KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

AGNĖ GIRDVILYTĖ

KAUNO MIESTO PREKYBOS DARBUOTOJŲ DARBO SALYGOS IR JŲ

SĄSAJOS SU DARBUOTOJŲ SVEIKATA

Magistro diplominis darbas Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

Mokslinė vadovė J. Kirvaitienė

SANTRAUKA

KAUNO MIESTO PREKYBOS DARBUOTOJŲ DARBO SĄLYGOS IR JŲ SĄSAJOS SU DARBUOTOJŲ SVEIKATA

Agnė Girdvilytė

Mokslinė vadovė asist. Jolita Kirvaitienė

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2007. 80 p.

Darbo tikslas - įvertinti prekybos darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su darbuotojų sveikata.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti darbuotojų darbo sąlygas.

2. Įvertinti prekybos centrų darbuotojų darbo aplinkoje veikiančių veiksnių sąsajas su sveikatos pakenkimais/sutrikimais.

3. Įvertinti psichosocialines darbo sąlygas (pasitenkinimas darbu, nuovargis, stresas, bulingas).

4. Pateikti pasiūlymus darbo sąlygų gerinimui.

Tyrimo metodika. Anketinė darbuotojų apklausa. Bendras tiriamųjų skaičius N = 212. Respondentai apklausti, individualiai uţpildant anketą apie gyvenimo būdą, subjektyvų sveikatos vertinimą, darbinę veiklą ir darbo sąlygas. Klausimynas sudarytas, remiantis mokslinės literatūros šaltiniais, anksčiau rengtais tyrimais. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės programą SPSS 12.0.

Rezultatai. Pagal anketinės apklausos duomenis, tarp respondentų sveikatą palaikanti gyvensena nėra labai paplitusi. Respondentų maitinimosi daţnis nėra pakankamas, dauguma respondentų visiškai nepusryčiauja, ar pusryčiauja labai retai; nėra fiziškai aktyvūs, dauguma rūko. Dirbančių viršvalandţius asmenų buvo daugiau nei pusė – 113 darbuotojų (53,3 proc.). Viršvalandţių nedirbantys pasisakė 99 asmenys (46,7). Apdoroti anketų duomenys leidţia teigti, kad viršvalandţiai, darbo staţas, negatyvaus elgesio apraiškos darbe siejamos su darbuotojų sveikatos sutrikimais, tad reikia imtis priemonių šių veiksnių daţniams maţinti. Skyrėsi šių grupių tiriamųjų sveikatos negalavimų pasireiškimas per paskutinius 12 mėn.: dirbantieji

viršvalandţius reikšmingai daţniau skundėsi tokiais sutrikimais kaip – nemiga (dirbantieji viršvalandţius - 16,8 proc., nedirbantys – 5,05 proc.), mieguistumas (atitinkamai - 34,51 proc. ir 21,21 proc.), silpnumas (atitinkamai – 31,85 proc. ir 16,16 proc.), depresija (atitinkamai 22,12 proc., 9,09 proc.), daţna nuotaikų kaita (25,66 proc., 12,12 proc.), lytinio gyvenimo problemos (6,19 proc. ir 1,01 proc.). Taip pat šiuos darbuotojus daţniau vargino sąnarių skausmai (atitinkamai 30,09 proc. ir 16,16 proc.), juosmens skausmai (49,56 proc., 29,29 proc.), kojų patinimas (atitinkamai 50,44 proc. ir 34,34 proc.), kojų venų išsiplėtimas (19,47 proc. ir 5,05 proc. nedirbančių viršvalandţius tarpe) (skirtumas statistiškai patikimas, p<0,05). Tokie nusiskundimai kaip juosmens skausmai (dirbančių ilgiau kaip 5 metus - 59,46 proc., dirbusiųjų iki 2 metų tarpe – 23,17 proc.), nugaros skausmai (atitinkamai - 81 proc. ir 42,68 proc.), kaklo skausmai (dirbantieji virš 5 metų prekybos centre beveik 2 kartus daţniau skundėsi kaklo raumenų skausmais), sąnarių skausmai (atitinkamai – 39,19 proc. ir 12,2 proc.), rankų tirpimas (73 proc. ir 25,6 proc.) ir rankų skausmai (38,29 proc., 17 proc.), kojų patinimas (56,76 proc., 32,9 proc.) ir kojų venų išsiplėtimas (atitinkamai 23,3 proc. ir 4,9 proc.) daţnesni turintiems didesnį darbo staţą prekybos centre (p<0,05). Respondentai, kurie savo darbo sąlygas vertina kaip stresines, juos vargina nemiga ar depresija statistiškai patikimai reikšmingai daţniau pasisakydavo patiriantys negatyvų elgesį darbe. Net 17 darbuotojų iš 26, kuriems rasta sveikatos sutrikimų gydytojas rekomendavo pakeisti darbo pobūdį.

Išvados. 1. Daţniausiai prekybos centruose dirba jauno amţiaus ţmonės. Dirbančių viršvalandţius asmenų buvo daugiau nei pusė – 53,3 proc. 2. Statistiškai patikimai daţniau įvairiais negalavimais, varginusiais per paskutinius 12 mėnesių, skundėsi dirbantieji viršvalandţius ir turintys didesnį darbo staţą (p<0,05). Panašūs rezultatai buvo gauti lyginant mieguistumą darbe, depresiją, nuotaikų kaitą abiejose grupėse. 3. Respondentai, kurie savo darbo sąlygas vertina kaip stresines, juos vargina nemiga ar depresija reikšmingai daţniau pasisakydavo patiriantys negatyvų elgesį darbe. 4. Kadangi prekybos darbuotojus veikia kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, taip pat ir gyvensenos ypatumai, buvo pateiktos rekomendacijos darbo sąlygų gerinimui.

SUMMARY

WORK CONDITIONS AND EMPLOYEES HEALTH RELATIONSHIP AT KAUNAS TRADE COMPANIES

Agne Girdvilyte. Supervisor – assistant Jolita Kirvaitienė

Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 80p.

Aim of the study – to evaluate the work conditions and employees’ health relationship at Kaunas trade companies.

Objectives:

1. To evaluates the employees’ working conditions.

2. To evaluate the relationship between the active factors of working place and health impairment/disorder of supermarkets worker’s.

3. To evaluate psychosocial working conditions (satisfaction with work, tiredness, stress, bullying).

4. To make suggestions about the ways of improving working conditions.

Methods: The questioning of the employees. The general number of the respondents N=212. The responders were questioned individually by completing forms about their life style, subjective evaluation of health, working activities, and working conditions. The questionnaire was prepared in accordance with the scientific resources and previously accomplished researches. The statistical data analysis was accomplished using the data accumulation and analysis method SPSS 12.0.

Results: According to the results of the questionnaires the healthy life style is not popular among the respondents. The frequency of nourishment of the respondents is not sufficient; most of them do not have breakfast at all, or have it very seldom; the respondents are not physically active, most of them smoke. More than a half of the respondents answered that they worked overtime – 113 employees (53.3 %); 99 responders (46.7 %) stated that they didn’t work overtime. According to the answers of the respondents it is clear that working conditions, working experience and acts of negative treatment are closely related with the employees’ health disorders and it is necessary to provide against the frequency of such factors. The display of the ailment number of these groups’ respondents differed during last 12 months: the employees

working overtime complained more frequently of such disorders as insomnia (16.8 % respondents working overtime, 5.05 % respondents not working overtime), somnolence (accordingly, 34.51 %, 21.21 %), weakness (accordingly - 31,85 % and 16,16 %), depression (accordingly - 22.12 % and 9.09 %), frequent mood changes (25.66 %, 12.12 %), sexual life problems (6,19 % and 1,01 %). These employees were also more suffering from joint pains (accordingly - 30.09 %, 16.16 %), waist pains (accordingly - 49.56 %, 29.29 %), leg swelling (accordingly - 50.44 % and 34.34%), leg varicosity (accordingly - 19.47 % and 5.05 % ) (the difference is statistically reliable p<0.05). The employees, who have been working for more than 5 years, complained of such disorders as waist pains (employees working more than 5 years - 59.46 %, employees working up to 2 years – 27.13 %), back pains (accordingly – 81 % and 42.68 %), neck pains (employees working more than 5 years complained about neck muscles’ pains 2 times more frequently), joint pains (accordingly – 39.19 %, 12.2 %), hands grow numb (accordingly - 73 %, 25.6 %) and hands pains (accordingly - 38.29 %, 17 %), leg swelling (accordingly - 56.76 %, 32.9 %) and leg varicosity (accordingly – 23.3 %, 4.9 %) more frequently (p<0.05). The respondents, who evaluated their working conditions as stressful and suffered from insomnia or depression, confessed of suffering from the negative behaviour at work more significantly. Actually 17 employees of 26 who had health disorders were advised to change working place by doctor.

