1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ANESTEZIOLOGIJOS KLINIKA
Jonė Jackevičiūtė
NETECHNINIŲ SAVYBIŲ INTEGRACIJA IR VYSTYMAS
IŠMANIŲJŲ SLAUGYTOJŲ MOKYMO PROCESE PANAUDOJANT
MEDICININĘ SIMULIACIJĄ
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovai
Dr. Arūnas Gelmanas Prof. Jūratė Gudaitytė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Nepageidaujami įvykiai ir jų klasifikacija ... 10
10.2 Informacijos perdavimas ir netechninės savybės ... 12
10.3 Medicininė simuliacija ... 14
10.4 Paciento perdavimo procesas ... 15
11. TYRIMO METODIKA ... 17
11.1 Tyrimo objektas ... 17
11.2 Tiriamųjų įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijai ... 17
11.3 Tyrimo organizavimas ... 17
11.4 Tyrimo eiga ir struktūra ... 18
11.5 Netechninių įgūdžių vertinimo anketa ... 19
11.6 Medicininė simuliacija ... 19
11.7 Statistinė matematinė duomenų analizė ... 20
12. REZULTATAI ... 21
12.1 Tiriamųjų sociodemografinė charakteristika ... 21
12.2 Tiriamųjų įgytų žinių netechninių įgūdžių srityje pokytis ... 21
12.3 Informacijos perdavimo klaidos ir mokymų išliekamoji vertė ... 24
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
14. IŠVADOS ... 27
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 29
3
1. SANTRAUKA
Netechninių savybių integracija ir vystymas išmaniųjų slaugytojų mokymo procese panaudojant medicininę simuliaciją
Jonė Jackevičiūtė Magistro baigiamasis darbas
Tyrimo tikslas: Suorganizuoti ir įvertinti simuliacija pagrįstų paciento perdavimo mokymų įtaką
išmaniųjų slaugytojų gebėjimui tinkamai perduoti informaciją apie pacientą bei įvertinti savo bendravimo kokybės pokyčius.
Uždaviniai: 1) Nustatyti slaugytojų nuomonę apie turimus netechninius įgūdžius prieš parengtą
medicininę simuliaciją. 2) Įvertinti dažniausiai daromas klaidas perduodant pacientą simuliuojamoje aplinkoje. 3) Palyginti slaugytojų žinias apie įgytus netechninius įgūdžius po organizuotų mokymų. 4) Įvertinti simuliacija pagrįstų netechninių savybių mokymų išliekamąją vertę tinkamiems informacijos mainams apie pacientą.
Metodika: Perspektyvinis tyrimas atliktas Medicininės simuliacijos centre. Tiriamieji – 10 išmaniųjų
slaugytojų. Tiriamieji užpildė anketą ir įvertino savo netechninius įgūdžius prieš ir po mokymų. Medicininės simuliacijos sprendimas vertintas vertinimo skale pirmąją dieną ir praėjus mėnesiui laiko po mokymų. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p<0,05.
Rezultatai: Bazinės žinios - labai geros: komunikacija (25,70±2,36), informacijos surinkimas (27,50±
3,06), nustatymas (27,60±1,17), informacijos perdavimo vertinimas (25,90±1,85). Lyginant su pradiniu, simuliacija įtakos turėjo: komunikacijai (28,70±1,42) ir informacijos perdavimo vertinimui (28,90±1,97) (p<0,05). Vertinant mokymų išliekamąją vertę, simuliacija turėjo teigiamą efektą paminint paciento svorį ir kūno temperatūrą (p<0,05). Kitose kategorijose informacijos perdavimas nepasikeitė. Informacijos mainai po mėnesio pablogėjo: paciento būklės, anestezijos rūšies, operacijos eigos, intervencijos srities ir paciento stebėjimo (p<0,05).
Išvados: 1) Tiriamųjų žinios netechninių įgūdžių srityje prieš organizuotus mokymus visose
kategorijose įvertintos, kaip labai geros. 2) Klaidos simuliuotoje aplinkoje perdavimo metu pasireiškė tiek pirmąją dieną po mokymų, tiek praėjus mėnesiui laiko. 3) Tiriamųjų netechniniai įgūdžiai po medicininės simuliacijos pagerėjo komunikacijos ir informacijos perdavimo kategorijose. 4) Nustatyta organizuotų mokymų išliekamoji vertė. Taip pat organizuoti mokymai statistiškai reikšmingai turėjo įtakos paminint paciento svorį ir kūno temperatūrą. Tačiau informacijos mainai pablogėjo paciento būklės, anestezijos rūšies, operacijos eigos, intervencijos srities ir paciento stebėjimo kategorijose.
4
2. SUMMARY
Implementation and Development of Non – technical Skills Training in Advanced Nursing through Medical Simulation
Jonė Jackevičiūtė Master’ Thesis
The aim of this study is to develop and assess the effect of simulation – based learning on proper patient
handout communication and evaluation of the change of transition – care communication quality.
The task of the research: 1) To evaluate the nurses’ knowledge on non – technical skills before the
simulation based learning. 2) To determine communication failures during patient hand-off in simulated environment. 3) To compare the nurses’ knowledge on non-technical skills after the medical simulation. 4) To evaluate the effect of simulation based learning on enduring knowledge on effective patient handout communication.
Methods: Prospective study was carried out in Center of Medical Simulation. The study involved 10
nurse practitioners. Knowledge on non – technical skills were assessed before and after medical simulation using a questionnaire. Participation in medical simulation was evaluated on the same day and one month after provided training using assessment scale. p<0.05 rated as statistically significant.
Results: Baseline non – technical skills were rated as very good in all categories: communication
(25.70±2.36), information gathering (27.50±3.06), diagnosing (27.60±1.17) and the evaluation of information exchange (25.90±1.85) (p<0.05). Positive effect after the simulation was found on communication (28.70±1.42) and the evaluation of information exchange (28.90±1.97). Positive influence of simulation was found on patients’ weight and body temperature information during the handout (p<0.05). Other post-simulation categories were not affected. One month after the intervention the transfer of the information decreased in: condition of the patient, type of anesthesia, surgical course, surgical site information, postoperative patient investigation (p<0.05).
Conclusions: 1) Baseline knowledge on non – technical skills were rated as very good in all the
categories. 2) The mistakes in simulated environment during patient handout presented on the same day and one month after the training. 3) Simulation had positive impact on the communication and the evaluation of information exchange. 4) Simulation had positive effect on patients’ weight and body temperature information during the handout, however information transfer decreased in: condition of the patient, type of anesthesia, surgical course, surgical site information and postoperative patient investigation.
5
3. PADĖKA
Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šio mokslinio darbo įgyvendinimo.
Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovui dr. Arūnui Gelmanui už palaikymą ir operatyvią pagalbą ruošiant baigiamąjį mokslinį darbą.
Esu labai dėkinga prof. Jūratei Gudaitytei už rūpestį, mentorystę, palaikymą, neskaičiuotą darbo laiką, suteiktas galimybes bei vertingas pastabas.
Ačiū Anesteziologijos klinikos vadovui prof. Andriui Macui už galimybę atlikti magistrinį baigiamąjį darbą šioje klinikoje.
Ačiū gyd. Aurimui Pečkauskui už pagalbą vertinant medicininę simuliaciją.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas Nr. BEC-MF-327 (2018 m. kovo 22 d.)
6
6. SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas
KD – kvėpavimo dažnis
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
N – tiriamųjų skaičius
P – stebimas reikšmingumo lygmuo
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SpO2 – periferinių audinių įsotinimas deguonimi ŠSD – širdies susitraukimų dažnis
7
7. SĄVOKOS
Nepageidaujamas įvykis – įvykis sukėlęs nepalankią paciento išeitį ir įvykęs dėl
medicinos personalo neorganizuotumo arba medicininės pagalbos tiekimo.
Pacientas - asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Pacientų sauga – elgsenos modelis sveikatos priežiūros sistemoje, naudojamas norint
8
8. ĮVADAS
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kasmet į ligoninę stacionarizuojama apie 421 milijonų pacientų, iš jų 42,7 milijonai patiria nepageidaujamus įvykius. Nepageidaujami įvykiai - keturiolikta pagal dažnumą sergamumo ir mirštamumo priežastis pasaulyje [1]. Jungtinėse Amerikos Valstijose medicininės klaidos yra laikomos viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių [2].
Literatūroje nurodoma tokia nepageidaujamų įvykių klasifikacija: įvykę, beveik įvykę ir aplinkybės. Įvykę nepageidaujami įvykiai klasifikuojami į: išvengiamus, neišvengiamus ir įspėjamus [3]. Taip pat nepageidaujamus įvykius galima suskirstyti į struktūrinius ir žmogiškuosius [4]. Anot Jungtinės komisijos pagrindinės nepageidaujamų įvykių priežastys yra šios: žmogiškieji faktoriai, lyderystės stoka, neadekvati komunikacija ir nepakankamas situacijos vertinimas [5]. Dėl to pastaruoju metu dėmesys skiriamas netechninių įgūdžių mokymams, kadangi šių įgūdžių pritaikymas didelės rizikos pramonės šakose (pavyzdžiui, aviacijoje) turėjo teigiamą efektą darbo saugumui [6-8].
