LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Lina Bridžiūtė Skučienė
KLIŪTYS VIDINIŲ TVARKOS TAISYKLIŲ LAIKYMUISI
RESPUBLIKINĖJE X LIGONINĖJE: RANKŲ HIGIENOS IR
ANTISEPTIKOS ATVEJIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas Mokslinis vadovas
(parašas) Lina Bridžiūtė Skučienė (parašas) doc. dr. G.Cibulskas
(data) (data)
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KLIŪTYS VIDINIŲ TVARKOS TAISYKLIŲ LAIKYMUISI RESPUBLIKINĖJE X LIGONINĖJE: RANKŲ HIGIENOS IR ANTISEPTIKOS ATVEJIS
Lina Bridžiūtė Skučienė
Mokslinis vadovas doc. dr. G. Cibulskas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2018. 84 psl.
Darbo temos pasirinkimą ir aktualumą įtakojo bendradarbiavimas su vienos Lietuvos Respublikinės ligoninės vadovybe. Penkių skyrių vedėjų buvo teiraujamasi apie rankų higieną jų skyriuje. Pokalbio metu išryškėjo, kad visuose skyriuose nėra pilnai laikomasi rankų higienos. Todėl tapo aktualu paanalizuoti, kokios to priežastys ir kaip tai būtų galima įtakoti, nes tinkama rankų higiena ir antiseptika yra svarbus faktorius hospitalinių infekcijų valdyme.
Darbo tikslas: atskleisti ligoninės darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių laikymuisi įtaką darančias kliūtis.
Uždaviniai: .Atskleisti ligoninės darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių (VTT) nesilaikymo mastą;Nustatyti ligoninės darbuotojų VTT nesilaikymui įtaką darančias kliūtis individo, grupės, organizacijos lygmenyse; Atskleisti vadovų nuomonę apie darbuotojų nesilaikymo VTT kliūtis; Išsiaiškinti priežastis labiausiai sukeliančias pasipriešinimo pokyčiams jausmą individo ir organizacijos lygmenyse.
Metodika. Atliktas mišraus pobūdžio tyrimas, naudojant kiekybinį ir kokybinį tyrimo metodus. Apklausti 423 (išdalinta 460 anketų) respondentai (gydytojai, rezidentai ir slaugytojos) dirbantys X Respublikinėje ligoninėje. Apklausa anoniminė. Kokybinio tyrimo metu apklausti 9 tyrime dalyvavusių skyrių vedėjai iš 14. Kiekybinio tyrimo tikslai - išsiaiškinti ligoninės darbuotojų VTT nesilaikymui įtaką darančius veiksnius individo, grupės, organizacijos lygmenyse, bei išsiaiškinti priežastis labiausiai sukeliančias pasipriešinimo pokyčiams jausmą individo bei organizacijos lygmenyse. Kokybinio tyrimo tikslas - išsiaiškinti ligoninės skyrių vedėjų nuomonę apie darbuotojų nesilaikymui VTT įtaką darančius veiksnius.
Rezultatai. Kiekybinio tyrimo metu nustatyta, kad rankų higienai ir antiseptikai kliudantys veiksniai yra individo, grupės ar organizacijos lygmenyse. Individo lygmenyje galima išskirti esmines kliūtis: užmaršumas, alergija, įpročiai. Grupės lygmenyje: laiko stoka, skubios paciento priežiūros svarba. Organizacijos lygmenyje: naudojamos odą dirginančios arba sausinančios priemonės, įtemptas darbo grafikas, nuovargis, ne visuomet būna priemonių, taupymas, nėra griežtos rankų higienos kontrolės; Kokybinio tyrimo metu nustatytos priežastys kodėl tinkamai
3 neatliekama rankų higiena ir antispetika: dėl skubėjimo; dėl pagalvojimo, kad tai nereikšminga; tingėjimo; per didelio krūvio; nuovargio; patirties stokos; užmaršumo; laiko trūkumo; priemonių stokos visose darbo vietose; taupymo; nepatogumo; dirginančių odą priemonių; abejingo požiūrio.
Išvados. Tiriant ligoninės darbuotojų ir vadovų nuomonę apie vidinės tvarkos taisykles (VTT), paaiškėjo, kad: dalis respondentų neplauna rankų prieš pradedant darbą, dalis kartais plauna rankas prieš pradedant darbą, ligoninės personalo nelabai žino apie naudojamas antiseptines priemones ligoninėje ir jų sudėtį , nėra aiškios rankų higienos ir antispetikos kontrolės X ligoninės skyriuose; Atlikus tyrimą, išryškėjo ligoninės darbuotojų VTT nesilaikymui įtaką darantys veiksniai individo, grupės, organizacijos lygmenyse; Atlikus interviu su X ligoninės skyrių vedėjais, galima išskirti šias darbuotojų nesilaikymui VTT įtaką darančias priežastis : dėl skubėjimo; per didelio krūvio; nuovargio; laiko trūkumo; užmaršumo; dėl pagalvojimo, kad tai nereikšminga; patirties stokos; dirginančių odą priemonių; priemonių stokos visose darbo vietose; taupymo; nepatogumo; nepatogumo; tingėjimo,abejingumo, per mažai arba visai nesuteikiama informacija apie diegiamą naujovę; Visų skyrių darbuotojams labiausiai pasipriešinimo jausmą pokyčiams arba diegiamoms naujovėms sukelia: informacijos apie pokytį arba diegiamą naujovę nesuteikimas, pokyčio arba diegiamų naujovių nesupratimas, nepakankamas personalo kiekis pokyčio arba diegiamų naujovių valdymui ir vykdymui.
4
SUMMARY
Public health management
OBSTACLES FOR THE FOLLOWING OF REGULATIONS OF THE INTERNAL PROCEDURE AT THE REPUBLICAN HOSPITAL X: THE CASE OF HAND HYGIENE AND
ANTISEPTICS Lina Bridžiūtė Skučienė
Scientific supervisor associate professor PhD G. Cibulskas
Public health faculty of the medical academy of the Lithuanian university of health sciences. Kaunas; 2018. 84 p.
The choice of thesis theme and relevancy were affected by the cooperation with the management of one Republican hospital of Lithuania. Five heads of departments were asked about hand hygiene in their departments. During the discussion it became evident that hand hygiene is not fully observed in all departments. Therefore it became relevant to analyse what are the causes of that and how could that be influenced, because a proper hand hygiene and antiseptics is a very important factor in the management of hospital infections
Aim of the thesis: to identify the obstacles that affect the following of the internal regulations by the employees of the hospital.
Objectives: To identify the degree of non - compliance of the hospital employees of the internal procedure (RIP); To identify obstacles that affect the employee non-following of the RIP, at the individual, group, and organisational levels; To identify the opinion of managers about the factors that affect the employee non-following of the RIP; To identify the reasons that cause the biggest sense of resistance to changes at the individual and organisational levels.
Methodology. A research of a mixed nature was conducted, quantitative and qualitative research methods were employed. 423 respondents (physicians, residents, and nurses) working at the Republican hospital X were questioned (460 questionnaires were distributed). The survey was anonymous. 9 heads of 14 departments that were involved in the research, were questioned. Goals of the quantitative research: identify the factors that affect the employee non-following of the RIP, at the individual, group, and organisational levels, and to determine the causes that generates the biggest sense of resistance to changes at the individual and organisational levels. Aim of the qualitative research is to determine the opinion of the heads of hospital departments about the factors that affect the employee non-following of the RIP.
Results.During the quantitative research it was established that there are factors that hinder hand hygiene and antiseptics at the individual, groups or organisational levels. At the individual level the essential obstacles can be discerned: forgetfulness, allergies, and habits. At the group
5 level: lack of time, importance of urgent care for a patient. At the organizational level: the use of skin irritating or drying supplies, intense work schedule, fatigue, supplies are not always present, economy, there is no strict control for hand hygiene;During the qualitative research reasons why hand hygiene and antiseptics are not performed properly, were identified: rushing; thinking that these things are insignificant; laziness; heavy workload; fatigue; lack of experience; forgetfulness; lack of time; lack of supplies at all workstations; economy; inconvenience; skin irritating supplies; indifference.
Conclusions. During the research of the hospital employee opinion about the regulations of the internal procedure (RIP), it became apparent that part of respondents do not wash their hands before beginning of work, part washes sometimes before beginning of work, hospital personnel does not actually know about the antiseptic supplies that are used in the hospital and composition thereof, not all respondents that participated in the research knew about the hand hygiene and antiseptics schedule in the hospital X, there is no clear control oh hand hygiene and antiseptics in the departments of the hospital X; After the performance of the research the factors that affect the employee non-following of the RIP, at the individual, group, and organisational levels, became aparent; After the conduction of interviews with the heads of departments of the hospital X, the following reasons that affect the employee non-following of the RIP can be discerned: due to haste; too intense workload; fatigue; lack of time; forgetfulness; thinking that this is insignificant; lack of experience; skin irritating measures; lack of measures at all workstations; economy; inconvenience; laziness; indifference, too little information or no information at all is provided bout the novelty that is being implemented; The highest sense of resistance to changes or novelties that are being implemented are mostly caused to employees of all departments due: to failure to provide the information about the change or the novelty that is being implemented, failure to understand the change or the novelties that are being implemented, insufficient amount of staff for the management or execution of the change or the novelties that are being implemented.
