MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
VIRGINIJA ARMINIENĖ
PACIENTŲ DALYVAVIMO BRONCHINĖS ASTMOS
KONTROLĖJE TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
Lekt. dr. R. Minkutė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS KLINIKINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė: prof. dr. R. Morkūnienė
(parašas, data)
PACIENTŲ DALYVAVIMO BRONCHINĖS ASTMOS KONTROLĖJE
TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Lekt. dr. R. Minkutė (parašas, data)
Recenzentas Darbą atliko
(vardas, pavardė, Magistrantė
parašas, data) Virginija Arminienė
(parašas, data)
TURINYS
Santrauka………...……….…5 Summary……….……...………7 Padėka……….………9 Santrumpos...10 Sąvokos...11 Įvadas...12Darbo tikslas ir uždaviniai ...14
1. Literatūros apžvalga ...15
1.1. Bronchinė astma ir jos klasifikavimas...15
1.2. BA gydymo principai. Inhaliaciniai vaistiniai preparatai skirti BA gydyti ir prastos astmos kontrolės priežąstys………..16
1.3. Vaistininko vaidmuo valdant BA...20
2. Darbo metodika ...23
2.1. Tyrimo organizavimas, metodai ir analizės metodai……….23
2.2. Tyrimo instrumentas...23
2.3. Tyrimo imties dydžio nustatymas ir respondentų atranka...24
3. Rezultatų analizė...25
3.1. Tiriamųjų ypatumai………..…...……….….25
3.2. Tiriamųjų patiriami nekontroliuojamos bronchinės astmos simptomai...………...27
3.3. Tiriamųjų žinios apie taisyklingą preparatų naudojimąsį ir vaistininkų įtaka ...………....…28
3.4. Bronchinės astmos kontrolės būdai ir preparatų poveikis…...………...…...30
3.5. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaistų vartojimo įpročius………32
5. Rezultatų aptarimas………..…….35
7. Literatūros sąrašas...38 8. Priedai...41
SANTRAUKA
V. Arminienė. Magistro baigiamasis darbas / moksliniai vadovai Lektorė. Dr. R. Minkutė; Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Klinikinės farmacijos katedra. – Kaunas, 45 p.
Magistrinio darbo tema: PACIENTŲ DALYVAVIMO BRONCHINĖS ASTMOS KONTROLĖJE TYRIMAS.
Tikslas: Įvertinti ar pacientai tinkamai vartoja vaistinius preparatus ir kitas nemedikamentines priemones (inhaliatorius) bronchinei astmai kontroliuoti.
Uždaviniai: 1. Remiantis moksline literatūra, sukurti tyrimo metodiką, leidžiančią įvertinti
bronchinės astmos simptomų kontrolę sergančiųjų grupėje.
2. Nustatyti neteisingo inhaliatoriaus vartojimo atvejus ir palyginti juos tarp skirtingo amžiaus grupių.
3. Įvertinti pacientų žinias ir įpročius susijusius su teisingu inhaliuojamųjų vaistinių preparatų naudojimu.
4. Įvertinti vaistininko vaidmenį užtikrinant teisingą vaistinių preparatų vartojimą.
Metodika: Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketoje buvo pateikti 27 atviri klausymai.
Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Diagramoms atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010 programa.
Tyrimo dalyviai: Respondentai - klientai, su kompensuojamųjų vaistų pasu perkantys vaistinius
preparatus bronchinei astmai gydyti. Apklausti 146 respondentai.
Rezultatai: Dažniausiai 94,5 proc. pacientų nurodė, kad apie taisyklingą inhaliuojamų vaistinių
preparatų naudojimo techniką sužinojo iš gydytojo, 61,6 proc. sužinojo iš informacinio vaistų lapelio ir 26 proc. taip pat sužinojo ir iš farmacijos specialisto. Nustatyta, kad dažniau 51 metų ir vyresni patys paprašo parodyti kaip naudotis inhaliuojamais preparatais. Apie 61,6 proc. respondentų nurodė, kad visada naudoja inhaliuojamus vaistinius preparatus taip, kaip paskyrė gydytojas ir 38,4 proc. pažymėjo, kad naudoja ne visada taip, kaip paskyrė gydytojas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik trečdalis nurodė teisingai (31,5 proc.) dozuoto aerozolinio inhaliatoriaus naudojimo technikos žingsnius eilės tvarką. Daugiausiai klaidų naudojant inhaliatorinius vaistinius preparatus daro pacientai iki 30 metų amžiaus ir nuo 51 metų.
Išvados: Tik trečdalis teisingai žino visą preparato naudojimo tvarką, dažniausiai pasitaikančios
klaidos – netinkamas įkvėpimas ir pačio prietaiso paruošimas naudoti. Vaistininko vaidmuo gydant BA yra svarbus, nes jis yra paskutinė grandis išduodant inhaliuojamąjį vaistinį preparatą, bet tyrimai parodė, kad tik maža dalis farmacijos specialistų konsultuoja pacientą išduodant inhaliatorius.
SUMMARY
V. Arminienė. Master's Thesis / Supervisor: Lecturer. Dr. R. Minkutė; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Department of Clinical Pharmacy. - Kaunas, 45 p.
Topic of Master Thesis: INVESTIGATION OF PATIENTS' PARTICIPATION IN
BRONCHIAL ASTHMA CONTROL.
The aim: To evaluate if patients use medicinal products and other non-medicinal products
(inhalers) properly in order to control bronchial asthma.
Objectives:
1. Based on scientific literature, to develop a research methodology to evaluate the control of symptoms of bronchial asthma in a group of patients;
2. To identify cases of the misuse of the inhaler and compare them between different age groups;
3. To evaluate patients' knowledge and habits related to the correct use of inhaled medicinal products;
4. To assess the role of a pharmacist in ensuring the correct use of medicines.
Methodology: Method of the research – questionnaire survey. The questionnaire contained 27
open questions. For statistical analysis of the survey data, version 17.0 of the SPSS (Statistical Package for Social Science) was used. MS Excel 2010 was used to display the charts.
Participants of the research: Respondents were the clients who buy medicinal products for the
treatment of bronchial asthma with a compensatory medicine passport. 146 respondents were interviewed.
Results: The most part, 94.5 %, of patients reported that they got information about the correct
technique for using inhaled medicinal products from a physician, 61.6 % learned from the leaflet of medicines and 26 % were taught by a pharmaceutical specialist. It was found that patients, aged 51 and older, are more likely to ask themselves how to use the inhaled products. About 61.6 % of respondents indicated that they always use inhaled medicines as prescribed by a doctor and 38.4 % noted that they do not always use medicinal products as prescribed by the doctor. The results of the study showed that only one-third (31.5 %) of respondents correctly indicated the order of the steps in the technique of dosed aerosol inhaler use. Patients under 30 years of age and older than 51 years make the most mistakes when using inhalers.
Conclusions: Only one third of respondents are aware of the correct use of the product, the most
common mistakes are inappropriate inspiration and the preparation of the device for use. The role of the pharmacists in the treatment of bronchial asthma is important because they are the last link before the inhaled medication reaches the patient, but studies have shown that only a small part of pharmaceutical specialist advice the patients when issuing inhaler
PADĖKA
Už suteiktą teorinę pagalbą ir patarimus, kaip atlikti mokslinį tiriamąjį darbą ,,Pacientų dalyvavimo bronchinės astmos kontrolėje tyrimas“ dėkoju savo darbo vadovei lekt. dr. R. Minkutei ir asistentui Artūrui Nastaravičiui.
SANTRUMPOS
BA – bronchinė astma
PMDI - slėgio dozių inhaliatoriai DPI - sausų miltelių inhaliatoriai Gerl - gastroezofaginio refliukso liga PSO - Pasaulio sveikatos organizacija
SĄVOKOS
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo (31).
Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, nes atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas (32)
Farmacinė rūpyba – tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas (34).
ĮVADAS
Astma – viena seniausių ligų pasaulyje, tačiau tik ji viena buvo pripažinta visuomenės sveikatos problema nuo 1970 m (12). Visame pasaulyje yra daugiau kaip 300 milijonų bronchine astma sergančių žmonių ir šis skaičius padidės iki 100 milijonų iki 2025 m. Moksliniai tyrimai rodo ryšį tarp astmos, blogų sveikatos rezultatų ir padidėjusių gydymo išlaidų (9). Farmacijos išlaidos sudaro vis didesnę dalį tiesioginių medicinos išlaidų. Jungtinėje Karalystėje numatytos metinės astmos ligos išlaidos buvo 752,6 mln. svarų, iš kurių 8 proc. sudarė vizitai ligoninėse, 13 proc. - bendrosios praktikos konsultacijos ir 79 proc. – gydytojų receptai. Netiesioginės išlaidos sudaro 40-50 proc. visos astmos socialinės naštos. Nekontroliuojama astma daro didelius nuostolius ne tik valstybei, bet ir patiems pacientams (14).
Nors pasaulinis astmos mirtingumo lygis per dešimtmetį sumažėjo,bet didelė dalis pacientų vis dar turi nekontroliuojamą astmą (10). Daugiau nei pusei pacientų bronchinės astmos gydymas yra neefektyvus, todėl Lancet Astmos komisija ragino kuo efektyviau tarpininkauti farmacijos specialistus gydant bronchinę astmą (9). Bronchinė astma- plačiai paplitęs susirgimas. Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga (1). Šia liga serga nuo 1 iki 18 proc. gyventojų skirtingose šalyse, o tai reiškia, kad dauguma sergančių astma, naudoja inhaliacinius vaistinius preparatus, kad pasiektų reikšmingą astmos kontrolę.
Neabejotina, kad inhaliacinių vaistinių preparatų naudojimas yra astma sergančių pacientų gydymo pagrindas. JAV buvo apskaičiuota bendra tiesioginė metinė astmos kaina 1,48 mlrd. dolerių (2).