Be to, informacijos mainai yra kertinis elementas saugiai paciento priežiūrai užtikrinti, atsižvelgiant, kad netinkamas personalo bendravimas perdavimo metu lemia 85% nepageidaujamų įvykių [9]. Literatūra nurodo, kad norint pagerinti informacijos mainus tarp personalo, reikia standartizuoti perdavimo procesą, užtikrinti visų komandos narių dalyvavimą ir gerinti personalo bendravimo įgūdžius diegiant specialius mokymus [10]. Klasikinis mokymosi tipas ne toks efektyvus kaip mokymasis pagrįstas medicinine simuliacija [11]. Yra įrodyta, kad aktyvus dalyvavimas simuliacija pagrįstuose mokymuose lemia geresnius rezultatus komunikacijos, komandos kooperacijos ir skiriamo gydymo srityje, lyginant su šių simuliacijų stebėjimu [12].
Šio perspektyvinio darbo tikslas - suorganizuoti ir įvertinti simuliacija pagrįstų paciento perdavimo mokymų įtaką išmaniųjų slaugytojų gebėjimui tinkamai perduoti informaciją apie pacientą bei įvertinti savo bendravimo kokybės pokyčius. Tikimasi, kad simuliacija pagrįsti paciento perdavimo mokymai, sumažins klaidų, daromų keičiantis informacija apie pacientą, skaičių, turės išliekamąją vertę ir bus efektyviai pritaikyti išmaniųjų slaugytojų darbo praktikoje.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslasSuorganizuoti ir įvertinti simuliacija pagrįstų paciento perdavimo mokymų įtaką išmaniųjų slaugytojų gebėjimui tinkamai perduoti informaciją apie pacientą bei įvertinti savo bendravimo kokybės pokyčius.
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti slaugytojų nuomonę apie turimus netechninius įgūdžius prieš parengtą medicininę simuliaciją.
2. Įvertinti dažniausiai daromas klaidas perduodant pacientą simuliuojamoje aplinkoje. 3. Palyginti slaugytojų žinias apie įgytus netechninius įgūdžius po organizuotų mokymų. 4. Įvertinti simuliacija pagrįstų netechninių savybių mokymų išliekamąją vertę tinkamiems
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
Jau apie tūkstantmetį gydytojai prisiekia nedaryti žalos pacientui. Nepaisant pažado, klaidos medicinos praktikoje yra neišvengiamos ir dėl jų nukenčia pacientas [13]. Klaidos sveikatos priežiūros sektoriuje gali įvykti ligoninėje, gydytojo kabinete, slaugos namuose, vaistinėje ar paciento namuose [14]. Pasak PSO kasmet į ligoninę stacionarizuojama apie 421 milijonų pacientų, iš jų 42,7 milijonai patiria nepageidaujamus įvykius. Nepageidaujami įvykiai - keturiolikta pagal dažnumą sergamumo ir mirštamumo priežastis pasaulyje [1]. Amerikoje medicininės klaidos yra laikomos viena iš trijų pagrindinių mirties priežasčių [2]. Lietuvoje nėra atlikta jokių mokslinių studijų, kurios apibrėžtų nepageidaujamus įvykius bei jų struktūrą, taip pat nėra aiškiai suformuluotų šių įvykių priežasčių. Tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 - 2010 m. programoje nurodoma, jog pacientų saugos reikalavimai turi būti įtraukti į kokybės reikalavimus [15]. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibūdinamos, kaip lengvai prieinamos, saugios sveikatos stiprinimo, ligų diagnostikos, gydymo ir slaugos paslaugos, kurias suteikia tinkamas specialistas, tinkamoje vietoje [16]. Reader ir kiti nustatė, jog iš 5610 registruotų nepageidaujamų įvykių, apie 50% įvyksta dėl netechninių įgūdžių, pavyzdžiui, komandinio darbo stokos [17]. Anglijos Nacionalinė sveikatos tarnyba nustatė, kad iš 140,585 skundų, 28,274 priskiriami komunikacijos stokai ir tai yra pagrindinė rašytinių skundų priežastis [18]. Kuo dažniau keičiasi paciento gydymo vieta, tuo didesnė rizika, jog perduota informacija apie pacientą bus klaidinga. Informacijos neatitikimas ar trūkumas lemia neteisingą tyrimų arba gydymo plano sudarymą ir dėl to kylančias medicinines klaidas [19]. Taigi norint užtikrinti paslaugų kokybę ir paciento saugą reikalingi sisteminiai pokyčiai medicinos personalo netechninių įgūdžių tobulinime, apie ką ir bus kalbama šiame darbe.
10.1 Nepageidaujami įvykiai ir jų klasifikacija
Klaida – terminas apibūdinantis suplanuotų tikslų žlugimą arba neteisingo plano naudojimą, siekiant pasirinkto tikslo [20]. Remiantis PSO duomenimis Europos sąjungos šalyse nepageidaujamus įvykius ir medicininės klaidas patiria nuo 8% iki 12% stacionare gydymų pacientų [1]. Nepageidaujami įvykiai Jungtinei Karalystei kainuoja apie 2 milijardus svarų sterlingų, be to apie 400 milijonų svarų sterlingų prarandama ieškiniams patenkinti [21]. Medicininės klaidos yra klasifikuojamos pagal Kohn ir skirstomos į:
11 1. diagnostines (pavyzdžiui, klaidinga arba per vėlai nustatyta liga, diagnostinių tyrimų panaudojimo klaidos, pasenusių tyrimų arba gydymo plano sudarymas, atsako į tyrimų rezultatus nebuvimas),
2. gydymo (pavyzdžiui, klaidos atliekant procedūrą, intervenciją ar operaciją, klaidos taikant gydymą, klaidos skiriant vaistą arba jį dozuojant, uždelstas gydymas, netinkama priežiūra ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje),
3. prevencijos (pavyzdžiui, nesėkmės skiriant profilaktinį gydymą, neadekvatus gydymo sekimas), 4. komunikacijos [22].
Gydymo klaidos susijusios su didesniu atpažinimu negu diagnostikos ar prevencijos, kadangi šios klaidos pasireiškia iškart ir dažniausiai yra akivaizdžios [23]. Pažymėtina, jog tik dalis įvykusių klaidų sukelia nepageidaujamus įvykius, kurie lemia paciento mirtį, neįgalumą ar ilgesnę stacionarizavimo trukmę [22]. Nepageidaujami įvykiai, savo ruožtu, klasifikuojami į: įvykusius, beveik įvykusius ir aplinkybes. Įvykę nepageidaujami įvykiai pakartotinai išskirstomi į: išvengiamus, neišvengiamus ir įspėjamus [3]. Su medicininėmis klaidomis pacientai dažniau susiduria intensyvios terapijos skyriuje, tai nulemia paciento būklės sunkumas, skubių intervencijų poreikis ir didelis personalo darbo krūvis [24]. Rothschild ir bendraautoriai teigia, kad iš 120 nepageidaujamų įvykių, nustatytų intensyvios terapijos skyriuje, 45% buvo išvengiami [25].
Nepageidaujamus įvykius taip pat galima suskirstyti į struktūrinius ir žmogiškuosius. Struktūrinės nepageidaujamų įvykių priežastys yra susijusios su organizaciniais ir techniniais aspektais [4]. Techninės nepageidaujamų įvykių priežastys yra sąlygotos įrangos gedimų, prietaisų defektų ar netinkamo jų paruošimo. Šios priežastys sudaro tik 4% visų nepageidaujamų įvykių. Organizaciniai veiksniai lemia apie 14% nepageidaujamų įvykių, tačiau iš jų 93% atvejų yra neišvengiami [26]. Žmogiškųjų faktorių sąlygoti nepageidaujami įvykiai sudaro 61% visų įvykių priežasčių ir yra susiję su pacientu ar medicinos personalu [4, 26]. Darbuotojų inicijuoti nepageidaujami įvykiai yra sąlygoti: žinių stokos, taisyklių nesilaikymo ir techninių įgūdžių trūkumo [4].
Sveikatos priežiūros sistema yra kompleksinė, tai yra pagrįsta tarpusavio ryšiais tarp sistemos elementų. Vadinasi, vienas sistemos elementas gali turėti įtakos kitiems ir nulemti išeitis [27]. Norint nustatyti potencialius klaidų šaltinius darbo aplinkoje reikalingas detalus sistemos ištyrimas ir padalinimas [28]. Pavyzdžiui, intensyvios terapijos ar skubios pagalbos skyriuje vyrauja dinamiška, greitai besikeičianti aplinka [28-29]. Anestezijos praktika taip pat dinamiška ir daugiakomponentė, kurioje vyrauja sąveika tarp žmogaus – anesteziologo, prietaisų – anestezijos aparato, gyvybinių funkcijų stebėjimo aparato ir aplinkos – operacinės, pagalbinio personalo. Taigi klaidos atsiradusios bet kurioje anestezijos sistemos dalyje, gali lemti komplikacijas ar nepalankias paciento išeitis [30]. Dinamiškoje aplinkoje chronologinė darbo eiga dažnai pertraukiama, vadinasi darbo efektyvumas
12 mažėja. Taip pat tai turi įtakos personalo jaučiamam darbo pasitenkinimui, kuris lemia teikiamos priežiūros kokybę [31]. Hall ir bendraautoriai nustatė, kad darbo tėkmės pertraukimai dėl aplinkos, pašalinių įsikišimo ar neatitikčių turi įtakos paciento saugai [32]. Prakash ir kiti ištyrė, jog darbo pertraukimai yra viena iš pagrindinių klaidų priežasčių, skiriant ar dozuojant vaistus [33]. 2013 metais atliktoje meta-analizėje nurodoma, kad vaistų naudojimo klaidos ligoninėje vidutiniškai pasireiškia apie 19,1% stacionarizuotų pacientų [34]. Klaidoms vaistų naudojimo srityje daugiausia įtakos turėjo nepakankama komunikacija, tai yra netiksli dokumentacija [35]. Taigi netinkama, neadekvati komunikacija yra viena iš dažniausiai klaidas medicinos praktikoje lemiančių priežasčių [36]. Nustatyta, jog neadekvati komunikacija yra dažniausia išvengiamų nepageidaujamų įvykių priežastis. Be to, beveik pusė šių atvejų įvyksta pervežant pacientą iš vieno skyriaus į kitą [37]. Komunikacijos klaidų skirstymas pavaizduotas 1 pav. [38].
