno būklę. Atliekami specialieji tyrimai: rentgeninis tyrimas, bei ultragarsinis tyrimas (15). Rentgenoskopijos metu įvertinamas vaisiaus dydis, bei padėtis, utragarsinio tyrimo metu nustatomas vaisiaus gyvybingumas. Dauguma atveju kanalo pakitimus galima nustatyti anksčiau laiko ir nuspręsti ar reikės cezario pjūvio (15).
Medikamentiniui distokijos gydymui naudojamas OXYTOCIN 10 TV/m ir kalcio gliukonatas. Oksitocinas skatina gimdos susitraukimus, o kalcio gliukonatas reguliuoja jų stiprumą. Jeigu nėra atsako į medikamentinį gydymą, tuomet pasitelkiama chirurginė intervencija. Bet kurios akušerinės pagalbos tikslas - užtikrinti naujagimių bei kalės išgyvenamumą (15).
12
1.2.2 Pseudonėštumas
Pseudonėštumas - tai dažnas sindromas, pasitaikantis nevaikingoms kalėms porujo (diestrus) ar tarprujo (anestrus) stadijose, kai prolaktino koncentracija kraujo serume padidėja, o progesterono koncentracija sumažėja (17). Jis pasižymi pieno liaukų padidėjimu, pieno sekrecija ir elgesio sutrikimais, tokiais kaip: nerimas, guolio sukimas, agresija, nenoras ėsti (ko pasekoje gali išsivystyti anoreksija), motinišku elgesiu (kai nešiojami įvairūs daiktai ir su jais elgiamasi, kaip su jaunikliais)(18). Šių ženklų pasireiškimas gali skirtis, taigi ir pseudonėštumas gali būti subklinikinės ar klinikinės formos (18). Esant dvejonių ar tai nėštumo, ar pseudonėštumo požymiai, rekomenduojama atlikti rentgeninį ar ultragarsinį tyrimą.
Gydymas dažniausiai nerekomenduojamas, nes paprastai pasibaigia savaime per 1 - 3 savaites. Svarbiausia neleisti patelei čiulpti savo pačios pieno, nes tai skatina didesnį išskiriamo pieno kiekį. Reikėtų vengti šildomų ar šaldomų kompresų, nes tai skatina pieno sekreciją (18). Jeigu gyvūnui trukdo laktacija, šis procesas yra sustabdomas taikant medikamentinį gydymą. Remiantis šaltinio duomenimis
nustatyta, kad ankščiau PSP gydymui buvo naudoti steroidiniai preparatai, kurie sukeldavo šalutinius efektus (18).Estrogenai, tokie kaip dietilstilbestrolis (DES), estradiolio benzoatas ar cypionatas, gali sukelti priešrujo arba rujos požymius, gimdos ligas tokias, kaip piometra ar net kaulų čiulpų hipoplaziją. Sintetinis androgenas - miboleronas indikuotinas kalėms turinčioms PSC klinikinius požymius. Progestinai, tokie kaip megestrolio acetatas ir medroxyprogesterono acetatas, dažniausiai sukelia grįžtamąjį procesą vos nutraukus gydymą, nes atsistato hormoninė būklė į pradinę padėtį (18).Gydant progestinais gali pasireikšti šie šalutiniai poveikiai: cistinė endometriumo hiperplazija lydima piometros komplekso, pieno liaukos navikų susidarymu ar neoplazija, išsivysto atsparumas insulinui (19).
13
1.2.3 Mastitas
Mastitas - pieno liaukos uždegimas, pasireiškiantis šunims po gimdymo, ar esant pseudonėštumui (21). Mastito atsiradimui turi įtakos netinkamos sanitarinės sąlygos, palikuonių sukelti mechaniniai pažeidimai bei infekcijos, sukeltos Escherichia coli, Staphylococcusspp. irStreptococcusspp. bakterijų
(22, 23). Mastitas gali apimti vieną liauką arba visą pieno liaukų paketą. Sekretuojamas pienas gali būti normalios spalvos, rausvas ar su pūlių priemaišomis. Pažeistos liaukos būna karštos ir skausmingos. Jeigu mastitas sukelia bendrinę infekciją, tai gali pasireikšti šie požymiai: karščiavimas, depresija, suprastėjęs apetitas ir mieguistumas.
Mastitas diagnozuojamas remiantis anamneze, klinikinės apžiūros metu gautais rezultatais, atliekant pieno mikrobiologinį tyrimą, citologinį tyrimą ir pH testą (24). Specialieji tyrimai naudojami ne tik, mastito patvirtinimui, bet ir subklinikinių ar chroninių ligų identifikavimui.
Infekcinio mastito atveju rekomenduojamas pieno bakteriologinis tyrimas, kad nustatyti kokios bakterijos sukėlė uždegimą, bei kokiems antibiotikams bakterijos yra jautrios. Dehidratavusioms ar šoko ištiktoms kalėms skiriama intraveninė infuzija (25). Šilti kompresai tūrėtų būti naudojami 4 - 5 kartus per dieną pažeistoms liaukoms šildyti. Jeigu pieno liaukoje susiformavęs abscesas, tai jis drenuojamas, išvalomas, bei gydomas kaip atvira žaizda.
