LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Renata Mažeikaitė
ŠUNŲ GERYBINĖ PROSTATOS HIPERPLAZIJA, DIAGNOSTIKA
BEI GYDYMAS
CANINE BENIGN PROSTATIC HYPERPLASIA, DIAGNOSIS AND
TREATMENT
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ
KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų gerybinė prostatos hiperplazija, diagnostika bei gydymas“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Renata Mažeikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Renata Mažeikaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Jūratė Rudejevienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Birutė Karvelienė
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Patinų lytinė sistema ... 8
1.2. Prostatos anatomija bei fiziologija ... 8
1.3. Gerybinė prostatos hiperplazija ... 9
1.3.1. Etiologija ... 10
1.3.2. Simptomatika ... 11
1.3.3. Diagnostika ... 11
1.3.4. Gydymas ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
3. REZULTATAI ... 22
3.1. Šunų prostatos hiperplazijos klinikiniai požymiai, remiantis anamneze ... 22
3.2. Šunų prostatos hiperplazijos dažnumo priklausomybė nuo amžiaus, svorio ir veislės ... 23
3.3. Šunų prostatos hiperplazijos diagnozavimo metodai, dažniausiai naudojami praktikoje... 25
3.4. Šunų prostatos hiperplazijos gydymo metodai, dažniausiai naudojami praktikoje ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33
IŠVADOS ... 35
REKOMENDACIJOS ... 36
4 ŠUNŲ GERYBINĖ PROSTATOS HIPERPLAZIJA, JOS DIAGNOSTIKA BEI GYDYMAS
Renata Mažeikaitė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) - tai dažniausiai su senėjimu susijusi liaukos patologija. Ji daugiausiai sukelia šlapinimosi bei tuštinimosi problemas, tačiau simptomų gali ir visai nebūti. Darbo tikslas buvo išnagrinėti šunų prostatos hiperplazijos atvejus mokslinėje literatūroje bei praktikoje.
Nuo 2017 metų iki 2018 gruodžio mėn. rinkti duomenys apie šunis, kuriems buvo aptiktas prostatos išdidėjimas. Iš 4 Lietuvos klinikų buvo surinkti 27 šunų atvejai ir susisteminti „Microsoft Office Excel“ programa. Tirti šie duomenys: veislė, amžius, svoris, pasirinktas diagnozavimo būdas, gydymas bei simptomatika.
Pagal „SPSS programą“ buvo sudaromos priklausomumo lentelės su skirtingomis duomenų grupėmis ir atliktas chi2 testas, kurio metu buvo siekiama patikrinti, koks yra dviejų kategorijų patikimumas. Kiekviena tirta kategorija išreikšta procentine išraiška ir ieškota, kokiems gyvūnų bruožams esant dažniau pasireiškia GPH. Lyginant su mišrūnais, veisliniams gyvūnams patologija nustatyta 2,3 karto daugiau (70,4 proc.), atsižvelgiant į tyrimo metu pasitaikiusias šunų veisles, daugiausiai buvo vokiečių aviganių (18 proc.) (p<0,05). Rasta predispozicija šunims esantiems tarp 6-11 metų (67 proc.) neįtraukiant 11 metų (p<0,05), o pagal svorį dažniausiai pasitaikė 11-25,9 kg šunys (44 proc.), tačiau duomenys nepatikimi (p>0,05).
Nustatytas dažniausiai veterinarijos klinikose naudojamas diagnostikos tyrimas - ultragarsinis sudarantis 51 proc. (p<0,05). Atkreiptas dėmesys, koks gydymo metodas taikomas praktikoje yra dažniausiai naudojamas ir kokie medikamentai pasirenkami siekiant išvengti chirurginės intervencijos. Tyrimo metu nustatyta, jog dažniausiai praktikoje (p<0,05) pasirenkamas gydymo metodas yra kastracija (74 proc.).
Baigiamąjį darbą sudaro 39 puslapiai, literatūros apžvalgai buvo panaudotas 31 šaltinis, įdėtos 4 internetinės bei viena autorės darytos nuotraukos. Metodikoje yra 1 lentelė atspindinti veislinių ir mišrūnų šunų pasiskirstymą, 6 skritulinės ir 6 stulpelinės diagramos, kuriose yra atskirų duomenų bei ryšių tarp dviejų pasirinktų kategorijų procentinės išraiškos.
5 CANINE BENIGN PROSTATIC HYPERPLASIA, DIAGNOSIS AND TREATMENT
Renata Mažeikaitė Master‘s Thesis
SUMMARY
Benign Prostatic Hyperplasia (BPH) - is a major gland pathology which is related with aging. It causes serious urination and bowel problems or either show no symptoms. The aim of this work was to investigate cases of canine prostatic hyperplasia in scientific literature and practice.
Data about dogs whitch had prostate enlargement was collected during 2017 and 2018 december. 27 dog cases from 4 lithuaninian clinics were gathered and systematized using „Microsoft Office Excel“. Breed, age, weight, diagnosis, treatment and symptoms were the main data that was collected about every patient of concern.
Correlation tables from different data groups and chi2 test for reliability were determined using „SPSS program“ packet. Every category was expressed as a percentage value to evaluate what are the main features for BPH to emerge. Dogs with breeds showed 2,3 times higher pathology compared to crossbreds (70,4 %), considering the variaty of dog breeds that were analyzed in this research the most frequent was German Shepherd (18 proc.) (p<0,05). Predisposition was found for dog aged between 6-11 years (67 %) not including 6-11 years old (p<0,05) and 6-11-25,9 kg (44 %) comparing by weight but results are not significant (p>0,05).
Veterinary clinics generally use ultrasonic diagnostic test (51 %) (p<0,05). The focus was on finding out which treatment method used in practice is the most common and which medications are chosen to prevent surgical intervention. During the study it was found that the most frequent method in practice (p<0,05) is castration (74 %).
This final thesis consists of 39 pages. Literature review is made up of 31 scientific article. 4 online pictures and 1 author's photos were used in this work. Methodology is composed of 1 table which overviews breeded and crossbreeded dog‘s characteristics, 6 pie charts and 6 bar charts which image different data and percentage values of two chosen category relationship.
6
SANTRUMPOS
BT/A – botulino toksinas A. BT/B – butulino toksinas B. CMA - chlormadinono acetatas. DHT – dihidrotestosteronas. DMA - delmadinono acetatas. DNR – deoksiribonukleorūgštis. EDV – diastolės pabaigos greitis.
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas.
GnRH – gonadotropinus atpalaiduojantis hormonas. GPH – gerybinėprostatos hiperplazija.
KT – kompiuterinė tomografija. LH – liuteinizuojantis hormonas. MGA - megestrolio acetatas.
MPA - medroksiprogesterono acetatas. PI – kraujagyslių pulsacija.
PSV – sistolės piko greitis.
PW - impulsinės bangos dopleris. RI - srovės pasipriešinimas.
7
ĮVADAS
Gerybinė prostatos hiperplazija apibūdinama kaip ląstelių hipertrofija, tai yra epitelio ląstelių padidėjimas ir hiperplazija – ląstelių skaičiaus padidėjimas (1). GPH yra dažniausia šuns prostatos patalogija, kurios procesas prasideda nuo liaukinės dalies. Tai laikoma natūraliu senėjimo procesu, tačiau pakitimai gali pasireikšti ir jaunesniems šunims nuo 2-3 metų amžiaus. Daugiau nei 95 proc. visos šunų populiacijos esančios virš 9 metų amžiaus yra paveikta, nors gyvūnas atrodo kliniškai sveikas ir nerodo jokių simptomų (2). Didžioji dalis turi mažesnį ar didesnį hiperplazijos laipsnį, tačiau klinikiniai simptomai pasireiškia 60 proc. šunims esantiems virš 5 metų, o peržengus 10 metų ribą gali pasireikšti beveik visiems (3). Tačiau ne visiems šunims atsiranda simptomai, dažniausiai jie pasirodo tuomet, kai liauka tiek išdidėja, kad pradeda spausti storąją žarną. Be tuštinosi sutrikimų, gali pasireikšti ir apatinių šlapimo takų sutrikimų bei pokyčių spermoje (2).