1 pav. Komunikacijos klaidų klasifikacija remiantis Chang
10.2 Informacijos perdavimas ir netechninės savybės
Sveikatos priežiūros sektorių, remiantis Nelson, galima suskirstyti į keturias dalis:
1. makrosistemą – aukščiausias sistemos lygmuo, jungiantis klinikinius ir neklinikinius funkcinius padalinius,
2. mezosistemą – funkcinis padalinys, teikiantis tam tikros srities ir lygio pasaugas (pvz. intensyvios terapijos skyrius, operacinė, poanestetinė palata),
K
omuni
kac
ija
Netiksli informacija
Abejotinas sutikimas
Netiksli duomenų iterpretacija
13 3. mikrosistemą – tai sistemos lygmuo, siejantis paslaugos teikėją ir gavėją, tai yra gydytoją ir
pacientą, 4. pacientas [39].
Visos šios sistemos dalys glaudžiai susiję ir viena be kitos funkcionuoti negali. Taigi sveikatos priežiūros paslaugų tiekimas yra pagrįstas dideliu informacijos srautu tarp visų sektoriaus grandžių. Informacijos perdavimas gali būti sudėtingas, kadangi į vieno paciento priežiūrą įtraukiama multidisciplininė komanda [40]. Pažymėtina, jog mikrosistemos pagrindą būtent ir sudaro informacijos mainai: tarp paciento ir medicinos personalo, tarp komandos narių ir tarp medicinos personalo ir klinikinės paramos tiekėjų [41]. Taigi norint užtikrinti paciento saugą, pokyčiai turi būti orientuoti į klinikinę mikrosistemą, kadangi būtent ši sistema yra arčiausiai paciento [42]. Likosky ir bendraautoriai teigia, kad nors per šešis dešimtmečius kardiochirurgijos rezultatai pagerėjo, tačiau tiekiama priežiūra nėra ideali. Visų pirma, tai siejama su abejotinu sprendimų priėmimu, netinkamu pacientų pervežimu iš vieno skyriaus į kitą ir neefektyviu komandiniu darbu [43]. Taigi norit optimizuoti mikrosistemą, pirmiausiai dėmesys turėtų būti kreipiamas į tinkamą komandos funkcionavimą.
Gerai žinoma, kad techniniai įgūdžiai yra itin svarbūs norint užtikrinti kokybiškas medicinos paslaugas, tačiau šiuolaikinėje medicinos priežiūroje vien to nepakanka. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas netechniniams įgūdžiams [6]. Flin ir bendraautoriai pateikia tokį netechninių savybių apibrėžimą – tai asmeniniai, socialiniai ir kognityviniai įgūdžiai, kurie papildo techninius, ir lemia saugų ir veiksmingą užduočių vykdymą [44]. Pirmą kartą netechninių įgūdžių svarba saugumui buvo paminėta aviacijoje, tačiau greitai pritaikyta ir kitose didelės rizikos pramonės šakose, pavyzdžiui, branduolinėje energetikoje ir naftos pramonėje [7-8]. Šios pramonės šakos pirmosios atsižvelgė, kad saugos gerinimas ne tik susijęs su žinių ir įgūdžių tobulinimu, bet ir žmogišku faktoriumi – netechniniais įgūdžiais [8].
Nors kiekviena aplinka reikalauja specifinių savybių, tačiau pagrindinės netechninių įgūdžių kategorijos gali būti panaudojamos visose srityse [45]. Atsižvelgus į sėkmingai integruotas netechninių savybių sistemas didelės rizikos pramonės šakose, buvo nuspręsta įtraukti šių įgūdžių mokymus į neatidėliotiną pagalbą teikiančius funkcinius padalinius ligoninėje [46]. Anesteziologų darbo krūvis ir intensyvumas turi panašumo į pilotų, kadangi reikia gebėti greitai, efektyviai reaguoti į kritines būkles ir prisitaikyti aplinkoje. Techniniai šios specialybės aspektai yra plačiai nagrinėjami ir vertinami, tačiau netechniniai įgūdžiai nebuvo aiškiai apibrėžti [47]. Sveikatos priežiūros sistemoje netechninės savybės įgavo tokį apibūdinimą - socialinių (komunikacijos ir komandinio darbo) ir pažinimo (analitinio mąstymo ir asmeninio elgesio) įgūdžių rinkinys [48]. Anesteziologijoje naudojamos netechninės savybės pateikiamos 2 pav. [49].
14
2 pav. Anesteziologijoje naudojamų netechninių savybių klasifikacija pagal Fletcher
10.3 Medicininė simuliacija
Vis plačiau pastebima, kad norint tinkamai paruošti specialistus, tai yra, jog išmoktos žinios būtų pritaikytos praktikoje, reikalingas aktyvus dalyvavimas. 2011 metais atliktoje meta-analizėje, palyginus standartinį mokymosi tipą ir medicininę simuliaciją, nustatyta, jog simuliacija pagrįstas mokymasis yra pranašesnis už klasikinį [11]. Medicininė simuliacija tai metodas, suteikiantis galimybę modeliuoti sudėtingas klinikines situacijas, panaudojant dirbtinai realius pacientus arba atskiras kūno dalis. Užtikrinama saugi, kontroliuojama aplinka, kurioje įgyjamos ir ugdomos kompetencijos [50]. Medicininės simuliacijos eiga dažniausiai susideda iš: instruktažo – įžangos, scenarijaus sprendimo, apibendrinimo, ir tolimesnės eigos [51]. Simuliacija pagrįstas mokymas ne tik suteikia galimybę mokytis iš savo klaidų, bet taip pat sudaro sąlygas pagerinti tarpasmeninius komandos santykius ir skatina komandinį darbą. Įrodyta, kad būtent šios savybės yra pagrindinės užtikrinant paciento saugą [52].
• Planavimas ir pasiruošimas
• Eiliškumas
• Standartų išlaikymas
• Resursų paskirtymas
Užduočių
valdymas
• Adekvatus informacijos perdavimas
• Savitarpio parama
• Suderinta komandos veikla
• Komandos narių sugebėjimų įvertinimas
Komandinis
darbas
• Gebėjimas surinkti informaciją
• Atpažinimas ir supratimas
• Numatoma situacijos eiga
Situacijos
stebėsena
• Galimybių nustatymas
• Rizikos įvertinimas
• Apsvarstymas
Sprendimų
priėmimas
15 Reikia paminėti ir tai, kad šiuo metu vis plačiau diskutuojama apie gydytojo eksperto savybes. Kanados Karališkoji kolegija pateikia tokią gydytojo eksperto paradigmą – tai specialistas – profesionalas, lyderis, mokslininkas, gebantis tinkamai bendrauti, bendradarbiauti ir atstovauti pacientą [53]. Taigi simuliacija pagrįstas mokymasis ne tik užtikrina paciento saugą, bet yra orientuotas į visų gydytojo eksperto savybių mokymą. Įrodyta, kad medicininė simuliacija didžiausią įtaką turi tinkamos komunikacijos lavinimui ir bendradarbiavimui komandoje, tačiau ji nėra apribota tik šių savybių mokymu [54]. Reime ir bendraautoriai nustatė, kad aktyvus dalyvavimas simuliacijoje lėmė geresnius dalyvių rezultatus komunikacijos, komandos kooperacijos ir skiriamo gydymo srityje, lyginant su šių simuliacijų stebėjimu [12]. Fung ir kiti pademonstravo, kad simuliacija pagrįstas mokymas pagerina komandos tarpusavio bendravimo ir koordinacijos įgūdžius kritinių būklių metu [55]. Sidi ir kiti teigia, jog medicininė simuliacija yra tinkamiausias metodas vertinti anesteziologijos rezidentų kompetencijas, kadangi jos metu galima aprėpti visus įgūdžius: psichomotorinius, bazines bei specialiąsias žinias ir netechninius gebėjimus [56].
10.4 Paciento perdavimo procesas
Paciento perdavimas apibrėžiamas, kaip profesinės atsakomybės perdavimas kitam asmeniui ar komandai, įtraukiant informaciją apie pacientą ir tolimesnį šio paciento priežiūros planą [57]. Paciento perdavimo procesas susideda iš: informacijos apsikeitimo, atsakomybės perdavimo ir sprendimų priėmimo. Šis procesas vyksta tiek mikrosistemos lygmeniu (perduodant pacientą baigiantis darbo pamainai), tiek mezosistemos lygmeniu (pervežant pacientą iš vieno skyriaus į kitą) [58]. Literatūroje nurodomi šie paciento perdavimo tipai:
1. Priešoperaciniai; 2. Perioperaciniai; 3. Pooperaciniai [59].
Informacijos mainai yra kertinis elementas saugiai paciento priežiūrai užtikrinti. Jungtinė sveikatos priežiūros akreditavimo komisija nurodo, kad netinkamas personalo bendravimas perdavimo metu lemia 85% nepageidaujamų įvykių [9]. Perioperacinis ir pooperacinis laikotarpis yra labai kompleksiškas - per trumpą laiką įvyksta keletas perdavimų, taip pat pasikeičia pacientą prižiūrinti komanda [60]. Nors pooperaciniai perdavimai yra labiausiai paplitusi informacijos perdavimo rūšis anesteziologijoje, tačiau tik dalis jų yra visaverčiai. Dažniausiai pamirštama paminėti antibiotikus leistus operacijos metu ir taikytą infuzinę terapiją [61].
