KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
JURGITA VILNONYTĖ
KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ ŢINIŲ APIE DRUSKOS
POVEIKĮ SVEIKATAI IR DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIŲ
VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Klumbienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ ŢINIŲ APIE DRUSKOS POVEIKĮ SVEIKATAI IR DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIŲ VERTINIMAS
Jurgita Vilnonytė
Mokslinė vadovė prof. dr. Jūratė Klumbienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2010. 57 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto gyventojų ţinias apie valgomosios druskos (natrio)
poveikį sveikatai ir druskos vartojimo įpročius.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti maisto produktų su skirtingu druskos kiekiu pasirinkimo galimybes. 2. Įvertinti Kauno miesto gyventojų ţinias apie valgomosios druskos poveikį sveikatai. 3. Įvertinti Kauno miesto gyventojų valgomosios druskos vartojimo įpročius.
4. Nustatyti gyventojų ţinių ir druskos vartojimo įpročių sąsajas su amţiumi ir išsilavinimu.
Tyrimo metodika. Siekiant nustatyti maisto produktų su skirtingu druskos kiekiu
pasirinkimo galimybes, pasirinktame prekybos centre buvo ištirta, kuri dalis maisto produktų turi etiketes su paţymėtu natrio ar valgomosios druskos kiekiu. Iš viso buvo patikrinta 147 maisto produktų ţenklinimai. Siekiant įvertinti ţmonių ţinias apie valgomosios druskos poveikį sveikatai bei nustatyti druskos vartojimo įpročius buvo apklausiami ţmonės, išeinantys po apsipirkimo Kauno miesto prekybos centruose. Tyrimo metu buvo apklausti 205 respondentai. Apklausai naudotas specialiai parengtas klausimynas. Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant SPSS programinę įrangą (15.0 versija). Statistinis ryšys vertintas taikant chi kvadrato ( 2) ir z kriterijus.
Rezultatai. Kauno miesto gyventojų galimybės pasirinkti maisto produktus su skirtingu
valgomosios druskos (natrio) kiekiu yra ribotos, nes ant maisto produktų pakuočių šis kiekis retai nurodomas (31,3 proc. produktų). Dauguma apklaustųjų Kauno miesto gyventojų ţinojo, kad gausus valgomosios druskos vartojimas blogina sveikatą. Tačiau ţinios kokių ligų atsiradimą skatina druskos vartojimas buvo nepakankamos. Daugiau nei pusė respondentų neţinojo, kiek rekomenduojama suvartoti valgomosios druskos per parą. Vyrų ir moterų
druskos vartojimo įpročiai skyrėsi. Vyrai statistiškai reikšmingai daţniau papildomai sūdydavo jau paruoštą maistą nei moterys. Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai daţniau į maistą stengėsi dėti maţiau valgomosios druskos nei ţemesnio išsilavinimo asmenys. Moterys ir aukštojo išsilavinimo asmenys daţniau nei vyrai ir turintieji ţemesnį išsilavinimą rinkosi maisto produktus su maţesniu valgomosios druskos kiekiu. Moterys, jaunesni ir aukštojo išsilavinimo ţmonės daţniau nei vyrai, vyresni ir ţemesnio išsilavinimo ţmonės skaitė maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją bei kreipė dėmesį į valgomosios druskos (natrio) kiekį.
Išvados. Kauno miesto gyventojų galimybės pasirinkti maisto produktus su skirtingu
valgomosios druskos (natrio) kiekiu yra ribotos, jų ţinios apie druskos poveikį sveikatai nepakankamos, o valgomosios druskos vartojimo įpročiai neatitiko Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų. Siekiant sumaţinti valgomosios druskos suvartojimą, būtina aktyviai įgyvendinti Europos Sąjungos iniciatyvą riboti druskos vartojimą.
Raktiniai ţodţiai. Valgomoji druska, gyventojų ţinios, sveikata, druskos vartojimo įpročiai,
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
THE EVALUATION OF KNOWLEDGE ABOUT THE HEALTH EFFECTS OF SALT AND SALT CONSUMPTION HABITS IN KAUNAS POPULATION
Jurgita Vilnonytė
Academic supervisor prof. dr. Jūratė Klumbienė
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine Kaunas; 2010. 57 pages.
Aim: To evaluate Kaunas population knowledge about the health effects of salt and salt
consumption patterns.
Objectives:
1) To examine the possibilities of population to select foods with different amount of salt. 2) To assess Kaunas population knowledge about the health effects of salt.
3) To evaluate Kaunas population salt consumption habits.
4) To examine the association between knowledge and salt consumption habits, and age and education.
Methods: In order to assess the possibilities of Kaunas population to choose foods with
different amount of salt food labelling was examined in supermarkets. Food labels of the main food products were examined (altogether the labels of 147 food product). The study on evaluation of the knowledge of population about the salt effects on human health and salt consumption habits was carried out among Kaunas inhabitants leaving the supermarkets. 205 persons were interviewed using special questionnaire. The statistical analysis was performed using SPSS software (version 15.0).
Results: The possibilities of Kaunas population to choose foods with different amount are
limited, because only small proportion of food labels has information on amount of salt or sodium. Majority of interviewed persons indicated that high consumption of salt had negative effect on health. However knowledge on salt influence for development of certain disease was unsatisfactory. More than a half of respondents did not know the recommended daily salt intake. Gender differences in salt intake habits were found. Men more often than women used table salt. Higher educated respondents more often compared to low educated tried to put less salt cooking. Women and better educated persons preferred food products with lower salt content. Women, younger and highly educated respondents shopping more often than men, elderly and low educated ones read food labels and paid attention to salt (sodium) content.
Conclusions: Kaunas population has limited possibilities to choose food products with
different amount of salt (sodium), and their knowledge about the health effects of salt are unsatisfactory. Daily salt consumption habits of Kaunas population do not meet World Health Organization recommendations. In order to reduce salt consumption the EU framework for salt reduction initiatives should be implemented.
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija AH – arterinė hipertenzija
DASH – angliškai „Dietary Approaches to Stop Hypertension“ AKS – arterinis kraujo spaudimas
RPN – rekomenduojama paros norma ES – Europos Sąjunga
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
1.1 VALGOMOSIOS DRUSKOS POVEIKIS ŢMONIŲ SVEIKATAI ... 11
1.2 GYVENTOJŲ VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIAI ... 14
1.3 VALGOMOSIOS DRUSKOS KIEKIŲ ŢENKLINIMAS MAISTO PRODUKTŲ ETIKETĖSE ... 16
1.4 VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO MAŢINIMO PROGRAMOS ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 20
2.1 DARBO APIMTIS IR KONTINGENTAS ... 20
2.2 TYRIMO METODAI ... 21
2.3 STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ ... 22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
3.1 MAISTO PRODUKTŲ SU SKIRTINGU DRUSKOS (NATRIO) KIEKIU PASIRINKIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ... 23
3.2. KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ ŢINIOS APIE DRUSKOS POVEIKĮ SVEIKATAI ... 29
3.3 KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIŲ VERTINIMAS ... 37
3.3.1 VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIAI ... 37
3.3.2 MAISTO PRODUKTŲ RINKIMOSI ĮPROČIAI ... 43
IŠVADOS ... 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 53
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54
ĮVADAS
Nesveika mityba yra viena iš svarbiausių daugelio lėtinių ligų prieţasčių [1]. Pastaraisiais dešimtmečiais išaugo didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimas. Tuo tarpu darţovių, vaisių ir grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Daugelis mokslinių tyrimų nustatė, kad gyventojai vartoja per daug druskos [1, 2]. Gausus valgomosios druskos (natrio) suvartojimas skatina širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, smegenų insulto), skrandţio vėţio, osteoporozės atsiradimą. Lėtinės ligos yra pagrindinė Europos gyventojų, tarp jų ir Lietuvos, mirties prieţastis. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2008 m. pusė mūsų šalies gyventojų mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o penktadalis – nuo vėţio [3].
Valgomoji druska yra pagrindinis natrio šaltinis. Dauguma ţmonių natrio gauna per daug, o tai siejama su per dideliu valgomosios druskos vartojimu. Didţiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis vyrai vidutiniškai jos suvartojo 11 gramų per parą, o moterys – 8,1 gramo per parą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai rekomenduoja valgomosios druskos suvartoti ne daugiau 5 gramų per parą [4]. Manoma, kad europiečiai jos suvartoja 9-11 gramų per parą. Vakarų šalyse didţiausias valgomosios druskos šaltinis yra pramoniniu būdu pagaminti maisto produktai, iš kurių gaunama 75-80 proc. visos druskos [5]. Valgomosios druskos vartojama per daug dėl receptūrų nesilaikymo, maisto gaminimo tradicijų, papildomo jau pagaminto maisto sūdymo, daţno pusfabrikačių ir pramoniniu būdu pagamintų sūrių maisto produktų (rūkyti, konservuoti ir pan.) valgymo.
2008 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta Europos Sąjungos Nacionalinių valgomosios druskos iniciatyvų sistema, kurią įgyvendinant siekiama sumaţinti valgomosios druskos vartojimą Europoje [6]. Šioje sistemoje numatytos penkios veiklos kryptys. ES valstybės narės turėtų:
1) įvertini kokie duomenys apie valgomosios druskos suvartojimą yra prieinami ir kokių trūksta;
2) numatyti pagrindinius maisto produktus, kuriuose bus siekiama sumaţinti druskos kiekį;
3) bendradarbiauti su maisto pramone, siekiant sumaţinti druskos kiekį maisto produktuose;
4) informuoti visuomenę;
5) vykdyti pastovų pokyčių vertinimą.
