LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJASLAUGOS FAKULTETAS VAIKŲ REABILITACIJOS KLINIKA
VYTAUTĖ ALIONYTĖ
KŪDIKIŲ HIDROTERAPIJA IR NARDYMAS: POVEIKIO
JUDESIŲ RAIDAI IR TĖVŲ POŽIŪRIO Į ŠIŲ METODIKŲ
NAUDĄ TYRIMAS
Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas
Darbo vadovė Prof. dr. Audronė Prasauskienė
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 PADĖKA ... 6 SANTRUMPOS. ... 7 ŽODYNĖLIS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1 Raidos samprata ... 111.2 Judesių raida pirmaisiais gyvenimo metais ... 12
1.3 Veiksniai lemiantys ankstyvąją vaiko raidą ... 15
1.4 Kūdikių motorinės raidos vertinimo būdai ... 17
1.5 Hidroterapija ... 20
1.5.1 Fiziologiniai, terapiniai ir psichologiniai hidroterapijos poveikiai ... 20
1.5.2 Hidroterapijos taikymas pediatrijoje ... 20
1.5.3 Kūdikių hidroterapija ir nardymas ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 25
2.1 Tyrimo organizavimas ir eiga ... 25
2.2 Tyrimo metodai ... 27
2.3 Duomenų analizės metodai ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 30
3.1 Tiriamųjų kontingento charakteristika ... 30
3.2 Judesių raida ir jos kaita tyrimo metu ... 33
3.3 Judesių raidos palyginimas pagal lytį ... 37
3.4 Sergamumo, hospitalizacijos ir judesių raidos pokyčio sąsajos. Hidroterpijos ir nardymo užsiėmimų įtaka kūdikių sergamumui ... 38
3.5 Kitų veiksnių (tėvų amžius, tėvų išsilavinimas, kūdikių lankomi lavinamieji užsiėmimai) sąsajos su kūdikio judesių raida ir jos pokyčiu ... 40
3.5.1 Mamos ir tėčio amžiaus sąsajos su kūdikio judesių raida bei jos pokyčiu ... 40
3.5.2 Mamos ir tėčio išsilavinimo sąsajos su kūdikio judesių raida bei jos pokyčiu ... 42
3.5.3 Lavinamojo pobūdžio užsiėmimų lankymo sąsajos su kūdikio judesių raida bei jos pokyčiu ... 45
3.6 Mamų požiūris į hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų naudą ... 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54 MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56 PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.
SANTRAUKA
Vytautė Alionytė. Kūdikių hidroterapija ir nardymas: poveikio judesių raidai ir tėvų požiūrio į šių metodikų naudą tyrimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Audronė Prasauskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Vaikų reabilitacijos klinika. Kaunas, 2019; 61 p.
Tikslas. Ištirti hidroterapijos ir nardymo poveikį kūdikių judesių raidai bei išanalizuoti tėvų požiūrį į šių metodikų naudą.
Uždaviniai. 1) Įvertinti hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų sąsajas su kūdikių judesių raidos pokyčiais; 2) Nustatyti bendro vaiko sergamumo, kitų lavinamuoju tikslu lankomų užsiėmimų bei tėvų amžiaus ir išsilavinimo sąsajas su kūdikių judesių raida ir jos pokyčiais; 3) Išsiaiškinti tėvų požiūrį į hidroterapijos ir nardymo poveikį kūdikio raidai.
Tyrimo metodika. Poveikio grupės tiriamiesiems buvo taikoma 16 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų (du kartus per savaitę), o kontrolinei grupei 3 mėnesius nebuvo taikomas joks poveikis. Judesių raida vertinta PDMS-2 skale bei kūdikio tėvai pildė tyrimo autorės sudarytas anketas.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 47 kūdikiai, kuriems, tėvų žiniomis, nebuvo diagnozuotas raidos sutrikimas ir jie nelanko kineziterapijos užsiėmimų, bei šių kūdikių tėvai. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 2 iki 5 mėnesių tyrimo pradžioje ir nuo 4 iki 8 mėnesių tyrimo pabaigoje. Tikslinės atrankos būdu tiriamieji buvo suskirstyti į poveikio (n=24) bei kontrolinę (n=23) grupes.
Darbo išvados. 1. Hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus lankančių kūdikių stambiosios motorikos raidos koeficientas po 8 užsiėmimų statistiškai reikšmingai nepakito (p>0,05), tačiau po 16 užsiėmimų statistiškai reikšmingai padidėjo 2 proc. (p<0,05). Statistiškai reikšmingo judesių raidos skirtumo tarp kontrolinės ir poveikio grupės po 16 užsiėmimų nebuvo pastebėta (p>0,05). 2. Mamos išsilavinimas ir tėvų amžius buvo tiesiogiai ir statistiškai reikšmingai susiję su kūdikio stambiosios motorikos raida: aukštesnio išsilavinimo mamų ir vyresnių tėvų kūdikių stambiosios motorikos raidos koeficientas buvo aukštesnis (p<0,01). Tėvų amžius, išsilavinimas, kiti kūdikių lankomi lavinamieji užsiėmimai bei sergamumas neturėjo įtakos kūdikių judesių raidos pokyčiui lankant hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus (p>0,05). Hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos vaikų sergamumui (p>0,05). 3. Poveikio grupės tiriamųjų mamų požiūriu hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai teigiamai veikia kūdikio miegą ir judesių raidą, tačiau užsiėmimų poveikio kūdikio apetitui nepastebėta. Mamų požiūris į kūdikių nardymo metodą yra teigiamas.
ABSTRACT
Vytautė Alionytė. Study of the parents’ attitudes and effects of infants’ hydrotherapy and diving on their motor development. Supervisor - Prof. Ph. D. Audronė Prasauskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Children’s Rehabilitation. Kaunas, 2019; 61 p.
The aim. To determine hydrotherapy and diving effect on infants’ motor development and to analyze parents’ attitudes about the benefits of these methods.
The tasks were. 1) To evaluate the relationship between hydrotherapy and diving occupations and changes of infants’ motor development; 2) To determine the relationships between general morbidity, another educational occupations, parents’ age, education and changes of infants’ motor development; 3) To analyze parents’ attitudes towards hydrotherapy and diving effects on infant’s development.
Methods. Expertimental group had 16 hydrotherapy and diving occupations (twice a week) while control group had no occupations for a period of 3 months. Motor developement was tested by PDMS-2 scale. Parents filled questionnaires (created by study author).
Material. The study involved 47 infants (2-5 months) which were not diagnosed with development delays and those infants did not have any another physical therapy procedures, and those infants’ parents. Age of the subjects were from 2 to 5 months at the begining of study and from 4 to 8 months at the end of study. The subjects were divided into two groups – control group (n=23) and experimental group (n=24).
Conclusions. 1. There were no statistically significant changes in experimental group infants’ movement development after 8 hydrotherapy and diving sessions (p>0,05) but after 16 sessions infants movement development scores statistically significant increased 2 percent (p<0,05). Comparing the results between groups there were no statistically significant changes of movement developement after 16 sessions (p>0,05). 2. Mother’s education and higher age of parents were statistically significant and directly related with infants’ gross motor development: the higher mother‘s education and higher age of parents the better the infant motor development scores (p<0,05) yet parents’ age and education, another educational occupations and morbidity had no statistically significant influence for infants’ gross motor development changes in experimental group during the study (p>0,05). Infants’ hydrotherapy and diving had no influence for infants’ morbidity (p>0,05). 3. From the point of view of experimental group mothers hydrotherapy and diving have positive influence to infants’ sleep and movement development yet influence to infants appetite was not observed. Experimental group mothers’ attitudes towards diving method benefits were positive.
PADĖKA
Norėčiau padėkoti savo darbo vadovei prof. dr. Audronei Prasauskienei už tvirtą ir įžvalgų žodį bei pagalbą rengiant magisto baigiamąį darbą. Dėkoju gyd. Jurgitai Stankevičienei už pagalbą surandant tiriamuosius kontrolinei grupei.
SANTRUMPOS
AIMS – Alberta kūdikių motorikos skalė DISC – diagnostinis raidos vertinimo testas
HINE – Hammersmith kūdikių neurologinis ištyrimas MFRD – Miuncheno funkcinės raidos diagnostika
PDMS-2 – Peabody motorinės raidos skalė (antrasis leidimas) PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras
ŽODYNĖLIS
Bradikardija – tai retesnis, negu norma, širdies ritmas. Hospitalizacija – paguldymas į ligoninę.
Praturtinta aplinka – stimuliuojanti aplinka, kuroje sukuriamos galimybės vaiko raidos tobulėjimui.
Tachikardija – tai dažnesnis, negu norma, širdies ritmas.
Testo adaptacija – testo pritaikymas naudojimui atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius. Testo validumas – testo patikimumas ir matavimo tikslumas.
ĮVADAS
Vaiko raida – nuolat vykstantis ir evoliucionuojantis procesas [1], kurio metu vyksta judėjimas nuo vieno raidos etapo iki kito, įgijant tam etapui būdingus įgūdžius. Raida skirstoma į biologinę, psichologinę, socialinę ir kognityvinę raidą ir visos šios raidos sritys yra glaudžiai susijusios [4]. Mokslininkai yra vieningai nusprendę, jog vaiko motorinė raida yra viena iš svarbiausių sričių, kuri lemia ir kitų raidos sričių vystymąsi [3, 5]. Nors motorinė raida turi bendrų dėsningumų, tačiau yra itin individuali ir priklauso nuo daugybės veiksnių [6]. Pirmaisiais gyvenimo metais, ankstyvosios raidos metu, kūdikyje vyksta itin intensyvūs ir svarbūs stambiosios motorikos pokyčiai ir kiekvieną mėnesį atsiranda nauji ir vis sudėtingesni motoriniai įgūdžiai [64].
