KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rasa Šlekienė
Kauno miesto pedagogų psichologinės savijautos sąsajos su
profesinės veiklos organizavimu
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
dr. Nida Ţemaitienė
Santrauka
Darbo tema: Kauno miesto pedagogų psichologinės savijautos sąsajos su profesinės veiklos organizavimu.
Tyrimo tkslas: Šio tyrimo tikslas - įvertinti Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų
pedagogų psichologinės savijautos sąsajas su profesinės veiklos organizavimu.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti pedagogų pasitenkinimą profesine veikla ir su juo susijusius veiksnius. 2. Išanalizuoti pedagogų profesinius tikslus bei motyvus.
3. Ištirti pedagogų darbo organizavimo būklę.
4. Išanalizuoti pedagogų psichologinę savijautą ir su ja susijusius darbinės aplinkos veiksnius.
Darbo metodika: Tirtųjų kontingentą sudarė Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų
pedagogai, kurie buvo atrinkti taikant atsitiktinės stratifikuotos atrankos imties sudarymo metodą. Iš mokyklų sąrašo atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta kas dešimta Kauno miesto bendrojo lavinimo mokykla. Apklausoje dalyvavo 308 pedagogai - 32 (10,4 proc.) vyrai ir 276 (89,6 proc.) moterys. Tiriamųjų amţius buvo nuo 24 iki 72 metų (amţiaus vidurkis – 46,2 metai). Vienmomentiniam epidemiologiniam tyrimui naudotas Potsdamo universiteto mokslininkų sudarytas tyrimo instrumentas AVEM (Arbeitsbezogenes Verhaltens – und
Erlebensmuster) (vok.) - Profesinės veiklos emocinės stebėsenos klausimynas (Schaarshmidt,
Fisher, 1996/ 2003). Duomenų analizė buvo atlikta SPSS paketo (Statistical Package for Social Sciences) 12.0 versija. Statistinių duomenų vertinimui panaudota faktorinė analizė, pearson koreliacijos koeficientas (r), susijusių poţymių Chi kvadrato (χ
2
) kriterijus.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados: Atsiţvelgiant į pedagogų poţiūrį ir
pasitenkinimą veikla buvo išskirti sveikatos poţiūriu saugaus ir nesaugaus profesinio elgesio tipai: sveiki ir save tausojantys pedagogai sudarė saugios, o per didelius reikalavimus sau keliantys ir nieko nebesiekiantys pedagogai – padidintos sveikatos rizikos grupes. Padidintos sveikatos rizikos grupei priklausė daugiau kaip du trečdaliai apklaustų Kauno miesto pedagogų. Padidintas pedagogų paţeidţiamumas buvo susijęs su padidintu jautrumu nesėkmėms, socialinės paramos ir profesinės sėkmės stoka. Pedagogai savo veikloje vadovaujasi inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo, pedagoginių gebėjimų realizavimo, socialinių garantijų, pripaţinimo, ugdymo ir asmeninės karjeros siekiais. Pedagogų veiklos motyvai siejosi su
mokyklos aplinka ir psichologiniu mikroklimatu bei šeima ir jos teikiamu palaikymu. Pedagogėms moterims įvairūs darbo teikiamų socialinių garantijų aspektai yra daţniau reikšmingi nei vyrams. Kasdieninę pedagogo veiklą apsunkina eilė darbo organizavimo trūkumų: psichologinė įtampa, didelis darbo krūvis, galimybių pailsėti pertraukų metu stoka. Poilsio ir atsparumo darbo krūviui poţiūriu, moterys yra labiau paţeidţiamos nei vyrai. Veiklos organizavimas yra reikšmingas pedagogų psichologinės ir fizinės savijautos veiksnys. Visi tyrime dalyvavę pedagogai turėjo vienokių ar kitokių nusiskundimų sveikata. Pagrindiniai blogos mokytojų savijautos šaltiniai - ,,sunkių“ mokinių elgesys pamokų metu, santykiai su įstaigos vadovais ir kolegomis, didelė darbo apimtis, nepamokiniai įsipareigojimai bei materialiniai sunkumai.
Summary
The theme of the work: The links of psychological wellbeing (state) of Kaunas schoolteachers with the organization of their professional work.
Supervisor PhD N. Zemaitiene, assoc. professor the Department of preventive medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine, Kaunas; 2008 p.
Aim of the study. To evaluate the links of psychological wellbeing of schoolteachers of Kaunas
comprehensive schools with the organization of their professional work.
Objectives.
1. To evaluate the satisfaction in professional work and associated factors of schoolteachers.
2. To analyze the professional aims and motivation of schoolteachers. 3. To check the order (state) of work organization of schoolteachers.
4. To analyze the psychological well-being in association with factors of labor setting of schoolteachers.
Methods. The subject of the survey is the links of psychological well-being with the
organization of professional work. A stratified cluster sampling design was used to draw a representative sample of schoolteachers of Kaunas city. Every fifth school was drawn from the list of Kaunas schools and all teachers were questioned. 308 teachers participated in the survey – 32 (10.4%) males and 276 (89.6%) females. The age of the participants was 24-72 years (the average age – 46.2 years). The instrument of the survey was the questionnaire AVEM (in
German, Arbeitsbezogenes Verhaltens – und Erlebensmuster) – an emotional observation in
professional work, developed by Potsdam university research group. The analysis of the results was performed with the Statistical Package for Social Sciences (SPSS) for Windows, version 12.0. The factor analysis, Pearson’s correlation coefficient (r), chi – squared ( ²) test was used.
Results and conclusions. Safe and unsafe towards health professional behaviour styles
were excluded considering teachers’ view and satisfaction with work. Healthy and sparing themselves schoolteachers presented safe and having too high requirements for themselves or striving for nothing more presented higher risk group for health. More than two thirds of the teachers from Kaunas city belonged to this risk group. The greater vulnerability of the teachers was associated with hypersensitivity to disasters, the lack of social help and professional success. In their work schoolteachers follow such objectives as innovation and cooperation, the realization of their pedagogical abilities, social assurance, acknowledgement, nurturing, and personal career. The motives of teachers’ pedagogical work were associated with school
environment and psychological microclimate, also family and it’s support. For women teachers varies aspects of social guaranties at work are more important than to men. The everyday work of schoolteachers is aggravated by deficit of organization: psychological stress, huge amount of work, the lack of opportunities to rest during breaks. On the point of view to rest and resistance of huge amount of work women are more vulnerable than men. The organization of work is a significant factor of psychological and physical health teachers. All the schoolteachers had some complaints on health. The main sources of pour well-being of teachers is the behaviour of “hard“ pupils during lectures, relations with the directors of schools and colleagues, huge amount of work, additional obligations and material hardships.
TURINYS
ĮVADAS………...……...7
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI………...……...9
1. LITERATŪROS APŢVALGA...………...10
1.1. Pedagogų lūkesčių ir pasitenkinimo profesine veikla tyrimai...16
1.2. Pedagogų profesinių tikslų, ir kompetencijos tobulinimo poreikių tyrimai...17
1.3. Sveikos gyvensenos ir sveikatos išsaugojimo aktualijos mokyklose ...18
1.4. Lietuvos pedagogų sveikatos būklės vertinimas ir tyrimai...22
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA…………...….………..…....22
2. 1. Tyrimo planas ir eiga...22
2.2. Tiriamasis kontingentas...23
2.3. Apklausos anketa...24
2.4. Statistinis duomenų vertinimas...26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS..…………...…...…28
3.1. Pasitenkinimas profesine veikla ir su juo susiję veiksniai...28
3.2. Pedagogų profesiniai tikslai ir motyvai...35
3.3. Darbo organizavimo būklė...41
3.4. Pedagogų psichologinė savijauta ir su ja susiję darbinės aplinkos veiksniai...47
IŠVADOS………...………...53
REKOMENDACIJOS………...……...54
LITERATŪRA………...………...56
Santrumpos
AVEM Profesinės veiklos emocinės stebėsenos klausimynas N Absoliutus skaičius
df laisvės laipsnių skaičius NS statistiškai nepatikima p statistinis patikimumas
r Pearson koreliacijos koeficientas χ² Chi kvadrato kriterijus
Raktaţodţiai (esminiai ţodţiai)
Pedagogas, mokykla, profesinė veikla, psichologinė savijauta.
Pagrindiniai terminai ir sąvokos
Bendrojo lavinimo mokykla – mokykla, kurios pagrindinė veikla yra ugdymas pagal
formaliojo švietimo pradinio, pagrindinio, vidurinio ir atitinkamas specialiojo ugdymo programas (LR Švietimo įstatymas. Ţin., 2003, Nr. 63-2853).
Mokykla – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis
švietimas (LR Švietimo įstatymas. Ţin., 2003, Nr. 63-2853).
Mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo
švietimo programas.
Pedagogas – asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją
(LR Švietimo įstatymas. Ţin., 2003, Nr. 63-2853).
Savijauta – tai fiziologinių ir psichinių veiksnių nulemtas vidinės būsenos pojūtis.
Savijauta paprastai skirstoma į fiziologinę ir psichologinę (Psichologijos ţodynas, 1993).
Bloga psichologinė savijauta – tai nepasitenkinimo, nemalonumo, negerumo būsena, kylanti
dėl vidinių ar išorinių prieţasčių, dėl ko maţėja ţmogaus darbingumas, sunkėja bendravimas (Psichologijos ţodynas, 1993).
Gera psichologinė savijauta – tai emocinio pasitenkinimo būsena, kai daugiausia patiriami
teigiami išgyvenimai ir teigiamos emocijos (Psichologijos ţodynas, 1993).
