LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Laima Imbrasienė
KAUNO MIESTO PROGIMNAZIJŲ 5-6 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ LAIKO, PRALEIDŽIAMO PRIE EKRANŲ, SĄSAJOS SU MIEGO KOKYBE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, Sveikatos ekologija)
Kaunas, 2016 Studentas
(parašas) Laima Imbrasienė (data)
Mokslinis vadovas (parašas) Prof. dr. Rūta Ustinavičienė (data)
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
KAUNO MIESTO PROGIMNAZIJŲ 5-6 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ LAIKO, PRALEIDŽIAMO PRIE EKRANŲ, SĄSAJOS SU MIEGO KOKYBE
Laima Imbrasienė
Mokslinė vadovė prof. dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas.
Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2016. 71 p.
Darbo tikslas: įvertinti Kauno miesto progimnazijų 5-6 klasių moksleivių laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajas su miego kokybe.
Uždaviniai: 1. Įvertinti moksleivių nakties miego kokybę bei mieguistumą dienos metu. 2.
Nustatyti naudojimosi mobiliuoju telefonu, kompiuteriu bei televizoriumi paplitimą tarp moksleivių; laiko, praleidžiamo prie ekranų, trukmę ir naudojimosi pobūdį. 3. Nustatyti laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajas su moksleivių miego kokybe.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2015 m. Kaune. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 389 Kauno miesto progimnazijų 5-6 klasių moksleiviai. Atsako dažnis – 94,9 proc. Anketų duomenys suvesti į kompiuterinę duomenų bazę. Statistinei duomenų analizei naudotas SPSS 21 programinis paketas. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p≤0,05.
Rezultatai. Darbo dienomis 9-10 val. per parą miegojo tik apie trečdalis respondentų, 28,5 proc. – miegojo mažiau nei 7 val. Daugiau kaip pusė respondentų (50,1 proc.) dieną jautėsi mieguisti (daugiau mergaičių nei berniukų (p<0,05)). Dauguma (98,7 proc.) tyrimo dalyvių turėjo asmeninį mobilųjį telefoną. Juo vakarais lovoje darbo dienomis naudojosi 57,3 proc. (dažniau mergaitės nei berniukai (p<0,05)). Berniukai mobiliuoju telefonu dažniau žaidė žaidimus, mergaitės – klausėsi muzikos ir rašė žinutes (p<0,05). Visi tyrimo dalyviai namuose turėjo kompiuterį (98,7 proc. ir interneto ryšį). 38,8 proc. moksleivių turėjo asmeninį kompiuterį, tai siejosi su ilgesniu laiku prie kompiuterio. Mergaitės kompiuteriu dažniausiai naudojosi 1-2 val., o berniukai 3-4 val. ir daugiau (p<0,05). Berniukai kompiuteriu dažniau žaidė žaidimus, o mergaitės – bendravo su draugais ir klausėsi muzikos. Daugiau kaip pusė (52,2 proc.) paauglių miegojo kambaryje, kuriame yra televizorius, tai buvo susiję su ilgesniu televizoriaus žiūrėjimo laiku (p<0,05). Respondentai dažniausiai televizorių žiūrėjo 1-2 val. per dieną. Berniukai dažniau žiūrėjo sporto laidas, mergaitės – vaidybinius filmus ir serialus (p<0,05).
Išvados. Darbo dienomis vakarais nesaikingas naudojimasis mobiliuoju telefonu lėmė 3,56 karto (laisvadieniais 2,38 karto), kompiuteriu – 8,58 karto (laisvadieniais 1,61 karto), televizoriaus
žiūrėjimas (laisvadieniais) – 1,58 karto didesnę galimybę respondentams dienomis jaustis mieguistais, lyginant su besinaudojančiais saikingai. Didėjant nesaikingai naudojamų ekranų skaičiui, didėjo paauglių mieguistumo dažnis ir darbo dienomis, ir savaitgaliais ar atostogų metu (p<0,05). Skirtumų tarp berniukų ir mergaičių nenustatyta.
Raktiniai žodžiai: paaugliai, miegas, laikas prie ekranų, kompiuteris, mobilusis telefonas, televizorius.
SUMMARY
Public health (health ecology)
CORRELATION BETWEEN THE SCREEN TIME AND THE SLEEP QUALITY OF KAUNAS PRE-GYMNASIUM 5-6 GRADE SCHOOLCHILDREN
Supervisor Prof Dr Rūta Ustinavičienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas;
2016. 71 p.
Aim of the study: evaluate the correlation between the screen time and the sleep quality of Kaunas pre-gymnasium 5-6 grade schoolchildren.
Objectives. 1. Evaluate the quality of schoolchildren’s nighttime sleep and their daytime sleepiness.
2. Measure schoolchildren’s usage of mobile phones, computers and TVs, screentime’s length and purpose. 3. Measure the correlation between student’s screen-time and their sleep quality.
Methodology. The study was done in Kaunas in 2015 using anonymous questionnaires. 389 pre- gymnasium 5-6 grade students from Kaunas participated in the study. The response rate was 94.9%.
The responses were entered into a digital database. The statistical analysis was done with SPSS 21 program. The results were considered to be statistically significant when p<0.05.
Results. Only one third of participants slept for 9-10h during weekdays, and 28.5% slept for less than 7h. More than half of the participants (50.1%) felt sleepy during the day. More girls than boys (p<0.05) felt sleepy during the day. 98.7% of participants owned a mobile phone. 57.3% of them used it while in bed on weekday evenings (girls more often than boys, p<0.05). Compared to girls, boys were more likely to use their phones to play games, while girls were more likely to use it to listen to music and for messaging (p<0.05). All of the participants had access to a computer while at home (and the internet connection 98.7%). 38.8% of the participants had a personal computer which correlated with a more time spent in front of a computer. On average girls spent 1-2h every day using a computer, while boys spent 3-4h and more (p<0.05). Boys were more likely to play computer games and girls were more likely to use computers for listening to music and communicating with their friends. More than half of the participants (52.2%) were sleeping in a room with a TV which correlated with higher TV watch-time (p<0.05). On average, they spent 1-2h every day watching TV. Boys were more likely to watch sport shows, while girls were more likely to watch movies and TV series (p<0.05).
Conclusions. When compared to acceptable usage levels, excessive use of mobile phones in the evenings was found to correlate with 3.56 times higher likelihood of sleepiness during weekdays (2.38 on weekends and vacations), excessive use of computers correlated with 8.56 times higher likelihood of sleepiness (1.61 on weekdays and vacations) and excessive TV watch times on weekends were correlated with 1.58 times higher likelihood of sleepiness. As the number of screens
that are being excessively watched increases, so does the risk of sleepiness, both on weekdays and days off (p<0.05). No statistically significant difference between girls and boys was observed.
Keywords: adolescents, sleep, screen time, computer, cell phone, TV.
TURINYS
SĄVOKOS IR PAAIŠKINIMAI: ... 7
ĮVADAS ... 8
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Miego įtaka paauglių savijautai ir sveikatai ... 10
1.2. Elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų paplitimas tarp moksleivių. Naudojimosi trukmė ir pobūdis ... 14
1.3. Laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajos su paauglių miego kokybe bei savijauta ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 33
3.1. Moksleivių miego kokybės vertinimas... 33
3.2. Naudojimosi ekranais trukmė ir pobūdis... 35
3.3. Laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajos su tyrimo dalyvių miego kokybe... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 57
IŠVADOS ... 63
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS: ... 64
LITERATŪRA: ... 65
PRIEDAI ... 72
7
SANTRUMPOS:
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos;
kl. – klasė;
KMI – kūno masės indeksas;
kt. – kita;
m. – metai;
mėn. – mėnesis;
min. – minutė;
pan. – panašiai;
PI – pasikliautinasis intervalas;
proc. – procentai;
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.
pvz. – pavyzdžiui;
sav. – savaitė;
SMS – Short Message Service (trumpųjų žinučių paslauga);
SN – standartinis nuokrypis;
SR – santykinė rizika;
TV – televizija;
val. – valanda.
SĄVOKOS IR PAAIŠKINIMAI:
Mieguistumas – tai būsena, atsiradusi dėl miego režimo nesilaikymo, pasireiškianti fizinio aktyvumo trūkumu, nuovargio jausmu, 1-10 min. trukmės užmigimo epizodais dieną ir kt.;
Retai – niekada arba rečiau nei 3 kartus per mėn.;
Kartais – 1-2 kartus per sav.;
Dažnai – 3-4 ar 5 ir daugiau kartų per sav.;
Saikingai – iki 22 val. ar iki 1-2 val. per dieną;
Nesaikingai – ilgiau nei iki 22 val. ar daugiau nei 3-4 val. per dieną;
Fiziškai aktyvūs – sportuoja ir mankštinasi 4-6 val. per sav. ir daugiau;
Fiziškai pasyvūs – nesportuoja arba sportuoja ir mankštinasi mažiau kaip 4-6 val. per sav.
8
ĮVADAS
Miegas yra labai svarbus kiekvieno žmogaus, o ypač vaiko, gyvenime. Dėl miego trūkumo atsiranda daugybė problemų, tokių kaip: nenoras ryte lipti iš lovos, „nesvarumo būsenos“ jausmas atsikėlus, bloga nuotaika ir dirglumas, isteriškumas, polinkis į emocinį ,,sprogimą” dėl menkiausios priežasties, padidintas aktyvumas ar net hiperaktyvumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, atminties pablogėjimas, mieguistumas dienos metu [1]. Neišsimiegoję moksleiviai sunkiau susikaupia per pamokas, blogiau įsisavina pateikiamą informaciją, kartais net užsnūsta pamokų metu, todėl blogėja mokymosi rezultatai. Dėl nuolatinio ilgalaikio miego trūkumo silpnėja imuninė sistema, vaikai tampa imlesni įvairioms infekcijoms, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, depresija ir kt. Miego trūkumas siejamas ir su nutukimu [2, 3].
