LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Eglė Janušauskienė
VARTOTOJŲ NUOMONĖS TYRIMAS APIE KOFEINO
TURINČIŲ GĖRIMŲ VARTOJIMĄ
CONSUMER REVIEW SURVEY CONCERNING THE
CONSUMPTION OF CAFFEINATED BEVERAGES
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas : prof. dr. Vaidas Oberauskas Anatomijos ir fiziologijos katedra
2
DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vartotojų nuomonės tyrimas apie
kofeino turinčių gėrimų vartojimą“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Eglė Janušauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Eglė Janušauskienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Vaidas Oberauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Judita Žymantienė
(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Kofeino turinčių gėrimų vartojimo teoriniai aspektai ... 8
1.1.1. Kofeino samprata ... 8
1.2. Kofeino turinčių gėrimų rūšys ... 9
1.2.1. Kava... 9
1.2.2. Arbata ... 10
1.2.3. Energiniai gėrimai ... 11
1.3. Kofeino turinčių gėrimų vartojimas ... 13
1.4. Kofeino poveikis žmogaus organizmui... 15
2. TYRIMO METODIKA ... 17
2.1. Tyrimo instrumentas ... 17
2.2. Tyrimo imtis ir eiga ... 17
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 18
3. TYRIMO REZULTATAI ... 19
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys... 19
3.2. Tiriamųjų kofeino turinčių gėrimų vartojimo ypatumai ... 21
3.3. Tiriamųjų vartojamų kofeino turinčių gėrimų jaučiama nauda ir šalutinis poveikis ... 30
3.4. Tiriamųjų domėjimasis kofeino turinčiais gėrimais ir informacijos šaltiniai ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS ... 42
LITERATŪRA ... 43
4
SANTRAUKA
Vartotojų nuomonės tyrimas apie kofeino turinčių gėrimų vartojimą
Eglė Janušauskienė Magistro baigiamasis darbas
Kofeino turintys gėrimai plačiai vartojami Lietuvoje ir pasaulyje. Kofeino turinčių gėrimų vartojimo pasirinkimą dažniausiai įtakoja jaučiamas nuovargio jausmas, nesugebėjimas sutelkti dėmesio, energijos bei nuotaikos trūkumas. Svarbiausios žmonių vartojamų kofeino turinčių gėrimų funkcijos - gerėjantis budrumas bei dėmesio trukmė, mažėjantis mieguistumas bei nuovargis, didėjantis fizinis darbingumas. Kofeino turintys gėrimai suteikia skirtingą poveikį žmonių organizmui, priklausomai nuo vartojimo dažnumo bei suvartojamo kiekio. Todėl darbe keliami šie probleminiai klausimai:
1. Kaip dažnai ir kokie kofeino turintys gėrimai vartojami daugiausiai?
2. Ar kofeino turintys gėrimai vartojami atsižvelgiant į individualius organizmo poreikius? Tyrimo tikslas - apžvelgti ir išanalizuoti vartotojų kofeino turinčių gėrimų vartojimą, išryškinant kofeino turinčių gėrimų teikiamą poveikį žmonių organizmui.
Tyrime taikyti mokslinės literatūros analizės, apklausos raštu ir statistinės analizės metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis respondentų vartoja gėrimus, turinčius kofeino. Daugiausia gėrimus, turinčius kofeino vartoja tie kurie keliasi 6 val. ryte ir dirba 12 ir daugiau valandų. Pažymima, jog didesnė dalis respondentų gėrimus su kofeinu vartoja nuolat/kiekvieną dieną, kuomet mažesnioji dalis tiriamųjų juos vartoja nuo karto iki 3 kartų per savaitę. Vyrai, nevartojantys kofeino turinčių gėrimų puikiai jaučiasi ir be jų, moterys netiki jų teikiama nauda. Dažniausiai tiriamųjų vartojami gėrimai su kofeinu – kava ir arbata. Didžioji dalis respondentų jaučia gėrimu su kofeinu teikiamą naudą – mieguistumo jausmo sumažėjimą ir budrumo padidėjimą. Santykinai nedidelė dalis tiriamųjų jaučia kofeino turinčių gėrimų sukeliamą šalutinį poveikį.
5
SUMMARY
Consumer review survey concerning the consumption of caffeinated beverages
Eglė Janušauskienė Master final thesis
Caffeinated beverages are widely used in Lithuania and the whole world. A choice to consume the caffeinated beverages are usually influenced by the feeling of tiredness, inability to concentrate, as well as lack of energy and mood. The main features of caffeinated beverages are the better vigilance and focus duration, decreased sleepiness and fatigue, as well as increased physical performance. Caffeinated beverages offer different effect on the human body and it depends on a frequency and amount of consumption. Therefore, the following problematic issues are raised in a thesis:
1. How often and which caffeinated beverages are consumed mostly?
2. Are the caffeinated beverages consumed taking into account the individual needs of a human body?
An objective of the thesis is to reveal and analyse the consumption of caffeinated beverages by emphasizing an influence of caffeinated beverages to a human body.
The methods of scientific literature analysis, written survey and statistical analysis were applied in a thesis.
The results of the research revealed that the bigger part of the respondents consume caffeinated beverages. The persons who wake up at 6 AM and work for 12 and more hours mostly consume these beverages. It shall be noted that the greater part of the respondents consume caffeinated beverages usually or every day, while the lower part of the respondents consume the beverages up to three times a week. The men who do not consume caffeinated beverages feel great, and women do not believe in a benefit of these beverages. Mostly consumed caffeinated beverages are the coffee and tea. The greater part of the respondents feel the benefit provided by caffeine: decreased sleepiness and increased vigilance. Relatively small part of the respondents feel the side effects caused by caffeinated beverages.
7
ĮVADAS
Kiekvienas iš mūsų norime būti sveiki, aktyvūs, jaustis gerai ir neturėti problemų su sveikata. Subalansuota ir sveika mityba bei fizinis aktyvumas padeda kiekvienam iš mūsų siekti sveiko gyvenimo būdo. Tačiau kartais pernelyg greitas gyvenimo tempas, netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Pradedame jaustis pavargę, mieguisti, nesugebantys sutelkti dėmesio, prastos nuotaikos, ima trūkti energijos. Tikriausiai ne vienas iš mūsų ne kartą susidūrėme su rytiniu mieguistumu ar vakariniu snauduliu ir tam, kad taptume budresni geriame kavą, arbatą o kartais ir energinius gėrimus, turinčius kofeino.
Kava, arbata, energiniai gėrimai – kofeino šaltiniai, kurie yra svarbūs žmogaus fizinei sveikatai. Altimari su bendraautoriais [2] bei Reingardienė [4], Nawrot [6] ir kiti mokslininkai [3, 5] kofeiną apibūdina kaip stimuliuojančią, biologiškai aktyvią medžiagą, kuri palaiko budrumą, žvalumą bei gerina atmintį. Atliktų tyrimų metu [ 7, 31 – 38] nustatyta, kad kofeino turinčių gėrimų vartojimas yra labai platus Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kalve [11], Lima [39], bei Magkos su bendraautoriais [49] atliktų tyrimų duomenys išryškina pagrindines kofeino turinčių gėrimų vartojimo priežastis – pagerina budrumą bei dėmesio trukmę, sumažina mieguistumą bei nuovargį, gerina fizinį darbingumą. Pasak Reingardienės [4], Durrant [41], bei Palatini su bendraautoriais [43], gėrimai su kofeinu suteikia skirtingą poveikį sveikatai priklausomai nuo suvartojamo kiekio bei poreikio organizmui. Šiame kontekste tyrimo problemą galima apibrėžti šiais probleminiais klausimais:
1. Kaip dažnai ir kokie kofeino turintys gėrimai vartojami daugiausiai?
2. Ar kofeino turintys gėrimai vartojami atsižvelgiant į individualius organizmo poreikius?
Tyrimo tikslas - apžvelgti ir išanalizuoti vartotojų kofeino turinčių gėrimų vartojimą,
išryškinant kofeino turinčių gėrimų teikiamą poveikį žmonių organizmui.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išnagrinėti vartotojų kofeino turinčių gėrimų vartojimą bei jų įpročius. 2. Atskleisti vartotojų požiūrį į kofeino turinčių gėrimų poveikį organizmui.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė. Šis metodas naudojamas, siekiant išryškinti kofeino turinčių gėrimų vartojimo paplitimą bei poveikį organizmui.
2. Anketinė apklausa taikant klausimyną su uždaro tipo klausimais. Šis metodas padeda surinkti duomenis apie respondentų kofeino turinčių gėrimų vartojimo įpročius.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kofeino turinčių gėrimų vartojimo teoriniai aspektai
Kofeino sąvoka aprašoma plačiai. Ji siejama su natūralia, stimuliuojantį poveikį turinčia medžiaga. Kofeino suvartoja didelė dalis žmonių su kava, arbata, gaiviaisiais gėrimais, šokoladu, saldainiais, bei maisto papildais. Darbas, stresas, greitas gyvenimo būdas, nepilnavertė mityba – visie šie veiksniai skatina kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie mažina nuovargio pojūtį, gerina nuotaiką, padeda sutelkti dėmesį.
Kofeino turintys gėrimai yra svarbūs žmogaus fizinei sveikatai, todėl šiame skyriuje nusakoma kofeino samprata (žr. 1.1.1 poskyrį), aprašomos kofeino turinčių gėrimų rūšys (žr. 1.2 skirsnį), analizuojami kofeino turinčių gėrimų vartojimo įpročiai (žr. 1.3 skirsnį), aptariama kofeino įtaka žmonių organizmui (žr. 1. 4 skirsnį), išskiriant kofeino turinčių gėrimų teigiamą arba neigiamą poveikį.
