Visuomenės sveikatos fakultetas
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Lina Sakalauskaitė
KAUNO MIESTO REKREACINIŲ VIETŲ SVARBA
GYVENTOJŲ FIZINIAM AKTYVUMUI IR SVEIKATAI
Magistro diplominis darbas
(Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas
Doc. Dr. Ričardas Radišauskas
Konsultantas
Dokt. Audrius Dėdelė
2008 m. birželio 11 d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
KAUNO MIESTO REKREACINIŲ VIETŲ SVARBA GYVENTOJŲ FIZINIAM AKTYVUMUI IR SVEIKATAI
Lina Sakalauskaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Ričardas Radišauskas Konsultantas dokt. Audrius Dėdelė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2008. 89 p.
ĮVADAS: Užsienio šalyse atliktos mokslinės studijos parodė, kad miesto parkai bei kita rekreacinė aplinka yra susijusi su įvairaus amžiaus gyventojų fiziniu aktyvumu. Palanki sveikatai ir saugi miesto aplinka gali būti pritaikyta gyventojų sveikatinimui, fiziniam aktyvumui ir rekreacijai. DARBO TIKSLAS: Įvertinti sergamumo ir fizinio aktyvumo paplitimą tarp Kauno miesto gyventojų, pagrindžiant miesto rekreacinių vietų svarbą gyventojų sveikatos stiprinimui. UŽDAVINIAI: 1. Įvertinti Kauno miesto gyventojų fizinio aktyvumo lygį bei su gyvensenos veiksniais susijusių lėtinių ligų paplitimą. 2. Įvertinti oro užterštumą ir triukšmo sklaidą Kauno miesto rekreacinėse vietose. 3. Įvertinti Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybės tinkamumą gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. TYRIMO METODIKA: Kauno miesto gyventojų sergamumui kraujotakos sistemos, onkologinėmis ligomis bei II tipo cukriniu diabetu įvertinti naudojama oficialių statistinių duomenų analizė. Fizinio aktyvumo paplitimui įvertinti tarp įvairaus amžiaus miesto gyventojų naudojama vykdytų tyrimų ir programų duomenų analizė. Azoto dioksido sklaida miesto parkuose vertinama panaudojant taršos modeliavimo programą AIRVIRO, triukšmo sklaida parkų teritorijoje įvertinama pagal miesto triukšmo žemėlapį. REZULTATAI: Duomenų analizė parodė, kad per paskutiniuosius penkerius metus Kauno miesto gyventojų sergamumas kraujotakos sistemos ligomis išaugo 36 proc., sergamumas onkologinėmis ligomis – nuo 12,3 proc. tarp moterų iki 28,6 proc. tarp vyrų. Fizinio aktyvumo paplitimas tarp suaugusiųjų siekia tik apie 50 proc., pakankamai fiziškai aktyvūs ne daugiau kaip trečdalis miesto vaikų ir paauglių. Miesto parkų teritorijų užterštumas azoto dioksidu svyruoja nuo 0 proc. švariausiuose miesto parkuose iki 90 proc. labiausiai užterštuose parkuose. Didžiausias triukšmo lygis nustatytas miesto centre ir prie didelio eismo intensyvumo gatvių esančių parkų teritorijose. IŠVADOS: Sergamumo lėtinėmis ligomis ir fizinio pasyvumo paplitimas tarp Kauno miesto gyventojų pagrindžia sportavimo skatinimo būtinumą.
Dauguma miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybės atžvilgiu yra tinkamos gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS: Siekiant nustatyti fizinio aktyvumo ir rekreacinių vietų sąsajas rekomenduojama atlikti epidemiologinius tyrimus ryšiui nustatyti arba jį paneigti. Siūloma įvertinti parkų tinkamumą pagal kitus kriterijus: infrastruktūrą, saugumą, susisiekimo galimybes ir kt.
SUMMARY
Public Health (Health Ecology)
KAUNAS RECREATIONAL PLACES AND ITS IMPORTANCE FOR RESIDENTS’ PHYSICAL ACTIVITY AND HEALTH
Lina Sakalauskaitė
Supervisor Ričardas Radišauskas, Dr. Sc. Assoc. Professor 2nd supervisor Ph. D. student Audrius Dėdelė
Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 89 p.
BACKGROUND: A number of studies have showed that parks provided places for people to experience nature, engage physical activity and relax. Recreation and open spaces are one of the most important urban forms related to residents’ physical activity. Safe and health related environment of the parks may help increase physical activity among residents of all ages. AIM OF THE STUDY: To assess the prevalence of cardiovascular diseases, cancer accidents and diabetes type II among residents of Kaunas city and to substantiate the importance of public parks to promote physical activity there. OBJECTIVES: 1. To assess the level of physical activity and prevalence of noncommunicable diseases among residents of Kaunas city. 2. To assess air pollution and noise in the environment of city public parks. 3. To assess the environmental quality in city recreational places that can be used to promote physical activity and improve public health. METHODS: Statistical data and literature review was undertaken to assess the level of physical activity and prevalence of noncommunicable diseases among residents of Kaunas city. The dispersion of nitrogen dioxide in the area of public parks was measured using AIRVIRO model. The dispersion of noise was identified using Kaunas MapNoise. RESULTS: The data analyze shows that prevalence of cardiovascular diseases among Kaunas city residents has increased by 36 % since 2001 to 2005. The prevalence of cancer during the same period has increased by 12,3 % among women and 28,6 % among men. Only about 50 % of adults and 30 % of schoolchildren are physically active. Air pollution in the area of public parks varies from 0 % at the least polluted parks to 90 % at the most polluted parks. The maximum noise level was assessed in that area of parks which are situated near the roads. CONCLUSIONS: Morbidity of noncommunicable diseases and physical passivity among Kaunas residents’ substantiate the importance to promote physical activity. The environmental quality in the majority of Kaunas
recreational places is suitable to promote physical activity and may help improve public health. PRACTICAL RECOMMENDATIONS: We recommend performing more studies concerning the association between access to urban green spaces and population level of recreational physical activity.
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ES – Europos Sąjunga
CD – cukrinis diabetas
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras
WHO – World Health Organization
KMI – kūno masės indeksas
SSFA – su sveikata susijęs fizinis aktyvumas
BNS („Baltic News Service") - Baltijos valstybių naujienų agentūra
LR – Lietuvos Respublika
RV – ribinė vertė
TURINYS
ĮVADAS...16
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...18
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...19
1.1. Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys... 19
1.2. Fizinio aktyvumo stoka ir lėtinės neinfekcinės ligos. Sergamumo ir
mirtingumo dinamika Europoje ir Lietuvoje ... 20
1.2.1. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis...21
1.2.3. Sergamumas onkologinėmis ligomis...22
1.2.2. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu ...25
1.3. Fizinis aktyvumas tarp suaugusiųjų ir vaikų – tendencijos Europoje ir
Lietuvoje... 27
1.4. Fizinio aktyvumo skatinimo pavyzdžiai Europos ir pasaulio šalyse ... 30
1.5. Fizinio aktyvumo ir aplinkos bei rekreacijos sąsajos. Vykdytų tyrimų
analizė ... 32
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA...36
3. REZULTATAI ...38
3.1. Fizinio aktyvumo ir sergamumo lėtinėmis ligomis ryšys. Situacija ir
tendencijos Kauno mieste ... 38
3.1.1. Kauno miesto gyventojų sergamumas kraujo apytakos sistemos ligomis...38
3.1.3. Kauno miesto gyventojų sergamumas onkologinėmis ligomis ...41
3.1.2. Kauno miesto gyventojų sergamumas II tipo cukriniu diabetu ...44
3.2. Kauno miesto gyventojų fizinis aktyvumas ... 45
3.3. Fizinio aktyvumo skatinimas Kaune: miesto rekreacinės vietos... 56
3.3.2. Miesto rekreaciniai miškai (miško parkai) ir miesto parkai ...58
3.4. Oro kokybė ir triukšmo sklaida miesto rekreacinių vietų aplinkoje ... 64
3.4.1. Kauno miesto aplinkos monitoringas ...66
3.4.2. Oro kokybė ir tešalų sklaida Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkoje...67
3.4.3. Triukšmo sklaida Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkoje ...73
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...79
4.1 Kauno miesto rekreacinių vietų svarba gyventojų fiziniam aktyvumui ir
sveikatai ... 79
IŠVADOS ...84
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...85
LITERATŪRA...86
ĮVADAS
Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys yra įrodytas daugeliu mokslinių tyrimų. Nors dar prieš šimtmetį fizinio pasyvumo problema tikriausiai dar nebuvo tokia aktuali kaip šiandien. Su nepakankamu fiziniu aktyvumu susijusių ligų paplitimas yra viena didžiausių šių laikų vakarų civilizacijos visuomenės sveikatos rykščių. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek atskiros valstybės vienu iš prioritetinių sveikatos klausimų laiko su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis susijusių sveikatos problemų sprendimą. Daugėja mokslinių įrodymų, pagrindžiančių gyvensenos įtaką daugelio plačiai pasaulyje paplitusių ligų vystymuisi. Kraujotakos sistemos ligos, onkologiniai susirgimai, nutukimas, cukrinis diabetas – tai ligos, kurių viena iš priežasčių – nepakankamas judėjimas, sutrikusi medžiagų ir energijos apykaita.