Conclusions: 1.Usually young people work at the trade centres. More than half of the respondents (53.3 %) work overtime. 2. Statistically, employees, who work overtime and have greater working experience (p<0.05), complained of various health disorders during the last 12 months more often. 3. The respondents, who evaluate their working conditions as stressful and are tormented by insomnia or depression, complained about the negative behaviour at work more frequently. 4. As the trade workers are influenced by harmful working environment factors and life style peculiarities as well, the proposals of improving the working conditions were provided.

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11

1.1. Darbo pobūdis ir darbo aplinkoje veikiantys veiksniai ... 12

1. 1. 1. Cheminiai ir fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje ... 12

1. 1. 2. Ergonominiai veiksniai darbo aplinkoje ... 16

1. 1. 3. Psichosocialiniai veiksniai darbo aplinkoje ... 21

1.2. Darbuotojų profesinės sveikatos prieţiūros ir darbo aplinkos normavimas Lietuvoje ... 28

1. 2. 1. Darbo laikas ... 28

1. 2. 2. Poilsio laikas ... 29

1. 2. 3. Darbo vieta ir darbo priemonės ... 29

1. 2. 4. Privalomi sveikatos patikrinimai ... 30

1. 2. 5. Apsaugos priemonės ... 31

1.3. Sveikatos pakenkimai/sutrikimai prekybos centrų darbuotojų tarpe ... 32

1. 3. 1. Riešo kanalo sindromas ... 33

1. 3. 2. Nugaros skausmas ... 34

1. 3. 3. Kaklo ir pečių raumenų skausmas ... 36

1. 3. 4. Kojų venų varikozė ... 37

2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ... 39

2.1. Tyrimo metodai ... 39

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 41

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 44

3.1. Respondentų gyvensenos ypatumai, bei ţalingi įpročiai ... 44

3.2. Subjektyvus sveikatos vertinimas ... 49

3.3. Darbo sąlygos ir darbinė veikla ... 62

3.4. Negatyvaus elgesio darbe apraiškos ... 65

4. IŠVADOS ... 69

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 71

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 72

7. PRIEDAI ... 77

1. PRIEDAS. KMU Bioetikos centro leidimas ... 78

SANTRUMPOS

BPG – bendrosios praktikos gydytojas dBA - decibelai

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI – kūno masės indeksas

Kt. – kiti Lx – liuksai Mėn. – mėnuo OR – šansų santykis Proc. – procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija T. y. – tai yra

ĮVADAS

Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų uţtikrinti ţmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir ţmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų gamybinių resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką [43]. Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amţiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose uţtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika [54].

Urbanizacijos augimas, naujų pramonės šakų sukūrimas, darbo automatizavimas, mechanizavimas bei kompiuterizavimas sukėlė naujų darbuotojų sveikatos prieţiūros problemų, pakeitė profesinių ligų pobūdį bei vystymosi mechanizmus. Besikeičiantis darbo pobūdis gerokai sumaţino “tradicinių” profesinių ligų skaičių, bet atsirado nauja problema – su darbu susijusių patologijų paplitimas – tai ir kaulų – raumenų sistemos paţeidimai, ir streso sukeltos ligos, profesinės onkologinės ligos ir t. t. [58].

Darbo intensyvumas per pastarąją dekadą augo. 2000 - siais daugiau kaip pusė darbuotojų juto laiko spaudimą ir grieţtus terminus maţiausiai ketvirtyje savo darbo laiko. Darbo intensyvumas tampriai koreliuoja su sveikatos problemomis ir nelaimingais atsitikimais darbe [29].

2000 metais atlikto Trečiojo Europos Tyrimo apie darbuotojų darbo sąlygas (tirta 30000 ţmonių, 16 – 64 metų amţiaus, 16 Europos šalių) rasta, kad 57 proc. nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 42 proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų dirba skausmingoje ir nepatogioje padėtyje, 38 proc. nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 29 proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų dirba triukšmingoje aplinkoje, 66 proc. nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 55 proc. nuolatiniame darbe dirbančiųjų darbe atlieka stereotipinius judesius [57]. Šio tyrimo duomenys parodė, kad daţniausios su darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra:

nugaros skausmas (33 proc.); stresas (28 proc.);

kaklo ir pečių raumenų skausmas (23 proc.) [57].

Ţinant, kad Europos Sąjungos šalyse 2000 metais dirbo 159 milijonai ţmonių, šios problemos tampa labai aktualios. Standartiškai šios sveikatos problemos yra siejamos tik su blogomis darbo sąlygomis. Išlieka per dideli fizikiniai stresoriai (triukšmas, vibracija,

temperatūros, kenksmingos medţiagos) ir bloga darbo ergonomika (skausminga nepatogi kūno padėtis, per dideli krūviai). Skeleto-raumenų sistemos sutrikimų daţnėjimas yra tampriai susietas su nuovargio didėjimu. Tačiau paskutiniu laikotarpiu pastebimas darbo specifikos pokytis – vidutinio darbuotojų amţiaus didėjimas, daugiau dirbančių moterų, pakitęs darbo organizavimas – iškelia naujas sveikatos problemas [29].

Seminaro “Strategies for Occupational Health Research in a Changing Europe” įvykusio 2000 metų rugsėjį Stokholme dalyviai, konstatuodami, kad esant dabartinei profesinės sveikatos prieţiūrai bei informacinei sistemai, didelė dalis darbo medicinos problemų neţinoma, nes jos nediagnozuojamos arba apie jas nepranešama [27].

Lietuvoje darbo sąlygos prekybos centruose ir jų sąsajos su darbuotojų sveikata maţai tirtos. Todėl darbo tikslas – įvertinti prekybos centrų darbuotojų darbo sąlygas, pagrindinius sveikatos sutrikimus bei nustatyti galimą jų ryšį su darbo sąlygomis, darbo staţu bei specialybe.

Pasirinkta darbo tema yra aktuali, nes daţnai besikeičiantis darbo kolektyvas prekybos centruose, begalinės eilės, nuolatinė įtampa, darbuotojų trūkumas, dideli darbo krūviai, dėl ko atsiranda pirkėjų pyktis, kuris daţniausiai išliejamas ant darbuotojų, leidţia daryti prielaidas, kad prekybos centrų darbuotojų sąlygos nėra optimalios ir gali būti siejamos su prekybos darbuotojų sveikatos problemomis. Tyrimo rezultatai padės įvertinti darbo sąlygas, darbuotojų gyvensenos ypatumus ir pateikti rekomendacijas jų gerinimui.

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas - įvertinti prekybos darbuotojų darbo sąlygas ir jų sąsajas su darbuotojų sveikata, bei veikiančius psichosocialinius veiksnius.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti darbuotojų darbo sąlygas.

2. Įvertinti prekybos centrų darbuotojų darbo aplinkoje veikiančių veiksnių sąsajas su sveikatos pakenkimais/sutrikimais.

3. Įvertinti psichosocialines darbo sąlygas(pasitenkinimas darbu, nuovargis, stresas, bulingas).

1.

LITERATŪROS APŢVALGA

Prekybos centras (supermarketas) – tai universalaus asortimento maisto prekių ir kasdieninės paklausos nemaisto prekių parduotuvė, turinti ne maţesnį kaip 400 kv. m prekybos plotą ir dirbanti savitarnos principu [42].

Darbo sąlygos – visuma išorinių ir vidinių darbo veiksnių, tiesiogiai ar netiesiogiai darančių įtaką darbinės veiklos rezultatams. Kučinskas V. (2001), teigia, kad darbo sąlygų komfortiškumą lemia šie veiksniai:

1. sanitarijos ir higienos (mikroklimatas, apšvietimas, mechaniniai virpesiai, spinduliavimas, uţterštumas);

2. psichofiziologiniai (fizinis krūvis, protinė ir emocinė įtampa, darbo poza, nuovargis ir monotonija);

3. estetiniai (darbo patalpų, darbo vietos, priemonių ir rūbų dizainas);

4. socialiniai – psichologiniai (psichologinis klimatas grupėje ir organizacijoje, veiklos prestiţas);

5. socialiniai – ekonominiai (socialinė sauga ir rūpyba, finansavimas, atlyginimas) [30].

