KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
DOVILĖ TAURIENĖ
BURNOS HIGIENOS RAŠTINGUMO LYGIO TYRIMAS KAUNO
MIESTE
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas:
doktorantas M.Strička
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Burnos higienos raštingumo lygio tyrimas Kauno mieste Dovilė Taurienė
Mokslinis vadovas doktorantas Marius Strička
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2007.63 p.
Darbo tikslas - nustatyti ir palyginti Kauno miesto privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose besilankančių pacientų burnos higienos raštingumo lygį bei palyginti jį su burnos higienistų funkcijomis.
Tyrimo metodika: Tai momentinis tyrimas, kurio metu buvo įvertintas 2 privačiose bei 2 valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose pas burnos higienistą apsilankiusių asmenų burnos higienos raštingumo lygis bei burnos higienistų atliekamos funkcijos. Iš viso apklausta 400 respondentų. Duomenų statistinis patikimumas įvertintas χ² testu.
Rezultatai: Burnos higienos neraštingumas nustatytas 39 proc. privačiose ir 51,5 proc. valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose tirtiems asmenims, funkcinis lygis nustatytas 44 proc. privačiose bei 34,5 proc. valstybinėse, interaktyvusis 14 proc. privačiose ir 12,5 proc. valstybinėse, o kritinis burnos higienos raštingumo lygis vos - 3 proc. privačiose bei 1,5 proc.valstybinėse įstaigose apklaustų respondentų. Kuo daţniau respondentai nurodė, kad juos burnos higienistai „visada“ moko taisyklingos burnos ertmės prieţiūros, individualiai pritaiko burnos ertmės prieţiūros priemones bei rekomenduoja naudoti papildomas priemones, konsultuoja savo pacientus, informuoja juos apie esamas burnos ertmės organų problemas bei nukreipia pas kitus specialistus, tuo aukštesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
Išvados: Aukštesnis burnos higienos raštingumo lygis buvo nustatytas privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose tirtiems respondentams lyginant su poliklinikose tirtais respondentais. Burnos higienistų atliekamos funkcijos statistškai patikimai buvo susijusios su aukštesniu burnos higienos raštingumo lygiu.
Raktiniai ţodţiai: Sveikatos raštingumas, pacientų burnos ertmės higienos įgūdţiai, pacientų mokymas.
SUMMARY
Management of Public Health
Oral hygiene literacy level research in Kaunas Dovilė Taurienė
Supervisor Ph.D. student Marius Strička
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2007. 63 p.
Aim of the study - was to set and compare the oral hygiene literacy levels of patients in Kaunas private and state dental care institutions. In addittion, the work compares patients„ oral hygiene literacy level with dental hygienists„ functions.
Methods: It was a cross - sectional survey, which evaluated oral hygiene literacy levels of patients in 2 private and 2 state dental care institutions as well as the functions of dental hygienists. Overall 400 respondents were examined. The statistical significants has been evaluated with χ² test.
Results : Oral hygiene illiteracy has been determined for 39 percent in private and 51.5 percent in state dental clinics. Futhermore, functional level can be stated being 44 percent in private and 34.5 percent in state institutions; interactive level 14 percent and 12.5 percent respectively; while critical level is barely - 3 percent in private and 1.5 percent in state sector of questioned respondents. The oral hygiene literacy level correlates highly with dental hygienists„ functions. The more patients have indicated that the hygienists always teach correct oral hygiene behavior, apply individual means of dental care and recomend using addtional ones, they both consult and inform their patients about present dental problems and redirect them to other dental specialists the higher their oral hygiene literacy level.
Conclucions: Respondents in private dental clinics can be claimed to have higher oral hygiene literacy level in comparison with respondents in state dental clinics. Oral hygienists„ functions highly and statistically significant relate to higher oral hygiene literacy level.
SANTRUMPOS
BH Burnos higiena
KMU Kauno medicinos universitetas BE Burnos ertmė
TURINYS
ĮVADAS...6
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...7
1. LITERATŪROS ANALIZĖ...8
1.1. Sveikatos raštingumas... 8
1.1.1. Raštingumo samprata ir jo įtaka sveikatos būklei...8
1.1.2. Sveikatos raštingumo lygiai. Burnos higienistų vaidmuo gerinant pacientų burnos higienos raštingumo lygį...10
1.2. Kauno miesto gyventojų asmeninės burnos higienos įgūdţiai bei burnos ertmės sveikata...14
1.2.1. Ikimokyklinio amţiaus vaikų burnos higiena ir jų tėvų poţiūris į vaikų burnos sveikatą...14
1.2.2. Mokyklinio amţiaus vaikų burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė...17
1.2.3. Jaunų ir vyresnio amţiaus ţmonių burnos higienos būklė...19
1.3. Privačių ir valstybinių odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigų palyginimas...20 2. DARBO METODIKA...22 2.1. Tiriamoji aplinka...22 2.2. Tiriamieji...22 2.3. Tyrimo organizavimas...22 2.4. Tyrimo priemonės...23
2.5. Burnos higienos raštingumo lygio ir burno higienisto funkcijų įvertinimo metodika...23
2.6. Statistinio įvertinimo metodai...25
3. REZULTATAI...27
3.1. Respondentų pasiskirstyms pagal apsilankymo vietą ir demografines charakteristikas...27
3.2. Privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose besilankančių pacientų burnos higienos raštingumo lygio nustatymas ir palyginimas ...30
3.3. Respondentų burnos higienos raštingumo lygio priklausomybė nuo burnos higienistų atliekamų funkcijų ...32
3.4. Privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių burnos higienistų teikiamų paslaugų įvertinimas ...39
4. DISKUSIJA ...45
IŠVADOS ...48
REKOMENDACIJOS ...49
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...50
ĮVADAS
Pastaraisiai metais Lietuvoje dantų ėduonies bei periodonto ligų paplitimas maţėja. Vienok lyginant šiuos rodiklius su kitų Europos šalių analogiškais rodikliais, dantų ėduonies bei periodonto ligų paplitimas Lietuvoje išlieka didelis (1).
Pasaulio patirtis rodo, kad daugelio burnos ertmės ligų paplitimą galima ne tik sumaţinti, bet ir jo išvengti. Tai sudaro prielaidą odontologinės sveikatos sistemos pokyčiams, būtent – burnos ertmės higienistų vaidmens šioje sistemoje reikšmingumo didėjimui, nes šių specialistų kompetencijoje yra burnos ertmės ligų prevencija bei burnos ertmės sveikatos gerinimas. Siuntimas pas gydytoją odontologą būtų reikalingas tik tuomet, jei profilaktikos priemonių taikymas būtų neveiksmingas. Burnos ertmės sveikatos prieţiūros specialistai turėtų būti geriau apmokyti skatinti ţmones vadovautis sveikos gyvensenos principais ir, tokiu būdu, padėti išvengti burnos ertmės ligų (2).
Lietuvos sveikatos programoje 1997 – 2010 nurodoma, kad Lietuvoje dantų ėduonies ir periodonto ligos plačiai paplitusios. Net 68 proc. 3m. vaikų turi ėduonies paţeistus dantis, tarp 6 metų vaikų ėduonis paplitęs iki 94 proc., paplitimas tarp 12 metų vaikų svyruoja nuo 68 proc. iki 98 proc., o tarp 15 metų amţiaus vaikų – 84 -100 proc. Viena pagrindinių šių ligų prieţasčių yra bloga burnos higiena. 69 proc. mūsų šalies gyventojų valo dantis kartą per dieną, tik 20 proc. - du kartus per dieną.(3).
Lietuvoje dar labai nepopuliaru apmokyti savo pacientus asmeninės higienos įgūdţių. Šį darbą turėtų atlikti burnos higienistai ar odontologų padėjėjai. Norėtųsi, kad kiekvienas pacientas turėtų tinkamus asmeninės burnos ertmės higienos įgūdţius, nes taisyklinga asmens burnos higiena yra pigiausias ir efektyviausias būdas kuo ilgiau išsaugoti gerą burnos ertmės sveikatą.(4).
Atlikti tyrimai parodė, jog Lietuvos gyventojų burnos ertmės sveikata, asmeninės burnos higienos įgūdţiai yra prasti, o ţinios apie taisyklingą burnos ertmės prieţiūrą bei profilaktines burnos ertmės ligų priemones ir būdus yra menkos. Esama situacija kelia poreikį išsamiau domėtis gyventojų turimomis ţiniomis, poţiūriu bei įgūdţiais, susijusiais su burnos ertmės sveikata.
Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti respondentų burnos higienos raštingmo lygį remiantis sveikatos raštingumo teorija bei nustatyti veiksnius, potencialiai galinčius įtakoti burnos higienos raštingumą. Tai itin svarbu, nes, tik nustačius burnos higienos raštingumo lygį, galima numatyti tolimesnes priemones, veiksmus ir būdus, kaip pagerinti burnos higienos raštingumo lygį, tuo pačiu pagerinant ir burnos ertmės sveikatą.
DARBO TIKSLAS – nustatyti ir palyginti Kauno miesto privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose besilankančių pacientų burnos higienos raštingumo lygį bei palyginti jį su burnos higienistų funkcijomis.
DARBO UŢDAVINIAI:
1. palyginti respondentus pagal vietą, kurioje jiems buvo suteikta profesionali burnos higiena, bei sociodemografinius rodiklius.
