LIETUVOS SVEIKATOS UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos psichologijos katedra
Ieva Jonavičiūtė
REABILITACIJOS POVEIKIS NERIMO, DEPRESIJOS
SIMPTOMAMS IR GYVENIMO KOKYBEI MOTERIMS PO
MASTEKTOMIJOS IR HISTEREKTOMIJOS OPERACIJŲ.
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Gyvensenos medicina)
Studentas
Mokslinis vadovas
Ieva Jonavičiūtė
Dr.Narseta Mickuvienė
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS...9
ĮVADAS ...10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...12
1. LITERATŪROS APŽVALGA...13
1.1. Krūties vėžys (bendra samprata, priežastys ir rizikos veiksniai, klasifikacija, stadijos)...13
1.1.1. Krūties vėžio epidemiologija pasaulyje ir Lietuvoje...14
1.2. Gimdos kaklelio vėžys (bendra samprata, priežastys ir rizikos veiksniai, simptomai)...15
1.2.1. Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija pasaulyje ir Lietuvoje………..….16
1.3. Kompleksinis vėžio gydymas………....16
1.3.1. Šalutiniai (nepageidaujami) vėžio gydymo poveikiai……….…17
1.4. Sergančiųjų krūties ir gimdos kaklelio vėžio gyvenimo kokybė………..……19
1.5. Sergančiųjų krūties ir gimdos kaklelio vėžio psichoemocinė būklė………..…20
1.6. Reabilitacijos specialistų pagalbos ypatumai sergančioms krūties ar gimdos kaklelio vėžiu moterims antruoju reabilitacijos etapu………..…..21
2. TYRIMO METODIKA ...23
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir imtis……….…… 23
2.2. Tyrimo organizavimas………...……23
2.3. Tyrimo metodai………..24
2.4. Tyrimo instrumentai………..…….24
2.5. Tyrimo duomenų analizės metodai………..……..25
3. REZULTATAI ...26
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų charakteristika………..26
3.2. HAD ir SF-36 klausimynų rezultatai prieš ir po reabilitacijos………..36
3.3. Tyrime naudotų rodiklių sąsajos su HAD ir SF-36 klausimynų rezultatų pokyčiais……41
4. REZULTATŲ APTARIMAS...45
IŠVADOS...48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...49
LITERATŪRA ...50
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
REABILITACIJOS POVEIKIS NERIMO, DEPRESIJOS SIMPTOMAMS IR GYVENIMO KOKYBEI MOTERIMS PO MASTEKTOMIJOS IR HISTEREKTOMIJOS OPERACIJŲ. Ieva Jonavičiūtė
Mokslinis vadovas Dr. Narseta Mickuvienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 53 p.
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti II-ojo reabilitacijos etapo poveikį emocinei būklei ir gyvenimo kokybei moterims po mastektomijos ir histerektomijos operacijų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti moterų, po mastektomijos operacijų, gyvenimo kokybę, nerimo ir depresijos simptomų pokyčius po reabilitacijos.
2. Įvertinti moterų po histerektomijos operacijų gyvenimo kokybę, nerimo ir depresijos simptomų pokyčius po reabilitacijos.
3. Palyginti moterų po mastektomijos ir moterų po histerektomijos operacijų gyvenimo kokybę, nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimą prieš ir po reabilitacijos.
4. Išsiaiškinti moterų po mastektomijos ir histerektomijos operacijų nuomonę apie reabilitacijos metu gautas procedūras, jų naudą bei gyvensenos medicinos specialistų poreikį reabilitacinio gydymo metu.
Darbo metodika:
Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. balandžio – rugpjūčio mėn. Palangos mieste, Palangos Lino reabilitacijos centre - sanatorijoje. Tyrime dalyvavo 30 moterų nuo 25 iki 50 metų, kurioms atlikta mastektomija arba histerektomija dėl vėžio gydymo. Abiejose grupėse dalyvavo vienodas skaičius tiriamųjų - 15 moterų histerektomijos grupėje ir 15 moterų mastektomijos grupėje. Visos tyrimo dalyvės iš anksto buvo supažindintos su atliekamu tyrimu, jo tikslu, uždaviniais, atlikimo metodika, duomenų̨ konfidencialumu bei galimybe nutraukti tyrimą̨ kada panorėjus. Tyrimo dalyvės raštu patvirtino savo sutikimą dalyvauti tyrime.
Tyrimui atlikti taikyti metodai:
2. Siekiant įvertinti su sveikata susijusios gyvenimo kokybės kaitą naudojome SF-36 klausimyną;
3. Emocinei būklei įvertinti naudojome HAD klausimyną;
Abiejų grupių tiriamosios buvo apklausiamos du kartus: prieš ir po reabilitacijos. Visos tiriamosios į anketas ir klausimynus atsakinėjo savarankiškai.
Rezultatai:
Bendroje grupėje depresiškumo simptomų statistiškai reikšmingai sumažėjo po reabilitacijos nuo 4,83±3,12 iki 3,97±3,24 balų (p=0,002), o mastektomijos grupėje nuo 4,67±3,20 iki 3,60±3,31 balų (p=0,010). Histerektomijos grupėje depresiškumas sumažėjo statistiškai nereikšmingai nuo 5,00±3,14 iki 4,33±3,24 balų (p=0,076). Nerimo simptomų sumažėjo visose grupėse statistiškai reikšmingai: bendroje grupėje nuo 7,43±3,13 iki 5,30±2,34 balų (p<0,001), mastektomijos grupėje nuo 7,47±2,56 iki 5,07±1,87 balų (p<0,001) ir histerektomijos nuo 7,40±3,70 iki 5,53±2,77 balų (p<0,001). Po reabilitacijos taip pat buvo rastas ir gyvenimo kokybės statistiškai reikšmingas pagerėjimas: psichinė sveikata (Z=-3,48; p<0,001), fizinė sveikata (Z=-2,3; p=0,01), fizinis aktyvumas (Z=-2,25; p=0,025), kūno skausmai 2,60; p=0,009), bendra sveikatos būklė 3,94; p<0,001), energingumas 3,29;p=0,001), socialinis funkcionavimas 2,11;p=0,035), emocinė būklė 2,04;p=0,041). Mastektomijos grupėje statistiškai reikšmingai pagerėjo fizinė sveikata (Z=-2,61; p=0,009), bendros sveikatos vertinimas (Z=-3,901; p=0,003), energingumas (Z=-2,09; p=0,037), socialinė funkcija (Z=-2,31; p=0,021). Histerektomijos grupėje taip pat statistiškai reikšmingai pagerėjo fizinė sveikata 2,23; p=0,026), bendros sveikatos vertinimas (Z=-2,57; p=0,010) ir energingumas (Z=-2,81; p=0,005). Abejose grupėse po 73,3proc. moterų reabilitacijos pabaigoje norėtų keisti savo gyvenseną, bet dėl gyvensenos medicinos specialistų poreikio nuomonės buvo nevienareikšmės.
Tyrimo išvados:
1. Moterims po mastektomijos operacijų reikšmingai pagerėjo gyvenimo kokybė (fizinė sveikata, bendras sveikatos vertinimas, energingumas, socialinė funkcija), sumažėjo nerimo ir depresijos simptomų po reabilitacijos.
2. Moterims po histerektomijos operacijų reikšmingai pagerėjo gyvenimo kokybė (fizinė sveikata, bendras sveikatos vertinimas, energingumas), sumažėjo nerimo simptomų, o depresijos simptomų statistiškai reikšmingai nesumažėjo po reabilitacijos.
3. Tiek po mastektomijos, tiek po histerektomijos operacijų gyvenimo kokybė pagerėjo statistiškai reikšmingai vienodai. Nerimastingumas reikšmingai sumažėjo abejose grupėse
vienodai, o depresiškumas labiau sumažėjo moterims po mastektomijos, nei po histerektomijos operacijų.
4. Moterys po mastektomijos ir histerektomijos operacijų svarbiausią procedūrą reabilitacijos metu įvardija kineziterapiją. Tiriamosios norėtų keisti savo gyvenimo būdą į sveikesnį, tačiau tik pusė iš jų mano, kad joms reikalinga gyvensenos medicinos specialisto pagalba.
ABSTRACT
Lifestyle medicine
THE EFFECT OF REHABILITATION ON THE SYMPTOMS OF ANXIETY AND DEPRESSION, AND ON QUALITY OF LIFE FOR WOMEN AFTER MASTECTOMY AND HYSTERECTOMY
Ieva Jonavičiūtė
Academic Supervisor Dr. Narseta Mickuvienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas; 2018. 53 pp.
Aim of research: To find out the effect of the 2-stage rehabilitation on emotional condition and quality of life for women after mastectomy and hysterectomy.
Objectives of research:
5. To assess the quality of life, the changes in symptoms of anxiety and depression after rehabilitation for women after mastectomy.
6. To assess the quality of life, the changes in symptoms of anxiety and depression after rehabilitation for women after hysterectomy.
7. To compare the results of quality of life, depression and anxiety symptoms for women after mastectomy and hysterectomy prior and post rehabilitation.
8. To find out the opinion of women after mastectomy and hysterectomy about the rehabilitation procedures, their benefit, and the need of lifestyle medicine professionals during treatment.
Methods of research:
The research was carried out during the period of April – August, 2018, in Palanga City, Rehabilitation Centre “Palangos linas”. It was attended by 25 – 50 years old 30 women after mastectomy or hysterectomy. They were divided into two groups: 15 women after mastectomy and 15 women after hysterectomy. All participants were familiarized in advance with the research, its aim, objectives, methods, confidentiality of data, and the possibility to discontinue their participation at any moment.
