LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA
LSMU KK Vaikų ligų klinika
JOLITA JAROŠČIUKAITĖ
ATOPINIU DERMATITU SERGANČIŲ VAIKŲ
ĮSIJAUTRINIMAS MAISTUI
MEDICINOS MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Vilija Bubnaitienė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. PADĖKA ... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 9
9.1. Darbo tikslas ... 9
9.2. Darbo uždaviniai ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1. Atopinis dermatitas - sąvoka, epidemiologija, patogenezė ir problemos aktualumas ... 10
10.2. Alergijos maistui samprata ir klasifikacija ... 11
10.3. Maisto alergijos diagnostika ... 13
10.4. Atopinio dermatito sunkumo įvertinimas ... 14
10.5. Atopinio dermatito ir maisto alergijos ryšys ... 15
11. TYRIMO METODIKA ... 18
11.1. Tiriamieji ir tyrimo metodai ... 18
11.2. Statistinis duomenų įvertinimas ... 19
12. REZULTATAI ... 20
12.1. Tiriamųjų vaikų pasiskirstymas ... 20
12.2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įsijautrinimą maisto produktams tyrimų metu ... 22
12.3. Ryšys tarp tiriamųjų įsijautrinimo maisto produktams, AD sunkumo laipsnio ir amžiaus ... 24
12.4. Dažniausiai įsijautrinimą maistui sukeliantys maisto produktai ir jų pasiskirstymas ... 27
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
14. IŠVADOS ... 38
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 39
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40
1. SANTRAUKA
Jolita Jaroščiukaitė „Atopiniu dermatitu sergančių vaikų įsijautrinimas maistui“.
Tyrimo tikslas: nustatyti atopiniu dermatitu (AD) sergančių vaikų įsijautrinimo maistui ypatumus. Uždaviniai: nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams paplitimą tarp AD sergančių vaikų; nustatyti dažniausiai įsijautrinimą maistui sukeliančius produktus AD sergantiems vaikams; nustatyti kokio tipo (greitojo ar lėtojo) įsijautrinimas maistui vyrauja AD sergantiems vaikams; nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams ryšį su AD sergančių tiriamųjų amžiumi; įvertinti įsijautrinimo maisto alergenams ryšį su AD sergančių vaikų ligos sunkumo laipsniu.
Tiriamieji ir tyrimo metodika: atlikta retrospektyvi tiriamųjų medicininės dokumentacijos duomenų analizė. Į tyrimą įtraukti 0-17 m. amžiaus vaikai, sergantys tik AD, konsultuoti ir tirti dėl AD bei maisto alergijos (MA) LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje 2015-2017 m. Buvo įvertinti ODM, OLM, specifiniai IgE ir AD sunkumo laipsnis.
Rezultatai: įsijautrinimas per bet kurį alergijos mechanizmą maisto produktams nustatytas 266 (83,9 proc.) tiriamiesiems, o įsijautrinimo nenustatyta 51 (16,1 proc.) tiriamajam. Dažniausiai įsijautrinimą maistui tiriamiesiems sukėlė kviečiai (8,1 proc.), kakava (7,0 proc.), karvės pienas (6,0 proc.), grikiai (5,8 proc.), žemės riešutai (5,5 proc.), miežiai (5,2 proc.), kiaušinio baltymas (4,7 proc.), soja (4,0 proc.), kiaušinio trynys (3,9 proc.), vištiena (3,7 proc.). Sergantiesiems AD vyravo lėtojo tipo įsijautrinimas maistui: tik lėtojo tipo reakcija nustatyta net 207 (65,3 proc.) tiriamiesiems, tik greitojo tipo reakcija nustatyta 10 (3,2 proc.) tiriamųjų, ir greitojo ir lėtojo tipo reakcija (mišri) nustatyta 49 (15,5 proc.) tiriamiesiems. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo maistui ir tiriamųjų amžiaus grupės nenustatytas (χ2=4,984, df=3, p>0,05). Skirtingų amžiaus grupių tiriamieji buvo įsijautrinę nevienodam maisto produktų skaičiui (χ2=18,685, lls=3, p<0,001). Didesniam skaičiui maisto produktų buvo įsijautrinę vaikai, sirgę vidutinio sunkumo arba sunkia AD forma, lyginant su lengva AD forma sirgusiais vaikais (p<0,05).
Išvados: 1. 83,9 proc. tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto alergenams. 2. Dažniausiai tiriamieji buvo įsijautrinę kviečiams, kakavai, karvės pienui, grikiams, žemės riešutams, miežiams, sojai, kiaušinio baltymui, kiaušinio tryniui, vištienai. 3. Tarp tiriamųjų (65,3 proc.) vyravo lėtojo tipo įsijautrinimas maistui. 4. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo maistui ir tiriamųjų amžiaus grupės nenustatytas, tačiau skirtingų amžiaus grupių vaikai buvo reikšmingai įsijautrinę nevienodam maisto produktų skaičiui (p<0,001). 5. Didesniam skaičiui maisto produktų buvo įsijautrinę vaikai, turintys vidutinę arba sunkią AD formą, lyginant su lengvą AD formą turinčiais vaikais (p<0,05).
2. SUMMARY
Jolita Jaroščiukaitė „Food sensitization in children with atopic dermatitis“.
Research aim: to identify food sensitization characteristics in children with atopic dermatitis (AD). Objectives: to evaluate the prevalence of food sensitization among children with AD; to identify the most food sensitizing products in children with AD; to identify which types of sensitization to food (immediate-type or delayed-type) in children with AD are more frequent; to determine the relationship between sensitization to food allergens and the age of subjects with AD; to evaluate the relationship between sensitization to food allergens and the severity of the disease in children with AD.
Research subjects and methodology: a retrospective analysis of the medical records of the subjects was performed. The study included 0-17 year old subjects with AD only, who were consulted and tested for AD and food allergy (FA) at The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics in 2015-2017. Skin prick tests, food patch tests, specific IgE and severity of AD were evaluated.
Research results: sensitization through any allergy mechanism to food was found in 266 (83.9%) subjects, and sensitization was not detected in 51 (16.1%) subjects. Most commonly, sensitization to food is caused by wheat (8.1%), cacao (7.0%), cow's milk (6.0%), buckwheat (5.8%), peanuts (5.5%), barley (5.2%), egg whites (4.7%), soy (4.0%), egg yolks (3.9%), and chicken (3.7%). Delayed-type food sensitization has prevailed: only a delayed-type response was found in 207 (65.3%) subjects, the immediate-type reaction was detected in only 10 (3.2%) subjects, both immediate-type and delayed-type (mixed) reaction were found in 49 (15.5%) subjects. There was no statistically significant relationship between the food sensitization and the age group of subjects (χ2=4.984, df=3, p>0.05). Subjects of different age groups were sensitized to different number of food products (χ2=18.685, lls=3, p<0.001). For more food products there were sensitized children with moderate to severe AD compared to children with mild AD (p<0.05).
Conclusions: 1. 83.9 percent of subjects were sensitized to food allergens. 2. The subjects were usually sensitized to wheat, cocoa, cow's milk, buckwheat, peanuts, barley, soy, egg whites, egg yolks, and chicken. 3. Among the subjects (65.3%), delayed-type food sensitization prevailed. 4. There was no statistically significant relationship between food sensitization and the age group of the subjects, but subjects of different age groups were significantly sensitized to different number of food products (p<0.001). 5. Children with moderate to severe AD tend to be more sensitized to more food products compared to children with mild AD (p<0.05).
3. PADĖKA
Dėkoju savo vadovei, dr. Vilijai Bubnaitienei, už konsultacijas ir pagalbą ruošiant baigiamąjį magistro darbą. Taip pat, noriu padėkoti ir kitoms vaikų konsultacinės poliklinikos darbuotojoms už pagalbą, renkant duomenis tyrimui.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti buvo suteiktas LSMU bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC-MF-271 2018-03-01 d.
6. SANTRUMPOS
AD – atopinis dermatitasangl. – angliškai
aRR – angl. Adjusted Relative Risk b. - balai
CHILD - angl. Canadian Healthy Infant Longitudinal Development DARC - angl. Danish Allergy Research Centre
EAACI – angl. European Academy of Allergy and Clinical Immunology EASI - angl. Eczema Area and Severity Index
FLG – filagrinas gr. - grupė
IGA - angl. Investigator’s Global Assessment
ISAAC – angl. International Study of Asthma and Allergies in Childhood LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos m. - metai
MA – maisto alergija mėn. - mėnesis
MP – maisto produktai
NRĮM - nepageidaujamos reakcijos į maistą ODM – odos dūrio mėginys
OLM – odos lopo mėginys PI – pasikliautinasis intervalas proc. – procentai
pvz. - pavyzdžiui
SCORAD – angl. SCORing Atopic Dermatitis sIgE – specifinis imunoglobulinas E
SPINK5 - serino proteazės inhibitoriaus Kazal-5 tipas (angl. Serine protease inhibitor Kazal-type 5) TIS – angl. Three Item Severity Score
7. SĄVOKOS
1. Alergija – specifinių imunologinių mechanizmų sukeliamos kartotinės padidėjusio jautrumo reakcijos, kurias sąlygoja alergenui specifiniai antikūnai arba alergenu įjautrinti T limfocitai. 2. Atopija – tai šeiminis ar individualus polinkis įsijautrinti ir gaminti specifinius IgE antikūnus prieš
alergenus.
3. Atopinis dermatitas (AD) (sinonimas „atopinė egzema“) – tai lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti įvairiais bėrimo elementais, lydima intensyvaus niežėjimo, paveikianti visas gyvenimo kokybės sritis.
Jai būdinga:
ü didelis dažnis, ypač tarp vaikų;
ü sąsaja su alergine astma, alerginiu rinitu ir kitomis alerginėmis ligomis;
ü gyvenimo kokybės pokyčiai (ne tik sergančio žmogaus, bet ir jo šeimos narių); ü ekonominė žala.
4. Nepageidaujamos reakcijos į maistą (NRĮM) – fiziologiškai neįprastas žmogaus organizmo atsakas į maistą.
5. SCORAD indeksas – AD sunkumo įvertinimo skalė (angl. SCORing Atopic Dermatitis). Šio indekso apskaičiavimas yra klinikinė priemonė AD eigos sunkumo laipsniui įvertinti. Prieš ir po AD gydymo apskaičiuotas SCORAD indeksas rodo gydymo efektyvumą.
SCORAD indekso reikšmė: ü 1–24 balai - lengvas AD;
ü 25–49 balai - vidutinio sunkumo AD; ü 50 balų ir daugiau - sunkus AD.