14
1.2.4 Metritas
Metritas - gimdos uždegimas, atsirandantis po nėštumo esant bakterinei infekcijai. Tokie veiksniai, kaip ilgalaikis ar sunkus gimdymas, vaisiaus ar placentos užsilaikymas taip pat gali sukelti metritą. Viena dažniausių metrito priežasčių yra užsikrėtimas Escherichia coli bakterijomis (27).
Pirminis infekcijos požymis – išskyros iš vulvos. Kalės, sergančios metritu, dažniausiai būna apatiškos, pasireiškia karščiavimas, sumažėjęs apetitas bei jauniklių ignoravimas. Tokiu atveju šuniukai būna neramūs ir daug inkščia. Metritas diagnozuojamas remiantis klinikinio tyrimo metu gautais rezultatais, pasitelkus rentgeninį bei ultragarsinį tyrimus (27).
Gydymui skiriami intraveniniai skysčiai bei antibiotikų kursas. Jeigu įtariamas placentos užsilaikymas, tai skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus (27).
1.2.5 Piometra
Piometra - tai pūlingas gimdos uždegimas, sukeltas bakterinės infekcijos. Piometra skirstoma į atviro bei uždaro tipo, pagal tai, ar yra atsidaręs gimdos kaklelis. Uždaro tipo piometra yra ypač pavojinga, dėl to turi būti nedelsiant diagnozuota ir paskirtas tinkamas gydymas, kad būtų išvengta septicemijos ir toksemijos (6, 7). Nepaisant šiuolaikinio gydymo, mirtingumas siekia apie 4%. Norint išvengti galimos piometros ateityje rekomenduojama atlikti ovariohisterektomiją ankstyvame amžiuje (28).
Ši liga susijusi su porujo faze, ja serga suaugusios, lytiškai subrendusios kalės. Literatūroje rašoma, kad piometra dažniausiai pasitaiko vyresnėms nei 5 metų kalėms praėjus 4 - 6 savaitėms po rujos (28). Taip pat minima, kad piometra sergančių kalių amžius buvo nuo 4 mėnesių iki 16 metų. Grupėje sudarytoje iš 192 kalių, kurios buvo gydomos taikant medikamentinį gydymą, amžiaus vidurkis siekė 2,4 metus (28). Manoma, kad hormoninių preparatų naudojimas rujai slopinti turi didelę įtaką piometros vystymuisi ankstyvame amžiuje. Praėjus rujos laikotarpiui progesterono lygis išlieka aukštas, kad paruoštų gimdą nėštumui (28). Ilgalaikis progesterono veikimas į endometriumą, dažnai sukelia jo cistinę hiperplaziją, taip sudarydamas puikią terpę bakterijų dauginimuisi ir augimui gimdoje (28). Ilgą laiką apie progesterono įtaką piometros pasireiškimui buvo tik spėjama. De Bosseechere su kolegomis 2002 metais įrodė, kad progesteronas slopina lygiųjų raumenų susitraukimus bei imuninės sistemos atsaką infekcijoms (29).
Manoma, kad piometros atsiradimą (gimdos infekciją) sukelia natūrali makšties mikroflora (Staphylococcus, Escherichia coli, Pseudomonas, Streptococcus, Klebsiella) patekusi į vidų pro atvirą gimdos kaklelį (30). Tyrimų rezultatais nustatyta, kad tam tikros veislės turi predispoziciją į šį susirgimą:
15 Rotveileriai, Senbernarai, Čiau čiau, Auksaspalviai retriveriai, Cvergšnauceriai, Airių terjerai, Koliai. Sumažintos rizikos veislės: Švedų dašbrakas, Vokiečių aviganiai, Taksai (8).
Piometros klinikiniai požymiai yra depresija, letargija, anoreksija, karščiavimas, pūlingos išskyros esant atvirai piometros formai, poliurija ir polidipsnija, vėmimas bei diarėja (8).
