LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

PAULINA DOMSKYTĖ

KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ NUOMONĖS APIE VAISTŲ PRISTATYMO Į NAMUS PASLAUGĄ TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. R. J. Gerbutavičienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė Ramunė Morkūnienė

KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ NUOMONĖS APIE VAISTŲ PRISTATYMO Į NAMUS PASLAUGĄ TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas doc. dr. R. J. Gerbutavičienė Data

Recenzentas Darbą atliko

Data Magistrantė

Paulina Domskytė Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12

1. 1. Internetinė vaistų prekyba Lietuvoje ... 12

1. 2. Farmacinės paslaugos samprata ... 13

1.3. Vaistų užsakymo į namus paslaugos atsiradimas ... 14

1. 4. Užsakymai internetu ir pristatymas į namus ... 15

1.5. Vaistinių preparatų užsakymo į namus būdai ... 17

1.6. Vaistų pristatymas į namus bei slaugos namuose ... 18

1.7. Internetinių vaistinių pavojai ... 20

1.8. Termolabilių preparatų transportavimas ir laikymas ... 22

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 23

2.1. Tyrimo planavimas ... 23

2.2. Tyrimo objektas ... 23

2.3. Tyrimo metodai ... 25

2.4. Tyrimo instrumentas ... 26

2.5. Tyrimo procedūra ... 27

2.6. Duomenų analizės metodai ... 28

2.7. Tyrime dalyvavusių respondentų sociademografinės charakteristikos ... 28

3. REZULTATAI ... 30

3.1. Farmacinių įmonių galimybės teikti vaistų pristatymo į namus paslaugą ... 30

3.2. Specialių poreikių turinčių pacientų nuomonės tyrimas ... 31

3.2.1. Specialių poreikių turinčių pacientų nuomonė apie receptinių vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą ... 31

3.2.2. Vaistų atsiėmimas ir pristatymas ... 32

3.2.3. Farmacinė rūpyba ... 33

3.3. Pacientų nuomonė apie receptinių vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą ... 33

3.4. Farmacinės paslaugos poreikio tyrimas ... 42

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44

5. IŠVADOS ... 45

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 47

SANTRAUKA

P. Domskytės magistro baigiamasis darbas „Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų nuomonės apie vaistų pristatymo į namus paslaugą tyrimas“. Mokslinis vadovas doc. dr. R. J. Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas, 2019.

Tyrimo tikslas - Išanalizuoti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų nuomonę, apie vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą.

Darbo uždaviniai: 1) Atskleisti specialių poreikių turinčių gyventojų nuomonę apie vaistų pristatymo į namus paslaugos poreikį, vartotojų lūkečius; 2) Įvertinti ir palyginti Kauno miesto visuomenės vaistinės pacientų lūkesčius ir baimes, susijusius su vaistų pristatymo į namus paslauga; 3) Identifikuoti farmacinės paslaugos poreikį pacientams, kurie lankosi Kauno miesto visuomenės vaistinėse, perkant vaistus internetu, pristatant juos į namus.

Metodika: Tyrimo dalyviai – 372 Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai, 5 pacientai, turinys specialiųjų poreikių (sergantys hemofilija). Tyrimui naudoti instrumentai – struktūrinė anketa ir atvirų klausimų interviu. Gauti duomenys buvo išanalizuoti SPSS 20.0 programine versija.

Rezultatai: Visi 5 apklausoje dalyvavę specialiųjų poreikių turintys pacientai pasisakė už vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą, kai tuo tarpu 50 proc. kiekybinėje apklausoje dalyvavusių dalyvių užsisakinėtų receptinius preparatus. 46 proc. pacientų, neturinčių rimtų sveikatos sutrikimų naudotųsi receptinių vaistų pristatymu, tarp turinčių rimtų sveikatos sutrikimų 73 proc. apklaustųjų naudotųsi receptinių vaistų pristatymu į namus. 81 proc. apklaustųjų teigė, kad nepriklausomai nuo paslaugos atsiradimo, visuomenės vaistinė bus ne mažiau svarbi ir reikalinga. 64 proc. apklaustųjų mano, kad farmacinę paslaugą turi suteikti gydytojas ir vaistininkas, 21 proc.– pakanka vaistininko skambučio.

Išvados: Visi apklaustieji specialiųjų poreikių turintys pacientai pritaria paslaugos įteisinimui. Šiuo metu nereceptinių vaistinių preparatų pristatymu naudojasi 23 proc. pacientų, ateityje šia paslauga naudotųsi 50 proc. apklaustųjų. 88 proc. apklaustųjų, kurie naudotųsi receptinių vaistų pristatymo į namus paslauga, būtų reikalinga farmacinė paslauga. Iš jų 64 proc nori, kad paslaugą suteiktų gydytojas ir vaistininkas.

Rekomendacijos: Sveikatos apsaugos ministerijai: Parengti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius nuotolinę prekybą receptiniais vaistais su galimybe pristatyti vaistus pacientams į namus. Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai: Užtikrinti saugių preparatų pristatymo kontrolę, užtikrinti farmacinės paslaugos vykdymo kontrolę.

SUMMARY

Master's thesis of P. Domskyte “Investigation of Kaunas community pharmacies patient's opinion on medications home delivery services”. Head of Science doc. dr. R. J. Gerbutaviciene; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy. Kaunas, 2019.

Aim: To analyze Kaunas city community pharmacies patient‘s opinion on medications home delivery services need.

Tasks of the study: 1) To disclose the opinion of people with special needs on the need for home delivery services, consumer‘s expectations; 2) To evaluate and compare the expectations and fears of patients visiting Kaunas public pharmacies about the necessity of home delivery services; 3) Identify the need for a pharmaceutical services while buying medicines online, with home delivery for patients visiting community pharmacies in Kaunas.

Methodology: Participants of the study - 372 patients visiting public pharmacies of Kaunas, 5 patients with haemophilia. The instrument used for the research is structural questionnaire and open questions interview. The data was analyzed by SPSS 20.0 software.

Results: All 5 patients with special needs have advocated the need for home delivery services, while 50 pct. of participants attending the quantitave survey would order prescription preparations, 46 pct. of surveyd without serious health problems - would use home delivery of prescriptional drugs; between patients with serious health issues, 73 pct. would use services. 81 pct. of the respondents said that regardless of the appearance of the service, publicpharmacy will not be less important than it is now. 64 pct. of respondents believe that a medical service should be provided by a physician and pharmacist, 21 pct. - a pharmacist's phone call is enough.

Conclusions: All surveyd people with special needs agrees with legalization of this service. At the moment non-prescriptional drug delivery services are used by 23 pct. of patients, in the future the number would grow up to 50 pct. of surveyd. 88 pct of those, who would use prescriptional drug delivery services, also would need pharmaceutical services. 64 pct. of them wants, that service should be carried out by physician or pharmacist.

Recomendations: For ministry of health: accept the amendment of pharmacy law, so it would be able to deliver prescriptional drugs to home, and prepare legislation, which would ensure provision of pharmacy service for patiens. For the National Agency of Medicines Control: Ensure control over the performance of the pharmaceutical service, to ensure delivery of save medicines.

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga FP – Farmacinė paslauga FR – Farmacinė rūpyba

GPP – Gera platinimo praktika JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LR – Lietuvos Respublika

N – skaičius į klausimą atsakiusių respondentų REC – receptinis

SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa VTV – Vaistų terapijos valdymas

VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ŽIV – Žmogaus imunodeficito virusas

SĄVOKOS

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [14]

Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas. [11]

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo. [14]

Polifarmacija – procesas, kai vienu metu vartojama daug medikamentų dėl to iškyla perdozavimo, nepageidaujamos reakcijos į vaistą ir kt. grėsmė. [10]

Savigyda - gyventojo gydymasis savo nuožiūra pasirinktais nereceptiniais vaistiniais preparatais. [11]

Vaistininkas - asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo. [14]

Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. [14]

Visuomenės vaistinė - vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir profesinės veiklos praktika. [14]

ĮVADAS

Temos aktualumas – šis tyrimas yra pirmasis Lietuvoje, skirtas įvertinti visuomenės vaistinių lankytojų nuomonę ir nustatyti poreikį receptinių vaistų pristatymui į namus. 2019 metais yra parengtas projektas „LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591,681 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO AŠTUNTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS“, kurio esmė – receptinių vaistinių preparatų įsigijimas internetu. Įvairios socialinės grupės, bei jų nariai, turintys specialių poreikių dėl sveikatos būklės būtų pagrindiniai šios paslaugos gavėjai. Siekiant išvengti polifarmacijos ar savigydos bei neracionalaus vaistų vartojimo, būtų reikalinga institucija, atsakinga už farmacinės paslaugos suteikimą.

Vystantis ir plečiantis Kauno miestui pastebimas nežymus visuomenės vaistinių skaičiaus didėjimas. Šiuo metu vienai visuomenės vaistinei apytiksliai tenka 1500 gyventojų. Tačiau net toks didelis kiekis visuomenės vaistinių neužtikrina, kad visi pacientai laiku gautų jiems reikalingus vaistinius preparatus bei visą svarbią informaciją apie jų vartojimą. Nuolat pasitaikantys tiekimo sutrikimai, vykstanti vaistinių tinklų konkurencija, neužtikrina pakankamo kiekio tam tikrų vaistinių preparatų. Rimtų sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių turintys asmenys, taip pat vyresnio amžiaus ar atokiau nuo miesto gyvenantys, bet Kauno miesto visuomenės vaistinėse besilankantys pacientai ne visada turi galimybę apsilankyti vaistinėje patys, ar artimo žmogaus, kuris galėtų tai padaryti už juos. Šiuo metu Lietuvoje veikia nereceptinių vaistinių preparatų internetinė prekyba su pristatymu į namus, tokią paslaugą teikia tik keli vaistinių tinklai.