Vien simptomų neužtenka diagnozuoti ligai, dėl to, gali būti pasitelkiami šie diagnostikos metodai: rektinis, ultragarsinis, rentgeninis, laboratoriniai tyrimai. Siekiant tiksliai įvertinti prostatos apimtį galima pasitelkti kompiuterinę tomografiją bei magnetinį rezonansą, tačiau jie yra labai brangūs (1).
Ligos gydymui dažniausiai pasirenkama chirurginė intervencija – orchidektomija, tačiau galima ir dalinė liaukos rezekcija (3). Gyvūnui esant vyresnio amžiaus, arba jeigu jis vertingas reproduktorius gali būti pasirenkamas medikamentinis gydymas. Galimi preparatai: progestagenai, estrogenai, antiestroginai ir 5α-reduktazės inhibitoriai, tačiau jie dažnai gali sukelti šalutinius poveikius. Pastaruoju metu naudojami androgenų receptorių antagonistinai - ozaterono acetatas, kuris yra labai efektyvus (4). Neseniai atsiradęs gydymas išbandytas su žmonėmis bei šunimis yra botulino A injekcija, šis preparatas gali būti naudojama šunims esantiems vertingiems reproduktoriams (5).
Darbo tikslas: Išnagrinėti šunų prostatos hiperplazijos atvejus mokslinėje literatūroje bei x smulkiųjų gyvūnų klinikose.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti, kokie yra dažniausiai pasitaikantys klinikiniai požymiai šunims sergantiems gerybine prostatos hiperplazija.
2. Įvertinti ligos dažnumo priklausomybę nuo šuns amžiaus, svorio ir veislės.
3. Išsiaiškinti bei išanalizuoti, kokie yra diagnozavimo metodai ir kurie būdai dažniausiai naudojami praktikoje.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
Patinų lytinė sistema
Patinų lytinė sistema sudaryta iš sėklidžių bei jų viename krašte esančių antsėklidžių, lytinės varpos su galvutę dengiančia apyvarpe, prostatos ir šlaplės. Šunų sėklidės yra apvalios formos, iš išorės dengia kapšelis, šiek tiek nukarusios ir esančios tarp anuso bei kirkšnies. Kapšelio oda padengta retais plaukais ir gausiai aprūpinta prakaito liaukomis, o per vidurį einanti pertvara padalina asimetriškas sėklides su antsėklidžiais į skirtingas kameras. Plona oda bei po ja esanti pagrindinė fascija neapsunkina apčiuopos metu atpažinti ne tik sėklides, bet ir antsėklidžio kūną su uodega, sėklinį lataką bei sėklinį virželį. Sėklinį virželį sudaro kraujagyslės, nervai ir sėklinis latakas, vienas virželio galas prisijungęs prie antsėklidžio uodegos, o kitas galas patenka į dubens ertmę pro kirkšnies kanalą (6).
Lytinė varpa tai kopuliacijos organas, kuris susidaro iš trijų dalių: šaknies, kūno ir galvutės. Šaknis prasideda dviem akytkūniais ir stormeniu, kuris pereina į kempinkūnį, o šis išsidėstęs panašiame lygmenyje kaip sėdynkaulio lankas. Būtent pro kempinkūnį eina šlaplė, kuri atsiveria ties varpos galvute. Akytkūnių distalinis galas virsta varpos kaulu, kuris apsaugo šlaplę, kuri apgaubta kempinkūniu (6) (7).
Šlaplės dalis, nusitęsusi nuo šlapimo pūslės kaklelio, apsupta vienintele šunų priedine liauka – prostata. Prostata yra 3-4 cm kaudaliau šlapimo pūslės kaklelio, o priešprostatinė šlaplės dalis, kartais būna apibūdinama kaip prailgintas šlapimo pūslės kaklelis. Prostata didele dalimi išsidėsčiusi ant šlapimo pūslės kaklelio bei šlaplės, o maža išsėtinė dalis yra šlaplės gleivinėje. Šlaplė iš dubens srities pereina į lytinės varpos kempinkūnį (6).
1.2.
Prostatos anatomija bei fiziologija
Prostata tai dviskiltė, ovalios formos liauka, kurią iš išorės supa raumeninė ir jungiamojo audinio kapsulė (2). Liaukos histologinę struktūrą sudaro: kūnas (corpus prostatae) bei išsėtinė/ periuretrinė dalis (pars disseminata prostatae) (3). Ji yra suaugusių patinų dubens ertmėje (2). Tačiau padėtis gali priklausyti ir nuo šuns amžiaus: iki lytinio subrendimo maždaug iki 8 mėn. liauka būna dubens ertmėje, lytiškai subrendus ji ilgėja kranialine kryptimi, taip slenkasi link pilvo ertmės. Ketverių metų šuns prostata per pusę jos ilgio būna pasislinkusi į pilvo ertmę, o peržengus 8 metų ribą, šioje srityje gali būti visa liauka (3). Dorsaliai prostata kontaktuoja su tiesiąja žarna, ventraliai - su gaktikaulio simfize, lateraliai – su šonine .pilvo siena, o kranialiai liečiasi su šlapimo pūsle (2).
9 skystį, kuris sudaro didžiąją spermos plazmos dalį, šis sekretas pilnas kalcio, citrinos rūgšties, paprastųjų angliavandenių bei fermentų (2). Prostatos gaminamas skystis turi reikšmės spermatozoidų mitybai, judėjimui, medžiagų apykaitai bei apvaisinimui (3). Šis skystis skirstomas į tris frakcija: pirmoji dažniausiai būna skaidri ir sudaro maždaug apie 2 ml. Antroji frakcija sudaryta iš daug spermatozoidų, dėl kurių skystis įgauna drumstumo, o jos tūris priklausomai nuo šuns dydžio būna tarp 3-4 ml. Paskutinė ir pagal tūrį didžiausia frakcija sudaryta tik iš prostatos skysčio yra visiškai skaidri ir gali viršyti 15 ml (8).
Šunų prostata susideda iš dviejų skilčių, kurios nepriklausomai viena nuo kitos yra gerai aprūpintos kraujotaka. Kiekvienai skilčiai kraujas tiekiamas iš homolateralinės prostatos arterijos, kuri liaukoje skyla į tris mažesnes kraujagysles: kranialinę, vidurinę ir kaudalinę (9). Prostatos arterija kilusi iš vidinės gaktos arterijos. Prostatos arterija išsišakojusi į daug smulkesnių kraujagyslių per dorsolateralinį liaukos kraštą prasiskverbia pro kapsulę ir tampa pokapsulinėmis kraujagyslėmis. Veninis kraujas iš priešinės liaukos per prostatos ir šlaplės venas išteka į vidinę klubinę veną (2). Prostatos liaukos kraujotaką galima išskirstyti į tris sritis: kapsulės, parenchimos ir šlaplės. Kapsulės paviršiuje daugiausiai yra venų, o parenchimoje kraujas cirkuliuoja trabekulų šakotomis kraujagyslėmis. Trečoji šlaplės dalis aprūpinama nepriklausoma prostatos arterijos šaka. Šią dalį drenuoja prostatos vena, šlaplės stormens vena ir ventralinės prostatos venos (9).
Liauką drenuojanti limfa per smulkius limfinius latakus patenka į klubo limfmazgius. Be kraujotakos bei limfinės sistemos yra prostatą įvervuojantis hipogastrinis nervas. Tai simpatinei sistemai priklausantis nervas, veikiantis prostatą ir esantis panašioje vietoje, kaip prostatos arterija, kitas liauką veikiantis yra dubens nervas. Šis nervas priklauso parasimpatinei sistemai ir didina liaukos sekreciją (2).
1.3.
