LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Reda Žaromskytė
LIETUVOS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURŲ DARBUOTOJŲ
ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI SVEIKATOS
NETOLYGUMAMS NUSTATYTI
Visuomenės sveikatos vadybaStudentas Darbo vadovas
Reda Žaromskytė dr. Jurgita Vladičkienė
2
TURINYS
SANTRAUKA LT / EN 3
SANTRUMOS 5
ĮVADAS 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA 8
1.1. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai 8
1.2. Visuomenės sveikatos specialistų žinios ir gebėjimai visuomenės sveikatos stebėsenai
vykdyti 9
1.3. Visuomenės sveikatos specialistų žinių vertinimas ir tobulinimo poreikis 11
1.4. Administraciniai teisės aktai reglamentuojantys sveikatos netolygumus 12
1.5. Sveikatos netolygumai 14
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 16
2.1. Tiriamųjų atranka ir apklausos vykdymas 16
2.2.Tyrimo instrumentas 17
3. REZULTATAI 18
3.1. Kontingento charakteristika 18
3.2. Sveikatos netolygumų nustatymas ir stebėsena 20
3.3. Sveikatos netolygumų mažinimas 31
3.4. Administraciniai gebėjimai nustatyti ir mažinti sveikatos netolygumus 33
3.5.Poreikiai sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimams stiprinti 43
4. REZULTATŲ APTARIMAS 47
IŠVADOS 51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 52
LITERATŪRA 53
3
SANTRAUKA
R. Žaromskytė. Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų administraciniai gebėjimai sveikatos netolygumams nustatyti, magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. J. Vladičkienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. – Kaunas, 2016, p-62 .
Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų administracinius gebėjimus sveikatos netolygumams nustatyti.
Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nuomonę apie jų administracinius gebėjimus vykdyti sveikatos netolygumų stebėseną. 2. Išsiaiškinti Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų poreikį sveikatos netolygumų nustatymo gebėjimams stiprinti. 3. Palyginti miesto ir rajono visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nuomonę apie jų administracinius gebėjimus vykdyti sveikatos netolygumų stebėseną.
Tyrimo metodika: Kiekybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 114 VSB darbuotojų (atsako dažnis 61,4 proc.), atlikta anoniminė anketinė apklausa.
Rezultatai: Beveik pusės visuomenės sveikatos biurų specialistų teigimu, jų veiklos stipriai susiję su sveikatos netolygumų stebėjimu ir vertinimu. Didžiausią atsakomybę už sveikatos netolygumų vertinimą, analizę ir mažinimą tyrimo dalyviai suteikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
Išvados: 1.Visuomenės sveikatos biuro specialistai nurodė, jog jų savivaldybėje yra stebimi ir analizuojami sveikatą įtakojantys rodikliai, o sveikatos netolygumų požiūriu svarbiausia stebėti tarp vyrų ir moterų ir įvairių amžiaus grupių (atitinkamai balų vidurkiai 4,44±2,280 ir 4,30±2,153). Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas su gyvensena susijusių rodiklių stebėsenai ir vertinimui sveikatos netolygumų požiūriu. Siekiant pagerinti netolygumų stebėseną būtina stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, nustatyti stebėsenos prioritetus, aiškiai ir tiksliai formuluoti sveikatos programų tikslą ir uždavinius bei pasiekti, kad sveikatos netolygumų mažinimas taptų prioritetine sritimi šalyje. 2. Tiriamieji nurodė jog svarbiausia tobulėjimui yra projektų rengimas ir valdymas (4,14 balų), veiklų planavimas (4,13 balų). Visuomenės sveikatos biurų specialistai, kaip labiausiai aktualią mokymų temą nurodė, sveikatos netolygumų mažinimą (balų vidurkis 4,13). Kiti labiau išryškėję mokymų poreikiai buvo susiję su sprendimų priėmimu (3,98), projektų valdymu (3,95) ir taip pat su sveikatos statistika ir epidemiologija (3,93) bei sveikatos netolygumų rodiklių stebėsena ir vertinimu. 3. Lyginant Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų, miesto ir rajono specialistų administracinius gebėjimus vykdyti sveikatos netolygumų stebėseną, nebuvo rasta nei vieno statistiškai patikimo skirtumo.
4
SUMMARY
R. Žaromskytė. Lithuanian public health bureau workers administrative capacities for assessment of health inequalities, master‘s thesis / research supervisor PhD Jurgita Vladičkienė; Lithuanian University of Health Sciences; Medicine academy, Public health faculty. – Kaunas, 2016, p-62.
Aim of the work – to determine Lithuanian public health bureau workers administrative capacities for assessment of health inequalities
Objective of the work: 1. Evaluate PHB workers opinion about their administrative capacities to execute health inequalities assessment; 2. To identify the need for stregthening the abilities of Lithuanian Public Health Bureaus specialists to determine healt inequities; 3. To compare city and suburban PHB workers opinion about their administrative capacities to assess health inequalities.
Methods: Quantitative research. Study consisted of 114 PHB workers (response rate 61,4 percentage), they took anonymous survey.
Results: Almost half of public health bureau workers insisted, that their work is highly associated with health inequalities and it‘s assessment. They gave the biggest responsibility for health inequalities assessment, analyze and reduction to the Ministry of Health.
Conclusions: 1. PHB workers pointed out, that their municipalities assess and analyze health influencing indicators, and that as health inequality’s point of view, it‘s most important to assess men and women in different age groups (4,44±2,280 and 4,30±2,153 mean of the scores respectively). More attention should be appointed to lifestyle related indicators monitoring and health inequalities assessment. In order to improve monitoring, we need to strengthen intersectoral collaboration, evaluate monitoring priorities, to clearly and precisely form the aim and objectives of health programs, what‘s more, to achieve that health inequalities reduction should become number one priority branch in this country. 2. The respondents indicated that the most important factors for advancement are project development and management (4.14 points) and planning of activities (4.13 points). Lithuanian Public Health Bureaus specialists identified reducing health inequities as the most important topic of training (average score 4.13). Other identified topics of training include decision making (3.98), project management (3.95), health statistics and epidemiology (3.93) and monitoring and evaluating indicators of health inequities. 3. While comparing Lithuania‘s PHB city and suburban workers administrative capacities for assessment of health inequalities, there were no statistically significant differences found.
5
SANTRUMPOS
HI – Higienos institutas LR - Lietuvos Respublikos
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
PSDF – privalomas sveikatos draudimo fondas SN - sveikatos netolygumai
SS - sveikatos sektorius
VSB – visuomenės sveikatos biuras VS – visuomenės sveikatos
PSO – Pasaulinė sveikatos organizaija WHOSIS – Statistinės informacijos sistema
6
ĮVADAS
Lietuva išsiskiria ženkliais sveikatos netolygumais, pasireiškiančiais nevienodu gyventojų sveikatingumu atsižvelgiant į išsilavinimą, materialinę padėtį, gyvenamą vietą, lytį, amžių, galimybę naudotis medicinos paslaugomis ir kt. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad šie netolygumai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Todėl tiek Europos direktyvose, tiek Lietuvos sveikatos programos strateginiame tiksle yra akcentuojama būtinybė sveikatos netolygumus sumažinti. Pagaliau konkrečiai šios problemos sprendimui išleistas Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014-2023 m. veiksmų planas (SAM įsakymas, 2014). Kadangi viena iš esminių prielaidų šių netolygumų mažinimui yra jų tinkama stebėsena ir vertinimas, plane deleguotos įvairios funkcijos nacionalinių, tiek savivaldybių institucijų specialistams, dirbantiems visuomenės sveikatos ir su ja susijusių srityse.
Ne tik sveikatos priežiūros specialistai, mokslininkai ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir politikos formuotojai bei įgyvendintojai sutinka, kad daugelis sveikatos problemų, pavyzdžiui, alkoholio, tabako vartojimas, nutukimas, kitos lėtinės neinfekcinės ligos – negali būti įveikiamos vien sveikatos sektoriaus pastangomis. Šios sveikatos problemos tiesiogiai veikia socialinius, ekonominius bei sveikatos netolygumus, daro įtaką žmogiškajam kapitalui, rinkoms, didina nedarbo bei psichologines problemas, dėl jų daugėja teisės pažeidimų. Tačiau kitų sektorių vaidmuo dažnai apriboja visapusišką moksliniais įrodymais pagrįstų sveikatos politikos principų ir priemonių taikymą. ES veiksmai sveikatos srityje dažniausiai yra neįpareigojančių rezoliucijų ar rekomendacijų pobūdžio (išimtis – tabako kontrolės direktyvos ir tarptautinė sveikatos srities sutartis – Tabako kontrolės pagrindų konvencija [30]).
Iškyla neatitikimas tarp problemų, kurias sukuria įvairūs sveikatos netolygumai, dydžio ir nepakankamo valstybių politinio atsako spręsti tas problemas. Šį neatitikimą lemiakelios priežastys. Viena iš jų efektyvios sveikatos politikos trūkumas, taip pat susijęs su nesugebėjimu sukurti ir išsaugoti politinius įsipareigojimus užtikrinant teisumą. Sveikatos politika yra tipinė tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikalaujanti sritis, o konkuravimas tarp įvairių sektorių ir departamentų bei tvirtų ryšių su kitais sektoriais nebuvimas – yra svarbiausia priežastis, dėl kurios nepavyksta sumažinti sveikatos netolygumų. Prie to prisideda ir įvairių sektorių politikos sričių arba vyriausybių plėtros darbotvarkių sujungimo problemos.