Dar perinataliniame laikotarpyje, kūdikio mamą nėštumo metu veikiantys žalingi veiksniai (alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, rūkymas, aplinkos tarša, motinos infekciniai susirgimai, nepilnavertė mityba ir kt.) gali nulemti būsimo kūdikio judesių raidą [12]. Postnataliniu laikotarpiu kūdikio raidą veikia jį supančios aplinkos faktoriai – socialinė bei emocinė aplinka, tėvystės įgūdžiai, bendras vaiko sergamumas, hospitalizacijos laikotarpiai bei sensorinė ir emocinė stimuliacija [7, 9, 12]. Fizinė namų erdvė, lavinamieji žaislai suteikia kūdikiui galimybes atrasti ir įvaldyti naujus motorinius veiksmus [14]. Kalbant apie vaiko motorinę raidą, būtina atsižvelgti ir į mokslo įrodytas tėvų charakteristikos ir kūdikio judesių raidos sąsajas - esant aukštesniam tėvų išsilavinimui, didesnėms šeimos pajamoms bei geresniems tėvystės įgūdžiams, vaiko judesių raida yra spartesnė [14, 16]. Žaidimas su vaiku, judesių mokymas, namų veiklos, pasakų sekimas, galimybės laisvai judėti, pasirinkti žaislus ar veiklą bei tėvų paskatinimas atlikti tam tikras motorines užduotis (pasiekti, imti, paduoti, atsisėsti, nušliaužti ir t.t.) lemia teigiamus judesių raidos pokyčius [49].
Hidroterapija – vienas iš daugybės kūdikių bei vaikų fizinės veiklos metodų. Hidroterapija plačiai naudojama vaikų, turinčių raidos sutrikimų, reabilitacijoje, o raidos sutrikimų neturintiems vaikams – kaip fizinio aktyvumo vandenyje forma. Hidroterapija, taikoma vaikų reabilitacijoje, mažina skausmą, raumenų spastiškumą, padeda išlaikyti ar pagerinti sąnarių amplitutes, gerina medžiagų apykaitą, skatina funkcinę veiklą bei lavina pusiausvyrą ir koordinaciją [52, 54]. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog hidroterapija, taikoma raidos sutrikimų neturintiems kūdikiams, teigiamai veikia raidą, aktyvina kardiovaskulinę sistemą, stiprina raumenis, stiprina imuninę sitemą bei teigiamai veikia nervų sistemą [38]. Nardymo metodas taikomas pasitelkiant kūdikių nardymo refleksą. Nardant pagreitėja medžiagų apykaita, taip pat vaikas išmoksta saugiau elgtis vandenyje [52].
Šiuo metu, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje itin plačiai taikoma kūdikio fizinė veikla – hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai. Nors moksliniuose šaltiniuose paminimos šių metodikų
naudos, tačiau konkrečių mokslinių tyrimų, įrodančių kūdikių hidroterapijos ir nardymo poveikį judesių raidai, nebuvo aptikta. Šio tyrimo metu buvo tirtas hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų poveikis kūdikio judesių raidai, bei analizuojamas tėvų požiūris į šių metodikų naudą.
Tyrimo tikslas. Ištirti hidroterapijos bei nardymo poveikį kūdikių judesių raidai bei išanalizuoti tėvų požiūrį į šių metodikų naudą .
Tyrimo uždaviniai. 1) Įvertinti hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų sąsajas su kūdikių judesių raidos pokyčiais; 2) Nustatyti bendro vaiko sergamumo, lavinamuoju tikslu lankomų užsiėmimų bei tėvų amžiaus ir išsilavinimo sąsajas su kūdikių judesių raida ir jos pokyčiais; 3) Išsiaiškinti tėvų požiūrį į hidroterapijos ir nardymo poveikį kūdikio raidai.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Raidos samprata
Natūrali sveiko vaiko raida yra nuolat vykstantis ir evoliucionuojantis procesas, kuris priklauso nuo tam tikrų, nekintančių, dėsnių – aukštesnės funkcijos susiformuoja tobulėjant bei kintant žemesnei funkcijai [1-3]. Pirmos dvidešimto amžiaus pusės tyrimų objektas buvo normali, sveiko vaiko raida, o antroje dvidešimto amžiaus pusėje buvo nagrinėjami ir ištirti vaiko raidos nuokrypiai [4].
Motorinė raida pradėta plačiai tyrinėti nuo 1930-ųjų. M. M. Shirley (1931), M. McGraw (1939), A. Gesellis (1940) ir N. Bayley (1969) yra įnešę itin didelį indėlį į labai mažo amžiaus vaikų motorikos bei jos raidos supratimą. Šių mokslinikų nuomone, motoriniai įgūdžiai yra rudimentinių judesių išplėtimas, kombinacija ir patobulinimas, taip pat, buvo manoma, jog motorinis vaiko elgesys yra sąveikos tarp vaiko subrendimo ir patyrimo pasėkmė [63].
Pasak A. Prasauskienės [4], kūdikių raidos teorijų pagrindas yra paremtas normalios raidos suvokimu bei jos vertinimu. Šias teorijas pradėjo minėti Z. Froidas (1856–1939) (Froido psichoseksualinė teorija), toliau mokslininkai jo psichoseksualinę teoriją papildė psichosocialine, pažinties, moralinės, esminių poreikių, raidos tvarkaraščio ir tikslų teorijomis. Visos šios teorijos atitinka tam tikrą raidos etapą ir normali raida gali būti apibūdinama kaip judėjimas nuo vieno iš šių etapų iki kito, įgyjant tam tikrus etapui būdingus įgūdžius.
Teoriškai raida gali būti suskirstyta į tris pagrindines raidos sritis:
Biologinė raida – raidos sritis, turinti tiesioginį ryšį su enzimų sistemomis ir dėl jų vykstančiais metaboliniais procesais;
Psichologinė raida – raidos sritis, siejama su neurologine branda ir gyvybines funkcijas garantuojančiu elgesiu (vertintant vėlesnę vaiko psichologinę raidą, pagrindiniai aspektai yra vaiko bendravimo įgūdžiai ir abstrakčių sąvokų suvokimas);
Socialinė raida- sritis, kurios esmė yra padėti vaikui įgauti įgūdžių, kurie yra reikalingi gyvenant bendruomenėje [3, 4].
Visos raidos sritys yra susijusios ir sąveikauja tarpusavyje [4].
Be šių trijų pagrindinių raidos sričių, dar yra išskiriama kognityvinė raida, apimanti visus informacijos gavimo, perdirbimo, išlaikymo ir atgaminimo mechanizmus. Kognityvinė raida aprėpia kalbą, perspektyvos suvokimą, atmintį, priežasties – pasekmės dėsnius ir kt. [8, 9, 62].
Vaikų raida yra brendimo ir interakcijos procesas, dėl kurio vyksta suvokimo, motorinės, kognityvinės, kalbos, socioemocinės ir savikontrolės įgūdžių progresas. Nors raidos procesas yra
panašus visose kultūrose, progreso normos gali varijuoti dėl vaikų įgyjamų kultūriškai specifinių įgūdžių [49].
Šiais laikais vieningai nuspręsta, jog būtent motorinė vaiko raida yra vienas svarbiausių raidos rodiklių, lemiančių ir kitas raidos sferas [3, 5].
1.2 Judesių raida pirmaisiais gyvenimo metais
Pirmieji 12 gyvenimo mėnesių yra itin svarbus vaiko gyvenimo periodas, kuriame vyksta svarbūs ankstyvosios motorinės raidos pokyčiai – pradedant minimalia galvos, rankų, laikysenos kontrole ir tobulėjant iki geros posturalinės kontrolės, vaikščiojimo, galimybės siekti, griebti ir manipuliuoti objektais [64].
Daugumos šaltinių duomenimis, vaikų motorinė raida yra svarbiausia raidos sritis, nuo kurios priklauso ne tik kitos raidos sritys, tačiau tai yra pagrindinis sensorikos ir motorikos vystymosi etapas [4, 6, 16]. Judesių raida dar apibūdinama kaip adaptyvus pokytis kuris atsiranda vaikui bręstant [41]. Kiekvieno vaiko raida priklauso nuo daugybės faktorių, tame tarpe ir genetinių, ir turi būti suprantama kaip individuali [3, 6, 7], tačiau yra ir bendrųjų raidos dėsningumų: nauji vaiko įgūdžiai yra tiesiogiai susiję su jo amžiumi, sudėtingesni įgūdžiai gali būti įgyjami tik tuo metu, kai paprastesnieji jau įvaldyti, o rezultatai tam tikros vienos raidos srityje ir nulemia ir kitų raidos sričių rezultatus [4].
Motorinių funkcijų progresas vyksta palengva: nuo paprastų, nekordinuotų ar mažai kordinuotų, su didžiaisiais kūno sąnariais susijusių judesių iki sudėtingų, tikslių, koordinuotų ir smulkių judesių atsiradimo [10, 11]. Pirmiausia kūdikis išmoksta konroliuoti proksimalines kūno dalis, o vėliau – distalines. Kūdikiui tik gimus, jo motoriniai veiksmai bei jų galimybės ir pobūdis itin pasikeičia, palyginus su prenataliniame laikotarpyje buvusiais judesio modeliais - kvėpavimo judesiai iš periodinių tampa nuolatiniais ir ritmiškai pasikartojančiais, o kūną prada veikti gravitacijos jėgos [40].
Šiuo metu vaiko raida itin plačiai nagrinėjama kompleksinių – dinaminių sistemų požiūriu [41, 46]. Kūdikyje vyksta įvairūs struktūriniai bei funkciniai biologiniai pokyčiai, kurie, kaip ir visose kompleksinėse – dinaminėse sistemose, yra itin glaudžiai susiję. Išskiriamos trys biologinių pokyčių sritys, turinčios itin didelę reikšmę judesių raidai: kaulai (skeletas), audiniai (kūno kompozicija), bei organizmo sistemos. Kintant šiems biologiniams komponentams, keičiasi individo antropometriniai duomenys ir susidaro galimybės tam tikriems, naujiems judesio modeliams susiformuoti [41]. Teigiama, jog kūdikio raidos metu, kinta jo judesių laisvės laipsniai, tada jie pritaikomi atlikti judesiui atitinkmai pagal konkrečią užduotį bei kontekstą, kuriame judesys atliekamas [46].