Norvegijoje atliktoje paauglių apklausoje nustatytas stiprus ryšys tarp nepakankamos miego trukmės ir savęs žalojimo. Šis ryšys buvo ypač stiprus, esant dideliems skirtumams tarp nakties miego trukmės darbo dienomis ir savaitgaliais [4].
Paauglių miego trukmė per paskutinius 20 metų ženkliai sutrumpėjo. Mergaičių miego trukmė sutrumpėjo labiau nei berniukų. Taip pat trumpesnė miego trukmė nustatyta gyvenančių miestuose bei žemesnės socialinės – ekonominės padėties paauglių tarpe [5].
Norėdami išvengti minėtų problemų, moksleiviai, taip pat ir paauglių amžiaus, turėtų miegoti ne mažiau kaip 9-10 val. per parą [1]. Užtikrinti tokią vaikų nakties miego trukmę darosi vis sunkiau, nes šiuolaikiniame informacinių technologijų amžiuje keičiasi užmigimo ir prabudimo laikas, dėl ko miego trukmė mažėja. Dažnai tai lemia netinkami miego įpročiai ar per silpna tėvų kontrolė. Iš vaikystės pereinant į paauglystę, vaikai tampa mažiau priklausomi ir ne taip griežtai kontroliuojami tėvų. Paaugliai vis daugiau laiko praleidžia bendraudami su bendraamžiais, pasitelkdami mobiliuosius telefonus, internetą. Atliekant namų darbus taip pat nemažai laiko praleidžiama prie kompiuterio ekrano, o dar norisi ir per televizorių dominančias laidas pažiūrėti.
Prie įvairių ekranų kasdien praleidžiama vis daugiau ir daugiau laiko, o neretai aukojamas net ir nakties miegas. Jeigu tėvams vakarais lengviau kontroliuoti, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, tai dažnai jie net nepagalvoja ar nepastebi, kad mobilųjį telefoną paauglys pasiima į lovą ir, bendraudamas su draugais, naršydamas internete, klausydamas muzikos ar užsiimdamas kita veikla, nemiegodamas praleidžia pusę nakties.
Ilgėjantis laikas, moksleivių praleidžiamas prie ekranų, dėl kurio aukojamas nakties miegas, tampa vis aktualesne problema. Norvegijoje atliktame tyrime nustatyta, kad paaugliai, kurie prieš miegą naudojosi įvairiais elektroniniais prietaisais, dažnai nepakankamai išsimiegojo nakties metu ir dieną buvo mieguisti [6]
9 Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliekant tyrimą analizuota, kokią įtaką miego trukmei ir kokybei turi įvairūs ekranai vaikų miego aplinkoje. Nustatyta, kad paauglių, kurie miegojo šalia mažo ekrano (pvz., mobiliojo telefono) nakties miegas vidutiniškai buvo 20,6 min. trumpesnis. Tarp tokių vaikų buvo didesnis suvokiamo nepakankamo poilsio paplitimas palyginus su tais vaikais, kurie niekada nenaudojo mažų ekranų lovoje. Paauglių, kurių miegamajame buvo televizorius, palyginti su vaikais, kurių kambaryje televizoriaus nebuvo, nakties miego trukmė buvo vidutiniškai 18,0 min. trumpesnė. Mažų ekranų naudojimas miego aplinkoje ir laikas, praleidžiamas prie mažų ekranų, buvo reikšmingai labiau susijęs su suvokiama nepakankamo poilsio ar miego trukme, palyginus su televizoriaus žiūrėjimu [7].
Kiekvienais metais kinta tiek laikas, praleidžiamas prie įvairių ekranų, tiek prioritetai, pasirenkant vieną ar kitą elektroninį prietaisą. Daugelį metų lyderiavę stacionarūs kompiuteriai užleidžia vietą nešiojamiems, „planšetiniams“ kompiuteriams, kurie ypač populiarūs tarp paauglių.
Naujos kartos „išmanieji“ telefonai, galintys atlikti daugelį kompiuterio funkcijų, paskutiniaisiais metais taip pat tapo vienu populiariausių vaikų ir paauglių naudojamų elektroninių prietaisų.
Kauno miesto progimnazijose iki šiol nebuvo atlikti tyrimai, kurių metu būtų ieškoma sąsajų tarp laiko, praleidžiamo prie įvairių ekranų, ir moksleivių miego kokybės. Dėl to ir kilo idėja išanalizuoti, kiek laiko kasdien Kauno miesto progimnazijų 5-6 klasių moksleiviai praleidžia prie ekranų ir ar tai turi įtakos jų nakties miego kokybei bei mieguistumui dienos metu.
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti Kauno miesto progimnazijų 5-6 klasių moksleivių laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajas su miego kokybe.
Uždaviniai:
1. Įvertinti moksleivių naktinio miego kokybę bei mieguistumą dienos metu.
2. Nustatyti naudojimosi mobiliuoju telefonu, kompiuteriu bei televizoriumi paplitimą tarp moksleivių; laiko, praleidžiamo prie ekranų, trukmę ir naudojimosi pobūdį.
3. Nustatyti laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajas su moksleivių miego kokybe.
10 1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Miego įtaka paauglių savijautai ir sveikatai
Miegas yra vienas iš svarbiausių fiziologinių žmogaus poreikių. Jo trukmė vaikams įprastą dieną turėtų sudaryti maždaug 40 proc. paros laiko. Jei vaikai ar paaugliai miega nepakankamai, tai neigiamai veikia jų fizinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Be to, jei vaikas turi miego problemų, paūmėja klinikiniai fizinių ir psichikos ligų simptomai [8, 9, 10].
Paaugliai, kaip ir jaunesni vaikai, turėtų miegoti 9-10 val. per parą [1, 11]. Deja, dažnai paaugliai miega žymiai trumpiau, o į miego trūkumo problemas reaguojama pavėluotai.
Daugeliu tyrimų įrodyta, kad nepakankamas miegas, prasta miego kokybė ir mieguistumas yra rimtos priežastys, dėl kurių vaikams ir paaugliams iškyla problemų, susijusių su atmintimi, žinių įsisavinimu, mokymosi rezultatais bei kita veikla mokykloje [10, 12] Ryšys tarp miego kokybės, trukmės, mieguistumo dienos metu ir pasiekimų mokykloje nagrinėtas daugelyje studijų.
Stipriausias ryšys aptiktas tarp mieguistumo ir prastų mokymosi pasiekimų [10].
Tyrimu, kuriame dalyvavo 354 mergaitės ir berniukai (amžiaus vidurkis 12,3±0,5 m.), nustatyta, kad miego trūkumas mergaitėms buvo susijęs su skurdesnėmis vykdomosiomis funkcijomis ir ilgesniu reakcijos laiku, o berniukams – su skurdesnėmis vykdomosiomis funkcijomis ir nedėmesingumu [12].
JAV Miego medicinos akademija apibrėžia nemigą kaip nepatenkinamą miegą, kuris trikdo kasdienę veiklą [13]. Nemiga, kaip sutrikimas, diagnozuojamas tada, jei trunka ilgiau nei 1 mėnesį, kartojasi daugiau nei 3 kartus per savaitę ir sukelia nuovargį, mieguistumą arba sutrikusį aktyvumą dienos metu, kai sunku susikaupti, mąstyti, priimti svarbius sprendimus, blogėja atmintis. Pastebėta, kad pakoregavus buvusius lėtinius miego sutrikimus, pagerėja vaikų dėmesio išlaikymo ir atminties gebėjimai, sumažėja agresyvaus elgesio epizodų [2, 3].
Kanadoje atliktame paauglių miego įtakos mokymosi rezultatams tyrime intervencinės grupės miegą pailginus 18,2 min. per naktį, miego efektyvumas pagerėjo 2,3 proc., o matematikos ir anglų kalbos rezultatai žymiai pagerėjo. Kontrolinėje grupėje, kurioje nakties miegas nebuvo ilginamas, jokių mokymosi rezultatų pasikeitimų nebuvo pastebėta [14].
Miego trūkumas neigiamai veikia imuninę sistemą, todėl žmogus tampa mažiau atsparus įvairioms ligoms, infekcijoms, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti psichikos sutrikimams, dėl nemigos kyla socialinės problemos (pvz., nelaimingi atsitikimai,
11 praleistos pamokos ir kt.). Pakankamos trukmės ir geros miego kokybės ženklas yra gera, žvali vaiko būsena visą dieną [2, 3].
Mieguistumas dieną nevienodai pasireiškia įvairaus amžiaus vaikams. Maži vaikai dėl miego trūkumo gali atrodyti energingesni, o vyresni vaikai ir paaugliai dažniau gali būti nepastovios ar blogos nuotaikos, užsisklendę savyje, jausti nuovargį [8].
Jau įrodyta, kad ilgai besitęsiantis nuolatinis miego trūkumas susijęs su paauglių ir jaunų žmonių nutukimu. Nustatyta, kad tie paaugliai, kurių miego trukmė ilgą laiką buvo nepakankama, turėjo 1,45 karto didesnę nutukimo riziką nei tie, kurie naktį miegojo pagal savo amžių pakankamą valandų skaičių [15].
Miego trūkumas gali turėti įtakos kūno masės padidėjimui ne tik ankstyvoje vaikystėje, bet vėliau. JAV ištyrus vaikų miego įpročius, jų kūno svorį ir ūgį, iš vaikų, kurie būdami 8 m.
miegodavo 10-12 val., 12 proc. nutuko 11-aisiais gyvenimo metais, o iš miegojusių mažiau nei 9 val., nutuko net 22,0 proc. Rezultatai aiškinami tuo, kad neišsimiegoję vaikai jaučiasi labiau pavargę, turi mažiau energijos žaisti judrius žaidimus, išeiti į lauką pajudėti, sportuoti. Be to, pastebėtas ryšys tarp miego trukmės ir apetito. Tiriamieji, paprastai miegantys po 5 val., turėjo 15 proc. daugiau grelino – apetitą didinančio hormono, nei miegojusieji 8 val. Miego trūkumą jaučiantys vaikai suvartodavo daugiau kaloringų maisto produktų [16].