Šio darbo tikslas įvertinti Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų administracinius gebėjimus sveikatos netolygumams nustatyti. Tinkamai renkant duomenis ir juos analizuojant būtų gerinama visuomenės sveikata bei mažinami sveikatos netolygumai Lietuvoje. bei mokymų sveikatos netolygumų mažinimo srityje poreikį.
7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Mokslinio darbo tikslas įvertinti Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų administracinius gebėjimus sveikatos netolygumams nustatyti.
Uždaviniai:
1. Įvertinti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nuomonę apie jų administracinius gebėjimus vykdyti sveikatos netolygumų stebėseną.
2. Išsiaiškinti Lietuvos visuomenės sveikatos biurų darbuotojų poreikį sveikatos netolygumų nustatymo gebėjimams stiprinti.
3. Palyginti miesto ir rajono visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nuomonę apie jų administracinius gebėjimus vykdyti sveikatos netolygumų stebėseną.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai – biudžetinės įstaigos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą „Asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sudaro valstybės tarnautojų korpusą. Valstybės tarnyba yra šių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ savo turiniu yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą“ [2].
Pagrindiniai VSB veiklos tikslai – rūpintis savivaldybės bendruomenės sveikata ir ją stiprinti, mokyti bendruomenę sveikos gyvensenos, perspėti ligų ir traumų priežastis, mažinti sergamumą. Biuro veiklos pobūdis – nespecializuotų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir teikimas savivaldybės gyventojams. VSB privalomų pareigybių sąrašą ir joms keliamus kvalifikacinius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.
Visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys VSB, organizuoja visuomenės sveikatos stiprinimą bendruomenėje, įtraukia į šią veiklą bendruomenę ir socialinius partnerius. Visuomenės sveikatos paslaugas teikia biudžetinės, viešosios ir nevyriausybinės organizacijos - viešojo administravimo, visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos įstaigos ir įmonės [3].
Kad ir kur dirbtų visuomenės sveikatos specialistai, bendras jų tikslas – siekti gyventojų geresnės sveikatos ir sveikatos rodiklių lygiateisiškumo. Pagrindinės Biuro veiklos sritys [3]:
Visuomenės sveikatos stebėsena ir jos pokyčių analizė; Sveikatos stiprinimo programų rengimas ir įgyvendinimas;
Bendruomenės sveikatos stiprinimo ir ugdymo priemonių planavimas ir įgyvendinimas; Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos vykdymo propagavimas;
Lietuvos sveikatos programoje, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose numatytų sveikatinimo priemonių, valstybinių sveikatos programų įgyvendinimas savivaldybės teritorijoje;
9 Aplinkos sveikatinimo veiksmų plano priemonių rengimas ir įgyvendinimo koordinavimas
savivaldybės teritorijoje;
Vaikų ir moksleivių sveikatos priežiūros organizavimas;
Sveikatos mokymas, žinių apie sveiką gyvenseną skleidimas, sveikos gyvensenos propagavimas, informacijos apie sveikatinimo priemones ir renginius gyventojams teikimas;
Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdančiomis sveikatinimo veiklą.
Remiantis visuomenes sveikatos studijų krypties profesinio lauko tyrimu nustatyta, kad dalykinės kompetencijos (tokios kaip identifikuoti, išskirti ir analizuoti visuomenės ir individų sveikatos poreikius, problemas bei jas lemiančius veiksnius, vykdyti visuomenės sveikatos saugą; planuoti, atlikti ir įvertinti gyventojų, aplinkos sveikatos ar sveikatos sistemos tyrimus; vertinti visuomenės sveikatos rodiklius), kas yra labai svarbu ir sveikatos netolygumams nustayti, yra laikomos svarbiomis arba labai svarbiomis patiems visuomenės sveikatos specialistams Darbo vietų ekspertų bei darbdavių požiūriu aukštųjų mokyklų absolventai darbui pasirengę gerai [8].
Savivaldybių visuomenės sveikatos sveikatos biurų specialistai turi pagrindines žinias ir pakankamai įgūdžių visuomenės sveikatos stebėsenos ir sveikatos stiprinimo funkcijoms vykdyti. Ekspertų nuomone, šioms funkcijoms vykdyti biurų specialistai privalo turėti labai gerus įgūdžius ir žinias [10].
Taigi VSB sąlyginai naujos įstaigos Lietuvoje. Pirmieji VSB savo prevencnę veiklą pradėjo vykdyti daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau yra savivaldybių, kur Biurai savo veiką vykdo vos keli metai. Jų veikla apima daugelį sveikatinimo sričių, viena jų yra sveikatos netolygumų mažinimas savo savivaldybėje.
1.2.
Visuomenės sveikatos specialistų žinios ir gebėjimai visuomenės sveikatos
stebėsenai vykdyti
Dvidešimt pirmas amžius pasižymi socialinėmis transformacijomis, ūkio plėtros ištekliais tampa nebe darbo jėga, gamtiniai ištekliai ar kapitalas, bet žinios, arba intelektinis kapitalas. Todėl šis amžius vadinamas žinių, arba informacijos, amžiumi [32]. Šiame amžiuje bendrosios kompetencijos – sprendimų
10 priėmimas, konfliktų sprendimas, komandinis darbas, veiksminga komunikacija, derybiniai įgūdžiai, strateginis mąstymas – ypač svarbios visiems specialistams, o VS specialistams būtinos teigiamiems rezultatams visuomenės sveikatos srityje pasiekti.
Kompetenciją lemia mokymosi ar studijų metu įgytos žinios, gebėjimai, susidarytas požiūris. Kompetencijos lygį veikia darbuotojo sukaupta veiklos patirtis. Profesinio rengimo metu įgyta kompetencija patvirtinama pažymėjimu, atestatu arba sertifikatu. Apibrėžtai platesnei veiklai arba profesijai reikalingos kompetencijos sudaro kvalifikaciją [33].
V. Jankauskienės atliktame tyrime nustatyta, jog visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys specialistai bendrosioms funkcinėms užduotims vykdyti turi pagrindines žinias ir įgūdžius, o specialiosioms – geras žinias bei įgūdžius. Ekspertų nuomone, visoms funkcinėms užduotims vykdyti reikalingos puikios žinios bei įgūdžiai. VS biurų specialistai nurodė turintys pagrindines žinias ir pakankamai įgūdžių, vykdant visuomenės sveikatos stebėsenos ir sveikatos stiprinimo funkcijas, o, ekspertų nuomone, savivaldybių VS biurų specialistams būtini labai geri įgūdžiai ir žinios. Savivaldybių VS biurų specialistai, dirbantys mokyklose, bei mokyklų VS specialistai, nepriklausantys biurams, teigė turintys pakankamai žinių ir įgūdžių vykdyti funkcines užduotis. Ekspertai mokyklose dirbantiems nepriklausantiems VS biurams specialistams kėlė mažesnius reikalavimus, palyginti su biurų specialistais, dirbančiais mokyklose. Viešojo administravimo įstaigose dirbantys VS priežiūros specialistai nurodė turintys pagrindinių žinių bei įgūdžių atlikti bendrąsias ir specialiąsias funkcines užduotis. Ekspertų nuomone, specialistai šioms funkcinėms užduotims atlikti privalėtų turėti pakankamai geras žinias ir gerus įgūdžius [34].
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ [3] specialistas turi mokėti ir gebėti: paaiškinti mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus, išmokyti juos taikyti, laiku pastebėti sveikatos problemas, įvertinti jų svarbą ir prioritetus, bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, dirbti komandoje, vykdyti tiriamąjį darbą. Todėl sveikatos stiprinimo organizavimui būtinos nespecifinės visuomenės sveikatai žinios ir įgūdžiai. Šios žinios reikalingos tam, kad visuomenės sveikatos specialistas gebėtų įžvelgti, kaip jų darbo planas atitinka visuomenės sveikatos prioritetus. Pagal nustatytus prioritetus rengtų ir vertintų bei reguliariai atnaujintų sveikatai stiprinti skirtus planus, kad šie atitiktų esamus bendruomenės sveikatos poreikius ir prioritetus [36].
Kurdamas sveikatos stiprinimo programą, specialistas remiasi bendruomenės epidemiologiniais ir sociodemografiniais duomenimis, kuriuos jis renka ir kaupia [38, 39]. Taip pat visuomenės sveikatos
11 specialistas betarpiškai bendrauja su vietos bendruomene ir įsiklauso į jos poreikius. Naudodamasis turimais vietiniais ir valstybiniais duomenimis, specialistas nustato sveikatos gerinimo prioritetus. Geba įvertinti rizikos veiksnius ir randa būdus jiems šalinti.
Lietuvoje nėra bendros visuomenės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo sistemos, todėl nėra ir patikimos informacijos apie šių specialistų skaičių bei jų kvalifikaciją, kompetencijų pokyčius ir tam tikros kvalifikacijos specialistų poreikį ateityje. Šias problemas padėtų išspręsti privaloma kvalifikacijos tobulinimo sistema ir visuomenės sveikatos specialistų registras, kaip sudėtinė šios sistemos dalis [46].
