6 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Eglė Žebrauskaitė
TĖVŲ (GLOBĖJŲ) NUOMONĖ APIE VAIKŲ, LANKANČIŲ
IKIMOKYKLINES ĮSTAIGAS, JAUTRUMĄ MAISTUI
Magistro diplominis darbas
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
Mokslinė vadovė doc. dr. Dalia Lukšienė
7
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
TĖVŲ (GLOBĖJŲ) NUOMONĖ APIE VAIKŲ, LANKANČIŲ IKIMOKYKLINES ĮSTAIGAS, JAUTRUMĄ MAISTUI
Eglė Žebrauskaitė
Mokslinė vadovė doc. dr. Dalia Lukšienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 114 p.
Darbo tikslas. Nustatyti jautrumo maistui dažnį tarp vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas Kauno mieste, ir išsiaiškinti tėvų (globėjų) nuomonę bei žinias apie vaikų maisto sukeltą jautrumą ir patiriamus nepatogumus.
Darbo uždaviniai. Nustatyti jautrumo maistui dažnį ir išsiaiškinti požymius, būdingus maisto produktų sukeltam jautrumui, tarp vaikų, atsižvelgiant į amžių ir lytį; nustatyti tėvų (globėjų), kurių vaikai yra jautrūs maistui, patiriamus nepatogumus; įvertinti ir palyginti tėvų (globėjų) žinias ir nuomonę apie jautrumą maistui, atsižvelgiant į tėvų amžių ir išsilavinimą.
Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės – spalio mėnesiais Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Išdalinta 500 anketų (atsako dažnis 76,4 proc.). Anketą sudarė 39 klausimai, kurie buvo suskirstyti į dalis: demografiniai klausimai, jautrumo maistui pobūdis, nuomonė apie jautrumo maistui įtaka tėvų buičiai, gautos informacijos kokybė, priimtinumas ir pakankamumas, žinios apie jautrumą maistui. Duomenų analizei panaudotas statistinių duomenų analizės paketas SPSS 11.0. Grafikai ir diagramos sudaryti naudojant Microsoft Excel programą. Ryšiui tarp požymių įvertinti buvo naudotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus ir fišerio (Fisher‘s) tikslusis metodas. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo, lygus 0,05.
8 sutuoktinio ar gyvenimo partnerio ir savo tėvų. Mažiau palaikymo – iš aplinkinių, draugų ir giminaičių. Pakankamai daug apklaustųjų žinojo, kas yra jautrumas maistui ir kaip jis pasireiškia, dauguma suprato rizikos veiksnius. Kas yra anafilaksinis šokas, žinojo tik 57 proc. respondentų; sąmonės netekimą ar šoką kaip reakciją į maistą priskyrė tik kas šeštas įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir kas aštuntas neįgijęs aukštojo išsilavinimo respondentas.
9
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
OPINION OF THE PARENTS (GUARDIANS) ABOUT SENSITIVITY OF CHILDREN GOING TO PRE-SCHOOL INSTITUTIONS TO FOOD
Eglė Žebrauskaitė
Supervisor Assoc. Prof. Dr. Dalia Lukšienė
Lithuanian university of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2013. 114 p.
Objective of the work. To determine the frequency of sensitivity to food among children going to pre-school institutions in Kaunas city and to learn the opinion and knowledge of their parents (guardians) about the sensitivity caused by food and experienced inconveniences. Tasks of the work. To determine the frequency of sensitivity to food and to learn the signs characteristic to sensitivity caused by food products among children with regard to their age and gender; to determine the inconveniences experienced by the parents (guardians) of children sensitive to food; to assess and compare the knowledge and opinion of the parents (guardians) about sensitivity to food with regard to the parents’ age and education.
Methodology of research. The research was conducted in May-October 2012, in pre-school institutions in Kaunas city. 500 questionnaires were distributed (the response frequency is 76,4 per cent). The questionnaire consisted of 39 questions, which were divided into parts: demographic questions, character of sensitivity to food, opinion about influence of sensitivity to food on the parents’ household, quality of received information, its acceptability and sufficiency, knowledge about sensitivity to food. The package of statistical data analysis SPSS 11.0 was used to analyze the data. The graphs and diagrams were formed using the Microsoft Excel program. In order to assess the relation between the signs, the criterion of chi-square (χ2) and Fisher’s accurate method were used. The significance level selected to check the hypotheses was 0,05.
10 planning of holidays and travels (71 per cent), choosing of food products, which have more than one ingredient (70,9 per cent) and change of nutrition of the whole family (69,4 per cent) as the most affecting factors. The parents received the major support and help from the kindergarten’s staff and spouse or life partner and their parents. Less support was received from surrounding people, friends and relatives. Big number f respondents knew what the sensitivity to food is and how it is manifested. The majority understood the risk factors. Only 57 per cent of respondents knew what anaphylaxic shock is; only every sixth person with higher education and every eight person without higher education attributed loss of consciousness or shock as reaction to food.
11
TURINYS
SANTRUMPOS ... 13
ĮVADAS ... 14
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 16
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 17
1.1. Jautrumas maistui ir maisto alergija ... 17
1.2. Alergijos maistui atsiradimo priežastys ... 20
1.3. Maisto alergijos nustatymas ... 22
1.4. Jautrumo maistui ir maisto alergijų paplitimas bei reikšmė pasaulyje ir Lietuvoje ... 24
1.5. Maisto alergenai ... 29
1.6. Alergija maistui – aktuali visuomenės sveikatos problema... 33
1.7. Gyvenimas, turint jautrumą maistui, maisto alergiją; sergančiųjų ir jų tėvų poreikiai . 35 1.8. Žinių ir informacijos apie maisto alergijas bei jas sukeliančius alergenus poreikis ... 36
1.9. Maisto alergija, sergančiųjų ir jų tėvų poreikiai, patiriami nepatogumai ... 39
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 45
2.1. Tyrimo schema ... 45
2.2. Tyrimo priemonė- anketa ... 46
2.3. Respondentų charakteristika ... 47
2.4. Respondentų vaikų charakteristika ... 49
3. REZULTATAI ... 53
3.1. Jautrumo maistui dažnis ir požymiai, būdingi maisto produktų sukeltam jautrumui, tarp vaikų, atsižvelgiant į amžių ir lytį. ... 53
3.1.1. Jautrumo maistui (alergijų) dažnis, atsižvelgiant į amžių ir lytį. ... 53
3.1.2. Požymių, būdingų maisto produktų sukeltai alergijai, vertinimas, atsižvelgiant į amžių ir lytį. ... 55
3.2. Tėvų (globėjų), kurių vaikai yra jautrūs maistui, patiriami nepatogumai. ... 68
3.2.1. Tėvų, kurių vaikai yra jautrūs maistui, patiriami sunkumai ... 68
3.2.2. Informacijos poreikis ... 73
3.3. Tėvų žinios ir nuomonė apie jautrumą maistui, atsižvelgiant į tėvų amžių ir išsilavinimą. ... 76
12
3.3.2. Tėvų nuomonė apie jautrumą maistui ... 83
REZULTATŲ APTARIMAS ... 89
IŠVADOS ... 93
REKOMENDACIOS ... 96
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 98
13
SANTRUMPOS
2
- chi kvadrato kriterijus;
AVD – alergiškų vaikų darželis;
EAACI - Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija (European Academy of
Allergology and Clinical Immunology);
ESPACI - Europos pediatrinės alergologijos ir klinikinės imunologijos bendrija (European
Society for Paediatric Allergology and Clinical Immunology);
ESPGHAN - Europos pediatrinės gastroentorologijos, hepatologijos ir mitybos bendrija
(European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition);
ICD - Tarptautinė ligų klasifikacija (International Classification of Diseases). IgE - imunoglobulinas E;
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos; lls - laisvės laipsnių skaičius; m. – metai;
mln. – milijonas;
NAVD – nealergiškų vaikų darželis; pav. – pavyzdys;
proc. - procentinė išraiška;
14
ĮVADAS
Pastaruoju metu vis didėjantis sergamumas alerginėmis ligomis atkreipė sveikatos specialistų, mokslo darbuotojų ir visuomenės dėmesį. Ne išimtis ir alergija maistui, kuri tampa vis rimtesne visuomenės sveikatos problema ir pasaulyje, ir Lietuvoje (1,2). Problemos mastą rodo ir padidėjęs sveikatos priežiūros resursų poreikis, susijęs su šių ligų gydymu, pastebėtas daugelyje šalių. (2,3,4,5,6). Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, nuo alerginių ligų sukeltų simptomų kenčia 1 iš 4 Europos gyventojų, tai yra dažniausias lėtinis susirgimas šio regiono šalyse (7). Alergija maistui, kaip ir kiti alerginiai susirgimai, daro didėlę žalą tiek individui, tiek visuomenei. Liga neišvengiamai paveikia sergančiojo ir jam artimų žmonių gyvenimo kokybę bei buitį. Taip pat didėjant sergamumui alerginėmis ligomis didėja finansinė našta valstybei (7). Finansinė bei socialinė jautrumo maistui sukeliama našta vis didėja, todėl mokslininkai aktyviai ieško galimų sprendimo būdų, siekdami išsiaiškinti, kaip galima būtų palengvinti sergančių vaikų ir jų tėvų gyvenimą bei sumažinti valstybei tenkančią naštą (8).