Psichinė sveikata – sveikatos dalis – psichinio nemalonumo būsena. Psichiškai sveikas ţmogus
save suvokia kaip vieną visumą, jo psichikos funkcijos yra darnios, jis pakankamai pasitiki savimi, yra savarankiškas ir suvokia atsakomybę uţ savo veiksmus (Medicinos enciklopedija, 1994)
ĮVADAS
Keičiantis visuomenei, mokykla vaidina labai svarbų vaidmenį. Daţnai būtent nuo jos priklauso, kaip visuomenė sugebės priimti ir prisitaikyti prie mūsų amţiaus keliamų reikalavimų. Atsiranda naujos bendravimo ir darbo formos, keičiasi išsilavinimo ir įgūdţių tobulinimo poreikiai. Nuolat tobulėjant mokslui ir technologijoms kinta ţmogaus veikla. Socialiniai pokyčiai daro įtaką visoms ţmogaus gyvenimo sritims, ypač jo karjerai. Šiuolaikinė karjera kelia naujus reikalavimus jos siekiančiam ţmogui. Jis turi būti pasirengęs keisti savo sprendimus, juos koreguoti bei paţinti aplinką, kurioje veikia. Šie reikalavimai tampa individui tiesioginiu iššūkiu, apimančiu besikeičiančios aplinkos, asmeninės veiklos bei savęs vertinimo erdvę.
Besiformuojanti informacinė visuomenė, globalizacijos reiškiniai švietimo sistemai kelia naujus ir sudėtingus uţdavinius. Vienas jų - pedagogų profesinės veiklos kaita. Pedagogo karjera kinta, atsiţvelgiant į globalius, lokalius ir ypač mokyklos, kaip organizacijos, pokyčius. Plėtojantis rinkos ekonomikai, didėjant konkurencijai, atsirandant naujoms vadybos koncepcijoms, didelis dėmesys yra skiriamas pedagogų kompetencijai, kuri apibrėţiama kaip mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų ţinių, įgūdţių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.
Daţni profesinės aplinkos pasiketimai reikalauja siekti per visą profesinę veiklą specialaus pedagoginio ir psichologinio pasirengimo, nes šių dienų pedagogas tampa daugelių sričių atstovas: tai ir ţinių tiekėjas, tam tikras vaikų psichologas, auklėtojas, iniciatorius bei organizatorius. Mokytojo profesija – daug kantrybės ir atsakomybės reikalaujantis darbas. Be profesinių iššūkių pedagogui tenka įveikti daug socialinių ir buitinių sunkumų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu, moralinėmis ir materialinėms šeimos problemomis. Taigi neabejotina, kad gera pedagogų sveikata ir savijauta tokioje situacijoje tampa svarbiu asmeninės ir visuomenės gerovės veiksniu.
Pastaruoju metu psichikos sveikatai pasaulyje pradedama skirti daugiau dėmesio. Vis labiau visuomenės psichikos sveikata domisi Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio Bankas bei kitos solidţios ir turtingos organizacijos. Remiantis turimais duomenimis, galima teigti, jog jokia kita sveikatos sutrikimų grupė nesukelia tiek nuostolių valstybėms ir visuomenėms, kaip psichikos sutrikimai. PSO prognozuoja, jog ateityje psichikos ligos bus pirmoje vietoje pagal sergamumą ir mirtingumą, kai šiuo metu gydytojai kovoja su didţiausiu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų (PSO, 2000).
Tačiau pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas moksleivių emocinės sveikatos bei psichologinės savijautos stiprinimui, o apie pedagogų sveikatą uţsimena tik patys švietimo atstovai, uţsienio mokslininkai bei medicinos darbuotojai. Kitose šalyse atlikti tyrimai byloja apie pedagogus kankinantį profesinį “sudegimą”, nuovargį, išsekimą, apibūdinamus kaip mokyklos stresą, formuojantį mokyklos baimės būsenas. Toks emocinis perdegimas vertinamas kaip streso ir profesinės krizės pasekmė (Malinauskienė, 2007).
Netinkamas pedagoginės veiklos organizavimas yra vienas iš galimų fizinį ir psichikos išsekimą bei profesines krizes skatinančių veiksnių, negatyviai veikiantis ir bendrą švietimo sistemos paţangą. Todėl siekiant uţtikrinti sėkmingą švietimo sistemai kaitos laikotarpiu tenkančių iššūkių ir uţdavinių sprendimą būtina geriau paţinti pedagogo kasdienybę, išsiaiškinti, kokie profesinės veiklos organizavimo dėsningumai veikia pedagoginį procesą, mokytojų sveikatą bei savijautą. Šios problemos Lietuvoje dar nepakankamai išsamiai tyrinėtos. Tikimės, kad gilesnis pedagogų psichologinės savijautos sąsajų su profesinės veiklos organizavimu paţinimas sudarys galimybę sėkmingiau spręsti aktualius mokytojų ir kitų mokyklos bendruomenės narių sveikatos išsaugojimo uţdavinius.
Pedagogų psichologinės savijautos sąsajos su profesinės veiklos organizavimu Lietuvoje dar labai maţai tyrinėtos. Tokiam tyrimui atlikti pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotas keliose uţsienio šalyse pritaikytas ir gerai įvertintas Potsdamo universiteto mokslininkų sudarytas Profesinės veiklos emocinės stebėsenos klausimynas AVEM (Arbeitsbezogenes Verhaltens –
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų psichologinės savijautos sąsajas su profesinės veiklos organizavimu.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti pedagogų pasitenkinimą profesine veikla ir su juo susijusius veiksnius. 2. Išanalizuoti pedagogų profesinius tikslus bei motyvus.
3. Ištirti pedagogų darbo organizavimo būklę.
4. Išanalizuoti pedagogų psichologinę savijautą ir su ja susijusius darbinės aplinkos veiksnius.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
Tarptautinė darbo organizacijos iškelta globali darbuotojų saugos ir sveikatos strategija - “prevencinės saugos ir sveikatos kultūros puoselėjimas ir skatinimas sudaro svarbiausią darbuotojų saugos ir sveikatos veiklos gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje pagrindą”.
Psichologinės sveikatos - savijautos samprata
PSO sveikatą apibrėţia kaip visapusišką individo fizinį, socialinį ir dvasinį gerbūvį (Kalėdienė, Petrauskienė, Rimpela, 1999). Psichinė sveikata apibrėţiama kaip emocinis ir dvasinis atsparumas, leidţiantis patirti dţiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų ţmonių orumu ir verte (Medicinos enciklopedija, 1994). Dvasinė sveikata yra siejama su ţmogaus emociniu stabilumu, vidine darna ir pusiausvyra, psichikos sutrikimų neturėjimu ir individo abstrakčiomis funkcijomis: emocijomis, mąstymu, orientacija, sąmone, pojūčiais, suvokimu, atmintimi, protu ir t.t. Individo psichinė sveikata siejasi su visuomenės gerove ir sąlygoja tinkamą organizmo santykį su aplinka (Medicinos enciklopedija, 1994).
Psichologinę sveikatą lemia tai, kaip ţmonės jaučiasi, mąsto, komunikuoja. Psichologinė sveikata gali būti pozityvi ir negatyvi. Pozityvi psichologinė sveikata apibūdina asmens stabilumą bei asmeninės pusiausvyros išlaikymą (Lloyd, 2006). Negatyvi psichologinė sveikata – psichinės arba psichologinės problemos. Gera psichologinė savijauta priklauso nuo kiekvieno individo psichologinio potencialo. Geros psihologinės sveikatos skalę sudaro šešios dimensijos: autonomija, aplinka, asmeninis augimas, pozityvūs santykiai su aplinkiniais, gyvenimo tikslai ir savivertė (Cart, 2004). Pasiekti sveikos ir brandţios asmenybės potencialą nėra lengva, nes dauguma ţmonių sunkiai geba valdyti savo emocijas, išlaikyti savo orumą, geriau save vertinti, konstruktyviai spręsti konfliktus, problemas, įveikti įtampą, nugalėti nerimą bei valdyti savo agresiją (Ţydţiūnaitė, 2007).
Pedagogų profesinės veiklos turinio ir organizavimo tyrimai
Daugumai iš šalies atrodo, kad pedagogų darbas kai kuriais atţvilgiais yra pavydėtinas: neblogu darbo uţmokesčiu, pakankamai ilgomis kasmetinėmis atostogomis bei sumaţintu darbo krūviu. Tai gali teigti ţmogus, nesuprantantis kokia visgi iš tikrųjų yra pedagogo profesija. Juk kalbama apie vieną, iš labiausiai turinčių didelį psichologinį krūvį profesijų. Pedagogas darbo metu turi atiduoti daug daugiau psichinių ir emocinių jėgų nei dirbantis paprastą darbo dieną ofise, gamybinėje įmonėje ar ligoninėje (Schaarschmidt, 2005). Kad būtų galima atsakyti į
klausimą: kodėl pedagogo profesinė veikla turi tokį didelį psichologinį krūvį, reikėtų suprasti pedagoginio darbo struktūrą, sąlygas bei reikalavimus.