Pagrindiniai inhaliaciniai vaistiniai preparatai yra slėgio dozių inhaliatoriai (PMDI) ir sausų miltelių inhaliatoriai (DPI). Vis dėlto yra daugiau nei 200 įvairių vaistinių inhaliatorių kombinacijų, todėl tiek pacientams, tiek gydytojams sunku atrinkti, suprasti jų naudojimą ir teisingai paskirti gydymą.
Paskelbti duomenys rodo, kad ir vartojant teisingai skirtingus inhaliacinius preparatus jų klinikinis veiksmingumas labai skiriasi. Keli tyrimai pranešė, kad didelė pacientų dalis negali naudoti savo prietaisų (PMDI arba DPI) pakankamai gerai, kad gydymas būtų sėkmingas. Šie skaičiai yra dar labiau liūdinanatys, atsižvelgiant į tai, kad nuo 40 iki 85% sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant ir farmacijos specialistus, kurie turėtų lengvai mokyti pacientus, kaip tinkamai naudoti jų inhaliatoriniais vaistiniais prietaisais negali tinkamai atlikti šios užduoties - ir gydytojai yra blogiausia grandis šioje sistemoje.
Todėl galima daryti išvadas, kad nesugebėjimas tinkamai naudoti inhaliatoriniais prietaisais gali sukelti blogą astmos kontrolę, didesnę riziką pacientui dėl mažiau toleruojamų alternatyvių gydymo būdų ir didesnes išlaidas tiek pačiam pacientui, tiek valstybei (3).
Lietuvoje kol kas atlikta nedaug farmacinės rūpybos tyrimų, bronchine astma sergantiems pacientams, tad tikslinga įvertinti farmacinės rūpybos paslaugos poveikį astma sergančių pacientų astmos kontrolei ir inhaliavimo technikai.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti ar pacientai tinkamai vartoja vaistinius preparatus ir kitas nemedikamentines
priemones (inhaliatorius) bronchinei astmai kontroliuoti.
Uždaviniai: 1. Remiantis moksline literatūra, sukurti tyrimo metodiką, leidžiančią įvertinti
bronchinės astmos simptomų kontrolę sergančiųjų grupėje.
2. Nustatyti neteisingo inhaliatoriaus vartojimo atvejus ir palyginti juos tarp skirtingo amžiaus grupių.
3. Įvertinti pacientų žinias ir įpročius susijusius su teisingu inhaliuojamųjų vaistinių preparatų naudojimu.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bronchinė astma ir jos klasifikavimas
Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia pasikartojančiais padidėjusio bronchų reaktyvumo ir kintamosios bronchų obstrukcijos sukeltais simptomais. Astmos priepuolių metu, kvėpavimo takuose prasidėjus uždegimui, kvėpavimo takai susiaurėja, gleivinė pabrinksta, išsiskiria tirštos gleivės, dėl to susiaurėja bronchai ir pasireiškia spazmai, kvėpavimas pasunkėja, atsiranda dusulys, kosulys. Šie simptomai dažniausiai vargina anksti ryte arba naktį. Remiantis atliktais tyrimais 2010 m. bronchinė astma sukėlė daugiau nei 345000 mirčių visame pasaulyje. Dauguma mokslinių tyrimų patvirtino faktą, kad bronchinė astma vis dar blogai kontroliuojama. Bloga astmos kontrolė lemia pablogėjusį paciento gyvenimą, didesnes išlaidas valstybei ir pačiam pacientui. 2014 m. atlikta apklausa Jungtinėje Karalystėje atskleidė faktą, kad dauguma sergančiųjių taip nesijaučia, todėl nevartoja paskirtų medikamentų (21). Astma išsivysto dėl gyvensenos, aplinkos ir genetikos. Moksliniai tyrimai rodo, kad uždegimui susiformuoti svarbios 17 tipo T ląstelės, eozinofilai ir kitos leukocitų ląstelės (6).
Dauguma sergančiųjų naudoja jiems paskirtus inhaliatorius simptomams kontroliuoti. Netinkamai naudojant inhaliatorių prastėja simptomų kontrolė, todėl reikalingi papildomi vaistiniai preparatai (trumpo poveikio bronchus plečiantys vaistai). Tik tinkamai naudojantis inhaliatoriais galima pasiekti tinkamą simptomų kontrolę, o jei kyla klausimų ar neaiškumų būtina kreiptis pagalbos ne tik į gydytojus, bet ir į farmacijos specialistus (21)
Astmos buvimas nustatomas esant dviems simptomams: 1. Būdingi epizodiniai arba nuolatiniai respiraciniai simptomai (kosulys, dusulys, škokštimas krūtinėje; 2. Kintamieji simptomai ( dokumentuoti ir objektyvūs).
Svarbu nustatyti ir dokumentuoti bet kokius simptomus, nes šie simptomai gali būti ir kitų ligų pasekmė.
Šis susirgimas klasifikuojamas pagal veiksnius, kurie sukėlė ligos paūmėjimą: alerginė; nealerginė. Pagal eigą: persistuojanti; intermijuojanti.
1.2. Bronchinės astmos gydymo principai. Inhaliaciniai vaistiniai preparatai skirti BA
gydyti. Prastos BA kontrolės priežąstys
Pagrindinis bronchinės astmos gydymo tikslas – pasiekti ir išlaikyti bronchinės astmos kontrolę. Skiriamos dvi pagrindinės gydymo grupės: ilgalaikis gydymas, kuris trunka nuolat ir paūėjimų gydymą. Tai apima visą kompleksą priemonių, įskaitant ir vaistinius preparatus. Nors nėra vaistinių preparatų ar priemonių, kurie visiškai išgydytų bronchinę astmą, bet tinkamai parinktas gydymas labai gerai slopina ar užkerta kelią naujių simptomų atsiradimui ar esamos būklės pablogėjimui. Gydant bronchinę astmą svarbu, kad ir pats pacientas suprastų gydymo naudą ar galimą žalą ir, kad būsima nauda galimai bus didesnė nei galimai laukiama žala. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į gretimus susirgimus, astmos paūėjimo gydymą, astmos kontrolės įvertinimą bei pačių pacientų ir jų artimųjų mokymą (6).
Astmos gydymui naudojamas pakopinis jos gydymas. Tai ne tik paskirtų vaistinių preparatų ar vaistinių inhaliuojamų preparatų vartojimas, bet ir ilgalaikis kompleksinis gydymas, kuris palengvina atsiradimo priežastis, simptomus ir padeda lengviau juos pašalinti.
Nė vienas vaistas pilnai neišgydo bronchinės astmos, bet taisyklingas ir sąžiningas paskirtų vaistų ar inhaliuojamųjų priemonių naudojimas padeda pasiekti ligos kontrolę.
Gydant bronchinę astmą tikimąsi šių tikslų:
1. Apsisaugoti nuo astmos paūmėjimų ir galimai sukeltos mirties. 2. Pasiekti norimą simptomų kontrolę ir ją palaikyti.
3. Užkirsti kelią kasdieninių darbų trukdymui. 4. Apsisaugoti nuo šalutinio vaistų sukelto poveikio.
5. Išvengti stabilios bronchų obstrukcijos ir išlaikyti plaučių funkciją kuo artimesnę normai. Bronchinė astma gali būti gydoma sėkmingai paskyrus tinkamus vaistinius preparatus, išsiaiškinus individualius paciento poreikius, kurie priklauso nuo ekonominių, kultūrinių, socialinių savybių ir pačio paciento noro gydytis.
Vartojami trijų grupių vaistai (4):
1. Kontroliuojamieji vaistai (įkvepiamieji ir sisteminiai gliukokortikoidai; ilgo veikimo įkvepiamieji B2 – agonistai, leukotrienų receptorių antagonistai ir lėto atsipalaidavimo (teofilinas). Šie vaistai užkerta kelią uždegimui ir kontroliuoja simptomus. Turi būti vartojami reguliarai.
2. Simptominiai vaistai – šalina simptomus arba juos lengvina. Vartojami paūmėjimo metu ar pablogėjimo metu; prieš fizinį krūvį. Jeigu šių vaistų reikia labai retai, tai ženklas, kad liga gerai gydoma. Tai trumpo veikimo B2 – agonistai ir trumpo veikimo įkvepiamas anticholinerginis vaistas.
3. Pridedamieji vaistai. Šie vaistai paskiriami kai simptomai išlieka nuolat arba esant ligos paūmėjimams nežiūrint į tai, kad vartojamos didelės dozės gliukokortikoidų su B2 – agonistais. Tai geriamieji gliukokortikoidai, anti IgE vaistai bei įkvepiami muskarino receptorių blokatoriai.
Įkvepiamieji gliukokortikoidai netinka bronchinės astmos simptomams šalinti, jie skiriami esant paūmėjimams ir apsisaugoti nuo simptomų.
Veiksmingiausias kontroliuojamasis vaistinis preparatas yra įkvepiamas gliukokortikoidas, o esant lengvai kontroliuojamai astmai geriausiai tinka trumpo veikimo įkvepiamas B2 – agonistas. Jeigu šio nepakanka, tada greta paskiriamas kontroliuojamas vaistas – pirma gydymo pakopa.
Esant antrai ligos pakopai gydymui skiriama maža dozė kontroliuojamojo vaisto ir įkvepiamas simptominis vaistas (maža dozė įkvepiamojo gliukokortikoido ir trumpo veikimo įkvepiamas B2 – agonistas).