Itin svarbi ir šiuo metu plačiai nagrinėjama sritis ankstyvojoje motorinėje raidoje yra bendrieji spontaniniai judesiai, kurie skirstomi į nebranžius, raivymosi ir bruzdžiuosius. Bendrieji spontaniniai judesiai apibūdinami kaip visą kūdikio kūną apimantis judėjimas, kuris atsiranda dar nėštumo metu ir trunka vidutiniškai iki pusės metų amžiaus. Šių judesių nuokrypiai nuo normos gali būti svarbus vaiko raidos sutrikimo požymis [65].
Normali judesių raida turėtų atitikti tam tikras kertines ribas, etapus (angl. milestones), kurie, priklausomai nuo kiekvieno individo, varijuoja tam tikrose ribose (1 pav.) [40].
1 pav. Tam tikrų judesių atsiradimo kūdikystėje ribos. Stulpelio ilgis atspindi galimas laikotarpio variacijas, priklausančias nuo individualios judesių raidos (pagal Hadders-Algra M.) [40]
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais vyksta itin dideli ir spartūs motorinės raidos pokyčiai: pradedeant galvos laikymu, vartymusi nuo nugaros ant pilvo ir atvirkščiai, išmokstant sėdėti ir galiausiai stovėti [66]. Kiekviename pirmųjų gyvenimo metų mėnesyje vyksta intensyvi motorikos kaita:
Naujagimis (0-27 paros). Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimio diena paprastai susideda iš ilgų miegojimo fazių ir trumpų periodų, kai kūdikis yra žvalus. Kūdikio ištyrimas pirmosiomis savaitėmis turėtų vykti tada, kai naujagimis pilnai pabudęs, ramus, reguliariai kvėpuojantis, neverkiantis ir aktyviai judinantis galūnes [42].
Ką tik gimęs kūdikis yra ryškioje fiziologinės fleksijos pozoje (padidėjęs fleksorių tonusas) [18]. Rankos ir kojos hipertoniškos, o liemuo ir kaklas hipotoniški [42]. Kūdikis, gulėdamas ant pilvo, kojas laiko suriestas po savimi, o rankas – priglaustas prie krūtinės, apatinės galūnės aktyvesnės nei viršutinės, pozicija simetriška [18;42]. Sugeba galvą pasukti į abu šonus [18].
Dviejų – trijų savaičių kreipia žvilgsnį į šviesą, šešėlius, žmogų ir fiksuoja žvilgsnį, reaguoja į garsus krūpteldamas. Tokio amžiaus kūdikiai nesidomi žaislais, tačiau reaguoja į baltos –
juodos spalvų kontrastą. Pagrindinės veiklos: valgymas ir miegojimas. Rankos sugniaužtos į kumščius [16].
1 – 2 mėnesiai. Stebimas vis stabilesnis galvos laikymas, išreiškiama vis daugiau emocijų. Fiziologinė fleksija mažiau išreikšta [16]. Gulėdamas ant nugaros laiko galvą vienoje pusėje, judina rankas ir kojas didelių amplitudžių, nerangiais judesiais [41]. Gulėdamas ant pilvo kūdikis pakelia galvą ir išlaiko ją kelias sekundes bei išlaiko ją vidurio linijoje.
Dviejų mėnesių kūdikio judesių kokybė sparčiai tobulėja, tačiau funkcinė judesių įvairovė beveik nesiskiria nuo vieno mėnesio kūdikio. Dviejų mėnesių kūdikis atsimena vienos dienos įvykius, vis labiau domisi aplinka. Barškutį, įdėtą į ranką suspaudžia (griebimo refleksas), tačiau dar neišlaiko [18].
3 – 4 mėnuo. Šiais mėnesiais formuojasi kūdikio kūno vidurio linija, judesiai galūnėse simetriškėja [16;18]. Gulėdamas ant nugaros galvą išlaiko vidurio linijoje. Galūnės laisvesnės, judesiai švelnesni, kumščiai švelniai atgniaužti [41]. Trijų mėnesių kūdikis gerai kontroliuoja galvą gulėdamas ant pilvo, o keturių mėnesių išsikelia ant dilbių. Pradeda formuotis koordinuoti rankų judesiai, kūdikis žaidžia su savo rankomis, tyrinėja jas, trumpam išlaiko į rankas įspraustą barškutį. Pradeda siekti, paimti ir išlaikyti žaislą [18]. Burna- pagrindinis pažinimo šaltinis. Kūdikis suveda savo rankas į vidurio liniją, jas tyrinėja, vis dažniau atgniaužia kumščius [16, 18, 41]. Trijų mėnesių kūdikis atsimena vieną savaitę [16]. Apie ketvirtą mėnesį kūdikis išmoksta pasiversti ant šono, gali pradėti verstis nuo nugaros ant pilvo [18].
5 – 6 mėnesiai. Koordinuotai verčiasi nuo nugaros ant pilvo ir po truputį pradeda verstis atvirkščiai. Gulėdamas ant nugaros pradeda gaudyti savo kojas rankomis, o laikotarpio pabaigoje – kiša kojų pirštus į burną. Gulėdamas ant pilvo penkių mėnesių kūdikis pakelia rankas ir kojas nuo atramos ir supasi kaip laivelis, o vėliau jau sugeba išlaikyti svorį ant per alkūnes ištiestų rankų [16, 18]. Šešių mėnesių kūdikis gulėdamas ant nugaros kelia galvą ir judina rankas norėdamas būti pakeltas. Pagriebęs suaugusio žmogaus rankas prisitraukia į sėdimą poziciją. Su pagalba atsisėda ir pasėdi, galva ir nugara tiesi, sėdėdamas dairosi, tyrinėja aplinką (kai kurie kūdikiai gali pasėdėti savarankiškai). Stovimoje pozicijoje išlaiko savo kūno svorį. Apsauginiai refleksai pradeda išnykti [41]. Tyrinėja aplinką burna, daiktai domina labiau nei rankos. Siekia žaislą ir pagriebęs jį kelia link burnos, daiktus ima visu delnu. Didesnė judesių įvairovė lemia aktyvumą [18].
7 – 8 mėnesiai. Kūdikis aktyvus ir judrus, padėtys ir judesiai itin individualūs. Vartydamasis kūdikis keliauja per kambarį, stovi ant keturių, bando ropoti. Kūdikis išsėdi tiesia nugara be atramos, o aštunto mėnesio pradžioje pats atsisėda. Stipri motyvacija judesiui ir veiklai [18, 41]. Kojų atrama – pilna pėda, pastovi trumpą laiką arba jau išstovi laikydamasis už baldų, tačiau greit pavargsta ir iš stovimos padėties krenta atgal ant sėdmenų [41]. Stovėdamas ant keturių „supasi“ (kūno svorio pernešimas nuo rankų ant kojų ir atvirkščiai), iš šios padėties atsisėda,
sėdėdamas gali pasiimti žaislą ir manipuliuoja juo išlaikydamas pusiausvyrą [41]. Gali pradėti nekoordinuotai ropoti atgal [16, 18].
9 – 10 mėnesiai. Iš pradžių, šio laikotarpio pradžioje atsiranda „pincetinis“ griebimas, o vėliau – „žnyplinis“. Ropodamas kūdikis pasiekia daiktus, tyrinėja namų aplinką, stojasi įsikibęs į baldus, vedamas už rankų žingsniuoja, ploja ,,katutes“ [18].
11 – 12 mėnesiai. Toliau tobulinami motoriniai įgūdžiai. Sėdi neribojamą laiką, manipuliuoja žaislais [41]. Vaikšto įsikibę į baldus, prisilaikydami suaugusiojo rankos, o kai kurie kūdikiai jau pradeda vaikščioti savarankiškai. Koordinuotai žaidžia su dviem žaislais, mėto daiktus ir žiūri kaip jie krenta. Šliaužia arba ropoja į priekį [16, 18], gali pradėti ropoti laiptais į viršų [41]. Tokio amžiaus kūdikiai labai aktyvūs, nepriklausomi, eksperimentuojantys su naujais veiklos būdais ir jų sąsaja su supančia aplinka [18].
1.3 Veiksniai lemiantys ankstyvąją vaiko raidą
Žmogaus smegenų vystymasis, kuris lemia vaiko motorinę raidą, prasideda jau nėštumo metu, tęsiasi postnataliniu periodu ir visą likiusią vaikystę, taigi daugumos faktorių įtaka šiais gyvenimo etapais nulemia būsimą vaiko raidą. Vaiko naujų motorinių įgūdžių formavimuisi, judesių tyrinėjimui ir bendrai visai motorinei raidai poveikį daro genetinių, organizmo, fiziologinių ir aplinkos (perinataliniai ir postnataliniai veiksniai) faktorių bendra sąveika [16].
Perinatalinis laikotarpis prasideda nuo nėštumo pradžios ir trunka 7 naujagimio gyvenimo paras. Nėštumo metu motiną veikiantys sunkieji metalai, mikroelementų trūkumas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, rūkymas, aplinkos tarša, radioaktyvi spinduliuotė, motinos endokrininiai susirgimai, infekcijos, aukštas motinos kraujo spaudimas, nepilnavertė mityba ir dauguma kitų faktorių lemia būsimą kūdikio motorinę raidą [12].