6
SANTRUMPOS
VTT – vidinės tvarkos taisyklės. HI – hospitalinės infekcijos.
ASPĮ - asmens sveikatos priežiūros įstaiga. MO – mikroorganizmai.
7
SĄVOKOS
Antiseptika – laikinųjų odos mikroorganizmų sunaikinimas ir nuolatinių mikroorganizmų skaičiaus sumažinimas ant odos, gleivinės ir kitų audinių [30].
Aseptika – gyvų žmogaus audinių ir sterilių medžiagų apsaugos nuo aplinkos mikroorganizmų priemonės [30].
Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus kai kurias bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizinėmis ir cheminėmis priemonėmis [30].
Higieninė rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptikais, siekiant sunaikinti laikinuosius ir sumažinti nuolatinius odos mikroorganizmus [30].
Rankų plovimas – teršalų ir laikinųjų odos mikroorganizmų pašalinimas, plaunant rankas vandeniu ir muilu [30].
Sterilizacija – procesas, atliekamas siekiant, kad ant gaminio nebūtų gyvybingų mikroorganizmų [30].
Hospitalinė infekcija – bet kokie bakterinės, virusinės, parazitinės, grybelinės kilmės susirgimai, susiję su paciento hospitalizavimu, tyrimais, gydymu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su darbu joje [30].
8
TURINYS
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Sveikatos priežiūros įstaigų vidinė tvarka ir jos laikymasis ... 13
1.2. Infekcijų profilaktika ir priemonės sveikatos priežiūros įstaigose ... 16
1.3. Rankų higiena ir antiseptika sveikatos priežiūros įstaigose ... 18
1.4. VTT laikymuisi įtaką darančių kliūčių teoriniai aspektai ... 21
1.4.1. VTT nesilaikymas individo lygmenyje ... 27
1.4.2. Pasipriešinimą įtakojančių veiksnių sistema ... 28
2. TYRIMO METODIKA ... 30
2.1. Tyrimo konceptas... 30
2.2. Tyrimo metodologija ... 31
3.REZULTATAI ... 35
3.1. Kiekybinio tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 35
3.2. Ligoninės darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių nesilaikymo mastas ... 37
3.3. Ligoninės darbuotojų VTT nesilaikymui įtaką darantys veiksniai individo, grupės, organizacijos lygmenyse ... 45
3.4. Priežastys labiausiai sukeliančias pasipriešinimo pokyčiams jausmą individo ir organizacijos lygmenyse ... 53
3.5. Nepageidaujamas (arba šalutinis) poveikis ... 60
3.6. Kiti rezultatai ... 61
3.7. X ligoninės skyrių vedėjų interviu analizė ... 62
3.8. Rezultatų aptarimas ... 72
IŠVADOS ... 78
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 80
LITERATŪRA... 81
9
ĮVADAS
Tiriama problema. Autorių [20] teigimu, „rankos – svarbiausias su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjų (arba hospitalinių infekcijų) perdavimo būdas. Medicinos darbuotojai rankomis nuolat liečia pacientus ir įvairius paviršius, ant kurių yra mikroorganizmai. Rankų higiena yra pagrindinė ir veiksminga priemonė, užkertanti mikroorganizmų pernešimą ir tokiu būdu mažinanti sergamumą su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis“. Galima teigti, kad rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika. „Rankų plovimas – tai teršalų pašalinimas ir laikinųjų odos mikroorganizmų sumažinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu. Rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptiku, sunaikinant laikinuosius ir sumažinant nuolatinius odos mikroorganizmus“ [20].
PSO duomenimis, kasmet sepsis (kraujo užkrėtimas) išsivysto daugiau kaip 30 milijonų pacientų. Dažna sepsio atsiradimo priežastis ir pagrindinis rizikos veiksnys yra su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, kurias galima valdyti ir išvengti. Efektyviausia prevencijos priemonė – teisinga, tinkama, rankų higiena. Nuo 2009 m. PSO vykdoma kampanija, kurios šūkis – „Saugok gyvybes: plauk savo rankas“, rodo, kad rankų higiena yra paprastas ir efektyvus sprendimas, mažinantis HI ir antimikrobiniams preparatams atsparių MO plitimą ir apsaugantis pacientus nuo infekcijų [20].
Darbo aktualumas. Darbo aktualumą pagrindžia Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011– 2020 m. metmenys [33], kuriuose nurodoma, kad reikia sukurti tokią sveikatos sistemą, kuri skatintų sveikatos ugdymą ir stiprinimą bei ligų prevenciją, sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos sąlygomis, didintų sveikatos sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai, vadovaujantis šiuolaikiniais sveikatos ekonomikos, etikos ir mokslo įrodymais pagrįstos medicinos ir vadybos principais, siektų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą, skatintų racionalų ir efektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą.
Darbo temos pasirinkimui ir aktualumui taip pat įtaką darė bendradarbiavimas su vienos Lietuvos Respublikinės ligoninės vadovybe. Penkių skyrių vedėjų buvo teiraujamasi apie rankų higieną jų skyriuje: ar pakankamai laikomasi rankų higienos Jūsų skyriuje? Pokalbio metu išryškėjo, kad visuose skyriuose nėra pilnai laikomasi rankų higienos. Todėl tapo aktualu paanalizuoti, kokios kliūtys ir kaip tai būtų galima įtakoti.
Kaip nurodo užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras [51], pastaruoju metu vis didesnę grėsmę asmens sveikatos priežiūros įstaigose kelia atsparių antibiotikams mikroorganizmų sukeliamos infekcijos. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose nepakankami resursai atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos priemonių, medicinos prietaisų saugos reikalavimų įgyvendinimui.
10 Taip pat svarbu ir vertybės, kurias ligoninės arba organizacija deklaruoja viešojoje erdvėje. „Jos turi būti matomos ne tik organizacijos darbuotojų, bet ir kitų suinteresuotų šalių. Analizuojant organizacijos vertybių poveikį išoriniams asmenims (vartotojams, partneriams, visuomenei) pažymima, kad vertybės išskiria organizaciją iš kitų organizacijų ir didina vartotojų pasitikėjimą“ [43].
Kaip teigia D. Jankauskienė [22] „Saugus medicininis gydymas, taikant tuos pačius kokybės standartus, yra pirminis ES rūpestis tiek visuomenės sveikatos politikoje, tiek rinkos politikoje“. Todėl vidaus tvarkos taisyklių laikymasis yra viena iš priemonių užtikrinančių saugų medicininį gydymą, pacientų pasitenkinimą sveikatos sistema bei parodo ligoninės kaip organizacijos tinkamą veikimą.
Tiriamos problemos ištirtumo lygis. Tiesioginių tyrimų susijusių su šia problema Lietuvoje nėra. Tiriamą problemą galima analizuoti įvairiais aspektais. Visų pirma galima analizuoti iš ligoninės kaip organizacijos pusės, taip pat galima analizuoti kliūtis, kurios kyla laikantis vidinių tvarkos taisyklių iš darbuotojų pusės bei iš pacientų pusės, kurių sveikatą įtakoja vidinės tvarkos taisyklių nesilaikymas.
Užsienio autoriai šią problemą analizuoja įvairiapusiškai ir atliktų tyrimų yra daug. M. L. McLaws et al [40] tyrinėjo ligoninės darbuotojų higienos laikymosi aspektus. M. G. Gerlich et al [17] atliko intervencinį tyrimą, kurio metu taikė daugiarūšią higienos valymo sistemą aštuoniose ligoninėse. Šio tyrimo tikslas buvo įgyvendinti ir įvertinti higienos programą. Kiti autoriai, kaip antai L. M. Ashley et al [3], tyrinėjo kaip galima pagerinti rankų higienos laikymąsi ligoninėje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), sveikatos priežiūros įstaigas visame pasaulyje kvietė dalyvauti tyrime, kuris vyko nuo 2015-2016 m., ir įsivertinti rankų higienos laikymąsi ligoninėje [56].
2009 m. atliktas tyrimas „Pacientų sauga ir sveikatos priežiūros kokybė“ [15], parodė, kad du trečdaliai ES gyventojų (70 %) sveikatos priežiūros sistemą savo šalyje vertina teigiamai. Lietuvoje taip manančių gyventojų yra tik 40 %. Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis matyti, kad Lietuvos piliečiai šalies sveikatos priežiūros sistemą vertina prasčiau.