Poreikis didinti visuomenės sveikatos priežiūros srityje dirbančių specialistų gebėjimus ir kompetenciją nuolat auga, nes besikeičianti visuomenė ir technologijos skatina plėsti savo žinias bendrosiose ir profesinėse srityse. Viena iš visuomenės sveikatos profesinių sričių yra visuomenės sveikatos stebėsena. Visuomenės sveikatos stebėsena – tai tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas visuomenės sveikatos būklės, ją veikiančių rizikos veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas, analizė ir vertinimas. Visuomenės sveikatos stebėsena gali būti vykdoma valstybės arba savivaldybės lygiu [46].
Vykdant visuomenės sveikatos stebėseną stebima, vertinama ir analizuojama visuomenės ir jos grupių sveikatos būklė, jos kitimo duomenys, fizikiniai, cheminiai, biologiniai, ergonominiai ir kiti fizinės aplinkos veiksniai bei jų ryšys su sveikata, taip pat socialiniai, ekonominiai, psichosocialiniai veiksniai ir jų sąsajos su sveikata, gyvensena ir jos ryšys su sveikata, sveikatos priežiūros sistemos raida bei kiti visuomenės sveikatos stebėsenos programoje numatyti objektai [47]. Šioms funkcinėms užduotims vykdyti reikia tam tikro kompetencijų lygmens specialistų. Darbdaviai akcentuoja, kad pradedančiųjų specialistų (absolventų) žinios yra gana geros, tačiau jiems trūksta praktinių įgūdžių [34].
Apibendrinat galima teigti jog visuomenės sveikatos specialistai savo veikloje turi gebėti tinkamai planuoti sveikatos programas bei jas įgyvendinti. Todėl reikia mokėti atsirinkti tinkamą literatūrą bei ją kritiškai nagrinėti, gebėti naudotis sveikatos duomenų bazėmis. Šioms veikloms atlikti yra būtinas nuolatinis tobulėjimas todėl specistams net ir turintiems pakankamai žinių bei įgūdžių reikalingi praktiniai mokymai.
1.3.
Visuomenės sveikatos specialistų žinių vertinimas ir tobulinimo poreikis
VSB veiklos plėtrai reikalingas nuolatinis VSB dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimas, žinių atnaujinimas, atitinkantis realius poreikius. Nors teisiškai nėra įtvirtintas visuomenės sveikatos
12 specialistų licencijavimas, tačiau LR sveikatos apsaugos ministerija vykdo tobulinimosi kursų programą, kurios tikslas – tobulinti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose dirbančių specialistų kvalifikaciją, gilinti ir įtvirtinti žinias ir įgūdžius. Šią programą sudaro atskiri moduliai, kurie yra tinkami ir kitų specialistų kvalifikacijos kėlimui [41] .
Savaime suprantama, kad asmens ir visuomenės sveikatos sektorių bendradarbiavimo nebuvimas ir sistemingas veiklų nepasidalijimas apsunkina siekti bendrą tikslą – kad gyventojai būtų sveikesni, nes viena kitą perdengiančios veiklos neduoda efektyvių rezultatų ir iššvaisto šeimos gydytojams brangų laiką [42].
Partnerystė turi būti užtikrinama visuose sveikatos priežiūros lygiuose: tarpasmeniniame, organizaciniame ir sisteminiame. Tarpasmeniniame lygmenyje yra labai svarbu dėmesį kreipti į kokybę, bendradarbiavimą daryti prieinamesnį formuojant atitinkamus įgūdžius ir organizuoti susitikimus [43]. Vienodai svarbi yra tarporganizacinė partnerystė, kuri padėtų pasiekti bendrų išteklių, būtų dalijamasi patirtimi, o visa tai leistų užtikrinti gyventojų sveikatą [44]. Norėdami užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, teisingumą ir prieinamumą, turėtume taikyti vieną iš efektyviausių strategijų – siekti visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimo [45].
Nuolat besikeičianti ir tobulėjanti visuomenės sveikatos sistema lietuvoje, kartu skatina tobulėti visus sveikatos sektorius. Matoma terpsektorinio bendradarbiavimo dauda ir privalumai todėl labis varbu nuolat atnaujinti žinias ir didinti visų sektorių bendradarbiavimą įtarukiant į strateginius dokumentus sveikatos netolygumų mažinimą.
1.4.
Administraciniai teisės aktai reglamentuojantys sveikatos netolygumus
Nacionalinio lygmens strateginiuose dokumentuose ir teisės aktuose siekiama suderinamumo su ES ir PSO dokumentais, reglamentuojančiais sveikatos netolygumų mažinimo politiką. Nacionalinio lygmens strateginiai dokumentai ir teisės aktai rengiami atsižvelgiant į PSO „Sveikata visiems XXI amžiuje“ politikos siekius Europos regionui [25], strateginio dokumento „Sveikata 2020“ nuostatas [17].
LR Vyriausybės nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa siekiama ne tik įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, bet taip pat ir įtvirtinti pagrindines ES politikos nuostatas, išdėstytas ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ [28]. LR Seimo nutarimu Nr. XII-964 patvirtinta Lietuvos sveikatos
13 2014-2025 m. programa, kuri parengta vadovaujantis PSO Europos regiono strateginiu sveikatos politikos dokumentu „Sveikata 2020“ bei ES valstybių narių gerąja patirtimi.
LR Seimo, LR Vyriausybės ir LR SAM ministro patvirtintuose strateginiuose dokumentuose įtraukiamos sveikatos netolygumų mažinimo nuostatos. Nacionalinio lygmens strateginiais dokumentais ir teisės aktais reglamentuojamas sveikatos netolygumų mažinimo priemonių įgyvendinimas[21].
LR Vyriausybės nutarimu Nr. 293 patvirtintame 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ tarpinstituciniame veiklos plane nacionaliniu lygmeniu numatytos įvairių ūkio sektorių ministerijų kompetencijai priskirtos koordinuotos priemonės, prisidedančios prie sveikatos netolygumų mažinimo, jų įgyvendinimui numatyti asignavimai ir įsipareigojimai dėl vertinimo kriterijų pasiekimo. Regioninio lygmens priemonės ir jų įgyvendinimas įvardintas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 172 patvirtintame 2014–2020 m. nacionalinės pažangos Programos horizontaliojo prioriteto ,,Regioninė plėtra“ tarpinstituciniame veiklos plane. Pažymėtina, kad dalis priemonių, prisidedančių prie Programos horizontaliojo prioriteto „Sveikata visiems“ įgyvendinimo, nustatytų tikslų bei rezultatų pasiekimo, įvardintos kituose tarpinstituciniuose veiklos planuose[21].
LR SAM yra pagrindinė institucija formuojanti sveikatos netolygumų mažinimo politiką. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-815 patvirtintame sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plane numatytos tikslinės priemonės (bei numatyti įgyvendinimo ištekliai), kurių įgyvendinamas prisidėtų prie teritorinių sveikatos netolygumų, rizikos veiksnių paplitimo skirtumų bei sveikatos priežiūros prieinamumo netolygumų mažinimo, gerinant tikslinių grupių sveikatos ugdymo, ligų profilaktikos, pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą [21]. Be to, numatyta įgyvendinti tikslines priemones, skirtas socialinės rizikos grupėms. Pažymėtina, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Aplinkos ministerijos kompetencijų srityse patvirtintuose teisės aktuose tiesiogiai neįvardinamos sveikatos netolygumų mažinimo nuostatos, tačiau juose nustatomos konkrečios priemonės, netiesiogiai prisidedančios prie sveikatos netolygumų mažinimo[15].
Nacionalinio lygmens teisės aktuose, reglamentuojančiuose vietos savivaldos funkcijas, apibrėžiama savivaldybių kompetencija įgyvendinant funkcijas, kurių įgyvendinimas prisideda prie sveikatos netolygumų mažinimo. LR Konstitucijos, LR Vietos savivaldos ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. Visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės
14 sveikatos stebėsena nuo 2014 m. sausio 1 d. tapo valstybine funkcija. Dėl to atsiranda didesnės galimybės įtvirtinti nacionalinio lygmens sveikatos politikos gaires (įskaitant ir sveikatos netolygumų mažinimą) savivaldybių lygmenyje.
Analizuotų savivaldybių strateginiuose veiklos planuose įvairių sektorių valdymo sričiai priskirtose programose įtraukiamos priemonės, prisidedančios prie sveikatos netolygumų mažinimo, netiesiogiai keliami siekiniai mažinti sveikatos netolygumus, planuojant ir įgyvendinant priemones, užtikrinančias švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą ir jų įvairovę, sveikatai palankią fizinę aplinką bei didinančias socialiai pažeidžiamų grupių užimtumą.
1.5.
