KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS

Sveikatos vadybos katedra

KAROLIS VALANTINAS

IŠLAIDŲ KOPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS

PANEVĖŢIO APSKRITYJE ĮVERTINIMAS

MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS

(Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinio darbo vadovas:

Dr. Mindaugas Plieskis

TYRINYS

ĮVADAS

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

1. VAISTŲ KOMPENSAVIMO SITEMA LIETUVOJE

1.1. Kompensuojamųjų vaistų sąrašo bei jų kainų sudarymo principai ... 10

1.2. Kompensuojamųjų vaistų įsigijimas vaistinėse ir pacientų priemokų sudarymo principai ... 12

1.3. PSDF biudţeto kompensuojamiesiems vaistams sudarymas ir jo paskirstymas .. 13

2. VAISTŲ KOMPENSAVIMO SISTEMOS KITOSE EUROPOS

SĄJUNGOS ŠALYSE

3. IŠLAIDŲ KOMPENSUOJAMIEMS VAISTAMS PANEVĖŢIO

APSKRITYJE ĮVERTINIMO METODIKA

4. IŠLAIDŲ KOMPENSUOJAMIESIEMS IŠ PRIVALOMOJO

SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO (PSDF) BIUDŢETO VAISTAMS

POKYČIAI PANEVĖŢIO APSKRITYJE PER 2003 – 2005 METUS

4.2. Pacientų priemokų dinamika įsigyjant kompensuojamuosius iš PSDF biudţeto vaistus ... 43

4.3. Panevėţio apskrities ASPĮ išlaidų kompensuojamiems iš PSDF biudţeto vaistams dinamika Lietuvos kontekste ... 48

6.

REZULTATŲ APTARIMAS

IŠVADOS

PASIŪLYMAI

LITERATŪROS SĄRAŠAS

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

IŠLAIDŲ KOPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS PANEVĖŢIO APSKRITYJE ĮVERTINIMAS

Karolis Valantinas

Mokslinis vadovas dr. Mindaugas Plieskis

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2007. 63 p.

Darbo tikslas. Išanalizuoti išlaidų kompensuojamiesiems iš privalomojo sveikatos

draudimo fondo (PSDF) biudţeto vaistams pokyčius, tendencijas, bei jų įtaką gyventojams Panevėţio apskrityje per 2003 – 2005 metus.

Uţdaviniai:

Išanalizuoti PSDF biudţeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams pokyčius Panevėţio apskrities asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (ASPĮ);

Išanalizuoti pacientų priemokas, įsigyjant kompensuojamuosius iš PSDF biudţeto vaistus, bei įvertinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumo dinamiką.

Palyginti Panevėţio apskrities išlaidas kompensuojamiesiems iš PSDF biudţeto vaistams su bendrais Lietuvos rodikliais.

Tyrimo metodika. Duomenys apie kompensuojamuosius iš PSDF biudţeto vaistus

per 2003 – 2005 metus buvo renkami ir vertinami iš Valstybinės ligonių kasos (Panevėţio teritorinės ligonių kasos serveris) informacinės sistemos „SVEIDRA“ duomenų bazės.

Rezultatai. Išlaidos kompensuojamiems vaistams kiekvienais metais augo po 10 – 18

%. Brangiausi medikamentai buvo išrašomi darbingo amţiaus pacientams, o pigiausi vaistai tekdavo vaikams iki 18 metų. Pacientų priemokos nuolat augo ir nuo visos vaistų kainos sudarydavo vidutiniškai 20 %. Pacientų priemokos sudarė nuo 12 % (vaikams) iki 23 % (vyresniems nei 65 metai pacientams) nuo vaisto pardavimo kainos.

Išvados. 2003-2005 m. išlaidos kompensuojamiems vaistams augo sparčiau, nei

bendras pacientų ir išrašomų receptų skaičius. Ypač išlaidos pastebimai augo 2005 metais, kai buvo į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti nauji medikamentai, bei gydytojai buvo priversti kompensuojamus vaistus pacientams išrašyti tarptautiniais jų pavadinimais. Pacientų priemokos, įsigyjant kompensuojamus vaistus, minėtu laikotarpiu Panevėţio apskrityje, augo sparčiau nei PSDF biudţeto išlaidos kompensuojamiems vaistams (18 – 20 %). Brangstant

kompensuojamiems vaistams, pacientai, norėdami įsigyti kompensuojamus vaistus, primokėdavo didesnę priemoką nuo visos vaistų pardavimo kainos. Pacientų kompensuojamųjų vaistų priemokų augimas smarkiausiai buvo jaučiamas pensinio amţiaus (vyresniems nei 65 m.) pacientams, kadangi jie įsigydami kompensuojamus vaistus, savo lėšomis 2005 metais dengė net 23 % visos vaistų pardavimo kainos (2003 m. buvo 20 %).

Raktaţodţiai: Kompensuojamieji vaistai, pacientai, pacientų priemokos, Privalomojo

SUMMARY

Management of Public Health

THE OF EVALUATION OF EXPENDURES FOR REIMBURSED MEDICINES IN PANEVĖŢYS COUNTY

Karolis Valantinas

Supervisor Mindaugas Plieskis, PhD.

Department of Health Management, Faculty of public Health, Kaunas University of medicine. Kaunas; 2007. 63 p.

The aim of the final thesis. To analyze the changes, tendencies and the influence for

people out of pocket payments in expenditure for medicines that are reimbursed from the Compulsory Health Insurance Fund in Panevėţys county during the period from 2003 to 2005 years.

Objectives:

To analyze the changes of expenditure for compensative medicines, that are financed from CHIF budget in health care institutions in Panevėţys county;

To analyze the patients out of pocket payments acquiring medicines that are reimbursed from the Compulsory Health Insurance Fund and to evaluate the dynamics of accessibility of the reimbursed medicines;

To compare expenditure for medicines that are compensated from the Compulsory Health Insurance Fund in Panevėţys county with general index of Lithuania

Research methods. Statistical data concerning medicines that are reimbursed from the

Compulsory Health Insurance Fund during the period from 2003 to 2005 was collected and estimated from the state information system “SVEIDRA”.

Results. Expenditure for reimbursed medicines was increasing for 10-18 percent each

year. The most expensive medicines were mostly assigned for a capable of working patients. The cheapest medicines were mostly assigned for children under 18 years. The patients co-payments for medicines was increasing average 20 percent each year. Co-payment was about 12 percent for children and about 23 percent for adults.

Conclusions. During the period from 2003 to 2005 expenditure for reimbursed medicines

were increasing faster then the number of patients and the number of prescriptions. Especially during the year 2005, when some new medicines appeared on the reimbursement lists and

doctors had to prescribe medicines using their international proprietary names. Patients payments has increased more then CHIF expenditures for reimbursed medicines. Patients co-payments especially increased among pensioners. During the year 2005 pensioners covered 23 percent of reimbursed medicines. During the year 2003 they covered 20 percent.

Key words: reimbursed medicines, patients, patient co-payment, Compulsory Health

ĮVADAS

Svarbūs socialinės ir farmacijos politikos uţdaviniai yra aprūpinimas vaistais ir vaistų išlaidų kompensavimo sistemos vystymas. Visuomeninio sveikatos prieţiūros finansavimo apimties problemos aktualios ir ekonomiškai pajėgiausių valstybių viešajai politikai. Senstant populiacijai, kyla sveikatos paslaugų poreikis, siekiama naujų efektyvesnių preparatų įdiegimo. Tai skatina vaistų išlaidų augimą visose šalyse. Modernių valstybių viešųjų paslaugų valdyme valstybinė administracija daţnai vaidina paslaugų uţsakovo, ne paslaugų teikėjo vaidmenį. Taikomas valdymo modelis, vadinamas paslaugų pirkėjo ir paslaugų teikėjo atskyrimu. Reguliavimo vaidmenį valdţia įgyvendina netiesiogiai, suteikdama specialius įgaliojimus specializuotoms valstybinėms įstaigoms. Pagrindiniai vaistų gamybos ir prekybos reguliavimo metodai – tai gaminių saugumo ir kokybės reikalavimų nustatymas, reikalavimų prieţiūra, gamintojų, paslaugų teikėjų licencijavimas, akreditavimas, patekimo į rinką ribojimas (vaistų registracijos procedūra). Vaistų biudţetinis kompensavimas sietinas su socialinio solidarumo principu, palengvinant nepakeliamą išlaidų naštą nelaimę patyrusiems asmenims visuomenės narių sąskaita. Socialinės gerovės valstybės įgyvendina didelės apimties kompensavimo iš biudţeto modelius, siekia įdiegti metodus, kurie leistų efektyviausiai suderinti bendruomenės narių poreikius, kaštų augimą ir biudţeto galimybes. Išlaidų kompensuojamiesiems vaistams finansavimas yra sudedamoji socialinio (sveikatos draudimo) fondo įsipareigojimų dalis.