Gerybinė prostatos hiperplazija
10 1 pav. Šuns prostatos hiperplazijos skerspjūvis (autorės nuotrauka)
A raide pažymėta – GPH, B raide – šlapimo pūslė, baltame apskritime – susidariusi cista 1.3.1. Etiologija
Prostata yra androgenus reguliuojanti reprodukcinės sistemos egzokrininė liauka. Iš visų žinduolių patinų tik žmogui ir šuniui yra su amžiumi susijęs polinkis vystytis gerybinei prostatos hiperplazijai (11). Patogenezė nėra visiškai aiški, tačiau ligos vystymasis dažnai pasireiškia dėl hormonų – testosterono bei estradiolio disbalanso. Būdinga 40 proc. mažiau cirkuliuojančio testosterono ir 60 proc. daugiau cirkuliuojančio estradiolio. Šis hormonų disbalansas lyginant su prostatos ,parenchimos ląstelių ,apoptoze, sukelia padidėjusią ląstelių ,proliferaciją (12). Sėklidėse gaminamas testosteronas dalyvaujant ,5α-reduktazei paverčiamas į ,dihidrotestosteroną (13). Prostatos išdidėjimas netiesiogiai priklauso nuo
estrogenų veiklos ir tiesiogiai nuo dihidrotestosteronų. Estrogenas sukelia DHT receptorių padidėjimą, o DHT jau tiesiogiai jungiasi prie prostatos epitelio ląstelių receptorių ir taip sukelia liaukos didėjimą. Vyresnių šunų sėklidės gali išskirti didesnį kiekį testosteronos, kuris verčiamas į dihidrotestosteroną, o šis labiau veikia priešinę liauką (2). Šunims estrogenų ir androgenų derinys veikia sinergetiškai ir taip padidina prostatos masę (11). GPH gali pasireikšti ir po gydymo androgenais (10). Daugelyje šaltinių teigiama, kad nėra veislė predispozicijos šiai ligai, tik pastebėta, kad rodezijos ridžbekų veislės šunims dažnesnis prostatos hiperplazijos vystymasis jaunesniame amžiuje lyginant su kitomis veislėmis (14). Tačiau yra mokslininkų, kurie teigia, kad tam tikroms veislėms patologija pasireiškia kiek dažniau nei kitoms – dobermanų veislės šunims (3). Vidutinių ir ,didelių veislių šunys linkę ,dažniau sirgti prostatos
11 ligomis, tyrimo metu buvo pastebėta, kad prostatos hiperplazija dažniau pasireiškė vokiečių aviganiams, dobermanams bei labradorams (15).
1.3.2. Simptomatika
Prasidėjus procesams šią ligą sunku pastebėti, nes dauguma gyvūnų nerodo jokių klinikinių simptomų iki tol, kol prostata tiek išdidėja, kad ,spausdama tiesiąją žarną ,sutrikdo tuštinimąsi.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai: konstipacija, hematurija, hemospermija ir kraujo dėmės šlaplės išskyrose (2).
Dar gali atsirasti šlapimo lašėjimas, šlapime kraujas gali atsirasti pertraukiamai arba nuolatos, o kraujas spermoje dažniausiai pasirodo ,trečioje ejakuliato frakcijoje. Dėl tiesiosios žarnos užspaudimo
be tenezmų bei konstipacijos, gali pasireikšti nevisiško išsituštinimo jausmas – dischezija (16).
Disurijos atvejai šunims, priešingai nei žmonėms, yra nedažni, nes prostata didėja difuziškai ir keičia savo padėtį. Gerybinės prostatos pradžioje vienas būdingiausių požymių yra hemospermija be spermos kokybės pakitimų. Tačiau ligai progresuojant, mažėja spermos judrumas bei morfologija, daugėja spermatozoidų uodegėlių anamolijų. Virškinamojo trakto sutrikimai, kurie atsiranda liaukai spaudžiant storąją žarną, yra vidurių užkietėjimas, kuris dėl dažno pasikartojimo gali sukelti tarpvietės išvaržą, protarpinis viduriavimas bei tenezmas – dažnas noras tuštintis. Rečiau minimi, tačiau taip pat pasitaikantys motorikos sutrikimai, gali būti raumenų standumas, dalinis paralyžius – parezė, gyvūnas gali pradėti šlubuoti (1).
1.3.3. Diagnostika
Pats paprasčiausias bei neinvazyvus diagnostikos metodas yra prostatos įvertinimas per tiesiąją žarną. Rektinio tyrimo metu, normaliai ji turėtų būti simetriška, lygi, neskausminga su aiškiu grioveliu dorsaliniame paviršiuje (1). Šis griovelis aiškiai padalina liauką į kairiąją ir dešiniąją skiltis, kurias abi lengvai galima apčiuopti (2). Šio tyrimo metu galime įvertinti tik dorsalinį bei kaudalinį laukos paviršius. Dėl to, jis nėra labai tikslus, o labai išdidėjus prostatai ši pasislenka į pilvo ertmę ir tuomet diagnozavimas būna netikslus (1). Norint palengvinti rektinį tyrimą, galime paspausti pilvo sieną, kad pasistumtų šlapimo pūslė link dubens ertmės (6).
12 smulkaus ir vidutinio storumo echotekstūra. Dydis dažniausiai įvertinamas apskaičiuojant didžiausią bendrą liaukos plotą išmatavus skersinę plokštumą. Dydį įvertinti galima dar apskaičiuojant prostatos tūrį pagal elipsės formulę:
Tūris=ilgis x plotis x aukštis x 0.523
Prostatos dydis priklauso nuo šuns svorio ir atitinkamai didėja priklausomai nuo amžiaus. Kastruotų šunų lyginant su nekastruotais, prostata yra mažesnė, o jos struktūra tampa labiau hipoekochinė (2 pav.) (17).
2 pav. A - Kastruoto šuns prostata, B – nekastruoto šuns gerybinė prostatos hiperplazija (18) Ankstyvosiose patologijos stadijose matomas liaukos simetriškas didėjimas ir dažniausiai bendras echogeniškumo didėjimas. Dažniausiai liauka išlaiko jai būdingą kontūrą, tačiau jeigu padidėjimas labai ryškus prostata gali prarasti jai būdingą dviskiltę išvaizdą. Būklė gali progresuoti į ,cistinę formą (3 pav.),
13 3 pav. Cistinės prostatos hiperplazijos ultragarso nuotrauka (19)
Doplerio ultragarsinis tyrimas yra neinvazyvus metodas, skirtas įvertinti kraujo tekėjimą kraujagyslėse. Šis tyrimas tikslesnis su kontrastine medžiaga, nes ji padeda įvertinti smulkesnių kraujagyslių, esančių prostatos parenchimoje, tėkmę. Naudojant kontrastinį ultragarsą buvo pastebėta padidėjusi perfuzija šunims su prostatos hiperplazija (9). Šiuo diagnozavimo metodu naudojama tuo pačiu metu pilkos spalvos ultragarsas ir spalvotasis dopleris arba impulsinės bangos (PW) dopleris. Spalvotas dopleris gali aptikti kraujagysles ir kraujotakos perfuziją organuose. PW dopleris matuoja arterinio kraujo srauto greitį sistolės ir diastolės metu. Galima apskaičiuoti srovės pasipriešinimą (RI) bei pulsaciją (PI) išmatavus sistolės piko (PSV) bei diastolės pabaigos greičius (EDV).
RI=(PSV-EDV) PSV
PI=(PSV-EDV) M M - PSV ir EDV vidurkis.
Abi prostatos skiltys nepriklausomai viena nuo kitos aprūpinamos krauju kranialinių, kaudalinių, dorsalinių ir ventralinių pokapsulinių bei parenchiminių kraujagyslių. Veninio kraujo tėkmė matoma tik trumpais fragmentais. Sveikoje prostatos liaukoje kraujotakos pasipriešinimas bei pulsacija turėtų būti žema. Šunims su GPH būna pakilęs sistolės piko bei diastolės pabaigos greičiai, tačiau nepastebėtas RI pokytis (17).