Didesnį psichologinį krūvį sukelia reiškiniai, esantys visai kitose srityse. Tai būtų socialiniai-komunikaciniai, emociniai, motyvacijos aspektai, reikalavimai, kurie daţnai būna kompleksiniai ir tarpusavyje susikertantys bei prieštaraujantys vienas kitam. Iš kitos pusės tam reikalingas socialinis jautrumas, bet visų pirma turi būti siejama su paties pedagogo asmenybe ir jo emociniu tvirtumu. Iš pedagogų reikalaujama empatijos, draugiško elgesio, psichologinio įsijautimo ir draugiškų santykių palaikymo su mokiniais (Bagdonas, 2006). Tuo pačiu
pedagogas turi sugebėti bendrauti ir iš mokinių išreikalauti tai, ko reikia mokymuisi. Kad ir suprasdamas savo atsakomybę, siekdamas kokybiškai atlikti savo darbą, pedagogas negali 100 procentu įvykdyti profesinių reikalavimų. Specialistas, vykdydamas mokymo uţduotį, turi galvoti ir apie kiekvieną individą, ir apie visą klasę. Efektyviai pedagogo profesinei veiklai pagrindinis trukdis yra triukšmas ir erzelis klasėje (Schaarschmidt, 2005). Nors daţniausiai uţsienio valstybių moksliniuose tyrimuose didelis triukšmo lygis klasėje nelaikomas kaip psichologinio krūvio faktorius. Tačiau, tai reikėtų akcentuoti kaip psichologinio krūvio rodiklį. Taip pat, vyraujant asmeniniam nepasitikėjimui, nusivylimui, kasdieniniams pergyvenimams bei nepasitenkinimui savo darbu, pedagogui sunku pasiekti gerų ir kokybiškų darbo rezultatų. Tik turintis stiprią vidinę motyvaciją gali lengviau susidoroti su profesinės veiklos reikalavimais. Kai kuriems pedagogams taip pat sunku paskirstyti save darbui, laisvalaikiui ar šeimai. Dėl didelio darbo krūvio, mokytojai pamiršta savo laisvalaikius. Didelė darbų dalis parsinešama į namus.
Pedagogai negali atskirti savo profesinių bei asmeninių gyvenimo sferų. Darbinės psichologinės problemos, išgyvenimai ir kitos papildomos emocijos yra susijusios su pedagogų profesine veikla. Tai neigiamos emocijos: nusivylimas, nuoskaudos, kurios būna ilgalaikės. Visi šie aspektai - daugiau ar maţiau – siejasi su pedagogo profesija. Tai byloja ir XIII amţiaus pedagogo uţrašai (Rädle, 2000). Viename vokiečių Bremeno mokyklos buvusio pedagogo laiške (versta iš lotynų kalbos) buvo parašyta, kad tuo metu jis metė savo darbą ir pasirinko vienuolyną, kaip prieglobstį nuo nepakeliamo mokytojo darbo krūvio. Kaip didţiausią blogį, mokytojas minėjo beprasmišką darbą, nesirūpinimą juo, nuoskaudą dėl blogo darbo uţmokesčio, mokinių abejingumą protiniams ir dvasiniams dalykams. „Pinigai ir pirkiniai svarbesni jiems uţ rašomos lentos vašką. Jie pakeičia rašomąjį griferį į ţaidimo kauliuką. Smuklės savininkas yra didesnė asmenybė negu profesorius. Ir prostitutė pakeičia knygą“. Tokių mokinių, pagal autoriaus reziumė, negalima pritraukti nei „gero patarimo medum“, nei „grieţto kreipinio pavadţiu“, nei „augalo gailiaus auklėjimo rykšte“. Toliau jis rašo, kad
mokytojo „lieţuvis kala į galvą tol, kol pačiam mokytojui nepradeda galva skaudėti. Netgi mokslo ţinių monetų auksas negali būti įkaltas į geleţines, neimlias galvas...“ (cit. pagal Weber, 2003).
Psichoanalizės tėvas, Z.Froidas, atkreipė dėmesį į pedagogo profesijos sunkumą. Froidas pedagogo darbą lygina su politikos analitikų darbu, dėstytojų darbą lygina su politiko darbu. „Tai viena iš tų profesijų, kurios iš pat pradţių laikomos tomis profesijomis, kurios iš anksto pasmerktos asmeniniam nusivylimui“ (cit. pagal Froidas, 1937/1999).
Taigi, vien ši trumpa apţvalga rodo, kad pedagogo profesija visada buvo ir bus labai sudėtinga. Dabartiniu metu atliekami tyrimai byloja, kad ir šiandien pedagogo darbo sąlygoms dėmesio skiriama nepakankamai. Uţsienio šalyse atliekami tyrimai rodo, kad nemaţa dalis pedagogų jaučia nepasitenkinimą savo darbu. Vis daugiau pedagogų pasirenka kitą darbą, nesusijusį su jų profesine veikla (Augienė, 2006). Pagal Federalinės Vokietijos vyriausybės 2001 metų pranešimą, 72 proc. pedagogų sirgo ligomis, susijusiomis su jų profesine veikla (cit. pagal Winkler, 1998). Autoriaus teigimu pagal kitų tyrimų duomenis – 41 proc. pedagogų anksčiau laiko išėjo į pensiją arba įgijo invalidumą dėl profesinės ligos ir tik tai 5 proc. Iš jų išliko darbingi iki valstybės nustatytos pensijos laiko. Šios sities ekspertų nuomone, per pastarąjį dešimtmetį pedagoginio darbo krūvio koeficientas ţymiai išaugo. (Kyriacou, 2001).
Analizuojant literatūrą, pastebėta, kad nemaţai uţsienio šalyse šioje srityje atliekamų mokslinių tyrimų reguliariai vykdomi jau kelis dešimtmečius. Paprastai šie darbai atliekami tam, kad būtų galima aprėpti, suklasifikuoti ir uţregistruoti psichines bei fizines apkrovos formas. Gauti tyrimų rezultatai ir išvados sudarė galimybę remiantis tyrėjų pateiktomis rekomendacijomis koreguoti situaciją ir sumaţinti įvairių paţeidimų riziką darbe. Netgi atsiţvelgiant į skirtingus tyrimų metodus, gautų duomenų rezultatai įrodė, kad šiandienos atţvilgiu darbuotojų darbo sąlygos suprastėjo (cit. pagal Schaarschmidt, 2005). Vienas iš šioje srityje atliekančių tyrimus autorių išsakė nuomonę, kad pagal vyraujančius psichinės sveikatos aspektus, pedagogus galima priskirti didesnės rizikos grupei, o pedagogo profesiją galima nagrinėti, kaip paciento karjerą. Todėl laimė, kad blogėjančiame pedagoginės profesinės veiklos fone dar yra tokių pedagogų, kurie gali dirbti ir vykdyti savo pareigas su sveika psichika (Schaarschmidt, 2005). Šio vokiečių mokslininko nuomone, pravartu analizuoti darbo organizavimo raidos tendencijas, o neapsiriboti vien tik pedagogų darbo krūvio tyrimu ir to krūvio padaroma ţala sveikatai.
Tačiau tuo pačiu nereiktų pamiršti, kad patys pedagogai nėra vien tik darbo krūvio aukos. Jie patys aktyviai dalyvauja formuojant naujus darbo reikalavimus. Vadinasi atskiras individas nėra pasyvi susiklosčiusių aplinkybių auka, jis tuo pačiu ir aktyviai savo gyvenimą įtakojanti
asmenybė (cit. pagal Palujanskienė, 2003). Tokią tyrimo perspektyvą laikė svarbia ir Potsdamo universiteto mokslininkai, nes toks poţiūris atveria prieigą efektyvesniam turimų asmeninių resursų sustiprimnimui ir sunkumų prevencijai (Scheier,1993).
Tačiau reikia pripaţinti, kad pastaraisias metais stebimas padidėjęs susirūpinimas mokytojų savijauta, nes padaugėjo ir mokytojų patiriamo streso tyrimų. Tyrėjai senai pripaţino, kad moksleivių paţangumas labai smarkiai priklauso ir nuo mokytojų psichologinės savijautos ir pasitenkinimo savo darbu. Šiuos tyrimus skatina, viena vertus, pedagogų, kaip profesinės grupės padėtis – jų sveikatos būklė, pasitenkinimas darbu, ketinimai keisti darbą, antra vertus – rūpestis moksleivių paţangumo kelimu (Bulotaitė, 2006).
Įdomų mokytojų patiriamo streso ir įtampos palyginimą pateikė Kretschman (2000), savo tyrimais pademonstravęs, kad mokytojų pamokos metu patiriamas stresas ir padidėjęs kraujospūdis gali būti prilyginamas Formulės – I varţybų dalyvių patiriamiems pojūčiams. Nepaisant ilgesnių atostogų, mokytojų darbo savaitė trunka iki 50 valandų ir ilgiau (įskaitant visus, taip pat ir neapmokamus darbus) (cit. pagal Kretschman, 2000). W. Winkler (1998) teigimu, 10 proc. vokiečių mokytojų yra visiško išsekimo, streso būsenos, 40 proc. patiria vidutinį profesinio “sudegimo” laipsnį, taigi pusė mokytojų susiduria su rimta mokyklos streso problema, 56 proc. mokytojų mielai keistų profesiją arba pageidautų išeiti į išankstinę pensiją, jeigu tai būtų įmanoma (cit. pagal Winkler, 1998). Kito tyrimo duomenimis, pusė švedų mokytojų, išeinančių į išankstinę pensiją, yra kankinami psichosomatinių ir nervinių ligų (Greenberg, 1999). K. Hurrelmann (2000) manymu po dešimties metų Vokietijoje bus 100 000 laisvų mokytojų darbo vietų, nes nebus norinčių ir galinčių dirbti pagal šią profesiją. Vakarų šalyse (Vokietijoje, Anglijoje, Švedijoje) pastaraisiais dešimtmečiais išsamiai nagrinėjama problema, skirta mokytojų profesiniam išsekimui, “sudegimui”, nuovargiui, dėl ko ir formuojasi stresinės situacijos, atsiranda baimė ir nenoras dirbti švietimo įstaigose (Bagdonas, 2004).
Anglijoje atliktų mokytojų apklausų rezultatai rodo, kad trečdalis mokytojų kenčia nuo stipraus streso arba “perdagimo” sindromo (Wagner, 2001). Nacionalinės mokyklos direktorių asociacijos Anglijoje 2000 metais atlikta apklausa parodė, kad 40 proc. apklaustų mokyklos direktorių pastaraisias metais kreipėsi į gydytojus dėl streso sukeltų problemų, 20 proc. mano, kad jie vartoja per daug alkoholio, ir net 15 proc. įtaria, kad jie jau yra alkoholikai. 25 proc. Mokyklos direktorių patiria rimtų streso sukeltų sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, nemiga, depresija bei skrandţio ir virškinamojo trakto ligos (Jarvis, 2002). Ir amerikiečiai, ir australai taip pat patvirtina, kad daug pedagogų dėl streso keičia darbą ar išeina į pensiją anksčiau laiko.