Sveikatos netolygumai
Sveikatos netolygumai – tai diferenciacija tarp žmonių pagal sveikatos būklės (mirtingumo, būsimo gyvenimo trukmės rodikliai) skirtumus ir (ar) nevienodą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kurį sąlygoja gyvenamoji vieta, pajamos ir kitos priežastys [9]. Sveikatą įtakojantys socialiniai (politiniai, ekonominiai, socialiniai, aplinkos ir kultūros) veiksniai sąlygoja sveikatos netolygumų atsiradimą [28]. PSO pabrėžia, kad įvairių sektorių politikos priemonės ir veiksmai nukreipti į socialinių veiksnių valdymą priseda prie sveikatos santykių teisumo užtikrinimo [15]. Sveikatos santykių teisumas (angl. equity in health) apibrėžiamas kaip išvengiamų sveikatos skirtumų ir ją sąlygojančių veiksnių mažinimas – ne tik sveikatos priežiūros sektoriuje – tarp skirtingos socialinės padėties grupių [16]. Šalių vyriausybių taikytos priemonės siekiant sveikatos santykių teisumo nedavė lauktų rezultatų, nes nebuvo išvystytos efektyvios strategijos, įtraukiant kitų sektorių veiksmus mažinančius skirtumus [17]. Europos Sąjungos Tarybos priimtose išvadose šalys narės raginamos vystyti įvairių sektorių politikas, stiprinant tarpsektorinį dalyvavimą ir įsipareigojimus, siekiant sveikatos santykių teisumo [18].
Pagal socialinę padėtį sveikatos netolygumai egzistuoja visose Europos šalyse. Sveikatos netolygumai didėja tarp šalių ir šalyse dėl socialinių sąlygų, todėl svarbu, kokiomis salygomis žmonės gimsta, auga, gyvena, dirba ir sensta. [1] [6].
Pajamų nelygybė daro didelį poveikį sveikatai, suvokiant savo vietą socialinėje hierarchijoje.Tyrimų duomenimis, nepasiturintys žmonės 3-4 kartus dažniau serga nei tie, kurie turi vidutines ar didesnes pajamas. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys turi 2 kartus didesnę sergamumo
15 riziką dėl gyvenimo stiliaus (maitinimosi būdas, alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų medžiagų naudojimas, žinių ir tinkamų įgūdžių stoka) [4].
Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ nutarime numatomos trys pagrindinės pažangos sritys [5]:
solidari visuomenė – susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą likimą, jos narių tarpusavio partnerystę, paremta ,,Globalios Lietuvos“ idėja. ;
sumani ekonomika – socialiai atsakingo verslo plėtrą skatina visuomenėje susiformavusi bendruomeniškumo ir atsakomybės už savo veiklą kultūra;
sumanus valdymas – valdžios institucijos yra atviros ir atskaitingos visuomenei, viešoji informacija pateikiama suprantamai ir aiškiai. Viešųjų paslaugų teikimo mastas atitinka visuomenės lūkesčius, jos lengvai prieinamos visiems Lietuvos žmonėms jiems patogiu būdu atsižvelgiant į technologijų galimybių pokyčius.
Pagal įgytą išsilavinimą savo profesinį statusą, ir pajamų lygį žmonės visuomenėje užima skirtingą padėtį. Europoje atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, kurių padėtis socioekonominiu požiūriu nepalanki, patiria didesnę ligų naštą ir jų mirtingumas yra didesnis, palyginti su palankesnės situacijos žmonių mirtingumu [7]. Lengvinant sveikatos problemas asmenims, kurių sudėtinga socioekonominė padėtis, atsiveria plačios galimybės pagerinti bendrą vidutinę gyventojų sveikatos būklę [12]. Įvertinant socioekonominius skirtumus ir siekiant atskirti žmones pagal jų socioekonominę padėtį, dažniausiai kriterijumi, leidžiančiu nusakyti individo padėtį visuomenėje, naudojamas asmens išsilavinimo lygis. Tai labai patogu, nes išsilavinimo lygis lengvai pamatuojamas, dažniausiai nekinta visą gyvenimą ir pritaikomas žmonėms, kurie yra pasitraukę iš aktyvios darbo rinkos (bedarbiai, pensininkai, namų šeimininkės, sunkiai sergantys asmenys ir t. t.) [13]. Socioekonominiai mirtingumo skirtumai plačiai tirti daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių. Tyrimuose, kuriuose buvo palyginti mirtingumo skirtumai pagal skirtingas išsilavinimo grupes, nustatyta, kad žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų visada būna aukštesni mirtingumo nuo visų mirties priežasčių rodikliai ir šie skirtumai didesni tarp skirtingo išsilavinimo vyrų nei tarp moterų [11].
Taigi Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiant sveikatos santykių teisumo būtina politinėmis priemonėmis ir veiksmais mažinti sveikatos netolygumus, įgyvendinant „sveikata visose politikose“ principą.
16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1.Tiriamųjų atranka ir apklausos vykdymas
Kiekybiniame tyrime dalyvauti buvo pakviesti visuomenės sveikatos biurų (VSB) administratoriai ir visuomenės sveikatos stebėsenos, visuomenės sveikatos stiprinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos skyrių specialistai.
VSB administratorių ir darbuotojų kontaktai išrinkti pagal darbuotojų pareigybes apsilankius kiekvieno biuro internetinėje svetainėje (Joniškio ir Kelmės rajonų rasti tik VSB administratorių elektroniniai paštai).
Siekiant maksimalaus statistinių išvadų reikšmingumo ir tikintis aukšto atsako dalyvauti tyrime procento, buvo nuspręsta išsiųsti kvietimus užpildyti paruoštą anketą visiems surastiems adresatams: 184 VSB darbuotojams.
Kvietimai dalyvauti tyrime kiekvienam respondentui buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Juose buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir nurodytas interneto puslapis, kuriame patalpinta elektroniniu būdu pildoma anketa. Nesulaukus reikiamo atsako, bent 45 proc. atsakomumo, kvietimai buvo siunčiami pakartotina, iš viso tris kartus. Kadangi atsakymai anoniminiai, pakartotini kvietimai buvo siunčiami visiems tiriamiesiems, įspėjant respondentus į juos nebekreipti dėmesio, jei anketą jau yra užpildę.
Visa apklausos procedūra truko 30 dienų (2015 m. kovo mėn.). Iš viso gauta 114 anketų (atsako dažnis 61,4 proc.).
Tyrimui reikalingas tyrimo dalyvių skaičius (imties dydis, N) buvo pasitikslintas naudojant statistinio paketo OpenEpi imties skaičiavimo programą. Vykdant skaičiavimus užsiduota, kad „atvejai“ gali būti stebimi 50 proc. dažnumu (blogiausia situacija), o šiam dažniui įvertinti taikomas 95 proc. pasikliautinasis intervalas nuo 45 proc. iki 55 proc. Skaičiavimai parodė, kad, norint gauti statistiškai reikšmingas išvadas, iš baigtinės 184 asmenų generalinės aibės reikia apklausti 92. Mūsų surinktas anketų skaičius (114 anketos) buvo artimas šiam apskaičiuotam tiriamųjų skaičiui.
Apklausa atlikta laikantis tyrimams taikomų profesinės etikos principų. Tiriamųjų konfidencialumas užtikrintas, nes anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės ar kitų asmeninių duomenų nebuvo klausiama, tyrimo rezultatai skelbiami apibendrintai.
17
2.2. Tyrimo instrumentas
Tiriamųjų apklausai atlikti sukurta originali anketa (žr. priedą). Ją kuriant vadovautasi Lietuvos ir kitų šalių strateginiais visuomenės sveikatos dokumentais bei moksliniais darbais, kuriuose analizuojami sveikatos netolygumai. Deja, literatūroje nepavyko rasti analogiškų klausimynų, kuriais būtų galima pasinaudoti kuriant šiam tyrimui naudojamą anketą.
Sukurtas tyrimo instrumentas skirtas visuomenės sveikatos specialistams siekiant išaiškinti jų nuomonę apie sveikatos netolygumų stebėseną savivaldybėse bei įvertinti jų administracinius gebėjimus stebėti sveikatos netolygumus. Anketos įvadinėje dalyje paaiškinta sveikatos netolygumų samprata. Toliau pateikti 37 klausimai (34 klausimai uždaro ir 3 klausimai atviro tipo), suskirstyti į 4 dalis:
1 dalis. Bendroji dalis (tyrimo dalyvių demografinės ir socialinės charakteristikos (1.1-1.8 klausimai),
2 dalis. Sveikatos netolygumų nustatymas ir stebėsena (2.1-2.10 klausimai), 3 dalis. Administraciniai gebėjimai (3.1-3.15 klausimai),
4 dalis. Poreikiai sveikatos netolygumų nustatymo ir mažinimo gebėjimams stiprinti (4.1-4.4 klausimai)
Daugelis anketos klausimų buvo pritaikyti išsamesniam išsiaiškinimui kurios nors problemos (pvz., kiek svarbu ir kiek sistemingai stebimi įvairūs sveikatos netolygumai biure) ir sudarė skales. Tokie klausimai suformuluoti teiginių principu. Tyrimo dalyvių buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, kiek jie sutinka su kiekvienu teiginiu arba mano, kiek svarbus kiekvienas klausimyne pateiktas teiginys. Subjektyvios tyrimo dalyvių nuomonės buvo vertinamos naudojant Likerto skalę, koduojant nuo 0 (žemiausias vertinimas) iki 5 (aukščiausias vertinimas). Daugumai teiginių respondentams leista naudotis atsakymo kategorija "Nežinau". Tokia kodavimo sistema palengvino interpretuoti ryšį tarp tiriamųjų polinkio sutikti ar nesutikti su teiginiais.