Visos šalys skatinamos prisijungti prie šios sistemos ir įgyvendinti siūlomas priemones valgomosios druskos suvartojimo maţinimui.
Maisto produktų ţenklinimas – tai viena iš informacijos teikimo priemonių, pagal kurią gyventojai gali rinktis sveikatai naudingus maisto produktus. Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ţenklinimas“ nurodoma, kad maistingumo ţenklinimas apima informaciją apie energinę vertę, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekius [7]. Gamintojai turi nurodyti maisto produkto pavadinimą, svorį, galiojimo terminą, vartojimo sąlygos, kilmės šalį ir t.t. Tačiau normoje nėra nurodymo, kad gamintojai privalo ţymėti druskos kiekį ant maisto produkto pakuotės. Lietuvoje iki šiol neatlikta tyrimų, kurie būtų įvertinę, kokioje dalyje maisto produktų pakuočių yra nurodomas valgomosios druskos (natrio) kiekis. Valgomosios druskos (natrio) ţenklinimas maisto produktų pakuotėse sudarytų gyventojams sąlygas pasirinkti produktus, turinčius maţesnį druskos kiekį.
Mokslinių tyrimų duomenimis, geresnę socialinę padėtį uţimantys gyventojai maitinasi sveikiau, negu tie, kurių socialinė padėtis blogesnė [8]. Jie valgo daugiau darţovių ir vaisių, vartoja maţiau gyvulinių riebalų ir valgomosios druskos. Turtingesnės socialinės grupės daţniau renkasi naujus maisto produktus, o blogiau aprūpinti gyventojai laikosi tradicinių mitybos įpročių. Aukštesnio išsilavinimo ţmonių mitybos įpročiai labiau atitinka sveikos mitybos rekomendacijas [8].Tačiau įvairių socialinių visuomenės grupių valgomosios druskos vartojimo įpročių skirtumai menkai ištirti. Šiuos netolygumus būtina nustatyti ir į juos atsiţvelgti rengiant ir įgyvendinant sveikos mitybos ugdymo priemones.
Siekiant sumaţinti valgomosios druskos vartojimą labai svarbu tinkamai informuoti visuomenę. Sveikų maisto produktų pasirinkimą įtakoja ţinių kiekis bei sugebėjimas jas pritaikyti kasdienybėje. Planuojant ir įgyvendinant sveikos mitybos ugdymo programas, būtina nustatyti gyventojų ţinias apie druskos įtaką sveikatai ir jos vartojimo įpročius bei vykdyti pastovią šių įpročių stebėseną.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti Kauno miesto gyventojų ţinias apie valgomosios druskos (natrio) poveikį sveikatai ir druskos vartojimo įpročius.
Uţdaviniai:
1) Nustatyti maisto produktų su skirtingu druskos kiekiu pasirinkimo galimybes. 2) Įvertinti Kauno miesto gyventojų ţinias apie valgomosios druskos poveikį sveikatai. 3) Įvertinti Kauno miesto gyventojų valgomosios druskos vartojimo įpročius.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 VALGOMOSIOS DRUSKOS POVEIKIS ŢMONIŲ SVEIKATAI
Ţmogaus mityba turi būti subalansuota, racionali. Racionali mityba yra sveikatą stiprinantis veiksnys [9]. Netaisyklinga ţmogaus mityba – viena iš pagrindinių prieţasčių, sukeliančių daugelį lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip, nutukimas, antsvoris, osteoporozė, širdies ir kraujagyslių ligos [10,11]. Sergamumą širdies kraujagyslių ligomis didina padidėjęs arterinis kraujospūdis, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, netaisyklinga mityba, gausus valgomosios druskos (natrio) vartojimas, nutukimas, genetika bei sutrikusi lipidų apykaita (padidėjęs bendras cholesterolio, trigliceridų, maţo tankio cholesterolio kiekis) [12,13]. Natrio apykaita inkstuose yra labai svarbi reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Per didelis valgomosios druskos ( natrio) vartojimas didina arterinės hipertenzijos riziką.
Nustatytas ryšys tarp druskos suvartojimo ir arterinio kraujospūdţio – arterinis kraujospūdis didėja, didėjant druskos vartojimui. Pagrindinis natrio šaltinis yra valgomoji druska (NaCl). Druska susidaro iš 40 proc. natrio ir 60 proc. chlorido. 1g druskos atitinka 0,4g natrio, o 1g natrio lygus 2,5 g valgomosios druskos. Didţiosios Britanijos mitybos mokslinių tyrimų taryba įvertino sąsajas tarp druskos ir arterinio kraujo spaudimo. Paskelbtame pranešime „Druska ir sveikata“ buvo apţvelgti ryšio tarp valgomosios druskos ir padidėjusio arterinio kraujo spaudimo moksliniai įrodymai [5].
Didţiosios Britanijos Nacionalinėje dietos ir maisto apţvalgoje nurodoma, kad vidutinis druskos suvartojimas yra 9,5g per dieną. Tai negu du kartus daugiau nei rekomenduojama paros norma (RPN). Didţiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad trys ketvirčiai druskos gaunama iš maisto perdirbimo pramonės, maţdaug 15 proc. iš natūralių šaltinių ir 11 proc. kai patys papildomai sūdome jau paruoštą maistą (1.1.1 pav.) [4].
1.1.1 pav. Valgomosios druskos šaltiniai ţmogaus mityboje
75% 15%
10%
Iš maisto pramonės Iš natūralių šaltinių Papildomai sūdant
Jungtinėje Karalystėje atkreiptas dėmesys į vaikų druskos vartojimą. Patartinas druskos kiekis vaikų mityboje pateiktas 1.1.2 lentelėje. Šių rekomendacijų nepaisymas gali turėti įtakos arteriniam kraujospūdţiui nepriklausomai nuo kitų veiksnių. Maţas valgomosios druskos kiekis vaikų mityboje yra labai svarbi rekomendacija [4].
1.1.2 lentelė Rekomenduojamas valgomosios druskos kiekis atsiţvelgiant į vaikų amţių
Jungtinėje Karalystėje. Amţius RPN (mg) 0 – 3 mėnesiai 9 4 – 6 mėnesiai 12 7 – 9 mėnesiai 14 10 – 12 mėnesių 15 1 – 3 metai 22 4 – 6 metai 30 7 – 10 metų 50 11 – 14 metų 70
Remiantis Didţiosios Britanijos tyrimo duomenimis, tiktai 15 proc. vyrų ir 31 proc. moterų suvartojo maţiau negu 6g druskos per dieną. Vyrai ir moterys vidutiniškai suvartojo 9g per dieną. Daugiau negu 15g valgomosios druskos per dieną suvartoja 21 proc. vyrų ir 5 proc. moterų [4]. Vyrai daţniau linkę suvartoti didesnį druskos kiekį nei moterys.
Daugelis kitų tyrimų rodo, kad valgomosios druskos vartojimo sumaţinimas yra efektyviausias būdas maţinant padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, ypač nutukusiems ţmonėms. Svarbu rinktis mitybą, kurioje gausu kalio. Kalio daug turi ţalios spalvos darţovės bei vaisiai. Sveikai maitinantis svarbu vartoti daug grūdinių, ankštinių produktų, liesų pieno produktų, ţuvies. Šie produktai taip pat yra naudingi norint sumaţinti arterinį kraujo spaudimą [14,15,16,17,18]. Tai viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių [19,20]. Įpročių pakeitimas ne tik turi įtakos arterinio kraujo spaudimo sumaţėjimui, bet ir uţkerta kelią jo didėjimui. Visame pasaulyje ţinomas „DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) valgymo planas“, valgomosios druskos ribojimas, svorio maţinimas maţina AKS [15]. Išanalizavus vieno tyrimo duomenis matyti, kad AKS maţėjimo dydis priklauso nuo to, kiek sumaţinamas valgomosios druskos vartojimas. Kiekvieną kartą natrio kiekiui sumaţėjus 100 mmol/24 val., sergantiesiems arterine hipertenzija arterinis kraujospūdis sumaţėjo 5,8/2,5 mmHg, o tiems
kurių normalus arterinis kraujospūdis - 2,3/1,4 mmHg. Po to buvo atlikti dar 3 tyrimai, kurie patvirtino valgomosios druskos sumaţinimo veiksmingumą ir saugumą: TOHP tyrimo II fazė, TONE tyrimas ir DASH – Sodium tyrimas [15].
Ilgai laikantis sveikos mitybos rekomendacijų galima sėkmingai sumaţinti arterinį kraujo spaudimą, bendrą cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Sėkmingas Šiaurės Karelijos projektas, kurio metu labai sumaţėjo mirčių nuo širdies kraujagyslių ligų, yra geras pavyzdys, kaip pakeičiant mitybos įpročius galima kontroliuoti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą [21, 22].
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma Amerikos ir Kanados gyventojų suvartoja per daug druskos, o tai didina padidėjusio kraujospūdţio, koronarinės ligos, miokardo infarkto, inkstų ligų atsiradimo riziką.. Daugiau nei 95 proc. amerikiečių ir 90 proc. kanadiečių vyrų bei 75 rpoc. amerikiečių ir 50 proc. kanadiečių moterų, reguliariai suvartoja druskos per parą daugiau nei rekomenduojama. Paskutinių kohortinių tyrimų metu nustatyta, kad druskos vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką [23].