8. ĮVADAS
Manoma, kad visuomenė linkusi pervertinti maisto alergijos (MA) mastą. Įtariamos MA dažnis net 4 kartus didesnis nei diagnozuotos MA dažnis. Savarankiškai praneštų įtariamų įsijautrinimo maistui atvejų skaičius tarp pradinių klasių moksleivių randamas beveik pusei tiriamųjų, o diagnozuotų MA atvejų - tik 16,4 proc. moksleivių. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad visuomenė dažniausiai neskiria MA nuo maisto netoleravimo, o kartais ir nuo nežymaus apsinuodijimo maistu [1].
Išsivysčiusiose šalyse vaikų, sergančių AD, dažnis svyruoja tarp 10–20 proc. Pasaulyje MA paplitimas didėja, o išsivysčiusiose pasaulio šalyse MA paplitimas vaikystėje siekia net 3-10 proc. MA ir AD yra neretai susiję tarpusavyje ir dažniausiai pasitaiko ankstyvoje vaikystėje. Šeimos, auginančios vaikus, turinčius MA, susiduria su daug sunkumų, visų šeimos narių gyvenimo kokybė žymiai pablogėja, todėl tai aktuali visuomenės sveikatos problema [2].
Žinoma, kad geografinė vietovė ir vietiniai mitybos įpročiai daro įtaką dažniausiai alergizuojančių maisto produktų (MP) pasiskirstymui [3]. Lietuvoje trūksta duomenų apie MA kliniką, kuri gali pasireikšti net kelių organų sistemų pažeidimu (odos, virškinimo, kvėpavimo), bei MA diagnostinius tyrimus [4, 7]. Greitojo tipo reakcijos (IgE sąlygotos) įvyksta 1 valandos bėgyje, tuo tarpu lėtosios (dažniausiai T-ląstelių sąlygotos) pasireiškia praėjus daugiau negu 1 valandai [5]. Labai svarbu šias reakcijas atskirti, kadangi greitojo tipo reakcijos gali būti pavojingos gyvybei, vystytis iki anafilaksijos ir net mirties [6]. Šiuolaikiniame pasaulyje ne IgE sąlygojamos reakcijos į maistą tampa vis labiau pripažįstamos, nors dar trūksta duomenų apie šių reakcijų vaidmenį MA patogenezėje [7].
Tėvai, auginantys alergišką vaiką, nerimauja ar ir kitiems jų vaikams ateityje išsivystys MA, ar jų atžalos bus alergiškos tam pačiam MP. Kyla klausimas, ar reikalinga ankstyva diagnostika (angl. screening) palikuonims, kuriems dar nėra pasireiškę MA simptomai. Čikagos kohortinėje MA studijoje nustatyta, kad tik 13,6 proc. siblingų buvo ir įsijautrinę ir kliniškai reaktyvūs tiems patiems MP, dažniausiai pienui, kiaušiniui ir žemės riešutams [8].
Akivaizdu, kad reikalingi detalesni tyrimai, kurie padėtų apsaugoti pacientus nuo papildomų, dažniausiai alinančių eliminacinių dietų, galinčių stipriai paveikti tiek vaiko mitybos racioną, tiek sukelti visuomenines pasekmes. Taipogi, turint duomenų apie dažniausiai MA sukeliančius MP bei jų pasiskirstymą, atsirastų galimybė tiek tėvams, tiek specialistams būti budresniems auginant bei gydant AD sergančius vaikus. Šios priežastys ir lėmė darbo temos pasirinkimą ir mėginimą išsiaiškinti AD sergančių vaikų įsijautrinimo maistui ypatumus Lietuvoje.
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
9.1. Darbo tikslasNustatyti atopiniu dermatitu sergančių vaikų įsijautrinimo maistui ypatumus.
9.2. Darbo uždaviniai
1. Nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams paplitimą tarp atopiniu dermatitu sergančių vaikų. 2. Nustatyti dažniausiai įsijautrinimą maistui sukeliančius produktus atopiniu dermatitu sergantiems vaikams.
3. Nustatyti kokio tipo (greitojo ar lėtojo) įsijautrinimas maistui vyrauja atopiniu dermatitu sergantiems vaikams.
4. Nustatyti įsijautrinimo maisto alergenams ryšį su atopiniu dermatitu sergančių tiriamųjų amžiumi.
5. Įvertinti įsijautrinimo maisto alergenams ryšį su atopiniu dermatitu sergančių vaikų ligos sunkumo laipsniu.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Atopinis dermatitas - sąvoka, epidemiologija, patogenezė ir problemos aktualumas Atopinis dermatitis (AD) yra lėtinė uždegiminė, recidyvuojanti odos liga, dar įvardijama kaip atopinė egzema [9].
Nustatyta, kad Lietuvoje AD paplitimas tarp 6-7 metų amžiaus Kauno moksleivių per septynerius metus padidėjo nuo 1,4 proc. (1994-1995 m.) iki 3,5 proc. (2001-2002 m.). Taipogi, nustatyta, kad tarp šio amžiaus vaikų alerginių ligų simptomai berniukams pasireiškia dažniau nei to pačio amžiaus mergaitėms [10].
ISAAC atliktame tyrime dalyvavo 13-14 metų tiriamieji iš 56 pasaulio šalių. Nustatyta, kad AD simptomai vargino nuo 0,3 proc. iki 20,5 proc. tiriamųjų. AD labiausiai paplitęs Skandinavijos ir Afrikos šalyse [11]. Daugumoje tyrimo centrų buvo stebimas AD simptomų paplitimo didėjimas 6-7 metų ir 13-14 metų amžiaus grupėse. Ženklesnis augimas buvo stebimas jaunesnėje amžiaus grupėje [12].
L. Henriksen ir kolegų atlikto kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad AD Danijoje ir Švedijoje pirmą kartą dažniausiai buvo nustatomas kūdikystėje, taipogi, dažniau berniukams negu mergaitėms [13].
Danijos alergijų tyrimų centro (DARC) kohortinio tyrimo metu nustatyta, kad pirmųjų 3 gyvenimo metų bėgyje AD yra dažnesnis berniukams, o nuo 5-6 metų – mergaitėms. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad dažniausi maisto alergenai iki 18 mėnesių (mėn.) amžiaus yra kiaušinis ir kviečiai, tačiau jokio ryšio tarp įsijautrinimo maisto alergenams ir lyties nenustatyta [14].
Vis dėlto, 1990-2010 m. atlikta sisteminė epidemiologinių tyrimų apžvalga parodė, kad vis dažniau Afrikoje, Rytų Azijoje, Vakarų Europoje ir dalyje Šiaurės Europos šalių (t.y. Jungtinėje Karalystėje) AD paplitimo tendencijos didėjo. Tačiau ši, A. G Deckers su kolegomis atlikta sisteminė 69 tyrimų apžvalga rodo, jog akivaizdžios pasaulinės AD paplitimo tendencijos nėra [15].
AD patogenezėje neabejotinai svarbią vietą užima genetinė predispozicija ir įvairūs aplinkos veiksniai. Epidermis yra paviršinis odos sluoksnis, kuris apsaugo organizmą nuo įvairių aplinkos veiksnių (dirgiklių, alergenų ir mikrobų), bei vandens netekimo. Viršutinis raginis epidermio sluoksnis (angl. stratum corneum) atlieka svarbią odos barjerinę funkciją. Šio sluoksnio sudėtyje yra vertikalių bebranduolių korneocitų. Korneocitai daugiausia sudaryti iš keratino filamentų, kurie yra sujungti
filagrino (FLG) baltymu [16]. Būtent filagrinas (FLG) yra svarbiausias epidermio struktūrinis
baltymas, o geno, koduojančio šį baltymą, mutacijos sukelia epidermio barjero disfunkciją. Taigi, FLG geno mutacijos yra svarbiausias genetinis rizikos veiksnys AD išsivystyti. Ne visi pacientai, sergantys
AD pasireiškia ankstyvame amžiuje, yra sunkesnės eigos ir yra didesnė įsijautrinimo alergenams tikimybė [17]. FLG mutacijos yra nustatomos vidutiniškai 10-50 proc. sergančiųjų AD [4]. Tačiau, nors reikšmingiausiomis laikomos filagrino geno mutacijos, gali būti ir kitų genų (pvz. serino proteazės inhibitoriaus Kazal-5 (SPINK5) tipo genas), dalyvaujančių odos apsauginėje funkcijoje, mutacijų, todėl AD laikomas kompleksine genetine liga (angl. complex genetic disease) [18].
Alergija kliniškai pirmiausia pasireiškia atopiniu dermatitu ankstyvoje vaikystėje. AD gali sąlygoti vėlesnį alerginio rinito ir, galiausiai, astmos išsivystymą, kas įvardijama “atopijos maršo” terminu [19]. Maxwell M. Tran su kolegomis atliko Kanados sveiko kūdikio vystymosi ilgalaikio stebėjimo tyrimą (angl. The Canadian Healthy Infant Longitudinal Development) (CHILD), kurio tikslas buvo nustatyti alerginių ligų išsivystymą sąlygojančias priežastis. Į šį, multicentrinį prospektyvinį kohortinį tyrimą buvo įtraukti 2311 vaikų, kurie tirti 1 ir 3 metų amžiuje. Buvo atliekami ODM su 6 įkvepiamais ir 4 maisto alergenais. AD vienerių metų amžiuje, nepriklausomai nuo įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams, 2 kartus didino astmos išsivystymo riziką 3 metų amžiuje (aRR, 2,23 [95% pasikliautinasis intervalas (PI), 1,36-3,67], o alerginio rinito - net 4 kartus (aRR, 4,44 [95% PI, 2,59-7,63] [20].
Kevin R. Patel su kolegomis, atlikę 106 tyrimų sisteminę apžvalgą, nustatė, kad depresija dažniau pasireiškė tėvams, auginantiems AD sergančius vaikus, nei tėvams, auginantiems AD nesergančius vaikus (29,3 proc. ir, atitinkamai, 20,3 proc.) [21]. AD tampa aktualia šių dienų problema, kadangi daugumos AD sergančių vaikų ir jų šeimų narių gyvenimo kokybė blogėja. Apklausos duomenimis, net 89,7 proc. tėvų nurodo, kad jų šeimų gyvenimo kokybė dėl šios ligos yra vidutiniškai arba nežymiai pablogėjusi, o 6,9 proc. tėvų nurodo žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę, ir tik 3,4 proc. tėvų nurodo, kad gyvenimo kokybė yra normali arba nepakitusi. AD sergančių vaikų šeimų gyvenimo kokybė tėvų dažniausiai buvo įvertinta 13,9 balais (2-25 balų intervalo ribose). Akivaizdu, kad ligai sunkėjant, gyvenimo kokybė blogėja [22]. Ši opi problema dažniausiai buvo siejama su tėvų darbo laiko praradimu, miego trūkumu, finansinėmis išlaidomis ir vaiko mitybos pokyčiais, jam susirgus AD [22 ,23].