K. Witte (1990) mokytojų stresą ir baimę pataria sieti su mokyklos kaip organizacijos kultūra, tradicijomis, edukacine bei vadybine kompetencija. Specifinis mokytojo darbo pobūdis, sąlygojamas grieţtai nustatytų programinių reikalavimų, tėvų bei moksleivių siekų kuo geriau išlaikyti egzaminus, moksleivių mokymosi motyvacijos stokas, mokyklos administracijos bei visuomenės reikalavimų, sudaro palankias sąlygas atsirasti mokytojų nesaugumui organizacijoje.
Svarbus mokyklos baimės aspektas, ištirtas vokiečių psichologų (Wittw, 1990; Winkler, 1998), įvardintas kaip mokytojų mokyklos baimės sindromas. Psichologijos klinikoje tirti du atvejai parodė, kad mylimi ir pripaţįstami moksleivių, jų tėvų bei administracijos mokytojai patiria mokyklos baimės būsenas, kurios reiškėsi kraujotakos sutrikimu, širdies skausmais, migrenos priepuoliais, apatija bei nenoru toliau dirbti ugdymo įstaigose. Šių pedagogų ţodţiai: “Aš nebeįveikiu mokyklos, aš nieko negaliu pakeisti” tyrėjams ir buvo signalas, bylojantis apie mokytojų išsekimą, mokyklos baimės raišką šių gerų ir patyrusių pedagogų veikloje. Prieta prie išvados, kad šių simptomų atsiradimą sąlygoja mokytojams keliami specifiniai, sunkiai įvykdomi uţdaviniai, veiklos funkcijos (kokybiško švietimo, teisingo vertinimo, novacijų diegimo) iš pedagogo daug reikalaujama, todėl, stokojant tinkamos sąveikos su bendruomene šios funkcijos gali būti neįvykdomos.
Įdomių įţvalgų pateikia Hurrelmann (2000), tyręs Hamburgo mokytojų situaciją. Jo duomenimis, pensiinio amţiaus (65 metų) sulaukia vos 3 proc. Pagrindinės ankstesnio pedagogų išėjimo iš darbo prieţastys yra šios:
Psichologinis stresas. Jį lemia grieţtai apibrėţtas laikas, per kurį privaloma įvykdyti nustatytą ugdymo planą, didelis moksleivių skaičius klasėse, didėjanti jaunimo bei visos visuomenės agresija. Mokytojams trūksta teigiamų emocijų, pozityvių išgyvenimų. Baimė. Mokytojai prisipaţįsta jaučią baimę prarasti kontrolę pamokoje, neįvykdyti administracijos reikalavimų, netinkamai paruošti moksleivius egzaminams (taigi egzaminų baimė aktuali tiek moksleiviams, tiek pedagogams).
Triukšmas. Pedagogai pabrėţė, kad streso ir baimės jausmai jiems susiję su dideliu triukšmu tiek pamokos, tiek pertraukų metu, infekcijomis, nes mokyklose mokosi šimtai mokinių, ir jie daţnai serga įvairiausiomis ligomis, kartais pavojingomis ir mokytojams.
Šis mokslininkas teigia, kad stresas ir baimė mokytojams sukelia depresiją, atsiranda kaltės jausmas, miego sutrikimai, kas iššaukia daţną medikamentų vartojimą, pereinantį į alkoholizmą ir netgi narkomaniją (Hurrelmann, 2000) Taigi, kalbėdami apie mokytojus, negalime fizinės ir psichologinės savijautos atsieti nuo jų darbinės veiklos ypatumų. Kyla
klausimas, ar šie neabejotinai edukacinį kontekstą veikiantys veiksniai nelemia ir menką pedagogo profesijos prestiţą visuomenėje?
Lietuvos pedagogų darbinės veiklos aktualijos ir mokslinių tyrimų sritys
Pedagogų, kaip ir kitų dirbančiųjų saugos ir sveikatos uţtikrinimas yra reglamentuojamas teisės aktais ir dokumentais. Pagal LR Darbo kodekso 259 str. ir DSSĮ 2 str. 12 d., darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumaţinta.
Tačiau pastarojo meto populiarioje Lietuvos spaudoje gausu straipsnių, kuriuose teigiama, jog visuomenė nepajėgia uţtikrinti tinkamų pedagogų darbo ir sveikatos apsaugos sąlygų. Patys pedagogai daţnai išreiškia nepasitenkinimą pernelyg nelanksčiu švietimo sistemos reagavimu į didėjantį problemiško elgesio mokinių skaičių. Nemaţai nepasitenkinimo ir nusiskundimų pateikiama dėl sumaţėjusio tėvų domėjimosi vaikų auklėjimu, mokykla ir paramos pedagogams.
Taigi, apţvelgsime kaip į pedagogų darbinės veiklos aktualijas atsiliepia mokslininkai, kokios problemos ir sritys šiuo metu daugiausia tyrinėjamos ir kokie šių tyrimų rezultatai.
1. 1. Pedagogų lūkesčių ir pasitenkinimo profesine veikla tyrimai
Pedagogai – tai asmenys, kurie turi suvaidinti svarbiausią vaidmenį kuriant veiksmingą (efektingą) mokymosi aplinką, kurios reikia moksleiviams. Per pastaruosius keletą dešimtmečių jų vaidmuo kito nuo paprasčiausio ţinių perdavimo iki kur kas lengvesnio vaidmens. Vadovavimas, auklėjimas, rengimas (egzaminui) tapo svarbia mokymo proceso dalimi. Besikeičiantys poreikiai ir mesti nauji iššūkiai privertė pačius pedagogus tapti mokiniais. Teigiama, kad tik tie pedagogai, kurie trokšta mokytis, prisitaikyti ar net pasikeisti, sugebės susitvardyti ir atlikti uţduotį tokiu būdu, kuris atitiktų šiuolaikinės jaunesnės kartos keliamus reikalavimus (Zaukienė, 2005).
Pedagogai savo patirtį apibendrina ir profesinės karjeros siekia įgydami vis aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, nuo kurios priklauso ir jų materialinė gerovė (Zaukienė, 2005). Nustatyta, kad siekimas aukštesnės kvalifikacinės kategorijos ir pasitenkinimas profesine sėkme yra labai susiję su tuo, kaip bendruomenė vertina profesinės karjeros siekimą, taip pat su tuo, kokia yra valstybės švietimo politika, ar uţtikrinama galimybė mokytojui mokytis visą gyvenimą.
V. Ţydţiūnaitės ir S. Jonušaitytės (2007) atlikti tyrimai parodė, kad pedagogo pasitenkinimas darbu, jo emocinė būsena ir socialinė sveikata priklauso nuo to, ar kokybiškai bendradarbiaujama su mokiniais, ar yra emocinis kontaktas ir terpė tarpusavio supratingumu paremtiems santykiams.
Pedagogai darbo aplinkoje vienu metu patiria ambvivalentiškus jausmus – labai pozityvius ir labai negatyvius. Pozityvios emocijos, bendraujant bei dirbant su kolegomis ir mokiniais, skatina pedagogo motyvaciją dirbti, nes jis jaučiasi svarbus ir reikalingas, gerbiamas ir vertinamas. Pedagogo patiriamos negatyvios situacijos mokyklos aplinkoje apsunkina jo darbą, nes nedaugelis pedagogų geba nereaguoti į mokinių įţūlią elgseną, patiriamą spaudimą įvairiose mokyklos aplinkos situacijose. Tai sukelia negatyvias pedagogo emocijas, kurios daro neigiamą poveikį jo psichologinei ir socialinei sveikatai (pedagogo emocinis nesusivaldymas, elgesio sutrikimų turintys mokiniai, nepasitenkinimas savo darbo rezultatais, susitaikoma su darbo specifika, asmenybių konfliktai, nemandagi mokinių elgsena su pedagogais mokykloje, mokinių vengimas įsipareigoti, stiprus mokinių „problemų“ persisėmimas, mokinių nepagarba pedagogams ir kt.) (cit. pagal I-Probenet, 2000).
1. 2. Pedagogų profesinių tikslų, ir kompetencijos tobulinimo poreikių tyrimai
Šiuolaikinis pedagogo vadybinis kompetentingumas ir nuolatinis jo tobulinimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis jo profesinį tobulėjimą ir kokybišką veiklą.
Pedagogai, siekdami individualių ir organizacijos tikslų, tampa reiklesni savo profesinei veiklai. Mokyklos kultūra, mokymo, bendradarbiavimo kultūra – svarbus ţengiančios pirmyn mokyklos bruoţas (Zaukienė, 2005). Gilios profesinės ţinios, profesionalumas, asmeninės savybės ir kūrybinės veiklos patyrimas – svarbiausios pedagoginės kultūros sudedamosios dalys. Kadangi pagrindinės kompetencijos daţniausiai siejamos su bendraisiais gebėjimais (gebėjimu komunikuoti, bendrauti, panaudoti informacines technologijas, gebėjimu mokytis, verslumo, iniciatyvumo, tarpasmeninio bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimais, bendrąjį kultūrinį asmens išprusimą ir kūrybinę raišką grindţiančiais gebėjimais), pedagogas privalo nuolat atnaujinti metodologines, teorines, metodines ţinias, profesinius mokėjimus (informacinius, organizacinius, komunikacinius), gebėti numatyti tikslus, analizuoti, kritiškai mąstyti ir spręsti problemas (Augienė, 2006). Atsiţvelgiant į mokytojų poreikius ir mokyklos vadovų pageidavimus, savo paslaugas teikia mokytojų švietimo centrai: organizuoja įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus ir konferencijas.