Japonijos (Yokohama) prevencinės medicinos departamentas atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti ryšį tarp valgomosios druskos suvartojimo ir arterinio kraujo spaudimo. Tyrime vykusiame tris savaites, dalyvavo 46 tiriamieji. Jie turėjo matuoti suvartojamą druskos kiekį bei kiekvieną rytą matuoti arterinį kraujo spaudimą. Taip pat bu vo matuojamas išskiriamas su šlapimu natrio kiekis. Natrio išskyrimas ir kraujo spaudimas pastebimai sumaţėjo tyrimo pabaigoje. Sergančiųjų arterine hipertenzija ir vartojančių vaistus arterinis kraujospūdis sumaţėjo labiausiai. Kasdieninis druskos suvartojimo maţinimas ir pastovus natrio išskyrimo stebėjimas bei rytinio spaudimo matavimas yra naudingas gydant arterinę hipertenziją [14].
Dar vieno tyrimo duomenimis, įvertinus mitybos įpročius bei rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, paveldimumą, išsimokslinimą ir gyvenamąją vietą, didesnė skrandţio vėţio rizika nustatyta tiems, kurie papildomai deda druskos į paruoštą maistą arba mėgstantiems sūrų maistą. Įvertinus kitus maisto produktus, kurių vartojimas buvo reikšmingai susijęs su skrandţio vėţio rizika, bei rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, paveldimumą, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą, kūno masės indeksą ir fizinį aktyvumą, nustatyta, kad sūdytos mėsos (ŠS=1,85, 95% PI=1,12–3,04, 1–3 kartai per mėnesį; ŠS=2,21, 95% PI=1,43– 3,42, ³1–2 kartai per savaitę palyginus su tais, kurie beveik nevalgo sūdyto maisto), rūkytos mėsos gaminių (ŠS=1,79, 95% PI=1,23–2,60; ³3–4 kartai per savaitę palyginus su £1–2 kartais per savaitę), rūkytos ţuvies (ŠS=1,70, 95% PI=1,13–2,53; ³1–2 kartai per savaitę palyginus su £1–3 kartais per mėnesį) vartojimas reikšmingai didino skrandţio vėţio riziką, o sūdytų grybų – nereikšmingai [24].
Arterine hipertenzija serga 25 – 30 proc. visų Lietuvos gyventojų. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų daug didesnis nei Europos šalyse. 2001 metų tyrimų duomenys parodė, kad mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo: Suomijos vyrų – 368, moterų – 207; Austrijos vyrų – 360, moterų – 249; Lietuvos vyrų – 705, moterų – 432. Tarp Lietuvos gyventojų labai paplitę kraujotakos ligų rizikos veiksniai, susiję su mityba. Arterinė hipertenzija nustatyta 59 proc. vyrų ir tik 42 proc. moterų [25].
1.2 GYVENTOJŲ VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIAI
Valgomosios druskos vartojimas priklauso nuo daugelio prieţasčių (1.2.1 pav.). Blogi mitybos įpročiai, bene daţniausia prieţastis lemianti didelį druskos suvartojimą. Vis daugiau ţmonių dėl laiko stokos bei patogumo pamėgo pusgaminius, greitus uţkandţius. Šių pramoniniu būdu pagamintų gaminių sudėtyse yra nemaţas kiekis valgomosios druskos. Prie gausaus druskos suvartojimo taip pat prisideda šeimos tradicijos, jei šeimoje buvo papildomai sūdomas jau paruoštas maistas, tai yra didesnė tikimybė susiformuoti blogiems mitybos įpročiams toje šeimoje gyvenantiems asmenims. Sveikatos ugdymas menkai atlieka savo funkciją skleisti išsamią informaciją apie sveikos mitybos principus, tarp jų rekomendacijas apie valgomosios druskos vartojimą. Tačiau pastaruoju metu, šioje srityje intensyviai dirbti ruošiami visuomenės sveikatos specialistai. Šiuo metu yra parengtas DASH valgymo planas. Šis valgymo planas kilo iš klinikinio tyrimo. DASH valgymo planas – tai daug vaisių ir darţovių, lieso pieno produktų, maţai sočiųjų riebalų, cholesterolio, saldumynų. DASH valgymo planas padeda sumaţinti arterinį kraujospūdį. Ţmonėms sergantiems arterine hipertenzija, laikantis šio plano arterinis kraujospūdis ţymiai sumaţėjo [15].
1.2.1 pav. Veiksniai, lemiantys valgomosios druskos vartojimą.
Tyrimai, kurie buvo atlikti Suomijoje, Italijoje bei Olandijoje parodė, kad tų ţmonių, kurių mitybos įpročiai buvo sveikesni, turėjo 18 proc. maţesnę riziką numirti nuo išeminės širdies ligos, 15 proc. nuo vėţinių susirgimų. Jų bendras mirtingumas buvo 15 proc. maţesnis nei ţmonių, kurie turėjo nesveikus mitybos įpročius [26]. Netaisyklingi mitybos įpročiai, fizinis neveiklumas bei didelis alkoholio vartojimas prisideda prie hipertenzijos rizikos, kai gausiai vartojama valgomoji druska. Jei valgomosios druskos vartojimas sumaţėtų iki 6g per dieną, tai 13 proc. sumaţintų riziką susirgti išemine širdies liga [4].
Didţiojoje Britanijoje plačiai tyrinėjamas valgomosios druskos vartojimas ir gyventojų mityba bei maisto rinkimosi įpročiai. Valgomosios druskos suvartojimą sunku išmatuoti naudojant dietinius vertinimo metodus dėl respondentų atminties klaidų, dėl maisto produktų kintamųjų sudėčių bei valgomosios druskos kiekio nustatymo valgio gaminimo metu ir papildomai sūdant jau paruoštą maistą. Tikslesni druskos suvartojimo apskaičiavimai gali
Gausus valgomos ios druskos suvartoji mas Blogi mitybos įpročiai Ugdymo ir švietimo stoka Nepalanki os aplinkos sąlygos Tradicijos Pusgamin iai Greito maisto restoranai Ugdymas įstaigose Ţiniasklaida Informaci jos stoka apie sveiką mitybą Šeima Specialių programų stoka Produktų ţymėjimo stoka
būti gaunami, matuojant natrio išskyrimą paros šlapime. Tačiau surinkti paros šlapimą yra gana sunku. Jei jo dalis nesurenkama, gali būti netiksliai nustatomas druskos suvartojimas. Be to, nedideli natrio kiekiai išsiskiria per odą, išmatas ir t.t. Visgi, natrio išskyrimo nustatymas 24 valandų šlapime yra optimaliausias natrio suvartojimo matas, nes valgomoji druska apsprendţia daugiau nei 90 proc. viso su paros šlapimu išskiriamo natrio. Didţiosios Britanijos nacionalinėje dietos ir maisto apţvalgoje pateikiami 2001 metais atlikto 19 – 64 metų amţiaus gyventojų tyrimo duomenys. Naudojant natrio matavimą paros šlapime, nustatyta, kad valgomosios druskos suvartojimas buvo 11g per dieną vyrų tarpe, o moterų tarpe buvo 7,8 g per dieną. Tiktai 15 proc. vyrų ir 31 proc. moterų suvartojo maţiau negu 6 g druskos per dieną. Tyrimas taip pat parodė, kad 21 proc. vyrų ir 5 proc. moterų vartoja daugiau negu 15 g druskos per dieną [4]. Tiriant vyresnių nei 65 metų amţiaus gyventojų druskos suvartojimą, nustatyta, kad jie vidutiniškai suvartojo 5,8 g druskos per dieną. Šis kiekis viršija RPN tokio amţiaus suaugusiesiems beveik 50 proc. Maistą valgio gaminimo metu sūdė 73 proc. respondentų, o 56 proc. papildomai dėjo valgomosios druskos į jau paruoštą maistą [4].
1.3 VALGOMOSIOS DRUSKOS KIEKIŲ ŢENKLINIMAS MAISTO PRODUKTŲ ETIKETĖSE
Maisto produktų ţenklinimas – tai viena iš informacijos teikimo priemonių, pagal kurią gyventojai gali rinktis sveikatai naudingus maisto produktus. Pagrindinis maisto produktų ţenklinimo tikslas – apsaugoti vartotojų sveikatą bei pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie maisto produktus [6]. Pasaulinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos pagrindu priimtoje Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti pabrėţiama, kad vartotojams būtina sudaryti sąlygas susipaţinti su aiškia, nuoseklia ir moksliniais įrodymais pagrįsta informacija apie maistą [27,6]. Pastaruoju metu atliktų uţsienio mokslininkų tyrimų duomenimis [28,29,30]. Dauguma vartotojų mano, kad ţenklinant maisto produktus pateikiama informacija yra neaiški, nesuprantama, daţnai ji yra neįskaitoma.