Miego trūkumo sąsajos su kūno svoriu 2012 m. tirtos ir Norvegijoje. Tyrimas atliktas 16-19 m. paauglių amžiaus grupėje. Jo tikslas buvo nustatyti ryšį tarp miego trukmės ir KMI, atmetant iškraipančius veiksnius. Palyginus vidutinę savaitės dienų miego trukmę tarp normalaus svorio paauglių (6 val. 29 min.) ir turinčių antsvorį (6 val. 13 min.) bei nutukusių (5 val. 57 min.), paauglių, turinčių per didelį svorį, vidutinė miego trukmė statistiškai reikšmingai buvo trumpesnė.
Stipresnis ryšys tarp trumpesnės miego trukmės ir didesnio svorio buvo mergaičių tarpe [17].
Dar viename 3 sav. trukmės eksperimentiniame tyrime, kuriame dalyvavo 14-17 m. paaugliai, taip pat aptiktos sąsajos tarp miego trūkumo ir nutukimo rizikos. Tyrimo metu kiekvieną naktį specialiu aparatu buvo matuojama respondentų nakties miego trukmė, o rytą rodomos saldžių (pvz., ledai, saldainiai) ir nesaldžių (pvz., mėsa, kiaušiniai, vaisiai, daržovės) maisto produktų nuotraukos.
Paaugliai, kurių nakties miego trukmė buvo nepakankama (apie 6,5 val.), rytą jautė didesnį alkį ir juos labiau viliojo saldžių maisto produktų nuotraukos (52 proc.), lyginant su tais paaugliais, kurie naktį miegojo 10 val. Taigi, miego trūkumas gali padidinti subjektyvų saldžių maisto produktų poreikį ir gali tapti svorio padidėjimo ar nutukimo bei lėtinių ligų rizikos veiksniu [18].
Miego trūkumas neigiamai veikia ir vaikų fizinį aktyvumą. Anglijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 15 m. amžiaus paaugliai, buvo aptiktos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp miego trukmės trumpėjimo ir fizinio aktyvumo mažėjimo [19].
12 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 6-8 klasėse atliktame tyrime nustatyta, kad darbo dienomis 9-10 val., tiek, kiek rekomenduojama tokio amžiaus vaikams, naktį miegui skiria tik 32,8 proc. tyrimo dalyvių ir net 26,4 proc. – 7 val. ir mažiau. Nakties miego trūkumą patvirtina ir mokinių teigimas, kad dienos metu jie jaučiasi pavargę, nori miego (53,4 proc. – dažnai, o 28,3 proc. – kartais). Tie vaikai, kurie naktį miega mažiau nei jiems rekomenduojama, statistiškai reikšmingai dažniau nori miego dienos metu [20, 21].
Panašūs rezultatai gauti ir kitose pasaulio šalyse. Dauguma Amerikos paauglių darbo dienomis naktį miega vidutiniškai 7,5-8,5 val., o 26 proc. – mažiau nei 6,5 val. [11].
Norvegijoje 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad 65 proc. paauglių darbo dienomis dažnai jautėsi pavargę ir mieguisti dėl maždaug 2 val. miego trūkumo, nes naktimis miegojo vidutiniškai 6,25 val. Didesnis nepakankamos miego trukmės paplitimas buvo tarp mergaičių [6].
Kinijoje 2005-2009 m. atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 20,778 moksleiviai (amžiaus vidurkis 9,0±1,61), nustatyta, kad jų vidutinė miego trukmė buvo 9,35±0,77 val., o mieguistumo paplitimas dienos metu – 64,4 proc. [22].
Indijoje 2012-2013 m. atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 145 paaugliai (11-17 m.), nustatyta, kad daugumos respondentų bendra miego trukmė buvo 7,07±1,13 val. Labai didelis miego trukmės skirtumas tarp darbo dienų ir savaitgalių (p<0,001) bei tarp tėvų ir vaikų pateiktos miego trukmės darbo dienomis (p<0,05). Reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių nebuvo [23].
Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 12-19 m. paaugliai, kurių miego trukmė buvo nepakankama darbo dienomis ir savaitgaliais, turėjo mokymosi problemų mokykloje. Paauglių, kurie naktį miegojo mažiau nei 7 val., mokslo rezultatai buvo statistiškai reikšmingai blogesni už tų paauglių, kurie naktį miegojo bent 7-8 val. Reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių nenustatyta [24].
Dar vieno, 2011 m. Kinijoje atlikto tyrimo duomenimis, moksleivių, kurių amžiaus vidurkis 11,5 m., vidutinė miego trukmė buvo 9 val. Beveik 30,0 proc. respondentų teigė, kad dienos metu jaučiasi pavargę. Darbo dienomis mergaitės miegojo trumpiau (p<0,001) ir ėjo miegoti vėliau (p<0,001) nei berniukai [25].
Prancūzijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad dauguma paauglių naktį miegojo 7-8 val. vietoj rekomenduojamų 9-10 val. Tai siejosi su bendru miego trūkumu, nuovargiu dieną, elgesio problemomis ir prastais mokymosi pasiekimais. Elektroninių prietaisų (televizorius, mobilusis telefonas, kompiuteris) naudojimas turėjo statistiškai reikšmingą ryšį su nepakankama paauglių miego trukme bei nuovargiu dieną [26].
13 Italijoje atliekant tyrimą, kuriame dalyvavo 850 11-16 m. amžius paauglių (amžiaus vidurkis 13,53 m.), nustatyta, kad dauguma paauglių ėjo miegoti po 22 val. ir naktį vidutiniškai miegojo 8 val. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių neaptikta. [27].
Pietų Australijoje atliekant tyrimą, kuriame buvo analizuojama, kaip miego trukmė veikia vaikų savijautą dienos metu, dalyvavo 385 paaugliai iš 8 įvairaus socialinio – ekonominio lygio mokyklų. Tik 17,5 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad darbo dienomis eina miegoti tėvų nustatytu laiku.
Paaugliai, kurie ėjo miegoti tėvų nustatytu laiku, į lovą atsigulė gerokai anksčiau (vidutiniškai 23 min.), lyginant su tais, kurių ėjimo miegoti laiko tėvai nekontroliavo. Be to, paaugliai, kurie ėjo miegoti tėvų nustatytu laiku, ne tik anksčiau atsiguldavo darbo dienomis, bet ir ilgiau miegojo, dieną jautėsi mažiau pavargę ir turėjo mažiau problemų išlaikydami budrumą visą dieną [28].
Taip pat Australijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo pateikti normatyvinius miego duomenis apie 9-18 m. amžiaus (4032 dalyviai) Australijos moksleivius. Tyrimo rezultatai parodė, kad miego trukmė mažėja didėjant moksleivių amžiui (p<0,0001): su kiekvienais papildomais metais – vidutiniškai 12 min. per naktį darbo dienomis, ir vidutiniškai 4 min. per naktį laisvadieniais. Mergaitės miegojo šiek tiek ilgiau nei berniukai (5 min. per naktį). Laisvadieniais respondentai miegojo 16 min. ilgiau nei darbo dienomis (p<0,0001), o skirtumas didėjo su amžiumi.
Vėlesnis ėjimo miegoti laikas taip pat didėjo su amžiumi (p<0,0001), tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių nebuvo. Dauguma 9-11 m. amžiaus berniukų ir mergaičių miegojo apie 10,5 val. naktį tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Apibendrinant rezultatus nustatyta, kad 17 proc. respondentų darbo dienomis ir 20 proc. respondentų laisvadieniais miego trukmė neatitiko Amerikos miego centro rekomenduojamų normų [29].
Lėtinis miego trūkumas vaikams ir paaugliams pasiekė epidemijos lygį visame pasaulyje.
Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai nemiega tiek, kiek jiems reikėtų. Nustatyta, kad vaikų miego sutrikimai yra labai paplitę: 10-75 proc. tėvų teigia, kad jų vaikas turi miego problemų, 10 proc.
paauglių patiria nemigą, o 1-3 proc. – diagnozuotą obstrukcinę miego apnėją. Vaikų miego sutrikimai bei miego trūkumas susiję su kultūrinėmis tradicijomis, socialiniu lygiu, miego įpročiais ir vaikų auklėjimo nuostatomis [30].
Analizuotų tyrimų rezultatai rodo, kad nepakankamos miego trukmės paplitimas tarp paauglių labai didelis ir tai yra dėmesio reikalaujanti visuomenės sveikatos problema šioje amžiaus grupėje.
Didžioji dalis miego problemų kyla dėl tėvų nesugebėjimo spręsti sunkumų, susijusių su vaikų amžiaus sąlygotais miego ypatumais. Pastarieji tampa lėtiniais miego įpročių sutrikimais. Labai svarbu yra išlaikyti aiškias miego režimo taisykles. Reikėtų vengti įpročių, kuriuos vėliau sunku pakeisti (pav., užmigti lovoje žiūrint televizorių arba, pasiėmus į lovą mobilųjį telefoną, žaisti
14 žaidimus ir pan.). Reikia intervencijų, skatinančių geras miego higienos strategijas, gerinančių paauglių miego kokybę, o tuo pačiu ir jų fizinę bei emocinę sveikatą.