Subjektyvus darbo sąlygų vertinimas, t. y. kaip darbuotojas vertina savo darbo sąlygas ir jų kenksmingą poveikį sveikatai yra ne maţiau svarbus negu objektyvūs tyrimai. Suvokimas, kad darbo sąlygos kenkia sveikatai, darbuotojui sukelia stresą, kuris, kaip ţinoma, yra daugelio somatinių ligų prieţastis [37].

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose uţsienio šalyse atlikta nedaug tyrimų, skirtų nustatyti darbo sąlygų sąsajas su prekybos centrų darbuotojų sveikata.

1.1. Darbo pobūdis ir darbo aplinkoje veikiantys veiksniai

Dirbančiojo darbingumas yra kintamas veiksnys, įtakojamas šių trijų grupių veiksnių parametrų:

Darbuotojo ūgis, jėga, judesių amplitudės, intelektas, išsilavinimas ir kitos fizinės bei psichologinės charakteristikos.

Įrankiai, baldai, displėjai ir kiti valdymo bei informaciją teikiantys įrenginiai darbo vietoje.

Mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracija ir oro kokybė ir kita darbo aplinkoje.

Šių veiksnių derinys apsprendţia kiek pastangų pareikalaus iš dirbančiojo pats darbas. Tam tikros darbo charakteristikos yra sveikatą bei darbingumą įtakojantys veiksniai. Jos vadinamos kenksmingais darbo aplinkos veiksniais [4].

1. 1. 1. Cheminiai ir fizikiniai veiksniai darbo aplinkoje

Kenksmingi cheminiai veiksniai – cheminės medţiagos ir dulkės.

Kenksmingos cheminės medţiagos yra tokios medţiagos, kurios dėl savo fizikinių, cheminių ar toksikologinių savybių, naudojimo būdo ar buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. O dulkės – tai smulkios kietų medţiagų dalelės, galinčios tam tikrą laiką kaboti ore ar kitose dujose (aerozoliai), arba nusėsti ant daiktų (aerogeliai). Pagal poveikio pasireiškimo greitį kenksmingos cheminės medţiagos skirstomos į ūmaus ir lėtinio poveikio kenksmingas chemines medţiagas, o pagal poveikio ţmogaus organizmui ypatumą skirstomos į fibrogeninio, jautrinančio, kancerogeninio, mutageninio ir reprodukcijai toksiško poveikio kenksmingas chemines medţiagas [4].

JAV pramoninių cheminių medţiagų registre yra uţregistruota apie 10 mln. cheminių junginių. Ekonomiškai stipriose šalyse kasdien naudojama apie 60 tūkst. cheminių medţiagų – apie 45 tūkst. rūšių pesticidų (insekticidai, trąšos ir t. t. 600 aktyvių medţiagų pagrindu), 4000 vaistinių medţiagų, 2500 maisto priedų. Kasmet sukuriama apie 300 tūkst. naujų junginių greta jau esančių. Daugelis medţiagų yra naudojamos labai siaurose srityse, kitos naudojamos itin plačiai ir veikia dideles grupes ţmonių. Nors medţiagų yra labai daug, profesinius

apsinuodijimus sukelia tik dalis jų. Lietuvoje kasmet uţregistruojama vidutiniškai tik apie 10 atvejų profesinių apsinuodijimų, t. y. vidutiniškai apie 2 proc. visų profesinių ligų. Tai rodo, kad profesinių apsinuodijimų diagnostika Lietuvoje dar yra nepakankamo lygio [41].

Prekybos centruose daţniausiai susiduriama su maisto priedais, alkoholiais, pramoninėmis medţiagomis (kai kuriomis rūgštimis ir šarmais), buitinėmis medţiagomis (skalbikliai), ţemės ūkyje naudojamomis medţiagomis (pesticidai, trąšos), valymo priemonėmis, tačiau šios cheminės medţiagos neviršija leidţiamų dydţių.

Kenksmingi fizikiniai veiksniai Akustinis triukšmas

Fizikiniu poţiūriu triukšmą galima apibūdinti kaip netvarkingą, skirtingo daţnio ir stiprumo garsą. Fiziologiniu poţiūriu – tai bet koks garsas, kuris erzina, vargina, trukdo normaliam ţmogaus darbui bei poilsiui [7].

Triukšmas yra neatsiejamas šiandieninio gyvenimo palydovas; bendras triukšmo lygis per metus vidutiniškai pakyla 1 - 3 decibelais. Garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trukdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas virš 85 dB, besitęsiantis daugiau kaip 8 valandos, sukelia kurtumą [7].

Lėtinį klausos pablogėjimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB triukšmas [7, 41, 4]. Prekybos centruose triukšmas neviršija leidţiamų dydţių, tačiau remiantis ţurnale “Sveikatos mokslai” publikuoto straipsnio “Triukšmas aplinkoje ir jo įtaka miokardo infarkto rizikai” duomenimis [36], ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia homeostazės pakitimus, kuriuos lydi širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai, emocinė įtampa. Net nestiprus, 60 – 70 decibelų triukšmas sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Jo įtakoje 10 – 25 proc. sumaţėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja ţmogaus klausos ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika.

Pasak mokslininkų W. Passchier – Wermeer ir W. F. Passchier , 70 dBA triukšmas sukelia funkcinius centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimus, skatina arterinės hipertenzijos, aterosklerozės, išeminės širdies ligos atsiradimą, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos lėtinių uţdegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą [44].

Šiluminė aplinka darbo patalpose

Šiluminė aplinka darbo patalpose – darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, nustatomos pagal ţmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą. Čia reiktų atkreipti dėmesį į šiluminio komforto aplinką – šiluminės aplinkos parametrų derinius, kurie ilgai ir sistemingai veikdami ţmogų, uţtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį ir nesukelia ţmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos. Šiluminės aplinkos parametrams darbo vietose neleistinai pakitus, sutrinka dirbančiųjų termoreguliacija, atitinkamai perkaistama ar atšąlama [4].

1. Lentelė. Darbo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamos reikšmės [31]

Metų laikotarpis Darbų Kategorija Oro temperatūra ºC Oro santykinis drėgnumas, proc. Oro judėjimo greitis, m/s, ne daugiau kaip Šaltasis Lengvas – Ia Lengvas – Ib Vidutinio sunkumo – IIa Vidutinio sunkumo – IIb Sunkus - III 22 – 24 21 – 21 18 – 20 17 – 19 16 – 18 16–18 40 – 60 40 – 60 40 – 60 40 – 60 40 – 60 40–60 0,1 0,1 0,2 0,2 0,3 0,3 Šiltasis Lengvas – Ia Lengvas – Ib Vidutinio sunkumo – IIa Vidutinio sunkumo – IIb Sunkus – III 23 – 25 22 – 24 21 – 23 20 – 22 18 – 20 18–20 40 – 60 40 – 60 40 – 60 40 – 60 40 – 60 40–60 0,1 0,2 0,3 0,3 0,4 0,4

Apšvietimas

Šviesa – tai 380 – 780 nm ilgio elektromagnetinės bangos, kurias akies tinklainė sugeba transformuoti į nervinį impulsą. Darbo vietos apšvietimas priklauso nuo darbo pobūdţio,- kuo tikslesnis darbas, smulkesni darbo objektai, tuo šviesos reikia daugiau. Jei darbo patalpas apšviečia tiesioginė ar atspindėta dangaus skliauto šviesa, tai yra natūralus apšvietimas, o jei elektros prietaisų pagalba – dirbtinis [4]. Natūralus apšvietimas yra fiziologiškesnis, todėl nuolatinio darbo patalpose, kur įmanoma, turi būti uţtikrintas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atitinkantis natūralus apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus [4, 32].

Uţėję į perkybos centrus daţniausiai susiduriame tik su dirbtinu apšvietimu, natūralaus apšvietimo arba nėra, arba jis labai minimalus. Kuo daugiau laiko darbuotojai praleidţia izoliavęsi nuo natūralios gamtinės šviesos patalpose, prie televizorių ekranų ar kompiuterių monitorių, tuo daţniau patiria galvos skausmą, nuovargį. Mokslininkai nurodo, kad saulės šviesos (ne tik kai ji ryškiai šviečia) stoka turi įtakos tokių susirgimų, kaip depresija, diabetas, vėţys, lėtinė sloga, hormonų sutrikimas, nevaisingumas, dantų ėduonis, nutukimas genezei [4].