Lietuvos Respublikos vaistų kompensavimo teisiniai pagrindai sukurti 1996 metais priėmus Sveikatos draudimo įstatymą (SDĮ) ir jam įgyvendinti skirtus poįstatyminius teisės aktus. Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 3 dalies 4 punktas nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokamas nustatytas draudţiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, įsigytoms ambulatoriniam gydymui, kompensavimas. Prielaidos nemokamam gydymui, taip pat vaistų išlaidoms padengti suformuotos LR Konstitucijos 53 straipsnyje, kur teigiama, kad nemokamą sveikatos prieţiūrą valstybinėse sveikatos įstaigose reguliuoja įstatymai. Naujos redakcijos SDĮ 10 str. (2002 m. gruodţio 3 d. Nr. IX-1219) reglamentuoja pagrindinius vaistų kompensavimo mechanizmus ir principus. Šiuo metu veikiančios vaistų išlaidų kompensavimo sistemos visumą sudaro šie sudėtiniai elementai:

a) patvirtintas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir jo sudarymo tvarka (A, B ir C sąrašai: A sąrašas – kompensuojamų vaistų ir ligų, kurioms esant kompensuojami

ambulatoriškai gydyti skirti vaistai, B sąrašas – kompensuojamųjų vaistų ir socialinių kategorijų, pagal kurias visiškai ar dalinai kompensuojamas ambulatorinis gydymas vaistais ir C sąrašas – medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos ambulatorinio gydymo metu kompensuojamos iš PSDF biudţeto lėšų);

b) kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainynas, kainų nustatymo tvarka;

c) metinių biudţeto išlaidų vaistams kompensuoti patvirtinimas ir kitos kiekybinio reguliavimo priemonės;

d) vaistų išrašymo ir pardavimo tvarka, informacinė apskaitos sistema.

Sėkmingas valstybinis privačios farmacinės veiklos reguliavimas ir kontrolė yra nepaprastai sudėtingas uţdavinys. Klaidos šioje srityje nepaprastai daug kainuoja sveikatos prieţiūros sistemai.

Gaila, kad mokslinių tiriamųjų darbų vaistų kompensavimo srityje nėra daug, nors ši sritis yra ypatingai svarbi kiekvienos valstybės sveikatos sistemos dalis, reikalaujanti specialių ţinių ir suvokimo, todėl turėtų būti daugelio tyrinėtojų akiratyje.

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Išanalizuoti išlaidų kompensuojamiesiems iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudţeto vaistams pokyčius, tendencijas, bei jų įtaką gyventojams Panevėţio apskrityje per 2003 – 2005 metus.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Išanalizuoti PSDF biudţeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams pokyčius Panevėţio apskrities asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (ASPĮ);

2. Išanalizuoti pacientų priemokas, įsigyjant kompensuojamuosius iš PSDF biudţeto vaistus, bei įvertinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumo dinamiką.

3. Palyginti Panevėţio apskrities išlaidas kompensuojamiesiems iš PSDF biudţeto vaistams su bendrais Lietuvos rodikliais.

1. VAISTŲ KOMPENSAVIMO SITEMA LIETUVOJE

Sveikatos sektoriaus raidą lemia ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai veiksniai. Kiekvienos šalies gyventojų sveikatos būklė priklauso nuo tos šalies socialinio ir ekonominio išsivystymo lygio, jos kultūros ypatumų ir valstybės politinio įsipareigojimo rūpintis savo gyventojų sveikata. Gyventojų sveikata tik iš dalies priklauso nuo to, kaip efektyviai funkcionuoja sveikatos prieţiūros sistema. Šiuolaikinis poţiūris į sveikatos problemų sprendimą reikalauja visų visuomenės socialinių ir ekonominių sektorių atsakomybės uţ savo gyventojų sveikatą.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudţeto pajamos – pagrindinis valstybės biudţeto šaltinis sveikatos prieţiūros sektoriaus išlaidoms finansuoti. PSDF pajamų struktūrą sudaro trys pagrindiniai pajamų šaltiniai: 1) gyventojų pajamų mokestis, kuris 2005 m. sudarė 48,98 proc., o 2006 m. buvo 50,46 proc. nuo visų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto pajamų; 2) Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto įmokos ir asignavimai – 2005 m. buvo 29,88 proc., 2006 m. – 30,81 proc., 3) draudėjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos – atitinkamai 2005 m. – 19,81 proc., 2006 m. – 18,48 proc.

Akivaizdu, kad ekonominiai veiksniai (dirbančių asmenų skaičius, gyventojų pajamos, atskaitomi fizinių pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai, mokesčių surinkimas, mokesčių tarifai ir kt.) turi įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto pajamoms.

Sveikatos sistema finansuojama iš valstybės biudţeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir kitų šaltinių. Pagrindinio sveikatos prieţiūros finansavimo šaltinio - PSDF biudţeto pajamų 1998 – 2003 m. pokyčiai maţesni nei realiojo ir nominaliojo BVP didėjimas. Dėl šios prieţasties PSDF biudţeto pajamos, palyginti su BVP (galiojusiomis kainomis), 1998 – 2003 m. sudarė vis maţesnę BVP dalį ir tik nuo 2004 m. pradėjo didėti.

Vienas iš veiksnių, įtakojančių PSDF biudţetą – valstybės lėšomis draudţiamųjų

skaičius. 1997 m. jis sudarė 2093,7 tūkst. gyventojų, 2005 m. sausio 1 d. šalyje buvo 2007,2 tūkst. valstybės lėšomis draudţiamų asmenų, t. y. sumaţėjo 86,5 tūkst. gyventojų, o lyginant su 2004 m. sumaţėjo 63,6 tūkst. gyventojų (7 proc.) ir sudarė 58,6 proc. visų šalies nuolatinių gyventojų. Valstybės biudţeto asignavimų dydis uţ valstybės lėšomis draudţiamus asmenis kasmet maţėjo – 1998 m. jis sudarė 242,5 Lt, 2002 m. – 187,2 Lt ir tik 2003 m. padidėjo iki 198,2 Lt, 2004 m. – iki 221,4 Lt, 2005 m. iki 264,2 Lt, 2006 m. iki 314,4 lito.

1.1. Kompensuojamųjų vaistų sąrašo bei jų kainų sudarymo principai

Vaistų kompensavimo sistema buvo vystoma etapais, nuolat koreguojant nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 367 „Dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašų patvirtinimo“ buvo sudarytas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Tuomet ir vėliau daug diskutuota dėl sąrašo sudarymo principų ir keitimo tvarkos, vėliau ši procedūra buvo reglamentuota atskiru teisės aktu. Vaisto bazinė kaina – tai vaisto maţmeninės kainos dalis, kuri yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (Sveikatos draudimo įstatymas. LR Seimas 2002-12-03, Nr.IX-1219. Ţin. 2002, Nr.123-5512). Kompensuojamųjų vaistų sąrašas nuolat keičiamas, papildant naujais preparatais ir pašalinant kai kuriuos vaistus. Šiuo metų kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne visi preparatai yra sugrupuoti į 445 skirtingas vaistų grupes, kuriame iš viso yra 1504 vaistai skirtingais firminiais pavadinimais (Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-04-24 įsakymas Nr. V-289. Ţin., 2007, Nr.46-1761). Dėl sąrašo keitimo išleista daugiau nei 50 sveikatos apsaugos ministro įsakymų. Sveikatos draudimo sistemos rėmuose buvo įteisintas ir vaistų kompensavimo pagal bazinę kainą modelis, kurį kasmet išleidţia SAM. Ambulatoriškai gydyti skirtų vaistų išlaidos yra kompensuojamos pagal tas bazines kainas, kurios nurodytos Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne. Keičiant kompensuojamų vaistų sąrašą, kainynas reguliariai atnaujinamas. Kompensuojamųjų vaistų bazinėms kainoms apskaičiuoti yra nustatyta tvarka, kurią paprastai tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Bazinės kainos apskaičiavimo principui įgyvendinti vaistai yra grupuojami pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus į panašiai veikiančių preparatų grupes, kiekvienai iš tų grupių yra nustatoma bazinė kaina. Panašaus veikimo, saugumo, skirtingų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti tai pačiai terapinei indikacijai (ligai) bei tai pačiai ligonių amţiaus grupei, kurie gali būti keičiami vienai kitais, bazinei vaisto kainai nustatyti grupuojami vienoje grupėje pagal Anatominio terapinio cheminio (ATC) klasifikatoriaus, patvirtinto Pasaulio sveikatos organizacijos, 4 kodo lygius. To paties cheminio pavadinimo vaistus skirtingų šalių gamintojai išleidţia įvairiais firminiais pavadinimais.

Kompensuojamųjų vaistų maţmeninės kainos nustatomos taikant sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus prekybinius antkainius vaistų maţmeninei kainai nustatyti (Lietuvos respublikos vyriausybės 2005-09-13 nutarimas Nr. 994. Ţin., 2005, Nr.111-4048). Kompensuojamųjų vaistų maţmenines ir jų bazines kainos tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu.

Kompensuojamųjų vaistų maksimalias didmenines kainas tvirtina Farmacijos departamento direktorius. Pasikeitus kompensuojamųjų vaistų maţmeninėms kainoms, keičiamos ir jų maksimalios didmeninės kainos.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sudaro speciali ministro įsakymu sudaryta komisija. Siūlymus dėl vaistų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašų keitimo teikia Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausieji sveikatos prieţiūros specialistai, medicinos mokslinės draugijos, medicinos ir farmacijos visuomeninės organizacijos, pacientų teisių gynimo organizacijos, farmacijos kompanijos. Kiekvieną pretendentą į sąrašą nuodugniai įvertina patyrę klinicistai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Farmacijos departamento, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Valstybinės ligonių kasos ekspertai. Kiekviena institucija vertina savo aspektu: vaisto efektyvumą, saugumą, poreikį klinikinėje praktikoje, vertinami farmakoekonominiai ypatumai – kiek vaistas duos naudos pacientui ir kiek tai atsieis valstybei finansiškai. Surenkama būtina informacija apie vaisto klinikinio taikymo patirtį uţsienyje. Valstybinė ligonių kasa, atlikus medicininę-ekonominę analizę, savo išvadas pateikia Kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijai prie Vaistų politikos departamento.

Kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisija, įvertinusi pateiktų duomenų objektyvumą, reikalingumą kompensuoti, patirtį vartojant siūlomą vaistą ar medicinos pagalbos priemones Lietuvoje ir siūlymą apie vaisto ar ligos, kurių gydymui vartojami kompensuojamieji vaistai, įrašymą, apribojimą ar išbraukimą, pateikia svarstyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai.

100 % kompensuojamųjų ligų sąrašas sudaromas, remiantis tokiais kriterijais:

1. Lėtinės (nepagydomos) nuolat progresuojančios ligos ir būklės, reikalaujančios substitucinio gydymo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, be kurio pacientas neišvengiamai mirs per labai trumpą laiką (kelias dienas); 2. Skausmas, malšinamas narkotiniais analgetikais;

3. Ligos ir būklės, kurių negydant pacientai kelia grėsmę aplinkinių gyvybei arba savo gyvybei dėl kritikos nebuvimo.

Ligos ir būklės, kurios neatitinka išvardintų kriterijų, būna kompensuojamos pagal 90 %, 80 % ar 50 % kompensavimo lygį. Vaistai turi būti kompensuojami tik pagal labai aiškiai nustatytas ir Lietuvos Valstybiniame vaistų registre įregistruotas indikacijas.

Kompensuojamų iš biudţeto vaistų sąrašą sudaro dvi sudedamosios dalys – du sąrašai – Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašas) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašas (B sąrašas). A sąraše įrašyta apie 250 įvairiausių ligų pavadinimų, kurioms

gydyti ambulatoriškai skiriami vaistai yra kompensuojami nurodyta proporcija – 100, 90, 80 arba 50 procentų. B sąrašas skirtas atskiriems medikamentams kompensuoti nustatytų socialinių grupių asmenims, vaistai kompensuojami SDĮ nustatyta proporcija pagal socialinių grupių kategorijas, atsiţvelgiant į ligą. B sąraše šiuo metu įrašyti 86 pavadinimų vaistai. A ir B sąrašuose įrašyti apie 400 tarptautiniai vaistų pavadinimai (Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007-04-24 įsakymas Nr. V-289. Ţin., 2007, Nr.46-1761). Techninę išlaidų kompensavimo įgyvendinimo tvarką, kompensuojamųjų vaistų išrašymo procedūras ir reikalavimus apibūdina specialūs teisės aktai, kuriuos, vadovaudamasi SDĮ 9 ir 10 str., išleidţia Sveikatos apsaugos ministerija. Įsakymas (Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002-03-08 įsakymas Nr.112. Ţin., 2002, Nr.28-1013) nustato šiuos pagrindines procedūras ir reikalavimus:

a) vaistų rašymo ir pardavimo taisykles; b) receptų blankų formas;

c) kompensuojamųjų vaistų paso titulinį puslapį; d) kompensacijos rūšis;

e) receptų santrumpas; f) apskaitomų vaistų sąrašą; g) receptų naikinimo tvarką; h) signatūrų formas.

1.2. Kompensuojamųjų vaistų įsigijimas vaistinėse ir pacientų priemokų sudarymo principai

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos apmokamos vaistinėms, sudariusioms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Teritorinė ligonių kasa sudaro sutartis su vaistinėmis, turinčiomis licenciją uţsiimti farmacine veikla, kurią išduoda Akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vaistinės išduoda apdraustiesiems, kurie pateikia nustatytos formos receptą, uţpildytą gydytojo, kuris receptus išrašo vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Vaistinėje įsigydamas pagal gydytojo išrašytą specialų receptą, pacientas sumoka bazinės ir maţmeninės vaisto kainos skirtumą - tai yra pacientų priemoka uţ vaistus.

Pavieniais atvejais priemoka uţ vaistą gali būti didesnė uţ bazinę kainą net esant 100 procentų kompensavimui: jeigu vaisto gamintojo deklaruota maţmeninė vaisto kaina yra 100 Lt, o kompensuojamoji bazinė vaisto kaina yra 40 Lt, tai pacientas įsigydamas tokį medikamentą su 100 % kompensacija, privalės primokėti 60 Lt.

Vaistinės apskaito kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones ir sutartyje su TLK nustatytais terminais pateikia sąskaitas-faktūras TLK. Kartu vaistinės pateikia detalizuotą Valstybinės ligonių kasos (VLK) nustatytos formos ataskaitą apie išduotus draudţiamiesiems kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones.

Tačiau svarbu paminėti, jog analizuojant įsakymą (Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002-03-08 įsakymas Nr.112. Ţin., 2002, Nr.28-1013), kuriuo buvo patvirtintos kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir jų pardavimo vaistinėse taisyklės, susidaro įspūdis, jog svarstant šį įsakymą, dalyvavo įvairių sričių specialistai, tačiau gydytojų, kurie ateityje išrašinės kompensuojamuosius vaistus, vadovaudamiesi minėtu įsakymu, nebuvo. Taip atrodo todėl, kad įsakymo dalyje, kurioje aprašomos vaistų išrašymo taisyklės, iš 29 punktų, kurie aprašo papildomus reikalavimus gydytojui, net 4 punktuose yra nurodoma, kad paţeidus tuos punktus yra vertinama kaip PSDF biudţetui padaryta ţala, tačiau iš 37 įsakymo punktų, kurie aprašo taisykles vaistinėms, parduodant vaistus, tik 1 punkte yra nurodyta, jog jį paţeidus yra traktuojama kaip PSDF biudţetui padaryta ţala.

Kompensuojamuosius vaistus, įrašytus Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne, galima parduoti vaistinėse ne didesnėmis uţ nustatytąsias kainyne maţmeninėmis kainomis. Nekompensuojamoji vaisto kainos dalis gali būti kompensuojama labdaros ir paramos teikėjų, vaistų gamintojų, tiekėjų, kitų įmonių ar organizacijų lėšomis.

1.3. PSDF biudţeto kompensuojamiesiems vaistams sudarymas ir jo paskirstymas

LR Seimas, vadovaudamasis Sveikatos draudimo įstatymo nuostatomis, kasmet patvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţetą, priimdamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Įstatyme nustatomos PSDF biudţeto pajamų ir išlaidų apimtys pagal atskiras kategorijas, tarp jų išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP). Išlaidų kompensuojamiesiems vaistams rūšys biudţete nėra detalizuojamos. Kita svarbi kompensacijų reguliavimo grandis – tai metinių išlaidų kompensuojamiesiems vaistams paskirstymas per sutartis, sudaromas tarp

asmens sveikatos prieţiūros įstaigos (ASPĮ) ir teritorinės ligonių kasos (TLK). Specialistai parengė susitarimo tarp asmens sveikatos prieţiūros įstaigos ir TLK projektą ,,Dėl ambulatoriniam gydymui išrašomiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti skirtų lėšų racionalaus naudojimo“, kurį 2000 metų pabaigoje svarstė Privalomojo sveikatos draudimo taryba, o Valstybinė ligonių kasa rekomendavo taikyti teritorinėms ligonių kasoms, sudarančiomis sutartis su asmens sveikatos prieţiūros įstaigomis. Realiai šis išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ribojimo metodas įtakos išlaidoms neturėjo. Grafike Nr. 1 parodyta PSDF biudţeto išlaidų kompensuojamiems vaistams augimo dinamika:

1 grafikas. PSDF biudţeto išlaidų kompensuojamiems vaistams dinamika

484 420 381 364 432 321 355 0 100 200 300 400 500 600 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 M ln . L t

Išduota kompensuojamųjų vaistų (mln. Lt)

Kitas kiekybinio kompensuojamųjų vaistų išlaidų reguliavimo etapas susijęs su sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris išplėtojo kompensuojamųjų vaistų išlaidų ribojimo metodą. Įsakyme paţymima, kad susitarimas dėl lėšų kompensuojamiesiems vaistams apimties yra parengiamas kaip atskiras teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos prieţiūros įstaigos sutarties priedas. Svarbu paţymėti, jog tvarkoje nustatyta lėšų kompensuojamiesiems vaistams apskaičiavimo metodika specializuotas ir pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ pagrįsta skirtingais kriterijais. Specializuotas paslaugas teikiančioms ASPĮ (konsultacinėms poliklinikoms ir ligoninėms) apimtys kompensuojamiesiems vaistams siejamos su praėjusių metų šiuo tikslu išleistomis lėšomis. Tuo tarpu pirmines sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ kompensuojamiesiems vaistams skiriamos išlaidos priklauso nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus ir amţiaus. Preliminari suma po to indeksuojama, atsiţvelgiant į santykinį gydytojų konsultantų skaičių ir vidutinę vieno išrašomo recepto kainą toje įstaigoje. Sveikatos ministerija neturi

kompetencijos kiekybiškai riboti kompensuojamųjų vaistų išlaidų kitaip, nei nustatyta Sveikatos draudimo įstatyme, o įstatymų leidėjai šios dilemos vienareikšmiškai neišsprendţia (Jokimaitis K., 2006).

Vadovaujantis Lietuvos respublikos Sveikatos Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu (Sveikatos draudimo įstatymas. LR Seimas 2002-12-03, Nr.IX-1219. Ţin. 2002, Nr.123-5512) 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui, kainos kompensuojamos šiems apdraustiesiems:

1) vaikams iki 18 metų; 2) I grupės invalidams.

