• Non ci sono risultati.

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS"

Copied!
79
0
0

Testo completo

(1)

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Aplinkos ir darbo medicinos katedra

ORINTA TAMKUTONIENĖ

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų

patiriamo streso ir psichologinio smurto tyrimas

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Sveikatos ekologija)

Mokslinis vadovas: dr. V. Januškevičius

1 KAUNAS 2006

(2)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų

patiriamo streso ir psichologinio smurto tyrimas

Orinta Tamkutonienė

Mokslinis vadovas dr. Vidmantas Januškevičius

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2006. 79p.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių, bendrosios praktikos

slaugytojų, patiriamo streso ir psichologinio smurto dažnį bei juos įtakojančius veiksnius.

Tyrimo metodika. Tyrimo metu apklausti 152 bendrosios praktikos slaugytojai, dirbantys

Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimo metodas – vienmomentė anoniminė anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 12.0/w duomenų analizės paketu.

Rezultatai. 73,7 proc. bendrosios praktikos slaugytojų jaučia stresą. Nustatyti statistiškai

patikimi ryšiai tarp patirtų kritinių situacijų šeimoje, darbo krūvio ir patiriamo streso (p<0,01). 11,2 proc. slaugytojų jaučiasi visiškai nesaugūs, 41,4 proc. nesaugūs dėl savo darbo vietos išsaugojimo, 36,2 proc. slaugytojų nežino ar pavyks ateityje išsaugoti darbą.

12,5 proc. slaugytojų patiria psichologinį smurtą darbe. Slaugytojų patiriamą psichologinį smurtą, dažniausiai formuoja šie negatyvaus elgesio veiksniai: platinamos apkalbos ir gandai, informacijos stoka, turinti įtakos darbo atlikimui ir kokybei ir priminimai apie darbe padarytas klaidas. Negatyvaus elgesio darbe apraiškos statistiškai reikšmingai susiję su prastu savos sveikatos vertinimu. Slaugytojai, kurie buvo darbe ignoruojami ir izoliuojami (p<0,05, ŠS 2,76 PI(1,07;7,10)), patyrė patyčias (p<0,01, ŠS 3,71 PI(1,44; 9,52)), žeminimą ir išjuokimą darbe (p<0,0001, ŠS 5,07 PI(2,07;12,41)), turi didesnę galimybę savo sveikatą vertinti kaip prastą. 33,6 proc. slaugytojų patiria grasinimus iš ligonių ir jų artimųjų, iš jų 2 proc. grasinimus patiria kasdien.

Daugumos tiriamųjų sveikata gera (78,3 proc.), 3,3 proc. labai gera ir 18,4 proc. prasta Dažniausi slaugytojų įvardinami sveikatos sutrikimai: nugaros skausmas - 41,5 proc., galvos skausmas - 39 proc. ir bendras nuovargis - 35,6 proc. Slaugytojai patiriantys stresą dažniau jaučia nerimą ir miego sutrikimus, nei tie, kurie jo nepatiria (p<0,01).

(3)

Slaugytojai, patiriantys stresą namuose, t.y. dažnus konfliktus (p<0,01, ŠS 22,18 PI(3,29; 149,2)), nuolatinę įtampą (p<0,001, ŠS 22,85 PI (2,61; 199,9)) arba paskutiniu metu daug dažniau negalintys užmigti dėl rūpesčių (p<0,01, ŠS 19,83 PI(2,19;179,0)), turi didesnę galimybę vertinti savo sveikatą kaip prastą. Įtakos prastam sveikatos būklės vertinimui turi ir amžius - vienų metų amžiaus pasikeitimas didina riziką 1,08 karto (p<0,01, ŠS 1,08 PI(1,021; 1,150)).

Išvados. 73,7 proc. slaugytojų jaučia stresą. 12,5 proc. slaugytojų, patiria psichologinį smurtą

darbe, dažniausiai jį formuoja platinamos apkalbos ir gandai, informacijos stoka, dėl kurios nukenčia darbo atlikimas ir kokybė. Daugiausiai tiriamųjų savo sveikatą vertino kaip gerą (78,3 proc.). Per paskutinius 6 mėn. slaugytojai dažniausiai įvardino patyrę šiuos sveikatos sutrikimus: nugaros skausmą - 41,5 proc., galvos skausmą - 39 proc., bendrą nuovargį - 35,6 proc., įtampą ir stresą - 27,1 proc. bei miego sutrikimus - 25,4 proc. Statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp jaučiamo streso ir nerimo bei miego sutikimų (p<0,01). Taip pat tarp negatyvaus elgesio ir alkoholio vartojimo dažnio (p<0,01).

Daugiausiai slaugytojų, patyrusių psichologinį smurtą darbe, skundėsi širdies ligomis (16,7 proc.) ir miego sutrikimais (16,7 proc.) (p>0,05).

Raktiniai žodžiai: stresas, psichologinis smurtas, bendrosios praktikos slaugytojai,

negatyvaus elgesio veiksniai, sveikatos priežiūros įstaigos.

(4)

SUMMARY

Public health (Health ecology)

OCCUPATIONAL STRESS AND PSYCHOLOGICAL VIOLENCE EXPERIENCED BY NURSES WORKING AT HEALTH CARE INSTITUTIONS OF KAUNAS DISTRICT

Orinta Tamkutonienė

Supervisor: Dr.Vidmantas Januškevičius,

Department of Environmental and Occupational medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of medicine. Kaunas; 2006. P. 79

Aim of the study. To explore and evaluate the frequency of stress and psychological violence

experienced at work by nurses working at Kaunas district health care institutions, and to evaluate factors that cause stress and psychological violence.

Methods. Information has been gathered using anonymous questionnaires distributed among

152 nurses working at health care institutions in Kaunas district. Statistical evaluation of the obtained data was performed using SPSS 12.0/w software package.

Results. We found that 73.7% of nurses experienced stress. A statistically reliable

relationship was detected between critical situations at home, workload, and stress (p<0.01). 11.2% of nurses felt absolutely unsafe and 41.4% - unsafe about retaining their work position in the future.

12.5% of nurses experienced psychological violence at work. Psychological violence towards nurses most frequently resulted from backbiting and rumours, lack of information affecting job quality and performance, and reminding about mistakes made at work. A statistically reliable relationship was found between negative experience at work and poor health estimation. Nurses who were ignored and isolated at work (p<0.05, OR 2.76 CI (1.07;7.10)), experienced (p<0.01, OR 3.71 CI(1.44; 9.52)), humiliation, and mockery (p<0.0001, OR 5.07 CI (2.07;12.41)) had a higher probability of evaluating their health as poor. 33.6% of nurses experienced patients’ and their relatives’ threats, and 2% of nurses experienced threatening everyday.

The majority of the studied persons (78.3%) had good health, 3.3 % - very good, and 18.4% - poor. The most frequently indicated health problems were back pain (41.5%), headache (39%). and fatigue (35.6%). A statistically reliable relationship was detected between sleep disorders, anxiety, and experienced stress (p<0.01).

(5)

Nurses who experienced conflicts at home (p<0.01, OR 22.18 CI (3.29; 149.2)), constant strain (p<0.001, OR 22.85 CI (2.61; 199.9)) or experienced sleep disorders during the recent time (p<0.01, OR 19.83 CI (2.19; 179.0)) had a higher probability of evaluating their health as poor. Poor evaluation of health was also affected by age – each year of age increased the probability of such health evaluation by 1.08 times (p<0.01, OR 1.08 CI (1.021; 1.150)).

Conclusions. 73.7% of nurses experienced stress. 12.5% of nurses suffered from

psychological violence at work. Most frequently, psychological violence was caused by backbiting, rumours, and lack of information. The majority of the studied nurses (78.3%) had good health. The most frequently indicated health disorders were back pain, headache, and fatigue. A statistically reliable association was found between sleep disorders, anxiety, and experienced stress (p<0.01), as well as between negative experience at work and the frequency of alcohol consumption (p<0.01). The majority of nurses who experienced psychological violence at work had heart (16.7%) and sleep disorders (16.7%) (p>0.05).

Keywords: occupational stress, psychological violence, nurses, negative experience, health

care institutions.

(6)

TURINYS

1. ĮVADAS ...12

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...14

3. LITERATŪROS APŽVALGA ...15

3.1 Profesinis stresas ...15

3.1.1 Stresą darbe sukeliantys veiksniai (darbo stresoriai)...17

3.1.2 Stresas sveikatos priežiūros sektoriuje ...20

3.1.3 Streso įtaka sveikatai ...23

3.1.4 Streso įtaka darbingumo indekso mažėjimui...25

3.1.5 Profesinio streso valdymas ...26

3.2 Negatyvus elgesys darbe ir jį formuojantys veiksniai...28

3.2.1 Bauginimai darbe (psichologinis smurtas) ...32

3.2.2 Negatyvų elgesį darbe formuojantys veiksniai ir jų poveikis darbuotojų sveikatai ...35

3.2.3 Negatyvaus elgesio darbe prevencija ...36

4. TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI ...39

5. REZULTATŲ APTARIMAS ...41

5.1 Bendrosios praktikos slaugytojų patiriamas stresas ...42

5.1.1 Slaugytojų darbo pobūdžio ir darbo krūvio sąsajos su patiriamu stresu ...47

5.1.2 Slaugytojų patiriamo streso ir negatyvaus elgesio sąsajos su savos sveikatos vertinimu50 5.2 Negatyvus elgesys slaugytojų darbe...54

5.2.1 Negatyvų elgesį darbe formuojančių veiksnių tarpusavio koreliacija...57

5.2.2 Psichologinis smurtas ...59

5.3 Sveikatos sutrikimai ...63

5.3.1 Psichologinio smurto ir sveikatos sutrikimų sąsajos ...65

5.3.2 Žalingų įpročių sąsajos su patiriamu stresu ir psichologiniu smurtu darbe...66

6. IŠVADOS...69

7. REKOMENDACIJOS ...71

8. LITERATŪRA ...72

9. PRIEDAI ...76

(7)

LENTELĖS

1 lentelė Stresą darbe sukeliantys veiksniai (J.P. Seward, 1990) ...19

2 lentelė Slaugytojų darbo stresoriai: psichosocialiniai ir organizaciniai rizikos veiksniai (T. Cox et al., 1996 (39))...21