10.2. Alergijos maistui samprata ir klasifikacija
Nepageidaujamos reakcijos į maistą (NRĮM) apibūdinamos kaip bet koks fiziologiškai
neįprastas žmogaus organizmo atsakas į maistą. Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos
akademijos (angl. European Academy of Allergy and Clinical Immunology (EEACI)) nepageidaujamų reakcijų į maistą klasifikacija, sudaryta, atsižvelgiant į patogenezės mechanizmus, buvo paskelbta
1995 m. ir yra naudojama iki šiol (1 pav.) [24].
NRĮM pirmiausia skirstomos į toksines ir netoksines reakcijas. Toksinės nepageidaujamos
reakcijos yra retos ir vyksta dėl egzogeninių arba endogeninių toksinų, natūraliai esančių maiste (pvz.,
aflatoksinas riešutuose gali sukelti encefalopatiją, haliucinacijas ir kt.) [24]. Netoksinės reakcijos
skirstomos į alergiją maistui, kurios pagrindas yra imuninės reakcijos, ir į maisto netoleravimą, kurio pagrindas yra neimuninės reakcijos. Pastarosios (neimuninės) yra dažniau sutinkamos nei alergija maistui [24, 25]. Taigi, maisto alergijos terminas yra vartojamas nepageidaujamoms imuninėms reakcijoms į maiste esantį baltymą aprašyti [26].
Diagnostiniu požiūriu MA yra naudinga skirstyti pagal ją sukeliantį mechanizmą [4]. Taigi, imuninės reakcijos į maistą skirstomos į IgE sukeltas (I tipo hipersensityvumas) ir ne IgE sukeltas (ląstelinis, IV tipo hipersensityvumas). Šis skirstymas paremtas klinika, specifinių IgE matavimu kraujo serume, ODM, OLM, provokaciniu oraliniu mėginiu ir kitais diagnostinias metodais. Taip pat išskiriama tarpinė grupė arba „mišraus tipo reakcija“. Nors ši klasifikacija kartais kritikuojama kaip pernelyg supaprastinta, tačiau ji kol kas išlieka labiausiai priimtina ir plačiai naudojama gydytojų praktikoje [6]. Netoksinės reakcijos (maisto netoleravimas) skirstomos į fermentines, farmakologines arba nežinomos etiologijos neimunines reakcijas [24].
1 pav. Nepageidaujamų reakcijų į maistą EEACI klasifikacija (adaptuota pagal Ortolani C. ir kt. 2006) [24]
Po alergizuojančio maisto suvartojimo IgE sąlygota reakcija išsivysto ūmiai, dalyvaujant IgE antikūnams. Pirmą sykį alergenui patekus į oranizmą, jame per 2-21 d. (priklausomai nuo alergeno ir organizmo savybių) susidaro specifinių IgE. Susidarius pakankamam specifinių Ige kiekiui, tam pačiam maisto baltymui pakartotinai patekus į organizmą, jis jungiasi prie specifinių IgE antikūnų ir paskatina mediatorių, tokių kaip histamino, išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių ir bazofilų. Ne IgE sąlygota reakcija yra poūmė arba lėtinė ir, dažniausiai, sukeliama T ląstelių. Maisto alergijai taip pat priskiriama ir trečioji, „mišraus tipo“, grupė, kuriai būdingos tiek IgE antikūnų, tiek T ląstelių sąlygotos reakcijos (poūmė alba lėtinė pradžia), nepastoviai aptinkami IgE antikūnai [4]. Atsižvelgiant į maisto produktą, kiekviena iš šių reakcijų gali pasireikšti nepriklausomai tam pačiam asmeniui [6].
10.3. Maisto alergijos diagnostika
MA diagnostika prasideda nuo išsamiai surinktos paciento ligos anamnezės, kuri gali padėti numatyti simptomų priežastį arba net nuspėti ar reakcija į maistą yra IgE ar ne IgE sąlygota. Įtarus MA, pirmos eilės diagnostiniai tyrimai yra ODM arba/ir sIgE kiekio nustatymas bei OLM. Tolimesni
veiksmai priklauso nuo minėtų tyrimų rezultatų (2 pav.) [27].
Nuo IgE antikūnų priklausomai reakcijai nustatyti atliekamas ODM, kuris yra greitas ir jautrus
diagnostikos būdas. Prognostinis neigiamo ODM tikslumas yra >90 proc., todėl neigiamas šio testas
rezultatas praktiškai patvirtina, kad MA yra sąlygota ne greitojo tipo reakcijos. Dar vienas svarbus
diagnostinis testas nuo IgE antikūnų priklausomai reakcijai nustatyti yra specifinių IgE (sIgE) antikūnų nustatymas kraujo serume [28]. Šis testas gali tiksliai nustatyti sIgE antikūnų buvimą paciento organizme, tačiau šių antikūnų radimas nebūtinai rodys maisto alergijos pasireiškimą. Reiškinys, kai asmuo įsijautrinęs tam tikram maisto alergenui, tačiau jį toleruoja, yra gana dažnas [29]. Taigi, teigiami ODM ar/ir sIgE be maisto alergijai būdingos klinikos parodo tik įsijautrinimą maistui, o ne MA. Didėjantis papulės dydis, pakartotinai atliekant ODM, arba aukšta sIgE koncentracija koreliuoja su padidėjusia IgE sąlygojamos MA tikimybe, tačiau dažniausiai nekoreliuoja su alerginės reakcijos sunkumu [30].
Diagnozuojant ne IgE sukeltą maisto alergiją, standartizuoto testo kol kas nėra. Šiuo metu, pagrindiniu diagnostiniu tyrimu, nustatant maisto produktus, galinčius sukelti vėlyvus MA simptomus, yra laikomas OLM [31]. Būtent Niggemann 2000 m. aprašė OLM kaip naudingą diagnostinį metodą, diagnozuojant maisto alergiją AD sergantiems vaikams [32].
Auksinis standartas, patvirtinant arba atmetant maisto alergiją, yra dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas provokacinis maisto mėginys (angl. double-blind, placebo-controlled oral food challenge) [31]. Šis testas turi būti atliekamas gydytojų-specialistų priežiūroje, kadangi jo metu gali išsivystyti sunkios alerginės reakcijos į tam tikrą alergeną. Paciento stebėjimas po maisto suvartojimo tęsiamas nuo 0 iki 72 valandų ir leidžia įvertinti tiek ankstyvą, tiek vėlyvą reakciją į maistą, tokiu būdu
patikslinant tiek nuo IgE, tiek ne nuo IgE priklausomas reakcijas [4].
10.4. Atopinio dermatito sunkumo įvertinimas
AD eigos ir gydymo efektyvumo įvertinimui yra naudojamas SCORAD indeksas (angl. SCORing Atopic Dermatitis), kuris nustatomas prieš ir po gydymo [33]. Pagal sisteminės 2016 metų apžvalgos rezultatus SCORAD indeksas iki šiol yra viena plačiausiai naudojamų priemonių, kuri klinikinėje praktikoje įdiegta nuo 1993 metų. Nors apžvalgoje yra minimos ir kitos AD sunkumo vertinimo skalės, tokios kaip vizualinė analoginė skalė VAS (angl. Visual Analogue Scale), egzemos ploto ir sunkumo indeksas EASI (angl. Eczema Area and Severity Index), jos yra rečiau naudojamos negu SCORAD indeksas [34].
Marjolein G. Willemsen su bendraautoriais teigia, kad SCORAD yra puiki diagnostinė priemonė, tačiau ji yra pernelyg sudėtinga ir užima daug laiko (įprastai AD sunkumo vertinimas pagal
šį metodą užtrunka apie 7–10 minučių kiekvienam pacientui). Dėl šios priežasties buvo sukurtas trijų elementų sunkumo įvertinimas TIS (angl. Three Item Severity Score), supaprastinta SCORAD versija. Tyrėjai teigia, kad TIS reikšmingai koreliuoja su SCORAD, todėl rekomenduoja TIS naudoti praktikoje [33].
Pastebėta, kad lengvos eigos AD dažnis su amžiumi didėja, tuo tarpu vidutinio sunkumo AD dažnis su amžiumi mažėja. Tik nedidelė dalis vaikų (apie 4 proc.) serga sunkia AD forma [14]. MA aprašyta maždaug trečdaliui vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu AD, kaip veiksnys įtakojantis ligos sunkumo laipsnį [17].
10.5. Atopinio dermatito ir maisto alergijos ryšys
T. Tsakok su bendraautoriais, atlikęs 66 tyrimų sisteminę apžvalgą, nustatė akivaizdų AD ir MA ryšį. Yra duomenų, kad AD išsivysto pirmiau, negu atsiranda įsijautrinimas maistui. Taipogi, AD pasireiškimas ankstyvame amžiuje siejamas su didesne rizika MA išsivystyti ateityje [35].
Alergija maistui dažniau sutinkama vaikams, sergantiems AD, jos dažnis svyruoja nuo 20 proc. iki 80 proc. MA buvimas prognozuoja sunkaus AD pasireiškimą. Maždaug 50-70 proc. vaikų, kuriems AD pasireiškė anksti, yra įsijautrinę vienam ar keliems alergenams, daugiausia karvės pienui, vištos kiaušiniams ir žemės riešutams [9].
Jau minėto daugiacentrinio prospektyvinio kohortinio tyrimo CHILD duomenimis, AD, nustatytas 1 metų amžiuje, buvo susijęs su padidėjusia MA rizika 3 metų amžiuje (aRR, 4,61; 95% PI, 3,02-7,05), tačiau kur kas labiau su MA rizika 3 metų amžiuje buvo susijęs įsijautrinimas maistui 1 metų amžiuje be AD (aRR, 16,47; 95% PI, 10,64-25,49). AD ir įsijautrinimas maistui 1 metų amžiuje kartu buvo susiję su dar didesne MA rizika 3 metų amžiuje (aRR, 33,79; 95% PI, 18,89-60,47), lyginant su neįsijautrinusių maistui ir nesergančių AD grupe. Įsijautrinimas maisto alergenams ir atopinis dermatitas turėjo reikšmingą suminį poveikį MA išsivystymo rizikai 3 metų amžiuje, o įsijautrinimas įkvepiamiems alergenams ir atopinis dermatitas MA išsivystymo rizikos reikšmingai nekeitė [20].