1.2. Elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų paplitimas tarp moksleivių. Naudojimosi trukmė ir pobūdis
Vis daugiau ir daugiau mokyklinio amžiaus vaikų praleidžia pernelyg daug laiko prie įvairių ekranų ir šis skaičius didėja kasmet, ypač tarp vyresnio amžiaus moksleivių. Yra keletas veiksnių, kurie gali turėti didelę įtaką laiko prie ekranų ilgėjimui. Vienas jų – elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų prieinamumas vaikų miegamuosiuose. Taip pat labai svarbu, kokia bendra veikla tėvai su vaikais užsiima vietoj to, kad vaikas leistų laiką prie ekranų. Namų aplinka ir tėvai turi didelę įtaką vaikų elgesiui, įskaitant tai, kaip jie kartu praleidžia laisvalaikį, kokia alternatyvia veikla skatina užsiimti vaikus. Vien tik tėvų taikomos taisykles, kiek laiko žiūrėti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus, turi žymiai mažesnį poveikį vaikų laiko, praleidžiamo prie ekranų, trumpėjimui nei kokios nors alternatyvios bendros veiklos organizavimas [31].
1.2.1. Mobiliųjų telefonų naudojimo paplitimas ir pobūdis
Mobiliųjų telefonų poveikis sveikatai daugelį metų kelia daugybę diskusijų, tačiau dažnas kasdieniniame gyvenime negali apseiti be šio prietaiso. Ypač sparčiai auganti mobiliųjų telefonų vartotojų grupė – vaikai. Paauglių, turinčių mobiliuosius telefonus, skaičius kasmet auga. Jeigu 2004 m. JAV mobiliaisiais telefonais naudojosi 45 proc. apklaustųjų 12-15 m. amžiaus paauglių, 2012 m. – 75 proc., tai 2014 m. – jau 90 proc. [32]. Keturi iš penkių paauglių (80 proc.) naktį miegojo su savo telefonais, dėl ko labai nukentėjo jų miego kokybė [32].
Tekstinių žinučių rašymas tapo vienu pagrindinių paauglių bendravimo būdų. Per parą vidutiniškai išsiunčiama po 100 SMS [11]. Sparčiai auga paauglių, turinčių "išmanųjį telefoną", kuris leidžia vartotojams per savo mobilųjį prietaisą prisijungti prie interneto, skaičius Atsiveria naujos bendravimo galimybės per internetinius socialinius tinklus. 2012 m. 37 proc. Amerikos apklaustųjų paauglių turėjo išmanųjį telefoną. Per vienerius metus paauglių, turinčių naujos kartos mobilųjį telefoną, padaugėjo 14 proc. Be to, vienas iš keturių paauglių teigė, kad naudoja savo mobilųjį telefoną kaip pirminę prieigą prie interneto. Šiuolaikiniai paaugliai turi galimybę būti ,,prisijungę“ bet kurioje vietoje 24 valandas per parą ir tai turi didelę neigiamą įtaką jų miego trukmei bei kokybei [11].
15 Dar vieno JAV atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar mobilieji telefonai trukdo paauglių miegui. Apklausus 454 Pediatrijos pirminės sveikatos priežiūros centro pacientus išsiaiškinta, kad daugiau kaip pusė paauglių naudojo savo mobilųjį telefoną lovoje (62,9 proc.) ir laikė jį nuolat įjungtą miegodami (56,8 proc.). Beveik pusė respondentų naudojo savo telefoną kaip žadintuvą (45,7 proc.). Daugiau nei trečdalis (36,7 proc.) vakare lovoje prieš miegą rašė SMS, o 7,9 proc.
tyrime dalyvavusių paauglių du ar daugiau kartų per savaitę dėl SMS buvo pažadinti iš miego [33].
Nors paauglių miego poreikis svyruoja nuo 9 iki 10 val. per naktį [13], dauguma Amerikos paauglių darbo dienomis naktį miega vidutiniškai 7,5-8,5 val., o 26 proc. – mažiau nei 6,5 val. ir dėl to dažnai yra kaltas mobilusis telefonas. Šio prietaiso naudojimas lovoje yra labai svarbus veiksnys, kuris trumpina paauglių miego trukmę ir blogina kokybę, ypač kai paaugliams tapo plačiai prieinami išmanieji telefonai [11].
Kinijoje 2011 m. atliekant tyrimą nustatyta, kad respondentų, kurių amžiaus vidurkis 11,5 m., ilgesnis laikas, vakarais praleistas naudojantis mobiliuoju telefonu, buvo susijęs su trumpesne miego trukme ir vėlesniu ėjimo miegoti laiku. Atmetus iškraipančius veiksnius, nustatyta, kad kiekviena papildoma valanda naudojant mobilųjį telefoną 30 proc. padidino dienos nuovargio galimybes ir 27 proc. miego režimo nesilaikymo galimybes tarp tyrime dalyvavusių paauglių [25].
Šveicarijoje atliekant tyrimą nustatyta, kad bet kokio elektroninio pramogų ar ryšio prietaiso naudojimas vakare lovoje prieš miegą neigiamai veikė vaikų miego trukmę (darbo dienomis miego trukmės vidurkis buvo 6,5 val.), tačiau stipriausios sąsajos buvo su mobiliųjų telefonų naudojimu, kurie labai plačiai paplitę tarp paauglių. Beveik visi tyrime dalyvavę 12-17 m. amžiaus paaugliai turėjo mobiliuosius telefonus: 82,6 proc. – išmaniuosius, o 14,4 proc. – paprastus. Paaugliai, turintys išmaniuosius telefonus, lovoje prieš miegą „išjungus šviesą“ daugiau laiko praleido internete ir bendraudami "Facebook", peržiūrinėjo vaizdo įrašus, bendravo kalbėdami telefonu, o taip pat išsiuntė kelis kartus daugiau tekstinių pranešimų nei bendraamžiai, naudojantys paprastus mobiliuosius telefonus. Be to, išmaniųjų telefonų savininkai dažniau turėjo savo telefonus įjungtus per naktį, bet gerokai rečiau prieš miegą žaidė žaidimus telefone nei turintys paprastus mobiliuosius telefonus. Tarp respondentų, turinčių išmaniuosius ir paprastus telefonus, nebuvo statistiškai reikšmingų skirtumų kalbant apie miego trukmę, miego sutrikimus ir depresijos simptomus, skyrėsi tik telefonų naudojimo pobūdis [34].
Atlikus Lietuvos mokyklų 4 – tų klasių moksleivių naudojimosi mobiliaisiais telefonais paplitimo tyrimą nustatyta, kad didžioji dauguma (97,2 proc.) apklaustųjų turi mobiliuosius telefonus, kuriuos įsigijo dar darželyje arba pirmoje klasėje. Beveik trečdalis (31,4 proc.) moksleivių teigė, kad miegodami dažniausiai telefoną laiko šalia lovos [35]. Beveik visi Lietuvos mokyklų 8 – tų klasių moksleiviai (99,2 proc.) taip pat naudojosi mobiliaisiais telefonais, o juos
16 dažniausiai įsigijo besimokydami 1 – oje klasėje. Paaugliai savo mobiliuosius telefonus miego metu dažniausiai laikė šalia lovos, kad galėtų bet kuriuo nakties metu būti draugų pasiekiami, su jais bendrauti [36].
Australijoje 2010 m. atlikus tyrimą paaiškėjo, kad paaugliai, kurie lovoje naudojosi mobiliuoju telefonu iki 3 val. nakties, ryte 3,9 karto dažniau jautėsi labiau pavargę už tuos, kurie telefonu išjungus šviesą nesinaudojo [37].
Dar vieno Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mobiliųjų telefonų naudojimo paplitimas tarp paauglių yra labai didelis (naudoja 94,0 proc. paauglių). Pirmuosius mobiliuosius telefonus berniukai įsigijo žymiai jaunesniame amžiuje nei mergaitės. Šio tyrimo metu rastos sąsajos, kad nuolatinis mobiliojo telefono naudojimas buvo susijęs su tokiais paauglių asmenybės bruožais kaip neurotiškumas. Taip pat buvo pastebėta, kad tėvų, kurie užima aukštesnę socialinę – ekonominę padėtį, o taip pat tėvų, kurie vidutiniškai ar labai rūpinosi vaikų sveikata, vaikai dažniau naudojosi mobiliaisiais telefonais [38].
Mobiliojo ryšio telefonai suteikia unikalias galimybes neribotai ir spontaniškai bendrauti, tačiau turi keletą galimų psichosocialinių rizikos veiksnių. Ši rizika susijusi su stresu dėl nevaržomo bendravimo bei patyčiomis internete. Literatūros duomenimis, patyčių internete paplitimas tarp paauglių, kurie turi mobiliuosius telefonus, svyruoja nuo 5,9 iki 24,6 proc. [39]. Tai patvirtino ir Japonijoje atlikto tyrimo (19436 dalyviai) rezultatai. Nustatyta, kad įprotis eiti miegoti vėlai ir naktinis mobiliojo telefono naudojimas gali būti paauglių patyčių mokykloje rizikos veiksniais.
[40].
Dar vieno Japonijoje atlikto 10-12 m. amžiaus paauglių tyrimo (17920 dalyvių) rezultatai rodo, kad mobiliųjų telefonų naudojimas lovoje, išjungus šviesą, gali būti susijęs su bloga paauglių psichine sveikata, mintimis apie savižudybę bei savęs žalojimą. Aptiktos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp mobiliųjų telefonų naudojimo vakarais lovoje ir sutrumpėjusios paauglių nakties miego trukmės [41].
Nustatyta, kad paaugliams mobiliojo telefono naudojimas gali būti susijęs nemaloniais pojūčiais, tokiais kaip su spengimu ausyse, bloga nuotaika, o taip pat mieguistumu mokykloje.
Daugiau nei trečdaliui respondentų (36 proc.) pabudimas naktį dėl mobiliojo telefono buvo stipriai susijęs su mieguistumu mokykloje [42].