The following methods were used for research:
1. Most part of survey were prepared special for this research;
was used;
3. To assess emotional condition, HAD questionnaire was employed.
The subjects of both groups were surveyed twice: before rehabilitation and on the last day of rehabilitation. All surveyed ones were answering the questionnaire by themselves (individually).
Results:
In general group, after rehabilitation, the symptoms of depression reduced statistically significant from 4,83±3,12 to 3,97±3,24 scores (p=0,002), in mastectomy group also reduced statistically significant from 4,67±3,20 to 3,60±3,31 scores (p=0,010). In hysterectomy group from 5,00±3,14 to 4,33±3,24 scores reduced statistically insignificant (p=0,076). The symptoms of anxiety reduced in all groups statistically significant: in general group from 7,43±3,13 to 5,30±2,34 scores (p<0,001), in mastectomy group from 7,47±2,56 to 5,07±1,87 scores (p<0,001) and in hysterectomy group from 7,40±3,70 to 5,53±2,77 scores (p<0,001). Statistically significant improvement of quality of life was also noticed after rehabilitation: mental health (Z=-3,48; p<0,001), physical health (Z=-2,3; p=0,01), physical activity (Z-2,25; p=0,025), bodily pain (Z-2,60; p=0,009), general health condition (Z-3,94; p<0,001), energy level 3,29;p=0,001), social functioning 2,11;p=0,035), emotional condition (Z-2,04;p=0,041). In mastectomy group, the following improved statistically significant: physical health (Z=-2,61; p=0,009), assessment of general health 3,901; p=0,003), energy level (Z-2,09; p=0,037), social functioning (Z-2,31; p=0,021). In hysterectomy group, the following improved statistically significant: physical health (Z=2,23; p=0,026), assessment of general health (Z-2,57; p=0,010), and energy level (Z-2,81; p=0,005). At the end of rehabilitation, 73,3% women after hysterectomy and mastectomy think that they would like to change their lifestyle, however, their opinions about the help of lifestyle medicine professionals differed.
Conclusions of research:
1. For women after mastectomy, quality of life improved (physical function, health evaluation, vitality, social function), the symptoms of anxiety and depression reduced after rehabilitation. 2. For women after hysterectomy, quality of life improved (physical function, health evaluation,
vitality), the symptoms of anxiety reduced, however, no statistically significant reduction was observed in the symptoms of depression after rehabilitation.
3. For women after mastectomy and hysterectomy quality of life improved statistically significant. The symptoms of anxiety reduced in both groups, however, the symptoms of depression reduced more in women after mastectomy, than hysterectomy surgery.
4. Women after mastectomy and hysterectomy name kinesitherapy as the most important procedure during rehabilitation. The surveyed women would like to change their lifestyle towards healthier one, however, only half of them think that they need the help of a lifestyle medicine professional.
SANTRUMPOS
BSV – bendras sveikatos vertinimas EB – emocinė būklė
EG - energingumas FA – fizinis aktyvumas
HAD – depresijos ir nerimo simptomų vertinimo instrumentas (Hospital Anxiety and
Depression scale)
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos kg – kilogramai
KMI – Kūno masės indeksas mėn. – mėnuo mln. – milijonai n – imties didumas p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveikslas proc. - procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
r – neparametrinių kriterijų efekto didumo reikšmė S - skausmas
SF – socialinė funkcija
SF-36 – su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo instrumentas TNM - naviko (T), limfmazgių (N), metastazių (M) stadijų vertinimo sistema tūkst. - tūkstantis
VE – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų VF – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų Z - Vilkoksono kriterijaus reikšmė
ŽPV – žmogaus papilomos virusas χ2 - chi kvadrato kriterijus
ĮVADAS
Problemos aktualumas. Deja, bet sergamumas onkologinėmis ligomis visame pasaulyje tik didėja. Remiantis naujausiais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (angl.
International Agency for Research on Cancer IARC) duomenimis skaičiai sparčiai išaugo ir
2018 metais buvo užregistruota 18,1 mln naujų susirgimų vėžiu atvejų. Taip pat užfiksuota net 9,6 mln mirčių nuo vėžio visame pasaulyje. Mokslininkai mano, kad 2030–ųjų metų rodikliai išaugs iki 21,7 mln naujų susirgimų, ir iki 13 mln mirčių nuo vėžio atvejų. [1]. Vėžio formų yra įvairių. Krūties vėžys yra labai aktuali liga šiomis dienomis, nes tai dažniausia moterų onkologinė liga. Lietuvos vėžio registras informuoja, kad kiekvienais metais yra užregistruojama apie 1,5 tūkstančiai naujų krūties vėžio atvejų. Lietuvoje skaičiai dideli kaip ir kitose Europos šalyse [10]. Ne mažiau opi problema – tai gimdos kaklelio vėžys. Lietuvoje daugiausiai moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio [21]. Skaičius sergančiųjų labai didelis, nes kasdien suserga net 1 ar 2 moterys [22].
Dr. G.Bulotienė teigia, kad ligoniui sužinojus apie onkologinę ligą dažniausiai jo gyvenimas labai pasikeičia. Ligonis pradeda jausti didelį nerimą ir baimę bei jį sukausto nežinomybė dėl ateities. Ir kiti autoriai kalba apie tai, kad onkologinės ligos sukelia stresą, nes jos neretai yra nepagydomos, nenuspėjamos, pakeičia susirgusiojo bei jo artimųjų gyvenimus, ateities planus. Susirgus onkologine liga susiduriama ir su psichosocialinėmis problemomis – įtampa, nerimu, polinkiu į depresiją, socialinių vaidmenų pasikeitimu [55]. A.Višinskytė sako, kad onkologinės ligos atveju žmogų ištinka krizė, bet reikia prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų – tokiu metu labai svarbi kompleksinė pagalba [37].
Pagrindinis reabilitacijos tikslas - sumažinti tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą po ligos gydymo. Tai reikalauja specialistų komandos, kurie taikydami įvairias terapijos rūšis, pacientus greičiau grąžina į prieš tai buvusį ar panašų gyvenimą. Šiuo metu reabilitacijos komandos sudėtyje nėra gyvensenos medicinos specialisto, tačiau jau kalbama apie jo poreikį pacientams besigydantiems reabilitacijos centruose.
Mokslinis naujumas ir praktinė darbo reikšmė. Mūsų atliktas darbas – pirmas Lietuvoje, kurio tikslas - Išsiaiškinti koks yra II reabilitacijos etapo poveikis emocinei būklei ir gyvenimo kokybei moterims po mastektomijos ir histerektomijos operacijų.
Nepakankama duomenų sklaida apie atliktus tyrimus gyvensenos keitimo praktikoje krūties ar gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų gydymo tematika analizuojant įvairius, tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslinius šaltinius, paskatino mus vykdyti šį tyrimą. Tikimės, kad mūsų darbo rezultatai ir išvados bus naudingos gyvensenos medicinos specialistams ateityje ir
padės suprasti gyvensenos specialistų vaidmenį reabilitacijos komandoje. Taip pat tikimės, kad praktinės rekomendacijos praplės gyvensenos medicinos galimybes reabilitacijos srityje ir padės parinkti geriausius metodus bei priemones, dirbant su moterimis sergančiomis krūties ar gimdos kaklelio vėžiu.
Asmeninis autoriaus darbo indėlis: Išanalizuota literatūra susijusi su darbo tema, sukurta tyrimui naudota anketa, suorganizuotas darbo tyrimas, atliktas ir suorganizuotas tyrimas reabilitacijos centre, surinkti tyrimo duomenys, atlikta statistinė duomenų analizė.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti II reabilitacijos etapo poveikį emocinei būklei ir gyvenimo kokybei moterims po mastektomijos ir histerektomijos operacijų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti moterų, po mastektomijos operacijų, gyvenimo kokybę, nerimo ir depresijos simptomų pokyčius prieš ir po reabilitacijos.
2. Įvertinti moterų po histerektomijos operacijų gyvenimo kokybę, nerimo ir depresijos simptomų pokyčius prieš ir po reabilitacijos.
3. Palyginti moterų po mastektomijos ir moterų po histerektomijos operacijų gyvenimo kokybę, nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimą prieš ir po reabilitacijos.
4. Išsiaiškinti moterų po mastektomijos ir histerektomijos operacijų nuomonę apie reabilitacijos metu gautas procedūras, jų naudą bei gyvensenos medicinos specialistų poreikį gydymo metu.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Krūties vėžys (bendra samprata, priežastys ir rizikos veiksniai, klasifikacija, stadijos) Daugelyje literatūros šaltinių vėžys apibrėžiamas kaip nekontroliuojamas ląstelių augimas ir plitimas. Toks ląstelių dauginimąsis sukelia gupę ligų. Viena iš jų - krūties vėžys. Šis susirgimas apibūdinamas kaip navikas, susiformuojantis supiktybėjus ir sparčiai besidauginant krūties ląstelėms. Šios ląstelės iškloja pieno liaukų skiltis, latakėlius. Toks vėžys gali plisti lokaliai, vėliau per limfą ir dažnai gali metastazuoti į kitus organus [1]. Deja, tai vienas labiausiai paplitusių moterų piktybinių navikų. Jis sudaro net 25 proc. visų vėžio atvejų. Paminėtina, kad šis susirgimas stipriai paveikia pačią sergančiąją bei jos šeimos narius, o tai būdinga tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims [2].