2. Lentelė. Bendrosios parduotuvių rekomenduojamos apšvietos vertės ir apšvietos kokybės klasės [32] Patalpos, darbo ar veiklos tipas Apšvietos ribinės vertės, lx Apšvietos kokybės klasės dideli verslo prekybos

centrai

500 - 750 B - C

kitos parduotuvės 300 - 500 B - C

1. 1. 2. Ergonominiai veiksniai darbo aplinkoje

Kenksmingi ergonominiai veiksniai (sąveika tarp darbuotojo ir darbo vietos) yra: 1. Darbo sunkumas:

a) Dinaminis darbas, atliekamas per pamainą; b) Vienkartinio keliamo krovinio masė; c) Stereotipiniai darbo judesiai ;

d) Statinio krūvio dydis per pamainą; e) Darbo poza;

f) Liemens palenkimai;

g) Judėjimo atstumai darbo aplinkoje (vaikščiojimai, susiję su technologiniu procesu).

2. Darbo įtampa:

a) Dėmesio įtampa;

b) Analizatorių įtampa (regos, klausos); c) Monotonija [29, 41].

Vienkartinio keliamo krovinio masė

Krovinių kėlimas rankomis yra daţniausia prieţastis, sukelianti nugaros skausmą ir traumas darbe. Darbai – kėlimas, nešimas, įdėjimas, išėmimas ir panašūs – vyksta dalyvaujant nugaros anatominėms struktūroms. Nugaros skausmas atsiranda pertempus nugaros raumenims ar išsivysčius jų spazmui ir traukuliams. Kartais nugaros skausmas gali atsirasti dėl tarpslankstelinių sausgyslių ir raiščių įplyšimų. Nugarą susiţaloti galima arba keliant per sunkų krovinį, arba per daug susilenkiant ar net pasisukant į šoną. Šių veiksmų kartojimas padidina traumos riziką. Taip pat yra svarbios krovinio charakteristikos - svoris, forma, paviršius, suėmimo ir paėmimo sąlygos, padėtis prieš ir po kėlimo – bei pakėlimų kiekis [4].

Stereotipiniai darbo judesiai

Vienodų judesių sukeliami sveikatos pakenkimai daţniausi yra dirbant rankomis. Paprasti judesiai – lenkimas, tiesimas, sukimas ar spaudimas – savaime nėra traumuojantys, bet atliekami daţnai ir su jėga, tampa ţalojantys. Vienodų judesių sukeltas sveikatos problemas literatūroje dar vadina Kumuliacinės Traumos Sutrikimais [4].

Statinio krūvio dydis

Padidintas spaudimas į raumenis, sausgysles ir nervus pablogina jų kraujotaką. Riešo tunelinis sindromas yra uţsitęsusio ar nuolat besikartojančio mechaninio streso pasekmės pavyzdys. Pastangos, išlaikant reikiamą kūno padėtį, yra daţnas nepalankus veiksnys darbo vietoje. Statiškai įtemptas raumuo yra labiau paţeidţiamas, negu dinamišką darbą atliekantis raumuo. Be to, statiškai nuvargusio raumens atsistatymas vyksta apie 10 kartų lėčiau [4, 29].

Darbo poza

Darbo poza yra kūno padėtis, kurioje atliekamas darbas. Nepatogi poza sukelia tiesioginę riziką susiţaloti, nes kuo daugiau kūno sąnariai atsilenkia nuo natūralios neutralios padėties, tuo daţniau jie paţeidţiami. Nepatogios kūno padėties gali reikalauti darbo metodas (pvz.: pasilenkiant ir keliant dėţę nuo grindų) arba darbo vietos išmatavimai (pvz.: reikia pasiekti aukštai esantį daiktą ar atsiklaupus pasiekti ţemai ir toli esantį daiktą). Dirbant nepatogioje kūno padėtyje, tam pačiam darbui atlikti sunaudojama daugiau energijos. To pasėkoje greičiau atsiranda nuovargis, raumenų skausmingumas, diskomfortas, padidėja traumų ir suţalojimų rizika [29, 4].

Prancūzijos mokslininkai apklausė 210 supermarketo kasininkų apie pečių skausmo chroniškumą, skausmo vietą ir jų darbo pobūdţio charakteristikas. Amţius ir psichologiniai sutrikimai buvo reikšmingi rizikos faktoriai tarp profesinių veiksnių veikimo visą darbo laiką, su pečių sutrikimais, ypač dešinės pusės susiję tokie veiksniai kaip darbo kontrolė, uţmokesčio priklausomybė nuo darbo našumo, judėjimas ir darbo pozos, tokios kaip dirbant susikūprinus, kai rankos yra aukščiau pečių linijos, laikant rankose didelius krūvius ir naudojantis lazeriu skaneriu. Šie rezultatai patvirtino daugiafaktorinę pečių sutrikimų kilmę ir parodė psichosocialinių darbo faktorių, judėjimo ir darbo pozos, lazerių skanerių naudojimą kaip svarbius darbo rizikos faktorius [40].

Sėdimo darbo ypatumai ir problemos

Pagrindiniai darbo vietos parametrai, kai dirbama sėdint, yra tokie: Darbo paviršiaus aukštis;

Stalo aukštis; Kėdės aukštis;

Erdvė kojoms (nuotolis nuo kėdės paviršiaus iki stalo apačios); Atstumas nuo krūtinės iki darbo objekto.

Įdiegiant naujas technologijas, automatizuojant ir mechanizuojant darbo procesą, daugelį darbų atlieka mašinos. Ţmonės jas tik valdo ir tai daro sėdėdami. Sėdimas darbas nereikalauja tiek daug raumenų darbo, kaip stovimas darbas, tačiau ir čia dirbantys ţmonės (buhalteriai, programuotojai, kasininkai – pardavėjai, administracijos darbuotojai) patiria nugaros skausmą, raumenų įtempimą bei nuovargį. Faktiškai, išsiplėtę kojų venos, sustingę kojos, „surakintas” kaklas yra daţnesni būtent sėdimo darbo atstovų nusiskundimai. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Statinei įtampai uţsitęsus šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, kyla nuovargis ir skausmas. Širdies – kraujagyslių sistemos krūvis sėdint yra maţesnis, todėl sumaţėja kraujotakos intensyvumas, o tai sudaro sąlygas kraujui tvenktis blauzdose ir pėdose. Dėl šios prieţasties po darbo dienos juntamas sunkumas ir kojų nuovargis, nors nuo kėdės ir nebuvo atsikelta. Apribotas mobilumas maţina judėjimo aparato – kaulų, raumenų ir sausgyslių – funkcinį pajėgumą, jis tampa lengviau traumuojamas. O išdirbus tokiame darbe kelis metus išryškėja kiti sveikatos pokyčiai – maţėja fizinis pajėgumas, gyvybinė plaučių talpa, širdies veiklos efektyvumas, prasideda virškinimo problemos. Nors tai nėra kokios nors ligos poţymiai, bet į tai veda. Apsakyti sveikatos pokyčiai yra rimta profesinės sveikatos apsaugos problema, nes ateityje daugėjant sėdimo darbo vietų daugės ir šių sveikatos problemų [30].

Kiekvienas sąnarys, ypač didieji, turi savo „saugią” judesių amplitudę, kuomet ţmogus jaučiasi patogiai, netrikdoma kraujo cirkuliacija ir kvėpavimas, raumenų veikla ir normalios vidaus organų funkcijos. Patogiai sėdint darbuotojui nesunku keisti kūno padėtis nenukenčiant darbo procesui.

1 paveikslas. Sąnarių amplitudės sėdint patogiai [30]

Darbo zona vadinama ir erdvė priešais dirbantį ţmogų, kurioje jis atlieka darbo judesius ir palaiko savo pozą. Nuo šios darbo zonos planavimo pirmiausiai priklauso darbo vietos komfortas [30]. Darbo vietoje darbas turi būti organizuotas taip, kad visa, kas reikalinga tiesiogiai darbui būtų įprasto darbo zonoje, rečiau naudojami daiktai – atsitiktinio darbo zonoje. Ne darbo zonoje neturi būti darbo procese naudojamų daiktų [29].

Maksimali darbo zona – tai erdvė, apimama ištiesta ranka visomis kryptimis, optimali – apimama dilbiu ir plaštaka, kai alkūnė priglausta prie šono. Optimali zona yra patogiausia dirbti ir vadinama pagrindinių veiksmų ar judesių zona. Maksimali zona vadinama pagalbinių veiksmų zona [30].