Šie susirgimai neaplenkia ir Lietuvos. Žalingų įpročių paplitimu mūsų šalies jaunimas jau lenkia daugelio Europos valstybių jaunimą. Nors nutukimo problema tarp vaikų Lietuvoje dar nėra tokia aktuali, tačiau mitybos įpročiai ir sėslus gyvenimo būdas bei su tuo susijusios sveikatos problemos jau plinta ir mūsų visuomenėje. Medikai pateikia gąsdinančias išvadas – gyvensenos įpročiai tarp šalies gyventojų yra nepalankūs sveikatai, todėl būtina taikyti įvairias prevencijos priemones, o ligų profilaktiką laikyti prioritetine sveikatos priežiūros sritimi.
Viena iš aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų – nepakankamas fizinis aktyvumas ir su tuo susijęs sergamumas lėtinėmis ligomis – paskatino ieškoti atsakymo kaip būtų galima keisti šią nepalankią situaciją sveikatos srityje. Užsienio šalių mokslinės literatūros analizė pateikė įrodymų, kad vienas iš paprasčiausių būdų gerinti gyventojų sveikatą ir skatinti fizinį aktyvumą – tai pritaikyti miesto rekreacinių vietų infrastruktūrą visuomenės poreikiams ir konkrečiai – sportinei veiklai ir aktyviam gyvenimo būdui propaguoti. Apklausos parodė, kad miestiečiai noriai lankosi tokiose miesto vietose ir pripažįsta, kad galimybė naudotis rekreacinėmis vietomis yra vienas stipriausių motyvų sportuoti.
Rekreacijos ir fizinio aktyvumo sąsajas vertinančių mokslinių tyrimų Lietuvoje šiuo metu rasti nepavyko. Kadangi pavyzdžių ir metodikos kaip būtų galima nustatyti rekreacinių vietų įtaką gyventojų fizinio aktyvumo įpročiams nėra, todėl pirmiausia svarbu išsiaiškinti kokios rekreacijai skirtos vietos yra mieste, koks jų plotas, kaip jos išsidėsčiusios, koks jų įrengimo, sutvarkymo laipsnis, kokia aplinkos būklė. Tik įvertinę ir ištyrę mieste esančias viešąsias erdves, kuriose yra palanku plėtoti su sveikata susijusią veiklą, galėsime nustatyti
gyventojų poreikį jose lankytis. Kol nėra tiksliai žinoma kur ir kokios miesto vietos yra tinkamos fiziniam aktyvumui ir rekreacijai, tol vertinti gyventojų poreikį jomis naudotis yra gana sudėtinga. Naudojant aprašomąjį stebėjimo epidemiologinį metodą šiame magistriniame darbe siekta pagrįsti būtinybę gerinti miestiečių sveikatą ir didinti fizinį aktyvumą. Miesto žaliųjų erdvių aplinkos būklės įvertinimas leidžia nustatyti šių vietų tinkamumą su sveikata susijusiai veiklai plėtoti.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Įvertinti sergamumo ir fizinio aktyvumo paplitimą tarp Kauno miesto gyventojų, pagrindžiant miesto rekreacinių vietų svarbą gyventojų sveikatos stiprinimui.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto gyventojų fizinio aktyvumo lygį bei su gyvensenos veiksniais susijusių lėtinių ligų paplitimą.
2. Įvertinti oro užterštumą ir triukšmo sklaidą Kauno miesto rekreacinėse vietose.
3. Įvertinti Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybės tinkamumą gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Fizinio aktyvumo ir sveikatos ryšys
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2002 m. kasmetiniame pranešime (World Health Report, 2002) teigiama, kad pasaulyje fizinis neaktyvumas kiekvienais metais tampa apie 1,9 mln. mirčių priežastimi. 10 – 16 proc. krūties, gaubtinės žarnos vėžio, diabeto susirgimų ir 22 proc. širdies sutrikimų nulemia fizinis neaktyvumas. Nepakankamas fizinis aktyvumas skatina nutukimo, išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, osteoporozės bei kitų ligų vystymąsi (36). Vien Europoje kasmet apie 600 tūkst. mirčių yra susiję su fiziniu pasyvumu (42).
Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2 - 2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių (20). Pastebėta tendencija, kad nepakankamai fiziškai aktyviems asmenims dažniau būdingas padidėjęs bei didelis cholesterolio koncentracijos kiekis kraujyje, kuris būtent ir padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 50 proc. tiriamųjų, nesimankštinančių nei vienos valandos per savaitę, nustatytas labai didelis cholesterolio kiekis kraujyje, tuo tarpu tarp besimankštinančių 7 ir daugiau valandų per savaitę tokių apskritai nebuvo. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp fizinio aktyvumo trukmės laisvalaikiu ir cholesterolio koncentracijos kraujyje, t.y. kuo didesnis aktyvumas, tuo mažesnis cholesterolio kiekis (20). Atitinkami fiziniai pratimai gali būti kaip terapijos ir reabilitacijos priemonė gydant širdies kraujagyslių, vainikinių arterijų periferinių kraujagyslių ligas, hipertenziją, įgimtą širdies ligą, nutukimą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, diabetą, kaulų-raumenų sistemos ligas, stresą, nerimą, depresiją ir kt (2).
Manoma, kad judėjimo aktyvumas yra pats svarbiausias sveikatą stiprinantis veiksnys. Pakankamo fizinio aktyvumo privalumai:
Stiprina širdies raumenį, didina šio raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo greitį, dėl to padidėja sistolinis ir minutinis širdies tūris;
Gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, darbo ištvermę bei ekonomiškumą (mažėja nuovargio sparta);
Didina eritrocitų bei kraujo kiekį; Mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
Mažina sočiųjų riebalų rūgščių kiekį kraujyje;
Mažina riebalinio audinio kiekį kūne (nutukimą) bei gliukozės kiekį kraujyje; Mažina stresą, depresiją;
Malšina norą rūkyti; Reguliuoja mitybą;
Mažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu; Mažina tikimybę susirgti osteoporoze;
Didina organizmo prisitaikymą prie nepageidaujamų aplinkos veiksnių; Garantuoja tinkamą organizmo augimą;
Gerina fizinį bei protinį darbingumą, teikia gyvenimo džiaugsmo, gerina nuotaiką ir išvaizdą, skatina pasitikėjimą savimi (36).
Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi daugelio mokslinių tyrimų išvadas, pateikia rekomendacijas dėl fizinio aktyvumo atskirų amžiaus grupių gyventojams. Suaugusiesiems rekomenduojama užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla ne mažiau kaip 30 min. kaip galima daugiau dienų per savaitę. Vaikai ir jaunuoliai turėtų sportuoti kiekvieną dieną ir fiziniam aktyvumui skirti ne mažiau kaip 60 minučių (42). Šios rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir turėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į atskiro individo poreikius ir galimybes. Priklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės fizinio aktyvumo formos gali būti labai įvairios: vaikščiojimas, plaukimas, bėgimas, įvairūs judrūs žaidimai, įvairių sporto šakų kultivavimas, darbas sode ir namuose, važiavimas dviračiu, mankšta ir pan.
Norint būti sveikiems, sportuoti ir užsiimti fizine veikla yra taip pat svarbu kaip kvėpuoti švariu oru bei sveikai maitintis. Nors šie dalykai atrodo visai paprasti, tačiau gyventojų sergamumo analizė atskleidžia skaudžią tiesą – su fiziniu pasyvumu susijusių ligų skaičius pasaulyje nemažėja. Tokių ligų skaičiaus augimas susijęs su gyvenimo kokybės blogėjimu, didesnėmis išlaidomis sveikatos priežiūros sistemai, prarastais sveiko gyvenimo metais.
1.2. Fizinio aktyvumo stoka ir lėtinės neinfekcinės ligos. Sergamumo ir
mirtingumo dinamika Europoje ir Lietuvoje
Kaip jau minėta, fizinis pasyvumas lemia įvairių ligų vystymąsi ir progresavimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinio aktyvumo trūkumas – viena iš pagrindinių kraujotakos sistemos ligų, kai kurių lokalizacijų vėžio ir II tipo cukrinio diabeto priežasčių.
1.2.1. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis
Išsivysčiusiose šalyse išeminė širdies liga bei galvos smegenų insultas yra pagrindinės mirties priežastys tarp visų kraujotakos sistemos ligų. Kasmet pasaulyje nuo galvos smegenų insulto miršta apie 3 milijonus moterų ir 2,5 milijono vyrų (47).
Statistikos duomenimis, Europoje mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis yra nevienodas atskirose šalyse. 2005 metais mirtingumo rodiklis Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje buvo didžiausias tarp ES šalių ir vidurkį viršijo daugiau kaip du kartus (1 pav.). Mažiausiu mirtingumo rodikliu pasižymi Prancūzija, Ispanija, Olandija, Norvegija. Pastebima tendencija, kad mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų daugelyje Europos šalių mažėja, tačiau skirtumas tarp senųjų ir naujųjų ES šalių vis dar išlieka gana didelis. Nuo 2001 m. iki 2005 m. bendras ES šalių vyrų mirtingumo rodiklis sumažėjo nuo 373,3 iki 337,44/100 000 gyv. Tarp moterų šis rodiklis sumažėjo nuo 244,41 iki 222,02/100 000 gyv. Taip pat pastebima tendencija, kad vyrų mirtingumo rodiklis visose šalyse yra didesnis nei moterų ir šis skirtumas yra nevienodas atskirose valstybėse.