Klausimai kodėl ir kaip atsiranda vėžys jau labia senai domino įvairių biomedicinos mokslo sričių tyrinėtojus. Mokslininkai ieškodami atsakymų apie krūties vėžio rizikos veiksnius, pastebi tokią tendenciją, kad didėjant naujų krūties vėžio atvejų skaičiui visame pasaulyje, didėja ir daugelio krūties vėžio rizikos veiksnių paplitimas [3]. Naujausiose užsienio autorių mokslinėse publikacijose yra išskiriami tokie krūties vėžio riziką didinantys veiksniai:
Modifikuojami veiksniai:
• Kūno svorio didėjimas sulaukus pilnametystės;
• Antsvoris arba nutukimas (didėja rizika krūties vėžio atsiradimui po monopauzės – priaugus 5kg. kūno svorio krūties vėžio rizika padidėja 11 proc.);
• Pakaitinė hormonų terapija (estrogenų ir progestinų derinys didina riziką); • Mažas fizinis aktyvumas;
• Alkoholio vartojimas [4].
Literatūroje pateikiami ir nemodifikuojami krūties vėžio rizikos veiksniai: • Vyresnis moterų amžius (> 45 metai);
• Persirgtas krūties ar kiaušidžių vėžys asmens anamnezėje arba šeimos sveikatos istorijoje; • BRCA1, BRCA2 arba kitų genų, kurie jautrūs krūties vėžiui, paveldėtos mutacijos (genetiniai pakitimai). Ypatingai didelė įtaka išsivystyti navikams esant jauname moters amžiuje;
• Kaikurie gerybiniai krūties pokyčiai (atipinė hiperplazija bei fibroadenoma); • Didelės dozės jonizuojančios spinduliuotės ( ypač jauname moters amžiuje); • Didelis krūties audinio tankis;
• Didelis kaulų mineralinis tankis;
• II tipo cukrinis diabetas (rizika didėja nepriklausomai nuo nutukimo) [5]. Yra ir kitų galimų krūties vėžio riziką didinančių veiksnių:
• Naktinis pamaininis darbas (šis veiksnys didina riziką net 40 proc., nes daro įtaką biologiniam ritmui);
• Vėlyva menopauzė (>55 m.);
• Geriamųjų kontraceptikų vartojimas;
• Mityba, kurioje didelis gyvulinių riebalų kiekis.
Kad ir kaip sunku įvertinti ekologinės taršos įtaką susirgti šia onkologine ligą, bet tyrimai buvo atlikti su gyvūnais. Išsiaiškinta, kad ilgą laiką ore tvyrantis didelis nuodingų pramoninių medžiagų kiekis, kuriuo kvepuojama, gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu [5].
Krūties vėžys yra skiriamas į dvi pagrindines grupes – invazinė (latakėlinė) karcinoma ir neinvazinė (skiltėlinė) karcinoma [6]. Neinvazinė karcinoma dažnai literatūros šaltiniuose įvardijama kaip pradinė arba nulinė vėžio stadija. Tyrėjai sako, kad 25proc naujai diagnozuoti navikai būna būtent šios stadijos. Džiugu, kad jų prognozė yra gera, nes išgyvena 98,5 proc. moterų, kurios gydėsi nuo latakėlinės karcinomos [7]. Deja, bet daugelis krūties vėžių (net 70-90 proc.) diagnozuojami kaip infiltracinė latakėlinė karcinoma. Ši dažniausiai plinta limfagyslėmis ir perineuriniais tarpais [8].
Krūties vėžio, kaip ir daugelio piktybinių navikų, stadijoms nustatyti naudojama TNM sistema. Ši sistema padeda planuoti gydymą ir vykdyti klinikinius tyrimus. TNM stadijavimo sistema yra anatominė, joje naudojama naviko (T), limfmazgių (N) ir metastazių (M) nomenklatūra [8].
1.1.1. Krūties vėžio epidemiologija pasaulyje ir Lietuvoje
Krūtų piktybinis navikas yra labiausiai paplitęs onkologinis moterų susirgimas visame pasaulyje. Jis sudaro 18 proc. visų vėžio tipų. 2008 metais buvo užregistruota 1,4 mln. naujų krūties vėžio susirgimų atvejų. Tais pačiais metais didžiausi sergamumo skaičiai (daugiau nei 73,2 atvejų 100 000 moterų tarpe) buvo užregistruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Australijoje, Argentinoje ir daugelyje vakarų Europos šalių. Dabar tendencija tokia, kad Europoje sergančių moretų krūties vėžiu skaičius didėja [9].
Lietuvos Vėžio registro centras 1990 metais pateikė duomenis, kad Lietuvoje buvo diagnozuota 900 krūties vėžio atvejų per metus. Deja, bet susirgimų skaičius padidėjo beveik dvigubai. Jau 2008 metais nustatyta 1531 krūties vėžio atvejų. O 2012 metais Lietuvos Vėžio
registro centras užregistravo 1526 naujų moterų krūties vėžio atvejų. Iš jų 70 proc. užregistruota nuo 45 iki 74 metų amžiaus grupėje [10].
Visame pasaulyje vyrauja tendencija, kad krūties vėžys nustatomas pirmos stadijos. Lietuvoje ankstyvas krūties navikas diagnozuojamas apie 60 proc., o vėlyvasis – apie 40 proc. sergančiųjų. 2010 m. duomenimis nustatyta, kad dažniausiai Lietuvoje diagnozuojama II stadijos krūties vėžys [11]
1.2. Gimdos kaklelio vėžys (bendra samprata, priežastys ir rizikos veiksniai, simptomai) Dar vienas mokslininkų dažnai aprašomas onkologinis susirgimas - gimdos kaklelio vėžys. Jis yra vienas dažniausių piktybinių ligų moterų tarpe. Džiugu tai, kad tai yra pirmas piktybinis žmogaus navikas, kurio priežastis mokslininkų pagalbos buvo nustatyta. Ligų tyrimų pagalba nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). ŽPV - tai lytiniu keliu perduodama infekcija, kuri yra labiausiai paplitusi [12]. Taip pat šis virusas skirtomas į mažą ir didelę tikimybę susirgti onkologine liga [13].
Neskaitant žmogaus papilomos viruso infekcijos, moksliškai yra įrodyta, kad egzistuoja ir kitų veiksnių, skatinančių išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui:
• Moterys, kurios priklauso žemesniems ekonominiams sluoksniams; • Alkoholio vartojimas;
• Rūkymas;
• Mažas fizinis aktyvumas;
• Žemesnį išsimokslinimą turinčios moterys [14]; • Didelis lytinių partnerių skaičius [15];
• Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia (pirmieji lytiniai santykiai iki 16 metų) [16];
Buvo tiriamos laisvo elgesio moterys ir moterys, kurios niekada neturėjo lytinių santykių. Tyrimo duomenimos ŽPV paplitimas buvo atitinkamai 48,4 proc. ir 1,5 proc. [15].Įdomu tai, kad moterims, turėjusioms 5 ir daugiau skirtingų partnerių, su kuriais buvo lytiškai santykiaujama, ŽPV infekcija nustatoma 3–7 kartus dažniau, palyginti su moterimis, turėjusiomis mažiau nei 5 partnerius [16].
Taip pat ŽPV infekcija yra susijusi ir su kontracepcinių hormoninių preparatų vartojimu. Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras atliko retrospektyvinius ir prospektyvinius tyrimus. Gauti duomenys parodė, kad kontracepcinių preparatų vartojimas ŽPV užsikrėtusioms moterims didina gimdos kaklelio vėžio riziką, jei juos vartojo ilgiau nei 5 metus [17]. Lietuvių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad tos moterys, kurios rūko, ŽPV serga 1,8 karto dažniau nei nerūkančios, nes rūkymas turi didelę įtaką ne tik kaip tiesiogiai
ligą veikiantis, bet ir kaip netiesiogiai veikiantis veiksnys, kuris mažina imunitetą ir daro organizmą mažiau atsparų įvairioms virusinėms infekcijoms [18].
Paminėtina, kad ligos pradžioje, simptomų nebūna, o jie pradeda ryškėti tik kai liga pažengia. Dažniausi simptomai:
• Kraujavimas iš lytinių organų; • Apatinės pilvo dalies skausmas; • Kraujavimas iš šlapimo pūslės; • Sutrikęs šlapinimasis;
• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos; • Kūno svorio mažėjimas [19].
1.2.1. Gimdos kaklelio vėžio epidemiologija pasaulyje ir Lietuvoje
Pasaulyje kiekvienais metais nustatoma daugiau kaip pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Iš jų 85 proc. naujų susirgimų atvejų nustatoma mažai išsivysčiusiose šalyse. Tokiose šalyse nėra profilaktinių patikrinimo programų. Todėl nekeista, kad daugiausia šia liga sergančių moterų užfiksuojama rytų, vakarų ir pietų Afrikoje, o mažiausias skaičius - Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir vakarų Azijoje. Gimdos kaklielio vėžys užima ketvirtą vietą tarp piktybinių navikų turinčių moterų. Deja, bet jis yra vienas dažniausių moterų mirties priežasčių visame pasaulyje. Kiekvienais metais nuo šio vėžio miršta apie 266 000 moterų [20]. Europos sąjungos šalyse daugiausiai miršta ir serga gimdos kaklelio vėžiu Baltijos šalyse, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tarp Šiaurės Europos šalių Lietuva yra pirmoje vietoje pagal moterų mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio [21, 22].