Piometra diagnozuojama palpuojant pilvo organus per pilvo sieną, siekiant apčiuopti gimdos ragus (jeigu jų apimtis padidėjusi). Gimdos ragų apimtis padidėja tada, kai dėl uždegimo jų spindyje susikaupia pūliai. Palpacija tūrėtų būti atliekama labai atsargiai, nes gimdos ragai esant uždarai piometros formai būna išsipūtę bei su suplonėjusioms sienelėms, todėl didelė tikimybė, kad apžiūros metu gimdos sienelė gali trūkti (6). Taip pat piometrą diagnozuoti padeda morfologiniai bei biocheminiai kraujo tyrimai. Šie tyrimai nėra specifiniai piometrai nustatyti, bet leidžia įvertinti bendrą gyvūno būklę, bei gyvūno organizme vykstančius procesus. Piometra sergančių kalių morfologiniuose kraujo tyrimuose vyrauja baltųjų kraujo kūnelių skaičius (WBC) – leukocitozė, neutrofilų padidėjimas, (NEU) – neutrofilija, su regeneruojančiu branduolios poslinkiu į kairę. Esant atvirai piometros formai pastebimas baltųjų kraujo kūnelių (WBC) sumažėjimas – leukopenija (28). Klinikoje X, kurioje rinkti duomenys tyrimui, taip pat buvo atliekami GPT ir CREA biocheminiai kraujo tyrimai, tam, kad būtų įvertinta organų veikla prieš atliekant chirurgines intervencijas. Informatyviausias tyrimas piometros nustatymui yra ultragarsinis tyrimas. Šis tyrimas plačiai naudojamas akušerijoje, nes tai efektyvi diagnostinė priemonė, padedanti nustatyti gimdos patologinius pokyčius pacientui nesukeliant didesnio diskomforto ar skausmo. Esant piometrai, ultragarsu matomas gimdos sienelės sustorėjimas (sienelė matoma baltos spalvos), bei ertmėje esantys pūliai, kurie ultragarsinio tyrimo metu matomi, kaip juoda spalva (31). Piometros diagnozavimui yra naudojamas ir rentgeninis tyrimas, tačiau šis tyrimas nėra informatyvus, nes gimdos ragų pokyčiai yra matomi tada, kai yra labai išdidėję ir tik tada pavyksta juos diferencijuoti nuo plonojo žarnyno.
Klinikinėje praktikoje yra taikomi du piometros gydymo būdai: medikamentinis ir chirurginis. Medikamentiniam piometros gydymui yra naudojami prostaglandinai F2α (PGF2α) ir antiprogestinai. F2α (PGF2α) sukelia gimdos lygiųjų raumenų susitraukimus bei atpalaiduoja kaklelio kanalą, dėl ko pūlingas eksudatas pasišalina iš gimdos. Esant uždarai piometrai, F2α (PGF2α) taikomi labai atsargiai, nes susitraukinėjant lygiesiems raumenims gali plyšti gimdos ragų sienelės ir pūliai patekti į pilvą, sukeldami peritonitą. Siekiant išvengti bakteriemijos, kartu su PGF2α rekomenduojama skirti sisteminius bakteriocidinio poveikio antibiotikus (amoksicilinas, enrofloksacinas, gentamicinas). Antiprogestinai konkurencingai jungiasi su progesterono receptoriais endometriume ir tokiu būdu mažinama progesterono koncentraciją (32). Dėl tokio veikimo mechanizmo, padidėja gimdos lygiųjų raumenų
16 susitraukimai ir atsipalaiduoja gimdos kaklelis (32). Taikant chirurginį piometros gydymo būdą yra atliekama ovariohisterektomija.
4 pav. Atviro tipo piometra
1.3 Pieno liaukų navikai
Pieno liauka tai organas, turintis didžiausią tikimybę pasireikšti navikams. Pieno liaukos navikai kalėms sudaro apie 42 proc. visų navikų (1). Kuo ilgesnį laiką kiaušidės produkuoja hormonus, tuo didėja rizika susirgti pieno liaukos navikais. Rizika susirgti pieno liaukų navikais padidėja nuo 0,5 proc. iki 8 proc., po antros rujos iki 26 proc., priklausomai nuo to, kada atlikta ovariohisterektomija: prieš pirmą rują, antrą rują ar kitas rujas (1). Taip pat pieno liaukų navikų vystymuisi įtakos turi gydymas progestinais. Literatūroje aptinkamos prieštaringos nuomonės, dėl progestino poveikio navikų susidarymo procesui, yra nesutariama kurių navikų susidarymui daro įtaką šis preparatas: gerybinių, piktybinių ar abiejų (33). Ankstesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad kalės, kurios buvo gydomos progestinais turėjo didesnę tikimybę susirgti gerybiniais pieno liaukos navikais, nei piktybiniais (1). Tačiau naujesnių tyrimų metu buvo nustatyta, kad kalės, sergančios pieno liaukos navikais, kurios ankščiau buvo gydomos progestinais, turėjo 91 proc. didesnį polinkį į piktybinių navikų susidarymą (1). Augimo hormonas (AH) turi tiesioginį augimą stimuliuojantį poveikį pieno liaukos audiniui, bet taip pat turi netiesioginį poveikį per insulino tipo augimo faktorių I (IGH-1). Insulino augimo veiksniai atlieka lemiamą vaidmenį tiek normalių ląstelių proliferacijai, tiek piktybinių ląstelių transformavime. Įrodyta, kad IGF-1 dalyvauja tumorigenezėje daugelyje skirtingų tipų navikų, įskaitant ir pieno liaukos navikus (1). Be hormoninės įtakos pieno liaukos navikų vystymuisi, yra ir kitų faktorių, tokių kaip genetinis sindromas ir mityba, kurie kaip įrodyta, prisideda prie navikų vystymosi (1). Literatūroje rašoma, kad tam tikros veislės turi didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais. Į rizikos grupę patenka šios veislės: Toy ir miniatiūriniai pudeliai, Anglų springer spanieliai, Britų spanieliai, Cocker spanieliai, Anglų seteriai, Burbonų brakai, Vokiečių aviganiai, Maltos bišonai, Jorkšyro terjerai ir Taksai (1). Faktas, kad
17 tam tikros veislės turi padidintą riziką susirgti pieno liaukos navikais atkreipia dėmesį į genetinį komponentą. Atliktų tyrimų metu įrodyta, kad pieno liaukos navikuose randamas mutavęs genas p53. Naujausių tyrimų duomenimis net 15 atvejų iš 20 pieno liaukos navikai išskiria mutavusį p53 baltymą (1).