2008 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta Europos Sąjungos Nacionalinių valgomosios druskos iniciatyvų sistema, kurią įgyvendinant siekiama sumaţinti valgomosios druskos vartojimą Europoje [31]. Šioje sistemoje numatytos penkios veiklos kryptys. ES valstybės narės turėtų: 1) įvertini kokie duomenis apie valgomosios druskos suvartojimą yra prieinami ir kokių trūksta; 2) numatyti pagrindinius maisto produktus, kuriuose bus siekiama sumaţinti druskos kiekį; 3) bendradarbiauti su maisto pramone, siekiant sumaţinti druskos kiekį maisto
produktuose; 4) informuoti visuomenę; 5) vykdyti pastovų pokyčių vertinimą. Druskos kiekis turėtų būti sumaţinamas 16 proc. nuo 2008 metų lygio visuose maisto produktuose, tarp jų ir restoranų ir valgyklų patiekaluose. Manoma, tai realus tikslas ir patvirtinta patirtis sukaupta tose šalyse, kurios vykdė valgomosios druskos vartojimo maţinimo programas. Produktuose druskos kiekis palaipsniui turi būti sumaţintas 4 proc. per metus, siekiant, kad vartotojai galėtų po truputį prisitaikyti prie maţiau sūraus maisto. Pasiūlyta druskos kiekį maţinti dvylikoje maisto produktų: duonos, mėsos produktuose, sūriuose, pagamintuose maisto patiekaluose. Rengiant Nacionalinį planą ir siekiant veiksmingai sumaţinti druskos vartojimą ES šalims, siūloma pasirinkti ne maţiau kaip penkias maisto produktų grupes. Nacionaliniai standartai ir planai gali skirtis. Pirmenybė turėtų būti teikiama maisto produktų kategorijoms, iš kurių daugiausia gaunama druskos. Dauguma šalių linkusios pasirinkti šias maisto kategorijas: duonos, mėsos, sūrių produktus ir jau paruoštus patiekalus. Šios maisto produktų grupės bus laikomos kaip prioritetas ES šalių lygyje. Mėsos ir sūrių produktų grupėse gali būti maisto produktai, kuriuose druskos kiekis bus maţinamas ne 16 proc. per 4 metus, o daugiau arba maţiau. Apskritai, ES valstybės narės gali nustatyti individualius tikslus, ypač dėl mėsos ir sūrio produktų [32].
Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų maisto produktų ţenklinimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ţenklinimas“ [50], kurioje įteisinamos Europos Sąjungos direktyvų, nustatančių bendruosius maisto produktų ţenklinimo ir maistingumo ţenklinimo reikalavimus, nuostatos [33]. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ţenklinimas“, gamintojai privalo nurodyti, kad maistingumo ţenklinimas apima informaciją apie energinę vertę baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekius. Taip pat maisto produkto pavadinimą, svorį, galiojimo terminą, vartojimo sąlygos, kilmės šalį ir t.t. Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ţenklinimas“ nėra nurodymo, kad gamintojai privalo ţymėti druskos kiekį ant maisto produkto pakuotės. Suomijos nacionaliniai teisės aktai jau dešimtmečius reglamentuoja valgomosios druskos kiekio ţymėjimą [34]. Tad nenuostabu, jog panagrinėjus bei paanalizavus Lietuvos prekybos centruose duonos, rūkytų dešros gaminių, pieno produktų, sausų pusryčių maisto produktų pakuotes, buvo uţfiksuoti tik keli Lietuvos gamintojai, kurie ant savo gaminių nurodė tikslų druskos kiekį, o visi kiti ţymėjo, kad ji apskritai įeina į gaminio sudėtį. Paaiškėjo vienas iš pagrindinių veiksnių, padedantis maţinti gyventojų suvartojamą druskos kiekį, tai pakuočių ţenklinimas priklausomai nuo valgomosios druskos kiekio tam tikrų grupių maisto produktuose. Keliais tyrimais įrodyta, kad pakuočių ţenklinimas gali turėti įtakos vartotojų elgsenai [34]. Specialistai pataria visada pasiţiūrėti į produkto sudėtį, nurodytą ant pakuotės ir įvertinti druskos kiekį. Rečiau ir maţesniais kiekiais vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos (rūkytus, sūdytus, konservuotus
produktus), į gaminamą maistą dėti kuo maţiau valgomosios druskos, patiekalų skonį pagerinti natūraliais prieskoniais bei papildomai nesūdyti jau pagaminto maisto prieš tai neparagavus [35].
1.4 VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO MAŢINIMO PROGRAMOS
Bendras ES tikslas – tai druskos maţinimo sistema, kurios metu būtų pasiektos nacionalinės arba PSO rekomendacijos. Gauti duomenys iš valstybių narių turi atspindėti dabartinį druskos suvartojimo lygį, kuris aiškiai viršija PSO rekomenduojamą ribą (5g per dieną). Kai kuriose valstybėse narėse nepakanka duomenų apie valgomosios druskos suvartojimą, todėl sunku įvertinti problemos aktualumą. Dalies šalių tyrimai rodo, kad gyventojų druskos vartojimas yra artimas PSO rekomenduojamam kiekiui[5].
Pasaulio sveikatos organizacija parengė mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją, kurią priėmė 2004 metais Pasaulio sveikatos asamblėja. Ši strategija buvo parengta įvertinus ir apibendrinus įvairius mitybos tyrimus susijusius su sveikata, profilaktikos programomis. Joje yra nurodoma, ką ţmonės turi daryti, kad lėtinės neinfekcinės ligos maţėtu, t.y. padidinti darţovių ir vaisių vartojimą, rupaus malimo grūdinių produktų, maţiau vartoti druskos, saldumynų, cukraus, gyvulinės kilmės riebalų, vartoti vietoj jų geriau augalinius, daţniau valgyti ţuvį, liesą mėsą ir liesus pieno produktus. Gyventojai turi teisę gauti pakankamai teisingos informacijos apie sveiką mitybą ir valstybės turi sudaryti tam sąlygas bei sąlygas sveikai maitintis [36,37].
Daug ES valstybių narių išreiškė norą prisijungti prie priimtos sistemos “Nacionalinės druskos iniciatyvos“ [31]. Šalys, kurios nori bendradarbiauti šioje iniciatyvoje yra: Italija, Nyderlandai, Belgija, Bulgarija, Airija, Vokietija, Ispanija, Liuksemburga s, Austrija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija, Vengrija, Slovėnija, Norvegija, Vokietija, Kipras, Graikija ir Bulgarija [32].
Jungtinė Karalystė ne tik dalyvauja Nacionalinėje druskos iniciatyvoje, bet ir rengia druskos sąmoningumo savaites, per kurias ţmonės supaţindinami su druskos poveikiu sveikatai, pateikiami naujų tyrimų duomenys. Šios savaitės metu dalijama informacija apie daugelį populiarių patiekalų, kurių sudėtyse yra daug valgomosios druskos. Jungtinės Karalystės restoranuose, gatvės prekybos vietose galima rasti informacijos, kiek viršijama RPN, jei per dieną toks maistas valgomas 2 kartus [32]. Siekiant sumaţinti valgomosios druskos kiekį maisto produktuose, šalies vyriausybė glaudţiai bendradarbiauja su Jungtinės Karalystės „Maisto standartų agentūra“. Šiai institucijai sėkmingai pavyksta pasiekti numatytus valgomosios druskos maţinimo tikslus, ypač maisto pramonės šakose.
Lietuva šiuo metu savanoriškai dalyvauja Nacionalinėje druskos iniciatyvoje, įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrą valgomosios druskos sumaţėjimo iniciatyvoms. Lietuvoje įgyvendinamos kelios iniciatyvinės kryptys (nauja formuluotė valgomosios druskos kiekio nustatymui, papildomų druskos suvartojimo duomenų rinkimas). Siekiant kontroliuoti gamintojus pagal naujai parengtus planus, gamintojai sudarė Nacionalinį planą gaminti maisto produktus su maţesniu valgomosios druskos (natrio) kiekiu. Planuojama įtraukti kuo daugiau Lietuvos gamintojų. Skatinti ţiniasklaidą skleisti informaciją, jog reikia rinktis maisto produktus į kurių sudėtį įeina maţesnis valgomosios druskos (natrio) kiekis. Diskusijos didinančios visuomenės informuotumą bus transliuojamos televizijose. Straipsniai bus publikuojami populiariuose laikraščiuose ir ţurnaluose. Lietuva 2013 metais planuoja sumaţinti valgomosios druskos kiekį maisto produktuose (duonoje, mėsos patiekaluose, sūriuose, ţuvyse) 10 proc. lyginant su 2009 metais [31].
Valgomosios druskos vartojimo tyrimai daţnesni uţsienio šalyse, o Lietuvoje atliekami tik pavieniai. Vykdydama pastovią druskos suvartojimo stebėseną, Lietuva planuoja vertinti valgomosios druskos sumaţinimo rezultatus.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA
2.1 DARBO APIMTIS IR KONTINGENTAS
Tyrimas atliktas 2009 metų birţelio – rugpjūčio mėnesiais, gavus Lietuvos Bioetikos komiteto leidimą [Priedas 1].
Siekiant nustatyti maisto produktų su skirtingu druskos kiekiu pasirinkimo galimybes, pasirinktame prekybos centre buvo ištirta, kuri dalis maisto produktų turi etiketes su paţymėtu natrio ar valgomosios druskos kiekiu. Iš viso buvo patikrinti 147 maisto produktų ţenklinimai.
Norint įvertinti ţmonių ţinias apie valgomosios druskos poveikį sveikatai bei nustatyti druskos vartojimo įpročius buvo apklausiami pirkėjai, išeinantys po apsipirkimo Kauno miesto prekybos centruose. Tyrimo metu buvo apklausti 82 vyrai ir 123 moterys, iš viso 205 respondentai. Analizuojant duomenis, apklaustasis kontingentas buvo suskirstytas į tris amţiaus grupes: iki 35 metų, nuo 35 – 49 metų bei 50 metų ir vyresni. Apklaustųjų paskirstymas pagal amţiaus grupes pateiktas 2.1.1 lentelėje.
2.1.1 lentelė Apklaustųjų Kauno miesto gyventojų paskirstymas atsiţvelgiant į amţiaus
grupes.
Amţiaus grupės Vyrai Proc. Moterys Proc. Iki 35 m. 37 45,1 46 37,4 35 – 49 m. 18 22,0 31 25,2 50 m. ir vyresni 27 32,9 46 37,4 Iš viso: 82 100 123 100
Amţiaus grupėje iki 35 metų buvo 37 (45,1 proc.) vyrai ir 46 (37,4 proc.) moterys, 35 – 49 metų grupėje buvo 18 (22 proc.) vyrų ir 31 (25,2 proc.) moteris bei 50 ir daugiau amţiaus grupėje vyrų – 27 (32,9 proc.), moterų – 46 (37,4 proc.) .