16 Literatūroje nurodoma, keletas metodų kaip pagerinti paciento saugą pooperaciniu laikotarpiu perduodant pacientą:
1. Standartizuoti perdavimo procesą;
2. Iki informacijos mainų įvykdyti svarbias klinikines užduotis; 3. Perdavimo metu diskutuoti tik apie pacientą;
4. Užtikrinti visų komandos narių dalyvavimą perdavimo metu;
5. Užtikrinti tinkamą komandos narių bendravimą diegiant mokymus [10].
Weinger ir bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame pritaikė medicininę simuliaciją siekdami pagerinti anesteziologų, anestezijos ir poanestetinės palatos slaugytojų informacijos perdavimo kokybę. Tuomet įvertinto informacijos mainus po vykdytų apmokymų ir nustatė, jog panaudotos simuliacijos pagerino paciento perdavimo efektyvumą realioje klinikinėje praktikoje [62].
17
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo objektasMedicininės simuliacijos dalyviai - multidisciplininė komanda, sudaryta iš dviejų gydytojų anesteziologų – reanimatologų, dviejų tiriamųjų, ir medicinos studentės.
Tiriamieji - savanoriškai tyrime sutikę dalyvauti išmanieji anestezijos ir intensyvios
terapijos slaugytojai.
11.2 Tiriamųjų įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijai
Įtraukimo kriterijai:
1. Ne didesnė darbo patirtis kaip 6 metai ligoninėje. 2. Ne trumpesnė darbo patirtis kaip 2 metai ligoninėje. 3. Amžius 25 – 35 metai imtinai.
4. Sutikimas dalyvauti medicininėje simuliacijoje.
Atmetimo kriterijai:
1. Trumpesnė darbo patirtis kaip 2 metai ligoninėje. 2. Ilgesnė darbo patirtis kaip 6 metai ligoninėje. 3. Tiriamojo nesutikimas dalyvauti simuliacijoje. 4. Dalinis dalyvavimas simuliacijoje.
11.3 Tyrimo organizavimas
Pirmoji perspektyvinio tyrimo dalis atlikta 2018 metų balandžio mėnesio 9 dieną, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto - Medicininės simuliacijos centre. Antroji tyrimo dalis atlikta 2018 metų gegužės 7 dieną. Auditorija, kuri buvo pasirinkta simuliacijoms, paruošta taip, kad primintų poanestetinę palatą. Auditorijoje buvo visos reikalingos priemonės: dirbtinis, realų pacientą primenantis, muliažas (resusci Anne), gyvybinių funkcijų stebėjimo aparatūra, medicininė dokumentacija, video kamera su įmontuota garso įrašymo sistema.
18
11.4 Tyrimo eiga ir struktūra
Tiriamieji užpildė informuoto sutikimo formą ir nurodė savo demografinius duomenis. Tuomet tyrimo dalyviai prieš atliekant medicininę simuliaciją pildydami anketą įvertino savo turimas žinias netechninių įgūdžių srityje. Detaliau anketa apžvelgiama 11.5 skirsnyje. Po anketos pildymo buvo pristatyti mokymai. Mokymų pristatymas tai 30 minučių trukmės PowerPoint paskaita, kurioje buvo pateikta informacija apie šių mokymų svarbą medicininių klaidų prevencijoje, pagrindinė informacija, reikalinga perduodant pacientą, supažindinimas su medicinine simuliacija ir jos nauda. Tuomet tiriamieji atsitiktinės atrankos būdu suskirstyti į grupes po du asmenis, jiems priskirtos rolės: A slaugytojas – operacinės slaugytojas pervežantis pacientą iš operacinės į poanestetinę palatą, B slaugytojas – pooanestetinės palatos slaugytojas priimantis pacientą. Po rolių paskirstymo spręsta medicininė simuliacija. Pakartotinė medicininė simuliacija spręsta po mėnesio laiko, siekiant įvertinti įgytų žinių išliekamąją vertę. Siekiant užtikrinti vertinimo tikslumą pakartotinę simuliaciją vertino tas pats stebėtojas, naudodamas tą pačią vertinimo formą. Po to dalyviai pakartotinai įvertino savo netechninių įgūdžių žinias, pildydami anketą. Mokymų struktūra pavaizduota 3 pav.
3 pav. Mokymų struktūra
Antroji tyrimo dalis - Užbaigimas
Savo žinių įvertinimas
Aptarimas
Antroji tyrimo dalis - Medicininė simuliacija II
Komandos sudarymas
Medicininės simuliacijos sprendimas
Pirmoji tyrimo dalis - Medicininė simuliacija I
Komandos sudarymas
Medicininės simuliacijos sprendimas
Pirmoji tyrimo dalis - Įvadas
19
11.5 Netechninių įgūdžių vertinimo anketa
Netechninių įgūdžių vertinimo anketa buvo pateikta prieš mokymus ir po jų. Anketa buvo sudaryta iš keturių kategorijų, atspindinčių netechninius įgūdžius: bendravimo, informacijos surinkimo, nustatymo ir informacijos perdavimo vertinimo. Visose kategorijose yra po tris vertinamus teiginius, jų suma yra bendras kategorijos vertinimas. Kiekvienas anketos teiginys vertintas nuo 0 (žemiausias vertinimo lygmuo) iki 10 (aukščiausias vertinimo lygmuo). Detali anketa pridedama priede.
11.6 Medicininė simuliacija
Medicininė simuliacija – tai 45 minutes trunkantis, realią situaciją atspindintis scenarijus. Buvo paruoštos trys medicininės simuliacijos, atkreipiančios dėmesį į poanetetinėje palatoje iškylančias medicinines problemas. Pirmoji simuliacija buvo pavyzdys, pateiktas supažindinti dalyvius su simuliacijos dokumentacija ir vertinimo sistema, todėl ji nebuvo vertinta. Antroji ir trečioji simuliacijos – kontrolinės, vertintos užpildant iš anksto paruoštą standartizuotą vertinimo formą. Vertinimo forma buvo paruošta pagal Segall [10] paciento perdavimo rekomendacijas ir suskirstyta į 5 kategorijas: paciento, anestezijos, operacijos informacija, objektyvi paciento būklė ir tolimesnis priežiūros planas. Kiekvienas kategorijos klausimas vertintas 1 – jei informacija perduoda, 0 – jei informacija nebuvo paminėta perdavimo metu. Kategorijos klausimų suma yra bendras kategorijos vertinimas.
Medicininės simuliacijos scenarijus suskirstytas etapais:
1. Pasiruošimas simuliacijai. Trukmė - 5 minutės. Slaugytojui A pateikiama informacija apie pacientą, duodama medicininė dokumentacija, pateikiama situacija.
2. Medicininės simuliacijos sprendimas. Trukmė - 30 minučių. Slaugytojas A perteikia informaciją apie pacientą slaugytojui B. Pademonstruojamas gebėjimas apsikeisti žiniomis, tikslingai paklausti informacijos, tarpasmeninio bendravimo supratimas. Slaugytojas B surinkęs informaciją privalo įvertinti paciento būklės sunkumą ir poreikį informuoti gydytoją dėl iškilusių problemų.
3. Medicininės simuliacijos aptarimas. Trukmė - 10 minučių. Po medicininės simuliacijos sprendimo tiriamieji skatinami aptarti kertinius punktus:
• Pasiūlymai, kaip kitaip pateikti nesuprastą, neaiškią informaciją komandos nariams;
• Pagrindinių klaidų identifikavimas ir siūlomi sprendimo būdai;
• Medicininės simuliacijos pritaikymas realiame darbe.
20
11.7 Statistinė matematinė duomenų analizė
Duomenys surinkti Microsoft Excel 2010 programa. Statistinei duomenų analizė atlikta SPPS 23.0 programiniu paketu. Imties požymių pasiskirstymui įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika: absoliutūs ir procentiniai dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikti, kaip aritmetiniai vidurkiai su standartiniu nuokrypiu. Dviejų priklausomų populiacijų vidurkių lyginimui panaudotas - porinis T testas. Rezultatai pateikiami lentelėse. Požymiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
21
12. REZULTATAI
12.1 Tiriamųjų sociodemografinė charakteristikaTyrime dalyvauti sutiko 12 savanorių išmaniųjų slaugytojų, 2 iš jų neatitiko nustatytų kriterijų, dėl to nebuvo įtraukti į tyrimą. Taigi tyrime dalyvavo 10 slaugytojų (80% moterų ir 20% vyrų). Nustatyta, jog 5 tyrime sutikę dalyvauti tiriamieji dirbo reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuje, 2 skubios pagalbos skyriuje, 1 – poanestetinėje palatoje ir 2 terapijos skyriuje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 28 ± 0,79 metai, vidutinė darbo patirtis 3,15 ± 0,36 metai. Detalūs duomenys pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų sociodemografiniai duomenys: amžius, lytis ir darbo patirtis.