2. nustatyti ir palyginti privačiose bei valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose besilankančių pacientų burnos higienos raštingumo lygį;
3. įvertinti respondentų burnos higienos raštingumo lygio priklausomybę nuo burnos higienistų atliekamų funkcijų;
4. įvertinti privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių burnos higienistų teikiamas paslaugas.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Sveikatos raštingumas
1.1.1. Raštingumo samprata ir jo įtaka sveikatos būklei
Kalbant apie sveikatos raštingumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra raštingumas apskritai.
Raštingumas – tai kompleksas gebėjimų suprasti ir naudoti vyraujančią kultūros simbolių visumą, susijusią su asmens ir visuomenės vystymusi (5).
Apie raštingumą jau seniai nebekalbama kaip apie elementarius įgūdţius skaityti, rašyti, skaičiuoti. Metams bėgant ši sąvoka evoliucionavo ir tapo daug sudėtingesnė. Raštingumas vienija daugybę gebėjimų suprasti ir panaudoti kultūroje dominuojančių simbolių sistemą, reikalingą asmeniniam ir visuomenės vystymuisi. Šių sugebėjimų reikšmė ir paklausa skiriasi priklausomai nuo visuomenės. Informacinėje ir ţinių visuomenėje raštingumo sąvoka apima ne tik alfabetą ir skaičius, bet ir elektroninį tekstą bei masines informavimo priemones, ţiniasklaidą. Individui nepertraukiamai turi būti suteikiamos galimybės visą gyvenimą ugdyti skaitymo, rašymo kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo įgūdţius. Visi šie gebėjimai reikalingi gyvenent bendruomenėje.
Ţvelgiant plačiau, raštingumą sudaro labai daug įvairiausių įgūdţių, kurie reikalingi ţmogui funcionuoti visuomenėje. Kanados Švietimo Mokslinė Informacijos Sistema (CERIS) 1999 m. identifikavo šešis raštingumo lygmenis (6):
Kiekybinį raštingumą (skaičiavimą, įtraukiant ir statistinių duomenų interpretaciją).
Mokslinį raštingumą (apimantį bazinių fizinių ir biologijos mokslų sąvokų sampratą).
Technologinį /techninį raštingumą (esminių technologijos principų supratimą ir kaip dirba įvairūs prietaisai).
Kultūrinį raštingumą (papročių, metaforų, istorinės informacijos ir raštingumo reikšmės supratimas apskritai).
Žiniasklaidos raštingumą (gebėjimą kritiškai vertinti televizijos ir radijo laidas, filmus bei periodinėje spaudoje skelbiamą informaciją).
Gerai ţinoma ir ištirta bendrojo raštingumo svarba sveikatos būklei. Tyrimais nustatyta, kuo ţemesnis sveikatos raštingumo lygis, tuo sudėtingesnės įvairių ligų išeitys (7-15). Ţemo raštingumo asmenys turi maţiau informacijos apie savo sveikatos būklę, gydymo eigą. Jie daţniau serga lėtinėmis ligomis, vangiai dalyvauja profilaktikos programose.(7,16).
Taipogi sveikatos raštingumas tampa vis svarbesniu veiksniu, įtakojančiu gydytojo – paciento komunikacijos procesą, tuo pačiu apsprendţiančiu paciento sveikatos būklę (17,18) bei lemiančiu prastesnį suteiktų sveikatos prieţiūros paslaugų efektyvumą ir padidėjusias išlaidas sveikatos prieţiūrai (19,20). Kai kurie mokslininkai tyrinėjo pacientų gebėjimą suvokti gydytojų ir slaugytojų naudojamą medicininę terminologiją (21-23). Nustatyta, jog, nepaisant pacientų patikinimų, kad profesionalų kalba aiški bei suprantama, tik nedaugelis sugebėjo išsamiai ir teisingai perteikti gydytojų ar slaugytojų suteiktą informaciją. Williams (24) pateikia dvejopus ligoninėse atliktų tyrimų rezultatus: net 42 proc. ištirtų pacientų nesuprato gydytojų nurodymų gerti vaistus prieš valgį, 26 proc. pacientų nesuprato informacijos apie tolimesnių vizitų eigą, 60 proc. pacientų nesuvokė standartinės informuotos paciento sutikimo formos prasmės ir reikalingumo. Kiti autoriai nurodo panašius tyrimo rezultatus ir daugeliu atveju priduria, jog dauguma tokių pacientų gėdijasi savo ribotų gebėjimų suprasti gydytojo nurodymus, todėl retai prašo pakartotinai paaiškinti nurodymus bei įvairiais būdais stengiasi nuslėpti savo neišmanymą ( 25-27).
Gerai ţinoma ir ištirta bendrojo raštingumo svarba moterų sveikatai. Moters, turinčios daugelį reikšmingų socialinių įsipareigojimų (motinos, ţmonos, darbuotojos ir kt.), vaidmuo diegiant įvairius sveikatos raštingumo įgūdţius yra labai reikšmingas. Motinos išsimokslinimo lygis koreliuoja su vaikų iki dvejų metų amţiaus mirtingumo rizika. Besivystančiose šalyse, kur daug dėmesio yra skiriama moterų švietimui, kūdikių mirtingumas yra ţymiai maţesnis (28).
1.1.2. Sveikatos raštingumo lygiai. Burnos higienistų vaidmuo gerinant pacientų burnos higienos raštingumo lygį
Sveikatos raštingumas – tai gebėjimas skaityti, suprasti ir veikti naudojantis sveikatos prieţiūros informacija (7,29,30). Ši sąvoka pirmą kartą buvo pavartota 1974 m. (31). Pasaulio sveikatos organizacija 1998 metais sveikatos raštingumą apibūdino kaip kognityvinius ir visuomeninius įgūdţius, sąlygojančius individų motyvaciją ir galimybę siekti, suprasti ir naudotis informacija visais būdais, kurie skatina ir palaiko gerą sveikatą (29).
Yra skiriami trys sveikatos raštingumo lygiai (1 lentelė): 1. Funkcinis sveikatos raštingumas.
2. Interaktyvusis sveikatos raštingumas. 3. Kritinis sveikatos raštingumas.
Funkcinis sveikatos raštingumas
Funkcinis sveikatos raštingumas, arba pagrindiniai sveikatos raštingumo įgūdţiai bei supratimas. Tai yra pakankami baziniai raštingumo ir skaitymo įgūdţiai, padedantys efektyviai veikti kiekvieną dieną (29,32). Šiame lygmenyje ţmogus suvokia savo sveikatos būklę, taip pat yra informuotas, kaip pasinaudoti sveikatos sistema, jeigu prireiktų pagalbos.
Kalbant apie burnos higieną, šiame lygmenyje itin svarbios yra bazinės paciento ţinios apie individualią ir profesionalią burnos higieną, tai yra, kiek kartų per dieną reikia valyti dantis, kokias priemones reikia naudoti, kokie yra dantų ėduonį sukeliantys rizikos veiksniai, kaip daţnai reikia lankytis pas burnos higienistą, kokias paslaugas jis suteikia.
Burnos higienisto vaidmuo, didinant pacientų funkcinį raštingumą, - elementarių ţinių, apie burnos higieną, suteikimas, individualios burnos higienos mokymas.
Pacientų mokymas – sunkus uţdavinys, reikalaujantis mokėjimo bendrauti ir sugebėjimo skatinti. Higienistas turi remti paciento pastangas išlikti sveiku. Tai ypač reikalinga toms pacientų grupėms, kurių maţa motyvacija. Geriausia higienos pradėti mokyti vaikus, nes suformuoti įgūdţiai ir įpročiai išliks visą gyvenimą. Sunkiau mokyti suaugusiuosius, nes susiformavusius jų įpročius ir įgūdţius keisti sunku. Tačiau geranoriška pagalba ir draugiški patarimai daţnai paskatina tai daryti (33). Priešingai nei sako mitas, kad suaugusiems per vėlu keisti per gyvenimą sisiformavusius įpročius, tyrimais įrodyta, kad tai yra sėkmingas procesas net ir vyresnio amţiaus ţmonėms. Tiriant vyresnio amţiaus ţmonių
1 lentelė. Sveikatos raštingumo lygiai (Nutbeam, 2000). Sveikatos raštingumo lygiai ir ugdomasis tikslas
Turinys Rezultatas Edukacinės
veiklos pavyzdţiai Individuali nauda Bendruomenės/ socialinė nauda Funkcinis sveikatos raštingumas: informacijos komunikavimas Turimos informacijos apie sveikatos rizikos veiksnius ir apie sveikatos prieţiūros veiklą perdavimas. Ţinių apie sveikatos rizikos veiksnius ir apie sveikatos prieţiūrą pagerėjimas, atsiţvelgiant į nurodytas priemones. Didėjantis gyventojų aktyvumas sveikatos programose. Informacijos plitimas per atitinkamus informavimo šaltinius, per tarpasmeninius kontaktus bei turimas masinio informavimo priemones. Interaktyvus sveikatos raštingumas: asmeninių įgūdţių tobulinimas Turimos informacijos apie sveikatos rizikos veiksnius ir apie sveikatos prieţiūros veiklą perdavimas. Palankios galimybės vystyti gebėjimus palaikančioje aplinkoje. Sugebėjimas veikti savarankiškai, naudojantis ţiniomis ir pasitikėjimas savimi.