1.1.1. Kofeino samprata
Šiandien kofeino turinčių gėrimų vartojimo paplitimas tiek Lietuvoje tiek visame pasaulyje yra labai platus, o kofeino turinčių gėrimų įvairovė yra labai įvairi ir didelė, todėl norint tinkamai išsirinkti gėrimus, turinčius kofeino, reikėtų išsiaiškinti kofeino sampratą. Bendriausia prasme kofeinas reiškia medžiagą, turinčią stimuliuojančių savybių žmogaus organizmui. Lietuvių kalbos žodynas kofeino terminą aiškina kaip medžiagą, esančią kavos pupelėse, arbatmedžio lapuose ir kai kuriuose kituose augaluose [1].
Altimari su bendraautoriais [2] teigia, jog kofeinas tai 1, 3, 7 trimetilksantinas – veiklioji medžiaga, veikianti žmonių elgseną.
Kofeinas apibūdinamas kaip medžiaga, stimuliuojanti medžiagų apykaitą, kvėpavimą ir kraujotaką [3].
Pasak, Reingardienės [4], kofeinas yra trimetilksantinas, stimuliacinis ir psichoaktyvumą skatinantis vaistas. Taip pat kofeinas yra apibūdinamas, kaip metilksantinas, kuris vartojamas kaip stimuliatorius, tai biologiškai aktyvi medžiaga, kuri palaiko budrumą, žvalumą, bei ištvermę [5].
9
1.2. Kofeino turinčių gėrimų rūšys
Populiariausiu kofeino turinčiu gėrimu neabejotinai yra laikoma kava, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus kofeino turinčius gėrimus : arbatą, energinius gėrimus ir gaiviuosius kolos gėrimus.
1.2.1. Kava
Kava tai kofeino turintis gėrimas, gaminamas iš kavos pupelių (kavamedžio sėklų). Šiuo metu kava turi didelę paklausą ir yra viena iš gausiausiai vartojamų kofeino turinčių gėrimų. Kava auginama Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu – 76 pasaulio šalyse [7].
Kavos rūšys yra skirstomos pagal tai kur auginamas kavamedis arba kokia yra jo rūšis. Pagal kavamedžio augimo vietą kava gali būti – braziliška, kenijos ir kt. , o pagal kavamedžio rūšį – liberika, robusta, arabika. Ekonominiu požiūriu pagrindinės kavos rūšys yra arabikos kavamedis (Coffea arabica L. ) – ji sudaro apie 60 proc. pasaulinės kavos gamybos, ir robustos kavamedis (Coffea canephora L.). Kitos rūšys – liberikos kavamedis (Coffea liberica L.) ir ekselsos kavamedis (Coffea dewevrei L.), auginamos šiek tiek mažesniu mastu [8].
Kava gali būti paruošiama įvairiais būdais, todėl kavą dar galima suskirstyti pagal gaminimo būdą. Kai kava verdama specifiniais būdais arba su tam tikrais priedais, ją galima skirstyti taip :
Kapučino Latte Frappe Airiška Tirpi Espreso
Kava padeda susikaupti, suteikia žvalumo, išblaško mieguistumą – tai labai vertinamos jos savybės. Kofeinas esantis kavoje stimuliuoja medžiagų apykaitą bei kraujotaką, taip pat gerina psichinį ir fizinį darbingumą [9].
Nuo kavos skonio kofeino kiekis joje mažai priklauso, kadangi vandenyje jis ištirpsta greičiau nei skonį suteikiančios medžiagos [10].
Neskrudintose kavos pupelėse yra maždaug 2 proc. kofeino, o skrudintose mažiau – apie 1 – 1,5 proc. Iš šio kiekio maždaug 80 proc. patenka į kavos gėrimą. Kofeino susikaupimas organizme priklauso nuo kavos paruošimo būdo. Geriant kavą su cukrumi ar nefiltruotą kavą, kofeino pasisavinimo greitis labai sumažėja [11]. Kofeino kiekis kavoje priklauso nuo to kokia yra kavos rūšis (žr. 1 lentelė).
1 lentelė. Kofeino kiekis skirtingoje kavos rūšyje, [12].
Kavos rūšis Vidutinis kofeino kiekis (mg) vienoje porcijoje (170 ml) kavos
10 Kavos rūšis Vidutinis kofeino kiekis (mg) vienoje porcijoje
(170 ml) kavos šaukštelis)
Kava, virta kavos virimo aparatu (su spaudimu) 105 mg
Kava, filtruota buitiniu filtru (kupinas šaukštelis) 75 mg
Tirpi kava (šaukštelis) 60mg
Kapučino kava 55 mg
Latte kava 40 mg
Tyrimai atlikti su žmonėmis parodė, kad kavos vartojimas taip pat gerina atmintį, reakcijos laiką bei bendrą pažinimo funkciją. Kofeinas, esantis kavoje gali padidinti medžiagų apykaitos procesus 3 – 11 proc. [13]. Žmonėms dažniausiai vartojantiems kavą, rizika susirgti 2 tipo diabetu gali sumažėti 23 – 50 proc. [14, 15, 16]. Lucas su bendraautoriais [17] atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnas kavos vartojimas gali sumažinti depresijos riziką net 20proc.
1.2.2. Arbata
Arbata yra viena iš seniausių ir populiariausių pasaulio gėrimų. Arbatos lapuose yra daug įvairių medžiagų, tokių kaip amino rūgštys, angliavandeniai, lipidai mineralinės medžiagos ir vitaminai. Subrendęs arbatos lapas yra gana sudėtingos cheminės sandaros, tačiau pagrindines arbatos savybes lemia trys pagrindinės dalys: kofeinas, taninas ir eteriniai aliejai. Jie lemia arbatos skonį, aromatą ir tonizuojantį poveikį.
Kofeino kiekis arbatoje priklauso nuo augalo dalies: pumpure kofeino kiekis yra didžiausias – 4,7 proc., o apatinėje stiebelio dalyje mažiausiai – 1,4 proc. Todėl arbata turi kartų ir tonizuojantį skonį. Arbatos kofeinas vadinamas – teinu. Jis surištas su taninais, dėl to jis veikia ilgiau ir iš organizmo pasišalina greičiau, nes jame nesikaupia [18].
Visos arbatos gaminamos iš tos pačios rūšies augalų, tik skiriasi jų veislės, auginimo sąlygos, bei apdorojimas. Iš viso pasaulyje yra pagaminama maždaug apie 3000 įvairių arbatos rūšių. Tačiau yra išskiriamos 6 arbatų rūšys:
Žalioji - lapeliai nevytinami, oksidacija stabdoma naudojant garus arba sausai kepinant karštose keptuvėse;
Juodoji - džiovinta, smulkinta, pilnai oksiduota;
Baltoji - džiovinta ir neoksiduota, šios arbatos gamybai skinami pumpurai su dviem pirmaisiais lapeliais, padengtais švelniu pūkeliu;
Geltonoji - panaši į žaliąją arbatą, tik yra naudojamas lėtesnis džiovinimo procesas; Pu – erh - oksidacijos procesas panašus į komposto ruošimą, gali būti laikoma net
11 Ulongo - savybės panašios į juodosios ir žaliosios arbatos, smulkinta, džiovinta ir iš
dalies oksiduota.
Sausuose arbatos lapeliuose kofeino yra daugiau, nei tokiame pačiame kiekyje sausų kavos pupelių. Tačiau iš tam tikro kiekio arbatos arbatžolių galima gauti daugiau puodelių arbatos, nei iš tiek pat sveriančių kavos pupelių paruošti kavos, todėl kofeino arbatos puodelyje yra mažiau, nei tokio paties tūrio kavos puodelyje [19].
Žaliosios arbatos vartojimas, gali padidinti fizinės veiklos ištvermę. Mokslininkai nustatė, kad katechinai, esantys arbatoje, didina organizmo gebėjimą deginti riebalus kaip kurą, kuris pagerina raumenų ištvermę [20]. Taip pat arbatos gėrimas gali padėti sumažinti širdies smūgio priepuolį. Arbata gali padėti apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių bei degeneracinių ligų [21].
1.2.3. Energiniai gėrimai
Energiniai gėrimai tai gaivieji tonizuojantys nealkoholiniai gėrimai. Energiniai gėrimai pradėti gaminti palyginti neseniai, tačiau šių gėrimų populiarumas auga. Kasmet pasaulyje parduodama apie 30 proc. daugiau šių gėrimų. Energiniai gėrimai yra perkami norint padidinti energijos kiekį, ištvermingumą, pagerinti sportinį pasirengimą, sumažinti kūno svorį [22].
Atskiri energinių gėrimų komponentai jau ilgą laiką buvo naudojami organizmui tonizuoti – kofeinas, taurinas, karnitinas. Kofeinas tiesiogiai veikia galvos smegenų žievę, stimuliuoja fizinį aktyvumą, padidina protinio darbo galimybes, sutrumpina reakcijos laiką. Kofeino yra visuose energiniuose gėrimuose. 100 ml energinio gėrimo kofeino yra nuo 30 iki 60 miligramų [23].
Taurinas - aminorūgštis, besikaupianti raumenyse ir atliekanti svarbų vaidmenį baltymų sintezėje. Nedidelį kiekį taurino žmogaus organizmas pats pasigamina, tačiau to nepakanka aktyviai dirbantiems ir daug sportuojantiems. Taurinas padeda mažinti irimo procesus raumenyse, padidinti energiją treniruočių metu, aminorūgščių ir kitų maistingųjų medžiagų įsisavinimą, veikia kaip antioksidantas, stiprina imunitetą, teigiamai veikia daugelio organų ir sistemų veiklą.