Amžius, metais Lytis Darbo patirtis, metais
Tiriamoji grupė (N=10) 28,5 ± 0,79
Moterys Vyrai
3,15 ± 0,36 8 (80%) 2 (20%)
12.2 Tiriamųjų įgytų žinių netechninių įgūdžių srityje pokytis
2 lentelėje pateikiamas tiriamųjų vertinimas apie turimas žinias netechninių įgūdžių srityje
prieš ir po mokymų. Tiriamieji bazinių žinių lygį visose kategorijose įvertinio kaip labai gerą (komunikacija - 25,70 ± 2,36, informacijos surinkimas - 27,50 ± 3,06, nustatymas - 27,60 ± 1,17, informacijos perdavimo vertinimas - 28,90 ± 1,97). Lyginant su pradiniu medicinine simuliacija pagrįsti mokymai, turėjo teigiamos įtakos dviem kategorijoms: komunikacijai (28,70 ±1,42) ir informacijos perdavimo vertinimui (25,90 ± 1,85) (p<0,05). Tiriamieji nurodė, jog po mokymų pagerėjo gebėjimas bendrauti sudėtingose situacijose, taip pat gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp gydytojo ir savęs (p<0,05). Detaliau įvertinus informacijos perdavimo kategoriją, nustatyta, kad mokymai turėjo teigiamą efektą gebėjimui identifikuoti bendravimo kliūtis ir gebėjimui įvertinti kito personalo suteikiamos informacijos tinkamumą (p<0,05).
22
2 lentelė. Savęs vertinimo netechninių įgūdžių sityje pokytis
Kategorija Kontrolė Po mokymų Pokytis P
reikšmė Komunikacija Gebėjimas bendrauti sudėtingose, kompleksiškose situacijose 7,60 ± 0,84 9,40 ± 0,67 1,80 ± 1,14 0,01* Gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp gydytojo ir savęs 8,70 ± 1,42 9,60 ± 0,67 0,90 ± 1,10 0,03* Gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp slaugytojo ir savęs 9,40 ± 0,97 9,70 ± 0,67 0,30 ± 1,16 0,43 Bendras kategorijos vertinimas 25,70 ± 2,36 28,70 ±1,42 3,00 ± 2,12 0,01* Informacijos surinkimas Informacijos apie pacientą surinkimas iš kitų skyriaus darbuotojų
9,50 ± 1,27 9,60 ± 0,70 0,10 ± 1,52 0,84
Informacijos apie pacientą surinkimas iš medicininės
dokumentacijos
8,90 ± 1,66 9,70 ± 0,67 0,80 ± 1,69 0,17
Informacijos apie pacientą surinkimas iš medicininės apžiūros
9,10 ± 0,88 9,10 ± 1,10 0,00 ± 0,67 1,00
Bendras kategorijos
23 Nustatymas Gebėjimas nustatyti slaugos diagnozę 9,40 ± 0,52 9,70 ± 0,48 0,30 ± 0,67 0,19 Gebėjimas nustatyti ir perduoti informaciją apie pakitusią paciento būklę 8,90 ± 0,99 9,50 ± 0,71 0,60 ± 1,35 0,19 Gebėjimas identifikuoti pagalbos poreikį sudėtingose situacijose 9,30 ± 0,82 9,40 ± 0,70 0,20 ± 0,92 0,76 Bendras kategorijos vertinimas 27,60 ± 1,17 28,60 ± 1,43 1,00 ± 1,63 0,08 Informacijos perdavimo vertinimas Gebėjimas identifikuoti kliūtis trukdančiais tinkamam informacijos pasikeitimui 8,20 ± 0,92 9,40 ± 0,84 1,20 ± 1,48 0,03* Gebėjimas įvertinti savo suteikiamos ir priimamoms informacijos tinkamumą 8,80± 0,92 9,60 ± 0,97 0,80 ± 1,62 0,15
Gebėjimas įvertinti kito personalo suteikiamos ir priimamoms informacijos tinkamumą 8,90 ± 0,88 9,90 ± 0,32 1,00 ± 0,94 0,01* Bendras kategorijos vertinimas 25,90 ± 1,85 28,90 ± 1,97 3,00 ± 3,33 0,02*
*Statistiškai reikšmingi skirtumai; Reikšmingumo lygmuo p<0,05; Panaudotas T – testas 2 priklausomoms imtims.
24
12.3 Informacijos perdavimo klaidos ir mokymų išliekamoji vertė
3 lentelėje pateikiamos informacijos mainų klaidos atliktos simuliuotoje aplinkoje pirmąją
dieną po paskaitos ir praėjus mėnesiui laiko. I simuliacijos metu kategorijoje – paciento informacija dažniausiai tiriamieji pamiršo paminėti paciento kūno svorį (60%), turimą alergiją (20%), tikslią diagnozę (20%) ir anamnezę (20%). Kategorijoje – anestezijos informacija, tiriamieji nepaminėjo: anestezijos rūšies, panaudotos operacijos metu (40%), komplikacijų (40%), operacijos metu skirtų skysčių (20%), lašintų kraujo produktų (40%) ir netekto kraujo kiekio (20%). Informacijos apie operaciją kategorijoje tiriamieji neįvardijo: operacijos eigos (20%), intervencijos srities (20%) ir komplikacijų (20%). Vertinant objektyvią paciento būklę dažniausiai tiriamieji nepaminėjo paciento temperatūros (40%). Nustatyta, kad perduodant tolimesnį paciento priežiūros planą tiriamieji nepaminėjo: pooperacinės priežiūros rekomendacijų (20%), paciento stebėjimo rekomendacijų (20%), monitoravimo (20%), anestezijos (40%) bei mitybos plano (20%).
Praėjus mėnesiui laiko po mokymų, pakartotinai atlikus simuliaciją ir įvertinus dažniausiai daromas klaidas kategorijose, nustatyta kad tiriamieji pamiršta paminėti: paciento amžių (20%), svorį (20%), tikslią diagnozę (40%), paciento būklę (40%), anamnezę (20%), anestezijos rūšį (80%), anestezijos komplikacijas (60%), skirtus kraujo produktus (40%), operacijos eigą (60%), operacijos sritį (100%), pooperacines problemas (80%), priežiūros (40%), stebėjimo (60%) ir monitoravimo (40%) rekomendacijas, analgezijos (60%), vaistų (20%) ir mitybos planą (20%).
3 lentelė. Informacijos perdavimo klaidos I ir II simuliacijos metu, bei mokymų išliekamoji vertė
Kategorija I simuliacija II simuliacija P reikšmė Atliko N (%) Neatliko N (%) Atliko N (%) Neatliko N (%) Paciento informacija Pavardė 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%)
-
Amžius 10 (100%) 0 (0%) 8 (80%) 2 (20%) 0,17 Svoris 4 (40%) 6 (60%) 8 (80%) 2 (20%) 0,04* Alergija 8 (80%) 2 (20%) 10 (100%) 0 (0%) 0,17 Diagnozė 8 (80%) 2 (20%) 6 (60%) 4 (40%) 0,17 Atlikta procedūra 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%) - Paciento būklė 10 (100%) 0 (0%) 6 (60%) 4 (40%) 0,04*25 Anamnezė 8 (80%) 2 (20%) 8 (80%) 2 (20%)
-
Bendras kategorijos vertinimas 6,80±0,79 1,2 ±0,79 6,60 ±0,52 1,4 ±0,52 0,44 Anestezijos informacija Anestezijos rūšis 6 (60%) 4 (40%) 2 (20%) 8 (80%) 0,03* Anestezijos komplikacijos 6 (60%) 4 (40%) 4 (40%) 6 (60%) 0,44 Anestezijos metu skirti vaistai 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%) - Intraveniniai skysčiai 8 (80%) 2 (20%) 10 (100%) 0 (0%) 0,17 Kraujo produktai 6 (60%) 4 (40%) 6 (60%) 4 (40%) - Netektas kraujo kiekis 8 (80%) 2 (20%) 10 (100%) 0 (0%) 0,17 Bendras kategorijos įvertinimas 4,40±1,43 1,6±1,4 4,20±0,42 1,8±0,42 0,62 Operacijos informacija Operacijos eiga 8 (80%) 2 (20%) 4 (40%) 6 (60%) 0,04* Intervencijos sritis 8 (80%) 2 (20%) 0 (0%) 10 (100%) 0,01* Komplikacijos 8 (80%) 2 (20%) 10 (100%) 0 (0%) 0,17 Bendras kategorijos įvertinimas 2,40±0,84 0,60±0,84 1,40±0,52 1,6±0,52 0,01* Objektyvi paciento būklė ŠSD 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%)-
AKS 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%)-
SpO2 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%)-
KD 10 (100%) 0 (0%) 10 (100%) 0 (0%)-
T 6 (60%) 4 (40%) 10 (100%) 0 (0%) 0,04* Bendras kategorijos įvertinimas 4,60 ± 0,52 0,4±0,52 5,00±0 - 0,04*26 Tolimesnis priežiūros planas Pooperacinės problemos 10 (100%) 0 (0%) 2 (20%) 8 (80%) 0,17 Pooperacinės priežiūros rekomendacijos 8 (80%) 2 (20%) 6 (60%) 4 (40%) 0,17 Paciento stebėjimo rekomendacijos 8 (80%) 2 (20%) 4 (40%) 6 (60%) 0,04* Monitoravimo rekomendacijos 8 (80%) 2 (20%) 6 (60%) 4 (40%) 0,44 Analgezijos planas 6 (60%) 4 (40%) 4 (40%) 6 (60%) 0,56 Vaistų ir skysčių paskyrimas 10 (100%) 0 (0%) 8 (80%) 2 (20%) 0,17 Mitybos planas 8 (80%) 2 (20%) 8 (80%) 2 (20%)
-
Bendras kategorijos įvertinimas 4,80±0,79 2,2±0,79 3,80±1,69 3,2±1,7 0,11*Statistiškai reikšmingi skirtumai; Reikšmingumo lygmuo p<0,05. Panaudotas T – testas 2 priklausomoms imtims
Vertinant mokymų išliekamąją vertę pastebėta, kad simuliacija pagrįsti mokymai ir jų aptarimas turėjo teigiamą efektą šiose srityse: paminint paciento svorį (p=0,04) ir paciento kūno temperatūrą (p=0,04). Kitose kategorijose informacijos perdavimas nepasikeitė. Informacijos mainai po mėnesio laiko pablogėjo šiose kategorijose: paciento būklės (p=0,04), anestezijos rūšies (p=0,03), operacijos eigos (p=0,04), intervencijos srities (p=0,01) ir paciento stebėjimo (p=0,04).