Formoterolis (greito, bet ilgo veikmo įkvepiamas B2 – agonistas) neskiriamas simptomams šalinti. Trečioje gydymo pakopoje, kai simptomai vis sunkėja, skiriami vienas ar du kontroliuojamieji vaistai ir šalia įkvepiamas simptominis vaistas (mažos įkvepiamojo gliukokortikoido dozės su ilgo veikimo B2 – agonistu).
Ketvirtoje gydymo pakopoje vartojami ne mažiau kaip du kontroliuojamieji vaistai ir įkvepiamas simptominis vaistas. Pirmo pasirinkimo vaistai: vidutinės budesonido ar beklametazono dozės derinys kartu su formoteroliu viename inhaliuojamame prietaise arba vidutinės įkvepiamojo gliukokortikoido dozės su ilgo veikimo B2 – agonistu, o prireikus ir trumpo veikimo B2 – agonistas.
Penktoje gydymo pakopoje pacientą būtina siųsti pas pulmonologą, klinikinį imunologą ar pas alergologą, nes prieš tai paskirti ir naudoti vaistiniai preparatai nepadėjo. Prieš skiriant naują gydymą būtina įsitikinti, kad pacientas taisyklingai viską darė (4).
Inhaliaciniai vaistiniai preparatai yra kertinis akmuo bronchinės astmos gydymui (27). Naudojant juos gydomoji vaisto dozė gerai nusėda ant plaučių sienelių ir sumažina sisteminį biologinį jo prieinamumą taip sumažindamas nepageidaujamą jų poveikį. Dažniausiai vartojami vaistai – tai slėgio dozių inhaliatoriai (PMDI) ir sausų miltelių inhaliatoriai (DPI). Bėgant laikui jie nuolat tobulinami, kad pacientams būtų paprastesnis naudojimas, o gydymo efektyvumas didesnis, bet efektyvumas labai priklauso nuo teisingos inhaliacinės technikos. DPI inhaliuojamus vaistus lengviau naudoti nei PMDI.
Šių ligų gydymas inhaliuojamaisias vaistiniais preparatais yra daug kartų veiksmingesnis už sisteminį gydymą, nes vaistas greičiau pradeda veikti ir mažesnis šalutinis poveikis. Gydymas bus efektyvus tik tada kai pacientas tinkamai naudosis šiais įtaisais (15). Tačiau dažnai pacientai netinkamai naudojasi inhaliatoriais, o to pasekmė – didelės išlaidos ir prastėjanti sveikata (28). Gydymo esmė - kiekvienam pacientui tinkamai parinkti jam tinkamą inhaliatorių pagal jo astmos sunkumo laipsnį (15).
Pasaulinis astmos gairės prastą astmos kontrolę apibūdina kaip simptomų buvimą daugiau nei dukart savaitėje, naktinius ar dieninius simptomus, kasdieninės veiklos apribojimą (10). Šios rekomendacijos siūlo individualizuoti astmos gydymą inhaliaciniais vaistiniais preparatais kiekvienam pacientui individualiai atsižvelgiant į paciento norą mokytis kartu su specialistu. Šios rekomendacijos pabrėžia, kad sveikatos specialistai ir kiti paslaugų teikėjai turėtų pakankamai žinių, priemonių ir mokslinių tyrimų pavyzdžių kaip parinkti individualų ir tinkamiausia inhaliatorių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prekyboje yra daugybė inhaliatorių, sveikatos priežiūros specialistai susipainioja, jiems pritrūksta žinių. Norint gauti optimalius ir tinkamus rezultatus labai svarbu tinkamas įkvėpimas. Tinkama inhaliatoriaus technika yra esminis žingsnis optimizuojant vaisto patekimą į plaučius. Nurodoma 2 skirtingų tipų inhaliatorių tinkama technika (26).
Miltelinių inhaliatorių naudojimo žingsniai: 1. Nuimkite dangtelį arba atidarykite inhaliatorių.
2. Paruoškite vaisto dozę taip, kaip nurodyta vaisto vartojimo instrukcijoje. 3. Lėtai ir giliai iškvėpkite, bet ne į inhaliatoriaus kandiklį.
4. Glaudžiai apžiokite inhaliatoriaus kandiklį. 5. Greitai ir giliai įkvėpkite per burną.
6. Ištraukite inhaliatoriaus kandiklį iš burnos. 7.Sulaikykite alsavimą 5-10 s.
8. Lėtai iškvėpkite ir kvėpuokite normaliai.
Dozuoto aerozolinio inhaliatoriaus naudojimosi žingsniai: 1. Nuimkite inhaliatoriaus dangtelį.
2. Supurtykite inhaliatorių 4 -5 kartus. 3. Lėtai ir giliai iškvėpkite.
4. Glaudžiai apžiokite inhaliatoriaus kandiklį.
5. Pradėdami lėtą iškvėpimą paspauskite inhaliatoriaus talpyklą žemyn dozei išpurkšti.
6. Tęskite gilų įkvėpimą 4 -5 s. 7. Sulaikykite alsavimą 5 – 10 s.
8. Lėtai iškvėpkite ir kvėpuokite normaliai.
Pastaba tinkanti abiejų rūšių inhaliatoriams: jeigu reikia vartoti papildomą vaisto dozę, pakartokite žingsnius 2 – 8. Po inhaliacijos išskalauti burną vandeniu (30).
Neteisingas inhaliacinių preparatų naudojimas gali turėti didelę įtaką klinikiniam veiksmingumui. Kanadoje atliktas tyrimas telefonu parodė, kad tik 24 proc. sergančiųjų mano, kad jie tinkamai kontroliuoja
ligos eigą , nuo 4 procentų iki 94 procentų pacientų netinkamai naudoja savo inhaliuojamus vaistus ir tai kenkia jų gydymo procesui ir kasdieniniam gyvenimui (34). Naudojimo klaidas galima būtų suskirstyti į tris grupes: tai klaidos susijusios su pačiu prietaisu; klaidos dėl paciento kaltės ir klaidos dėl sveikatos specialisto menkų žinių. Tyrimai rodo, kad nuo 40 proc iki 60 proc pacientų inhaliatoriai yra paskirti netinkami arba neveiksmingi. (28). Netinkamas inhaliatorių naudojimas yra didelė problema ne tik pacientams, bet ir sveikatos priežiūros specialistams (25). Dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo: netinkamas paciento įkvėpimas, neteisinga inhaliatoriaus padėtis kai juo naudojamąsi, nepakankamai stiprus įkvėpimas. Tam įtakos gali turėti ir kiti veiksniai kaip amžius, lytis, išsilavinimas, ligos trukmė, inhaliatoriaus tipas ar piknaudžiavimas juo. Daugeliui pagyvenusių pacientų sunkiai sekasi naudotis inhaliuojamais vaistais, nes juos kamuoja artritas, sutrikęs regėjimas, silpnumas ar kitos ligos. Norint įgyti įgūdžių, reikalingų šiems vaistams naudoti, tiek sveikatos specialistai, tiek patys pacientai turi tinkamai išsilavinę ir tinkamai apmokyti (7). JAV TENOR tyrimas atskleidė, kad išlaidos žymiai padidėja tiems, kam astma yra blogai kontroliuojama. Nenuostabu, kad pacientai dažnai netinkamai naudoja savo prietaisus, nes daugumos sveikatos specialistų žinios šia tema taip pat yra menkos.
Kalbant apie paciento daromas klaidas galima išskirti šiuos aspektus: paciento įsitikinimai dėl gydymo efektyvumo, neteisinga inhaliatoriaus padėtis dėl žinių ir įgūdžių stokos. Pacientai, kurie mano, kad inhaliuojamieji vaistiniai preparatai yra svarbūs parodo aukštesnius gydymo rezultatus nei tie, kurie mano kitaip. Didelę įtaką turi ir pati inhaliatoriaus spalva, forma, ilgaamžiškumas, svoris, naudojimosi paprastumas, valymas, laikymas ar valdymas. Tyrimai rodo, kad pacientai teikia pirmumą jam mielam inhaliatoriui ir tai gerina gydymo efektyvumą (11).
Sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo inhaliatorių vartojimo srityje yra svarbus tiek dėl pradinio gydymo, tiek tinkamai gydant ir kontroliuojant ligos eigą. Pacientai, kurie išmoko tinkamai naudoti savo inhaliatorių, laikui bėgant laikosi įgytų įgūdžių. Teisingas inhaliatoriaus naudojimas yra žodinis nurodymas kartu su fizine demonstracija. Labai svarbu, kad pacientas neprarastų įgytų įgūdžių, todėl sveikatos specialistai turėtų nuolat priminti kas yra taisyklinga naudojimosi technika. Kultūros barjerai - įskaitant religinius ir kultūrinius įsitikinimus, taip pat daro įtaką tinkamam naudojimuisi. Kai kuriose populiacijose inhaliatorius yra laikomas netinkamu dėl savo išvaizdos ar dėl to, kad kai kurie inhaliatoriai turi alkoholio. Klaidas būtų galima suskirstyti į tyčines ir netyčines. Tyčinės – kai pacientas specialiai nenaudoja paskirtų vaistų. O netyčinės – kai pacientas tinkamai neišsiaiškino kaip naudotis inhaliatoriumi taip kenkdamas gydymo procesui.
Kitas aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį tai – amžius. Vaikams skirti prietaisai skiriasi nuo suaugusiųjų. Be to, pagyvenę žmonės sunkiau orientuojasi, lėčiau masto ar sunkiau mato ir girdi, jiems gali prireikti didesnių ir paprastesnių inhaliatorių (8).
Astma dažnai siejama ir su gretutinėmis ligomis: rinitu, sinusitu, Gerl, obstrukcine miego apnėja (OSA), hormoniniais sutrikimais ir su psichologiniais sutrikimais. Šie gretutiniai susirgimai gali būti panašūs patofiziologiniais procesais arba gali paveikti astmos, jo fenotipo ir atsako į gydymą kontrolę. Reikėtų atkreipti dėmesį į sąnarių ligų vertinimą ir gydymą (11).