1.3. Kompleksinis vėžio gydymas
Dėka ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumas labai padidėjo. Rodikliai ypač tapo geresni per paskutinius du dešimtmečius [23].
Krūties vėžio gydymo būdų yra keli. Literatūroje aprašomi šie pagrindiniai metodai: • Operacija, kurios metu pašalinamas ligos židinys ir jei reikia metastazės;
• Spindulinis gydymas, kuris naikina vėžines ląsteles;
• Chemoterapija, naikinanti vėžio ląsteles visame organizme; • Hormonų terapija, kuri taip pat veikia visą organizmą;
• Biologinis gydymas naudojant monokloninius antikūnius, kurio pagalba imuninė sistema yra paveikiama sunaikinti vėžines ląsteles [24].
Nors krūties vėžio gydymas yra kompleksinis, o jų gydymo būdų eiliškumas priklauso nuo ligos stadijos, prognozių, morfologijos, tačiau dažniausiai yra atliekama mastektomija. Mastektomija – tai operacija, kurios metu yra pašalinama krūtis, oda, krūtinės raumenys ir kiti audiniai [24].
Kaip minėta, nauji diagnostikos ir gydymo metodai pailgina pacientų gyvenimą, tačiau svarbu ir tai, kad taip pat palengvinamos ir jų kančios. Deja, bet dar nėra atrasta veiksmingo būdo, kad sergančiosios visiškai pasveiktų, o sveikos moterys galėtų išvengti krūties vėžio [25].
Kai yra anksti nustatomas gimdos kaklelio vėžys, jis yra gydomas chirurginiu būdu arba spinduliniu, suderintu su chemospinduliniu. Kartais šie gydymo būdai yra derinami kartu. Ankstyvas gimdos kaklelio vėžys yra laikomas I ir II stadijų, o jis dažniausiai gydomas atliekant antro arba trečio tipo histerektomiją bei klubinių sričių limfadenektomiją. Po operacijos yra atisžvelgiama į ligos eigos prognozes ir tada sprendžiama ar bus skiriamas spindulinis, chemospindulinis gydymas. Didesnė problema būna tada, kai moterys į gydymo įstaigą atvyksta pavėluotai. Tada jau gimdos kaklelio vėžys būna išplitęs. Toks išplitęs vėžys yra gydomas radikaliu spinduliniu būdu (radioterapija ir uterovaginine brachiterapija) [26].
1.3.1. Šalutiniai (nepageidaujami) vėžio gydymo poveikiai
Onkologinė liga reikalauja sudėtingo ir ilgai trunkančio gydymo, turinčio daug nepageidaujamų šalutinių veiksnių, sunkinančių žmogaus darbingumą ir bendrą funkcionavimą. Autoriai grindžia, jog būtent šalutiniai chemoterapijos veiksniai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, nuovargis, depresija bei pažintinių gebėjimų pablogėjimas, turi neigiamą įtaką darbingumui [28]. Nors chemoterapija yra nukreipta prieš greitai besidalijančias vėžio ląsteles, tačiau ji stipriai paveikia ir kitas, sveikas ląsteles, kurios taip pat greitai dalijasi: kraują gaminančios kaulų čiulpų, virškinamojo trakto gleivinės, kiaušidžių ir plaukų folikulų. Dėl tos priežasties dauguma moterų patiria didesnių ar mažesnių nepageidaujamų̨ poveikių̨:
• Nuolatinis išsekimas ir nuovargis; • Pykinimas ir vėmimas;
• Viduriavimas, apetito praradimas, burnos gleivinės pažeidimai, skausmas valgant ir ryjant; • Prakaitavimas;
• Išsausėjusi oda bei skilinėjantys nagai ;
• Menstruacijų ciklo sutrikimai ir priešlaikinė menopauzė;
• Nusilpęs imunitetas, o to pasekoje ir sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijoms (neutropenija) ;
• Koncentracijos ir atminties nusilpimas; • Kraujo kiekio sumažėjimas (anemija); • Plaukų slinkimas;
• Periferinė polineurparija [31].
Pakitus organizmo būklei, dėl gydymo paveikiama moters fizinė, socialinė, funkcinė ir emocinė sveikata. Dažniausi sunkumai, su kuriais susiduria dauguma vėžiu sergančiųjų - tai netikrumas, vaidmenų šeimoje ir darbe perkūrimas, finansiniai ir draudimo sunkumai, trumpalaikės ir ilgalaikės fizinės negalios, vėžio ligos pasikartojimo tikimybė, nepriklausomumo, autonomiškumo kūrimas iš naujo, sutrikęs seksualinis gyvenimas ir vaisingumas, kūno pokyčiai [27].
Krūties vėžys ne tik sugniuždo moters dvasią, bet ir sudarko jos fizinį grožį. Atlikus mastektomiją, su viena krūtimi moteris jaučiasi nevisavertė ir nelaiminga. Šiuolaikinis krūties vėžio gydymas lemia, kad dauguma moterų sėkmingai ir ilgai gyvena, todėl tampa vis aktualesnės krūties atkūrimo operacijos. Yra du krūties atkūrimo būdai: krūties atkūrimas savais audiniais bei naudojant dirbtines medžiagas – implantus. Po onkologinių operacijų, atkuriant krūtį, labiau paplitęs metodas, kai atkūrimui naudojami savi audiniai: pilvo ar nugaros raumenys[30].
Atliekant radikalią mastektomiją yra pašalinami limfmazgiai. Jų pašalinimas susijęs su kai kuriomis komplikacijomis:
• Limfmazgiai atlieka gynybinę organizmo funkciją, todėl juos pašalinus iš dalies silpnėja organizmo atsparumas įvairioms virusinėms ligoms ir infekcijoms.
• Operuotos pusės ranka ir petys gali būti nebe tokie paslankūs kaip anksčiau. • Operuotos pusės rankos vidinė dalis prie pažasties gali laikinai arba nuolat tirpti.
• Pašalinus limfmazgius limfa blogiau nuteka ir gali kauptis rankoje, kuri dėl to ima tinti ir pradeda tirpti. Tai vadinamoji limfoedema, kuri gali vystytis iš karto po operacijos, po kelių mėnesių ar net metų [30].
Kaip ir po kiekvienos operacijos, nors retais atvejais, gali negyti žaizda ar prasidėti jos infekcija. Dažniausiai žaizda užgyja per tris savaites. Moterims turinčioms dideles krūtis, kurioms atlikta mastektomija, dėl nevienodo svorio pasiskirstymo kyla netaisyklingos laikysenos ir stuburo iškrypimo bei stuburo ir peties skausmo grėsmė. Todėl patariama nešioti krūties protezą [29].
Radikalios histerektomijos metu pašalinama gimda, gimdos kaklelis, parametriumas (palaikantys audiniai) su dubens dugno limfmazgiais. Nors per pirmuosius penkerius metus po operacijos išgyvenamumas siekia 90 proc., tačiau tokia procedūra gali sąlygoti dubens dugno pažeidimą [32]. Nustatyta, kad iki 40 proc. moterų po radikalios histerektomijos jaučia nerimą, o apie 20 proc. – ilgalaikius nemalonius simptomus dubens dugno srityje, kurie trikdo jų gyvenimo kokybę [33]. Vieni iš dažniausių dubens dugno funkcijos sutrikimų yra šlapinimosi sutrikimai, išmatų nelaikymas, dubens ir tiesosios žarnos skausmai [34]. B. Howard su kolegomis atliktame tyrime išsiaiškino, kad histerektomija nėra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis išsivystyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms. Taip pat moterims, kurioms buvo atlikta ši chirurginė intervencija padidėja hipertenzijos, cukrinio diabeto, padidėjusio cholesterolio ir nutukimo rizika ateityje [35]. Kadangi kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių, nervų, kvėpavimo, endokrininės sistemų bei medžiagų apykaitos pakitimai vyksta fiziniame, dvasiniame bei psichiniame lygmenyse, todėl organizmo prisitaikymas prie jų yra itin svarbus, siekiant visapusiškos kūno harmonijos palaikymo [36].
1.4. Sergančiųjų krūties ir gimdos kaklelio vėžio gyvenimo kokybė
Vėžys – tai viena iš labiausiai bauginančių ir sukrečiančių žmogaus gyvenimą ligų. Onkologinė liga sukelia įvairius simptomus, psichologines sergančiųjų bei jų artimųjų problemas, todėl natūralu, kad suvokimas apie gyvenimo kokybę keičiasi įvairiais ligos tarpsniais. Vėžys yra tokia liga, kuri paveikia fizinę, psichologinę bei socialinę žmogaus gyvenimo sritis. Liga sukelia fizines kančias (skausmą, nuovargį, pykinimą), finansines ir darbingumo problemas bei sunkumus rūpinatis šeima ir namais [39].
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), gyvenimo kokybė – tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste, susijęs su individo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tyrinėti gyvenimo kokybę svarbu todėl, kad būtų galima kurti efektyvesnes reabilitacijos programas. Visame pasaulyje gyvenimo kokybės tyrimai įgyja vis didesnę reikšmę kuriant ir tobulinant psichologų paslaugas. Bottomley A. pastebi, kad keli iš dažniausiai mokslinėje medicinos literatūroje naudojamų gyvenimo kokybės apibrėžimų yra tokie [38]:
• Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai paciento gerovės būklė, sudaryta iš dviejų komponentų: gebėjimas atlikti kasdienę veiklą, kuri atspindi fizinę, psichologinę ir socialinę savijautą, bei paciento pasitenkinimo lygis, įvertinantis ligos kontroliavimą.
• Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė– plyšys tarp paciento lūkesčių ir pasiekimų. Kuo mažesnis plyšys, tuo aukštesnė gyvenimo kokybė.
• Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė - paciento suvokimas apie jo vietą gyvenime pasaulėžiūros ir kultūriniame kontekste, susietame su jo tikslais, lūkesčiais, standartais ir interesais.
G. Carter, T. Lewin ir kiti teigia, jog onkologiniai ligoniai turi žemesnius gyvenimo kokybės įvertinimus fizinės ir psichologinėje sveikatos srityse, tuo tarpu, socialinių santykių rodikliai yra panašūs kaip ir sveikų tiriamųjų [40]. Tačiau kad socialiniai veiksniai veikia sergančiuosius vėžiu ne mažiau nei fizinės sveikatos problemos, teigia Kreittler su kolegomis [41].
Balevičienė R. pastebi, kad ginekologiniu vėžiu sergančios moterys savo gyvenimo kokybę yra linkusios vertinti prasčiau nei vėžiu nesergančios moterys. Ginekologinio vėžio formomis sergančios moterys daugiausiai sunkumų patiria fizinės sveikatos srityje, geriausiai sekasi įveikti sunkumus, kylančius socialinių santykių srityje [42].
Jonas Sąlyga su kolegomis analizavo moterų gyvenimo kokybę, kurios serga krūties vėžiu. Išsiaiškinta, kad atsižvelgiant į bendrą gyvenimo kokybę, respondentės ją vertino kaip blogą ir labai blogą panašiai. Nustatyta, kad didžiausi skirtumai yra fizinės sveikatos, bendros gyvenimo kokybės vertinimo srityje, o iš fizinių veiksnių didžiausios įtakos gyvenimo kokybei turėjo nuovargis, silpnumas, periodiški skausmai, apribota laisvalaikio veikla dėl fizinės sveikatos, vidutiniškai pasireiškiantys miego, apetito pokyčiai, darbingumo, autonomiškumo sumažėjimas [43].
1.5. Sergančiųjų krūties ir gimdos kaklelio vėžio psichoemocinė būklė
Išgirdę diagnozę – vėžys, dauguma pacientų patiria psichologinę krizę, kurią lydi tokie jausmai: kaltė, gėda, nerimas, depresija, pasimetimas. Moterys susirgusios krūties ar gimdos kaklelio vėžiu patiria stiprių emocinių išgyvenimų, kurie dažniausiai tęsiasi ir po to, kai praeina pirminis šokas. Neretai sergančiosioms sunku pripažinti ligą ir susitaikyti su diagnoze dėl visuomenėje paplitusio baimingo požiūrio į vėžį. Tačiau sudėtingas gydymas ir pašaliniai jo reiškiniai, galima operacija ir netikėti pokyčiai priverčia susitaikyti su faktu. Pasak Grigaliūnienės, moterys jaučiasi išsekintos – pirmiausia vėžio, po to – gydymo ir stiprių emocinių išgyvenimų. Neretai jaučiamą palengvėjimą, kad vėžys pašalintas, lydi pyktis, kad tai atsitiko būtent jai; pasididžiavimą, kad nugalėjo ligą, seka jos atsinaujinimo baimė – vienu metu moteris gali jaustis labai stipri, tačiau kitą akimirką gali jaustis tiesiog sugniuždyta [46]. Emocinis stresas sergant onkologine liga, jos gydymas, ligos pasikartojimo baimė, nesėkmės kas dieną susiduriant su fizinėmis problemomis gali iššaukti naujas ar paūminti jau esančias psichologines problemas ir patiems sergantiems bei jų šeimos nariams. Viename JAV
Visapusiškos kovos su vėžiu centre buvo tiriami 4500 pacientai nuo 19 metų ir vyresni. Psichologinių problemų paplitimas svyravo nuo 29 proc. iki 43 proc. pacientams, sergantiems labiausiai paplitusių vėžio rūšių. Šie tyrimų duomenys sutampa su vėliau atliktais onkologinių ligonių tyrimais, kurie turi psichologinių simptomų, tokių kaip depresija ar nerimas [49].
Krūties vėžys – tai ne tik grėsminga liga, tačiau ir ekstremalus psichologinis išbandymas moteriai. Psichologinė našta tokia didelė, kad ją galima pakelti tik artimųjų ir slaugytojų pagalbos dėka [44]. Renata Paukštytė su kolegomis tyrė moterų, sergančių krūties vėžiu, gyvenimo kokybę ir nustatė, kad psichologiniu požiūriu respondentės jautė įtampą, nerimą, turėjo atminties sutrikimų [45].
Po-Han Chou su kolegomis ištyrė, kad Taivane moterims, kurioms buvo atlikta histerektomija, padidėja rizika susirgti depresija ir joms yra reikalinga psichoterapija [47]. Tačiau Irano mokslininkai teigia, kad histerektomija nesukelia depresiškumo pacientėms tris mėnesius po operacijos, nes tuo laikotarpiu joms skiriama gera priežiūra [48].
Vilniaus universiteto Onkologinio instituto psichiatrė-psichoterapeutė dr.G.Bulotienės teigia, kad onkologine liga sergantis žmogus susiduria ne tik su fizinio kūno pokyčiais bei kančia, bet ir su psichologiniais, socialiniais išgyvenimais: nerimu, įvairiomis baimėmis, stresu, nuovargiu, neapibrėžtumo jausmu, bendravimo sunkumais. Labai svarbu yra gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, todėl psichosocialinė pagalba tampa svarbia gydymo bei sveikimo dalimi. Tyrimai rodo, jog psichologinė pagalba onkologinės ligos akivaizdoje sumažina nerimo bei depresijos simptomus, stresą, vienišumo jausmą, stiprina pacientų bei gydytojų bendradarbiavimo ryšį, skatina geriau jaustis gydymosi bei sveikimo metu ir taip gerėja serančiųjų gyvenimo kokybė [55].
1.6. Reabilitacijos specialistų pagalbos ypatumai sergančioms krūties ar gimdos kaklelio vėžiu moterims antruoju reabilitacijos etapu
Apie sergančiųjų onkologinėmis ligomis reabilitaciją Lietuvoje pradėta kalbėti prieš dvidešimtmetį. Nors naujų gydymo metodų ir technologijų dėka mirtingumas nuo onkologinių ligų nedidėja, o sergamumas vis didesnis. Lietuvos sveikatos statistikos departamento duomenimis 2010 metais onkologiniai ligoniai pagal netektą darbingumą užėmė antrą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų, o pagal neįgalumo sunkumą – pirmąją. Nustačius onkologinę ligą, reabilitacija pradedama iš karto ir ji trunka visa gydymą – toks jos pagrindinis principas. Išgijimas nuo onkologinės ligos jau dabar suprantamas ne tik kaip klinikinis ligos nebuvimas, bet ir kaip darbingumo atgavimas, grįžimas į socialinį gyvenimą, noro gyventi, džiaugtis gyvenimu, vilties bei visavertiškumo jausmo atgavimas. Būtent
reabilitacija padeda ligoniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Ji yra skirstoma į šias kryptis: 1. Fizinė reabilitacija - tai procesas, kai organo ar kūno dalies funkcijai atkurti naudojami
fiziniai pratimai raumenims, protezavimas, ortopedinė pagalba ir kitos priemonės. Po krūties pašalinimo operacijos būna labai ryškių fizinių ir funkcinių pažeidimų: pašalinta krūtis ar jos dalis, sumažėjęs rankos judrumas, nusilpusi rankos raumenų jėga, sutrikusi laikysena, limfostazė ir rankos pabrinkimas. Šios reabilitacijos pagrindas – aktyvūs fiziniai pratimai, skatinantys ritmingus raumenų susitraukimus, gerinantys rankos limfotaką ir kraujotaką, judesių amplitudę bei raumenų jėgą.
2. Psichologinė reabilitacija, kurios pagrindinė išraiška yra individualūs ar grupiniai psichoterapiniai užsiėmimai, autogeninė treniruotė, dažnai skiriama antidepresantų. Psichoterapiją yra tikslinga skirti ligos pradžioje, nes dažną pacientą žinia apie ligą ištinka netikėtai, pasireiškia pyktis, ligos neigimas ar depresija. Pagrindinės problemos, atsirandančios po gydymo – sumažėjęs savo vertės pojūtis, pasikeitęs kūnas, įvairios baimės dėl nežinios, seksualinės problemos, finansinės problemos, depresinės būsenos. Onkologinė liga dažniausiai paliečia ne tik pacientą, bet ir jo šeimos narius, artimuosius, tad psichologinė reabilitacija turi padėti spręsti iškilusius psichologinius sunkumus.
3. Seksualinė reabilitacija padeda ligoniams bei jų partneriams prisitaikyti prie naujo gyvenimo, suprasti, kad onkologinis pacientas, nepaisant ligos, didelės apimties operacijų, kurios sužaloja kūno išvaizdą, gali būti lygiaverčiu seksualinio gyvenimo partneriu, tik jam reikalingas didesnis supratimas ir atjauta. Seksualinės onkologinių pacientų disfunkcijos gali atsirasti dėl somatinių ar dėl psichinių veiksnių.
4. Socialinė reabilitacija padeda sergančiąjam onkologine liga grįžti į įprastinį visuomeninį ir socialinį gyvenimą. Socialiniai darbuotojai konsultuoja pacientus ir jų artimuosius aprūpinimo kompensacine technika ir ortopediniais gaminiais, neįgalumo nustatymo, socialinių garantijų ir lengvatų klausimais [37].