Taurinas taip pat gerina kreatino įsisavinimą. Tai natūralus žmogaus ląstelių komponentas, kuris greitina riebalų rūgščių oksidaciją, jis leidžia deginti nereikalingus riebalus ir didinti raumenų pajėgumą. Vienoje energinio gėrimo skardinėje taurino būna nuo 400 iki 1000 mg [24].
L-karnitinas – tai aminorūgščių lizino ir metionino junginys. L-karnitinas žmogaus organizmo ląstelėse padeda pernešti riebalų rūgštis į mitochondrijas, kuriose vykstant riebalų oksidacijai gaminama energija [25].
12 Dažnai į energinių gėrimų sudėtį įeina ir vaistiniai tonizuojančiu poveikiu pasižymintys augalai: gvaraninė paulinija (lot. Paullinia cupana, kitaip dar guarana) ir ženšenis. Guaranoje esanti medžiaga guaraninas veikia lėtai: šio augalo ekstraktas nėra greitai pasisavinamas, kadangi guaranoje yra riebalų, kurie sunkiai tirpsta vandenyje. Energijos antplūdis išgėrus guaranos yra stiprėjantis ir tęsiasi ilgą laiko tarpą. Staigus ir trumpalaikis kavos poveikis sujaudrina organizmą, tuo tarpu guarana veikia raminamai, atgaivina ir atpalaiduoja.
Ženšenis tai natūrali tonizuojamoji medžiaga, kuri padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir nepageidaujamo aplinkos poveikio. Ženšenis papildo palankų vitaminų ir mineralų poveikį metaboliniams procesams, gaminantiems energiją ir leidžiantiems vykti ląstelių regeneracijai [27].
Kofeino kiekis skirtinguose energiniuose gėrimuose pateiktas 2 lentelėje [28].
2 lentelė. Kofeino kiekis skirtinguose energiniuose gėrimuose [28].
Energinio gėrimo pavadinimas Kofeino kiekis (mg) vienoje 250ml skardinėje
American Bull 80,0
Dynamite 80,0
Indigo Extra 62,5
Jolt Cola 213,0
Red Bull 80,0
Shark Energy Drink 75,0
Spiked Silver 80,0
1.2.4. Gaivieji kolos gėrimai
Gaivieji kolos gėrimai – tai saldūs prisotinti angliarūgštės, dažniausiai tamsiai rudos spalvos, turintys kofeino nealkoholiniai gėrimai. Pavadinimas kilo nuo kolamedžio riešutų, kurie gėrimo gamybos pradžioje buvo naudojami dėl kofeino. Kolamedis (lot. Cola) – dedešvinių šeimos visžalių medžių gentis, paplitusi Afrikos tropikuose. Kolamedžio riešutai naudojami gydant kvėpavimo takų ligas, turi tonizuojančių, energetinių savybių, mažina apetitą [29].
13 250 ml talpos kolos gėrimo buteliuke yra apie 24 mg kofeino. Tai sudaro beveik trečdalį kofeino kiekio, esančio tokioje pat filtruotos kavos porcijoje, arba pusę kiekio, esančio tokios pat talpos arbatos puodelyje [30]. Kofeino kiekis skirtingose kolos gėrimų rūšyse pateiktas 3 lentelėje [28].
3 lentelė. Kofeino kiekis skirtinguose kolos gėrimuose [28].
Kolos gėrimo rūšis Kofeino kiekis (mg) vienoje 330ml skardinėje
Coca-Cola 30,7
Diet Coke 41,9
Pepsi 35,0
Pepsi Max 38,0
Diet Pepsi 33,3
1.3. Kofeino turinčių gėrimų vartojimas
Kiekvienas specialistas pasakytų, kad norint turėti daugiau energijos, reikia sveikai maitintis. Su maistu gaunamos medžiagos aprūpina organizmo ląsteles energija. Tačiau kartais dėl laiko trūkumo, streso, greito gyvenimo būdo, mūsų mityba tampa nevisaverte ir energijos pritrūkstame, todėl norime jos gauti iš kofeino turinčių gėrimų – kavos, arbatos, energinių gėrimų. Juos vartojame norėdami sumažinti nuovargio bei mieguistumo pojūtį, pagerinti nuotaiką, padidinti žvalumą ar gebėjimą sutelkti dėmesį.
Atlikti tyrimai rodo, jog kofeino turinčių gėrimų vartojimo paplitimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra labai platus. Stuko, Dobrovolskij [7] 2013 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad didesnioji dalis suaugusiųjų (62 proc.) geria paprastą juodą, maltą kavą, o didesnė dalis paauglių bei vaikų (40 proc.) geria kitas kavos rūšis (latte, šaltą kavą, tirpią kavą). Arbatos vartoja didesnė dalis suaugusiųjų (75 proc.) ir net 64 proc. vaikų ir paauglių. Kolos gėrimų vartoja daugiau vaikai ir paaugliai (58 proc.) nei suaugusieji (25 proc) [7].
Mokslinėje literatūroje gana dažnai aprašomi atlikti tyrimai apie energinių gėrimų vartojimo ypatybes tarp studentų ar jaunesnio amžiaus respondentų. 2007 metais Malinauskas su bendraautoriais [31] atlikto tyrimo metu buvo apklausti 253 studentai. Iš jų 51 proc. respondentų atsakė jog vartoja energinius gėrimus bent kartą per mėnesį. Didžioji dalis studentų vartoja energinius gėrimus dėl miego nepakankamumo (67 proc.), siekiant padidinti energijos kiekį (65 proc.), vartoja su alkoholiu vakarėlio metu (54 proc.) [31].
14 Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 55 proc. studentų vartojo energinius gėrimus. 94,4 proc. tiriamųjų atsakė, kad energinius gėrimus vartoja mokydamiesi, studijuodami, mažesnė dalis respondentų juos vartoja vakarėlių metu. 48,8 proc. studentų energinius gėrimus pasirinko gerti patys, 44,4 proc. tiriamųjų buvo paveikti draugų nuomonės, o 5,56 proc. vartojo gėrimus dėl reklamos padarytos įtakos [32].
Buxton ir Hagan [33] 2012 metais atliko tyrimą tarp 7 Ganos universiteto studentų sportininkų tarpuniversitetinių varžybų metu. Buvo apklausti 180 studentų, iš kurių net 62,2 proc. vartoja energinių gėrimų kartą į savaitę. 53,6 proc. respondentų nurodė, jog energinius gėrimus vartoja norėdami papildyti prarastą energiją po treniruotės ar varžybų. Kitos energinių gėrimų vartojimo priežastys buvo atstatyti skysčius organizme (25,9 proc.), siekiant pagerinti fizinės veiklos rezultatus (9,8 proc.) ir sumažinti nuovargį (5,4proc.) [33].
2012 metais vakarų Lietuvoje atliktas tyrimas apie jaunimo elgsenos ypatumus. Tyrimo metu apklausti 253 jauni žmonės. Iš jų 41,1 proc. respondentų vartoja kolos ir kitus gaiviuosius gėrimus 1 – 2 kartus per savaitę, 7,1 proc. respondetų gėrimus vartoja 3 – 5 kartus per savaitę, 4 proc. tiriamųjų vartoja kolą ir kitus gaiviuosius gėrimus kasdien [34].
Demura su bendraautoriais [35] 2012 metais atliko tyrimą apie kavos vartojimą, kuriame buvo apklausti 1189 jauni žmonės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnė dalis vyrų ( 50,8 proc.) nei moterų (32,8 proc.) vartoja kavą kiekvieną dieną [35].
Sveikatai nepalankių maisto produktų ir gėrimų vartojimo paplitimas ištirtas Žandaro ir Stuko [36] 2014 metais tarp Vilniaus universiteto studentų. Anketinės apklausos būdu buvo apklausta 514 Vilniaus universiteto studentų. Rezultatai parodė, jog net 60,9 proc. studentų vartoja kolos ir kitus gaiviuosius gėrimus, o 26,3 proc. vartoja energinius gėrimus [36].
2013 metais Friis su bendraautoriais [37] atliko tyrimą apie energinių gėrimų vartojimą tarp jaunų žmonių Danijoje. Buvo apklausti 3923 respondentai, iš jų 15,8 proc. vartoja energinius gėrimus kiekvieną dieną per savaitę, 11,5 proc. tiriamųjų vartoja gėrimus 1 – 2 kartus per savaitę, o 4,3 proc. respondentų vartoja gėrimus 3 – 4 kartus per savaitę ar dažniau [37].
15 Lietuvoje ir visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo, jog kofeino turinčius gėrimus vartoja itin didelė dalis žmonių, tarp jų ir paauglių. Dažniausiai vartojami kofeino turintys gėrimai – kava bei energiniai gėrimai. Svarbiausios kofeino turinčių gėrimų vartojimo priežastys – prarasta energija, nuovargis, siekiant pagerinti fizinę veiklą, dėl miego trūkumo.