Atliktame kiekybiniame tyrime analizuojama visuomenės vaistinių lankytojų nuomonė apie šiuo metu vaistinėse teikiamas nereceptinių vaistų pristatymo paslaugas, pacientų baimės, susijusios su receptinių vaistų pristatymu, bei suvokimas apie farmacinės paslaugos teikimo ypatumus. Kokybiniame tyrime gvildenama receptinių vaistų pristatymo į namus paslaugą gaunančių pacientų nuomonė, įžvalgos bei pastebėjimai apie paslaugos privalumus bei trūkumus.

Tyrimui reikalinga medžiaga surinkta atliekant kokybines ir kiekybines apklausas Kauno miesto visuomenės vaistinėse. Kauno miestas pasirinktas dėl didelio gyventojų skaičiaus, taip pat buvo gautas leidimas apklausą vykdyti „Benu“ tinklo visuomenės vaistinėse. Užtikrinant apklaustųjų anonimiškumą buvo bandoma gauti kuo tikslensius ir atviresnius atsakymus į visus klausimus. Tyrimų pagrindinis objektas – Kauno visuomenės vaistinėse besilankančių pacientų nuomonė apie receptinių vaistų pristatymo į namus paslaugą.

Tyrimo teorinė reikšmė – įvertinti apklausoje dalyvavusių asmenų nuomonę apie tiriamą paslaugą, nustatyti jos potencialią naudą, galimus pavojus, privalumus ir trūkumus. Tai atlikus, bus surinkta informacija, kaip praktiškai padidinti vaistų prieinamumą pacientams, su specialiaisiais poreikiais, padidinti pacientų galimybes gauti jiems reikalingus vaistus į namus. Svarbus aspektas – galimų pasėkmių, susijusių su tinkamo vaistų vartojimo žinių trūkumu, nesuteiktos farmacinės paslaugos atvejais, mažinimu.

Išanalizuoti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų nuomonę, apie vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Išanalizuoti Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų nuomonę apie vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti specialiųjų poreikių turinčių gyventojų nuomonę apie vaistų pristatymo į namus paslaugos poreikį, vartotojų lūkečius.

2. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto visuomenės vaistinės pacientų lūkesčius ir baimes, susijusius su vaistų pristatymo į namus paslauga.

3. Identifikuoti farmacinės paslaugos poreikį pacientams, kurie lankosi Kauno miesto visuomenės vaistinėse, perkant vaistus internetu, pristatant juos į namus.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Internetinė vaistų prekyba Lietuvoje

Lietuvoje nuo 2015 metų gruodžio nereceptinius vaistinius preparatus galima įsigyti ir nuotoliniu būdu. Remiantis Lietuvos Respublikos (LR) farmacijos įstatymu, jo 35 skirsniu, šioje šalyje gyvenantiems žmonėms nuotoliniu būdu berecepčius preparatus gali leisti įsigyti tik vaistinės. [14] Bandant vartoti vaistinius preparatus, įsigytus ne vaistinių internetiniuose puslapiuose gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Šiuose puslapiuose gali būti pardavinėjami abejotinos kokybės, teisės aktais neaprobuoti vaistai.

Vaistų įsigijimas iš teisiškai pripažintų vaistinių užtikrina preparatų saugumą ir efektyvumą kiekvienam pacientui. Šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra sudariusi vaistinių sąrašus, kurios turi leidimą parduoti vaistinius preparatus internetu. Tai yra „Nemuno vaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, „Norfos vaistinė“, „EUROVAISTINĖ“, „Mano vaistinė“, „LUKIŠKIŲ VAISTINĖ“, „Universiteto vaistinė“. [30] Šios vaistinės suteikia galimybę pacientui, naudojantis internetu, pasirinktą bereceptį vaistinį preparatą pirkti sudarant nuotolinę pirkimo – pardavimo sutartį.

Norint tiksliai atpažinti ar tam tikra internetinė svetainė turi leidimą išduoti vaistus internetu, šioje svetainėje turi būti bendrasis logotipas (Europos Komisijos sukurto dizaino logotipas, kuris yra žinomas visose Europos Sąjungos šalyse). [30] Šio logotipo tikslas yra pagelbėti žmonėms atpažinti teisėtai veikiančias vaistines. Pacientas, paspaudęs ant logotipo, yra nusiunčiamas į nacionalinį sąrašą. Šiame sąraše yra oficiali informacija apie tą vaistinę, kurią pasirinko pacientas. [15]

Vaistiniai preparatai pacientams yra parduodami tik suteikus farmacinę paslaugą (FP). Šiuo atveju, išsirinkus vaistus internetu, vaistinės internetiniame puslapyje ir atvykus atsiimti į pasirinktą vaistinę, kaip įprastai, farmacijos specialistas suteikia informaciją apie vaistų vartojimą, šalutinius poveikius bei kontraindikacijas. Pasirinkus pristatymą į namus, būtina nurodyti savo kontaktinius duomenis tam, kad farmacijos specialistas galėtų susisiekti su jumis telefonu ir suteiki farmacinę paslaugą. Nesusisiekus telefonu ar atsisakius kalbėti, vaistų pristatymas negalimas. [14]

Patvirtinus užsakymą, vaistinė, kuri siūlo pristatyti nereceptinius vaistus į paciento norimą vietą, atsako, už vaistinio preparato kokybę, saugumą kelionės metu. Taip pat turi laikytis gamintojo nustatytų laikymo sąlygų, privalu išvengti nepageidaujamo šilumos, šalčio ar drėgmės poveikio. Nereceptiniai vaistai, kuriems svarbi tam tikra temperatūra, turi būti vežami talpyklose, kurios užtikrina reikiamą temperatūrą visos kelionės metu. [14]

Apibendrinant, vaistų prekyba internetu palengvina žmogaus gyvenimą. Užsisakant ir perkant internetu yra sutaupomas laikas, nereikia išeiti iš namų, vaistai pristatomi tiesiai į juos. Pasirinkus ne visai tinkamą variantą, galima pasitarti su vaistininku telefonu, kuris patars, kuriuos vaistinius preparatus geriausia pasirinkti, pagal kiekvieno paciento individualią būklę. Ši paslauga ypač naudinga senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliems žmonėms, kuriais rūpinasi jų artimieji ar slaugytojai.

1. 2. Farmacinės paslaugos samprata

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [14]

Farmacijos paslaugų kokybė yra glaudžiai susijusi su pacientų ir vaistininkų tarpusavio ryšių stiprinimu. Ši paslauga yra būtina kiekvienoje vaistinėje visapusiškam sveikatos sistemos palaikymui, siekiant patenkinti paciento lūkesčius. Paslaugų kokybei reikšmingą poveikį turi paslaugos suteikimo laikas, vaistininko požiūris, medicininis patarimas, vaistininko žinios ir kompetencija. [15]

Patys farmacijos specialistai teigia, kad vienas svarbiausių paslaugos kokybės aspektų yra suteikti tinkamą farmakoterapinę paslaugą. Tačiau dažniausiai konsultuojant pacientus atsižvelgiama į jų socialinius ir ekonominius aspektus, siekiant užtikrinti tinkamą šią rūpybos pusę. [24] Teikiant farmacinę paslaugą vaistininkas klientui perduoda neapčiuopiamą produktą - savo žinias ir informaciją. Labai svarbu kiekvieną situaciją suasmeninti, padaryti ją individualia, nes kiekvienas žmogus, atėjęs į vaistinę, atsineša tik jam būdingą problemą. Tokiu būdu privalu suteikti tik jam vienam priimtinus sprendimo būdus. Pagrindinė vertė sukuriama vaistininko ir paciento bendradarbiavimo metu. Vienu metu vyksta farmacinės paslaugos kūrimas, informacijos dalijimąsis ir jos suvartojimas. [25]

Urbonas et al. (2010) nagrinėdami farmacijos specialistų darbo bei farmacinės paslaugos ypatumus Lietuvos vaistinėse nustatė, jog komunikacijoje tarp farmacininko ir kliento atsiranda spraga, dėl kurios, net ir suteikus pacientui informaciją apie vaisto vartojimą, neracionalaus vaistų vartojimo rizika nesumažėja. Taip nutinka dėl to, jog farmacijos specialistas siekia tik perduoti informaciją, bet ne pasirūpinti, jog lankytojas tą informaciją suprastų ar įsimintų. Tokia padėtis didina neteisingo vaistų vartojimo riziką bei gali sukelti nepageidaujamas reakcijas į vaistą. [28]

Švarcaitė (2014) savo darbe „Farmacinė rūpyba ES ir Lietuvoje“ pabrėžia, kad kertinis vaistininko praktikos akmuo yra tai, jog pacientas tinkamu laiku gautų tinkamą, kokybišką ir saugų vaistą. Jos teigimu,

Lietuvoje kaip ir kitose Europos šalyse vaistininko praktikoje pažymima, jog vaistininkas gali vykdyti išplėstines paslaugas, tokias kaip: ekstrinis receptininių vaistų be recepto išdavimas, receptų pratęsimas, individualus vaisto dozių paruošimas ir išdavimas, paciento vartojamų vaistų peržiūra, lėtinių ligų reguliavimas. Visos šios veiklos apima, kad svarbiausia pacientui reikiamu laiku išduoti reikiamą, kokybišką ir saugų vaistinį preparatą. [27]

Viena iš svarbiausių farmacijos specialisto darbo pareigų yra suteikti tinkamą farmacinę paslaugą. Be farmacinės paslaugos lieka daug neaiškumų, paprastai pacientai pradeda užsiimti savigyda, vaistai nebevartojami racionaliai. Taip pat krinta vaistininko, kaip gero ir viską išmanančio specialisto, vaidmuo. Manau, jog Lietuvoje vaistininko pareigų įvairovė yra daug mažesnė, lyginant su Europos ir pasaulio šalimis. Tačiau, kad ir kurioje pasaulio šalyje bebūtų šis specialistas, esminis ir nepakeičiamas dalykas yra užtikrinti visą įmamoną farmakoterapinę eigą ir pasiekti geriausią terapinį efektą.