Pacientams sergantiems depresija ar nerimu bronchinės astmos kontrolė yra blogesnė nei neturintiems šios problemos. Tyrimai parodė, kad nerimo poveikis astmos kontrolei yra keturis kartus didesnis nei depresijos (23).
1.3. Vaistininko vaidmuo valdant BA
Pacientams, kuriems diagnozuojama bronchinė astma, svarbu pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę. Tai gali padaryti visuomenės vaistininkas efektyviau konsultuodamas pacientus ir perteikdamas savo žinias (29). Mokslininkų teigimu, veiksmingą ir ilgalaikę astmos kontrolę galima pasiekti tik bendradarbiaujant pacientui ir sveikatos priežiūros specialistui, įskaitant ir farmacijos specialistą (20). Vaistininkas - ypač tam tinkamas žmogus, nes jis yra arčiausiai paciento ir yra galutinė grandis parduodant ir konsultuojant pacientą (24).
Per daugelį metų farmacinė priežiūra vystėsi kol galiausiai 2013 m. ji buvo apibūdinta kaip vaistininko indėlis besirūpinant kiekvienu ligoniu prižiūrint jo vartojamus vaistinius preparatus taip gerinant asmens sveikatą (17).
Farmacinė vaistininko priežiūra gali būti didelis indėlis gydant bronchinė astmą (13). Švietimas dėl optimalaus vaistinių preparatų naudojimo yra esminė astmos pagerinimo strategijos kontrolė (8). Be žodinio ir praktinio instruktavimo farmacijos specialistas turėtų kalbėti pacientams ir apie sveiką gyvenimo būdą ir pačią ligą (18). Lenkijoje atliktas tyrimas rodo, kad farmacininko įsikišimas gydant bronchinę astmą žymiai pagerino gydymo rezultatus, nors buvo susidurta ir su sunkumais (19).
2010 m. Farmacinės rūpybos Europos tinklo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo Vokietija, Islandija, Danija, Austrija, Kanada, siekiant įvertinti farmacinės rūpybos teikimą paslaugą davė gerų rezultatų: sumažėjo inhaliavimo klaidų ir pagerėjo gyvenimo kokybė (22).
Naujajame Pietų Velse ir Australijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama ištirti bendruomenės farmacininkų supratimą.apie jų vaidmenį gydant bronchine astma sergančius žmones. Išvados skelbia, kad farmacininkams trūksta laiko, pasitikėjimo, žinių ir įgūdžių teikiant farmacinę paslaugą astma sergantiems pacientams.
Farmacininkas išduodamas inhaliacinius vaistinius preparatus turėtų pasiteirauti ar pacientas supranta ir žino kaip naudotis šiuo įtaisu – ar jam aiski inhaliavimo technika (16).
Farmacijos specialistai įvardijo šias kliūtis konsultuojant pacientą: 1. Laiko trūkumas konsultuojant pacientą vaistinėje; 2. Pačiam pacientui trūksta laiko pokalbiui; 3. Ne visi farmacijos specialistai supranta, kad jiems reikia kalbėtis su pacientu apie astmos gydymą, nes tai gydytojų darbas; 4. Kiti pacientai atsisako kalbėtis šia tema su vaistininkais, nes labiau pasitiki gydytojais; 5. Kalbos barjeras; 6. Paciento sveikata; 7. Paciento žinių trūkumas apie jo ligą; 8. Konfliktas tarp profesinių ir komercinių interesų; 9. Vaistininko nepasitikėjimas savimi; 10. Vaistininko žinių trūkumas (16).
2014 m. rusėjo – lapkričio mėnesiais Kalifornijoje, Rijados valstijoje atliktas tyrimas parodė, kad bendruomenės vaistininkai yra konkurencingi ir turi pakankamai žinių šviesti pacientą (taip manė 95 proc. vaistininkų) ir tik 15 proc. galvojo, kad konsultuoti pacientą ne jų kompetencijoje. Buvo sudarytas klausimynas skirtas farmacijos specialistams po kurio paaiškėjo, kad farmacininkams tinkamai suteikti farmacinę paslaugą trukdo laiko stygius (atsakė 80 proc. farmacijos specialistų) ir nenoras konsultuotis iš paciento pusės (atsakė 95 proc. farmacijos specialistų), nors patys farmacijos specialistai jaučiasi, kad yra tinkamai tam pasiruošę. (29).
Kitas tyrimas, trukęs 4 mėnesius, atliktas 2008 m. Prancūzijoje. Jo metu tiriamieji naudojo (PMDI) ir (MDI). Rezultatai buvo vertinami prieš farmacijos specialistų mokymą kaip naudotis inhaliatoriais ir po šių mokymų. Tyrime dalyvavo 727 pacientai nuo 18 m. Rezultatai skyrėsi, nes po farmacininkų suteiktų treniruočių pacientams, jie kur kas pagerėjo. (24).
Lietuvoje farmacinė rūpyba įteisinta 2015 m. kovo 12 d. priėmus Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d. Jame farmacinė rūpyba, kaip vaistininko farmacinės veiklos dalis, apibrėžta: ,,1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse.“ (18). Pirmosios farmacinės rūpybos paslaugos patvirtintos 2016 metų birželio mėnesį, SAM įsakymu Nr. V-716, kuris įsigaliojo 2016 m. birželio 6 d. – „Įkvėpiamuosius vaistus vartojantiems pacientams (ĮVPV) paslauga specialiųjų reikalavimų aprašas“. Jame apibrėžiama, kad ĮVPV paslauga, tai vaistininko teikiama individuali konsultacija pacientui, kurios metu vertinama, ar pacientas laikosi gydytojų rekomendacijų dėl paskirtų vaistų vartojimo, ar vienu metu nevartoja kelių vienodo veikimo vaistų, ar teisinga įkvėpiamųjų vaistų vartojimo technika. Numatyta, kad ĮVPV gavėjai yra pacientai, kurie serga astma ir lėtine obstrukcine
plaučių liga, kuriems paskirtas gydymas įkvėpiamaisiais vaistais. Tokia paslauga turi būti teikiama vaistinėje atskiroje patalpoje ar pertvara atskirtoje vietoje, vaistinė turi turėti parengtą ir patvirtintą procedūrą, pagal kurią atliks šią paslaugą, taip pat nustatytos vaistininko specialiosios kompetencijos (pvz., žino astmai ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdingus simptomus, supranta gydymo metodus, žino šioms ligoms registruotus vaistus). ĮVPV paslaugos teikimo vietoje turi būti: vietos vaistininkui ir pacientui atsisėsti ir vieta pasidėti reikiamas farmacinės rūpybos paslaugai teikti priemones, paslaugos dokumentavimui reikalinga įranga ir priemonės, pacientų mokymui skirti inhaliatoriai ir vienkartiniai arba daugkartiniai antgaliai (33).
2. DARBO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas, metodai ir jo analizės metodas
Ruošiantis tyrimui pirmiausiai buvo atlikta literatūros analizė, kurios tikslas buvo – rasti mokslinės informacijos apie trikdžius, su kuriais susiduria pacientai besigydydami bronchinę astmą.
Tyrimo pradžioje sudarytas tyrimo planas – nustatytas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai, bei pasirinktas tyrimo metodas. Remiantis generaline tyrimo aibe buvo nustatytas tyrimo imties tūris. Sudaryta anketa respondentams apklausti. Gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC – FF - 11) tyrimui (priedas Nr. 2). Vykdyta apklausa. Gauti anketų rezultatai susisteminti ir atlikta jų analizę.
Ruošiant magistrinį darbą buvo panaudoti šie tyrimo metodai: 1. Teorinis analizės metodas.
2. Empirinis analizės metodas – anketinė apklausa. Šis metodas pasirinktas, nes: • Per trumpą laiką galima gauti ne mažai informacijos iš didelės žmonių grupės; • Gauti rezultatai gali būti greitai ir lengvai kiekybiškai analizuojami pasitelkiant
programines įrangas;
• Gautus rezultatus paprasta interpretuoti ir palyginti su kitais tyrimais; • Praktiškas.
3. Statistiniai tyrimo metodai.
Tyrimo duomenų statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Paveikslams atvaizduoti buvo naudojama MS Excel 2010 programa. Prieš atliekant detalę statistinę analizę duomenys buvo pakartotinai patikrinti. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios ir palyginamosios statistikos metodai, rezultatai pateikiami procentais ir dažniais bei vidurkiais ± st. nuokrypiais. Statistiškai reikšmingiems skirtumams buvo taikytas χ² kriterijus ir jo reikšmingumas p arba Kruskal-Wallis neparametrinis testas, o ryšiams nustatyti Spearman koreliacijos koeficientas r. Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05.
Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketinė apklausa. Anketoje buvo 27 klausimai. Viename klausime buvo galima pažymėti ir vieną, ir kelis priimtinus atsakymus.
Anketos struktūrinės dalys:Įvadinė dalis. Šioje dalyje tiriamiesiems trumpai paaiškinama, kodėl atliekamas tyrimas, jo tikslas ir prasmė.
Tiriamoji dalis: pateikti 27 klausimai susiję su pacientų amžių, gyvenimo būdą, išsilavinimą ir žinias, ir įpročius, susijusius su vaistinių inhaliuojamų preparatų naudojimusi ir žinias apie tai.