LR ŠMM Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijos paskirtis – apibrėţti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus, švietimo lygmenų funkcijas ir atsakomybę šiame procese, numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 metų prioritetus, priemones, jų įgyvendinimo rodiklius. Strategijoje numatyta, kad mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos turi padėti „mokytojams įgyti kompetenciją diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, tikslingai naudoti aktyvaus mokymo (si) metodus ir mokytis padedančius vertinimo būdus, taikyti informacines ir komunikacines technologijas savo pamokose, sudaryti sąlygas tobulinti kvalifikaciją nacionalinio lygmens ugdymo turinio rengėjams ir vertintojams“ (Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, 2006). Taigi, kvalifikacijos tobulinimo programų turinys turėtų atspindėti ne tik strategijos kryptis, bet mokytojų poreikius. Todėl Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centras atliko kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimus Lietuvos mastu, tuo pačiu apklausdami ir Kauno miesto mokytojus bei vadovus (Zaukienė, 2006). Panašų tyrimą 2006 metais vykdė ir Pedagogų profesinės raidos centras. Tyrimo tikslas - Kauno miesto (apskrities) švietimo įstaigų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai 2007-2008 metams. Gvildenti šie uţdaviniai: apklausti Kauno miesto mokytojai, siekiant išsiaiškinti kvalifikacijos tobulinimo poreikius pagal sritis ir temas, išanalizuoti PPRC kvalifikacijos tobulinimo poreikių
tyrimo rezultatai, apibendrinti Kauno miesto mokytojų apklausos rezultatai dermėje su Strategijoje apibrėţtais kvalifikacijos tobulinimo prioritetais. Gvildenant temą „Mokyklos organizacijos tobulinimo problemos” nustatyta, kad dar nepakanka seminarų apie klasės, ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtojo darbą ir naujoves. Taip pat aktualūs išlieka pedagoginės – psichologinės temos seminarai. “Švietimo sistemos tobulinimas” nagrinėjimas parodė, kad aktualiausia tema išlieka ugdymo pasiekimų vertinimas bei egzaminų sistema ir jos tobulinimas. Padaryta išvada, jog mokytojai pakankamai domisi švietimo politika, bei formalaus ir neformalaus ugdymo derme.
1. 3. Sveikos gyvensenos ir sveikatos išsaugojimo aktualijos mokoklose
„Visi ţinome, ką veiktume tapę Švietimo ir mokslo ministru. Tačiau ne kiekvienas išmanome, ką daryti su neklauţada Jonu...“ (Miliauskas, 2007).
Šiuolaikinėje visuomenėje biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių poveikis psichikos sveikatai ir jos sutrikimų genezei laikomas vienodai svarbiu. Manoma, kad šių veiksnių pusiausvyra – tai svarbi prielaida siekiant saugoti psichikos sveikatą. Todėl būtina pakankamai dėmesio skirti aplinkai, kurioje ţmogus praleidţia daugiausia laiko. Ši nuostata atsispindi tarptautiniuose ir nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose (Ţalioji knyga, 2005, Psichikos sveikatos strategija; 2007).
Tarptautinės organizacijos duomenimis, būtent dirbančių ţmonių ligos brangiausiai kainuoja visuomenei, nes prie tiesioginių gydymo išlaidų prisideda netiesioginės. Iš visų dirabančių asmenų psichikos sveikatos sutrikimų daţniausiai pasitaiko depresiniai (Proškuvienė, 2004).
Valstybinio aplinkos sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad rūpinantis vaikų sveikata, negalima pamiršti jų tėvų ir pedagogų sveikatos. Šiaulių universiteto Visuomenės sveikatos mokslinio centro darbuotojų teigimu, stebint bendrąją ugdymo sistemą – mokyklą, šeimą, bendruomenę, ryškiai matyti, kad mokytojų savijauta yra tarsi veidrodis mokinių savijautos atspindys. Ugdytiniai, kaip ir ugdytojai, daţnai skundţiasi skausmais, nuovargiu bei pervargimu (Lugauskaitė, 2005).
Pagrindinė pedagogo socialinės ir psichologinės sveikatos sutrikimus lemianti prieţastis – galimybės realizuoti save profesinėje veikloje nebuvimas ar ribojimas. Mokinių smalsumo stoka ir jų mokymuisi svarbios informacijos atmetimas, pedagogo ir mokinių šiltų tarpasmeninių santykių nebuvimas ir jaučiama emocinė bei psichologinė įtampa neleidţia pedagogui jaustis saugiam, save realizuoti mokykloje (Ţydţiūnaitė, 2007).
Pedagoginėje spaudoje gana daţnai gvildenamos įvairios mokyklos bendruomenės narių sveikos gyvensenos aktualijos. Ugdant mokinių sveikatą, pirmiausia pedagogui svarbu pačiam suvokti naująją sveikatos ugdymo paradigmą, kuri orientuoja ne į ligos gydymą, bet į ţmogaus sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, sveiką gyvenseną. Būtina siekti, kad „tiek šeimoje, tiek mokykos bendruomenėje ir visoje visuomenėje sveikata būtų vertinama kaip esminė gyvenimo vertybė, kaip dvasinė išmintis ir dorinė norma“ (Bobrova, 2006). Ugdydami mokinių sveikatos kompetenciją pedagogai neturėtų pamiršti rūpintis savo sveikata., nes jie yra ne maţiau paţeidţiami nei ugdytiniai. Jų pečius slegia didţiulės atsakomybės našta, neprognozuojamos situacijos, kartais net ţeminančios pedagogo asmenbybę (Bobrova, 2006). Be to, jiems nuolat primenama, kad mokinys visada teisus. Tokia padėtis gali kelti abejonių dėl profesijos prasmingumo, skatinti mokytojų nepasitenkinimą savimi, nesaugumo jausmą. Nerimą kelia ir tai, kad maţėja mokinių, jungiamos klasės, mokyklos. Mokytojai, visada buvę pavyzdţiu ugdytiniams, šiandien nebepajėgia konkuruoti su pramogų verslo pasaulio siūlomų paslaugų patrauklumu – dėl to jie gali pasijusti nepritampą (Bagdonas, 2004).
Pedagogai turi būti ne tik dalyko ir didaktikos specialistai. Kartais iš jų vaikai tarsi iš savo tėvų tikisi psichologinės paramos. Be to, pedagogams daţnai tenka bendrauti su tėvais, būti gydytojais, policininkais, socialiniais darbuotojais, dailininkais, reţisieriais, aktoriais, administratoriais, projektų kūrėjais ir vykdytojais, kolegomis, aktyviai dalyvauti kvalifikaciniuose seminaruose. Švietimo reformos tempai priverčia mokytojus išmokti tiksliai planuoti laiką. O kur dar sudėtingi tarpusavio santykiai, nekompetentingi kai kurių mokyklų vadovai, nebegebantys įvertinti mokytojų. Nuolatinis pedagogų nuovargis ir beviltiškumas susiję su fizine mokyklos aplinka. Daţnai mokytojai neturi vietos, kur galėtų ramiai pailsėti, trūksta patogių baldų, gėlių, muzikos – viso to, kas padėtų sukurti malonią ir saugią aplinką (Šaparnis, 2000).
Ugdant mokinių sveikatą, pirmiausia pedagogui svarbu pačiam suvokti naująją sveikatos ugdymo paradigmą, kuri orientuoja ne į ligos gydymą, bet į ţmogaus sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, sveiką gyvenseną. Tik pats būdamas sveikas, pasirinkęs sveiką gyvenimo būdą, pedagogas gebės padėti mokiniams rūpintis savo ir kitų sveikata bei saugia aplinka. Svarbu paţinti save ir vaiką bei jo poreikius, ţinoti, kaip juos tenkinti, taip pat išmanyti pedagoginės sąveikos principus, gebėti konstruktyviai bei kryptingai bendrauti su kitais pedagogais ir mokinių tėvais, tapti sveikos gyvensenos ţinovu, puoselėtoju ir ugdytoju, sveikatos saugojimo ir stiprinimo tikslams pritaikyti visą aplinką, informacinę erdvę (Ţydţiūnaitė, 2007).
Tikėtina, kad pedagogas, gebantis puoselėti bendrąsias ţmogaus vertybes, susijusias su fizinės ir dvasinės sveikatos puoselėjimu, ir jomis grindţiantis savo gyvenseną ir veiklą, skatina mokinius būti tvirtais fiziškai ir dvasiškai, tobulėti, jausti atsakomybę priimant sprendimus.
1.4. Lietuvos pedagogų sveikatos būklės vertinimas ir tyrimai
2005 metais buvo atliktas Lietuvos mokytojų sveikatos būklės tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad 43,3 proc. apklaustų mokytojų savo sveikatos būklę apibūdino kaip gerą, 53 proc. – kaip patenkinamą, o 3,7 proc. – kaip prastą (Bulotaitė, 2006). Daţniausiai mokytojai skundėsi nuovargiu. Net 95,6 proc. apklaustųjų teigė jį patiriantys bent kartą per savaitę. Antroje vietoje buvo minimi galvos skausmai. Rečiau ar daţniau galvos skausmą patiria 68,3 proc., miegos sutrikimus – 66,8 proc. mokytojų. Rezultatai parodė, kad dauguma mokytojų patiriamų simptomų nėra tiesiogiai susiję su amţiumi ir darbo staţu. Tačiau visumoje, savo sveikatos būklę bėgant metams mokytojai vertina vis blogiau. Nustatyta, kad pedagogai, darbe patiriantys daugiau streso, turėjo daugiau sveikatos sutrikimų nei kiti jų kolegos (Bulotaitė, 2006).