Projektuojant ir organizuojant gamybines darbo zonas, reikia atsiţvelgti į minimalius darbo vietos matmenis.

2 paveikslas. Darbo zona horizontalioje plokštumoje (matavimo vienetai - centimetrai) [30]

Tyrimo, atlikto Olandijoje (tirti 382 vyrai ir 471 moterys), duomenimis, sėdimas darbas didina kaklo skausmų tikimybę dukart (OR = 2,01; p<0,05) palyginti su tais, kurie dirbdami nesėdi, be to, tai labai priklauso nuo sėdėjimo trukmės [2].

Stovimo darbo ypatumai ir problemos

Kai dirbama stovint, pagrindiniai darbo vietos parametrai yra tokie: Darbo paviršiaus aukštis;

Stalo aukštis;

Atstumas nuo krūtinės iki darbo objekto.

Nors ir dirbant lengvą darbą, bet stovint prie pulto ar stalo, nuvargsta kojos ir nugara. Prekybos centruose stovima padėtis vyrauja skyriaus darbuotojų, mėsininkų, kepėjų, salės, sandėlio darbuotojų atliekamame darbe. Stovima padėtis darbo metu pati savaime nesukelia sveikatos problemų. Tačiau kai stovima daţnai ir ilgai patinsta blauzdos ir pėdos, atsiranda sunkumo jausmas kojose, nugaros skausmai, plečiasi poodinės kojų venos, gali prasidėti kitos sveikatos problemos. O ši kūno padėtis yra daţna tarp pardavėjų, surinkėjų, stakles aptarnaujančių darbuotojų ir kitų profesijų ţmonių. Palaikant kūną stačioje padėtyje dalyvauja liemens, kaklo ir kojų raumenys. Statinės įtampos metu blogėja jų kraujotaka, atsiranda skausmas ir nuovargis. Kraujas tvenkiasi kojų venose, jos plečiasi, daţnesni tampa uţdegiminiai procesai jose. O dėl ilgalaikės funkcinės imobilizacijos ir statinio krūvio atsiranda klubo, kelių ir stuburo sąnarių mikrotraumatizacija, dėl ko, per ilgesnį laiką išsivysto reumatinės ligos [29].

Kad būtų lengviau dirbti stovimoje pozoje, reikia siekti, kad ţmogus nedirbtų pasilenkęs (susikūprinęs), pasviręs į šonus, atsilošęs arba pasistiebęs. Todėl tikslinga reguliuoti darbo paviršiams aukštį arba naudoti platformas (pastovas). Taip pat siūloma naudoti dubens atramas. Tokioje darbo vietoje tikslinga turėti kėdę ar suolą, kad dirbantysis galėtų pailsėti, t.y. pasėdėti [30].

3 paveikslas. Patogi stovimo darbo vieta [30]

1. 1. 3. Psichosocialiniai veiksniai darbo aplinkoje

Darbas – labai svarbus veiksnys, turintis įtakos suaugusio ţmogaus gyvenimui. Dirbant paslaugų srityje tenka susidurti su bendruomenės problemomis (socialinėmis, psichologinėmis, sveikatos). Todėl tokie darbuotojai daţnai patiria emocinį išsekimą, fizinį stresą bei psichologinę įtampą.

Dirbdamas bet kokį darbą ţmogus patiria nuovargį. Ši būsena neigiamai veikia sveikatą, taip pat darbo rezultatus. Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas maţina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti.

Psichologiniai ir socialiniai veiksniai bei jų įtaka darbuotojų sveikatai ir darbingumui Lietuvoje imti tyrinėti neseniai. Emocinę įtampą darbuotojams gali kelti blogas psichologinis klimatas darbovietėje, netinkamas darbo organizavimas, blogas aprūpinimas būtiniausiomis darbo ir apsaugos priemonėmis, tarpusavio santykiai, didelis darbo tempas bei krūvis, per didelis informacijos srautas. Emocinę įtampą didina per didelė atsakomybė [17]. Tyrimo, atlikto Anglijoje duomenimis, fizinė ir emocinė įtampa sąlygoja kaulų ir raumenų sistemos skausmus [8].

Stresas darbo aplinkoje

Stresas – tai ţmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl išorinių ir vidinių veiksnių (stresorių) poveikio. Stresorių poveikis organizmui priklauso nuo jų pobūdţio, intensyvumo ir nuo organizmo atsakomosios reakcijos.

Streso problema visose gyvenimo srityse dabartiniu metu yra labai aktuali. Plėtojantis urbanizacijai, intensyvėjant gamybai ir didėjant jos mechanizacijai bei automatizacijai, tobulėjant telekomunikacinei technikai, spartėja darbo tempas, gausėja plataus diapazono informacijos srautai, didėja laiko deficitas, o kartu ir nervinė emocinė įtampa [41]. Stresas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys ypač būdingas prekybos centrų darbuotojams.

Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų Europos Sąjungoje daţniausiai sutinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema [57]. Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maţa darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas ir temperatūra, irgi gali būti streso darbe prieţastimi. Streso darbe prevencija yra vienas iš Europos Komisijos [12] komunikato dėl naujosios sveikatos ir saugos darbe strategijos tikslų.

Stresas darbe patiriamas, kai darbo uţduotys viršija darbuotojo gebėjimą jas įvykdyti (arba kontroliuoti) [52]. Stresas nėra liga, bet, jei stresas intensyvus ir patiriamas tam tikrą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Darbuotojui daromas spaudimas gali paskatinti jį dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, kuomet ambicingi tikslai yra įgyvendinti. Bet kai reikalavimai ir spaudimas yra pernelyg dideli, jie sukelia stresą. Tai kenkia ir prekybos centrų darbuotojams, ir patiems prekybos centrams [15].

Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių [53]. 1999 metų statistika rodo, kad Europos Sąjungos valstybėms kasmet stresas darbe kainuoja maţiausiai 20 milijardų eurų [45]. Stresas darbe gali sukelti depresiją, nerimą, nervingumą, nuovargį ir širdies ligas. Jis taip pat labai ţenkliai įtakoja darbo našumą, kūrybingumą ir konkurencingumą. Nepriklausomai nuo prekybos centro dydţio stresas darbe gali paveikti bet kurį skyriaus darbuotoją [15].

Naujausi darbo medicinos moksliniai tyrimai rodo, kad stresas veikia daugelį organizmo sistemų ir funkcijų: širdies ritmą, arterinį kraujospūdį, kvėpavimo daţnį, raumenų tonusą,

smegenų elektrinį aktyvumą, nervinę emocinę būseną, vegetacinę nervų, endokrininę ir analizatorių sistemas. Veikiant stresui keičiasi ir analizatorių jautrumas: sulėtėja regos ir klausos sensomotorinės reakcijos, pablogėja skausmo jutimas, ryškaus matymo pastovumas, sumaţėja galvaninė varţa ir kt. [41].

Labai svarbūs yra psichologiniai simptomai. Stresas gali sukelti nepasitenkinimą; o su darbu susijęs stresas gali sukelti su darbu susijusį nepasitikėjimą. Tarp kitko, nepasitenkinimas darbu yra paprasčiausias ir akivaizdţiausias streso psichologinis simptomas [48].

Poţymiai, rodantys, kad prekybos centre yra streso darbe problema: Įmonėje

Darbo tvarka. Daţni nebuvimai darbe, didelė darbuotojų kaita, darbo laiko grafikų paţeidimai, drausmės problemos, bauginimai darbe, agresyvus bendravimas, izoliacija.

Veikla. Sumaţėjusi gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėjusi kokybė, nelaimingi atsitikimai darbe, prastas sprendimų priėmimas, klaidos.

Kaštai. Padidėję kompensacijų kaštai arba padidėję sveikatos prieţiūros kaštai, padaţnėję kreipimaisi į sveikatos prieţiūros įstaigas.

Darbuotojai

Įpročiai ir elgesys. Piktnaudţiavimas tabako gaminiais, alkoholiu, narkotikais, smurtas, bauginimai arba prievarta.

Psichologiniai poţymiai. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikoncentruoti, padidintas jautrumas, šeimyninių santykių problemos, “perdegimas darbe”.

Sveikata. Nugaros, širdies problemos, skrandţio ir dvylikapirštės ţarnos opos, didelis kraujospūdis, nusilpusi imuninė sistema [45].

