LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Jurgita Liutkevičienė
VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS KONTROLĖ
MOKYKLOSE: MOKYKLŲ ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ
NUOMONĖS TYRIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
2013 m. ______mėn. ___ d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
VISUOMENĖS SVEIKATOS SAUGOS KONTROLĖ MOKYKLOSE: MOKYKLŲ ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ NUOMONĖS TYRIMAS
Jurgita Liutkevičienė
Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 78 p.
Darbo tikslas. Ištirti Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų nuomonę apie Kauno visuomenės sveikatos centro vykdomą visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Uždaviniai. Įvertinti Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų bendradarbiavimo galimybes su jų veiklą kontroliuojančiu Kauno visuomenės sveikatos centru; nustatyti nuomonę apie sveikatos saugos problemas, su kuriomis susiduria mokyklų administracijos darbuotojai; palyginti skirtingų miesto ir kaimo mokyklų skirtingas pareigas užimančių administracijos darbuotojų nuomonę apie vykdomą sveikatos saugos kontrolę.
Tyrimo metodika. 2012 m. spalio - gruodžio mėn. buvo atlikta Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo ugdymo mokyklų administracinį darbą dirbančių darbuotojų anketinė apklausa. Anketas užpildė ir grąžino 112 respondentų iš Jonavos ir Kėdainių r. bendrojo ugdymo mokyklų (atsako dažnis 73,7 proc.). Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 17.0.1 versiją ir MS Excel programą.
sveikatos centrui daugiau priskyrė konsultanto vaidmenį (53,6 proc.) ir buvo patenkinti patikrų naudingumu (64,3 proc.).
Išvados. Bendrojo ugdymo mokyklų administracijos darbuotojai bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos centru vertina gerai ir priskiria jiems konsultanto vaidmenį. Respondentai higieninių patikrų naudingumą sieją su ugdymo įstaigos higieninių sąlygų bei ugdymo sąlygų gerėjimu ir ugdomo paslaugų saugumu.
4
SUMMARY Management of Public Health
PUBLIC HEALTH SAFETY CONTROL IN SCHOOLS: SCHOOL
ADMINISTRATION EMPLOYEE'S OPINION RESEARCH Jurgita Liutkevičienė
Supervisor Skirmantė Sauliūnė Dr. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas; 2013. 78 p.
Aim of the study. To evaluate the opinion of administration employee's in Jonava and Kėdainiai general education schools on public health safety control administered by Kaunas Public Health Center.
Objectives. To evaluate cooperation opportunities between school administration employees with Kaunas Public Health Center that coordinates their work; to evaluate an opinion of school administration employees on most common health safety problems in schools; to compare the opinion on health safety control among various administration employees in urban and rural schools.
Methods. A survey of administration employees in Jonava and Kėdainiai general education schools was performed in October – December 2012. 112 respondents from Jonava and Kėdainiai filled in and returned questionnaires (the response rate 73.7%). Data analysis was conducted by the application of SPSS 17.0.1 version and MS Excel programme.
Results. School administration employees usually cooperate with municipality administration (96.4%) and Public Health Center (63.4%). Usually principals cooperate with Public Health Centers (91.4%). The most common problems that are being solved are as follows: the elimination of violations, safety, the reorganization of children nutrition, etc. The most common violations at schools are: the absence of hygiene certificate (50.9%) and inappropriate flooring (49.1%). The most usual problem while eliminating violations is the lack of finances (68.2%). Majority of the schools administration employees are satisfied with cooperation with Public Health Center (69.6%). Most of the respondents perceive Public Health Center as a consultant (53.6%) and are satisfied with the utility of the checks (64.3%). Conclusions. Schools administration employees refer to public health center as a consultant and are satisfied with the cooperation. The respondents associate hygiene checks with the improvement of the hygiene conditions and service safety at schools.
SĄVOKOS
Administracija - kurios nors įstaigos ar įmonės vadovaujantysis personalas (32). Bendradarbiavimas - tai darbas su kitais, siekiant bendro tikslo (56).
Kontrolė - tikrinimas, priežiūra arba stebėjimas siekianti ką nors patikrinti. Tai procesas, užtikrinantis realios ir planuotos veiklos atitikimą (53).
Mokykla - specialiai organizuota augančiosios kartos planingo ir metodiško mokymo bei auklėjimo įstaiga (31).
Nuomonė - nuovoka, nusimanymas, supratimas, nusistatymas, pažiūra (6).
Visuomenės sveikata - tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų, pailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant užkrečiamas ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos tarnybas, anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes stiprinti sveikatą, taigi suteiktų teisę į sveikatą ir ilgą gyvenimą (68).
Visuomenes sveikatos sauga - organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų apsaugoti visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatą nuo aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba minimaliai sumažinti šio poveikio riziką, visuma (57).
SANTRUMPOS
HN – higienos norma lls - laisvės laipsnių skaičius LR - Lietuvos Respublika
MIT – mokyklų inspektavimo tarnyba n – respondentų skaičius
proc. - procentai
PSO – pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SPSS - (angl. – Statistical Package for the Social Sciences) – vienas labiausiai paplitusių statistinės informacijos apdorojimo programinių paketų
p – tikimybės reikšmė
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
χ2 - ( Chi-kvadratas ) neparametrinis kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti
proc. - procentai TA - teisės aktas
VSC – visuomenės sveikatos centras
TURINYS SANTRAUKA ... 2 SUMMARY ... 4 SĄVOKOS ... 5 SANTRUMPOS ... 6 TURINYS ... 7 ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Bendradarbiavimo samprata ... 11
1.2 Kontrolės samprata ... 15
1.3 Visuomenės sveikatos centrų veikla ... 18
1.4 Sveikatos saugos kontrolė Lietuvos ir užsienio šalių mokyklose... 23
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 30
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32
3.1 Pagrindinės respondentų charakteristikos ... 32
3.2 Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų bendradarbiavimo galimybių su jų veiklą kontroliuojančiu Kauno visuomenės sveikatos centru įvertinimas ... 36
3.3 Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų nuomonė apie sveikatos saugos problemas ... 46
3.4 Miesto irkaimo bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų nuomonė apie vykdomą sveikatos saugos kontrolę... 56
IŠVADOS ... 66
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 67
LITERATŪRA ... 68
ĮVADAS
Šiuolaikinės mokyklos situaciją galėtume nusakyti modernios literatūros klasiko F. Kafkos žodžiais – menas - kaip veidrodis ir kaip laikrodis, visada užbėgantis į priekį. Tai tarsi amžinas įtampos laukas, kuriame egzistuoja ne tik menas, bet ir pagrindinė visuomenės institucija – mokykla, kuri įsipareigoja ir yra įsipareigojusi gyventi čia ir dabar, išreikšti visuomenės valią, būti ne tik jos „veidrodžiu“, bet ir kurti bei ugdyti ateities vaikus, visuomenės žmogų (39).
Mokykloje vaikų sveikatai įtakos turinčių veiksnių yra labai daug: nepakankamas apšvietimas, netinkamas ir nesaugus inventorius, nesaugus vanduo, pavojingos cheminės medžiagos, triukšmas, nepakankamai užtikrintos higieninės sąlygos, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, traumos, smurtas, aplinkos ir vidaus oro tarša. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje higienos normoje „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ apibrėžta mokyklų fizinė aplinkos (mokyklos aplinka, mokyklos patalpos ir jų įrengimai, apšvietimas, mikroklimatas), mokinių ugdymo proceso ir mitybos higienos, sveikatos priežiūros reikalavimai, kuriuos privalo vykdyti visos Lietuvoje esančios mokyklos, neatsižvelgiant į pavaldumą. Mokyklos aplinkoje reikia sudaryti ne tik mažiausią neigiamą poveikį vaikų sveikatai turinčią ugdymo aplinką, bet ir sveikatą stiprinančią aplinką (33).
Visuomenės sveikatos centrai, pavaldūs valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2011 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais atliko valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę 878 šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir jų skyriuose. Kontrolės metu vertinta mokyklų patalpos ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo atitiktis Lietuvos higienos normai. 332 mokyklų patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų, 258 bendrojo lavinimo mokyklose veikla vykdoma neturint leidimo - higienos paso (54).
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas apibrėžia, kad mokykla turi užtikrinti ir užkirsti kelią prievartai ir smurtui, integruoti ugdymo įstaigose žalingų įpročių programas, kurti saugią ir sveiką mokymosi ir ugdymo aplinką, būti atvira bendruomenei, gerinti švietimo kokybę (34). Mokyklos aplinkoje vaikas praleidžia daug laiko, todėl ir turi jaustis saugus. Tik tokioje mokyklos aplinkoje vaikas gebės tapti visapusiška, kūrybinga, atsparia pokyčiams asmenybe.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Ištirti Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų nuomonę apie Kauno visuomenės sveikatos centro vykdomą visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų bendradarbiavimo galimybes su jų veiklą kontroliuojančiu Kauno visuomenės sveikatos centru.