Lietuvoje nėra tyrimų, kurie tiesiogiai būtų susiję su sveikatos įstaigų darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių laikymuisi darančiomis kliūtimis. Netiesiogiai su analizuojama problema susijęs A. Jasulaičio, J. Plentos, V. Justickio, J. Plentienės [25] tyrimas, kuriame buvo analizuojami sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojų pasipriešinimo inovacijoms motyvai. Taip pat D. Jankauskienės tyrimas [23], kuriame ji vertina ir lygina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientų požiūriu kai kuriose Europos šalyse. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atliktas [51] asmens sveikatos priežiūros darbuotojų dezinfekcijos, sterilizacijos žinių tyrimas.
11 Mokslinis naujumas. Tiriant ligoninės darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių laikymuisi įtaką darančias kliūtis, bus atliekamas mišraus pobūdžio tyrimas, naudojamas kiekybinis ir kokybinis tyrimo metodai. Kiekybinio tyrimo metu bus išsiaiškinti ligoninės darbuotojų VTT nesilaikymui įtaką darantys veiksniai individo, grupės, organizacijos lygmenyse. Kokybinio tyrimo metu bus išsiaiškinta ligoninės skyrių vedėjų nuomonė į darbuotojų nesilaikymui VTT įtaką darančius veiksnius.
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atlikus ligoninės darbuotojų ir vedėjų tyrimą bus įvardintos kliūtys bei pateiktos rekomendacijos. Todėl gauti rezultatai gali būti naudojami ligoninės (kitų Lietuvos ligoninių) veiklos optimizavimui, ligoninės darbo organizavimo gerinimui bei esamų vidaus tvarkos taisyklių laikymosi užtikrinimui taip mažinant HI dažnį bei užtikrinant saugų gydymą pacientui.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: atskleisti ligoninės darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių laikymuisi įtaką darančias kliūtis.
Uždaviniai:
1. Atskleisti ligoninės darbuotojų vidinės tvarkos taisyklių (VTT) nesilaikymo mastą. 2. Nustatyti ligoninės darbuotojų VTT nesilaikymui įtaką darančias kliūtis individo, grupės, organizacijos lygmenyse.
3. Atskleisti vadovų nuomonę į darbuotojų nesilaikymui VTT įtaką darančias kliūtis.
4. Išsiaiškinti priežastis labiausiai sukeliančias pasipriešinimo pokyčiams jausmą individo ir organizacijos lygmenyse.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos priežiūros įstaigų vidinė tvarka ir jos laikymasis
Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau ir iš nacionalinio valstybės biudžeto. Lėšos sveikatos priežiūrai surenkamos iš draudimo įmokų ir kt. mokesčių per Valstybinę mokesčių inspekciją. Mokesčius Lietuvoje nustato valstybė kartu su Privalomojo Socialinio draudimo fondo valdyba ir valstybinėmis ligonių kasomis.
„Lietuvoje nėra nusistovėjusio vieno sveikatos priežiūros sistemos modelio. Svarbus valstybės vaidmuo paskirstant lėšas, tačiau taip pat veikia ir socialinis draudimas. Lietuvoje yra vienas socialinio draudimo fondas, kuris neturi konkurentų, ir jis priskiriamas valstybei, taigi vyrauja valstybės monopolija. Sveikatos priežiūros sistema aprėpia visus gyventojus, t. y. ne vien tuos, kurie dirba ir moka sveikatos draudimo įmokas“ [39].
Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuoja teisės aktai ir įsakymai bei vidiniai įstaigų dokumentai. Išoriniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktai. Prie vidinių, sveikatos priežiūros įstaigų veiką reglamentuojančių dokumentų galima priskirti: įstaigos įstatus, darbo tvarką, administracijos darbo reglamentą, darbuotojų pareigybes.
Taigi, Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema yra apibrėžta ir ją reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas. Taip pat sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuoja teisės aktai ir įsakymai bei vidiniai įstaigų dokumentai. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklai ir teikiamoms paslaugoms priskiriama asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė veikla, kitos (mokamos) paslaugos. Su sveikatos priežiūra susijusios veiklos organizavimas apima savivaldybių ir valstybės lygius.
V. Janušonis [24] teigia, jog „šiuo metu visoms organizacijoms, įskaitant ir sveikatos priežiūros organizacijas, keliami nauji valdymo iššūkiai, reikalaujama formuoti kompetentingas, efektyviai veikiančias komandas, užtikrinančias tinkamą sveikatos priežiūros kokybės valdymą“.
Europos Sąjungos (ES) šalių ligoninėse 8–12 proc. pacientų patiria nepageidaujamus įvykius, susijusius su infekcijomis (maždaug 25 proc. nepageidaujamų įvykių), vaistais, medicinos prietaisų gedimais, klaidingai nustatytomis diagnozėmis ir kt. Siekiant sumažinti nepageidaujamų įvykių ir klaidų tikimybę, svarbu žinoti jų priežastis, pasekmes bei dažnį [27].
„Sveikatos priežiūros įstaigų kokybė, jos valdymas tampa vienu iš sveikatos priežiūros prioritetų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos bei pasaulio šalyse. Sveikatos priežiūros įstaigos dalyvauja užtikrindamos ligų prevenciją, gyventojų sveikatos kokybę, visos visuomenės gerovę. Vis daugiau dėmesio skiriama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir valdymo kontrolei“ [6].
14 R. Michalkevičienė [41], nurodo, kad „infekcijų prevencijai higienos normų laikymasis suprantamas kaip privalomas reikalavimas (apibendrinta nuostata), bet dar nereiškia, kad taip yra ir bus daroma. Tačiau atsakingumas, sąmoningumas, savikontrolė, kad higienos normų nepaisymas gali tiesiogiai lemti pacientų ir paties slaugytojo sveikatą (konkreti, leidžianti numatyti elgesį nuostata), didina tikimybę, kad bus laikomasi higienos normos reikalavimų“.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatai rengiami, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos norminiais aktais, nacionaliniais, Europos ir tarptautiniais medicininiais standartais (medicinos, higienos normomis) ir kt. Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Be įvairių nuostatų, įstatuose dažniausiai yra pateikiama ir akcentuojama darbų saugos svarba.
Išanalizavus ir susisteminus dešimties sveikatos priežiūros įstaigų darbo tvarkos aprašus prieinamus internete, galima daryti išvadas, kad visi aprašai turi beveik vienodą struktūrą. Darbo tvarkos aprašuose pateikiama bendroji dalis, ligoninės struktūra, darbo laikas, darbo apmokėjimas, bendrieji reikalavimai darbo tvarkai, tvarka darbo vietoje, darbų sauga, pareigos ir kt. Nei viename iš analizuotų darbo tvarko aprašų, nėra akcentuojama rankų higiena ir antiseptika kaip atskira dalis. Tačiau nurodoma, kad darbuotojai savo veikla privalo nepažeisti higienos normų, laikytis atliekų nukenksminimo tvarkos, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų, įmonės darbų saugos instrukcijų reikalavimus. Tiesa, kai kuriose darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad darbo drausmės pažeidimu laikoma: darbo higienos reikalavimų nesilaikymas. Už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo.
Kiti svarbūs vidaus tvarkos dokumentai – pareiginės instrukcijos, kuriose kiekvienam tam tikras pareigas užimančiam darbuotojui, nurodoma jų veikla ir tinkamas tų veiklų atlikimas. Pareiginėse instrukcijose jau aiškiau apibrėžiama, kad darbuotojai turi išmanyti aseptikos ir antiseptikos reikalavimus, asmens ir aplinkos priežiūros higienos reikalavimus. Pvz. Analizuotose vyr. slaugos administratoriaus pareiginėse instrukcijose nurodoma, kad jam pavaldus yra infekcijų kontrolės – dezinfekcijos ir sterilizacijos skyrius. O į šį darbą dirbančio specialisto pareigas įeina: užtikrinti prieš epidemiologinę ir higieninę būklę įstaigoje.
Daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų veika infekcijų kontrolės skyriai, kurie atlieka hospitalinių infekcijų prevenciją, epidemiologinę priežiūrą bei kontrolę. Paanalizavus kelių sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės skyrių veiklą, galima teigti, kad tarp daugybės šių skyrių veiklų, priskirtinos ir tokios funkcijos, kaip infekcijų procedūrų vadovo (rankų higienos, medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos; skalbinių priežiūros; medicininių infekuotų atliekų tvarkymo; darbuotojų biologinės saugos ir profesinės rizikos profilaktikos, aplinkos valymo ir dezinfekcijos procedūrų bei planų ir kt.) rengimą ir vykdymo kontrolę. Taip pat
15
įstaigos higienos būklės priežiūros sistemos sukūrimą ir jos kontrolę bei dezinfekcinių medžiagų
ligoninės skyriuose paskirstymą ir vartojimo priežiūrą. Infekcijų kontrolės skyriai ligoninėse taip pat atlieka personalo mokymą hospitalinių infekcijų bei higienos klausimais.