1.3.1 Klinikiniai požymiai
Daugumai šunų, turinčių pieno liaukos navikus, nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Kol pasireiškia klinikiniai požymiai gali praeiti nuo kelių dienų iki keleto mėnesių. Atlikus tyrimus nustatyta, kad kalės kurioms pasireiškė trumpesni klinikiniai simptomai turi gerokai agresyvesnės formos pieno liaukos naviką, nei kalės su ilgai trunkančiais klinikiniais požymiais. Priklausomai nuo naviko tipo ir nuo to kada aptiktas, jis gali būti mažas, didelis, turintis opų ar izoliuotas. Daugiau nei 60 proc. visų pasitaikiusių atvejų turėjo daugiau nei vieną naviką. Iš kiekvieno individualaus auglio tūrėtų būti imama biopsija, nes gali skirtis histopatologinė sudėtis (34). Labiau išreikšti klinikinių simptomų būna metastazuojantys augliai. Pasireiškia bendras silpnumas, svorio netekimas, poliurija ir polidipsija.
1.3.2 Diagnostika
Diagnozei patvirtinti yra imamas mėginys biopsijos būdu. Taip pat yra imamas kraujas morfologiniams bei biocheminiams kraujo tyrimams atlikti, tam kad būtų įvertinta bendra gyvūno būklė. Dėl galimų mestastazių yra atliekamas krūtininės srities rentgeninis tyrimas.
1.3.3 Gydymas
Taikomas chirurginis gydymas pašalinant pieno liaukos naviką kartu su pieno liauka. Šalinamas vienas paketas arba visa pieno liaukos sekcija.
18
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Ginekologinių susirgimų tyrimo schema
19
2.2 Pieno liaukų susirgimų tyrimo schema
20
2.3 Tiriamojo darbo vieta ir laikas
Tiriamasis darbas buvo atliekamas Kauno mieste esančioje, privačioje veterinarijos klinikoje ,,X“. Tiriamoji medžiaga buvo renkama nuo 2017 metų rugsėjo iki 2018 rugsėjo mėnesio. Tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo – Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (35).
2.4 Ginekologinių susirgimų tiriamasis objektas
Tiriamuoju objektu, iš 109 tyrime dalyvavusių kalių, buvo atrinktos 59 kalės, kurios sirgo ginekologinėmis ligomis. Tirtų kalių tarpe (n = 59) buvo toks veislių pasiskirstymas: amerikiečių stafordšyro terjeras (1 kalė), jorkšyro terjeras (9 kalės), mišrūnai (23 kalės), foksterjerai (2 kalės), maltos bišonas (1 kalė), vokiečių aviganis (7 kalės), berno zenenhundai (1 kalė), rusų spanieliai (1 kalė), prancūzų buldogas (1 kalė), auksaspalvis retriveris (3 kalės), anglų kokerspanielis (1 kalė), biglis (2 kalės), čihuahua (1 kalė), labradoras (1 kalė), basetas (2 kalės), vakarų škotijos baltasis terjeras (3kalės).
2.5 Tiriamųjų kalių paskirstymo į grupes sąlygos
Visos tiriamosios kalės (n = 59) buvo suskirstytos į 3 grupes, pagal amžiaus kriterijų: Pirmąją grupę sudarė kalės nuo 1 iki 5 metų amžiaus.
Antrąją grupę sudarė kalės nuo 6 iki 10 metų amžiaus. Trečiąją grupę sudarė kalės nuo 11 iki 15 metų amžiaus.
2.6 Pieno liaukų susirgimų tiriamasis objektas
Tiriamuoju objektu, iš 109 tyrime dalyvavusių kalių, buvo pasirinktos 45 kalės, kurios sirgo pieno liaukų ligomis. Tirtų kalių tarpe (n = 45) buvo toks veislių pasiskirstymas: amerikiečių stafordšyro terjeras (2 kalės), jorkšyro terjeras (4 kalės), mišrūnai (15 kalės), vokiečių aviganis (2 kalės), prancūzų buldogas (1 kalė), anglų kokerspanielis (2 kalė), labradoras (1 kalė), toy terjeras (4 kalės), ši - cu (2 kalės), šiurkščiaplaukis nykštukinis taksas (1 kalė), toy pudelis (1 kalė), šarpėjus (1 kalė), trumpaplaukis taksas (1 kalė), dobermanas (2 kalės), pekinas (1 kalė), argentinos dogas (2 kalės), pudelis (1 kalė), amerikiečių akita (1 kalė), bokseris (1 kalė).