2. Nustatyti nuomonę apie sveikatos saugos problemas, su kuriomis susiduria mokyklų administracijos darbuotojai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Bendradarbiavimo samprata
Bendradarbiavimas įsiliejęs į visas gyvenimo sritis - darbo, mokslo, tarp įvairių institucijų, tarp įvairių veiklos sričių. Greitai kintanti aplinka, augantys reikalavimai suformavo sudėtingus santykius tarp organizacijų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių, kas skatino didinti institucijų veiksmingumą, efektyvumą, ir ekonomiškumą, skatina organizacijas keisti valdymo struktūros modelį, socialinius santykius grindžiant ne hierarchija, o bendradarbiavimu (65).
Įvairūs mokslininkai skirtingai interpretuoja bendradarbiavimo terminą, tačiau dažniausiai pateikiama, kaip bendro tikslo, bendrų pastangų ir veiklos pagrindo siekimą, leidžiantį pasiekti bendrų tikslų (16, 30, 67). Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne bendradarbiavimas apibrėžiamas kaip darbas, padedant vienas kitam, sutelkiant ir veikiant kartu, suvienijant intelektines jėgas (32).
Bendradarbiavimo pagrindą sudaro žmonių tarpusavio ryšys, kai tiesioginių santykių metu pripažįstama ir skatinama išreikšti save bei sudaroma bendrija. Bendradarbiavimas - tai ne tik buvimas kartu su kitais, tai dalijimasis informacija, pokalbiai, pagalba kitiems, tai savęs realizavimas tam tikroje bendroje veikloje. Todėl kiekviena žmogaus veikla turi būti grindžiama tarpusavio ryšiu, kurį padeda užtikrinti bendradarbiavimas. Dažnai užuot tikrai bendradarbiavę vykdo tik darbą toje pačioje vietoje, todėl labai svarbu visiems, siekiantiems bendradarbiauti, išsiaiškinti, aptarti bendrą tikslą, jo reikšmę kiekvienam, dalyvaujančiam procese ir siekiančiam efektyvių rezultatų, o dirbant pasidalinti mintimis ir pasiekimais (41, 42).
socialinius bendradarbiavimo ir pagalbos santykius, skatinant dalintis patirtimi, pasiekimais, efektyviais sprendimais priimant efektyvias ir veiksmingas priemones (16).
Bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių administracijos darbuotojo tobulėjimo būdų, nes bendradarbiaujant gauta patirtis, įgūdžiai, naujos žinios, supratimas, tampa mokymusi, asmenybės vystymusi ir profesiniu augimu, lemiančiu kokybišką veiklos atlikimą. Administracijos darbuotojai, analizuodami bendradarbiavimo metu įgytas žinias, greičiau pastebi klaidas, įvardija trūkumus, operatyviau sprendžia esančias problemas, nes vienoje institucijoje iškilusios problemos atsiliepia ir kitos institucijos veiklai, todėl sumažėja tikimybė, jog problema liks užglaistyta ir nesprendžiama (2).
Anglijoje „Green Lane“ atvejo tyrimas parodė glaudaus bendradarbiavimo naudą, kadangi mokyklos darbuotojai, net esant sudėtingoms aplinkybėms, gali dirbti kartu, kadangi jie turi bendrą tikslą ir rūpestį dėl mokyklos, kaip visumos, gerinimo. Pasitikintys vieni kitais asmenys sudaro sąlygas drąsiau diegti naujoves, geba efektyviau jas pritaikyti ir sugeba susitelkti ties rūpimais veiklos procesais. Bendradarbiavimas grupėse, kuriose vyrauja pasitikėjimas, atviriau išsakomos asmeninės nuomonės, atviriau kalbama apie rūpimas problemas, uoliau ieškoma sprendimų (14, 63).
Bendradarbiavimas vyksta, vadovaujantis šiais principais (49): 1. Abipusės naudos;
2. Keitimosi informacija, kuri gali turėti įtakos dalyvių veiksmams; 3. Laikantis taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.
darbuotojai suvoktų ir viešai dalintųsi tuo, kas kelia problemas. Tokiu būdu įmanoma įveikti net ir sudėtingiausias problemas arba jas palengvinti ar pakreipti norima linkme (49, 52, 65).
Pagrindiniai bendradarbiavimo etapai (47):
1. Supažindinimas su veiklos informacija ir planais; 2. Konsultavimas;
3. Pasiūlymų surinkimas; 4. Veiklos planų sudarymas;
5. Atsakomybės prisiėmimas už padarytus sprendimus.
Bendradarbiavimu kiekviena įstaiga siekia ir asmeninės naudos, tai yra žinomumo. Dirbant kartu atsiranda informacijos sklaidos apie vykdomą veiklą tikimybė, rodomas pozityvus įstaigos įvaizdis. Kiekvienas geras vadovas žino, kad gebėjimas bendradarbiauti, susitarti su skirtingas veiklas vykdančiomis sistemomis, yra teigiamas įstaigos bruožas, todėl siekimas bendradarbiauti parodo įstaigos prieinamumą, lankstumą, orientavimąsi į pokyčius. Šia prasme bendradarbiavimas sukuria teigiamą įstaigos įvaizdį, todėl reikia užtikrinti komunikacinių - informacinių priemonių spektrą: telefono ryšį, elektroninį paštą, pokalbius, diskusijas forumuose internete, klausimynų visuomenės apklausai atlikti, įvairių aprašų, raštų, ataskaitų, tiesioginių susitikimų organizavimą. Tik bendradarbiavimo metu iškilusių problemų analizė suteikia galimybę tobulinti bendradarbiavimą ateityje. Įgyvendinus komunikacines priemones, dalijantis informacija, konsultuojantis, dalijantis patirtimi sumažinama žinių ir informacijos stoka, užtikrinamas komunikavimo efektyvumas, sprendimų priėmimo skaidrumas, savalaikė ir pakankama informacijos sklaida ir grįžtamasis ryšys (21, 51, 62).
Metodai, lemiantys bendradarbiavimo procesą (48):
1. Informavimas – efektyvus ir dažniausiai naudojamas. Teikia žinias apie bendradarbiavimo galimybes ir padeda perduoti naudingą informaciją apie esamą ir būsimą veiklą, galimus informavimo ir konsultavimo sistemos pokyčius.
2. Konsultacijos. Keičiantis aktualia informacija, kuriant ir siekiant bendrų tikslų, pasikeičiama nuomonėmis, plėtojamas optimalus bendradarbiavimas tarp institucijų. 3. Patarimai. Naudojami konsultacijos metu, siekiant gauti pagalbą iš kitų institucijų,
išsiaiškinti aktualias problemas ir rasti optimalų jų sprendimo būdą. 4. Mokymai. Užtikrina informavimo ir konsultavimo paslaugų kokybę.
Įstaigos darbuotojų nuoseklus bendradarbiavimas su kontroliuojančia institucija gali padėti išvengti informacijos pertekliaus, administracijos darbuotojai gali kruopščiai darbuotis jiems rūpimoje sferoje, o gautą naują informaciją iš kontroliuojančių institucijų pateikti, pristatyti ar pasidalinti su kolegomis. Taip bendradarbiaujant stiprėja ir nuolat palaikomas grįžtamasis ryšys, dalijamasi naujovėmis, naujomis idėjomis. Kontroliuojanti institucija ir kiekviena ugdymo įstaiga turi skatinti grįžtamąjį ryšį, nes tai skatina judėjimą į priekį, o pritaikius įgytas žinias ir patirtį savo darbe, parinkus tinkamus problemų sprendimo būdus ugdymo aplinka gali tapti efektyvesnė (9).
Akivaizdu, kad mokyklų darbuotojų bendradarbiavimas tiek tarp pačių darbuotojų, tiek tarp kitų institucijų yra būtinas, perduodant viena kitai informaciją, kuri yra būtina tolesnei organizacijos raidai, visuomeniškumui bei tobulėjimui siekiant įgyvendinti įstaigos tikslus. Nuo turimos informacijos priklauso iškilusių problemų suvokimas ir jų sprendimas. Bendradarbiavimas yra svarbus darbuotojų ir įstaigos tobulėjimui, jis sudaro pagrindą mokyklų struktūros keitimui ir gerinimui iš išorės ir iš vidaus (67). Tuo tarpu kontrolė yra daugiau susijusi su institucijos ar įstaigos veiksmų atitikimu įstatymams ir veiklos tikslams ir uždaviniams.
1.2 Kontrolės samprata
Švietimo įstaigų veiklą reglamentuoja apie 30 su ugdymo veikla ir administravimu susijusių įstatymų, 27 teisės aktai reglamentuoja švietimo įstaigų saugos kontrolę ugdymo įstaigose.