14 skirstoma į prastą, vidutinę ir gerą. Prasta, kai matomos tik paviršinės dorsolateralinės prostatos arterijos, vidutinė – kai matosi kapsulės ir po ja esančios kraujagyslės, gera – kai matosi parenchimoje esančios smulkios kraujagyslės ir šlaplės dalies kraujagyslės. Prieš suleidžiant kontrastą buvo galima pastebėti tik prostatos arterijas ir kelias parenchimos kraujagysles, dėl to, visiems tirtiems šunims nustatyta prasta kraujotaka. Suleidus kontrastą, vidutinei kraujotakai priskirti 3 šunys, o gerai 7. Ši prostatos kraujotakos informacija, gali būti naudinga vertinant tokias liaukos ligas kaip hiperplazija arba neoplazija ir apibūdinant bei nustatant galimą žalą (9).
Rentgeninis tyrimas padeda įvertinti prostatos padėtį, formą bei kontūrus (4 pav.) (16). Tačiau jis nėra labai tikslus, nes dažnai galima pervertinti liaukos dydį (1). Rentgenografijoje prostata laikoma padidėjusia, jeigu jos dydis sudaro daugiau nei 70 proc. atstumo tarp ,kryžkaulio ir gaktikaulio šakos (5
pav.) (16). Geriausia tyrimui atlikti projekcija yra lateralinė, kai gyvūnas paguldomas ant šono, o prostata lokalizuota pilvo ertmės užpakalinėje dalyje. Ištirta, kad užpakalinę prostatos dalį dažnai uždengia dubens kaulai, dėl šios priežasties geriausia, kai liauka būna pilvo ertmėje (20). Sveika prostatos liauka nekeičia šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos padėties. Kai liauka išdidėja lateralinės projekcijos nuotraukoje galime matyti šlapimo pūslės poslinkį į kranialinę pusę bei storosios žarnos poslinkį kaudaliau, matomas jos nežymus suspaudimas. Nors rentgeniniu tyrimu galime įvertinti prostatos padėtį bei dydį, tačiau ultragarsinis tyrimas yra daug tikslesnis bei pranašesnis, nes papildomai echoskopavimo metu galime nustatyti vidinę liaukos struktūrą (21).
15 5 pav. Šuns išdidėjusios prostatos vertinimas rentgeno nuotraukoje (23)
Kompiuterinė tomografija leidžia įvertinti prostatos vietą bei jos morfologines savybes. Taip pat nuotraukų archyvas bei ryšių sistema leidžia gydytojams sukurti trijų dimensijų vaizdą. Dėl sukurto 3-D vaizdo gydytojai gali įvertinti organo anatominius ryšius prieš atliekant tam tikras procedūras. Tačiau KT metodas nėra tikslus, nes tyrimo metu negalime atskirti prostatos kapsulės nuo parenchimos. Šuo metodu galime tiksliau išmatuoti liaukos matmenis negu ultragarsinio tyrimo metu, tačiau jis labiau invazinis, ilgiau užtrunka, yra brangesnis bei reikalauja gyvūno anestezijos (16). Šis diagnostikos metodas padeda įvertinti ne tik liaukos pokyčius, bet ir aplinkinius limfinius mazgus (1).
16 Siekiant diagnozuoti priešinės liaukos hiperplaziją galima pasitelkti laboratorinius tyrimus. Vienas iš jų yra spermos tyrimai, kurie gali būti atliekami, dėl to, kad GPH metu dėl oksidacinio streso arba hormonų disfunkcijos gali atsirasti spermos pokyčiai bei DNR fragmentacija. Sumažėja spermos DNR vientisumas, padidėja mitochondrijų aktyvumas, kartu pakinta ir spermos judėjimo struktūra. Šios patologijos metu būdingas reaktyvaus deguonies formų (ROS) kaupimasis ir vietinės antioksidacinės gynybos sumažėjimas. Vietinis oksidacinis stresas, gali padidinti spermos ląstelių pažeidimą, dėl ko, sumažėja spermos judrumas, greitis ir morfologinis vientisumas. Sutrinka spermos biocheminiai mechanizmai bei DNR vientisumas, kas turi neigiamą poveikį reprodukcijai, sumažėja vaikingumo rodikliai, gali pasikeisti embriono formavimasis ir gali sukelti jo anomalijas (12).
Šunims, kuriems pasireiškia ši prostatos patologija, kraujyje randama padidėjusi šunų prostatos specifinė arginino esterazės koncentracija (1). Tai pagrindinis baltymas sudarantis daugiau nei 90 proc. visos spermos proteinų. Siekiant apskaičiuoti jos koncentracija reikalingas šunų kraujo serumo arba sėklinio skysčio mėginys. Ištirtus kraujo serumą nustatyta, kad šunų su GPH specifinės arginino esterazės koncentracija didesnė lyginant su sveikais (24). Šiuo metu siekiant diagnozuoti prostatos patologiją pagal kraujo mėginį naudojant ELISA imunologinis tyrimas (1).
1.3.4. Gydymas
Šiuo metu siekiant išgydyti prostatos hiperpraziją yra nemažai metodų, vienas dažniausiai naudojamų yra chirurginis – kastracija, tačiau tai ne vienintelis pasirinkimas. Jeigu gyvūnas naudojamas reprodukcijai, arba yra vyresnio amžiaus ir taip atsiranda didesnė rizika sveikatai operacijos metu, kitas gydymo pasirinkimas gali būti medikamentinis. Gydymui naudojami preparatai yra progestagenai, estrogenai, antiestroginai ir 5α-reduktazės inhibitoriai, tačiau pastaruoju metu naudojami androgenų receptorių antagonistinai - ozaterono acetatas. Kai kurie preparatai gali sukelti šalutinį poveikį, tačiau pastebėta, kad veiksmingiausiai veikia GnRH antagonistai (4).
Kastracija, tai dažniausiai pasirenkamas prostatos hiperplazijos gydymo būdas (3). Sėklidžių pašalinimas sukelia greitą ir negrįžtamą liaukos tūrio sumažėjimą (25). Po procedūros atlikimo liaukos dydis sumažėja per 6-12 savaites, o klinikiniai ligos požymiai išnyksta dar anksčiau (4). Kitas chirurginio gydymo metodas gali būti – dalinis liaukos pašalinimas, tačiau jis labiau naudojamas esant cistoms, pūliniams bei piktybiniams procesams (3).
17 turėti įtakos spermatogenezei bei sukelti spermatozoidų morfologinius pokyčius. Gydymas progestagenais pagrįstas testosteronų koncentracijos mažinimu kraujotakoje. Galimi progestagenai gydymui: medroksiprogesterono acetatas (MPA), ,megestrolio acetatas (MGA), delmadinono ,acetatas (DMA) ir chlormadinono ,acetatas (CMA) (4). Šie medikamentai slopina gonadotropinų sekreciją ir blokuoja specifinius androgenų receptorius tiksliniuose organuose (25). Su MGA gydoma 2 mėnesius, preparatas sušeriamas kartą per dieną, o skiriama dozė 0.5 mg/kg. Prostatos dydis sumažėja praėjus nuo gydymo pradžios vienam arba dviems mėnesiams. Gydant su CMA preparatu po 0.3 mg/kg 5 mėnesius pastebėtas liaukos sumažėjimas be poveikio sėklidėms bei hipofizės liaukai. Gali būti skirti injekciniai MPA preparatai po 3-4mg/kg, kurie leidžiami po oda, kas 5 mėnesius, nuo gydymo pradžios praėjus 5 savaitėms kraujyje sumažėja testosteronų koncentracija. Praėjus daugiau nei mėnesiui pastebimas apie 53 proc. prostatos sumažėjimas. DMA naudojamas 3 kartus po 1,5mg/kg/sav suleidžiant po oda. Injekcijos daromos pirmą, antrą ir ketvirtą savaites. Gali būti skiriama viena injekcija po oda 3mg/kg arba į raumenį 1mg/kg, tačiau naudojant šį preparatą pastebėtas antinksčių funkcijos slopinimas (4).