21
2.7 Tiriamųjų kalių paskirstymo į grupes sąlygos
Visos tiriamosios kalės (n = 45) buvo suskirstytos į 3 grupes, pagal amžiaus kriterijų.: Pirmąją grupę sudarė kalės nuo 1 iki 5 metų amžiaus.
Antąją grupę sudarė kalės nuo 6 iki 10 metų amžiaus. Trečiąją grupę sudarė kalės nuo 11 iki 15 metų amžiaus.
2.8 Statistinė analizė
Statistinė analizė atlikta panaudojus Microsoft Excel kompiuterinę programą. Skaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir patikimumas. Rezultatas patikimas, kai p < 0,005.
22
3 TYRIMO REZULTATAI
3.1 Ginekologinių ligų pasireiškimas tarp skirtingo amžiaus kalių
Tyrime analizuotas ginekologinių ligų pasiskirstymas tarp skirtingo amžiaus šunų. Pasirinktos trys, ,,X“ klinikoje, dažniausiai pasireiškiančios ginekologinės ligos.
8 pav. Dažniausiai ,,X“ klinikoje pasitaikančių ginekologinių ligų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir susirgimus
Daugiausiai piometra sirgo kalės, kurios priklausė 2 grupei (17 iš 34 kalių), šiek tiek mažiau susirgimų pasitaikė 3 grupėje (16 iš 34 kalių), o mažiausiai susirgimų buvo grupėje nuo 1 iki 5 metų (1 iš 34 kalių)
Daugiausiai vaginitu sirgo kalės, kurios buvo priskirtos grupei nuo 1 iki 5 metų (3 iš 5 kalių), šiek tiek mažiau susirgimų pasitaikė grupėje nuo 6 iki 10 metų (2 iš 5 kalių), o grupėje nuo 11 iki 15 metų susirgimų vaginitu nepasitaikė (0 iš 5 kalių).
Daugiausiai pseudonėštumu sirgo kalės, kurios priklausė grupei nuo 1 iki 5 metų (8 iš 20 kalių), užfiksuotas vienodas pseudonėštumo pasireiškimas tarp vidutinio (6 iš 20 kalių) ir vyresnio amžiaus grupių (6 iš 20 kalių). Nustatyti statistiškai patikimi duomenys tarp tiriamųjų grupių ir ligų pasireiškimo (p < 0,01). 1 3 8 17 2 6 16 0 6 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
Piometra Vaginitas Pseudonėštumas
Sirgu sių š u n ų ska iči u s Ligos
Ligų pasiskirtymas pagal amžių
23
3.2 Piometros pasireiškimas tarp skirtingų amžiaus grupių
9 pav. Piometros pasireiškimas pagal amžiaus grupes
Susirgimai piometra vyrauja tarp vidutinio (17 iš 34 kalių) ir vyresnio amžiaus kalių (16 iš 34 kalių), rečiau pasitaiko jaunoms kalytėms (1 iš 34 kalių). Apskaičiuotas statistinis patikimumas tarp susirgimo ir gyvūnų amžiaus grupių. Gauti patikimi rezultatai (p < 0,01).
1 17 16 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
nuo 1 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 15 metų
Sirgu sių š u n ų ska iči u s Šunų amžius
Piometra
24
3.3 Piometros pasireiškimas tarp skirtingų šunų veislių
10 pav. Piometros pasireiškimas tarp skirtingų veislių šunų
Tyrime analizuotas piometros pasireiškimas tarp skirtingų veislių šunų. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią polinkį į susirgimus piometra turėjo mišrūnės (12 iš 34 kalių). Jorkšyro terjero patelės šia liga sirgo palyginus dažnai (7 iš 34 kalių). Vokiečių aviganių patelės sirgo (6 iš 34 kalių). Auksaspalvių retriverių patelėms piometra diagnozuoti 3 atvejai iš 34 kalių, o biglių veislės patelėms – 2 iš 34 tirtų kalių. Prancūzų buldogams, anglų kokerspanieliams, čihuahua ir labradorams šis susirgimas pasitaikė po vieną atvejį iš 34.