Kontrolės procesu siekiama užtikrinti, kad planuojama veikla būtų suderinta su įstaigos realia situacija. Tik ji numato sistemingos faktinės veiklos stebėjimą, kuris padės nustatyti esamus nukrypimus nuo reikalavimų, taisyklių ir normų, analizuoti priežastis, nukrypimus ir parengti pasiūlymus, kurie panaikins nukrypimus. Kontrolė užtikrina, kad viskas būtų daroma pagal nustatytas normas, įstatymus, planus, instrukcijas ir įsakymus, leidžia pastebėti klaidas, silpnas vietas, jas ištaisyti ir vėliau nekartoti jau padarytų (40). Kontroliuoti reikia viską: įstaigas, įmones, organizacijas, darbuotojų veiklą ir veiksmus, medžiagas ir įrengimus. Įstaigų kontrolė iš esmės yra valdymo ir priežiūros funkcija, susidedanti iš veiksmų, būtinų užtikrinti, kad kontroliuojamų objektų ištekliai ir veikla būtų orientuota į numatytų tikslų ir planų pasiekimą. Vadovaujantis nustatytais standartais kontrolė suteikia objektyvią informaciją apie darbuotojų veiklą, padeda užtikrinti faktinius rezultatus ir imtis veiksmų, kai nukrypstama nuo standartų (53). Kontrolės rezultatų formulavimas padeda (71):
1. Nustatyti įstaigos priemonių, tikslų, planų ir standartų efektyvumą; 2. Apibendrinti darbuotojų bendradarbiavimo rezultatus;
3. Analizuoti planus, siekiant nustatyti priežastis; 4. Taisyti trūkumus;
5. Parinkti ir įgyvendinti perspektyvias alternatyvas;
6. Įvertinti ir vykdyti tolesnių korekcinių veiksmų veiksmingumą;
7. Skatinti grįžtamąjį ryšį, siekiant pagerinti vykstančius ir būsimus procesus.
Kontrolė yra kintantis, reikšmingas procesas, o vykdoma tinkamai ji gali pateikti vertingų duomenų, apsaugoti nuo netikėtumų. Ji taip pat reikalauja nuolatinio ilgalaikio dėmesio ir didžiulio nuoseklumo (65).
Visose įstaigose taikoma trijų lygių kontrolės sistema (3, 53):
2. Išorinė kontrolė. Atlieka nepriklausomos įstaigos, kurios vadovaujasi valstybiniais, tarptautiniais ir nacionaliniais audito standartais. pagal sudarytas sutartis su organizacijomis.
3. Valstybės kontrolė. Atlieka Sveikatos apsaugos ministerija, Visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija.
Kontrolė padeda nustatyti įstaigos veiksmingumą, kuris parodo nuoseklios ir suderintos ugdymo įstaigos veiklos pastangas atitikti standartus, sukurti informacijos grįžtamo ryšio sistemą, palyginti tikrąjį ugdymo įstaigos saugos atitikimo lygį su numatytais standartais, rasti neatitikimus ir įvertinti jų svarbą bei veiksmus, padėsiančius užtikrinanti, efektyvų išteklių panaudojimą, siekiant bendrų tikslų ir užtikrinant saugią aplinką (70).
Veiksminga objektų kontrolė turi apimti veiklos kokybės įvertinimo kriterijų ir metodų kūrimą, veiklos kokybės vertinimą ir kokybės atitikimo kriterijų nustatymą, koreguojamuosius veiksmus. Siekiant kontrolės veiksmingo ugdymo įstaigose, kontrolė turi būti (4, 20):
1. Tiksli. Viena iš svarbiausių kontrolės užduočių, su kuria susiduria vadovai, tikslios informacijos gavimas apie vykdomą veiklą.
2. Laiku. Informacija turi būti renkama ir įvertinama greitai, jei reikia, imtis veiksmų įstaigos veiklai gerinti.
3. Tikslas ir suprantamumas. Kontrolė turi būti lengvai suprantama, neturi sukelti nereikalingų klaidų ir neaiškumų, nusivylimo tarp darbuotojų.
4. Susitelkti į strateginį kontrolės tašką. Kontrolė turi būti sutelkta tose srityse, kur nukrypimai nuo standartų gali sukelti didžiausią žalą.
5. Ekonomiškai reali. Įgyvendinta kontrolės nauda, turėtų būti mažesnė už valdymo sistemos naudą arba lygi jai.
6. Organizuota, reali. Kontrolė turi būti reali ir suderinta su įstaigos standartais ir rezultatais.
7. Derinamas su įstaigos darbo srautu. Kontrolės informacija turi būti derinama su darbo srautais, kadangi kiekvienas darbo proceso etapas gali paveikti visą įstaigos sėkmę arba nesėkmę, valdymo informacija turi gauti visi žmonės, kuriems reikia ją gauti.
9. Perspektyvi ir veikli. Valdymo sistemos turi nurodyti, kokių reikia imtis veiksmų esant nukrypimams nuo nustatytų standartų.
10. Priimtina organizacijos nariams. Įstaigoje narių priimta kontrolė turi būti reali ir tikslinga.
Būtina užtikrinti ugdymo įstaigų kontrolės veiksmingumą, nes tik veiksminga kontrolė gali padėti pašalinti rimtus pažeidimus, kol jie neperaugo į sudėtingas, neištaisomas problemas, todėl yra rengiami atitinkamai veiklos sričiai reglamentai, kuriuose nurodoma, kas ir ką turi daryti, įvykus būdingiems nukrypimams nuo numatytos darbo eigos. Todėl prioritetą būtina teikti kūrimui naujų, konstruktyvių veiklos būdų, užtikrinančių veiklos atlikimo lygį standartams, o ne praeities klaidų konstatavimui (10).
Kontrolė padeda kiekvienai ugdymo įstaigai laiku pastebėti savo klaidas ir jas ištaisyti, kol jos nesutrikdė įstaigos veiklos. Tačiau kontrolė privalo turėti keletą svarbių savybių, padedančių pasiekti numatytų tikslų (3):
1. Strategiškai kryptinga; 2. Orientuota į rezultatus; 3. Atitinkanti kontrolės objektą; 4. Operatyviai teikianti informaciją;
5. Lanksti ir sugebanti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių; 6. Paprasta ir ekonomiška.
Kontrolė suteikia informaciją apie ugdymo įstaigoje pasiektą pažangą ar padarytus pažeidimus, duoda tam tikrą garantiją, kaip ištaisyti nustatytas klaidas ir pasiekti tikslus, padeda išsiaiškinti problemas ir taip koreguoti įstaigos veiklą, kad problemos neperaugtų į krizę. Didesnė tikimybė, kad veikla bus nesėkminga, jei subjektai laiku nesužinos apie esamus nukrypimus ir nesugebės jų ištaisyti, taip įstaiga gali nepasiekti užsibrėžtų tikslų, todėl įstaigų kontrolės rezultatų analizė ir viešinimas viena svarbių priemonių siekiant užsibrėžto tikslo, tačiau galutinis kontrolės tikslas turi spręsti ugdymo įstaigos problemas, o ne rinkti informaciją, sudarinėti standartus ar nurodinėti problemas, ji neturi kištis į įstaigos valdymą tik turi duoti informaciją apie nustatytų problemų padėtį. Kontrolė tik tada turės prasmę, kai visi įstaigos darbuotojai žinos kontrolės paskirtį, o už padarytus nusižengimus bus baudžiama (1, 70).
metodinę pagalbą, patarimus įstaigoms. Tačiau kontrolė taip pat turi ir trūkumų, kadangi daugelis vadovų ir pavaduotojų, žinodami apie tikslią kontrolės datą, tampa sumanūs ir suformuoja nei įprasta patikrinimo metu aplinką, paslepia trūkumus, kas patikrinimo metu gali būti traktuojamas, kaip privalumas, arba atvirkščiai atskleidžia visus esamus ar nesamus trūkumus. Todėl mokyklos turi keisti požiūrį į kontrolę, kuri teikia informaciją apie atliktus mokyklos veiklos vertinimo rezultatus (18, 18).
Viena pagrindinių kontrolės funkcijų yra įvertinti ir užtikrinti, kad užsibrėžti tikslai būtų pasiekti pagal suformuotus planus, taisykles, užduotis ar standartus, siekiant norimų rezultatų, nustatant veiksmų teisingumą. Nesvarbu, su kokia veiklos sritimi tai būtų susiję: su valstybe, visuomene, šeima, grupe žmonių ar individu, neišvengiamai kyla atliktų ar atliekamų veiksmų kontrolės klausimas, todėl žmogus visur privalo veikti ne pagal savo valią, norą ar užgaidą, o pagal nustatytas taisykles (3, 20, 27).
Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių kontrolės uždavinių yra užtikrinti, kad ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos būtų vykdomos reikiama kryptimi ir padėtų užkirsti kelią nukrypimams nuo normų atsiradimo ateityje, remti ir skatinti viską, kas įstaigoje gera, būti profilaktinio pobūdžio. Tik kontrolė, kuri apima visų veiklos sričių tikrinimą, priežiūrą, stebėjimą bet kuriuo momentu, gali parodyti, kaip veikla atitinka ir laikosi nustatytų normų ir kaip tikslingai ji nukreipta siekiant užsibrėžtų tikslų.
1.3 Visuomenės sveikatos centrų veikla
Visuomenės sveikatos centrų Lietuvoje pradžia siekia XIX a. antrąją pusę, kai Vilniuje ir Kaune buvo įkurtos Vykdomosios sanitarijos komisijos. Iki to laiko buvo apsiribojama tik organizacinėmis priemonėmis įvairių epidemijų metu. Lietuvoje sanitarijos įstaigų kūrimas prasidėjo 1876 metais, patvirtinus Vilniuje ir Kaune „Miestų nuostatų” įstatymą, kuris apibrėžė mediciną ir sanitariją. 1894 metais Kaune buvo įsteigta sanitarijos tarnyba (28).