1.3. Vaistų užsakymo į namus paslaugos atsiradimas

Flanagan et al. (2018) savo darbe nurodo, jog pirmosios šalys, kurios pradėjo vystyti vaistų pristatymo į namus idėją buvo Australija, Brazilija, Kanada, Japonija, Olandija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Tailandas, Jungtinė Karalystė ir JAV. Pradžioje buvo siūloma vaistininko vizito į namus paslauga, kurios metu pacientas gaudavo vaistą, bei konsultaciją apie jo vartojimą, farmacininkas taip pat atlikdavo kliento analizę ir įsitikindavo, jog jam tie vaistai yra reikalingi. Jei vaistas receptinis, buvo privaloma pateikti recepto originalą. Autorė savo darbe taip pat nurodo, jog esminiai pokyčiai susiję su farmacininkų vizito į namus paslauga įvyko 2001 metais, kuomet Australijoje buvo įsteigta „Namų vaistų apžvalgos“ paslauga, kurios esmė – farmacininkų vizito gyventojų namuose metu surinkti kuo daugiau informacijos apie jų turimus vaistus ir suteikti kuo daugiau žinių apie tinkamą jų vartojimą. Paslaugą finansavo Australijos vyriausybė. Tais pačiais metais Kanados provincijose vyriausybė taip pat finansavo vaistininkų vizitus į gyventojų namus, bei leido išrašinėti receptinius vaistus. Iš esmės taip buvo duota pradžia, gyventojams gauti farmacijos paslaugą bei vaistus tiesiai į namus. [8]

Nagrinėjant naujesnius šaltinius, Salvy et al. (2016) savo darbe aprašė tyrimą, atliktą JAV. Tyrimo tikslas buvo surinkti grupę žmonių, galinčių ir norinčių skirti laiką nepasiturinčioms šeimoms, kurios turi problemų su nutukimu ar antsvoriu. Savanorių užduotis gana aiški – išsiaiškinti problemos atsiradimo priežastis ir perduoti žinias bei pagalbą, siekiant problemos šalinimo. Savanoriais galėjo būti ne tik farmacijos specialistai ar medicinos mokslus baigę asmenys, tačiau ir paprasti eiliniai žmonės, kurie bent

kiek daugiau rūpinasi ir domisi sveika gyvensena, mityba, aktyviu laisvalaikiu. [23] Tokiu panašiu principu turėtų būti organizuojama ir vaistų pristatymo paslauga gyventojams, tik ją teikti turėtų akredituoti ir patikimi asmenys, suinteresuoti gyventojų sveikatos gerinimu ir polifarmacijos ar kontraindikacijų tikimybės mažinimu.

Pradėjus vis daugiau dėmesio skirti žmonių sveikatai ir siekiant kuo geriau suteikti farmacinę paslaugą atsiranda poreikis sukurti paslaugą, kurios metu vaistai būtų pristatomi žmonėms į namus. Galimai tai pačių vaistinių tinklų bandymas sukurti pridėtinę vertę bei išskirtinumą prieš savo konkurentus.

1. 4. Užsakymai internetu ir pristatymas į namus

Vaistų pervežimo ypatumai apibūdinami Drakšienės (2002) darbe „Gera vaistų platinimo praktika (GPP) ir jos diegimas vaistų platinimo įmonėse“. Vaistų platinimo įmonė vaistus užsakovui turi pristatyti kokybiškus. Pervežimo metu vaistų negalima išpilti, išbarstyti, jų apsauga turi būti garantuota. Vaistai, kurių laikymui reikalingas saugojimas kontroliuojamoje temperatūroje, pervežami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis arba specialiais konteineriais, šaldytuvais. [5]

Eichenberg et al. (2015) savo darbe rašė apie tai, kas lemia žmonių apsisprendimą pirkti vaistus internetu ir rinktis jų pristatymą į namus. Po atliktos internetinės apklausos Austrijoje, gauti rezultatai parodė, jog noras bent trumpam pabūti nepriklausomu nuo gydytojo ir viltis greičiau pasveikti ar išsigydyti ligą, yra vienas iš motyvų pirkti vaistus patiems internetu su pristatymu į namus. Apklaustųjų nurodomas tiesioginis pristatymas į namus ir laiko taupymas nevykstant vizitui pas gydytoją buvo įvardijami kaip pagrindiniai privalumai. Tiesa, apklausos dalyviai taip pat pabrėžė, jog konsultacijos su gydytoju nebuvimas gali turėti įtakos neteisingam vaisto vartojimui, didesnei tikimybei pasireikšti šalutiniam poveikiui ir užsitęsusiai ligos eigai. Palyginti su dalyviais, neužsisakiusiais vaistų internete, tie kurie užsisakinėjo virtualioje erdvėje, žinojo mažiau informacijos apie galimus šalutinius poveikius ir tinkamą vaisto vartojimą bei dažniau vartojo nereceptinius skausmą malšinančius vaistus. Išanalizavus gautus duomenis, pasak autoriaus, šiame darbe apklaustų internetinių forumų naudotojų savarankiškas gydymas atrodė kiekybiškai ir kokybiškai tinkamas. [6]

Medikamentų pristatymo į namus naudą apžvelgė ir autorius McDonald et al. (2010) savo darbe nagrinėdamas naujas farmacininkų paslaugas, kurių dėka pacientai būtų laimingesni ir reikštų didesnį pasitikėjimą vaistinėmis bei farmacininkais. Jo tyrimo metu buvo pastebėta, kad receptinių vaistų pristatymas pacientams į namus leistų vaistinėms ir farmacininkams geriau planuotis darbo laiką, sumažintų

darbo krūvį. Taip pat tai būtų kaip dėmesio atkreipimas į pacientų poreikius. Nepaisant to, kad atliekant tik pristatymo funkciją, be konsultacijos ar farmacijos specialisto vizito, mažėja gyventojų ryšys su farmacininkais, pacientų informuotumas apie pokyčius ir esminius principus. Prie teigiamų aspektų atsiranda ir sumažėjančios eilės vaistinėse. [19]

Mackey et al. (2016) savo darbe teigė, jog pagrindiniai motyvuojantys veiksniai, dėl kurių vartotojai naudojasi internetinėmis vaistinėmis ir pristatymu į namus yra suvokiamos ir patiriamos mažesnės sąnaudos (nors kai kurie tyrimai parodė, kad tam tikros internetinių vaistų kainos yra didesnės dėl papildomų išlaidų, nesusijusių su vaisto kaina), patogumas (24/7 tinklalapio prieinamumas), didesnis pacientų savarankiškumas ir gaunamas privatumas iš internetinės parduotuvės pusės. Kylantys sunkumai ir sutrikimai dėl per mažo išprusimo ar nepakankamo žinių kiekio apie vartojamus ar ketinamus įsigyti vaistus yra dažniausiai siejami su internetinių vaistinių trūkumu – gyvo bendravimo su farmacijos specialistu ir konsultacijos nebuvimo, net jei prie užsakomo vaisto pridedama išsami vartojimo instrukcija. [16]

Whitty et al. (2015) atliktos apklausos metu buvo renkami duomenys apie papildomas farmacininkų teikiamas paslaugas ir prioritetus renkantis vaistininką ar gydytoją. Gauti duomenys parodė, jog iš 602 dalyvavusių pacientų ar jų globėjų 4 iš 11 vietoje pagal svarbą (52 proc.) nurodė vaistų pristatymą į namus su tiesiogine farmacininko konsultacija. Tarp 297 dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų, ši paslauga taip pat užėmė 4 vietą iš 11 galimų (42 proc.). Abejoms apklaustoms grupėms šis pasirinkimas buvo svarbesnis, nei pati vaistinė, vaistų kaina ar juos aptarnaujančio vaistininko (specialisto) išsilavinimas. [32]

Watson et al. (2014) po atlikto tyrimo nustatė, kad Londone sergančiųjų ŽIV yra daugiau kaip 30 tūkst. iš kurių daugiau kaip 25 tūkst. gydomi antiretrovirusiniais vaistais. Per metus valstybei vaistai ir gydymas kainuoja apie 170 mln. svarų. Kadangi šiem vaistam nėra taikomas PVM mokestis, juos pristatant pacientui į namus, nuo kiekvienos dešimties pacientų būtų sutaupoma pakankama suma pinigų, kad jų užtektų dar vieno sergančiojo gydymui. [31]

Desai et al. (2015) atlikdamas internetinių vaistinių analizes nustatė, jog vis dažniau užsisakantieji vaistus į namus internete apie tai konsultuojasi su savo gydytoju ar vaistininku. Jo teigimu, žmonės patys priimdami sprendimą pirkti vaistus internetu su pristatymu į namus jaučiasi geriau apie tai pranešdami sveikatos priežiūros specialistui. Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo jog maždaug 25-50 proc. tokių žmonių praneša tiek apie pirktus vaistus, tiek apie savo būklę. [4] Tokiu būdu vis labiau įsitvirtinant suvokimui, jog komunikacija tarp vaistininko ir paciento yra labai svarbi gydymo eigos dalis, bus užkertamas kelias neteisingam vaistų vartojimui ir galimų šalutinių poveikių atsiradimui.