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ir Lietuvos mokytojai, įtakojami mokyklos streso ir mokyklos baimės sukuriamų situacijų, patiria nuovargį, profesinį išsekimą ir “sudegimą”. Mokyklos stresas ir mokyklos baimė neigiamai įtakoja mokytojų fizinę, psichinę bei socialinę sveikatą (Bagdonas A., 2004).
Pedagogų patiriamo streso prieţastys: švietimo sistemos ir socialiniai pokyčiai, prastos fizinės ir socialinės darbo sąlygos, problemų keliantys mokiniai, prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimo su kolegomis problemos, problemų keliantys mokytojai (ši kategorija maţiau aptariama. Tai mokytojai, kurie nenori keistis, nenori permainų, jų kvalifikacija yra ţemesnė, prastesni pasirengimai dirbti ir pan.) (Bulotaitė, 2006).
2005 metų mokytojų streso tyrimų rezultatai atskleidė, kad didţiausią stresą pedagogams įtakoja reikalavimai, keliami mokytojams (didelė atsakomybė, mokytojų vaidmenų gausa, ataskaitų ir kitų dokumentų gausa, moksleivių egzaminai). Maţiausią stresą kelia darbo aspektai, pavadinti “psichologiniu klimatu mokykloje” (santykiai su administracija, bendradarbiais ir pan.). Aukšti ir ne visada įgyvendinami reikalavimai sau irgi kelia stresą. Dauguma pedagogų pripaţįsta, kad mokytojavimas jiems tampa “gyvenimo būdu”. Net ir namuose, laisvalaikiu jie neleidţia sau atsipalaiduoti, nes visada ir visur turi būti “geru pavyzdţiu kitiems” (Bulotaitė, 2006).
Taigi, literatūros apţvalga parodė, kad pedagogo socialinės ir psichologinės sveikatos harmonijai daug įtakos turi santykiai su mokyklos bendruomene, motyvacija ir pasitenkinimas darbu, asmeninės pedagogo savybės ir įgūdţiai. Pedagogas mokyklos aplinkoje yra veikiamas artimiausio jam socialinio tinklo – mokyklos bendruomenės ir nuo jo asmeninės potencijos bei asmeninės stiprybės priklauso, ar jo socialinė ir psichologinė sveikata išliks stabili ir bus išvengta įvairių sutrikimų.
Apibendrinant uţsienio valstybių ir Lietuvos mokslinių tyrimų apţvalgą, galima teigti, kad reikalingi profesinės veiklos organizavimo pokyčiai. Tai betarpiškai liečia pedagogo profesinės veiklos lygį. Aukštą pedagoginio darbo lygį ir pasiruošimą ilgam laikui gali garantuoti tik psichologiškai stiprūs ir sveiki pedagogai. Pedagogai turi būti stiprūs specifiškai negatyviems darbo krūviams. Todėl reikėtų apgalvoti ir jaunų, energingų ţmonių motyvaciją pedagoginiam darbui, jei jie pasirenka pedagoginio darbo karjerą.
Ieškant išeities iš gan sudėtingos situacijos, tam tikros reformos yra reikalingos. Tačiau tai neturėtų atsiriboti vien tik siaurais mokyklų rėmais. Ši aktuali problema turėtų paliesti ir platesnius visuomenės sluoksnius, kadangi yra reikalingos ir visos visuomenės pastangos. Tai ir turėtų būti prielaida į sveikatos ir socialinio teisingumo pusę.
2.
TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1. Tyrimo planas ir eiga
Siekdami įvertinti pedagogų psichologinės savijautos sąsajas su profesinės veiklos organizavimu numatėme apklausti pedagogus iš Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų.
Remdamiesi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės elektronine duomenų baze (http://db1.stat.gov.lt) nustatėme, kad Kauno mieste yra 96 bendrojo lavinimo
mokyklos, kuriose dirba 3.973 pedagogai (2.1 lentelė). Mokinių skaičius šiose mokyklos – 53.973.
2.1 lentelė. Bendrojo lavinimo mokylų, pedagogų ir mokinių skaičius pagal
administracinę teritoriją
Administracinė
teritorija 2005-2006 2006-2007
Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius
Lietuvos Respublika 1534 1502 Kauno apskritis 256 249 Kauno m. sav. 96 96 Kauno r. sav. 34 34 Pedagogų skaičius Lietuvos Respublika 43 372 42 606 Kauno apskritis 8 054 7 979 Kauno m. sav. 3 984 3 973 Kauno r. sav. 995 991 Mokinių skaičius Lietuvos Respublika 538541 514622 Kauno apskritis 103857 100999 Kauno m. sav. 55025 53973 Kauno r. sav. 11942 11642
Siekdami, kad tyrimo rezultatai maţai priklausytų nuo atsitiktinių aplinkybių, paskaičiavome tiriamąją imtį pagal minimalios imties tūrio skaičiavimo formulę (Sapagovas, 2000): 1 kur: n - minimali imtis N z N v v z n 1 1 1 ) 1 ( 2 2 2
z - patikimumo koeficientas, lygus 1,96 (tai tenkina 0,95 tikimybę) N - baigtinė generalinė aibė
- tikimybės įvertinimo tikslumas (maksimali paklaida numatyta tyrėjo (0,05))
- reiškinio daţnis, kurį galima pasirinkti
Nustatėme, kad tiriamoji imtis turi būti ne maţesnė, kaip 350. Iš mokyklų sąrašo atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkta kas dešimta Kauno miesto bendrojo lavinimo mokykla.
Atrinktų mokyklų vadovams pateikėme prašymus dėl leidimo atlikti tyrimą jų vadovaujamose ugdymo institucijose. Prašymuose buvo nurodytas tyrimo tikslas ir paaiškinta, jog tyrimas bus grindţiamas pedagogų anketine apklausa uţtikrinant tiriamųjų ir duomenų konfidencialumą. Gavus atrinktų bendrojo lavinimo mokyklų vadovų raštiškus sutikimus buvo kreiptasi į Kauno medicinos universiteto Bioetikos centrą ir gautas leidimas atlikti tyrimą (1 priedas).
Apklausa vyko nuo 2007 metų gruodţio mėnesio iki 2008 metų kovo pradţios. Apklausą atliko du ţmonės - tyrėjas ir jo pagalbininkas, kuris prieš apklausą buvo instruktuotas kaip teisingai vykdyti tyrimą.
Anketos mokytojams buvo dalinamos mokytojų kambariuose prieš pamokų pradţią. Prieš apklausą tiriamiesiems buvo paaiškinamas tyrimo tikslas, uţtikrinamas asmens anonimiškumas ir duomenų konfidencialumas. Pedagogai sutartu laiku ir sutartose vietose uţpildytas anketas grąţino pagalbininkui. Surinktos anketos mokytojų akivaizdoje buvo sudedamos į vokus, vokai uţklijuojami ir grąţinami tyrėjui. Anketoms uţpildyti daugumai respondentų uţteko 30 minučių.
2.2 Tiriamasis kontingentas
Pedagogams buvo pateiktos 350 anketos. Tyrėjui grąţinta 315 (atsako daţnis - 90,0 proc.) anketų. Nesugrįţo - 35 (10,0 proc.) anketos. Iš 315 anketų pripaţintos neatitinkančiomis tyrimui reikalavimų – 7 (2,2 proc.) anketos. Pagrindinės anketų pašalinimo iš analizės prieţastys:
Tyčinis anketų sugadinimas (šalia prirašomi su tyrimu nesusiję komentarai) - 2 anketos;
Nepilnaas arba neaiškus uţpildymas (pavyzdţiui, nenurodytas amţius, lytis, pedagoginio darbo trukmė ir pan.) - 5 anketos.
Tinkamomis analizei pripaţintos 308 anketos, kurios ir sudarė tyrimo medţiagą.
Apklausoje dalyvavo 308 pedagogai - 32 (10,4 proc.) vyrai ir 276 (89,6 proc.) moterys. Tiriamųjų amţius nuo 24 iki 72 metų, amţiaus vidurkis – 46,2 metai. Respondentų šeiminės padėties duomenys pateikti 2.2 lentelėje.
2.2 lentelė. Tyrime dalyvavusių pedagogų šeiminė padėtis
Šeiminė padėtis Tiriamųjų skaičius
N proc.
Nevedęs (netekėjusi), gyvena vienas (-a) 36 11,7
Vedęs (ištekėjusi), gyvena kartu 215 69,8
Išsiskyręs (-usi), gyvena atskirai 47 15,3
Našlys (-ė) 10 3,2
Iš viso: 308 100,0
2.3. Apklausos anketa
Psichologinės savijautos sąsajų su profesinės veiklos organizavimu tyrimui buvo panaudotas Potsdamo universiteto mokslininkų sudarytas tyrimo instrumentas AVEM
(Arbeitsbezogenes Verhaltens – und Erlebensmuster) (vok.)) - Profesinės veiklos emocinės
stebėsenos klausimynas (Schaarshmidt, Fisher, 1996/ 2003).
Atlikdami literatūros analizę savaitraštyje “Dialogas” aptikome Salomėjos Buzelytės (Buzelytė, 2003) verstą ir spaudai parengtą straipsnį “Kodėl mokytojas – lyg nuvarytas arklys?”. Jame buvo rašoma, kad Vokietijos mokslininkai U. Schaarschmidtas, H. Aroldas ir U. Kieschke vykdė tyrimus norėdami įsitikinti, kaip bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai sugeba mobilizuoti savo vidines jėgas profesinėms prievolėms atlikti, kaip juos veikia stresinė pedagogo veikla. Jie lygino mokytojų nuostatas su profesine veikla siejamais lūkesčiais, galimybę ir gebėjimą pailsėti, įveikti sunkumus bei susitvarkyti su savo emocijomis. Buvo tirti Vokietijos, Austrijos, Anglijos, Lenkijos ir Rusijos pedagogai. Susipaţinome ir su kitais šių mokslininkų darbais, kurie buvo tikrai aktualūs mūsų pasirinktam tyrimui.