1.4. Kofeino poveikis žmogaus organizmui
Kofeinas yra plačiausiai vartojama psichoaktyvi medžiaga pasaulyje. Tai yra stimuliuojanti medžiaga, kuri aktyvina centrinę nervų sistemą. Kofeino nauda ir neigiamas poveikis žmogaus sveikatai yra labai prieštaringai vertinamas mokslinėje literatūroje. Tyrimai rodo, kad kofeinas pagerina pažinimo ir psichomotorinę veiklą, budrumą, dėmesio trukmę ir atmintį, pagerina regėjimo ir klausos budrumą ir mažina mieguistumą bei nuovargį [39]. Medicinoje kofeinas vartojamas galvos skausmams malšinti, neišnešiotiems naujagimiams sužadinti kvėpavimą esant jo stabtelėjimams, pailginti elektrošoko sukeltus traukulius. Kofeinas yra daugelio vaistinių preparatų sudedamoji dalis [4].
Kofeinas veikia kvėpavimą, jis pasidaro greitesnis ir gilesnis. Dėl kofeino poveikio širdies kraujagyslės prasiplečia, o smegenų kraujagyslės truputį susiaurėja. Kofeinas taip pat normalizuoja sumažėjusį arterinį kraujospūdį, veikia kaip šlapimą varanti priemonė [11].
Tačiau per didelis kofeino vartojimas gali sukelti tachikardiją, padidinti skrandžio sekreciją bei riebalų rūgščių kiekį kraujo plazmoje, gali sukelti diurezę [40].
Teigiamas kofeino poveikis yra padidėjusi energija, budrumas, motyvacija ir koncentracija.
Nepageidaujamas kofeino šalutinis poveikis gali būti susijęs su pernelyg didele centrinės nervų sistemos stimuliacija, galvos skausmu ir svaigimu, dažnu širdies ritmu, dirglumu, nerimu, drebuliu ir nemiga. Kofeinas taip pat dirgina virškinimo traktą ir gali sukelti viduriavimą, pykinimą ir vėmimą [41]. Kofeinas gali sumažinti šlapimo pūslės kontrolę moterims [42].
Viena didelė dozė kofeino – 4 – 6 g/kg gali sukelti neįprastai greitą širdies plakimą ir padidėjusį kraujospūdį. Reguliarus kofeino vartojimas gali turėti įtakos širdies bei kraujagyslių ligų paūmėjimams [43]. 2014 metais Gudžiūnas ir kt. [44] atliko tyrimą apie sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimų bei širdies susitraukimo dažnio pokyčius vieną kartą pavartojus kofeino. Tyrime dalyvavo 17 nesergančių, sveikų respondentų, 18 – 25 metų amžiaus. Rezultatai parodė, kad kofeino vienkartinis pavartojimas turėjo įtakos diastolinio ir vidurinio kraujo spaudimo pokyčiams, kurie pakito statistiškai reikšmingai [44].
16 nervinių impulsų perdavimą ląstelei, todėl bet koks jaudinantis signalas pradeda veikti nervų ląsteles stipriau [45].
Po kofeino turinčių gėrimų vartojimo pagerėja savijauta, atsiranda budrumo jausmas, aktyvuojasi raumenų procesai ir judėjimo sfera. Po vienkartinio kofeino turinčių gėrimų vartojimo padidėja dėmesio koncentracija ir raumenų jėga, kuri pasireiškia tuo pat metu [46]. Tačiau, tuo metu vyksta visų ištvermės rūšių sumažėjimas ir padidėja deguonio poreikis, o tai jau nepalankiai veikia širdies raumenį. Širdies kraujagyslės ne visada gali aprūpinti kraujotaką ir deguonies tiekimą širdžiai. Blogėja aukštų temperatūrų pernešimas, bet gerėja šalčio pernešimas. Tai sukeliama staigiu medžiagų apykaitos intensyvumo padidėjimu. Kofeinas stiprina šlapimo išskirimą, aktyvuoja audinio oksidacijos procesus. Tuo metu sustiprėja glikogeno suyrimas. Jo atsargos kepenyse ir raumenyse sumažėja [47].
Kofeinas be savo savybės didinti skrandžio ir žarnyno sulčių išsiskyrimą staigiai stiprina žarnyno peristaltiką. Maisto judėjimas skandžio žarniniame trakte greitėja. Maistas nespėja pilnai susivirškinti. Kaip rezultatas išsivysto puvimo ir rūgimo procesai žarnyne. Baltyminiai maisto komponentai pradeda pūti, o angliavandeniniai – rūgti [48].
17
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas atliktas siekiant apžvelgti ir išanalizuoti kofeino turinčių gėrimų vartojimo ypatybes. Šiame skyriuje aprašomas atlikto tyrimo instrumentas (žr. 2. 1. skirsnį), tyrimo imtis bei eiga (žr. 2. 2. skirsnį) ir statistinės duomenų analizės metodas (žr. 2. 3. skirsnį).
2.1. Tyrimo instrumentas
Kofeino turinčių gėrimų vartojimo tyrimui atlikti buvo taikyti mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos ir statistinės analizės metodai. Tyrimui pasirinktas kiekybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu yra įvertinama ir aprašoma tyrėją dominantys požymiai, tarpusavio ryšiai bei daromos išvados [51]. Taikant šį metodą per trumpą laiką ir su nedidelėmis lėšų sąnaudomis galima apklausti daug respondentų. Apklausos metodas lengvai formalizuojamas – tai palengvina surinktų duomenų analizę. Anketinė apklausa atlikta parengiant klausimyną (1 priedas). Klausimyną sudarė 20 tarpusavyje susijusių, uždarų bei kombinuoto tipo klausimų. Uždari – kuomet respondentas pasirenka vieną iš pateiktų atsakymo variantų. Kombinuoti – tai uždaros ir atviros formos klausimai, kuomet paliekama vietos tiriamajam išsakyti savo nuomonę. Pasak Kardelio [52], uždarų klausimų pranašumas yra tas, kad kai yra alternatyvų, respondentui lengviau pasirinkti. Be to, tyrėjui nereikia klasifikuoti atsakymų, taip išvengiama subjektyvumo, paprasčiau kiekybiškai apdoroti duomenis, lengviau lyginti, gretinti.
Pasirinktos individualios anketinės tiriamųjų apklausos vienas iš privalumų yra tas, kad respondentas pildydamas anketą gali skirti laiko tiek, kiek jam reikia, jo neveikia nei aplinka, nei tyrėjas [53].
2.2. Tyrimo imtis ir eiga
Tyrime siekta išsiaiškinti bei apžvelgti kofeino turinčių gėrimų vartojimo ypatybes, todėl pasirinktas tiriamųjų imties atrankos metodas – netikimybinė tinklinė imties atranka. Šis atrankos metodas pasirinktas todėl, kad pirmųjų tyrime dalyvavusių respondentų buvo prašoma identifikuoti kitus asmenis, atitinkančius nustatytus kriterijus bei pakviesti juos į tyrimą.
Iš viso tiriamąją imtį sudarė 187 respondentai – 67 vyrai ir 118 moterų. Iš 187 anketų, nei viena anketa nebuvo sugadinta ar netinkama tyrimui, todėl visos 187 anketos buvo tinkamos tyrimo atlikimui (žr. 4 lentelė).
4 lentelė. Tiriamoji imtis.
Moterys Vyrai Iš viso
Respondentai Proc. Respondentai Proc. Respondentai Proc.
18 Respondentai į klausimus atsakinėjo interneto pagalba. Anketos buvo patalpintos internetinėje svetainėje (www.apklausa.lt). Vykdant apklausą internetu, nereikia suvedinėti duomenų, nes jie iškart patenka į duomenų bazę : išvengiama suvedinėjimo klaidų, duomenis gali būti analizuojami iš karto. Nuoroda su anketa ir trumpu tyrimo aprašymu buvo išsiųsta respondentams į elektroninius paštus, bei pasidalinta socialiniuose tinkluose. Tiriamieji pasidalino patalpintos anketos internetine nuoroda vieni su kitais ir užpildė klausimyną. Respondentams buvo užtikrinta, kad anketose pateikti duomenys yra anoniminiai ir panaudojami tik magistro baigiamajame darbe. Į anketos klausimus respondentai galėjo atsakyti jiems patogiu metu.
Tyrimas atliktas 2013 – 2016 metais. Darbo temos aptarimas su darbo vadovu, bei magistrinio darbo preliminaraus darbo plano parengimas buvo atliekamas 2013 metų spalio – lapkričio mėnesiais. Mokslinės literatūros analizė buvo atliekama 2014 metų sausio – balandžio mėnesiais, tyrimo instrumentas – anketinė apklausa parengta 2014 metų gegužės – birželio mėnesiais. Apklausa įgyvendinta 2014 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Duomenų suvedimas ir analizė atlikta 2015 metų sausio – balandžio mėnesiais. 2015 metų gegužės – liepos mėnesiais pateikti tyrimo rezultatai bei išvados.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Apklausa surinktų kiekybinių duomenų analizei taikytas aprašomosios statistinės analizės metodas, kurio esmė statistinių parametrų skaičiavimas ir interpretavimas. Pukėnas [54] teigia, jog aprašomoji statistika yra statistinių duomenų skaitiniai ir grafiniai pateikimo metodai (dažnių lentelės, didelė grafikų įvairovė). Respondentai buvo sugrupuoti pagal amžių, lytį, išsilavinimą, statusą ir kitus kriterijus, norint išanalizuoti kofeino turinčių gėrimų vartojimo ypatybes, teikiamą naudą ar jaučiamą šalutinį poveikį, nevartojimo priežastis, domėjimąsi gėrimais, turinčiais kofeino.