Sugebėjimas daryti įtaką socialinėms normoms, sąveika su socialinėmis grupėmis. Sveikatos ryšių priemonių pritaikymas specifiniams poreikiams, pagalba bendruomenės savikliovos ir socialinio palaikymo grupėms, skirtingų komunikavimo būdų derinimas. Kritinis sveikatos raštingumas: asmens ir visuomenės įgalinimas Turimos informacijos apie sveikatos rizikos veiksnius ir apie sveikatos prieţiūros veiklą perdavimas. Parūpinimas informacijos apie sveikatą apsprendţiančius socialinius ir ekonominius veiksnius. Individualaus ryšio su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis tobulėjimas. Gebėjimų veikti socialinių ir ekonominių veiksnių kontekste tobulėjimas, bendruomenės įgalinimo tobulėjimas. Techninių patarimų, kaip tobulinti bendruomenės veiklą, parūpinimas, ryšių su bendruomenės lyderiais ir politikais propagavimas, pagalba bendruomenės augimui.
aktyvumą profilaktikos programose, matyti, kad svarbiausia pasyvumo, neaktyvumo ir nesėkmių keičiant įpročius prieţastis buvo informacijos trūkumas pirminėje sveikatos prieţiūros grandyje – ţmonėms neaiškinamos profilaktikos galimybės ir priemonės. Turi būti ugdomi ir suaugusiųjų burnos higienos įgūdţiai, supaţindinama su naujomis burnos prieţiūros priemonėmis. Prieš pradedant mokymą turi būti atsiţvelgiama į ţmogaus kasdieninę veiklą, vaistų vartojimą bei įvertinama burnos būklė ir burnos higienos įpročiai. Ugdant vyresnio amţiaus ţmones taip pat labai svarbu atsiţvelgti ir į ţmogaus asmenybę, kad mokydami neįţeistume ţmogaus.(34).
Funkcinio burnos higienos raštingumo lygio nauda pacientui yra taisyklingų burnos higienos įgūdţių ir įpročių formavimasis bei ţinios, apie burnos ertmės ligas sukeliančius rizikos veiksnius, burnos ertmės ligų profilaktiką. Informacija pacientams gali būti skleidţiama įvairiais būdais: per masinio informavimo priemones, tarpasmeninio burnos higienisto – paciento kontakto metu, dalyvaujant sveikatinimo programose, susijusiose su burnos ertmės prieţiūra.
Funkcinis sveikatos raštingumas gali turėti ypač svarbią reikšmę antrinėje prevencijoje, kai dėl neefektyvaus paciento ir personalo bendravimo, dėl elementaraus nesupratimo, nesugebėjimo suprasti vaistų vartojimo instrukcijos ar informacijos apie medikamentą, sudėtinga išvengti klaidų. Tai ypač didele problema gali tapti ţmonėms, patekusiems į svetimą kalbinę aplinką. Šiuo atveju profesionalai, norėdami suteikti efektyvią informaciją sveikatos klausimais, turi suprasti savo pacientų - klientų kalbos mokėjimo lygmenį. (29,35).
Interaktyvusis sveikatos raštingumas
Interaktyvus sveikatos raštingumas, arba įgūdţių ugdymas palaikančioje aplinkoje. Tai labai išugdyti paţintiniai (kognityviniai) ir raštingumo įgūdţiai, kurių dėka ţmogus aktyviai gali dalyvauti kasdieninėje veikloje, rasti tinkamą informaciją, suvokti skirtingų komunikavimo formų reikšmę bei pritaikyti naują informaciją besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis (29,32). Šiame lygmenyje, taikant perimamumo principą, gilinamos elementarios ţinios apie sveikatą bei ugdomi jų taikymo gebėjimai.
Burnos higienos atţvilgiu, svarbu, kad pacientas pritaikytų turimas funkcinio raštingumo ţinias savo kasdieninėje veikloje bei perduotų jas kitiems. Nepakanka vien ţinoti, kaip taisyklingai reikia priţiūrėti burnos ertmę, asmuo privalo kasdien valyti dantis dantų
šepetėliu ir pasta bent 2 kartus per dieną, kasdien naudoti tarpdančių siūlą ir kitas individualiai jam rekomenduotas ir pritaikytas priemones. Šiame lygmenyje svarbu asmeninių įgūdţių tobulinimas, sugebėjimas veikti savarankiškai, paciento ţinojimas apie apsilankymų periodiškumą pas burnos ertmės prieţiūros specialistą bei odontologą, ţinios apie papildomų burnos prieţiūros priemonių naudojimą, mokėjimas jas pritaikyti kasdienėje veikloje. Asmuo, turintis interaktyvųjį sveikatos raštingumo lygį, sugeba perteikti turimas ţinias kitiems jo socialinės aplinkos ţmonėms.
Kritinis sveikatos raštingumas
Tai dar gilesni paţintiniai (kognityviniai) įgūdţiai, sugebėjimas analizuoti, kritiškai vertinti informaciją bei gautą informaciją sėkmingai pritaikyti, panaudoti kasdieniniame gyvenime. Labai svarbu yra kritiškas poţiūris priimant sprendimus. Į šio lygmens sveikatos raštingumo ugdymo turinį perkeliamos anksčiau įgytos elementarios ţinios, integruojamos su informacija apie sveikatą apsprendţiančius socialinius ir ekonominius veiksnius. Tobulinant asmeninius įgūdţius, ugdomas gebėjimas veikti sprendţiant su sveikata susijusias problemas (29,32).
Šiame lygyje svarbu asmens ir visuomenės įgalinimas, kritinis poţiūris į burnos sveikatos prieţiūros būklę. Turimos informacijos apie burnos ertmės rizikos veiksnius ir apie burnos prieţiūros veiklą perdavimas. Tobulinimas turi vykti per bendruomenės veiklą. Uţmegzti ryšiai su bendruomenės lyderiais bei politikais svarbūs vykdant burnos ertmės prieţiūros programas. Vis dėl to, kritinio sveikatos raštingumo ugdymo procesas daugiau orientuotas į visuomenės politinį ir socialinį įgalinimą. Jis apima politikos, socialinių ir ekonominių aplinkos veiksnių įtakos sveikatai vertinimą ir gebėjimą kontroliuoti šiuos veiksnius (29).
Vis dėlto rašytinės ir verbalinės informacijos prieinamumas, jos suvokimas bei pateikimas yra opi problema. Internetiniuose tinklapiuose yra nemaţai informacijos apie sveikatą, susijusią su burnos prieţiūra. Ši informacija patenka ne tik į sveikatos specialistų akiratį, bet ir visų, kurie naudojasi kompiuteriu. Tačiau ne visa internetinė medţiaga yra tinkamos kokybės, suprantama bei aptinkama.
Atitinkamas sveikatos raštingumo lygmuo yra labai svarbus gerinant burnos ertmės sveikatą. Ypač tai aktualu kalbant apie pirminę prevenciją. Būtent šioje odontologinės
sveikatos prieţiūros grandyje didţiausias vaidmuo ir tenka burnos higienistams, jų teikiamoms paslaugoms ir, ţinoma, pacientų burnos higienos raštingumo gerinimui. Sveikatos poţiūriu raštingas ţmogus, be abejonės, geriau sugebės atsakyti į klausimą „ką aš turiu daryti, kad pagerinčiau savo burnos ertmės sveikatą?”
Sveikatos raštingumas, kaip atskira raštingumo forma, tampa vis svarbesnė socialiniam, ekonominiam ir sveikatos plėtojimui, vystymui. Vakarų šalių autoriai, nagrinėdami sveikatos raštingumo problemas, sveikatos švietimą įvardija kaip socialinės politikos elementą. Spragos bei padarytos klaidos sveikatos švietime prisideda prie skurdaus sveikatos raštingumo lygio. Ši problema tampa vis aktualesnė, kai pacientams reikalinga prisiimti atsakomybę už savo pačių sveikatos priežiūrą kompleksinėje sveikatos priežiūros sistemoje.
1.2. Kauno miesto gyventojų asmeninės burnos higienos įgūdžiai bei burnos ertmės sveikata
1.2.1. Ikimokyklinio amţiaus vaikų burnos higiena ir jų tėvų poţiūris į vaikų burnos
sveikatą
Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau sveikatos programų, kuriose vis didesnis dėmesys sutelkiamas į burnos prieţiūrą. Vienok skurdus sveikatos raštingumo lygis vis daţniau yra pripaţįstamas kaip viena iš svarbiausių problemų, įtakojančių įvairių sveikatos programų įgyvendinimo sėkmę (36). 2004 metais Kaune atlikto tyrimo „Ikimokyklinio amţiaus vaikų burnos higiena ir jų tėvų poţiūris į vaikų burnos sveikatą“ (37) duomenimis, net 12 proc. (iš 958) apklaustųjų tėvų nesutiko, kad jų vaikams būtų taikomos dantų ėduonies profilaktikos priemonės, skirtos dantims išsaugoti.
Minėto tyrimo metu buvo siekiama įvertinti ikimokyklinio amţiaus vaikų burnos sveikatą Kauno mieste. Tyrime dalyvavo 1656 vaikai. Tam buvo naudotas supaprastintas OHI – S burnos higienos indeksas pagal Green- Vermillion (1 priedas). Tyrimų duomenimis, gera burnos higiena (OHI-S nuo 0 iki 1 balo) nustatyta 56,8 proc. vaikų, vidutinė ir bloga (OHI-S nuo 1,1 iki 6,0 balo)- 43,2 proc. (1pav.) vaikų. Panašius duomenis pateikia Kinijos mokslininkai (37). Jų duomenimis, gera burnos higiena nustatyta 46,4 proc. ikimokyklinio amţiaus vaikų, likusių 53,6 proc. vaikų burnos higienos būklė buvo vidutinė ir bloga. Autoriaus nuomone, ikimokyklinio amţiaus vaikai patys dar nesugeba kokybiškai išsivalyti dantų.