18
3. REZULTATAI
3.1. Kontingento charakteristika
Tyrime dalyvavusio kontingento socialinė demografinė charakteristika pateikta 3.1 lentelėje.
3.1 lentelė. Tyrimo dalyvių socialinė demografinė charakteristika
Kintamasis ir jo kategorijos Atvejų skaičius Atvejų dažnis, proc. Lytis: Vyrai 8 7,0 Moterys 106 93,0 Amžiaus grupė: iki 35 metų 63 55,3 36–45 metų 24 21,0 46–55 metų 22 19,3 56 metų ir vyresni 5 4,4 Darbovietė yra: Rajone 66 57,9 Mieste 48 42,1
Tarp tiriamųjų daugiau buvo moterų negu vyrų: atitinkamai 106 (93,0 proc.) ir 8 (7,0 proc.). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių taip pat nebuvo tolygus: daugiau nei pusė (55,3 proc.) tyrimo dalyvių buvo iki 35 metų amžiaus, 21,0 proc. – 36-42 metų, 19,3 proc. - 46-55 metų ir likusieji - 56 metų ir vyresni (4,4 proc.) (5.1 pav.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 34,86 metai (± 10,72).
19 Tyrime daugiau dalyvavo visuomenės sveikatos biure dirbančios moterys. Didžiąją dalį atsakiusiųjų sudarė dalyviai iki 35 metų amžiaus ir tik 4 proc. 56 metų ir vyresni.
3.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal lytį ir amžiaus grupes.
Daugiau nei pusė apklaustųjų dirba rajono savivaldybės VSB (54,4 proc., n=62), 38,6 proc. (n=44) – miesto savivaldybės VSB.
Visuomenės sveikatos studijas yra baigę 44,3 proc. (n=51) tyrimo dalyvių, 34,8 proc. (n=40) tyrimo dalyvių nurodė, jog yra įgiję magistro kvalifikacinį laipsnį, 0,9 proc. (n=1) – mokslų daktaro laipsnį. 44,3 proc. (n=51) tiriamųjų yra baigę visuomenės sveikatos studijas, 24,8 proc. (n=28) yra baigę studijų programą, susijusią su vadyba, 5,2 proc. (n=6) tiriamųjų šiuo metu studijuoja.
VSB darbuotojų pareigos pasiskirstė: 38,8 proc. (n=45) dirba stebėsenos, 28,4 proc. (n=33) sveikatos stiprinimo, 18,1 proc. (n=21) vaikų ir jaunimo skyrių specialistais, 12,1 proc. (n=14) dirba direktoriaus, 2,6 proc. (n=3) – skyriaus vedėjo pareigose (3.2 pav.).
3.2.pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas (proc.) pagal visuomenės sveikatos biure užimamą pareigybę. 93,0 7,0 Moterys Vyrai 55,3 21,0 19,3 4,4 iki 35 metų 36 - 45 metų 46 - 55 metų 56 metų ir vyresni 12,1 2,6 38,8 28,4 18,1 Direktorius Skyriaus vedėjas Stebėsenos skyriaus specialistas Stiprinimo skyriaus specialistas Vaiku ir jaunimo skyriaus specialistas
20 Apklausoje dalyvavusiųjų darbo stažo sveikatos priežiūros srityje vidurkis 6,32 metų (± 7,932), darbo stažo visuomenės sveikatos biure vidurkis 3,29 metai (± 2,336).
3.2. Sveikatos netolygumų nustatymas ir stebėsena
VSB dirbančių administratorių ir specialistų teirautasi, ar jų vykdomos veiklos susijusios su sveikatos netolygumų stebėjimu ir vertinimu. Atsakymai vertinti skalėje nuo 0 – visiškai nesisieja iki 5 – siejasi labai stipriai, dažnai. Beveik pusė tyrimo dalyvių (48,9 proc., n=72) nurodė, jog jų veiklos labai stipriai ar stipriai susiję su sveikatos netolygumų stebėjimu ir vertinimu (3.3 pav.). Tik 8,0 proc. (n=9) tiriamųjų pažymėjo, jog jų veiklos su sveikatos netolygumų analize visiškai nesisieja. Atsakymų balų vidurkis – 3,13±1,44. Tai parodo, kad daugiau, ar mažiau didžiosios daugumos VSB darbuotojų veiklos susijusios su sveikatos netolygumų stebėjimu ir vertinimu. Lyginant miesto ir rajono VSB specialistų nuomonę pagal tai, kiek jų veiklos siejasi su sveikatos netolygumų stebėjimu ir vertinimu statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
3.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, kiek jų veiklos siejasi su sveikatos netolygumų stebėjimu ir vertinimu: 0 balų- visiškai nesisieja, 5 balai-siejasi labai stipriai, dažnai.
Anketinėje apklausoje dalyvavusių specialistų teirautasi, ar sveikatos netolygumai, kaip problema egzistuoja jų savivaldybėje ir šalyje. Atsakymai vertinti skalėje nuo 0 – nėra problemų iki 5 – labai daug problemų. Daugelis tyrimo dalyvių teigia, jog sveikatos netolygumų problema egzistuoja ir savivaldybėje, ir šalyje (3.4 pav.). 8,0 9,8 19,6 15,2 17,9 29,5 0 1 2 3 4 5
21 3.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar sveikatos netolygumų problema egzistuoja jų savivaldybėje ir šalyje: 0- nėra problemų, 5-labai daug problemų.
Pusė tyrimo dalyvių (50,0 proc., n=56) nurodė, jog sveikatos netolygumų problema yra labai didelė šalyje, ir penktadalis (23,2 proc., n=26) tiek pat didelę sveikatos netolygumų problemą įžvelgia savivaldybėje (z=6,645, p<0,001). Taigi, tyrimo dalyvių nuomone, sveikatos netolygumų problema šalyje yra didesnė (atsakymų vidurkis 4,27±1,67) nei savivaldybėse, duomenys statistiškai reikšmingi (3,66±1,50) (p<0,001).
Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp savivaldybių ir VSB specialistų analizuojant jų nuomonę apie tai, ar sveikatos netolygumai, kaip problema egzistuoja jų savivaldybėje ir šalyje nenustatyta.
Anketine VSB darbuotojų apklausa siekta išaiškinti, kiek plačiai ir sistemingai stebimi sveikatos netolygumai savivaldybėse (3.1 lentelė).
3.1 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė (proc.), kiek sistemingai savivaldybėse stebimi sveikatos
netolygumai (0 balų – visai nestebima, 5 balai – plačiai stebima).
Sveikatos netolygumų stebėsena Atsakymai nuo 0 „visai nestebima“ iki 5 „plačiai stebima“, proc.
Nežino
0-1 2-3 4-5
Tarp vyrų ir moterų 3,8 33,1 47,8 15,3
Tarp įvairių amžiaus grupių 5,2 27,8 53,9 13,1
Tarp miesto ir kaimo gyventojų 13,0 28,7 44,3 14,0
Tarp įvairių išsilavinimo grupių 20,9 37,4 20,9 20,8
Tarp turtingų ir nepasiturinčių 31,3 27,0 21,7 20,0
Tarp skirtingų tautinių grupių 39,1 26,1 6,1 28,7
Pagal šeiminę padėtį 22,6 40 15,6 21,8
0,9 2,7 8,0 29,5 35,7 23,2
Savivaldybėje
0 1 2 3 4 5 1,8 4,5 8,9 34,8 50,0Šalyje
1 2 3 4 522
Pagal neįgalumo laipsnį 29,6 26,1 23,5 20,8
Tarp bedarbių ir kitų asmenų 30,4 26,9 23,5 19,2
Tarp socialinės rizikos grupių 20,9 34,8 26,9 17,4
Tiriamųjų atsakymai apie savivaldybėje stebimus sveikatos netolygumus vertinti balų nuo 0 iki 5 vidurkiais. Duomenų analizė parodė, jog plačiausiai stebimi sveikatos netolygumai tarp vyrų ir moterų bei įvairių amžiaus grupių (balų vidurkis atitinkamai 4,44 ir 4,30), o mažiausiai – tarp turtingų ir nepasiturinčių (balų vidurkis 3,59) (į analizę neįtraukti tyrimo dalyvių, pasirinkusių atsakymo variantą „nežinau“ vertinimai) (3.2 lentelė).
3.2 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė, kiek sistemingai stebimi sveikatos netolygumai savivaldybėse
Sveikatos netolygumų stebėsena Balų* vidurkiai Std. nuokrypis
Tarp vyrų ir moterų 4,44 ± 2,280
Tarp įvairių amžiaus grupių 4,30 ± 2,153
Tarp miesto ir kaimo gyventojų 4,10 ± 2,407
Tarp įvairių išsilavinimo grupių 3,84 ± 2,952
Tarp socialinės rizikos grupių 3,80 ±2,792
Pagal šeiminę padėtį 3,78 ± 3,034
Pagal neįgalumo laipsnį 3,72 ± 3,116
Tarp bedarbių ir kitų asmenų 3,69 ± 2,972
Tarp skirtingų tautinių grupių 3,64 ± 3,599
Tarp turtingų ir nepasiturinčių 3,59 ± 3,100 * balai nuo 0 – visai nestebima iki 5 – plačiai stebima
Atliekant palyginamąją rajonų ir miestų VSB specialistų nuomonių apie sveikatos netolygumų stebėjimą analizę, nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (3.3 lentelė).