Nors dažniausiai nuo jautrumo maistui kenčia vaikai, tačiau kitose pasaulio šalyse, atliktų tyrimų duomenimis, vaiko jautrumas maistui smarkiai paveikia visos šeimos buitį ir gyvenimo kokybę (9, 10, 11). Tam tikro alergizuojančio maisto produkto vengimas yra pats efektyviausias ir dažniausiai taikomas šios ligos gydymo būdas, jis reikalauja tėvų pastangų, žinių ir laiko. Todėl vaikų tėvai yra priversti keisti gyvenimo būdą, priprasti prie kylančių nepatogumų, nes privalo nuolat stebėti, ką vaikas valgo, ieškoti informacijos apie ligą, galimas kryžmines reakcijas ir kita (12,9). Jautrių maistui vaikų šeimos susiduria su dideliais sunkumais, saugant savo vaikus nuo alergizuojančių maisto medžiagų bei stengiantis išlaikyti racionalią jo mitybą, netrikdant jo normalaus vystymosi (13,14,15).
16
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Nustatyti jautrumo maistui dažnį tarp vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas Kauno mieste, ir išsiaiškinti tėvų (globėjų) nuomonę ir žinias apie vaikų maisto sukeltą jautrumą bei patiriamus nepatogumus.
Uždaviniai:
1. Nustatyti jautrumo maistui dažnį ir išsiaiškinti požymius, būdingus maisto produktų sukeltam jautrumui, tarp vaikų, atsižvelgiant į amžių ir lytį.
2. Nustatyti tėvų (globėjų), kurių vaikai yra jautrūs maistui, patiriamus nepatogumus. 3. Įvertinti tėvų (globėjų), kurie nėra jautrūs maistui, žinias apie jautrumą maistui,
17
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Jautrumas maistui ir maisto alergija
Maisto produktai gali sukelti įvairių nepageidaujamų reakcijų, kurios vadinamos padidėjusiu jautrumu maisto produktams. Viena šių reakcijų yra alergija maistui. Šis negalavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujama padidėjusio jautrumo reakcija į maisto produktus arba jų priedus, kurią sukelia imuniniai mechanizmai. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijai (European Academy of Allergology and Clinical
Immunology, EAACI) pasiūlius, 2001 m. buvo įtvirtinta nauja alerginių ligų nomenklatūra.
Remiantis ja, maisto alergija yra priskiriama padidėjusiam jautrumui maistui, ji gali būti imunoglobulino E (IgE) sukelta arba ne IgE sukelta maisto alergija (16). Alerginės reakcijos gali būti greitojo arba lėtojo tipo. Daugiausia žinoma apie greitojo tipo imunines reakcijas (šių reakcijų metu dalyvauja IgE). Jos atsiranda praėjus kelioms minutėms arba 1–2 valandoms po kontakto su maisto alergenu. Vaikui suvalgius produktą, per kelias minutes pasireiškia alergijos simptomai, tuomet nustatyti alergizuojantį produktą galima lengvai. Kita vertus, labai sunku atpažinti maisto alergiją sukėlusį maisto produktą, kai vyrauja lėtojo tipo reakcijos (šių reakcijų metu nedalyvauja IgE), nes jų metu alergijos simptomai gali užtrukti iki kelių dienų (14). Nepageidaujama reakcija į maistą atsiranda po kartotinio sąlyčio su tam tikromis medžiagomis ir pažeidžia organizmo audinius. Maisto alergija dažnai skirstoma pagal tai, kokia organų sistema pažeidžiama, arba pagal tai, koks alerginių reakcijų tipas vyrauja:
1. Odos alergija maistui:
- nuo IgE priklausoma (ūminė dilgėlinė ir angioderma, ūminė kontaktinė dilgėlinė, lėtinė dilgėlinė ir angioderma, kiti odos pažeidimai);
- nuo IgE priklausoma ir nuo IgE nepriklausoma (atopinis dermatitas);
- nepriklausoma nuo IgE (maisto sukeltas kontaktinis dermatitas, pūslėlinis dermatitas). 2. Virškinimo organų alergija maistui:
18 - nuo IgE priklausoma ir nuo IgE nepriklausoma (ezofinofilinė gastroenteropatija)
(alerginis eozinofilinis ezofaringitas, alerginis eozinofilinis gastritas, alerginis gastroenterokolitas);
- nepriklausoma nuo IgE (maisto baltymų sukelta enteropatija, maisto baltymų sukeltas enterokolitas, maisto baltymų sukeltas proktitas, celiakija).
3. Kvėpavimo organų alergija maistui:
- nuo IgE priklausoma (alerginis rinitas ir rinokonjuktyvitas); - nuo IgE priklausoma ir nuo IgE nepriklausoma (bronchų astma);
- nepriklausoma nuo IgE (Heinerio sindromas (maisto sukelta plaučių hemosiderozė). 4. Anafilaksija.
Kai kuriais atvejais maisto alergijos simptomai gali būti pavieniai ir neryškūs, tačiau kitais atvejais jie pasireiškia gana ūmiai, kai pažeidžiami daugelis vaiko organų; tokios reakcijos kartais yra net pavojingos gyvybei. Viena tokių reakcijų yra anafilaksija arba anafilaksinis šokas. Daugiau kaip 29–50 proc. anafilaksijos atvejų sukelia alergenai, esantys maiste; dėl jų mirčių būna 6–7 kartus daugiau nei mirčių nuo vabzdžių įgėlimų sukeltų anafilaksinių reakcijų (17,18). Vaikai, kuriems nustatyta ir alergija maistui, ir astma, susiduria su didėle astmos paūmėjimo ir ūmių reakcijų į maistą (anafilaksijos) rizika (19). Nepaisant visų atsargumo priemonių, maistui alergiškiems vaikams vis dar egzistuoja didžiulė anafilaktinės reakcijos rizika. Rizikingos situacijos turi būti gerai išaiškintos ir išnagrinėtos, kad anafilaksinių reakcijų prevencija būtų efektyvesnė (17,18).
19 anoniminės apklausos būdu buvo apklausti 4333 Vilniaus miesto pradinių mokyklų 1–4 klasių mokiniai. Tyrimo metu vaikai kartu su tėvais buvo klausiami apie jiems pasireiškusias reakcijas į maistą. Pradinio mokyklinio amžiaus jautriems maistui vaikams dažniausiai pasireiškė odos reakcijos (bėrimas, tinimas, odos niežulys). Jas nurodė 62,7 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Po jų sekė skausmingos, paraudusios ar ašarojančios akys (23,5 proc.), šiek tiek rečiau vaikus kankino burnos ar gerklės niežulys ir tinimas (21,6 proc.). Tie patys vyraujantys simptomai buvo nurodyti ir suaugusiųjų grupėje (17). Tačiau kalbant apie visas vaikams pasireiškusias nepageidautinas reakcijas į maistą, dažniausi nustatyti negalavimai yra vėmimas ir viduriavimas (neturint omenyje apsinuodijimų) (17).
20 Nuo 1 iki 3 metų amžiaus vaikams būdingesnės odos reakcijos yra daugiausia sukeltos IgE antikūnų (greitos) (21). Tačiau gali būti, kad šios reakcijos tiesiog pastebimos ir ištiriamos lengviau negu lėtosios. Taip pat pastarosios gali būti supainiojamos su kitų panašių ligų simptomais. Šio amžiaus vaikams reakcijos į maisto produktus paprastai pasireiškia ūmia dilgėline arba lėtine egzema. Bėrimai, kurie kūdikystėje lokalizavosi liemens ir veido srityse, sumažėja, daugiau beria lenkiamuosius galūnių paviršius. Dėl nuolatinio stipraus niežėjimo vaikas dažnai tampa irzlus, nervingas ir net hiperaktyvus. Tokiame amžiuje vaikas jau valgo beveik tą patį kaip suaugusieji, todėl išaiškinti alergiją sukeliančius maisto produktus vis sudėtingiau. Taip pat atsiranda didėlė grėsmė persistengti ribojant vaiko mitybos įvairovę ir sukelti mitybos nepakankamumą. Virškinimo simptomai, varginę kūdikystėje, tampa mažiau pastebimi. Tokiame amžiuje darosi vis retesnės alergijos maistui, nes dauguma vaikų jas palaipsniui „išauga“. Tačiau tokiame amžiuje vis daugiau diagnozuojama alergija kiaušiniams (21).
3-6 metų amžiaus vaikas bendrauja su kitais vaikais, galbūt lanko darželį, dėl to padaugėja pavojų, vaikų mitybą kontroliuoti darosi kur kas sunkiau. Dar didesnė rizika vaiką saugant per daug sutrikdyti jo emocinį, socialinį vystymąsi (25). Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp noro užtikrinti vaiko saugumą ir galimybės vaikui socializuotis ir neišsiskirti iš jo amžiaus vaikų. Nors šio amžiaus vaikams sveikatos būklė gerėja (rečiau kankina ūmios virškinimo problemos, lengvėja dermatito simptomai), tačiau vaikas šiame amžiuje atranda naujus maisto produktus ir naujus alergenus taip pat, dėl to tėvai turi būti labai atsargūs supažindindami vaikus su naujais maisto produktais (26).
1.2. Alergijos maistui atsiradimo priežastys
21 1. skatinimas motinas maitinti naujagimius krūtimi kuo ilgesnį laiką;
2. kūdikio ir mamos pasyvaus rūkymo rizikos mažinimas; 3. žinių apie maisto alergijas sklaida;
4. vaiko susipažinimo su naujais maisto produktais atidėliojimas (28).