337,44 750,45 222,02 436,07 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900
Estija Suomija Graikija Airija Latvija Lietuva Lenkija Ispanija Jungtinė Karalystė ES R o d ik li s 10 0 00 0 g yv . vyrai moterys
1. pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ES šalyse 2005 metais.
Šaltinis: European health for all database, 2007
Išeminė širdies liga užima didžiausią procentą tarp mirties nuo kraujotakos sistemos ligų priežasčių. Lietuva pirmauja tarp Europos šalių pagal mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklį (2 pav.). 2005 metais skirtumas tarp Lietuvos ir ES vidurkio buvo didesnis nei 3 kartai. Beveik visose Europos šalyse mirtingumo rodiklis nors ir nežymiai, tačiau kasmet mažėja. Didžiausiu mirtingumo rodikliu pasižymi Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija), mažiausi rodikliai nustatyti Prancūzijoje, Olandijoje, Norvegijoje. Nuo 2001 m. iki 2005 m.
bendras ES šalių vyrų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis sumažėjo nuo 160,16 iki 142,97/100 000 gyv. Tarp moterų rodiklis pakito nuo 81,67 iki 73,48/100 000 gyv.
142,97 490,65 73,48 267,42 0 100 200 300 400 500 600
Estija Suomija Graikija Airija Latvija Lietuva Lenkija Ispanija Jungtinė
Karalystė ES R o d ik lis 1 00 0 00 g yv . vyrai moterys
2. pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ES šalyse 2005 metais.
Šaltinis: European health for all database, 2007
Nors Europoje ryškėja mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų mažėjimo tendencija, tačiau Lietuva Europos kontekste vis dar išsiskiria labai dideliu mirtingumo rodikliu tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
1.2.3. Sergamumas onkologinėmis ligomis
Onkologinės ligos priklauso lėtinių ligų grupei. Jų vystymąsi lemia tiek endogeniniai, tiek egzogeniniai veiksniai. Endogeniniams rizikos faktoriams priskiriami genetiniai, imunodeficitiniai, endokrininiai pakitimai ir kt. Egzogeniniai veiksniai: netinkama mityba, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, kenksmingi profesiniai veiksniai, aplinkos užterštumas. Pagrindinės gyvensenos nuostatos, mažinančios riziką susirgti vėžiu yra subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas, saikingas alkoholio vartojimas, vengimas kenksmingų aplinkos veiksnių, tinkamas darbo ir poilsio režimas, psichosocialinio streso mažinimas.
Lietuvoje onkologinėmis ligomis serga apie 1,2 proc. gyventojų. Onkologinių susirgimų kasmet padaugėja 1 – 2 proc. Ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pagal mirties priežastis Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų.
Paskutiniais PSO Europos regioninio biuro pateikiamais duomenimis 2004 m. Europos Sąjungos šalyse bendras sergamumas onkologinėmis ligomis buvo panašus kaip ir Lietuvoje (2004 m. Lietuvos rodiklis 464,11 / 100 000 gyv., Europos Sąjungos šalių rodiklis
460,12 / 100 000 gyv.). Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir ES šalių yra toks, kad Europos Sąjungos šalyse sergamumo didėjimo tendencija nėra tokia ženkli kaip Lietuvoje: ES nuo 1996 m. iki 2004 m. sergamumo vėžiu rodiklis padidėjo apie 8 proc., tuo tarpu Lietuvoje – apie 26 proc. (10).
Mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje yra didesnis nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. 2004 metų Eurostat duomenimis, standartizuotas vyrų mirtingumo rodiklis nuo piktybinių navikų Lietuvoje buvo 291,3 /100 000 gyv., ES-25 šalyse – 255,8 /100 000 gyv. Standartizuotas moterų mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 138,8 /100 000 gyv., ES-25 šalyse – 144,1. Pagal vyrų mirtingumo rodiklį Lietuva yra šeštoje, pagal moterų - 12 vietoje tarp 25 ES šalių (7). Dešimties Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo piktybinių navikų yra didžiausias, grafinis išsidėstymas pavaizduotas 3 ir 4 paveiksluose.
0 50 100 150 200 250 300 350 400 Veng rija Slov akija Ček ijos R espu blika Lenk ija
Estija Lietuva Latvi ja Belgi ja Slov ėnij a Pran cūzij a R o d ik li s 10 0 00 0 g yv .
3. pav. Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų ES-25 šalyse (pagal Europos standartą) 2004 metais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
0 50 100 150 200 250 Danij a Veng rija Ček ijos R espu blika Jung tinė Kara lystė Airija Nyde rland ai Lenk ija Slov akija Belgi ja Slov ėnij a R o d ik li s 10 0 00 0 g yv .
4. pav. Moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų ES-25 šalyse (pagal Europos standartą) 2004 metais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Šiuo metu nustatyta, kad fizinis aktyvumas susijęs su sumažėjusia gaubtinės žarnos ir krūties vėžio rizika, taip pat gali turėti įtakos prostatos, plaučių ir endometriumo vėžio rizikai (50). Apibendrintų beveik 170 epidemiologinių tyrimų duomenys pateikiami 1 lentelėje.
Lentelė 1. Fizinis aktyvumas ir kai kurių lokalizacijų vėžio rizika (šaltinis: Smailytė G., Aleknavičienė B., 2007)
Asociacijos stiprumas Lokalizacija Įrodymų apie rizikos sumažėjimą
nuoseklumas1
Rizikos
rodiklis sumažėjimas, proc. Vidutinis rizikos
Dozė-atsakas priklausomybė2
Gaubtinė žarna 43 iš 51 0,3 – 1,0 40 – 50 43 iš 51
Krūtis 32 iš 44 0,3 – 1,6 30 – 40 32 iš 44
Prostata 17 iš 30 0,5 – 2,2 10 – 30 17 iš 30
Endometriumas 9 iš 13 0,1 – 1,0 30 – 40 9 iš 13
Plaučiai 8 iš 11 0,4 – 1,3 30 – 40 8 iš 11
Sėklidės 3 iš 9 0,5 – 3,3 10 – 30 3 iš 9
Kiaušidės 3 iš 7 0,3 – 2,5 20 – 30 3 iš 7
1 – visų tyrimų ir tyrimų, kuriuose nustatytas rizikos sumažėjimas, skaičius dėl didesnio fizinio aktyvumo 2 – visų tyrimų, kuriuose nagrinėta dozė-atsakas priklausomybė ir tyrimų, kuriuose nustatytas rizikos sumažėjimas, didėjant fiziniam aktyvumui
Storosios žarnos vėžys. Stipriausia fizinio aktyvumo rizikos priklausomybė nustatyta gaubtinės žarnos vėžiui. Įvairių epidemiologinių tyrimų duomenimis, gaubtinės žarnos vėžio rizika sumažėja 30 – 40 proc. tarp fiziškai aktyvių žmonių, palyginti su neaktyviais, taip pat nustatytas ryšys tarp fizinio krūvio intensyvumo ir rizikos sumažėjimo.
Krūties vėžys. Nustatyta, kad fiziškai aktyvių moterų krūties vėžio rizika yra mažesnė, palyginti su fiziškai neaktyviomis 20 – 30 proc. Rizikos sumažėjimas tarp fiziškai aktyvių moterų nustatytas 32 tarp 44 iki šiol vykdytų tyrimų, taip pat pastebėta dozė-atsakas priklausomybė tyrimuose, kur toks ryšys buvo analizuotas.
Prostatos vėžys. Nors dėl fizinio aktyvumo įtakos prostatos vėžiui duomenys yra prieštaringi, epidemiologinių tyrimų duomenys leidžia daryti išvadą, kad toks ryšys yra galimas. Iš 30 epidemiologinių tyrimų 15 buvo nustatytas rizikos sumažėjimas, siekiantis 10 – 30 proc.
Plaučių vėžys. Tik pavieniai tyrimai nagrinėjo fizinio aktyvumo įtaką plaučių vėžio rizikai. Iš 11 epidemiologinių tyrimų 8 buvo nustatytas vėžio rizikos sumažėjimas 30 – 40 proc., todėl šio vėžio rizika apibrėžiama kaip galbūt susijusi su fiziniu aktyvumu (50).
Šiuo metu yra sukaupta nemažai duomenų įrodančių, kad fizinis aktyvumas turi įtakos kai kurių lokalizacijų vėžio rizikos mažinimui. Tokie duomenys atveria plačias perspektyvas pirminei vėžio profilaktikai. Subalansuota mityba ir fizinio aktyvumo didinimas gali padėti sumažinti sergamumą vėžiu bei kitomis lėtinėmis ligomis. Kadangi nustatyta tiesinė priklausomybė tarp fizinio aktyvumo ir sveikatos, fizinio aktyvumo didinimas turėtų pagerinti ir bendrą sveikatos būklę.
1.2.2. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu
II tipo cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinė liga (hiperglikemija), kuri atsiranda dėl santykinio insulino nepakankamumo. Nors žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka.
2007 m. Tarptautinė diabeto federacija paskelbė, kad cukriniu diabetu serga 246 milijonai viso pasaulio žmonių, iš jų apie 60 milijonų gydoma insulinu (25).