Streso darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imamasi streso išvengimui, yra efektyvūs. Streso darbe rizikos vertinimas remiasi tais pačiais pagrindiniais principais ir metodais, kurie taikomi vertinant bet kuriuos kitus darbo vietos rizikos veiksnius. Darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas šiame procese yra svarbus, nes reikia klausti darbuotojų, kas jiems sukelia stresą, reikia nustatyti kokios darbuotojų grupės yra veikiamos streso ir numatyti priemones, kuriomis galima jiems padėti [15].

Nuovargis

Darbuotojai, dirbantys pamainomis, daţniau skundţiasi didesniu nuovargiu, dirglumu, įtampa. Šiems darbuotojams daţnesni virškinamojo trakto sutrikimai [50]. Olandijos mokslininkai įrodė, kad darbas pamainomis gali sukelti širdies ligas.

Nuovargis - organizmo darbingumo sumaţėjimas po tam tikrą laiką trukusios veiklos (fizinis, protinis, emocinis). Poţymiai - pakinta širdies veikla, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos veikla, reakcijos greitis, sutrinka judesių koordinacija, nusilpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys, sulėtėja mąstymas ir orientacija, kyla neigiamos emocijos. Kalbant apie nuovargio prieţastis reikia pasakyti, kad jog jis tieisogiai proporcingas darbo krūviui [30].

Darbe patiriamas stresas ir nuovargis padidina galimybę susirgti ūminėmis ligomis, tokiomis, kaip įprastas peršalimas, gripas ar gastroenteritas. Tai nustatė Mastrichto (Olandija) universiteto mokslininkai, vadovaujami Danielles Mohren. Per trejų metų laikotarpį jie ištyrė daugiau nei 8 tūkstančius skirtingų kompanijų darbuotojų. Tyrimo metu nustatyta, jog svarbiose pozicijose dirbantys asmenys apie 20 proc. daţniau linkę peršalti nei uţimantys paprastesnius postus darbuotojai. Darbo vietos neuţtikrintumas, pavyzdţiui, pastovios reorganizacijos, padidina riziką susirgti gripu ar skrandţio ir plonosios ţarnos uţdegimu. Pamainomis dirbantys ţmonės daţniau suserga ūminėmis ligomis, nei įprastą darbo dieną dirbantys asmenys. Didţiausia rizika susirgti yra tarp ţmonių, kurie dirba pagal trijų pamainų sistemą. Mokslininkų teigimu, susirgimų riziką taip pat padidina išsekimas ir pervargimas darbe. Pavyzdţiui, pervargstantys darbuotojai du kartus daţniau sirgo gastroenteritu nei turintys maţesnius krūvius. Daţniau dėl peršalimo darbe nebūnantys asmenys paprastai neturi motyvacijos eiti į darbą. Jie yra nepatenkinti darbu ir maţiau prisirišę prie darbo vietos [25].

Bulingas (bauginimai darbe)

Pastarųjų metų moksliniai tyrinėjimai Vakarų Europos šalyse rodo, kad psichologinis teroras darbe (bulingas) turi reikšmės dirbančiųjų sveikatai. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra teigia, kad bauginimai darbe yra svarbi problema Europos šalių dirbantiesiems, su ja susijusios nemaţos tiek darbuotojų, tiek ir įmonių išlaidos. Be to, bauginimai darbe turėtų būti neetišku elgesiu, darbuotojo engimu ir neturi būti toleruojami darbiniuose santykiuose. Bauginimas darbo vietoje – tai pavojų sveikatai ir saugai sukeliantis pasikartojantis nepagrįstas elgesys, nukreiptas į darbuotoją ar darbuotojų grupę. Bauginimai daţniausiai pasireiškia

netinkamu valdţios panaudojimu arba piktnaudţiavimu ja, kai asmenys, prieš kuriuos tai nukreipiama, sunkiai gali save apginti. Bauginama gali būti ţodţiais, fiziniu puolimu, bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija. Bauginimui gali būti naudojama fizinė ir psichinė prievarta[59].

Kiekvienas prekybos centro darbuotojas gali tapti bauginimo auka. Europos sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 9 proc., arba 12 milijonų Europos darbuotojų teigia per 2000 metus patyrę bauginimų. Tačiau įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse patiriamų bauginimų lygis labai skiriasi. Šiuos skirtumus gali lemti ne tik bauginimų daţnumas, bet ir kultūriniai skirtumai, pasireiškiantys bauginimų problemai skiriamu dėmesiu ir registravimo ypatumais [13].

Išskiriamos dvi bauginimų rūšys – bauginimas kaip greitai besiplečiančio tarpasmeninio konflikto pasekmė ir bauginimas, kai auka nedalyvauja konflikte, bet atsitiktinai patenka į situaciją, kur kaltininkas išlieja savo agresiją. Bauginimus skatina įmonės santykių kultūra, kai bauginimas yra toleruojamas arba nelaikomas problema. Taip pat staigūs, netikėti organizaciniai pokyčiai, nesaugus darbas, blogi darbuotojų ir vadovų santykiai, ţemas pasitenkinimo vadovaujančiais darbuotojais lygis, blogi bendradarbių santykiai, labai aukšti reikalavimai atliekamam darbui, trūkumai įmonės valdymo politikoje ir nepakankama bendrų vertybių sistema, padidėjęs visos įmonės streso lygis, funkcijų konfliktai. Be to, bauginimus gali skatinti įvairūs su asmenybe ar situacija susiję veiksniai, tokie kaip diskriminacija, asmeninės problemos, narkotikų arba alkoholio vartojimas [13, 59].

Bauginimus patyrusiems asmenims gali būti labai reikšmingos jų pasekmės. Daţniausia pasireiškia sveikatos psichinių, protinių ir psichosomatinių sutrikimų simptomais, pvz., stresu, depresija, sumaţėjusia savigarba, savęs menkinimu, patologine baime, nemiga, virškinimo ir kaulų raumenų sistemos veiklos sutrikimais [13]. Asmenims, patyrusiems bauginimų, daţnai pasireiškia potrauminio streso simptomai, kurie yra panašūs į simptomus, atsirandančius po kitų psichinių traumų, pvz., netekties ar uţpuolimų. Kitos bauginimų pasekmės gali būti socialinis izoliavimas, konfliktai šeimoje ir finansinės problemos dėl nebuvimo darbe arba atleidimo iš darbo [59]. Psichologinio teroro aukos daţniau skundţiasi psichosomatiniais sutrikimais, depresija. Šie reiškiniai tiesiogiai susiję su teroro trukme. Jo pasekmės yra stipresnės, uţ pavyzdţiui, ūmų psichologinį stresą, nes bulingas tęsiasi ilgai, išsekina prisitaikomuosius

organizmo resursus. Silpnėja aukos imuninė sistema, susidaro sąlygos atsirasti lėtinėms ligoms [59].

Bauginimai prekybos centruose gali sąlygoti darbuotojų nedarbo dienų padidėjimą bei darbuotojų kaitą, sumaţėjusį darbo efektyvumą ir našumą, ir ne tik tiems darbuotojams, kurie patyrė bauginimus darbe, bet ir kitiems darbuotojams, kenčiantiems nuo neigiamo psichologinio socialinio darbo aplinkos klimato [13].

“Išorinio” smurto darbe sąvoka apima įţeidinėjimus, grasinimus, fizinę ir psichologinę agresiją, nukreiptą į dirbantį asmenį ir sukeliančią pavojų jo sveikatai, saugai ar gerovei, kurią vykdo nedirbantys įmonėje asmenys, t. y. “iš išorės”, įskaitant vartotojus ir klientus. Smurtas taip pat gali būti rasinio arba seksualinio pobūdţio.

Agresyvūs ar grasinamieji veiksmai gali pasireikšti įvairiomis formomis: šiurkštus elgesys – pagarbos kitiems trūkumas;

fizinė arba ţodinė agresija – ketinimas įţeisti (suţeisti); uţpuolimas – ketinimas suţaloti kitą asmenį [14].

Europos Sąjungoje atlikto tyrimo [57] rezultatai rodo, kad 4 proc. Europos darbuotojų teigia darbo vietose patyrę fizinį smurtą iš kitų asmenų. Ţymiai daugiau darbuotojų yra nukentėję nuo grasinimų ir įţeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų iš ne jų įmonėje dirbančių asmenų.

Didţiausia smurto rizika yra paslaugų sektoriuje, ypač sveikatos apsaugos, transporto, maţmeninės prekybos, maitinimo, finansų ir švietimo įmonėse. Kontaktai su klientais padidina smurto riziką. Maţmeninės prekybos sektorius priskiriamas padidintos rizikos grupei.