Amerikos klinikinių imunologų ir alergologų kolegija rekomenduoja: nustačius, kad šeimoje yra bent du žmonės, sergantys arba sirgę alerginėmis ligomis, naujagimiai turėtų bent vienerius metus būti žindomi krūtimi, o supažindinti su įprastu maistu ne anksčiau nei 6 mėnesių (29). Krūtimi maitinančios motinos turėtų vengti kiaušinių, pieno, riešutų ir jūros gėrybių. O šių vaikų supažindinimas su minėtais maisto produktais turėtų būti pradėtas ne anksčiau nei 4 – 6 mėnesių (30). Panašias rekomendacijas išleido ir Europos pediatrinės alergologijos ir klinikinės imunologijos bendrija (European Society for Paediatric Allergology and Clinical Immunology) (ESPACI) ir Europos pediatrinės gastroentorologijos, hepatologijos ir mitybos bendrija (European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition) (ESPGHAN). Šios organizacijos rekomenduoja taikyti naturalų maitinimą krūtimi iki 4 – 6 mėn. ir vaikus maitinti įprastu maistu nuo 5 mėn. amžiaus (31).
22 gliutėino turinčiu maistu buvo atidėliojamas iki 6 mėn., susidūrė su didesne rizika susirgti alergija gliutėinui negu vaikai, kurie buvo maitinami šios medžiagos turinčiu maistu anksčiau negu 6 mėn. (36). Be to, įdomūs rezultatai gauti Japonijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad tėvai, kurie atidėliojo vaikų maitinimą įprastu maistu, kur kas dažniau, jau vaikams paaugus, vengė į jų mitybą įtraukti kitus produktus. Buvo apklausti tėvai ir mokiniai nuo 7 iki 15 metų Kioto mieste. Apklausta 14669 tėvai ir 13215 vaikų. Tyrimas parodė, kad alergiški kiaušiniams, pienui ar kviečiams vaikai, kuriems tėvai kūdikystėje parinko įprasto maisto vengimo taktiką, kur kas dažniau (17 proc.) vengė ir kitų maisto produktų mokykliniame vaikų amžiuje negu tie, kurie anksti vaikus maitino įprastu maistu (1,9 proc.). Tarp vengtinų maisto produktų mokykliniame amžiuje buvo grikiai, jūros produktai, žuvis ir vaisiai (37). Tačiau neaišku, ar tokį efektą sukėlė skirtingos tėvų žinios, informuotumas, ar gydytojų taikomos profilaktinės taktikos skirtumai, ar tėvų turėtos alergijos ypatybės.
Kaip viena iš profilaktinių priemonių paminėtos omega 3 riebalų rūgštys. Jos turėtų būti vartojamos motinų perinataliniu laikotarpiu. Minėtas profilaktinis poveikis nustatytas laboratorinių tyrimų (in vitro) metu. Vėliau teigiami rezultatai gauti ir atlikus kelis didelius tyrimus. Taip pat profilaktikai bandyta naudoti ir probiotikus. Keliuose tyrimuose buvo fiksuotas teigiamas poveikis, ypač probiotiką naudojant pieš gimdymą ir po jo, kartu kombinuojant ir maitinimą krūtimi. Keliuose tyrimuose gauti rezultatai prieštarauja minėtiems, tačiau šie tyrimai kelia abejonių, nes jų trukmė, taip pat ir pobiotinių preparatų naudojimo laikas buvo palyginus labai trumpas (38,39,40,41). Pirminės maisto alergijų prevencijos priemonės ženkliai keitėsi per pastaruosius dešimt metų ir iki šių dienų išlieka labai prieštaringo pobūdžio.
1.3. Maisto alergijos nustatymas
Alergijos maistui diagnostika yra gana daugialypė, kompleksiška. Norint nustatyti alergeną, sukėlusį ligą, dažnai taikomi keli tyrimų metodai. Šiuolaikinė alergijos diagnostika atliekama keliais etapais. Pagrindinis alergologinės diagnostikas tikslas yra alerginę reakciją sukėlusio alergeno paieška, kuri atliekama remiantis anamneze, ligos klinika bei tyrimais (20). Visi in vivo alerginiai mėginiai skirstomi į odos ir provokacinius mėginius.
Odos mėginiai pagal tyrimo atlikimo metodus skiriami į odos dūrio (prick) mėginius, įodinius mėginius ir aplikacinius mėginius (lopo). Odos dūrio (pick) mėginiai. Tai dažniausiai
23 reakcija. Šie mėginiai ne visada tinkami sergantiems atopiniu dermatitu pacientams ir kūdikiams. Dūrio – dūrio mėginiai (prick – prick) gali būti atliekami su vaisių, daržovių ir kitais alergenais. Šis tyrimas atliekamas kaip ir dūrio mėginys, tačiau pirmiausia duriama į pasirinktą alergeną ir ta pačia adata duriama į odą. Įodinių mėginių procedūros metu į odą įšvirkšiama alergeno ir stebima reakcija. Įodiniai mėginiai yra jautresni už dūrio mėginius, tačiau jie reikalauja daugiau laiko, dažniau sukelia sistemines alergines reakcijas, pseudoteigiamas reakcijas. Aplikaciniai mėginiai (lopo) atliekami ant nepažeistos odos, dažniausiai nugaros srityje užklijuojant tiriamus alergenus. Alergenai laikomi 48 valandas. Mėginiai vertinami, praėjus 48, 72 ir 120 valandų po uždėjimo. Odos lopo mėginys yra informatyvi ir perspektyvi diagnostinė priemonė atopinio dermatito etiologiniams veiksniams nustatyti bei lėtojo tipo alerginėms reakcijoms vertinti. Odos lopo mėginiais su maisto alergenais galima diagnozuoti alergiją maistui, kai vyrauja vėlyvos klinikinės reakcijos (ne IgE sukeltos), jeigu odos dūrio mėginiai yra neigiami arba jeigu nerandama specifinių IgE kraujo serume (20). Odos lopo mėginį tikslingiausia daryti kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Provokaciniai mėginiai - tai akių junginės mėginiai, nosies mėginiai, bronchų
(inhaliaciniai) mėginiai ir oraliniai mėginiai. Provokaciniai akių junginės mėginiai atliekami į akių junginės maišelį įlašinant tiriamo alergeno. Po 10 – 15 minučių apžiūrima ir vertinama junginė. Šis mėginys retai naudojamas alergijos diagnostikai. Dažniau šie mėginiai atliekami moksliniais tikslais. Tiriant provokaciniais nosies mėginiais, po apatine nosies kriauklės dalimi uždedama alergeno arba duodama įkvėpti alergeno per nosį ir vertinami atsiradę alergijos simptomai, tačiau šis metodas mažiau tikslus. Provokaciniams bronchų (inhaliaciniai) mėginiams naudojami suspausto oro inhaliatoriai, inhaliuojamas aerozolis su tam tikros koncentracijos alergizuojančiais tirpalais. Inhaliaciniai mėginiai su alergenais yra svarbūs tyrinėjant bronchinės astmos patogenezę, naujų, ypač profilaktinių, vaistų efektyvumą, tačiau šių mėginių klinikinė reikšmė yra ribota (dėl galimų pavojingų šalutinių reakcijų). Jie yra rekomenduojami alergenui nustatyti abejotinais atvejais, kai nesutampa anamnezės ir kitų alerginių mėginių duomenys.
24 tėvai žymi valgomus produktus. Radus reakcijos „kaltininką“, šis yra pašalinamas iš vaiko dietos, ir vėl vyksta stebėjimas, vėliau diagnozės galutiniam patvirtinimui gali būti trumpam vėl įtraukiamas (42;43),
Maisto alergijai nustatyti naudojami ir laboratoriniai tyrimai in vitro (mėgintuvėlyje). Tai maistui specifinių IgE antikūnų tyrimai, bendrojo IgE kiekio kraujo tyrimai MAST CLA, ImmunoCAP ir kt., kurie yra palyginti tikslūs, tačiau gana brangūs tyrimai. Metodas in vitro paremtas kraujo krešumu - tai palyginti naujas metodas. Jo metu imamas paciento kraujas, maišomas su alergenais ir stebima, per kurį laiką sukreša kraujo mėginys. Metodas nereikalauja ypatingų sąlygų, gali būti daromas tiesiogiai prie paciento lovos, nesukelia komplikacijų ir yra pigus (44,45).
Visus diagnostinius tyrimus galima atlikti įvairaus amžiaus vaikams. Anamnezė, odos mėginiai ir specifinių IgE kraujo serume nustatymas padeda sudaryti individualią eliminacinę dietą, kuri turėtų sumažinti arba išnaikinti simptomus. Galutinai alergijos maistui diagnozė dažniausiai patvirtinama standartizuotais provokaciniais oraliniais mėginiais. Dvigubai aklas placebu kontroliuojamas provokacinis oralinis mėginys yra laikomas „auksiniu“ standartu diagnozuojant alergiją maistui tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje (20). Alergijos maistui nustatymo būdai skiriasi pagal tikslumą, kainą ir taikymą. Alergijos maistui nustatyti išrandami nauji ir tobulinami seni nustatymo metodai. Šiuo metu, vis daugėjant alergiškų žmonių, ieškomi kuo greitesni, tikslesni ir ekonomiškai efektyvesni šios ligos ir ją sukeliančių maisto produktų nustatymo būdai. Tai ypatingai svarbu gydant alergiškus vaikus.
1.4. Jautrumo maistui ir maisto alergijų paplitimas bei reikšmė pasaulyje ir Lietuvoje
XX amžiaus pradžioje alergija buvo laikoma reta liga. Nuo to laiko situacija labai pasikeitė. Per pastaruosius keturis dešimtmečius ji tapo dramatiška. Visame pasaulyje apytiksliai 220 - 520 milijonų žmonių kenčia nuo maisto alergijų, daugiausia jų sudaro vaikai (46). Nustatyta, kad apie 30 proc. žmonių Europoje vargina alerginis rinitas arba konjunktyvitas, apie 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų (47). Šie rodikliai vienodai kelia nerimą visame pasaulyje.