5α-reduktazės inhibitoriai užkerta kelią testosteroniui virsti dihidrotestosteronu ir skirstomi į dvi grupes pagal veikimo mechanizmus. Gebantys konkuruoti – finasteridas, arba nekonkuruojantys – episteridas. Konkuruojančio tipo 5α-reduktazės inhibitorius sumažina DHT ,koncentraciją periferiniame
kraujyje, ir padidina testosterono ,kiekį kraujyje ir prostatos liaukoje (4). Jis neturi estrogeninio,
progestacinio ar androgeninio aktyvumo, kadangi nesukelia antagonistinio poveikio testosteronui, preparatas nekenkia šuns reprodukcijai (25). Šunims galimos naudoti finasterido tablečių dozės po 0.1– 0.5 mg/kg kas dieną, 16 savaičių iš eilės. Arba po 1mg/kg 3-21 savaites iš eilės (4).
Steroidų receptorių inhibitoriams priskiriamas ozaterono acetatas, kuris yra veiksmingas ir stiprus testosteronų ,receptorių inhibitorius. Šis preparatas sumažina DHT įsisavinimą prostatos liaukoje ir
18 gamybą ir išskyrimą iš hipofizės. Tačiau, kai preparatas naudojamas nuolatos, po pradinio stimuliacijos periodo grįžtamai pradeda slopinti hipofizės funkciją. Farmakologinei kastracijai dažniau pradėti naudoti lėtai išsiskiriančios GnRH preparatai arba implantai. Dėl palaipsniui išskiriamo preparato, mažėja LH ir FSH, dėl kurių trūkumo, sutrikdoma sėklidžių veikla, sumažėja testosteronų kiekis, kartu ir prostatos apimtis (4). Vienas iš pasirinkimų yra suprelorin implantas priklausanti GnRH atpalaiduojantiems hormonams, jo veiklioji medžiaga deslorelino acetatas ir jis skirtas laikinam šunų nevaisingumui sukelti. Šis preparatas pradeda veikti tik po 6 savaičių ir poveikis tęsiasi tik 6 mėnesius, tačiau praėjus pusei metų gydymą galima kartoti (3).
Estrogeno preparatai GPH gydyme buvo naudojami praeityje, liauka sumažėdavo dėl hipotalamuso ir hipofizės slopinimo bei vėlesnio testosterono koncentracijos kraujyje sumažėjimo. Šie preparatai nepatariami naudoti gydymui dėl dažnų šalutinių poveikių. Gali sukelti žvynelinę, epitelio ląstelių metaplaziją. Preparato naudojimas taip pat gali sukelti liaukos infekciją, kadangi sukelia sekreto užsilaikymą (3).
Antiestrogenams priskiriami du preparatai, tai anastrozolas ir tamoksifenas. Tamoksifeno veikimo principas pagrįstas estrogenų receptorių blokavimu bei antagonistiniu– agonistiniu efektu. Gydant šiuo preparatu pastebėtas ryškus testosterono koncentracijos sumažėjimas kartu su prostatos apimtimi bei ejakuliato tūriu. Be to, sumažėja sėklidžių dydis bei spermos kiekis, kartu sutrinka ir spermatozoidų judrumas bei morfologija. Tačiau visi parametrai atsistato su nauja spermatogeneze. Anastrozolas, tai aromatazės inhibitorius ir lyginant su pirmuoju preparatu sukelia mažesnius libido ir sėklidžių pokyčius. Gydymo metu ejakuliato tūrio bei spermos kokybės pasikeitimų nebuvo pastebėta. Abu preparatai naudojami trumpą laikotarpį, be to, dėl galimo estrogeninio tamoksifeno poveikio ir dėl ribotų klinikinių duomenų apie anastrozolio vartojimą, rekomenduojama atsargiai gydyti šiais medikamentais (4).
19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin. 1997-11-28, Nr. 108-2728) ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin. 2010-12-18, Nr. 148-7563). Duomenys rinkti 4-iose smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikose nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio. Iš viso surinkta informacija apie 27 šunis. Pacientams atvykus į kliniką, pirmiausiai surinkta anamnezė, kurios metu užrašomi gyvūnų duomenys: veislė, amžius, svoris. Tiriamieji išskiriami į dvi grupes: mišrūnus, kurių buvo 8 ir veislinius – 19 šunų, iš viso 12 skirtingų veislių. Šunys pagal amžių suskirstyti į tris grupes, pirmajai priklauso nuo 1 m. iki 6 m. (n=2), antrajai – nuo 6 m. iki 11m. (n=18), imtinai 6 metų. Ir paskutinei trečiajai grupei priskiriami vyresni nei 11 metų gyvūnai (n=7), imtinai 11 metų. Tiriamųjų svoris suskirstytas taip pat į tris grupes: pirmajai grupei priskiriami sveriantys 1-10,9 kg (n=5), antrajai 11-25,9 kg (n=12), o trečiajai 26-44 kg (n=10). Išsiaiškinti šunims pasireiškę klinikiniai požymiai ir atsižvelgta, ar gyvūnas normaliai tuštinasi bei šlapinasi, ar nėra bendrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip pakitusi eisena, raumenų skausmingumas, elgesio pokyčiai. Duomenys susisteminti ir gyvūnai sugrupuoti pagal pasireiškusius ligai būdingus simptomus: judėjimo, šlapimo takų bei žarnyno sutrikimai. Prie pasireiškušių požymių priskirti ir ligai nebūdingi, tačiau pasireiškė tiriamiems šunims.
Rinkta informacija apie taikomus diagnostikos metodus ir jie sugrupuojami. Bendriesiems tyrimo metodams priskiriama palpacija, kuri atliekama dviems skirtingais būdais. Išorinė palpacija atliekama spaudžiant pilvo sieną, tikrinant ne tik liaukos dydį, bet ir skausmingumą, tokiu metodu galima įvertinti ventralinį prostatos paviršių. Jeigu liauka išdidėjusi ji jaučiama palpuojant ribą tarp sėklidžių ir lytinės varpos. Kitas palpacijos metodas yra – rektinis prostatos dorsalinio bei kaudalinio paviršių vertinimas. Tyrimas atliekamas dviem rankom, viena palpuojamas pilvas, o kitos rankos pirštas stovinčiam gyvūnui įvedamas į tiesiąją žarną. Esant patologijai, liaukos skiltys smarkiai išdidėjusios ir jaučiamas spaudimas tiesiojoje žarnoje. Diagnozavimui buvo pasirinkti ir specialieji tyrimo metodai: pilvo organų echoskopija bei rentgeninis tyrimas. Atliekant ultragarsinį tyrimą gyvūnas guldomas ant nugaros, jeigu šuo ilgaplaukis, plaukai vietiškai pašalinami. Ant echoskopo galvutės uždedamas gelis, kuris panaikina oro tarpą tarp daviklio ir odos. Prostata ieškoma pilvo kaudalinėje dalyje, už šlapimo pūslės, įvertinamas jos dydis ir struktūra. Rentgeninis tyrimas, kartai reikalauja gyvūno sedacijos arba šeimininko laikymo. Šuo paguldomas ant šono, o užpakalinės kojos patraukiamos kaudaliau, daroma lateralinė pilvo ir dubens srities rentgeno nuotrauka. Lyginamas prostatos dydis su atstumu tarp kryžkaulio ir gaktikaulio.