3 lentelė Pakenkimai ir galimos streso pasekmės, (B. Pajarskienė, 1995)...24

4 lentelė Negatyvų elgesį patiriančių, medicinos darbuotojų charakteristika. ...30

5 lentelė Patiriamo darbo vietoje negatyvaus elgesio kategorijos pagal Rayner ir Hoel, 199731 6 lentelė Bauginimai darbo vietoje proc., Olandijoje...34

7 lentelė Bauginimų pasiskirstymas pagal lytį proc., Olandijoje ...34

8 lentelė Tirtų asmenų charakteristika...41

9 lentelė Šiuo metu patiriamo streso intensyvumas, kritines situacijas šeimose patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse ...44

10 lentelė Šiuo metu patiriamo streso dažnis atskirose sveikatos priežiūros įstaigose ...45

11 lentelė Slaugytojų, dirbančių ir nedirbančių naktinėse pamainose, šiuo metu patiriamo streso dažnis...48

12 lentelė Skirtingu darbo krūviu dirbančių slaugytojų šiuo metu patiriamo streso dažnis...50

13 lentelė Dabartinės sveikatos vertinimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse. ...51

14 lentelė Sveikatos būklės pokyčių vertinimo dažnis skirtingose amžiaus grupėse...53

15 lentelė Veiksniai susiję su blogu savos sveikatos vertinimu ...53

16 lentelė Patiriamo negatyvaus elgesio ir sveikatos vertinimo ryšys ...55

17 lentelė Negatyvaus elgesio apraiškos susiję su blogu savos sveikatos vertinimu ...56

18 lentelė Skirtingų amžiaus grupių slaugytojų pasiskirstymas, atsižvelgiant į patiriamus negatyvaus elgesio veiksnius...57

19 lentelė Negatyvų elgesį formuojančių veiksnių tarpusavio koreliacija ...58

20 lentelė Patiriamo psichologinio smurto dažnis atskirose sveikatos priežiūros įstaigose...60

21 lentelė Slaugytojų nepatiriančių ir patiriančių psichologinį smurtą, pasiskirstymas pagal buvusios sveikatos vertinimą...61

22 lentelė Alkoholio vartojimo dažnis ir intensyvumas negatyvias apraiškas darbe patyrusių ir nepatyrusių slaugytojų grupėse ...68

(8)

PAVEIKSLAI

1 pav. Darbuotojai, patyrę bauginimus darbe, pagal atskiras pramonės šakas (Europos darbo

sąlygų tyrimas, 1996, 2000) ...33

2 pav. Darbuotojai asmeniškai patyrę bauginimus darbe, pagal pramonės šakas, proc. (Suomijos Darbo aplinkos kokybės tyrimas, 2003 m.) ...33

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą...41

4 pav. Ar jaučiate stresą šiuo metu? ...42

5 pav. Slaugytojų, namuose patiriamo streso dažnis...43

6 pav. Kritinės situacijos šeimoje...43

7 pav. Patiriamo streso ir kritinių situacijų šeimoje ryšys...44

8 pav. Patiriamas stresas atskirose sveikatos priežiūros įstaigose...46

9 pav. Ar jaučiatės saugus, kad ateityje išsaugosite savo darbo vietą? ...46

10 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal darbo pobūdį...47

11 pav. Darbo valandų derėjimas su socialiniais įsipareigojimais ...48

12 pav. Dirbančių naktį, atskirose sveikatos priežiūros įstaigose slaugytojų, patiriamas stresas ...49

13 pav. Patiriamo streso ir darbo krūvio ryšys ...50

14 pav. Slaugytojų dabartinės savo sveikatos vertinimas...51

15 pav. Dabartinės sveikatos palyginimas su prieš metus buvusia ...52

16 pav. Slaugytojų patiriamos negatyvaus elgesio apraiškos darbe...54

17 pav. Ar patiriate psichologinį smurtą?...59

18 pav. Patirto psichologinio smurto dažnis atskirose sveikatos priežiūros įstaigose...60

19 pav. Ryšys tarp patiriamo psichologinio smurto ir dabartinės sveikatos vertinimo...61

20 pav. Patirto psichologinio smurto ir sveikatos vertinimo ryšys...62

21 pav. Ar patiriate grasinimus iš ligonių?...62

22 pav. Sveikatos sutrikimai per pastaruosius 6 mėnesius...63

23 pav. Patiriamo streso ir sveikatos sutrikimų ryšys ...65

24 pav. Patiriamo psichologinio smurto ir sveikatos sutrikimų ryšys...66

25 pav. Rūkymo paplitimas slaugytojų tarpe ...67

26 pav. Alkoholio vartojimo dažnis slaugytojų tarpe...67

(9)

SUTRUMPINIMAI

abs.sk. – absoliutūs skaičiai. lls – laisvės laipsnių skaičius. n – atvejų skaičius.

p – stebimasis reikšmingumo lygmuo. pav. – paveikslas.

PI – pasikliautinieji intervalai. proc. – procentai.

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija. r – Pearson‘o koreliacijos koeficientas. ŠS – šansų santykis.

χ2 – Chi kvadrato požymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijus.

(10)

TERMINAI IR SĄVOKOS

Stresas - tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių

veiksnių (stresorių) poveikio (43).

Stresas darbe – darbuotojo reakcija į nepalankius darbo aplinkos sąlygų, darbo reikalavimų,

darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir/ ar santykių su darbdaviu psichosocialinius veiksnius (LR SAM Įsak. 2005-08-24, Nr. V-699/A1-241) (38).

Negatyvus elgesys darbe - bet koks incidentas, kai asmuo darbo metu užgauliojamas,

gąsdinamas, jam grasinama prievarta, ir kai dėl to kyla pavojus jo saugumui, sveikatai, gerovei ar darbo rezultatams. Ši sąvoka apima įžeidimus, grasinimus, fizinę ar psichologinę agresiją, kurią patiria dirbantis asmuo. Negatyvus elgesys predisponuoja psichologinio smurto atsiradimą (40).

Psichologinis smurtas (teroras) – situacija, kai vienas ar keli asmenys pakartotinai per tam

tikrą laikotarpį patiria eilę negatyvaus elgesio aktų iš vieno ar kelių bendradarbių. Tai tokia situacija, kai psichologinio smurto (teroro) auka neturi galimybės apginti savęs nuo negatyvaus elgesio išpuolių. Vieną kartą patirtas negatyvus elgesys nėra psichologinio smurto (teroro) išraiška.

Priekabiavimas, bauginimai arba psichologinis smurtas – iš anksto apgalvotas elgesys

nukreiptas į darbuotoją ar jų grupę, kuris gali padaryti žalą fiziniam, psichiniam, dvasiniam, moraliniam ar socialiniam vystimuisi (PSO) (29,49,13).

Bulingas/mobingas (bullying/mobying) - psichologinio smurto forma, (aukos persekiojimas,

nepriimtini ir iš anksto numatyti veiksmai, siekiant pažeminti auką, pakenkti vienam ar grupei darbuotojų, įskaitant neteisybę, pastovias negatyvias pastabas ar kritiką, asmens socialinių kontaktų izoliavimą, apkalbas ir neteisingos informacijos skleidimą (29,49,13).

Bauginimas darbo vietoje – tai pavojų sveikatai ir saugai sukeliantis, pasikartojantis,

nepagrįstas elgesys, nukreiptas į darbuotoją ar jų grupę. Šiame apibrėžime pabrėžiama, kad bauginama gali būti žodžiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija (Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra) (18).

(11)

Fizinis smurtas – fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį ar asmenų grupę, kuri gali

sukelti fizinę, seksualinę ar psichologinę žalą. Tai gali būti skirstoma į: a) realūs išgyvenimai ir veiksmai, b) smurto grėsmės jutimas (PSO) (29,49,13,37).

Priekabiavimas (harassment) - nepageidaujamas - žodinis, nežodinis, vizualinis,

psichologinis arba fizinis – paremtas amžiaus, bejėgiškumo, vidinių aplinkybių, lyties, seksualinės orientacijos, rasės, kalbos, religijos, politikos ar kitų veiksnių, kurie gali įtakoti/paveikti žmogaus orumą darbe (10).

(12)

1. ĮVADAS

Stresas - tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio. Stresą formuoja išoriniai veiksniai (darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai) bei vidiniai (asmeniniai ir paveldėti - amžius, profesija, stažas, pareigos, psichologinis tipas ir kt.) veiksniai (43).

Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų, dažniausiai sutinkama su darbu susijusi sveikatos problema Europos Sąjungoje (20). Beveik kas trečias darbuotojas Europoje, t.y. daugiau nei 40 mln. žmonių, yra paveikti streso darbe . 1999 metų statistika rodo, kad Europos Sąjungos valstybėms kasmet stresas kainuoja 20 milijardų eurų. Jungtinėse valstijose išlaidos dėl streso kasmet siekia 350 milijardų JAV dolerių per metus (17,10)

Streso požymiai gali būti fiziniai, psichiniai, taip pat gali atsirasti tam tikri elgesio pakitimai. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma išvengti, tačiau galima išvengti neigiamų jo pasekmių sveikatai, arba sumažinti jas, padidinus atsparumą stresui (43).

Stresoriai gali būti teigiami, kai jie žmogų aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus (eustresas), ir neigiami, kai kelia grėsmę žmogui, jo saugumui darbe, sveikatai ir gerovei bei visuomeninei padėčiai (distresas) (31). Stresą darbe sukelia tokie psichosocialiniai veiksniai, kaip darbo organizavimas ir valdymas, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai (triukšmas, vibracija, ekstremali temperatūra) taip pat gali būti streso darbe priežastimi (13,12). Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat dažna skrandžio ir dvylikapirštės opos, padidėjusio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis (15). Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviem ir daugiau savaičių. Europos Sąjungoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai, parodė, kad 50-60 proc. nedarbo dienų yra susijusios su streso problemomis (17).

Su stresu darbe susiduria visų profesijų darbuotojai, stresas veikia ir daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą bei ligonius. Pagrindinės priežastys, įtakojančios medikų nepasitenkinimą darbu ir įtampą: daug dokumentacijos, sveikatos sistemos reforma, biurokratinė interferencija, lytis, darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, taip pat kontaktas su nepatenkintais pacientais (41,55), visi šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos darbo jėgos įsipareigojimams, motyvacijai,

(13)

sveikatai ir sukelti riziką teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, kuri yra sveikatos reformų įsipareigojimas (28).