2.3. Tyrimo imties dydžio nustatymas ir respondentų atranka
Tyrimo populiaciją sudarė pacientai vaistinėje perkantys vaistinius preparatus bronchinei astmai gydyti su kompensuojamu vaistų pasu. Anketų kiekis ir tiriamųjų imtis apskaičiuota naudojantis specialia formule (http://www.apklausos.lt/imties-dydis). Iš pradžių apskaičiuota Vilkaviškio miestelio gyventojų, sergančų bronchine astma, populiacija: Vilkaviškyje gyvena 15386 gyventojų, vienam tūkstančiui gyventojų tenka 15,40 sergančiųjų bronchine astma per visą Lietuvą (informacija gauta iš statistikos
puslapio: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize). Gautas pouliacijos dydis – 236 asmenys. Apskaičiuota, kad tyrimui reikės 146 anketų. Visos 146 anketos buvo užpildytos.
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 metų lapkričio 2 dienos iki gruodžio mėnesio pabaigos UAB Nemuno vaistinėje esančioje Vilkaviškio miestelyje.
Tyrime dalyvavo 146 respondentai. Pagal lytį respondentai pasiskirstė apylygiai, tačiau didesnė tiramųjų dalis buvo moterys - 57,5 proc. (n=84). Beveik pusė respondentų 43,2 proc. (n=63) buvo vyresni negu 51 metai (1 pav.). Respondentų amžius buvo nuo 18 iki 85 metų, vidurkis – 47,51±16,51 metai.
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių (n = 146)
19,2 37,7 43,2 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Iki 30 m. 31 - 50 m. 51 ir daugiau R es p o n d en tų k ie ki s p ro ce n ta is Respondentų amžius
3. REZULTATŲ ANALIZĖ
3.1.
Tiriamųjų ypatumai
39 proc. (n=57) turėjo aukštąjį ir tiek pat aukštesnįjį išsilavinimą, 13 proc. (n=19) respondentų turėjo profesinį, 7,5 proc. (n=11) vidurinį ir 1,4 proc. (n=2) pradinį išsilavinimą (2 pav.). Daugiau nei pusė 68,5 proc. (n=100) tiriamųjų buvo vedę/ištekėję, 8,2 proc. (n=12) nevedę/netekėję, 5,5 proc. (n=8) išsiskyrę ir 17,8 proc. (n=26) našliai.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (n = 146)
Didžioji dauguma 65,8 proc. (n=96) respondentų buvo – dirbantys, 17,1 proc. (n=25) sudarė bedarbiai, 12,3 proc. (n=18) buvo pensininkų ir 4,8 proc. (n=7) nurodė kitokią socialinę padėtį.
Analizuojant duomenis pagal išsilavinimą ir šeimyninę padėtį, rezultatai buvo sugrupuoti, kad būtų tinkamiau juos vertinti. Išsilavinimas buvo suskirstytas į 3 grupes (pradinis/vidurinis/profesinis, aukštesnysis ir aukštasis), o šeimyninė padėtis į dvi grupes (vedę/ištekėję ir nevedę/išsiskyrę/našliai). Tyrimo anketoje buvo klausiama, ar respondentai rūko. Net 71,2 proc. (n=104) nurodė, kad nerūko ir 28,8 proc. (n=42) buvo rūkančių. Analizuojant duomenis nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau rūkančių buvo iki 30 metų amžiaus (64,3 proc.), p<0,05 (χ²=23,746; p=0,000) (3 pav.). Daugiau rūkančiųjų buvo tarp turinčių aukštąjį (42,1 proc.), negu turinčių aukštesnįjį (15,8 proc.) ar žemesnį (28,1 proc.) išsilavinimą, (χ²=9,640; p=0,008). Galime teigti, kad didžioji dauguma buvo nerūkantys pacientai, tačiau didesnė dalis rūkančiųjų buvo iki 30 metų amžiaus ir turintys aukštąjį išsilavinimą.
1,4 7,5 13,0 39,0 39,0 0 10 20 30 40 50
Pradinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
R e sp o n d e n tų k ie k is p ro ce n ta is Respondentų išsilavinimas
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rūkymą amžiaus atžvilgiu (n = 146)
Tyrimas parodė, kad beveik pusė 49,3 proc. (n=72) respondentų namuose turi naminį augintinį. Analizuojant pagal demografinius veiksnius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Respondentų paprašius atsakyti, ar pas juos namuose yra pelėsio, 14,4 proc. (n=21) nurodė, kad pas juos namuose yra pelėsio, tačiau didžioji dalis - 66,4 proc. (n=97) tiriamųjų nurodė, kad nėra. Analizuojant duomenis pagal demografinius veiksnius statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta. Duomenys pavaizduoti 4 paveiksle.
.
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pelėsį namuose (n = 146)
Daugumai apklaustųjų sloga, kaip bronchinės astmos simptomas, pasireiškė retai – atsakė 46,6 proc. respondentų. Dažnai sloga pasireiškia tik 17,10 proc apklaustųjų.
14,4 66,4 19,2 0 10 20 30 40 50 60 70
Yra palėsio Nėra Yra, bet nedaug
Pr o ce n ta i Pelėsis namuose 64,3 27,3 14,3 35,7 72,7 85,7 0 20 40 60 80 100 Iki 30 m. 31 - 50 m. 51 ir daugiau R e sp o n d e n tų k ie k is p ro ce n ta is Amžius Rūko Nerūko
Tyrimo rezultatai parodė, kad vidutiniškai respondentai bronchine astma serga 25,55±17,56 metus. Kai kurie dar tik pradėję sirgti, o kai kurie serga jau 70 metų. Galime teigti, kad kuo amžius didesnis, tuo ilgiau yra sergama bronchine astma (r=0,561; p=0,000). Taip pat respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jiems bronchinė astma trukdo kasdieniniame gyvenime. 11 proc. (n=16) tiriamųjų nurodė, kad jiems bronchinė astma trukdo, 13,7 proc. (n=20) trukdo tik kartais ir 75,3 proc. (n=110) nejaučia, kad jiems bronchinė astma trukdytų.
3.2. Tiriamųjų patiriami nekontroliuojamos bronchinės astmos simptomai
Didžioji dalis respondentų 91,8 proc. (n=134) dažniausiai jaučia kosulį, švilpimą krūtinėje/dusulį (42,5 proc., n=62), rečiau pacientams trūksta oro ir skrepliuoja (5 pav.). Statistiškai reikšmingai dažniau vyrai nurodė, kad skrepliuoja (38,7 proc.), negu moterys (15,5 proc.) (χ²=10,177; p=0,001). Taip pat dažniau vyrams trūksta oro (37,1 proc.), negu moterims (21,4 proc.) (χ²=4,336; p=0,037).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal bronchinės astmos problemas (n = 146)
Statistiškai reikšmingai rečiau oro trūkumą jaučia turintys aukštąjį ar aukštesnįjį (22,8 proc.) išsilavinimą, negu turintys žemesnį išsilavinimą (46,9 proc.) (χ²=7,167; p=0,028). Taip pat dažniau oro trūkumą jaučia nevedę/išsiskyrę/našliai (41,3 proc.), negu vedę respondentai (22 proc.) (χ²=5,814; p=0,016). Tyrimu nustatyta, kad tiems pacientams, kurie nerūko rečiau trūksta oro (11,9 proc.), negu rūkantiems (34,6 proc.) (χ²=7,640; p=0,006), taip pat dažniau jaučiamas švilpimas krūtinėje (19 proc.), negu nerūkantiems (51,9 proc.) (χ²=13,235; p=0,000). 91,8 25,3 28,1 42,5 0 20 40 60 80 100
Kosulys Skrepliavimas Oro trūkumas Švilpimas
krūtinėje/dusulys Pr o ce n ta i
Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau vyresni nei 51 metai respondentai nurodė, kad jiems bronchinė astma trukdo kasdieniniame gyvenime (20,6 proc.) (χ²=19,457; p=0,001) (6 pav.). Nustatyta, kad taip pat dažniau bronchinė astma trukdo nevedusiems/išsiskyrusiems/našliams (21,7 proc.), negu vedusiems (6 proc.) (χ²=13,449; p=0,001).
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar BA trukdo kasdieniniame gyvenime?“ amžiaus atžvilgiu, (χ²=19,457; p=0,001) (n = 146)
Taip pat tyrimas parodė, kad 17,8 proc. (n=26) respondentų bronchinė astma apriboja jų darbingumą. Statistiškai reikšmingai dažniau vyresni nei 51 metų amžiaus (31,7 proc.) nurodė, kad jiems bronchinė astma apriboja jų darbingumą, negu 31-50 metų (9,1 proc.) ar jaunesni nei 30 metų (3,6 proc.) respondentai (χ²=15,094; p=0,001). Nustatyta, kad nevedę/išsiskyrę/našliai (39,1 proc.) dažniau nurodė, kad bronchinė astma apriboja jų darbingumą, negu vedę (8 proc.) (χ²=20,861; p=0,000).
Nustatyta, kad dažniau tiems, kurie vartoja geriamus vaistinius preparatus, bronchinė astma apriboja jų darbingumą (42,3 proc.), negu neapriboja (4,2 proc.) (χ²=31,859; p=0,000).
3.3. Tiriamųjų žinios apie taisyklingą preparatų naudojimąsį ir vaistininkų įtaka
Nustatyta, kad tik 31,50 proc. respondentų žino kaip taisyklingai naudotis inhaliuojamaisiais vaistiniais preparatais, o net 68,50 proc. susiduria su sunkumais (7 pav.).
100 5,5 80 14,5 20,6 60,3 19 0 20 40 60 80 100 120 Trukdo Ne Kartais Pr o ce n ta i
Bronchinės astmos įtaka kasdieniam gyvenimui
amžius Iki 30 m. 31 - 50 m. 51 ir daugiau
7 pav. Respondentu žinios apie taisyklingą inhaliuojamųjų vaistinių preparatų naudojimą
Respondentai daugiausiai informacijos apie naudojimąsį inhaliuojamaisiais vastiniais preparatais gauna iš gydytojo, o mažiausiai – iš farmacijos specialisto (9 pav.).