2-3 balai 2,40% 0 balų 19,50% 0-1balas 37,30% 1-2 balai 40,80% 0 balų 0-1balas 1-2 balai 2-3 balai
1pav. Ikimokyklinio amţiaus vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, burnos higienos indeksas pagal Green - Vermillion.
Balais nurodoma burnos higienos būklė pagal supaprastintą OHI–S burnos higienos indeksas pagal Green-Vermillion. Gauti tokie tyrimo rezultatai:
0 balų (puiki burnos higiena) nustatyta 19,5 proc. ištirtų vaikų; 0-1 balas (gera burnos higiena) nustatyta 37,3 proc. ištirtų vaikų:
1-2 balai (patenkinama burnos higiena) nustatyta 40,8 proc. ištirtų vaikų; 2-3 balai (bloga burnos higiena) nustatyta 2,4 proc. ištirtų vaikų.
Taigi, galima daryti prielaidą, kad ikimokyklinio amţiaus vaikų burnos higiena nėra gera. Tam įtakos turi šeimos narių burnos higienos įpročiai, kurie buvo įvertinti atlikus tėvų ir vaikų anketinę apklausą. Išanalizavus vaikų atsakymus, nustatyta, kad 1-2 karus per dieną dantis valo apie 76,6 proc. vaikų, o tėvų duomenimis, tik 39 proc. vaikų dantis valo kelis kartus per dieną. Tokie skirtumai galimi dėl to, kad tėvai neįvertina vaikų dantų valymo galimybės ikimokyklinėse įstaigose. Vis dėlto, galima daryti prielaidą, kad maţamečiai į klausimus atsako ne visiškai sąţiningai. Panašius atsakymus apie dantų valymo daţnumą pateikė ir Suomijos vaikai (39). Švedų mokslininkai (40) nustatė, kad net 95 proc. ikimokyklinio amţiaus vaikų dantis valo 1-2 kartus per dieną.
Palyginus subjektyvų (anketinė vaikų apklausa) ir objektyvų (burnos higienos indekso nustatymas) burnos higienos tyrimą, galima teigti, kad remtis ikimokyklinio amţiaus vaikų atsakymų tikslumu negalima, nes didesnė jų dalis nurodo, jog dantis valo 1-2 kartus per
dieną, o ištyrus objektyviai, gauti prieštaringi rezultatai. Dţiugu, kad maţamečiai vaikai jau yra informuoti, kaip reikėtų priţiūrėti savo dantis, nors pakankamų burnos higienos įgūdţių dar neturi.
Tėvų pavyzdys yra labai svarbus vaikų auklėjimui, todėl tyrime dalyvavusių vaikų tėvams buvo pateikta anketa apie dantų ėduonies atsiradimo prieţastis, burnos ertmės higienos įpročius. Apklausos duomenimis, dukart per dieną dantis valo tik 39 proc. vaikų, 50,8 proc. jų tėčių bei 66,5 proc. mamų (2 lentelė). Anglijoje atliktos apklausos duomenimis (41), apie 90 proc. tėvų atsakė, kad jie ir jų vaikai dantis valo taisyklingai du kartus per dieną. Deja, lietuvių tėvų higieniniai įpročiai labai skiriasi nuo anglų. Nustačius, kad mūsų tautiečiai nepakankamai skiria dėmesio savo burnos sveikatai, nenuostabu, kad ir tirtų vaikų burnos higiena yra tik patenkinama.
2 lentelė. Kauno miesto ikimokyklinio amţiaus vaikų, jų tėčių ir mamų higienos įgūdţiai. DANTŲ VALYMO
DAŢNIS
TĖVAS, % MAMA,% VAIKAS,%
Kelis kartus per dieną 50,8 66,5 39
Vieną kartą per dieną 38,2 30,1 46,5
Ne kasdien, bet kelis kartus per savaitę
7,8 2,9 12,6
Rečiau kaip kartą per savaitę
1,6 0,4 1,4
Retai arba niekada 1,6 0,1 0,5
Iš viso tyrime dalyvavo 1656 3-7 metų amţiaus Kauno mieste gyvenantys vaikai bei 958 ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų tėvai (347 tėvai ir 611 mamos).
Siekiant uţpildyti šią spragą, burnos ertmės prieţiūros klausimais šviesti tėvus galėtų bendrosios praktikos gydytojai, odontologai, burnos higienistai, odontologų padėjėjai. Tačiau svarbu ne tik dantų valymo daţnis, bet ir amţius, nuo kada dantis pradeda valyti vaikai. Tyrimo duomenimis, tik 5 proc. tėvų savo vaikams dantis pradėjo valyti vos jiems išdygus. Daugiausia tėvų (34,9 proc.) vaikams dantis pradėjo valyti nuo dvejų metų. Apklausos duomenys rodo nepakankamas tėvų ţinias apie dantų ėduonies atsiradimą. Dantys išdygsta sveiki, o gesti pradeda veikiami išorinių faktorių. Pradėjus valyti dantis nuo dvejų metų, jau gali būti sunku apsaugoti nuo ėduonies visus dantis.
Ţinoma, maţi vaikai nekontroliuojami negali kokybiškai valyti dantis, o tėvų apklausa parodė, kad tik 14 proc. jų valo vaikams dantis, kiti maţamečiai juos valo patys, o
jau minėti Anglijos mokslininkai (41) teigia, kad net 88 proc. jų apklaustų tėvų valo vaikams dantis. Todėl net 44,9 proc. mūsų apklaustų tėvų nurodė, kad jų vaikų dantys pradėjo gesti nuo vienerių metų. Nenuostabu, kad trečdalis vaikų kreipėsi odontologinės pagalbos tada, kai pradėjo skaudėti dantį. Manoma, kad to būtų galima išvengti reguliariai profilaktiškai tikrinant vaikų dantis. Tačiau apklausos duomenys parodė, kad tą daro maţiau kaip ketvirtadalis tėvų. Uţsienio mokslininkai (42) atlikę apklausą, nurodo, kad ikimokyklinio amţiaus vaikų tėvai dukart daţniau savo vaikus vedė profilaktiškai tikrinti dantis dar iki vienerių metų, o anksčiau minėto Anglijoje atlikto tyrimo autoriai nurodo, kad tą daro beveik visi jų apklausti tėvai.
Labai svarbu, kad be dantų gydymo gydytojai odontologai mokytų vaikus (net ir jų tėvus) taisyklingo dantų valymo. Iš tyrime dalyvavusių tėvų atsakymų galima daryti išvadą, kad tėvai nepakankamai domisi vaikų burnos sveikata ir jos prieţiūra, greičiausiai dėl to prasti objektyvios vaikų burnos prieţiūros rezultatai. O daugelio mokslinių tyrinėjimų duomenimis, tik laiku pradėjus taikyti dantų ėduonies profilaktines priemones, įtraukus į šį darbą tėvus, galima ilgam išsaugoti sveikus vaikų dantis (43,44).
1.2.2. Mokyklinio amţiaus vaikų burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė
Tyrimo „Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė“ duomenys parodė, kad ir mokyklinio amţiaus vaikų burnos ertmės sveikata nėra gera. Iš viso buvo ištirta 586 Kauno miesto vidurinių mokyklų moksleiviai (190 septynmečių, 198 dvylikamečiai, 198 penkiolikmečiai). Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad dantų ėduonies paplitimas didėja su vaikų amţiumi. Nuo 20,6 proc. tarp septynmečių iki 95,9 proc. tarp penkiolikmečių. 38,9–51,8 proc. 7–15 metų moksleivių reikalingas dantų gydymas, 3,8 proc.- protezavimas.
Šio tyrimo duomenimis, vaikai nors ir teigia bent vieną kartą per parą valantys dantis, apnašos nepašalinamos. Apţiūros duomenimis, net 19,06 proc. vaikų, du kartus per dieną valančių dantis, burnos higieninis indeksas (Silness ir Loe apnašų indeksas, kuris pateikiamas 2 priede) didesnis nei 1,6 (2 pav.). Tai rodo patenkinamą ar net blogą burnos higieną, nepakankamą dantų valymo kokybę. Kitų mokslininkų pateikti analogiški rezultatai (37,45-47).
64,49 16,45 19,06 43,65 13,1 43,45 22,14 15,71 62,14 0 10 20 30 40 50 60 70 1,0 ir mažiau 1,0-1,5 1,6 ir daugiau Higienos indeksas D an tų v al ym o d až n u m as , p ro c.
valo du kartus per dieną
valo kartą per dieną valo kelis kartus per savaitę
2 pav. Kauno miesto 7, 12 ir15 metų moksleivių burnos higienos indekso, pagal Silness ir Loe, pasiskirstymas pagal dantų valymo daţnumą.
Apydančio ligos taipogi plačiai paplitusios: daugiau kaip pusei tirtų 12–15 metų moksleivių (52,2–63,1 proc.) nustatomas dantenų kraujavimas (gingivitas), randama dantų akmenų. Panašiai teigia ir kiti tyrėjai, kurie analizavo apydančio ligų paplitimą tarp vaikų ir paauglių (48,49).