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo sveikatos reforma, visuomenės sveikatos centrai pradėjo diegti modernios visuomenės sveikatos priežiūros principus, kuriais vadovaujasi Europos Bendrijos šalys. Pagrindiniai moderniosios visuomenės sveikatos tikslai (43):
1. Gerinti žmonių gyvenimo sąlygas (būstą, užimtumą, švietimą, aplinką); 2. Keisti žmonių gyvenimo būdą į sveikesnį;
3. Gerinti sveikatos paslaugas;
4. Saugoti visuomenę nuo užkrečiamųjų ligų ir aplinkos keliamų pavojų; 5. Didinti, išsaugoti ir stiprinti individų ir bendruomenių sveikatą.
Visuomenės sveikatos priežiūra pastaraisiais metais tapo sudėtinga sritimi, kurią sudaro grupė narių su įvairia ir skirtinga patirtimi, kvalifikacija ir įgūdžiais, bet siekianti tų pačių organizacijos tikslų (61).
Pagrindinis visuomenės sveikatos tikslas ir uždaviniai sukurti visiems gyventojams vienodas sveikatos išsaugojimo sąlygas, užtikrinti, saugoti bei stiprinti gyventojų ir įvairių socialinių grupių sveikatą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių, skatinti gyventojus rūpintis sveikata patiems, užkirsti kelią traumų atsiradimo galimybėms, sergamumo mažinimą, infekcinių bei neinfekcinių ligų, sveikatingumo programų kūrimą, informavimo ir mokymo pagalba (43).
Europos Taryba, Europos Bendrija, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras 1992 m. bendromis pastangomis pradėjo kurti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą Europoje. 1993 m. Lietuva buvo oficialiai priimta į šį tinklą ir 16 mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklų tapo Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narėmis. Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtros svarba akcentuojama ir Lietuvos sveikatos programoje 1997 – 2010 m. Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo tąsa yra nuo 2007 m. veikiantis „Mokyklos – europiečių sveikatai“ (MES) tinklas (angliškai – Schools for Health in Europe
network (SHE network) (64). Jo tikslas – dėmesys sveikatos klausimams mokyklose ir
integracija į visą ugdymo procesą. Šiuo metu tarptautiniame tinkle yra 46 šalys, tarp jų ir Lietuva, o sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle yra apie 290 (arba daugiau nei 14 proc.) įvairių šalies ugdymo įstaigų. Lietuvos atstovė dalyvauja sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo tarptautinio planavimo komiteto ir mokslinės grupės veikloje (60).
„Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, sveikatos apsaugos ministro parengta ir patvirtinta higienos norma bendrojo ugdymo mokykloms (61).
Mokyklos, siekiančios tapti sveikatą stiprinančia ar norinčia tęsti sveikatą stiprinančios mokyklos veiklą, turi parengti penkerių metų sveikatos stiprinimo programą, kurioje sveikatos ugdymas apima įvairias sveikatos sritis, tarp jų svarbi vieta skiriama sveikai mitybai. Šios mokyklos siekia sukurti saugią, sveiką, higienos reikalavimus atitinkančią ugdymo aplinką ir tam tikslui pasiekti planuoja priemones sveikos mitybos organizavimui ir geriamojo vandens prieinamumui užtikrinti. Sveiką ir saugią mokyklos aplinką valstybės rajono ar mokyklos lygmeniu padeda įgyvendinti, užtikrinti ir sustiprinti saugą reglamentuojantys teisės aktai, kurių įgyvendinimą mokyklose užtikrina kontroliuojančios įstaigos. Įgyvendindamos teisės aktus, kontroliuojančios įstaigos mokyklose tikrina, ar tinkamai vykdoma mokyklos patalpų, įrenginių ir įrangos priežiūra. Pagrindinis tikslas užtikrinti moksleiviams tik sveiką ir saugią mokyklos aplinką, tačiau kontroliuojančios įstaigos turi padėti mokykloms įgyvendinti šį tikslą, o tai pasiekti galima bendradarbiaujant, konsultuojant, teikiant metodinę pagalbą (15, 29).
Didelę įtaką visuomenės sveikatai turi juos supanti aplinka, tai darbo, gyvenamoji ar gamtinė, ir veiksnių kenksmingas poveikis. Siekiant maksimaliai sumažinti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, reikia įgyvendinti daugybę socialinių, ekonominių, teisinių, organizacinių priemonių, kurios gali padėti užtikrinti, kad vartotojai gautų kokybiškas ir saugias paslaugas, produktus bei efektyviai būtų ginami jų interesai. Efektyvus priemonių įgyvendinimas priklauso nuo sukurtos ir nuolat vystomos šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros sistemos (35).
1. Pagal modernios visuomenės sveikatos koncepciją ir Europos Sąjungos visuomenės sveikatos, taip pat Pasaulinės sveikatos organizacijos ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ strateginius principus padeda pertvarkyti sveikatos sistemą;
2. Siekdama pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę padeda racionaliau valdyti ir finansuoti sveikatos sistemą;
3. Išgyvendinti iš sveikatos sistemos biurokratiją ir korupciją.
Viena iš VSC vykdomų funkcijų yra visuomenės sveikatos saugos kontrolė, jos metu tikrinama, ar ūkio subjektai atitinka visuomenės sveikatos srities teisės aktų reikalavimus, teikiamos rekomendacijos, konsultuojama dėl pastebėtų trūkumų, nustačius pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką vartotojo sveikatai, skiriamos administracinės nuobaudos. Vykdant valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vadovaujamasi Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka (35,54).
Visuomenės sveikatos centrai Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdo asmens sveikatos priežiūros, stacionariose globos ir slaugos įstaigose, švietimo įstaigose, keleiviniuose laivuose ir keltuose, keleiviniuose traukiniuose, policijos areštinėse ir laisvės atėmimo vietose, įmonėse, gaminančiose su maistu besiliečiančius ir kosmetikos gaminius, kirpyklose, kosmetikos, tatuiruočių kabinetuose, grožio salonuose, soliariumuose, baseinuose, skalbyklose, pirtyse, saunose, sporto klubuose, apgyvendinimo paslaugų, pagal asmenų pareiškimus, prašymus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų kontrolę pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Visuomenės sveikatos centrų vykdomos objektų kontrolės rūšys skirstomos (57):
1. Periodinė kontrolė arba planinis patikrinimas, atliekamas pagal metinius periodinės kontrolės planus, parengtus pagal objektų atrankos taisykles.
2. Grįžtamoji kontrolė (neplaninis patikrinimas), atliekama, norint patikrinti, ar pašalinti ir vykdomi ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trūkumai, ar vykdomi kontrolės pareigūno nurodymai, ar šalinami nustatytų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams, jeigu operatyviosios kontrolės atlikimą nustato įstatymas ar teisės aktas.
2011 metais VSC vykdydamos periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę atliko 7426 patikrinimus, 2267 patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų, surašyti 942 administracinės teisės pažeidimų protokolai ir paskirta 900 administracinių nuobaudų; grįžtamosios kontrolės metu atliko 2153 patikrinimus, 716 patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų, dėl kurių surašyta 216 administracinės teisės pažeidimų protokolų ir paskirtos 203 administracinės nuobaudos. 1 lentelėje pateiktas saugos kontrolių metu vykdytų patikrinimų ir patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta pažeidimų, santykis bei palyginimas su 2010 metų rezultatais. Vykdydamos operatyviąją kontrolę VSC 2011 m. atliko 1854 patikrinimus (iš jų 537 – operatyviosios kontrolės pagal skundą metu), 1068 (iš jų 236 – operatyviosios kontrolės pagal skundą metu) patikrinimų metu buvo nustatyta pažeidimų, už kuriuos atsakingiems asmenims surašytas 501 (iš jų 99 – operatyviosios kontrolės pagal skundą metu) administracinės teisės pažeidimų protokolas bei paskirtos 478 (iš jų 96 – operatyviosios kontrolės pagal skundą metu) administracinės nuobaudos (54, 55).
1 lentelė. Saugos kontrolės patikrinimo rezultatai 2010- 2011 metais.
2011 m. 2010 m.
Kontrolės
rūšis Patikrinimų skaičius Patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, skaičius Patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, proc. nuo bendro patikrinimų skaičiaus Patikrinimų
skaičius Patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, skaičius Patikrinimų, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, procentas nuo bendro patikrinimų skaičiaus Periodinė kontrolė 7426 2267 305 7404 2431 32,8 Grįžtamoji kontrolė 2153 716 33,3 1262 303 24,0
Lentelėje matyti, kad palyginus 2011 metus su 2010 metais, periodinės kontrolės metu atliktų patikrinimų, kurių metu buvo nustatyta pažeidimų, sumažėjo 2,3 proc.
valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės rezultatus bei aplinkos veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Mažinant administracinę naštą ūkio subjektams VSC siekia tapti ne tik kontroliuojančia, bet konsultuojančia ir patarančia įstaiga, kuriančia visuotinį, visapusišką sveikos gyvensenos ir elgsenos pasirinkimo nuostatas visuomenėje bei apsaugoti gyventojų sveikatą nuo nepalankių aplinkos veiksnių poveikio, mažinant įvairių ligų atsiradimą. Šiandien visuomenės sveikatos centrai egzistuoja tam, kad tarnautų visuomenės sveikatai.