27
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Neadekvati informacija ir nepakankamas informacijos prieinamumas yra pagrindinės rimtų nepageidaujamų įvykių priežastys. Svarbi informacija pervežant pacientą iš vieno skyriaus į kitą gali būti iškraipyta ar nepaminėta. Jungtinė komisija nurodo, kad iš 3800 nepageidaujamų įvykių , 65% įvyko dėl komunikacijos stokos, iš jų pusė paciento perdavimo metu. Taigi rekomenduojama organizuoti paciento perdavimo mokymus, kadangi jie užtikrintų paciento saugą [63-64]. Šio tyrimo metu LSMU Medicininės simuliacijos centre, panaudojant medicininę simuliaciją, buvo suorganizuoti paciento perdavimo mokymai. Kadangi slaugytojai teikia ir koordinuoja apie 80% visos paciento priežiūros paslaugų, į mūsų tyrimą nuspręsta įtraukti išmanius anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojus [65]. Tyrimo kontingentas 28,5 ± 0,79 amžiaus, vidutiniškai 3,15 ± 0,36 metų darbo patirtį turintis slaugytojas. Ši populiacija pasirinkta, todėl kad iš jauno specialisto tikimasi kokybiško paslaugų teikimo. Deja, tik dalis slaugos programų į savo mokymo strategiją yra įtraukę komunikaciją gerinančius ir paciento saugą propaguojančius mokymus [66].
Birmingham ir kolegos įvertinę paciento perdavimą klinikiniame darbe nustatė, kad daugelis slaugytojų perduodant pacientą naudoja ligoninės numatytą dokumentaciją, tačiau ji apribota paciento demografiniais duomenimis, gyvybiniais parametrais ir pagrindiniais paciento skundais. Taigi, dalis informacijos apie pacientą nepaminima [67]. Kitame tyrime aprašoma, jog dažniausiai perdavimo metu nepaminimas paciento svoris, alergijos arba nurodomas klaidingas gydymas [68]. Mūsų tyrime gauti duomenys mažai skyrėsi nuo prieš tai minėtų pavyzdžių, kadangi 60% tiriamųjų perdavimo metu nepaminėjo paciento kūno svorio, 20% - tiriamųjų nepaminėjo alergijos, 20% - nenurodė tikslios diagnozės, 20% - anamnezės. Vertindami objektyvią paciento būklę dažniausiai tiriamieji nepaminėjo paciento kūno temperatūros.
Lauren ir bendraautoriai, savo tyrime panaudojo struktūrizuotą 12 kategorijų (paciento pavardė, diagnozė, persirgtos ligos ir chirurginė anamnezė, alergija, atlikta procedūra, anestezijos metodas, kvėpavimo takai, komplikacijos operacijos metu, intraveniniai skysčiai, gyvybiniai parametrai, numatytas priežiūros planas pooanestetinėje palatoje) informacijos perdavimo metodą ir nustatė, jog tai visapusiškai pagerino paciento perdavimo kokybę [69]. Šio tyrimo metu autoriai nustatė struktūrizuoto perdavimo išliekamąją vertę, kadangi slaugytojų informacijos mainai vertinti 5 savaites kasdien. Mūsų tyrimas lyginant su prieš tai minėtu, turi savo trūkumų. Visų pirma, slaugytojai buvo apmokyti simuliuotoje aplinkoje, mokymų laikas buvo ribotas (vienos dienos mokymai), praktinė veikla vertinta pirmąją dieną po mokymų ir praėjus mėnesiui laiko. Taigi atsižvelgus į rezultatus mūsų tyrime, stebėtas nepakankamas informacijos perdavimas tam tikrose kategorijose, kuris galimai yra sąlygotas tiriamųjų atminties ir nepakankamos mokymų trukmės.
28 Kita vertus, simuliacija daro įtaką tiriamųjų bendravimo kokybei ir suteikia savarankiškumo klinikinėje praktikoje. Reyes ir kolegų atliktame tyrime pademonstruota, jog panaudojus medicininę simuliaciją, kaip tinkamo paciento perdavimo pavyzdį, ir suteikiant struktūrizuotą atmintinę studentams, jie daro mažiau klaidų tiek simuliuotoje tiek realioje klinikinėje praktikoje [70]. Lyginant su šiuo, mūsų tyrimas turi trūkumų, kadangi mes nevertinome šių mokymų įtakos tiriamųjų klinikinei praktikai, tačiau įvertinome vienos dienos mokymų išliekamąją vertę.
Nepaisant mūsų tyrimo trūkumų ir mažos imties, atlikę šį tiriamąjį darbą rekomenduojame taikyti simuliacija pagrįstus paciento perdavimo mokymus, kadangi jie turi teigiamą efektą netechninėms personalo žinioms. Simuliuota aplinka yra palanki besimokančiam personalui, kadangi bet kuriuo metu galimą ją sustabdyti, išsiaiškinanti padarytas klaidas, taip pat nekeliama grėsmė pacientui. Akivaizdu, jog norint efektyviai pagerinti informacijos mainus vienos dienos mokymų nepakanka, reikalingas kasdieninis struktūrizuoto perdavimo kartojimas. Be to, personalo atmintis sąlygoja struktūrizuoto perdavimo tvarką ir kokybę, todėl siekiant sumažinti klaidų skaičių, reikalinga dalijamoji medžiaga – struktūrizuota perdavimo atmintinė. Taip pat simuliacija pagrįsti mokymai turėtų būti įtraukti į personalo mokymo procesą, kadangi jie pagerina gebėjimą bendrauti sudėtingose situacijose, skatina sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp komandos narių, turi teigiamą efektą gebėjimui identifikuoti bendravimo kliūtis ir įvertinti kito personalo suteikiamos informacijos tinkamumą.
29
14. IŠVADOS
1. Tiriamųjų žinios netechninių įgūdžių srityje prieš organizuotus mokymus visose kategorijose (komunikacijos, informacijos surinkimo, nustatymo ir informacijos perdavimo vertinimo) įvertintos, kaip labai geros.
2. Klaidos simuliuotoje aplinkoje perdavimo metu pasireiškė tiek pirmąją dieną po mokymų, tiek praėjus mėnesiui laiko.
3. Tiriamųjų netechniniai įgūdžiai po medicininės simuliacijos pagerėjo komunikacijos ir informacijos perdavimo kategorijose, vertinant nuo pradinių.
4. Nustatyta organizuotų mokymų išliekamoji vertė. Taip pat organizuoti mokymai statistiškai reikšmingai turėjo įtakos paminint paciento svorį ir kūno temperatūrą. Tačiau informacijos mainai pablogėjo paciento būklės, anestezijos rūšies, operacijos eigos, intervencijos srities ir paciento stebėjimo kategorijose.
30
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Medical errors and health-care related adverse events. Prieiga per internetą:
http://www.euro.who.int/en/health-topics/Health-systems/patient-safety/data-and-statistics
2. Makary, Martin A., and Michael Daniel. "Medical error-the third leading cause of death in the US." BMJ: British Medical Journal (Online) 353 (2016).
3. Runciman, William, et al. "Towards an International Classification for Patient Safety: key concepts and terms." International journal for quality in health care 21.1 (2009): 18-26.
4. Chang, Andrew, et al. "The JCAHO patient safety event taxonomy: a standardized terminology and classification schema for near misses and adverse events." International Journal for Quality in Health Care 17.2 (2005): 95-105.
5. Sentinel event statistics released for 2015. Prieiga per internetą: http://info.jcrinc.com/rs/494-MTZ-066/images/Sentinel39.pdf
6. Yule S, Flin R, Paterson-Brown S, Maran N. Non-technical skills for surgeons in the operating room: a review of the literature. Surgery. 2006 Feb;139(2):140-9.
7. WeinerEL,NagelD. Human Factorsin Aviation. NewYork:AcademicPress; 1988.
8. lin R, O'Connor P, Mearns K. Crew resource management: improving team work in high reliability industries. Team Perform Manag. 2002;8(3/4):68-78.
9. Joint Commission on Accreditation of Healthcare Organizations. Sentinel Event Data; root causes by event type. The Joint Commission, 2013
10. Segall N, Bonifacio AS, Schroeder RA, Barbeito A, Rogers D, Thornlow DK, Emery J, Kellum S, Wright MC, Mark JB; Durham VA Patient Safety Center of Inquiry. Can we make postoperative patient handovers safer? A systematic review of the literature. Anesth Analg. 2012 Jul;115(1):102-15.
11. McGaghie WC, Issenberg SB, Cohen ER, Barsuk JH, Wayne DB. Does simulation-based medical education with deliberate practice yield better results than traditional clinical education? A meta-analytic comparative review of the evidence. Acad Med. 2011 Jun;86(6):706-11. 12. Reime MH, Johnsgaard T, Kvam FI, Aarflot M, Engeberg JM, Breivik M, Brattebø G. Learning
by viewing versus learning by doing: A comparative study of observer and participant experiences during an interprofessional simulation training. J Interprof Care. 2017 Jan;31(1):51-58.