A. Mavroudi ir kolegų atliktame tyrime dalyvavo 88 AD sergantys 3 mėn. – 7 metų tiriamieji, kurie iki tol dėl MA netirti. Nustatyta, kad 44,31 proc. tiriamųjų buvo įsijautrinę bent vienam maisto alergenui. Įsijautrinimas vienam ir daugiau negu vienam alergenui tarp tiriamųjų pasiskirstė apylygiai [36].
Tarptautinio daugiacentrinio tyrimo metu nustatyta, kad kuo anksčiau vaikams pasireiškia AD, tuo dažniau sutinkami aukšti specifinių IgE titrai maisto produktams, tokiems kaip pienas, kiaušiniai,
žemės riešutai. Specifinių IgE maistui titrai buvo aukščiausi kūdikiams, kuriems egzema išsivystė iki 3 mėn. amžiaus (64 proc.), ir žemiausi kūdikiams, kuriems egzema išsivystė po 12 mėn. amžiaus. Su IgE nesusijęs įsijautrinimas maistui yra dažnesnis ikimokyklinio amžiaus vaikams, jo paplitimas svyruoja tarp 45-64 proc. [17].
B. I. Nwaru su kolegomis atliko 2000-2012 m. 30 tyrimų meta-analizę. Meta-analizės rezultatai parodė, kad 8 dažniausiai alergizuojantys maisto produktai skiriasi, priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus. Vertinti šie produktai, sukeliantys MA: karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, medžio riešutai, žuvys ir kiautuoti vėžiagyviai. Maisto alergijos paplitimas dažniausiai buvo nustatytas karvės pienui (6,0 proc.) ir rečiausiai - sojai (0,3 proc.). Alergijos paplitimas karvės pienui, kiaušiniui, kviečiam, medžio riešutams, žuvims ir vėžiagyviams buvo didesnis Šiaurės Europoje nei kituose regionuose, o alergijos paplitimas sojai ir žemės riešutams buvo didesnis Vakarų Europoje nei kituose regionuose. Apskritai, alergija daugeliui maisto produktų, išskyrus sojai ir žemės riešutams, labiau paplitusi Šiaurės Europoje. Alergija karvės pienui ir kiaušiniams dažnesnė jaunesniems vaikams, tačiau alergija žemės riešutams, medžio riešutams, žuvims ir vėžiagyviams dažnesnė vyresnių vaikų grupėse. Įsijautrinimas 1 ir daugiau maisto produktui, radus teigiamus sIgE, nustatytas 10,1 proc. (95 proc. PI: 9,4–10,8) ir buvo dažnesnis vaikams, negu suaugusiems. Įsijautrinimas 1 ir daugiau maisto produktui, radus teigiamus ODM, nustatytas 2,7 proc. (95 proc. PI: 2,4–3,0). Tuo tarpu, provokacinis oralinis mėginys buvo teigiamas tik 0,9 proc. (95 proc. PI: 0,8–1,1). Kitų alerginių ligų ar alerginio įsijautrinimo buvimas tiriamiesiems, jų tėvams, broliams ar seserims yra stiprus rizikos veiksnys MA išsivystymui. Kai kuriuose tyrimuose vyriška lytis tarp vaikų taip pat buvo susijusi su padidėjusia MA rizika, nors kiti tyrimai to neparodė. Didžiausias MA paplitimas buvo pastebėtas Šiaurės Vakarų Europoje ir dažniau vaikams, lyginant su suaugusiais. Aukštesnė socialinė ir ekonominė padėtis arba gyvenimas turtingesnėse visuomenėse taipogi didina MA riziką [37, 38].
U. Wahn su kolegomis ištyrė 2184 AD sergančius vaikus iš 12 skirtingų šalių. 68,8 proc. tiriamųjų sirgo vidutinio-sunkaus laipsnio AD (SCORAD >25 balai). Tiriamiesiems buvo atlikti bendro IgE ir sIgE tyrimai (tyrimai laikyti teigiamais, kai sIgE >0,35 kU/l). Bendras IgE ir sIgE buvo tiriami 8 maisto ir aplinkos alergenams, iš jų 3 buvo maisto alergenai (kiaušinio baltymas, karvės pienas, žemės riešutai). Daugiausia iš maisto alergenų vaikai buvo įsijautrinę kiaušinio baltymui (42 proc.), karvės pienui (27,3 proc.), žemės riešutams (24,6 proc.). Nustatyta, kad didėjant AD sunkumo laipsniui, tiriamųjų teigiamas sIgE atsakas maisto alergenams buvo dažnesnis (p<0,0001). Įsijautrinimo dažnis tirtiems maisto alergenams 2 metų amžiuje nežymiai, bet statistiškai reikšmingai, sumažėjo kiaušiniui (p<0,05) ir žemės riešutams (p<0,0001). 933 tiriamųjų (44,5 proc.) buvo neįsijautrinę nei maisto, nei aplinkos alergenams, 391 (18,7 proc.) įsijautrinę vienam alergenui ir 772 (36,8 proc.) - keliems maisto arba aplinkos alergenams [39].
Dauguma maisto alergenų yra tarpusavyje panašūs tam tikrom savybėm: jie yra vandenyje tirpūs glikoproteinai, santykinai stabilūs aukštai temperatūrai, rūgštims ir proteazėms [28]. Alergija gali išsivystyti beveik kiekvienam maisto produktui, tačiau dažniausiai ją sukelia karvės pienas, vištų kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, medžio riešutai, žuvis ir jūros gėrybės [40]. Skirtinga geografinė vietovė ir mitybos įpročiai toje vietovėje daro įtaką, kurie maisto produktai bus dažniausiai alergizuojantys [3]. Manoma, kad alergija žemės riešutams ir jūros gėrybėms išlieka visą gyvenimą, nors nedidelei daliai pacientų šiems alergenams gali išsivystyti tolerancija. Tuo tarpu alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojai dažniausiai išnyksta vėlyvoje vaikystėje [4].
Didžiojoje Britanijoje atlikto kohortinio prospektyvinio 10 metų trukusio tyrimo metu nustatyta, kad didelei daliai vaikų klinikinė tolerancija karvės pienui ir kiaušiniui išsivysto iki 10 metų amžiaus, tuo tarpu alergijos žemės riešutams paplitimas išlieka nepakitęs per pirmus 10 gyvenimo metų [41]. Alergija karvės pienui ir kiaušiniui gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Nors daugumai vaikų gyvenimo eigoje išsivysto tolerancija šiems alergenams, kitus alergija vargina iki pat paauglystės. Taigi, matome, kad natūrali MA eiga priklauso nuo tam tikrų maisto alergeno sąvybių [26].
11. TYRIMO METODIKA
11.1. Tiriamieji ir tyrimo metodaiTyrimas buvo atliktas LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje 2015-2017 m., gavus LSMU Bioetikos centro leidimą.
Į tyrimą įtraukti 0-17 m. amžiaus vaikai, sergantys tik AD, konsultuoti ir tirti dėl AD ir maisto alergijos LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje (Vaikų konsultacinėje poliklinikoje ir Vaikų alergologijos dienos stacionare) 2015-2017 m.
Atlikta retrospektyvi tiriamųjų medicininės dokumentacijos duomenų analizė. Buvo surinkti ir įvertinti šie tiriamųjų duomenys: lytis, gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas), amžius, ligos (AD) nustatymo data, atopinio dermatito sunkumo laipsnis (AD laikytas lengvu, kai SCORAD indeksas 1– 24 balai; vidutinio sunkumo, kai SCORAD indeksas 25–49 balai; sunkiu, kai SCORAD indeksas 50 balų ir daugiau), odos dūrio mėginių, odos lopo mėginių ir sIgE tyrimų rezultatai.
Iš viso peržiūrėta 512 tiriamųjų medicininė dokumentacija – Vaikų alergologijos dienos stacionaro ir/arba ambulatorinės asmens kortelės.
Pirmajame tyrimo etape naudoti šie ekskliudavimo kriterijai: 1) pacientas neserga AD 2) neatliktas nei vienas tyrimas įsijautrinimui maistui nustatyti (sIgE, ODM ir OLM) 3) trūksta kitų tyrimui svarbių duomenų, pvz., AD sunkumo laipsnio, AD nustatymo datos ir kt. Pirmajame etape ekskliudavimo kriterijus atitiko 111 pacientų, todėl į rezultatų analizę jie nebuvo įtraukti.
Antrajame etape iš likusių 401 tiriamųjų papildomai ekskliuduoti dar 84 tiriamieji, kuriems buvo atlikti tyrimai tik vieno tipo įsijautrinimui maistui nustatyti: IgE sąlygotam (ODM ir/arba sIgE) arba ne IgE sąlygotam (OLM).
Į galutinę duomenų analizę buvo įtraukti 317 tiriamųjų, kuriems buvo atlikti tyrimai abiejų tipų įsijautrinimui maistui nustatyti: 1) ODM ir/arba sIgE ir 2) OLM. Šie tyrimai galėjo būti abu teigiami, abu neigiami arba vienas iš jų teigiamas.
Tyrimo organizavimo schema pateikta 3 paveiksle.
Įsijautrinimas maistui nustatytas, kai bent vieno tyrimo metu (ODM, sIgE ar OLM) buvo rasta teigiama reakcija bent į vieną maisto produktą. Tiriamasis laikytas neįsijautrinusiu maistui, jei minėtų tyrimų metu nebuvo rasta jokių teigiamų reakcijų į MP.
Tik greitojo tipo reakcija (IgE sąlygota) įvardijama, kai buvo rastas teigiamas sIgE ir/arba ODM rezultatas, o OLM neigiamas. Tik lėtojo tipo reakcija (ne IgE sąlygota) įvardijama, kai buvo rastas teigiamas tik OLM, kiti tyrimai (sIgE ir/arba ODM) neigiami. Mišria reakcija (IgE sąlygota ir ne IgE sąlygota) įvardijama, kai buvo rasti teigiami OLM ir sIgE, arba OLM ir ODM, arba visi trys tyrimai.
3 pav. Tyrimo organizavimo schema
11.2. Statistinis duomenų įvertinimas
Duomenų analizė atlikta, naudojant Microsoft Excell 2013 programą ir IBM SPSS Statistics 24.0 programos paketą.
Hipotezėms apie kokybinių požymių nepriklausomumą taikėme Chi kvadrato (χ2) kriterijų. Stebėti skirtumai bei priklausomybės tarp požymių laikyti statistiškai reikšmingais, jei p reikšmė <0,05. Kiekybinių duomenų aritmetinis vidurkis yra pateiktas su standartiniu nuokrypiu.