1.4 Sveikatos saugos kontrolė Lietuvos ir užsienio šalių mokyklose
Siekiant užtikrinti mokinių sveikatos saugą bendrojo ugdymo mokyklose, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2011 m rugpjūčio 10 d. Nr. V-773 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši norma nustato visų mokyklų (išskyrus profesinio mokymo įstaigas), vykdančių bendrojo ugdymo programas, įrengimą ir vykdomo ugdymo proceso saugos reikalavimus. Visose ugdymo įstaigose turi būti sudarytos tik saugios ugdymo sąlygos (33).
Teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos kiekvienais metais vykdo mokyklų sveikatos saugos kontrolę. Sveikatos saugos kontrolė tai institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai, padedantys nustatyti atitiktį sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti bei administracinėms poveikio priemonėms taikyti. Pagrindinis bendrojo ugdymo mokyklų kontrolės tikslas – nustatyti, ar objektai laikosi visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo ir įgyvendina galimų pažeidimų skaičių mažinančias priemones, teikti metodinę pagalbą objektams, juos konsultuoti sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais (57).
Mokyklos direktorius
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui
Direktoriaus
pavaduotojas ugdymui Darbuotojas ūkiui
gali jų neturėti, o visa kita identiška (23). Galima sakyti, kad nuo seno Lietuvos mokyklose vyrauja hierarchinė valdymo struktūra (1 pav.), tačiau ją būtina derinti su mokyklos valdymu, įtraukiant visus mokyklos bendruomenės narius (19, 56).
1 pav. Valdymo struktūra (parengta pagal Šaparnį).
Šioje valdymo struktūroje matomi du valdymo lygmenys: mokyklos direktorius, kuris atsako už visą mokyklos veiklą, ir direktoriaus pavaduotojai, kurių skaičius mokykloje priklauso nuo mokyklos dydžio ir finansinių galimybių. Todėl valdymas ir visa atsakomybė tenka mokyklos direktoriui, kuris atsako mokykloje beveik už viską (7).
Lietuvoje atlikta 2007 - 2008 m. bendrojo lavinimo mokyklų pastatų analizė parodė, kad geriausia pastatų būklė yra šalies gimnazijose. Visiškai atnaujinta 28 proc. gimnazijų pastatų. Prasčiausia yra pagrindinių ir vidurinių mokyklų pastatų būklė. Visiškai rekonstruotos buvo tik 9 proc. vidurinių mokyklų. 60 proc. visų Lietuvoje esančių miesto mokyklų reikia kapitalinio remonto ir 46 proc. kaimo mokyklų (26).
VSC 2011 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais vykdė sveikatos saugos kontrolę 878 šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir jų skyriuose (patikrinta apie 64 proc. visų Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų), kurios metu vertino mokyklų įrengimo ir jose vykdomo ugdymo proceso organizavimo atitiktis Lietuvos higienos normos HN 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams, patikrinimų metu buvo nustatyti 597 pažeidimai (55).
Bendrojo ugdymo mokyklų veiklai būtinas leidimas - higienos pasas, kuris liudija, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Tačiau 285 (29,4 proc.) bendrojo ugdymo mokyklų vykdė veiklą neturėdamos leidimo - higienos paso. Daugiausiai tokių mokyklų 82 Vilniaus, 44 Kauno, 38 Šiaulių ir 24 Klaipėdos apskrityse. Patikrų metu nustatyta, kad 91 (10,4 proc.) mokyklos laiptai ir jų turėklai įrengti nesilaikant saugos reikalavimų. Vadovaujantis HN 21:2011, mokyklos patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi, lengvai valoma drėgnuoju būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcinėms medžiagoms. Šiuo reikalavimu siekiama mokinius apsaugoti nuo galimų nelaimingų atsitikimų bei užtikrinti kokybišką mokyklos patalpų valymą. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės duomenimis, HN 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimų neatitiko 204 (23,2 proc.) dėl mokyklų patalpų grindų dangos. Daugiausiai mokyklų, kuriose mokymo patalpų grindų danga neatitinka nustatytų reikalavimų, yra Šiaulių 45 (33 proc.), Vilniaus 40 (23 proc.), Kauno 37 (32 proc.) ir Klaipėdos 29 (36 proc.) apskrityse (8, 55).
Siekiant palaikyti taisyklingą mokinių laikyseną, mokyklose turi būti sudarytos sąlygos mokiniams sėdėti jų ūgį atitinkančiuose suoluose. Patikrinimų metu nustatyta, kad 41 (4,7 proc.) mokykloje ne visada laikomasi šio reikalavimo. Daugiausiai tokių pažeidimų užfiksuota Vilniaus (14 proc.), Kauno (8 proc.) ir Klaipėdos (6 proc.) apskričių mokyklose (55).
pratybas. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad 92 (13,1 proc.) iš patikrintų mokyklų sporto aikštynai padengti nesaugia danga. Sporto salės įrengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, didėja rizika mokiniams susižaloti. 58 (9 proc.) patikrintų mokyklų, turinčių sporto sales, langai, šviestuvai, radiatoriai neapsaugoti specialia įranga, užkertančia kelią susižalojimams. Kauno ir Vilniaus apskrityse tokių mokyklų buvo po 14 proc., Šiaulių apskrityje – 12 proc. (55).
Didelę įtaką mokinių sveikatai turi apšvietimas. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų, skaičius kasmet didėja: 2006 m. iš 1000 vaikų iki 17 m. regėjimo sutrikimų turėjo 120, 2007 m.– 128, 2008 m. – 142, 2009 m. – 152, 2010 m. – 162 vaikai. Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas ir ilgai trunkantį tamsųjį metų laiką, bendrojo ugdymo įstaigose ypač svarbu užtikrinti tinkamą dirbtinį apšvietimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo šviestuvų ir lempų būklės, jis turi pakankamai skleisti stiprų ir tolygiai išsklaidytą šviesos srautą. Šiuos reikalavimus geriausiai atitinka liuminescencinės lempos, kurios pagal HN 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ turi būti naudojamos mokyklos patalpų apšvietimui. Tačiau net 150 (17,1 proc.) bendrojo ugdymo mokyklose ne visose mokymo patalpose naudojamos liuminescencinės lempos. Dažniausiai šis pažeidimas buvo nustatytas Vilniaus (42 proc.) ir Kauno (28 proc.) apskričių mokyklose. 2011 m. atliktos valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės duomenimis, kaitrinės lempos buvo naudojamos 279 (23,1 proc.) mokyklų mokymo patalpose (52).
Nustatytų pažeidimų pašalinimui bendrojo ugdymo mokyklose reikalinga patalpų renovacija ar remontas, kuriems lėšas skiria steigėjas - savivaldybė. Dėl trūkumų pašalinimo mokyklų vadovai turi kreiptis finansavimo į steigėją. Dažniausiai mokyklų steigėjai nelaiko prioritetu skiriant investicines lėšas mokyklų renovacijai (1).
Du veiksniai, turintys įtakos priežiūros ir eksploatavimo biudžeto dydžiui, lėšų skyrimui įrenginių priežiūrai ir išlaikymui - tai mokyklos vadovavimo sistema ir finansinis pajėgumas. Sąveika tarp vadovavimo ir finansinio pajėgumo lemia, kaip priežiūros ir eksploatavimo personalas laikysis reikalavimo, kad mokyklos pastatai būtų švarūs ir suremontuoti. Siekiant užtikrinanti teigiamą mokymosi rezultatą svarbi mokyklos fizinė aplinka, kaip ir pasirinkti metodai ir mokymo programa. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad pastatų amžius mokinių pastangoms mokytis įtakos neturi, jei šiose mokyklose įrengta oro kondicionavimo sistema, geras apšvietimas, akustinė kontrolės sistema, tokių komponentų diegimas įtakos mokinių mokymuisi neturi. Tačiau buvo įrodyta, kad mokiniai atlieka užduotis geriau, kai įranga jiems yra lengvai prieinama, aplinka pritaikyta efektyviam kūno funkcionavimui, mokyklų patalpos švarios ir jaukios. Tyrimai parodė, kad mokinių pasiekimus, efektyvesnį mokymąsi gali pagerinti gera šiluma, akustika ir apšvietimo valdymas, praktiški baldai ir įranga klasėse, pakankamai erdvės, taip pat patalpos turi būti švarios ir gerai prižiūrimos. Svarbu sukurti fiziškai jaukią aplinką su tinkamu apšvietimu, temperatūros ir triukšmo kontrole, technologijomis ir įranga pagal asmens poreikius. Įgyvendinus šiuos reikalavimus tiek mokiniams, tiek mokytojams bus gera mokytis ir dirbti mokykloje, lengva išlaikyti ir atnaujinti, ir spręsti saugos problemas, kadangi fizinė mokyklos aplinka ir mokymosi patirtis neatskiriamos ir yra laikomos viena kitos sudedamąja dalimi. Mokyklų administracijos prašymai, priežiūros ir valdymo padalinių, padėti užtikrinti mokyklos įrenginių kokybę, parodo, kad mokyklų pastatų kokybė yra svarbūs (5, 11, 64).