3.3 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonės, kiek sistemingai savivaldybėje stebimi sveikatos
netolygumai, palyginimas pagal VSB miesto ir rajono specialistų nuomonę.
Sveikatos netolygumų stebėsena Tyrimo dalyviai Balų* vidurkiai Std. nuokrypis
Tarp vyrų ir moterų Miesto 4,58 ± 2,337
23
Tarp įvairių amžiaus grupių Miesto 4,62 ± 2,137
Rajono 4,06 ± 2,150
Tarp miesto ir kaimo gyventojų Miesto 4,30 ± 2,801
Rajono 3,95 ± 2,065
Tarp įvairių išsilavinimo grupių Miesto 4,06 ± 2,972
Rajono 3,68 ± 2,948
Tarp turtingų ir nepasiturinčių Miesto 4,16 ± 3,113
Rajono 3,15 ± 3,043
Tarp skirtingų tautinių grupių Miesto 4,24 ± 3,745
Rajono 3,18 ± 3,441
Pagal šeiminę padėtį Miesto 4,22 ± 3,125
Rajono 3,45 ± 2,942
Pagal neįgalumo laipsnį Miesto 4,60 ± 3,375
Rajono 3,05 ± 2,741
Tarp bedarbių ir kitų asmenų Miesto 4,22 ± 3,158
Rajono 3,28 ± 2,775
Tarp socialinės rizikos grupių Miesto 4,24 ± 3,068
Rajono 3,46 ± 2,532
* balai nuo 0 – visai nestebima iki 5 – plačiai stebima
Tyrimo dalyvių buvo prašoma įvertinti, kiek svarbu stebėti sveikatos netolygumus savivaldybėje (3.4 lentelė).
3.4 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė (proc.), kiek svarbu savivaldybėje stebėti sveikatos netolygumus (0
– visai nesvarbu, 5 – labai svarbu) Sveikatos netolygumų
stebėjimo svarba
Atsakymai nuo 0 „visai nesvarbu“ iki 5 „labai svarbu“,
proc. Nežino
0 1 2 3 4 5
Tarp vyrų ir moterų 1,7 1,7 6,1 9,6 33,9 38,3 8,7
Tarp įvairių amžiaus grupių 0,9 2,6 9,6 34,8 43,5 8,6
Tarp miesto ir kaimo gyventojų 3,5 1,7 4,3 6,1 29,6 46,1 8,7 Tarp įvairių išsilavinimo grupių 2,6 3,5 7,0 15,7 28,7 33,9 8,6
24 Tarp turtingų ir nepasiturinčių 7,0 4,3 7,8 13,0 31,3 27,8 8,8
Tarp skirtingų tautinių grupių 14,8 12,2 13,0 13,0 20,0 17,4 9,6
Pagal šeiminę padėtį 5,2 7,8 13,0 19,2 21,7 25,3 7,8
Pagal neįgalumo laipsnį 4,3 3,5 10,4 12,2 31,3 29,6 8,7
Tarp bedarbių ir kitų asmenų 3,5 3,5 9,6 16,5 27,8 30,4 8,7 Tarp socialinės rizikos grupių 1,7 4,3 7,0 12,2 28,7 36,5 9,6
Duomenų analizė atskleidė, kad visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nuomone, svarbiausia savivaldybėje stebėti sveikatos netolygumus tarp įvairių amžiaus grupių (balų vidurkis 4,69 ± 1,580), tarp miesto ir kaimo gyventojų (balų vidurkis 4,56 ± 1,817) bei tarp vyrų ir moterų (balų vidurkis 4,48 ± 1,769) (3.5 lentelė). Sveikatos netolygumų stebėjimas pagal šeiminę padėtį bei tarp skirtingų tautinių grupių, tyrimo dalyvių nuomone, yra mažiausiai svarbus (atitinkamai balų vidurkiai 3,75 ± 2,106 ir 3,30 ± 2,500).
3.5 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė, kiek svarbu savivaldybėje stebėti sveikatos netolygumus
Sveikatos netolygumų stebėjimo svarba Balų* vidurkiai Std. nuokrypis
Tarp įvairių amžiaus grupių 4,69 ± 1,580
Tarp miesto ir kaimo gyventojų 4,56 ± 1,817
Tarp vyrų ir moterų 4,48 ± 1,769
Tarp socialinės rizikos grupių 4,38 ± 1,927
Tarp įvairių išsilavinimo grupių 4,27 ± 1,907
Tarp bedarbių ir kitų asmenų 4,14 ± 1,977
Pagal neįgalumo laipsnį 4,12 ±2,009
Tarp turtingų ir nepasiturinčių 4,02 ± 2,107
Pagal šeiminę padėtį 3,75 ± 2,106
Tarp skirtingų tautinių grupių 3,30 ± 2,500
* balai nuo 0 – visai nesvarbu iki 5 – labai svarbu
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp miesto ir rajono visuomenės sveikatos biurų specialistų nuomonių nenustatyta. (3.6 lentelė).
25
3.6 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonės, kiek svarbu savivaldybėje stebėti sveikatos netolygumus,
palyginimas pagal VSB miesto ir rajono specialistų nuomonę. Sveikatos netolygumų stebėsena Tyrimo dalyviai
Balų* vidurkiai Std. nuokrypis Statist. reikšmin- gumas
Tarp vyrų ir moterų Miesto 4,62 ± 1,817 sn**
Rajono 4,37 ± 1,737
Tarp įvairių amžiaus grupių Miesto 4,94 ± 1,517 sn
Rajono 4,49 ± 1,612
Tarp miesto ir kaimo gyventojų Miesto 4,56 ± 2,159 sn
Rajono 4,55 ± 1,521
Tarp įvairių išsilavinimo grupių Miesto 4,48 ± 1,898 sn
Rajono 4,11 ± 1,913
Tarp turtingų ir nepasiturinčių Miesto 4,34 ± 2,200 sn
Rajono 3,77 ± 2,014
Tarp skirtingų tautinių grupių
Miesto 3,62 ± 2,449
sn
Rajono 3,06 ± 2,530
Pagal šeiminę padėtį Miesto 4,10 ± 2,013 sn
Rajono 3,48 ± 2,151
Pagal neįgalumo laipsnį Miesto 4,36 ± 1,816 sn
Rajono 3,94 ± 2,142
Tarp bedarbių ir kitų asmenų Miesto 4,34 ± 2,056 sn
Rajono 3,98 ± 1,916
Tarp socialinės rizikos grupių Miesto 4,58 ± 1,885 sn
Rajono 4,23 ± 1,959
* balai nuo 0 – visai nesvarbu iki 5 – labai svarbu ** statistiškai nereikšminga
Tyrimo duomenų analizė parodė, kad visuomenės sveikatos biurų darbuotojai vertindami daugumą sveikatos netolygumų nurodė, jog jų stebėsenos svarba yra didesnė, negu jie yra stebimi savivaldybėse. Darbuotojų nuomone stebėsenos svarba yra mažesnė, negu jie yra stebimi savivaldybėse tai skirtumai tarp skirtingų tautinių grupių ir pagal šeiminę padėtį. (3.5 pav.)
26 3.5 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie rodiklių stebėseną ir poreikį stebėti rodiklius savivaldybėje
sveikatos netolygumų požiūriu (balų vidurkiai).
71,7 proc. tiriamųjų nurodė, jog jų institucijoje analizuojant sveikatą įtakojančius veiksnius yra įtraukiami ir socialiniai, ekonominiai, aplinkos ir kiti rodikliai, 14,2 proc. nurodė, jog tokie rodikliai nėra įtraukiami, o 14,1 proc. apie tai teigė nežinantys. Statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant VSB miesto ir rajono specialistų nuomones nenustatyta.
Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, kaip visuomenės sveikatos biurų, miestų ir rajonų, darbuotojai vertina statistinės informacijos šaltinius, tinkančius sveikatos netolygumams vertinti (nuo 0 „mažiausiai svarbu, visai nesinaudoja“ iki 5 „svarbiausia, labai daug naudoja“). Buvo vertinami trys kiekvienos duomenų bazės aspektai – jos kaip informacinio šaltinio svarba, galimybės ja naudotis ir subjektyviai vertinamas faktinis naudojimasis.
Nustatyta, kad svarbiausiais informacijos apie netolygumus šaltiniais tiriamieji laikė PSO Europos regioninio biuro statistinę informaciją HFA-DB (5,00 ± 2,031), Europos sveikatos netolygumų duomenų bazę (EuroHealthNet) (balų vidurkis 5,00 ± 2,031), ir Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondą (5,00 ± 2,031) (3.7 lentelė). Kiti informaciniai šaltiniai vidutiniškai buvo vertinami kaip mažiau svarbūs (balų vidurkis mažiau nei 5,0).