100, 90, 80 arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ar būklės, įrašytos į ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą pagal kompensavimo lygius.

50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės bei II grupės invalidumo pensijas, taip pat šalpos (socialinių) pensijų gavėjams.

2. VAISTŲ KOMPENSAVIMO SISTEMOS KITOSE EUROPOS

SĄJUNGOS ŠALYSE

Europos sąjungos šalyse konstatuojamas išlaidų sveikatos apsaugai didėjimas. Europos sąjungos šalyse, skiriamo sveikatos apsaugai lėšų dalis nuo BVP labai skiriasi, ir tie duomenys pateikti 2 grafike:

2 grafikas. Išlaidų sveikatos apsaugai dalis nuo BVP ES šalyse

Visose išsivysčiusiose šalyse išlaidos vaistams kasmet sparčiai auga ir viršija šių šalių bendrojo vidaus produkto augimą. Danijos, Italijos ir Prancūzijos vaistų rinka išaugo 2 %, Vokietijos, Ispanijos, Olandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės 8-12 %. Bendrai Europos Sąjungos vaistų rinka išaugo 5 % ir sudaro 47,817 mlrd. eurų. Pagrindinės prieţastys, kurio sąlygoja išlaidų vaistams augimą, yra:

1. Gyventojų gyvenimo trukmės ilgėjimas; 2. Naujų vaistų patekimas į rinką;

3. Gydymas ligų ir būklių, kurios anksčiau nebuvo gydomos kompensuojamaisiais vaistais;

4. Neracionalus vaistų skyrimas ir jų vartojimas; 5. Nepakankama ligų prevencija ir jų profilaktika.

Vaistų kaina, kaip ir kitų prekių kaina, turi padengti gamybos ir platinimo išlaidas, bei duoti tam tikrą pelną. Naujų patentinių vaistų gamybos technologijų sukūrimui, saugumo tyrimams iki vaisto pramoninės prekybos pradţios yra išleidţiami milţiniški pinigai ir reikia labai daug laiko.

Spartus išlaidų vaistams didėjimas – bendra tendencija visose šalyse, todėl išlaidų stabilizavimu rūpintis priverstos daugelio valstybių vyriausybės. Vienas iš išlaidų maţinimo kelių – siekti, kad brangių patentinių vaistų pigesni “generiniai” analogai greičiau patektų į rinką. “Generinių”, nepatentinių vaistų kainą lemia ir konkurentinių vaistų kaina rinka, tačiau daţniausiai “generiniai” vaistai būna nuo 60 iki 80 procentų pigesni uţ patentinius vaistus.

Vaistų gamintojų kainos daugumoje Europos sąjungos šalyse nėra tiesiogiai reguliuojamos valstybinių institucijų, tačiau pasitaiko, kad kartais vyriausybės, norėdamos sumaţinti valstybės išlaidas medikamentams, priverstos imtis drastiškų priemonių. Taip 2003 metais Anglijoje parlamentas vyriausybės teikimu priėmė nutarimą, kuriuo farmacijos kompanijos, pardavinėdamos medikamentą(us), galėjo turėti ne didesni nei 25 % pelną, nuo realių medikamento(ų) gamybos kaštų, tačiau toje pačioje Didţiojoje Britanijoje visi vaistai kurie yra registruoti šalyje yra kompensuojami.

Vaisto kaina pagrinde susideda iš trijų komponentų – tai kainos dalis priklausanti vaisto gamintojui, vaisto platintojų ir vaistinių pardavinėjančius vaistus dalis (antkainis). 3 grafike pavaizduota vaisto kainos struktūra skirtingose Europos sąjungos šalyse:

3 grafikas. Vaistų kainos struktūra ES šalyse 75 75 71 65 68 64 62 64 63 60 65 59 56 8 3 6 11 6 8 10 6 7 10 3 8 9 17 22 23 24 26 28 28 30 30 30 32 33 35 60 50 5 5 45 35 0% 20% 40% 60% 80% 100% Lietuva Švedija Graikija Olandija Prancūzija Portugalija Belgija Danija Italija Ispanija Suomija Anglija Airija Vokietija Šveicarija

Gamintojo Platintojo Vaistinės

Maţas vaistinių antkainis Švedijoje yra dėl to, kad joje vienintelėje iš Europos šalių visos vaistinės yra valstybinės. Danijoje sąlyginai maţą antkainį paaiškina vaistinių dydţio, jų steigimo ir konkurencijos ribojimas. Farmacinei veiklai labai didelius reikalavimus kelia Vokietija, joje vaistinių skaičius neribojamas, o prekybinis vaistinių antkainis yra 40 %, tačiau vaistinės graţina dalį pinigų ligonių kasoms (5 %) (Buse R. Raizberg A., 2004).

Valstybės kontroliuoja biudţeto išlaidas vaistams ir siekia uţtikrinti, kad ligoniai gautų būtinų vaistų, nepriklausomai nuo jų pragyvenimo lygio. Todėl valstybinės institucijos privalo reguliuoti vaistų kainų formavimą. Europos šalyse naudojami skirtingi reguliavimo metodai, tačiau visur vaistų kainodara yra susijusi su vaistų kompensavimo tvarka. Kompensuojamųjų vaistų kainos yra arba reguliuojamos (Danija, Prancūzija, Vokietija), arba fiksuotos (Olandija). Švedijoje ir Šveicarijoje kainos praktiškai yra nereguliuojamos. Bazinės kainos yra Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Suomijoje. Atitinkamai yra reguliuojami ir didmenininkų antkainiai. Vokietijoje yra 23 antkainių grupės, tačiau šie principai taikomi tik kompensuojamiems vaistams. Nekompensuojamųjų vaistų kainos praktiškai visose valstybėse yra laisvos. Kai kuriose šalyse (Jungtinė Karalystė, Vokietija) kompensuojama 90 % visų

išlaidų vaistams, todėl kainos reguliuojamos didţiajai daliai rinkoje esančių vaistų. Lietuvoje naudojama fiksuota bazinių kainų sistema. Kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos atlieka ne tik ligonių kasų išlaidų ribojimo funkciją, bet ir pakeičia fiksuotą maţmeninių kainų būtinumą.

Daugelyje Europos šalių yra taikomas pridėtinės vertės mokestis vaistams. Šis mokestis vaistams daţniausiai būna maţesnis nei kitoms prekėms, skirtingas kompensuojamiems ir nekompensuojamiems vaistams (Latvijoje – 5 %; Vokietijoje – 15 %; Šveicarijoje – 2 %; Ispanijoje – 4 %; Suomijoje – 12 %; Austrijoje – 20 %; Danijoje – 25 %; Prancūzijoje – 2 % ir 5.5 % nekompensuojamiems vaistams; Jungtinėje Karalystėje – 0 ir 17 % nekompensuojamiems vaistams). Taip pat daugelyje šalių egzistuoja vadinamasis recepto mokestis. Danijoje, Belgijoje jis lygus 1 eurui, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, Austrijoje 3 eurai, Jungtinėje Karalystėje 8 eurai

Išlaidų kompensuojamiems vaistams didėjimas – bendra tendencija visose šalyse. Vis dėlto kiekvienos šalies vaistų kompensavimo problemų mastą pirmiausiai lemia tai, kiek valstybė skiria lėšų kompensuojamiems vaistams proc. dalis nuo BVP (ţr., 4 grafiką).

4 grafikas. Išlaidos kompensuojamiems vaistams ES šalyse

*2004 m. duomenimis (tik valstybės biudţeto išlaidos)

Nors Lietuva kompensuojamiems vaistams procentais skiria didesnę dalį BVP negu Suomija ar Danija, bei vienodą dalį kaip Švedija, tačiau tai neatspindi tikrosios padėties. 5 grafikė parodyta išlaidos kompensuojamiems vaistams eurais vienam pacientui:

5 grafikas. Išlaidos kompensuojamiems vaistams ES šalyse

*2004 m. duomenimis (tik valstybės biudţeto išlaidos)

Taigi matome, kad tiek Suomijoje ar Danijoje vienam gyventojui išlaidos kompensuojamiems vaistams lyginant su Lietuva skiriasi beveik 10 kartų.

Europos Sąjungoje jau 30 metų ţinomas laisvosios prekybos sukurtas reiškinys - lygiagreti prekyba didţiųjų farmacijos bendrovių sukurtais vaistais maţesnėmis kainomis - kasmet sutaupo milijonus eurų šalies ligonių kasoms ir saugo rinką nuo nepagrįsto vaistų kainų augimo. Lygiagretus vaistų importas įmanomas tik ES viduje ir jos ekonominei erdvei priklausančiose Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje - bloko šalys tarpusavyje prekiauja be muitų, jie netaikomi ir vaistams, be to, pripaţįsta viena kitos patvirtintas vaistų registravimo normas. Principas yra paprastas – perkami vaistai tiesiai iš gamintojo suderėjus tam tikra didmeninę vaisto kainą, o kitoje šalyje tie patys vaistai perpakuojami ir pardavinėjami pigiau, kadangi pavyksta su vaistu gamintojais išsiderėti tokias vaistų kainas (didmenines), kad apsimoka jas perveţti į kitą šalį, perpakuoti ir dar pardavus pigiau nei maţmeninės neperpakuoto vaisto kainos (vaisto gamintojo), gauti iš to pelną. Ligonių kasos laimi tai, jog rinkoje atsiranda toks pats vaistas kitu firminiu pavadinimu, tačiau apie penktadaliu pigesnis. Europos Komisijos uţsakymu tyrimą atlikę ekspertai apskaičiavo, kad per 2004 metus lygiagretus importas leido ES valstybių ligonių kasoms sutaupyti 467 mln. eurų. Daugiausiai sutaupė Didţioji Britanija (237 mln. EUR), Vokietija (145 mln. EUR), Švedija (62 mln. EUR), Danija (23 mln. EUR). Vidutinis lygiagrečios prekybos vaistais lygis visoje ES šiuo metu sudaro apie 5 proc., tačiau kai kuriose šalyse jis gerokai viršija

vidurkį - pavyzdţiui, Didţiojoje Britanijoje siekia 15 proc., Danijoje - 10,8 proc., Švedijoje - 9,3 proc. (Kuscewski K., Gerike K., 2005).