Anglijos bendrojo lavinimo mokyklų patalpų nuostatus, jų įrengimą, saugumą, reglamentuoja du teisės aktai, patvirtinti Anglijos švietimo departamento:
1. Švietimo (Nepriklausomų mokyklų standartai) Anglija, 2010. Apimantis nepriklausomas mokyklas (58);
2. Švietimo (Mokyklos patalpos) reglamentas 1999, galioja vietos valdžios institucijų tvarkomose mokyklose (59).
Apžvelgus abu Anglijos švietimo mokyklų patalpų reglamentus, galima teigti, kad mokyklos yra perkrautos neaiškių ir kartais prieštaringų taisyklių dėl mokyklos pastatų. Todėl šiuo metu Anglijos vyriausybė siekia sumažinti, supaprastinti teisės aktų nuostatus, siekia pašalinti mokyklų specialias patalpų taisykles, jei jos dubliuojasi su kitais teisės aktais, siekia nustatyti bendrus teisės aktus, kad tiktų visų tipų mokykloms, panaikinti nereikalingas reglamento nuostatas, kurios neturi įtakos mokyklų patalpų saugumui (58).
Anglijoje mokyklų kontrolę vykdo nepriklausoma institucija - Mokyklų inspekcijos tarnyba (MIT), kuri įsteigta vykdyti mokyklų patikrinimus, vadovaujantis 2002 m. Švietimo įstatymo 162A skirsniu. MIT buvo patvirtinta 2006 m. valstybės sekretoriaus, tarnyboje dirba koordinaciniai inspektoriai, kurių dauguma mokyklų patikrą atlieka vienu metu su Ofsted vyriausybės atstovu, vaikų departamento, mokyklos ir šeimos atstovais (12).
MIT skundus nagrinėja nepriklausomi, nešališki ekspertai, kad nepakenktų patikrų sprendimams. Ofsted vyriausybės oficiali kontrolės įstaiga stebi ir užtikrina MIT patikrinimų tikslumą, tikrinimo kokybę ir ataskaitų teikimą. Siekiant užtikrinti kontrolės kokybę, MIT privalo laikytis patikrinimus reglamentuojančių principų (50):
1. Skatinti aukštos kokybės patikrinimų veikimą mokinių interesams, skatinti, kad atitiktų įvairius poreikius, lygias galimybes;
2. Įvertinti patikrinimų kokybę ir teikti aiškius gerinimo reikalavimus; 3. Patikrinimo tikslas ir procedūra turi būti aiški visam mokymo personalui; 4. Patikrinimus atlieka specialistai, kurie turi atitinkamą profesinę kompetenciją; 5. Siekiant užtikrinti ir pagrįsti kokybiškus sprendimus, visus patikrinimo duomenis privalu registruoti;
6. Raštu pranešti apie patikrinimo rezultatus, našumą ir kokybę, nurodyti stipriąsias ir tobulintinas sritis;
7. Inspekcijos inspektorius turi atlikti darbus, nustatytus Valstybės kodekse.
darbuotojus, didelį dėmesį skiriant bendradarbiavimui tarp kontroliuojančios įstaigos ir mokyklos. Mokyklų darbuotojų nuomone, patikros ir glaudus bendradarbiavimas su įstaigų darbuotojais sudaro didesnes galimybes tobulėjimui (10, 25).
Olandijoje mokyklų patikros, skirtos išplėsti teisinę žinių bazę, reglamentuojančią mokyklų saugą, patikrų poveikį mokyklos tobulumui. Mokyklų inspektoriai padeda įgyvendinti Olandijos mokyklų švietimo priežiūros įstatymą, kuris apima prielaidas mokyklos tobulinimui įgyvendinti, skatinti ir įvertinti patikrų naudą mokyklos tobulėjimui. Mokslinių tyrimų duomenimis patikrų nauda turi įtakos mokyklos aplinkos kokybės gerėjimui, tačiau tik tada, kai kontrolę atlikęs inspektorius ugdymo įstaigai suteikia rekomendacijas, metodinę pagalbą, pasiūlymus mokyklos aplinkos saugumo užtikrinimo ir gerinimo klausimais Olandijoje mokyklų inspekcijos patikrų metų siekia nustatyti mokyklų stipriąsias ir silpnąsias pusės, galimas priežastis jų lygmens funkcionavimui ir potencialius tobulinimo būdus. Inspekcijos siekia užtikrinti tarpusavio santykių bendradarbiavimą, tarp inspektorių ir mokyklos darbuotojų, keisti darbuotojų požiūrį į nustatytus trūkumus ir jų galimą poveikį mokinių saugumui (13, 14).
Jungtinių Amerikos valstijų inspektoriai, siekdami suteikti ir skatinti teigiamą mokyklos aplinką, mažinti susižalojimų mokykloje tikimybę, teikia politinę ir techninę pagalbą, remia mokyklų pastangas užtikrinti saugią aplinką. Ligų kontrolės ir mokslo centras, siekdamas įvertinti mokyklų pastangas užtikrinti sveiką ir saugią mokyklos aplinką valstybės, rajonų ir mokyklos lygiu, vykdo mokyklos sveikatos politikos programų tyrimus. Atlikti tyrimai parodė, kad mokyklos, siekdamos sumažinti neigiamą įrangos ir patalpų įtaką mokinių sveikatai, nuolat prižiūri ir tikrina vidaus klasių ir laiptų, lauko sportinių įrengimų ir įrangos kokybę, apšvietimą (15).
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Siekiant ištirti Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojų nuomonę apie Kauno visuomenės sveikatos centro vykdomą visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo apklausti šių mokyklų darbuotojai. Tiriamąją grupę sudarė direktoriai, pavaduotojai bei kiti administracijos darbuotojai. Respondentų atranka nebuvo atliekama, anketos buvo siunčiamos visiems Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų anksčiau minėtiems asmenims elektroniniu paštu.
Įvertinus tiriamojo darbo tikslą, buvo pasirinktas tyrimo metodas - anketinė apklausa. Naudojant šį metodą, galima įvertinti Jonavos ir Kėdainių bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų nuomonę apie vykdomą visuomenės sveikatos saugos kontrolę mokyklose. Anketinis administracijos darbuotojų tyrimas buvo atliktas 2012 metų spalio - gruodžio mėnesiais. Elektroniniu paštu buvo išsiųsta apklausos anketa 152 Jonavos ir Kėdainių miesto bei kaimo mokyklų administracijos darbuotojams. 112 užpildytų anketų sugrįžo atgal (atsako dažnis 73,7 proc.). Tyrimas atliktas pagal 2 paveiksle pateiktą mokslinio tiriamojo darbo schemą.
Darbo autorė kartu su mokslinio darbo vadove prof. Skirmante Sauliūne parengė apklausos anketą iš 30 klausimų (žr. 1 priedą) iš kurių 28 klausimai uždaro tipo. Tyrimo dalyviams buvo pateikti klausimai, skirti: 1) surinkti demografinius ir socialinius duomenis (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 klausimai); 2) įvertinti bendradarbiavimo galimybes su jų veiklą kontroliuojančiu Visuomenės sveikatos centru (9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17 klausimai); 3) atskleisti nuomonę apie sveikatos saugos problemas mokyklose (18, 19, 20, 21, 23, 24, 25 klausimai); 4) atskleisti miesto ir kaimo administracijos darbuotojų nuomonę apie vykdomą sveikatos kontrolę (15, 22, 26, 27, 28, 29 klausimai).
Anketos tinkamumui įvertinti 2012 metų gegužės mėnesį buvo atliktas bandomasis tyrimas vienoje Jonavos bendrojo lavinimo mokykloje. Buvo apklausti 5 bendrojo ugdymo mokyklos administracijos darbuotojai. Šios anketos tolimesniame tyrime nebuvo naudojamos. Po šio tyrimo atlikti anketos stiliaus pataisymai, keletas klausimų apjungti, kai kurių atsisakyta.
Mokslinės literatūros paieška ir analizė Tyrimo metodikos parinkimas. Anketos
sudarymas
Anketinė apklausa Jonavos
rajone Anketinė apklausa Kėdainių
rajone Tyrimo vykdymas
Duomenų rinkimas
Statistinė duomenų analizė
Rezultatų apibendrinimas ir išvados
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindinės respondentų charakteristikos
Šiame skyriuje pateiktos pagrindinės tyrimo imties charakteristikos: respondentų pasiskirstymas pagal darbovietę, užimamas pareigas, darbo stažą, amžių ir lytį.