25 15 – 20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir apie 7 proc. naujagimių. Paaiškėjo, kad Lietuvoje šeimose alergija maistui dar nėra smarkiai paplitusi – ji būdinga tik 5 – 10 proc. šeimos narių, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje alergija maistui nustatyta jau net 60 – 80 proc. tirtų vaikų (48,17).
26 1.1 lentelė. Maisto alergiją sukeliantys alergenai, atsižvelgiant į amžiaus grupę ir lytį
(šaltinis – Lietuvos alergologijos centras, R. Dubakienė) (49).
Alergenai
I grupė II grupė III grupė
Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai
Kviečiai 43,56 42,50 58,93 48,60 44,44 48,48 Kiaušiniai 43,46 46,36 41,33 40,00 48,04 32,00 Bulvės 37,61 34,90 49,21 54,05 42,89 28,89 Obuoliai 8,09 31,58 34,25 33,30 35,48 30,43 Ryžiai 49,78 31,50 27,59 22,22 45,10 31,58 Rugiai 14,75 31,37 35,29 28,57 23,68 28,57 Pienas 36,70 40,93 50,00 31,58 43,00 32,08 Pomidorai 30,00 30,00 38,89 59,26 46,77 43,33 Citrusiniai vaisiai 22,99 16,10 28,95 16,67 42,22 19,00 Morkos 38,08 34,90 36,76 43,75 53,93 41,03
Amžiaus grupės: I grupė – 0 – 12 m., II grupė – 13 – 18 m., III grupė – >18 m.
27 1.2 lentelė. Maisto produktai, dažniausiai sukeliantys sunkius sutrikimus Rytų Europos šalyse (Estija, Lietuva, Rusija) ir Vakarų šalyse (Švedija, Danija) (šaltinis - Eriksson NE,
et all Selfreported food hypersensitivity in Sweden, Denmark, Estonia, Lithuania, and Russia. Publikuotas J Investig Allergol Clin Immunol 2004;14(1):70-9. (50)
Pirmaujantys maisto produktai Rytų Europos šalyse Dažnis Rytų Europos šalyse (n=544) Pirmaujantys maisto produktai Vakarų Europos šalyse Dažnis Vakarų Europos šalyse (n=544)
1 Žuvis 14,0 1 Lazdyno riešutai 28,0
2 Medus 14,0 2 Obuolys 21,0
3 Apelsinas 12,0 3 Graikiniai riešutai 17,0
4 Šokoladas 9,4 4 Žemės riešutai 15,0
5 Citrina 9,2 5 Kiviai 14,0
6 Braškės 9,1 6 Persikai 14,0
7 Greipfrutai 7,9 7 Kriaušės 13,0
8 Lazdyno riešutai 6,7 8 Migdolai 12,0
9 Pienas 6,6 9 Braziliški riešutai 11,0
10 Kiaušinis 6,6 10 Morkos 11,0
11 Obuolys 6,1 11 Nektarinai 11,0
12 Priedai 6,1 12 Pienas 10,0
13 Avietės 5,5 13 Vyšnios 10,0
14 Morkos 4,9 14 Pistacijų riešutai 9,0
15 Pomidorai 4,7 15 Braškės 8,5
16 Krabai 4,7 16 Bulvės 7,5
17 Žemės riešutai 4, 5 17 Sūris 7,5
18 Saulėgrąžų sėklos 4,2 18 Pomidorai 7,0
19 Graikiniai riešutai 4,0 19 Krevetės 7,0
28 JAV mokslininkų duomenimis, vidutinis bendras visų amžiaus grupių jautrumas maistui jų šalyje siekia 16,8 proc. (51). 2005-2006 metais atliktas nacionalinis tyrimas, kuriame dalyvavo 10348 respondentai iš 30 miestų. Didžiausias sergamumas JAV mokslininkų Andrew H. ir kolegų nustatytas 1–5 metų amžiaus grupėje (28,1 proc.). Notingeme maisto alergijos – vienas dažniausių vaikų iki trijų metų amžiaus sutrikimų. Šiame regione maisto alergija pasireiškia 6-8 proc. tokio amžiaus vaikų (52). Ispanijoje 2005 metais buvo atlikta studija, norint išsiaiškinti įvairių alergijų paplitimą Ispanijos regione, atsižvelgiant į amžiaus grupę ir lytį (53). Buvo tirti 917 vaikų iki 14 metų. Maisto alergijos, remiantis tyrimų rezultatais, užėmė trečią vietą tarp visų nustatytų alerginių susirgimų. Šis susirgimas nustatytas 37,6 proc. vaikų (54) iki 5 metų amžiaus grupėje. Vaikų nuo 0 iki 2 metų susirgimų dažnis sudarė 47 proc., o 3-6 metų amžiaus vaikų - 19 proc (53). Jungtinėje Karalystėje odos lopo mėginiu tirti 969 vaikai iki 3 metų. Nustatytas sergamumas 1, 2 ir 3 metų grupėse. Jautrumo maistui paplitimas, nustatytas atitinkamai 2,2 proc., 3,8 proc. ir 4,5 proc. Vaikų iki 3 metų bendras jautrumo maistui paplitimas buvo 6 proc. (48). 2005 metais Prancūzijoje apklausti tėvai, turintys įvairių amžiaus grupių vaikų (2 – 5 m., 6 – 10 m., 11 – 14 m.). Jautrumą maistui nurodė 4,0 proc. 2 – 5 metų vaikų tėvų, 6,8 proc. – 6 – 10 m. tėvų ir 3,4 proc. 11 – 14 m. tėvų. Bendras atsakiusiųjų apie vaikų nuo 2 iki 14 metų jautrumą maistui skaičius siekė 6,7 proc. (55). Prescott S. ir Allen K. J. Tyrimo, vykdyto 2010 metais Australijoje, duomenimis, 18 proc. vaikų iki 1 metų amžiaus yra atopiški. Tai aukščiausias iki šiol užfiksuotas atopiją turinčių vaikų skaičius Australijoje. Australai šiuo metu stebi vadinamą „Antrąją alerginių ligų bangą“, pirmoji Australijoje buvo prieš 50 metų (56).
29 pajamų. Daugiausia tiriamųjų maistui alergiški ir jautrūs buvo tie, kurie gaudavo mažesnes nei vidutines pajamas (atitinkamai 19 proc. ir 2,9 proc.), tuo tarpu didesnes nei vidutines pajamas turintieji sirgo rečiau (atitinkamai 15,3 proc. ir 2,1 proc.). Paplitimas tarp žemesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčių tiriamųjų buvo šiek tiek didesnis negu aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą turinčių, tačiau jautrių maistui ir alergiškų asmenų skirtumas tarp šių grupių tirtoje imtyje nebuvo statistiškai reikšmingas (51).
1.5. Maisto alergenai
Alergiją sukelia įvairios medžiagos, vadinamos alergenais. Alergenas – tai antigenas, sukeliantis alerginę reakciją. Dauguma alergenų yra baltymai. Alergenais gali būti visos medžiagos, esančios žmogaus aplinkoje. Bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją. Yra žinoma daugiau nei 120 įvairių maisto produktų, kurie gali sukelti alergiją. Alergenai yra skirstomi į infekcinius ir neinfekcinius alergenus. Maisto alergenai priklauso neinfekciniams dėl to, kad gali įjautrinti organizmą patekę per virškinamąjį traktą, odą ar įkvėpus alergenų (58;16;59;60). Maisto alergenai gali sąveikauti su IgE antikūnais, sukelti alerginę reakciją arba alerginę sensibilizaciją. Maisto alergenai pagal tirpumą skirstomi į pirmąją ir antrąją klasę. Pirmosios klasės alergenai yra vandenyje tirpūs glikoproteinai, kurie yra labai atsparūs tiek karščiui, tiek kitiems veiksniams. Šiai klasei priklauso karvės pieno baltymai, vištos kiaušinio baltymas, žemės riešutų, žuvies baltymai, obuolių, javų alergenai. Dauguma antrosios klasės alergenų yra neatsparūs karščiui augalinės kilmės baltymai. Tai daugiausia bananai, kiviai, avokadai, vyšnios, morkos, salierai, bulvės (61). Alergiją maistui sukeliantys alergenai dar skirstomi į gyvūninės ir augalinės kilmės alergenus (61;60).
31 daugiausia pasireiškianti mažiems vaikams; daugumai vaikų ši reakcija į pieno baltymą su amžiumi praeina.