Darbe nuspręsta apţvelgti kelių Europos šalių vaistų kompensavimo sistemas: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Estija ir Latvija pasirinktos dėl to, kad jos, kaip ir Lietuva, Pabaltijo valstybės, buvusios Tarybos Sąjungos sudėtyje. Jos turėjo labai panašia sveikatos apsaugos sistemą, panašų startą reformoms po nepriklausomybės atgavimo ir turėjo spręsti beveik tokias pačias problemas. Lenkija ne tik geografiškai yra kaimynė, bet ir jos dabartinė sveikatos apsaugos sistema, vaistų kompensavimo sistema labai panaši į Lietuvos. Prancūzijos sistema pasirinkta dėl to, kad Lietuvai ruošiant teisinius dokumentus, reglamentuojančius vaistų kompensavimo sistemą, rengiant pirmąsias bazinių kainų apskaičiavimo metodikas, pirmieji konsultantai buvo prancūzai, todėl vaistų kompensavimo sistema turi daug panašumų su Prancūzijos sistema. Vokietija sprendė labai aštriai iškilusią išlaidų kompensuojamiems vaistams didėjimo problemą. Vokietijoje buvo įvestas vaistų kvotavimas kas yra aktualu ir Lietuvai, nes visi ţinome kokį didelį nepasitenkinimą sukėlė išlaidų subalansavimo priemonė mūsų šalyje.

2.1. Latvijos sistema

Latvijos vaistų kompensavimo sistema remiasi vaistų prieinamumo, racionalaus vartojimas, lygybės ir sveikatos teisimu principais. Latvijoje 2004 metais išlaidos sveikatos prieţiūros sistemai sudarė 4,9 % nuo BVP ir buvo (yra) vienas maţiausių Europos Sąjungoje, o vienam gyventojui teko 517 eurų. Valstybės išlaidų dalis nuo bendrų išlaidų sveikatos sistemai sudarė 73,3 %.

Šalyje vaistai kompensuojami pagal nustatytą diagnozę (kelių lygių kompensavimo principas - 100 %-90 %-75 %-50 % - priklausomai nuo ligos sunkumo). Dėl nepakankamo finansavimo kompensuojamųjų ligų sąrašas yra nepilnas, ypač reikalingas prioritetų nustatymas. Kompensavimo pagal socialines grupes atsisakyta.

Kompensuojamiems vaistams yra nustatytos kainos, įtraukimo/išbraukimo į sąrašą kriterijai. Priimant sprendimą, kokie vaistai turėtų būti kompensuojami, dalyvauja Valstybinė vaistų agentūra, Valstybinė privalomojo sveikatos draudimo agentūra, regioniniai ligų fondai, Sveikatos statistikos ir medicinos technologijų agentūra, gydytojų profesinės organizacijos. Savo siūlymus jos pateikia uţ vaistų kompensavimą atsakingai Vaistų kainų ir kompensavimo agentūrai, įkurtai 1998 m. Agentūra gydytojams

rekomenduoja, kokiais vaistais kokias ligas reikėtų pradėti gydyti. Pagal Latvijoje galiojančią tvarką, tuo atveju, jei farmacijos kompanijos, parduodamos kompensuojamųjų vaistų sąraše esantį vaistą, jo kainą padidina daugiau nei nustatė Vaistų kainų ir kompensavimo agentūra, šis vaistas yra išbraukiamas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Jeigu kaina vėl sumaţinama, vaistas į sąrašą grąţinamas. Jei prekyboje kurį laiką nėra kompensuojamųjų vaistų sąraše esančio vaisto, agentūra farmacijos kompanijos prašo pasiaiškinti, o rimtų prieţasčių nenustačius - vaistą iš sąrašo išbraukia. 2001 m. Latvijoje buvo sutaupyta ~ 800000 JAV dolerių tik sumaţinus kainas kompensuojamiems vaistams (Karaskecič J., Tragakes E., 2005). Lentelėje Nr. 1 pateikiami duomenys apie išlaidas kompensuojamiems vaistams Latvijoje:

Lentelė Nr. 1: Lėšos vaistų kompensavimui Latvijoje mln. latų

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.

7,2 9,8 15,8 18 24,0 33,00

Latvijoje irgi egzistuoja kvotos kompensuojamiesiems vaistams, kuriuos išrašo tik bendrosios praktikos gydytojai. Kvota nustatoma gydytojui, priklausomai nuo to, kiek ir kokių pacientų jis turi. Jei gydytojas viršija nustatytą limitą, jis turi grąţinti pinigus, tačiau, esant pateisinamoms prieţastims, numatytas ir papildomas biudţetas. Jei gydytojai specialistai siūlo pacientui išrašyti brangesnius vaistus, negu jam skyrė šeimos gydytojas, jie tarpusavyje turi susitarti, ar tikrai brangesnis kompensuojamasis vaistas yra būtinas.

Nors egzistuoja ir kvotos, ir kitos priemonės lėšos kompensuojamiems vaistams vis tiek nuolat didėja. Numatoma ir toliau skatinti racionalų vaistų vartojimą, toliau taikyti to paties bendrinio pavadinimo vaistų pakaitalus, nustatyti ryšį tarp kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir ligoninių vaistų ţinynų, gerinti apsikeitimą informacija tarp bendrosios praktikos gydytojų ir gydytojų specialistų. Būtina visuose lygiuose padidinti atsakomybę uţ klinikines bei ekonomines pasekmes, vykdyti visų, iš valstybės biudţeto apmokamų vaistų, ekonominę analizę.

2.2. Estijos sistema

Estijos sveikatos draudimas remiasi solidarumo principu - sveikatos prieţiūra nepriklauso nuo įmokų dydţio. Sveikatos draudimas Estijoje yra privalomas. Sveikatos

draudimo įmokas (13 % nuo atlyginimo) į Estijos Sveikatos draudimo fondą (ESDF) uţ darbuotoją moka darbdaviai. Savarankiškai dirbantieji jį moka patys. Asmenys, uţ kuriuos mokamas socialinis mokestis, ir asmenys, kurie patys jį moka, yra Ligonių kasos nariai - apdraustieji. Be to, nors ir nemokantys mokesčio, Ligonių kasos nariais laikomi:

1. apdraustojo vaikai iki 18 metų; 2. dieninių studijų studentai; 3. pensininkai;

4. asmenys, auginantys vaikus iki 3 metų; 5. vaikai invalidai ir juos auginantys tėvai; 6. nėščiosios;

7. I grupės invalidai; 8. bedarbiai.

Iš viso apdrausta 1,3 milijono ţmonių, tuo tarpu mokesčių mokėtojų yra 0,5 milijono (2004 m. gruodţio mėn. duomenys). Estijoje 2004 metais išlaidos sveikatos prieţiūros sistemai sudarė 5,5 % nuo BVP ir buvo (yra) vienas maţiausių Europos Sąjungoje, o vienam gyventojui teko 648 eurų. Valstybės išlaidų dalis nuo bendrų išlaidų sveikatos sistemai sudarė 76,3 %.

Medikamentų kompensavimas iš ESDF sudaro vieną medicininių paslaugų dalį. ESDF išlaidos vaistų kompensavimui sudarė 25,2 % visų medicininių išlaidų 2002 m. Per paskutinius 5 metus išlaidos vaistų kompensavimui išaugo daugiau nei 100 %.

Dabartinė vaistų kompensavimo sistema Estijoje įvesta 1993 m. Visi sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi teisę į kompensuojamuosius vaistus. Kompensuojamieji vaistai pagal gydomas ligas skirstomi į 3 grupes. Kompensacija mokama tik tuomet, kai jų kaina viršija 20 kronų (4,32 Lt).

1. 100 % kompensuojami tuberkuliozės, vėţio, ŢIV, cukrinio diabeto ir kitų ligų vaistai. 2. 75 % kompensuojami hipertonijos, astmos, miokardito gydymui reikalingi vaistai. 3. 50 % kompensuojami vaistai, kurių kaina viršija 40 kronų (8,6 Lt) visiems apdraustiesiems, tačiau suma neturi viršyti 200 kronų viename recepte. Šiame sąraše yra 750 pavadinimų vaistų.

Pilnai arba beveik pilnai kompensuojamų vaistų sąraše yra 180 pavadinimų vaistai. Pagal socialines grupes taikomi du kompensavimo lygiai:

2. 75 % kompensuojami vaistai I, II ir III grupės invalidams, vaikams nuo 3 iki 16 metų amţiaus, asmenims, vyresniems nei 65 metų amţiaus ir černobyliečiams, tačiau suma neturi viršyti 200 kronų (43 Lt) viename recepte. Šiame sąraše yra 28 daţniausiai vartojami vaistai.