Lietuvos Higienos instituto pranešime spaudai 2012 m. nurodoma, kadjeigu per darbo dieną medikas turi bent 10 tiesioginių kontaktų su pacientais, reikėtų apie 30 ml antiseptiko vieno paciento priežiūrai. Higienos institute atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos ligoninėse 2008 m. antiseptiko buvo sunaudojama 3,9 ml per dieną, o 2010 m. – tik 4 mililitrai. Šis tyrimas taip pat atskleidė, priežastis dėl ko yra sunaudojama mažai antiseptiko. Daugelis medikų teigė, kad jie mažai sunaudoja antiseptiko dėl to, kad mūvi vienkartines pirštines. Tačiau mokslo tyrimais įrodyta, kad pirštinės nuo infekcijų plitimo ne visuomet apsaugo. Infekcija pernešama jas maunantis nešvariomis, nedezinfekuotomis rankomis.
Baltijos regiono atsparumo antibiotikams tinklo - BARN tyrimas 2011 m. [38] atskleidė ir tai, kad Lietuvos medikams trūksta žinių apie rankų higieną. Pavyzdžiui, kad pirštinių nereikia mūvėti atliekant tam tikrus darbus – matuojant paciento pulsą, kraujospūdį ar tiekiant maistą, projekto pradžioje žinojo tik 4,8 proc. medikų, projekto pabaigoje žinančiųjų skaičius padidėjo tik iki 14,7 procentų. O, kad svarbiausia priemonė infekcijoms sutramdyti – rankų higiena – prieš mokymus nurodė tik 12,7 proc. medikų, po mokymų – vos 25 procentai.
Kito, atlikto tyrimo 2013 m. metu buvo aiškinamasi asmens sveikatos priežiūros darbuotojų dezinfekcijos, sterilizacijos žinios [46]. Atliktas tyrimas parodė, kad iš dirbančiųjų skyriuose ir kabinetuose, 72 % žinojo, kada reikia plauti rankas ir atlikti higieninę rankų antiseptiką. O iš dirbančiųjų centrinių sterilizacinių ar centralizuotų dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriuose, 61 % žinojo, kada reikia plauti rankas ir atlikti higieninę rankų antiseptiką.
Apibendrinant informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų vidinę tvarką ir jos laikymąsi, rankų higienos ir antiseptikos aspektu, galima teigti, kad įstaigos įstatuose, darbo tvarkos taisyklėse, pareiginėse instrukcijose tik bendrais bruožais nurodoma, kad darbuotojo pareiga ir atsakomybė yra laikytis higienos reikalavimų, tačiau niekas nekonkretizuojama. O už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Konkretesnių higienos ar antiseptikos laikymosi kontrolės priemonių nenurodoma.
Lietuvoje atlikti tyrimai rankų higienos ir antiseptikos tema, pagrindžia nuostatą, kad rankų higiena ir antiseptika sveikatos priežiūros įstaigose nėra pakankamai kontroliuojama.
16 1.2. Infekcijų profilaktika ir priemonės sveikatos priežiūros įstaigose
Infekcijų kontrolė ir prevencija yra labai svarbus veiksnys sveikatos priežiūros sistemoje, kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos ir toliau išlieka svarbi asmens ir visuomenės sveikatos problema [38]. Infekcijų valdymo ir kontrolės problema aktuali ne tik ligoninėse, bet ir ten, kur teikiamos ilgalaikės sveikatos priežiūros, slaugos ir net globos paslaugos, t. y. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse, socialinės globos institucijose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, apibendrinęs Europoje ir Kanadoje atliktų paplitimo tyrimų duomenis, paskelbė, kad vidutinis hospitalinių infekcijų paplitimas ekonomiškai stipriose šalyse yra apie 7,0 proc. ir svyruoja nuo 3,5 iki 10,5 proc. Hospitalinių infekcijų paplitimas priklauso nuo ligoninės pobūdžio, joje esančių skyrių, atliekamų procedūrų, intervencijų dažnumo, higienos būklės, taikomų prevencijos priemonių veiksmingumo [38].
Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ [31], nustato sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus. Ši higienos norma privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms, taip pat institucijoms, atliekančioms šių įstaigų darbuotojų ir pacientų sveikatos saugos kontrolę, kitoms įstatymų nustatyta tvarka kontrolės institucijoms bei valymo, dezinfekcijos, sterilizacijos paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikos arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, kitiems fiziniams asmenims.
Kaip nurodoma Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 [31], sveikatos priežiūros įstaigose hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra ir valdymas organizuojami ir vykdomi teisės akto nustatyta tvarka. Būtent ši tvarka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakyme, Nr. V-1110, kuriuo remiantis yra organizuojama ir vykdoma infekcijų priežiūra ir valdymas. Vadovaujantis šiuo įsakymu hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra vykdoma kiekvienoje ASPĮ, pagal įstaigos vadovo hospitalinėa infekcijos( HI) epidemiologinės priežiūros tvarką.
Higienos institutas vadovaudamasis ministro įsakymu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. V-1110 „Dėl Hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo“), kiekvienais metais atlieka infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimą, asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kaip nurodoma Higienos instituto tinklapyje [21], 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad tyrimo metu pacientai turėjo 3569 infekcijas (paplitimas 21,2 proc.), iš jų 2876 (80,6 proc.) - įgytas visuomenėje ir 693 (19,4 proc.) - įgytas stacionare. Bendras hospitalinių infekcijų dažnis stacionaruose siekė 4,1 proc. Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas išlieka palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 6,0 proc., tačiau šis rodiklis nuo 2012 m. (12,1 proc.) sumažėjo 50,0 proc. Atskirose ligoninėse hospitalinių infekcijų paplitimas svyravo nuo 0,0 iki 10,8 proc. - bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 0,0 iki 12,6
17 proc. - palaikomojo gydymo ir slaugos, nuo 0,0 iki 1,6 proc. – kitose ligoninėse. Bendrojo pobūdžio ligoninėse, kaip ir ankstesniais metais, didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas buvo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, tačiau šis rodiklis nuo 2013 m. sumažėjo nuo 26,3 proc. iki 16,1 proc. [21].
Viena iš infekcijos profilaktikos priemonių – ligoninių higiena, kurių imamasi, norint išvengti HI ir sustabdyti infekcijų sukėlėjų plitimą ligoninėje. Pagrindinės ligoninių higienos kryptys: rankų higiena, dezinfekcija, sterilizacija, antibiotikų vartojimas, kateterių priežiūra, ligonių izoliavimas, patalpų valymas. Pagrindinis dėmesys skiriamas saugioms procedūroms, t.y. pašalinti infekcijų perdavimo/ plitimo pavojų. Kiekvienoje gydymo įstaigoje yra parengtas ir patvirtintas „Procedūrų vadovas“, kuriame yra pagrindinės metodinės rekomendacijos: rankų higienai, intraveninėms procedūroms, šlapimo pūslės kateterizavimui, mechaninei plaučių ventiliacijai, žaizdų perrišimui, endoskopinių procedūrų atlikimui ir instrumentų valymui, dezinfekcijai bei sterilizacijai ir kt. [31]
Taip pat svarbi pacientų izoliacija. Pacientų izoliacijos taisyklės skirtos apriboti infekcijas, kad neplistų nuo pacientų, taip pat numatyti sąlygas, norint apsaugoti kitus pacientus bei personalą nuo infekcijos plitimo. Būtina nepamiršti infuzinių vaistų, kraujo ir jo komponentų optimalaus naudojimo infekcijos perdavimo galimybės prasme. Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtos rekomendacijos atskiriems skyriams ar padaliniams. Intensyvios terapijos skyriai reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų padidintos rizikos infekcijų požiūriu, lyginant su kitais skyriais.
Mikroorganizmai, taip pat ir patogeniniai, sveikatos priežiūros įstaigoje kaupiasi ir ant aplinkoje esančių daiktų paviršių ar jų viduje (drėkintuvai, respiratoriai, dušo galvutės). Todėl sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti parengtos specifinės valymo dezinfekcijos metodikos atskirai kiekvienam prietaisui. Dezinfekcijos priemonės turi būti parenkamos, atsižvelgiant į reikiamą veikimo spektrą (bakterijos, virusai, grybeliai, tbc) ir tinkamumą pagal gamintojų rekomendacijas. Dezinfekcijos ir sterilizacijos procesai turėtų būti kiek galima labiau centralizuoti, tačiau mano tiriamoje ligoninėje senos statybos pastatuose tai nebuvo numatyta ir centralizuota sterilizacinė neįrengta iki šiol. Siekiant užtikrinti sterilių gaminių tinkamumą, saugumą, svarbu tinkamai parinkti pakavimo medžiagas, nes nuo to priklauso sterilumo galiojimo laikas, transportavimo, laikymo sąlygos [21]
Taip pat sveikatos priežiūros įstaigose hospitalinės infekcijos pasitaiko dėl atsparumo antibiotikams, nes gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva, tačiau dalis jų išlieka gyvybingos ir įgyja atsparumą vartotiems vaistams. „Atsparumas antibiotikams – tai bakterijų gebėjimas išlikti ir net daugintis gydant specifiniais antibiotikais. Tikras atsparumas – natūralus atsparumas tam tikriems antibiotikams, įgytas atsparumas – paprastai jautrių bakterijų prisitaikymas per genetinius pokyčius. Dauginis atsparumas – atsparumas keliems antibiotikams.