Kiekybinio kintamojo skirstinys buvo tikrintas Kolmogorov-Smirnov testu. Kai skirstinys tenkino normalumo sąlygą, kiekybinio kintamojo palyginimui tarp kelių grupių taikėme parametrinę dispersinę analizę ANOVA ir Post Hoc Dunnett kriterijų. Kiekybiniams dydžiams, kurie netenkino normalumo sąlygų, taikytas neparametrinis Kruskal-Wallis testas. Daugkartiniam palyginimui taikytas neparametrinis Mann Whitney testas.
12. REZULTATAI
12.1. Tiriamųjų vaikų pasiskirstymasTyrime dalyvavo 317 AD sergančių vaikų, kuriems buvo atlikti alergologiniai mėginiai IgE sąlygotai ir ne IgE sąlygotam įsijautrinimui MP įvertinti: sIgE ir/arba ODM ir OLM. Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 2,34 ± 2,49 metai (nuo 2 mėn. iki 16 metų). Daugiau nei pusę visų tiriamųjų (52,4 proc.) sudarė vaikai iki 1 metų imtinai. Vidutinis tiriamųjų amžius, kada buvo diagnozuotas AD, - 1,27 ± 1,69 metai (nuo 1 mėn. iki 14 metų). Didžiajai daliai tiriamųjų (78,2 proc.) AD nustatytas iki 1 metų imtinai (4 pav.).
Pagal gyvenamąją vietą tiriamieji pasiskirstė taip: 265 (83,6 proc.) gyveno mieste ir 52 (16,4 proc.) kaime. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp lyties ir gyvenamos vietos nenustatytas (χ2=3,426, df=2, p=0,064, t.y p >0,05).
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių, kada atlikti alergologiniai tyrimai ir diagnozuotas AD
Siekiant atlikti tolimesnius skaičiavimus, tiriamieji buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: 1 grupė (gr.) - iki 1 m. amžiaus; 2 gr. - 1-3 m. amžiaus; 3 gr. - 4-6 m. amžiaus; 4 gr. – 7 m. amžiaus ir vyresni. Net 159 tiriamiesiems (50,2 proc.) AD buvo nustatytas iki vienerių metų amžiaus, vyresnėse amžiaus grupėse AD buvo nustatomas rečiau. Tiriamieji pagal amžių, kada atlikti alergologiniai tyrimai, pasiskirstė kitaip: didžioji dauguma, net 183 (57,7 proc.) pateko į 1-3 metų amžiaus grupę (5 pav.). 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 <1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 A tve jų s k ai či u s Amžius metais
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, kada atlikti alergologiniai tyrimai ir diagnozuotas AD
Tyrime dalyvavo 164 (51,7 proc.) berniukai ir 153 (48,3 proc.) mergaitės. Berniukų ir mergaičių santykis - 1,07:1. Tiriamųjų grupėje iki 1 metų amžiaus vyravo berniukai, berniukų ir mergaičių santykis - 1,125:1. 1-3 metų amžiaus tiriamųjų grupėje vyravo berniukai, berniukų ir mergaičių santykis - 1,232:1. 4-6 metų amžiaus tiriamųjų grupėje pradėjo vyrauti mergaitės, berniukų ir mergaičių santykis - 0,586:1. 7 metų amžiaus ir vyresnių tiriamųjų grupėje santykis tarp berniukų ir mergaičių susilygino - 1:1 (6 pav.).
6 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžiaus grupes
68 183 46 20 159 134 17 7 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 200 <1 1-3 4-6 >7 A tve jų s k ai či u s Amžiaus grupės Alergologinių tyrimų atlikimo amžius AD diagnozavimo amžius 36 101 17 10 32 82 29 10 0 20 40 60 80 100 120 <1 1-3 4-6 >7 A tve jų s k ai či u s Amžiaus grupės Berniukai Mergaitės
12.2. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įsijautrinimą maisto produktams tyrimų metu Įvertinome tiriamųjų pasiskirstymą pagal atliktus alergologinius tyrimus. Nustatėme, kad ODM buvo atlikti 38 pacientams (12 proc.), iš jų 9 (23,7 proc.) rasti teigiami; sIgE atlikti 292 (92,1 proc.), iš jų 51 (17,5 proc.) rasti teigiami; OLM atlikti 317 (100 proc.), iš jų 256 (80,8 proc.) rasti teigiami (7 pav.).
7 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų pasiskirstymas pagal atliktus alergologinius tyrimus ir jų rezultatus
Įsijautrinimas MP vertintas trijų tyrimų (ODM, IgE, OLM) metu. Įsijautrinimas MP per bet kurį alergijos mechanizmą nustatytas 266 (83,9 proc.) tiriamiesiems. Įsijautrinimo MP nenustatyta tik 51 (16,1 proc.) tiriamajam, t.y. visų trijų tyrimų metu gauti neigiami rezultatai bet kuriam tirtam MP. Vyravo ne IgE sąlygotas (tik lėtojo tipo) įsijautrinimas MP, kuris nustatytas net 65,3 proc. tiriamųjų. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įsijautrinimo MP tipą, nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė. Įsijautrinimo MP tipų pasiskirstymas tarp tiriamųjų (n=317)
Įsijautrinimo MP tipas Tiriamųjų skaičius (n) ir dažnis (proc.)
Tik lėtojo tipo 207 (65,3 proc.)
Tik greitojo tipo 10 (3,2 proc.)
Mišri (ir greitojo, ir lėtojo tipo) 49 (15,5 proc.) Įsijautrinimo MP nenustatyta 51 (16,1 proc.)
256 29 241 61 0 50 100 150 200 250 300 350
ODM sIgE OLM
A tve jų s k ai či u s
Alergologiniai tyrimai ir mėginiai
Tyrimas neigiamas Tyrimas teigiamas
Kadangi visiems į tyrimą įtrauktiems tiriamiesiems (n=317) turėjo būti atlikti bent du alergologiniai tyrimai, iš kurių vienas turėjo būti OLM, panagrinėjome, kokios buvo pasirinktos tyrimų variacijos ir jų pasirinkimų dažniai. Dažniausiai buvo atlikti sIgE kartu su OLM, net 279 (88,0 proc.) tiriamiesiems, o ODM ir OLM atlikti tik 25 (7,9 proc.) tiriamiesiems. Rečiausiai buvo atlikti visi trys tyrimai (ODM, sIgE ir OLM) kartu, tik 13 (4,1 proc.) tiriamųjų (8 pav.).
8 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų (n=317) pasiskirstymas pagal atliktus alergologinius tyrimus
SIgE tyrimas kartu su OLM buvo atliktas 279 (88,0 proc.) tiriamiesiems, o teigiami rezultatai bent vieno iš šių tyrimų metu buvo rasti net 235 (84,2 proc.) tiriamiesiems. ODM kartu su OLM buvo atliktas 25 tiriamiesiems (7,9 proc.), iš jų bent vieno tyrimo metu teigiama reakcija nustatyta 22 (88 proc.) tiriamiesiems. Visi trys tyrimai (ODM, sIgE ir OLM) buvo atlikti tik 13 tiriamųjų (4,1 proc.), iš jų bent vieno tyrimo metu teigiama reakcija nustatyta 9 (69,2 proc.) tiriamiesiems.
Daugiausia teigiamų rezultatų (88 proc.) gauta, atlikus ODM kartu su OLM, tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp įsijautrinimo MP ir atliktų tyrimų nustatyta nebuvo (χ2=2,406, df=2, p=0,300, t.y. p>0,05) (9 pav.).
88.0% 7.9%
4.1%
9 pav. Tyrime dalyvavusių vaikų pasiskirstymas pagal atliktus alergologinius tyrimus ir jų rezultatus (χ2 = 2,406, df=2, p>0,05). * - įsijautrinimo dažnis pasirinktų tyrimų metu
12.3. Ryšys tarp tiriamųjų įsijautrinimo maisto produktams, AD sunkumo laipsnio ir amžiaus
Didžiausią tiriamųjų dalį, net 53,0 proc. (n=168), sudarė vaikai, sergantys lengvu AD (SCORAD indeksas 1-24 b.). 38,8 proc. (n=123) tiriamųjų sirgo vidutinio sunkumo AD (SCORAD indeksas 25-49 b.) ir tik 8,2 proc. (n=26) tiriamųjų sirgo sunkiu AD (SCORAD indeksas 50 b. ir daugiau) (10 pav.). 235 22 9 0 50 100 150 200 250 300
sIgE + OLM ODM + OLM sIgE + ODM + OLM
A tve jų s k ai či u s
Alergologiniai tyrimai ir mėginiai
Neigiamas Teigiamas 84,2%* 88%* 69,2%* Lengvas AD, 168, 53.0% Vidutinis AD, 123, 38.8% Sunkus AD, 26, 8.2%
Didžioji dauguma tiriamųjų, sigusių sunkiu AD (n=26), net 25 (96,2 proc.) buvo įsijautrinę bent vienam maisto produktui. Atitinkamai, iš 123 tiriamųjų, sirgusių vidutinio sunkumo AD, MP buvo įsijautrinę 107 (87,0 proc.), ir tik 16 (13,0 proc.) tiriamųjų, sirgusių vidutinio sunkumo AD forma, nebuvo įsijautrinę MP. Iš 168 tiriamųjų, sirgusių lengvu AD, MP buvo įsijautrinę 134 (79,8 proc.), ir net 34 (20,2 proc.) tiriamieji, sirgę lengva AD forma, buvo neįsijautrinę MP.
Stebime tendenciją, kad įsijautrinusių MP tiriamųjų daugėja, sunkėjant atopiniui dermatitui. Įsijautrinusių ir neįsijautrinusių MP tiriamųjų pasiskirstymas nurodytas 2 lentelėje.
Tarp įsijautrinimo MP ir AD sunkumo laipsnio nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (χ2=5,894,df=2, p=0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau tiriamųjų, sirgusių vidutinio sunkumo AD ir sirgusių sunkiu AD, lyginant su tiriamaisiais, sirgusiais lengvu AD, buvo įsijautrinę MP (2 lentelė ir 11 pav.).
2 lentelė. Tiriamųjų (n=317), įsijautrinimo MP pasiskirstymas pagal AD sunkumo formą
Požymiai Grupės Visi tiriamieji n (proc.) Neįsijautrinę MP n (proc.) Įsijautrinę MP n (proc.) Lengvas AD (SCORAD indeksas 1-24 b.)
168 (100 proc.) 34 (20,2 proc.) 134 (79,8 proc.)