Vis dėlto didenis dėmesys turėtų būti skiriamas profilaktinėms priemonėms, didesnį dėmesį skiriant burnos higienai. Burnos higienos mokymas ir higieninių įgūdţių kontrolė padėtų išvengti ne tik apydančio ligų, bet ir sumaţintų dantų ėduonies atsiradimo tikimybę, nes dantų apnašos – pagrindinis burnos ligų rizikos veiksnys (37,50,45,46).
1.2.3. Jaunų ir vyresnio amţiaus ţmonių burnos higienos būklė
1997-1999 metais Kauno Medicinos Universiteto Profilaktinės ir vaikų odontologijos klinikoje buvo atliktas „Burnos higienos ir periodonto būklės vertinimo“ tyrimas. Remiantis šio tyrimo duomenimis, 16,7 proc. dvidešimties tirtų 12 - 24 amţiaus grupės pacientų buvo nustatyta gera burnos higienos būklė (3 lentelė), 60 (50 proc.) – vidutinė burnos higienos būklė, 40 (33,3 proc.) – bloga burnos higienos būklė. Keturiasdešimties 25 – 34 metų (13,4 proc.) tirtų pacientų nustatyta gera burnos higienos būklė, 160 (53,3 proc.) – vidutinė burnos higienos būklė, o 100 (33,3 proc.) – bloga burnos higienos būklė. Iš visų tirtų 35 – 44 metų pacientų 20 (9,7 proc.) nustatyta gera burnos higienos būklė, 110 (52,3 proc.) – vidutinė burnos higienos būklė, 80 (38 proc.) – bloga burnos higienos būklė. Gera burnos higienos būklė nustatyta 50 (19,6 proc.) atvejų 45 – 54 pacientų amţiaus grupės, vidutinė burnos higienos būklė nustatyta 150 (58,8 proc.) pacientų, bloga burnos higienos būklė nustatyta 55 (21,6 proc.) pacientų. Tiriant vyresnius kaip 55 metų pacientus nustatyta, jog 10 (14,2 proc.) jų gera burnos higienos būklė, 30 (42,9 proc.) – vidutinė higienos būklė ir 30 (42,9 proc.) – bloga burnos higienos būklė.
3 lentelė. Pacientų burnos higienos būklė remiantis Green„u Vermillion„u. (Ţr. 1 priedą). Burnos higienos būklė Amţiaus grupė metais Tirtų asmenų skaičius Gera 0-0,6 balo Vidutinė ir patenkinama 1,7-2,5 Bloga 2,6-> balo Asmenys Proc. Asmenys Proc. Asmenys Proc.
12-24 120 20 16,7 60 50 40 33,3 25 - 34 300 40 13,4 160 53,3 100 33,3 35 - 44 210 20 9,7* 110 52,3 80 38* 45 - 54 255 50 19,6* 150 58,8 55 21,6* 55 ir vyresni 70 10 14,2 30 42,9 30 42,9 IŠ VISO 955 140 14,7 510 53,4 305 31,9
Palyginus 35 – 44 metų ir 45 – 54 metų grupių pacientų burnos higienos būklę, galima teigti, kad burnos higienos būklė yra blogesnė 35 – 45 metų grupės pacientų. Gera būklė nustatyta 9,7 proc., bloga – 38,0 proc. Tačiau 45 – 54 metų grupės pacientų gera burnos higiena yra 19,6 proc., o bloga – 21,6 proc. tirtų asmenų. Tai statistiškai patikimai skiriasi nuo 35 – 44 metų grupės asmenų (p<0,05).
Vadinasi, labai svarbu individualiosios burnos higienos įgūdţius diegti nuo vaikystės. Iš lentelės matyti, kad gera burnos higienos būklė nustatoma tik – 140 (14,7 proc.) pacientų iš 955 tirtų, 510 (53,4 proc.) pacientų nustatyta vidutinė burnos higienos būklė, 305 ( 31,9 proc.) nustatyta bloga burnos higienos būklė.(51).
1.3. Privačių ir valstybinių odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigų palyginimas
Tėvų atsakymai į klausimą, kur jų vaikams gydomi dantys, parodė, kad tik ketvirtadaliui vaikų dantys gydomi privačiuose odontologijos kabinetuose, nes ten gydymas brangus ir ne visiems prieinamas. Be to, privačiuose odontologijos kabinetuose daţnai atsisakoma teikti odontologines paslaugas vaikams, ypač ikimokyklinio amţiaus, dėl sunkaus bendravimo su pacientu, taip pat dėl finansinių prieţasčių. Daugiau kaip pusės vaikų dantys gydomi poliklinikose, tik nedidelei jų daliai dantis gydo vaikų odontologas. Viena opiausių problemų – odontologijos įstaigų aprūpinimas dantų prieţiūros priemonėmis ir odontologine įranga. Palyginus viešųjų ir privačių odontologijos įstaigų aprūpinimą medicinine įranga, medţiagomis ir medikamentais, nustatytas reikšmingas skirtumas. 4 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad privačios įstaigos geriau aprūpinamos įranga ir plombinėmis medţiagomis.
4 lentelė. Tirtų Kauno miesto odontologijos įstaigų aprūpinimas medţiagomis ir įranga. Aprūpinimas
Įranga Medţiagos ir medikamentai
viešoji įstaiga privati įstaiga viešoji įstaiga privati įstaiga
proc. n proc. n proc. n proc. n
Pakankamai 55,0* 11 81,8* 18 40,0* 8 86,4* 19
Iš dalies pakankamai 15,0 3 18,2 4 45,0* 9 13,6 3
Nepakankamai 30,0 6 0 0 15,0 3 0 0
* statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) tarp įstaigų.
Vaikų odontologiniuose kabinetuose aparatūra iki šiol nemoderni, geroms plombinėms medţiagoms įsigyti neskiriama pakankami lėšų. Kai kur tokie kabinetai visiškai naikinami, nes pirminiuose sveikatos prieţiūros centruose sujungiami vaikų ir suaugusiųjų odontologijos skyriai. Privačių odontologijos klinikų vadovų buvo paprašyta išreikšti savo nuomonę apie vykstančią odontologijos reformą. Tik 27,2 proc. atsakė, kad odontologijos
reforma teigiamai paveiks vaikų dantų prieţiūrą, motyvuodami, jog taip tikimasi uţtikrinti paslaugų tęstinumą bei sudaryti galimybę rengti šeimos gydytojus odontologus. Tokiu būdu būtų gerinama paslaugų kokybė ir prieinamumas, būtų daugiau dėmesio skiriama vaikų dantų ligų profilaktikai. Tačiau 40,9 proc. apklaustų privačių odontologijos įstaigų vadovų mano, kad dantų prieţiūros reforma neigiamai paveiks vaikų odontologinę pagalbą, nes sujugti vaikų ir suaugusiųjų odontologijos skyrių negalima dėl darbo specifiškumo. Vaikus turi gydyti specialiai parengti gydytojai odontologai – pediatrai. Dėl nepakankamo vaikų dantų prieţiūros finansavimo blogai sprendţiamos maţųjų pacientų gydymo ir profilaktikos problemos, ypač tas pastebėta uţdarius odontologijos kabinetus mokyklose. Šiuo klausimu nuomonės neturėjo 31,8 proc. privačių odontologijos įstaigų vadovų. Pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovų nuomonė apie vaikų ir suaugusiųjų odontologijos skyrių sujungimą buvo kitokia. Net 45 proc. vadovų nuomonė teigiama, nes dabar pirminės sveikatos prieţiūros centruose prisirašiusių vaikų skaičius maţas, todėl galima efektyviau panaudoti gaunamas lėšas. Trečdalis apklaustųjų (35,0 proc.) minėtų įstaigų vadovų mano, jog pablogės vaikų odontologinė pagalba (laiko, kokybės ir pelno atţvilgiu). Vaikų priėmimui (apţiūrai ir gydymui) bus skiriama tiek pat laiko, kiek jo skiriama suaugusiems pacientams, tačiau vaiko dantų gydymui reikia ţymiai daugiau laiko norint uţmegzti su juo kontaktą ir gerai atlikti darbą. Pagal įstatymą, vaikai iki 18 metų uţ gydymą nemoka, todėl vaikų dantys gydomi paprastesnėmis medţiagomis. Dėl to kenčia paslaugų kokybė. 20 proc. asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vadovų šiuo klausimu nuomonės neturėjo (50).
Labai svarbu, kad be dantų gydymo gydytojai odontologai, burnos higienistai mokytų vaikus (net ir jų tėvus) taisyklingo dantų valymo. Iš tyrime dalyvavusių tėvų atsakymų galima daryti išvadą, kad tėvai nepakankamai domisi vaikų burnos sveikata ir jos prieţiūra, greičiausiai dėl to prasti objektyvios vaikų burnos prieţiūros rezultatai. O daugelio mokslinių tyrinėjimų duomenimis, tik laiku pradėjus taikyti dantų ėduonies profilaktines priemones, įtraukus į šį darbą tėvus, galima ilgam išsaugoti sveikus vaikų dantis (36,37).
2. DARBO METODIKA
2.1. Tiriamoji aplinka
Atlikto tyrimo tiriamąją aplinką sudaro Kauno miesto „Šilainių“ ir „Aleksoto“ poliklinikos bei du privatūs odontologinės sveikatos prieţiūros kabinetai, kuriuose buvo suteiktos profesionalios burnos higienos paslaugos.