Oficiali statistika vien Lietuvoje skaičiuoja apie 39 tūkstančius sergančių žmonių (39, 40). Tikri skaičiai gali būti dar didesni, nes beveik pusė sergančiųjų nieko net neįtaria apie ligą. Taip yra dėl to, kad II tipo cukrinio diabeto simptomai atsiranda labai pamažu. Daug medžiagos apie sergančiųjų CD paplitimą, socialinį bei ekonominį problemos aktualumą bei CD etiologinius ir rizikos veiksnius sukaupiama vykdant epidemiologinius tyrimus bei alternatyvius stebėsenos metodus.
II-jo tipo cukrinį diabetą, skirtingai nei I-ąjį, dažniausiai sąlygoja netinkamas gyvenimo būdas. Medikai išskiria šiuos rizikos veiksnius:
neracionali mityba (gausus angliavandenių ir riebalų vartojimas); mažas fizinis aktyvumas;
sėslus gyvenimo būdas; antsvoris ir nutukimas;
ilgėjantis amžius (silpstant organizmui didėja tikimybė susirgti); paveldimumas;
stresas.
Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Jei 1990 m. ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse buvo registruota 60 milijonų, besivystančiose – 20 milijonų diabetu sergančių, tai 2000 m. šia liga išsivysčiusiose šalyse galėjo sirgti 120 milijonų, o besivystančiose – 40 milijonų žmonių. Tokiu būdu 2000 m. šia liga galėjo sirgti
160 milijonų planetos gyventojų, o apie 2025 metus, prognozuojama, šis rodiklis pasieks 300 milijonų. Antro tipo cukriniu diabetu serga apie 90 proc. visų sergančiųjų. Daugiau nei du trečdaliai diabeto atvejų tenka išsivysčiusioms šalims. Tarptautinio diabeto fondo duomenimis, diabeto paplitimas Europos šalių populiacijoje varijuoja nuo 3,4 proc. Airijoje iki 10,2 proc. Vokietijoje (60). Dešimt Europos šalių, kuriose diabeto paplitimas didžiausias pavaizduoti 5 pav. Prognozuojama, kad 2025 metais daugelyje Europos Sąjungos šalių diabeto paplitimas populiacijoje perkops 11 proc.
10,2 9,9 9,9 9,7 9,7 9,6 9,6 9,5 9,4 9,2 8 8,5 9 9,5 10 10,5 11
Vokietija Latvija Ispanija Vengrija Estija Austija Slovėnija Čekijos respublika Lietuva Malta P ro c .
5. pav. Diabeto paplitimas kai kuriose Europos šalyse 2003 metais.
Šaltinis: International Diabetes Foundation, 2003
Ne išimti ir Lietuva – sergančiųjų cukriniu diabetu žmonių skaičius nuolat auga. Šio susirgimo išsivystymui įtakos turi su amžiumi sietinas medžiagų apykaitos sulėtėjimas, paveldimumas, centrinio tipo nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkami mitybos įpročiai, specifinės-etninės gyvenimo sąlygos, urbanizacija ir automatizacija bei fizinio aktyvumo mažėjimas. Apie 80 proc. visų sergančių 2 tipo cukriniu diabetu turi antsvorį arba yra nutukę (39, 40).
Mirusiųjų ir II tipo CD sirgusiųjų mirties priežastys dažniausiai būna susijusios su šios ligos komplikacijomis. 2005 metais atlikto tyrimo metu (55) nustatytos pagrindinės sirgusiųjų II tipo CD mirties priežastys, išanalizuotas bendras mirtingumas. Šie duomenys atskleidžia situacijos rimtumą, parodo, kad Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos atitinka visos populiacijos dažniausiai nustatomas mirties priežastis. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad daugelio ligų, kurios yra pagrindinė mirties priežastis, galime išvengti koreguodami savo gyvenimo būdą. Aukščiau minėto tyrimo metu nustatyta, kad mirusiųjų ir CD sirgusiųjų bendras mirtingumas 2002 metais Lietuvoje buvo 48,0 atvejai 100 000 gyv. Cukrinis diabetas, kaip pagrindinė mirties priežastis 2002 metais
sudarė 18,0 proc. visų atvejų. Pagrindinės mirties priežastys tarp sirgusiųjų II tipo cukriniu diabetu pateiktos 2 lentelėje.
Lentelė 2. Mirusiųjų ir II tipo cukriniu diabetu sirgusių mirtingumo priežasčių pasiskirstymas proc. (šaltinis:Urbanavičius V., Arštikytė I., Kaminskytė L., 2005)
Eil. Nr. Pagrindinės mirties priežastys 1994 – 2002 m. vidurkis (proc.)
1. Širdies ir kraujagyslių ligos 59,0
2. Insultai 18,5
3. Vėžys 7,4
4. Inkstų funkcijos nepakankamumas 6,5
Tyrimo metu atlikta duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad mirusių ir sirgusiųjų II tipo cukriniu diabetu mirtingumas kasmet didėja. Remiantis ir kitų tyrimų išvadomis, kurios skelbia, kad sergančiųjų II tipo CD nuolat daugėja, galime teigti, kad su gyvensena susijusių ligų skaičius Lietuvoje auga.
Nepakankamas fizinis aktyvumas gal ir nėra pagrindinė lėtinių ligų priežastis, tačiau priežasčių-pasekmių grandinėje užima gana svarbią vietą. Tyrimais nustatyta, kad tokia fizinė veikla kaip pvz., mankšta gerina toleranciją gliukozei ir didina jautrumą insulinui, todėl fizinis aktyvumas yra puiki nuo insulino nepriklausomo (II tipo) cukrinio diabeto profilaktikos priemonė.
1.3. Fizinis aktyvumas tarp suaugusiųjų ir vaikų – tendencijos Europoje ir
Lietuvoje
Su fizinio pasyvumo problema susiduriama beveik visame pasaulyje. PSO duomenimis, pasaulyje fiziškai neaktyvių žmonių yra maždaug 17 proc. (priklausomai nuo regionų šis skaičius kinta nuo 11 proc. iki 24 proc.). Nepakankamai fiziškai aktyvių, t.y. sportuojančių mažiau nei 2,5 val. per savaitę, yra nuo 31 iki 51 proc. – vidutiniškai 41 proc. gyventojų tarp 14 regionų (45).
2002 m. Europos Sąjungos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimo duomenimis, fizinis pasyvumas būdingas daugeliui ES šalių gyventojų (43). Per paskutinę savaitę intensyviai nesportavo 57,4 proc. 15 metų ir vyresnių ES šalių gyventojų, vidutiniu intensyvumu nesportavo 40,8 proc. gyventojų. Kiekvieną dieną fiziškai aktyvūs buvo tik 15,4 proc. ES
fiziškai pasyvesnės už vyrus. Didžiausiu fiziškai pasyvių gyventojų skaičiumi pasižymi Olandija, Portugalija, Vokietija, Danija. Tyrimu taip pat nustatyta, kad darbe fiziškai neaktyvūs pusė ES gyventojų, o laisvalaikiu nesportavo 46 proc. vyresnių kaip 15 metų gyventojų.
Tarptautinių moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimų bei suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimų duomenimis, nuo 1994 m. iki 2002 m. Lietuvos paauglių fizinis aktyvumas laisvalaikiu nepakito, o laisvalaikiu besimankštinančių suaugusiųjų dalis padidėjo (1994 m. du ir daugiau kartų per savaitę besimankštinančių vyrų buvo 31,8 proc., moterų – 25,6 proc. 2002 m. sportuojančių vyrų skaičius padidėjo iki 48,2 proc., moterų – iki 42,1 proc.) (13).
Lietuvos gyventojų požiūrio į kūno kultūros pratybas ir dalyvavimo jose tyrimo duomenimis (2002 m.), visai nesimankština ir nelanko sporto pratybų 52,4 proc.
apklaustų Lietuvos gyventojų. Analizuojant moksleivių duomenis nustatyta, kad 20,9 proc.
mokyklinio amžiaus mergaičių ir 11,9 proc. berniukų visai nesportuoja ir nesimankština. Iki 2 val. per savaitę savarankiškai sportuoja ir mankštinasi pusė apklaustų mergaičių, daugiau kaip 4 valandas per savaitę sportuoja tik 18 proc. mergaičių. Berniukai yra labiau fiziškai aktyvūs: daugiau kaip trečdalis apklaustųjų teigė, kad savarankiškai sportuoja daugiau kaip 4 val. per savaitę. 35 proc. atsakė, kad sportuoja iki 3 val. per savaitę. Kaip pagrindinę problemą, su kuria susiduria savarankiškai sportuojantys moksleiviai, nurodė sporto įrenginių (aikštelių, bėgimo trasų ir kt.) nebuvimą arti namų bei sportinio inventoriaus trūkumą. Kad trūksta informacijos nurodė tik apie 4 proc. moksleivių. Vadinasi, jų informuotumas fizinio aktyvumo klausimais nėra mažas (27). Pakartotinai atlikus tyrimą 2007 metais, konstatuota, kad iš esmės per penkerius metus Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo lygis nepasikeitė (26).
2007 m. duomenimis, 51,6 proc. Lietuvos gyventojų visai nesimankština ir nelanko jokių sporto pratybų. Pagrindinės Lietuvos gyventojų nesportavimo priežastys bei labiausiai motyvuojantys būti fiziškai aktyviais veiksniai pateikti 3 lentelėje.