Duomenų analizė buvo atlikta raštu, naudojantis SPSS programa (17 versija). Siekiant palyginti, ar rezultatai skirtingose apklaustųjų socialinėse–demografinėse grupėse skiriasi statistiškai reikšmingai, buvo apskaičiuojami šie statistiniai kriterijai:
1) Pearsono suderinamumo χ2 kriterijus („chi-kvadratas“) (kartu su šiuo kriterijumi taip pat pateikiami jo laisvės laipsniai „df“ (angl. degrees of freedom) ir statistinio reikšmingumo kriterijai „p“).
2) Spearmano koreliacija „r“ ir jo statistinis reikšmingumas „p“.
Visais atvejais statistiškai reikšmingu laikysime skirtumą, kurio patikimumas bus didesnis nei 95 proc., t. y. kai statistinis reikšmingumas „p“ bus mažesnis nei 0,05 (p<0,05).
19
3. TYRIMO REZULTATAI
Šiame skyriuje pristatomi apklausos metu surinkti, apdoroti ir susisteminti duomenys, o gauti rezultatai atskleidžia kofeino turinčių gėrimų vartojimo ypatumus. Remiantis respondentų požiūriu diskutuojami kofeino turinčių gėrimų vartojimo privalumai bei trūkumai.
3.1. Tiriamųjų demografiniai duomenys
Tyrimo metu buvo apklausti 187 respondentai, tarp kurių kiek daugiau nei pusė buvo moterys (64 proc.). Pagal amžių dominavo 26-35 m. asmenys (49 proc.), pagal išsilavinimą – turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (58 proc.), pagal statusą – dirbantieji (76 proc.), pagal darbo dienos trukmę – dirbantys 8 val. (76 proc.), pagal mėnesio pajamas – uždirbantys daugiau nei 651 eur (37 proc.). Respondentų socialiniai – demografiniai veiksniai pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Tiriamųjų socialiniai–demografiniai veiksniai
N Proc. Lytis Moterys 118 63,8% Vyrai 67 36,2% Amžius 18 - 25 m. 47 25,4% 26 - 35 m. 91 49,2% 36 - 45 m. 26 14,1% 45 m. ir daugiau 21 11,4% Išsilavinimas Pagrindinis 9 4,9% Vidurinis 10 5,4% Spec. vidurinis 4 2,2% Aukštesnysis 17 9,2% Nebaigtas aukštesnysis 7 3,8% Aukštasis 108 58,4% Nebaigtas aukštasis 30 16,2% Statusas Moksleiviai 5 2,7% Studentai 25 13,6% Dirbantieji 140 76,1% Bedarbiai 14 7,6% Darbo dienos trukmė 4 val. 22 13,8%
8 val. 104 65,4% 12 val. 23 14,5% >12 val. 10 6,3% Mėnesio pajamos Iki 350 eur 37 20,2%
20 Siekdami tyrimo rezultatus palyginti skirtingose tiriamųjų socialinėse-demografinėse grupėse, tiriamųjų grupes, kuriose yra santykinai mažas respondentų skaičius (iki 10), sujungiame su kitomis šia tvarka:
1) respondentus, turinčius pagrindinį, vidurinį ir spec. vidurinį išsilavinimą sujungiame į vieną grupę, turinčius aukštesnįjį ir nebaigtą aukštesnįjį išsilavinimą – į antrą grupę, o turinčius nebaigtą aukštąjį ir aukštąjį išsilavinimą – į trečią grupę.
2) moksleivius ir studentus sujungiame į vieną grupę, o dirbančiuosius ir bedarbius – į kitą grupę. Tyrimo dalyvių koreguotos socialinės – demografinės grupės pateikiamos 6 lentelėje.
6 lentelė. Tiriamųjų koreguotos socialinės – demografinės grupės
N Proc.
Išsilavinimas Pagrindinis, vidurinis,
spec. vidurinis 23 12,4% Aukštesnysis, nebaigtas
aukštesnysis 24 13,0% Aukštasis, nebaigtas
aukštasis 138 74,6% Statusas Moksleiviai, studentai 30 16,3% Dirbantieji, bedarbiai 154 83,7%
Tyrime dalyvavusių asmenų taip pat buvo prašoma nurodyti kėlimosi ryte laiką. 1 paveiksle matyti, kad dauguma tiriamųjų keliasi 6 val. (37 proc.) ar 7 val. (38 proc.).
21 Tuo tarpu pagal ėjimo miegoti laiką dauguma tiriamųjų nurodė, kad eina miegoti 23 val. (32 proc.) arba vėliau nei 23 val. (33 proc.). Rezultatai apteikti 2 paveiksle.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ėjimo miegoti laiką
3.2. Tiriamųjų kofeino turinčių gėrimų vartojimo ypatumai
Iš 3 paveiksle pateiktų duomenų matome, kad kofeiną turinčius gėrimus linkę vartoti dauguma (89,6 proc.) tyrime dalyvavusių tiriamųjų.
22 7 lentelėje pateikiama Spearmano koreliacija tarp kėlimosi ir ėjimo miegoti laikų bei kofeino turinčių gėrimų vartojimo. Matyti, kad šių gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai koreliuoja su kėlimosi ryte laiku (p<0,05), kas rodo, kad kofeiną turinčius gėrimus statistiškai reikšmingai dažniau naudoja asmenys, kurie keliasi anksčiau. Tuo tarpu šių gėrimų vartojimas nebuvo statistiškai reikšmingai susijęs su ėjimo miegoti laiku (p>0,05), t. y. šių gėrimų vartojimas tarp anksčiau ir vėliau einančių miegoti tiriamųjų yra paplitęs vienodai.
7 lentelė. Spearmano koreliacija tarp kofeino turinčių gėrimų vartojimo bei kėlimosi ir ėjimo miegoti laiko
Kėlimasis ryte Ėjimas miegoti Kofeino turinčių gėrimų
vartojimas
r 0,146 0,095
p 0,049 0,202
N 182 183
Taip pat 8 lentelėje pateikiami duomenys rodo kofeino turinčių gėrimų vartojimą tarp skirtingų tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių. Matyti, kad šiuos gėrimus statistiškai reikšmingai labiau linkę vartoti dirbantieji ir bedarbiai, nei kad studentai ir moksleiviai (p<0,05), taip pat asmenys, kurie keliasi anksčiau, nei tie, kurie keliasi vėliau (p<0,05). Tuo tarpu šių gėrimų vartojimas tarp skirtingos lyties, amžiaus, išsilavinimo, darbo dienos trukmės ir pajamų buvo statistiškai vienodas (p>0,05).
8 lentelė. Skirtingų socialinių–demografinių veiksnių tiriamųjų pasiskirstymas pagal kofeino turinčių gėrimų vartojimą
Kofeino turinčių gėrimų
vartojimas χ2 df p Vartojantys Nevartojantys Lytis Moterys 88,7% 11,3% 0,250 1 0,617 Vyrai 91,0% 9,0% Amžius 18 - 25 m. 84,4% 15,6% 2,484 3 0,478 26 - 35 m. 92,2% 7,8% 36 - 45 m. 92,3% 7,7% 45 m. ir daugiau 85,7% 14,3% Išsilavinimas
Pagrindinis, vidurinis, spec.
vidurinis 77,3% 22,7% 5,934 2 0,051 Aukštesnysis, nebaigtas aukštesnysis 83,3% 16,7% Aukštasis, nebaigtas aukštasis 92,6% 7,4%
Statusas Moksleiviai, studentai 80,0% 20,0% 4,060 1 0,044
23
Kofeino turinčių gėrimų
vartojimas χ 2 df p Vartojantys Nevartojantys Kėlimasis ryte 6 val. 94,2% 5,8% 10,982 3 0,012 7 val. 89,6% 10,4% 8 val. 93,5% 6,5% 9 val. 66,7% 33,3% Ėjimas miegoti 21 val. 90,0% 10,0% 2,291 3 0,514 22 val. 92,6% 7,4% 23 val. 91,7% 8,3% >23 val. 84,7% 15,3% Mėnesio pajamos Iki 350 eur 80,6% 19,4% 5,510 4 0,239 351 - 450 eur 94,7% 5,3% 451 - 550 eur 89,7% 10,3% 551 - 650 eur 96,6% 3,4% >651 eur 91,0% 9,0%
Tarp dažniausiai kofeiną turinčių gėrimų nevartojimo priežasčių (4 pav.) dominavo priežastis, jog ir be šių gėrimų jaučiamasi puikiai (68 proc.), ir tik 11 proc. nurodė, kad nevartoja dėl neigiamo šalutinio poveikio.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kofeino turinčių gėrimų nevartojimo priežastis
24 5 paveiksle pateikiami dažniausiai vartojami gėrimai su kofeinu. Matyti, kad dažniausiai tarp tokių gėrimų dominuoja kava (85 proc.) ir arbata (75 proc.), rečiausiai – energiniai gėrimai (20 proc.).
4 pav. Vartojami gėrimai su kofeinu
Įvertinus statistiškai reikšmingą koreliaciją (p<0,05) tarp vartojamų gėrimų rūšių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių (žr. 9 lentelė) nustatyta, kad:
1) kavą dažniau naudoja asmenys, turintys aukštesnį išsilavinimą, dirbantieji ir bedarbiai, besikeliantys ryte anksčiau (p<0,05);
2) energinius gėrimus dažniau naudoja vyrai, jaunesni asmenys, moksleiviai ir studentai bei asmenys, kurie eina miegoti vėliau (p<0,05);
3) gaiviuosius gėrimus daugiau vartoja vyrai, jaunesni asmenys, moksleiviai ir studentai (p<0,05).