Negatyvaus elgesio pasireiškimai darbo vietoje ir jo įtaka sveikatai pradėti tyrinėti dar palyginti neseniai, susidomėjimas šiomis problemomis Europoje ypač išaugo paskutiniais metais. Socialinė izoliacija, darbo pastangų neįvertinimas, grasinimai ar asmenybės žlugdymas, tai situacijos, kurias galima įvertinti kaip negatyvų elgesį darbe. Negatyvus elgesys predisponuoja psichologinio smurto atsiradimą darbe (57,32).

Europos ir kitų šalių mokslinių studijų duomenimis, psichologinio smurto, bauginimų dažnis auga. Daugelio studijų tikslas, apibrėžti problemą kiek galima tiksliau, suformuluoti atitinkamus klausimus problemų sprendimui (16). Atlikti tyrimai įrodė, jog negatyvus elgesys turi įtakos įvairių ligų pradžiai, ypač tokių kaip širdies kraujagyslių ligos bei depresija. Nustatyta, jog patiriamas negatyvus elgesys yra susijęs su stresu, depresija bei noru palikti darbo vietą ir sukelia panašius pokyčius žmogaus organizme kaip ir stresas (57,32), taip pat turi įtakos įstaigos įvaizdžiui, motyvacijai, darbo klimatui, atvirumui inovacijoms ir pan.(39)

Profesijos, kuriose dažniausiai patiriami bauginimai – slaugytojai ir mokytojai (13). Europos darbo ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis 2000 m. daugiausia bauginimų darbe (14 proc.) patyrė sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriaus darbuotojai (14). Ištyrus Didžiosios Britanijos medikus, buvo nustatyta, jog 37 proc. šios profesijos atstovų darbo vietoje patyrė negatyvų elgesį (45). 2003m. Suomijos darbo aplinkos kokybės tyrimo duomenimis, 11 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, patiria bauginimus mažiausiai 1 k./ mėn., o 41 proc. darbuotojų nurodė, bauginimus patiriantys rečiau (57,6).

(14)

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

DARBO TIKSLAS:

ištirti ir įvertinti sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių, bendrosios praktikos slaugytojų, patiriamo streso ir psichologinio smurto dažnį bei juos įtakojančius veiksnius.

DARBO UŽDAVINIAI:

1. Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų patiriamo streso dažnį.

2. Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų patiriamo psichologinio smurto darbe dažnį.

3. Įvertinti darbo vietoje patiriamą negatyvų elgesį, formuojantį psichologinį smurtą darbe.

4. Įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų sveikatos sutrikimus ir jų ryšį su patiriamu stresu ir psichologiniu smurtu.

(15)

3. LITERATŪROS APŽVALGA

3.1 Profesinis stresas

Stresas - tai žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl vidinių ir išorinių veiksnių (stresorių) poveikio (38). Lietuviška Medicinos enciklopedija nurodo, kad stresas - tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai - stresoriai (42,46). Užsienio autorių streso sąvokos apibrėžimų yra daug ir įvairių.

Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir terminą pradėjo vartoti H. Selje (Kanada). H. Selje stresu vadina tam tikras organizmo reakcijas ir kiekvieną kūno reakciją į jam iškeltą užduotį laiko stresu (24). Pagal H. Selje, stresas suprantamas kaip nespecifinė organizmo reakcija į bet kokį reikalavimą (24, 46), šią būseną sukeliančius veiksnius, jis vadina stresoriais ir skiria teigiamai veikiantį stresą (eustresą), kuris stimuliuoja ir skatina siekti geresnių rezultatų ir kenksmingą, (distresą), kuris gniuždo ir sekina. Į ilgesnį stresorių poveikį kūnas atsako savigynos reakcija. Skiriamos trys pagrindinės adaptacijos sindromo fazės (24,46,8):

- Nerimo fazė. Organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos; iš pradžių tai „pasyvi“ šoko fazė, kurioje nukrinta kūno temperatūra, sumažėja kraujospūdis ir išsiskiria adrenalinas; toliau seka „aktyvi“ antišoko fazė, kurioje išsiskiria antinksčių hormonai, padidėja kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje;

- Priešinimosi fazė. Organizmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio, kartu sumažėja jo atsparumas kitiems stresoriams;

- Išsekimo fazė. Prisitaikymo mechanizmai nebepajėgia veikti, dėl to, kaip ir nerimo fazėje, gali atsirasti negrįžtamų simptomų.

Selye teorija laiko stresą reakcija. Kitos psichologijos mokslo teorijos stresą laiko dirgikliu, tačiau pagrindinis, tokių teorijų, pagal kurias stresas priklauso tik nuo išorinių sąlygų, trūkumas, kad jos neatsižvelgia į individualius skirtumus (24,8).

Visiškai išvengti streso yra neįmanoma, streso problema visose gyvenimo srityse dabartiniu metu yra labai aktuali. Plėtojantis urbanizacijai, intensyvėjant gamybai, tobulėjant telekomunikacinei technikai, spartėja darbo tempas, gausėja plataus diapazono informacijos srautai, didėja laiko deficitas, o kartu ir nervinė emocinė įtampa (38). Nežiūrint to, žinios apie stresą ir jo sukeltas pasekmes sveikatai, yra gana paviršutiniškos. Žodis "stresas" dažnai naudojamas sielvarto, nuovargio ar jausmų, kurių nesugebame įveikti, apibūdinimui (46,24).

(16)

Europos Sąjungos šalyse, su profesiniu stresu susiduria 28 proc. darbuotojų, t.y. beveik kas trečias darbuotojas Europoje, yra paveikti streso darbe (17). Stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai socialiniai veiksniai, kaip darbo organizavimas ir valdymas, pvz.: dideli reikalavimai atliekamam darbui ir maža darbo kontrolė, bauginimai ir smurtas darbe. Fizikiniai veiksniai, tokie kaip triukšmas, vibracija, ekstremali temperatūra, taip pat gali būti streso darbe priežastimi (13,17).

Stresas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys ypač būdingas intelektualinių profesijų atstovams – vadovaujantiems darbuotojams, gamybos vadovams, medikams, verslininkams, inžinieriams ir kt. (43). Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbus susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių (17,47). Europos Sąjungoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai, parodė, kad 50-60 proc. nedarbo dienų yra susijusios su streso problemomis (13,17).

Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat dažna skrandžio ir dvylikapirštės opos, padidėjusio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis - dalis streso padarinių (15,14), profesinis stresas taip pat ženkliai įtakoja darbo našumą, kūrybingumą ir konkurencingumą ir nepriklausomai nuo įmonės dydžio gali paveikti bet kurį įmonės darbuotoją. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis (16,20):

• per 50 proc. darbuotojų dirba greitu tempu ar per įtemptai mažiausiai ketvirtį savo darbo laiko per dieną;

• trečdalis darbuotojų sako, kad blogai organizuotas jų darbas; • 9 proc. darbuotojų pranešė, kad jiems buvo grasinama darbe;

• stresas yra antras iš veiksnių, susijusių su sveikatos problemomis darbe iš dažniausiai pranešamų;

• 23 proc. darbuotojų praneša jaučiantys pervargimą;

• 4 proc. darbuotojų patyrė psichologinį smurtą nuo visuomenės narių.

Stresas darbe yra emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis -prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atitikti juos, tuomet, kai darbinės aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo galimybes juos įgyvendinti (ar kontroliuoti) patiriamas stresas, kuris suprantamas kaip kenksmingo darbo veiksnio ir kenksmingos situacijos ekspozicijos pasekmė. Tipiškai stresinė situacija susijusi su darbo reikalavimais, kurie nesiderina su dirbančiojo žiniomis ir sugebėjimais ar poreikiais. Ypač tada, jei

(17)

dirbantysis silpnai tegali kontroliuoti darbo procesą ar gauna nepakankamą socialinę paramą darbe (46,43).

Įtampos sąlygomis dirbti yra įprasta, tai suteikia energijos ir motyvuoja kovoti su iššūkiais, darbuotojui daromas spaudimas gali jį paskatinti dirbti geriau bei suteikti pasitenkinimą, kuomet ambicingi tikslai yra įgyvendinti, tačiau per dideli reikalavimai ir įtampa sukelia stresą, kuris turi neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai ir organizacijoms. Stresas darbe nėra asmeninė problema ir dažniausiai parodo organizacijos problemas (16,17).

3.1.1 Stresą darbe sukeliantys veiksniai (darbo stresoriai)

Kenksmingų profesinių veiksnių ir jų sukeltų sveikatos pakenkimų rizikos koncepcija apibrėžta Europos Direktyviniuose Darbo vietos Standartuose (EC Framework Directive on the Workplace 89/391/EEC). Kenksmingi veiksniai suprantami kaip įvykiai (atvejai) ar situacija, kuri gali būti potencialiai kenksminga. Kenksmingus veiksnius pagal jų prigimtį grubiai galima suskirstyti į dvi grupes, t. y. fizikinius (biologinius, biocheminius, cheminius ir radiologinius) ir psichosocialinius bei organizacinius(20,53,46).

Pagrindiniai stresoriai darbo vietoje yra per dideli darbo krūviai, vaidmenų konfliktai ir dviprasmiškumas, organizacijos politika, psichologinio A tipo elgesys, monotonija, netikrumas, baimė prarasti darbą, socialiniai konfliktai (46). Psichosocialinius stresorius darbe sudaro tokie veiksniai: atsakomybė už saugumą ir kitus darbuotojus, atsakomybė už materialines vertybes, izoliuotas darbas, varginantis bendravimas, nuolatinis kartojimas, priverstinis tempas, struktūrinis suvaržymas, kai apribojamas savarankiškumas, dėmesingumas, stebint keletą dirgiklių, precizinis tikslumas, skubėjimas, sudėtingi sprendimai ir kiti veiksmai (7).

Vertinant darbo krūvį svarbu tai, kad darbuotojas būtų pakankamai užsiėmęs, bet tiek , kad galėtų skirti pakankamai dėmesio tam ką daro, po darbo žmogus turi turėti pakankamai energijos, kad galėtų susitvarkyti asmeninius reikalus, galėtų mėgautis savo laisvalaikiu kai darbo krūvis neatitinka tokių idealių sąlygų, galima teigti, kad jis yra per didelis (54).