Potsdamo universiteto tinklalapyje (http://www.uni-potsdam.de/) radę personalo kontaktus, elektroniniu paštu kreipėmės į Potsdamo universiteto mokslininkus, pristatydami savo mokslo instituciją, tikslus ir prašydami leisti pasinaudoti jų sukurta tyrimo metodika, atliekant panašų tyrimą Kauno mieste.
Po savaitės iš U. Schaarschmidto buvo gautas atsakymas – leidimas (ţr. 2 priedą), anketa ir knyga “Halbtagsjobber?”, kuriame aprašyta visa tyrimo eiga ir pateikti penkių metų tyrimų
Potsdamo universiteto mokslininkų klausimynas buvo išverstas iš vokiečių į lietuvių ir kito vertėjo – iš lietuvių į vokiečių kalbą. Vertimas patikrinimui buvo nusiųstas klausimyno sudarytojams. Ištaisius vertimo neatitikimus, atlikome bandomąjį tyrimą vienoje Kauno miesto vidurinėje mokykloje. Buvo apklausta 30 pedagogų. Anketas uţpildė 27 moterys ir 4 vyrai. Amţiaus vidurkis nuo 24 iki 60 metų. Po šio bandomojo tyrimo anketoje pateikti klausimai nebuvo tikslinami ir keičiami, nes mokytojai viską gerai suprato ir anketas uţpildė pagal reikalavimus. Anketa pateikta 3 priede.
Anketos struktūra:
Demografiniai rodikliai – lytis (vyras, moteris); amţius; bendras mokytojo darbo staţas; mokytojo darbo staţas dabartinėje mokykloje; pagrindinis dėstomas dalykas; šeiminė padėtis ir kt.
I skalė - su pedagogų profesine veikla susijusių tarpusavio santykių, nuostatų bei įpročių apibūdinimas – 66 teiginiai. Vertinimas atliekamas Likert tipo skalėje nuo 1 (“tikrai sutinku”) iki 5 ( “tikrai nesutinku”).
II skalė - su pedagogų profesiniais tikslais ir motyvais susiję 42 teiginiai. Kartu buvo prašoma įvertinti darbo aplinką pagal tai, ar ji palanki, ar nepalanki tam tikram tikslui įgyvendinti (1 subskalė). Vertinimas atliekamas penkiabalėje sistemoje (nuo 1 – “visiškai nesvarbu” iki 5 – “labai svarbu”).
III skalė – galinčios apsunkinti pedagogų veiklą darbo sąlygos - 26 teiginiai. Vertinimas atliekamas penkiabalėje sistemoje (nuo 1 – “nelabai slegia” iki 5 – “labai slegia”). IV skalė – nusiskundimai sveikata ir sveikatos sutrikimai, patirti per paskutinius 2-3 metus - 38 teiginiai. Vertinimas atliekamas penkiabalėje sistemoje (nuo 1 – “niekada” iki 5 – “nuolat”). Be to, remdamiesi septynių balų sistema respondentai turėjo įvertinti fizinę bei psichologinę savijautą, o trijų balų sistema – kokie pokyčiai ateityje labiausiai
tikėtini tiek fizinės, tiek psichologinės savijautos atţvilgiu (nuo 1 – “pagerės” iki 3 – “pablogės”).
Skalių struktūra buvo patikrinta. Jų pavadinimai ir vidinio suderinamumo rodikliai šiame tyrime nagrinėjamoje populiacijoje pateikti 2.3 lentelėje. Skalių vidinis pastovumas tikrintas remiantis Cronbach alfa kriterijumi (Everit, 1996). Nustatyta, kad vidinis skalių suderinamumas pakankamai aukštas (kai α<=0,05, faktorius yra homogeniškas). Todėl buvo nuspręsta, kad tikslinga naudoti šias skales ir atlikti tyrimą pagal autorių rekomendacijas.
2.3 lentelė. Anketos skalių vidinio suderinamumo rodikliai
Skalės pavadinimas Teiginių skaičius Cronbach α, N=308
I skalė
Su darbine veikla susiję tarpusavio santykiai, nuostatos bei įpročiai 66 0,81
II skalė
Profesiniai tikslai ir motyvai 42 0,93
1 subskalė darbo aplinka 42 0,92 III skalė Darbo sąlygos 26 0,88 IV skalė Sutrikimai 38 0,93
2.4. Statistinis duomenų vertinimas
Tyrimų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) 12.0 versija.
Siekiant sumaţinti didelę aibę kintamųjų, neprarandant esminės informacijos, darbe panaudota faktorinė analizė. Faktorinė analizė ne tik parodo statistinio ryšio tarp kelių poţymių stiprumą (koreliacijos koeficientų reikšmės), bet ir leidţia išryškinti latentinius poţymius, jų prieţastis, tarpusavio priklausomybės dėsningumus, pateikia nagrinėjamo psichosocialinio reiškinio struktūrą (Merkys, 1996; Bitinas). Taikant šį metodą ieškota bendrųjų faktorių, apibūdinančių artimų pagal tam tikrą savybę kintamųjų grupes. Faktorių suradimui naudotas pagrindinių komponenčių metodas taikant koordinačių sukimą varimax metodu (Afifi, 1982; Kleinbaum, Kupper ir kt., 1988). Interpretuoti tik tie faktoriai, kurių tikrinės vertės ne maţesnės uţ vienetą. Šiame darbe nagrinėtas faktorius, jeigu faktorinėje matricoje esančių kintamųjų svoriai (įverčiai arba koreliacijos koeficientai) buvo didesni arba lygūs 0,3. Faktorių svorių interpretacijų principai pateikti 2.4 lentelėje (Janilionis, 2008). Faktorių svoriai parodo, kaip stipriai kintamasis koreliuoja su faktoriumi.
2.4 lentelė. Faktorių svorių interpretavimo principai
Faktoriaus svoris, aij Interpretacija
|aij | ≥ 0,6 Faktorių F j ir kintamąjį Xi sieja stiprus ryšys
0,3 ≤ |aij | < 0,6 Faktorių F j ir kintamąjį Xi sieja ryšys
Ar kintamuosius galima sugrupuoti, taikant faktorinę analizę, įvertinta pagal Kaizerio-Mejerio-Olkino (KMO) kriterijų. Kuo šio koeficiento reikšmė artimesnė vienetui, tuo labiau matrica tinkama faktorinei analizei. Jei bendrasis KMO yra didesnis uţ 0,6, tuomet stebimiems kintamiesiems faktorinė analizė yra taikytina. Suradus faktorius buvo įvertinama, kokią dalį bendros skalės informacijos, glūdinčios jos poţymių variacijoje, paaiškina surastieji faktoriai.
Taigi Faktorinės analizės metodas bei Cronbach alfa skaičiavimas leido įvertinti, ar sumodeliuoti faktoriai sudaro prasmines interpretuotinas struktūras, ar nėra klausimų (teiginių), ardančių vidinę klausimyno struktūrą.
Atliekant poţymių tarpusavio ryšio analizę, staistinių ryšių stiprumui įvertinti panaudoti du rodikliai: Pearson koreliacijos koeficientas (r) ir susijusių poţymių Chi kvadrato (χ2) kriterijus (Beaglehole, 1993; Kahan, 1989).
Koreliacijos koeficientą, statistinių ryšių tarp poţymių įvertinimui, naudojome tais atvejais, kai poţymiai buvo matuojami rangine arba santykine skale. Teigiamos koeficiento reikšmės rodė tiesioginį ryšį, neigiamos – atvirkštinį ryšį.
Kokybinių poţymių statistinis ryšys tirtas susietų lentelių metodu. Remiantis lentelių duomenimis buvo apskaičiuotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (df). Šie rodikliai leido nustatyti hipotezės, kad poţymiai nėra susieti, tikimybę p. Jei p<0,05, tikrinamąją hipotezę buvo galima atmesti ir teigti, kad ryšys tarp poţymių yra statistiškai patikimas.
Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų vertinimas atsakymų į anketos klausimus daţnis (procentais) tiriamųjų grupėse. Naudoti tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p>0,05 – nepatikima (NS), p<0,05(*) – patikima, p<0,01 (**) – labai patikima, p<0,001 (***) – itin patikima.
Pearson koreliacijos koeficientas (r). Reikšmingumo vertinimo intervalai: 0,00–0,19 – labai silpnas tarpusavio ryšys, 0,20-0,39 – silpnas ryšys, 0,40-0,69 – vidutinis ryšys, 0,70-0,89 – stiprus ryšys, 0,90-1,00 – labai stiprus tarpusavio ryšys.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Pasitenkinimas profesine veikla ir su juo susiję veiksniai
Mūsų tiriamajame darbe keltas uţdavinys – įvertinti pedagogų pasitenkinimą profesine veikla ir su juo susijusius veiksnius. Šio uţdavinio įgyvendinimui visų pirma respondentų buvo paprašyta apibūdinti su jų darbine veikla susijusius tarpusavio santykius, nuostatas bei įpročius.
Siekiant sumaţinti analizuojamų poţymių skaičių, buvo atlikta pirmosios 66 teiginių skalės faktorinė analizė. Gauti rezultatai patvirtino Potsdamo universiteto mokslininkų atliktus tyrimų rezultatus, kad skalę sudaro 11 sugrupuotų poţymių siejamų su profesiniu elgesiu ir išgyvenimais darbe (KMO=0,753; p<0,0001). Faktorinės duomenų analizės rezultatai pateikti 3.1 lentelėje.