Naujas ligų sąrašas įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 1 d. Nereceptiniai, pusiau medicininiai produktai, vaistaţolės, vitaminai ar maisto papildai - nekompensuojami. Kompensuojami visų firmų to paties tarptautinio pavadinimo Estijoje registruoti vaistai. Apdraustasis turi sumokėti tik nekompensuojamą vaisto kainos dalį. Pagal Estijoje galiojančią tvarką, vienam pacientui gali būti išrašomas tik vienas kompensuojamasis vaistas. Vaistas išrašomas ne ilgesniam kaip 2 mėnesių gydymui. Ketinama perţiūrėti kompensuojamųjų vaistų ir ligų sąrašus, vietoje 90 % kompensavimo lygmens įvesti 75 % lygmenį. Estijoje kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje būtina pateikti prašymą, kad įtraukti vaistą į atitinkamą kompensavimo lygmenį.

Nors išlaidos kompensuojamiems vaistams vis didėja, Estijos gyventojai reiškia vis didesnį nepasitenkinimą blogu vaistų prieinamumu. Nevykdoma grieţta vaistų kainų nustatymo politika. Bazinės kainos yra paskaičiuotos 1/3 ESDF medikamentų sąrašo, t.y. maţdaug tūkstančiui medikamentų, kompensuojamų 75 % ir 100 % (Else M., Habiht J., Tomson S., Kopel A. 2004).

Dar viena problema - neracionalus medikamentų vartojimas. Kadangi išlaidos kompensuojamiems medikamentams vis didėja, numatytos priemonės šių išlaidų maţinimui: bazinių kainų visiems kompensuojamiems vaistams paskaičiavimas; kompensavimo lygmens maţinimas; kompensuojamųjų vaistų sąrašo pakeitimai; sutartinės kainos su vaistų gamintojais; fiksuoti antkainiai didmeninei ir maţmeninei prekyba.

2.3. Lenkijos sistema

Lenkijos sveikatos draudimo sistema turi daug bendrų bruoţų su Lietuvos sveikatos draudimu. Lenkijoje 2004 metais išlaidos sveikatos prieţiūros sistemai sudarė 6,1 % nuo BVP, o vienam gyventojui teko 758 eurų. Valstybės išlaidų dalis nuo bendrų išlaidų sveikatos sistemai sudarė 72,4 %. Apdraustieji yra asmenys, turintys Lenkijos pilietybę ir gyvenantys Lenkijos teritorijoje, t. p. uţsieniečiai, gyvenantys Lenkijoje, turintys leidimą nuolatinai gyventi arba turintys pabėgėlio statusą, jeigu: 1) vykdo draudimo nustatytas sąlygas; 2) apsidraudţia savarankiškai.

I. 1) dirbantieji; 2) ūkininkai ir jų šeimos nariai; 3) asmenys, uţsiimantys ţemės ūkio veikla ir kartu su jais dirbantys asmenys; 4) asmenys, dirbantys pagal patentus; 5) asmenys, dirbantys pagal sutartis ir jų bendradarbiai; 6) dvasininkai; 7) ţemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių darbininkai; 8) asmenys, kurie gauna socialinę pašalpą, profesinio persikvalifikavimo arba naujos darbo vietos paieškos metu.

Apdraustieji turi teisę į:

1. sveikatos išsaugojimą ir ligų bei traumų profilaktiką; 2. ankstyvą ligų išaiškinimą;

3. gydymą;

4. invalidumo profilaktiką.

Apdraustasis, gaudamas kompensuojamus vaistus, turi primokėti:

1. Uţ pagrindinius ir receptinius vaistus turi sumokėti pridėtinės vertės mokesčio sumą; jeigu vaisto kaina yra maţesnė negu pridėtinės vertės mokestis, tai mokama vaisto kaina. Pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas nuo ministro įsakymais nustatytos vaisto pakuotės. Pridėtinės vertės mokestis negali būti didesnis kaip 0,5 % pagrindinio vaisto kainos ir 1,5 % receptinio vaisto kainos.

Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos ministras nustato:

• Pagrindinių ir papildomų vaistų sąrašus. Papildomų ir pagrindinių vaistų sąrašai perţiūrimi maţiausiai 1 kartą per metus.

• Pridėtinės vertės mokesčio dydį pagrindiniams ir receptiniams vaistams; • Papildomų vaistų priemokos dydį (30 % ir 50 %);

• Receptinio vaisto pakuotės kiekį, nuo kurios skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis; 2. Mokėdamas 30 % arba 50 % papildomų vaistų kainos.

Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos ministras įsakymu tvirtina vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, taip pat to paties terapinio poveikio vaistų grupes. 100 % kompensuojamus pagrindinius ir papildomus vaistus gauna:

1. invalidai, jais tapę karinės tarnybos metu;

2. karo ir karinės tarnybos invalidai, nepriskirti kitoms invalidų grupėms; 3. karo invalidų sutuoktiniai bei našliai po jų mirties.

Apdraustiesiems pilnai arba dalinai kompensuojama ortopediniai gaminiai, medicinos pagalbos priemonės ir techninės gydymo priemonės. Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos ministras nustato minėtų priemonių sąrašą, o ligonių kasa gali įvesti bazinę kainą, karią viršijus skirtumą pacientas sumoka pats (Kuscewski K., Gerike K. 2004).

2.4. Prancūzijos sistema

Prancūzijoje 2004 metais išlaidos sveikatos prieţiūros sistemai sudarė 9,7 % nuo BVP ir buvo (yra) vienas didţiausių Europos Sąjungoje, o vienam gyventojui teko 3172 eurų. Valstybės išlaidų dalis nuo bendrų išlaidų sveikatos sistemai sudarė 76 %. 2004 m. Prancūzijos ligonių kasos 2003 m. vaistams išleido 24 mlrd. eurų – 2 % daugiau negu 2004 m. Vienam gyventojui vaistams kompensuoti vidutiniškai skiriama 390 eurų. Vaistų kainos Prancūzijoje yra maţdaug 12 % maţesnės negu Europos sąjungos šalių vidurkis. Medikamento kaina nustatoma gamintojui derantis su ligonių kasomis. Vienam pacientui kompensuojamų vaistų kiekis ir suma nėra ribojami. Kiekvienas pacientas vaistų gali vartoti tiek, kiek jų skiria gydytojas. Ne visi vaistai ligoniams yra kompensuojami 100 %. Uţ daugumą vaistų pacientai turi primokėti iš savo kišenės. Sveikatos prieţiūrai ir medicinos priemonėms 2003 m. buvo sunaudota 140,5 mlrd. eurų arba 10 % nuo BVP. Taigi Prancūzija uţima 4 vietą po JAV, Šveicarijos ir Vokietijos.

Vaistų suvartojimas sudaro 21 % visų išlaidų sveikatos prieţiūros sektoriuje. Vaistų išlaidas besigydantiems stacionare visiškai padengia ligoninė. Kiti vaistai yra kompensuojami tokiu būdu:

- “Mėlynos knygelės” vaistai, kompensuojami 35 %; - “Baltos knygelės” vaistai, kompensuojami 65 %.

8 % vaistų yra visiškai nekompensuojami ir tik 3 % vaistų yra kompensuojami 100 %. Vaistai priklausantys “Mėlynai knygutei” uţima 74 % visos vaistu rinkos, o “Baltos knygelės” vaistai sudaro 15 % rinkos.

Sveikatos draudimas kompensuoja tik tuos medikamentus, kuriem gydytojas išrašė receptą, jeigu turi teisę jį išrašyti (atitinka Licenciją). Kompensuojami tik tuo atveju, jeigu medikamentas yra įtrauktas į socialinio draudimo kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kurį sudaro sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindinis kriterijus įtraukiant medikamentą į sąrašą yra to medikamento terapinės indikacijos arba vaisto ekonominis efektyvumas tose pačiose vaisto terapinėse grupėse.

Nekompensuojamus arba kompensuojamų medikamentų priemokas padengia savanoriškasis sveikatos draudimas, jeigu pacientas yra juo apsidraudęs. 2002 m. duomenis Prancūzijoje sveikatos apsaugai finansuoti buvo išleisti 140,5 mlrd. eurų, kuriuos skyrė valstybė iš biudţeto asignavimų 82 %, savanoriškojo sveikatos draudimo 14 % ir 4 % visų išlaidų buvo gauta iš pačių paslaugų gavėjų (pacientų) (Sande S., Pari V., Polton D. 2004).

Per paskutiniuosius metus Prancūzijoje buvo imtasi priemonių išlaidų medikamentams subalansuoti:

1. Farmacininkai įgavo teisę pakeisti medikamentą; 2. Gydytojų skatinimas tinkamai naudoti skirti vaistus;

3. Vaistų nekompensavimas, jeigu poveikis nepakankamas tam tikrai ligai. Tada vaistas gali iš vienos kompensacijos rūšies pereiti į ţemesnį kompensavimo lygį (2001 m. iš 65 % lygio 200 vaistų buvo perkelti į 35 % lygį).

4. Sumaţintos daugelių vaistų kainos derantis su gamintojais. Sumaţėjo beveik 100 vaistų kainos.

5. Mokesčių uţ vaistų reklamą padidėjimas.

Vaistų kompensacijos procentas nustatomas remiantis tokiais kriterijais:

1. 100 % kompensuojami vaistai, pripaţinti nepakeičiamais arba jeigu jie yra ypatingai brangūs;

2. 35 % vaistai, daugiausia skirti nesunkių sutrikimų ir ligų gydymui bei vaistai, kurių suteikiamas medicininis poveikis nėra priskirtas prie labai arba pakankamai svarbaus; 3. 65 % visi kiti vaistai, kurių medicininis poveikis yra aiškiai ţinomas, tačiau jie

nepatenka į anksčiau minėtas kategorijas.