Apklaustųjų paskirstymas pagal išsilavinimą pateiktas 2.1.2 lentelėje. Tyrimo metu vidurinį išsilavinimą turėjo 30 (42,9 proc.) vyrų ir 40 (57,1 proc.) moterų, aukštesnįjį išsilavinimą - 18 (42,9 proc.) vyrų ir 24 (57,1 proc.) moterys, o aukštąjį išsilavinimą - 34 (36,6
proc.) vyrai ir 59 (63,4 proc.) moterys. Didţiąją daugumą sudarė respondentai su aukštuoju išsilavinimu, tiek vyrų tiek moterų tarpe.
2.1.2 lentelė Apklaustųjų Kauno miesto gyventojų paskirstymas atsiţvelgiant į
išsilavinimą.
Išsilavinimas Vyrai Proc. Moterys Proc. Vidurinis 30 36,6 40 32,5 Aukštesnysis 18 21,9 24 19,5 Aukštasis 34 41,5 59 48,0 Iš viso: 82 100 123 100
2.2 TYRIMO METODAI
Tiriant maisto produktų su skirtingu valgomosios druskos (natrio) kiekiu pasirinkimo galimybes buvo patikrinta pagrindinių maisto produktų grupių (duonos, pieno, mėsos gaminių ir sausų pusryčių) ţenklinimai. Buvo vertinama, kuri dalis maisto produktų turi etiketes su paţymėtu natrio ar valgomosios druskos kiekiu bei kokie pagrindiniai produktai turi didelį valgomosios druskos kiekį. Patikrintos 36 duonos rūšies etiketės, 37 sausų pusryčių rūšys, 40 dešros rūšių ir 34 pieno produktų rūšies etiketės. Tiksliu natrio kiekio ţenklinimu buvo laikomi atvejai, kai etiketėje buvo nurodytas natrio kiekis 100 g produkto.
Vertinant ţmonių ţinias apie valgomosios druskos poveikį sveikatai bei druskos vartojimo įpročius buvo apklausiami asmenys išeinantys po apsipirkimo Kauno prekybos centruose. Kiekvienas tiriamasis buvo supaţindintas su atliekamo tyrimo esme. Apklausai buvo naudotas specialiai parengtas klausimynas [Priedas 2]. Anketa buvo sudaryta remiantis moksline literatūra bei panašių tyrimų patirtimi.
Respondentų buvo klausiama apie druskos poveikį ţmogaus sveikatai, apie jų maisto produktų pasirinkimo įpročius, maisto produktų etikečių skaitymą, iš kokio gaminamo maisto gaunama daugiausiai druskos, kokią druską renkasi apsipirkimo metu, ar paskutiniu metu respondentai keitė mitybos įpročius, ar svarbu sveikai maitintis ir pan. Parengta anketa buvo įvertinta atlikus bandomąją apklausą, per kurią buvo apklausta 11 ţmonių prekybos centre. Buvo įvertinta, ar respondentai supranta pateiktus klausimus ir galimų atsakymų kategorijas. Keleto klausimų buvo atsisakyta. Pavyzdţiui, respondentai nenorėjo nurodyti savo metinių pajamų, pareikšti nuomonės dėl pagrindinių informacijos apie sveikatą šaltinių ir pan..
Pakoregavus anketą po bandomosios apklausos, nuspręsta, kad ji gali būti taikoma tyrimui atlikti. Visos uţpildytos anketos buvo tinkamos tyrimo analizei atlikti.
2.3 STATISTINĖ DUOMENŲ ANALIZĖ
Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant SPSS (Statistical Package for
Social Sciences) programinę įrangą (15.0 versija).
Hipotezės apie kokybinių poţymių skirstinių lygybę buvo tikrintos naudojant chi - kvadrato ( 2) kriterijų. Taip pat kokybinių poţymių ryšys buvo vertintas, taikant z kriterijų. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 procentų reikšmingumo lygmuo. Rezultatas laikytas statistiškai reikšmingu, kai paklaidos tikimybė p< 0,05.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 MAISTO PRODUKTŲ SU SKIRTINGU DRUSKOS (NATRIO) KIEKIU PASIRINKIMO GALIMYBIŲ ANALIZĖ
Vertinant produktų su skirtingu valgomosios druskos (natrio) kiekiu pasirinkimo galimybes parduotuvėse, buvo patikrinti pagrindinių maisto produktų grupių ( duonos, sausų pusryčių, pieno produktų bei mėsos gaminių) pakuočių ţenklinimai. Buvo patikrinta 146 maisto produktų (108 Lietuvos gamintojų ir 39 uţsienio šalių) ţenklinimai. Nustatyta, kad tik ant nedidelės dalies lietuviškų maisto produktų pakuočių (25 iš 108 pakuočių t.y. 23,1 proc. atvejų) nurodytas tikslus natrio kiekis 100 g produkto. Importuotų maisto produktų pakuotėse valgomosios druskos kiekis nurodytas daţniau ( 21 iš 39 pakuočių t.y. 53,8 proc. atvejų). Iš 36 įvairių Lietuvos duonos gamintojų, tik ant 44,5 proc. pakuočių buvo nurodytas tikslus natrio kiekis 100 g produkto, o 30,5 proc. - kad apskritai druska naudota, bet tikslus kiekis nenurodytas. Ant ketvirtadalio (25 proc.) pakuočių druska ar natrio kiekis visiškai nebuvo nurodyti kaip ingridientai. (3.1.1 lentelė).
3.1.1 lentelė Valgomosios druskos (natrio) kiekio ţenklinimas ant duonos gaminių
pakuočių. Eilės
Nr.
Produktas Kilmės šalis Na kiekis 100gr.
Ţymėjimas
1. Naminė juoda duona Lietuva - Druska 2. Šešupės duona Lietuva - Druska 3. Kalvarijos juoda duona Lietuva - Druska 4. Marčios duona Lietuva - Druska 5. Senelės duona Lietuva - Druska 6. Martukės gardţioji duona Lietuva - Druska 7. Optima linija juoda duona Lietuva - Druska 8. Ajero juoda duona Lietuva - Joduota druska 9. Palangos balta duona Lietuva - Joduota druska 10. Bajorų duona Lietuva - Druska 11. Kauno duona Lietuva - Druska 12. Močiutės juoda duona Lietuva 0,5 g - 13. Močiutės baltoji duona Lietuva 0,4 g - 14. Vilniaus duona Lietuva 0,4 g - 15. Agotos juoda duona Lietuva 0,5 g - 16. Bočių juoda duona Lietuva 0,4 g - 17. Apetito duona Lietuva 0,4 g - 18. Rugelio duona Lietuva 0,4 g - 19. Saulėgrąţų duona Lietuva - - 20. Ruginės pagalvėlės Lietuva 0,2 g - 21. Sveikuolių duonelė Lietuva 0,5 g - 22. Tėviškės juoda duona Lietuva - - 23. Kraitės duona Lietuva 0,5 g - 24. Kvietinės pagalvėlės Lietuva 0,2 g - 25. Ekologiška ruginė duona Lietuva - - 26. Turtinga juoda duona Lietuva Druska 1,2 % 27. Gojos duona Lietuva 0,5 g - 28. Linelis balta duona Lietuva 0,5 g - 29. Tarybinė juoda duona Lietuva - - 30. Kasdieninė juoda Lietuva - - 31. Toste balta duona Lietuva 0,5 g - 32. Sumuštinių balta duona Lietuva - - 33. Vici ekologiška juoda duona Lietuva - - 34. Premium juoda duona Lietuva 0,4 g - 35. Maximos juoda duona Lietuva - - 36. Itališka balta duona Lietuva - -
Patikrinus 37 įvairias sausų pusryčių pakuotes, rasta 48,6 proc. Lietuvos gamintojų ir 51,4 proc. buvo importuoti iš kitų šalių. Importuotų produktų pakuotėse valgomosios druskos kiekis arba natrio kiekis buvo ţymimas daţniau nei lietuviškos produkcijos pakuotėse. Patikrinus 18 Lietuvos gamintojų sausų pusryčių pakuočių tik penkiose buvo nurodytas tikslus natrio kiekis 100 g produkto. Tuo tarpu uţsienio gamintojai,
tikslų natrio kiekį nurodė ant 14 pakuočių t.y. 73,7 proc. atvejų (3.1.2 lentelė). Galime daryti prielaidą, jog uţsienio šalyse yra grieţtesni maisto produktų ţenklinimo reikalavimai.
3.1.2 lentelė Valgomosios druskos (natrio) kiekio ţenklinimas ant sausų pusryčių
pakuočių. Eilės
Nr.
Produktas Kilmės šalis Na kiekis
100gr.