25
3.4 Pseudonėštumo pasireiškimas tarp skirtingų amžiaus grupių
11 pav. Pseudonėštumo pasireiškimas pagal amžiaus grupes
Daugiausiai pseudonėštumu sirgo kalės, kurios priklausė amžiaus grupei nuo 1 iki 5 metų (8 iš 20 kalių), užfiksuotas vienodas pseudonėštumo pasireiškimas tarp vidutinio (6 iš 20 kalių) ir vyresnio amžiaus grupių (6 iš 20 kalių). Nustatyti statistiškai nepatikimi duomenys tarp tiriamųjų grupių ir ligų pasireiškimo atvejų (p > 0,81). Iš šių duomenų galima spręsti, kad gyvūnų amžius neturėjo jokios įtakos ligos pasireiškimui. 8 6 6 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9
nuo 1 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 15 metų
Sirgus ių š u n ų ska iči u s Šunų amžius
Pseudonėštumas
26
3.5 Pseudonėštumo pasireiškimo tarp skirtingų veislių analizė
12 pav. Pseudonėštumo pasiskirstymas tarp šunų veislių
Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią riziką pseudonėštumui susirgti turėjo mišrūnės (11 iš 20 kalių), jorkšyro terjero ir foksterjero patelėms ši liga nustatyta po 2 atvejus iš 20. Kitoms veislėms tokioms kaip: amerikiečių stafordšyro terjerams, maltos bišonams, vokiečių aviganiams, berno zenenhundams, bei rusų spanieliams nustatyta po 1 atvejį iš 20.
27
3.6 Vaginito pasireiškimo tarp skirtingų amžiaus grupių analizė
13 pav. Vaginito pasireiškimas pagal amžiaus grupes
Tyrimo metu pastebėta, kad vaginitu dažniau serga jaunesnės (3/5) ir vidutinės amžiaus (2/5) grupės kalės. Grupėje kuriai priklauso kalės turinčios nuo 11 iki 15 metų šis susirgimas nepasitaikė.
Galima daryti prielaidą, kad vaginitu linkusios sirgti jauno amžiaus patelės.
3.7 Vaginito pasireiškimo tarp skirtingų veislių analizė
14 pav. Vaginito pasireiškimas pagal šunų veisles
Tyrimo metu vaginitas diagnozuotas vakarų Škotijos baltųjų terjerų patelėms (3 iš 5 kalių) ir Baseto veislės patelėms (2 iš 5 kalių).
3 2 0 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5
nuo 1 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 15 metų
Sirgus ių š u n ų ska iči u s Šunų amžius
Vaginitas
28
3.8 Klinikoje dažniausiai pasitaikančios pieno liaukos ligos
15 pav. Dažniausiai klinikoje pasitaikiusių pieno liaukos susirgimų išraiška procentais
Tyrimo metu į kliniką kreipėsi gyvūnų savininkai su šiomis pieno liaukos problemomis. Susisteminus visus duomenis gauta procentinė susirgimų išraiška. Net 87 proc. visų pienos liaukų susirgimų buvo navikai, o 13 proc. - mastitai.
Mastitas 13%
Pieno liaukos navikai
87%
Šunų susirgimų skaičiaus pagal amžių
procentinė išraiška
29
3.9 Pieno liaukos navikų pasireiškimas priklausomai nuo amžiaus
16 pav. Pieno liaukos navikų pasireiškimas skirtingose amžiaus grupėse
Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią pieno liaukos navikų susidarymo riziką turi vyresnio amžiaus patelės (22 iš 39 kalių). Vidutinei amžiaus grupei šis susirgimas pasireiškė šiek tiek rečiau (16 iš 39 kalių). Jaunoms patelėms pasireiškė tik vienas atvejis. Nustatyti statistiškai patikimi duomenys tarp tiriamųjų grupių amžiaus ir ligos pasireiškimo (p < 0,01). Tad galima teigti, jog pieno liaukos navikų formavimasis priklauso nuo gyvūno amžiaus.
1 16 22 0 5 10 15 20 25
nuo 1 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 15 metų
Sirgus ių š u n ų ska iči u s Šunų amžius
Pieno liaukos navikais sirgusių šunų skaičius
pagal amžių
30
3.10 Pieno liaukos navikų pasireiškimas priklausomai nuo veislės
17 pav. Pieno liaukų navikų pasireiškimas tarp skirtingų šunų veislių
Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią polinkį į pieno liaukos navikų susidarymą turėjo mišrūnės (14 iš 39 kalių). Jorkšyro terjero ir toy terjero patelės šia liga sirgo (3 iš 39 kalių). Vokiečių aviganių, anglų kokerspanielių, dobermanų ir argentinos dogų patelės sirgo po du atvejus iš 39. Amerikiečių stafordšyro terjero, prancūzų buldogų, labradorų, šiurkščiaplaukio takso, toy pudelio, šarpėjaus, trumpaplaukio takso, pekinų, pudelių, amerikiečių akitos, bei bokserių veislės patelės sirgo gan retai, pasitaikė tik po vieną atvejį. Remiantis tyrimo duomenimis galima spręsti , kad mišrūnės turėjo didesnį polinkį pieno liaukos navikiniams susirgimams.
31
3.11 Mastitu sergančių šunų priklausomybė nuo amžiaus
18 pav. Mastitinių susirgimų priklausomybė nuo amžiaus grupių
Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią polinkį į mastitinius susirgimus turėjo jauniausia grupė (nuo 1 iki 5 metų) 5 iš 6 ligos pasireiškimo atvejų. Vidutinio amžiaus grupėje pasitaikė vienas susirgimas. Remiantis skaičiavimais gaunami patikimi rezultatai (p < 0,05).