Reikšmingas darbo aplinkos stresorius – pokyčiai, žmonės, kurie pasikeitimus laiko grėsmingais ir gąsdinančiais, labiau linkę patirti stresą dėl pasikeitimų (34,53). Stresą sukelia ne patys pasikeitimai, o tai kaip į juos reaguojama (54). Suomijoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad darbe vykstantys pasikeitimai - dažna streso darbe priežastis vyresnio amžiaus

(18)

žmonėms. Yra duomenų, kad dažnesnės vyresnių moterų stresinės reakcijos tiesiogiai proporcingos įvykusiems darbe pokyčiams (27).

Pagal Selje, bet kuri organizacija, sąlyga ar vieta, kuri reikalauja iš žmogaus prisitaikymo, yra stresorius (54,24). Tokios darbo sąlygos, kaip sunkiai įveikiami darbo reikalavimai ar reikalavimai, prieštaraujantys individualiems poreikiams, darbo kontrolės stoka ar silpna socialinė parama, tam tikra prasme ir yra pagrindiniai kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai, tiesiogiai veikiantys dirbančiojo suvokimą apie situacijos stresiškumą (46,43).

1981 Suomijoje pradėta vykdyti 15 mokslinių tyrimų programa nagrinėjusi darbingumo klausimus. Tyrimuose plačiai naudotas įtampą sukeliančius veiksnius iliustruojantis streso – įtampos modelis. Pagal šį modelį įtampa, kurią darbuotojas patiria darbe, priklauso nuo darbo stresorių, darbuotojų individualių savybių bei gebėjimų. Jei reikalavimai darbe viršija dirbančiojo kvalifikaciją, kyla pernelyg didelė įtampa, jei reikalavimai mažesni nei dirbantysis geba – pernelyg maža. Abiem atvejais situacija neatitinka darbuotojo individualių savybių ir poreikių. Dirbantys tokį darbą suvokia kaip jam netinkamą, nereikšmingą. Akcentuojama, kad pozityvi darbo reikalavimų ir žmogaus gebėjimų kombinacija nepriklausomai nuo dirbančiojo amžiaus užtikrina gerą sveikatos būklę ir gebėjimą dirbti. Suomijos tyrimų programų rezultatai parodė, kad dirbančiojo darbingumas priklauso nuo biologinio senėjimo proceso, sveikatos būklės, atliekamo darbo ir gyvensenos bei šių veiksnių tarpusavio sąveikos (27).

Daugelis užsienio autorių teigia, kad vienas didžiausių streso šaltinių organizacijoje vaidmenų konfliktai ir neapibrėžtumas (8,24). Vaidmenų konfliktas organizacijoje susijęs su didesne įtampa tarpasmeniniuose santykiuose, mažesniu pasitenkinimu darbu, mažesniu pasitikėjimu ir pagarba žmogui, iš kurio kyla konfliktiško vaidmens reikalavimai. Žmogus, kurio vaidmuo nėra aiškus ir suprantamas, neturi planų, kurių pagalba galėtų koordinuoti savo veiklą (54).

Daugeliui darbuotojų streso šaltinis yra darbo įvertinimas, nedaugelis mėgsta būti vertinamas kitų, nes tai yra vieno žmogaus ir sugebėjimų palyginimas su kitais. Stresą gali sukelti ir karjeros raida, kai darbuotojas negauna tikėtosi paaukštinimo arba kai gauna labai didelį paaukštinimą kai gebėjimai ir kompetencija nėra tinkami tai vietai (54,24,46).

Svarbus darbo aplinkos stresorius – darbo grafikas. Dirbantys pamainomis žmonės susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Sutrikdomas normalus maitinimosi, miegojimo ir darbo ritmas. Tai pasireiškia miego sutrikimais, apetito praradimu,

(19)

irzlumu ir nuovargiu. Sunkiau yra prisitaikyti prie slenkančio pamaininio nei prie pastovaus darbo grafiko (54).

Sunku vienareikšmiškai nusakyti triukšmo įtaką darbo atlikimui. Anksčiau buvo manoma, kad tik tais atvejais, kai garsas viršija 90 db, jis gali neigiamai įtakoti užduoties atlikimą. Vėlesni tyrimai parodė, kad tam tikras atlikimo dimensijas gali sutrukdyti ir mažesnio intensyvumo triukšmas. Patiriamam stresui įtakos turi temperatūrų sukeliamas diskomforto jausmas, kuris taip pat susijęs ir su drėgme bei oro judėjimo srautais (54,43).

J.P. Seward (JAV) išskyrė 5 darbo vietos stresorių kategorijas (1 lentelė), kurios apibendrina anksčiau minėtus mokslininkų teiginius. Tai organizacija ir santykiai organizacijoje, veiklos vystymasis, individualus vaidmuo, darbo užduotys ir paskyrimai bei darbo aplinka ir sąlygos (25).

1 lentelė Stresą darbe sukeliantys veiksniai (J.P. Seward, 1990)

ORGANIZACIJA VAIDMUO ORGANIZACIJOJE

− Permainos ir pokyčiai. − Nepakankama komunikacija. − Tarpasmeniniai konfliktai. − Konfliktai su organizacijos tikslais. − Vaidmenų konfliktai. − Vaidmenų dviprasmiškumas. − Nepakankami resursai darbo

įvykdymui.

− Nepakankama kompetencija darbo įvykdymui.

VEIKLOS VYSTYMASIS UŽDUOTYS

− Pagalbos trūkumas. − Naujos atsakomybės. − Nedarbas. − Kiekybinis ir kokybinis perkrovimas. − Kiekybinis ir kokybinis neapkrovimas.

− Atsakomybė dėl kitų gyvenimo ir gerovės.

− Ribota veiksmų laisvė.

DARBO APLINKA − Skurdi estetika. − Fizinis pavojus. − Ergonominės problemos. − Triukšmas. − Kvapai.

Vertinant statistiškai, darbo aplinkos fizikiniai, psichosocialiniai ir organizaciniai veiksniai daugeliui žmonių sukelia stresą, tačiau viską lemia individualios reakcijos (24). L. Levi (1984) pažymėjo, kad galima ir dažniausiai pasitaiko suminė ir sinerginė kenksmingų veiksnių tarpusavio sąveika, kadangi stresoriai neegzistuoja izoliuotai vienas nuo kito (54,8,46). Poveikis gali būti stipresnis, kai vienas veiksnys sustiprina ar padidina kito veikimą, ir

(20)

silpnesnis, kai vienas sušvelnina ar susilpnina kito kenksmingo veiksnio įtaką. Daugelis psichosocialinių ir organizacinių darbo veiksnių dirbančiojo sveikatą veikia per psichofiziologinį mechanizmą, o fiziniai veiksniai veikia tiesioginiu (fizikiniu-cheminiu) keliu, tačiau gali būti ir atvirkščiai. Nustatyti ar numatyti ryšį tarp kenksmingų veiksnių ir pakenkimo laipsnio naudojamas rizikos terminas (46).

Tarptautinės Darbo Organizacijos pranešime teigiama, kad kenksmingi psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai susiję su darbo turiniu, darbo struktūra, valdymo sistemomis, darbo aplinkos ir organizacinėmis sąlygomis veikia darbuotojų sveikatą, tačiau svarbi ir paties dirbančiojo kompetencija bei poreikiai, nes veiksnių poveikis ir tarpusavio ryšiai pasireiškia per dirbančiojo suvokimą ir pergyvenimus (29). Paskutiniais dviem dešimtmečiais atliktų tyrimų duomenys rodo, kad psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai sukelia stresą, nepasitenkinimą darbu ir sveikatos pablogėjimą (52).

3.1.2 Stresas sveikatos priežiūros sektoriuje

Profesinis stresas plačiai paplitusi problema sveikatos priežiūros sektoriuje, intensyvi sveikatos priežiūros sektoriaus reforma, restruktūrizacija, decentralizacija ir racionalizacija stipriai įtakoja darbo sąlygas ir darbuotojų sveikatą, o šiuo metu sveikatos sektoriuje vykstantys procesai gali dar pabloginti situaciją (39,26). Sveikatos apsaugos darbo vietose pastebimas streso ir smurto augimas. Gydytojai, slaugytojos, ir socialiniai darbuotojai yra aukščiausiai tarp darbuotojų patiriančių stresą darbe, tuo tarpu psichologinis ir fizinis smurtas sveikatos priežiūros sektoriuje sudaro beveik ketvirtadalį viso smurto patiriamo darbe (17,29,6).

Tarptautinės Darbo Organizacijos pranešimuose teigiama, kad sveikatos priežiūros sektoriaus reforma gali būti lydima, priklausomai nuo šalies ir situacijos, neigiamų padarinių, tokių kaip atleidimas iš darbo, atlyginimų įšaldymas ar sumažinimas, ilgesnės, nepatogios darbo pamainos, greitesnis darbo tempas, ilgesnės efektyvaus darbo valandos, didesnis sutarčių skaičius, taip pat daugiau laikino ir atsitiktinio darbo. Visi šie veiksniai yra pripažinti stresoriai ir gali sąlygoti stresui ir smurtui palankią aplinką dėl nežinomybės, nepastovumo, augančio susierzinimo ir pažeidžiamumo (28).

Stresas veikia daugumos specialybių gydytojus, kitą medicinos personalą bei ligonius, jį formuoja išoriniai veiksniai – darbo sąlygos, profesiniai, socialiniai, ir gyvenimo būdo veiksniai, bei vidiniai – asmeniniai ir paveldėti veiksniai. Intelektualinio darbo atstovų veiklai

(21)

būdinga didelė profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingų užduočių ir algoritmų sprendimas, laiko deficitas, dažnos konfliktinės situacijos, hipodinamija (43).

Pagrindiniai slaugytojų darbo stresoriai yra psichosocialinės kilmės ir nulemti darbo organizacinių veiksnių. Anglijos mokslininkas T. Cox sudarė streso šaltinių ir psichosocialinių bei organizacinių darbo aplinkos veiksnių sąsajų lentelę, kuri apima stresorius, veikiančius slaugytojus darbo aplinkoje (2 lentelė).