2.2. Tiriamieji
Burnos higienos raštingumo lygio tyrime dalyvavo suaugę (18 metų ir vyresni), abiejų lyčių, pas burnos higienistą atvykę pacientai. Iš viso apklausta 400 respondentų. Imties tūris apskaičiuotas pagal formulę:
2 2 ) 100 ( v v z n
n – tyrimų skaičius, z – patikimumo koeficientas, lygus 1,96 (tenkina 0,95 tikimybė), ∆ - maksimali paklaida, kurią nustato tyrėjas, remdamasis tyrimo tikslais ir uţdaviniais (šiuo atveju, 5 proc.), ν – santykinis dydis, kurį galima pasirinkti (šiuo atveju, 50 proc., kadangi anksčiau panašūs tyrimai nebuvo atlikti).
2.3. Tyrimo organizavimas
Respondentams anketos buvo dalinamos Kauno miesto „Šilainių“ bei „Aleksoto“ poliklinikose, bei dviejuose privačiuose odontologijos kabinetuose, iš anksto informavus, suderinus ir gavus iš vyriausiojo gydytojo ir privačios odontologinės įstaigos savininko leidimą atlikti šį biomedicininį tyrimą. Tyrimas buvo pradėtas vykdyti iškart po to, kai buvo gautas KMU Bioetikos centro vadovės leidimas atlikti šį tyrimą. Taigi, anketinė respondentų apklausa buvo pradėta 2007 m. vasario 15 d., baigta 2007 m. balandţio 15 d. Anketas respondentai pildė patys. Privačiuose kabinetuose po profesionalios burnos higienos procedūros, anketas respondentams dalindavo administratorės, o poliklinikose – burnos higienistės ar burnos higienistės padėjėjos. Respondentai anketas uţpildydavo laukiamajame ir uţpildę grąţindavo jas davusiems asmenims.
2.4. Tyrimo priemonės
Tyrime buvo naudota anoniminė anketa, kuri anksčiau naudota nebuvo. Tiek viešosiose, tiek privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose buvo naudotas tas pats klausimynas (3 priedas). Iš viso jį sudarė 18 klausimų. Pirmaisiais 6 klausimais buvo siekiama išsiaiškinti respondentų sociodemografinius rodiklius (lytis, amţius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, socialinė padėtis, pajamos). Priklausomai nuo atsakymų variantų, 7 klausimas (dantų valymo daţnis) bei 13 klausimas (informacijos šaltiniai), nurodo respondento burnos higienos neraštingumą ar interaktyvųjį raštingumo lygį; 10 klausimas (apsilankymų pas burnos higienistą daţnis) bei 12 klausimas (burnos higienisto paslaugos) ţymi respondento neraštingumą ar funkcinio raštingumo lygį; 9 klausimas (dantų ėduonies rizikos veiksniai) leidţia įvertinti respondento funkcinį raštingumo lygį.
Klausimai: kokias priemones naudoja (8 klausimas), kiek kartų lankėsi pas burnos higienistą (11 klausimas), kokią informaciją laiko patikimiausia (14 klausimas), ar pritaiko informaciją (15 klausimas), ar pataria artimiesiems (16 klausimas) nurodo respondentų interaktyvųjį burnos higienos raštingumo lygį.
17 klausimas apie dalyvavimą profilaktinėse programose, apsprendţia respondentų kritinį burnos higienos raštingumo lygį.
18 klausimas vertina burnos higienistų atliekamas funkcijas.
2.5. Burnos higienos raštingumo lygio ir burnos higienisto funkcijų įvertinimo metodika
Remiantis sveikatos raštingumo poţiūriu, kiekvienas ţmogus gali būti raštingas ir neraštingas.
Neraštingas ţmogus neturi pagrindinių sveikatos raštingumo įgūdţių. Burnos higienos poţiūriu, neraštingas asmuo neturi bazinių ţinių bei įgūdţių apie taisyklingą burnos ertmės prieţiūrą, visiškai nesidomi šia sritimi.
Raštingumas gali būti skirstomas į tris lygius: funkcinį, interaktyvųjį bei kritinį. Ţemiau yra peteikiami kriterijai, kuriais remiantis, respondentai buvo suskirstyti į atitinkamus lygius.
Ši metodika sudaryta remiantis Nutbeam (1 lentelė) pateikta sveikatos raštingumo teorija bei profesinėmis ţiniomis apie privalomas burnos higienistų funkcijas.
Burnos higienos neraštingumas (bazinių ţinių apie individualią ir profesionalią burnos higieną neturėjimas).
Respondento burnos higienos raštingumo ţinios priskiriamos neraštingumo grupei pagal ţemiau išvardintus kriterijus:
Jeigu respondentas neţinojo, kaip daţnai reikia lankytis pas burnos higienistą (nurodo 1 kartą ir rečiau).
Jeigu respondentas dantų plombavimą, dantų rovimą bei dantų protezavimą nurodė kaip burnos higienisto teikiamas paslaugas. Tai rodo itin menką suvokimą, bazinių ţinių neturėjimą apie burnos higienisto funkcijas.
Jeigu respondento dantų valymo daţnis - kelis kartus ar rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Jeigu nurodė, jog informacijos apie burnos ertmės prieţiūrą gaudavo tik iš vieno šaltinio.
Funkcinis burnos higienos raštingumas
(
bazinės ţinios apie individualią ir profesionalią burnos higieną):Jeigu respondentas ţinojo, kaip daţnai reikia lankytis pas burnos higienistą (nurodė 2 kartus).
Ţinojo dantų ėduonies rizikos veiksnius ir nurodė bent tris teisingus atsakymus iš pateiktų 6 atsakymų variantų.
Ţinojo pagrindines burnos higienistų teikiamas paslaugas, tai yra, nurodė bet kurias 4 teisingas funkcijas iš pateiktų 7 teisingų.
Interaktyvus burnos higienos raštingumo lygis (gebėjimas pritaikyti turimas funkcinio raštingumo ţinias bei perduoti jas kitiems).
Respondentas priskiriamas interaktyviojo raštingumo lygiui, jeigu atitinka funkcinio raštingumo sąlygas bei:
Pas burnos higienistą per pastaruosius 12 mėn. lankėsi ne maţiau kaip 2 kartus. Valė dantis maţiausiai vieną kartą per dieną.
Informacijos apie burnos ertmės prieţiūrą gaudavo iš kelių informacijos šaltinių, tai yra, nurodė bent 2 iš pateiktų 5 atsakymų variantų.
Gautą informaciją sugebėjo pritaikyti sau.
Burnos ertmės prieţiūrai naudojo ne tik dantų pastą ir šepetėlį, bet bent jau ir tarpdančių siūlą.
Kritinis burnos higienos raštingumo lygis (dar gilesni paţintiniai įgūdţiai, sugebėjimas analizuoti, kritiškai vertinti informaciją bei kritiškas poţiūris priimant sprendimus).
Atitinka visas prieš tai išvardytas funkcinio ir interaktyviojo burnos higienos raštingumo sąlygas, bei:
Teigiamai atsakė į klausimą apie dalyvavimą burnos ertmės profilaktikos programose;
Kaip patikimiausią informacijos šaltinį apie burnos ertmės prieţiūrą, nurodė burnos ertmės prieţiūros specialistą.
Burnos higienistų funkcijos buvo vertinamos remiantis anketos 18 klausimu.
Į šią lentelę sudėtos svarbiausios burnos higienistų funkcijos, kurias jie privalo vykdyti ir, kurios, manoma, turi didelės reikšmės gerinant pacientų burnos higienos raštingumo lygį.
2.6. Statistinio įvertinimo metodai
Privačiose ir valstybinėse odontologinės prieţiūros įstaigose surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant standartinį duomenų analizės programinį paketą SPSS.
Duomenų statistiniam patikimumui ir sąsajoms tarp analizuojamų veiksnių įvertinimui naudotas Chi - kvadrato (χ²) testas.
Chi – kvadrato testas tai neparametrinis statistinio kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti (t.y., ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas), dviejų kintamųjų nepriklausomumui ar vieno kintamojo homogeniškumui tikrinti. Testas taikomas skaitmeniniams kategoriniams (nominaliesiems arba ranginiams) kintamiesiems: lyginami kiekvienos kintamojo kategorijos eksperimentiniu būdu gauti daţniai su teoriškai numatytais daţniais. Teoriškai numatyti daţniai daţniausiai yra tolygiai pasiskirstę, tai yra visos kintamojo kategorijos turi vienodas proporcijas. Kaip ir kiti neparametriniai testai, Chi – kvadrato testas nereikalauja prielaidos apie konkretų duomenų pasiskirstymo dėsnį. Kiekvienos kintamojo kategorijos tikėtini daţniai turi būti ne
maţiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 20 proc. visų kategorijų tikėtini daţniai gali būti maţesni uţ 5. (52).
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų pasiskirstymas pagal apsilankymo vietą ir sociodemografines charakteristikas.