Padidintos smurto rizikos darbo aplinkoje dirba šių profesijų darbuotojai: slaugytojai ir kiti sveikatos prieţiūros darbuotojai, taksi ir autobusų vairuotojai; kasininkai, apsaugininkai, policininkai, įkalinimo įstaigų priţiūrėtojai [14].

Galima nustatyti daţniausiai darbuotojams pasitaikančius rizikos veiksnius: darbas su prekėmis, grynaisiais pinigais ir vertybėmis;

darbas vienumoje;

kontaktai su kai kuriais klientais: agresyviais arba sergančiais, alkoholio arba narkotikų paveiktais asmenimis;

blogas įmonės valdymas, galintis padidinti klientų agresyvumą: pvz., klaidos išrašant sąskaitas, produktas neatitinka reklamoje nurodytų savybių,

nepakankamos prekių atsargos arba nepakankamas prekybos darbuotojų skaičius [14].

Kiekvienu atveju, priklausomai nuo asmens, pasekmės būna labai skirtingos, pradedant nuo motyvacijos bei pasitenkinimo darbu sumaţėjimu ir baigiant stresu bei fiziniais ar psichologiniais pakenkimais. Gali išsivystyti potrauminiai simptomai, tokie kaip baimė, fobijos ir miego sutrikimai. Ypatingai sunkiais atvejais gali išsivystyti potrauminis šokas. Smurtas turi įtakos ir visai įmonei, nes ţmonės, dirbantys baimės ir apmaudo kupinoje aplinkoje, negali labai gerai dirbti. Neigiamos pasekmės prekybos centrui pasireiškia tuo, kad padidėja darbuotojų nebuvimo darbe atvejų, sumaţėja motyvacija, darbo našumas, blogėja darbo santykiai ir atsiranda darbuotojų samdos problemų [14].

1.2. Darbuotojų profesinės sveikatos prieţiūros ir darbo aplinkos

normavimas Lietuvoje

1. 2. 1. Darbo laikas

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandţius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdţio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo uţtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.

Draudţiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę. Viršvalandiniai darbai paprastai draudţiami. Dirbti viršvalandinius darbus neleidţiama skirti: jaunesnius kaip aštuoniolikos metų asmenis; asmenis, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydţius ir kitais įstatymų bei kolektyvinės sutarties nustatytais atvejais.

Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus[33].

Tyrimo atlikto Kolumbijoje (“fizinis darbo krūvis ir maksimaliai priimtinas darbo laikas supermarketo darbuotojų tarpe”), kuriame tirta priklausomybė tarp fizinio darbo krūvio, išreikšto širdies daţnio pokyčiu ir maksimaliai priimtinas darbo laikas, gauti duomenys parodė, kad 43 proc. supermarketo darbuotojų nebuvo patenkinti savo darbo laiku. Rezultatai taip pat parodė neigiamą koreliaciją tarp organizmo fiziologinių kintamųjų ir maksimaliai priimtino darbo laiko [3].

1. 2. 2. Poilsio laikas

Darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.

Darbuotojams suteikiamos kasmetinės atostogos. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.

Uţ kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Uţ pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Uţ antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

1) moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; 2) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių nustatytais atvejais.

Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi:

1) asmenys iki aštuoniolikos metų;

2) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų [33].

1. 2. 3. Darbo vieta ir darbo priemonės

Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių

priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti paţymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ţenklais.

Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; aukštos ar ţemos temperatūros darbo priemonių paviršiai turi būti izoliuoti; darbo priemonių valdymo įtaisai turi atitikti ergonominius reikalavimus; neturi būti galimybės darbo priemonę atsitiktinai įjungti, turi būti numatyta, kaip darbo priemonę operatyviai išjungti; darbo priemonių keliamas triukšmas, vibracija ar kita darbo aplinkos tarša neturi viršyti higienos normose nustatytų ribinių verčių (dydţių) [34].

1. 2. 4. Privalomi sveikatos patikrinimai

Prekybos centrų darbuotojai, ypač dirbantys su maistu, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medţiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje, o pakeitus darbovietę tikrinama periodiškai.

Jauni asmenys privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų.

Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami įmonėje tikrintis sveikatą periodiškai, įmonės darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku.

Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Uţ privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai sveikatos prieţiūros įstaigoms moka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo uţmokestį darbuotojams uţ darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam uţ tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo uţmokestis [34].

1. 2. 5. Apsaugos priemonės

Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medţiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medţiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.

Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neuţtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita) [34].

1.3. Sveikatos pakenkimai/sutrikimai prekybos centrų darbuotojų tarpe

Jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos yra vienas iš daţniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų profesinių ligų sąraše. Bendroje suaugusių ţmonių ligų struktūroje jungiamojo audinio bei skeleto ir raumenų sistemos ligos uţima trečią vietą ir 2000 m. tūkstančiui gyventojų teko 224,9 atvejų [41].

4. Paveikslas. Profesinių ligų struktūra 2005metais [60]

Vokietijos mokslininkai Hinnen U. ir Krueger H. ir kt. stebėjo 115 supermarketo kasos operatorių. Nustatyta, kad didesni nusiskundimai nepatogia darbo poza buvo didesni palyginti su ofiso darbuotojais. Rezultatai buvo gauti naudojant klausimyną ir atliekant reumatologinį patikrinimą, kuris atskleidė, kad daugiausia kasos operatorių skundėsi nugaros, kairiojo peties ir kairės rankos skausmais. Kasininkų, dirbančių lazerio – skanerio sistema nusiskundimai buvo tokie patys, bet jie reikšmingai maţiau skundėsi dešinės rankos ir dešinės plaštakos skausmais, nes kasos aparatu jie naudojosi retai. Pasirodo, būtų geriau jei kasininkai galėtų vykdyti

skirtingas uţduotis parduotuvėje, nes mokslininkų tyrimo duomenys parodė, kad kasininkai, kurie dirbo skirtingose darbo vietose per dieną skundėsi reikšmingai maţesniu nugaros skausmu negu tie kurie dirbo tik kasos aparatu [74].

Įvertinus prekybos darbuotojų darbo specifiką galima išskirti daţniausiai pasitaikančius skeleto – raumenų sistemos sutrikimus:

1. riešo kanalo sindromas (karpatunelinis sindromas); 2. nugaros skausmas;

3. kaklo – pečių raumenų skausmas; 4. kojų venų varikozė.

1. 3. 1. Riešo kanalo sindromas

Karpalinis tunelis yra siauras plyšys, kuriuo praeina delno raumenų sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Šio tunelio susiaurėjimo poveikyje, kuris atsiranda dėl daţnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių, prasideda viduriniojo nervo spaudimas, o vėliau ir uţdegimas. Dėl to, padidėjus spaudimui riešo kanale, yra sutrikdoma nervo kraujo apytaka ir sumaţėja nervo laidumas. Mikroskopiniai riešo kanalo audinio tyrimai taip pat parodė pakitimus – fibrocitų ir jungiamojo audinio suplonėjimą sausgyslių dangaluose bei aplink nervą. Šio sindromo poveikyje atsiranda delno sustingimas, sumaţėja nykščio bei rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Daţnai pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį, vėlyvose stadijose gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ir paralyţius. Pagrindinis ir vienintelis efektyvus gydymo būdas yra chirurginis, tai yra operacija [24].

Šia liga daţniau serga vidutinio amţiaus (vyresnės kaip 50 metų) moterys. Moterų riešo kanalas siauresnis negu vyrų, todėl jos serga daţniau [26].

2006 metais Italijoje, Bolonijos universitete buvo atliktas eksperimentinis tyrimas, kurio metu buvo tirtos 71 kasininkė, dirbanti pilną darbo dieną, 155 kasininkė, dirbanti dalį darbo dienos ir 98 ofiso darbuotojos. Riešo tunelinis sindromas buvo charakterizuotas tokiais parametrais kaip buvęs ir/ar esamas nakties ir/ar dienos sustingimas, dilgčiojimas, deginimas ar skausmas, apimantis maţiausiai vieną iš pirmutinių trijų pirštų. Skirtumai buvo apskaičiuoti naudojant Pearson’o chi – square testą. Riešo tunelinio sindromo simptomų paplitimas buvo didesnis tarp visą darbo dieną dirbančių kasininkių (31,0 proc.) negu tarp pusę darbo dienos

dirbančių kasininkų (19,3 proc.) ar kontrolinėje grupėje – ofiso darbuotojų (16,3 proc.) (p = 0,055). Panaši struktūra buvo rasta vertinant buvusius riešo tunelinio sindromo simptomus ir atvejus. Didesnė rizika riešo tuneliniam sindromui atsirasti pastebėta dirbančių visą darbo dieną moterų tarpe. Šis tyrimas gali suteikti informacijos įvertinant ir organizuojant ergonomines ir darbo sąlygas prekybos centruose [5].