2 lentelė Slaugytojų darbo stresoriai: psichosocialiniai ir organizaciniai rizikos veiksniai (T. Cox

et al., 1996 (39))

Streso šaltinis Psichosocialiniai/organizaciniai rizikos veiksniai

1. Darbo planas ir darbo krūvis - dviprasmiškumas, neaiškumas; - darbo perkrova;

- kontrolės stoka;

- susidūrimas su mirtimi ir mirimu; 2. Tarpasmeniniai santykiai darbe - konfliktai su kitu personalu;

- konfliktai su medicinos personalu; gydytojų elgesys;

- konfliktai su kitomis slaugytojomis; 3. Santykiai su pacientais ir jų

šeimomis

- neadekvatus pasiruošimas spręsti emocinius pacientų ir jų šeimų poreikius;

4. Darbo organizacija ir vadyba - personalo paramos stoka; - personalo keitimasis;

- sunkumai su vadybininkais ir vadovais; - riboti resursai ir personalo stygius; 5. Specifiniai slaugos aspektai - susirūpinimas gydymu ir pacientų slauga; 6. Asmeniniai - susirūpinimas dėl specialiųjų žinių ir įgūdžių;

Pagrindinės priežastys, įtakojančios medikų nepasitenkinimą darbu ir įtampą: daug dokumentacijos, sveikatos sistemos reforma, biurokratinė interferencija, darbo valandos, darbo kontrolė, spaudimas darbe, organizacinės paramos stoka, taip pat kontaktas su nepatenkintais pacientais (41,55). Stresą sąlygojantis veiksnys gali būti technologinės inovacijos, ypatingai, kai nėra adekvataus personalo mokymo. Visi šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos darbo jėgos įsipareigojimams ir motyvacijai ir sukelti riziką teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, kuri yra sveikatos reformų įsipareigojimas (28).

(22)

Sveikatos priežiūroje yra neišvengiamas darbas naktį, kuris yra įprastas daugeliui medikų, dėl to darbuotojai susiduria su psichologinėmis ir socialinės adaptacijos problemomis. Darbas pamainomis ir darbas naktį turi įtakos patiriamam stresui darbe ir yra kenksmingas darbuotojų sveikatai, ypatingai tų, kurie silpnai prisitaiko (54). Pagrindiniai sveikatos sutrikimai įvardijami sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba naktimis – miego ir virškinimo sistemos sutrikimai, problemos susiję su pasikeitusiais valgymo įpročiais, tai pasireiškia apetito praradimu, irzlumu, nuovargiu ir pagrindinis rizikos veiksnys t.y. jaučiamas nerimas ir baimė, kurių pasekoje formuojasi stresas. Europoje atliktų gyvenimo ir darbo aplinkos sąlygų tyrimo duomenimis, baimę naktinėje pamainoje dirbdamos jaučia 75 proc. darbuotojų moterų ir 25 proc. darbuotojų vyrų (14,39). Darbas pamainomis ir darbas naktį neigiamai veikia darbuotojo vaidmenį šeimyniniame gyvenime ir socialinį aktyvumą. Pamainos tipas ir tai, kaip pamaininis darbas yra organizuotas, taip pat yra svarbu. Įrodyta, kad slaugytojos, kurių darbo valandos periodiškai keitėsi (rotacijos principu), statistiškai patikimai jautė didesnę įtampą, nerimą, depresiją ir nuovargį lyginant su slaugytojomis, kurios dirbo kitose darbo pamainose (39).

Nemažą svarbą patiriamai įtampai darbe turi amžius, lytis, šeimyninė padėtis, o taip pat sociodemografiniai faktoriai. Įvairių užsienio tyrimų duomenimis, bendrosios praktikos gydytojai, streso veikiami skirtingai ir priklausomai nuo amžiaus lyties ir šeimyninės padėties. Labiausiai streso darbe veikiamos ištekėjusios moterys, taip pat jauni, turintys mažai praktikos ir vyresnio amžiaus bendrosios praktikos gydytojai (56).

Patiriamam stresui darbe svarbi ir organizacinė aplinka (28,39,46). Prasta darbo organizacija gali sąlygoti didesnius darbo krūvius, kai kurioms darbuotojų grupėms, stabdyti atliekamą darbą, sudaryti nepagrįstą vilkinimą, pacientų eiles, formuoti stresą ir negatyvias nuostatas darbuotojams ir sukelti agresyvų pacientų/klientų elgesį (39).

Fizinė darbo aplinka gali būti veiksniu, kuris sumažina arba sukelia stresą darbe. Kanados mokslininkai tyrę sveikatos priežiūros darbuotojų darbo sąlygas, pagrindinėmis priemonėmis, medikų patiriamo streso ir smurto darbe prevencijai, įvardijo šiuos fizinės darbo aplinkos reikalavimus: gerą patalpų apšvietimą, gerą darbo zonos matomumą, patalpas, kuriose būtų galima laisvai judėti tarp įrangos ir pacientų, saugias medikamentų laikymo vietas (9,43,16).

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad sveikatos priežiūros sektorius yra tipinis, kur didelę dalį dirbančiųjų sudaro moterys, kurioms rizika patirti stresą ir smurtą darbe yra didesnė nei vyrams (13,39,27). Ryšys tarp patiriamo streso, lyties ir darbo yra kompleksinis. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterų dirbančių pilną darbo dieną, darbo krūvis yra daug

(23)

didesnis nei vyrų dirbančių tokį patį darbo laiką. Švedijoje dirbančių moterų yra apie 86 proc., darbo namuose (namų ruošos) pasiskirstymo procentas tarp sutuoktinių taip pat yra panašus (23). Didesnę smurto darbe riziką moterims sąlygoja ir tai, kad daugelio moterų užimamos pareigos vis dar yra žemesnės nei vyrų, pasižymi žemesne kontrole. Aukštuose, valdymo postuose moterys patiria diskriminaciją ir dažnai dirba daugiau nei jų kolegos vyrai (39).

Siekiant efektyviai kovoti su patiriamu stresu ir smurtu sveikatos priežiūros sektoriuje svarbu atkreipti dėmesį į bendravimo ir bendradarbiavimo reikšmę (29). Konsultavimo ir komunikacijos stoka gali būti darbe patiriamo streso priežastimi. Informacijos plitimas ir atvira komunikacija gali žymiai sumažinti įtampą ir frustraciją darbuotojų tarpe (14,39).

3.1.3 Streso įtaka sveikatai

Stresas yra aktuali profesinės sveikatos problema, jo sukeltos ligos gali pakeisti individualią gerovę bei produktyvumą (1). Profesinis stresas sukelia psichologinius ir fiziologinius negalavimus ir sudaro ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, yra daugelio ligų rizikos veiksnys. Ilgai trunkantis stresas gali pabloginti atliekamų darbinių užduočių kokybę (12,27).

Streso pasekmės dažniausiai skirstomos į tris pagrindinės grupes ir apibūdinamos fiziologiniais, psichologiniais ir veiklos pokyčiais (46).

Žmogui jaučiant stresą, organizmas gali reaguoti labai įvairiai. Stresinės situacijos pradžioje organizme vyksta fiziologiniai pokyčiai, kurių metu padidėja energijos poreikis, todėl kepenys atpalaiduoja papildomą gliukozę, tuo pačiu atpalaiduojami riebalai ir proteinai. Širdies ritmas ir kvėpavimas padažnėja, arterinis kraujospūdis pakyla, raumenys įsitempia, burna išdžiūva. Išsiskiria endorfinai - natūralūs skausmo šalintojai. Kraujagyslių sienelės susitraukia, pasiruošia sustabdyti kraujavimą sužeidimo atveju. Deguonies pernešimo užtikrinimui blužnis gamina daugiau eritrocitų. Kovai su infekcija kaulų čiulpai gamina daugiau leukocitų. Dauguma šių fiziologinių pokyčių vyksta dėl suaktyvėjusios simpatinės nervų sistemos ir adrenokortikoidinės sistemos veiklos. Čia svarbus vaidmuo tenka pagumburiui, kuris dėl atliekamos dvigubos funkcijos dažnai vadinamas streso centru. Kritiniais atvejais jis aktyvina simpatinę vegetacinės nervinės sistemos dalį, taip pat perduoda nervinį impulsą į smegenų centrą, kuris kontroliuoja vegetacinės nervų sistemos veiklą (43,46).

LR SAM Higienos Instituto, Darbo medicinos centro mokslininkų pateikta galimų streso pasekmių ir pakenkimų lentelė, apima ir susistemina daugelio užsienio

(24)

tyrėjų išvadas dėl psichosocialinių veiksnių poveikio darbuotojų sveikatai, kuris gali pasireikšti labai įvairiai (3 lentelė).

3 lentelė Pakenkimai ir galimos streso pasekmės, (B. Pajarskienė, 1995)

Galimos somatinės pasekmės Alergijos, aritmijos, nugaros skausmai, piktybiniai navikai, krūtinės ląstos skausmai, kolitai, konstipacija ir diarėja, cistitas,

dermatitas, virškinimo problemos, galvos svaigimas, galvos skausmai, širdies ligos, traumos, menstruacinės problemos, migrena, virškinimo trakto opos, nutukimas,

kvėpavimo ligos, alpimai, prakaitavimas, drebulys, seksualinės problemos.

Galimos psichologinės pasekmės Narkomanija, alkoholizmas, depresija, apetito sutrikimai, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjęs jautrumas, savigarbos sumažėjimas, mąstymo

sulėtėjimas, nervingumas, fobijos, išsekimas, tremoras ir mikčiojimas.

Galimos socialinės pasekmės Apatija, nesutarimai šeimoje, impulsyvus elgesys, blogi tarpasmeniniai santykiai, socialinė izoliacija, šeimos iširimas. Galimos pasekmės darbe Pravaikštos, vėlavimai, kadrų kaita, dažni

klientų/pacientų skundai, nepakankama koncentracija, bloga darbo kokybė,

susilpnėjęs saugus elgesys, dažnesni traumų atvejai.

Pradžioje dauguma streso fiziologijos tyrimų buvo sutelkti į neuroendokrininę sistemą, o paskutiniųjų metų psichofiziologijos studijos išsiplėtė iki psicho-neuroimunologinių tyrimų (8). Atlikti tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų streso įtakojami pokyčiai pasireiškia kaip nedidelė disfunkcija, diskomfortas ar pablogėjusi gyvenimo kokybė. Kitais atvejais pokyčiai gali transformuotis į psichologines ar socialines problemas ir sukelti somatinius negalavimus tokius, kaip širdies ligos (24,47,46). Tačiau nepaisant tokių tyrimų gausybės, nustatyti, kiek

(25)

psichosocialiniai ir organizaciniai darbo veiksniai bei stresas įtakoja profesinį sergamumą, yra sudėtinga dėl daugybės iškraipančiųjų veiksnių (46).