3.12 Mastitu sergančių šunų priklausomybė nuo veislės
19 pav. Mastitu sirgusių šunų skaičius pagal veislę
Atlikus tyrimus nustatyta, kad didžiausią polinkį susirgti mastitu turėjo Ši-cu veislės kalės (2 iš 6 kalių). Jorkšyro terjero, amerikiečių kokerspanielio, toy terjero bei mišrūnų veislės kalės šia liga sirgo po kartą. 5 1 0 0 1 2 3 4 5 6
nuo 1 iki 5 metų nuo 6 iki 10 metų nuo 11 iki 15 metų
Sirgus ių š u n ų ska iči u s Šunų amžius
32
4 REZULTATŲ APTARIMAS
S. Jitpean savo atliktame tyrime pateikia, jog piometra paplitusi tarp daugybės įvairių veislių, kurios priskiriamos mažų, vidutinių ir didelių veislių kalių grupėms. Veislių svyravimo dažnis rodo, jog šios ligos pasireiškimui turi įtakos genetinės sąlygos (36). Atliktame tyrime buvo tirtos 59 kalės iš kurių 34 sirgo piometra. Šis susirgimas dažniausiai pasitaikė mišrūnėms, Jorkšyro terjero bei vokiečių aviganių patelėms. Atsižvelgiant į amžiaus įtaką piometros susidarymui, didžiausią susirgimo procentą turėjo vidutinio amžiaus patelės.
Pieno liauka tai organas, turintis didžiausią tikimybę pasireikšti navikams. Pieno liaukos navikai kalėms sudaro apie 42 proc. visų navikų. Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad mišrūnės turėjo didžiausią tikimybę susirgti pieno liaukos navikais. Pastebima ženkli amžiaus įtaka. Net 22 iš 29 tirtų kalių turėjo pieno liaukos auglius ir buvo priskirtos vyriausiajai tiriamų kalių grupei.
33
5 IŠVADOS
Atlikus tyrimus ir apžvelgus rezultatus galima daryti tokias išvadas:
1. ,,X“ klinikoje, iš ginekologinių susirgimų dažniausiai buvo nustatoma piometra, pseudonėštumas ir vaginitas.
2. Įvertinus amžiaus įtaką piometros susidarymui, nustatyta, kad kuo vyresnė kalė, tuo didesnė susirgimo tikimybė. Piometra dažniausiai sirgo 6 - 10 metų mišrūnės kalės.
3. Įvertinus veislės įtaką piometros susidarymui, nustatyta, kad didžiausią polinkį į susirgimus piometra turėjo kalės mišrūnės (12 iš 34 kalių).
4. Atliekant tyrimą, buvo pasirinkti du dažniausiai klinikoje nustatomi pieno liaukų susirgimai: pieno liaukos navikas ir mastitas.
5. Tiriant veislės įtaką dažniausiai pasitaikančioms pieno liaukos ligoms, nustatyta, kad dažniausiai sirgo mišrios veislės patelės, bet pasitaikė ir pavienių atvejų, kai susirgo veislinis šuo.
6. Įvertinus amžiaus įtaką, nustatyta, kad pieno liaukos navikai dažniausiai pasireiškia vidutinio (6 - 10 metų) ir vyresnio (11 - 15 metų) amžiaus šunims.
34
6 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sorenmo, K. (2003). Canine mammary gland tumors. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice, 33(3), 573–596.
2. Baba AI, Câtoi C. Comaparative Oncology. Bucharest: The Publishing House of the Romanian Academy; 2007. Chapter 1-19.
3. Im, K. S., Kim, N. H., Lim, H. Y., Kim, H. W., Shin, J. I., & Sur, J. H. (2013). Analysis of a New Histological and Molecular-Based Classification of Canine Mammary Neoplasia. Veterinary Pathology, 51(3), 549–559.
4. Alenza, M. D. P., Pena, L., Castillo, N. del, & Nieto, A. I. (2000). Factors influencing the incidence and prognosis of canine mammary tumours. Journal of Small Animal Practice, 41(7), 287–291.
5. Perez Alenza MD, Tabanera E, Pena L. Inflammatory mammary carcinoma in dogs: 33 a. cases (1995–1999). J Am Vet Med Assoc 2001;219(8):1110–4.
6. Hagman R. Diagnostic and Prognostic Makers for Uterine Diseases in Dogs. Journal a. Reproduction in Domestic Animals. June 2014, Vol 49, Issue 2, 16-20 p. 7. Smith, F. O. (2006). Canine pyometra. Theriogenology, 66(3), 610–612.
8. Pretzer, S. D. (2008). Clinical presentation of canine pyometra and mucometra: A review. Theriogenology, 70(3), 359–363.