Iš viso tyrime dalyvavo 400 respondentų (po 200 privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose). Visi respondentai, kuriems buvo išdalintos anketos, jas grąţino. Iš viso tyrime dalyvavo 271 (67,75 proc.) moteris ir 129 (32,25 proc.) vyrai. Respondentų amţiaus vidurkis – 40,7 m. Privačiose įstaigose apklaustų respondentų amţiaus vidurkis – 37,3 m., valstybinėse įstaigose - 44,1. Standartinis nuokrypis – 13,571. 5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal apsilankymo vietą ir sociodemografinius rodiklius. Kintamieji Privati odontologinės sveikatos prieţiūros įstqaiga Valstybinė odontologinės sveikatos prieţiūros įstqaiga χ² p Lytis Vyrai 71 (35,5%) 58 (29 %) 1,934 0,164 Moterys 129 (64,5%) 142 (71%) Amţiaus grupė 19-35 101 (50,5 %) 61 (30,5 %) 25,438 <0,001 36-55 84 (42 %) 94 (47 %) >56 15 (7,5 %) 45 (22,5 %) Išsilavinimas Pradinis ir ţemesnis 0 3 (1,5 %) 30,002 <0,001 Nebaigtas vidurinis 6 (3 %) 9 (4,5 %) Vidurinis 36 (18 %) 73 ( 36,5 %) Aukštasis neuniversitetinis 51 (25,5 %) 55 (27,5 %) Nebaigtas aukštasis 25 (12,5 %) 17 (8,5 %) Aukštasis universitetinis 82 (41 %) 43 (21,5 %) Pajamos Iki 100 lt 2 ( 1 %) 2 (1 %) 114,316 0,005 101-250 lt 3 (1,5 %) 14 (7 %) 251-500 lt 21 (10,5 %) 94 (47 %) 501-1000 lt 70 (35 %) 72 (36 %) 1001-2000 lt 67 (33,5 %) 13 (6,5 %) >2000 lt 37 (18,5 %) 5 (2,5 %)
Tyrimo metu, privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojo 71 (35,5 proc.) vyrų bei 129 (64,5 proc.) moterų, o poliklinikose – 58 (29 proc.) vyrai ir 142 (71 proc.) moterų. Taigi, burnos higienisto paslaugomis moterys tiek privačiose, tiek valstybinėse odontologinės sveikatos prieţūros įstaigose, naudojosi apie 2 kartus daţniau nei vyrai. Statistiškai patikimo skirtumo tarp respondentų, apsilankiusių privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose, atsiţvelgiant į lytį, nėra (p>0,05).
Didţioji dalis respondentų, apsilankiusių privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose, priklausė 19-35 metų amţiaus grupei. Ją sudarė 101 (50,5 proc.) respondentas. 36-55 metų amţiaus grupei minėtoje įstaigoje priklausė 84 (42 proc.) respondentai, o vyresnių nei 56 metų amţiaus nustatyta 15 (7,5 proc.) respondentų. Poliklinikose anketas uţpildţiusių respondentų didţioji dalis priklausė 36-55 metų amţiaus grupei. Jie sudarė 94 (47 proc.) poliklinikose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojusių asmenų. 19-35 metų amţiaus grupei šioje įstaigoje priklausė 61 (30,5 proc.) respondentas, o vyresnių nei 56 metų amţiaus nustatyta 45 (22.5 proc.) respondentai. Taigi, privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose daţniau lankėsi jaunesnio amţiaus pacientai lyginant su poliklinikose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojusiais respondentais. Respondentai, apsilankę privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose statistiškai patikimai skyrėsi pagal amţių (p<0,05).
Privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose didţioji dalis respondentų turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Ją sudarė 82 (41 proc.) privačiuose kabinetuose tyrime dalyvavę asmenys. Poliklinikose burnos higienisto paslaugomis daţniausiai naudojosi vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Jam priklausė 73 (36,5 proc.) poliklinikose tirti respondentai. Maţiausiai privačiuose kabinetuose nustatyta respondentų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu 6 (3 proc.), visiškai nenustatyta asmenų su pradiniu ir ţemesniu išsilavinimu. Pastarajam išsilavinimo lygiui priklauso maţiausiai valstybinėse įstaigose tyrime dalyvavusių asmenų 3 (1,5 proc.). Vadinasi, privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose lankėsi aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys lyginant su poliklinikose tirtais respondentais. Respondentai, apsilankę privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose, statistiškai patikimai skyrėsi pagal išsilavinimą (p<0,05).
Didţioji dalis 70 (35 proc.) privačiose įstaigose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojusių respondentų nurodė, kad vienam jų šeimos nariui per mėnesį tenka 501-1000 lt bei 67 (33,5 proc.) nurodė, kad vienam jų šeimos nariui per mėnesį tenka 1001-2000 lt. Poliklinikose tirtų respondentų didţioji dalis 94 (47 proc.) nurodė, kad vienam jų šeimos nariui per mėnesį tenka 251-500 lt. 72 (36 proc.) poliklinikose anketas uţpildţiusių respondentų nurodė, kad vienam jų šeimos nariui per mėnesį tenka 501-1000 lt. Iki 100 lt pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį gaunantys, tiek privačiuose kabinetuose, tiek poliklinikose nurodė 2 (1 proc.) respondentai. Didţiausias pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui per mėnesį, skirtumas nustatytas „>2000 lt“ grupėje. Gauną tokias pajamas privačiuose kabinetuose nurodė 37 (18,5 proc.) respondentai, o poliklinikose – 5 (2,5 proc.) arba 7,4 kartus maţiau respondentų nei privačiuose kabinetuose. Taigi, privačiose odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose burnos higienisto paslaugomis naudojosi didesnes pajamas gaunantys asmenys lyginant su poliklinikose tirtais respondentais. Respondentai, apsilankę privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose, statistiškai patikimai skyrėsi pagal pajamas (p<0,05).
3.2. Privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose besilankančių pacientų burnos higienos raštingumo lygio nustatymas ir palyginimas.
Remiantis metodika, nustatyta, kad iš visų tyrime dalyvavusių asmenų (400) 181 (45,25 proc.) respondentas neturi bazinių ţinių apie individualią ir profesionalią burnos higieną, tai yra priklauso burnos higienos neraštingumo grupei. 157 (39,25 proc.) respondentams nustatytas funkcinis, 53 (13,25 proc.) interaktyvus bei 9 ( 2,25 proc.) kritinis burnos higienos raštingumo lygis.
39% 51,5% 44% 34,5% 14% 12,5% 3% 1,5%
Privatus kabinetas Poliklinika
Neraštingumas Funkcinis raštingumas Interaktyvus raštingumas Kritinis raštingumas
3 pav. Respondentų pasiskirstymas privačiose ir valstybinėse odontologijos įstaigose pagal burnos higienos raštingumo lygį. χ² = 6,922; df = 3; p>0,05.
Aprašomieji statistiniai rodikliai, kuriais remiantis buvo įvertintas privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojusių respondentų BH raštingumo lygis, pateikti 4 priede.
Privačiuose odontologinės prieţiūros kabinetuose didţioji dalis, tai yra 88 (44 proc.), respondentai buvo priskirti funkciniam burnos higienos raštingumo lygiui. Didţioji dalis, tai yra 103 (51,5 proc.), poliklinikose anketas pildţiusių respondentų priklausė burnos higienos neraštingumo grupei. Šiai grupei privačiuose kabinetuose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojusių respondentų priklausė 78 (39 proc.) asmenys. Funkcinis burnos higienos
raštingumo lygis poliklinikose nustatytas 69 (34,5 proc.) respondentams (1,2 karto maţiau nei privačiuose kabinetuose). Interaktyviajam burnos higienos raštingumo lygmeniui buvo priskirta beveik vienoda dalis respondentų tiek privačiose, tiek valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose ir atitinkamai sudarė 28 (14 proc.) ir 25 (12,5 proc.) asmenys. Maţiausia respondentų dalis, tai yra 6 (3 proc.) respondentai privačiose įstaigose ir 3 respondentai (1,5 proc.) valstybinėse įstaigose, priskirta kritiniam burnos higienos raštingumo lygiui.
Nustatytos sąsajos tarp respondentų burnos higienos raštingumo lygio ir įstaigos, kurioje jiems buvo suteikta profesionalios burnos higienos paslauga, nėra statistiškai patikimos (p>0,05). Vadinasi, respondentų burnos higienos raštingumo lygis nepriklauso nuo vietos, kurioje jiems buvo suteikta minėta paslauga.
3.3. Respondentų burnos higienos raštingumo lygio priklausomybė nuo burnos higienistų atliekamų funkcijų.
Respondentų burnos higienos raštingumo lygio priklausomybė nuo vaizdinių priemonių (dantų modelio, lankstinukų, atmintinių) naudojimo daţnio pacientų taisyklingiems burnos ertmės prieţiūros įgūdţiams ugdyti pavaizduota 4 ir 5 pav.
49 37 14 27 50 23 17 49 34 33 22 45 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį ir modelio naudojimo daţnį. χ² = 34,105; df = 6; p<0,05
Kuo daţniau respondentai nurodė, kad jiems burnos higienistai visada demonstruoja, kaip reikia taisyklingai valyti dantis dantų šepetėlio ir dantų modelio pagalba, tuo aukštesnis jų burnos higienos raštingumo lygis.
69 19 12 49 30 21 43 27 30 67 33 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį bei lankstinukų dalijimo daţnį. χ² =33,559; df = 6; p<0,05.
Kuo daţniau respondentai nurodė, kad jiems burnos higienistai visada duodavo lankstinukų apie taisyklingą burnos ertmės prieţiūrą, tuo aukštesnis jų burnos higienos raštingumo lygis.
Didėjant burnos higienos raštingumo lygiui, maţėja respondentų, teigiančių, jog jiems niekada nebuvo duota lankstinukų apie taisyklingą burnos ertmės prieţiūrą, dalis.