Tyrime dalyvavo 112 Jonavos ir Kėdainių r. bendrojo ugdymo mokyklų administracijos darbuotojų, iš jų 31,2 proc. (n=35) direktorių ir 68,8 proc. (n=77) pavaduotojų. Apklausoje dalyvavo 48,2 proc. (n=54) Jonavos r. ir 51,8 proc. (n=58) Kėdainių r. bendrojo ugdymo mokyklų administracijos darbuotojų. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį rodo, kad imtyje dominuoja moterys 75,9 proc. (n=85), o vyrai sudarė 24,1 proc. (n=27) visų apklaustųjų. Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas pateiktas 2 lentelėje. Lyginant respondentų pasiskirstymą pagal lytį ir užimamas pareigas nustatyta, kad daugiau aukštesnes direktoriaus pareigas užima moterys 60,0 proc. (n=21), lyginant su vyrais 40,0 proc. (n=14) (2
= 7,028; Ils=1; p=0,008).
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas ir lytį
Pareigos
Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas Direktorius Abs.sk. (proc.) Pavaduotojas Abs.sk. (proc.) Moterys 21 (60,0) 64 (83,8) Vyrai 14 (40,0) 13 (16,2) Iš viso 35 (100,0) 77 (100,0)
Apklausoje dalyvavusių respondentų amžius svyravo nuo 26 iki 67 metų; amžiaus vidurkis 49,99,1 metai. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 3 lentelėje. Didesnę tiriamųjų dalį sudarė respondentai iki 47 m. (²=7,582; Ils=2; p=0,023).
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių ir užimamas pareigas
Amžiaus grupės
Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas Direktorius Abs.sk. (proc.) Pavaduotojas Abs.sk. (proc.) Iki 47 m. 7 (20,0) 32 (41,5) nuo 48 iki 54 m. 10 (28,6) 25 (32,5) 55 m. ir daugiau 18 (51,4) 20 (26,0) Iš viso 35 (100,0) 77 (100,0)
Administracijos darbuotojų darbo stažas mokykloje buvo nuo 1 iki 41 metų; stažo vidurkis 20,49,3 metai. Lyginant respondentų atsakymus pagal darbo stažą ir užimamas pareigas, nustatyta, kad dirbantieji 27 m. ir ilgiau užima aukštesnes direktoriaus pareigas 45,8 proc. (n=16), nei dirbantieji trumpesnį laiką 40,0 proc. (n=14) ( ²= 9,547; Ils=2; p=0,008).
4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą ir užimamas pareigas
Amžiaus grupės
Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas Direktorius Abs.sk. (proc.) Pavaduotojas Abs.sk. (proc.) iki 16 m. 5 (14,2) 32 (41,6) nuo 17 iki 26 m. 14 (40,0) 30 (38,9) 27 m. ir daugiau 16 (45,8) 15 (19,5) Iš viso 35 (100,0) 77 (100,0)
36,5% 56.3% 2.7% 4.5% Gimnazija Pagrindinė mokykla Pradinė mokykla Vidurinė mokykla 43.4 36.9 17.0 17.2 34.5 0 10 20 30 40 50
iki 44 nuo 45 iki 64 65 ir daugiau
P roc . Jonavos r. Kėdainių r. ²=14,707; Ils=2; p=0,001
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vietovę ir darbuotojų skaičiaus
99,1 proc. (n=111) respondentų nurodė, kad jų darbovietės steigėjas yra savivaldybė, tik vienas darbuotojas nurodė, kad įstaiga valstybinė. Daugiau kaip 56,3 proc. (n=63) tyrimo dalyvių nurodė, kad dirba pagrindinėse bendrojo ugdymo mokyklose, mažiausiai - 2,7 proc. (n=3) pradinėse mokyklose (žr. 4 pav.).
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo vietą
o mažesniąją - respondentai iš kaimo bendrojo lavinimo mokyklų. Palyginus respondentų pasiskirstymą pagal vietovę statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (²=0,100; Ils=1; p=0,752).
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbovietės vietovę
Apibendrinus galima teigti, kad apklausoje daugiau dalyvavo pavaduotojų pareigas užimantys respondentai, didžiąją dalį apklaustųjų sudarė moterys. Tokį pasiskirstymą pagal lytį tarp respondentų būtų galima paaiškinti tuo, kad dauguma studijuojančių pedagogiką yra moterys (8). Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus vidurkį - 49 metai. Vidutiniškai ugdymo įstaigoje darbuotojai dirbo apie 20 metų, todėl respondentės moterys, dirbančios ilgiau, užėmė aukštesnes direktoriaus pareigas. JAV literatūros šaltiniuose teigiama, jog optimalus vadovo amžius – 45 metai, nes tuo metu patyrimas jungiamas su žmogaus socialine atsakomybe šeimai, įmonei ir visuomenei. Kadangi dauguma direktorių ir pavaduotojų, dirbančių bendrojo lavinimo įstaigose, yra vyresnio amžiaus, akivaizdu, kad jie turi didesnę darbo patirtį.
Mokymosi įstaiga yra svarbi mokymosi institucija, puoselėjanti vaikų sveikatą, formuojanti gyvenimo įgūdžius, atsakinga už saugią vaikų ugdymą aplinką (46). Iki šiol Lietuvos švietimo sistemą sudaro dviejų tipų švietimo įstaigos: valstybinės ar savivaldybių ir nevalstybinės (privačios). Visi respondentai nurodė, kad mokyklos steigėjas – savivaldybė ar valstybė. Didžioji dalis respondentų buvo iš pagrindinių ugdymo mokyklų ir gimnazijų todėl, kad pagal naują patvirtintą švietimo įstatymą nuo 2015-ųjų Lietuvoje neturi likti vidurinių mokyklų (iki šiol šios įstaigos tik nuosekliai mažėjo), jų vietą užims pradinės mokyklos, pirmą kartą įteisintos progimnazijos, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos (34).
94.4 50,0* 29,7* 41,1* 20,4* 3,7* 1,8* 1.8 98.3 75.9 43.1 20.7 37.9 5.2 3.4 1.7 0 50 100 Savivaldybės administracija Visuomenės sveikatos centru Valstybine maisto ir veterinarijos
tarnyba
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Valstybine visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba Mokesčių inspekcija Sveikatos apsaugos ministerija Kita
Proc.
Kėdainių r. Jonavos r.
3.2 Jonavos ir Kėdainių rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų bendradarbiavimo galimybių su jų veiklą kontroliuojančiu
Kauno visuomenės sveikatos centru įvertinimas
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo įvertinti bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų bendradarbiavimą su jų veiklą kontroliuojančiu Kauno VSC (bendradarbiavimo būdus, intensyvumą, sprendžiamų klausimų įvairovę ir pan.). Pirma, siekta išsiaiškinti, su kokiomis ugdymo veiklą kontroliuojančiomis institucijomis tenka dažniau bendradarbiauti mokyklų administracijos darbuotojams. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad dažniausiai administracijos darbuotojai bendradarbiauja su savivaldybės administracija (96,4 proc.), visuomenės sveikatos centru (63,4 proc.), o mažiausiai administracijos darbuotojai bendradarbiauja su sveikatos apsaugos ministerija (2,7 proc.).
96,3 proc. Jonavos ir Kėdainių r. respondentų dažniau bendradarbiauja su savivaldybės administracija. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis Kėdainių r. administracijos atstovų (75,9 proc.) dažniau bendradarbiauja su savivaldybės administracija, lyginant su Jonavos r. administracijos atstovais (50,0 proc.) (p<0,05) (žr. 6 pav.).
* - p<0,05, lyginant Kėdainių r. respondentus su Jonavos r. Respondentais
Duomenų analizė atskleidė, kad nepriklausomai nuo to, kokias pareigas užėmė respondentai, dauguma jų dažniausiai bendradarbiavo su savivaldybės administracija. Antroje vietoje mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai pagal bendravimo dažnumą nurodė VSC, taip teigė 91,4 proc. direktorių ir 50,6 proc. jų pavaduotojų (žr. 7 pav.). Rečiausiai respondentai bendradarbiauja su sveikatos apsaugos ministerija: 5,7 proc. direktorių, 1,3 proc. direktorių pavaduotojų. Palyginus respondentų pasiskirstymą pagal užimamas pareigas ir bendradarbiavimą su kontroliuojančiomis įstaigomis nustatyta, kad reikšmingai daugiau direktoriai bendradarbiauja su savivaldybės administracija, lyginant su direktorių pavaduotojais (p<0,05).
*- p<0,05, lyginant direktorius su pavaduotojais
7 pav. Mokyklų respondentų pagal užimamas pareigas bendradarbiavimas su kontroliuojančiomis įstaigomis
Siekiant palyginti respondentų atsakymus pagal tai, su keliomis mokyklų veiklą kontroliuojančiomis įstaigomis tenka bendrauti direktoriams ir pavaduotojams, buvo sudarytos dvi tiriamųjų grupės: I grupę sudarė respondentai, kurie bendradarbiauja su 3 ir mažiau veiklą kontroliuojančiomis įstaigomis, II grupę sudarė tie tyrimo dalyviai, kurie nurodė, jog bendradarbiauja su daugiau kaip 3 veiklą kontroliuojančiomis įstaigomis. Didesnė tyrimo dalyvių dalis (81,2 proc.) bendradarbiauja su mažiau kaip 3 veiklą kontroliuojančiomis įstaigomis, o daugiau kaip su 3 įstaigomis bendradarbiauja maža respondentų dalis (18,8
97.1 91.4 65.7 57.1 28.5 11.4 5.7 96.1 50,6* 23,4* 16,9* 20,8* 5,2* 1,3* 2,6* 0 20 40 60 80 100 Savivaldybės administracija
Visuomenės sveikatos centras Valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija Valstybinė visuomenės sveikatos
priežiūros tarnyba Mokesčių inspekcija Sveikatos apsaugos ministerija Kita
2.8 91.4 5.7 7,7* 88,3* 3.8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Niekada Kelis kartus per metus Kelis kartus per mėnesį P roc . Direktorius Pavaduotojas
proc.). Lyginant respondentų pasiskirstymą pagal užimamas pareigas ir bendradarbiavimą su kontroliuojančių įstaigų skaičiumi nustatyta, kad direktoriai dažniau bendradarbiauja daugiau nei 3 įstaigomis, lyginant su pavaduotojais (²=29,719; Ils=1; p=0,000).