Schiff et al. (2018) taip pat įžvelgė šią svarbią gydymo eigos dalį, kuomet pacientas vaistus užsakinėja internetu ar į namus – pacientams reikalinga programa, kuri praneštų kada tiksliai reikia baigti vartoti vaistus, taip pat primenanti apsilankyti pas gydytoją planuotam vizitui. Šiais metais atliktame darbe nurodoma, jog naujai sukurtos ir įdiegtos programos „CancelRx“ tikslas yra laiku priminti pacientui, kad jo gydymas baigtas, arba kad laikas daryti pertrauką tarp vaistų. Iš gydytojo bei vaistininko perspektyvos jie abu sistemoje turi prieigą prie visų paciento vartotų medikamentų, todėl mažėja polifarmacijos rizika, o pacientas tuo tarpu ir toliau pats gali užsisakinėti vaistus internetu į namus. [24]

Poreikį tobulinti vaistų pristatymo į namus paslaugą aptarė ir Matthews et al. (2018): dabartinė vaistų priežiūros sistema, teikiama per namų priežiūros paslaugas yra tokia silpna, kad autoriaus teigimu tai yra „tiksinti bomba“. Dėl tyrėjų negebėjimo tiksliai ištirti nepageidaujamų reiškinių signalus daugelyje vaistų, visuomet yra galimybė kilti pavojui, pacientų saugai ir visuomenės sveikatai. [17]

Apibendrinant galima pastebėti, jog nagrinėtus autorių darbus tarsi galima suskirstyti į dvi grupes – nurodantys paslaugos naudą, privalumus ir tokiu būdu mažėjančią polifarmacijos ar neracionalaus vaistų vartojimo riziką bei kita grupė – nurodantys paslaugos naudą, bet tuo pačiu pabrėžiantys jos pavojų ir įtaką neracionalaus vaistų vartojimų atvejų didėjimui.

1.5. Vaistinių preparatų užsakymo į namus būdai

Araujo et al. (2016) autorius darbe rašė apie galimybę vaistus lėtinėms ligoms gydyti užsisakyti ir gauti į namus. Ši paslauga būtų teikiama tokia eiga:

a) atliekamas klinikinis paciento įvertinimas, konsultuojantis gydytojas atrenka pacientus, kurie atitinka programos reikalavimus.

b) po įvertinimo, pagal standartinę recepto programą, pacientas eina į vaistinę, kurioje technikas įtraukia jį į „Namų medikamentų sistemą“ su paciento sutikimu.

c) Įtrauktasis per pirmąsias 15 dienų gauna programos detalią instrukciją ir paskirtus vaistus, sudaromas planas, pagal kurį nustatomas kiekis vaistų, kurių pacientui užtektų 90 dienų ir jie jam siunčiami paštu.

d) Antrasis rinkinys siunčiamas po dar 90 dienų, iš viso 180 dienų (šešių mėnesių) laikotarpiui. Tačiau iki šio laikotarpio pabaigos vartotojas turėtų dar bent kartą pasikonsultuoti su gydytoju, taip užtikrinant, kad vaistas vartojamas tinkamai. Pacientas turėtų grįžti pakartotiniam vizitui per 75-90 dienų laiko tarpą, kad būtų galima atlikti grupės ar individualų įvertinimą su slaugytoju ir (arba) vaistininku,

siekiant išlaikyti aktyvų statusą „Namų medikamentų sistemą“. Šis įvertinimas turėtų būti įregistruotas paciento istorijoje. Konsultacijos metu po šešių mėnesių gydytojas nusprendžia, ar pacientas turėtų tęsti programą ar ją galima nutraukti. Jei pacientas nesikreipia 75-90 dienų laikotarpiu, jis tampa neaktyvus sistemoje ir vaistai nebesiunčiami. [2]

Daug žadantis ir perspektyvus projektas pavadinimu NowRX - tai programa, veikianti Kalifornijoje, JAV. Prieš 2 metus startavusi nauja paslauga, kurios esmė – pristatyti tiek receptinius, tiek nereceptinius vaistus pacientam tiesiai į namus per 1 valandą. Paslaugos veikimo schema panaši į jau minėto Araujo et al. (2016) autoriaus darbo pavyzdį: pacientas ar jo gydytojas užsako vaisto pristatymo paslaugą į paciento namus. Siekiant, kad užsakymas būtų pradėtas vykdyti, privalu pateikti receptinio vaisto recepto orginalą. Po šio žingsnio, pacientas ir gydytojas vaizdo pokalbio metu turi pasikonsultuoti dėl vaisto vartojimo ir galimų kontraindikacijų. Tuomet pats gydytojas užsako pacientui vaistus (jei tai pirmas užsakymas) arba tiesiog papildo jau vartojamus vaistus jiems pasibaigus, pacientui nuo jo banko kortelės automatiškai nuskaičiuojami pinigai už vaistus ir pradedama pristatymo paslauga. Paslaugos paklausą ir efektyvumą rodo sparčiai augantis pelnas – per pirmuosius metus – 2 mln. JAV dol., o per antruosius metus – 7 mln. JAV dol.[23]

Akivaizdu, kad naujoji paslauga negalėtų veikti be farmacininko ir gydytojo bendradarbiavimo ir tikėtina, jog spartesniam dviejų specialistų bendravimui būtų reikalinga vieninga internetinė sistema. Jos dėka komunikacija tarp vaistininko ir gydytojo būtų greitesnė, paprastesnė ir kiltų mažiau sudėtingų situacijų. Dėl šios priežasties, naujosios paslaugos įdiegimas užtruktų ilgai ir reikalautų didelės investicijos.

1.6. Vaistų pristatymas į namus bei slaugos namuose

Gilmartin et al. (2015) Viktorijos mieste, Australijoje atlikto tyrimo metu nustatė, kad 21 proc. (502/2389 atvejų) senelių namuose gyvenančių pacientų susiduria su vaistų pristatymo metu kylančiomis problemomis. Turint omenyje, kad transportavimo paslauga vykdoma toje pačioje vietoje, tarp palatų ar skirtingų kambarių, o pačią paslaugą atlieka sveikatos priežiūros specialistai, slaugės, šis procentas gana didelis. [9] Jacquin-Piques et al. (2015) savo tyrimo metu, nustatė, jog iš 50932 tirtų pacientų, sergančių alzhaimerio liga arba turinčių psichinių sutrikimų, 40.1 proc. (21408 pacientai) vartojo bent vieną išrašytą antipsichotinį (psichotropinį) vaistą. Iš šių pacientų 79 proc. (16908 pacientai) gyveno savo namuose, ir tik 21 proc. (4500 pacientų) slaugos namuose. Kitaip tariant, vaistų pristatymo į namus paslauga būtų reikalinga vidutiniškai 75 – 80 proc. gyventojų, sergančių alzhaimerio liga. [12]

Meyer-Massetti et al. (2018) atlikto tyrimo metu nustatė, jog 62 iš 100 iš gydymo įstaigos į slaugos namus išleistų pacientų laiku ir tinkamai vartojo jiems išrašytus vaistus, 32 pacientai vėlavo vartoti vaistus dėl dalinai suprantamo recepto, ir 6 pacientai nevartojo vaistų dėl visiškai neaiškaus recepto. Dėl neaiškių receptų, slaugės 57 proc. atvejų pagalbos kreipėsi į pirminį sveikatos priežiūros specialistą, 30 proc. į ligoninę ir 3 proc. į medicinos specialistą. Po pirminio sveikatos priežiūros specialisto papildomo vizito, visiškai suprantamų receptų procentas pakilo nuo 63 proc. iki 87 proc. Visiems pacientams, iš visų 984 paskirtų vaistų 157 (16 proc.) buvo laikomi dviprasmiškais, 22 (2,2 proc.) buvo potencialiai netinkami vartojimui, o 7/984 vaistai buvo kontraindikuojami, taip pat 8/984 buvo pasikartojantys. Be jau žinomų rizikos veiksnių pacientams, perkeliamiems iš ligoninės į namus pacientams 3 pagrindinės kilusios problemos buvo susijusios su vaistų saugumu: prasta gydytojo komunikacija, nepatikimas vaistų prieinamumas ir prasta recepto kokybė. [20]

Reidt et al. (2016) nagrinėjo sveikatos priežiūros specialistui reikalingų laiko sąnaudų kiekį. Savo darbe ji apskaičiavo kiek laiko reikia vienam pacientui kad suteiktų pilną farmacinę paslaugą. Dauguma pacientų buvo vyresni kaip 65 m. amžiaus, sirgo lėtinėmis ligomis ir vartojo vidutiniškai apie 12 receptinių vaistų. Prieš vizitą buvo reikalinga 10 minučių paciento istorijos apžvalga, kelionė pas pacientą ( apie 20-40 min.) ir pas patį pacientą praleistas laikas buvo lygus maždaug 30-60 min. Šiame pavyzdyje matome, jog sveikatos priežiūros specialistui suteikti kokybišką vizito į namus farmacinę paslaugą užtrunka ne ilgiau kaip 1,5 h. Labai svarbu yra tinkamai parinkti vaistus ir užtikrinti teisingą bei efektyvų jų vartojimą. Vien tik vaistų pristatymo į namus paslauga gali kelti pavojų pacientui ir dėl to rekomenduotina būtų teikti farmacinę paslaugą vyresnio amžiaus bei daugiau kaip kelis receptinius preparatus vartojantiems asmenims. [22]