Lentelė 3. Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą ar pasyvumą lemiantys veiksniai
(šaltinis: UAB „RAIT“ tyrimas, 2007)
Eil. Nr. Fizinį aktyvumą skatinantys veiksniai Nepakankamo fizinio aktyvumo priežastys
1. Noras tobulinti savo fizines galias, gerinti sveikatą,
didinti darbingumą Neturi noro, energijos, valios
2. Noras siekti didelių sportinių rezultatų Didelis darbo (mokslo) krūvis
3. Tai reikalinga profesinėje veikloje Silpna sveikata
Apibendrinant lentelėje pateiktus duomenis galima teigti, kad norą sportuoti skatina su sveikata ir gera savijauta susiję veiksniai, o nesportavimą lemia asmeniniai nusistatymai, įpročių ar vertybių nebuvimas.
Nepakankamai fiziškai aktyviems dažniausiai priskiriami asmenys, kurie per darbo dieną sėdi 5 ar daugiau valandų, o laisvalaikiu yra fiziškai aktyvūs (vaikšto, dirba sode, mankštinasi, sportuoja) mažiau negu 10 val. per savaitę.
2005 metais atlikto Lietuvos didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimo išvadose teigiama, kad 5 – 11 klasių berniukų fizinio aktyvumo dažnis ir trukmė yra didesni nei mergaičių. Mokinių subjektyvi nuomonė apie asmeninį fizinį aktyvumą yra geresnė negu realus fizinis aktyvumas. Daugumos 5 – 11 klasių mergaičių (90 proc.) ir berniukų (80 proc.) kasdieninio fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė neatitinka PSO (2003) sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijų. Didžiosios daugumos Lietuvos mokinių fizinis pasyvumas yra sveikatos rizikos veiksnys. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad dauguma mokinių turi pozityviai išreikštus vidinius asmenybės motyvus būti fiziškai aktyviems. Tačiau kaip labiausiai fiziniam aktyvumui trukdančius veiksnius, moksleiviai nurodė laiko stoką ir namų darbų ruošą. Labiausiai fizinį aktyvumą skatinantis veiksnys, moksleivių nuomone, yra įdomios kūno kultūros pamokos (28).
Kito tyrimo metu, kuomet Lietuvos moksleivių gyvensenos ypatumai buvo lyginami su Europos Sąjungos moksleivių gyvensenos ypatumais, buvo nustatyta, kad Lietuvos moksleivių fizinis pasyvumas yra didesnis nei Europos Sąjungos moksleivių (nepakankamai fiziškai aktyvūs: 50,4 proc. Lietuvos berniukų ir 41,2 proc. ES šalių berniukų; 64,4 proc. Lietuvos mergaičių ir 27,8 proc. ES šalių mergaičių) (59).
Vis daugiau šalių atkreipia dėmesį į viršsvorio ir nutukimo problemą tarp vaikų. Atlikta nemažai tyrimų, kurie tik patvirtina, kad ši problema ne tik egzistuoja, bet ir turi tendenciją didėti. Palyginus 34 šalių duomenis apie viršsvorio ir nutukimo paplitimą tarp mokyklinio amžiaus vaikų nustatyta, kad ši problema aktualiausia tarp Maltos ir Jungtinių Amerikos Valstijų jaunuolių. Lietuva ir Latvija patenka tarp šalių, su mažiausiu nutukusių vaikų skaičiumi. Viršsvorio ir nutukimo problema taip pat aktuali Didžiojoje Britanijoje, Šiaurės Amerikoje, pietų ir vakarų Europos šalyse (19).
1.4. Fizinio aktyvumo skatinimo pavyzdžiai Europos ir pasaulio šalyse
Žmonės dar prieš šimtmetį judėjimą, žaidimus bei fizinį darbą laikė įprasta kasdienine veikla. Paradoksalu, bet XXI amžiaus žmogui jau reikia priminti, kad judėti yra būtina, norint išlikti sveikam. Siekiant vaikus ir suaugusiuosius įtikinti koks įdomus ir naudingas gali būti fizinis užimtumas, pasaulyje kuriama įvairių strategijų ir programų fiziniam aktyvumui skatinti. Įvairūs moksliniai tyrimai atliekami norint nustatyti fizinio aktyvumo propagavimo programų efektyvumą, išsiaiškinti priežastis kodėl žmonės nesportuoja bei nustatyti motyvus, kurie padėtų keisti žmonių gyvensenos įpročius.
Siekiant nustatyti moksleivių motyvaciją būti fiziškai aktyviems, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijoje, buvo atliktas tyrimas. Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė, kad pagrindinis ir stipriausias motyvacijos veiksnys yra pačių moksleivių asmeninis pasitenkinimas, t.y. būti fiziškai aktyviems jaunuolius labiausiai skatina įdomi veikla, kuri teikia malonumą. Tyrimą atlikę mokslininkai siūlo atsižvelgti į šį motyvuojantį veiksnį kuriant fizinio aktyvumo skatinimo programas paaugliams (16).
Šveicarijos mokslininkai, ištyrę 9 – 19 metų amžiaus paauglių fizinį ir sportinį aktyvumą, pateikia tokias rekomendacijas: programos ir strategijos, kuriomis siekiama didinti fizinį aktyvumą, turėtų būti skirtos atskirai mergaitėms ir berniukams, ir turėtų būti nukreiptos į 15 metų amžiaus paauglių grupę (35).
Keliose Graikijos pradinėse mokyklose vienerius metus buvo vykdyta sveikatos mokymo programa, siekiant formuoti su fiziniu aktyvumu susijusią moksleivių elgseną. Po metų buvo palyginti rezultatai tarp dviejų mokinių grupių: intervencinės ir kontrolinės. Nustatyta, kad tų moksleivių, kurie dalyvavo programoje, požiūris į fizinį aktyvumą yra labiau teigiamas nei tų moksleivių, kurie programoje nedalyvavo. Programoje dalyvavę moksleiviai daugiau valandų per savaitę skyrė fiziniams užsiėmimams, nei programoje nedalyvavę moksleiviai. Apibendrinus rezultatus nustatyta, kad sveikos gyvensenos programos mokyklose skatina moksleivius būti fiziškai aktyviems ir šį įprotį išlaikyti ilgą laiką (3).
Vienas įdomesnių tyrimų1993 metais buvo atliktas Jungtinėse Amerikose Valstijose (JAV). Vienoje vidurinėje mokykloje septintokams vietoj įprastų kūno kultūros pamokų buvo vedamos šokių pamokos. Ši programa buvo skirta mažas pajamas gaunančių juodaodžių ir Lotynų amerikiečių šeimų paaugliams. Tyrimo sumanytojai iškėlė hipotezę, kad tų mokinių, kurie lankys šokių pamokas, padidės aerobinis pajėgumas, sumažės kūno svoris bei pasikeis požiūris į patį fizinį aktyvumą. Programa truko dvylika savaičių. Moksleiviai buvo suskirstyti
į dvi grupes: vienai grupei 3 kartus per savaitę buvo vedamos šokių pamokos vietoj įprastų kūno kultūros pamokų, kitai grupei 2 kartus per savaitę buvo vedamos teorinės sveikos gyvensenos pamokos.
Tyrimo metu buvo nustatyti tokie šokių pamokų privalumai: 1. Šiuose užsiėmimuose gali sėkmingai dalyvauti visi mokiniai;
2. Beveik nereikia jokių įgūdžių (praktikos metu pagerėja šokio judesių įgūdžiai); 3. Programos metu patys mokiniai gali pajusti pratimų naudą (pvz., pagerėja fizinis
pajėgumas, sumažėja svoris ir pan.);
4. Pamokose gali dalyvauti ir viršsvorį turintys mokiniai; 5. Užsiėmimai yra linksmi ir nenuobodūs;
6. Praktiškai nereikia jokių įrenginių ar prietaisų;
7. Užsiėmimai vyksta saugioje aplinkoje prižiūrint suaugusiajam, muzika ir šokių judesiai atitinka vaikų amžių.
Siekiant nustatyti programos efektyvumą, buvo vertinamas moksleivių fizinis pasirengimas (tam tikro atstumo bėgimas matuojant laiką) matuojamas širdies ritmas poilsio metu, kūno masės indeksas (KMI), vertinamas moksleivių požiūris į fizinį aktyvumą (pildomas klausimynas).
Tyrimas parodė, kad šokių pamokų programa yra iš tiesų efektyvi, siekiant padidinti paauglių fizinį pajėgumą bei sumažinti kūno svorį. Taip pat buvo nustatyta, kad programa turėjo didesnį efektą mergaitėms nei berniukams. Nors berniukams šokių pamokos patiko, tačiau tyrėjai siūlo skirti dalį pamokos laiko nestruktūruotiems žaidimams (49).
Gerėjant technologijoms ir didėjant mechanizuotų darbo sričių skaičiui vis daugiau sukuriama sėdimų darbo vietų, kurios nereikalauja žmogaus fizinės jėgos. Dauguma suaugusiųjų didžiąją dalį dienos praleidžia darbe, todėl siekiant didinti fizinį aktyvumą naudinga jį propaguoti darbo vietose bei kelionėse į ir iš darbo. Minint „Judėjimo sveikatos labui dieną“, 2007 metais sugalvota fizinį aktyvumą tarp suaugusiųjų skatinti kuriant „aktyvias“ darbo vietas. Pavyzdžiu pateikiamas Helsinkio miestas (Suomija), kuriame darbuotojai turėjo galimybę išbandyti 30 skirtingų sporto rūšių. Renginius, skirtus paminėti šią dieną, organizavo Suomijos sporto visiems asociacija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos institutu. Užsiėmimų tikslas buvo skatinti darbuotojų komandinę dvasią ir motyvuoti žmones ieškoti naujų judėjimo ir mankštinimosi būdų. „Aktyvių“ darbo vietų sukūrimas yra naudingas tiek darbuotojams, tiek patiems darbdaviams. Fizinis aktyvumas kelia nuotaiką ir darbingumą, gerina dėmesio koncentraciją. Įmonių ir įstaigų darbuotojai, kurie darbo metu turi galimybę pasportuoti, pasižymi ne tik geresne sveikata: kartu didėja jų
darbo produktyvumas, gerėja nuotaika, o tuo pačiu sumažėja traumų ir sužeidimų skaičius. Be to, pagerėja darbuotojų tarpusavio santykiai, sustiprėja komandinė dvasia ir pasitenkinimas darbu (31).