9 lentelė. Spearmano koreliacija tarp vartojamų gėrimų su kofeinu ir tiriamųjų socialinių– demografinių veiksnių
25
Kava Arbata Energiniai gėrimai Gaivieji gėrimai Amžius r 0,110 0,028 -0,304 -0,185 p 0,136 0,702 0,000 0,012 N 185 185 185 185 Išsilavinimas r 0,259 0,017 -0,103 -0,097 p 0,000 0,815 0,162 0,191 N 185 185 185 185 Statusas r 0,201 0,028 -0,175 -0,164 p 0,006 0,701 0,018 0,026 N 184 184 184 184
Darbo dienos trukmė
r 0,106 -0,033 0,030 -0,102 p 0,182 0,680 0,708 0,200 N 159 159 159 159 Kėlimasis ryte r -0,125 -0,036 0,063 0,054 p 0,090 0,623 0,396 0,465 N 185 185 185 185 Ėjimas miegoti r -0,174 -0,053 0,193 0,073 p 0,018 0,469 0,008 0,322 N 186 186 186 186 Mėnesio pajamos r 0,062 0,029 -0,089 -0,101 p 0,405 0,701 0,231 0,173 N 183 183 183 183
26
5 pav. Vartojamos kavos rūšys
Įvertinus statistiškai reikšmingą koreliaciją (p<0,05) tarp vartojamų kavos rūšių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių (žr. 10 lentelė) nustatyta, kad:
1) juodą kavą dažniau vartoja vyresni asmenys, dirbantieji ir bedarbiai, dirbantys ilgesnę darbo dieną, į darbą besikeliantys anksčiau bei gaunantys didesnes mėnesio pajamas (p<0,05);
2) kavą su pienu dažniau vartoja jaunesni asmenys bei turintys aukštesnį išsilavinimą tiriamieji (p<0,05);
3) šaltą kavą daugiau vartoja moterys, jaunesni asmenys ir moksleiviai bei studentai (p<0,05);
4) tirpią kavą daugiau vartoja jaunesni asmenys, moksleiviai ir studentai, einantys miegoti vėliau ir gaunantys žemesnes mėnesio pajamas (p<0,05).
10 lentelė. Spearmano koreliacija tarp vartojamos kavos rūšių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių
Juoda malta
kava Kava su pienu Šalta kava Tirpi kava
27
Juoda malta
kava Kava su pienu Šalta kava Tirpi kava
p 0,107 0,042 0,695 0,386 N 185 185 185 185 Statusas r 0,181 -0,131 -0,222 -0,270 p 0,014 0,076 0,002 0,000 N 184 184 184 184
Darbo dienos trukmė
r 0,224 -0,074 -0,116 0,147 p 0,005 0,352 0,147 0,064 N 159 159 159 159 Kėlimasis ryte r -0,288 0,134 0,090 -0,017 p 0,000 0,070 0,223 0,821 N 185 185 185 185 Ėjimas miegoti r -0,101 -0,129 0,079 0,153 p 0,169 0,080 0,286 0,036 N 186 186 186 186 Mėnesio pajamos r 0,191 -0,115 -0,071 -0,260 p 0,009 0,122 0,339 0,000 N 183 183 183 183
Kaip matyti iš 7 paveiksle pateiktų duomenų, dažniausiai vartojama žalioji arbata (66 proc.), juodoji arbata (51 proc.), vaisinė arbata (51 proc.), rečiausiai – Pu-erh (5 proc.).
28 Įvertinus statistiškai reikšmingą koreliaciją (p<0,05) tarp vartojamų arbatos rūšių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių (11 lentelė) nustatyta, kad:
1) žaliąją arbatą dažniau vartoja dirbantieji ir gaunantys didesnes mėnesio pajamas asmenys (p<0,05);
2) juodąją arbatą daugiau vartoja asmenys, kurių darbo diena trunka ilgiau (p<0,05); 3) baltąją arbatą dažniau vartoja moterys (p<0,05);
4) vaisinę arbatą daugiau vartoja vyrai ir jaunesni asmenys (p<0,05).
11 lentelė. Spearmano koreliacija tarp vartojamos arbatos rūšių ir tiriamųjų socialinių demografinių veiksnių
Žalioji Juodoji Baltoji Pu - erh Vaisinė
Lytis r -0,099 0,044 -0,181 0,019 0,193 p 0,179 0,552 0,014 0,799 0,008 N 185 185 185 185 185 Amžius r 0,045 0,062 0,023 0,001 -0,151 p 0,539 0,404 0,758 0,987 0,040 N 185 185 185 185 185 Išsilavinimas r 0,066 0,143 -0,002 0,077 -0,054 p 0,371 0,052 0,974 0,300 0,467 N 185 185 185 185 185 Statusas r 0,152 0,005 0,005 0,106 0,039 p 0,039 0,948 0,949 0,153 0,599 N 184 184 184 184 184
Darbo dienos trukmė
29 Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai jie vartoja kofeiną turinčius gėrimus. Kaip matyti iš 8 paveiksle pateiktų duomenų, didžioji dauguma (88 proc.) tiriamųjų juos vartoja nuolat/ kiekvieną dieną, ir tik 10 proc. teigė, kad juos vartoja nuo karto iki trijų kartų per savaitę.
7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kofeino turinčių gėrimų vartojimo dažnumą
Iš 12 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad kofeiną turinčius gėrimus dažniau vartoja aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, bei asmenys, kurie keliasi 6-7 val. ryto (p<0,05).
12 lentelė. Tiriamųjų skirtingų socialinių–demografinių veiksnių pasiskirstymas pagal kofeino turinčių gėrimų vartojimo dažnumą
30
Kofeino turinčių gėrimų vartojimų vartojimo dažnumas χ2 df p Nuolat, kiekvieną dieną 3 kartus per savaitę Kartą per savaitę Kita Išsilavinimas Pagrindinis, vidurinis, spec. vidurinis 61,9% 14,3% 19,0% 4,8% 17,734 6 0,007 Aukštesnysis, nebaigtas aukštesnysis 82,6% 4,3% 8,7% 4,3% Aukštasis, nebaigtas aukštasis 92,4% 3,8% 2,3% 1,5%
Statusas Moksleiviai, studentai 73,1% 11,5% 11,5% 3,8% 6,683 3 0,083 Dirbantieji, bedarbiai 90,5% 3,4% 4,1% 2,0% Darbo dienos trukmė 4 val. 75,0% 10,0% 15,0% 0,0% 14,979 9 0,092 8 val. 92,9% 3,0% 2,0% 2,0% 12 val. 87,0% 8,7% 0,0% 4,3% >12 val. 100,0% 0,0% 0,0% 0,0% Kėlimasis ryte 6 val. 91,0% 3,0% 1,5% 4,5% 45,450 9 0,000 7 val. 92,3% 3,1% 3,1% 1,5% 8 val. 86,7% 13,3% 0,0% 0,0% 9 val. 53,8% 7,7% 38,5% 0,0% Ėjimas miegoti 21 val. 90,0% 0,0% 10,0% 0,0% 10,572 9 0,306 22 val. 92,5% 3,8% 0,0% 3,8% 23 val. 91,2% 3,5% 5,3% 0,0% >23 val. 78,6% 8,9% 8,9% 3,6% Mėnesio pajamos Iki 350 eur 78,8% 9,1% 12,1% 0,0% 14,319 12 0,281 351 - 450 eur 90,0% 5,0% 0,0% 5,0% 451 - 550 eur 96,4% 0,0% 0,0% 3,6% 551 - 650 eur 92,9% 7,1% 0,0% 0,0% >651 eur 85,9% 3,1% 7,8% 3,1%
3.3. Tiriamųjų vartojamų kofeino turinčių gėrimų jaučiama nauda ir šalutinis
poveikis
31
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal teigiamo poveikio jautimą nuo gėrimų, turinčių kofeino
Tyrimo rezultatai parodė, kad teigiamo poveikio jautimas statistiškai reikšmingai nepriklausė nuo tiriamųjų lyties, amžiaus, išsilavinimo, statuso, darbo dienos trukmės, kėlimosi ir ėjimo miegoti laikų bei mėnesio pajamų (p>0,05).
Tiriamųjų paprašius nurodyti kofeino turinčių gėrimų suteikiamo teigiamo poveikio rūšis (10 pav.), dauguma nurodė mieguistumo sumažėjimą (49 proc.) ir žvalumo padidėjimą (40 proc.), tuo tarpu rečiausiai buvo nurodytas nuovargio sumažėjimas (15 proc.).
32 Įvertinus Spearmano koreliaciją (p<0,05) tarp teigiamo poveikio rūšių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių (žr. 13 lentelė) nustatyta, kad:
1) žvalumo padidėjimą dažniau jaučia ilgiau dirbantys asmenys ir asmenys, kurie eina miegoti vėliau;
2) nuotaikos pagerėjimą dažniau jaučia aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys; 3) mieguistumo sumažėjimą dažniau jaučia vėliau miegoti einantys asmenys (p<0,05).