20 Orchidektomija atliekama darant pjūvį priešais kapšelį. Gyvūnui suleidus anestetetikų ir jam užmigus pirmiausiai nuskutami plaukai operacinėje vietoje. Pozicionavus šunį ant operacinio stalo atliekama operacinio lauko antiseptika. Užlipinamas sterilus paklotėlis su skyle ir daromas pjūvis per odą ir sėklidės audinius. Dar neįpjovus makštinio dangalo sėklidė išspaudžiama į paviršių ir tada įpjaunamas makštinis dangalas. Išspaudus sėklidę ligatūruojama kraujagyslė kartu su sėkliniu virželiu ir nupjaunama sėklidė. Užsiuvamas makštinis dangalas ir tas pats atliekama su kita sėklide. Vėliau užsiuvamas poodis ir oda. Operacijos vieta nuvaloma 3 proc. peroksidu ir papurškiama ALU spray.
Medikamentinis gydymas ypozane tabletėmis skiriamas 7 dienoms iš eilės, o preparato stiprumas paskiriamas priklausomai nuo gyvūno svorio. Tabletę reikia sušerti 1 kartą per dieną, po 5 mėnesių atlikti pakartotinę apžiūrą ir esant poreikiui gydymas gali būti pakartojamas. Kitas medikamentinis būdas yra Suprelorin implanto įvedimas po oda tarp menčių. Gydymas gali būti kartojamas po 6 mėnesių.
21 6 pav. Tyrimo schema
22
3. REZULTATAI
3.1.
Šunų prostatos hiperplazijos klinikiniai požymiai, remiantis anamneze
Išanalizavus tirtų gyvūnų duomenis, jie buvo suskirstyti į grupes, o jų pasiskirstymas buvo pavaizduotas diagramomis. Pirmiausia, skrituline diagrama atvaizduojama, kiek procentų sudaro tam tikras simptomas. Tačiau ieškant pacientų registracijos žurnaluose pastebėti ligai nebūdingi simptomai, kurie galimai atsirado dėl kitų sutrikimų. Buvo atvejų, kai gyvūnai atvyko į kliniką dėl kitų problemų (navikai, daugybiniai sužalojimai, pasikeitęs elgesys), o atlikus tyrimus pastebėtas prostatos išdidėjimas.7 pav. Gyvūnų procentinis pasiskirstymas pagal klinikinius požymius
Pagal simptomų pasiskirstymą iš diagramos matome (7 pav.), kad daugumai šunų pasireiškė šlapimo takų sutrikimai n=14, įtraukiant ir keturis pacientus, kuriems papildomai pasireiškė kiti simptomai. Šiems šlapimo takų sutrikimams priskiriami: nevalingas pasišlapinimas, kraujo lašėjimas iš lytinės varpos, hematurija šlapinimosi pabaigoje bei padažnėjęs šlapinimasis. Kiti dažnai pasireiškiantys klinikiniai požymiai buvo virškinamo trakto sutrikimai n=8, iš kurių trims papildomai pasireiškė kiti simptomai. Pasireiškė šie žarnyno sutrikimai: vidurių užkietėjimas, dažnas skausmingas noras tuštintis, vienu atveju viduriavimas bei vėmimas. Mažiausiai pasireiškė lokomotoriniai sutrikimai n=3, iš jų sukaustyta eisena bei skausmingas pauodegys. Vienam iš tiriamųjų papildomai pasireiškė hematurija. Patikimumo intervalas tarp simptomų pasiskirstymo p=0,064 (p>0.05), todėl, duomenys laikomi nepatikimais. 19% 37% 7% 22% 11% 4% Žarnyno sutrikimai Žemutinių šlapimo takų sutrikimai
Lokomotoriniai sutrikimai
Kiti simptomai
Žarnyno bei šlapimo takų sutrikimai
23
3.2.
Šunų prostatos hiperplazijos dažnumo priklausomybė nuo amžiaus,
svorio ir veislės
Naudojant „SPSS paketą“ gyvūnai suskirstyti į veislinius bei mišrūnus (1 lentelė). Skritulinėje diagramoje pavaizduotas skirtingų veislių procentinis pasiskirstymas (8 pav.). Nustatytas šunų pasiskirstymas pagal amžiaus (9 pav.) ir svorio grupes (10 pav.).
1 lentelė. Tiriamų gyvūnų suskirstymas į veislinius ir mišrūnus
-
Dažnis Procentas
Mišrūnas 8 29,6
Veislinis 19 70,4
Iš viso 27 100,0
Pagal lentelėje pateiktus duomenis matoma, kad daugiau prostatos hiperplazija nustatyta veisliniams gyvunams. Grynaveisliams gyvūnams patologija pasireiškia 2,3 kartus dažniau lyginant su mišrūnais p=0,03 (p<0,05).
8 pav. Procentinis pasiskirstymas tarp šunų veislių
18% 7% 7% 4% 4% 7% 4% 4% 4% 4% 4% 4% 29%
Vokiečių aviganis Jorkšyro terjeras Biglis Čihuahua
Toiterjeras Taksas Stafordšyro terjeras Australų aviganis
Kinų kuoduotasis Mitelšnauceris Bokseris Belgų aviganis
24 Iš viso buvo n=8 mišrūnai ir n=12 skirtingų veislių šunų, tarp jų dažniausiai prostatos hiperplazija, pasireiškė vokiečių aviganiams iš viso n=5. Veislės, kurios sudarė po 7 proc. tyrimo metu pasitaikė po du šunis, tai yra jorkšyro terjerai ir taksai. Visų likusių veislių pasitaikė po vieną. Duomenys tarp veislių paplitimo yra statistiškai patikimi p=0,01 (p<0,05).
9 pav. Procentinis gyvūnų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Daugiausiai sergančių gyvūnų buvo priskiriami antrajai grupei (n=18), o mažiausiai pirmos grupės iki 6 m. (n=2), tačiau neįskaitant gyvūnų esančių 6 metų. Šunų priskirtų trečiai grupei buvo n=7. Duomenys pagal amžiaus grupes patikimi p=0,0005 (p<0,05). Nustatyta, kad gyvūnai, kurių amžius yra 6-11m., neįskaitant 11 metų, turi didesnį polinkį prostatos hiperplazijai išsivystyti lyginant su jaunesniais.
25 Daugiausia gyvūnų priskirta 2 ir 3 svorio grupėms. Tyrimo metu antroje grupėje iš viso buvo n=12, o trečioje n=10 pacientų. Šunų sveriančių iki 10,9 kg ir priskirtų pirmai grupei buvo dvigubai mažiau negu kitose grupėse n=5. Duomenys pagal svorio grupes nepatikimi p= 0,235 (p>0,05).
3.3.
Šunų prostatos hiperplazijos diagnozavimo metodai, dažniausiai
naudojami praktikoje
11 pav. Patologijos diagnozavimui pasirinktų metodų procentinis pasiskirstymas
Skritulinėje diagramoje pavaizduota veterinarijos klinikose pasirinktų diagnostikos metodų procentinė išraiška (11 pav.). Dažniausiai naudojamas metodas – ultragarsinis tyrimas n=16, dviem iš šių pacientų papildomai buvo taikomi kiti metodai, palpacijos bei rektinis tyrimai. Būtent šie du tyrimai taip pat priskiriami prie dažnai naudojamų. Vien tik rektiniu tyrimu liga diagnozuota n=5, o palpacijos metodu n=4 pacientams. Rečiausiai šiuo atveju buvo taikomas rentgeninis tyrimas n=2, įskaitant ir vieną pacientą, kuriam papildomai atlikta prostatos palpacija. Patikimumo intervalas gautas p<0,05, tai reiškia, kad ultragarsinis tyrimas yra patikimiausias ir dažniausiai naudojamas šiai ligai diagnozuoti.
26 12 pav. Diagnozavimo metodo pasirinkimo priklausomybė nuo to, ar šuo veislinis, ar mišrūnas
Su „SPSS programa“ ieškota gyvūno veislės buvimo ar nebuvimo įtaka diagnostikos pasirinkimui (12 pav.). Nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, ar šuo grynaveislis, ar mišrūnas, pasirenkami diagnozavimo būdai, abejoms tiriamoms grupėms dažniausiai naudotas ultragarsinis tyrimas (p>0,05).