Visos reabilitacijos rūšys vienodai svarbios ligoniui ir maksimalus gydomasis poveikis pasiekiamas jas derinant tarpusavyje, tačiau jų vertė priklauso nuo ligos sunkumo, stadijos bei gydymo etapo. Psichologinė pagalba yra svarbiausia diagnozavus ligą bei prisitaikant prie ligos ir jos gydymo sukeltų pasekmių. Fizinė reabilitacija svarbiausią vietą užima po kūno dalies pašalinimo ar kitų operacijų, o seksualinė ir socialinė – gydymo pabaigoje, kuomet sergančiąjam tenka grižti į įprastinį šeimos ir visuomenės gyvenimą [37].
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas, išduotas 2017 m. lapkričio 21 d. (Nr. BEC-GM(M)-33.
2.1 Tiriamųjų kontingentas ir imtis Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
• 25- 50 metų moterys, kurioms atlikta mastektomija arba histerektomija dėl vėžio gydymo; • Gydymas II-ajame reabilitacijos etape;
• Moterys savo noru sutikusios dalyvauti tyrime; • Mokančios lietuvių kalbą;
• Pajėgios suprasti tyrimo esmę ir anketos pildymo instrukcijas. Neįtraukimo kriterijai:
• Moterys, sergančios sunkiomis dekompensuotomis gretutinėmis ligomis, psichinėmis ligomis ir negalinčios savarankiškai pildyti anketų.
Iš viso atrankos kriterijus atitiko ir tyrime dalyvavo 30 moterų - 15 moterų po mastektomijos operacijų ir 15 po histerektomijos operacijų.
2.2 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. sausio – gegužės mėn. Palangos mieste, Palangos Lino reabilitacijos centre - sanatorijoje. Tuo laikotarpiu atvykusios gydytis moterys po mastektomijos ir histerektomijos operacijų buvo pakviestos dalyvauti tyrime. Visos atrankos kriterijus atitikusios tyrimo dalyvės iš anksto buvo supažindintos apie atliekamą tyrimą, jo tikslą, uždavinius, atlikimo metodiką, duomenų konfidencialumą bei galimybę nutraukti tyrimą, kada panorėjus. Raštu patvirtino savo sutikimą dalyvauti tyrime. Anketos buvo pildomos du kartus – 2 reabilitacijos dieną ir pakartotinai likus iki reabilitacijos pabaigos 1-2 dienoms. Po tyrimo buvo atlikta statistinė duomenų analizė.
2.3 Tyrimo metodai
1. Didžioji dalis apklausos buvo atlikta pagal specialią tyrimui sukurtą anketą; 2. Siekiant įvertinti su sveikata susijusios gyvenimo kokybės kaitą naudojome SF-36 klausimyną;
3. Emocinei būklei įvertinti naudojome HAD klausimyną.
2.4 Tyrimo instrumentai
Apklausa pagal specialią tyrimui sukurtą anketą. Įvertinus literatūros duomenis buvo sudarytas anketa, pagal kurią buvo renkami tyrimui reikalingi duomenys: sociodemografiniai ir klinikiniai (amžius, ūgis, operaciją, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, darbineė padėtiis, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai), o po reabilitacijos taip pat klausėme apie turėtas procedūras ir jų skaičių, nuomonę apie moterų gyvenseną ir gyvensenos medicinos specialistų pagalbos poreikį.
Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas (SF–36). Klausimynas susideda iš trisdešimt šešių klausimų, kurie atspindi 8 gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių (VF) ir emocinių problemų (VE), skausmą (S), bendros sveikatos vertinimą (BSV), energingumą/gyvybingumą (EG), socialinę funkciją (ES) bei emocinę būklę (EB). Šios gyvenimo sritys dar sugrupuojamos į dvi komponentes: fizinė sveikata ir psichinė sveikata. Klausmynas naudojamas tyrimuose ir mokslinėje litaratūroje jau nuo 1992 metų gyvenimo kokybei vertinti. Tiriamųjų apklausa S –36 klausimynu trunka nuo penkių iki dešimties minučių. Visi atsakymai vertinami balais ir apskaičiuojami pagal tam tikrą formulę.
Gyvenimo kokybę susijusią su fizine sveikata vertinti skirtos fizinio aktyvumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, skausmo, bendros sveikatos vertinimo skalės.
Veiklos apribojimo dėl emocinės būklės, socialinių ryšių, energingumo ir gyvybingumo ir emocinės būklės skalės skirtos vertinti gyvenimo kokybę susijusią su psichine sveikata.
Atsakymai į klausimus vertinami balais. Kiekviena skalė, naudojant skaičiavimo algoritmą, vertinama nuo 0 iki 100 balų. Kuo aukštesnis balų skaičius, tuo geresnė atitinkamos srities gyvenimo kokybė [50].
HAD (angl. Hospital Anxiety and Depression) skalė nerimo ir depresijos simptomams vertinti. HAD skalė naudojama asmenų emocinės būsenos sutrikimams – nerimo ir depresijos simptomams vertinti [51]. HAD skalė sudaryta iš 14 klausimų, kurių 7
skirti depresijos simptomams, likusieji – nerimo (panikos sutrikimo, generalizuoto nerimo sutrikimo) simptomams įvertinti. Pateikti atsakymų variantai vertinami balais, atskiriant depresijos ir nerimo simptomus, rezultatai sumuojami: 0 – 7 balai – nėra depresijos ar nerimo simptomų, 8 -12 balų – yra depresijos ar nerimo simptomų [51].
2.5 Tyrimo duomenų analizės metodai.
Tyrimo rezultatų analizei buvo naudojamas statistinis paketas „SPSS 17 for Windows“.
Tikrintas intervalinių kintamųjų pasiskirstymas pagal normalųjį dėsnį, taikant
Kolmogorov‘o-Smirnov‘o testą. Esant normaliam pasiskirstymui duomenys pateikti
vidurkiu±standartinis nuokrypis, esant nenormaliam pasiskirstymui– mediana.
Požymių, turinčių normalųjį pasiskirstymą, palyginimui tarp dviejų nepriklausomų grupių naudotas neporinis Stjudent‘o (t) kriterijus, o neturintiems normalaus pasiskirstymo - neparametrinis Mann‘o-Witney (U) kriterijus. Dviejų požymių, turinčių normalųjį pasiskirstymą, palyginimui toje pačioje grupėje naudotas porinis Stjudent‘o (t) kriterijus, o neturintiems normalaus pasiskirstymo - neparametrinis Wilcoxon‘o (Z) kriterijus. Požymių pasitaikymo dažnumo skirtumams vertinti, taikytas Chi-kvadrato (c2) kriterijus, o esant mažam atvejų skaičiui (<5) – su papildomu Fisher exact patikslinimu.
Ryšiams tarp požymių nustatyti naudotas Spearman’o koreliacijos (r) metodas.
Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: kai p<0,05 – statistiškai reikšminga, o kai p≥0,05 ir p<0,1 – tendencija.
SF–36 klausimyno vidinis patikimumas įvertintas apskaičiavus Cronbach‘o alfa koeficientus.
3. REZULTATAI
3.1 Tyrimo dalyviai ir jų charakteristika.
Tyrime dalyvavo moterys po mastektomijos arba histerektomijos operacijų. Jos gydėsi antrame reabilitacijos etape Palangos Lino reabilitacijos centre.
Moterys į anketos klausimus atsakinėjo pirmąją reabiltacijos dieną ir prieš išvykstant. Iš viso tiriamųjų buvo 30 (15 mastektomijos grupėje ir 15 histerektomijos grupėje).
Tiriamųjų amžiaus vidurkis bendroje grupėje buvo 43,5±3,7 metai. Kadangi mastektomijos grupėje amžiaus vidurkis buvo 43,2±3,7, o histerektomijos 43,7±3,7, šios grupės pagal amžių buvo homogeniškos (p>0,05) (1 lentelė).
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal amžiaus vidurkius
Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė p=0,734 Amžius, metai N=15 N=15 43,2±3,7 43,7±3,7
Bendroje grupėje didžioji dalis, t.y. 16 moterų (53,3 proc.), turėjo aukštąjį išsilavinimą, 8 (26,7 proc.) moterys aukštesnįjį ir 6 (20,0 proc.) moterys turėjo vidurinio mokslo išsilavinimus. Lyginant tiriamąsias grupes, jos buvo homogeniškos, nes moterys pagal išsilavinimą pasiskirstė gana panašiai: mastektomijos grupėje 5 (33,3 proc.) moterys turėjo aukštąjį išsilavinimą, 6 (40,0 proc.) aukštesnįjį ir 4 (26,7 proc.) vidurinį, o histerektomijos grupėje 11 (73,3 proc.) aukštąjį ir po 2 (13,3 proc.) moteris aukštesnįjį bei vidurinį išsilavinimus (p=0,097) (1 pav.)
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą grupėse.
Didžioji dalis tiriamųjų, 23 (76,7 proc.) moterys, bendroje grupėje buvo dirbančios ir tik 7 moterys nedirbančios (23,3 proc.). Mastektomijos grupėje buvo 10 (66,7 proc.) dirbančių ir 5 (33,3 proc.) nedirbančios, o histerektomijos grupėje 13 (86,7 proc.) dirbančių ir 2 (13,3 proc.) nedirbančios. Lyginant grupes, jos buvo homogeniškos (p=0,390) (2 pav.)
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal darbinę padėtį.