Alergija kiaušiniams taip pat dažniau serga maži vaikai. Šią ligą, kaip ir alergiją pienui, daugiau kaip pusė vaikų išauga. Tačiau apie 15-25 proc. kūdikių, sergančių alergija kiaušiniui arba alergija kartu pienui ir kiaušiniui, nepasveiksta ilgesnį laiką (70). Labiausiai alergizuoja žalias baltymas, virtas – mažiau, dar mažiau – žalias trynys. Alergija kiaušiniams taip pat dažnesnė tarp vaikų, tačiau daugiau kaip pusė iš jų ją „išauga“. Kiaušiniai turi daugybę antigenų. Ovalbuminas sudaro 60‒70 proc. kiaušinio baltymo, konalbumino baltyme yra 13‒16 proc., 10‒14 proc. – ovomukoidas, 2‒11 proc. – lizozimas (58;60;59). Alergija kiaušiniams gali pasireikšti ir nuo mažų dozių, nes kiaušinių baltymai nepakitę praeina pro virškinamojo trakto gleivinę (1). 2011 metais R. Dubakienės ir kolegų atliktas naujagimių tyrimas Lietuvoje atskleidė ryšį tarp motinų ir jų vaikų alergijos kiaušiniams. Alergiškos motinos dažniau gimdo alergiškus vaikus, tai nustatyta anksčiau atlikus daugybę tyrimų (71). Motinos, kurios sirgo alergija kiaušiniams, statistiškai reikšmingai dažniau (37,5 proc.) augino vaikus, alergiškus šiam maisto produktui, negu motinos, kurios neturėjo alerginių reakcijų kiaušiniams (17,3). Taip pat paminėtina, kad ankstyvas įsijautrinimas kiaušiniams ir pieno produktams lemia didelę riziką išsivystyti egzemai šeštais gyvenimo metais (71). Minėto tyrimo duomenimis, 60 proc. alergiškų kūdikių iki šešių mėnesių netoleravo kiaušinių, alergiški vaikai užėmė didesnę (85 proc.) alergiškų vaikų dalį vienerių metų amžiaus grupėje (64). Kur kas mažiau vyresnių vaikų (pradinių klasių mokinių) netoleravo kiaušinių: tarp 1-4 klasių mokinių alergija kiaušiniams pasitaikė 7,4 proc. atvejų, tuo tarpu 5-9 klasių mokinių - 12,9 proc.; suaugusiųjų alergija kiaušiniams – reta, tik 5,9 proc. (72;26). 2005 m. Tulūzoje atliktas tyrimas, kurio metu atsitiktinai atrinktose aštuoniose mokyklose buvo apklausti alergiški maisto produktams mokiniai. Antroje vietoje po alergijos karvės pienui (11,9 proc.) mokiniai nurodė kiaušinius (9,4 proc.). Taigi alergija kiaušiniams buvo viena dažniausių alergijų maistui, pasireiškiančių Prancūzijos moksleiviams (73). Ispanijos regione alergija kiaušiniams užėmė pirmą vietą tarp 3 – 6 metų amžiaus vaikų (50,9 proc.), tuo tarpu 0 – 2 metų amžiaus vaikų grupėje buvo antra dažniausiai pasireiškusi alergija, ji sudarė 39,6 proc. (53). Jungtinėse Amerikos Valstijose alergija kiaušiniams pasireiškė 13,9 proc. 1 – 5 metų amžiaus vaikų (67). Singapūre vaikams, kuriems buvo įtariama alergija maistui, atlikti odos lopo mėginiai. Daugiausiai nustatyta alergijos kiaušiniams (40 proc.) (21).
32 Kviečiuose ,kaip ir rugiuose, miežiuose, avižose, yra glitimo. kuris dėl specifinio fermento trūkumo organizme gali sukelti sunkų uždegimą, dar vadinamą celiakija. Šia liga serga apie 2 proc. Europos gyventojų, tačiau celiakija nėra alergija kviečiams, ji pasitaiko dažniau negu alergija ir IgE jos nesukelia. Todėl neretai, nustatant alergiją šiam maisto produktui, reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip žarnyno biopsija (12;74). 17,6 proc. atopiniu dermatitu sergančių vaikų nustatyta alergija buvo nulemta kviečių produktų. Taip pat nustatyta, kad šiems vaikams kviečiai dažniausiai sukėlė lėtojo tipo reakcijas (65). Tarp alergiškų Vilniaus moksleivių alergijos kviečiams pasireiškė 0,9 proc., o visiems grūdams - 1,6 proc. Suaugusiųjų grupėje alergija kviečiams nustatyta retai, vos 0,2 proc. (17). Ispanijoje sergamumas grūdų alergija sudarė 1,9 proc. tarp vaikų iki dvejų metų amžiaus, vyresnėje grupėje (3-6 m.) šiek tiek mažiau - 1,8 proc.(53). JAV ikimokyklinio amžiaus vaikai alergija kviečiams nustatyta 3,8 proc.(75).
33 Švedijos paauglių ir jaunų suaugusiųjų (nuo 19 iki 26 metų amžiaus), bei 8,5 proc. Vokietijos suaugusiųjų gyventojų (75). Šveicarijoje vaikai iki 16 metų amžiaus alergiški kitiems riešutams - 11,8 proc. (20). 7,9 proc. JAV ikimokyklinio amžiaus vaikų alergiški ne žemės riešutams (80).
Vaisiai ir daržovės gali sukelti alerginę organizmo reakciją, tačiau juose esantys alergenai yra termolabilūs, jų alerginės savybės silpnėja verdant, kepant, šaldant ar konservuojant. Vaisiai ir daržovės dažnai sukelia burnos alerginį sindromą, šis sindromas ypatingai dažnas žmonėms, kurie tuo pat metu serga ir alergija žiedadulkėms (61,62,60). Persikas išsiskiria iš vaisių kaip sunkias reakcijas sukeliantis produktas. Citrusiniai vaisiai ir obuoliai yra vieni dažniausiai alergizuojančių produktų. Manoma, kad vaisiai yra pagrindiniai maisto produktai, sukeliantys įvairius simptomus suaugusiems (61,60). Labiausiai alergizuojančios daržovės yra salieras (61,62,60,63,81). Alerginės reakcijos į vaisius ir daržoves dažniau stebimos tarp vyresniojo amžiaus vaikų ir suaugusiųjų negu mažų vaikų ir kūdikių (82). Lietuvoje, atlikus Vilniaus miesto pradinių klasių (5 – 12 metų) mokinių apklausą, nustatyta, kad 46,9 proc. šių vaikų turi ar turėjo sveikatos sutrikimų dėl suvalgyto maisto. Iš viso apklausti 3084 vaikai. Mokiniai dažniausiai nurodė nepageidaujamas reakcijas į vaisius, daržoves ir uogas. Net 24,6 proc. alergiškų mokinių Vilniaus mieste turėjo sveikatos problemų dėl šių produktų, ir iš jų daugiausia alergizavo apelsinai ir mandarinai (9,8 proc.) bei obuoliai (5,9 proc.) (72). Portugalijoje, kaip ir Lietuvoje, dažniausiai vaikus alergizuoja švieži vaisiai. Tarp 0 – 3 m. vaikų nustatytas 11,5 proc. visų alergiškų šio amžiaus vaikų. Labiausiai jautrūs vaikai obuoliams - 8,5 proc., citrusiniams vaisiams - 6,8 proc. Tačiau suaugusiųjų grupėje alergiški vaisiams žmonės nesiekė nė 1 proc. tarp alergiškų maistui (83). Tuo tarpu Lietuvoje tarp apklaustų suaugusiųjų gyventojų daugiausia alergijų pasitaikė būtent šiai maisto grupei (33,3) (17).
1.6. Alergija maistui – aktuali visuomenės sveikatos problema
34 alerginių reakcijų šis pokytis buvo didžiausias, išskyrus anafilaksines reakcijas, jos išaugo nuo 6 mln. iki 41 mln. atvejų visose amžiaus grupėse. Alergijų maistui pokytis buvo ypač akivaizdus 0–14 m. vaikų grupėje (kur rodikliai buvo didžiausi ir padidėjo beveik septynis kartus, nuo 16 iki 107 atvejų milijonui (1.1 pav.) (3).
1.1 pav. Į ligoninę patekusių dėl alergijos maistui pacientų skaičius visose amžiaus grupėse Anglijoje 1990-2004 metais. (ICD - Tarptautinė ligų klasifikacija (International
Classification of Diseases) (3))
35 didėja ir tarp vyresnio amžiaus vaikų (5 – 12 metų), ir tarp vyresnio amžiaus žmonių (6). Mokslininkų spėjimais, dėl vis didėjančio aplinkos užterštumo alerginių ligų plitimas turėtų dar didėti.
Dėl alerginių ligų kenčia ne tik individas, bet ir visuomenė. Kalbant apie maisto alergijos sukeliamas problemas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad alergija maistui valstybei gali brangiai kainuoti. Ir tai nėra tik tiesioginės išlaidos alerginių ligų gydymui, tai išlaidos, susijusios su šeimų, auginančių sergančius vaikus, prarandamomis pajamomis dėl darbo našumo pokyčių, tėvų nedarbo dienų, skirtų vaikų priežiūrai, kada vaikai dėl ligos negali lankyti ugdymo įstaigų; tai bedarbystės pašalpos, kurias valstybė turėtų skirti tėvams, kai jie turi mesti darbą, nes negali patikėti sudėtingos vaiko priežiūros kitam žmogui, bijodami dėl vaiko sveikatos ar gyvybės (85). Jungtinėse Amerikos Valstijose apskaičiuota, kad jautrumas maistui kainavo valstybei 510 milijonų dolerių per 2007 metus (307 mln. tiesioginių ir 203 netiesioginių išlaidų). Tai daugiau negu puse bilijono dolerių per vienerių metų laikotarpį. Tuo tarpu visi alerginiai susirgimai JAV biudžetui kainavo 19,7 biln. dolerių (86). Australijai visos alerginės ligos „kainuoja“ 9,4 bilijono. Norvegijoje 2005 metais išleista 519,7 mln. visoms alerginėms ligoms (87). Nors mūsų šalyje sergamumas ir anafilaksinių reakcijų į maistą skaičius nėra toks didelis kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ar Australijoje, tačiau stebėdami ženklų kitų šalių sergamumo didėjimą ir remdamiesi jų patirtimi matome, kad sergamumas alerginėmis ligomis linkęs augti gana sparčiai Alergijų paplitimas, taigi ir finansinė jų našta didėja, todėl šių ligų gydymas ir prevencija yra vienas pagrindinių šiuolaikinės visuomenės sveikatos, mokslo ir medicinos užduočių.