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal žinių apie taisyklingą preparatų naudojimą šaltinius (n = 146)
15,1 proc. (n=22) respondentų nurodė, kad visada farmacijos specialistas pasiūlo parodyti, kaip tinkamai naudotis inhaliuojamais preparatais, 30,8 proc. (n=45) nurodė, kad niekada nepasiūlė ir 54,1 proc. (n=79) pažymėjo, kad pasiūlo kartais. Nustatyta (9 pav.), kad vyresni nei 51 metų respondentai (27 proc.) dažniau atsakė, jog farmacijos specialistas visada pasiūlo parodyti kaip naudotis, negu 31-50 metų (3,6 proc.) ar jaunesniems nei 30 metų (10,7 proc.) (χ²=14,988; p=0,005).
Taip pat statistiškai reikšmingai dažniau farmacijos specialistai parodo kaip naudotis inhaliuojamais vaistiniais preparatais nevedusiems/išsiskyrusiems/našliams (26,1 proc.), negu vedusiems (10 proc.) (χ²=9,883; p=0,007). 31,50% 68,50% Žino Nežino 61,6 26,0 94,5 0 20 40 60 80 100
Iš informacinio vaistų lapelio
Iš farmacijos specialisto Iš gydytojo
P ro ce n ta i Informacijos šaltiniai
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar farmacijos specialistas pasiūlo parodyti, kaip tinkamai naudotis inhaliuojamais preparatais?“ amžiaus atžvilgiu (χ²=14,988; p=0,005) (n = 146)
Nustatyta, kad dažniau 51 metų ir vyresni patys paprašo parodyti (20,6 proc.), negu 31-50 metų (1,8 proc.) ar jaunesni nei 30 metų (3,6 proc.) respondentai (χ²=19,179; p=0,004). Taip pat dažniau paprašo nevedę/išsiskyrę/našliai (17,4 proc.), negu vedę (7 proc.) (χ²=8,215; p=0,042). Duomenys atvaizduoti 10 paveiksle.
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar jūs pats paprašote, kad farmacijos specialistas parodytų kaip taisyklingai naudotis inhaliuojamais preparatais?“ (n = 146)
3.4. Bronchinės astmos kontrolės būdai ir preparatų poveikis
Respondentų buvo prašoma nurodyti, kaip jie kontroliuoja bronchinę astmą. Duomenys atvaizduoti 11 paveiksle. 10,7 35,7 53,6 3,6 40,0 56,4 27,0 20,6 52,4 0 10 20 30 40 50 60
Visada Niekada Kartais
Pr o ce n ta i
Naudojimosi inhaliatoriais konsultacija
Iki 30 m. 31 - 50 m. 51 ir daugiau 10,3 45,9 41,8 2,1 0 10 20 30 40 50
Taip Ne Kartais Visada
Pr o ce n ta i
Nustatyta, kad jaunesni nei 30 metų (50 proc.) dažniau sportuoja, negu 31-50 metų (25,5 proc.) ar vyresni nei 51 metų (12,7 proc.) (χ²=14,549; p=0,001). Taip pat nevedę/išsiskyrę/našliai dažniau būna (71,7 proc.) gryname ore, negu vedę (49 proc.) (χ²=6,617; p=0,010). Statistiškai reikšmingai dažniau nevedę/išsiskyrę/našliai (19,6 proc.) vartoja geriamus vaistinius preparatus, negu vedę (7 proc.) (χ²=5,098; p=0,024).
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal bronchinės astmos kontroliavimo būdus (n = 146)
Analizuojant rezultatus nustatyta, kad 74,7 proc. (n=109) respondentų inhaliuojami vaistiniai preparatai padeda, tačiau tie, kuriems nepadeda nurodė, kad 25,3 proc. (n=37) blogėja sveikatos būklė ir 15,8 proc. (n=23) inhaliatoriuje per anksti baigiasi vaistų dozė (12 pav.). Nustatyta, kad 51 metų ir vyresni dažniau (41,3 proc.) nurodė, kad jaučia, jog blogėja sveikata, negu 31-50 metų (16,4 proc.) ar jaunesni nei 30 metų (7,1 proc.) (χ²=15,693; p=0,000).
Taip pat vyresni nei 51 metų respondentai dažniau (28,6 proc.) nurodė, kad inhaliatoriuje per anksti baigiasi vaistų dozė, negu 31-50 metų (5,5 proc.) ar jaunesni nei 30 metų (7,1 proc.) (χ²=13,759; p=0,001). Statistiškai reikšmingai dažniau jaunesni nei 30 metų (89,3 proc.) ar 31-50 metų (83,6 proc.) respondentai nurodė, kad preparatai padeda, negu vyresni nei 51 metų (60,3 proc.) (χ²=12,358; p=0,002).
56,2 24,7 97,3 11,0 15,8 0 20 40 60 80 100 120 Būnu gryname ore Sportuoju Nuolat naudoju inhaliatorius Vartoju geriamus vaistinius preparatus Derinu maistą Pr o ce n ta i
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal preparatų poveikį (n =146)
Nustatyta, kad turintys aukštąjį (19,3 proc.) ar aukštesnįjį (17,5 proc.) išsilavinimą rečiau nurodė, kad jaučia kai blogėja sveikatos būklė, negu turintys žemesnį išsilavinimą (50 proc.) (χ²=13,216; p=0,001). Taip pat turintys aukštesnįjį (80,7 proc.) ar aukštąjį (78,9 proc.) išsilavinimą dažniau nurodė, kad preparatai padeda, negu turintys žemesnį išsilavinimą (56,3 proc.) (χ²=7,386; p=0,025).
3.5. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal vaistų vartojimo įpročius
Apie 61,6 proc. (n=90) respondentų nurodė, kad visada naudoja inhaliuojamus vaistinius preparatus taip, kaip paskyrė gydytojas ir 38,4 proc. (n=56) pažymėjo, kad naudoja ne visada taip, kaip paskyrė gydytojas. Analizuojant rezultatus pagal demografinius veiksnius statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Kitu tyrimo klausimu buvo prašoma sužymėti eilės tvarka teisingo dozuoto aerozolinio inhaliatoriaus naudojimo technikos žingsnius. Pagal nurodytą numeraciją respondentai sudėliojo savo sekas. Tyrimo rezultatai parodė, kad trečdalis nurodė teisingai (31,5 proc.) dozuoto aerozolinio inhaliatoriaus naudojimo technikos žingsnius eilės tvarką: 1) inhaliatoriaus dangtelio nuėmimas / inhaliatoriaus paruošimas, 2) Inhaliatoriaus supurtymas 4 -5 kartus, 3) Lėtas ir gilus iškvėpimas, 4) Glaudus inhaliatoriaus kandiklio apžiojimas, 5) Įkvėpimas, 6) Alsavimo sulaikymas 5-10 s. 7) Lėtas iškvėpimas ir įprastas kvėpavimas, 8) gilaus kvėpavimo tęsimas 4-5 s.
25,3 15,8 74,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Blogėja sveikatos būklė Inhaliatoriuje per anksti baigiasi vaistų dozė
Padeda Pr o ce n ta i Preparatų poveikis
Tyrimas parodė, kad vidutiniškai 1,92±1,46 karto per metus vaistą skiriantis gydytojas yra demonstravęs ar pasakojęs apie teisingą inhaliavimo techniką ir vidutiniškai 1,01±1,26 karto per metus yra tai daręs vaistus išduodantis vaistininkas. Galime teigti, kad vaistą skiriantis gydytojas dažniau pateikia vartojimo informaciją, negu vaistininkas. Taip pat nustatyta, kad beveik visiems respondentams 97,9 proc. (n=143) yra aiški inhaliacinių preparatų naudojimosi technika. Analizuojant duomenis pagal demografinius veiksnius reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Galime teigti, kad beveik visiems yra aiški preparatų naudojimo technika, informaciją apie naudojimą gauna, tačiau tik trečdalis teisingai žino visą preparato naudojimo tvarką.
Beveik pusė 47,9 proc. (n=70) pacientų visada po inhaliuojamų preparatų praskalauja vandeniu burną, 41,1 proc. (n=60) tą daro tik kartais ir 11 proc. (n=16) niekada neskalauja. Nustatyta (13 pav.), kad turintys aukštesnįjį (59,6 proc.), negu aukštąjį (38,6 proc.) išsilavinimą respondentai dažniau praskalauja po inhaliuojamų preparatų vandeniu burną (χ²=13,216; p=0,010).
13 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar po inhaliuojamų preparatų praskalaujate vandeniu burną?“ išsilavinimo atžvilgiu, (χ²=13,216; p=0,010) (n = 146)
Respondentų paprašius atsakyti su kokiomis problemomis jie susiduria naudojant inhaliuojamus vaistinius preparatus, 66,4 proc. (n=97) nurodė, kad nesusiduria su sunkumais. Duomenys atvaizduoti 14 paveiksle. Analizuojant duomenis pagal demografinius veiksnius statistiškai reikšmingų skirtumų neaptikta.
43,8 56,3 59,6 8,8 31,6 38,6 19,3 42,1 0 20 40 60 80
Visada Niekada Kartais
P ro ce n ta i Burnos praskalavimas
14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal inhaliuojamų preparatų naudojimo sunkumus (n = 146)
84,9 proc. (n=124) pacientų nurodė, kad jiems paskirtas salbutamolio inhaliacinis vaistinis preparatas. Taip pat net 80,1 proc. (n=117) respondentų nurodė, kad jiems tenka jį naudoti iki 4 kartų per savaitę, 15,8 proc. (n=23) nurodė, kad naudoja iki 8 kartų per savaitę ir 4,1 proc. (n=6) naudoja daugiau nei 8 kartus per savaitę. Nustatyta, kad vedę (87 proc.) respondentai dažniau nurodė, kad naudoja iki 4 kartų per savaitę, negu nevedę/išsiskyrę/našliai (65,2 proc.) (χ²=16,436; p=0,000).