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 4,5 5
Tarp vyrų ir moterų Tarp įvairių amžiaus grupių Tarp miesto ir kaimo gyventojų Tarp įvairių išsilavinimo grupių Tarp socialinės rizikos grupių Pagal šeiminę padėtį Pagal neįgalumo laipsnį Tarp bedarbių ir kitų asmenų Tarp skirtingų tautinių grupių Tarp turtingų ir nepasiturinčių
27
3.7 lentelė. Sveikatos netolygumams vertinti tinkamų informacijos šaltinių svarba, galimybės naudotis ir
naudojimas tarp visuomenės sveikatos biurų darbuotojų Informacijos šaltinis Vertinimo aspektas Balų vidurkis Lietuvos gyventojų surašymo duomenų
bazė
Šaltinio svarba 4,78±2,215 Galimybės naudotis 4,25±2,942 Naudojimas 3,17±2,888
Sveidra (Ligonių kasų duomenų bazė)
Šaltinio svarba 4,75 ± 1,979 Galimybės naudotis 3,66 ± 2,981 Naudojimas 2,84 ± 2,748
Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema (HI)
Šaltinio svarba 4,76 ± 1,556 Galimybės naudotis 4,36 ± 2,062 Naudojimas 3,81 ± 2,145
Lietuvos statistikos departamentas
Šaltinio svarba 4,65 ± 1,231 Galimybės naudotis 4,41 ± 1,804 Naudojimas 3,70 ± 1,885
Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazė
Šaltinio svarba 4,92 ± 1,836 Galimybės naudotis 4,48 ± 2,426 Naudojimas 3,21 ± 2,237
Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondas
Šaltinio svarba 5,00 ± 2,031 Galimybės naudotis 4,55 ±2,557 Naudojimas 3,26 ± 2,400
Europos sveikatos netolygumų duomenų bazė (EuroHealthNet)
Šaltinio svarba 5,00 ± 2,031 Galimybės naudotis 4,23 ± 3,211 Naudojimas 2,72 ± 2,926
PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) statistinės informacijos sistema WHOSIS
Šaltinio svarba 4,92 ± 2,409 Galimybės naudotis 4,40 ± 2,887 Naudojimas 3,05 ± 2,847
PSO Europos regioninio biuro statistinė informacija HFA-DB
Šaltinio svarba 5,00 ± 2,031 Galimybės naudotis 4,45 ± 3,239 Naudojimas 3,09 ± 3,170
28 Pastebėtina, kad vertindami savo galimybes naudotis išvardytomis duomenų bazėmis respondentai vertino pastebimai prasčiau nei tų bazių svarbą. Didžiausias galimybes naudotis duomenų baze tiriamieji nurodė Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondą (balų vidurkis 4,55), kiek mažesnes – Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazę (4,48) ir PSO Europos regioninio biuro statistinę informaciją HFA-DB (4,45).
Atitinkamai, visų minėtų duomenų bazių faktinis naudojimas tyrimo dalyvių buvo nurodomas dar mažesnis, populiariausios duomenų bazės buvo – Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema (HI) (balų vidurkis 3,81), Lietuvos statistikos departamentas (3,70), Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondas (3,26) ir Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazė (3,21).
Siekiant įvertinti tyrimo dalyvių nuomonę apie tai, kokių iniciatyvų reikėtų imtis jų institucijoje (visuomenės sveikatos biure), buvo prašoma nurodyti iš anketoje pateikto iniciatyvų sąrašo tris labiausiai respondentams tinkančius atsakymus. Rezultatai atskleidė, jog daugiau nei pusės tiriamųjų nuomone, būtina stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, nustatant stebėsenos prioritetus (54,8 proc.), aiškiai ir tiksliai formuluoti sveikatos programų tikslą ir uždavinius (49,6 proc.), didinti praktinio stebimų rodiklių pritaikymo galimybes (48,7 proc.), pasiekti, kad sveikatos netolygumų mažinimas taptų prioritetine sritimi Lietuvoje (47,8 proc.) (3.6 pav.)
3.6 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie iniciatyvas visuomenės sveikatos biure geresniam sveikatos netolygumų nustatymui (teigiamų atsakymų proc.).
Stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, nustatant stebesenos prioritetus
Aiškiai ir tiksliai formuluoti sveikatos programų tikslą ir uždavinius
Didinti praktinio stebimų rodiklių panaudojimo galimybes
Pasiekti, kad sveikatos netolygumų mažinimas taptų prioritetine sritimi Lietuvoje
Sukurti gyventojų sveikatos stebesenos sistemą Plačiau skleisti informaciją apie sveikatos netolygumus Vykdyti daugiau renginių (priemonių) sveikatos
netolygumams mažinti
Stiprinti bendradarbiavimą su bendruomenių centrais Praktiškai įdiegti užsienio patirtį Lietuvoje
29 Šiame tyrime siekta atskleisti visuomenės sveikatos biurų darbuotojų nuomonę apie sveikatos sektoriaus ir kitų sektorių institucijų atsakomybę už sveikatos netolygumų vertinimą ir analizę (3.8 lentelė). Atsakymų variantai vertinti skalėje nuo 0 – nėra atsakomybės iki 5 – labai didelė atsakomybė. Duomenų analizė parodė, kad tyrimo dalyvių nuomone labiausiai už netolygumų vertinimą ir analizę yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (balų vidurkis 4,59). Be to, nurodydami vertinimo ir analizės aspektą tyrimo dalyviai pabrėžė ir didelę Higienos instituto atsakomybę (balų vidurkis 4,42). Ne sveikatos sektoriaus subjektai nurodomi kaip mažiau atsakingi už sveikatos netolygumų vertinimą ir analizę.
3.8 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė apie institucinę atsakomybę už sveikatos netolygumų vertinimą ir
analizę
Institucija Balų* vidurkis Std. nuokrypis
Sveikatos apsaugos ministerija 4,59 ± 0,906
Higienos institutas 4,42 ± 0,916
Visuomenės sveikatos biurai 3,80 ± 1,172 Savivaldybės administracija 3,65 ± 1,301 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos 3,55 ± 1,405 Universitetų sveikatos fakultetai 3,48 ± 1,231 Visuomenės sveikatos centras 3,51 ± 1,329 Bendruomenės sveikatos taryba 3,51 ± 1,417 Socialinių reikalų sektorius 3,31 ± 1,494
Švietimo sektorius 3,07 ± 1,432
Teisėsaugos institucijos 2,75 ± 1,512
Nevyriausybinės organizacijos 2,61 ± 1,439 * balai nuo 0 – nėra atsakomybės iki 5 – labai didelė atsakomybė
Tyrimo dalyvių nuomonės apie institucinę atsakomybę už sveikatos netolygumų vertinimą ir analizę statistiškai reikšmingai, pagal jų darbo vietą, neišsiskyrė (3.9 lentelė).
30
3.9 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonės apie institucinę atsakomybę už sveikatos netolygumų vertinimą ir
analizę pagal darbovietės vietą Institucija Tyrimo dalyviai Balų*
vidurkiai Std. nuokrypis p Sveikatos apsaugos ministerija Miesto 4,55 ± 0,843 sn** Rajono 4,62 ± 0,958 Higienos institutas Miesto 4,45 ± 0,792 sn Rajono 4,40 ± 1,012
Visuomenės sveikatos biurai Miesto 3,59 ± 1,153 sn
Rajono 3,97 ± 1,169
Savivaldybės administracija Miesto 3,45 ± 1,259 sn
Rajono 3,82 ± 1,321
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Miesto 3,41 ± 1,171 sn Rajono 3,66 ± 1,569 Universitetų sveikatos fakultetai Miesto 3,36 ± 1,187 sn Rajono 3,36 ± 1,266 Visuomenės sveikatos centras Miesto 3,22 ± 1,246 sn Rajono 3,75 ± 1,359 Bendruomenės sveikatos taryba Miesto 3,46 ± 1,320 sn Rajono 3,55 ± 1,501
Socialinių reikalų sektorius Miesto 3,39 ± 1,39 sn
Rajono 3,24 ± 1,579
Švietimo sektorius Miesto 3,00 ± 1,384 sn
Rajono 3,14 ± 1,480
Teisėsaugos institucijos Miesto 2,69 ± 1,475 sn
Rajono 2,79 ± 1,553 Nevyriausybinės organizacijos Miesto 2,47 ± 1,293 sn Rajono 2,72 ± 1,554
* balai nuo 0 – nėra atsakomybės iki 5 – labai didelė atsakomybė ** statistiškai nereikšminga
31
3.3. Sveikatos netolygumų mažinimas
Tyrimo dalyvių nuomone, už sveikatos netolygumų mažinimą, kaip ir už jų vertinimą ir analizę labiausiai atsakinga sveikatos apsaugos ministerija (balų vidurkis 4,65), o taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigos (balų vidurkis 3,97) bei savivaldybės administracija (balų vidurkis 3,88) (3.10 lentelė).
3.10 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė apie institucinę atsakomybę už sveikatos netolygumų mažinimą
Institucija Balų* vidurkis Std. nuokrypis Sveikatos apsaugos ministerija 4,65 0,797 Asmens sveikatos priežiūros
įstaigos
3,97 1,277
Savivaldybės administracija 3,88 1,329 Visuomenės sveikatos biurai 3,81 1,284
Higienos institutas 3,88 1,309
Socialinių reikalų sektorius 3,54 1,396 Bendruomenės sveikatos taryba 3,62 1,458 Visuomenės sveikatos centras 3,45 1,436 Universitetų sveikatos fakultetai 3,35 1,338
Švietimo sektorius 3,26 1,435
Teisėsaugos institucijos 3,05 1,547
Nevyriausybinės organizacijos 2,95 1,532 * balai nuo 0 – nėra atsakomybės iki 5 – labai didelė atsakomybė
Tyrimo dalyvių nuomonės apie institucinę atsakomybę už sveikatos netolygumų mažinimą išsiskyrė statistiškai reikšmingai pagal jų darbo vietą vertinant savivaldybės administracijos atsakomybę (3.11 lentelė). Visuomenės sveikatos biurų specialistų dirbančių rajonuose nuomone, savivaldybės administracija yra labiau atsakinga už sveikatos netolygumų mažinimą (balų vidurkis 4,21), nei miestų specialistų nuomone (balų vidurkis 3,48).