1.7. Gyvenimas, turint jautrumą maistui, maisto alergiją; sergančiųjų ir jų tėvų poreikiai
36 tradicinę mediciną, neinformuotumo, nežinojimo kur kreiptis ar ieškoti papildomos informacijos, neraštingumo, aplinkinių nesupratimo ir daugybės kitų priežasčių (9).
Eliminacinė dieta dažnai reikalauja pakeisti ne tik vaiko, bet ir visos šeimos mitybos įpročius. Ne kiekviena šeima gali tai padaryti dėl įpratimo, emocijų, laiko, buitinių sąlygų, pinigų stokos, taip pat dėl neturėjimo valios ar noro keistis. Taip pat dieta gali būti itin sudėtinga, dėl to nesugebama jos nuolat griežtai laikytis arba ja galutinai nusiviliama. Šios ligos gydymas reikalauja nuolatinių pastangų ir laiko, nes eliminacinė dieta turi būti nuolat koreguojama, kad patenkintų visus organizmo poreikius. Taip pat dieta turi būti keičiama, atsižvelgiant į tai, kaip vaiko organizmas reaguoja į gydymą. Vaiko, sergančio maisto alergija, gydymui labai svarbi tiek tėvų, tiek medicinos darbuotojų nuolatinė vaiko priežiūra (9).
Taip pat šeimos gali susidurti ir su didesnėmis medicininėmis ir namų ūkio išlaidomis. Ar šeima, auginanti maistui alergišką vaiką, išleidžia daugiau pinigų medicinos priemonėms, paslaugoms ir buičiai, tyrinėjo Voordouw J., Fox M. ir kt. Tyrime dalyvavo šeimos iš Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės, kuriose auga alergiškas vaikas (60 šeimų) ir kuriose nebuvo alergiškų šeimos narių (31 šeimų). Šeimos, kuriose auga alergiški vaikai, susiduria su didesniais tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais negu šeimos, kuriose nėra alergija maistui sergančiųjų. Šių šeimų išlaidos medikamentams ir specialistų paslaugoms buvo didesnės nei kontrolės grupės. Šeimose su alergišku vaiku kur kas daugiau išleidžiama pinigų buičiai tvarkyti: vaiko priežiūros paslaugos, išlaidos maistui, susijusios su vaiko alergija ir pan. Nors šeimos nepraleido ilgiau laiko nei apsipirkinėdamos, nei gamindamos maistą. Taip pat pažymėtina, jog šeimos skiria nemažai laiko, ieškodamos reikiamos informacijos susijusios su jų vaiko maisto alergija (88).
1.8. Žinių ir informacijos apie maisto alergijas bei jas sukeliančius alergenus poreikis
38 poveikio alergiškų vaikų gyvenimo kokybei. Taip pat maisto vengimas gali sutrikdyti vaiko psichologinį ir psichinį vystymąsi (95, 96).
39 vaiką nuo alergizuojančių medžiagų. Tėvai informacijos kiekį internete įvertino kaip didžiulį stresorių, reikalaujantį daug laiko. Tėvams kilo problemų, nuolat atskiriant ,,gerus‘‘ šaltinius nuo ,,blogų‘‘. Elgdamiesi pagal internete patalpintas rekomendacijas tėvai dažnai jausdavo stresą. Tėvai išreiškė norą gauti informacijos, kuri būtų parašyta paprasta, suprantama kalba, būtų lengvai prieinama ir praktiškai pritaikoma. Informacija turėtų būti pateikiama spausdinta, informacinių filmų pobūdžio ir paskelbta internete. Tėvai minėjo nuolat turintys mokyti aiškintis aplinkiniams dėl vaiko maisto alergijos (97). Australijoje atliktas tyrimas. Alergiškų vaikų tėvai buvo klausinėjami apie informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, apie maisto sukeltą alergiją. Mažiau negu dešimtadalis tėvų informaciją gavo iš specialių alergiškų vaikų tėvų apmokymų. Šie tėvai sakėm jog gavo daug reikalingos informacijos. 53 proc. vadovavosi dietologo rekomendacijomis. Ir didžioji dauguma, net 86 proc. ieškojo informacijos internete. Tėvai kaip labiausiai lengvinančius jų situaciją veiksnius nurodė informaciją ir emocinę paramą bei supratimą kitų alergiškų vaikų tėvų. Tėvai pagrindus gavo iš alergologo, ko negavo tėvai, konsultavęsi su bendrosios praktikos gydytoju. Tėvams trūko informacijos apie vaiko priežiūrą, jiems reikėjo praktinių patarimų, kaip organizuoti vaiko gydymą ir maitinimą (98). Taip pat Australijoje buvo atliktas mokslininkų A. S. Kemp, C. W. Allen, D. E. Campbell tyrimas, norint išsiaiškinti vaikų tėvų nuomonę apie jų vaikų alergiją kiaušiniams. Apklausti 167 vaikų tėvai, apsilankę klinikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad kiaušiniams alergiškų vaikų tėvai patiria kur kas daugiau nepatogumų gyvenime negu kiaušiniams nealergiški vaikai (11). Be abejo, tėvų informacijos poreikiai gali priklausyti nuo šalies kultūrinių ir gyvenimo būdo ypatybių.
Maisto sukeliamas jautrumas - tai lėtinis negalavimas, kuris dažnai nėra visiškai išgydomas, o jo eiga ir sunkumas neretai priklauso nuo to, kaip efektyviai ir išmaniai su liga yra tvarkomasi, t. y. kaip ženkliai bus sumažintas jos poveikis vaikui ir jo vystymuisi. Šiuo atveju šiomis ligomis sergančiųjų, jų globėjų ir visos plačios visuomenės informavimas turėtų būti pagrindinė ir pigiausia antrinės profilaktikos priemonė. Todėl reikėtų pradėti vykdyti tokio tipo tyrimus ir juos tęsti, nes visuomenės poreikiai nuolat keičiasi. Taip pat tokio pobūdžio tyrimai galėtų padėti nukreipti informacijos priemones tinkama linkme ir jas naudoti efektyviau.
40 ir, be abejonės, gyvenimo kokybei (9). Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vaikai, kurie serga alergija maistui, patiria varginančių simptomų, negali valgyti vieno ar kelių produktų, bijo juos netyčia suvalgyti ir yra nusivylę griežtais dietos suvaržymais (99). Amerikoje nustatyti ir tyčiojimosi atvejai. Šioje šalyje iš 4-15 metų vaikų labai dažnai (24 proc.) tyčiojamasi dėl jų maisto netoleravimo. Į patyčias įsitraukia ir vaikai, ir ugdymo įstaigos personalas. 80 proc. šių vaikų, iš kurių buvo tyčiojamasi, patyrė ir fizinių veiksmų (100).
Tačiau Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad vaiko sergančio maisto sukelta alergija tėvai jaučia kur kas daugiau nerimo, streso, nepatogumų ir buitinių suvaržymų negu jų alergiški vaikai. Tėvai dažnai keičia namų buitį, šeimos mitybą, kartais net gyvenamą vietą, atsisako darbo, be to, daug problemų sukelia šeimos, draugų šventės, ribojamas laisvalaikis, veikla (9, 10), o tai gali sąlygoti socialinę izoliaciją ir psichikos sveikatos pablogėjimą.
Suomijoje atlikto kokybinio tyrimo rezultatai patvirtino, kad net 71 proc. motinų, kurios turėjo alergiškus maistui vaikus, atsisakė darbo dėl vaiko ligos ir prižiūri vaikus namuose (85). Šis tyrimas parodė, kad moterys, kurios pasiryžo grįžti į darbą, susidūrė su problemomis gaunant gydytojo pažymą, kurioje būtų nurodoma visa informacija apie vaiko ligą, taip pat reikėjo apmokyti personalą vaiko priežiūros ypatumų. Tačiau šios moterys atskleidė, kad grįžus į darbą gyvenimas tapo ženkliai lengvesnis. Vienos moters žodžiais, „vienintelis dalykas, kuris saugoja mane nuo beprotybės, – darbas. Jis man parodė, kad
gyvenimas nebūtinai turi suktis aplink vieną spuogelį ant vaiko kaklo‘‘. Moterys, kurių vaikai
serga atopiniu dermatitu, save apibūdina kaip labai neramias, dirglias ir persistengiančias, saugant vaiką nuo alergenų, taip pat apibūdina savo vaikus „sunkiais“ dažniau negu nealergiškų vaikų mamos. Be to, nustatyta, kad atopiniu dermatitu sergančius vaikus auginančios motinos patiria daugiau streso negu motinos, auginančios nuo insulino priklausomus, cukriniu diabetu sergančius vaikus (85,101,102). Taip pat nereikėtų užmiršti, kad alergija maistui sergantys vaikai labai dažnai gali sirgti ir kitomis alerginėmis ligomis, tokiomis kaip astma. Daugiau kaip 8 proc. astma sergančių vaikų yra alergiški maisto produktams, apie 30–60 proc. vaikų, alergiškų maistui, kartu serga ir astma. Alergija maisto produktams yra grėsmingas astmos rizikos veiksnys (19). Tokiu atveju astma jau viena gali sukelti daug nepatogumų, streso bei turėti poveikio gyvenimo kokybei.