Postneonatalinis laikotarpis prasideda nuo 29 gyvenimo paros ir trunka iki 1-7 metų amžiaus. Kūdikių motorinė raida yra kintantis procesas, priklausantis nuo pačio kūdikio bei jį supančios aplinkos. Tai yra sudėtingas bei individualus organizmo vystymosi procesas, kuris glaudžiai siejasi su individo amžiumi, prigimtimi, genetika, socialine bei emocine aplinka, tėvų priežiūra bei tėvystės įgūdžiais [3, 6, 12]. Be šių faktorių, daugumos autorių nuomone, kūdikių motorinei raidai itin didelę reikšmę pačio vaiko temperamentas, aplinka, kurioje vaikas gyvena, neurologiniai sutrikimai ir bendras sergamumas, hospitalizacijos periodai, socialinis faktorius bei socialinė integracija, sensorinė bei emocinė stimuliacija [7, 9]. Pagrindiniai postnataliniai veiksliai, lemiantys kūdikio raidą yra šie:
Fizinės aplinkos faktorius. Nustatyta, jog judesių raida priklauso nuo turimų amžių atitinkančių, lavinančių žaislų, fizinės namų erdvės [13; 14]. Namų aplinka yra itin svarbi vieta,
kurioje gali būti sukuriamos tam tikros aplinkybės ir galimybės kūdikio motorinės raidos stimuliacijai. Taip pat ir kiekvienas žaislas bei žaidimas sukelia naują motorinį veiksmą [14, 15].
Hospitalizacija. Nustatyta, jog laikas, kurį kūdikis praleido ligoninėje, yra tiesiogiai susijęs su prastesniais motorinės raidos rodikliais [14].
Tėvų išsilavinimas. Buvo ištirta, jog kuo aukštesnis kūdikio motinos ir tėvo išsilavinimas, tuo geresnis kūdikio motorikos įvertinimas [14; 16, 17]. Manoma, jog tai tiesiogiai siejasi su tuo, jog aukštesnis išsilavinimas lemia geresnę vaiko priežiūrą.
Tėvų pajamos. Kūdikių motorinė raida spartesnė šeimose, turinčiose didesnes pajamas. Manoma, jog didesnės pajamos suteikia galimybę aplinkos praturtinimui, naujiems žaislams, didesnei fizinei erdvei (kūdikio gyvenamajai vietai) [14, 16].
Tėvystės įgūdžiai. Vaiko paskatinimas atlikti tam tikrą motorinę užduotį (paimti, pasiekti, nueiti, nušliaužti ir t.t.), žaidimas su vaiku, judesių mokymas, leidimas laisvai judėti, pasirinkti žaislus ar fizinę veiklą ir žaidimas su kitais kūdikiais yra teigiamai susietas su motorinie raida [14; 15]. Ištirta, jog kuo ilgiau vaikas nešiojamas suaugusiojo rankose, tuo labiau vėluoja kūdikio motorinė raida. Teigiama, jog kūdikių nešiojimas ilgais laiko intervalais mažina natūralų kūdikių judesių tyrinėjimą, o tai neigiamai veikia naujų motorinių įgūdžių lavėjimą [14]. Namų veiklos (pasakų, istorijų sekimas, dainavimas, žaidimas su namų ūkio daiktais ir įrankiais), kuriomis tėvai užsiima su vaikais, šiuolaikiniu mokslininkų požiūriu tampa viena iš svarbiausių veiklų norint užtiktinti normalią vaiko raidą [49] .
Šiuo metu pasaulyje plačiai diskutuojama ir aprašoma apie sąlygas, kurios teigiamai veikia vaiko raidą. Visai neseniai, 2018m. pasaulio sveikatos asamblėjoje įvesta ir pradėta naudoti sąvoka ,,puoselėjanti priežiūra‘‘ (angl. nurturing care) ir ,,puoselėjančios priežiūros sistema‘‘ (angl.
nurturing care framework) atvėrė visai kitokį požiūrį, galimybes ir iššūkius vaikų neurologinių
sutrikimų ir reabilitacijos specialistams. Puoselėjanti priežiūra apibūdinama kaip galimybė suteikti aplinką, kuri užtikrina gerą vaiko sveikatą ir mitybą, apsaugo juos nuo grėsmių ir suteikia galimybę ankstyvam mokymuisi per responsyvią ir emociškai paremiančią sąveiką [45].
Puoselėjanti priežiūra apima šias sritis: vaiko galimybė žaisti ir tyrinėti, apsauga nuo žalos, stabili namų aplinka, pilnavertė mityba, atsakingas globėjiškumas ir pagalba, užtikrinta kokybiška sveikatos apsauga ir gydymas, stimuliuojanti/praturtinta aplinka (2 pav.) [43, 44, 45, 49].
2 pav. Puoselėjančios priežiūros (angl. nurturing care) dedamosios [43, 45]
Puoselėjanti priežiūra yra apibūdinama kaip lemiamas veiksnys vaiko fiziniam ir psichologiniam vystymuisi [43, 44, 45]. Manoma, jog įgyvendinant puoselėjančios priežiūros tikslus, būtų galima išvengti pagrindinės problemos – nustatyta, jog 250 milijonų (43%), mažesnių nei 5 metų vaikų, gyvenančių žemo ir vidutinio pragyvenimo lygio valstybėse, yra pavojuje nepasiekti maksimalių vystymosi galimybių.
Užtikrinant puoselėjančią priežiūrą ankstyvoje vaikytėje, ypač pirmas 1000 gyvenimo dienų, supažindinant tėvus ir sveikatos specialistus su puoselėjančia priežiūra ir jos svarba, vaikui butų suteikiama galimybė pasiekti pilną visų raidos sričių vystymosi potencialą [45].
1.4 Kūdikių motorinės raidos vertinimo būdai
Kūdikio raida vertinama tiek esant normaliai raidai, tiek diagnozavus sutrikimus [19; 20; 21]. Psichomotorinei raidai vertinti yra sukurtos ir naudojamos įvairios skalės:
Bayley kūdikių raidos skalė; Denverio raidos vertinimo testas;
Peabody-2 motorinės raidos skalė (PDMS-2); Diagnostinis raidos vertinimo testas (DISC); Miuncheno funkcinės raidos diagnostika (MFRD); Alberta kūdikių motorikos skalė (AIMS);
Hammersmith kūdikių neurologinis ištyrimas (HINE).
Bayley kūdikių raidos skalė ( Angl. The Bayley Scales of Infant Development) sukurta kūdikių ir vaikų, skirtingų raidos sričių, vertinimui. Šios skalės naudojimui nereikalingi specialūs apmokymai ir ši skalė yra plačiai naudojama tarp ankstyvosios reabilitacijos specialistų [69]. Paskutinis šio testo leidimas (Bayley-III) skirtas vertinti 1-42 mėnesių vaikų raidą. Vertinamos penkios pagrindinės raidos sritys: kognityvinė, kalbos, socialinė-emocinė, motorinė ir adaptyvaus elgesio [3, 26]. Ši skalė plačiai naudojama išsivysčiusiose bei besivystančiose šalyse [27]. Griffiths A. ir bendraautorių [69] 2017 metais atlikoje tyrimų sisteminėje apžvalgoje teigiama, jog šis testas patikimiausias tiriant 2 metų vaikų stambiąją motoriką.
Denverio raidos vertinimo skalė (Angl. The Denver Developmental Screening Test) sukurta tiek stambiosios, tiek smulkiosios motorikos, bei psichosocialinių įgūdžių, vaikų kalbos vertinimui. Ši skalė susideda iš 4 subskalių: kalbos, smulkiosios motorikos, stambiosios motorikos ir asmens-socialinės (angl. personal-social) dalies. Testas skirtas kūdikiams nuo dviejų savaičių ir vaikams iki šešių metų [28, 29]. Anglijos mokslinikų atliktoje sisteminėje apžvalgoje teigiama, jog ši skalė labiausiai patikima vertinant 19-30 mėnesių amžiaus vaikų raidą [71].
Peabody-2 motorinės raidos skalė (Angl. Peabody Developmental Motor Scales – 2nd
edition – PDMS-2). Ši skalė buvo sukurta vertinti vaikų motorinius įgūdžius nuo gimimo iki penkių
metų amžiaus. Taip pat šia skale gali būti įvertinama vaiko motorinė kompetencija ir tada lyginama su kitų jo amžiaus vaikų kompetencija, arba stebima kūdikių ir vaikų raida (tam tikrų intervencijų ar tyrimo metu) ir atliekami pakartotiniai jos vertinimai. Taip pat PDMS-2 yra tinkamas mokslinių tyrimų įrankis, nes balus galima naudoti tiriant natūralią vaikų motorinę raidą įvairiuose kultūriniuose kontekstuose, taip pat ši skalė tinkama norint įvertinti skirtingų intervencijos priemonių efektyvumą [31, 32].
Šia skale vertinamos tiek smulkiosios, tiek stambiosios motorikos dalys. Norint naudoti šį testą nereikia specialaus pasirengimo, tačiau reikalingas kruopštus testo išnagrinėjimas. Šį testą taiko kineziterapeutai, ergoterapeutai bei kiti vaikų reabilitacijos specialistai [63].
Testas sudarytas iš šešių subtestų, kuriais vertinami tarpusavyje susiję motoriniai gebėjimai, atsirandantys žmogaus gyvenimo pradžioje. Vertinami refleksai, stacionari padėtis, judėjimas, manipuliavimas daiktu, griebimas ir vizualinių-motorinių įgūdžių integravimas [30, 31]. Smulkiosios bei stambiosios motorikos įgūdžių vystymasis bei pažanga vertinama balais atskirose skalėse 3 balų sistemoje (0,1,2), tad galima įvertinti ne tik judesių kiekybę bet ir kokybę [32]. PDMS-2 skalės yra aukšto patikimumo raidos vertinimo įrankis [69].