Ţymėjimas Sausi pusryčių dribsniai
1. Flutis dribsniai Lietuva - - 2. Corn flakes Anglija - - 3. Romeo šokoladiniai Lietuva 0,15 g - 4. Saldieji javainiai Lietuva - -
5. Nuttys Anglija 4% -
6. Cinamonis Lietuva - - 7. Trys draugai Lietuva - Druska 8. Happy rings Lietuva - - 9. Cacao mix Lietuva - - 10. Cinamon dreams Lietuva 0.28 g - 11. Kakaviniai javainiai Lietuva - - 12. Dribsniai su cinamonu Lietuva 0.36 g - 13. Karamelės skonio kviečiai Lietuva - - 14. Kviečiai su medumi Lietuva - - 15. Kviečiai su sutirštintu pienu Lietuva - - 16. Optima linija sausi pusryčiai Lietuva 0,8 g - 17. Optima linija kviečiai su medumi Lietuva - - 18. Fitness sausi pusryčiai Šveicarija 0,4 g - 19. Fitness yoghurt Šveicarija 0,5 g - 20. Corn flakes Anglija 0,9 g - 21. Gold flakes Anglija 0,6 g - 22. Sirijos su medumi Lietuva 0,5 g - 23. Cini minies Vokietija 0,5 g - 24. Nesquick su kakava Vokietija 0,2 g - 25. Fini mini Airija 0,5 g - 26. Coco kopick Airija 0,1 g - 27. Kellogg„s Amerika - - 28. Corn flakes Anglija 0,895 - 29. Flakes and fruits Anglija 0,895 - 30. Harmony Lenkija 0,3 g - 31. Frostes Lenkija - -
32. Kranci nuts Lenkija - Druska 1,15 % 33. Gerosios skaidulos Lietuva - -
34. Aviţiniai dribsniai Lietuva - -
35. Nusli Belgija - -
36. Nuesli mix Anglija 0,18 - 37. Bio organic muesli Anglija 0,15 -
Iš pieno produktų buvo patikrinti 34 įvairių sūrių, ryţių košių, varškyčių, jogurtų, margarinų pakuočių ţenklinimai. Visuose margarinuose tiek lietuviškuose, tiek importuotuose pakuotėse buvo nurodytas tikslus natrio kiekis. Todėl gyventojų galimybės pasirinkti margariną su skirtingu natrio kiekiu yra geros. Tačiau įvairių sūrių, ryţių košių, varškyčių ir jogurtų pakuočių ţenklinime druska buvo nurodoma tik kaip vienas iš sudėtinių komponentų (3.1.3 lentelė). Valgomoji druska arba natrio kiekis buvo nepaţymėti 5 pakuotėse.
3.1.3 lentelė Valgomosios druskos (natrio) kiekio ţenklinimas ant pieno produktų
pakuočių.
Eilės Nr.
Produktas Kilmės šalis Na kiekis 100gr.
Ţymėjimas Pieno produktai
1. Ryţių košė su vyšniomis Lietuva - Druska 2. Ryţių košė su vaniline Lietuva - Druska 3. Ryţių košė su abrikosais Lietuva - Druska 4. Aviţinių dribsnių košė Lietuva - Druska 5. Varškytė „Miau“ Lietuva - - 6. Grūdėta varškė su avietėm,
mėlynėm, abrikosais ir vyšniomis
Lietuva - Valgomoji druska 7. Varškė kruopelėmis Estija - Druska < 0,5 proc. 8. Jogurtas „Smilga“ su persikais Lietuva - -
9. Jogurtas „Danone Fantasia“ Lenkija - - 10. Jogurtas „Dobilas“ Lietuva - - 11. Lydytas sūrelis su pievagrybiais Lietuva - Druska 12. Lydytas naminis sūris Lietuva - -
13. Rūkytas sūris Lenkija - Valgomoji druska 14. Sūris „Brie“ Prancūzija - Valgomoji druska 15. „President“ sūris Prancūzija - Valgomoji druska 16. Dvaro fermentinis sūris Lietuva - Valgomoji druska 17. Tepamoji varškė Lietuva - Valgomoji druska 18. „Medţiotojų“ rūkytas sūris Lietuva - Valgomoji druska 19. Oţkos sūris Lenkija - Valgomoji druska 20. Rūkytas lydytas sūris „Svalia“ Lietuva - Druska 21. Picnic sūrio lazdelės Lietuva - Druska 22. Pelėsinis sūris Italija - Valgomoji druska 23. „Camboloza“ sūris su pelėsiais Vokietija - Valgomoji druska 24. Fetos sūris Graikija - Valgomoji druska 25. Riebalų tepinys „Delma“ Lenkija 1,2 -
26. Sūris „Dţiugas“ Lietuva - Druska 27. Riebalų tepinys „Delma“ Lenkija 1,2 - 28. Margarinas „Rama“ Lenkija 0,3 - 29. Margarinas „Aukselis“ Lietuva 0,6 - 30. Margarinas „Vilnius“ Lietuva - 0,6 31. Margarinas „Pienių vasara“ Lietuva - 1,2 proc. 32. Margarinas „Sūresnis Vilnius“ Lietuva - 1,2 proc. 33. Margarinas „Aima“ Lietuva - 0,8 34. Margarinas „Eve“ Lenkija - 1,5 proc.
Analizuodami galimybes pasirinkti mėsos produktus su skirtingu valgomosios druskos (natrio) kiekiu, nustatėme, kad tikslus druskos kiekis buvo nurodytas tik 5 iš 40 mėsos gaminių pakuočių (3.1.4 lentelė). Iš penkių pakuočių, kuriose rastas tikslus druskos kiekis, trys produktai buvo pagaminti Lietuvoje. Rastos 4 pakuotės, ant kurių apskritai nebuvo nurodyta, ar druska buvo naudota gaminant šiuos mėsos produktus.
3.1.4 lentelė Valgomosios druskos (natrio) kiekio ţenklinimas ant mėsos gaminių
pakuočių. Eilės
Nr.
Produktas Kilmės šalis Na kiekis
100gr.
Ţymėjimas Mėsos produktai
1. Servelatas k/r Lietuva - Druska 2. Giminių servelatas k/r Lietuva - Druska 3. Virta dešra Lietuva - - 4. Sterilizuotas paštetas vaikams Lietuva - Druska 5. Česnakinis saliamis š/r Lietuva - Druska 6. Bernų vytinta dešra Lietuva - Druska 7. Skilandinė dešra š/r Lietuva - Druska 8. Tarybinis saliamis Lietuva - Druska 9. Virta dešra su sūriu Vokietija - 2,2 proc. 10. Vištienos pajūrio virta dešra Lietuva - iki 2 proc. 11. Kalakutienos pajūrio virta dešra Lietuva - max 2,2 proc. 12. Frankfurto virtos dešrelės Lietuva Na nitritas - 13. Švelniai rūkytos dešrelės Lietuva - Druska 14. Dešrelės k/r Lietuva - Druska 15. Medţiotojų dešrelės k/r Lietuva Na nitritas - 16. Utenos skalsioji Lietuva - Druska 17. Virtos dešrelės Lietuva - Druska 18. Vytinta dešra su baravykais Lenkija - Druska 19. Dzūkiška dešra š/r Lietuva - Druska 20. Vaikiškos pieniškos dešrelės su Ca Lietuva - Druska 21. Keptas paštetas Lietuva - Druska 22. Vytintos dešrelės Lietuva - Druska 23. Eurikutės pieniškos dešrelės Lietuva - Druska 24. Kiaulienos šoninė k/r Lenkija - Druska 25. Aukštaičių kepsnys k/r Lietuva - Druska 26. Šoninė k/r Lietuva - Druska 27. Vištienos vyniotinis Lenkija - Druska 28. Virtas slėgtainis Lietuva - 1,8 proc. 29. Virtas ausų-lieţuvių slėgtainis Lenkija - Druska 30. Virtas kiaulienos sloksniuotis Vokietija - 2,0 proc. 31. Naminė dešra š/r Lietuva - Druska 32. Skilandis Lietuva - Druska 33. Kuršių dešra Lietuva - Druska 34. Ūkininkų k/r Lietuva - Druska 35. Kiaulienos kumpis Lenkija - -
36. Kiaulienos nugarinė Lenkija - - 37. Ąţuolų skilandis Lietuva - Druska 38. Kumpis su lašiniu Lenkija - - 39. Šoninė k/r Vokietija - Druska 40. Lašiniai Vokietija - Druska
Pagal Lietuvos higienos normą maistingumo ţenklinimas apima informaciją apie energinę vertę, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų (tarp jų natrio ir valgomosios druskos) tikslius kiekius. Tačiau Lietuvos higienos normos reikalavimus HN 119: 2002 “Maisto produktų ţenklinimas” nereikalaujama nurodyti tikslų natrio ar druskos kiekį produktuose. Gauti tyrimo duomenys rodo, jog Kauno miesto gyventojų galimybės pasirinkti maisto produktus su skirtingu valgomosios druskos (natrio) kiekiu yra maţos, nes ant maisto produktų pakuočių šis kiekis retai nurodomas (31,3 proc. produktų). Valgomosios druskos ar natrio kiekis buvo nurodytas ant 23,1 proc. Lietuvoje gaminamų produktų pakuočių ir ant 58,3 proc. importuotų iš uţsienio. Geriausiai valgomosios druskos (natrio) kiekis ţenklinamas ant margarinų pakuočių, blogiausiai – ant mėsos produktų. Pagal Pasaulinės sveikatos Organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Maisto ir ţemės ūkio organizacijos (FAO) reikalavimus, vartotojas turi gauti visą informaciją apie maisto produktą, jo cheminę sudėtį, komponentus, jų svarbą ir kiekį. Nemaţoje dalyje uţsienio šalių, reikalaujama ant maisto produktų pakuočių nurodyti druskos ar natrio kiekį. Todėl gyventojai turi galimybę pasirinkti maisto produktus su maţesniu druskos ar natrio kiekiu.