Geriausiu pavyzdžiu, kaip sportas gali tapti visos tautos kultūros dalimi, įvardijama Suomija. Jei tautą reikėtų apibūdinti tik pagal vieną bruožą, suomiai neabejotinai būtų žinomi kaip sporto ir fitneso entuziastų tauta. Sportiniai užsiėmimai yra populiariausia laisvalaikio forma Suomijoje. Beveik 60 proc. suaugusiųjų sportą ir fizinius užsiėmimus laiko svarbiausia veikla savo gyvenime ir šiai veiklai skiria mažiausiai po 30 min. kelis kartus per savaitę. Manoma, kad du trečdaliai suomių viena ar kita forma dalyvauja įvairiose sporto asociacijose (38). Sportavimas ir fiziniai užsiėmimai gamtoje, gryname ore yra mieliausias pomėgis beveik 3 milijonams Suomijos gyventojų. Keliavimas pėsčiomis, slidinėjimas, pasivaikščiojimas yra suomių gyvenimo būdas. Yra daugybė galimybių ir tam skirtų plotų kur kiekvienas gali laisvai judėti neurbanizuotose teritorijose, miškuose, prie vandens ir netgi privačiose teritorijose, jeigu niekam netrukdoma ir neniokojama aplinka. Svarbiausią vaidmenį vykdant fizinio aktyvumo propagavimą tarp šalies gyventojų atlieka įvairios sporto asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos. Labai daug prisideda ir miestų savivaldos institucijos, kurios remia fizinio aktyvumo propagavimą, organizuodamos sporto ir sveikatingumo renginius, aprūpindamos reikiama įranga ir kurdamos tinkamą infrastruktūrą tokiai veiklai. Suomijoje yra daugiausiai sportui ir aktyviai fizinei veiklai pritaikytos infrastruktūros, tenkančios vienam gyventojui: stadionų, bėgimo takų, plaukimo baseinų, čiuožyklų, sporto salių, rekreacinių vietų, čiuožinėjimo trasų. Maždaug du iš trijų suomių reguliariai naudojasi sporto ir rekreacijos infrastruktūra, kuri yra šalia jų gyvenamosios aplinkos ir kurią galima pasiekti pėsčiomis ar dviračiu.
1.5. Fizinio aktyvumo ir aplinkos bei rekreacijos sąsajos. Vykdytų tyrimų
analizė
Sporto ir aplinkos ryšys yra abipusis. Sportinė veikla gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, o aplinka gali turėti neigiamą įtaką mūsų galimybėms įsitraukti į sportinę veiklą, o taip pat ir sveikatai. Ir atvirkščiai, sportas gali tapti katalizatoriumi ir suteikti daug energijos ir galimybių siekti tobulesnės aplinkos ne tik gamtoje, bet ir visuomenėje. Daug žmonių, užsiimančių rekreaciniu sportu turi motyvacijos ir pareigą tapti geresniais aplinkai piliečiais ne tik gamtoje per sportą, bet ir namuose, darbe ir kitoje veikloje (18).
JAV, Los Andželo valstijoje du metus vykdyto tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas, įrengiant žaidimų aikštelę vaikams prie mokyklos ir paskiriant prižiūrėtoją, kad būtų užtikrintas vaikų saugumas. Buvo siekiama nustatyti kiek vaikų naudosis šia aikštele ir ar padidės jų fizinis aktyvumas. Po eksperimento nustatyta, kad net 84 proc. žaidimų aikštele besinaudojančių vaikų buvo fiziškai aktyvesni lyginant su vaikais, kurių aplinkoje tokios žaidimų aikštelės nebuvo (11). Tyrimo išvadose skelbiama, kad saugios žaidimų aikštelės didina vaikų fizinio aktyvumo lygį. Tokių aikštelių įrengimas yra paprasta, bet efektyvi intervencijos priemonė. Bufalo universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo išvadoje taip pat skelbiama, kad didesnis parkų skaičius bei jų artumas gyvenamųjų namų atžvilgiu susijęs su aukštesniu vaikų fizinio aktyvumo lygiu. Šiame tyrime dalyvavo 4 – 7 metų amžiaus vaikai (48).
Fizinio aktyvumo lygis glaudžiai susijęs su vaikų amžiumi – tyrimais nustatyta, kad paauglių, ir ypač mergaičių, fizinis aktyvumas paauglystėje gerokai sumažėja. JAV mokslininkai atliko tyrimą siekdami įvertinti ar galimybė sportuoti prie namų esančiuose parkuose turi įtakos paauglių mergaičių fiziniam aktyvumui. Mokslininkai teigia, kad aplinka gali skatinti fizinį aktyvumą. Greta gyvenamųjų namų esanti fiziniam aktyvumui pritaikyta infrastruktūra yra labai svarbi jaunimui, kuris dar negali vairuoti dėl amžiaus arba įveikti didelių atstumų pėsčiomis ar dviračiu. Tyrimo išvadose skelbiama, kad paauglių mergaičių, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra daugiau parkų, pritaikytų aktyviam laisvalaikio leidimui, popamokinis fizinis aktyvumas yra didesnis nei tų mergaičių, šalia kurių namų parkų yra mažiau (6). Tyrimo autoriai teigia, kad fizinis aktyvumas gali būti skatinamas ir propaguojamas pritaikant vietinę aplinką/ekosistemą. Teoriškai aplinka, kurioje žmonės gyvena, lemia tai, ką jie mato, girdi ir su kuo susiduria kasdien.
Žinant, kad parkai suteikia galimybę gyventojams mėgautis gamta, ilsėtis ar aktyviai leisti laisvalaikį, Kalifornijos valstijoje (JAV) buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti kaip dažnai mažas pajamas gaunantys, nedidelių bendruomenių gyventojai lankosi miesto ir rajoniniuose parkuose bei kokią įtaką parkai turi gyventojų fiziniam aktyvumui. Nustatyta, kad per savaitę parkuose apsilankė po maždaug 2000 gyventojų, iš kurių du trečdaliai laiką leido pasyviai. Vyrai parkuose lankėsi dažniau nei moterys ir buvo beveik du kartus fiziškai aktyvesni. Apklausus dviejų mylių atstumu aplink parką gyvenančius žmones nustatyta, kad parkuose žmonės dažniausiai mankštinasi ar kitaip aktyviai leidžia laisvalaikį. Tyrimo išvadose skelbiama, kad parkai yra pati geriausia vieta mažų bendruomenių gyventojų fiziniam aktyvumui. Taip pat nustatytas ryšys tarp fizinio aktyvumo, lankymosi parkuose ir parko artumo gyvenamojo kvartalo atžvilgiu (4).
Mičigano universiteto Socialinės epidemiologijos ir populiacinės sveikatos centro (JAV) mokslininkai siekė nustatyti ar miesto rekreacinių vietų atstumas nuo gyvenamųjų namų turi įtakos vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo lygiui (8). Tyrime dalyvavo beveik 3000 miesto gyventojų. Buvo nustatytas ryšys tarp gyventojų fizinio aktyvumo ir rekreacinių vietų, kurių atstumas nuo gyventojų namų buvo 1 – 5 mylios. Tyrimo išvadose teigiama, kad rekreacinės vietos yra vienas iš aplinkos faktorių turinčių įtakos individų fiziniam aktyvumui bei gyvensenai. Panašūs rezultatai gauti ir Belgijos mokslininkų atliktame tyrime. Buvo nustatyta, kad tiek gyvenamųjų teritorijų aplinkos suplanavimas, tiek rekreacinė aplinka yra susijusi su suaugusiųjų fiziniu aktyvumu (5).
Tačiau ne visais tyrimais nustatytos sąsajos tarp gyventojų fizinio aktyvumo ir galimybės lankytis miesto žaliosiose erdvėse. Jungtinėje Karalystėje Bristolio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, siekdami nustatyti ryšį tarp vidutinio mažiaus gyventojų fizinio aktyvumo lygio ir miesto žaliųjų erdvių. Tyrimo išvadoje skelbiama, kad statistinio ryšio tarp žaliųjų erdvių išsidėstymo mieste, galimybės jomis naudotis ir gyventojų fizinio aktyvumo nenustatyta (17).