Diagnostinis vaikų raidos vertinimo testas (Angl. Diagnostic Inventory for Screening
Testu įvertinama smulkioji, stambioji motorika, kalbos supratimas, ekspresyvi kalba, girdimasis dėmesys ir atmintis, regimasis dėmesys ir atmintis, savarankiškumas ir socialinė adaptacija [33]. Šis testas plačiai naudojamas Lietuvoje, tačiau nėra pakankamai mokslinių darbų, įrodančių čio testo validumą. Lietuvoje šiuo testu nustatomas ankstyvosios intervencijos poreikis ir progresas [34-35].
Miuncheno funkcinės raidos diagnostika (MFRD). Ši skalė sukurta Vokietijoje ir paviešinta 1985 metais. Testas sudarytas iš dviejų dalių - pirmąja dalimi vertinami kūdikiai nuo gimimo iki dvylikos mėnesių, antroji dalis skirta vaikams, vyresniems nei 1–3 metų amžiaus [4]. Ši funkcinės raidos diagnostikos skalė itin plačiai naudojama Lietuvoje bei dažniausiai naudojama pirmaisiai gyvenimo metais. Vertinamas ropojimo, sėdėjimo, vaikščiojimo, griebimo, percepcijos, kalbos suvokimo, kalbėjimo, socialinės raidos amžius [36].
Alberta kūdikių motorikos skalė (Angl. Alberta Infant motor scale – AIMS). Ši standartizuota skalė sukurta kūdikių motorikos vertinimui, stebint spontaninius kūdikio judesius (spontaninį motorinį aktyvumą) nuo pat kūdikio gimimo iki aštuoniolikto mėnesio ( arba iki tada, iki kada kūdikis pradeda savarankiškai, be papildomos pagalbos, vaikščioti). Alberta kūdikių motorinė skale galima įvertinti kūdikio motorinį aktyvumą, atsižvelgiant į šiuos tris punktus, susijusius su judesio kokybe: svorio pasiskirstymas, laikysena ir pasipriešinimas gravitacijos jėgoms keturiose padėtyse (kniūbščiomis, gulint, sėdint, stovint) [19]. Ši skalė yra aukšto patikimumo instrumentas kūdikių raidos vertinimui [72].
Mendonca B. Ir bendraautorių [70] atliktoje tyrimų sisteminėje analizėje buvo ištirti 23 tyrimai, kuriuose naudojami 6 skirtingi raidos vertinimo testai šešiolikoje skirtingų kultūrinių kontekstų. Buvo tirta AIMS skalė, Bayley skalė, PDMS-2 skalė bei kitos, rečiau naudojamos skalės. Buvo nustatyta, jog trylikoje tyrimų buvo pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp kulūrinio konteksto tiriamųjų rezultatų ir normatyvinio testo tiriamųjų rezultatų. Šiame tyrime buvo prieita išvados, jog standartizuoti motorinės raidos testai yra patikimi tose šalyse, kuriose buvo sukurtas testas ir atliktas normatyvinis bandinys. Testai, kurie nebuvo adaptuoti pagal konkretų kultūrinį kontekstą, yra riboto validumo [70].
Hammersmith kūdikių neurologinis ištyrimas (Angl. The Hammersmith Infant
Neurological Examination). Tai yra standartizuotas neurologinio ištyrimo testas, kuris taikomas tiriant 2 – 24 mėnesių kūdikius. HINE testu vertinamos nervų funkcijos, judsiai, refleksai ir reakcijos, padėtis bei raumenų tonusas. Šiuo testu galima nustatyti judesių sutrikimus ir nuokrypius nuo normos ankstyvame vaiko amžiuje. Autorių teigimu šis testas itin aukšto patikimumo diagnozuojant cerebrinį paralyžių. Viena iš pagrindinių HINE testo įpatybių – šiame teste yra užduočių, kuriomis verinamos atskirai dešnė ir kairė pusės bei apskaičiuojamas asimetrijos balas [73].
1.5 Hidroterapija
1.5.1 Fiziologiniai, gydomieji ir psichologiniai hidroterapijos poveikiai
Užsiėmimai vandenyje yra unikali patirtis, kiekvienam suteikianti galimybę praplėsti jų suvokimą ir įgūdžius tiek fiziškai tiek psichologiškai. Vanduo yra unikalus dėl plūdrumo savybės, kuri sumažina sąnarių apkrovą ir leidžia kūnui judėti sumažindama gravitacines jėgas. Apkrovą sumažinančios veiklos gali būti taikomos ir tobulinamos prieš atliekant jas sausumoje. Fiziologiniai mankštos efektai derinami su vandens šiluma yra vienas iš pagrindinių hidroterapijos privalumų, o terapijos rezultatai yra susiję su kūno temperatūra, cirkuliacija ir pratimų sudėtingumu [52].
Terapiniai hidroterapijos efektai yra susiję su: Skausmo ir raumenų spazmų mažinimas; Sąnarių amplitudės gerinimas arba išlaikymas; Silpnų raumenų stiprinimas;
Paralyžuotų raumenų aktyvinimas; Medžiagų apykaitos pagerinimas; Funkcinės veiklos skatinimas;
Pusiausvyros, koordinacijos ir laikysenos gerinimas [52, 54].
Taip pat kūnui esant vandenyje vyksta vizualinė, fonetinė, odos proprioreceptorių ir šilumos sukelta stimuliacija – akys seka kintantį vandens lygį, ausims esant po vandeniu, jose pakinta slėgis, oda reaguoja į skirtingas temperatūras ir reaguoja į turbulenciją, kuri atsiranda kūnui judant vandenyje [56].
Asmenui suteikiama galimybė savarankiškai judėti vandenyje, atlikti judesius, kuriuos sudėtinga atlikti sausumoje – tai yra psichologinis vandens efektas, kuris padidina žmogaus pasitikėjimą savimi ir praplečia jo, pačiam sau nusistatytas, galimybių ribas [52, 60 ].
1.5.2 Hidroterapijos taikymas pediatrijoje
Kūdikis motinos gimdoje yra apsuptas vaisiaus vandenų ir iškart po gimimo neturi baimės vandeniui, tad hidroterapija gali būti pradedama ankstyvame amžiuje ir gali būti taikoma tiek sveikiems, tiek sutrikimų turintiems vaikams [52]. Hidroterapija taikoma ankstyvojoje intervencijoje, taip pat vyresniems vaikams, esant autizmo spektro sutrikimams [53, 54], raumenų distrofijai, cerebriniam paralyžiui [57, 58, 67], cistinei fibrozei, mielomeningocelei ir Reto
sindromui [56], Diušeno raumenų atrofijai [59]. Įvairių tyrimų rezultatai parodo, jog hidroterapija turi teigiamą poveikį judesių amplitudėms, liemens kontrolei bei pusiausvyrai [58; 60].
Vandenyje galima sklandžiau atlikti įvairius judesius, kurie sunkiai atliekami (ar iš viso neatliekami) sausumoje, o sutrikimų turinčiam vaikui vanduo gali būti vienintelė aplinka, kurioje jis gali būti nepriklausomas [52; 56]. Įvairūs pratimai, nuolat atliekami kineziterapijos procedūrų metu, gali vaikams tapti nuobodžiais ir nemotyvuojančiais, tačiau funkcijų lavinimas ir pratimai, paslėpti veikloje ir žaidimuose vandenyje, sukelia didesnį vaikų susidomėjimą, teigiamą emocinį vaiko atsaką, motyvaciją, o tai lemia geresnius terapijos rezultatus [52].
Hidroterapijos poveikis įrodytas ir plačiai nagrinėtas vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi - pastebimas teigiamas poveikis vaiko dalyvumui, aktyvumui, eisenos greičiui bei ištvermei [67], taip pat mankšta vandenyje vaikams teikia didesnį pasitenkinimą ir motyvaciją, palyginus su įprasta kineziterapija [50]. Norint nustatyti hidroterapijos poveikį vaikų funkciniam mobilumui, buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, jog hidroterapija, taikoma kartu su kineziterapija ir ergoterapija yra veiksmingesnė metodika funkcinio mobilumo gerinimui, negu taikant tik kineziterapiją ir ergoterapiją sausumoje [51].
Sisteminėje tyrimų apžvalgoje, aprašytas hidroterapijos poveikis autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams – pastebėtas teigiamas poveikis šių vaikų socialinei interakcijai ir bendram elgesiui [56]. Galima teigti, jog hidroterapija yra plačiai naudojama metodika vaikų reabilitacijoje ir turi teigiamą poveikį raidos sutrikimus turinčių vaikų raidai, tačiau hidroterapijos poveikis normaliai vaiko raidai dar plačiai neišnagrinėtas ir pastebimas mokslinių šaltinių trūkumas šia tema.
1.5.3 Kūdikių hidroterapija ir nardymas
Kūdikių hidroterapijos užsiėmimų aplinka (baseino patalpa) turi būti vaikui komfortiškos temperatūros (26-28 °C), išėmus kūdikį iš vandens neturėtų būti jaučiamas didelis temperatūrų skirumas, nes tai kūdikiui sukels didelį diskomfortą. Baseino vandens temperatūra turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus ir varijuoja skiringuose šaltiniuose. Teigiama, jog jaunesniems nei 7 metai vaikams baseino vandens temperatūra turėtų būti 30-32 °C, o vyresniems nei 7 metai – 29-30 °C [18], tačiau tik kūdikiams skirtuose baseinuose vandens temperatūra dažniausiai būna dar pora laipsnių aukštesnė (35-37 °C) [37]. Įvairūs vandens žaislai (mažos antytės, žuvys, specialūs prie baseino krašto priklijuojami žaislai ir t.t.) yra itin svarbus kūdikių baseino įrankis, kuris skatina vaiką siekti objekto, suvesti rankas į vidurio liniją, griebti bei domėtis jį supančia aplinka [52].