3.2 KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ ŢINIOS APIE DRUSKOS POVEIKĮ SVEIKATAI
Analizuojant tyrimo duomenis, buvo vertinamos Kauno miesto gyventojų ţinios apie valgomosios druskos poveikį sveikatai. Tyrimo duomenimis, vyrų ir moterų ţinios apie valgomosios druskos poveikį sveikatai – nesiskyrė (3.2.1 pav.). Beveik keturi penktadaliai respondentų (79,2 proc. vyrų ir 79,7 proc. moterų) teisingai nurodė teigdami, kad gausus valgomosios druskos (natrio) vartojimas neigiamai veikia ţmogaus sveikatą. Beveik kas šeštas vyras (15,9 proc.) ir 14,6 proc. moterų galvojo, kad valgomoji druska neturi įtakos sveikatai. Tik pavieniai respondentai nurodė, kad jie neţino, kokį poveikį ţmogaus sveikatai turi druska.
1,2 0,8 19,6 19,5 79,2 79,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Vyrai Moterys proc .
Gerina sveikatą Neturi įtakos sveikatai Blogina sveikatą
(χ²=0,299; df=3; p=0,960)
3.2.1 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų ţinias apie valgomosios druskos
Literatūros duomenimis, gausus valgomosios druskos vartojimas didina širdies ir kraujagyslių ligų (padidėjusio arterinio kraujospūdţio, insulto, išeminės širdies ligos) osteoporozės, inkstų pakenkimo riziką [23,21,22]. Vyrų ir moterų ţinios apie druskos poveikį ligoms atsirasti nesiskyrė (3.2.1 lentelė). Dauguma apklaustųjų teisingai įvertino sūraus maisto poveikį arterinei hipertenzijai. Sūraus maisto svarbą padidėjusio arterinio kraujospūdţio atsiradimui paţymėjo 74,4 proc. vyrų ir 75,6 proc. moterų (p>0,05). Tačiau tik trečdalis apklaustųjų (35,4 proc. vyrų ir 36,6 proc. moterų) nurodė, kad gausus valgomosios druskos vartojimas gali skatinti susirgimą galvos smegenų insultu. Tik 22 proc. vyrų ir 30,9 proc. moterų nurodė, jog druska gali įtakoti susirgimą širdies infarktu. Sūraus maisto įtaką skrandţio vėţiui teisingai nurodė tik ketvirtadalis apklaustųjų. Tuo tarpu daugelio mokslinių tyrimų yra įrodyta, kad gausus valgomosios druskos vartojimas skatina skrandţio vėţio atsiradimą. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis sūdytos mėsos vartojimas reikšmingai didino skrandţio vėţio riziką, net ir atsiţvelgus į kitus svarbius šio vėţio rizikos veiksnius (rūkymą, alkoholinių gėrimų vartojimą, paveldimumą, išsimokslinimą, gyvenamąją vietą, kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą, tam tikrų maisto produktų vartojimą)[24].
3.2.1 lentelė Vyrų ir moterų skirstiniai pagal ţinias apie sūraus maisto poveikį ligoms
Sveikatos sutrikimas Lytis p Vyrai Moterys N Proc. N Proc. Padidėjęs arterinis kraujospūdis Ne 21 25,6 30 24,4 0,843 Taip 61 74,4 93 75,6 Insultas Ne 53 64,6 78 63,4 0,859 Taip 29 35,4 45 36,6 Skrandţio vėţys Ne 63 76,8 93 75,6 0,841 Taip 19 23,2 30 24,4 Širdies infarktas Ne 64 78,0 85 69,1 0,159 Taip 18 22,0 38 30,9
PSO rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau 5 g valgomosios druskos [32]. Laikytis šios rekomendacijos svarbu norint išvengti padidėjusio arterinio kraujospūdţio ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų. Tyrimo duomenys rodo, jog didţioji dalis apklaustų vyrų (63,4 proc.) ir moterų (54,5 proc.) neţino, koks yra rekomenduojamas suvartoti valgomosios druskos kiekis per parą. Teisingai rekomenduojamą druskos kiekį nurodė 22 proc. vyrų ir 22 proc. moterų (3.2.2 pav.).
(χ²=4,188; df=4; p=0,381)
3.2.2 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į ţinias apie rekomenduojamą
suvartoti valgomosios druskos kiekį per parą. 11 22 3,6 63,4 21,1 22 2,4 54,5 0 10 20 30 40 50 60 70
Iki 3 g Iki 5 g Iki 10 g Neţino
proc.
Išanalizavus tirtų asmenų paskirstymą, atsiţvelgiant į jų ţinias apie rekomenduojamą valgomosios druskos kiekį per parą ir amţių, skirtumų tarp amţiaus grupių nerasta (3.2.3 pav.). Visose amţiaus grupėse daugiau nei pusė respondentų neţinojo ar neturėjo nuomonės apie rekomenduojamą druskos kiekį per parą (iki 35 metų 59 proc., 35 – 49 metų 55,1 proc. bei 50 ir daugiau grupėje 60,3 proc.). Teisingai šį kiekį nurodė penktadalis (22,9 proc.) jaunesnių nei 35 m. ţmonių, daugiau nei ketvirtadalis (28,6 proc.) 35 – 49 metų amţiaus grupėje ir tik 16,4 proc. vyriausio amţiaus respondentų.
16,9 14,3 17,8 22,9 28,6 16,4 1,2 2 5,5 59 55,1 60,3 0 10 20 30 40 50 60 70
Iki 35 metų 35 - 49 50 ir daugiau
proc
.
Iki 3g Iki 5g Iki 10g Nežinau
(χ²=6,452; df=8; p=0,597)
3.2.3 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų ţinias apie rekomenduojamą suvartoti
Nustatytas ryšys tarp išsilavinimo ir ţinių apie rekomenduojamą suvartoti valgomosios druskos kiekį per parą (3.2.4 pav.). Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (33,7 proc.) statistiškai reikšmingai daţniau, nei respondentai su viduriniu išsilavinimu (8,7 proc.) ţinojo rekomenduojamą suvartoti druskos kiekį per parą. Beveik trys ketvirtadaliai (72,5 proc.) asmenų su viduriniu išsilavinimu neţinojo šio kiekio. Tokių asmenų, dalis aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo grupėje buvo atitinkamai 52,3 proc. ir 51,1 proc.
14.5 26.2 14.1 8.7 16.7 33.7 4.3 4.8 1.1 72.5 52.3 51.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
proc
.
Iki 3g Iki 5g Iki 10g Nežinau
(χ²=22,801; df=12; p=0,029)
3.2.4 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų ţinias apie rekomenduojamą suvartoti
Vyrų ir moterų nuomonė apie tai, iš kokio maisto Lietuvos gyventojai gauna daugiausiai valgomosios druskos (natrio), nesiskyrė. Daugiau nei pusė apklaustųjų (63,4 proc. vyrų ir 65,9 proc. moterų) manė, jog daugiausiai druskos (natrio) gaunama iš maisto pramonės pagamintų produktų (3.2.5 pav.).
(χ²=3,748; df=3; p=0,290)
3.2.5 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų nuomonę apie tai, iš kokio
maisto Lietuvos gyventojai gauna daugiausiai valgomosios druskos. 20,7 63,4 15,9 25,2 65,9 8,9 0 10 20 30 40 50 60 70
Iš namuose gaminamo Iš pramonėje pagaminto Nežino
proc.
Tirtųjų nuomonė apie tai, iš kokio maisto Lietuvos gyventojai gauna daugiausiai valgomosios druskos nebuvo susijusi su amţiumi (3.2.6 pav.). Nustatyta tendencija, kad vyresnio amţiaus ţmonės kiek daţniau to neţinojo (19,1 proc.) ir rečiau manė, kad daugiausia druskos gaunama iš maisto pramonės pagamintų produktų (56,2 proc.), nei jauniausio amţiaus asmenys (atitinkamai 7,2 proc. ir 71,1 proc.).
21.7 71.1 7.2 24.5 67.3 8.2 24.7 56.2 19.1 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Iki 35 metų 35 - 49 50 ir daugiau
proc
.
Iš namuose gaminamo Iš pramonėje pagaminto Nežino
(χ²=9,567; df=6; p=0,144)
3.2.6 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų nuomonę apie tai, iš kokio maisto
Ryšio tarp išsilavinimo ir tirtųjų ţinių apie tai, iš kokio maisto gaunama daugiausiai druskos, nenustatyta. Rasta tendencija, kad aukštojo (71,1 proc.) ir aukštesniojo išsilavinimo (71,5 proc.) asmenys daţniau nurodė, jog daugiausia valgomosios druskos gaunama iš pramonėje pagaminto maisto produktų (3.2.7. pav.).
26.1 21.4 22.8 53.6 71.5 71.1 20.3 7.1 5.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
proc
.
Iš namuose gaminamo Iš pramonėje pagaminto Nežino
(χ²=15,264; df=9; p=0,084)
3.2.7 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų nuomonę apie tai, iš kokio maisto
Lietuvos gyventojai gauna daugiausiai valgomosios druskos ir išsilavinimą
Apibendrinant gautus duomenis, galima teigti, kad dauguma tirtųjų ţinojo, kad gausus valgomosios druskos vartojimas blogina sveikatą. Tačiau ţinios kokių ligų atsiradimą skatina druskos vartojimas buvo nepakankamos. Trys ketvirtadaliai apklaustųjų teisingai įvertino sūraus maisto poveikį arterinei hipertenzijai, bet dauguma neţinojo apie jo įtaką skrandţio vėţiui, širdies infarktui. Daugiau nei pusė respondentų neţinojo, kiek rekomenduojama suvartoti valgomosios druskos per parą. Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai statistiškai reikšmingai daţniau, nei respondentai su viduriniu išsilavinimu ţinojo rekomenduojamą suvartoti druskos kiekį per parą. Šie rezultatai rodo, jog būtina sukurti ir įgyvendinti gyventojų, ypač vyresnių ir ţemesnio išsilavinimo, sveikatos mokymo apie valgomosios druskos maţinimą programas.