Steele et al. (2018) straipsnyje rašoma, jog pastaruosius 5 metus farmacininkai stengiasi patobulinti vaistų terapijos valdymą (VTV) ir įdiegti mažai sąnaudų reikalaujančias efektyvias farmacines paslaugas pacientams. Autoriaus teigimu, 2013 metais JAV buvo pastebimas vyraujantis pacientų apsisprendimas nebesinaudoti farmacijos bei sveikatos gerinimo paslaugomis. Paskaičiuota, kad maždaug 36 proc. vyresnių kaip 65 metų amžiaus gyventojų turi neįgalumą ar kitus apribojimus, dėl kurių fiziškai negali pasiekti jiems reikiamos gydymo įstaigos. [26] Tuo pačiu tyrimu buvo paskaičiuota, kad 2050 metais maždaug 86 mln. gyventojų JAV bus vyresni kaip 65 metų amžiaus, iš kurių 90 proc. turės vieną lėtinę ligą, ir maždaug 75 proc. – dvi ar daugiau lėtinių ligų. Statistiškai kiekvienam pacientui per metus vidutiniškai išrašoma apie 16 receptinių vaistinių preparatų, iš kurių ketvirtadalis vartotojui yra nereikalingi arba netinkami. Atliktame darbe apskaičiuota, kad šių ligų gydymas tuo metu sudarė 65 proc. JAV sveikatos priežiūros išlaidų. [26] Tikėtina, jog daugelis išsivysčiusių šalių investuoja dideles sumas siekdamos pagerinti gyventojų gyvenimo

kokybę, bei rūpindamosis jų sveikata. Tačiau keičiantis technologijoms ir sparčiai tobulėjant pačiai visuomenei, būtų pravartu iš naujo įvertinti gyventojų poreikius ir diegti sistemas bei instancijas, palengvinančias kasdienybę didžiausiai visuomenės daliai – vyresnio amžiaus bei neįgaliems, sergantiems žmonėms. Tokiu būdu būtų sutaupomi dideli piniginiai kaštai.

Hashimoto et al. (2014) savo darbe rašė apie žmonių poreikį gauti farmacinę paslaugą namuose praleidžiant kuo trumpesnį laiką sveikatos priežiūros ir slaugos skyriuose. Jo teigimu vis labiau svarbu planuoti paciento išleidimą iš gydymo įstaigos ir sklandžiai persikelti į namus. Intervencinis tyrimas dėl išleidimo planavimo poveikio parodė, kad trumpesnis buvimo laikas klinikoje sumažina pakartotiną hospitalizaciją, didinamas pacientų ir šeimos pasitenkinimas bei patiriamų išlaidų sumažinimas. [10] Taip pat autorius pabrėžia, kad medikamentų pristatymas į namus pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir vartoja po kelis receptinius vaistus, yra galimas suteikus tinkamą informaciją apie medikamentų vartojimą pačiam pacientui ar jo prižiūrėtojui. Kadangi problemos, susijusios su vaistų vartojimu dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, keletas atliktų tyrimų pasiūlė daugiau dėmesio kreipti į vaistų parametrus pvz., didelės rizikos vaistų vartojimas ir polifarmacija - aspektai kurie gali padidinti riziką pakartotinei hospitalizacijai. [10]

Šie aptarti atvejai padeda suvokti, jog vaistų pristatymo paslauga yra ganėtinai sudėtinga ir reikalauja didelio pasiruošimo. Net ir nedideli transportavimo atstumai neužtikrintų galimybės, jog paslauga būtų suteikiama be trūkumų. Taip pat būtų reikalingas nemažas farmacijos specialistų rezervas, siekiant vaistus pristatyti kuo didesniam pacientų kiekiui.

1.7. Internetinių vaistinių pavojai

Nagrinėjant vaistų užsakymo į namus paslaugą ir jos poreikį, aktualumą, privalu paminėti ir internetines vaistines, kuriose dažniausai vaistai ir yra užsakomi pristatymui į namus. Mackey et al. (2016) žodžiais, viena iš labiausiai nerimą keliančių su internetinėmis vaistinėmis susijusių pacientų saugumo problemų yra galimybė gauti receptinių ir terapiniam gydymui skirtų medikamentų, cheminių medžiagų, taip pat žmonėms pavojingų vartoti preparatų, narkotinių medžiagų, psichotropinių medikamentų. Nei vienam preparatui nereikia recepto ar leidimo.[16]

Mazer et al. (2012) atlikęs apklausą nustatė, kad iš 1657 apklaustųjų, pirkusių vaistus internetinėje vaistinėje buvo vidutiniškai 39-41 metų amžiaus. Šią vartotojų grupę sudarė asmenys, perkantys receptinius vaistus bei vartojantys daugiau kaip 1 vaistinį preparatą. Taip pat, iš visų užsisakiusiųjų receptinius vaistus

internetu, tik 18% juos atsiimti atvyko į artimiausią galimą vaistinę, tai rodo, kad 82 proc. pirkusiųjų juos pageidavo gauti tiesiai į namus.[18]

Fittler et al. (2015) keturis metus trukusiame tyrime nagrinėjo vaistinių veikimo principus ir teisinius aspektus. Nuo stebėjimų pradžios autorius atliko 136 internetinių vaistinių analizę, siekdamas nustatyti kiek iš jų veikia legaliai, pagal teisinius įstatymus. Gauti rezultatai parodė, jog tik 56 vaistinės iš 136 po tyrimo vis dar vykdė savo veiklą, ir vos 9 vaistinės iš visų 136 bandant įsigyti receptinį vaistą reikalavo jo orginalaus recepto. Kitaip tariant, 127 virtualios vaistinės teikė vaistų pardavimo su pristatymu į namus paslaugą neturėdamos leidimo prekiauti vaistais ir nereikalaudamos receptų atitinkamiems preparatams. Dėl pavojaus tokiu būdu gauti nekokybišką vaistą ar gauti ne tai, ko reikia, bei nesuvokiant, kokią žalą gali sukelti gautas vaistinis preparatas be recepto, be žinių apie jo veikimą ir kontraindikacijas, nerekomenduojama siųstis medikamentų iš nepatvirtintų internetinių vaistinių, ypač, jei kyla abejonė, kad vaistinė veikia nelegaliai.[7]

Nors daugybė produktų gaunama internetu be jokių problemų Desai et al. (2015) tikina, kad vaistai ar vitaminai gaunami sertifikuotose vaistinėse skiriasi nuo daugelio prekių, įsigytų internetu, ir šis tariamas skirtumas turi tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į gaminio pobūdį, gali kilti mirtinų pasėkmių tais atvejais, kai įsigyjami žemos kokybė medikamentai. Kiekviena internetinė vaistinė susiduria su daugybe problemų, jei bent vienas parduodamas produktas neatitinka reikalavimų. Viena iš pagrindinių ir labiausiai akivaizdžių problemų yra apsaugos reguliavimo priemonių nebuvimas, siekiant užtikrinti išduotų produktų kokybę ir apsisaugoti nuo suklastotų vaistų vartojimo. Be to, visose vitualiose vaistinėse galimas realus pavojus, kad pacientai gali būti nepakankamai arba neteisingai informuojami apie vaistus, jų vartojimą, dozavimą, suderinamumą su kitais medikamentais. Vaistų pirkimas internetu ir pristatymas į namus gali apriboti pacientą nuo konsultavimosi su farmacijos specialistu. [4]

Apžvelgus nagrinėtus straipsnius pastebimas nagrinėjamos paslaugos naudingumo priešprieša - vaistų pristatymo į namus paslaugos atsiradimas ir naudojimas paskatintų naudotis internetinėmis vaistinėmis, tačiau virtualios vaistinės skatina vaistus užsisakyti į namus, prarandant galimybę pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu ir kelia realų pavojų įsgyti nesertifikuotų ir minimalių kokybės reikalavimų neatitinkančių medikamentų.

1.8. Termolabilių preparatų transportavimas ir laikymas

Nagrinėjant vaistų pristatymo klausimą labai svarbu yra užtikrinti tinkamą temperatūrą transportuojant vaistus, ypač jei jie yra termolabilūs. Pasak Clancy et al. (2017) vaistų saugojimas JAV yra ypač reguliuojamas ir daugelis naudojamų ataskaitų analizuoja temperatūros poveikį vaistų stabilumui. Vaistų stabilumą lemia keli veiksniai, tokie kaip temperatūra, drėgmė, šviesa, pH ir maišymas. Stacionariosios vaistinės turi rūpestingai ir atsakingai užtikrinti, kad būtų laikomasi vaistų laikymo reikalavimų. Nepakankamai kontroliuojamos kritinės sveikatos priežiūros paslaugos, susijusios su temperatūros požiūriu jautriomis vaistinėmis medžiagomis ir įranga, yra svarbios iš paciento priežiūros ir fiskalinės perspektyvos. Galimybė vaistams ar įrangai viršyti gamintojo rekomenduojamas temperatūros ribas gali pakenkti pacientui dėl nepakankamo ar nenuspėjamo terapinio atsako į vaistus ar netikslių diagnostinių tyrimų rezultatų. [3]

Alegra et al. (1999) savo straipsnyje atliko ir aprašė tyrimą, kurio esmė – įvertinti, kokia temperatūra skirtingais metų laikais vyrauja transporto priemonėje, bei kokia temperatūra būna specialioje vaistinių preparatų gabenimo dėžutėje. Remiantis JAV farmakopėja, vaistų laikymui ir transportavimui nurodoma rekomenduojama "kambario temperatūra", kuri apibrėžiama kaip temperatūra, palaikoma nuo 15° C iki 30° C. Ventiliuojamame garaže stovinčiame automobilyje vasarą temperatūra siekė 29° C ir pakilo iki 40° C. Žiemą temperatūra lauke paliktoje transporto priemonėje siekė iki -14° C. [1]

Suvokiant kokį pavojų pacientams kelia netinkamose sąlygose laikomi medikamentai, ir kokie padariniai galimi, tampa labai svarbu užtikrinti, kad vaistai būtų laikomi nurodytomis sąlygomis. Vien dėl šios priežasties reikia įsitikinti, kad transportavimo metu vaistų savybės dėl temperatūros poveikio nepakis. Tikėtina, jog transportavimui būtų reikalingas papildomas ir specialus transportas, arba bent specialiai pritaikytas transportas. Tai dar labiau padidintų vaistų pristatymo į namus paslaugos kūrimo kaštus.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1. Tyrimo planavimas

Ruošiantis tyrimo planavimui, buvo peržiūrėti ir išnagrinėti moksliniai straipsniai, norint tinkamai įvertinti analizuojamos temos aktualumą. Šioje tyrimo dalyje apžvelgta užsienio mokslinė literatūra, aprašytos įvairios aktualios situacijos. Pateikus kiekvieno mokslinio straipsnio interpretaciją tapo lengviau išgryninti temos problematiką, suvokimą apie vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą.