Vidutinio sunkumo AD (SCORAD indeksas 25-49 b.)
123 (100 proc.) 16 (13,0 proc.) 107 (87,0 proc.)
Sunkus AD
(SCORAD indeksas ≥ 50 b.)
11 pav. Tiriamųjų įsijautrinimas MP, lyginant tarp skirtingų AD sunkumo formų; žvaigždutės virš stulpelių *,** žymi statistiškai reikšmingus rezultatus tarp AD sunkumo formos ir įsijautrinimo MP
(χ2=5,894,df=2, p=0,05)
Tarp neįsijautrinusių maisto produktams tiriamųjų (n=51) lengvu AD sirgo 34 (66,7 proc.) tiriamieji, vidutinio sunkumo AD – 16 (31,4 proc.) tiriamųjų, o sunkiu tik - 1 (2,0 proc.) tiriamasis. Akivaizdu, kad didžioji dauguma neįsijautrinusių MP tiriamųjų sirgo lengva AD forma.
Tarp įsijautrinusių MP tiriamųjų (n=266), lengvu AD sirgo 134 (50,4 proc.) tiriamieji, vidutinio sunkumo AD – 107 (40,2 proc.) tiriamieji, o sunkiu AD –25 (9,4 proc.). Matyti, kad tarp įsijautrinusių MP tiriamųjų vyrauja sunkesnės AD formos (3 lentelė).
3 lentelė. Tiriamųjų, sergančių skirtingo sunkumo AD forma pasiskirstymas pagal įsijautrinimą MP
Požymiai Grupės
Visi tiriamieji n (proc.) Neįsijautrinę MP n (proc.)
Įsijautrinę MP n (proc.)
Lengvas AD
(SCORAD indeksas 1-24 b.)
168 (53,0 proc.) 34 (66,7 proc.) 134 (50,4 proc.)
Vidutinio sunkumo AD (SCORAD indeksas 25-49 b.)
123 (38,8 proc.) 16 (31,4 proc.) 107 (40,2 proc.)
Sunkus AD (SCORAD indeksas ≥ 50 b.)
26 (8,2 proc.) 1 (2,0 proc.) 25 (9,4 proc.)
Viso: n (proc.) 317 (100 proc.) 51 (100 proc.) 266 (100 proc.)
79.8% *,** 87.0% * 96.2% ** 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Lengvas AD Vidutinio sunkumo AD Sunkus AD
Įs ijau tr in ę M P (p roc .) AD sunkumo forma
Daugiausia įsijautrinusių MP tiriamųjų nustatėme jauniausioje iki 1 metų amžiaus grupėje. Šioje grupėje (n=68) net 62 (91,2 proc.) tiriamieji buvo įsijautrinę MP. 1-3 metų amžiaus grupėje (n=183) MP buvo įsijautrinę 153 (83,6 proc.) tiriamieji. 4-6 metų amžiaus grupėje (n=46) MP buvo įsijautrinę 35 (76,1 proc.) tiriamieji. >7 metų amžiaus grupėje (n=20) MP buvo įsijautrinę 16 (80,0 proc.) tiriamųjų.
Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo MP ir tiriamųjų amžiaus grupės nenustatytas (χ2=4,984, df=3, p=0,173, t.y. p >0,05) (12 pav.).
12 pav. Tiriamųjų (n=317) įsijautrinimas MP, lyginant tarp skirtingų amžiaus grupių (χ2=4,984, df=3, p=0,173, t.y. p >0,05)
12.4. Dažniausiai įsijautrinimą maistui sukeliantys maisto produktai ir jų pasiskirstymas ODM pagalba AD sergantiems vaikams dažniausiai įsijautrinimas nustatytas šiems MP: kiaušinio baltymui (15 proc.), kiaušinio tryniui (10 proc.), kiviui (10 proc.), morkai (10 proc.) ir kviečiams (10 proc.) (4 lentelė).
SIgE tyrimo pagalba AD sergantiems vaikams dažniausiai įsijautrinimas nustatytas šiems MP: kiaušinio baltymui (19,1 proc.), karvės pienui (12,5 proc.), kiaušinio tryniui (11,0 proc.), lazdyno riešutams (6,6 proc.) ir žemės riešutams (5,9 proc.) (5 lentelė).
62 153 35 16 6 30 11 4 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 <1 metai 1-3 4-6 >7 A tve jų s k ai či u s (n )
Tiriamųjų amžiaus grupės
Įsijautrinimas MP yra Įsijautrinimo MP nėra
4 lentelė. Įsijautrinimas maisto
alergenams, nustatytas atliekant ODM
Maisto produktai (MP)
Atvejų skaičius (n) ir dažnis (proc.) Kiaušinio baltymas 3 (15.0 proc.) Kiaušinio trynys 2 (10.0 proc.)
Kivis 2 (10.0 proc.) Morka 2 (10.0 proc.) Kviečiai 2 (10.0 proc.) Kiauliena 1 (5.0 proc.) Bananas 1 (5.0 proc.) Obuolys 1 (5.0 proc.) Rugių miltai 1 (5.0 proc.) Miežinės kruopos 1 (5.0 proc.) Kukurūzai 1 (5.0 proc.) Kakava 1 (5.0 proc.) Lazdyno riešutai 1 (5.0 proc.)
Ryžiai 1 (5.0 proc.)
Viso (n) 20 (100 proc.)
5 lentelė. Įsijautrinimas maisto alergenams, nustatytas atliekant SIgE
Maisto produktai (MP)
Atvejų skaičius (n) ir dažnis (proc.)
Kiaušinio baltymas 26 (19.1 proc.) Karvės pienas 17 (12.5 proc.) Kiaušinio trynys 15 (11.0 proc.) Lazdyno riešutai 9 (6.6 proc.) Žemės riešutai 8 (5.9 proc.)
Bulvė 7 (5.1 proc.)
Jaučio serumo
albuminas 5 (3.7 proc.) β-laktoglobulinas 5 (3.7 proc.) α-laktalbuminas 5 (3.7 proc.) Kvietiniai miltai 5 (3.7 proc.) Sojų pupelės 4 (2.9 proc.) Obuolys 4 (2.9 proc.) Menkė 4 (2.9 proc.) Morka 4 (2.9 proc.) Ryžiai 3 (2.2 proc.) Kazeinas 3 (2.2 proc.) Salierai 2 (1.5 proc.) Kiviai 2 (1.5 proc.) Kiautuotieji vėžiagyviai 2 (1.5 proc.) Mielės 2 (1.5 proc.) Abrikosas 1 (0.7 proc.) Pomidoras 1 (0.7 proc.) Migdolai 1 (0.7 proc.) Ruginiai miltai 1 (0.7 proc.) Viso (n) 136 (100 proc.)
OLM pagalba atopiniu dermatitu sergantiems vaikams dažniausiai įsijautrinimas nustatytas šiems MP: kviečiams (8,6 proc.), kakavai (7,9 proc.), grikiams (6,5 proc.), miežiams (5,8 proc.) ir žemės riešutams (5,5 proc.) (6 lentelė).
Įvertinus visų trijų tyrimų metu (ODM+sIgE+OLM) nustatytų teigiamų atvejų skaičių, dažniausiai įsijautrinimą atopiniu dermatitu sergantiems vaikams sukeliantys maisto produktai buvo: kviečiai (8,1 proc.), kakava (7,0 proc.), karvės pienas (6,0 proc.), grikiai (5,8 proc.), žemės riešutai (5,5 proc.), miežiai (5,2 proc.), kiaušinio baltymas (4,7 proc.), soja (4,0 proc.), kiaušinio trynys (3,9 proc.),
vištiena (3,7 proc.). Šie maisto produktai kartu sudarė daugiau nei pusę (53,9 proc.) visų tirtų maisto produktų, kuriems buvo nustatytas įsijautrinimas (7 lentelė).
6 lentelė. Įsijautrinimas maisto alergenams, nustatytas atliekant OLM
Maisto produktai (MP) Atvejų skaičius (n) ir dažnis (proc.) Kviečiai 101 (8.6 proc.) Kakava 93 (7.9 proc.) Grikiai 77 (6.5 proc.) Miežiai 68 (5.8 proc.) Žemės riešutai 65 (5.5 proc.) Karvės pienas 63 (5.3 proc.)
Soja 50 (4.2 proc.) Vištiena 49 (4.1 proc.) Rugiai 44 (3.7 proc.) Morka 41 (3.5 proc.) Kiauliena 39 (3.3 proc.) Avižos 38 (3.2 proc.)
Kiaušinio trynys 35 (3.0 proc.) Kiaušinio baltymas 34 (2.9 proc.) Lazdyno riešutai 29 (2.5 proc.) Jautiena 28 (2.4 proc.) Kukurūzai 28 (2.4 proc.) Migdolai 27 (2.3 proc.) Ryžiai 27 (2.3 proc.) Moliūgas 27 (2.3 proc.) Soros 26 (2.2 proc.) Cukinija 25 (2.1 proc.) Sinlac 24 (2.0 proc.) Burokėlis 22 (1.9 proc.) Bulvė 12 (1.0 proc.) HA Aptamil 11 (0.9 proc.) Aptamil 9 (0.8 proc.) Varškė 7 (0.6 proc.) Kalakutiena 7 (0.6 proc.) Obuolys 6 (0.5 proc.) Aptamil Allergy 6 (0.5 proc.) Bananas 6 (0.5 proc.) Avokadas 4 (0.3 proc.)
6 lentelės tęsinys. Įsijautrinimas maisto alergenams, nustatytas atliekant OLM
Maisto produktai (MP) Atvejų skaičius (n) ir dažnis (proc.) Brokolis 4 (0.3 proc.) Lašiša 4 (0.3 proc.)
Varškės sūrelis 4 (0.3 proc.)
Žuvis 4 (0.3 proc.) Pomidoras 4 (0.3 proc.) Sviestas 3 (0.3 proc.) Avietės 2 (0.2 proc.) Aviena 2 (0.2 proc.) Paprika 2 (0.2 proc.) Kopūstas 2 (0.2 proc.) Jogurtas 2 (0.2 proc.) Mišinukas 2 (0.2 proc.) Paukštiena 2 (0.2 proc.) Graikiniai riešutai 2 (0.2 proc.) Špinatai 1 (0.1 proc.) Triušiena 1 (0.1 proc.)
Medus 1 (0.1 proc.)
Jūros lydeka 1 (0.1 proc.) Stirniena 1 (0.1 proc.) Pieniška dešrelė 1 (0.1 proc.)
Tunas 1 (0.1 proc.)