Bendroje grupėje dauguma tiriamųjų buvo ištekėjusios – 23 (76,7 proc.) moterys, 5 (16,7 proc.) išsiskyrusios ir tik 2 (6,7 proc.) moterys buvo našlės. Panašiai pasiskirstė ir
4 2 6 2 5 11 0 2 4 6 8 10 12
Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė
Ti
ri
am
ie
ji, n
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis p>0,05
10 13 5 2 0 2 4 6 8 10 12 14
Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė
Ti ri am ie ji, n Dirba Nedirba p>0,05
mestektomijos grupėje: 12 (80 proc.) ištekėjusių, 2 (13,3 proc.) ištekėjusios, 1 (6,7 proc.) našlė. Histerektomijos grupėje taip pat dauguma – 11 (73,3 proc.) ištekėjusių, 3 (20,0 proc.) išsiskyrusios ir 1 (6,7 proc.) našlė. Lyginant grupes tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=1,000) (3 pav.).
3 pav. Tiriamųjų šeimyninės padėties pasiskirstymas grupėse.
Bendroje grupėje respondenčių, kurios turėjo du vaikus buvo 12 (40 proc.), 10 turėjo po vieną vaiką (33,3 proc.) ir po 4 (13,3 proc.) moteris turėjo tris arba visai neturėjo vaikų. Tiriamųjų grupėse moterys pagal turimų vaikų skaičių pasiskirstė labai panašiai: didžioji dalis turėjo du vaikus, mažiau moterų vieną vaiką ir mažiausia dalis turėjo tris vaikus arba visai jų neturėjo. Lyginant tiriamųjų grupes, vaikų skaičiaus šeimoje skyrėsi statistiškai nereikšmingai (p=0,577) (4 pav.). 12 11 2 1 3 1 0 2 4 6 8 10 12 14
Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė
Ti
ri
am
ie
ji, n
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal turimų vaikų skaičių grupėse.
Didžioji dalis visų tiriamųjų įtapą jaučia darbe, t.y. 18 (60 proc.) moterų, namuose 10 (33,4 proc.) moterų, o visai nepatiria įtampos 2 (6,7 proc.) moterys. Mastektomijos grupėje daugiausia moterų įtampą patiria darbe - 8 (53,3 proc.) moterys, o namuose 7 (46,7 proc.). Histerektomijos grupėje dažniausiai moterys jaučia įtampą darbe – 10 (66,7 proc.) moterų, rečiau namuose – 3 (20 proc.) moterys ar visai nepatiri streso 2 (13,3 proc.) moterys. Atsakymų pasiskirstymas tarp grupių skyrėsi statistiškai nereikšmingai (p=0,350) (5 pav.).
5pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kur dažniausia jaučiate įtampą“ grupėse. 20.0% 26.7% 33.3% 20.0% 6.7% 40.0% 46.7% 6.7% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50%
0 vaikų 1 vaikas 2 vaikai 3 vaikai
Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė p>0,05
8 9 0 1 3 2 4 1 0 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė
Ti
ri
am
ie
ji, n
Vertinant tiriamųjų kūno masės indekso (KMI) pokytį prieš ir po reabilitacijos, nustatyta, kad bendroje grupėje po reabilitacijos jis sumažėjo statistiškai reikšmingai (p=0,010) nuo 26,6 kg/m2 iki 25,75 kg/m2. Statistiškai reikšmingo KMI rodiklių skirtumo
prieš ir po reabilitacijos nepastebėta vertinant atskirai mastektomijos grupėje (p=0,073) ir histerektomijos grupėje (p=0,079), tačiau tai parodo tendenciją abejose grupėse (6 pav.).
6 pav. Tiriamųjų KMI rodiklių kitimas prieš ir po reabilitacijos grupėse
Tiriamosios atsakinėjo į klausimus apie jų gyvenseną ir žalingus įpročius. Į klausimą „Ar aktyviai sportuojate?„ bendroje grupėje 9 (30,0 proc.) moterys atsakė, kad sportuoja nereguliariai, bent kartą per mėnesį, 6 (20,0proc.) moterys, kad du kartus per savaitę, 5 (16,7 proc.), kad 3 kartus per savaitę ir 3 (10,0 proc.) nesportuoja visai. Lyginant grupes, respondenčių atsakymai buvo homogeniški ir skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (2 lentelė).
*
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar aktyviai
sportuojate?„
Sportavimas, n(%) Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė 3 kartus per
savaitę iki 75 min 2 (13,3) 3(20,0)
p=0,406 2 kartus per
savaitę iki 75 min 5(33,3) 1(6,7)
1 kartą per savaite
iki 75 min 3(20,0) 4(26,7) Sportuoja nereguliariai, bent kartą į mėn. 3(20,0) 6(40,0) Nesportuoja 2(13,3) 1(6,7)
Į klausimą „Ar per paskutinius metus vartojote alkoholį?“ respondentės atsakė nevienareikšmiškai. Bendroje grupėje beveik po lygiai moterų atsakė, kad vartoja saikingai - 11 (36,7 proc.), retai – 10 (33,3 proc.) arba visai nevartoja 8 (26,7 proc.) ir tik viena (3,3 proc.) – anksčiau vartojo, bet nebevartoja. Panašiai tiriamosios pasiskirstė ir atskirai grupėse. Pagal atsakymus grupės buvo homogeniškos ir skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (3 lentelė).
3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimo „ Ar per paskutinius metus vartojote alkoholį? “ atsakymus grupėse
Alkoholio
vartojimas, n(%) Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė
Saikingai 6(40,0) 5(33,3) p=0,895 Retai 4(26,7) 6(40,0) Vartojo anksčiau, bet nebevartoja 1(6,7) - Nevartoja 4(26,7) 4(26,7)
Į klausimą „Ar per paskutinius metus rūkėte?“ bendroje grupėje dažniausias atsakymas buvo, kad nerūko 16(53,3 proc.), 7(23,3 proc.), 7 (23,3 proc.) atsakė, kad rūko kartais, 5 (16,7 proc.) seniau rūkė, bet dabar neberūko ir 2 (6,7 proc.) rūko kasdien. Panašiai tiriamosios
pasiskirstė ir atskirai grupėse. Pagal atsakymus grupės buvo homogeniškos ir skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (4 lentelė).
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimo „Ar per paskutinius metus rūkėte?“ atsakymus grupėse
Rūkymas, n(%) Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė
Rūko kasdien 2(13,3) -
p=0,895
Rūko kartais 3(20,0) 4(26,7)
Seniau rūkė, dabar neberūko
2(13,3) 3(20,0)
Nerūko 8(53,3) 8(53,3)
Paminėtina, kad nei viena moteris nei prieš reabilitaciją, nei po jos nevartojo narkotinių medžiagų.
Tiriamosios lankė skirtingas prichoterapijos procedūrų rūšis. Visose grupėse didžiausias skaičius tiriamųjų lankė emocijų valdymo terapiją, mažiau vaizdinių terapiją o mažiausias skaičius tiriamųjų lankė individualias psichologo konsultacijas. Visos grupės pagal atsakymus buvo homogeniškos skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (5 lentelė.).
5 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankytų psichoterapijos procedūras grupėse Psichoterapijos rūšis, n(%): Bendra grupė Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė Emocijų valdymo terapija 17(56,7) 8(53,3) 9(60,0) p=0,379 Vaizdinių terapija 7(23,3) 5(33,3) 2(13,3) Individuali psichologo konsultacija 6(20,0) 2(13,3) 4(26,7)
Reabilitacijos metu tiriamosios lankė skirtingą skaičių psichoterapijos procedūrų. Visose grupėse didžiausias skaičius tiriamųjų turėjo aštuonias psichoterapijos procedūras,
mažesnis skaičius šešias procedūras ir mažiausia dalis tiriamųjų lankė keturias psichoterpijos procedūras. Visos grupės buvo homogeniškos pagal lankytų psichoterapijos procedūrų skaičių ir skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05) (6 lentelė).
6 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankytų psichoterapijos procedūrų skaičių grupėse Psichoterapijos procedūrų skaičius, n(%): Bendra grupė Mastektomijos grupė Histerektomijos grupė 4 4(13,3) 2(13,3) 2(13,3) p=0,288 6 8(26,7) 2(13,3) 6(40,0) 8 8(60,0) 11(73,3) 7(46,7)
Paklausus tiriamųjų nuomonės “Kuri procedūra jūsų manymu buvo naudingiausia?” (kineziterapija/masažas/psichoterapija) bendroje grupėje didžiausia dalis tiriamųjų (53,3 proc.) pasirinko kineziterapiją, po lygiai tiriamųjų (23,3 proc.) pasirinko masažą ir psichoterapiją. Mastektomijos grupėje vienodas skaičius tiriamųjų pasirinko kineziterapiją ir psichoterapija ir daug mažiau masažą, o histerektomijos grupėje didžiausia dalis pasirinko kineziterapiją, mažesnė dalis masažą, o psichoterapijos nepasirinko nei viena moteris. Grupės buvo nehomogeniškos ir skirtumai grupėse pagal klausimo atsakymus buvo statistiškai reikšmingi (p=0,005) (7pav.)
7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą “Kuri procedūra jūsų manymu buvo naudingiausia?” atsakymus grupėse.
46.7% 6.7% 46.7% 60.0% 40.0% 0.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Kineziterapija Masažas Psichoterapija
Į klausimą “Ar toliau planuojate užsiimti fiziniu aktyvumu” beveik visos tiriamosios, t.y. 27 moterys, bendroje grupėje atsakė “Taip” (90 proc.) ir tik 3 (10 proc.) tiriamosios atsakė „Ne“ . Lyginant grupes atsakymų skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi (p=1,00) (8 pav.).
8pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą “ Ar toliau planuojate užsiimti fiziniu aktyvumu” atsakymus grupėse.
Į klausimą “Ar planuojate toliau lankytis pas psichologą?” bendroje grupėje 23 (76,7 proc.) moterys pasisakė, kad joms reikalinga lankytis pas psichologą ir 7 (23,3 proc.), kad psichologo konsultacijos yra nebereikalingos. Lyginant grupes tiriamosios pagal atsakymus pasiskirstė panašiai ir skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas(p=1,00) (9 pav.).
93.3% 6.7% 86.7% 13.3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Taip Ne
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą “Ar planuojate toliau lankytis pas psichologą?”atsakymus grupėse.
Į klausimą “Ar planuojate keisti savo gyvenseną?“ bendroje grupėje 22 (73,3 proc.) moterys atsakė, kad planuoja keisti savo gyvenseną ir 8 (26,7 proc.) atsakė, kad neplanuoja keisti gyvensenos. Lyginant atsakymus grupėse, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo rasta (p=1,000) (10pav.)
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą “Ar planuojate keisti savo gyvenseną?“ atsakymus grupėse.
26.7% 73.3% 20.0% 80.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Taip Ne
Mastekromijos grupė Histerektomijos grupė p>0,05
73.30% 26.70% 73.30% 26.70% 00% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Taip Ne
Klausimu “Ar jums reikalinga gyvensenos specialisto konsultacija” išsiaiškinta, kad bendroje grupėje beveik pusė respondenčių atsakė „Taip“ - 17 (56,7 proc.) tiriamųjų, ir 13 (43,3 proc.) tiriamųjų pasirinko atsakymą „ Ne “. Nors moterys mastektomijos grupėje labiau linkusios manyti, kad tokio specialisto pagalba būtų reikalinga, nei moterys histerektomijos grupėje, tačiau skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas(p=0,139) (11 pav.).
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą “Ar jums reikalinga gyvensenos specialisto konsultacija” atsakymus grupėse.
3.2 HAD ir SF-36 klausimynų rezultatai prieš ir po reabilitacijos
Pasitelkiant HAD klausimynu buvo vertinami depresiškumo ir nerimo simptomai prieš ir po reabilitacijos. Bendroje grupėje depresiškumo simptomų sumažėjo po reabilitacijos nuo 4,83±3,12 iki 3,97±3,24 balų ir skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,002). Mastektomijos grupėje taip pat buvo statistiškai reikšmingas pokytis vertinant depresijos simptomus prieš ir po reabilitacijos (p=0,010), tačiau statistiškai reikšmingo pokyčio nebuvo histerektomijos grupėje (p=0,076). Nerimo simptomų taip pat sumažėjo statistiškai reikšmingai visose grupėse (p<0,001) (12 pav.).
73.3% 26.7% 40.0% 60.0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Taip Ne
12 pav. Tiriamųjų HAD klausimyno rodiklių pasiskirstymas prieš ir po reabilitacijos grupėse
Nustatyti tiriamųjų gyvenimo kokybę buvo pasitelkta „SF–36“ klausimynu. Jį sudaro 36 klausimai, kurie atspindi 8 gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą (FA), veiklos apribojimą dėl fizinių (VF) ir emocinių problemų (VE), skausmą (S), bendros sveikatos vertinimą (BSV), energingumą/gyvybingumą (EG), socialinę funkciją (SF) bei emocinę būklę (EB).
Siekiant nustatyti tyrime naudojamo SF–36 klausimyno patikimumą buvo apskaičiuoti visų šio klausimyno skalių vidinio suderinamumo koeficientai (Cronbach‘o Alfa - angl.
Cronbach's alpha) (7 lentelė).
Cronbach‘o Alfa koeficiento reikšmė:
• iki 0,60 rodo žemą klausimyno suderinamumą; • nuo 0,60 iki 0,70 – pakankamą;
• nuo 0,70 iki 0,90 – aukštą. 4.67 7.47 4.6 5.07 5 7.4 4.33 5.53 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Depresiškumo
simptomai Nerimo simptomai Depresiškumosimptomai Nerimo simptomai
Prieš reabilitaciją Po reabiliatacijos
H
A
D
'o
s
ka
lė
, b
al
ai
Mestektomijos grupė Histerektomijos grupė
* *
* *
*
*p<0,05 *
7 lentelė. SF–36 klausimyno patikimumo įvertinimas SF–36 skalės Klausimų skaičius Cronbach Alfa Fizinis aktyvumas 10 0,969
Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų 4 1,000
Skausmas 2 0,917
Bendros sveikatos vertinimas 5 0,943
Energingumas/gyvybingumas 4 0,920
Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų 3 1,000
Socialinė funkcija 2 0,536
Emocinė būklė 5 0,948
13 pav. Pateikti bendros grupės gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po reabilitacijos. Tiek psichinė (Z=-3,48; p<0,001), tiek fizinė (Z=-2,3; p=0,01) sveikata pacientėms pagerėjo statistiškai reikšmingai. Rezultatai parodė, kad reabilitacijos pabaigoje pagerėjimas buvo šiose gyvenimo kokybės srityse: fizinis aktyvumas (Z=-2,25; p=0,025); kūno skausmai (Z=-2,60; p=0,009); bendra sveikatos būklė (Z=-3,94; p<0,001); energingumas (Z=-3,29;p=0,001); socialinis funkcionavimas (Z=-2,11;p=0,035); emocinė būklė (Z=-2,04;p=0,041). Pagerėjimo nebuvo šiose srityse: veiklos apribojimas dėl fizinių problemų ( Z = -1; p = 0,317) ir veiklos apribojimas dėl emocinių problemų ( Z = -1; p = 0,3170).
FA – fizinis aktyvumas; VF – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų; S – kūno skausmai; BSV – bendras sveikatos vertinimas; EG – energinkumas; SF – socialinė funkcija; VE – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų; EB – emocinė būklė.
13 pav. SF-36 klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po reabilitacijos bendroje grupėje.
14 pav. Pateikti mastektomijos grupės gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno rezultatai prieš ir po reabilitacijos. Mastektomijos grupėje pacientėms pagerėjo fizinė sveikata ir rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi (Z=-2,61; p=0,009), tačiau psichinė sveikata pakito statistiškai nereikšmingai (Z=-1,60; p=0,109). Po reabilitacijos pagerėjimas buvo matomas šiose gyvenimo kokybės srityse: bendros sveikatos vertinimas (Z=-3,901; p=0,003); energingumas (Z=-2,09; p=0,037); socialinė funkcija (Z=-2,31; p=0,021). Pagerėjimas nebuvo rastas šiose gyvenimo kokybės srityse: fizinis aktyvumas ( Z = -1,78; p = 0,075); veiklos apribojimas dėl fizinių problemų ( Z = -1; p = 0,317); skausmas ( Z = -1, 76; p = 0,079); veiklos apribojimas dėl emocinių problemų ( Z = -1; p = 0,317). 42.18 42.52 48.00 56.67 43.67 48.00 40.83 60.00 56.67 44.40 38.36 39.51 57.33 60.00 52.87 59.67 53.50 65.83 60.00 51.73 0 10 20 30 40 50 60 70 Fizinė sveikata Psichinė… FA, balai VF, balai S, balai BSV, balai EG, balai SF, balai VE, balai EB, balai
Po rebilitacijos Prieš rebilitacija
* * *p<0,05 * * * * * *
FA – fizinis aktyvumas; VF – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų; S – kūno skausmai; BSV – bendras sveikatos vertinimas; EG – energinkumas; SF – socialinė funkcija; VE – veiklos apribojimas dėl emocinių problemų; EB – emocinė būklė.
14 pav. SF-36 klausimyno vertinimo rezultatai prieš ir po reabilitacijos mastektomijos grupėje.
15 pav. Pateikti histerektomijos grupės gyvenimo kokybės SF-36 klausimyno
rezultatai prieš ir po reabilitacijos. Histerektomijos grupėje taip pat moterims pagerėjo fizinė sveikata ir buvo rastas statistiškai reikšmingas pokytis (Z=-2,23; p=0,026), tačiau psichinė sveikata pakito statistiškai nereikšmingai (Z=-1,73; p=0,084). Taip pat pagerėjimas buvo rastas šiose gyvenimo kokybės srityse: bendros sveikatos vertinimas (Z=-2,57; p=0,010); energingumas (Z=-2,81; p=0,005). Pagerėjimo nebuvo rasta šiose gyvenimo kokybės srityse: fizinis aktyvumas ( Z = -1,37; p = 0,171); veiklos apribojimas dėl fizinių problemų ( Z = 0; p = 1); skausmas ( Z = -1, 88; p = 0,061); veiklos apribojimas dėl emocinių problemų ( Z = 0; p = 1); socialinė funkcija (Z=-0,54; p=0,589); emocinė būklė (Z=-1,89; p=0,058).
39.27 40.52 51.67 60.00 46.53 48.73 43.67 59.17 60.00 48.00 44.50 43.57 64.00 66.67 56.93 64.53 55.00 69.17 66.67 54.40 -5 5 15 25 35 45 55 65 75 Fizinė sveikata Psichinė sveikata FA, balai VF, balai S, balai BSV, balai EG, balai SF, balai VE, balai EB, balai
Po rebilitacijos Prieš rebilitacija *p<0,05 *
* *