27 13 pav. Diagnozavimo metodo pasirinkimo priklausomybė nuo amžiaus grupės
Su „SPSS programa“ ieškotas ryšys tarp amžiaus ir diagnozavimo metodo pasirinkimo (13 pav.). Tiriant priklausomybę rastas patikimumas p=0,001 (p<0,05) ir tai reiškia, kad šunims esantiems virš 11 metų (imtinai ir 11 metų šunims) dažniausiai pasirenkamas ultragarsinis tyrimas (71,4 proc.). Pirmoje grupėje esantiems šunims iki 6 metų (nepriskiriant 6 metų šunų) buvo taikytas tik rentgeninis tyrimas arba du metodai, bendrasis- rektinis ir specialusus – ultragarsinis (50 proc.).
28 14 pav. Diagnozavimo metodo pasirinkimo priklausomybė nuo svorio grupės
Su „SPSS programa“ ieškotas ryšys tarp svorio grupių ir diagnozavimo metodų pasirinkimo (14 pav.). Šio tyrimo metu šunims esantiems trečioje grupėje dažniau nei kitiems naudojamas ultragarsinis tyrimas (p>0,05). Rentgeninis tyrimas naudotas tik šunims priskirtiems 2 svorio grupei (8,3 proc.). Tik rektiniu tyrimu liga diagnozuota šunims priskirtiems 2 grupei (25 proc.) ir 3 grupei (20 proc.).
29
3.4.
Šunų prostatos hiperplazijos gydymo metodai, dažniausiai naudojami
praktikoje
15 pav. Pasirinkto prostatos hiperplazijos gydymo procentinė išraiška
Skritulinėje diagramoje pavaizduotas smulkiųjų gyvūnų klinikose naudotas gydymas (15 pav.) Dažniausiai pasirenkamas gydymo metodas buvo kastracija n=22, įskaitant ir du pacientus, kuriems prieš atliekant chirurginę intervenciją gydytas prostatos uždegimas antibiotikais. Siekiant sumažinti prostatos hiperplaziją mažiausiai buvo naudotas medikamentinis gydymas n=2. Trys gyvūnai buvo eutanizuoti, tačiau dėl kitų sveikatos sutrikimų: auglių, daugybinių lūžių bei organų sužalojimo. Tyrimo duomenys yra p<0,05, dėl to, laikomi patikimais, tai reiškia, kad chirurginis gydymas yra dažniau naudojamas lyginant su medikamentiniu. 74% 7% 4% 4% 11%
30 16 pav. Gydymo procentinė priklausomybė nuo to ar gyvūnas mišrūnas, ar veislinis
Su „SPSS paketu“ ieškotas ryšys tarp dviejų rodiklių. Ieškota, ar veislės buvimas turi įtakos gydymo pasirinkimui (16 pav.). Medikamentinis gydymas buvo taikytas tik veisliniams šunims (5,3 proc.), tačiau tarp gyvūno veislės ir gydymo metodo patikimumas nerastas p=0,454 (p>0,05), tai reiškia, kad veislė neturėjo įtakos veterinarų pasirinkimui.
31 17 pav. Gydymo procentinis pasirinkimas priklausomai nuo amžiaus grupės
Su „SPSS paketu“ ieškotas ryšys tarp šuns amžiaus ir gydymo pasirinkimo (17 pav.). Tyrimo metu medikamentinis gydymas taikytas tik vyresniems nei 11 metų šunims (įskaitant ir 11m.) (14,3 proc.). Chirurginis gydymas buvo taikytas dažniausiai 6-11 metų gyvūnams (neįskaitant 11m.), o rečiausiai vyresniems nei 11 metų. Tačiau duomenys nepatikimi p=0,186 (p>0,05), tai reiškia, kad amžius neturi įtakos gydymo pasirinkimui.
32 18 pav. Gydymo procentinis pasirinkimas priklausomai nuo svorio grupės
Su „SPSS paketu“ ieškotas ryšys tarp šuns svorio ir gydymo pasirinkimo (18 pav.). Tyrimo metu nustatyta, kad medikamentinis gydymas, skirtas mažinti prostatos hiperplazijai, taikomas šunims sveriantiems 26-44kg, o eutanizuoti gyvūnai sverė 1-25kg. Gydymas pasirinktas nepriklausomai nuo gyvūno svorio, gautas p=0,340 (p>0,05).
33
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu pastebėta, kad dažniausiai gyvūnams pasireiškė žemutinių šlapimo takų sutrikimai - dažnas šlapinimasis arba hematurija ir virškinamojo trakto sutrikimai. Pagal literatūrą ne visiems gyvūnams gali pasireikšti klinikiniai simptomai. Tačiau neretai, dėl padidėjusios kraujotakos prostatoje gali prasidėti kraujavimas į liauką, o vėliau kraujo gali patekti į šlapę ir sukelti – hematuriją. Didėjanti liauką gali suspausti storąją žarną ir taip sumažinti jos spindį, dėl ko, dažnai pasireiškia vidurių užkietėjimas bei tenezmai (27).
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad neskaičiuojant mišrūnų šunų, daugiausiai GPH pasitaikė tarp vokiečių aviganių veislės šunų, kas pastebėta ir literatūroje, kurioje buvo tiriama šios veislės šunų liaukos dydis. Šios veislės šunims tirta ir priklausomybė nuo svorio, straipsnyje parašyta, kad dažniau pasireiškia šunims sveriantiems virš 30 kg, o mūsų atliktame tyrime didesnis šunų skaičius buvo priskirtas antrai grupei – 10-25 kg., o visi tirti vokiečių aviganiai svėrė virš 30 kg ir priskirti trečiai grupei (28). Tyrimo metu pagal amžių daugiausiai šunų buvo tarp 6-10 metų ir šiek tiek mažiau – vyresnių. Daugumoje literatūrinių šaltinių minima, kad tai nuo amžiaus priklausoma liga ir kuo gyvūnas vyresnis, tuo didesnė tikimybė jai išsivystyti. Teigiama, kad beveik 100 proc. šunų esančių virš 7 metų yra pasireiškusi prostatos hiperplazija (29). Kitame šaltinyje teigiama, kad daugiau nei 90 proc. šunų prostata išdidėja esant vyresniems nei 8 metų (30).
Siekiant diagnozuoti prostatos pakitimus dažniausiai buvo naudojamas ultragarsinis tyrimas, kuris iš visų duomenyse buvusių pasirinkimų yra pats tiksliausias. Tačiau ne mažam šunų skaičiui liga diagnozuota rektinio tyrimo metu arba išorinės palpacijos metu. Šie tyrimai greitai atliekami, bet yra ne visada tikslingi, nes negalime įvertinti visos liaukos. Tyrimo metu ieškota, ar vienas iš šių duomenų grupės galėjo turėti įtakos pasirinkime: veislės buvimas, amžius ir svoris. Tik amžiaus grupė pagal patikimumo intervalą buvo p<0,05, kas parodė, kad vyresniems šunims dažniau pasirenkamas šis diagnostikos metodas. Pagal literatūrą ultragarsas labai naudingas ir patikimas tyrimas, kuris dažnai naudojamas patologijos vertinimui. Nors jis yra sudėtingas ir reikalauja žinių, tačiau gali padėti atskirti pažeidimus, kurių negalime diagnozuoti rektinio tyrimo metu (31).
35
IŠVADOS
1. Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai požymiai, tai šlapinimosi sistemos sutrikimai: hematurija, dažnas šlapinimasis bei kraujo lašėjimas iš lytinės varpos. Ir virškinamojo trakto sutrikimai: konstipacija bei tenezmas.
2. Tyrimo metu nustatyta, kad vokiečių aviganiai turi didesnį polinkį sirgti prostatos hiperplazija lyginant su kitomis veislėmis. Šunys esantys tarp 6-11 metų (neįskaitant 11m.) turi didesnį polinkį išsivystyti šiai patologijai lyginant su jaunesniais. Siekiant įvertinti dažnumą pagal svorį, daugiau sergančių šunų svėrė virš 11 kg, tačiau šie duomenys nepatikimi.