Paaugliai mobiliuosius telefonus naudoja įvairiems tikslams. Japonijoje 2011 m. atlikus vidurinių mokyklų moksleivių tyrimą nustatyta, kad 7,6 proc. tyrime dalyvavusių berniukų ir 9 proc. mergaičių vakare lovoje, išjungus šviesą, mobilųjį telefoną dažniausiai naudojo pokalbiams, o 14 proc. berniukų ir 21,3 proc. mergaičių – SMS rašymui [43].
17 Italijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad beveik pusė (49 proc.) paauglių mobilųjį telefoną naudojo žinučių rašymui, 39,7 proc. – naršymui internete, 38,2 proc. – žaisti žaidimus, 23,6 proc. – kalbėjimui su draugais. Statistiškai reikšmingai skyrėsi berniukų ir mergaičių mobiliųjų telefonų naudojimo vakarais (po 21 val.) tikslai: 56,2 proc. mergaičių rašė žinutes (p<0,001), 69,7 proc. – klausėsi muzikos (p<0,001), o berniukai (42,3 proc.) žaidė žaidimus (p<0,001) [27].
Lietuvoje, Alytaus mokyklose, vykdytos apklausos metu išsiaiškinta, kad visi (100 proc.) apklausti 4, 8 ir 11 klasių moksleiviai turėjo mobilųjį telefoną. Didžioji dalis apklaustųjų mobilųjį telefoną naudojo skambinimui (94,1 proc.) ir SMS rašymui (70,6 proc.) [44].
Mobiliųjų telefonų paplitimas tarp paauglių yra labai didelis. Neramina tai, kad paaugliai dažnai šiuos prietaisus naudoja lovoje tuo metu, kai turėtų miegoti, ir tai neigiamai veikia jų miego kokybę bei savijautą kitą dieną. Mobiliųjų telefonų naktį neturėtų būti vaikų miegamuosiuose.
1.2.2. Kompiuterių naudojimo paplitimas ir pobūdis
Kompiuteris be interneto ryšio jau, tikriausiai, beveik neįsivaizduojamas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, interneto ryšys sparčiai plinta. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iki 2010 m. Lietuvoje kompiuterių vartotojų padaugėjo nuo 37 proc. iki 62,1 proc., o turinčių interneto ryšį – nuo 29,2 proc. iki 60,5 proc. (1.2.2.1. pav.) [45].
1.2.2.1. pav. Internetą ir kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų dinamika (proc.)
2014 m. jau 74 proc. namų ūkių turėjo nuolatinį prisijungimą prie interneto [46]. Kompiuteris, internetas atveria plačias galimybes greitai gauti informaciją, pažinti pasaulį, mokytis, bendrauti ir kt. Tačiau be teigiamų savybių yra ir neigiamos pusės. Viena iš jų – priklausomybė nuo
18 kompiuterinių žaidimų ir interneto. Vaikų susidomėjimas internetu bei kompiuteriniais žaidimais labai didelis.
Vienoje Kauno rajono gimnazijų buvo atliktas tyrimas, siekiant įvertinti probleminio naudojimosi kompiuteriu aspektus, internetinę priklausomybę bei psichologinius vaikų sveikatos pokyčius. Didžioji dalis (43,5 proc.) apklaustųjų dažniausiai lankėsi internete norėdami bendrauti, antroje vietoje buvo informacijos paieška (38,4 proc. apklaustųjų), trečioje – kompiuteriniai žaidimai, dažniau 14-16 metų tiriamieji bei dažniau berniukai. Dėl darbo kompiuteriu naktį 24,6 proc. respondentų sutriko miegas (18,3 proc. mergaičių, 31,3 proc. berniukų p<0,05). Tai buvo susiję su ilgiau nei 3 val. per dieną internete praleidžiamu laiku. Priklausomybės nuo interneto požymiai pasireiškė maždaug trečdaliui (32,8 proc.) visų apklaustų moksleivių [47].
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose atlikus tyrimus išsiaiškinta, kad 30,7 proc. tyrimo dalyvių darbo dienomis prie kompiuterio praleido apie 2 val. ir daugiau [21].
2007-2012 m. tiriant Kauno miesto mokyklų moksleivių darbo kompiuteriu ir subjektyvios sveikatos sąsajas, nustatyta, kad 46 proc. berniukų kasdien prie kompiuterio praleido 2-4 val., o 36 proc. berniukų – daugiau kaip 4 val. Mergaitės prie kompiuterio praleido šiek tiek mažiau laiko:
30,6 proc. mažiau nei 2 val. per dieną, o 44,5 proc. mergaičių 2-4 val. Analizuojant, kiek daugiausiai laiko atskiri moksleiviai praleido prie kompiuterio, paaiškėjo, kad vienas iš 11-14 m.
amžiaus grupės moksleivių teigė, jog jis ilgiausiai be pertraukos žaidė 26 val., o 15-18 metų amžiaus grupės vienas moksleivis – 72 val. Paskaičiavus darbo kompiuteriu laiko vidurkį, paaiškėjo, kad 11-14 m. amžiaus vaikų laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, vidurkis siekė 5 val., o 15-18 m. amžiaus grupės moksleivių – 6 val. per dieną [48].
2012 m. Anykščių rajono mokyklose atlikant tyrimą nustatyta, kad 5 proc. 7 – tų klasių moksleivių nuolat sėdi prie kompiuterio iki vėlumos, o 53 proc. respondentų teigė, kad kartais tenka pasėdėti prie kompiuterio ir per naktį. 37 proc. apklaustų moksleivių prie kompiuterio praleido 3-5 val., 6 proc. – 6-8 val., 5 proc. – daugiau nei 8 val. per dieną [49].
Apklausus Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijos moksleivius paaiškėjo, kad 27 proc. turi asmeninius kompiuterius. Dauguma (93,13 proc.) respondentų naudojosi kompiuteriu bei internetu kasdien, 7 proc. – kartais, visai nesinaudojančių kompiuteriu ir internetu tarp tiriamųjų nebuvo.
Apklausos duomenimis dažniausiai prie kompiuterio respondentai praleido 1-3 val., 31 proc. – nuo 3 iki 5 valandų, o 17 proc. apklaustųjų – daugiau nei 5 val. per parą. Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) teigė, kad dažniausiai kompiuterį naudojo mokymosi tikslais (skaitė elektronines knygų versijas, rašė referatus, ieškojo informacijos namų darbų užduotims), 51 proc. moksleivių kompiuterį naudojo bendravimui su draugais socialiniuose tinkluose, o 27 proc. manė, kad tikroji kompiuterio paskirtis – žaidimai [50].
19 Šiaulių miesto ir rajono ugdymo įstaigose buvo apklausta 1020 mokinių iš 6-9 klasių, analizuotos jų naudojimosi kompiuteriu ypatybės. Išsiaiškinta, kad namuose prie kompiuterio moksleiviai per dieną praleido: iki 1-2 val. – 51,9 proc., 2-3 val. – 21,8 proc., 3-4 val. – 12,1 proc., daugiau kaip 4 val. – 14,2 proc. Visai nesinaudojančių kompiuteriu namuose nebuvo [51].
Daugiau kaip 50 proc. respondentų dažniausiai kompiuterį naudojo žaidimams, pramogoms ir tarpusavio bendravimui. Žaidimus dažniau žaidė berniukai (75,3 proc.) nei mergaitės (24,7 proc.), taip pat berniukai dažniau žiūrėjo vaidybinius filmus (42 proc.) [51].
Vakarų Lietuvos rajono gimnazijose 2012 m. atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 170 gimnazistų, nustatyta, kad dauguma jų (95,3 proc.) turėjo savo profilį internetiniuose socialiniuose tinkluose ir dalyvavimas šiuose tinkluose 48,2 proc. respondentų buvo labai svarbi veikla. Kita svarbi veikla internete buvo vaizdo ir kitos medžiagos mainai, peržiūra ir klausymasis (57,1 proc.
tyrimo dalyvių). Respondentai teigė, kad naudojimasis informacijos ir pažintiniais tinklalapiais, vaizdo ir kitos medžiagos mainai padeda mokytis, susirasti reikiamos informacijos ir ja pasidalinti su savo draugais bei pažįstamais [52].
2013 m. Čekijoje ir Slovakijoje atlikus tyrimą su 11-15 m. amžiaus moksleiviais nustatyta, kad du trečdaliai respondentų žaidė kompiuterinius žaidimus bent 2 valandas per dieną. 73 proc.
respondentų turėjo kompiuterį savo miegamajame, kas padidino galimybę vakarais ilgiau naudotis kompiuteriu iki 2,25 karto. Daugiau nei pusė tėvų retai arba niekada netaikė apribojimų laikui, praleidžiamam prie kompiuterio (56 proc.) [31].
Honkonge 12-16 m. amžius vaikai prie kompiuterio praleido vidutiniškai 2,5 val. per dieną, tuo tarpuJAV panašaus amžiaus vaikai (11-14 m.) mažiau – vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 1 val.
per dieną po mokyklos. Dažniausiai kompiuteris buvo naudojamas namų darbams, interneto naršymui, bendravimui su draugais ir žaidimams [53].
Italijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma paauglių (76,7 proc.) kompiuterį naudojo bendravimui socialiniuose tinkluose [27].
Kinijoje 2013 m. atlikus tyrimą nustatyta, kad 26,7 proc. apklaustųjų paauglių žaidė kompiuterinius žaidimus po 21 val. ir tai buvo susiję su trumpesne jų nakties miego trukme, blogesne miego kokybe bei nuovargio jausmu ir mieguistumu kitą dieną [54].
Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad 33,9 proc. paauglių kasdien daugiau nei 2 valandas praleido internete arba žaidė vaizdo žaidimus. Berniukams, laikas, praleidžiamas naudojant internetą ar žaidžiant video žaidimus daugiau nei 2 val. kasdien, statistiškai reikšmingai buvo susijęs su padidėjusiu KMI (56,7 proc.) [55].
2010 m. vienoje Panevėžio mokykloje apklausti 185 respondentai (5-12 kl. mokiniai), siekiant nustatyti priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų lygį. Apklausos rezultatai parodė, kad 39 proc.
20 apklaustųjų galima pavadinti piktnaudžiaujančiais kompiuteriniai žaidimais. 17 proc. respondentų žaidė kompiuterinius žaidimus po 4 ir daugiau val. per dieną (25 proc. berniukų ir 3 proc.
mergaičių). Berniukai kompiuteriniams žaidimams skyrė žymiai daugiau laiko nei mergaitės – daugiau nei pusė berniukų (56 proc.) žaidimus žaidė po 2 ir daugiau val. per dieną (mergaičių tik 17 proc.) [56].
Yra nemažai priežasčių, dėl kurių šiandienos paauglių miegas yra nepakankamas. Viena dažniausių – per daug intensyvus kompiuterių naudojimas prieš miegą iki vėlyvos nakties.
Kompiuteris vaikui gali teikti ne tik naudą (bendravimo, informacijos prieinamumo ir kt.), bet ir didelę žalą. Per dažnai ir per ilgai naudojantis šiuo įrenginiu gali išsivystyti priklausomybė, o dėl pernelyg ilgo sėdėjimo prie kompiuterio mažėja vaikų fizinis aktyvumas, didėja nutukimo bei kitų sveikatos problemų rizika.
1.2.3. Televizoriaus žiūrėjimo paplitimas ir pobūdis
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” duomenimis, Lietuvoje 16 proc. namų ūkių turi tris ir daugiau, 38 proc. – du, 45 proc. – vieną ir tik 1 proc. neturi nei vieno televizoriaus [57]. Taigi vaikai turi puikias galimybes leisti laiką ne tik prie kompiuterio, bet ir prie televizoriaus ekrano.
Visame pasaulyje atlikta daugybė tyrimų bandant išsiaiškinti, kaip televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, elgesį, emocijas ir kt. Deja, daugumos tyrėjų gauti rezultatai nėra džiuginantys.
JAV 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, beveik visi (98,5 proc.) 12-15 m. amžiaus paaugliai kasdien žiūrėjo televizorių ir 9 iš 10 (91,1 proc.) dar naudojo kompiuterį po mokyklos. 27 proc.
tyrimo dalyvių televizorių kasdien žiūrėjo apie 2 val. bei naudojosi kompiuteriu. Mergaitės kompiuteriu naudojosi trumpiau nei berniukai. Dauguma mergaičių (80,4 proc.) kasdien kompiuteriu naudojosi 2 val. ir mažiau, kai tuo tarpu tiek besinaudojančių berniukų buvo 69,4 proc.
Pernelyg ilgas laikas prie ekranų, pvz., naudojant kompiuterį ir žiūrint televizorių, daugiau nei 2 val. kasdien buvo susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu, padidėjusia cholesterolio koncentracija serume bei antsvoriu ar nutukimu [58].
Dar vieno Amerikoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 97 proc. paauglių turėjo bent vieną elektroninį prietaisą savo miegamajame. Televizorių turėjo 57 proc., vaizdo žaidimų pultą – 43 proc., mobilųjį telefoną – 42 proc., kompiuterį – 28 proc., internetą – 21 proc. paauglių. Televizorių, kompiuterį ar žaidimų konsolę savo miegamajame statistiškai reikšmingai dažniau turėjo berniukai nei mergaitės [37].
21 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad 60,3 proc. 6-8 kl.
moksleivių darbo dienomis prie televizoriaus dažniausiai praleido 2-3 val. [21].
Čekijoje ir Slovakijoje atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 11-15 m. amžiaus moksleiviai, nustatyta, kad du trečdaliai respondentų žiūrėjo televizorių bent 2 val. per dieną. Daugiau nei pusė (53,0 proc.) vaikų turėjo televizorių savo miegamajame, o tai padidino galimybę vakarais ilgiau žiūrėti televizorių iki 1,59 karto. Daugiau nei pusė tėvų (64 proc.) retai arba niekada netaikė televizoriaus žiūrėjimo taisyklių [31].
Kataro valstybėje atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kiek laiko 6-18 m. moksleiviai praleidžia prie televizoriaus bei kompiuterio ir ar yra sąsajos tarp laiko, praleidžiamo prie minėtų ekranų, ir vaikų nutukimo bei trumparegystės. Nustatyta, kad didžiausia dalis nutukusių vaikų buvo 15-18 m. amžiaus grupėje, kurie kasdien praleido daugiau kaip 3 val. internete ar prie televizoriaus ekrano ir naktį miegojo tik 5-7 val. arba mažiau [59].
Panašūs rezultatai gauti ir atlikus tyrimą tarp 6-16 m. amžiaus Švedijos moksleivių. Nustatyta, kad 16,1 proc. tiriamųjų buvo nutukę ir tai buvo susiję su kasdien daugiau nei 2 val. praleidžiamu laiku žiūrint televizorių [60].
Tiriant Lietuvos mokyklų 6-8 klasių moksleivius, analizuojant mokinių televizoriaus žiūrėjimo trukmę, nustatyta, kad net 60,3 proc. mokinių tam skyrė 2-3 valandas beveik kasdien, iš jų 18,7 proc. darbo dienomis prie televizoriaus praleido daugiau kaip 3 val. [20].
Kanadoje atlikus tyrimą nustatyta, kad apie 25 proc. paauglių kasdien daugiau nei 2 val.
žiūrėjo televizorių. Taip pat pastebėta, kad 66,7 proc. nutukusių paauglių turėjo savo miegamajame televizorių ir ši sąsaja buvo statistiškai reikšminga [55].
Italijoje tyrimo metu nustatyta, kad per televizorių sporto laidas dažniau žiūrėjo berniukai (20,4 proc.) nei mergaitės (p<0,001) [27].
Taigi vietoj to, kad sportuotų, žaistų judrius žaidimus bei daugiau laiko praleistų gryname ore, paaugliai labai daug laiko skiria pasyviai veiklai – leidžia laiką prie ekranų.
1.3. Laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajos su paauglių miego kokybe bei savijauta
Miegas yra labai svarbi tinkamo paauglių fizinio augimo, vystymosi, emocinio stabilumo, elgesio ir kokybiškų pažintinių funkcijų sąlyga. Miego trūkumas paaugliams pastaruoju metu tampa įvairių sveikatos problemų priežastimi, didina streso paplitimą. Paauglystė yra tas laikotarpis, kai padidėja psichinės sveikatos pažeidžiamumo, įskaitant ir depresiją, rizika. Miego trūkumas yra svarbus rizikos veiksnys depresijos vystymuisi paauglystės metu. Pernelyg dažnas elektroninių
22 pramogų ir ryšio prietaisų naudojimas prieš miegą yra rizikos veiksnys tiek paauglių miego sutrikimams, tiek depresijai [3].
Amerikoje atliktos atsitiktinės apklausos, kurioje buvo klausiama apie miego įpročius ir įvairių technologijų naudojimą valandą prieš miegą per paskutines 2 sav., duomenimis devyni iš dešimties amerikiečių naudojo įvairius ekranus bent valandą prieš miegą. Jeigu tarp suaugusiųjų populiariausias ekranas buvo televizorius, tai tarp paauglių – mobilieji telefonai. Juos prieš miegą naudojo 72 proc. tyrime dalyvavusių paauglių.Taip pat paaugliai vakarais miegoti ėjo žymiai vėliau nei kitų amžiaus grupių respondentai tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais [61]. Interaktyvių technologijų (kompiuterių, mobiliųjų telefonų, vaizdo žaidimų pultų) naudojimas valandą prieš miegą, paaugliams buvo susijęs su sunkumais užmigti ir trumpesne miego trukme, lyginant su pasyvių (televizoriai, muzikos grotuvai) technologijų naudojimu (p<0,0001) [61].
Brazilijoje San Paulo mieste atliekant paauglių miego kokybės tyrimą dalyvavo 531 paaugliai iš privačių ir valstybinių mokyklų nuo 10 iki 18 m., miego trūkumas buvo nustatytas 39 proc.
tyrimo dalyvių. Taip pat nustatyta teigiama koreliacija tarp vyresnio amžiaus paauglių įvairių ekranų naudojimo prieš miegą ir didesnio miego deficito (p<0,001) [62].
Italijoje atliekant tyrimą nustatyta, kad bloga paauglių miego kokybė buvo tiesiogiai susijusi su mobiliųjų telefonų naudojimu ir elektroninių įrenginių skaičiumi miegamajame bei nesaikingu ekranų naudojimu vakarais (po 21 val.) [27].
2010 m. Amerikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 8-18 m. amžiaus paaugliai per dieną prie įvairių ekranų kasdien praleido vidutiniškai 7,5 val. Tai daugiau nei valanda ilgiau, palyginus su 2005 m. atlikto tyrimo rezultatais. Pailgėjęs laikas prie ekranų yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis, įskaitant trumpesnę miego trukmę ir mieguistumą dienos metu. Taip pat nustatyta, kad nesaikingas ekranų naudojimas 30 proc. respondentų pablogino miego efektyvumą. Miego efektyvumas neigiamai koreliavo su SMS rašymu, ekranų naudojimu atsigulus į lovą ir prabudimais naktį dėl mobiliojo telefono (p<0,05) [63].