13. Gordon M, Darbyshire D, Baker P. Non-technical skills training to enhance patient safety: a systematic review. Med Educ. 2012 Nov;46(11):1042-54.
14. Medical Errors - European Commission. Prieiga per internetą:
31 15. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 - 2010 m. programa: patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-642. Valstybės Žinios, 2004 (144 – 5268).
16. Rudaitis K, Kanapeckienė V. Nepageidaujamų įvykių nustatymo būdų asmens sveikatos priežiūros įstaigose apžvalga. Visuomenės sveikata. 2013; 3(62): 10–17
17. Reader T, Flin R, Lauche K, Cuthbertson BH. Non-technical skills in the intensive care unit. Br J Anaesth. 2006 May;96(5):551-9.
18. Data on written complaints in the NHS. Prieiga per internetą:
https://digital.nhs.uk/catalogue/PUB30080
19. Solet DJ, Norvell JM, Rutan GH, Frankel RM. Lost in translation: challenges and opportunities in physician-to-physician communication during patient handoffs. Acad Med. 2005 Dec;80(12):1094-9.
20. Grober ED, Bohnen JMA. Defining medical error. Canadian Journal of Surgery. 2005;48(1):39-44.
21. Building a safer NHS for patients: implementing'An organisation with a memory'. Department of Health, 2001.
22. Institute of Medicine (US) Committee on Quality of Health Care in America; Kohn LT, Corrigan JM, Donaldson MS, editors. To Err is Human: Building a Safer Health System. Washington (DC): National Academies Press (US); 2000.
23. La Pietra L, Calligaris L, Molendini L, Quattrin R, Brusaferro S. Medical errors and clinical risk management: state of the art. Acta Otorhinolaryngologica Italica. 2005;25(6):339-346
24. Garrouste-Orgeas M, Philippart F, Bruel C, Max A, Lau N, Misset B. Overview of medical errors and adverse events. Ann Intensive Care. 2012 Feb 16;2(1):2.
25. Rothschild, Jeffrey M., et al. "The Critical Care Safety Study: The incidence and nature of adverse events and serious medical errors in intensive care." Critical care medicine 33.8 (2005): 1694-1700.
26. Smits M, Zegers M, Groenewegen PP, Timmermans DR, Zwaan L, van der Wal G, Wagner C. Exploring the causes of adverse events in hospitals and potential prevention strategies. Qual Saf Health Care. 2010 Oct;19(5):e5.
27. Khan S, Vandermorris A, Shepherd J, et al. Embracing uncertainty, managing complexity: applying complexity thinking principles to transformation efforts in healthcare systems. BMC Health Services Research. 2018;18:192.
28. Kannampallil TG, Schauer GF, Cohen T, Patel VL. Considering complexity in healthcare systems. J Biomed Inform. 2011 Dec;44(6):943-7.
32 29. Malhotra S, Jordan D, Shortliffe E, Patel VL. Workflow modeling in critical care: piecing
together your own puzzle. J Biomed Inform. 2007 Apr;40(2):81-92.
30. Ali MA, Siddiqui K, Munshi K, Abbasi S (2014) Critical Incidents in Post Anesthesia Care Unit (PACU) at a Tertiary Care Hospital: A Prospective Internal Audit. J Anesth Clin Res 5:486. 31. Cain C, Haque S. Organizational Workflow and Its Impact on Work Quality. In: Hughes RG,
editor. Patient Safety and Quality: An Evidence-Based Handbook for Nurses. Rockville (MD): Agency for Healthcare Research and Quality (US); 2008 Apr. Chapter 31.
32. Hall LM, Ferguson-Paré M, Peter E, White D, Besner J, Chisholm A, Ferris E, Fryers M, Macleod M, Mildon B, Pedersen C, Hemingway A. Going blank: factors contributing to interruptions to nurses' work and related outcomes. J Nurs Manag. 2010 Nov;18(8):1040-7. 33. Prakash V, Koczmara C, Savage P, et al. Mitigating errors caused by interruptions during
medication verification and administration: interventions in a simulated ambulatory chemotherapy setting. BMJ Quality & Safety. 2014;23(11):884-892.
34. Keers RN, Williams SD, Cooke J, Ashcroft DM. Prevalence and nature of medication administration errors in health care settings: a systematic review of direct observational evidence. Ann Pharmacother. 2013 Feb;47(2):237-56.
35. Keers RN, Williams SD, Cooke J, Ashcroft DM. Causes of Medication Administration Errors in Hospitals: a Systematic Review of Quantitative and Qualitative Evidence. Drug Safety. 2013;36(11):1045-1067.
36. Starmer AJ, Landrigan CP; I-PASS Study Group. Changes in medical errors with a handoff program. N Engl J Med. 2015 Jan 29;372(5):490-1.
37. Jullia M, Tronet A, Fraumar F, Minville V, Fourcade O, Alacoque X, LeManach Y, Kurrek MM. Training in intraoperative handover and display of a checklist improve communication during transfer of care: An interventional cohort study of anaesthesia residents and nurse anaesthetists. Eur J Anaesthesiol. 2017 Jul;34(7):471-476.
38. Chang, Andrew, et al. "The JCAHO patient safety event taxonomy: a standardized terminology and classification schema for near misses and adverse events." International Journal for Quality in Health Care 17.2 (2005): 95-105.
39. Nelson EC, Godfrey MM, Batalden PB, Berry SA, Bothe AE Jr, McKinley KE, Melin CN, Muething SE, Moore LG, Wasson JH, Nolan TW. Clinical microsystems, part 1. The building blocks of health systems. Jt Comm J Qual Patient Saf. 2008 Jul;34(7):367-78.
40. Cain C, Haque S. Organizational Workflow and Its Impact on Work Quality. In: Hughes RG, editor. Patient Safety and Quality: An Evidence-Based Handbook for Nurses. Rockville (MD): Agency for Healthcare Research and Quality (US); 2008
33 41. Mohr J, Batalden P, Barach P Integrating patient safety into the clinical microsystem BMJ
Quality & Safety 2004;13:ii34-ii38
42. Likosky DS. Clinical Microsystems: A Critical Framework for Crossing the Quality Chasm. The Journal of Extra-corporeal Technology. 2014;46(1):33-37.
43. Yule S, Flin R, Paterson-Brown S, Maran N. Non-technical skills for surgeons in the operating room: a review of the literature. Surgery. 2006 Feb;139(2):140-9.
44. Flin, Rhona, and Paul O'Connor. Safety at the sharp end: a guide to non-technical skills. CRC Press, 2017.
45. Reader T, Flin R, Lauche K, Cuthbertson BH. Non-technical skills in the intensive care unit. Br J Anaesth. 2006 May;96(5):551-9.
46. Gordon M, Darbyshire D, Baker P. Non-technical skills training to enhance patient safety: a systematic review. Med Educ. 2012 Nov;46(11):1042-54.
47. Flin R, Maran N. Identifying and training non-technical skills for teams in acute medicine. Qual Saf Health Care. 2004 Oct;13
48. Gordon M, Fell CWR, Box H, Farrell M, Stewart A. Learning health “safety” within non-technical skills interprofessional simulation education: a qualitative study. Medical Education Online. 2017;22(1):1272838.
49. Fletcher G, Flin R, McGeorge P, Glavin R, Maran N, Patey R. Anaesthetists' Non-Technical ,Skills (ANTS): evaluation of a behavioural marker system. Br J Anaesth. 2003 May;90(5):580-8.
50. Jones, Felipe, Carlos Eduardo Passos-Neto, and Odonne Freitas Melro Braghiroli. "Simulation in Medical Education: Brief history and methodology." Principles and Practice of Clinical Research 1.2 (2015).
51. Fanning RM, Gaba DM. The role of debriefing in simulation-based learning. Simul Healthc. 2007 Summer;2(2):115-25.
52. Berkenstadt, Haim et al Improving Handoff Communications in Critical Care*: Utilizing Simulation-Based Training Toward Process Improvement in Managing Patient Risk CHEST , Volume 134 , Issue 1 , 158 - 162
53. CanMEDS: Better standards, better physicians, better care. Prieiga per internetą:
http://www.royalcollege.ca/rcsite/canmeds/canmeds-framework-e
54. Aggarwal R, Mytton OT, Derbrew M, Hananel D, Heydenburg M, Issenberg B, MacAulay C, Mancini ME, Morimoto T, Soper N, Ziv A, Reznick R. Training and simulation for patient safety. Qual Saf Health Care. 2010 Aug;19 Suppl 2:i34-43.
34 55. Fung L, Boet S, Bould MD, Qosa H, Perrier L, Tricco A, Tavares W, Reeves S. Impact of crisis resource management simulation-based training for interprofessional and interdisciplinary teams: A systematic review. J Interprof Care. 2015;29(5):433-44.
56. Sidi A, Baslanti TO, Gravenstein N, Lampotang S. Simulation-based assessment to evaluate cognitive performance in an anesthesiology residency program. J Grad Med Educ. 2014 Mar;6(1):85-92.
57. Safe handover: safe patients. Prieiga per internetą:
https://ama.com.au/sites/default/files/documents/Clinical_Handover_0.pdf
58. Abraham J, Nguyen V, Almoosa KF, Patel B, Patel VL. Falling through the cracks: information breakdowns in critical care handoff communication. AMIA Annu Symp Proc. 2011;2011:28-37. 59. Patton, K. A. (2007). Handoff communication: Safe transitions in patient care. Prieiga per
internetą:
http://www.usahealthsystem.com/workfiles/com_docs/gme/2011%20Workfiles/Handoff
60. Boat, Anne C., and James P. Spaeth. "Handoff checklists improve the reliability of patient handoffs in the operating room and postanesthesia care unit." Pediatric Anesthesia 23.7 (2013): 647-654.