3. Praktikoje naudojami bendrieji – apčiuopos ir specialieji – rentgeninis bei ultragarsinis tyrimai. Dažniausiai smulkių gyvūnų veterinarijos klinikose taikomas ultragarsinis tyrimas, retesniais atvejais prostata įvertinama rektiškai arba palpacijos metu.
36
REKOMENDACIJOS
1. Kadangi rasta vokiečių aviganių predispozicija šiai patologijai, atvykus šios veislės pacientui su šlapimo takų bei virškinamojo trakto sutrikimais į diferencinę diagnozę įtraukti prostatos sutrikimus.
2. Nustatant diagnozę atkreipti dėmesį į gyvūno amžių, nes patologija dažniausiai būdinga vyresnio amžiaus šunims.
3. Siekiant kuo tiksliau nustatyti arba patvirtinti diagnozę patariama naudoti specialųjį diagnostikos metodą – ultragarsinį tyrimą.
37
LITERATŪRA
1. Lévy X, Niżański W, von Heimendahl A, Mimouni P. Diagnosis of common prostatic conditions in dogs: an update. Reproduction in domestic animals. 2014 June; 49(s2): p. 50-57.
2. By Antonio Fernando Leis Filho and Carlos Eduardo Fonseca-Alves. Anatomy, Histology, and Physiology of the Canine Prostate Gland Rutland CS, editor.; 2018.
3. Albina Aniulienė, Nomeda Juodžiukynienė. Šunų prostatos patologijos Kaunas: VšĮ ,Terra Publica"; 2017.
4. W. Niżański, X. Levy, M. Ochota, J. Pasikowska. Pharmacological Treatment for Common Prostatic Conditions in Dogs – Benign Prostatic Hyperplasia and Prostatitis: an Update. Reproduction of domestic animals. 2014 June; 49(s2): p. 8-15.
5. Lay Guat Ng. Botulinum toxin and benign prostatic. Asian journal of urology. 2017; 5(1): p. 33-36. 6. Keith M. Dyce, DVM & S, BSc, MRCVS, Wolfgang O. Sack, DVM, PhD, Dr. med. vet and C. J.
G. Wensing, DVM, PhD. Textbook of Veterinary Anatomy. 4th ed.: Saunders; 2010.
7. Howard E. Evans, Alexander de Lahunta. Miller's Anatomy of the Dog: Elsevier Health Sciences; 2013.
8. Smith J. Canine prostatic disease: A review of anatomy. Theriogenology. 2008 August; 70(3): p. 375-383.
9. Bigliardi E, Ferrari L. Contrast-enhanced ultrasound of the normal canine prostate gland. Veterinary Radiology and Ultrasound. 2011 January/February; 52(1): p. 107-110.
10. Dhivya, T. R., Sridevi, P., Kulasekar, K., & Kumarasamy, P. Incidence of benign prostatic hyperplasia in dogs. Indian Journal of Animal Reproduction. 2012 December; 33(2): p. 54-55. 11. Fanny Gallardo, Josep Lloreta, Felix García, Xavier Moll, Teresa Baró, Luciano A. González, Joan
Morote, Jaume Reventos, Teresa Mogas. Immunolocalization of androgen receptors, estrogen alpha receptors, and estrogen beta receptors in experimentally induced canine prostatic hyperplasia. Journal of Andrology. 2013 January 2.
38 13. F. S. Age-Dependent Expression of 5α-Reductase and Androgen. Physiological research. 2009;
58(1): p. 155-158.
14. K. Wolf, H. Kayacelebi, C. Urhausen, M. Piechotta, R. Mischke, S. Kramer, A. Einspanier, CHY Oei, A. Günzel‐Apel. Testicular Steroids, Prolactin, Relaxin and Prostate Gland Markers in Peripheral Blood and Seminal Plasma of Normal Dogs and Dogs with Prostatic Hyperplasia. Reproduction of domestic animals. 2012 December; 47(s6): p. 243-246.
15. M. R. Das, R. C. Patra, R. K. Das, P. K. Rath and B. P. Mishra. Hemato-biochemical alterations and urinalysis in dogs suffering from. Veterinary World. 2017 March; 10(3): p. 331-335.
16. Pasikowska J, Hebel M, Niżański W, Nowak M. Computed Tomography of the Prostate Gland in Healthy Intact Dogs and Dogs with Benign Prostatic Hyperplasia. Reproduction in domestic animals. 2015 October.
17. Mírley Barbosa de Souza, Lúcia Daniel Machado da Silva, Rachel Moxon, Marco Russo and Gary C. W. England. Ultrasonography of the prostate gland and testes in dogs. The BMJ. 2017 January; 39: p. 21-32.
18. Danielle Mauragis, AS, CVT and Clifford R. Berry, DVM, Diplomate ACVR. Imaging Essentials Small Animal Abdominal Ultrasonography A Tour of the Abdomen: Part 1. [Online]. Internetinė prieiga: https://todaysveterinarypractice.com/imaging-essentialssmall-animal-abdominal-ultrasonographya-tour-abdomen-part-1/. Žiūrėta: 2018 m. lapkričio 10 d.
19. Richard A.S. White. Veterian Key. [Online]. Internetinė prieiga: https://veteriankey.com/prostate/. Žiūrėta: 2018 m. lapkričio 11 d.
20. PIOTR DĘBIAK AND IRENEUSZ BALICKI. Diagnostic imaging of the canine prostate gland subject to its location and size. Priekinis viršelis. 2009 January;: p. 313-317.
21. *Konwar, B., Kalita, D., Sarma, K. K., Rao, G. D., Gogoi, D., Dutta, D. and Phukon, A. DIAGNOSIS OF CANINE PROSTATIC HYPERPLASIA AND CYST. International Journal of Current Research. 2017 November 30; 9(11).
22. Kong Yuen Sing. Veterinary and Travel Stories. [Online].; 2016 [cited 2018 11 29. Internetinė prieiga: https://2010vets.blogspot.com/2016/08/2909-10-year-old-male-not-neutered-shih.html. Žiūrėta: 2018 m. lapkričio 11 d.
39 24. Fei Sun, Claudia Báez-Díaz, Francisco Miguel Sánchez-Margallo. Canine prostate models in
preclinical studies of minimally invasive. Translational Andrology and Urology. 2017 June; 6(3): p. 547–555.
25. Madani Khadidja, DVM Doctoral Student, Aissi Adel, DVM, DipMSc, Dip Dsc, HDR. Canine prostatic disorders. Veterinary medicine. 2017 September , 29; 2(3): p. 83-90.
26. Giuliano Queiroz Mostachio, Maricy Apparício, Tathiana Ferguson Motheo, Aracélle Elisane Alves, Wilter Ricardo Russiano Vicente. Intra-prostatic injection of botulinum toxin type A in treatment of dogs with spontaneous benign prostatic hyperplasia. Animal Reproduction Science. 2012 August; 133((3-4)): p. 224-228.
27. Renggli M, Padrutt I, Michel E, Reichler I. Benign prostatic hyperplasia: treatment options in the dog. Schweizer Archiv für Tierheilkunde. 2010 June; 152(6): p. 279-284.
28. Korodi G., Cernescu H., Frunza I., Godja G., Bonca GH., Ardelaean V., Colibar O., Igna V. The relationship between body weight and prostate dimensions in German Sheperd dogs. Lucrari Stiintifice Medicina Veterinara. 2009; 42(2): p. 206-207.
29. Gabriela korodi, Violeta Igna, H. Cernescu, C. Mircu, Ilinca Frunză, Renate Knop. Canine prostate pathology. LUCRĂRI ŞTIINłIFICE MEDICINĂ VETERINARĂ. 2008.
30. Bruce W. Christensen, DVM, MS. Canine Prostate Disease. Small Animal Theriogenology. 2018; 48(4): p. 701–719.