2010 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, ar įvairių technologijų naudojimas darbo dienomis prieš miegą reikšmingai susijęs su įvairiais paauglių miego parametrais, tame tarpe ir miego trukme bei kokybe. Tyrime dalyvavo 738 respondentai (54,5 proc. berniukų) kurių amžius 11-13 m. Gautos išvados, kad dažnas įvairių technologijų naudojimas šiokiadieniais prieš miegą buvo susijęs su neigiamu poveikiu daugeliui miego parametrų. Dažnas visų tipų ekranų naudojimas vakarais buvo reikšmingai susijęs su trumpesne miego trukme darbo dienomis. Vėlesnis užmigimo laikas buvo ypač reikšmingai susijęs su mobiliųjų telefonų naudojimu, vaizdo žaidimais, socialinių tinklų naudojimu bei muzikos klausymu (p<0,05) [64].
23 JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 12-17 metų amžiaus paaugliai, siekiant išsiaiškinti ryšį tarp miego, depresijos simptomų ir elektroninių prietaisų, ypač išmaniųjų telefonų, naudojimo naktį. Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kaip dažnai ir kiek laiko lovoje prieš miegą žiūri televizorių ar filmus, žaidžia žaidimus, kalbasi ar rašo SMS savo mobiliuoju telefonu, kiek laiko praleidžia internete. Išmaniųjų telefonų turėjimas buvo reikšmingai susijęs su ilgesniu
„ekranų laiku“ lovoje prieš miegą, ypač siunčiant tekstinius pranešimus ir leidžiant laiką internete, lyginant su paaugliais, kurie turėjo paprastus mobiliuosius telefonus. Tyrimo metu nustatyta, kad elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų naudojimas vakare prieš miegą buvo susijęs su trumpesne miego trukme ir miego sutrikimais, kurie savo ruožtu buvo susiję su mieguistumu dieną ir depresijos simptomais [34].
Kanadoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 10-18 m. amžiaus paaugliai, parodė, kad tyrimo dalyviai labai daug laiko praleidžia prie ekranų, o jų fizinis aktyvumas gerokai mažesnis nei rekomenduoja PSO normos. 75,5 proc. teigė, kad užsiėmė fiziškai aktyvia veikla po pamokų tik tris kartus per savaitę ar rečiau. Berniukams laikas, praleidžiamas naudojant internetą ar žaidžiant video žaidimus daugiau nei 2 val. kasdien, statistiškai reikšmingai buvo susijęs su padidėjusiu KMI (56,7 proc.) [55].
Sąsaja tarp „ekranų“ skaičiaus vaikų miegamajame bei viršsvorio rasta matliekant ir dar vieną tyrimą Kanadoje su 9-11 m. amžiaus vaikais. Atmetus iškraipančius veiksnius (amžiaus, lyties, tautybės, tėvų išsilavinimo ir pajamų) nustatyta, kad vaikai, turintys 2-3 „ekranus“ savo miegamajame, turėjo žymiai didesnį procentinį kūno riebalų kiekį nei vaikai, neturintys savo miegamajame elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų [65].
Jungtinėje Karalystėje atliktame 11-18 m. amžiaus paauglių tyrime (dalyvių – 632, iš jų 63,9 proc. mergaičių) nagrinėti ryšiai tarp miego trukmės, kompiuterių, mobiliųjų telefonų naudojimo, televizoriaus žiūrėjimo ir kūno masės indekso. Gauti rezultatai parodė, kad visų tipų technologijų naudojimas darbo dienomis buvo reikšmingai susijęs su per trumpa miego trukme (p<0,01), o per trumpa miego trukmė buvo reikšmingai (p<0,01) susijusi su padidėjusiu KMI [66].
2012-2013 m. Masačiusetso valstijoje (JAV) atlikto moksleivių tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų, kurie miegojo šalia „mažo ekrano“ (pav., mobiliojo telefono), lyginant su tais, kurie niekada nemiegojo prie „mažo ekrano“, miego trukmė buvo 20,6 min. trumpesnė ir didesnis jaučiamas nepakankamo miego ir poilsio trūkumo paplitimas. Vaikai, kurie miegojo kambaryje su televizoriumi, lyginant su tais, kurių miegamajame TV nebuvo, miegojo 18 min. trumpiau.
Televizoriaus žiūrėjimas prieš miegą ir kompiuterinių ar vaizdo žaidimų žaidimas buvo susiję trumpesne miego trukme, lyginant su respondentais, kurie to nedarė. Skirtumai statistiškai reikšmingi [7].
24 Norvegijoje 2012 m. atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kiek laiko per dieną paaugliai praleidžia prie „ekranų“ ir ar naudoja juos prieš miegą. Tyrimo duomenimis, bendras visos dienos laikas, po pamokų praleidžiamas prie „ekranų“, buvo ilgesnis nei 4 val. ir tai teigiamai koreliavo su miego trūkumu. Beveik visi tyrime dalyvavę 16-19 m. amžiaus paaugliai prieš miegą naudojo vieną ar daugiau elektroninių prietaisų. Platus šių įrenginių naudojimas buvo statistiškai reikšmingai susijęs ir miego trūkumu. Kelių „ekranų“ naudojimas prieš miegą statistiškai reikšmingai buvo susijęs su ilgesniu laiku, praleidžiamu prie „ekranų“, ir trumpesne miego trukme, palyginti su tais atvejais, kai buvo naudojamas tik vienas elektroninis prietaisas. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad vienas dažniausiai naudojamų „ekranų“, turėjusių didžiausią įtaką nepakankamai miego trukmei, buvo kompiuteris [6].
Australijoje atlikto tyrimo metu, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kiek laiko paaugliai praleidžia prie ekranų, išsiaiškinta, kad daugiau nei 70 proc. tyrime dalyvavusių 11-17 m. amžiaus paauglių, naktį savo miegamajame naudojo 2 ar daugiau elektroninius pramogų ir ryšio prietaisus. Lovoje keletą naktų per savaitę daugiausiai naudojo mobilųjį telefoną (46,8 proc.), kompiuterį (38,5 proc.) ir žiūrėjo televizorių (23,2 proc.). Elektroninių įrenginių naudojimas buvo susijęs (stipriausios sąsajos kompiuterio ir mobiliojo telefono naudojimas) su vėlesniu užmigimo laiku ir darbo dienomis, ir savaitgaliais bei nepakankama miego trukme darbo dienomis bei vėlesniu kėlimosi laiku savaitgaliais. Kompiuterio, mobiliojo telefono naudojimas ir televizoriaus žiūrėjimas vakarais lovoje buvo susiję ne tik su vėlesniu užmigimo laiku bei nepakankama miego trukme, bet ir su nuovargio jausmu, mieguistumu kitą dieną, o taip pat su blogesniais mokymosi rezultatais [67].
Greiti urbanizacijos tempai Kinijoje lėmė elektroninių pramogų prietaisų plitimą tarp paauglių. Ilgas laikas prie ekranų (televizorių, kompiuterių, vaizdo žaidimų pultų, mobiliųjų telefonų) susijęs su prasta vaikų savijauta ir sveikata. Čia 2011 m. tiriant 12-14 m. amžiaus paauglius (3461 dalyvis) nustatyta, kad berniukai praleido daugiau laiko prie ekranų nei mergaitės, kurių dauguma ekranais naudojosi apie 2 val. Taip pat pastebėta, kad savaitgaliais laikas prie ekranų buvo ilgesnis nei darbo dienomis. Televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu buvo labiausiai paplitęs užsiėmimas prie ekranų tarp Kinijos paauglių. Mobilusis telefonas buvo mažiau populiarus [68].
Dar vieno Kinijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 28,3 proc. 11 m. amžiaus vaikų miegojo mažiau nei 9 val. per parą ir jautėsi mieguisti kitą dieną. Atmetus demografinius bei socialinius – ekonominius iškraipančius veiksnius nustatyta, kad dažniausios nepakankamos miego trukmės priežastys darbo dienomis buvo susijusios su ilgu televizoriaus žiūrėjimu bei kompiuterio ir interneto naudojimu [69].
25 Švedijoje 2012 m. atliktame tyrime dalyvavo 6-16 m. amžiaus vaikai. Nustatyta, kad praleidžiantys daugiau nei 2 val. per dieną prie televizoriaus ar kompiuterio, mokykloje dažniau jautėsi pavargę, turėjo mokslo sunkumų, skundėsi bloga miego kokybe, rytais buvo sunku atsibusti [70].
Laikas prie ekranų gali neigiamai veikti ne tik miego kokybę, bet ir mokymosi rezultatus.
Ispanijoje atliktame tyrime dalyvavo 3095 paaugliai, kurie buvo suskirstyti į grupes pagal lytį ir mokymosi rezultatus. Blogiausi mokymosi rezultatai buvo 10 proc. berniukų, kurie praleido daugiau nei 5,5 val. per dieną prie ekranų ir miegojo vidutiniškai 8 val. per dieną. Šie paaugliai kompiuterį naudojo daugiau nei 3 val. per dieną, iš jų: apie 2,5 val. bendrauti su žmonėmis arba žaisti ir tik 15 min. ruošti namų darbus. Per televizorių dažniausiai žiūrėjo filmus, video klipus ilgiau nei 2 val. per dieną. Mobilųjį telefoną dažniausiai naudojimo žaisti, o kartais – bendrauti su draugais [71] Geriausi mokymosi rezultatai buvo 17,3 proc. mergaičių, kurios prie ekranų per dieną praleido gerokai mažiau laiko (apie 2,1 val.) nei kiti tyrimo dalyviai. Šios mergaitės dažniausiai miegojo beveik 9 val. Jos labai mažai žiūrėjo televizorių, mažai naudojo kompiuterį žaidimams ir mobilųjį telefoną bendravimui su draugais [71].
Kanadoje, apklausus penktokų tėvus, 64 proc. tėvų nurodė, kad jų vaikas turėjo galimybę savo miegamajame naudotis vienu ar daugiau elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų. Naudojimasis šiais prietaisais nakties metu statistiškai reikšmingai buvo susijęs su trumpesne nakties miego trukme, per dideliu kūno svoriu ir mažesniu fiziniu aktyvumu [72].