13 lentelė. Spearmano koreliacija tarp teigiamo poveikio rūšių ir tiriamųjų socialinių– demografinių veiksnių Nuovargio sumažėjimas Žvalumo padidėjimas, gebėjimas sutelkti dėmesį Nuotaikos pagerėjimas Mieguistumo pojūčio sumažėjimas Kita Lytis r -0,004 -0,027 -0,059 -0,030 0,082 p 0,952 0,719 0,428 0,689 0,264 N 185 185 185 185 185 Amžius r 0,133 0,013 0,072 -0,078 -0,007 p 0,071 0,865 0,333 0,292 0,924 N 185 185 185 185 185 Išsilavinimas r 0,029 0,047 0,185 0,066 -0,036 p 0,696 0,525 0,012 0,370 0,622 N 185 185 185 185 185 Statusas r 0,064 0,007 0,121 0,029 -0,017 p 0,387 0,927 0,102 0,692 0,822 N 184 184 184 184 184
Darbo dienos trukmė
33 Taip pat tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, ar nuo gėrimų, turinčių kofeino, jie jaučia šalutinį poveikį. Rezultatai, pateikti 11 paveiksle parodė kad, šalutinį poveikį jaučia tik 35 proc. tiriamųjų.
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šalutinio poveikio jautimą
Iš 14 lentelėje pateiktų duomenų matome, kad šalutinį gėrimų su kofeinu poveikį dažniau jaučia asmenys, kurie eina miegoti 21val., nei kad vėliau einantys miegoti asmenys (p<0,05). Tuo tarpu poveikio jautimas nuo kitų tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių nepriklausė (p>0,05).
14 lentelė. Tiriamųjų skirtingų socialinių–demografinių veiksnių pasiskirstymas pagal šalutinio poveikio jautimą
Šalutinio poveikio jautimas
34
Šalutinio poveikio jautimas
χ2 df p
Jaučia Nejaučia
Statusas Moksleiviai, studentai 48,1% 51,9% 2,108 1 0,146 Dirbantieji, bedarbiai 33,6% 66,4% Darbo dienos trukmė 4 val. 30,0% 70,0% 0,566 3 0,904 8 val. 36,7% 63,3% 12 val. 30,4% 69,6% >12 val. 33,3% 66,7% Kėlimasis ryte 6 val. 37,9% 62,1% 3,390 3 0,335 7 val. 32,3% 67,7% 8 val. 26,7% 73,3% 9 val. 53,8% 46,2% Ėjimas miegoti 21 val. 60,0% 40,0% 11,931 3 0,008 22 val. 23,1% 76,9% 23 val. 28,6% 71,4% >23 val. 49,1% 50,9% Mėnesio pajamos Iki 350 eur 47,1% 52,9% 5,851 4 0,211 351 - 450 eur 35,0% 65,0% 451 - 550 eur 18,5% 81,5% 551 - 650 eur 42,3% 57,7% >651 eur 35,4% 64,6% Kofeino turinčių gėrimų vartojimas Vartojantys 34,8% 65,2% 1,744 1 0,187 Nevartojantys 54,5% 45,5%
35
11 pav. Kofeino turinčių gėrimų sukeliamo neigiamo poveikio rūšys
Įvertinus statistiškai reikšmingą koreliaciją (p<0,05) tarp neigiamo poveikio rūšių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių (žr. 15 lentelė) nustatyta, kad:
1) padidėjusį nervingumą labiau jaučia asmenys, dirbantys trumpesnę darbo dieną (p<0,05);
2) rėmens graužimą dažniau jaučia vyresni asmenys, nei jaunesni (p<0,05).
36 Kankina nemiga Padidėja nervingumas Padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis Rėmens graužimo sukėlimas Kita N 184 184 184 184 184
Darbo dienos trukmė
r 0,051 -0,205 0,009 -0,013 0,064 p 0,522 0,010 0,915 0,871 0,426 N 159 159 159 159 159 Kėlimasis ryte r -0,102 0,090 -0,078 0,047 -0,046 p 0,166 0,225 0,292 0,530 0,538 N 185 185 185 185 185 Ėjimas miegoti r 0,134 -0,037 0,101 0,111 -0,078 p 0,068 0,612 0,171 0,130 0,289 N 186 186 186 186 186 Mėnesio pajamos r 0,091 0,100 -0,056 -0,053 0,058 p 0,223 0,178 0,451 0,480 0,436 N 183 183 183 183 183 Kofeino turinčių gėrimų vartojimas r 0,095 -0,011 0,049 0,053 -0,018 p 0,203 0,886 0,514 0,476 0,811 N 183 183 183 183 183
3.4. Tiriamųjų domėjimasis kofeino turinčiais gėrimais ir informacijos
šaltiniai
Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie domisi gėrimais, turinčiais kofeino. 13 paveiksle matyti, kad tuo domisi tik 40 proc. tiriamųjų.
37 16 lentelėje pateiki duomenys rodo, kad gėrimais su kofeinu dažniau domisi aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, nei kad turintys vidurinį ar pagrindinį (p<0,05), taip pat asmenys, kurie keliasi iki 8 val. (p<0,05). Tuo tarpu domėjimasis šiais gėrimais tarp skirtingos lyties, amžiaus, statuso, darbo dienos trukmės, ėjimo miegoti laiko ir mėnesio pajamų buvo statistiškai vienodas (p>0,05).
16 lentelė. Tiriamųjų skirtingų socialinių–demografinių veiksnių pasiskirstymas pagal domėjimąsi gėrimais su kofeinu
Domėjimas gėrimais, turinčiais
kofeino χ2 df p Domisi Nesidomi Lytis Moterys 44,9% 55,1% 3,020 1 0,082 Vyrai 31,8% 68,2% Amžius 18 - 25 m. 38,3% 61,7% 0,128 3 0,988 26 - 35 m. 39,6% 60,4% 36 - 45 m. 40,0% 60,0% 45 m. ir daugiau 42,9% 57,1% Išsilavinimas Pagrindinis, vidurinis, spec. vidurinis 13,0% 87,0% 8,108 2 0,017 Aukštesnysis, nebaigtas aukštesnysis 45,8% 54,2% Aukštasis, nebaigtas aukštasis 43,8% 56,2%
Statusas Moksleiviai, studentai 40,0% 60,0% 0,003 1 0,957 Dirbantieji, bedarbiai 40,5% 59,5%
Darbo dienos trukmė
4 val. 27,3% 72,7% 5,477 3 0,140 8 val. 48,1% 51,9% 12 val. 34,8% 65,2% >12 val. 22,2% 77,8% Kėlimasis ryte 6 val. 41,2% 58,8% 8,934 3 0,030 7 val. 50,0% 50,0% 8 val. 29,0% 71,0% 9 val. 13,3% 86,7% Ėjimas miegoti 21 val. 50,0% 50,0% 3,229 3 0,358 22 val. 45,5% 54,5% 23 val. 42,4% 57,6% >23 val. 31,1% 68,9%
38
Domėjimas gėrimais, turinčiais
kofeino χ2 df p Domisi Nesidomi 451 - 550 eur 44,8% 55,2% 551 - 650 eur 42,9% 57,1% >651 eur 38,8% 61,2% Kofeino turinčių gėrimų vartojimas Vartojantys 40,5% 59,5% 0,565 1 0,452 Nevartojantys 31,6% 68,4%
Tarp dažniausiai nurodytų informacijos apie gėrimus šaltinių (14 pav.) dominavo internetas (51 proc.), televizija (21 proc.) ir spauda (19 proc.), rečiausiai – gydytojai (4 proc.).
13 pav. Informacijos apie kofeino turinčius gėrimus šaltiniai
Įvertinus statistiškai reikšmingą koreliaciją (p<0,05) tarp informacijos šaltinių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių (žr. 17 lentelė) nustatyta, kad:
1) spaudoje informacijos dažniau ieško vyresni asmenys ir asmenys, kurie keliasi anksčiau (p<0,05);
39
17 lentelė. Spearmano koreliacija tarp informacijos apie kofeino turinčius gėrimus šaltinių ir tiriamųjų socialinių–demografinių veiksnių
Internetiniuose
portaluose Spaudoje Televizijoje
Pas gydytojus Kita Lytis r -0,107 -0,143 -0,031 -0,149 0,077 p 0,146 0,052 0,675 0,042 0,296 N 185 185 185 185 185 Amžius r -0,143 0,165 0,126 0,030 -0,082 p 0,051 0,025 0,088 0,690 0,265 N 185 185 185 185 185 Išsilavinimas r 0,107 0,086 -0,015 0,114 -0,051 p 0,149 0,246 0,843 0,121 0,491 N 185 185 185 185 185 Statusas r -0,049 0,106 0,013 0,011 -0,040 p 0,507 0,150 0,862 0,884 0,593 N 184 184 184 184 184
Darbo dienos trukmė
r -0,026 0,051 -0,117 -0,028 0,078 p 0,747 0,525 0,142 0,725 0,326 N 159 159 159 159 159 Kėlimasis ryte r -0,057 0,018 -0,057 -0,072 -0,107 p 0,441 0,803 0,439 0,330 0,147 N 185 185 185 185 185 Ėjimas miegoti r -0,022 -0,147 -0,126 0,075 0,096 p 0,766 0,045 0,086 0,311 0,194 N 186 186 186 186 186 Mėnesio pajamos r -0,021 -0,035 -0,029 0,084 0,037 p 0,778 0,637 0,696 0,260 0,621 N 183 183 183 183 183
Kofeino turinčių gėrimų vartojimas
r 0,012 0,057 -0,002 0,212 0,021
p 0,868 0,444 0,977 0,004 0,777
40
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuo tyrimu siekta nustatyti respondentų kofeino turinčių gėrimų vartojimo paplitimą, požiūrį, kofeino turinčių gėrimų vartojamas rūšis, gėrimų sukeliamus teigiamą bei šalutinį poveikius. Didesnę dalį visų apklaustųjų sudarė 26 – 35 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Nustatyta, jog dauguma apklaustųjų yra dirbantieji ilgiau kaip 8 valandas, bei gaunantys daugiau nei 651 eurą per mėnesį.