30,80%
2,70% 66,40%
5. REZULTATŲ APTARIMAS
Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 24 proc. sergančiųjų mano, kad tinkamai kontroliuoja BA (34). Išlaidos padidėja tiems, kam BA kontroliuojama netinkamai – atskleidė JAV TENOR tyrimas (8). Šis tyrimas parodė, kad 84,9 proc. pacientų paskirtas salbutamolio vaistinis preparatas. Net 80,1 proc. jį naudoja iki 4 kartų per savaitę. Tai reiškia, kad astmos kontrolė yra reguliuojama tinkamai. 15,8 proc. šį vaistinį preparatą naudoja iki 8 kartų per savaitę ir 4,1 proc. - daugiau nei 8 kartus per savaitę. Tik trečdalis pacientų (31,5 proc. nurodė visus inhaliavimo žingsnius teisingai, bet 97,9 proc. mano, kad jiems aiški inhaliavimo technika. Tinkamą kontrolę net 97,3 proc. įvardijo kaip inhaliuojamų vaistinių preparatų naudojimą, 56,2 proc. apklaustųjų būna gryname ore.24,7 proc. sportuoja, 15,80 proc.derina maistą ir 11 proc. geria vaistinius preparatus.
Farmacinės rūpybos Europos tinklo tyrimas parodė, kad farmacinės rūpybos teikiama paslauga sumažino inhaliavimo klaidas ir pagerino gyvenimo kokybę (22). Šis tyrimas parodė, kad 75,3 proc. pacientams BA netrukdo kasdieniniame gyvenime. 11 proc. atsakė, kad trukdo, o 13,70 proc. tik kartais. Vyrams nuo 51 metų amžiaus ( 20,6 proc.). BA trukdo dažniau ir dažniau apriboja jų darbingumą (31,7 proc.).
Pietų Velse atliktas tyrimas parodė, kad farmacininkams trūksta laiko (80 proc.), pasitikėjimo savimi, žinių ir įgūdžių. Kiti pacientai nenoriai konsultuojasi ir prašo farmacininkų patarimų – 95 proc. (16). 2014 m. Kalifornijos valstijoje atliktas tyrimas parodė, kad bendruomenės vaistininkai yra konkurencingi ir turi pakankamai žinių šviesti pacientą (atsakė 95 proc. vaistininkų) (29).
Atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia informacijos apie inhaliuojamų vaistinių preparatų naudojimąsi pacientai sužino iš informacinio vaistų lapelio (61,6 proc.), iš gydytojo – 94,5 proc. ir tik tada iš farmacijos specialisto (26,0 proc.). Tik 15,1 proc pacientų nurodė, kad farmacijos specialistas visada parodo kaip naudotis inhaliatoriais. 30,8 proc. nurodė, kad niekada nepasiūlo ir 54,1 proc. nurodė, kad kartais pasiūlo. Net 45,9 proc. pacientų pirma patysneprašo, kad farmacijos specialistai parodytų kaip naudotis inhaliatoriais, 41,8 proc. paprašo kartais, 10,3 proc.- prašo. Ir tik 2,1 proc. visada prašo.
Lenkijoje atliktas tyrimas parodė, kad farmacininkų įsikišimas gydant BA žymiai pagerino gydymo rezultatus nors ir susidurta su sunkumais (19).
Šis atliktas tyrimas parodė, kad 66,4 proc. pacientų nesusiduria su sunkumais. 2,7 proc. nesupranta kaip naudotis inhaliatoriais ir 30,8 proc. nepatogu apžioti inhaliatorių.
Tyrimai rodo, kad nuo 40 proc. iki 60 proc. inhaliatoriai neveiksmingi ar paskirti netinkamai (28). Atliktas tyrimas parodė, kad 74,1 proc. pacientų inhaliatoriai padeda, 25 proc. nepadeda, nes prastėja
sveikatos būklė ir 15 proc. per anksti baigiasi dozė. Sveikatos būklė dažniau blogėja pacientams nuo 51 metų amžiaus (41,3 proc.). Jaunesni nei 30 metų (9813 proc.) nurodė, kad padeda.
6. IŠVADOS
1. Atlikus mokslinės literatūros analizę, sukurta metodika bronchinės astmos simptomų kontrolės įvetinimui sergančiųjų grupėje. Nustatyta, kad bronchinė astma nėra pilnai kontroliuojama virš 51 m. respondentams (p<0,05): penktadaliui pacientų trukdo kasdieniniame gyvenime ir trečdaliui apriboja darbingumą; 60,3 proc. jaučia švilpimą krūtinėje/dusulį ir 44,4 proc. – oro trūkumą, dažniau nei kitiems respondentams per anksti baigiasi vaisto dozės inhaliatoriuje
2. Maža dalis respondentų žino teisingą inhaliatorių naudojimosi eiliškumą, nors 97,9 proc. teigia žinantys kaip jais naudotis. Vaistininkai lyginant su gydytojais suteikia nepakankamai žinių apie teisingą inhaliatorių naudojimą.
3. Respondentai nepkankamai rūpinasi savijauta: apie pusė asmenų visada po inhaliuojamų preparatų praskalauja vandeniu burną, 11 proc. to niekada nedaro. Turintys aukštesnįjį (59,6 proc.) lyginant su aukštuoju išsilavinimu (38,6 proc.) dažniau praskalauja vandeniu burną po inhaliuojamų preparatų (p<0,05).
4. Farmacijos specialisto vaidmuo nėra pakankamas suteikiant konsultaciją apie inhaliatorių naudojimą: 15,1 proc. respondentų nurodė, kad visada farmacijos specialistas pasiūlo parodyti, kaip tinkamai naudotis inhaliuojamais preparatais, tačiau trečdalis nurodė, kad niekada nepasiūlė. Dažniau konsultacija buvo suteikiama vyresniems nei 51 m respondentams lyginant su kitomis amžiaus grupėmis (p<0,05). Tai gali būti dėl to, kad šie asmenys dažniau nei kiti (p<0,05) paprašo vaistininko konsultacijos.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Frmacija ir laikas. [ Internetas]; 2015. [žiūrėta 2018 06 02]. Prieiga prie interneto: Emedicina.lt.
2. Price D., Briggs D., Chrystyn D. Inhaler competence in asthma: Common errors, barriers to use and recommendended solutions. The Inhalers Error Steerinf Commitettee [Internetas]; 2011.[ žiūrėta 2018 06 30]; Prieiga internetu: https://jhu.opure.elsevier.com.
3. Lavorini F., Usmani S O., Correct inhalation technique is critical in achieving good asthma control
[Internetas]. 2013 [žiūrėta 2018 06 30]; 385–386. Prieiga
internetu: https://www.nature.com/articles/pcrj201397.2013
4. Sakalauskas R., Danila E., Malakauskas K., Zablockis R., Bagdonas A., Biekšienė K. Lietuvos suaugiusiųjų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. 2015 m. [ žiūrėta 2018 06 30].
5. Sakalauskas R, Bagdonas B. Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas. 2007 m. [žiūrėta 2018 06 30].
6. Lietuvos gydytojo žurnalas. 2011/9 [Internetas] Prieiga internetu: https://www.emedicina.lt/lt/zurnalai//lietuvos gydytojo žurnalas. [žiūrėta 2018 06 30].
7. Lavorini F, Magnan A. Effect of incorect use of dry powder inhalers on management of patients with asthma and COPD. Respiratory medicine [Internetas] 2008 [žiūrėta 2018 06 30]; 102,593-604. Prieiga internetu: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18083019.
8. Price D., Bosnic S. – Anticevich, A. Briggs. Inhaler competence in asthma: common errors, barriers to use and recommended solutions. The Inhalers Error Steering Committee, Respiratory Medicine. 2013; 107(1):37-46 [Internet]; [žiūrėta 2018 07 04]. Prieiga internetu: pubmed;- doi: 10.1016/j.rmed.2012.09.017 9. Ayano Mes M, Katzer C.Br. Pharmacist and medication adherence in asthma [Internet]; Eur Respir J. 2018; 52: 1800485. [žiūrėta internetu 2018 07 06]. Prieiga internetu: pubmed - doi: 10.1183/13993003.00485-2018.
10. Wechsler M., Getting Control of Uncotrolled Asthma. The American journal of medicine. 2014
[Internet]; [žiūrėta internetu 2018 07 10]. Prieiga internetu:
doi: https://doi.org/10.1016/j.amjmed.2014.05.006.
11. Boulet Louis-Philippe. Middleton's Allergy: Principles and Practice. 2014. [Internet]; 54, 892-901; [žiūreta internetu 2018 07 10].
12. Lugogo N., Md Loreta G. Que, Gilstrap D., MD Kraft M. ,Asthma: Clinical Diagnosis And Management. 2016.[Internet]; [žiūrėta internetu]; prieiga internetu: doi: 10.12669 / pjms.335.12923].
13. Swieczkowski1 D., Poniatowski P., Merks P., Jaguszewski M. The pharmaceutical care in asthma — Polish and global perspective. Pneumonol Alergol Pol. 2016. 2016; 84: 225–231. [internet]; [žiūrėta internetu 2018 07 20]. Prieiga internetu: Pubmed: doi: 10.5603 / PiAP.2016.0028.
14. A., Starkie H., and Wu O. Asthma and COPD. Chapter 62, 751-760. 2009. [Internet]; [žiūrėta internetu 2018 07 20]. Prieiga internetu: pmid:Doi: 10.3402 / ecrj.v1.25898.