Kritinį burnos higienos raštingumo lygį turintys asmenys nurodė, kad lankstinukus gaudavo kartais (67 proc.) arba visada (33 proc.).
Sąsajos tarp lankstinukų gavimo daţnio ir burnos higienos raštingumo lygio yra statistiškai patikimos (p<0,05). Vadinasi, kuo daţniau burnos higienistai duodavo lankstinukų apie taisyklingą burnos ertmės prieţiūrą savo pacientams, tuo aukštesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
26 54 20 13 45 42 6 24 70 11 44 45 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį bei BH mokymo ţodţiu daţnį. χ² = 50,985; df = 6; p<0,05.
Didţioji dalis interaktyviajam burnos higienos raštingumo lygiui priskirtų respondentų nurodė, kad burnos higienistas, pas kurį jie lankėsi, mokė taisyklingos burnos higienos ţodţiu. Tokį atsakymo variantą pateikė 20 proc. burnos higienos neraštingumui, 42 proc. funkciniam bei 45 proc. kritiniam burnos higienos raštingumui priskirtų respondentų.
Respondentai, teigę, jog jų burnos higienistai niekada nemokė taisyklingos burnos higienos ţodţiu, pasiskirstė sekančiai: 47 (26 proc.) respondentai, priskirtų burnos higienos neraštingumui, 20 (13 proc.) respondentų, priklausančių funkcinaim, 3 (6 proc.) – interaktyviajam bei 1 (11 proc.) – kritiniam burnos higienos raštingumo lygiui.
Kartais šią funkciją burnos higienistus atlikus nurodė 98 (54 proc.) burnos higienos neraštingumui, 71 (45 proc.) funkciniam, 13 (24 proc.) interaktyviajam bei 4 (44 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumui priskirtų respondentų.
Sąsajos tarp taisyklingos burnos higienos mokymo ţodţiu daţnio ir burnos higienos raštingumo lygio yra statistiškai patikimos (p<0,05). Taigi, kuo daţniau burnos higienistai mokė savo pacientus taisyklingos burnos higienos ţodţiu, tuo aukštesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
37 44 19 19 50 31 13 51 36 33 11 56 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį ir individualių burnos ertmės priemonių pritaikymo daţnį. χ² = 28,100; df = 6; p<0,05.
Kuo daţniau respondentai nurodė, kad jiems burnos higienistai visada individualiai pritaiko burnos ertmės prieţiūros priemones, tuo aukštesnis jų burnos higienos raštingumo lygis. Šį atsakymo variantą pateikė 34 (19 proc.) burnos higienos neraštingumui, 48 (31 proc.) funkciniam, 19 (36 proc.) interaktyviajam bei 5 (56 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumui priskirti respondentai.
Respondentai, teigę, jog jiems burnos higienistai niekada individualiai nepritaikė burnos ertmės prieţiūros priemonių, pasiskirstė sekančiai: 68 (37 proc.) respondentai, priskirti burnos higienos neraštingumui, 30 (19 proc.) respondentų, priklausančių funkcinaim, 7 (13 proc.) – interaktyviajam bei 3 (33 proc.) – kritiniam burnos higienos raštingumo lygiui.
Kartais šią funkciją burnos higienistus atlikus nurodė 79 (44 proc.) burnos higienos neraštingumui, 79 (50 proc.) funkciniam, 27 (51 proc.) interaktyviajam bei 1 (11 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumui priskirtų respondentų.
Sąsajos tarp individualaus burnos ertmės priemonių pritaikymo daţnio ir burnos higienos raštingumo lygio yra statistiškai patikimos (p<0,05). Taigi, kuo daţniau burnos higienistai individualiai kiekvienam pacientui pritaikydavo burnos ertmės prieţiūros priemones, tuo aukštesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
17 57 26 13 51 36 11 36 53 11 11 78 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį ir rekomendacijų, naudoti papildomas burnos ertmės prieţiūros priemones, daţnį. χ² = 21,719; df =6; p<0,05.
Kuo daţniau respondentai nurodė, kad jiems burnos higienistai visada rekomenduoja naudoti papildomas burnos ertmės prieţiūros priemones, tuo aukštesnis jų burnos higienos raštingumo lygis.
Didėjant burnos higienos raštingumo lygiui, maţėja respondentų, teigiančių, jog jiems niekada nebuvo rekomenduota naudoti papildomas burnos ertmės prieţiūros priemones, dalis.
Sąsajos tarp rekomendacijų naudoti papildomas burnos ertmės prieţiūros priemones ir burnos higienos raštingumo lygio yra statistiškai patikimos (p<0,05). Vadinasi, kuo daţniau burnos higienistai savo pacientams rekomenduodavo naudoti papildomas burnos ertmės prieţiūros priemones, tuo aukštesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
5 45 50 2 22 76 26 74 11 22 67 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį ir konsultacijų, burnos ertmės prieţiūros klausimais, daţnį. χ² = 29,538; df = 6; p<0.05.
Tik labai nedidelė respondentų dalis nurodė, kad jų burnos higienistai niekada nekonsultuoja burnos ertmės prieţiūros klausimais. Tokį atsakymo variantą pateikė 9 (5 proc.) burnos higienos neraštingumui, 3 (2 proc.) funkciniam bei 1 (11 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumui priskirtų respondentų.
Visi interaktyviam burnos higienos raštingumui priskirti respondentai nurodė, kad juos burnos higienistai visais jiems aktualiais ir dominančiais burnos ertmės prieţiūros klausimais konsultuoja kartais 14 (26 proc.) arba visada 39 (74 proc.).
Didelė respondentų dalis nurodė, kad juos burnos higienistai visada konsultuoja. Taip teigė 91 (50 proc.) burnos higienos neraštingumui, 119 (76 proc.) funkciniam, 39 (74 proc.) interaktyviajam bei 6 (67 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumo lygiui priskirti respondentai.
Sąsajos tarp konsultacijų daţnio ir burnos higienos raštingumo lygio yra statistiškai patikimos (p<0,05). Taigi, kuo daţniau burnos higienistai konsultuodavo savo pacientus burnos ertmės prieţiūros klausimais, tuo aukštesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
8 39 53 1 28 71 40 60 11 89 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neraštingumas Funkcinis Interaktyvus Kritinis
Niekada Kartais Visada
10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal BH raštingumo lygį ir nukreipimų pas kitus specialistus daţnį. χ² = 26,288; df = 6; p<0,05.
Maţa respondentų dalis nurodė, kad jų burnos higienistai niekada neinformuoja apie esamas burnos ertmės organų problemas ir, jei reikia, nukreipia pas kitą specialistą. Tokį atsakymo variantą pateikė 14 (8 proc.) burnos higienos neraštingumui,1 (1 proc.) funkciniam bei 1 (11 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumui priskirtų respondentų.
Visi interaktyviam burnos higienos raštingumui priskirtų asmenų nurodė, kad juos burnos higienistas informuoja apie esamas problemas ir, jei reikia, nukreipia pas kitą specialistą kartais (40 proc.) arba visada (60 proc.).
Didelė respondentų dalis nurodė, kad juos burnos higienistai visada informuoja apie esamas problemas ir, jei reikia, nukreipia. Taip teigė 96 (53 proc.) burnos higienos neraštingumui, 112 (71 proc.) funkciniam, 32 (60 proc.) interaktyviajam bei 8 (89 proc.) kritiniam burnos higienos raštingumo lygiui priskirtų respondentų.
Sąsajos tarp informavimo apie esamas burnos ertmės organų problemas bei nukreipimų, pas kitus specialistus, daţnio ir burnos higienos raštingumo lygio yra statistiškai patikimos (p<0,05). Taigi, kuo daţniau burnos higienistai informuodavo savo pacientus apie esamas burnos ertmės organų problemas ir nukreipdavo juos pas kitus specialistus, tuo didesnis respondentų burnos higienos raštingumo lygis.
3.4. Privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose dirbančių burnos higienistų teikiamų paslaugų įvertinimas.
34,5 41,5 24 37 45,5 17,5 0% 20% 40% 60% 80% 100% Privatus kabinetas Poliklinika
Niekada Kartais Visada
11 pav. Dantų modelio naudojimo daţnis privačiose ir valstybinėse įstaigose. χ² = 2,579; df = 2; p > 0.05.
69 (34,5 proc.) privačiuose kabinetuose besilankančių respondentų nurodė, jog jiems niekada nebuvo demonstruota dantų šepetėliu ant dantų modelio, kaip reikia taisyklingai valyti dantis. Tą patį teigė 74 (37 proc.) poliklinikose burnos higienisto paslaugomis pasinaudojusių respondentų.
Kartais burnos higienistus atliekant šią funkciją nurodė 83 (41,5 proc.) privačiuose kabinetuose apsilankę respondentai bei 91 (45,5 proc.) poliklinikose tirtas respondentas.
Didţiausias procentinis skirtumas nustatytas kategorijoje “Visada”. 48 (24 proc.) privačiuose kabinetuose burnos higienisto paslaugomis pasinaudoję respondentai teigė, kad jie visada buvo mokomi taisyklingo dantų valymo dantų šepetėlio ir modelio pagalba. Šį teiginį patvirtino 35 (17,5 proc.) poliklinikose tirti respondentai.
Vis dėlto statistiškai patikimo skirtumo tarp dantų modelio naudojimo daţnio privačiose ir valstybinėse odontologinės sveikatos prieţiūros įstaigose nėra (p > 0,05).