18 Be to, kai kurios bakterijos gali būti atsparios daugeliui arba visiems tos pačios klasės, o kartais – ir daugelio klasių antibiotikams“ [10]. Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai sukelia hospitalines, kvėpavimo takų, lytiškai plintančias infekcijas, meningitą, viduriavimo ligas [8].
S. Čaplinskas ir J. Andziukevičiūtė [10] nurodo, kad „vaistams atsparių infekcijų prevencija reiškia, kad būtina nutraukti vaistams atsparių bakterijų plitimą tarp atskirų žmonių ir grupių. Svarbi prevencijos priemonė – mikroorganizmų atsparumo ir antibiotikų vartojimo stebėsena, padedanti nustatyti grupes, kur kaupiasi vaistams atsparūs mikroorganizmai bei infekcijos, ir įvertinti infekcijų kontrolės priemonių veiksmingumą“.
Dar vienas infekcijų prevencijos būdas, sveikatos priežiūros įstaigų atnaujinimas ir pritaikymas t.y., svarbu atsižvelgti į hospitalinių infekcijų prevencijos galimybę, numatant tinkamą struktūrą, pacientų ir personalo judėjimo srautus, izoliavimo galimybes, pagalbinių patalpų skaičių.
Sveikatos priežiūros įstaigose susidarančios medicininės atliekos tvarkomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. V-117 [31].
Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai, dirbantys su aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių, medicinos prietaisų cheminėmis dezinfekcijos ir (ar) sterilizacijos priemonėmis, turi laikytis naudojimo instrukcijų, saugos duomenų lapuose nurodytų taisyklių. Draudžiama naudoti aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymo, dezinfekcijos ir medicinos prietaisų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos priemones, pasibaigus jų galiojimo terminui. Valymo, dezinfekcijos tirpalai ruošiami ir naudojami pagal gamintojų naudojimo instrukcijas, o cheminės sterilizacijos priemonės pagal sterilizatoriaus ir priemonės gamintojų rekomendacijas [31].
Apibendrinant galima teigti, kad be galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie nustato infekcijų valdymą sveikatos priežiūros įstaigose yra svarbus ir pačios įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, jų laikymasis ir kontrolė infekcijų profilaktikos klausimais. Įstaigose turi būti užtikrinama tinkama hospitalinių infekcijų epidemiologinė priežiūra, pagal įstaigos vadovo patvirtintą epidemiologinės priežiūros tvarką. Taip pat turi būti stebima ir kontroliuojama ligonių higiena, pacientų izoliacija, daiktų ir paviršių priežiūra, mikroorganizmų atsparumo ir antibiotikų vartojimo stebėsena, sveikatos įstaigos patalpų atnaujinimas ir pritaikymas, darbuotojų informavimas ir mokymai.
1.3. Rankų higiena ir antiseptika sveikatos priežiūros įstaigose
Rankų higiena ir antiseptika sveikatos priežiūros įstaigose yra svarbus veiksnys, kuris taip pat prisideda prie infekcijų valdymo. „Nepakankamas rankų higienos reikalavimų laikymasis, per mažas gydymo įstaigų personalo dėmesys šiai procedūrai išlieka viena aktualiausių problemų ir šiais modernios medicinos laikais“ [18].
19 Autorių [18] teigimu, „rankos – svarbiausias su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukėlėjų (arba hospitalinių infekcijų) perdavimo būdas. Medicinos darbuotojai rankomis nuolat liečia pacientus ir įvairius paviršius, ant kurių yra mikroorganizmai. Rankų higiena yra pagrindinė ir veiksminga priemonė, užkertanti mikroorganizmų pernešimą ir tokiu būdu mažinanti sergamumą su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis“. Galima teigti, kad rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika. „Rankų plovimas – tai teršalų pašalinimas ir laikinųjų odos mikroorganizmų sumažinimas, plaunant rankas su vandeniu ir muilu. Rankų antiseptika – rankų odos įtrynimas antiseptiku, sunaikinant laikinuosius ir sumažinant nuolatinius odos mikroorganizmus“ [18].
Darbuotojai, atliekantys procedūras ar slaugantys pacientus, plauna rankas arba atlieka higieninę rankų antiseptiką pagal Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 [31] reikalavimus, naudoja priemones ir medicinines pirštines pagal šios higienos normos reikalavimus.
Šioje higienos normoje [31] nurodoma, kad rankas plauti būtina (1 priedas):
prieš pradedant darbą;
kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais;
slaugant ir atliekant procedūras pacientui, kuriam įtariama ar nustatyta Clostridium difficile arba Bacillus anthracis sukelta infekcija;
prieš duodant ligoniui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;
nusimovus paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;
pasinaudojus tualetu.
Rankų plovimas turi taip pat atitikti higienos normos [31] reikalavimus. Rankos turi būti plaunamos taip:
rankos apnuoginamos iki dilbių vidurio. Chirurginio rankų paruošimo metu rankos apnuoginamos virš alkūnių;
rankos sudrėkinamos vėsiu vandeniu;
alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspaudžiama skysto muilo dozatoriaus rankenėlė ir užpilama apie 3 ml skysto muilo (neliečiant dozatoriaus ištekėjimo angos);
kruopščiai 10–15 sek. rankos muiluojamos trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai ir nagai, nykščiai;
muiluotos rankos nuplaunamos po vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link, chirurginio rankų paruošimo metu – nuo pirštų alkūnių link;
20
rankos nusausinamos vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Jei vandens čiaupai užsukami ranka, juos reikia užsukti su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle;
panaudotas vienkartinis rankšluostis ar servetėlė išmetami į šiukšliadėžę. Higieninė rankų antiseptika privaloma [31]:
prieš ir po tiesioginio kontakto (sąlyčio) su pacientu;
prieš pradedant darbą skyriuose, kuriuose yra ypač didelė infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui (pvz., operacinės, intensyvios terapijos ir reanimacijos, nudegimų, transplantacijos, neišnešiotų naujagimių, onkohematologijos skyriai, izoliavimo palatos);
prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines;
po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais.
Rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko (vadovaudamasi gamintojo instrukcijomis).
Higieninė rankų antiseptika atliekama taip [31] (2 priedas):
prieš higieninę rankų antiseptiką rankos, jei jos nešvarios, plaunamos šio priedo 2 punkte nurodyta tvarka;
ant sausų švarių rankų (į saują) alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse iš dozatoriaus išspaudžiama reikalinga alkoholinio rankų antiseptiko dozė ir išskirstoma ant abiejų rankų plaštakų;
alkoholiniu antiseptiku trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais kruopščiai trinami riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai;
plaštakos visą trynimo laiką turi būti drėgnos, jei reikia, užpilama rankų antiseptiko papildomai;
rankos (jei dirbote be pirštinių), suteptos krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais arba lietus jomis daiktus, paviršius, užterštus krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais, plaunamos ir atliekama higieninė rankų antiseptika, o nesant galimybės – atliekama tik higieninė rankų antiseptika.
Chirurginę rankų antiseptiką būtina atlikti prieš operacijas ir kitas chirurgines invazines procedūras. Prieš pirmąją dienos operaciją, jei reikia, nagai ir panagės valomi su minkštu vienkartiniu šepetėliu arba krapštuku, naudojant skystą muilą. Chirurginės rankų antiseptikos trukmė priklauso nuo pasirinkto antiseptiko (vadovaujantis gamintojo instrukcijomis).
Chirurginė rankų antiseptika atliekama taip: rankos plaunamos, ne trumpiau kaip 1 min. Prieš pirmą darbo dienos operaciją būtina rankas plauti iki alkūnių. Nuplautos rankos sausinamos (netrinant) vienkartinėmis švariomis servetėlėmis; kiekviena ranka sausinama atskira servetėle.
21 Rankos pradedamos sausinti nuo pirštų ir baigiamos alkūnių sausinimu, neliečiant ta pačia servetėle anksčiau nusausintos odos vietų. Alkūne, dilbiu ar išorine plaštakos puse paspaudžiama antiseptiko dozatoriaus rankenėlė, sudrėkinama ir įtrinama rankų plaštakų, riešų, dilbių oda alkoholiniu antiseptiniu tirpalu. Trinamaisiais, sukamaisiais judesiais rankų oda trinama 2 kartus šia tvarka: plaštakos, riešai, dilbiai ir alkūnės, dar kartą dilbiai, riešai, plaštakos. Ypač kruopščiai įtrinami riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai. Visą antiseptikos laiką trinama oda turi būti drėgna, jei reikia, papildomai užpilama antiseptiko tirpalo. Paskutinė antiseptiko dozė trinama, kol oda išdžiūsta. Užsimaunamos vienkartinės sterilios medicininės pirštinės [31].
Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti infekcijų kontrolės procedūrų vadovas, kuriame turi būti pateikta (aprašyta): rankų higienos procedūra, pacientų izoliavimo tvarka, medicinos prietaisų ir kitų gaminių apdorojimo/ naudojimo tvarka.
Apibendrinant galima teigti, kad tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimai ir įsakymai, pakankamai apibrėžia rankų higieną ir antiseptiką sveikatos priežiūros įstaigose. Pačios sveikatos priežiūros įstaigos taip pat rengia ir tvirtina vidaus tvarkos taisykles, instrukcijas, procedūrų vadovus ir pan., tačiau galima daryti prielaidą, kad nėra nustatyta arba apibrėžta rankų higienos ir antiseptikos kontrolė.
1.4. VTT laikymuisi įtaką darančių kliūčių teoriniai aspektai
Kliūčių atsiradimas daugelio mokslininkų darbuose (A. Jasulaičio, J. Plentos, V. Justickio, J. Plentienės, L. M. Ashley et al, D. Jankauskienės) siejamas su inovacijoms, kaita, reformomis ir kokybės vadyba įmonėse bei organizacijose.
„10 proc. visų Europos Sąjungos darbuotojų dirba sveikatos priežiūros sektoriuje. Tai vienas iš didžiausių sektorių užimtumo prasme“ [12]. „Todėl labai svarbu, kad kiekviena sveikatos priežiūros institucija optimizuotų pacientų gydymą, didintų paslaugų prieinamumą, tobulintų darbo procesus, mažintų nuostolius“ [2].
Nuo 2009 m. PSO vykdoma kampanija, kurios šūkis – „Saugok gyvybes: plauk savo rankas“, rodo, kad rankų higiena yra paprastas ir efektyvus sprendimas, mažinantis HI ir antimikrobiniams preparatams atsparių mikroorganizmų (MO) plitimą ir apsaugantis pacientus nuo HI [19].
Šiame darbe rankų higienos ir antiseptikos tvarkos įvedimas (X ligoninėje rankų higienos procedūra patvirtinta 2013 06 12) (3 priedas) respublikinėje X ligoninėje įvardintas kaip vidinės tvarkos taisyklės (VTT), o šių VTT įvedimas į kasdienį ligoninės darbą - pokytis (kuris dar tebevyksta).
22 2018 m. Higienos institutas išleido standartizuotų rankų higienos ir antiseptikos stebėsenos ASPĮ tvarką [19] „Rankų higienos vertinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, kurioje aprašoma stebėsenos procedūra, bet ji neatspindi kliūčių su kuriomis susiduriama atliekant rankų higieną ir antiseptiką.
Kita vertus ir pačių įstatymų, įsakymų ir VTT išleidimas - patvirtinimas dar savaime neužtikrina, jog jų bus laikomasi. Naujos tvarkos, šiuo atveju VTT kaip rankų higienos ir antiseptikos tvarkos įvedimas buvo pokytis, kuris pagal X Respublikinės ligoninės infekcijų kontrolės skyriaus duomenis:
1. Kurie rodo nepakankamą antiseptiko naudojimą ir tai yra netiesioginis įrodymas nepakankamos rankų higienos ir antiseptikos. Pagal Europos ligų kontrolės centrą bendrai antiseptiko suvartojimas vienam lovadieniui turėtų būti ne mažiau 15 ml. (žiūr. 1 4.1. pav.)
1.4.1. pav. Respublikinės x ligoninės infekcijų kontrolės skyriaus rezultatai
2. Infekcijų skyriaus, ligoninės personalo rankų higienos ir antiseptikos, stebėsenos rezultatai (4 priedas ), kurie rodo nepakankamą rankų higieną ir antiseptiką.
Todėl galima teigti, kad X ligoninėje VTT kaip rankų higiena ir antiseptika nėra pilnai įgyvendintos, kadangi tai pokytis, kurio įgyvendinimui įtakos turi daug kliūčių.
P. Zakarevičius [56] kliūtis skirsto į pagrindines keturias grupes:
„socialinio-psichologinio pobūdžio kliūtys. Darbuotojų pasipriešinimas įgyvendinamiems pokyčiams, pokyčių baimė, tarpusavio santykiai, emocinis nusiteikimas ir nepasitenkinimas esama padėtimi;
12,9 10,5 10,3 12,6 0 2 4 6 8 10 12 14 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
ml/lovadieniui
23
vadybinio pobūdžio kliūtys. Nepakankamas vadovybės įsitraukimas į pokyčius, stipri hierarchinė struktūra, autoritarinis ir formalus vadovavimo stilius, nekompetetinga vadovybė;
technologinio pobūdžio kliūtys. Techniniai trikdžiai lemia lėtesnį procesų veikimą, tad stabdo pokyčių įgyvendinimą;
ekonominio pobūdžio kliūtys, kurios susijusios su finansiniais resursais, jų paieška bei tinkamu panaudojimu“.
Taigi, visos išvardintos kliūtys gali įtakoti pokyčių įgyvendinimą, šiuo atveju VTT rankų higienos ir antiseptikos tvarkos įvedimą, jos laikymąsi ir kontrolę. Tai gali būti ir dėl darbuotojus veikiančių socialinių-psichologinių kliūčių ir dėl vadovų nekompetencijos, techninių dalykų nesupratimas/ nepaaiškinimas, taupymas.
Kaip teigia A. Jasulaitis, J. Plenta, V. Justickis, J. Plentienė [25], mokslo pasiekimai atneša pažangą sveikatos apsaugos sistemai ir kartu daugiau galimybių, veiksmingesnės pagalbos pacientui. „Tačiau tam reikalinga visa grandinė pokyčių: atitinkamas gydytojų paruošimas, naujos medicininės įrangos, gydytojo, sveikatos apsaugos įstaigos ir visos sistemos organizaciniai, vadybiniai ir teisiniai pakyčiai. Viena svarbiausių kliūčių šioms inovacijoms - tradicinis sveikatos apsaugos sistemos pasipriešinimas naujovėms, kurį gali sukelti įvairūs veiksniai“.
Anot E. Ribačionkos ir J. Kasnauskės [45] valdymo funkcijų modernizavimas organizacijų tinklų veikloje yra ypač svarbus, nes šis pokytis yra labai ryškus ir turi įtakos kiekvienam organizacijos nariui, todėl kylančias kliūtis būtina numatyti iš anksto ir parinkti jų mažinimo valdymui tinkamas priemones bei nuosekliai kontroliuoti. S. Videikienės ir L. Šimanskienės [54] nuomone, „pokyčių valdymas nėra lengvas procesas. Įgyvendinant pokyčius, susiduriama su įvairiomis kliūtimis, darbuotojų pasipriešinimu, finansiniais sunkumais, nenoru keisti įprastą tvarką ir pan.“.
D. Lodienė [35] teigia, kad „viena iš svarbiausių problemų, su kuriomis susiduria organizacija planuodama pokyčius, yra pasipriešinimas. Organizacijos nariai, kaip ir pati organizacija, nenori keistis, net jei ir nevisai patenkinti esamu statusu. Netgi teigiami pokyčiai sukelia sąmyšį, sukelia praradimo ir netikrumo jausmą. Kaip teigia R. Geležinytė ir D. Bagdžiūnienė [16] kliūtys pokyčiams gali kilti dėl rutinos siekimo ir permainų vengimo.
E. Laumenskaitė ir A. Vasiliauskas [30] nurodo, kad „pokyčiai organizacijose vyksta be perstojo, bet pastaruoju metu jie tapo ypač spartūs ir vis labiau spartėja. Lėtiems pokyčiams paprastai priešinamasi mažiau, nes jie įgyvendinami palengva ir žmonės labiau linkę jiems pritarti. Greiti pokyčiai, kurie dažniausiai būna strateginės iniciatyvos pasekmė, sukelia nemažą pasipriešinimą net tais atvejais, kai jie yra įgyvendinami gana kryptingai“.
24 Sveikatos priežiūros įstaigos VTT paprastai nustato darbuotojų vidaus darbo organizavimo tvarką ir kitus darbo organizavimo ypatumus. Darbuotojų pareiginės instrukcijos, nustato darbuotojų pareigas, atsakomybes ir teises. Kiti sveikatos priežiūros įstaigų vidaus dokumentai arba tvarkos jau orientuojasi į konkrečius darbus ir jų atlikimą. Visi šie dokumentai: vidaus tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai, infekcijų kontrolės vadovai yra rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Ministro įsakymais ir kt., todėl pasikeitimai įstatyminėje bazėje, arba pačioje sveikatos sistemoje ir to pagrindu pokyčių diegimas sveikatos priežiūros įstaigose, gali sukelti darbuotojų pasipriešinimą. Darbuotojų pasipriešinimas gali būti traktuojamas kaip viena iš kliūčių pokyčio diegimui.