Analoginis tyrimas vykdytas taip pat Italijoje. Atliktas atvejo – kontrolinis tyrimas, kuriame kontrolinė grupė sudaryta iš moterų, dirbančių pradinėse mokyklose. Taip pat įvertinta riešo kanalo sindromo rizika dirbant pilnu etatu ir dirbant pusę etato. Kaip ir anksčiau aprašyto tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesni rizikos faktoriai nustatyti kasininkėms nei kontrolinės grupės moterims ir dirbančioms pilnu etatu palyginti su dirbančiom pusę etato [6].

Tanaka S., Wild D. K. Ir kiti analizavo 1988 metais atlikto JAV suaugusių gyventojų interviu duomenis. Apskaičiuota, kad 1,55 proc. (2,65 milijonai) iš 170 milijonų suaugusių įvardijo riešo kanalo sindromą 1988 metais. Paplitimas tarp moterų pastebėtas didesnis nei vyrų tarpe [55].

1. 3. 2. Nugaros skausmas

Tai labai daţna (beveik tokia pat kaip peršalimas) ţmonių liga, kurią sukelia labai daug prieţasčių. Net 80 proc. ţmonių kada nors savo gyvenime patiria bent vieną nugaros skausmo epizodą [26].

Viena svarbiausių darbo medicinos problemų yra skausmas juosmens srityje. Tai viena daţniausių nedarbingumo prieţasčių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 60 – 80 proc. ţmonių patiria juosmens skausmus [16].

Nugaros skausmų prieţasčių yra daug ir su amţiumi jie neretam apsunkina gyvenimą. Daţnai stovimas darbas sukelia nugaros skausmus. Nugaros skausmų prieţastys:

Nuo sunkaus fizinio darbo, kai patempiami ar pervarginami raumenys;

Nuo ilgo stovimo darbo, kai fizinis krūvis tenka tik kai kurioms raumenų grupėms;

Nuo ilgo buvimo toje pačioje padėtyje prie kompiuterio, kasos aparato, staklių ir panašiai (profesiniai nugaros skausmai).

Ţmogaus kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgai trunkančiam darbui sėdimoje padėtyje. Šią situaciją dar labiau pablogina netinkamai įrengta darbo vieta, nepatogi kėdė, nepritaikytas darbo stalo aukštis, statinė darbo poza. Darbo metu raumenys yra tarpinėje būklėje tarp susitraukimo ir atsipalaidavimo, dėl ko susidaro statinis raumenų apkrovimas. Šioje būklėje raumenys, nors ir nėra pilnai susitraukę, relaksuotis negali. Todėl sumaţėja kraujo cirkuliacija ir kaupiasi medţiagų apykaitos produktai. Per didelis pieno rūgšties kiekis ir per maţa deguonies koncentracija sąlygoja raumenų nuovargio ir skausmų atsiradimą. Be to, sutrikusi kraujo ir limfos cirkuliacija gali sukelti audinių paburkimą ir sąlygoti nervų bei kraujagyslių suspaudimą [56].

Ilgalaikė arba trumpesnė intensyvi statinė nugaros raumenų įtampa veikia šių raumenų kraujotaką, ji sutrinka ir dėl to vystosi išemija. Išemijos poveikyje atsiranda audinių paburkimas arba edema bei pradeda kauptis medţiagų apykaitos produktai – katabolitai. Šie procesai sukelia uţdegiminę reakciją, kurią lydi skausmas. Skausmas paţeidimo vietoje padidina raumenų įtempimą, taip sukeldamas ilgalaikį, grįţtamojo ryšio principu paremtą pakenkimą [56].

Italijoje atlikus 3702 asmenų, dirbusių maţose ir vidutinėse parduotuvėse (n = 100) ir didţiosiose (hyper) parduotuvėse (n = 7) tyrimus, nustatyta, kad apatinės nugaros skausmas per pastaruosius 12 mėn. nustatytas tik 34,5 proc. (36,6 proc. moterų ir 30,7 proc. vyrų). Taip pat nustatyti neţymūs rodiklių skirtumai tarp vidutinių ir didţiųjų parduotuvių [62].

Visi profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pakenkimai glaudţiai siejasi su darbo poza, darbo vietos įranga ir atliekamo darbo pobūdţiu. Įvairūs darbo aplinkos įrengimo elementai keičia kūno padėtį ir taip predisponuoja kaulų ir raumenų sutrikimų vystymąsi [56].

Švedijoje atlikus 1239 vyrų ir 1298 moterų (18 - 65) tyrimus, nustatyta, kad 20 proc. moterų ir 16 proc. vyrų per pastaruosius 12 mėn. skundėsi skausmu, tempimu ar sustingimu kaklo, pečių lanko srityje. Tai daţniau pasireikšdavo tarp vyresnio amţiaus ţmonių ir tų, kurie dirba fizinį darbą, darbą nepatogioje, priverstinėje darbo pozoje [63].

1. 3. 3. Kaklo ir pečių raumenų skausmas

Ţmonėms daug dirbantiems kompiuteriu, ilgai sėdintiems kasoje ar tiesiog dirbantiems sėdimą darbą daţnai atsiranda kaklo, pečių juostos, nugaros, rankų ar riešų skausmai.

Švedijos mokslininkai Sandsjo L., Melin B. ir kiti ištyrė 18 moterų kasininkių, kurios skundėsi kaklo – pečių raumenų skausmu ir 6 jų koleges, kurios nesiskundė kaklo – pečių raumenų skausmu. Elektromiografo duomenys parodė, kad trapecinio raumens atsipalaidavimo trukmė ilgesnė tų moterų, kurios įvardijo turinčios kaklo – pečių raumenų skausmą, nei tų, kurios skausmu nesiskundė. Nedominuojančioje pusėje raumens atsipalaidavimo trukmė reikšmingai ilgesnė (p<0,005) toje grupėje, kurioje nesiskundė kaklo – pečių raumenų skausmais, taip pat šioje grupėje buvo nustatytas didesnis elektromiografinio aktyvumo skirtumas tarp dominuojančios ir nedominuojančios pusių. Neigiamus psichosocialinius veiksnius (stresas, įtampa, nuovargis) šiek tiek daugiau patyrė tos moterys, kurios teigė turinčios kaklo – pečių raumenų skausmą, tuo tarpu teigiami psichosocialiniai veiksniai darbo metu (koncentracija, motyvacija, laimė) pasirodė panašūs abiejose supermarketo darbuotojų grupėse [49].

Kitame tyrime, atliktame Švedijoje, Stokholmo universiteto mokslininkų, tirtos 72 moterys, dirbančios parduotuvėje kasininkėmis. Nustatyta, kad 50 kasininkių (70 proc.) kentėjo kaklo ir pečių raumenų skausmą (trapezius mialgia). Tai daţniau pasitaikydavo vyresnėms, turinčioms didesnį kraujospūdį ir patiriančioms didesnę fizinę įtampą darbe [35].

Kai kuriose studijose buvo pastebėtas ryšys su tokiais darbo organizaciniais faktoriais kaip darbuotojo ignoravimas, dideli reikalavimai ir maţi įgaliojimai priimant sprendimus darbe [61]. Be to, negalima atmesti ryšio tarp fizinių ir psichosocialinių faktorių darbe bei kaulų - raumenų sistemos simptomų viršutinėse galūnėse atsiradimo [47].

Kaklo – pečių raumenų srities skausmų ryšys su nerimu, depresija ir bloga savijauta pastebėtas ir kai kuriose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei kitose mokslininkų studijose [64]. Itin svarbu tai, kad šie psichologiniai simptomai buvo nurodyti pacientams dar neturint kaklo – pečių srities skausmų. Tai rodo, kad psichologiniai simptomai neatsirado kaip kaulų – raumenų sistemos susirgimų pasekmė. Labiau tikėtinas paaiškinimas galėtų būti toks, kad nerimas ir depresija keičia centrinį sensorinės informacijos apdorojimą, taip padidindami skausminių stimulų sukeltą stresą [64].