41
Palaikantys veiksniai (pliusai) Sunkinantys veiksniai (minusai)
1.2 pav. 1-2 metų vaikų motinų supratimas apie palaikančius ir sunkinančius veiksnius rūpinantis alergišku maistui vaiku. Pagal S. Alanne, K. Laitinen, R. So tyrimą „Mothers’ perceptions of factors affecting their abilities to care for infants with allergy“,
paskelbtą „Journal of Clinical Nursing“ žurnale 2011 metais (85)
Fiziniai: - amžius, nėštumas, nuovargis - sveikatos būklė - laiko fiziniam aktyvumui stoka Psichosociologiniai: - laiko stoka - kaltė - tamsus sezonas, ruduo - atsiskyrimas nuo vaiko - gyvenimo permainos Fiziniai: - fizinis aktyvumas - sveikata - laikas sau laisvalaikis, gamta Psichologiniai: - požiūris į gyvenimą Šeima: - šeimos narių sveikata - bendri interesai - šeimos narių amžiaus variacijos - gera finansinė padėtis - nauji namai Vaikai: - jų vystymasis, gyvenimo džiaugsmas, gyvenimo prasmė Vyras: - santykiai su vyru - pagalba auginant vaiką - parama, dalinimasis Socialinė parama: - seneliai, draugai, kitos motinos, internetas. - „Peer to peer‘‘ tinklas Visuomeninis sektorius: - pagalba prižiūrint vaiką, vaiko priežiūros įstaigos Darbas Vaikai:
42 Suomijoje atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas buvo išaiškinti trukdančius ir padedančius veiksnius motinos gyvenime, auginant atopiniu dermatitu ir alergija maistui sergantį 1-2 metų vaiką. Šie veiksniai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, pajamų, tėvų fizinės ir psichologinės būklės, aplinkinių palaikymo, supratimo, šeimos santykių, nuo valstybės visuomenės teikiamos pagalbos prieinamumo. Visi veiksniai mokslininkų buvo išskirti į tris kategorijas: motinos asmeniniai vidiniai sugebėjimai, šeimos vidinės ir išorinės galimybės.
Tos pačios galimybės gali būti laikomos ir palaikančiomis, ir griaunančiomis, atsižvelgiant į jų jų pobūdį ir situaciją. Mamos asmeniniai sugebėjimai - tai motinos tiek fizinės, tiek psichologinės savybės. Fizinės savybės, tokios kaip amžius, fizinė sveikata. Naujas nėštumas buvo didelis krūvis moteriai, neatsižvelgiant į tai, kokio amžiaus kitas vaikas,arba vaiko galima alergija. Nuovargis buvo labai dažnas motinoms su alergišku vaiku ir motinoms, kurios turėjo panašaus amžiaus nealergiškus vaikus. Nuovargis priklausė nuo to, kaip dažnai motinoms tekdavo keltis naktį. Didžiulės reikšmės turėjo laiko trūkumas. Pastarasis kartu su daugeliu nebaigtų darbų ir atsakomybe kėlė motinoms stresą, Motinos nurodė, kad laikas, kurį motinos galėjo skirti sau, buvo pagrindinis palaikomasis veiksnys. Kaltė, motinų teigimu, buvo nuolat jaučiama. Motinos nuolat abejodavo, ar gerai, tinkamai elgiasi. Kai kurios motinos atgaudavo jėgas, trumpam ištrūkusios iš namų su draugais ar vyru. Pozityvus nusiteikimas gyvenime yra vienas iš palaikančių veiksnių (103, 85).
Šeimos vidinės galimybės. Pats šeimos buvimas suteikė moterims reikalingos paramos.
Alergiškų vaikų motinos ypač dažnai minėjo šeimos narių sveikatos būklę kaip labai svarbų veiksnį, rūpinantis alergišku vaiku. Tai buvo siejama su tuo, kad alergiški vaikai gali turėti polinkį sirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip astma, ausies uždegimu ir pan. Vaikai šeimoje buvo tiek sunkinantys, tiek lengvinantys veiksniai. Motinos vienišumas buvo stiprus neigiamas veiksnys, o geri santykiai šeimoje tarp vyro ir moters turėjo didelės reikšmės mamos susikaupimui ir mažino jos nuovargį.
Šeimos išorinės galimybės. Darbas vaidino dvejopą vaidmenį motinų gyvenime.
43 kreiptis į gydytoją dėl mitybos rekomendacijų darželiui, turėdavo apmokyti personalą vaiko priežiūros ypatumų. Bet po to motinų gyvenimas šiek tiek palengvėdavo. Tyrimai patvirtina, jog socialinis palaikymas ir parama sumažina atopiškus vaikus auginančių motinų patiriamą stresą ir net pagerina vaikų sergančių atopine egzema savijautą (85). Nors sergančiųjų maisto alergija gyvenimo kokybė tyrinėta nemažai, taip pat ir Lietuvoje, tačiau vis dar mažai žinoma apie psichosocialinę maisto alergijos įtaką, nepatogumus, susijusius su vaiko maisto alergija Lietuvoje, dėl to negalime pasakyti, kaip pagerinti šeimos su maistui alergišku vaiku gyvenimą, kokios pagalbos jai reikėtų, kokios informacijos ir kaip ją šeima norėtų gauti.
Alergiškų vaikų, lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas, maitinimas nustatytas naujame 2011 m. 1apkričio 11 d. Sveikatos apsaugos ministro tvarkos apraše (Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas). Jame minima, jog 1-7 metų amžiaus vaikams turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas pagal gydytojo raštiškus nurodymus, išdėstytus formoje Nr. 027.4/a. (104). Šis aprašas suteikia galimybę alergijos kankinamiems vaikams lankyti ikimokyklines įstaigas ir gauti jų fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą. Taip pat tai didžiulis postūmis tiek vaiko, tiek jo tėvų sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo srityje. Tačiau Vilniaus darželiuose atliktas tyrimas rodo, kad darželiai susiduria su sunkumais, organizuojant maitinimą, orientuotą į labai specifinius vieno ar kelių vaikų poreikius (105). Atliekant vaikų mitybos ypatumų tyrimą Vilniaus miesto darželiuose, tuo pačiu pasidomėta, su kokiomis svarbiausiomis problemomis susiduriama šiose vaikų priežiūros įstaigose, organizuojant vaikų maitinimąsi. 3 proc. auklėtojų, dalyvavusių tyrime, nurodė, kad neigiamos įtakos maitinimo organizavimui turi tai, kad vaikai yra alergiški maistui (105). Alergiškų vaikų maitinimas poilsio stovyklose nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakymu (,,Dėl Lietuvos higienos normos HN 79:2010 Vaikų poilsio stovykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo‘‘). Šiame dokumente numatyta, kad esant poreikiui stovyklose vaikams privalo būti organizuojamas pritaikytas maitinimas (106). Šių dokumentų patvirtinimas rodo, kad Lietuvos Vyriausybė laikosi Europos Sąjungos rekomendacijų ir kad būtina spręsti jautrumo maistui keliamas problemas. Juk maisto alergijos yra svarbi problema, kuri ilgainiui gali smarkiai paaštrėti, kadangi vis dar nėra efektyvių priemonių užkirsti kelią šių ligų atsiradimui ir plitimui. Todėl labai svarbu spręsti šias problemas.
44 alergijas, turi būti ženklinamos ant produkto pakuotės. Europos Sąjungos šalyse galioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 20001131EB dėl valstybių narių įstatymo, susijusio su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reklamavimu, derinimo, nustatant reikalavimus gamintojams nurodyti produktų sudėtį. Trylikta direktyva buvo tikslinta ir keista pagal naujus Europos dokumentus.
45
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS
2.1. Tyrimo schema
Tyrimas atliktas Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Įstaigos buvo atrinktos, taikant atsitiktinę lizdinę atranką. Iš Kauno miesto savivaldybės tinklapyje skelbiamo Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų sąrašo buvo atsitiktinai atrinktos 9 įstaigos iš skirtingų seniūnijų. Į tyrimą taip pat buvo įtrauktas specialiosios paskirties vaikų lopšelis-darželis, kurį lanko vaikai, sergantys alerginėmis ligomis, tokiomis kaip bronchinė astma, sunkių formų atopinis dermatitas ir sunkių formų alergija. Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės – spalio mėnesiais.
Prieš atliekant tyrimą pasirinktose ugdymo įstaigose, buvo gautas Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo leidimas (2012 m. gegužės 9 d. Nr. 35-2-392) (žr. 1 priedą). Taip pat tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2012 m. gegužės 14 d. Nr. BC-VC (M)-279) (žr. 2 priedą).
Atliktas momentinis epidemiologinis tyrimas. Tyrimui naudota anoniminė anketa parengta, remiantis kitų tyrimų rezultatais išvadomis, moksline literatūra (žr. 3 priedas). Anketos buvo perduotos į ugdymo įstaigas, prieš tai susitarus su įstaigų vadovais. Klausimynai išdalinti į grupes pagal tuo metu lankančių darželį vaikų skaičių. Juos tėvai galėjo parsinešti ir užpildyti namuose. Tėvai raštu buvo supažindinti su tyrimo svarba, tikslais ir tyrimo rezultatų panaudojimo galimybėmis. Tėvai informuoti, kad gauti duomenys bus naudojami tik esamam tyrimui ir kad jų duomenų anonimiškumas bus užtikrintas. Prieš pradedant tyrimą, atliktas žvalgomasis tyrimas. Tėvams išdalinta 20 anketų, iš kurių teisingai užpildytų sugrąžinta 16. Tėvų užpildytos anketos buvo įvertintos, atsižvelgta į rezultatus bei komentarus. Remiantis šia apklausa, patikslinti keli klausimai, taip pat keletas atsakymų variantų.