15. Diktanas S. Inhaliatoriaus parinkimo principai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių . klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras. 2014 / Nr. 3. 20.
16. Kritikos Vicky S, Reddel Helen K., Bosnic Sinthia Z. – Anticevich. Pharmacist perceptions of their role in asthma management and barriers to the provision f asthma services. International Journal of Pharmacy Practice. 2010; 18: 209–216. [Internet]; [žiūrėta internetu 2018 08 20]. Prieiga internetu: 17. Hepler CD, Strand LM. Opportunities and responsibilities in pharmaceutical care. Am J Hosp Pharm. 1990; 47: 533−543; [Internet]; [žiūrėta internetu 2018 08 20]; Prieiga internetu: Pubmed: pmid: 2316538 18.Barbanel D., Eldridge S., Griffiths C., Can a self-management programme delivered by a community pharmacist improve asthma control? A randomised trial. [Internetu]; 2013. [ žiūrėta 2018 11 02]; Priega prie interneto: https://thorax.bmj.com/content/58/10/851.short.
19. (19) Kaae S., Sporrong SK. Patients’ reasons for accepting a free community pharmacy asthma service. Int J Clin Pharm 2015; [ Internet]; 37: 917−924; [žiūrėta internetu 2018 07 29]; Prieiga internetu: doi: 10.1007/s11096-015-0142.
20. Global Strategy for Asthma Management and Prevention 2006 [žiūrėta 2017 04 30]. Prieiga per internetą: http://ginasthma.org/ .
21. Price D, Fletcher M, Molen T. Asthma control and management in 8,000 European patients: the recognise Asthma and LInk to Symptoms and Experience (Realise) survey. (Primary Care Respiratory Society UK):1-10. 2014.[ Internet]; [žiūrėta internetu 2018 08 09].
22. Morak S., Vogler S., Walser S., Kijlstra N. Understanding the pharmaceutical care concept and applying it in practice. [Internet]; 2010:8-25.[žiūrėta internetu: 2018 07 30]; Prieiga per internetą:https://ppri.goeg.at. 23. Sastre J., Crespo A. Anxiety, Depression, and Asthma Control: Changes After Standardized Treatment. The Journal of Allergy and Clinical Immunology: In Practice. 2018 [Internet]; [žiūrėta internete]; Prieiga per internetą: doi: 10.1016/j.jaip.2018.02.002.
24. Giraud V., Allaert Franc¸ois-Andre, Roche N. Inhaler technique and asthma: Feasability and acceptability of training by pharmacists. 2011 [Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 08 22]; Prieiga prie interneto: https://Elsevier: doi.org/10.1016/j.rmed.2011.07.004.
25. Basheti a Iman A., Obeidat Nathir M., Reddel c Helen K. Inhaler technique education and asthma control among patients hospitalized for asthma in Jordan. 2018. Saudi Pharmaceutical Journal [Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 08020]; Prieiga prie interneto:Elselvier: doi: 10.1016/j.jsps.2018.06.002.
26. Haughney J., Price D., Barne Neil C., Virchow c J. Christian, Roche d N., Henry C. Choosing inhaler devices for people with asthma: Current knowledge and outstanding research needs. Respiratory Medicine CME 3 2010. 125e131. [Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 08 22]. Prieiga prie interneto: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27587316.
27. Braido F, Chrystyn H.The Role of Inhaler Technique and Mode of Delivery in Respiratory Medication Adherence. 2016.[Internetu]; [žiųrėta internetu 2018 08 23]; Prieiga prie interneto: https://core.ac.uk/download/pdf/82733895.pdf.
28. Briggs A., Chrystyn H., Rand C., Scheuch G., J. Bousquet. The Inhaler Error Steering Committee. Inhaler competence in asthma: Common errors, barriers to use and recommended solutions. Respiratory Medicine. 2013; 107, 37e46. [Internetu]; Prieiga prie interneto: https://core.ac.uk/download/pdf/82733895.pdf.
29. Alotaibi Hamoud Saud. Contribution of community pharmacists in educating the asthma patients. 2016. [Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 08 25]; Prieiga prie interneto: Elsevier: Doi: 10.1016 / j.jsps.2015.06.002.
30. Lauble B., HM Janssens, C de Jongh FH et al. What the pulmonary specialist shuold know about the new inhalation therapies. Eur. Respir. J. 2011; 37: 1308 – 1331. [Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 08 25]; Prieiga prie interneto: doi: 10.1183 / 09031936.00166410.
31. Lietuvos Respublikos Farmacijos Įstatymas 2006 m. birželio 22d. Nr. X- 709, Vilnius [Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 09 10].
32 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Prieiga per internetą: https://www.vvkt.lt [žiūrėta 2018 09 10]. 33. Gavrilov V. Farmacijos aktualijos 2016-11-18:3-5.[Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 09 20];prieiga prie interneto: https://emedicina.lt/lt.
34. XII-1538 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 ir 35. 2015.[ Internetu]; [žiūrėta internetu 2018 11 ,02]. Prieiga prie interneto: https://e-seimas.lrs.lt.
8. PRIEDAI
Priedas Nr.1. AnketaLaba diena. Esu IV kurso Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto studentė Virginija Arminienė.Rašau baigiamąjį magistro darbą tema‘‘PACIENTŲ DALYVAVIMO BRONCHINĖS ASTMOS KONTROLĖJE TYRIMAS. Prašau užpildyti anketą. Anketa yra anoniminė.
Dėkoju už atsakymus.
1. Jūs esate? • Vyras • Moteris 2. Jūsų amžius: ... 3. Jūsų išsilavinimas: • Pradinis • Vidurinis • Profesinisn • Aukštesnysis • Aukštasis 4. Jūsų šeimyninė padėtis: • Vedęs / ištekėjusi • Nevedęs / netekėjusi • Išsiskyręs / išsiskyrusi • Našlys / našlė
5. Pagal socialinę padėtį Jūs esate:
• Darbuotojas • Bedarbis • Pensininkas • Kita 6. Ar rūkote? • Taip • Ne • Kartais
7. Ar namuose turite naminį augintinį (katę ar šunį)?
• Taip • Ne
8. Ar Jūsų namuose nėra pelėsio?
• Yra • Nėra • Yra, bet nedaug
9. Ar dažnai Jums pasireiškia sloga?
• Dažnai • Retai • Kartais • Niekada
10. Kiek metų sergate bronchine astma? ...
11. Ar bronchinė astma trukdo Jums kasdieniniame gyvenime?
• Taip • Ne • Kartais
12. Kokius simptomus jaučiate?
• Kosulys • Skrepliavimas • Oro trūkumas • Švilpimas krūtinėje / dusulys
13. Ar bronchinė astma apriboja Jūsų darbingumą?
• Taip • Ne
14. Iš kur sužinote apie taisyklingą inhaliuojamų vaistinių preparatų naudojimosi techniką?
• Iš informacinio vaistų lapelio • Iš farmacijos specialisto • Iš gydytojo
15. Ar farmacijos specialistas Jums pasiūlo parodyti kaip tinkamai naudotis inhaliuojamaisiais preparatais?
• Niekada • Kartais
16. Ar Jūs pats prašote, kad farmacijos specialistas Jums parodytų kaip taisyklingai naudotis inhaliuojamaisiais preparatais ?
• Taip • Ne • Kartais • Visada
17. Kaip kontroliuojate BA eigą?
• Būnu gryname ore • Sportuoju • Nuolat naudoju inhaliatorius • Vartoju geriamus vaistinius preparatus • Derinu maistą
18. Kaip suprantate, kad inhaliuojamieji vaistiniai preparatai Jums nepadeda?
• Blogėja sveikatos būklė • Inhaliatoriuje per anksti baigiasi vaistų dozė • Padeda
19. Ar naudojate inhaliuojamus vaistinius preparatus taip, kaip paskyrė gydytojas?
• Visada • Nevisada
20. Ar galite sužymėti eilės tvarka teisingo dozuoto aerozolinio inhaliatoriaus naudojimo technikos žingsnius?
• ____Įkvėpimas • ____Inhaliatoriaus supurtymas 4 -5 kartus • ____Alsavimo sulaikymas 5-10 s. • ____Lėtas iškvėpimas ir įprastas kvėpavimas • ____Inhaliatoriaus dangtelio nuėmimas / inhaliatoriaus paruošimas • ____Lėtas ir gilus iškvėpimas • ____Glaudus inhaliatoriaus kandiklio apžiojimas • ____Gilaus kvėpavimo tęsimas 4-5 s.
21. Kiek kartų per metus vaistą skiriantis gydytojas yra Jums demonstravęs arba papasakojęs apie teisingą inhaliavimo techniką ( jeigu nebuvo demonstruota įrašykite 0)?
22. Kiek kartų per metus vaistą išduodantis vaistininkas yra Jums demonstravęs arba papasakojęs apie teisingą inhaliavimo techniką ( jeigu nebuvo demonstruota įrašykite 0) ?
• Įrašykite skaičių...
23. Ar Jums aiški inhaliacinių prepatatų naudojimosi technika?
• Taip • Ne
24. Ar po inhaliuojamųjų preparatų praskalaujate vandeniu burną?
• Visada • Niekada • Kartais
25. Su kokiais sunkumais susiduriate naudojant inhaliuojamus vaistinius preparatus?
• Nepatogu apžioti patį inhaliatorių • Nesuprantu kaip naudotis inhaliuojamuojiu preparatu.
• Nesusiduriu
26. Ar Jums paskirtas salbutamolio inhaliacinis vaistinis preparatas?
• Taip • Ne
27. Jei taip, tai kaip dažnai jį tenka naudoti?
• Iki 4 kartų per savaitę. • Iki 8 kartų per savaitę. • Daugiau nei 8 kartus per savaite.