Š. Banevičiaus teigimu [4], „dauguma pokyčių žlunga dėl vadovų nesugebėjimo ar nenoro susidoroti su kliūtimis. Didelis vaidmuo suteikiamas lyderiams, kurie supranta pokyčio svarbą bei sugeba juos valdyti. Nuo tikrų lyderių sugebėjimo tinkamai valdyti pokyčius priklauso visos organizacijos narių nusistatymas pokyčio atžvilgiu“.
J. Vveinhardt ir G. Žilaitytė [55] mano, kad „kai organizaciniai pokyčiai vykdomi organizacijose turinčiose ilgametę patirtį, organizacijos žmogiškojo kapitalo pasipriešinimas pokyčiams, struktūrinė inercija vyksta aktyviai, tad permainų inicijavimas bei įgyvendinimas yra sudėtingas ir lėtas procesas“.
Esminius pokyčius organizacijoje gali smarkiai trukdyti psichologinio pobūdžio veiksniai: nepasiruošimas pokyčių priėmimui, įpratimas prie nusistovėjusios darbo tvarkos ir procedūrų, įgūdžių trūkumas dirbti naujomis sąlygomis, emociniai šalutiniai padariniai, galimų nesėkmių baimė, asmeniniai konfliktai su pokyčio iniciatoriais arba įgyvendintojais, prastas planavimas, vadovų netaktiškumas, baimė dėl darbo statuso ir saugumo, darbo grupių suardymas [7].
Kaip nurodo J. K. Staniškis ir kt. [48], „viešajame sektoriuje inovacijų diegimą dažnai trukdo organizacinės struktūros pasipriešinimas ar nesugebėjimas priimti naujoves. Organizacijų vadovai, planuojantys inovacinius pokyčius, naiviai mano, jog paprastas informavimas apie pokyčių būtinumą ir atitinkami norminiai aktai leis pasiekti norimų veiksmų. Atlikti tyrimai rodo, kad vienoks ar kitoks pasipriešinimas pokyčiams atsiranda visuomet“.
D. Lodienė (remiantis B. G. Hoag ir kt., 2002) [35], apibrėžė kliūtis, kurios trukdo sėkmingai įgyvendinti pokyčius (žiūr. 1.4.1.).
1.4.1. lentelė. Kliūtys trukdančios sėkmingai įgyvendinti pokyčių aspektus
PAGRINDINĖS KLIŪTYS PASIREIŠKIANČIOS KAIP
Silpna lyderystė Vizijos nebuvimas
Nesėkmingas bandymas teikti paramą pokyčiams
25 Pokyčių vengimas Pokyčių poreikio nematymas
Prastas vadovavimas Fragmentiškas požiūris
Valdymo sistema, kuri atbaido inovacijas Bejėgiškumas
Pirmenybė faktiškai padėčiai
Kultūra Pokytis, apibūdinamas kaip grėsmė
Pasitikėjimo stoka
Politinė elgsena
Šaltinis: D. Lodienė. Pokyčių samprata ir jų valdymo suvokimas [35]
Autorė [35] nurodo, kad įvaldžius kliūtis, kurios nurodytos 1.4.1. lentelėje bei numačius kaip tas kliūtis pašalinti, galima sėkmingai valdyti pokyčius.
D. G. Erwin ir A. N. Garman [14] nurodo, kad „pasipriešinimas pokyčiams gali apimti praktiškai bet kokį nepageidaujamą elgesį, prieštaravimą ar jėgą, trukdančią pokyčiui“. Autoriai [14] nurodo, kad suvokimo dimensijoje dažniausiai išskiriamos tokios kliūtys, kaip neigiamas pokyčio vertinimas arba mąstymas apie pokyčio žalą organizacijai arba pačiam individui. Beje, emocinė dimensija praktikoje pasireiškia tokiais patiriamais jausmais kaip pakili nuotaika, stresas, nekantrumas, pyktis, baimė, entuziazmas arba nuogąstavimas.
Tuo tarpu, S. Videikienė ir L. Šimanskienė [53] vadovaujantis D. Wardale (2003) bei R. Jucevičiumi (1998), kliūčių, susijusių su pasipriešinimu, atsiradimą siūlo skirstyti į tris pagrindines grupes (žiūr. 1.4.2. pav.).
1.4.2. pav. Pasipriešinimo (kliūčių) pokyčiams veiksnių grupės
Šaltinis: Videikienė, L. Šimanskienė. Pokyčių valdymo kliūtys organizacijose: teoriniai ir praktiniai aspektai [53]
26 Remiantis 1.4.2 paveikslu, matyti, kad „organizacijos vadovai turi išsiaiškinti ne tik individualias pokyčių įgyvendinimo kliūčių priežastis, bet ir pačios organizacijos galimas kliūtis, tokias kaip struktūrinė inercija ar jau ankstesnės nesėkmingos organizacijos pastangos įgyvendinti pokyčius, net kitų organizacijų nesėkmingi pavyzdžiai. Be to, siekiant išsiaiškinti kliūčių pokyčiams priežastis ir pobūdį, būtina atsižvelgti ir į organizacijoje esančios grupės ar grupių požiūrį į pokyčius“ [53]. Š. Banevičiaus [4] teigimu, „diegiant bet kokį pakeitimą, organizacija turi išanalizuoti, kas lemia sėkmę, kokios galimos kliūtys ir identifikuoti pagrindinius inovacinio pokyčio diegimo motyvus. Organizacijos narių požiūris į diegiamus pakeitimus, jų noras dalyvauti šiame procese turi didelę įtaką pokyčių įgyvendinimui. Organizacijos vadovybė turi sudaryti sąlygas mažinti darbuotojų pasipriešinimą, skirti išskirtinį dėmesį kliūčių nustatymui bei tinkamų veiksmų pasirinkimui“.
Iš esmės pasipriešinimas yra netgi natūralus reiškinys, jos gali būti kaip pirmoji reakcija į pokyčius, nes darbuotojams reikia laiko, kad galėtų įvertinti nuostolius, netektis ir naudą. Pokyčių valdymas būtų lengvesnis, jei vadovai, susidūrę su kliūtimis, pritaikytų tam tikras technikas, kurios leistų įgyvendinti pokyčius lengviau [44]. Galima išskirti kelias tenchikas: bendravimas – tinkamų santykių ir aplinkos kūrimas, informavimas – prieš pokyčių diegimą, pokyčių diegimo metu, po pokyčių įdiegimo; konsultavimas – nuolatinis konsultavimas dėl įdiegtų naujovių vykdymo, mokymas ir parama – darbuotojų apmokymas ir parama diegiant ir įdiegus naujoves.
P. Zakarevičius [57], apibendrindamas darbuotojų pasipriešinimo pokyčiams šalinimo būdus, pabrėžia vieną svarbiausių formaliai organizuotų priemonių – darbuotojų kvalifikacijos permanentinį tobulinimą, pokyčių svarbos ir objektyvaus neišvengiamumo aiškinimą.
Sveikatos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės paprastai nustato darbuotojų vidaus darbo organizavimo tvarką ir kitus vidaus ypatumus [4].
Apibendrinant galima teigti, kad kai kurie autoriai savo darbuose kalba apie kliūtis, kiti apie pasipriešinimą, tačiau tai yra panašūs ar net tokie patys dalykai.
Taigi darbuotojų pasipriešinimas gali būti tapatinamas su pasipriešinimu inovacijoms, kaitai, reformoms, pokyčiams ir pan. Akivaizdu, kad taip apibūdinami pokyčiai yra tie, kurie skatina pakeitimus, sąmoningai vykdomus siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir tobulinti organizacijos veiklą. Todėl galima teigti, kad dažniausiai pasipriešinama pokyčiams, todėl organizacijose svarbu išsiaiškinti pasipriešinimo pokyčiams motyvus individualiame, organizaciniame ir grupiniame lygmenyse. Pasipriešinimą pokyčiams šalinti galima, nuolat informuojant darbuotojus ir įtraukiant į pokyčių svarstymus, keliant jų kvalifikaciją, organizacijai ir darbuotojui aiškinant pokyčių svarbą.
Įstaigos darbuotojai yra darinys, atspindintis tikrąjį įstaigos klimatą, padedantis diagnozuoti realią bei tikrąją būseną. O įstaigai siekiančiai įgyvendinti pokyčius reikia perorientuoti organizaciją taip, kad joje veikiantis socialinis kapitalas taptų intelektualiuoju, nuolat
27 besimokančiu ir tobulėjančiu kapitalu bei būtų esminis veiksnys, formuojant intelektualiosios organizacijos koncepciją. Pačias kliūtis arba pasipriešinimą būtina pašalinti prieš įgyvendinant permainas. Vadovai turėtų suprasti, kad žmonės priešinsis pokyčiams, ir iš anksto tam reikia ruoštis, ieškoti tinkamų būdų.