Nepriklausomai nuo darbo stažo, respondentai dažniausiai bendradarbiauja kelis kartus per metus. Palyginus bendradarbiavimo dažnumą su VSC užimamų pareigų aspektu, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp Jonavos ir Kėdainių r. nenustatyta: su VSC bendradarbiauja 91,9 proc. Jonavos r. ir 88,2 proc. Kėdainių r. respondentų (p>0,05).
Siekiant įvertinti bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojų bendradarbiavimo dažnumą su VSC nustatyta, kad 89,3 proc. mokyklų administracijos atstovų dažniausiai bendradarbiauja su VSC kelis kartus per metus. 6,3 proc. respondentų nurodė, kad niekada nebendrauja su VSC. Dauguma Jonavos ir Kėdainių r. atstovų su VSC dažniau bendradarbiauja kelis kartus per metus. Maža dalis Jonavos ir Kėdainių r. respondentų nurodė, kad niekada nebendradarbiauja su VSC: atitinkamai 3,7 proc. ir 8,6 proc. Nepriklausomai nuo užimamų pareigų, respondentai dažniausiai bendradarbiauja kelis kartus per metus (žr. 8 paveikslą). Palyginus bendradarbiavimo dažnumą su VSC užimamų pareigų aspektu nustatyta, kad direktoriai dažniau bendradarbiauja su VSC nei pavaduotojai (p<0,05).
* - p<0,05, lyginant su direktoriais 2
=8,716; Ils=2; p=0,013
Apklausos metu siekta išsiaiškinti, kokiais būdais tiriamų rajonų bendrojo lavinimo mokyklų administracijos darbuotojai dažniau bendradarbiauja su VSC. Didesnė dalis respondentų teigia, kad dažniau bendradarbiauja seminarų, konferencijų, pasitarimų metu 59,8 proc. (n=67), telefonu 55,3 proc. (n=62) ir elektroniniu paštu 47,3 proc. (n=56), o rečiau bendradarbiauja su VSC faksu 5,3 proc. (n=6) respondentų.
Jonavos ir Kėdainių r. mokyklų respondentai su VSC dažniau bendradarbiauja susirinkimų, posėdžių, seminarų, konferencijų metu ir elektroniniu paštu (žr. 5 lentelę). Kaip rečiausią naudojamą bendradarbiavimo būdą su VSC tiek Jonavos, tiek Kėdainių mokyklų respondentai įvardino bendravimą faksu. Maža dalis Jonavos (1,9 proc.) ir Kėdainių r. (6,9 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, jog su VSC nebendradarbiauja. Palyginus Jonavos ir Kėdainių r. mokyklų respondentų bendradarbiavimo su VSC ir išnaudojamų būdų skaičių, nustatytą, kad daugiau Jonavos r. atstovų išnaudoja iki 2 bendradarbiavimo būdų, lyginant su Kėdainių r. kurie išnaudoja daugiau kaip 3 bendradarbiavimo būdus (p<0,05).
5 lentelė. Jonavos ir Kėdainių r. respondentų bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos centru Būdai Bendradarbiavimo su VSC būdai Jonavos r. Abs.sk. (proc.) Kėdainių r. Abs.sk. (proc.) Susirinkimų, posėdžių, seminarų, konferencijų metu 31 (60,8*) 36 (62,1) Paštu 6 (28,6*) 28 (48,3) Elektroniniu paštu 14 (25,9*) 42 (72,4) Telefonu 35 (68,6*) 27 (46,6) Faksu 3 (5,6*) 3 (5,2) Nebendradarbiauju 1 (1,9*) 4 (6,9)
* - p<0,05, lyginant su Kėdainių r. respondentais ²=13,110; Ils=1; p=0,000
išnaudoja daugiau bendradarbiavimo galimybių nei direktorių pavaduotojai (24,7 proc.) (p<0,05).
6 lentelė. Respondentų bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos centru pasiskirstymas pagal užimamas pareigas
Būdai Bendradarbiavimo su VSC būdai Direktorius Abs.sk. (proc.) Pavaduotojas Abs.sk. (proc.) Susirinkimų, posėdžių, seminarų, konferencijų metu 24 (68,6) 43 (55,8) Paštu 10 (28,6) 24 (31,2*) Elektroniniu paštu 20 (62,5) 36 (46,7*) Telefonu 27 (77,1) 35 (45,4*) Faksu 3 (9,3) 3 (3,9*) Nebendradarbiauju 1 (2,8) 4 (5,2*) * - p<0,05, lyginant su direktoriais ²=4,958; Ils=1; p=0,026
7 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų respondentų informacijos gavimo ir siuntimo būdų iš visuomenės sveikatos centro pasiskirstymas pagal vietovę
Būdai
Informacijos gavimo būdas Informacijos siuntimo būdas Jonava r. Abs.sk. (proc.) Kėdainių r. Abs.sk. (proc.) Jonava r. Abs.sk. (proc.) Kėdainių r. Abs.sk. (proc.) Susirinkimų, posėdžių, seminarų, konferencijų metu 30 (55,6*) 37 (63,8) 3 (5,6) 7 (12,1**) Paštu 20 (36,4*) 46 (79,3) 9 (16,7) 28 (48,3**) Elektroniniu paštu 25 (46,3*) 28 (48,3) 30 (55,6) 28 (48,3**) Telefonu 8 (15,7*) 13 (22,4) - 7 (12,1**) Faksu 1 (1,9*) 6 (10,3) - 22 (37,9) Nebendrauju 1 (4,2*) - - 3 (5,2**)
* - p<0,05, lyginant su Kėdainių r. respondentų informacijos gavimo būdais ** - p<0,05, lyginant su Jonavos r. respondentų informacijos siuntimo būdais
8 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų respondentų informacijos gavimo ir siuntimo būdų iš visuomenės sveikatos centro pasiskirstymas pagal užimamas pareigas
Būdai
Informacijos gavimo būdai Informacijos siuntimo būdai Direktorius Abs.sk. (proc.) Pavaduotojas Abs.sk. (proc.) Direktorius Abs.sk. (proc.) Pavaduotojas Abs.sk. (proc.) Susirinkimų, posėdžių, seminarų, konferencijų metu 23 (71,8) 44 (57,1*) 5 (14,3) 5 (6,4**) Paštu 22 (62,8) 44 (57,1*) 11 (31,4) 26 (33,7) Elektroniniu paštu 19 (54,2) 34 (44,1*) 21 (65,6) 37 (48,1) Telefonu 9 (25,7) 12 (15,6*) 4 (11,4) 3 (3,9**) Faksu 4 (11,4) 3 (3,9*) 6 (17,1) 21 (27,3**) Nebendrauju - 1 (1,3*) 1 (3,5) 2 (2,6**)
* - p<0,05, lyginant su direktorių informacijos gavimo būdais ** - p<0,05, lyginant su direktorių informacijos siuntimo būdais
Didesnė dalis administracijos atstovų pažymėjo, kad dažniau informacija VSC siunčiama (87,5 proc.) ir gaunama (75,0 proc.) kelis kartus per metus. Maža dalis respondentų, atsakė, kad niekada nesiunčia (6,7 proc.) ir negauna (6,7 proc.) informacijos iš VSC. Lyginant respondentų nuomonę pagal vietovę nustatyta, kad 88,2 proc. Jonavos ir 90,9 proc. Kėdainių r. administracijos atstovų dažniau informaciją VSC siunčia ir gauna kelis kartus per metus. Rečiau informaciją respondentai gauna ir siunčia kelis kartus per mėnesį: 3,8 proc. Jonavos r. respondentų ir 3,5 proc. Kėdainių r. Statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant informacijos siuntimo ir gavimo būdus pagal mokyklų vietovę nenustatyta (p>0,05).
Lyginant respondentų nuomonę pagal pareigas nustatyta, kad dauguma direktorių (90,9 proc.) ir direktorių pavaduotojų (88,3 proc.) dažniausiai informaciją siunčia ir gauna kelis kartus per metus. Respondentai nurodė, jog informacijos VSC visai nesiunčia ir visiškai negauna: 3,0 proc. direktorių ir 7,8 proc. pavaduotojų. Palyginus informacijos siuntimo ir gavimo dažnumą pagal užimamas pareigas statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