61. Barbeito A, Agarwala AV, Lorinc A. Handovers in Perioperative Care. Anesthesiol Clin. 2018 Mar;36(1):87-98.
62. Weinger, Matthew B., et al. "Improving actual handover behavior with a simulation-based training intervention." Proceedings of the Human Factors and Ergonomics Society Annual
Meeting. Vol. 54. No. 12. Sage CA: Los Angeles, CA: SAGE Publications, 2010.
63. The Joint Commission. The Joint Commission’s Annual Report on Quality and Safety. 2007. 64. The Joint Commission. Joint Commission National Patient Safety Goals, Hospital Program.
2009.
65. Keenan GM, Tschannen D, Wesley ML. Standardized nursing terminologies can transform practice. J Nurs Adm. 2008 Mar;38(3):103-6.
66. Lee J, Mast M, Humbert J, Bagnardi M, Richards S. Teaching Handoff Communication to Nursing Students: A Teaching Intervention and Lessons Learned. Nurse Educ. 2016 Jul-Aug;41(4):189-93.
67. Birmingham P, Buffum MD, Blegen MA, Lyndon A. Handoffs and Patient Safety: Grasping the Story and Painting a Full Picture. Western journal of nursing research. 2015;37(11):1458-1478. 68. Frank G, Lawler LA, Jackson AA, et al. Resident miscommunication: Accuracy of the resident
sign- out sheet. J Healthc Qual 2005.
69. Park, Lauren S., et al. "Does Checklist Implementation Improve Quantity of Data Transfer: An Observation in Postanesthesia Care Unit (PACU)." Journal of Anesthesiology 7 (2017): 69-82.
35 70. Reyes, J.A., Greenberg, L., Amdur, R. et al. Adv in Health Sci Educ (2016) 21: 163.
36
16. PRIEDAI
1 priedasTIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA
Aš, _________________________________ , sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentės Jonės Jackevičiūtės „NETECHNINIŲ SAVYBIŲ INTEGRACIJA IR VYSTYMAS IŠMANIŲJŲ SLAUGYTOJŲ MOKYMO PROCESE PANAUDOJANT MEDICININĘ SIMULIACIJĄ“ tyrime.
37
2 priedas
NETECHNINIŲ ĮGŪDŽIŲ VERTINIMO ANKETA Nr. 1 (prieš mokymus)
Demografiniai duomenys 1. Amžius
2. Išsilavinimas
3. Darbo patirtis (metais)
4. Skyrius, kuriame dirbate
Įvertinkite savo turimus netechninius įgūdžius pateiktose kategorijose. 0 – žemiausias vertinimas, įgūdžių neturėjimas, 10 – aukščiausias vertinimas, turimos žinios puikios.
Kategorija
Komunikacija Gebėjimas bendrauti sudėtingose, kompleksiškose situacijose
Gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp gydytojo ir savęs Gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp slaugytojo ir savęs
Bendras kategorijos vertinimas Informacijos
surinkimas
Informacijos apie pacientą surinkimas iš kitų skyriaus darbuotojų Informacijos apie pacientą surinkimas iš medicininės dokumentacijos Informacijos apie pacientą surinkimas iš medicininės apžiūros
Bendras kategorijos vertinimas Nustatymas Gebėjimas nustatyti slaugos diagnozę
Gebėjimas nustatyti ir perduoti informaciją apie pakitusią paciento būklę Gebėjimas identifikuoti pagalbos poreikį sudėtingose situacijose
Bendras kategorijos vertinimas Informacijos
perdavimo vertinimas
Gebėjimas identifikuoti kliūtis trukdančiais tinkamam informacijos pasikeitimui Gebėjimas įvertinti savo suteikiamos ir priimamoms informacijos tinkamumą Gebėjimas įvertinti kito personalo suteikiamos ir priimamoms informacijos tinkamumą
38
3 priedas
NETECHNINIŲ ĮGŪDŽIŲ VERTINIMO ANKETA Nr. 2 (po mokymų)
Įvertinkite savo turimus netechninius įgūdžius pateiktose kategorijose. 0 – žemiausias vertinimas, įgūdžių neturėjimas, 10 – aukščiausias vertinimas, turimos žinios puikios.
Kategorija
Komunikacija Gebėjimas bendrauti sudėtingose, kompleksiškose situacijose
Gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp gydytojo ir savęs Gebėjimas sukurti pasitikėjimu pagrįstus santykius tarp slaugytojo ir savęs
Bendras kategorijos vertinimas Informacijos
surinkimas
Informacijos apie pacientą surinkimas iš kitų skyriaus darbuotojų Informacijos apie pacientą surinkimas iš medicininės dokumentacijos Informacijos apie pacientą surinkimas iš medicininės apžiūros
Bendras kategorijos vertinimas Nustatymas Gebėjimas nustatyti slaugos diagnozę
Gebėjimas nustatyti ir perduoti informaciją apie pakitusią paciento būklę Gebėjimas identifikuoti pagalbos poreikį sudėtingose situacijose
Bendras kategorijos vertinimas Informacijos
perdavimo vertinimas
Gebėjimas identifikuoti kliūtis trukdančiais tinkamam informacijos pasikeitimui Gebėjimas įvertinti savo suteikiamos ir priimamoms informacijos tinkamumą Gebėjimas įvertinti kito personalo suteikiamos ir priimamoms informacijos tinkamumą
39
4 priedas
SIMULIACIJA Nr. 1 (pavyzdys) SIMULIUOTAS SCENARIJUS SLAUGYTOJUI
55 metų ponas Jonaitis atvyko į skubios pagalbos skyrių dėl skausmo dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, nustatytas ūminis cholecistitas. Tai pirmoji paciento hospitalizacija. Pacientas alergijų ir gretutinių ligų neturi.
Pacientui buvo atlikta laparoskopinė cholecistektomija. Chirurgas perduoda, jog tulžies pūslė buvo didelė, pertempta, pažeista uždegimo.
Jūs esate operacinės slaugytojas A pervežantis pacientą iš operacinės į poanestetinę palatą, perduokite svarbiausią informaciją apie pacientą slaugytojui B. (Anestezijos protokolas pridedamas atskirame lape).
Tolimesnis priežiūros planas:
1. Pervežti į poanestetinę palatą; 2. Palaikyti SpO2 > 95%;
3. Įvertinti skausmą, jei skausmas daugiau nei 3 balai suleisti fentanilio 0,05mg.; 4. Cefuroxime 1.5 g IV;
6. Ringerio acetatas 1500ml; 7. Fraxiparine 0.3 ml s/c;
8. Nazogastrinis zondas nereikalingas.
Informuoti gydytoją jeigu:
1. Sistolinis AKS >140 <80 mmHg; 2. Diastolinis AKS >90 <50 mmHg; 3. ŠSD >120 <50 k/min;
4. KD >22 <8 k/min; 5. T > 38.5 oC.
40
5 priedas
SIMULIACIJA Nr. 1 (pavyzdys) STANDARTIZUOTA VERTINIMO FORMA
Kategorija Informacija Vertinimas
Paciento informacija
Pavardė Jonaitis
Amžius 55
Svoris 75 kg
Alergija Žinomų alergijų nėra Diagnozė Ūminis cholecistitas Atlikta procedūra Cholecistektomija Paciento būklė Stabili
Anamnezė Gretutinių ligų nėra. Pirma paciento hospitalizacija.
Bendras kategorijos vertinimas
Anestezijos informacija
Anestezijos rūšis Endotrachėjinė Anestezijos
komplikacijos Nėra
Anestezijos metu skirti vaistai
Fentanyl; Propofol; Rocuronium; Acetaminophen
Intraveniniai skysčiai Natrio chloridas 0,9% 2000 ml. Kraujo produktai Nėra
Netektas kraujo kiekis 100 ml
Bendras kategorijos įvertinimas
Operacijos informacija
Operacijos eiga Laparoskopinė cholecistektomija, 2 val.
Intervencijos sritis Pilvo sritis, trys pjūviai. Tvarsčiai švarūs, drenų nėra.
Komplikacijos Nėra
Bendras kategorijos įvertinimas
41 Objektyvi paciento būklė ŠSD 100 k.min AKS 100/60 mmHg SpO2 90% KD 20 k/min T 37 oC Bendras kategorijos įvertinimas Tolimesnis priežiūros planas
Stebėjimo trukmė 3 valandos Pooperacinės priežiūros
rekomendacijos
1. Pervežti į poanestetinę palatą; 2. Palaikyti SpO2 > 95%; 3. Įvertinti pooperacinį skausmą Paciento stebėjimo
rekomendacijos
Specifinio stebėjimo rekomendacijų šiam pacientui nėra.
Monitoravimo rekomendacijos
Informuoti gydytoją jeigu:
1. Sistolinis AKS >140 <80 mmHg; 2. Diastolinis AKS >90 <50 mmHg; 3. ŠSD >120 <50 k/min;
4. KD >22 <8 k/min; 5. T > 38.5 oC.
Analgezijos planas Jei skausmas daugiau nei 3 balai suleisti fentanilio 0,05mg. Vaistų ir skysčių paskyrimas 1. Cefuroxime 1.5 g IV; 2. Ringer acetate 1500ml; 3. Fraxiparine 0.3 ml s/c;
Mitybos planas Nazogastrinis zondas nereikalingas
Bendras kategorijos įvertinimas