Fermentinis sūris 1 (0.1 proc.) Karpis 1 (0.1 proc.) Apelsinas 1 (0.1 proc.) Sezamas 1 (0.1 proc.) Virta morka 1 (0.1 proc.) Buljonas 1 (0.1 proc.) Krevetė 1 (0.1 proc.) Viso (n) 1181 (100 proc.)
7 lentelė. Įsijautrinimas maisto alergenams, nustatytas ODM ir/ar SIgE ir OLM pagalba
7 lentelės tęsinys. Įsijautrinimas maisto alergenams, nustatytas ODM ir/ar SIgE ir OLM pagalba Maisto produktai (MP) Atvejų skaičius (n) ir dažnis (proc.) Kviečiai 108 (8.1 proc.) Kakava 94 (7.0 proc.) Grikiai 77 (5.8 proc.) Miežiai 69 (5.2 proc.) Žemės riešutai 73 (5.5 proc.) Karvės pienas 80 (6.0 proc.)
Soja 54 (4.0 proc.) Vištiena 49 (3.7 proc.) Rugiai 46 (3.4 proc.) Morka 47 (3.5 proc.) Kiauliena 40 (3.0 proc.) Avižos 38 (2.8 proc.) Kiaušinio trynys 52 (3.9 proc.) Kiaušinio
baltymas 63 (4.7 proc.) Lazdyno riešutai 39 (2.9 proc.) Jautiena 28 (2.1 proc.) Kukurūzai 29 (2.2 proc.) Migdolai 28 (2.1 proc.) Ryžiai 31 (2.3 proc.) Moliūgas 27 (2.0 proc.) Soros 26 (1.9 proc.) Cukinija 25 (1.9 proc.) Sinlac 24 (1.8 proc.) Burokėlis 22 (1.6 proc.) Bulvė 19 (1.4 proc.) HA Aptamil 11 (0.8 proc.) Aptamil 9 (0.7 proc.) Varškė 7 (0.5 proc.) Kalakutiena 7 (0.5 proc.) Obuolys 11 (0.8 proc.) Aptamil Allergy 6 (0.4 proc.) Bananas 7 (0.5 proc.) Avokadas 4 (0.3 proc.) Brokolis 4 (0.3 proc.) Lašiša 4 (0.3 proc.) Varškės sūrelis 4 (0.3 proc.)
Žuvis 4 (0.3 proc.) Maisto produktai (MP) Atvejų skaičius (n) ir dažnis (proc.) Pomidoras 5 (0.4 proc.) Sviestas 3 (0.2 proc.) Avietės 2 (0.1 proc.) Aviena 2 (0.1 proc.) Paprika 2 (0.1 proc.) Kopūstas 2 (0.1 proc.) Jogurtas 2 (0.1 proc.) Mišinukas 2 (0.1 proc.) Paukštiena 2 (0.1 proc.) Graikiniai riešutai 2 (0.1 proc.) Špinatai 1 (0.1 proc.) Triušiena 1 (0.1 proc.) Medus 1 (0.1 proc.)
Jūros lydeka 1 (0.1 proc.) Stirniena 1 (0.1 proc.) Pieniška dešrelė 1 (0.1 proc.)
Tunas 1 (0.1 proc.)
Fermentinis sūris 1 (0.1 proc.) Karpis 1 (0.1 proc.) Apelsinas 1 (0.1 proc.) Sezamas 1 (0.1 proc.) Virta morka 1 (0.1 proc.) Buljonas 1 (0.1 proc.) Krevetė 1 (0.1 proc.) Kivis 4 (0.3 proc.) Jaučio serumo albuminas 5 (0.4 proc.) β-laktoglobulinas 5 (0.4 proc.) α-laktalbuminas 5 (0.4 proc.) Menkė 4 (0.3 proc.) Kazeinas 3 (0.2 proc.) Salierai 2 (0.1 proc.) Kiautuotieji vėžiagyviai 2 (0.1 proc.) Mielės 2 (0.1 proc.) Abrikosas 1 (0.1 proc.) Viso (n) 1337 (100 proc.)
Tolimesnėje duomenų analizėje naudotas suminis įsijautrinimas MP, nustatytas bet kokio alergologinio tyrimo (sIgE ir/ar ODM ir/ar OLM) pagalba (7 lentelė).
Jeigu tiriamajam buvo nustatytas įsijautrinimas tam pačiam maisto produktui kelių tyrimų metu, tai buvo vertinta kaip įsijautrinimas vienam, o ne keliems MP. Pvz., jei tam pačiam tiriamajam nustatytas įsijautrinimas rugiams ODM, sIgE ir OLM metu, tai tolimesniuose skaičiavimuose tai vertinta, kaip įsijautrinimas vienam, o ne 3 MP; jei tam pačiam tiriamajam nustatytas įsijautrinimas kviečiams ODM pagalba, rugiams ODM pagalba ir žemės riešutams OLM pagalba, tai vertinta kaip įsijautrinimas 3 MP.
Tiriamieji, kuriems buvo nustatytas įsijautrinimas MP, buvo įsijautrinę vidutiniškai 4,24 ± 4,009 (mažiausiai 0, daugiausiai 19, mediana 3, moda 0) MP. Tik vienam maisto produktui įsijautrinusių tiriamųjų buvo 47 (14,8 proc.), o 19 maisto produktų - tik 3 (0,9 proc.) tiriamieji. Stebėta tendencija, kad kuo didesniam skaičiui MP buvo įsijautrinę tiriamieji, tuo tokių tiriamųjų buvo mažiau (13 pav.).
13 pav. Tiriamųjų (n=317) pasiskirstymas pagal įsijautrinimą skirtingam MP skaičiui
Iš 317 tiriamųjų vienam maisto produktui buvo įsijautrinę 47 (14,8 proc.), 2-3 maisto produktams - 69 (21,8 proc.), 4-5 maisto produktams - 54 (17,0 proc.), o 5 ir daugiau maisto produktams buvo įsijautrinę 96 (30,3 proc.) tiriamieji. Tiriamieji, kurie nebuvo įsijautrinę maisto produktams, kartu su tiriamaisiais, kurie buvo įsijautrinę ne daugiau 3 MP, sudarė daugiau nei pusę (52,7 proc.) visų tiriamųjų (14 pav.).
14 pav. Tiriamųjų (n=317) pasiskirstymas pagal įsijautrinimą tam tikram MP skaičiui
Iš 266 tiriamųjų, kuriems nustatytas įsijautrinimas bent vienam maisto produktui, vienam maisto produktui buvo įsijautrinę 47 (17,7 proc.), 2-3 maisto produktams - 69 (25,9 proc.), 4-5 maisto produktams - 54 (20,3 proc.), 5 maisto produktams ir daugiau - 96 (36,1 proc.) tiriamieji (15 pav.).
15 pav. Tiriamųjų (n=266), kuriems nustatytas įsijautrinimas MP, pasiskirstymas pagal įsijautrinimą tam tikram MP skaičiui
Vertintas ryšys tarp sergančiųjų įvairiomis AD sunkumo formomis ir įsijautrinimo tam tikram MP skaičiui. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo tam tikram MP skaičiui ir AD sunkumo laipsnio nenustatytas (8 lentelė).
16.1% 14.8% 21.8% 17.0% 30.3% MP skaičius: 0 1 2-3 4-5 >5 17.7% 25.9% 20.3% 36.1% MP skaičius: 1 2-3 4-5 >5
8 lentelė. Tiriamųjų, sergančių skirtingo sunkumo AD forma, pasiskirstymas pagal įsijautrinimą skirtingam MP skaičiui Požymiai Grupės Įsijautrinę 1 MP n (proc.) Įsijautrinę 2-3 MP n (proc.) Įsijautrinę 4-5 MP n (proc.) Įsijautrinę >5 MP n (proc.) Lengvas AD (SCORAD indeksas 1-24 b.)
26 (55,3 proc.) 36 (52,2 proc.) 30 (55,6 proc.) 42 (43,8 proc.)
Vidutinio sunkumo AD (SCORAD
indeksas 25-49 b.)
16 (34,0 proc.) 30 (43,5 proc.) 19 (35,2 proc.) 42 (43,8 proc.)
Sunkus AD (SCORAD indeksas ≥ 50 b.)
5 (10,6 proc.) 3 (4,3 proc.) 5 (9,3 proc.) 12 (12,5 proc.)
Viso: n (proc.) 47 (100 proc.) 69 (100 proc.) 54 (100 proc.) 96 (100 proc.) χ2 = 5,595, df=6, p>0,05
Tiriameji, sirgę lengva AD forma, buvo vidutiniškai įsijautrinę 3,62 ± 3,512 maisto produktams (mažiausiai 0, daugiausiai 15). Tiriameji, sirgę vidutinio sunkumo AD forma, buvo vidutiniškai įsijautrinę 4,77 ± 4,343 maisto produktams (mažiausiai 0, daugiausiai 19). Tiriameji, sirgę sunkia AD forma, buvo vidutiniškai įsijautrinę 5,77 ± 4,719 maisto produktams (mažiausiai 0, daugiausiai 19). Taigi, stebėta tendencija, kad vaikai, sergantys sunkesne AD forma, buvo įsijautrinę didesniam MP skaičiui.
Nustatėme, kad skirtingas AD sunkumo formas turinčių vaikų įsijautrinimas maisto produktų skaičiui skiriasi statistiškai reikšmingai (χ2=8,643, lls=2, p=0,013). Statistiškai reikšmingai didesniam MP skaičiui įsijautrinę buvo tiriamieji, sirgę vidutine AD forma, lyginant su lengvą AD formą turėjusiais tiriamaisiais (remiantis Mann-Whitney testu, p=0,027, t.y. p<0,05). Taipogi, didesniam MP skaičiui įsijautrinę buvo tiriamieji, sirgę sunkia AD forma, lyginant su lengvą AD formą turėjusiais tiriamaisiais (remiantis Mann-Whitney testu, p=0,016, t.y. p<0,05). Lyginant sunkią ir vidutinę AD formą turėjusius tiriamuosius ir jų isijautrinimą MP skaičiui, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (p>0,05) (16 pav.).