46 neužpildytos arba sugadintos anketos sudarė 2,0 proc. Norint sužinoti apie jautrumą maistui tarp 1 – 6 metų amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas, buvo apklausti tėvai, kurių vaikai lankė Kauno darželius, nespecializuotus alergiškiems vaikams (n=306), taip pat tėvai, kurių vaikai lankė darželį alergiškiems vaikams (n=75). Šie duomenys vertinti atskirai ir palyginami. Anketų duomenų susisteminimui, taip pat apdorojimui ir analizavimui naudotas statistinių duomenų analizės paketas SPSS 11.0. Grafikai ir diagramos sudaryti naudojant Microsoft Excel programą. Respondentai, neatsakiusieji į klausimus, į tyrimo imtį nebuvo įtraukti. Duomenys buvo apskaičiuoti absoliučiais skaičiais ir procentais. Ryšiui tarp požymių įvertinti buvo naudotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus ir fišerio (Fisher‘s) tikslusis metodas. Hipotezės tikrinimui pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Hipotezė apie lygybę buvo atmetama, ir skirtumai buvo laikomi reikšmingais arba patikimais, kai apskaičiuota p reikšmė nebuvo didesnė už 0,05.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos (European Academy of
Allergology and Clinical Immunology, EAACI) 2001 metais priimta nauja alerginių ligų
nomenklatūra. Jos naudojimas paaiškintas profesorės Rūtos Dubakienės straipsnyje „Lietuviški alergologijos terminai“ 2005 m. Remdamiesi šia nomenklatūra, taip pat norėdami išvengti interpretavimo klaidų, alergiją maistui, sukeltą E (IgE), sukeltą ne IgE, ir padidėjusį nealerginį jautrumą maistui priskyrėme padidėjusiam jautrumui maistui (toliau jautrumas maistui) (16).
2.2. Tyrimo priemonė- anketa
Klausimynas buvo parengtas, remiantis panašių tarptautinių tyrimų patirtimi ir metodika. Klausimynas pateiktas lietuvių kalba, jį sudarė trys skyriai su poskyriais. Anketą sudarė 39 klausimai. Beveik visi klausimai buvo uždaro tipo, išskyrus tuos, kuriuose buvo prašoma tėvų nurodyti jų ir jų vaikų amžių metais. Klausimai buvo skirtingi tėvams, kurių vaikai, jų manymu, yra jautrūs maistui, ir tėvams, kurie teigė, kad vaikai nėra jautrūs maisto produktams.
47 kasdienei veiklai turi jautrumas maistui, kiek jie jaučia palaikymo iš artimųjų, šeimos, draugų ir darželio personalo, be to, buvo klausiama, ar jiems buvo suteikta pakankama informacija apie vaiko ligą, ar ji buvo priimtina ir kokiu būdu šios informacijos jie norėtų gauti. Taip pat buvo prašoma įvertinti vaiko sveikatą. Trečioje anketos dalyje pateikti klausimai. padedantys įvertinti žinias tėvų, auginančių nejautrius maistui vaikus. Taip pat tėvų buvo prašoma nurodyti, kokį poveikį, jų nuomone, jautrumas maistui turi jautrių vaikų ir jų tėvų gyvenimui, gyvenimo kokybei, kokių sukelia sunkumų.
2.3. Respondentų charakteristika
Apklausti Kauno miesto ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai – 381. Daugiausia į anketos klausimus atsakinėjo vaikų mamos (82,4 proc.), o tėčiai sudarė likusią, mažesniąją dalį (17,6 proc.). Jauniausias respondentas buvo 19 metų, vyriausias – 47 metų. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 32,77 ± 4,62 m. Analizuojant tyrimo duomenis, respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: pirmai grupei priskirti tėvai iki 33 metų imtinai, į antrą grupę įtraukti tėvai 33 metų ir vyresni. Jos bus naudojamos tolesnėje duomenų analizėje.
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą pavaizduotas 2.1 paveikslėlyje. daugiausia respondentų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Panašiai pasiskirstė įgijusių vidurinį, aukštesnį ar profesinį išsilavinimą. O pradinį išsilavinimą įgijusių respondentų buvo mažiausia dalis.
48 Respondentų išsilavinimas priklausė nuo amžiaus. Kaip pavaizduota 2.1 lentelėje, statistiškai reikšmingai dažniau įgijusių aukštąjį išsilavinimą respondentų buvo vyresnio amžiaus grupėje, tuo tarpu respondentai, neįgiję aukštojo išsilavinimo, buvo jaunesni.
2.1 lentelė. Respondentų skirstinys amžiaus ir išsilavinimo atžvilgiu 19-33 metų 34-47 metų
Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.)
Įgiję aukštąjį išsilavinimą (N=265) 146 (64,3) 119 (77,3) Neįgiję aukštojo išsilavinimo (N=265) 81 (35,7) 35 (22,7)
2
=7,27, lls=1, p=0,007
Respondentų buvo prašoma nurodyti gyvenamąją vietą. Išanalizavus anketų duomenis, nustatyta, kad didžioji dauguma respondentų gyvena mieste (2.2 pav.). Kiek daugiau nei dešimtadalis nurodė gyvenantys priemiestyje. Mažiausiai dalyvavusių tyrime gyvena kaime.
2.2 pav. Respondentų skirstinys gyvenamosios vietos atžvilgiu (proc.)
Tyrime dalyvavo 75 (19,7 proc.) tėvai, vedantys vaikus į alergiškų vaikų darželį. Likusių 306 (80,3 proc.) respondentų vaikai lankė kitas ugdymo įstaigas.
49 2.4. Respondentų vaikų charakteristika
Tyrimo metu apklausus tėvus, surinkti duomenys apie 381 vaiką. Nors imtis – atsitiktinė, vaikai pagal lytį pasiskirstė labai tolygiai. Tyrime dalyvavo 191 mergaitė (50,1 proc.) ir 190 berniukų (49,9 proc.). Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas darželiuose pavaizduotas 1 lentelėje. Daugiau berniukų (60,0 proc.) negu mergaičių (40,0 proc.) lankė darželį alergiškiems vaikams (2=3,83, lls=1, p=0,05). Tuo tarpu nealergiškų vaikų darželiuose mergaičių buvo daugiau negu berniukų.
2.2 lentelė. Respondentų skirstinys, atsižvelgiant į tai, kokius darželius lanko jų vaikai
Lankomas darželis
Berniukai (N=190) Mergaitės (N=191)
Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.)
Alergiškų vaikų darželis (N=75) 45 (60,0) 30 (40,0) Nealergiškų vaikų darželiai (N=306) 145 (47,4) 161 (52,6)
2
=3,834, lls=1, p=0,05
50 2.3 lentelė. Respondentų vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
Amžius metais
Alergiškų vaikų darželis N=75
Iš viso
Nealergiškų vaikų darželis N=306 Iš viso Mergaitės N=30 Berniukai N=45 Mergaitės N=161 Berniukai N=145 Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk.
(proc.) Abs. Sk. Abs. Sk. (proc.)
Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. 1 1 (3,4) 0 (0,0) 1 3 (1,9) 1 (0,7) 4 2 3 (10,0) 5 (11,1) 8 29 (18,0) 27 (18,6) 56 3 4 (13,3) 10 (22,2) 14 35 (21,7) 30 (20,7) 65 4 7 (23,3) 4 (8,9) 11 36 (22,4) 37 (25,5) 73 5 6 (20,0) 14 (31,1) 20 26 (16,1) 27 (18,6) 53 6 9 (30) 12 (26,7) 21 32 (19,9) 23 (15,9) 55
51 2.4 lentelė. Respondentų teigiamų atsakymų į klausimą „Ar Jūsų vaikas šiuo metu yra
kam nors alergiškas (jautrus)?“ dažnis (proc.)
Eil. Nr. Alergenai Berniukai Mergaitės Lanko AVD N=45 Nelanko AVD N=145 Visi N=190 Lanko AVD N=30 Nelanko AVD N=161 Visi N=191 Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.) Abs. Sk. (proc.) 1 Žiedadulkės 21 (46,7)** 9 (6,2)a 30 (15,8) 11 (36,7)** 2 (1,2) 13 (6,8)
2 Naminiai gyvūnai 13 (28,9)** 8 (5,5)a 21 (11,1) 10 (33,3)** 2 (1,2) 12 (6,3)
3 Dulkių erkės 15 (33,3)** 11 (7,6) 26 (13,7) 10 (33,3)** 8 (5,0) 18 (9,4) 4 Maisto produktai 36 (56,2)** 28 (19,3) 64 (33,7) 18 (60,0)** 33 (20,5) 51 (26,7) 5 Medikamentai 5 (11,1)* 3 (2,1) 8 (4,2) 4 (13,3)* 5 (3,1) 9 (4,7) 6 Lateksas 3 (6,7)* 1 (0,7) 4 (2,1) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 7 Bičių, vapsvų įkandimai 2 (4,4) 7 (4,8) 9 (4,7) 1 (3,3) 8 (5,0) 9 (4,7) 8 Nikelis 0 (0,0) 1 (0,7) 1 (0,5) 1 (3,3)* 0 (0,0) 1 (0,5) 9 Skalbimo priemonės 13 (28,9)** 7 (4,8) 20 (10,5) 5 (16,7) 10 (6,2) 15 (7,9) 10 Kita 2 (4,4) 6 (4,2) 8 (4,3) 0 (0,0) 7 (4,4) 7 (3,7) 11 Niekam nealergiški 6 (13,3)** 100 (69,0) 106 (55,8) 7 (23,3)** 99 (61,5) 106 (55,5)
AVD- alergiškų vaikų darželis. p – z kriterijaus p reikšmė.
*-p<0,05, **-p<0,001, lyginant su nealergiškų vaikų darželius lankančių vaikų tėvų atsakymais.