Literatūros apžvalgos paieškai buvo naudotos tokios duomenų bazės: PubMed, Google Scholar, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elektroninės bibliotekos prieiga. Darbo pradžioje buvo nuspręsta, koks bus darbo tikslas, išsikelti uždaviniai, suformuluoti tyrimo metodai. Parengus literatūros apžvalgos analizę, suformuoti tyrimo instrumentai – kiekybinė anketa ir atvirų klausimų interviu, kurių tikslas išsiaiškinti pacientų nuomonę bei patirtį, susijusią su vaistų pristatymu į namus.

2.2. Tyrimo objektas

Organizuojant baigiamojo magistro darbo tyrimą, labai svarbu žinoti reikiamą tiriamųjų skaičių, norint pasiekti statistiškai reikšmingas išvadas. Planuojant tyrimą buvo pasirinka generalinė aibė – Kauno mieste gyvenantys pacientai, išsidėstę visose miesto savivaldybėse. Lietuvoje kol kas registruoti yra aštuoni vaistinių tinklai. Tyrimas buvo atliekamas „Benu“ vaistinių prieigose, jų šiuo metu Kauno miesto savivaldybėse yra įsikūrusios 24.

1 Lentelė. Kauno miesto savivaldybės gyventojų skaičius trijų metų laikotarpiu

(Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis)

2017 metai 2018 metai 2019 metai

Kauno miesto

gyventojų skaičius (N)

290289 287665 286763

1 lentelėje parodyta, koks yra gyventojų skaičius per paskutinius trejus metus. Norint tinkamai atlikti tyrimą, reikėtų apklausti visą generalinę visumą, tačiau tokiu būdu tyrimas yra neįmanomas. Tokio pobūdžio tyrimuose visuomet yra atliekama išankstinė atranka, pasirenkamas imties dydis - atsitiktinis

apklausiamųjų žmonių kiekis. Iš šio tyrimo rezultatų sprendžiama apie visą generalinę visumą. Imties tūrio apskaičiavimo formulė:

𝑛 =𝑧2∗𝑠2

𝛥2 , kur:

n – atvejų skaičius atrankinėje grupėje;

z – koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Stjudento pasiskirstymo lentelių; s – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis.

2 Lentelė. Imties tūrio nustatymas atsižvelgiant į populiacijos dydį ir imties paklaidą [12]

Populiacijos dydis Imties paklaida Imties paklaida Imties paklaida

± 3% ±5% ±10% 100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1000 516 278 88 2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 95 25000 1023 378 96 50000 1045 381 96 100000 1056 383 96 250000 1063 384 96 500000 1065 384 96 1000000 1066 384 96 100000000 1067 384 96

Imties tūrio skaičiavimui buvo pasitelkta V. Jadov lentelė, pagal ją apskaičiuota imtis. Mokslinio darbo metu nagrinėjamos generalinės aibės visuma – 286763 Kauno miesto gyventojai. Pagal V. Jadov imties tūrio lentelę, tiriamųjų skaičius, kuriuos tirsime yra tarp 250000 ir 500000, todėl imties tūris bus 384. Tyrimo metu užpildytų kiekybinių anketų buvo 409, tačiau priimtinos analizei atlikti, buvo 372. Šis tiriamųjų skaičius, pagal K. Kardelio ar V. Jadov lentelių duomenis yra statistiškai reikšmingas. [17]

Tyrimui naudota atvirų klausimų interviu, norint išsiaiškinti pacientų su specialiaisiais poreikiais nuomonę. Buvo apklausti 5 specialių poreikių turintys pacientai (sergantys hemofilija), kurie turi krešėjimo faktorių sutrikimų, dėl šios priežasties gaunantys receptinių vaistų pristatymą į namus. Tyrimo tikslas – įsigilinti į žmogų, jo elgesį, kaip jis jaučiasi, įvertinti psichologinės ir socialinės aplinkos padarinius. Pagrindinė kokybinių tyrimų idėja yra papasakoti savo patirtį.

Kokybinio tyrimo statistiškai reikšmingais rezultatais laikomi tokie rezultatai, kuomet apklausus kelis respondentus atsakymai pradeda kartotis. Vadinasi apklausa atlikta iki pilno įsisotinimo ir yra statistiškai reikšminga. Tokiu būdu buvo apklausti 5 ligoniai, sergantys hemofilija, turintys specialiųjų poreikių. Visų jų atsakymai buvo identiški ir besikartojantys.

Šio darbo tyrimo objektas – Kauno miesto visuomenės vaistinėse besilankančių pacientų nuomonė apie vaistų pristatymo į namus paslaugos reikalingumą. Pacientai padėjo išsiaiškinti situacijas, kuomet vaistų pristatymas yra nepamainoma gyvenimo dalis.

2.3. Tyrimo metodai

Pacientų požiūris vertinamas kiekybiniu ir kokybiniu metodais. Šie metodai susideda iš dviejų tyrimo modelių. (žr. 1 pav.)

TYRIMO METODAI

TEORINIS EMPIRINIS

1 Pav. Pacientų požiūrio tyrimo metodai

1. Teorinis metodas – palyginti mokslinę literatūrą, publikuojamus straipsnius susijusius su vaistų pristatymu į namus, šios paslaugos reikalingumą įvairiose pasaulio vietose bei tam tikroms socialinėms grupėms.

2. Empirinis metodas – šio metodo metu tyrėjas iš apklausiamų respondentų informaciją gauna anoniminės anketos pagalba. Apklausiamuoju metu tiriamasis užpildo anketos klausimus

pažymėdamas jam tinkamiausią atsakymą, taip pat palikdamas komentarą, išreikšdamas savo nuomonę, kuri neatitinka su kitais pateiktais klausimais.

Pildant kokybines anketas, tiriamieji atsako į atvirus klausimus, pagrįsdami savo nuomonę ir patirtį. Atvirų klausimų interviu yra taip pat anonimiška.

2.4. Tyrimo instrumentas

Šiame moksliniame darbe naudojamas tyrimo instrumentas yra anketa.

Kiekybinės anketos tyrimas

Žmonėms, kurie sutiko užpildyti anketą, ji buvo pateikiama elektronine apklausa ir popieriniu variantu. Anketa susideda iš 22 uždaro tipo klausimų. Norėdamas atsakyti į pateiktus klausimus, respondentas turi pasirinkti jam priimtiniausią atsakymo variantą. Prie tam tikrų klausimų, kur yra nuoroda į „Kita“, apklausiamasis buvo paprašytas pateikti savo nuomonę, pasiūlymą ar nurodyti kitą priežastį, dėl kurios nesutinka su kitais pateiktais atsakymo variantais.

2 Pav. Anketos klausimų struktūra

Anketos klausimai kiekybinėje anketoje nėra suskirstyti konkrečių grafų pavadinimais, tačiau perskaičius kiekvieną klausimą, galime jį priskirti prie tam tikros aktualios temos. Klausimyne daugiausia klausimų pacientai renkasi vieną atsakymą, konkretų pasirinkimo variantą, tačiau yra ir tokių klausimų, kur

Požiūris Identifikavimo klausimai Anketos struktūra Reikalingumas Patirtis Prieinamumas Nuomonė

vieno atsakymo nepakanka. Tuomet pacientas norėdamas pastiprinti savo variantą renkasi „Kita“, pateikdamas kelis, jo nuomonę atspindinčius atsakymus. Keliuose klausimuose, pasirinkus neigiamą atsakymą, tiriamąjam nurodoma atsakyti tik į kelis tolimesnius anketos klausimus.

Anketa buvo sukurta norint išsiaiškinti kokia žmonių dalis šiuo metu užsisakinėja vaistinius preparatus ir kokia dalis norėtų ateityje gauti ne tik nereceptinių vaistų, bet ir receptinių vaistų pristatymą. Taip pat buvo labai svarbu sužinoti pacientų nuomonę, apie farmacinės paslaugos reikalingumą, pobūdį, kuomet vaistiniai preparatai būtų pristatomi į namus.

Šiuo metu internetinėje vaistinėje galima užsisakyti tik nereceptinius vaistus, kosmetikos priemones, slaugos, maisto papildus ir kitas vaistinių prekes.