16 pav. Maisto produktų, kuriems nustatytas įsijautrinimas, stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į AD sunkumo formą (minimali reikšmė, pirmasis kvartilis, mediana, trečiasis kvartilis, maksimali
reikšmė, reikšmė, nutolusi mažiau kaip ½ tarpkvartilinio skirtumo nuo trečiojo kvartilio). χ2=8,643, lls=2, p=0,013, remiantis neparametriniu Kruskal-Wallis testu; vienodos raidės a arba b
žymi statistiškai reikšmingus rezultatus tarp grupių (p<0,05)
Jaunesni nei 1 metų amžiaus tiriamieji buvo įsijautrinę vidutiniškai 6,07 ± 4,829 (mažiausiai 0, daugiausiai 19) maisto produktams; 1-3 metų - 3,98 ± 3,603 (mažiausiai 0, daugiausiai 19) maisto produktams; 4-6 metų - 2,72 ± 2,063 (mažiausiai 0, daugiausiai 13) maisto produktams; >7 metų - 3,90 ± 3,094 (mažiausiai 0, daugiausiai 19) maisto produktams.
Nustatėme, kad skirtingų amžiaus grupių tiriamieji buvo įsijautrinę nevienodam maisto produktų skaičiui (χ2=18,685, lls=3, p<0,001). Statistiškai reikšmingai didesniam MP skaičiui buvo įsijautrinę tiriamieji, priklausantys iki 1 metų amžiaus grupei, lyginant su tiriamaisias, kurie buvo 1-3 metų amžiaus grupėje (remiantis Mann-Whitney testu, p=0,002, t.y. p<0,05). Taip pat, statistiškai reikšmingai didesniam MP skaičiui įsijautrinę buvo tiriamieji, kurie priklausė iki 1 metų amžiaus grupei, lyginant su tiriamaisias, kurie priklausė 4-6 metų amžiaus grupei (remiantis Mann-Whitney testu, p<0,001, t.y. p<0,05), ir statistiškai reikšmingai didesniam MP skaičiui įsijautrinę buvo tiriamieji, kurie buvo iki 1 metų amžiaus, lyginant su tiriamaisias, kurie buvo >7 metų amžiaus grupėje (remiantis Mann-Whitney testu, p=0,038, t.y. p<0,05). Statistiškai reikšmingai didesniam MP skaičiui įsijautrinę buvo tiriamieji, kurie priklausė 1-3 metų amžiaus grupei, lyginant su tiriamaisias, kurie priklausė 4-6 metų amžiaus grupei (remiantis Mann-Whitney testu, p=0,023, t.y. p<0,05). Lyginant
tarpusavyje kitas amžiaus grupes, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (p>0,05). Galime teigti, kad jauniausia (<1 metų) amžiaus grupė buvo įsijautrinusi didesniam MP skaičiui, lyginant su vyresnėmis amžiaus grupėmis (17 pav.).
17 pav. Maisto produktų, kuriems diagnozuotas įsijautrinimas, stačiakampė diagrama, atsižvelgiant į tiriamųjų amžių (minimali reikšmė, pirmasis kvartilis, mediana, trečiasis kvartilis, maksimali
reikšmė, reikšmė, nutolusi mažiau kaip ½ tarpkvartilinio skirtumo nuo trečiojo kvartilio). χ2=18,685, lls=3, p<0,001, remiantis neparametriniu Kruskal-Wallis testu, vienodos raidės a arba b arba c žymi statistiškai reikšmingus rezultatus tarp grupių (p<0,05)
13. REZULTATŲ APTARIMAS
R. Rokaitė su kolegomis 2004 metais Lietuvoje ištyrė 108 vaikus, sirgusius tik AD, kuriems buvo atikti OLM. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 6 mėn. iki 16 metų, o didžioji dalis (41 proc.). tiriamųjų buvo 1-3 metų amžiaus. Tarp tiriamųjų mergaičių buvo 51 (47,2 proc.), berniukų - 57 (52,8 proc.), o pagal SCORAD indeksą tarp tiriamųjų vyravo lengvas AD (52,5 proc.). Teigiami OLM buvo nustatyti 74 (68,5 proc.) tiriamiesiems. AD sergantiems vaikams dažniausiai įsijautrinimą sukėlę maisto produktai, išaiškinti OLM pagalba, buvo soja, pienas, žemės riešutai, morkos, kiaušinio baltymas, kviečiai, kukurūzai ir rugiai [42]. Mūsų tyrimo rezultatai labai panašūs. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dauguma (57,7 proc.) tiriamųjų pateko į 1-3 metų amžiaus grupę. Tarp tiriamųjų mergaičių buvo 153 (48,3 proc.), berniukų - 164 (51,7 proc.). Daugiausia tiriamųjų (53 proc.) sirgo lengvu AD. OLM atlikti 317 (100 proc.), iš jų 256 (80,8 proc.) rasti teigiami. OLM tyrimo metu dažniausiai įsijautrinimą maistui atopiniu dermatitu sergantiems vaikams sukelė panašūs MP: kviečiai, kakava, grikiai, miežiai ir žemės riešutai.
U. Wahn su kolegomis ištyrė 2184 AD sergančius vaikus iš 12 skirtingų šalių. Tiriamiesiems buvo atlikti bendro IgE ir sIgE tyrimai (tyrimai laikyti teigiamais, kai IgE >0,35 kU/l). SIgE buvo tiriami 8 maisto ir aplinkos alergenams, iš jų 3 - maistui (kiaušinio baltymui, karvės pienui, žemės riešutams). Daugiausia tiriamieji buvo įsijautrinę kiaušinio baltymui (42 proc.), karvės pienui (27,3 proc.), žemės riešutams (24,6 proc.). Nustatyta, kad didėjant AD sunkumo laipsniui, teigiamas sIgE atsakas į maisto alergenus buvo dažnesnis (p<0,001) [39]. Mūsų rezultatai buvo panašūs: dažniausiai įsijautrinimas sIgE metu buvo nustatytas kiaušinio baltymui (19,1 proc.), karvės pienui (12,5 proc.), o žemės riešutams buvo atitinkamai retesnis (5,9 proc.). Statistiškai reikšmingai didesniam MP skaičiui buvo įsijautrinę tiriamieji, sirgę vidutine arba sunkia AD forma, lyginant su lengvą AD formą turėjusiais tiriamaisiais (p<0,05).
U. Wahn su bendraautoriais teigia, kad 44,5 proc. (n=933) tiriamųjų, tiriant sIgE, nebuvo įsijautrinę nei vienam maisto ir/arba įkvepiamam alergenui. 36,8 proc. (n=772) tiriamųjų buvo įsijautrinę keliems maisto ir/arba įkvepiamiems alergenams ir 18,7 proc. (n=391) tiriamųjų buvo įsijautrinę tik vienam maisto ir/arba įkvepiamam alergenui. Taipogi, įsijautrinimas maisto alergenams 2 metų amžiuje nežymiai, bet statistiškai reikšmingai sumažėjo kiaušiniui (p<0,05) ir žemės riešutams (p<0,001) [39]. Mūsų tyrimo metu nustatyta, jog 83,9 proc. tiriamųjų per bet kurį alergijos mechanizmą buvo įsijautrinę MP. Didesniam MP skaičiui įsijautrinę buvo tiriamieji, kurie buvo iki 1 metų amžiaus grupėje, lyginant su tiriamaisiais, priklausančiais 1-3 metų amžiaus grupei (p<0,05). Šiuos rezultatų skirtumus lėmė skirtinga metodika, kadangi mūsų tyrimo metu įsijautrinimas maistui
buvo tiriamas sIgE ir/ar ODM ir OLM metu, o įsijautrinimas aplinkos alergenams mūsų tyrimo metu nebuvo tirtas.
C. Flohr su bendraautoriais nustatė, kad ryšys tarp AD ir įsijautrinimo pienui, kiaušiniui, menkei, sezamui ir žemės riešutams labiau išreikštas AD sergantiems pacientams, kurių SCORAD indeksas didesnis negu 20 balų, lyginant su tiriamaisiais, kurių SCORAD indeksas nesiekia 20 balų. Taipogi, rado statistiškai reikšmingą ryšį tarp AD sunkumo laipsnio ir įsijautrinimo maistui (p=0,001). Tirdami 154 krūtimi maitinamus 3 mėn. amžiaus kūdikius, turėjusius AD požymių, nustatė, kad įvairiems MP įsijautrinęs buvo 21 (13,6 proc.) tiriamasis. Tarp 465 kūdikių, neturėjusių AD požymių, įsijautrinimas MP rastas tik 13 (2,8 proc.) tiriamųjų. Didžioji dauguma (85,7 proc.) tiriamųjų, kuriems buvo stebimi AD požymiai, sirgo lengva AD forma, ir tik 14,3 proc. tiriamųjų sirgo vidutinio sunkumo arba sunkia AD forma. Sunkesne AD forma sirgę tiriamieji buvo labiau įsijautrinę MP, lyginant su tiriamaisiais, sirgusiais lengvesne AD forma [43]. Mūsų tyrimo metu įsijautrinimas maistui (83,9 proc.) yra žymiai dažnesnis negu minėtame tyrime (13,6 proc.), kadangi įsijautrinimui maistui nustatyti vertinome 3 alergologinių tyrimų (sIgE, ODM ir OLM) rezultatus. Taipogi, mūsų tyrime dalyvavusių tiriamųjų amžiaus intervalas yra platesnis. Tuo tarpu C. Flohr su bendraautoriais įsijautrinimui MP naudojo tik ODM tyrimo rezultatus. Mūsų tyrimo duomenimis, tiriamiesiems, kuriems buvo atliktas ODM, tik 23,7 proc. atvejų nustatytas įsijautrinimas MP, taigi, šiuo atveju rezultatai yra panašūs. Mūsų tyrime didžiausią dalį (53 proc.) sudarė tiriamieji, sirgę lengva AD forma, 38,8 proc. - tiriamieji, sirgę vidutinio sunkumo AD forma, ir tik 8,2 proc. - tiriamieji, sirgę sunkia AD forma. Mūsų tyrimo rezultatai patvirtina kitų tyrėjų duomenis, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo MP ir AD sunkumo laipsnio.
Nors labiausiai alergizuojantys MP įvairiose pasaulio šalyse šiek tiek skiriasi, vis dėlto, nustatyta, kad karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis yra dažniausi maisto alergenai vaikams, sergantiems AD. Šie alergenai skirtingose amžiaus grupėse skiriasi ir sudaro daugiau nei 90 proc. visų maisto alergenų [17]. Mūsų tyrimas šiuos rezultatus patvirtina: dažniausiai įsijautrinimą AD sergantiems vaikams sukeliantys maisto produktai buvo karvės pienas, vištos kiaušinio baltymas, vištos kiaušinio trynys, kviečiai, miežiai, grikiai, soja, žemės riešutai, vištiena ir kakava. Šie maisto produktai kartu sudarė daugiau nei pusę (53,9 proc.) visų tirtų maisto produktų, kuriems buvo nustatytas įsijautrinimas per bet kurį alergijos mechanizmą.