1.4.1. VTT nesilaikymas individo lygmenyje
Organizacinę elgseną analizuoja tokios šakos, kaip psichologija, edukologija, sociologija, socialinė psichologija ir pan. Organizacinės elgsenos klausimus nagrinėja įvairūs mokslininkai ir šakos.
Kaip nurodo D. Lipinskienė [34], „psichologija padeda suprasti individo motyvacijos, požiūrių, pasitenkinimo darbu, streso darbe, individualaus sprendimo priėmimo klausimus, edukologija – organizacijos ir jos narių saviugdos, mokymo ir mokymosi, kvalifikacijos kėlimo aspektus, analizuoja įgalinimo veiklai klausimus, sociologija tyrinėja grupių dinamiką, socialinė psichologija dėmesį skiria pokyčių valdymui: kaip įgyvendinti pokyčius ir kaip sumažinti pasipriešinimą jiems“. Galima teigti, kad socialinė psichologija labiausiai analizuoja ir yra nukreipta į VTT kaip pokyčio valdymą organizacijoje, psichologinės kilmės kliūčių šalinimą ir pasipriešinimo mažinimą VTT diegimui.
D. R. Conner [9] teigia, kad yra du individų kliūčių pokyčiams tipai:
Atviras pasipriešinimas. Organizaciniams pokyčiams galima priešintis atvirai, pvz. posėdžių, susirinkimų metu, bendraujant tarpusavyje, kituose viešuose susirinkimuose. Šis pasipriešinimas yra konstruktyvus, jis gali būti išgirstas ir į jį atsižvelgta.
Užslėptas pasipriešinimas. Jis gali būti nepastebėtas iki tol, kol sužlugdys patį pokyčių projektą. Tokiu atveju reiškiasi užslėptas pasipriešinimas, kuris gali ne tik trukdyti pokytį įgyvendinti, bet ir privesti iki visiško sabotažo.
Remiantis R. Bandzevičiene [5] galima teigti, kad kliūtys gali sukelti atvirą arba užslėptą pasipriešinimą. „Atviras pasipriešinimas naudingas, nes leidžia įtraukti į diskusiją, o užslėptas pasipriešinimas trukdo, nes neaišku, kokios problemos kamuoja ir ką reikėtų daryti, kad jos būtų išspręstos“.
Autorė [5] pateikia, tokias individualias kliūtis pokyčiams įgyvendinti:
nesupranta pokyčių prasmės, nepasitiki vadovybe;
nemato pokyčių naudos, tik kainą;
bijo, kad neturės reikalingų įgūdžių;
28
bijo prarasti autoritetą, prestižą, galią;
pati organizacijos struktūra nesikeičia.
Kiti autoriai pasipriešinimą skirsto į: pasyvų ir agresyvų [29]. Taigi pasyvus gali būti vadinamas ir užslėptu, o agresyvus – atviru pasipriešinimu. Svarbu pabrėžti, kad bet kokio pokyčio pradžioje gali išryškėti atviras arba užslėptas pasipriešinimas.
Kliūtis įtakojančius veiksnius individo lygmenyje labai gerai atspindi E. Laumenskaitės ir A.Vasiliausko [30] (remiantis Usha BK, 2003) transformacinio pobūdžio keitimosi organizacijoje paradigma. Šioje paradigmoje pateikiama žmogaus vertybių, požiūrių, nuostatų, įsitikinimų ir principų visuma, kuri išlieka nepakitusi organizacijoje vykstant evoliuciniams pokyčiams. To pagrindu žmogus susikuria bendrą savo sėkmės (karjeros) organizacijoje vaizdinį, atitinkantį esamą strategiją. Toks vaizdinys – tai ne tik organizacijos, kurioje jis dirba, bendras įvertinimas, bet ir įsivaizduojama jo vieta šioje organizacijoje, ir karjeros kitimas. Kuomet yra įgyvendinama naujovė, reikalinga pereiti prie transformacinių pokyčių, kartu keičiasi ir žmogaus susikurtas sėkmės organizacijoje vaizdinys.
Apibendrinant galima teigti, kad VTT nesilaikymą individo lygmenyje įtakoja psichologinės kilmės kliūtys bei atviras ar užslėptas pasipriešinimas. Pasipriešinimas pokyčiams atsiranda tuomet, kuomet yra įgyvendinama naujovė, kai jų metu keičiasi žmogaus anksčiau susikurtas vertybių, nuostatų ir darbo vaizdinys.
1.4.2. Pasipriešinimą įtakojančių veiksnių sistema
Taigi, „pasipriešinti inovacijoms trukdo nežinomybė, atsakomybės arba nesėkmių baimė, informacijos stoka arba dezinformacija, kompetencijos spragos, grėsmė asmeniniam statusui, nepalankus organizacijos mikroklimatas, prasti tarpasmeniniai santykiai, nenoras eksperimentuoti, nesugebama savarankiškai mokytis, nesuprasta kaitos nauda, baimė pasirodyti neprotingai (-am) ir pan.“[38]
Apžvelgus kliūtis įtakojančius veiksnius, juos galima susisteminti. Sisteminė kliūtis įtakojančių veiksnių struktūra, pateikta 1.4.2.1. lentelėje.
1.4.2.1. lentelė. Sisteminė kliūtis įtakojančių veiksnių struktūra
IŠORINIAI VEIKSNIAI SKATINANTYS KLIŪČIŲ ATSIRADIMĄ VIDINIAI VEIKSNIAI SKATINANTYS KLIŪČIŲ ATSIRADIMĄ KLIŪTYS INDIVIDO LYGMENYJE
29
nauji mokslo atradimai
globalūs pasikeitimai visuomeniniuose pasaulio vystymosi procesuose neprognozuojami kitų organizacijų ekonominės ir vadybinės veiklos veiksmai ekonomikos globalizavimo ir internacionalizavimo procesai organizacijos personalo kokybinis augimas organizacijos kiekybinis plėtimasis organizacijos išsigimimas (revitalizacija) dėl organizacijos technologinių, organizacinių, vadybos, motyvacinių sistemų stagnacijos, jų objektyvaus keitimosi būtinumo
nesupranta pokyčių prasmės, nepasitiki vadovybe
nemato pokyčių naudos, tik kainą
bijo, kad neturės reikalingų įgūdžių
bijo praradimų ir nežinomybės
bijo prarasti autoritetą, prestižą, galią
pati organizacijos struktūra nesikeičia
Apibendrinus apžvelgtą mokslinę literatūrą, 1.4.2.1. lentelėje pateikta sisteminė kliūtis įtakojančių veiksnių struktūra parodo, kad kliūčių yra gana daug, jas galima grupuoti.
Vieni veiksniai yra išoriniai ir įtakojantys iš išorės, nepriklausantys nuo įstaigos vadovybės ir darbuotojų. Kiti kliūtis skatinantys veiksniai yra vidiniai, priklausantys nuo įmonės vidinių procesų. Treti kliūtis skatinantys veiksniai yra kylantys iš pačio darbuotojo vidinės būsenos.
30
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo konceptas
Pirmajame tyrimo etape buvo atliekama literatūros šaltinių, sveikatos priežiūros įstaigų sistemą reglamentuojančių teisės aktų bei sveikatos priežiūros įstaigų vidinę tvarką nustatančių dokumentų analizė, pateikiami rankų higienos ir antiseptikos reikalavimai. (literatūros ir dokumentų analizė)
Antrajame tyrimo etape buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant išsiaiškinti kaip yra laikomasi rankų higienos ir antiseptikos reikalavimų X sveikatos priežiūros įstaigoje ir kokios kliūtys rankų higienos ir antiseptikos laikymuisi X sveikatos priežiūros įstaigoje.(anoniminė anketinė apklausa raštu)
Trečiajame tyrimo etape buvo taikomas kokybinis tyrimo metodas. Siekiant atskleisti skyrių vedėjų nuomonę apie darbuotojų nesilaikymo VTT kliūtis.(pusiau struktūruotas interviu)
Tyrimo konceptas pateiktas 2.1.1. pav.
2.1.1. Tyrimo konceptas I. SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS SISTEMA ir VTT
III. RANKŲ HIGIENA IR ANTISEPTIKA, JOS
VALDYMAS II. RANKŲ HIGIENA IR
ANTISEPTIKA, KLIŪTYS VTT LAIKYMUISI Literatūra ir teisės aktai Interviu Anketinė apklausa
Sveikatos priežiūros sistema, rankų higiena ir antiseptika,
vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi įtakojantys veiksniai
X ligoninės darbuotojų apklausos metu gautų duomenų apibendrinimas ir
analizė
X ligoninės skyrių vedėjų apklausos metu gautų duomenų apibendrinimas ir
analizė