Nors tyrimų apie fizinio aktyvumo ir miesto rekreacinių vietų sąsajas nėra daug, tačiau dauguma atliktų tyrimų patvirtina prielaidą, kad gyvenamoji aplinka turi įtakos gyventojų sportavimo, fizinės veiklos įpročiams. Stipriausi ryšiai nustatyti tarp vaikų fizinio aktyvumo lygio ir galimybės naudotis miesto parkais, žaidimų aikštelėmis bei kitomis aktyviai veiklai tinkančiomis vietomis. Kanados mokslininkai iškėlė hipotezę, kad bendruomenių struktūra, aplinkos planavimas yra gana stipriai susiję su gyventojų vidutinio intensyvumo fiziniu aktyvumu. Jie siūlo atsižvelgti į tyrimais nustatytas sąsajas tarp šių elementų ir panaudoti tai kuriant miestų planavimo, gatvių ir šaligatvių tinklo, gyvenamųjų kvartalų išdėstymo strategijas (12). Kuriant saugią ir sveiką aplinką bus siekiama ilgalaikės naudos gyventojų sveikatai. Miesto parko planavimo pavyzdžiu pateikiamas Franqueiro parkas, esantis Seixal mieste, Portugalijoje (6 pav.).
6 pav. Franqueiro parko planas, Portugalija (Šaltinis: WHO, 2006)
PSO Europos regiono biuro parengtame dokumente apie fizinio aktyvumo skatinimą urbanizuotose teritorijose taip pat teigiama, kad miestų planavimas, parkų, rekreacinių vietų pritaikymas gyventojų poreikiams, susisiekimo sistemos gerinimas – vieni iš svarbiausių darbų, kuriuos turėtų atlikti vietinė valdžia, siekdama gerinti gyventojų sveikatą, didinti fizinį aktyvumą (44). Dar keli miesto parkų įrengimo pavyzdžiai pateikti 4 priede.
1- Žaidimų aikštelė 2- Aikštė 3- Šaligatvis 4- Namai 5- Sporto klubas 6- Automobilių stovėjimo aikštelė 7- Krūmai 8- Pieva
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA
• Statistinių duomenų analizė: Siekiant įvertinti Kauno miesto gyventojų sergamumą kraujotakos sistemos, onkologinėmis ligomis ir II tipo cukriniu diabetu bei mirtingumą nuo šių ligų, atliekama oficialių statistinių duomenų bei vykdytų mokslinių tyrimų rezultatų analizė. Naudojamos šios duomenų bazės: Lietuvos sveikatos informacijos centro (LSIC) duomenų bazė, Lietuvos vėžio registro, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto statistiniai duomenys, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto mokslinių tyrimų ataskaitos. Duomenys analizuojami paskutinių, oficialiai prieinamų, penkerių metų laikotarpiu (2001 – 2006 m.).
• Literatūros (vykdytų tyrimų, programų) analizė: fizinio aktyvumo paplitimas tarp Kauno miesto gyventojų įvertinamas išanalizavus Kauno medicinos universiteto vykdomos tęstinės programos MONICA ataskaitas. Taip pat kitų Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslinių tyrimų ataskaitas. Analizei naudojami naujausių, t.y. pastaruosius penkerius metus vykdytų tyrimų duomenys, o pokyčiams įvertinti analizuojami prieš 10 ar 20 metų vykdytų tyrimų rezultatai.
• Monitoringo duomenų analizė: oro užterštumas dulkėmis ir šių teršalų sklaida Kauno mieste bei miesto rajonuose nustatomas analizuojant Kauno mieste vykdomo ekologinio municipalinio monitoringo duomenis ir ataskaitas. Vertinama oro kokybė 2007 metais, o pokyčiai nustatomi analizuojant 2001 – 2007 m. duomenis. Triukšmo sklaida Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkoje įvertinama remiantis 2006 metais parengtu Kauno miesto strateginiu triukšmo žemėlapiu. Triukšmo sklaidos pokyčiai miesto rajonuose analizuojami remiantis monitoringo paskutinių 5 metų, t.y. 2003 – 2007 m. duomenimis.
• Aplinkos kokybės modeliavimas: oro užterštumas azoto dioksidu bei šių teršalų sklaida aplinkoje įvertinama naudojant AIRVIRO modeliavimo programą. Azoto dioksido sklaidos modeliavimas atliktas VšĮ „Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai“. Analizei naudojami 2007 metų oro kokybės tyrimų duomenys, pokyčiams įvertinti lyginami 2001 – 2006 metų miesto monitoringo duomenys.
•
Kauno miesto rekreacinių vietų tinkamumas fiziniam aktyvumui propaguoti nustatomas įvertinus aplinkos oro taršos ir triukšmo sklaidą atitinkamų teritorijų aplinkoje.•
Kauno miesto gyventojų sveikatos būklės ir fizinio aktyvumo pokyčių analizė leidžia nustatyti sąsajas tarp gyventojų sveikatos būklės blogėjimo ir nepakankamo fizinio aktyvumo. Miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybė vertinama siekiant nustatyti šių miesto teritorijų galimybes būti pritaikytoms gyventojų sveikatinimo reikmėms.3. REZULTATAI
3.1. Fizinio aktyvumo ir sergamumo lėtinėmis ligomis ryšys. Situacija ir
tendencijos Kauno mieste
Fizinio aktyvumo stoka turi tiesioginį ryšį su daugeliu ligų, lemia jų vystymąsi ir progresavimą. Pasak PSO Europos regiono biuro direktoriaus dr. Marc Danzo, fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių išvengti bent keleto lėtinių neinfekcinių ligų. Fizinis aktyvumas labai svarbus tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Reguliariai atliekami pratimai sumažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies kraujagyslių ligos, diabetas ir vėžys. Fizinis aktyvumas taip pat mažina kraujo spaudimą ir didelio tankio lipoproteinų kiekį, teigiamai veikia psichinę sveikatą: mažina stresą, nerimą, depresijos simptomus. Fizinis aktyvumas yra ne tik visuomenės sveikatos diskusijų objektas. Jis taip pat skatina bendruomenių aktyvumą bei rūpinimąsi aplinka. Visa tai yra investicija į ateitį, palikimas ateities kartoms (31).
Siekiant pagrįsti fizinio aktyvumo skatinimo reikalingumą tarp Kauno miesto gyventojų, reikia atlikti analizę ir nustatyti miesto gyventojų sergamumo tendencijas kraujo apytakos sistemos ir onkologinėmis ligomis bei II tipo cukriniu diabetu, o taip pat ir Kauno miesto gyventojų mirtingumo nuo šių ligų rodiklius.
3.1.1. Kauno miesto gyventojų sergamumas kraujo apytakos sistemos ligomis
Remiantis Lietuvos sveikatos informacijos centro (LSIC) duomenimis, naujai registruotų sergamumo kraujo apytakos sistemos ligomis atvejų skaičius pastaraisiais metais didėjo. 2005 m. Kauno mieste buvo užregistruota 47,56 ligos atvejai 1000-čiui gyventojų (2001 m. buvo registruota 36,93 atvejai 1000-čiui gyventojų). Per 2001- 2005 m. laikotarpį naujų sergamumo atvejų tarp Kauno miesto gyventojų padaugėjo 28,8 proc. Palyginimui 7 pav. pateikiami sergamumo pokyčiai Kauno apskrityje ir visoje Lietuvoje. Iš grafiko matyti, kad dar 2001 – 2002 metais naujai registruotų sergamumo atvejų skaičius Kauno mieste buvo mažesnis nei Kauno apskrityje ir Lietuvoje. Pastaraisiais metais naujai registruotų susirgimų atvejų rodiklis susilygino su visos Lietuvos sergamumo rodikliu, t.y. Kauno mieste naujų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejų skaičius augo sparčiau nei visoje Lietuvoje.
0 10 20 30 40 50 60 2001 2002 2003 2004 2005 Metai R o d ik lis 1 00 0 su au g .
Kaunas Kauno apskritis Lietuva
7. pav. Naujai registruoti kraujo apytakos sistemos ligų atvejai Kauno mieste, Kauno apskrityje ir Lietuvoje
2001 – 2005 metais.
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras
Bendras sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Kauno mieste taip pat kiekvienais metais didėja. 8 pav. pateiktas bendro sergamumo rodiklių pokytis 2001- 2005 metais. Tūkstančiui Kauno miesto gyventojų tenka daugiau kaip 300 sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejų. Tai dažniausios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga miesto gyventojai. Tačiau tokie dideli sergamumo skaičiai būdingi ne tik Kauno miestui. 2005 metais visoje Lietuvoje buvo registruoti 307 sergamumo atvejai 1000-čiui gyventojų ir didėjimo tendencija būdinga pastaruosius penkerius metus. Nuo 2001 m. iki 2005 m. Kauno mieste bendras sergamumas kraujotakos sistemos ligomis išaugo 55 proc. (Lietuvoje per tą patį laikotarpį sergamumas padidėjo 15 proc.: 2001 m. rodiklis buvo 266,51/1000 gyv., 2005 m.- 307,25/1000 gyv.). 201,51 228,42 270,08 299,64 312,43 0 50 100 150 200 250 300 350 2001 2002 2003 2004 2005 Metai ro d ik li s 10 00 g yv .
8. pav. Bendras sergamumas kraujo apytakos sistemos ligomis Kauno mieste 2001 – 2005 metais.
LSIC duomenimis, apie 12 iš 1000 Kauno mieste gyvenančių vaikų serga kraujotakos sistemos ligomis (Lietuvoje – apie 18 iš 1000 vaikų). Vaikų sergamumo analizė rodo, kad bendro sergamumo didėjimo tendencija per pastaruosius penkerius metus nėra žymi.