Užsiėmimų dažnis ir trukmė. Nors, dažniausiai, kūdikiai gerai reaguoja į maudymąsi vonelėse namuose, tačiau, atvykus į baseiną, kur kas didesnis vandens tūris, erdvė, nauja aplinka ir neįprastos pozicijos vandenyje (pratimų metu), gali kūdikiui sukelti nesaugumo jausmą [52]. Pirmieji 2-3 užsiėmimai turėtų būti lengvesni, mažesnio intensyvumo bei trukmės ir leidžiantys kūdikiui adaptuotis prie naujos aplinkos ir potyrių [55, 56]. Rekomenduojama kūdikių mankštą vandenyje atlikti reguliariai, bent 1-2 kartus į svaitę. Jaunesniems nei 12 savaičių kūdikiams baseine rekomenduojama praleisti 10 - 20 minučių, vyresniems – 30 - 35 minutes [37, 38].
Kūdikių kūno savybės vandenyje. Svarbu išskirti keletą kūdikių savybių, kurios pastebimos vandenyje:
Kūdikių ir mažo amžiaus vaikų kūnas plūduriuoja vandenyje – jauno amžiaus vaikų ir kūdikų santykinis kūno tankis yra apytiksliai 0,86, o tuo tarpu vandens santykinis tankis yra 1, dėl to kūnas plūduriuoja. Šis reiškinys gali būti pastebėtas tiek pozicijoje ant nugaros, tiek ant pilvo (pastaroji pozicija plūduriavimui yra nesaugi). Bet kokiu atveju, kūdikis ar vaikas gali bet kada, nesąmoningai, atlikti rotacijas kūnu, tad jam būnant vandenyje, jį mankštinantis suaugęs asmuo turi būti itin budrus;
Iki penkių mėnesių amžiaus kūdikis ,,plaukia“- pastebimi kūdikių refleksiniai plaukimo judesiai, kurie yra ritmiškesni nei šliaužimas. Paprastai refleksinio plaukimo judesiai išnyksta penkių mėnesių amžiaus. Šie judesiai neturi būti interpretuojami kaip vaiko mokėjimas plaukti [57-52];
Nardymas po vandeniu. Gilus įkvėpimas ir oro sulaikymas prieš panėrimą sukelia periferinę vazokonstrikciją (kraujagyslių susitraukimą) ir bradikardiją (širdies ritmo sulėtėjimą), tuo tarpu iškvėpus orą ir sulaikius kvėpavimą prieš panėrimą, sukeliama tachikardiją (širdies ritmo pagreitėjimas). Vandens temperatūra turi tiesioginį poveikį oro sulaikymo trukmei – kuo šaltesnis vanduo, tuo trumpiau galima išbūti po juo sulaikius kvėpavimą [52].
Apie kūdikių nardinimo naudą ir tikslius metodus mokslinės infrmacijos beveik nėra. Dažniausiai kūdikiai mokomi nardindi pasitelkiant nėrimo (angl. diving) refleksą. Šis refleksas iššaukiamas papučiant (oro srovė į nosies ir burnos zonas) kūdikiui į veidą. Šis refleksas sukelia oro sulaikymą, periferinę vazokonstrikciją ir bradikardiją. Nardymo refleksas dažniausiai išnyksta iki 3-4 mėnesio, tačiau gali būti pastebimas iki šešto kūdikio gyvenimo mėnesio [39].
Kūdikių hidroterapijos poveikis:
Horizontali kūno padėtis bei vandens spaudimas sukelia kardiovaskuliarinės sistemos suaktyvėjimą;
Teigiamai veikia raidą;
Teigiami pokyčiai esant raumenų tonuso pakitimams;
Vanduo – kūdikiui natūrali ir saugi aplinka, panaši į tą, kurioje jis buvo prieš gimstant; Motorinių įgūdžių lavėjimas;
Reakcijos laiko rodiklio gerėjimas; Stipresnė koncentracija;
Socialinio elgesio teigiami pokyčiai; Pasitikėjimo savimi lavinimas [38].
Nors kūdikių hidroterapija (plukdymas) ir nardinimas šiuo metu yra itin populiari užsiėmimų kūdikiams forma, tačiau tikslios mokslinės informacijos apie šias technikas, jų naudą bei poveikį raidai yra itin mažai. Daugiausia straipsniuose nagrinėjamas plukdymo poveikis kvėpavimo sistemai, o ne judesių raidai. Aptarsiu keletą mažos apimties tyrimų, kurie nagrinėja hidroterapijos naudą kūdikių raidai.
Wayan N. [46] atliko tyrimą dešimčiai sveikų kūdikių (3-6 mėn. Amžiaus). Kiekvienas kūdikis buvo plukdomas po 10 minučių, vieną kartą savaitėje 38-40°C temperatūros vandenyje. Tyrime naudojama Kartu Menuju Sehat (KMS) augimo diagrama kūdikių augimui registruoti prieš ir po tyrimo, bei Denverio raidos vertinimo skalė kūdikio raidos vertinimui prieš ir po tyrimo. Šiame tyrime nustatyta, jog kūdikių, lankančių hidroterapijos užsiėmimus, augimas ir vystymasis yra spartesnis nei kūdikių, kurie nelanko hidroterapijos užsiėmimų, tačiau šis tyrimas yra itin mažos apimties, kas verčia dvejoti rezultatų patikimumu.
Dias JA. kartu su bendraautoriais [61] atliko tyrimą norint ištirti kūdikių plukdymo naudą ankstyvąjai motorinei raidai. Tyrime dalyvavo 12 sveikų kūdikių (7-9 mėnesių amžiaus). Kūdikiai buvo suskirstyti į kontrolinę ir tiriamąją grupes. Tiriamąjai grupei buvo taikomi kūdikių plukdymo užsiėmimai (vieną kartą į savaitę, užsiėmimo trukmė – 45 minutės, iš viso 16 užsiėmimų). Kūdikių motorinė raida buvo vertinama Alberta kūdikių motorinės raidos skale. Motorinės raidos skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių nebuvo pastebėta, pasak autorių, dėl mažos tiriamųjų imties ir netinkamo testo pasirinkimo.
Buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriami keturių metų vaikai, suskirstyti į dvi grupes: tie, kurie kūdikystės laikotarpiu lankė kūdikių hidroterapijos užsiėmimus ( dvi valandas per savaitę, iš viso nors 4 mėnesius) ir tie, kurie nelankė kūdikių hidroterapijos užsiėmimų. Ištirta, jog vaikų, kūdikystėje lankiusių hidroterapijos užsiėmimus, pusiausvyros rodikliai buvo geresni nei vaikų, kūdikystėje nelankiusių hidroterapijos užsiėmimų [37].
Sudiro ir Mulyati [47] atliko tyrimą, siekiant išsiaiškinti kūdikių hidroterapijos užsiėmimų poveikį kūdikio svoriui. Buvo nustatyta, jog kūdikiams, lankantiems daugiau nei vieną hidroterapijos užsiėmimą per savaitę šešis mėnesius, statistiškai reikšmingai padidėjo kūno svoris lyginant su kontroline grupe, kuriai nebuvo taikoma hidroterapija.
Taip pat buvo atliktas tyrimas, siekiant ištirti kūdikių, lankančių hidroterapijos užsiėmimus, miego kokybę. Tyrime dalyvavo 20 tiriamųjų, kurių amžius buvo 2 – 12 mėnesių. Buvo pastebėta, jog kūdikių, lankančių hidroterapijos užsiėmimus kas trečią dieną, miego kokybė yra geresnė, nei kūdikių, lankančių hidroterapijos užsiėmimus vieną kartą į savaitę [48].
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo organizavimas ir eiga
Tyrimo vieta ir laikas. Tyrimas buvo atliekamas IĮ ,,Lolo baby SPA’’ ir VšĮ Rumšiškių PSPC nuo 2019 metų vasario iki 2019 metų spalio mėnesio.
Tyrimo etika. Prieš atliekant tyrimą, buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas tyrimo vykdymui Nr. BEC-SR(M)-180 (1 priedas). Visų tyrimo dalyvių (kūdikių) mamos pasirašydamos joms pateiktas, bioetikos komisijos sudarytas, tiriamojo asmens informavimo bei tiriamojo asmens sutikimo formas, pareiškė sutikimą dalyvauti tyrime kartu su savo kūdikiu.
Tyrimo instrumentai. PDMS-2 skalė (stambiosios motorikos vertinimo dalis) ir tyrimo autorės parengta anoniminė anketa.
Tiriamųjų atrankos kriterijai. Į tyrimą buvo įtraukti 2-5 mėnesių kūdikiai, kuriems, tėvų žiniomis, nėra diagnozuotas raidos sutrikimas ir jie nelanko kineziterapijos užsiėmimų.
Tiriamųjų kontingentas. Tyrime dalyvavo 47, tiriamųjų atrankos kriterijus atitikę, kūdikiai bei šių kūdikių mamos. Kadangi į užsiėmimus ar testavimą kūdikiai visad atvykdavo su mama (tik kartais tėčiai atvykdavo pastebėti hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų), tad anketas pildė mamos.
Tikslinės atrankos būdu tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes - kontrolinę grupę sudarė 23 kūdikiai bei jų mamos, poveikio grupę - 24 kūdikiai bei jų mamos. Visi į tyrimą įtraukti kūdikiai tyrimą baigė.
Tyrimo tipas. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo organizavimas. Tyrimas vyko trimis etapais:
1 etapas. Potencialių tyrimo dalyvių informavimas apie vykdomą tyrimą, duodamos pasirašyti tiriamojo asmens informavimo bei tiriamojo asmens sutikimo formos. Kūdikių, kurių mamos sutiko dalyvauti tyrime, judesių raida įvertinama PDMS-2 skale. Tikslinės atrankos būdu tiriamieji suskirstomi į kontrolinę ir poveikio grupes.
2 etapas. Poveikio grupei taikomi hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai. Po 8 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų (prieš devintąjį užsiėmimą) poveikio grupės kūdikių judesių raida įvertinama PDMS-2 skale. Užsiėmimai tęsiami.