Atvirų klausimų tipo interviu tyrimas

Respondentams, kurie sutiko užpildyti apklausą ji buvo pateikiama popieriniu variantu. Kokybinę anketą sudaro atviro pobūdžio klausimai, kuriais siekiama išsiaiškinti specialių poreikių turinčių pacientų (sergančių hemofilija) požiūrį. Tai buvo specialiai parinkta tam tikra socialinė grupė, kuri dėl savo ligos gali turėti judėjimo negalią, gali būti sunku pasiekti vaistines, įsigyti taip reikiamus vaistus. Be to, hemofilijai skirti vaistai priklauso šaltos grandinės preparatams, kuriems labai svarbu viso transportavimo metu, iki paciento, palaikyti tam tikrą temperatūrą. Pristatant vaistus į namus ir palaikant jiems reikiamas sąlygas galime išvengti vaistų atšilimo.

Šį klausimyną sudarė 4 atviro tipo klausimai. Šioje anketoje siekta išsiaiškinti kiekvieno nuomonę, pateikiant ir argumentus. Taip pat siekta suprasti, kokius privalumus ar trūkumus įžvelgia kiekvienas pacientas, susiduriantis su šia paslauga, ko nemato tie pacientai, kurie tuo nesinaudoja.

Iš farmacinės rūpybos (FR) pusės buvo labai svarbu sužinoti kaip vyksta pats atsiėmimas ir pristatymas, kas suteikia farmacinę informaciją ir kaip ji yra pateikiama.

2.5. Tyrimo procedūra

Tyrimo procesas vyko dviem etapais. Pirmame etape buvo sukurti pirminiai anketų variantai. Apklausta 20 žmonių, kurie užpildė kiekybinės anketos klausimus ir įvardino, kuriuose klausimuose trūksta aiškumo, konkretumo, ką galima tobulinti. Pilotinis tyrimas vyko 2018 metų gegužės mėnesį. Tokiu būdu buvo sukurta patobulinta anketa, kurioje buvo atsižvelgta į visas respondentų pastabas. Antrasis tyrimo

etapas vyko 2019 sausio mėnesį. Šio tyrimo metu buvo užpildytos 67 elektroninės versijos anketos ir 342 popierinės versijos anketos „Benu“ visuomenės vaistinėse skirtinguose Kauno mikrorajonuose. 334 popierinių anketų buvo grąžintos ir tinkamos naudoti analizei. Elektroninės versijos anketos, tinkamos analizei – 38. Iš viso buvo surinkta 409 tiriamųjų respondentų anketų.

Kokybinio tyrimo klausimai buvo sukurti, atsižvelgiant į kiekybinio klausimyno patobulintus klausimus. Kokybinė apklausa vyko vienu etapu, 2019 metų vasarį. Buvo surinktos 5 anketos, iš kurių visos tinkamos naudoti tolimesniame tyrime. Respondentų atsakymai buvo identiški visais klausimais, tyrimas pavykęs iki pilno įsisotinimo.

2.6. Duomenų analizės metodai

Anketų atsakymai išnagrinėti SPSS 20.0 ir Microsof Office Excel 2010 programų pagalba. Kiekybiniai duomenys buvo tinkami naudoti analizei, neturėjo normaliojo skirstinio, įvertinti neparametrinių matmenų lyginamasiais testais. Visi šie matmenys buvo tarp dviejų nepriklausomų grupių. Jiems analizuoti pasitelkta Chi kvadrato kriterijus, Pirsono koreliacija. Gauti išanalizuoti rezultatai pateikiami lentelėse bei grafikuose. Rezultatų vertinimui pasitelkta statistiškai nereikšminga p>0,05 (SN) ir p<0,05 statistiškai reikšminga reikšmės.

2.7. Tyrime dalyvavusių respondentų sociademografinės charakteristikos

Tyrimo analizei naudotos 372 anketų. Tiriamųjų pacientų sociademografiniai duomenys pateikti 3 lentelėje.

3 Lentelė. Sociademografiniai respondentų duomenys

Analizuojami požymiai N Proc.

Lytis Vyras 90 24,19% Moteris 282 75,81% Viso atsakymų: 372 100% Amžius 18 – 24 m. 39 10,48% 25 – 64 m. 313 84,14% >65 m. 20 5,38% Viso atsakymų: 372 100%

Gyvenamoji vieta Miestas 344 92,47%

Kaimas 28 7,53%

Viso atsakymų: 372 100%

Sociademografinių duomenų lentelėje matoma, kad didžiąją dalį respondentų sudarė moterys tai yra 75,81 proc., o vyrai sudarė 24,19 proc. visų apklaustųjų. Amžiaus grupėse daugiausiai buvo apklausta vidutinio amžiaus žmonių, 25 – 64 metų, tai sudarė 84,14 proc., kurie mielai sutiko užpildyti užduodamus klausimus. 18 – 24 m. amžiaus tiriamieji sudarė 10,48 proc., o vyresni nei 65 metų pacientai sudarė 5,38 proc. visų apklaustųjų. Mažiausiai apklausoje dalyvavusių senjorų skaičius neatspindi jų realaus skaičiaus, besilankančių vaistinėse. Taip pat buvo labai svarbu sužinoti, ar skirtingose Kauno mikrorajonų vaistinėse besilankantys pacientai yra būtent šio miesto gyventojai. 7,53 proc. respondentų sakė esą ne vietiniai, tačiau lankantys artimuosius, giminaičius, esančius stacionaruose ar patys, po specialisto vizito skubantys įsigyti reikiamus medikamentus.

3. REZULTATAI

3.1. Farmacinių įmonių galimybės teikti vaistų pristatymo į namus paslaugą

Išanalizavus literatūros šaltinius apie vaistų pristatymo į namus paslaugą Lietuvoje ir užsienio šalyse esti esminis skirtumas. Keliose pasaulio valstybėse, tokiose kaip: JAV, Kanada, Australija, Jungtinė Karalystė, Olandija, jau keliolika metų yra teikiama receptinių vaistinių preparatų į namus paslauga. Priklausomai nuo šalyje galiojančių įstatymų ir bendros sveikatos sistemos receptiniai vaistiniai preparatai pasiekia bet kokios socialinės grupės asmenis.

Šiuo metu Lietuvoje teikiama tik nereceptinių vaistinių preparatų pristatymo į namus paslauga. Norint gauti šią paslaugą, pacientas turi apsilankyti oficialiame vaistinės internetiniame tinklalapyje, kuris, pagal įstatymus, turi būti akredituotas ir patvirtinas Europos komisijos, suteikiant jam teisę parduoti nereceptinius vaistinius preparatus internetu. Taip pat užtikrinti, kad visi šie preparatai yra saugūs vartoti, jų kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis tokią nereceptinių vaistinių preparatų išdavimo tvarką nuotoliniu būdu yra „V-1491 Įsakymas Dėl siūlymo parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Norint įsigyti berecepčius vaistinius preparatus internetu, pacientas būtinai turi gauti farmacinės informacijos paslaugą, kuri yra suteikiama nuotoliniu būdu. Farmacijos specialistas paskambindamas pacientui, suteikia farmacinę paslaugą nuotoliniu būdu, už paslaugos suteikimą yra atsakinga vaistinė, iš kurios užsakomi vaistiniai preparatai. Tik suteikus informaciją apie vaistų vartojimą, kontraindikacijas ir suderinamumą, vaistiniai preparatai perduodami kurjeriui ir pristatomi nurodytu adresu. Nesusisiekus su pacientu ar pacientui atsisakius kalbėti, vaistai nėra pristatomi, nors ir buvo užsakyti. Tokiu atveju, užsisakęs asmuo turi vykti į vaistinę ir atsiimti vaistus visuomenės vaistinėje.

Apklausus pagrindinius Lietuvos vaistinių tinklus („Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, Norfos vaistinė“, „Camelia vaistinė“, „Mano vaistinė“, „Benu vaistinė“, „Ramunėlės vaistinė“, „Apotheka pharma vaistinė“), užimančius apie 80 proc. Lietuvos vaistinių rinkos, išsiaiškinta, kad jos visos yra pasirengusios vykdyti ne tik vaistinių prekių sandėliavimo paslaugas, bet ir turi visas reikiamas priemones ir sąlygas pristatyti vaistinių prekes, tarp jų tiek receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus, tiek kitas vaistinių prekes, į visus Lietuvos miestus. Visos šios rinkos gali užtikrinti saugų, kokybišką, visus reikalavimus atitinkantį vaistinių preparatų transportavimą, įvertinant kiekvieno gamintojo nustatytas būtent tam tikram vaistui transportavimo sąlygas. Vienintelis ribojimas, kuris stabdo farmacines kompanijas, norinčias suteikti receptinių vaistinių preparatų transportavimo paslaugas, yra anksčiau minėtas įstatymas.

Žvelgiant iš reklamos ir marketingo pusės, farmacinės kompanijos (vaistinių tinklai) gali būti nesuinteresuoti teikti transportavimo paslaugas, nors fiziškai yra pasirengusios. Priežastys, lemiančios šį sprendimą, gali būti įvairios: pacientas užsisakinėdamas receptinius vaistus į namus, perka tik tuo metu jam išrašytus vaistus, nesirenka jokių papildomų vaistinėjė parduodamų prekių. Asmuo atėjęs į vaistinę nusipirkti receptinį vaistinį preparatą gali pamatyti tuo metu galiojančias patrauklias akcijas, reklaminius stendus taip pat reikalingiems vaistiniams preparatams ar kitoms vaistinių prekėms. Pacientas stengdamasis vaistinėje lankytis rečiau, vienu kartu nusiperka daugiau prekių, nei užsisakydamas internetu.