3.1 lentelė. Pirmos skalės faktorinės analizės rezultatai (N=308)
Faktorius reikšmė Tikrinė Dispersijos proc. Suminis dispersijos proc. Tikrinė reikšmė po pasukimo 1 7,993 12,1 12,1 4,801 2 6,408 9,7 21,8 3,982 3 3,049 4,6 26,4 3,66 4 2,731 4,1 30,6 3,337 5 2,408 3,7 34,2 3,081 6 2,142 3,3 37,5 2,830 7 1,927 2,9 40,4 2,732 8 1,813 2,8 43,1 2,508 9 1,707 2,6 45,7 2,341 10 1,610 2,4 48,2 2,265 11 1,530 2,3 50,5 1,782
Kaip galima matyti iš 3.1 lentelės, faktorinė analizė išskyrė 11 faktorių, kurių tikrinė reikšmė didesnė uţ vienetą. Gautieji faktoriai paaiškina 50,5 proc. dispersijos.
Vertinamojo pobūdţio nuostatos į grupes pasiskirstė pagal bendras savybes. Todėl išskirti faktoriai buvo atitinkamai įvardinti (3.2 lentelė). Pirmasis faktorius (F1) buvo būdingas teiginiams, nusakantiems respondentų pasiryţimą panaudoti savo asmeninius sveikatos resursus darbų atlikimui. Jis buvo pavadintas faktoriumi „Profesinės ambicijos“. Antrasis faktorius atsispindėjo penkiuose subjektyvaus darbo reikšmės pajautimo teiginiuose. Pagal jų prasmę 2F pavadintas „Darbo reikšmės“ faktoriumi.
3.2 lentelė Su pedagogų darbine veikla susijusius tarpusavio santykius, nuostatas
bei įpročius apibūdinančių teiginių pasiskirstymas į grupes pagal atspindimą faktorių
Faktoriai Teiginiai Faktorių
svoris
Faktorių bendru-mas
1F Profesinės ambicijos
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Laisvalaikiu taip pat sprendţiu darbo problemas 0,70 0,637
abs. 7,993 Mano mintys nuolat sukasi apie darbą 0,67 0,613
proc. 12,1 Dirbu daugiau nei turėčiau 0,52 0,507
Jei reikia, dirbu iki išsekimo 0,49 0,444
Aš linkęs (-usi) dirbti daugiau nei leidţia jėgos 0,48 0,549
Mane slegia, jei darbą reikia baigti, nors norėčiau jį dar tobulinti 0,46 0,367
Darbe savęs netausoju 0,45 0,433
Darbas reikalauja daug jėgų 0,30 0,556
Man lengva nustoti galvoti apie darbą -0,70 0,571
Laisvalaikiu darbą pamirštu -0,74 0,621
Laisvadienis yra laisvadienis, nesuku sau galvos dėl darbo -0,79 0,680
2F Darbo reikšmė
Faktoriais paaiškinama variacijos dalis:
Darbas – man svarbiausia gyvenime Darbas man reikalingas tarsi oras
0,77 0,75
0,685 0,704
abs. 6,408 Darbas man - viskas 0,72 0,718
proc. 9,71 Neţinau kaip gyvenčiau be darbo 0,60 0,496
Norėčiau pasiekti geresnių prof. rezultatų nei daugelis mano paţįstamų Mano gyvenimo tikslas – profesinė sėkmė
0,59 0,41
0,493 0,597
Būčiau visai laimingas (-a) ir be savo darbo -0,41 0,408
3F Pasitenkinimas
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Iš esmės esu laimingas (-a) ir patenkintas(-a) 0,75 0,623
abs. 3,049 Jokiu būdu negaliu skųstis savo gyvenimu 0,63 0,593
proc. 4,6 Mano šeimos nariai supratingai ţiūri į mano darbą 0,55 0,532
Šeima mane palaiko 0,54 0,522
Yra maţai ţmonių laimingesnių uţ mane 0,48 0,439
Jei reikia paramos ar patarimo, visada gaunu 0,46 0,390
Turiu prieţasčių į ateitį ţvelgti optimistiškai 0,42 0,579
Lig šiol darbe patyriau daugiau sėkmės nei nusivylimo 0,41 0,408
4F Jautrumas nesėkmėms
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Jei dėl įtampos nepasiseka, prarandu drąsą 0,74 0,625
abs. 2,731 Jei nepasiseka, greit nusiviliu 0,70 0,549
proc. 4,1 Nesėkmes pakeliu sunkiai 0,63 0,587
Jei kas nors nepatenkintas, aš pradedu baimintis 0,60 0,628
Profesinės nesėkmės atveju greit prarandu drąsą 0,57 0,449
Jei darbe nesiseka, mane tai labai slegia 0,44 0,574
5F Profesinė sėkmė
Faktoriais paaiškinama variacijos dalis:
Mano karjera iš tiesų sėkminga Savo karjera esu patenkintas (-a)
0,57 0,56
0,562 0,598
abs. 2,408 Mano profesiniai pasiekimai gerai vertinami 0,54 0,472
proc. 3,7 Mano dabartinį gyvenimą nulėmė profesinė sėkmė 0,47 0,429
Profesinėje veikloje ligi šiol man pasisekdavo beveik viskas 0,45 0,356
Aš dirbu be klaidų, nepriekaištingai 0,39 0,418
Tikros profesinės sėkmės dar nepatyriau -0,37 0,479
6F Teigiamas poţiūris į sunkumus
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Nesėkmės mane paskatina dar labiau stengtis 0,74 0,621
abs. 2,142 Nesėkmės paţadina manyje naujas jėgas 0,71 0,667
proc. 3,3 Nesėkmės manęs neţlugdo, tik verčia dar daugiau stengtis 0,69 0,614
Sunkumai reikalingi tam, kad juos įveikčiau 0,37 0,370
Jei man kas nepasiseka, sakau sau - "dabar tai tikrai pasiseks" 0,35 0,417
7F Tobulumo siekimas
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Darbe stengiuosi nepadaryti jokios klaidos 0,68 0,552
proc. 2,9
Viską kelis kartus tikrinu, kad mano darbo rezultatai būtų
nepriekaištingi 0,58 0,470
Man nuolat trūksta laiko 0,41 0,347
8F Paramos poreikis
Faktoriais paaiškinama variacijos dalis:
Norėčiau daugiau savo kolegų supratimo ir paramos
Gyvenime yra svarbesnių dalykų nei darbas 0,59 0,53
0,513 0,474
abs. 1,813
Kartais norėčiau bendradarbių paramos Darbas reikalauja daug jėgų
0,52 0,47
0,508 0,556
proc. 2,8 Tikros profesinės sėkmės dar nepatyriau 0,42 0,479
9F Karjera
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Labai stengiuosi dėl savo profesinės ateities 0,57 0,604
abs. 1,707
Manau, jog siekdamas (-a) savo prof.karjeros esu pakankamai
ambicingas 0,38 0,441
proc. 2,6 Sau keliu didesnius profesinius tikslus nei kolegos 0,37 0,486
Profesinė karjera man maţai reiškia -0,67 0,489
10F Vidinė ramybė ir balansas
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Manau, kad esu karštakošis (-ė) 0,63 0,492
abs. 1,61 Esu neramus ţmogus 0,61 0,485
proc. 2,4 Visose situacijose galiu elgtis ramiai ir apgalvotai -0,31 0,536
Mane sunku išvesti iš pusiausvyros -0,36 0,465
Manau, kad savo aplinkoje esu ramybės įsikūnijimas -0,67 0,639
11F Socialinė parama
Faktoriais paaiškinama variacijos
dalis: Mano šeima maţai domisi mano darbo problemomis 0,50 0,304
abs. 1,530 Aplinkinių skubėjimas ir jaudinimasis manęs netrikdo 0,32 0,339 proc. 2,3 Mano šeimos nariai supratingai ţiūri į mano darbą -0,42 0,532
Trečiasis „Pasitenkinimo“ faktorius (F3) apėmė teiginius, parodančius teigiamą bei optimistinę pedagogų gyvenimišką poziciją. Grupė teiginių, atskleidţiančių respondentų profesinį atsparumą nesėkmėms ir dedamas pastangas sunkumų įveikimui, sudarė ketvirtąjį faktorių (F4), kuris buvo įvardintas „Jautrumo nesėkmėms“ faktoriumi. Apie 5F glaudėsi teiginiai, apibūdinantys tiriamųjų sėkmingą karjerą bei profesinius pasiekimus. Jis buvo pavadintas „Profesinės sėkmės faktoriumi“. „Teigiamo poţiūrio į sunkumus“ faktorius (6F) parodė pedagogų poziciją nesėkmės, sunkumų atţvilgiu. „Tobulumo siekimo“ faktoriaus (7F) teiginiai bylojo apie mokytojų dedamas pastangas tobulam ir kokybiškam profesinių pareigų įvykdymui. Aštuntasis faktorius (F8) - „Gyvenimiška pozicija“ - vienijo teiginius, nusakančius paramos svarbą ir tai, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų nei darbas ir, kad ne vien jis gali atnešti profesinę sėkmę. „Karjeros“ faktorius (F9) apėmė teiginius, turinčius tolimesnę prasmę, t.y.: pastangos dėl profesinės ateities, keliami tikslai ir ambicijos dėl profesinės karjeros. „Vidinės ramybės ir balanso“ faktorius (10F) apėmė respondentų nuomones apie savo asmenines savybes, kaip karštakošiškumą, ramumą bei pusiausvyrą visose situacijose. Keturi paramos pojūčiai, tiek šeimos, tiek ir aplinkinių atţvilgiu, charakterizavo paskutinį „Socialinės paramos pajautimo“ faktorių (11F).
Tolimesnė struktūrinių poţymių, siejamų su profesiniu elgesiu ir darbo patirtimi, analizė parodė, kad šiuos faktorius buvo galima apjungti į tris sritis (3.3 lentelė). Todėl atliekant gautųjų