Kontrolinei grupei tris mėnesius netaikomas joks poveikis.
3 etapas. Poveikio grupės kūdikių judesių raida įvertinama po 16 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų (prieš sptynioliktąjį). Kūdikių mamos užpildė pateiktas, tyrimo autorės sukurtas, anketas.
Kontrolinės grupės kūdikių judesių raida įvertinama po 3 mėnesių nuo pirmojo testavimo. Kūdikių mamos užpildė pateiktas, tyrimo autorės sukurtas, anketas.
Tyrimo organizavimo etapai pavaizduoti 3 paveikslėlyje ( 3 pav.).
3 pav. Tyrimo organizavimas ir eiga
Taikomas poveikis, jo trukmė ir dažnis. Poveikio grupės tiriamiesiems, du kartus per savaitę, buvo taikomi 20 – 35 min. trukmės (priklausomai nuo kūdikio amžiaus bei kūdikio emocinės būklės) hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai. Hidroterapijos ir nardymo užsiėmimo metu, kūdikis buvo plukdomas kineziterapeuto, bei buvo atliekami įvairūs pratimai vandenyje,
1 etapas
Judesių raidos įvertinimas PDMS – 2 skale
Kontrolinė grupė (n=23)
Poveikio grupė (n=24) 2 etapas
Tris mėnesius netaikomas joks poveikis
Taikomi hidroterapijos ir nardymo užsiėmimai (2 k./sav., 20 – 35 min.)
3 etapas
PDMS-2 skale įvertinama kūdikių judesių raida po 3 mėnesių
PDMS-2 skale įvertinama kūdikių judesių raida po 16 užsiėmimų
PDMS-2 skale įvertinama judesių raida po 8 užsiėmimų
Mamos užpildo anketas Mamos užpildo anketas
atitinkantys vaiko judesių raidą ir judesių galimybes (padėtyje ant pilvo, padėtyje ant nugaros, horizontalioje padėtyje).
Užsiėmimų metu kūdikiai buvo nardinami po vandeniu. Nardyti mokoma remiantis nardymo refleksu (pučiama oro srovė kūdikiui į veidą – kūdikis užsimerkia ir sulaiko kvėpavimą) ir sakant komandą ,,neriam“. Kūdikiai, lankantys hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus, apie 6-7 mėnesį išmoksta ir supranta komandą ,,neriam“. Išgirdęs komandą ,,neriam“, kūdikis į ją sureaguoja ir sulaiko kvėpavimą, užsimerkia, pasiruošia nėrimui. Panašaus amžiaus kūdikiai pasodinti ant baseino krašto ir išgirdę komandą ,,neriam“ patys neria į vandenį.
2.2 Tyrimo metodai
Judesių raida buvo vertinama Peabody motorinės raidos skale (Angl. The Peabody
Developmental Motor Scale – PDMS–2). Kūdikių sergamumas, tėvų amžius bei išsilavinimas, tėvų
požiūris į hidroterapijos ir nardymo naudą buvo vertinamas naudojant anketinę apklausą.
Peabody motorinės raidos skalė (PDMS – 2). Tyrimo metu buvo naudojama tiek angliška skalės versija, tiek lietuviškas šios skalės vertinys, skolinti iš LSMU ligoninės Kauno klinikų padalinio - vaikų reabilitacijos klinikos ,,Lopšelis‘‘.
PDMS-2 skale galima įvertinti kūdikio motorinę kompetenciją, bei ją lyginti su kitų jo amžiaus kūdikių kompetencija. Šis testas yra tinkamas normalios raidos, bei jos pokyčio, taikant tam tikras intervencijas vertinimui [31, 32]. Testas yra sudarytas iš šešių subtestų (refleksai, stacionari padėtis, judėjimas, manipuliavimas daiktu, griebimas ir vizualinių-motorinių įgūdžių integravimas) ir juo galima įvertinti tiek smulkiąją tiek stambiąją motoriką [30].
Šiame tyrime buvo naudota trys daliniai testai (refleksai, stacionari padėtis, judėjimas) ir jais vertinama kūdikio stambiosios motorikos judesių raida. Apskaičiuoti dalinių testų balai, pagal specialias testo lenteles buvo verčiami į standartinius balus, šie balai sumuojami ir pagal testo lenteles apskaičiuojamas stambiosios motorikos raidos koeficientas (angl. Gross motor quotent –
GMQ). Šiuo koeficientu galima įvertinti ir lyginti skirtingo amžiaus kūdikių judesių raidą.
PDMS-2 skalėje yra pateikta lentelė, kurios pagalba galima interpretuoti raidos koeficientus, kurie atspindi vaiko motorinius gebėjimus tiek stambiosios ir smulkiosios atskirai, tiek bendrosios motorikos raidoje. Pagal PDMS-2 skalę raidos koeficientai suskirstomi į 7 kategorijas: labai silpnas, silpnas, žemiau vidutinio, vidutinis, aukščiau vidutinio, puikus, labai puikus. Lentelėje pateikta procentinė dalis nurodo, kiek standartinio (normatyvinio) bandinio tiriamųjų atitiko tokius motorinės raidos koeficientus (1 lentelė) [63].
1 lentelė. Raidos koeficiento vertinimo rodikliai ir jų interpretavimas (pagal M.R. Folio ir R.R. Fewell) [63]
Motorinės raidos koeficientas Raidos įvertinimas Procentinė dalis, pateikta normaliojo skirstinio kreivėje
131 - 136 Labai puiki 2,34
121 - 130 Puiki 6,87
111 - 120 Aukštesnė nei vidutinė 16,12
90 - 110 Vidutinė 49,51
80 - 89 Žemesnė nei vidutinė 16,12
70 - 79 Silpna 6,87
35 - 69 Labai silpna 2,34
Anketa. Tyrime buvo naudojama tyrimo autorės sukurta anoniminė anketa. Anketoje buvo klausiama apie vaiko sergamumą (kiek kartų (tyrimo laikotarpyje) kūdikis sirgo, ir/ar buvo hospitalizuotas), bei papildomų lavinamojo pobūdžio užsiėmimų lankymą. Taip pat anketoje buvo klausimai apie tiriamojo tėvų charakteristiką (amžius, išsilavinimas) bei jų požiūrį į hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų naudą (poveikis apetitui, judesių raidai, miegui, požiūris į nardymą).
Tyrimo pradžioje buvo planuota tirti tėvų (nesvarbu ar mamos ar tėčio) požiūrį, tačiau atliekant tyrimą, į užsiėmimus su kūdikiais ateidavo tik mamos, išskyrus retus atvejus, kai tėčiai ateidavo pažiūrėti hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų. Anketos buvo pildomos tik mamų, tad tyrimo rezultatuose, aptarime, išvadose bei praktinėse rekomendacijose bus įvardinama mamų nuomonė.
2.3 Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 (Angl.
Statistical Package for the Social Sciences) ir Microsoft Exel 2013 programas. Dviems
priklausomoms, mažoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Vilkoksono kriterijus (T), o dviejų nepriklausomų imčių ištyrimui taikytas neparametrinis Mano-Vitnio kriterijus (U). Frydmano kriterijus (Q) buvo taikomas hipotezei apie k kintamųjų (k ≥ 3) skirstinių lygybę tikrinti, kai imtys yra priklausomos. Ryšys tarp dviejų, normaliai nepasiskirsčiusių požymių, tirtas apskaičiuojant Spirmano koreliacijos koeficientą (r). Spirmano koreliacijos koeficientas nusako ryšį, kuris gali būti silpnas (|𝑟| < 0,2), vidutinis (0,2 ≤ |𝑟| ≤ 0,6) arba stiprus (|𝑟| > 0,6).
Kruskalo-Voliso kriterijus buvo naudojamas lyginant daugiau nei dvi nepriklausomas mažas imtis (H). Duomenys pateikiami mediana (minimali reikšmė – maksimali reikšmė; vidurkis (SN)). Skirtumas tarp lyginamų grupių bei ryšys tarp dviejų požymių statistiškai reikšmingu laikomas kai p < 0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų kontingento charakteristika
Kūdikiai. Tyrime dalyvavo 47 kūdikiai: 24 mergaitės (51,1 proc.) ir 23 berniukai (48,9 proc.) bei kūdikių mamos (n = 47). Tėvų žiniomis šiems kūdikiams nėra diagnozuotas raidos sutrikimas ir šie kūdikiai nelanko kineziterapijos užsiėmimų (galinčių paveikti judesių raidos rezultatus). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 2 iki 5 mėnesių tyrimo pradžioje ir nuo 4 iki 8 mėnesių tyrimo pabaigoje.
Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes – kontrolinę (n = 23) ir poveikio (n = 24). Kontrolinę grupę sudarė 23 atrankos kriterijus atitikę kūdikiai: 13 mergaičių (56,5 proc.) ir 10 berniukų (43,5 proc.). Poveikio grupę sudarė 24 kūdikiai: 11 mergaičių (45,8 proc.) ir 13 berniukų (54,2 proc.), kurie atitiko antrankos kriterijus bei kurie pradėjo lankyti hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus.
Kontrolinėje grupėje tiriamųjų amžiaus vidurkis tyrimo pradžioje buvo 3,43 ± 0,896 mėn., o tyrimo pabaigoje 6,52 ± 0,790 mėn. Poveikio grupėje amžiaus vidurkis tyrimo pradžioje buvo 3,38 ± 0.924 mėn., po aštuonių hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 4,67 ± 0,917 mėn., bei po šešiolikos užsiėmimų (tyrimo pabaigoje) tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 6,04 ± 1,042 mėn (2 lentelė).
2 lentelė. Tiriamųjų (kūdikių) pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
Lytis (skaičius (proc.))