Daugumos apklaustų Alytaus mokyklų moksleivių mobilusis telefonas naktį visada būna įjungtas (94,1 proc.), o miegodami net 66,7 proc. mobilųjį telefoną laikė šalia lovos, kad pabudę bet kuriuo nakties metu galėtų patikrinti, ar kas nors neatsiuntė SMS, o taip pat, kad patys galėtų rašyti žinutes. 38,9 proc. apklaustųjų vidutiniškai miegojo 8-9 val., 33,3 proc. – 7-8 val. Net 66,7 proc.
tyrime dalyvavusių moksleivių nurodė, kad dieną jiems būna sunku susikaupti [44].
Iš tyrime dalyvavusių dviejų Kauno miesto vidurinių mokyklų 11-12 klasių moksleivių, vakarais naudojančių įvairius ekranus, rytais „dažnai“ jautėsi žvalūs tik 21,0 proc. vaikinų ir 13 proc. merginų [73].
Naujojoje Zelandijoje 2009 m. tyrinėtas paauglių naudojimasis mobiliaisiais telefonais.
Nustatytas stiprus ryšys (SR=3,49, PI 1,97-6,2) tarp paauglių atsibudimo naktį dėl mobiliojo telefono ir mieguistumo mokykloje bei galvos skausmo. Dienos nuovargis ir galvos skausmas gali neigiamai veikti mokinių gebėjimą produktyviai mokytis mokykloje [74].
Amerikoje atlikus tyrimus nustatyta, kad paaugliai, kurie turėjo keturis ar daugiau elektroninius pramogų ir ryšio prietaisus savo miegamuosiuose, naktį miegojo žymiai trumpiau nei tie paaugliai, kurie turėjo tris elektroninius pramogų ir ryšio prietaisus ar mažiau. Taip pat nustatyta,
26 kad 12-18 metų paaugliai, kurie teigė, kad naktį miega daugiau nei 8 val., po 21 val. neužsiėmė veikla, susijusia su elektroniniais pramogų ir ryšio prietaisais, lyginant su paaugliais, kurie teigė, kad naktį miega 6-8 ar 3-5 val. Trečdalis paauglių (33 proc.), kurie naktį miegojo mažiau nei 8 val., teigė, kad užmigo mokykloje per pamokas ar ruošdami namų darbus bent kelis kartus per savaitę, taip pat dienos metu jautėsi labiau pavargę, mieguisti ir buvo linkę manyti, kad turi miego problemų [75].
Daugeliu tyrimų įrodyta, kad ilgas televizoriaus žiūrėjimas ir kompiuterio naudojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų miegui, o tai savo ruožtu gali sukelti nuovargio jausmą dienos metu, dėmesio ir elgesio problemas. Elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų buvimas vaikų miegamajame prognozuoja vėlesnį užmigimo laiką vakare, trumpesnę nakties miego trukmę bei pasikeitusius miego įpročius. Kompiuteris miegamajame didesnę reikšmę nereguliaraus miego įpročiams turi berniukams. Be to, kompiuterio naudojimas ir televizoriaus žiūrėjimas gali būti susiję su vaikų antsvoriu, mažu fiziniu aktyvumu, nesveika mityba ir kitais sėslaus gyvenimo būdo bruožais [76].
Nuolat pažeidžiant miego režimą, užmigimo pradžia pasislenka į antrą nakties pusę, sutrinka už gerą miegą atsakingo hormono melatonino cirkadinė sekrecija. Dėl to vaiko organizme gali sutrikti metaboliniai procesai, didinantys pavojų nutukti, gali pradėti formuotis autoimuninės, onkologinės ir širdies ligos [77]. Nepakankamai pailsėję vaikai dieną jaučiasi pavargę, jiems nesinori judėti, darosi sudėtinga atlikti įvairias dėmesio reikalaujančias užduotis.
Be to, aplink mus esantys elektroniniai prietaisai spinduliuoja įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus, kurių poveikis žmogaus organizmui dar nėra iki galo išsiaiškintas, tačiau klasifikuojamas kaip galbūt turintis kancerogeninį poveikį. Kai kurių epidemiologinių tyrimų duomenimis, randamos asociacijos tarp ilgalaikio elektromagnetinių laukų poveikio ir vaikų leukemijos bei centrinės nervų sistemos vėžio rizikos [78, 79]. Su mobiliųjų telefonų naudojimu lovoje susiję įvairūs miego sutrikimais, o taip pat biologiniai miego struktūros pokyčiais dėl elektromagnetinių laukų, kuriuos skleidžia mobilieji telefonai [39].
Įvairių ekranų, o ypač mobiliųjų telefonų naudojimas atsigulus į lovą, reikšmingai susijęs su blogesne paauglių miego kokybe. Paauglių ir jų tėvų švietimas apie elektroninių technologijų naudojimo lovoje neigiamą poveikį miegui, gali sumažinti šių prietaisų naudojimo vakarais paplitimą ir pagerinti vaikų miego kokybę [63].
Fizinis aktyvumas labai svarbus gerai savijautai ir sveikatai palaikyti [80]. Dėl vis ilgėjančio laiko, paauglių praleidžiamo prie ekranų, mažėja jų fizinis aktyvumas ir didėja fizinis pasyvumas su visomis neigiamomis pasekmėmis sveikatai. Pagal PSO rekomendacijas, mokyklinio amžiaus vaikai turi būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip 60 min. kiekvieną dieną [81].
27 2011 m. atliktas Kauno regiono mokinių laisvalaikio fizinio aktyvumo ir su juo susijusių veiksnių tyrimas. Nustatyta, kad pakankamai fiziškai aktyvūs buvo tik 26,5 proc. tyrimo dalyvių (pakankamai fiziškai aktyviais laikyti tie tiriamieji, kurie mankštinosi ar sportavo ne mažiau kaip 4- 6 val. per sav. [82].
Kauno rajono mokyklose atlikus tyrimus išaiškinta, jog vidutiniškai kas antras (49 proc.) berniukas ir kas penkta (20 proc.) mergaitė pakankamai mankštinasi ir sportuoja [83].
2013 m. Lietuvos mokyklose atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugumos (81 proc.) 5-12 kl.
moksleivių fizinis aktyvumas buvo nepakankamas [84].
2013-2014 mokslo metais Lietuvos mokyklose šeštą kartą atliktas HBSC tyrimas parodė, kad nors padaugėjo 11-15 m. amžiaus mokinių, kuriuos galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais (2010 m.: berniukų – 34,7 proc., mergaičių – 15,3 proc.; 2014 m.: berniukų – 52,6 proc., mergaičių – 34,1 proc.), tačiau didelė mokinių dalis vis dar per dažnai aktyvų laisvalaikį iškeičia į pasyvų (žaidimus kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimą ir kt.) [85].
Tėvai turėtų žinoti, kad elektroninių pramogų ir ryšio prietaisų neturėtų būti vaikų miegamajame. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų laikui, praleidžiamam prie ekranų, darbo dienomis, nes laikas prie ekranų didesnę neigiamą įtaką vaikų miego trukmei turi dienomis, kai jie eina į mokyklą nei savaitgaliais [76].
Analizuotų tyrimų rezultatai verčia susimąstyti, kad, norint užtikrinti pakankamą vaikų miego trukmę, o tuo pačiu ir gerą miego kokybę, jų miegamuosiuose neturėtų būti „ekranų“. Taigi ir patys paaugliai, ir jų tėvai turėtų rūpintis, kaip pagerinti miego, o tuo pačiu ir gyvenimo kokybę.
28
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo tipas
Kauno miesto progimnazijose atliktas kiekybinis, momentinis tyrimas, siekiant įvertinti moksleivių laiko, praleidžiamo prie ekranų, sąsajas su miego kokybe. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Pasirinktos bendrojo lavinimo mokyklų 5-6 klasės, nes šiose klasėse besimokančių moksleivių amžius priskiriamas ankstyvosios paauglystės laikotarpiui, kuomet formuojasi vaikų savas požiūris į daugelį dalykų, sava nuomonė, mažėja tėvų kontrolė.
2.2. Tyrimo imties skaičiavimas Imties dydis apskaičiuotas 2 būdais.
2.2.1. Pirmasis būdas.
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis 2014-2015 mokslo metais Kauno miesto progimnazijų 5-6 klasėse mokėsi 980 moksleivių. Kai tiriamosios populiacijos dydis žinomas, imties dydžiui nustatyti galima taikyti Schwarze formulę [86]:
Formulėje: N – žinomas populiacijos dydis; reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliautinumo lygmenį; p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis, būdingas pusei, tai yra 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5); q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05 [86]. Pagal Schwarze formulę suskaičiuota, kad imtis bus pakankamo dydžio, jei tyrime dalyvaus ne mažiau kaip 276 respondentai.
2.2.2. Antrasis būdas.
Atliekant duomenų analizę ieškoma ryšio tarp laiko, moksleivių praleidžiamo prie ekranų, ir mieguistumo dienos metu, lyginamos dvi respondentų grupės (laiką prie ekranų leidžiantys saikingai ir nesaikingai). Todėl imties dydis papildomai apskaičiuotas naudojant OpenEpi programą pagal imties dydžio skaičiavimo metodą atvejo – kontrolės tyrimams, imant santykį grupėse 1:1, blogiausio varianto tikimybę (požymis būdingas 50 proc. populiacijos), mažiausią galimybių santykį laikant 2, taikant 95 proc. pasikliautinumo lygmenį ir 5 proc. tikslumą (reikšmingumo
q p N
q p n N
2 2 2
96 , 1 ) 1 (
96 . 1