Tiriant gėrimų, turinčių kofeino vartojimo paplitimą, nustatyta, jog didžioji dalis (89,6 proc.) respondentų vartoja gėrimus su kofeinu. Vyrai šiek tiek daugiau nei moterys vartoja gėrimus su kofeinu. Mokslinėje literatūroje pastebimos panašios tiriamųjų kofeino turinčių gėrimų vartojimo tendencijos [7, 31, 32].
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kofeino turinčius gėrimus vartoja šiek tiek didesnė dalis vyrų nei moterų, bei respondentai kurie dirba 12 ir ilgiau valandų. Net 87,5 proc. tiriamųjų gėrimus su kofeinu vartoja nuolat arba kiekvieną dieną. Tik 4,5 proc. moterų gėrimus su kofeinu vartoja kartą per savaitę. Per didelis ir dažnas kofeino vartojimas yra žalingas žmogaus sveikatai, gali pasireikšti nemiga, dirglumu, padidėjusiu kraujospūdžiu, bei gali sukelti viduriavimą ar vėmimą. Pakankamai plačiai apie per didelį kofeino vartojimą aprašė Nawrot [6] , Palatini [ 43] bei Ledesma [40] su bendraautoriais.
Išanalizavus kofeino turinčių gėrimų ir kėlimosi ryte ryšį, nustatyta, kad gėrimus su kofeinu vartoja didesnė dalis tų apklaustųjų, kurie keliasi 6val. ryte. Tuo tarpu ryšis tarp kofeino turinčių gėrimų ir ėjimo miegoti laiko parodė, kad gėrimus su kofeinu renkasi tie apklaustieji, kurie eina miegoti 22val. vakare.
10,4 proc. visų apklaustųjų nurodė, jog nevartoja gėrimų turinčių kofeino. Moterys šiek tiek daugiau (2,4 proc.) nei vyrai nevartoja gėrimų su kofeinu. Net 68,4 proc. visų tiriamųjų, nevartojančių gėrimų su kofeinu, nurodė, jog ir be jų jaučiasi puikiai. Tuo tarpu vyrai šiek tiek daugiau (16,7 proc.) nei moterys baiminasi gėrimų su kofeinu sukeliamo šalutinio poveikio. Kofeino sukeliami šalutiniai poveikiai analizuojami Durrant [41] su bendraautoriais, Gudžiūnas ir kt. [44] moksliniuose darbuose.
41 Išanalizavus kofeino turinčių gėrimų suteikiamą naudą nustatyta, kad didesnė dalis tiriamųjų ją jaučia. Pagrindinė moterų bei vyrų jaučiama gėrimų su kofeinu suteikiama nauda – mieguistumo pojūčio sumažėjimas bei žvalumo padidėjimas ir gebėjimas sutelkti dėmesį. Apie kofeino turinčių gėrimų suteikiamą naudą rašo McCusker su bendraautoriais [9], Janulis ir kt. [18] darbuose.
42
IŠVADOS
1. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog net 89,6 proc. respondentų vartoja gėrimus su kofeinu. Vyrai šiek tiek daugiau (2,3 proc.) nei moterys vartoja kofeino turinčius gėrimus. 87,5 proc. respondentų dažniausiai kofeino turinčius gėrimus vartoja nuolat/kiekvieną dieną, kuomet tik 10 proc. tiriamųjų juos vartoja nuo karto iki 3 kartų per savaitę.
2. Daugiausia kofeino turinčių gėrimų vartoja tie respondentai, kurie keliasi anksti - 6val. ryte bei tie kurie dirba 12 ir ilgiau valandų.
3. 10, 4 proc. respondentų visai nevartoja kofeino turinčių gėrimų. Vyrai nevartoja gėrimų su kofeinu, dėl to, jog puikiai jaučiasi ir be jų. Moterys netiki gėrimų su kofeinu teikiama nauda, ir joms tai yra per brangu.
4. Dažniausiai respondentų vartojami gėrimai su kofeinu - kava bei arbata. Didesnė dalis (58,3 proc.) asmenų, pirmenybę teikia kavai su pienu. Tarp labiausiai vartojamų arbatų, populiariausios žalioji bei vaisinė arbatos.
43
LITERATŪRA
1. Lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2006. Interneto prieiga :
http://dz.lki.lt/ , [žiūrėta 2014 04 31].
2. Altimari, L. R.; Moraes, A. C.; Tirapegui, J. O.; Moreau, R. L. M. Caffeine and performance in anaerobic exercise. Braz. J. Pharm. Sci., 2006; (42) : 17-27.
3. Radzevičienė L., Ostrauskas R. Kavos vartojimas ir 2 tipo cukrinis diabetas. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas, Medicina (Kaunas), 2009; 45(1) : 8 – 15. 4. Reingardienė D. Kofeinas. KMU Intensyviosios terapijos klinika, 2010; 22 – 25.
5. Milašienė R., Kornyšova O., Maruška A. Kiekybinis kofeino įvertinimas kavoje kapiliarinės skysčių chromatografijos metodu naudojant monolitinį atvirkščių fazių sorbentą. Maisto chemija ir technologija. 2006; 40 (2) : 12 – 32.
6. Nawrot P., Jordan S., Eastwood J., Rotstein J., Hugenholtz A., Feeley M. Effects of caffeine on human health. Food Additives and Contaminants; 2003; 2 (1): 1–30.
7. Stukas R., Dobrovolskij V. Kofeino turinčių produktų vartojimas lietuvoje. Visuomenės sveikata; 2014; 1: 1 - 45.
8. Бэнкс М., Мак-Фадден К., Эткинсон К. Мировая энциклопедия кофе. 2002.
9. McCusker RR, Fuehrlein B, Goldberger BA, Gold MS, Cone EJ. Caffeine content of decaffeinated coffee. J Anal Toxicol. 2006; 30(8):611-3.
10. Pendergrast M. Uncommon grounds: the history of coffee and how it transformed our world. New York: Basic BKS, 2000.
11. A. Kalve. Kavos knyga. Vilnius – „Consensus“; 2001. 12. Derenčienė R. Kofeinas kavoje. Sveika mityba; 2012.
13. Ruxton C. H. S. The impact of caffeine on mood, cognitive function, performance and hydration: a review of benefits and risks. Nutrition Bulletin; 2008; 33 (1) : 15–25.
14. Dieren S., Uiterwaal C. S., Schouw Y. T., Boer, A., Grobbee D. E., Beulens J. W. J. Coffee and tea consumption and risk of type 2 diabetes. Diabetologia; 2009; 52(12) : 2561-2569. 15. Odegaard A. O., Pereira M. A., Koh W. P., Arakawa K., Lee H., Mimi C. Coffee, tea, and
incident type 2 diabetes: the Singapore Chinese Health Study. Am J Clin Nutr; 2008; 88 (4) : 979-985 .
44 17. Lucas M., Mirzaei F., Okereke O., Willett W., Eilis J., Koenen K. et al. Caffeine and risk of
depression among women. Arch Intern Med. 2011;171(17):1571-1578.
18. Janulis V., Puodžiūnienė G., Bernatonienė R., Malinauskas F., Jakštas V. Vaistinių augalinių žaliavų analizė. Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla; 2006; P. 71-81. 19. Mair V. H., Hoh E. Tikroji arbatos istorija. 2011; P. 15 – 22.
20. Murase T., Haramizu S., Shimotoyodome A., Nagasawa A., Tokimitsu I. Green tea extract improves endurance capacity and increases muscle lipid oxidation in mice. Am J Physiol Regul Integr Comp Physiol. 2005; 288(3 ): 708-15.
21. Bahoruna T., Luximon R., Gunnessb T., K., Sookarb D., Bhoyroob S., Jugessurb R. et al. Black tea reduces uric acid and C-reactive protein levels in humans susceptible to cardiovascular diseases. Toxicology. 2010; 278(1) : 68–74.
22. Howard M., A., Marczinski C., A. Acute effects of a glucose energy drink on behavioral control. American Psychological Association; Experimental and Clinical Psychopharmacology. 2010; 18 (6) : 553–561.
23. Reissig C., J., Strain E., Griffiths R. Caffeinated energy drinks: a growing problem. Drug Alcohol Depend. 2009; 99 (1–3) : 1–10.
24. Ballard S., Wellborn-Kim J., Clauson K. Effects of commercial energy drink consumption on athletic performance and body composition. Phys Sportsmed. 2010;38 (l) : 107-117. 25. Stephens F. B., Evans C. E., Constanti-Teodosiu D., Greenhaff P .L. Carbohydrate ingestion
augments L-carnitine retention in humans. Journal of Applied Physiology. 2007; 102 (3) : 1065–1070.
26. Maughan, R. J., Depiesse, F., Geyer, H. The use of dietary supplements by athletes. Journal of Sports Sciences. 2007; 25(1) : 103 – 113.
27. Hui H., Tang G., Go V. Hypoglycemic herbs and their action mechanisms. Chin Med. 2009; 15; 4: 11;
28. Stimulant Drinks Committee. A review of the health effects of stimulant drinks. Cork: Safefood; 2008.
29. Odebunmi E. , Oluwaniyi O., Awolola G., Adediji O. Proximate and nutritional composition of kola nut (Cola nitida), bitter cola (Garcinia cola) and alligator pepper (Afromomum melegueta). African Journal of Biotechnology. 2009; 8 (2) : 35 – 39.
30. Griffiths R., Vernotica E. Is Caffeine a Flavoring Agent in Cola Soft Drinks? Arch Fam Med. 2000; 9:727-734.