3.2. Specialių poreikių turinčių pacientų nuomonės tyrimas

Kokybiniam tyrimui vykdyti buvo pasirinkta socialinė grupė žmonių, kurie serga hemofilija (liga, sukelianti kraujavimą, dėl VIII krešėjimo faktoriaus trūkumo). Pacientai buvo atrinkti atsitiktine tvarka, iš Lietuvos Žmonių Sergančiųjų Hemofilija Asociacijos. Šių asmenų asmeniniai duomenys nebuvo žinomi, apklausa vykdyta anonimiškai. Tyrimui pakako 5 respondentų, kadangi šis tyrimas kokybinis, apklausa vykdoma iki pilno pasisotinimo, kuomet pacientų atsakymai pradeda kartotis. Anketas šiems apklausiamiesiems pateikė farmacijos specialistai, jos buvo užpildytos raštu.

3.2.1. Specialių poreikių turinčių pacientų nuomonė apie receptinių vaistų pristatymo

į namus paslaugos reikalingumą

Respondentų buvo klausiama jų nuomonės ar receptinių vaistinių preparatų pristatymas į namus būtų reikalingas gyventojams Lietuvoje. Visi dalyvavusieji tyrime įvardino, kad tai būtų labai reikalinga paslauga. Pagrindžiant savo nuomonę, pacientai, sergantys hemofilija, paminėjo tokius argumentus: „Ypatingai tai svarbu žmonėms, kurie negali nuvykti, kuriems dėl sveikatos sutrikimų sunku judėti.“, „Negalint nuvykti, kiekvienas pacientas turi patikėti savo asmens dokumentą kitam žmogui, kuris yra įpareigotas paimti receptinius preparatus.“.

Tiriamieji šioje paslaugoje įžvelgė tik privalumus. Kaip privalumus nurodė:

1. Žmonėms, kuriems sunku judėti (neįgalieji, senyvo amžiaus pacientai), jiems nereikia eiti patiems į vaistinę, jais pasirūpina farmacijos specialistai, pristatydami vaistinius preparatus į namus;

2. Vieniši tėvai, asmenys, kurie slaugo savo vaikus / giminaičius, jiems nereikia palikti savo artimųjų vienų (dažnai negali palikti sunkiai sergančiųjų vienų), vaistai pristatomi neišėjus iš namų;

3. Pacientai, kuriems ilgalaikiam vartojimui yra išrašyti medikamentai, yra užtikrinti, kad reikiamu laiku gaus vartojamus receptinius vaistus, neteks praleisti vartojamo vaisto dozės;

4. Kuomet yra receptinių vaistų pristatymas į namus, sutaupomas asmeninis laikas, pigiau finansiškai, ypatingai, jeigu žmonės gyvena toliau nuo miestų.

Visi dalyvavę respondentai neįžvelgė jokių šios paslaugos trūkumų.

3.2.2. Vaistų atsiėmimas ir pristatymas

Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymą „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 2007 m. gruodžio 14 d. nr. v-1026 Vilnius, pacientams, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų, yra teikiamos vaistų administravimo paslaugos. Į šias administravimo paslaugas įeina: gydytojo paskirtų vaistų vartojimo stebėjimas, paciento stebėjimas vaistų vartojimo kurso metu, gydytojo informavimas, apie šalutinius poveikius, vartojimo ypatumus. Taip pat teikiamos vaistų transportavimo paslaugos, užtikrinamos tinkamos vaisto laikymo sąlygos. Slaugytojas ar vaistininkas teikdamas šias paslaugas pacientams privalo užtikrinti tinkamą farmacinės rūpybos paslaugą.

Respondentai, kuriems yra suteikiamas vaistų pristatymas į namus pažymėjo, kad norėdami atsiimti vaistus, jie turi pasiimti juos patys, turi pasirašyti, kad tikrai gavo reikiamus vaistinius preparatus. Norint, kad vaistus galėtų pasiimti ne tas asmuo, kuriam yra paskirta, turi būti pranešta iš anksto ir suderinta su atvykstančiu vaistininku. Visi tiriamieji teigė, jog ateityje bus linkę naudotis šia paslauga lygiai taip pat, kaip ir dabar.

Tyrimo metu buvo įvardijami pasiūlymai ir pastebėjimai, kurie galėtų leisti dar efektyviau dirbti receptinių vaistų pristatymo į namus sistemai. Specialių poreikių turintys respondentai paminėjo, jog naudotis šia paslauga būtų dar patogiau ir paprasčiau, jei pacientams patiems nereikėtų skambinti, pranešti, kad vaistų vartojimo laikas eina į pabaigą, teirautis, apie vaistų papildymą vaistinėje. Kaip viena iš alternatyvų buvo paminėta vieninga elektroninė sistema, kurioje tiek vaistininkas, tiek pacientas ir gydytojas galėtų bendradarbiauti, matydami besibaigiančius vaistų vartojimo terminus, gydytojas galėtų išrašyti receptus, vaistininkas tinkamu laiku juos pristatyti.

3.2.3. Farmacinė rūpyba

Kadangi visi apklausos dalyviai naudojasi pristatymo į namus paslauga, jiems suteikiamas ne tik pats pristatymas, bet ir farmacinė paslauga. Farmacinę informaciją apie vaistų vartojimą, kontraindikacijas ir kitus pavojus, susijusius su paciento būkle ir vartojamais vaistais, suteikia atvykstantis farmacijos specialistas, kuris dažniausiai yra tas pats, nuolat besilankantis, arba kitas vaistininkas, dirbantis toje pačioje vaistinėje. Tiriamieji teigiamai įvertino suteikiamą farmacinę informaciją, tačiau minėjo, jog jau seniai nebekyla jokių klausimų, dėl jų nuolatinių vaistų vartojimo, kadangi viskas yra žinoma. Tačiau, iškilus klausimams, apie kitus vaistinius preparatus ir jų sąveikas su jau vartojamais medikamentais, pacientai teigė, kad atvykstantis vaistininkas tikrai išsamiai ir kruopščiai paaiškina vartojimo ypatumus, kontraindikacijas.

Pacientai kaip pasiūlymus nurodė, jog ir toliau norėtų bendradarbiauti su tais pačiais farmacijos specialistais, turėti „savo vaistininką“, nes jie juos pažįsta daugelį metų, yra atsiradęs glaudesnis asmeninis ir profesinis ryšys. Šie vaistininkai žino visas, kiekvieno iš apklaustųjų, vaistų vartojimo istorijas bei daugumą gretutinių susirgimų.

3.3. Pacientų nuomonė apie receptinių vaistų pristatymo į namus paslaugos

reikalingumą

Pirmiausia kiekybiniame tyrime buvo aiškinamasi, kiek procentų vaistinių lankytojų naudotųsi receptinių vaistų pristatymo į namus paslauga ir kiek apklaustųjų ja nesinaudotų. Atsakiusieji į šį klausimą buvo palyginti su asmenimis, kurie iki šiol jau yra užsisakinėję vaistus internetu, ir kurie dar nėra. Gauti apklausos duomenys pavaizduoti iliustracijoje (4 lentelė).

4 Lentelė. Pacientų tendencijos užsisakyti receptinius vaistus su pristatymu į namus

Atsakymai Užsisakinėčiau

receptinius internetu Proc.

Neužsisakinėčiau

receptinių internetu Proc.

Statistinis patikimumas (p) Užsisakinėju nereceptinius internetu 85 55% 69 45% 0.040 Neužsisakinėju nereceptinių internetu 100 46% 118 54%

Lentelėje pateikti statistiškai patikimi duomenys (p=0.040) nurodo, jog 55 proc. iš šiuo metu užsisakančiųjų nereceptinius vaistus internetu, taip pat užsisakinėtų ir receptinius vaistus. Iš tų pacientų, kurie iki šiol nėra užsisakinėję nereceptinių vaistų internetu, 54 proc. nesinaudotų ir receptinių vaistų pristatymo į namus paslauga. Kartu sudėjus, tiriamąja paslauga būtų linkę naudotis 185 apklaustieji, 187 – nesinaudotų. Taip pat apklausos metu pacientai turėjo galimybę pasirinkti atsakymą „nežinau“. Tuo atveju apklaustieji turėjo nurodyti, kodėl dvejoja. Ši atsakiusiųjų grupė (n=18) nebuvo statistiškai reikšminga tyrimui, tačiau susisteminti jų atsakymai buvo tokie:

 Paslauga atrodo nepatikimai

 Abejoju dėl galimos paslaugos kainos  Nevartoju ir nevartočiau receptinių vaistų  Paslauga būtų reikalinga tik išskirtiniais atvejais  Paslauga būtų reikalinga tik rimtos ligos atveju

 Paslaugos poreikis priklausytų nuo pristatymo trukmės  Paslaugos poreikis priklausytų nuo gyvenamosios vietos

Gauti atsakymai apklaustuosius sugrupuoja į dvi jau aptartas grupes, bei natūraliai atsiranda mažoji dalis gyventojų, kurie negali apsispręsti, dėl tiriamos paslaugos poreikio, nes turi per mažai informacijos, arba jiems iki šiol nėra tekę naudotis bent panašia paslauga.

Bandant nustatyti dėl kokių veiksnių gyventojų grupėms galėtų kilti arba kyla kliūčių apsilankyti vaistinėje ar įsigyti vaistus dažniau, anketoje buvo prašoma įvardinti, kas juos riboja. Nustatyta, jog su kliūtimis susiduriantiems pacientams būtų ypač naudinga receptinių vaistų pristatymo į namus paslauga,