3.3 KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO IR MAISTO PRODUKTŲ PASIRINKIMO ĮPROČIŲ VERTINIMAS
3.3.1 VALGOMOSIOS DRUSKOS VARTOJIMO ĮPROČIAI
Blogi mitybos įpročiai bei tradicijos, bene daţniausia prieţastis lemianti didelį druskos suvartojimą. Palyginus vyrų ir moterų valgomosios druskos vartojimo įpročius, nustatyta, kad moterys (43,9 proc.) 2 kartus daţniau nei vyrai (20,7 proc.) nurodė, jog gamindamos maistą daţnai stengiasi dėti maţiau druskos (3.3.1.1 pav.). Visai nesistengė maţinti valgomosios druskos daugiau nei trečdalis vyrų ir 17,1 proc. moterų.
20,7 41,5 37,8 43,9 39 17,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Dažnai Kartais Ne proc. Vyrai Moterys (χ²=16,036; df=2; p=0,000)
3.3.1.1 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų pastangas gaminant maistą
Analizuojant tirtųjų paskirstymą atsiţvelgiant į pastangas maţinti druskos vartojimą gaminant maistą ir amţių, skirtumų tarp amţiaus grupių nerasta (3.3.1.2 pav.). Visose amţiaus grupėse beveik vienoda respondentų dalis (iki 35 metų 42,2 proc., 35 – 49 metų 40,8 proc. bei 50 ir daugiau grupėje 37 proc.) kartais stengdavosi dėti maţiau valgomosios druskos, namuose gaminant maisto patiekalus.
37,3 34,7 31,5 42,2 40,8 37 20,5 24,5 31,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Iki 35 metų 35 - 49 50 ir daugiau
proc
.
Dažnai Kartais Ne
(χ²=2,535; df=4; p=0,638)
3.3.1.2 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų pastangas gaminant maistą dėti
Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai daţniau į maistą stengėsi dėti maţiau valgomosios druskos nei ţemesnio išsimokslinimo asmenys (3.3.1.3 pav.). Beveik pusė aukštojo išsilavinimo ţmonių (45,7 proc.) ir daugiau nei trečdalis aukštesniojo išsimokslinimo asmenų (38,1 proc.) nurodė, kad jie daţnai stengiasi maţiau dėti druskos gamindami maistą. Tokių asmenų dalis vidurinio išsilavinimo grupėje buvo 18,8 proc. (p<0,05).
18,8 38,1 45,7 46,4 38,1 35,9 34,8 23,8 18,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
proc.
Dažnai Kartais Ne
(χ²=14,865; df=4; p=0,021)
3.3.1.3 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jų pastangas gaminant maistą dėti
Moterys ir vyrai vienodai daţnai papildomai sūdė jau pagamintą maistą. Į klausimą, ar papildomai sūdote jau paruoštą maistą, neigiamai atsakė 61 proc. moterų ir 51,2 proc. vyrų (3.3.1.4 pav.). Daţnai papildomai druskos dėdavo tik 7,2 proc. vyrų ir 2,4 proc. moterų. 7.3 41.5 51.2 2.4 36.6 61 0 10 20 30 40 50 60 70 Dažnai Kartais Ne proc . Vyrai Moterys (χ²=3,791; df=2; p=0,150)
3.3.1.4 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į jau paruošto maisto papildomo
sūdymo daţnį.
Paruošto maisto papildomo sūdymo daţnis amţiaus grupėse nesiskyrė (3.3.1.5 pav.). Dauguma visų trijų amţiaus grupių respondentų papildomai nesūdė jau pagamintą maistą (iki 35 metų - 55,4 proc., 35 – 49 metų - 55,1 proc. bei 50 ir daugiau grupėje - 60,3 proc.). 4.8 4.1 4.1 39.8 40.8 35.6 55.4 55.1 60.3 0 10 20 30 40 50 60 70
Iki 35 metų 35 - 49 50 ir daugiau
proc
.
Dažnai Kartais Ne
(χ²=0,522; df=4; p=0,971)
3.3.1.5 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jau paruošto maisto papildomo sūdymo
Analizuojant Kauno miesto gyventojų įpročius papildomai sūdyti paruoštą maistą sąsajas su išsilavinimu, rastas ryšys išsilavinimo ir įpročio papildomai sūdyti jau pagamintą maistą. Aukštesnįjį išsilavinimą (73,8 proc.) turintys asmenys, daţniau nei su aukštojo išsilavinimo (54,3 proc.) papildomai nesūdė paruoštą maistą (3.3.1.6 pav.).
5.8 0 4.4 42 26.2 41.3 52.2 73.8 54.3 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
proc
.
Dažnai Kartais Ne
(χ²=17,375; df=6; p=0,008)
3.3.1.6 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į jau paruošto maisto papildo mo sūdymo
Per didelis valgomosios druskos vartojimas didina arterinės hipertenzijos ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką [23]. PSO ekspertai rekomenduoja valgomosios druskos vartoti ne daugiau nei 5 gramus per dieną. Daugiau nei pusė vyrų 62,2 proc. ir 42,3 proc. moterų neţinojo ar valgomosios druskos suvartoja tiek, kiek rekomenduoja specialistai (3.3.1.7 pav.). Kas penktas vyras (23,2 proc.) ir 40,6 proc. moterų nurodė, jog jie suvartoja druskos beveik tiek, kiek rekomenduojama arba net maţiau.
14,6 19,5 3,7 62,2 17,1 31,7 8,9 42,3 0 10 20 30 40 50 60 70 Daugiau nei rekomenduojama
Beveik tiek, kiek rekomenduojama Mažiau nei rekomenduojama Nežinau proc . Vyrai Moterys (χ²=9,838; df=4; p=0,043)
3.3.1.7 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant j jų nuomonę apie suvartojamos
valgomosios druskos kiekio atitikimą rekomendacijoms.
Apibendrinant gautus duomenis galima teigti, kad vyrų ir moterų druskos vartojimo įpročiai skyrėsi. Vyrai statistiškai reikšmingai daţniau papildomai sūdydavo jau paruoštą maistą nei moterys. Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai daţniau į maistą stengėsi dėti maţiau valgomosios druskos nei ţemesnio išsilavinimo asmenys.
3.3.2 MAISTO PRODUKTŲ RINKIMOSI ĮPROČIAI
Respondentų buvo klausiama, ar pirkdami maisto produktus, jie renkasi turinčius maţesnį valgomosios druskos kiekį. Moterys daţniau nei vyrai apsipirkdamos rinkosi produktus, turinčius maţesnį druskos kiekį. Daugiau nei pusė moterų (54,1 proc.) nurodė, kad jos daţnai arba kartais renkasi tokius maisto produktus (3.3.2.1 pav.). Tokių vyrų buvo 36,6 proc. Visgi, net 63,4 proc. vyrų ir 45,9 proc. moterų nesirinko maisto produktų, turinčių maţesnį valgomosios druskos (natrio) kiekį.
9.8 26.8 63.4 13.1 41 45.9 0 10 20 30 40 50 60 70 Dažnai Kartais Ne proc . Vyrai Moterys (χ²=6,095; df=2; p=0,047)
3.3.2.1 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į maisto produktų, turinčių
Asmenys su viduriniu išsilavinimu (65,2 proc.) rečiau rinkosi maisto produktus su maţesniu druskos kiekiu nei su aukštojo išsilavinimo respondentai (45 proc.) (3.3.2.2 pav.). Aukštojo išsilavinimo ţmonės 5,5 karto daţniau nei vidurinio atsakė, kad jie apsipirkdami daţnai renkasi maisto produktus, turinčius maţiau valgomosios druskos (p<0,05).
2,9 14,3 16,5 31,9 35,7 38,5 65,2 50 45 0 10 20 30 40 50 60 70
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
proc
.
Dažnai Kartais Ne
(χ²=13,344; df=6; p=0,038)
3.3.2.2 pav. Tirtųjų paskirstymas, atsiţvelgiant į maisto produktų, turinčių maţesnį
Respondentų buvo klausiama, kokią druską jie daţniausiai perka. Moterys daţniau (59,4 proc.) nei vyrai (37,8 proc.) pirko joduotą druską (3.3.2.3 pav.). Druską su sumaţintu natrio kiekiu rinkosi tik 0,8 proc. moterų, o tarp vyrų tokių asmenų nebuvo.
50 37,8 0 12,2 38,2 59,4 0,8 1,6 0 10 20 30 40 50 60 70
Paprastą druską Joduotą druską Druską su mažesniu natrio kiekiu pvz. "Pansalt" Druskos neperku proc . Vyrai Moterys (χ²=18,849; df=4; p=0,001)
3.3.2.3 pav. Vyrų ir moterų paskirstymas, atsiţvelgiant į perkamos druskos rūšį.
Analizuojant, kokią valgomąją druską perka įvairių amţiaus grupių ţmonės, buvo nustatyta, kad jaunesni respondentai daţniau pirko joduotą druską, palyginus su vyresniais ţmonėmis (3.3.2.4 pav.). Vyriausio amţiaus tiriamieji daţniau pirko paprastą valgomąją druską (60,3 proc.) nei jauniausios amţiaus grupės ţmonės (27,7 proc.).
27.7 42.9 60.3 63.9 55.1 32.8 0 0 1.4 8.4 2 5.5 0 10 20 30 40 50 60 70
Iki 35 metų 35 - 49 50 ir daugiau
proc
.
Paprastą druską Joduotą druską Druską su sumažintu natrio kiekiu pvz.: "Pansalt" Druskos neperku
(χ²=22,863; df=8; p=0,004)