9. Concannon, P. W. (2011). Reproductive cycles of the domestic bitch. Animal Reproduction Science, 124(3-4), 200–210.
10. Feldman E.C., Nelson R.W. Canine and feline endocrinology and reproduction. 2004, 752- 798 p.
11. Beaver B.V. Canine behavior – insights and answers. Elsevier Health Sciences. 2008, 205-208 p.
12. Laurusevičius S.A. Kalių reprodukciniai parametrai ir makšties mikrofloros tyrimas skirtingomis lytinio ciklo fazėmis. Daktaro disertacija. Kaunas 2009, 15-16 p.
13. Münnich, A., & Küchenmeister, U. (2009). Dystocia in Numbers - Evidence-Based Parameters for Intervention in the Dog: Causes for Dystocia and Treatment Recommendations. Reproduction in Domestic Animals, 44, 141–147.
14. Traas, A. M. (2008). Surgical management of canine and feline dystocia. Theriogenology, 70(3), 337–342.
35 15. Pretzer, S. D. (2008). Medical management of canine and feline dystocia. Theriogenology,
70(3), 332–336.
16. https://www.cliniciansbrief.com/article/canine-dystocia
17. Hermo, G., Gerez, P., Dragonetti, A., & Gobello, C. (2009). Effect of Short-Term Restricted Food Intake on Canine Pseudopregnancy. Reproduction in Domestic Animals, 44(4), 631–633. 18. Gobello, C., de la Sota, R., & Goya, R. (2001). A Review of Canine Pseudocyesis.
Reproduction in Domestic Animals, 36(6), 283–288.
19. Feldman EC, Nelson RW, 1996: Canine and Feline Endo- crinology, Reproduction, 2nd edn. WB Saunders, Philadelphia, USA.
20. https://blog.waggle.in/pseudo-pregnancy-in-dogs-a038d5036c95
21. BIDDLE D., MACINTIRE DK. Obstetrical emergencies. Clin. Tech. Small Anim. Pract., 2000, 15, 88-93.
22. BARSANTI JA. Genitourinary infections. In: GREENE, CE. Infectious diseases of the dog and cat. 3th Ed., St Louis: Saunders Elsevier, 2006, cap. 91, p.935-61
23. WIEBE VJ., HOWARD JP. Pharmacologic advances in canine and feline reproduction. Top Companion Anim. Med., 2009, 24, 71-99.
24. Vasiu, I., Dąbrowski, R., Martinez-Subiela, S., Ceron, J. J., Wdowiak, A., Pop, R. A., … Tvarijonaviciute, A. (2017). Milk C-reactive protein in canine mastitis. Veterinary Immunology and Immunopathology, 186, 41–44.
25. Ribeiro, M. G., Salerno, T., Mattos-Guaraldi, A. L. de, Camello, T. C. F., Langoni, H., Siqueira, A. K., … Lara, G. H. B. (2008). Nocardiosis: an overview and additional report of 28 cases in cattle and dogs. Revista Do Instituto de Medicina Tropical de São Paulo, 50(3), 177–185. 26.
http://www.dogscatspets.org/dogs/mastitis-in-dogs/mastitis-in-dogs-signs-and-symptoms-classification-diagnosis-treatment-and-home-remedies/
27. Feldman EC, Nelson RW. Feline reproduction. In: Kersey R, editor. Canine and feline endocrinology and reproduction. WB Saunders, Co.; 2004. p. 1016–45.
28. Rubina kumari Baithalu*, Biswa Ranjan Maharana, Chinmoy Mishra,Laxminarayan Sarangi and Lipismita Samal Canine Pyometra Veterinary World, Vol.3 No.7 July
29. Patil RA, Madhu S, Chandra A. Jawre S. Clinico-haematological and serum biochemical alterations in pyometra affected bitches. African Journal of Biotechnology. 2013;12(21):1564-1570.
36 30. Bassessar, V., Verma, Y., & Swamy, M. (2013). Antibiogram of bacterial species isolated from
canine pyometra. Veterinary World, 6(8), 546-549.
31. Dennis J., Hamm B.L. Canine pyometra: early recognition and diagnosis. Veterinary Medicine, May 2012. 226-233 p.
32. Dennis J., Hamm L.B. Surgical and medical treatment of pyometra. Journal Veterinary Medicine. May 2012
33. Moe L. Population-based incidence of mammary tumors in some dog breeds. J Reprod Fertil-Suppl 2001;57:439–43.
34. Misdorp W, Else RW, Hellmen E, et al. Histological classification of mammary tumors of the dog and cat. WHO International Histological Classification of Tumors of Domestic Animals. 2nd Series, vol VII. Washington DC: Armed Forces Institute of Pathology, American Registry of Pathology; 2001.
35. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.434660
36. Jitpean S., Hagman R., Holst B.S., Petterson A., Egenvall A. Breed Variations in the Incidence of Pyometra and Mammary Tumors in Swedish Dogs. Journal Reprod. Domest. Anim. December 2012, 347-350 p.