3.1.4 Streso įtaka darbingumo indekso mažėjimui

Dažnos stresinės situacijos turi neigiamos įtakos darbingumo mažėjimui. Ilgai trunkantis stresas yra ne tik daugelio ligų išsivystymo rizikos veiksnys, bet įtakoja veiklos rezultatus, blogina atliekamų darbinių užduočių kokybę (39,48,47).

Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centro, streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700 skirtingų profesijų Lietuvos negamybinių profesijų dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso, tarnautojų darbingumo sumažėjimo rizika padidėja tris kartus (21), 1998m. Higienos instituto Darbo medicinos centre atlikto valstybinių įstaigų tarnautojų darbingumo indekso tyrimo rezultatai parodė, kad stresas dirbantiems protinį darbą yra sumažėjusio darbingumo indekso, rizikos veiksnys (48).

1999-2000 m. Higienos instituto Darbo medicinos centro atlikto tyrimo tikslas – įvertinti streso įtaką Lietuvos įmonių darbuotojų darbingumo indekso mažėjimui. Tyrimas atliktas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių įmonėse, jame dalyvavo 1048 šių įmonių darbuotojai. Nustatyta statistiškai patikima darbingumo indekso mažėjimo, stiprėjant stresui, tendencija. Tyrimo rezultatai parodė, jog patiriančių stiprų stresą sumažėjęs darbingumo indekso paplitimas statistiškai patikimai didesnis (p<0,001), palyginti su dirbančiaisiais, kurie patiria stresą (25,8 proc., p<0,05), šiek tiek patiria (6,1 proc.) ar visai nepatiria streso (1,3 proc.). Nustatyta, jog patiriančių nestiprų ar stiprų stresą asmenų sumažėjusio darbingumo reliatyvi rizika 6,04 karto didesnė, palyginti su šiek tiek patiriančiais ar visai nepatiriančiais streso dirbančiaisiais (95 proc., PI 4,17-8,74) (47).

Stresą darbe sukėlę bei darbingumo indekso pokyčius sąlygoję darbo stresoriai skyrėsi nuo Suomijos mokslininkų, pagal kurių metodikas buvo atliktas tyrimas Lietuvoje, tyrimų rezultatų. Tyrėjai nurodo, kad skirtumai galimi dėl socialinių ekonominių skirtumų tarp šalių. Išsivysčiusios šalies dirbantiesiems labiau aktualūs geri santykiai darbe, socialinė parama ir poreikius tenkinanti darbo aplinka (27), Lietuvos darbuotojai labiau akcentavo galimybę netekti darbo (58,9 proc.), asmenines ir buitinio pobūdžio problemas (51,8 proc.) ir nepakankamą darbo užmokestį (50,9 proc.) (47).

(26)

Be poveikio darbingumo indekso mažėjimui, stresas taip pat turi įtakos nelaimingiems atsitikimams darbe. JAV mokslininkai nustatė, kad darbas, pasižymintis ypač dideliu informacijos kiekiu ir būtinumu priimti svarbų ir greitą sprendimą, gali sukelti stresą, kuris gali būti nelaimingų atsitikimų darbe priežastimi. Tyrimų metu nustatyta, kad 75-85 proc. nelaimingų atsitikimų darbe yra susiję su nesugebėjimu įveikti streso (16).

3.1.5 Profesinio streso valdymas

Streso valdymas darbe apima prevenciją, jo mažinimą ar pašalinimą. Mažinant darbo streso lygį organizacijose svarbu kenksmingų darbo veiksnių kontrolė, geras darbo organizavimas ir vadyba (11). Įtampą darbe mažina bendras mikroklimatas, susijęs su darbo našumu ir darbdavio pozicija šiais klausimais, darbuotojų pasitikėjimas savimi, galimybė kontroliuoti su savo darbu susijusią situaciją, geri tarpusavio santykiai kolektyve. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip jautriai reaguoja į įtampą darbe, lengviau prisitaiko prie padidėjusio darbo krūvio ar naujos darbo vietos ir kitokių reikalavimų (36).

Streso darbe galima išvengti, jei veiksmai, kurių imamasi streso išvengimui, yra efektyvūs. Prevencijai svarbus rizikos vertinimas, kuris remiasi tais pačiais pagrindiniais principais ir metodais, kurie taikomi vertinant bet kuriuos kitus darbo vietos rizikos veiksnius. Labai svarbus darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimas šiame procese, nes reikia klausti darbuotojų, kas jiems sukelia stresą, nustatyti kokios darbuotojų grupės yra veikiamos streso ir numatyti atitinkamas poveikio priemones (17).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prisiimti atsakomybę už savo streso lygio mažinimą turi kiekvienas darbuotojas. Stipraus socialinio tinklo sukūrimas už darbo ribų, ieškant daugiau interesų be darbo, atostogos ar stresinio darbo pakeitimas mažiau sukeliančiu stresą, fiziniai pratimai, tinkamas mitybos režimas, atsipalaidavimo mokymasis didina organizmo atsparumą ir ištvermę (1,3,43).

Pagrindinės streso valdymo priemonės, galinčios mažinti darbuotojų patiriamo streso intensyvumą, yra (1,53):

• Emocinio klimato kontrolė: viena iš dažniausių streso priežasčių organizacijose yra pokyčiai, todėl turi būti suteikta atitinkama parama darbuotojams, kad jie galėtų prisitaikyti prie pokyčių. Sukuriant palaikančią atmosferą, suteikiant galimybę darbuotojams dalyvauti sprendimų, susijusių su jų darbu ir bendra

(27)

organizacijos struktūra, priėmime. Tai padeda išvengti streso dėl staigių ir netikėtų pasikeitimų.

Socialinės paramos suteikimas: sumažina žmogaus jautrumą stresui. Organizacijos tokią paramą gali suteikti sudarydamos gerai sutariančias darbo grupes, mokydamos vadovus būti empatiškais ir palaikančiais pavaldinius. Draugai, šeima, kolegos, su kuriais bendraujama taip pat yra puiki priemonė įtampos nuėmimui ir objektyviam situacijos įvertinimui. Socialinė parama gali būti derinama su kitomis technikomis ir metodikomis streso mažinimui (13).

• Darbuotojo vaidmens naujas apibrėžimas: norint išvengti vaidmenų konflikto, vadovai turi aiškiai nurodyti darbuotojams, ką jie turi daryti ir kokios yra jų atsakomybės ribos, taip pat užtikrinti, kad reikalavimai nėra prieštaringi ir neprieštarauja darbuotojo vertybėms.

• Per didelio ir per mažo krūvio vengimas: tinkama atranka ir mokymai, teisingi karjeros sprendimai ir teisingas darbo paskirstymas gali pašalinti nemažai streso priežasčių. Darbo reikalavimai ir darbuotojo sugebėjimai turi būti adekvatūs.

• Stresą patyrusių darbuotojų palaikymas: mokoma streso valdymo technikų, suteikiama galimybė užsiimti fiziniais pratimais. Kai kurios streso valdymo programos specialiai yra skirtos A elgesio tipo žmonėms.

Neretai stresą valdyti padeda laiko planavimo įgūdžiai. Gerai savo darbą organizuojantis darbuotojas gali atlikti du kartus daugiau nei prastai planuojantis laiką darbuotojas. Galimybė pasitarti, konsultuotis, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė, užtikrina gerus darbuotojų santykius ir mažina psichologinį stresą (7).

Daugelio mokslininkų akcentuojamas ir labai svarbus streso lygio mažinimui– fizinis aktyvumas. Protinį darbą dirbantiems žmonėms fizinis krūvis padeda atitrūkti nuo minčių apie darbą, pašalinama susikaupusi įtampa (3,43,1).

Taigi, nors tam tikras streso lygis stimuliuoja žmogų, didina jo produktyvumą, skatindamas užduotis atlikti geriau ir greičiau, tačiau intensyvus stresas siejasi su nepasiekiamais tikslais ir asmens darbų atlikimo produktyvumas mažėja. Šiuolaikinės įmonės, siekdamos išlaikyti savo darbuotojų darbo produktyvumą, neretai rūpinasi darbuotojų patiriamo streso mažinimu. Sėkmingi darbuotojai – kiekvienos įmonės siekis. Darbuotojai, kurie jaučia įmonės rūpestį, linkę būti lojalūs ir atsidavę įmonei, kuri jais rūpinasi (13,1,18).

(28)

3.2 Negatyvus elgesys darbe ir jį formuojantys veiksniai

Negatyvaus elgesio veiksniai darbo vietoje ir jų įtaka sveikatai pradėti tyrinėti palyginti neseniai. Tyrimai įrodė, jog patiriamas negatyvus elgesys predisponuoja įvairių ligų pradžią, ypač tokių kaip širdies kraujagyslių ligos, bei depresija (34).

Europos ir kitų šalių mokslinių studijų duomenimis, fizinio smurto, bauginimų, seksualinio priekabiavimo dažnis, įvairiose profesinės veiklos srityse, didėja. Susidomėjimas šiomis problemomis Europoje išaugo paskutiniais metais. Daugelio studijų tikslas, apibrėžti problemą kiek galima tiksliau ir suformuluoti atitinkamus klausimus problemų sprendimui. Šių studijų metu tapo aišku, kad fizinis smurtas, bauginimai, seksualinis priekabiavimas yra labai skirtingos sąvokos ir negali būti vertinamos tais pačiais metodais. Psichologinis smurtas ir priekabiavimai yra pakankamai nauji tyrimo subjektai, kuriuos sunku tirti dėl šios srities tyrimuose jaučiamos patirties stokos (18,19).

Pagrindinės problemos smurto ir bauginimo tyrimuose:

• Naudojamos sąvokos ne visada susiję su įprastu žmonių gyvenimu arba jų pačių suvokimu;

• Psichologinis smurtas ir priekabiavimai yra socialinės problemos, kurias sunku fiksuoti tyrimuose;

• Tyrimuose neišvengiama subjektyvių reikšmių;

• Problematiški tarptautinių tyrimų vertimai, dėl sąvokų neatitikimo, kultūrinio konteksto.