2.5. Vokietijos sistema

Vokietijoje 2004 metais išlaidos sveikatos prieţiūros sistemai sudarė 10,9 % nuo BVP ir buvo (yra) didţiausias Europos Sąjungoje (po Šveicarijos), o vienam gyventojui teko 3266 eurų. Valstybės išlaidų dalis nuo bendrų išlaidų sveikatos sistemai sudarė 78,5 %.

Vokietijoje yra 345 valstybinių ligonių kasų. Taip pat yra savanoriškasis sveikatos draudimas, kuriuo 2003 m. apsidraudę buvo net 7,2 mln. gyventojų, kas sudarė net 9,6 % visos populiacijos.

2002 m. Vokietijoje kompensuojamiems vaistams buvo išleisti 29 mlrd. eurų, o nekompensuojamieji vaistai sudarė 7,2 mlrd. eurų (nekompensuojami vaistai kartu su stacionaruose sunaudotais vaistais). 70 % visų kompensuojamųjų vaistų išlaidų padengė Vokietijos valstybinės kasos, 6 % - savanoriškasis sveikatos draudimas, 18 % - pacientų priemokos ir 5 % sudarė kiti šaltiniai. 2003 m. vidutiniškai vienam apdraustajam teko 365 eurai, iš jų 25 eurus sudarė pacientų priemokos, 46 eurus grąţindavo, įstatymu numatytomis sąlygomis, vaistinės ligonių kasoms (tik valstybinėms ligonių kasoms). Taigi minėtu laikotarpiu ligonių kasos vienam apdraustajam vidutiniškai skyrė 292 eurus. 2003 m. gydytojų

išrašytas vienas receptas valstybinių ligonių kasų sistemoje kainavo 30 eurų, o vienas gydytojas vidutiniškai išrašydavo vaistų uţ 175 tūkst. eurų. Iš visų išrašytų kompensuojamųjų vaistų 54 % lėšų išnaudojo bendrosios praktikos gydytojai, 18 % gydytojai terapeutai, o po jų rikiavosi ginekologai, oftalmologai ir pediatrai. Pediatrų išrašytas vienas receptas vidutiniškai kainavo 11 eurų, 27 eurai – bendrosios praktikos gydytojų, 40 eurų – gydytojų terapeutų ir 68 eurai – gydytojų neurologų, urologų ir psichiatrų. Lyginant vaistų kainas pagal vaisto “pobūdį”, tai vidutiniškai vienas “generinis” vaisto receptas kainavo 18 eurų, vaistas išrašytas iš bazinio vaistų kainyno kainavo vidutiniškai 17 eurų, analoginis naujos kartos vaistas 85 eurus, o vaistai priskirti itin retoms išimtims vidutiniškai kainavo 356 eurus (Buse R. Raizberg A. 2004).

Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra laikomi:

1. Darbininkai, tarnautojai ir profesinei veiklai besirengiantys uţ atlyginimą dirbantys asmenys;

2. Asmenys, gaunantys bedarbio ar socialinę pašalpą; 3. Ūkininkai, bei jų šeimos nariai;

4. Menininkai ir publicistai; 5. Neįgalieji;

6. Studentai

7. Asmenys, kurie gauna pensijas.

Apdraustieji turi teisę į aprūpinimą vaistais, tvarsliava, šlapimo ir kraujo testo juostelėms. Dėl išimtinų atvejų federalinis ligonių kasų ir gydytojų komitetas išleidţiamuosiuose potvarkiuose nustato, kokiais atvejais ir kokios medicininės priemonės gali būti įtraukiamos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Iki 2001 m. valstybinės ligonių kasos kompensavo visus vaistus kuriuos išrašydavo gydytojai, o pacientams tereikėdavo primokėti tik simbolinį mokestį 5 eurus. Tačiau išlaidos smarkiai kiekvienais metais augdavo, todėl nuo 2001 m. Vokietijoje buvo priimtas kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Ligonių kasos ir gydymo įstaigos taręsi dėl bendros sumos, kurią gydytojas gali išleisti vaistams per metus. Viršijus nustatytą limitą, įstaigos turi sugrąţinti ligonių kasoms dalį savo uţdarbio. Kai kurios įstaigos 2001 m. buvo atsidūrusios ties bankroto riba. Šiai dienai daugiau atsakomybės uţ išduodamus pacientui vaistus suteikta vaistininkams. Gydytojai privalo išrašyti medikamentus veikliajai medţiagai, o vaistininkas pacientams turi siūlyti pigiausią medikamentą su gydytojo paskirta veikliąja medţiaga. Vaistininkai apie išduotus medikamentus informaciją pateikia tai ligonių kasai, kuri yra apdraudusi pacientą , nustatytais terminais bei forma, bei sugrąţina

valstybinėms ligonių kasoms iki 5 % sumos, nuo parduoto medikamento kainos. Tokia išlaidų vaistams sureguliavimo priemone buvo įteisinta Vokietijoje įstatymu 2001 m.

2.6. Literatūros apibendrinimas

Lentelėje Nr. 2 trumpai pateikiami Europos Sąjungos šalių taikomos priemonės kompensuojamųjų vaistų išlaidoms subalansuoti:

Lentelė Nr. 2 Europos Sąjungoje taikomos priemonės kompensuojamųjų vaistų išlaidoms

subalansuoti

ŠALYS PRIEMONĖS PAVADINIMAS

Lietuva, Lenkija, Latvija, Vokietija, Nyderlandai, Suomija ir kt.

Bazinių kainų įvedimas

Lietuva, Prancūzija, Latvija, Estija, Norvegija, Švedija. Farmakoekonominis vaisto įvertinimas Prancūzija, Ispanija, Didţioji Britanija, Lietuva Vaistų reklamos kontrolė

Visos ES šalys Pacientų priemokos uţ kompensuojamuosius vaistus

Vokietija, Lietuva, Airija, Latvija Kompensuojamųjų vaistų kvotavimas Prancūzija, Didţioji Britanija, Lietuva Derybos su vaistų gamintojais

Lietuva, Italija, Belgija, Airija, Danija Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų palyginimas su kitomis šalimis

3. IŠLAIDŲ KOMPENSUOJAMIEMS VAISTAMS PANEVĖŢIO

APSKRITYJE ĮVERTINIMO METODIKA

Duomenys apie kompensuojamuosius iš PSDF biudţeto vaistus per 2003 – 2005 metus buvo renkami ir vertinami iš Valstybinės ligonių kasos (Panevėţio teritorinės ligonių kasos serveris) informacinės sistemos „SVEIDRA“ duomenų bazės. Pacientai įsigydami kompensuojamuosius vaistus vaistinėje, pateikia vaistininkui kompensuojamųjų vaistų paso knygelę, kurioje būna gydytojų paskirti pacientui kompensuojamieji vaistai 3 formos receptuose. Vaistinės, pardavusios pacientui kompensuojamąjį vaistą, visus duomenis apie vaistą (ASPĮ pavadinimas, išrašęs vaistą gydytojas, vaisto kiekis, jo stiprumas, kompensacijos iš PSDF biudţeto suma, paciento primokėta suma ir t.t.) įveda į Valstybinės ligonių kasos duomenų bazę „SVEIDRA“. Pagal Valstybinės ligonių kasos duomenų bazę “SVEIDRA” duomenis, Sveikatos apsaugos ministerija kiekvienais metais įvertina kompensuojamųjų vaistų išlaidų dinamiką, bei analizuodama šiuos duomenis vertina PSDF biudţeto išlaidų pagrįstumą ir tendencijas.

Kiekviena teritorinė ligonių kasa turi savo atskirus duomenų saugojimo serverius, kuriuose ir yra saugojami ir apdorojami duomenys, kuriuos pateikia būtent tos teritorinės ligonių kasos ASPĮ ir vaistinės, kurios yra sudariusios su ta teritorine ligonių kasa sutartis. Taigi, šiame darbe yra analizuojami duomenys apie pacientus, kuriems kompensuojamieji vaistai buvo išrašyti Panevėţio TLK veiklos zonos (tik Panevėţio apskrities (Panevėţio miestas, Panevėţio, Birţų, Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonai)) ASPĮ, o kompensuojamieji vaistai įsigyti (pirkti) buvo irgi tiktais Panevėţio TLK veiklos zonos (tik Panevėţio apskrities (Panevėţio miestas, Panevėţio, Birţų, Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonai)) vaistinėse.

Panevėţio apskrities pacientai, gavę kompensuojamuosius vaistus per 2003 – 2005 metus, buvo suskirstyti į tris amţiaus grupes: vaikai iki 18 metų; darbingo amţiaus pacientai – nuo 18 iki 65 metų; pensinio amţiaus pacientai – vyresni nei 65 metai. Pavyzdţiui: jeigu pacientas pas gydytoją per metus kreipėsi 15 kartų ir jam buvo išrašyti 20 receptų kompensuojamiems iš PSDF biudţeto vaistams, tai duomenų bazėje duomenys buvo suvedami tokie, jog vienam pacientui per tuos metus teko kompensuojamųjų iš PSDF biudţeto 20 receptų.

Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės “SVEIDRA” duomenys yra valdomi “ORACLE” platformos pagalba. Šiame darbe duomenys iš “SVEIDROS” duomenų bazės

buvo perkelti į “Microsoft Excel” programą, o vėliau duomenys apdorojami SPSS13.0 (Statistical Package for Social Sciences) programos pagalba. Skirtumo patikimumui įvertinti tarp atskirų analizuojamųjų metų ir amţiaus grupių buvo taikytas reikšmingumo lygmuo p 0,05. Jeigu reikšmingumo lygmuo buvo p<0,05 tada skirtumas vertintas kaip statistiškai reikšmingas (patikimas). Patikimumo lygmuo buvo nustatomas z testo pagalba.

4. IŠLAIDŲ KOMPENSUOJAMIESIEMS IŠ PRIVALOMOJO

SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO (PSDF) BIUDŢETO VAISTAMS

POKYČIAI PANEVĖŢIO APSKRITYJE PER 2003 – 2005 METUS

asmens sveikatos prieţiūros įstaigose (ASPĮ) per 2003 – 2005 metus

Panevėţio apskrities (Panevėţio miestas, Panevėţio, Birţų, Kupiškio, Rokiškio ir Pasvalio rajonai) asmens sveikatos prieţiūros įstaigos per 2003 – 2005 metus išdavė 2.591.831 kompensuojamųjų vaistų receptų 570.923 pacientams uţ 109.484.419,70 Lt (PSDF biudţeto lėšos). 2005 metais Panevėţio apskrityje buvo 43 asmens sveikatos prieţiūros įstaigos, kurios buvo skyrusios pacientams kompensuojamuosius iš PSDF biudţeto vaistus. Iš jų net 26 ASPĮ buvo Panevėţio miesto įstaigos, o likusios 17 buvo Panevėţio apskrities rajonų įstaigos. Iš 26 ASPĮ Panevėţio mieste 10 įstaigų dirbo gydytojai specialistais, kurie teikė antrinio lygio ambulatorines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas. Iš 17 ASPĮ Panevėţio apskrities rajonų įstaigų 9 įstaigose dirbo gydytojai specialistai, kurie teikė antrinio lygio ambulatorines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas.

2003 m. buvo išrašyti 809.763 kompensuojamųjų vaistų receptai 184.822 pacientams uţ 32.155.973,85 Lt. 2004 m. buvo išrašyti 873.353 kompensuojamųjų vaistų receptai (padaugėjo 7,8 %) 190.926 pacientams (padaugėjo 3,3 %) uţ 35.476.770,52 Lt (išaugo 10,3 %). Ir atitinkamai 2005 m. buvo išrašyti 908.715 kompensuojamųjų vaistų receptai (padaugėjo 4 %) 195.175 pacientams (padidėjo 2,2 %) uţ 41.851.675,37 Lt (išaugo 17,9 %) (Pav. Nr.7, Nr.8, Nr.9 ir Nr.10). Grafikuose 6, 7, 8 ir 9 yra pavaizduota kompensuojamųjų vaistų dinamika Panevėţio apskrityje.

6 grafikas. Kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus pokytis Panevėţio apskrityje

809763 873353 908715 760000 780000 800000 820000 840000 860000 880000 900000 920000 2003m. 2004m. 2005m. R ec ep tų s k.

7 grafikas. Pacientų gavusių kompensuojamus vaistus skaičiaus pokytis Panevėţio apskrityje 184822 190926 199175 175000 180000 185000 190000 195000 200000 205000 2003m. 2004m. 2005m. P ac ie nt ų sk .

Skirtumo tarp metų p=0,033

8 grafikas. PSDF biudţeto išlaidų vaistams pokytis Panevėţio

apskrityje tūkst. Lt 32155 35476 41851 0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 35000 40000 45000 2003m. 2004m. 2005m. T ūk st . L t

Skirtumo tarp metų p=0,023

9 grafikas. Kompensuojamųjų vaistų dinamika Panevėţio apskrityje (didėjimas procentais)

10.3 7.8 3.3 17.9 4 2.2 0 5 10 15 20

PSDF išlaidos Lt Receptų sk. Pacientų sk.

P

ro

c

.

2004m. 2005m.

*2004 m. lyginami su 2003 m., o 2005 m. lyginami su 2004m. Receptų p=0,031, pacientų p=0,033, PSDF p=0,023

2004 m. lyginant su 2003 m. kompensuojamųjų receptų skaičius padidėjo 7.8 % (p=0,031) ir pacientų padaugėjo 3,3 % (p=0,033), tačiau PSDF biudţeto išlaidos išaugo 10,3

% (p=0,023), o atitinkamai 2005 m. lyginant su 2004 m. receptų skaičius augo tik 4 %, pacientų padagėjo 2,2 %, tačiau PSDF biudţeto išlaidos išaugo net 17,9 %. Taigi matome, kad vaistų kainos augo netolygiai receptų ir pacientų skaičiaus didėjimui.

Kompensuojamųjų vaistų vaikams (iki 18 metų) per 2003 – 2005 metus buvo išrašyti 277.541 receptas uţ 8.160.900,22 Lt, darbingo amţiaus pacientams (nuo 18 iki 65 metų) buvo išrašyti 994.094 receptai uţ 54.852.638,69 Lt, o pensinio amţiaus pacientams atitinkamai 1.320.196 receptai uţ 46.470.880,83 Lt. Šie duomenys yra pateikti sekančiuose 10 ir 11 grafikuose:

10 grafikas. Receptų skaičiaus kompensuojamiems vaistams struktūra pagal amţiaus grupes

2003-2005 m. Panevėţio apskrityje 11% 38% 51% Iki 18 m. Nuo 18 iki 65 m. Virš 65 m.

*Viso receptų išrašyta buvo 2.591.831 vnt. Skirtumo tarp amţiaus grupių p=0,037

11 grafikas. PSDF biudţeto išlaidos kompensuojamiems vaistams pagal amţiaus grupes

2003-2005 m. Panevėţio apskrityje 7% 51% 42% Iki 18 m. Nuo 18 iki 65 m. Virš 65 m.

Matome, jog darbingo amţiaus pacientų vidutinė vieno recepto kaina lyginant su pensinio amţiaus pacientais ir vaikais 2003 – 2005 metais buvo ţymiai didesnė, nes receptų skaičius bendroje sumoje sudarė tik 38 %, o PSDF biudţeto išlaidų struktūroje sudarė net 51 %, atitinkamai vaikų 11 % ir 7 % ir pensinio amţiaus pacientų 51 % ir 42 % (p=0,037). Lyginant kompensuojamųjų vaistų dinamiką pagal vidutinį receptų skaičių pacientams ir vidutinę vieno recepto kainą pacientams minėtu laikotarpių pagal amţiaus grupes, matyti, kad darbingo amţiaus pacientams vidutinė vieno recepto kaina buvo ţymiai didesnė nei vaikų ir vyresnių nei 65 metai pacientų. Šie duomenys pateikiami 12 ir 13 grafikuose:

12 grafikas. Vidutinis receptų skaičius pacientui pagal amţiaus grupes Panevėţio apskrities

ASPĮ 2.12 2.21 2.19 5.25 5.38 5.2 5.32 5.34 4.87 0 1 2 3 4 5 6 2003m. 2004m. 2005m. R ec ep tų sk .

Iki 18 m. Nuo 18 iki 65 m. Virš 65 m.

Skirtumo tarp amţiaus grupių p=0,029

13 grafikas. Vidutinė vieno recepto kaina pacientams pagal amţiaus grupes Panevėţio

apskrities ASPĮ 30.88 27.15 30.38 51.75 53.43 60.06 32.12 33.95 39 0 10 20 30 40 50 60 70 2003m. 2004m. 2005m. R ec ep to k ai na ( Lt )

Iki 18 m. Nuo 18 iki 65 m. Virš 65 m.

Jeigu vidutinis receptų skaičius tenkantis vienam pacientui išliko stabilus, tai vidutinė vieno recepto kaina darbingo amţiaus pacientams 2005 m. ţenkliai išaugo, tuo galima paaiškinti, beveik 18 % PSDF biudţeto vaistams augimą lyginant 2005 m. ir 2004 m. (ţr., 11 grafiką). Vidutinio receptų skaičiaus tenkančio vaikams ir suaugusiems skirtumą (beveik 2,5 karto) galime paaiškinti tuo, jog vaikų amţiuje vyrauja ūmus susirgimai, o suaugusieji daţniausiai serga lėtinėmis ligomis ir tokie pacientai daţniausiai vaistus vartoja nuolatos.

2003 metais miesto gyventojams iš viso buvo išrašytas 387.723 kompensuojamas receptas 91.706 pacientams uţ 19.653.311,14 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu kaimo gyventojams buvo išduotas 422.040 kompensuojamas receptas 93.116 pacientams uţ 12.502.662,35 Lt. 2004 metais miesto gyventojams teko 410.116 kompensuojamųjų vaistų receptas 93.288 pacientams uţ 21.402.562,37 Lt, o atitinkamai kaimo gyventojams teko 463.237 receptas, 97.6387 pacientams uţ 14.074.205,15 Lt. 2005 metais miesto gyventojams 424.552 receptas 96.207 pacientams uţ 24.550.796,23 Lt, o atitinkamu laikotarpiu kaimo gyventojams 484.163 receptas 98.968 pacientams uţ 17.300.879,21 Lt. Šie duomenys yra pateikiami 14 ir 15 grafikuose:

14 grafikas. Vidutinio receptų skaičiaus pacientams pokytis

4.2 4.4 4.4 4.5 4.7 4.9 3.8 4.0 4.2 4.4 4.6 4.8 5.0 2003m. 2004m. 2005m. R ec ep tų sk . Miesto Kaimo