Amžius prieš tyrimą ± SN (mėn.) Amžius po tyrimo ± SN (mėn.) Mergaitės Berniukai Iš viso
Poveikio grupė 11 (45,8) 13 (54,2) 24 (100,0) 3,38 ± 0.924 6,04 ± 1,042 Kontrolinė
grupė 13 (56,5) 10 (43,5) 23 (100,0) 3,43 ± 0,896 6,52 ± 0,790 Visos imties
charakteristika 24 (51,1) 23 (48,9) 47 (100,0) 3,4 ± 0,901 6,28 ± 0,949
Pagal tyrimo metodikoje pateiktą lentelę (2 lentelė), vaikų judesių raida įvertinta pagal koeficientą yra suskirstoma į labai silpną, silpną, žemiau vidutinio, vidutinę, aukščiau vidutinio, puikią ir labai puikią. Iš visų tirtų kūdikių, tik 3 kūdikių raida (6,38 proc.) buvo aukštesnė nei vidutinio, normatyvinio bandinio, tiriamojo. Didžiausia dalis tiriamųjų (93,62 proc.) pagal stambiosios motorikos raidos koeficientą pateko į vidutinės raidos kategoriją (4 pav.).
4 pav. Tiriamųjų stambiosios motorikos raidos įvertinimas pagal raidos kategorijas pateiktas PDMS-2 skalėje
Kūdikių tėvai (amžius). Visos imties kūdikių mamų (n = 47) amžius buvo 26 (20-34; 26,98(3,145)), o tėčių amžius – 28 (22-40; 28,64(3,807)).
Mamų amžius kontrolinėje grupėje (n = 23) buvo 26(20-34; 26,35(3,433)), o tėčių amžius - 28(22-40; 28,26(4,403)). Poveikio grupėje mamų (n = 24) amžius buvo 28(23-33; 27,58(2,781)), o tėčių amžius – 28,5(25-37; 29(3,19)) (3 lentelė).
3 lentelė. Kūdikių tėvų pasiskirstymas pagal amžių
Amžius ± SN (m.) Mamos Tėčio Poveikio grupė 27,58 ± 2,781 29 ± 3,190 Kontrolinė grupė 26,35 ± 3,433 28,26 ± 4,403 Visos imties 26,98 ± 3,145 28,64 ± 3,807 charakteristika
Kūdikių tėvai (išsilavinimas). Visoje kūdikių mamų imtyje (n = 47) 42,6 proc. buvo
įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą, 34 proc.– aukštąjį ir 23,4 procentai – vidurinį išsilavinimą. Visoje
6,38
93,62
Aukščiau vidutinio Vidutinė
kūdikių tėčių imtyje (n = 47) aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 38,3 proc., tuo tarpu 34 proc. buvo įgiję vidurinįjį išsilavinimą, o 27,7 proc. buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (5 pav.).
5 pav. Visos imties tėvų išsilavinimas
Kontrolinėje grupėje 43,5 proc. mamų buvo įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą, tuo tarpu 34,8 proc. mamų – aukštąjį. Mažiausioji dalis kontrolinės grupės mamų (21,7 proc.) buvo įgijusios vidurinį išsilavinimą. Poveikio grupėje 41,7 proc. mamų buvo įgijusios aukštesnįjį išsilavinimą, o aukštąjį – 33,3 proc. Mažiausioji dalis poveikio grupės mamų (25proc.). buvo įgijusios vidurinį išsilavinimą (6 pav).
6 pav. Kontrolinės ir poveikio grupių mamų išsilavinimo palyginimas 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Vidurinis
Aukštesnysis Aukštasis
P
ro
c.
Išsilavinimas
Mama
Tėtis
25 41,7 33,3 21,7 43,5 34,8 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
P
ro
c.
Išsilavinimas
Poveikio grupės mamos Kontrolinės grupės mamos
Kontrolinėje grupėje aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 39,1 proc. tėčių, o 34,8 proc.- vidurinį. Mažiausioji dalis kontrolinės grupės tėčių (26,1 proc.) buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Poveikio grupėje aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 37,5 proc. tėčių, tuo tarpu 33,3 proc. – vidurinį. Mažiausioji dalis tėčių (29,2 proc.) poveikio grupėje buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (7 pav.).
7 pav. Kontrolinės ir poveikio grupių tėčių išsilavinimo palyginimas
Kontrolinė ir poveikio grupės buvo homogeniškos pagal amžių (tyrimo pradžioje ir pabaigoje), lytį bei tėvų išsilavinimą (p > 0,05).
3.2 Judesių raida ir jos kaita tyrimo metu
Judesių raida buvo tiriama PDMS – 2 skale ir aprašyta stambiosios motorikos raidos koeficientu. Kontrolinėje grupėje, tyrimo pradžioje, koeficientas buvo 98 (92-113; 99,04 (5,874)), o tyrimo pabaigoje – 98 (92-113; 99,19(5,810)). Palyginus tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje kontrolinėje grupėje apskaičiuotus stambiosios motorikos koeficientus, nustatyta, jog judesių raida kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingai nepakito (T = 1; p = 0,317) (8 pav).
33,3 37,5 29,2 34,8 39,1 26,1 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
P
ro
c.
Išsilavinimas
Poveikio grupės tėčiai Kontrolinės grupės tėčiai
8 pav. Kontrolinės grupės stambiosios motorikos koeficientas tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje
Poveikio grupės judesių raida poveikio grupėje buvo tirta tyrimo pradžioje, po 8 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų ir tyrimo pabaigoje (po 16 užsiėmimų).
Tyrimo pradžioje, poveikio grupės stambiosios motorikos raidos koeficientas buvo 98 (92-113; 99,13(5,720)), o po 8 užsiėmimų - 98 (92-(92-113; 99,50(5,587)). Pastebėtas minimalus teigiamas pokytis tarp koeficientų tyrimo pradžioje ir koeficientų po 8 treniruočių, tačiau šis pokytis yra statistiškai nereikšmingas (Q = -0,375; p = 0,582).
Po 16 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų stambiosios motorikos raidos koeficientas buvo 100 (94-115; 100,88(5,773)). Palyginus stambiosios motorinės raidos koeficientus po 8 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų su koeficientais po 16 užsiėmimų, pastebėtas statistiškai reikšmingas pokytis (Q = -1,062; p = 0,01). Palyginus poveikio grupės stambiosios motorikos koeficientus tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje, nustatyta, jog po 16 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų, koeficientas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei tyrimo pradžioje (Q = -1,438; p < 0,001) (9 pav.).
9 pav. Poveikio grupės stambiosios motorikos raidos koeficiento tyrimo pradžioje, po 8 ir po 16 hidroterapijos ir nardymo užsiėmimų, palyginimas (*-p<0,05)
Palyginus kontrolinės ir poveikio grupių stambiosios motorikos raidos koeficientus tyrimo pradžioje, statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta tarp grupių judesių raidos (U = 271; p=0,915) (grupės yra homogeniškos pagal koeficientą). Tyrimo pabaigoje, palyginus kontrolinės ir poveikio grupių motorinės raidos koeficientus, nors poveikio grupės koeficientas buvo didesnis, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp stambiosios motorinės raidos koeficientų nebuvo pastebėta (U = 216; p = 0,198) (10 pav.).
Kūdikių, lankiusiųjų hidroterapijos ir nardymo užsiėmimus ir kontrolinės grupės kūdikių judesių raida statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
*
10 pav. Stambiosios motorinės raidos koeficiento palyginimas tarp grupių tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje (*-p<0,05)
Buvo apskaičiuotas stambiosios motorikos raidos koeficiento pokytis (koeficiento tyrimo pradžioje ir koeficiento tyrimo pabaigoje skirtumas) poveikio grupėje. Kontrolinėje grupėje stambiosios motorikos raidos koeficiento pokytis buvo statistiškai nereikšmingas, tad jis toliau nenagrinėjamas. Poveikio grupėje judesių raidos pokytis buvo 2 (0-5; 1,75(1,189)) (11 pav.).
11 pav. Stambiosios motorikos koeficiento pokytis poveikio grupėje
3.3 Judesių raidos palyginimas pagal lytį
Buvo palyginta berniukų ir mergaičių judesių raida visoje imtyje (n = 47). Mergaičių stambiosios motorikos raidos koeficientas buvo 98 (92-113; 99,67(6,350)), tuo tarpu berniukų stambiosios motorikos koeficientas buvo 97 (92-113; 98,39(5,306)). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp berniukų ir mergaičių stambiosios motorikos raidos koeficiento nenustatyta (U =56,5; p = 0,677) (12 pav.).
12 pav. Stambiosios motorikos raidos koeficiento palyginimas tarp lyčių
Buvo tiriama ar stambiosios motorikos raidos koeficiento kaita tyrimo metu turėjo sąsajų su tiriamojo lytimi. Poveikio grupėje, mergaičių stambiosios motorikos koeficiento pokytis buvo 2(1-3; 1,8182(0,60302)), o tuo tarpu berniukų koeficiento pokytis buvo 1 (0-5; 1,6923(1,54837)). Stambiosios motorikos koeficiento pokytis tarp berniukų ir mergaičių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (U = 58; p = 0,459) (13 pav).
13 pav. Stambiosios motorikos koeficiento pokyčio palyginimas tarp lyčių poveikio gruopėje
3.4 Sergamumo, hospitalizacijos ir judesių raidos pokyčio sąsajos. Hidroterpijos
ir nardymo užsiėmimų įtaka kūdikių sergamumui
Buvo tirtas kūdikių sirgimo bei hospitalizacijos dažniai bei šių dažnių sąsajos su judesių raidos pokyčiu tyrimo metu. Kadangi iš 47 tyrime dalyvavusių kūdikių tyrimo metu buvo hospitalizuoti tik 2 tiriamieji (4,26 proc.) po vieną kartą viso tyrimo metu, nagrinėti hospitalizacijos įtaką judesių raidai netikslinga (14 pav.).
14 pav. Hospitalizacijos dažnis visoje imtyje
4,26%
95,74%