Lyginti atskirų šalių tyrimus psichologinio teroro ir smurto darbe tema yra sudėtinga dėl skirtingų metodikų, suvokimo ir vertinimo. Daugelio šalių tyrimuose yra naudojamos skirtingos sąvokos, dėl to gali būti pateiktos klaidingos interpretacijos. Labai svarbu atsižvelgti į metodologinius skirtumus, net maži skirtumai klausimuose, gali sąlygoti reikšmingus rezultatų skirtumus (18,13,75,45).

Socialinė izoliacija ar socialinis pašalinimas, darbo pastangų neįvertinimas, grasinimai, asmenybės žlugdymas ar bauginimai tai situacijos, kurias galima įvertinti kaip negatyvų elgesį darbe. Negatyvus elgesys predisponuoja psichologinio smurto atsiradimą (40), kuris yra tiesiogiai susijęs su negatyviu elgesiu, ir apibrėžiamas kaip bet koks incidentas, kai asmuo darbo metu užgauliojamas, gąsdinamas, jam grasinama prievarta, ir kai dėl to kyla pavojus jo saugumui, sveikatai, gerovei ar darbo rezultatams (10).

(29)

Smurtas prieš darbuotojus yra darbuotojų saugos ir sveikatos srities klausimas ir turėtų būti sprendžiamas organizacijos lygiu, nes tai nėra atskiro asmens problema (9,29). Smurto veiksmas dažniausiai pasireiškia labai įtemptoje arba užgniaužtos įtampos ar spaudimo situacijoje ir kai iškyla asmeniniai klausimai. Iki galo neišspręstas konfliktas ar susikaupusi įtampa gali peraugti į negatyvaus elgesio veiksnius ir į smurtą (6).

Negatyvus stresas, kaip smurto priežastis identifikuota keletui profesijų. 1997 metais Š. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis (n=7000) nustatyta, kad ribota darbo kontrolė, aukšta atsakomybė kitiems žmonėms, ribotos galimybės alternatyviam darbui yra reikšmingi veiksniai susiję su smurto pasireiškimu. Autoriai pabrėžia, kad ir fizinis, ir psichologinis smurtas daug dažniau gali pasireikšti tarp darbuotojų, kurie yra stipriai veikiami streso, nei tarp tų, kurie jo patiria mažiau, tačiau svarbu pažymėti tai, kad šis ryšys nėra absoliutus. Didžioji dalis darbuotojų, patiriančių negatyvų stresą, netampa smurto kaltininkais. Dažniausia smurto darbe priežastis - stresas kartu su kitais papildomais faktoriais, tokiais kaip alkoholio vartojimas ir pan. (39).

Sveikatos apsaugos, švietimo ir valstybės tarnybos sektoriaus darbuotojai gali tapti smurto aukomis, kadangi agresoriai juos suvokia kaip institucijos ar sistemos „atstovus“ (16). Smurtas gali būti ir fizinis, ir psichologinis, fizinis smurtas yra visuomet identifikuojamas, o psichologinis smurtas darbe ilgai buvo nevertinamas ir tik paskutiniuoju metu sulaukia atitinkamo dėmesio (35), šiuo metu psichologinis smurtas yra viena pagrindinių darbo vietos problemų, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio, suvokus ir naujai įvertinus visų psichologinių veiksnių riziką darbe. Taip pat nustatyta, kad psichologinis smurtas vyksta per pakartotiną elgesį, kuris pats savaime gali turėti santykinai žemą, tačiau susikaupęs (kumuliacinis) efektas gali tapti rimta smurto forma (6,39).

Didžiosios Britanijos statistika rodo, jog daugiausia negatyvaus elgesio - 20 proc. patiriama švietimo sektoriuje, 12 proc. sveikatos, 10 proc. socialinių paslaugų ir 6-8 proc. savanoriško darbo sektoriuose (40).

Ištyrus Didžiosios Britanijos medikus, buvo nustatyta, jog 37 proc. gydytojų, 44 proc. slaugytojų per paskutiniuosius metus, darbo vietoje patyrė negatyvų elgesį. Nustatyta, jog patiriamas negatyvus elgesys yra susijęs su stresu, depresija bei noru palikti darbo vietą. Tyrimo atlikto 1996 metais Didžiojoje Britanijoje rezultatai pateikiami 4 lentelėje (45).

(30)

4 lentelė Negatyvų elgesį patiriančių, medicinos darbuotojų charakteristika. Kintamieji Patiria negatyvų

elgesį n (proc.) Nepatiria negatyvaus elgesio n (proc.) X², p PROFESINĖ GRUPĖ 21,8; p<0,003 Slaugos personalas 174 (44) 222 (56) Gydytojai 41 (37) 70 (63) Administracinis personalas 49 (37) 83 (63) Nekvalifikuoti darbuotojai 48 (48) 52 (52) Pagalbiniai darbuotojai 54 (27) 146 (73) LYTIS 14,5 p<0,001 Vyrai 75 (43) 101 (57) Moterys 343 (37) 572 (63) AMŽIUS (METAIS) 17,1 p<0,0006 18-30 91 (51) 87 (49) 31-40 135 (40) 203 (60) 41-50 108 (34) 214 (66) >51 79 (35) 150 (65) DARBO LAIKAS 34,2 p<0,0001

Pilna darbo diena 262 (47) 298 (53)

Nepilna darbo diena 159 (30) 378 (70)

Suomijos tyrimo duomenimis, kuriame buvo apklausiami 25-64 metų darbuotojai, nustatyta, jog 4 proc. socialinio ir sveikatos sektorių darbuotojų patiria negatyvų elgesį. Panašaus tyrimo, atlikto Norvegijoje, rezultatai parodė, jog negatyvų elgesį patiria 3 proc. slaugos personalo, dirbančio ligoninėse ar namuose ir 8 proc. sveikatos sektoriaus darbuotojų (n=2105) (33).

Anglijos mokslininkai C. Rayner ir H. Hoel išskyrė 5 negatyvaus elgesio kategorijas, tai: grėsmė profesinei padėčiai, grėsmė asmeninei reputacijai, izoliacija, viršnorminis darbas ir nestabilumas. 1996 metais Didžiojoje Britanijoje buvo apklausti 1100 tarnautojų. Tyrimo rezultatų duomenimis 38 proc. respondentų patyrė negatyvų elgesį darbo vietoje praėjusiais metais ir 42 proc. užpraėjusiais metais. Tarnautojai, patyrę negatyvų elgesį turėjo žemą

(31)

pasitenkinimo darbu lygį, jautė stiprų stresą, nerimą, dažnai sirgo depresija. Šio tyrimo rezultatai buvo suskirstyti į Rayner ir Hoel negatyvaus elgesio kategorijas (5 lentelė) (51).

5 lentelė Patiriamo darbo vietoje negatyvaus elgesio kategorijos pagal Rayner ir Hoel, 1997

NEGATYVAUS ELGESIO KATEGORIJA N (proc.)

1. Grėsmė profesinei padėčiai 185 (17)

Nuolatinės pastangos sumenkinti ir kenkti Jūsų darbui 124 (11)

Nuolatinė ir nepagrįsta kritika ir Jūsų darbo kontrolė 109 (10) Nuolatinės pastangos jus pažeminti kolegų akivaizdoje 90 (8)

Grasinimai bausmių panaudojimu 57 (5)

2. Grėsmė asmeninei reputacijai 217 (20)

Jūsų asmeninės integracijos mažinimas 124 (11)

Nepagrįstos apkalbos ir sarkazmas 123 (11)

Verbaliniai ir neverbaliniai grasinimai 63 (6)

Netinkami juokai apie Jus 49 (5)

Nuolatinis erzinantis elgesys 32 (3)

Grasinimai jėga, fiziniu susidorojimu 18 (2)

Turto prievartavimas 16 (2)

3. Izoliacija 255 (23)

Nepateikiama Jums reikalinga informacija 178 (16)

Ignoravimas ar pašalinimas 143 (13)

Nepagrįstas prašymų palikti, pamokyti ar paaukštinti atsisakymas

78 (7)

4. Viršnorminis darbas 166 (15)

Perdėtas spaudimas dirbti 139 (13)

Užduotims atlikti nustatomi per trumpi terminai 89 (8)

5. Nestabilumas 294 (19)

Nepastovūs ir neapibrėžti uždaviniai 204 (19)

Pastovus nepakankamas Jūsų pastangų įvertinimas 126 (12) Nuolatinės pastangos Jus demoralizuoti 114 (11)

Veiklos srities pakeitimas be pasitarimo 84 (8)

(32)

3.2.1 Bauginimai darbe (psichologinis smurtas)

Bauginimai darbe yra aktuali problema Europos šalių dirbantiesiems, su ja susiję kaštai yra ženklūs tiek darbuotojams tiek įmonėms (18). Kiekvienas įmonės darbuotojas gali tapti bauginimo auka. Europos Sąjungoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 9 proc. arba 12 milijonų Europos darbuotojų teigia per 2000 metus patyrę bauginimus. Tačiau įvairiose ES valstybėse patiriamų bauginimų lygis labai skiriasi. Šiuos skirtumus gali sąlygoti ne tik bauginimų problemos pasireiškimo dažnumas, bet ir kultūriniai skirtumai, pasireiškiantys bauginimų problemai skiriamu dėmesiu ir registravimo ypatumais. Taip pat sąvokų skirtumai, kadangi nėra priimto vieningo tarptautinio bauginimų sąvokos apibrėžimo (13).

Daugelyje literatūros šaltinių bauginimai apibrėžiami kaip - psichologinio smurto forma, aukos persekiojimas, nepriimtini ir iš anksto numatyti veiksmai, siekiant pažeminti auką, pakenkti vienam ar grupei darbuotojų, įskaitant neteisybę, pastovias negatyvias pastabas ar kritiką, asmens socialinių kontaktų izoliavimą, apkalbas ir neteisingos informacijos skleidimą (29,40,10). Pabrėžiama, kad bauginama gali būti žodžiais, fiziniu puolimu bei subtilesniais veiksmais, tokiais kaip kolegos darbo nuvertinimas arba socialinė izoliacija(18). Kai kurių užsienio šalių tyrimuose sutinkami kitokie terminai, savo reikšme atitinkantys bauginimų ir psichologinio smurto terminą – bulingas ir mobingas. Fizinio ir psichologinio smurto sąvokos iš dalies sutampa ir praktikoje išskirti atskiras jų formas yra sunku (39). Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra savo informaciniuose pranešimuose pateikusi bauginimų darbe priežastis ir galimas prevencijos priemones išskiria dvi pagrindines jų rūšis:

1. bauginimas kaip greitai besiplečiančio tarpasmeninio konflikto pasekmė;

2. bauginimas, kuomet auka nedalyvauja konflikte, bet atsitiktinai patenka į situaciją, kur kaltininkas išlieja savo agresiją (18).