Vyrų ir moterų mirtingumo nuo kraujo apytakos sistemos ligų pokyčiai Kauno mieste pavaizduoti 9 pav. Moterų mirtingumas yra šiek tiek didesnis nei vyrų ir šis skirtumas labiausiai išryškėja 2001 m. ir 2006 m. LSIC duomenimis, per paskutiniuosius šešerius metus Kauno miesto vyrų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų išaugo 25,3 proc., moterų – 14 proc. Remiantis oficialia statistika matyti, kad mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų didėjimo mastai yra didesni tarp vyrų nei tarp moterų.
593,85 473,89 622,05 545,74 300 350 400 450 500 550 600 650 700 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Metai ro d ik li s 10 0 00 0 g yv . vyrai moterys
9. pav. Vyrų ir moterų mirtingumas nuo kraujo apytakos sistemos ligų Kauno mieste 2001 – 2006 metais.
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras
Jei sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Kauno mieste yra panašus ar net didesnis nei visoje Lietuvoje, tai lyginant mirtingumo duomenis matyti, kad Kauno miesto gyventojų mirtingumas yra mažesnis nei visoje Lietuvoje: 2001 m. Kauno miesto vyrų mirtingumo rodiklis buvo 473,89/100 000 vyrų, Lietuvoje šis rodiklis siekė 594,58/100 000 vyrų. 2006 m. Kauno mieste užregistruotas mirtingumo rodiklis tarp vyrų buvo 593,85/100 000 vyrų, Lietuvoje - 680,8/100 000 vyrų. Kauno miesto moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2001 m. buvo 545,74/100 000 moterų, tuo pat metu Lietuvos moterų mirtingumo rodiklis buvo 657,7/100 000 moterų. 2006 m. Kauno mieste užregistruotas mirtingumo rodiklis tarp moterų buvo 622,05/100 000 moterų, Lietuvoje - 747,79/100 000 moterų.
Išeminė širdies liga ir insultas yra dažniausios mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų priežastys.
Išvada. Kauno miesto gyventojų sergamumas kraujo apytakos sistemos ligomis per
paskutinių penkerių metų laikotarpį išaugo 55 proc. Mirtingumo rodiklis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 14 proc. tarp moterų iki 25,3 proc. tarp vyrų.
3.1.3. Kauno miesto gyventojų sergamumas onkologinėmis ligomis
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Kauno miesto vyrų ir moterų sergamumas piktybiniais navikais - taip pat kaip ir kraujotakos sistemos ligomis – didėja. Onkologinių ligų priežasčių yra nemažai, dažnai jos yra kompleksinės, todėl ir prevencijos priemonės taip pat turėtų būti kompleksinės. Analizuojant sergamumo dinamiką tarp Kauno miesto gyventojų nustatyta, kad nuo 2001 m. iki 2005 m. vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis išaugo 28,6 proc., o moterų - 12,3 proc. Sergamumo pokyčiai 2001 – 2005 m. grafiškai pateikti 10 pav. Skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo rodiklių Kauno mieste yra nedidelis. Lietuvoje vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis yra didesnis nei moterų. Taip pat pastebimas žymesnis vyrų sergamumo rodiklio didėjimas: nuo 2001 m. iki 2005 m. vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje išaugo 21,8 proc., moterų – 12,8 proc.
533,2 414,4 542,2 482,6 0 100 200 300 400 500 600 2001 2002 2003 2004 2005 Metai R o d ik li s 10 0 00 0 g yv . vyrai moterys
10. pav. Vyrų ir moterų sergamumas piktybiniais navikais Kauno mieste 2001 – 2005 metais.
Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Vyrų mirtingumas nuo onkologinių ligų Kauno mieste per paskutiniuosius šešerius metus pakito nežymiai, tačiau didėjimo linkme. Nuo 2001 m. iki 2006 m. mirtingumo rodiklis
tarp Kauno miesto vyrų padidėjo 11,3 proc. Vyrų mirtingumo rodiklio kitimo tendencijos Kauno mieste ir Lietuvoje pateiktos 11 pav.
287,63 258,33 0 50 100 150 200 250 300 350 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Metai R o d ik li s 10 0 00 0 vy rų Kaunas Lietuva
11. pav. Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų Kauno mieste ir Lietuvoje 2001 – 2006 metais.
Šaltinis: Lietuvos sveikatos informacijos centras
Moterų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis Kauno mieste kito labai netolygiai. Regresijos kreivė rodo nežymų mirtingumo rodiklio sumažėjimą Kauno mieste (12 pav.). Didžiausias mirtingumo rodiklis Kauno mieste buvo registruotas 2001 metais (220,8/100 000 moterų). Nuo 2002 m. iki 2005 m. rodiklis didėjo, o 2006 metais vėl sumažėjo. Lietuvoje iki 2005 m. moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų kiekvienais metais didėjo ir tik 2006 m. sumažėjo. Duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad onkologinių ligų situacija tarp moterų yra geresnė nei tarp vyrų – nors moterų sergamumas ir didėja, tačiau mirtingumo rodiklis turi tendenciją mažėti. 220,8 200,96 160 170 180 190 200 210 220 230 2001 2002 2003 2004 2005 2006 Metai R o d ik li s 10 0 00 0 m o te rų
Kaunas Lietuva Linear (Kaunas)
12. pav. Moterų mirtingumas nuo piktybinių navikų Kauno mieste ir Lietuvoje 2001 – 2006 metais.
Vertinant Kauno miesto gyventojų sergamumą onkologinėmis ligomis nepakankamo fizinio aktyvumo atžvilgiu, svarbu nustatyti, ar onkologinių ligų pagrindinės lokalizacijos atitinka mokslininkų išvadas apie fizinio aktyvumo ir sergamumo tam tikrų lokalizacijų onkologinėmis ligomis ryšį. Analizuojant statistinius duomenis nustatyta, kad tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste vyrų onkologinių ligų lokalizacijos yra tos pačios: tarp susirgimų didžiausią procentą sudaro prostatos (24 proc.), plaučių (16 proc.), odos (9 proc.) ir skrandžio (7 proc.) vėžys (13 pav.). Šių lokalizacijų paplitimas tarp vyrų onkologinių ligų nekinta jau keletą pastarųjų metų. Labiausiai per analizuojamą laikotarpį išaugo odos vėžio atvejų. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinis neaktyvumas turi įtakos prostatos bei plaučių vėžio vystymuisi. Prostata 24% Plaučiai 16% Oda 9% Skrandis 7% Kitos 44%
13. pav. Vyrų dažniausios piktybinių navikų lokalizacijos 2005 metais.
Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Tarp moterų onkologinių ligų dominuoja krūties, odos ir onkoginekologiniai susirgimai. Didžiąją dalį tarp visų vėžio atvejų sudaro krūties (17 proc.), labai panašus skaičius odos (16 proc.) vėžio atvejų. Kiek mažiau gimdos kalelio (6 proc.) ir gimdos kūno (7 proc.) lokalizacijos vėžio atvejų (14 pav.). Šių lokalizacijų vėžys būdingas tiek Lietuvos, tiek Kauno miesto moterims. Deja, pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių lokalizacijų vėžio atvejų nemažėja, toks pat procentinis santykis buvo ir 2001 metais. Mokslinių tyrimų duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas turi įtakos krūties vėžio vystymuisi.
Krūtis 17% Oda 16% Kitos 54% Gimdos kūnas 7% Gimdos kaklelis 6%
14. pav. Moterų dažniausios piktybinių navikų lokalizacijos 2005 metais.
Šaltinis: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Išvada. Kauno miesto vyrų ir moterų sergamumas onkologinėmis ligomis didėja: nuo
2001 m. iki 2005 m. vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis išaugo 28,6 proc., o moterų - 12,3 proc. Mirtingumo rodiklio nuo šių ligų pokyčiai tarp vyrų vyksta didėjimo linkme, tarp moterų – nežymiai mažėja. Pagrindinės vyrų ir moterų onkologinių susirgimų lokalizacijos yra tokios pat, kurių vystymuisi įtakos turi nepakankamas fizinis aktyvumas: tai prostatos, plaučių, krūties vėžys.
3.1.2. Kauno miesto gyventojų sergamumas II tipo cukriniu diabetu
Literatūros apžvalgoje minėta, kad II tipo cukrinio diabeto vystymuisi didžiausią įtaką turi netinkama gyvensena, o fizinio aktyvumo stoka neabejotinai susijusi su šios ligos progresavimu. Neracionali mityba (gausus angliavandenių ir riebalų vartojimas) ir nepakankamas fizinis aktyvumas – viršsvorį ir nutukimą lemiantys veiksniai, o tai – ir arterinės hipertenzijos rizikos faktoriai. Tarp nutukimo, arterinės hipertenzijos ir II tipo cukrinio diabeto yra glaudus ryšys.
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos ir Kardiologijos institutų mokslininkai nuolat vykdo tyrimus, siekdami nustatyti cukrinio diabeto paplitimą tarp Kauno miesto gyventojų, taip pat analizuoja ir vertina šio susirgimo priežastis, sąsajas su rizikos veiksniais ir pan. 2001 m. jau minėtų institutų darbuotojai vykdė tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti angliavandenių apykaitos sutrikimų paplitimą tarp vidutinio amžiaus Kauno miesto gyventojų. Pirmieji tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant amžiui (tiriamųjų populiacija buvo 35 – 64 metų amžiaus) daugėja ir vyrų bei moterų skaičius, kuriems nustatytas galimas