32
3.11 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonės apie institucinę atsakomybę už sveikatos netolygumų mažinimą
pagal darbovietę Institucija Tyrimo dalyviai Balų*
vidurkiai Std. nuokrypis p Sveikatos apsaugos ministerija Miesto 4,67 0,689 sn* Rajono 4,62 0,879 Higienos institutas Miesto 3,82 1,219 sn Rajono 3,93 1,388
Visuomenės sveikatos biurai Miesto 3,59 1,206 sn
Rajono 4,00 1,326
Savivaldybės administracija Miesto 3,48 1,384 p<0,05
Rajono 4,21 1,196
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos Miesto 3,77 1,356 sn Rajono 4,14 1,196 Universitetų sveikatos fakultetai Miesto 3,06 1,281 sn Rajono 3,60 1,348 Visuomenės sveikatos centras Miesto 3,14 1,1,369 sn Rajono 3,71 1,451 Bendruomenės sveikatos taryba Miesto 3,42 1,471 sn Rajono 3,78 1,439
Socialinių reikalų sektorius Miesto 3,49 1,431 sn
Rajono 3,59 1,377
Švietimo sektorius Miesto 3,04 1,443 sn
Rajono 3,45 1,413
Teisėsaugos institucijos Miesto 2,90 1,574 sn
Rajono 3,18 1,525 Nevyriausybinės organizacijos Miesto 2,90 1,447 sn Rajono 3,00 1,611 * statistiškai nereikšminga
Tyrimo dalyvių teirautasi, kiek, jų nuomone, yra skiriama dėmesio sveikatos netolygumų vertinimui ir analizei šalyje ir savivaldybėse. Atsakymai vertinti skalėje nuo 0 - „visai neskiriama dėmesio“ iki 5-„skiriama labai daug dėmesio“. Paaiškėjo, jog tyrimo dalyvių nuomone, šalyje sveikatos netolygumų problemai yra skiriama daugiau dėmesio nei savivaldybėse (atsakymų vidurkiai atitinkamai
33 3,05±0,994 ir 2,84±1,107; p<0,05). Lyginant visuomenės sveikatos biurų miestų ir rajonų darbuotojų nuomones, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
3.4. Administraciniai gebėjimai nustatyti ir mažinti sveikatos netolygumus
Siekiant išaiškinti visuomenės sveikatos biurų specialistų administracinius gebėjimus nustatyti ir mažinti sveikatos netolygumus tyrimo dalyviams pateikti klausimai, suskirstyti į šešias temas: vadovavimo ir lyderystės, organizacijos tobulinimo, darbuotojų tobulinimo, bendradarbiavimo ir partnerystės bei išteklių paskirstymo [18].
Vadovavimas ir lyderystė
Tyrimo dalyvių teirautasi, ar į jų institucijos strateginio planavimo dokumentus įtraukiami sveikatos netolygumų mažinimo klausimai, pvz. numatyti tikslai ir/ar priemonės prisidedančios prie sveikatą įtakojančių veiksnių valdymo, sveikatos netolygumų nustatymo ir/ar mažinimo. Beveik pusė specialistų (46,8 proc.) nurodė, jog sveikatos netolygumų mažinimo klausimai į strateginio planavimo dokumentus įtraukiami iš dalies, kas dešimtas teigė tokios informacijos nežinantis (3.7 pav.). Lyginant mieste ir rajone dirbančių specialistų nuomones, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
3.7 pav. Specialistų skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar į jų biuro strateginio planavimo dokumentus įtraukiami sveikatos netolygumų mažinimo klausimai.
32,5 46,8 9,9 10,8 taip is dalies ne nezinau
34 Beveik pusės tyrimo dalyvių (46,4 proc.) nuomone į jų institucijos metinius veiklos planus sveikatos netolygumų nustatymo veiklos yra įtraukiamos iš dalies, 34,5 proc. nurodė, jog metiniuose veiklos planuose sveikatos netolygumų nustatymo veiklos yra įtrauktos (3.8 pav.).
3.8 pav. Specialistų skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar į jų biuro metinius veiklos planus įtraukiamos sveikatos netolygumų nustatymo veiklos.
Miesto ir rajono visuomenės sveikatos biurų specialistų nuomone statistiškai reikšmingai nesiskyrė, kad į metinius veiklos planus įtraukiamos sveikatos netolygumų nustatymo veiklos (3.9 pav.). 18,2 proc. rajone dirbantys visuomenės sveikatos biurų specialistai ir 16,4 proc. miestuose dirbančių specialistų teigė, jog sveikatos netolygumų nustatymo veiklos yra įtraukiamos į jų institucijos metinius veiklos planus, tačiau 4,5 proc. rajono ir 2,7 proc. miesto sveikatos biurų specialistų apie tai nežinojo.
34,5 46,4 11,8 7,3 taip is dalies ne nezinau
35 3.9 pav. Specialistų nuomonių apie tai, ar į metinius veiklos planus įtraukiamos sveikatos netolygumų
nustatymo veiklos skirstymas pagal institucijos vietą.
44,1 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog sveikatos netolygumų mažinimo veiklos į jų institucijos metinius veiklos planus įtraukiamos iš dalies, panaši dalis (43,2 proc.) teigė, jog netolygumų mažinimo veiklos yra įtrauktos į metinius veiklos planus (3.10 pav.). Visuomenės sveikatos biurų, dirbančių mieste ir rajone specialistų nuomonės šiuo klausimu statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
3.10 pav. Specialistų skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar į jų biuro metinius veiklos planus įtraukiamos sveikatos netolygumų mažinimo veiklos.
16,4 18,2 20 26,4 4,5 7,3 2,7 8,0 0 10 20 30 40 50 60 Miesto Rajono taip iš dalies ne nežinau 43,2 44,1 8,2 4,5 taip iš dalies ne nežinau
36 Beveik pusė (48,6 proc.) specialistų pažymėjo, jog sveikatos netolygumų mažinimo veiklos jų institucijoje įgyvendinamos praktikoje. 38,7 proc. patikino, jog veiklos yra įgyvendinamos tik iš dalies, ir nedidelė dalis tiriamųjų nurodė, jog netolygumų mažinimo veiklos nėra įgyvendinamos ar apie jas tiriamieji nežino (atitinkamai 7,3 proc., 5,4 proc.) (3.11 pav.).
3.11 pav. Specialistų skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar sveikatos netolygumų mažinimo veiklos jų institucijoje yra įgyvendinamos praktikoje.
Labai panašiai (rajone 25,3 proc., mieste 23,4 proc. pasiskirstė dirbantys miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurų specialistai, kurie nurodė, jog jų institucijoje sveikatos netolygumų mažinimo veiklos yra įgyvendinamos praktikoje ir šie duomenys statistiškai reikšingai nesiskyrė. Didesnė dalis rajono visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (23,4 proc.) nei miestų sveikatos biurų specialistų (15,3 proc.) teigė, jog praktikoje veiklos įgyvendinamos tik iš dalies (3.12 pav.).
48,6 38,7 7,3 5,4 taip iš dalies ne nežinau
37 3.12 pav. Specialistų nuomonių apie tai, ar sveikatos netolygumų mažinimo veiklos yra
įgyvendinamos praktikoje skirstymas pagal institucijos vietą. Organizacijos ir specialistų tobulinimas
Tyrimo dalyvių administracinių gebėjimų išaiškinimui organizacijos ir specialistų tobulinimo srityje anketoje pateikti klausimai, kurių atsakymai vertinti skalėje nuo 0 (nėra poreikio ar nėra galimybių) iki 5 (labai didelis poreikis ar labai geros galimybės). Nustatyta, kad vertindami organizacijos ir specialistų tobulinimo poreikį, tyrimo dalyviai dažniau linkę atsakyti teigiamai (3.12 ir 3.13 lentelės).
3.12 lentelė. Tyrimo dalyvių nuomonė apie poreikį gerinti sveikatos netolygumų stebėseną ir kelti kvalifikaciją sveikatos netolygumų srityje
Klausimas
Atsakymų paplitimas (nuo 0 „nėra poreikio iki 5 „didelis poreikis“),
proc. Balų vidurkis
0 1 2 3 4 5
Ar Jūsų institucijoje reikia gerinti sveikatos
netolygumų stebėseną 0,9 2,7 9,1 40,3 38,1 8,9 4,04 ± 2,027 Kaip vertinate savo poreikį kelti kvalifikaciją
sveikatos netolygumų srityje 1,8 0,9 3,6 23,8 39,2 30,7 4,14 ± 1,470 23,4 25,3 15,3 23,4 2,7 4,5 2,7 2,7 0 10 20 30 40 50 60 Miesto Rajono taip iš dalies ne nežinau