Bauginimų darbe tyrimai paskutiniu metu sulaukia vis didesnio tyrėjų dėmesio. Europos darbo ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis 2000 m. daugiausia bauginimų darbe patyrė sveikatos priežiūros, švietimo sektoriaus ir viešbučių bei restoranų darbuotojai (14 proc.) (1 pav.)

(33)

6 2 11 6,5 3 2 11 4 2 6,5 5 2 2 6,5 0 2 4 6 8 10 12 ES viso Žemės ūkis Sveikatos pr. Viešbučiai, restoranai Prekyba Statybos pram. Švietimas 1996 2000

1 pav. Darbuotojai, patyrę bauginimus darbe, pagal atskiras pramonės šakas (Europos darbo sąlygų tyrimas, 1996, 2000)

Profesijos, kuriose dažniausiai patiriami bauginimai – slaugytojai ir mokytojai (13). 2003m. Suomijos darbo aplinkos kokybės tyrimo duomenimis, 11 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, patiria bauginimus mažiausiai kartą per mėnesį, o 41 proc. darbuotojų nurodė, bauginimus patiriantys rečiau. Daugiausia Suomijos darbuotojų patyrusių bauginimus „šiuo metu“ yra sveikatos priežiūros sektoriuje (7 proc.), socialinių paslaugų sektoriuje (6 proc.). Ankstesnė bauginimų patirtis, toje pačioje darbo vietoje, daugiau ar mažiau pasiskirsto tuose pačiuose sektoriuose: sveikatos priežiūra (17 proc.), socialinės paslaugos (15 proc.) ir švietimas (14 proc.) (2 pav.) (57)

4 0 7 2 5 6 3 11 14 17 12 11 15 14 0 5 10 15 20 Viso Žem ės ūkis Sveikatos priežiūra Administracinis, vadybinis darbas Prekyba Socialinės paslaugos Švietim as %

Šiuo metu Anksčiau, dabartinėje darbo vietoje

2 pav. Darbuotojai asmeniškai patyrę bauginimus darbe, pagal pramonės šakas, proc. (Suomijos

Darbo aplinkos kokybės tyrimas, 2003 m.)

(34)

Skirtingai, nei Skandinavijos šalyse, Vokietijoje nenustatyta žymių skirtumų tarp profesijų, tačiau pastebima, kad tikimybė būti paveiktam mobingo didesnė socialinės sferos darbe. Vokietijos Nacionalinio Darbo saugos ir sveikatos instituto vykdytame darbuotojų sveikatos tyrime bauginimams darbe apibūdinti vartojama mobingo sąvoka. Vokietijos kaip ir kitų užsienio šalių tyrimai patvirtina, kad moterys negatyvaus elgesio veikiamos labiau nei vyrai, 2 proc. vyrų ir 3,5 proc. moterų teigė patyrę mobingą, o per visą darbo laikotarpį mobingą teigė patyrę 12,9 proc. moterų ir 9,6 proc. vyrų (13).

Kai kurių Europos šalių tyrimuose daug dėmesio skiriama tam ar bauginimai patiriami iš kolegų ar iš klientų, tačiau kai kurie ekspertai kritikuoja tokį požiūrį ir teigia, kad nebūtina išskirti bauginimų iš kolegų ir bauginimų iš bendradarbių, svarbu tai, kad daugelis negatyvaus elgesio atvejų įvyksta darbo vietoje (13,57). Tokio tipo tyrimai buvo atlikti Olandijoje. Olandų darbo sąlygų tyrimų duomenimis (Darbo situacijos tyrimas (TAS), ir Nacionalinis darbo sąlygų tyrimas (NEA)), nuo 2000 iki 2003 bauginimai iš klientų augo, o bauginimai iš kolegų liko pastovūs. Daugiau vyrų patyrė bauginimus iš savo kolegų, o moterys daugiau bauginimų patyrė iš klientų/vartotojų. Bauginimai iš klientų daug dažnesni jaunesnėse amžiaus grupėse, kolegų bauginimai – būdingi tarp vyresnio amžiaus respondentų (6 lentelė,7 lentelė).

6 lentelė Bauginimai darbo vietoje proc., Olandijoje

BAUGINIMAI 2000 m. 2002 m. 2003 m.

Iš klientų 20,5 proc. 22,5 proc. 26,6 proc.

Iš kolegų 15,2 proc. 13,4 proc. 15,1 proc.

Olandijos Darbo situacijos tyrimas (TAS), ir Nacionalinis darbo sąlygų tyrimas (NEA), 2003

7 lentelėBauginimų pasiskirstymas pagal lytį proc., Olandijoje

BAUGINIMAI Vyrai Moterys

Iš klientų 19,9 proc. 25,9 proc.

Iš kolegų 15,3 proc. 11,0 proc.

Olandijos Darbo situacijos tyrimas (TAS), ir Nacionalinis darbo sąlygų tyrimas (NEA), 2003

Svarbu pažymėti tai, kad bauginimų, negatyvaus elgesio veiksmų ir psichologinio smurto dažnis auga. Švedijoje atliekamų darbo aplinkos tyrimo duomenimis, nuo 1995 metų iki 2001 stebimas didėjimas: nuo 7,6 proc. iki 9,0 proc. moterų tarpe ir nuo 8,2 proc. iki 8,9

(35)

proc. vyrų tarpe. Panašios tendencijos stebimos ir kitų Europos šalių darbuotojų sveikatos ir darbo sąlygų tyrimuose (73,13).

3.2.2 Negatyvų elgesį darbe formuojantys veiksniai ir jų poveikis

darbuotojų sveikatai

Negatyvaus elgesio pasireiškimą organizacijoje gali skatinti įvairūs su asmenybe ar situacija susiję veiksniai, tokie kaip diskriminacija, asmeninės problemos, narkotikų arba alkoholio vartojimas (32,40).

Pagrindiniai, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros išskiriami, negatyvų elgesį skatinantys veiksniai, yra: įmonės santykių kultūra, kai bauginimas yra toleruojamas arba jis nelaikomas problema; staigūs, netikėti organizaciniai pokyčiai; nesaugus darbas; blogi darbuotojų ir vadovų santykiai, žemas pasitenkinimo vadovaujančiais darbuotojais lygis; blogi bendradarbių santykiai; labai aukšti reikalavimai atliekamam darbui; trūkumai įmonės valdymo politikoje ir nepakankama bendrų vertybių sistema; padidėjęs visos įmonės streso lygis ir funkcijų konfliktai (18).

Negatyvus elgesys yra reikšmingas ne tik neigiamu poveikiu darbuotojų sveikatai, bet taip pat svarbus ir ekonominis šios problemos aspektas. Psichologinis smurtas įmonėje gali sąlygoti darbuotojų nedarbo dienų padidėjimą, darbuotojų kaitą, sumažėjusį darbo efektyvumą ir našumą, ir ne tik tiems darbuotojams, kurie patyrė negatyvų elgesį darbe, bet ir kitiems darbuotojams, kenčiantiems nuo neigiamo psichologinio socialinio darbo aplinkos klimato (13,18).

Negatyvus elgesys sukelia panašius pokyčius žmogaus organizme kaip ir stresas, ir yra rizikos veiksnys širdies kraujagyslių ligoms, nerimui ir depresijai išsivystyti (34). Psichologinis smurtas darbe gali sąlygoti eilę fizinių ir psichologinių pasekmių aukoms: pyktį, šoką, baimę, depresiją, nerimą ir miego sutrikimus. Smurtas darbe gali įtakoti darbuotojo karjerą, darbuotojai, patiriantys psichologinį smurtą darbe daug dažniau teigia, planuojantys palikti darbą (10,9,50), patiria socialinį izoliavimą, konfliktus šeimoje ir finansines problemos dėl nebuvimo darbe arba atleidimo iš jo (13,32,40).

Vertinant poveikį darbuotojų sveikatai nustatyta, kad negatyvaus elgesio aukos turi patikimai aukštesnę riziką susirgti depresija ir psichosomatinėmis ligomis, nei tie asmenys, kurie nepatiria tokio elgesio. Šansų santykiai patirti tam tikrus sveikatos sutrikimus esant negatyvaus elgesio apraiškoms darbe yra: depresija - 7,7; nuovargio jausmas - 3,4; galvos skausmai - 3,0; miego problemos - 2,4; pilvo skausmai - 3,2; šlapinimasis į lovą - 2,9;(22).

Riferimenti

Documenti correlati

Vertinant ankstesnę nuotolinio mokymosi patirtį nustatyta, kad daugumai respondentų (86,8 proc.) tai buvo pirmieji kvalifikacijos tobulinimo kursai nuotoliniu būdu jų

Siekiant ištirti gydytojų nuomonę ir poţiūrį apie Lietuvos profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistemos ypatumus, sveikatos prieţiūros įstaigų administracijų

Apibendrinant galima teigti, kad beveik trys penktadaliai apklaustųjų pacientų nurodė, jog jie yra patenkinti registratūros paslaugomis. Didesnė dalis

Investavimas į žmones – tai veiksmų ir tobulumo standartas, pabrėžiantis organizacijos darbuotojų veiklos gerinimą ir tuo būdu padidinantis organizacijos patrauklumą

PSDF biudţeto ir pacientų priemokų dalis bendrose išlaidos kompensuojamiems vaistams minėtu laikotarpiu Lietuvoje ir Panevėţio apskrityje nesiskyrė ir vidutiniškai

Viename vokiečių Bremeno mokyklos buvusio pedagogo laiške (versta iš lotynų kalbos) buvo parašyta, kad tuo metu jis metė savo darbą ir pasirinko vienuolyną,

Nustatytas neigiamas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys tarp darbo įtakos sveikatai ir pasitenkinimo darbu (r=-0,39, p≤0,01) (ţr. 11 lentelę), tad galima

Valgomosios druskos vartojimas priklauso nuo daugelio prieţasčių (1.2.1 pav.). Blogi mitybos įpročiai, bene daţniausia prieţastis lemianti didelį druskos suvartojimą.