Ieva Giedraitytė
V kursas, 2 grupė
BARODONTALGIJA: PRIEŽASTYS, PASIREIŠKIMAS,
DAŽNUMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
med.m.dr. Neringa Skučaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
BARODONTALGIJA: PRIEŽASTYS, PASIREIŠKIMAS, DAŽNUMAS
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
Ieva Giedraitytė V kursas, 2 grupė med.m.dr. Neringa Skučaitė
2017m. 2017m.
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil
. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Nr. Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus
susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi
jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe
nagrinėjama problema?
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas
atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas
(1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas
28
Literatūros sąrašas (1
balas)
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70%
šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės
rekomenda-cijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 33 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių
pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________ __________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ...8-9 ĮVADAS ...10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11 1.1. Barodontalgijos priežastys ...11 1.2. Barodontalgijos pasireiškimas...12 1.2.1. Barodontalgijos klasifikacija ...12 1.2.2. Barodontalgijos simptomai...12 1.3. Barodontalgijos paplitimas ...14 1.4. Barodontalgijos prevencija...15 2. MEDŽIAGA IR METODAI………...….17 3. REZULTATAI ………...19 4. REZULTATŲ APTARIMAS………...23 IŠVADOS ...………....………...26 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...27 PRIEDAI ...29BARODONTALGIJA: PRIEŽASTYS, PASIREIŠKIMAS, DAŽNUMAS
SANTRAUKA
Barodontalgija – tai dantų ar apydančio audinių skausmas, įtakotas slėgių skirtumo. Šis skausmas pacientams gali pasireikšti skrendant lėktuvu, nardant ar baroterapijos metu.
Darbo tikslas – ištirti barodontalgijos paplitimą tarp pilotų, orlaivių palydovų ir pilotavimą
studijuojančių studentų Lietuvoje.
Metodika: Atlikta anketinė oreivių ir oreivystę studijuojančių studentų apklausa. Apklausa
atlikta Vilniaus oro uosto skrydžių bendrovėje „Wizzair“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute ir Dariaus ir Girėno aerodrome. Anketą sudarė 17 klausimų, iš kurių 16 – uždarosios formos klausimai ir 1 – atvirosios formos klausimas. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Statistinei skirtumų tarp respondentų atsakymų analizei taikytas Chi-kvadrato 𝜒2
nepriklausomumo kriterijus.
Rezultatai: Į anketinę apklausą atsakė 49% apklaustųjų, 57.5% lėktuvu skrenda keletą kartų
per savaitę. Nustatyta, kad 11 iš 73 respondentų skrydžio metu yra patyrę barodontalgiją. Iš patyrusių barodontalgiją respondentų 5 nurodė, kad skausmo intensyvumas siekė 4-6 balus, vertinant 10 balų skalėje, 63.6% patyrusių barodontalgiją asmenų tai pajuto 5000-9000m. aukštyje ir lėktuvui leižiantis. Keturiems iš patyrusių barodontalgiją respondentų danties gydymas buvo pradėtas prieš skrydį.
Išvados: Remiantis šio pilotinio tyrimo rezultatais, barodontalgijos paplitimas tarp Lietuvos
oreivių siekė 15.1 %, dažniausiai pasireiškė staigiu, stipriu, momentiniu skausmu, trukusiu keletą minučių. Veiksniai, galintys turėti įtakos barodontalgijos atsiradimui – lėktuvo aukštis, kilimo ar nusileidimo momentas, danties skausmas buvęs prieš skrydį ir pradėtas danties gydymas prieš skrydį.
Raktiniai žodžiai: barodontalgija; aerodontalgija; atmosferos slėgis; dantų skausmas
BARODONTALGIA: CAUSES, MANIFESTATIONS, FREQUENCY
SUMMARY
Barodontalgia is the dental or periodontal pain due to changes in the barometric pressure by altitude variations. This pain can commonly occur during flying, diving, or during hyperbaric oxygen therapy.
The aim of this study - to investigate prevalence of barodontalgia between pilots, flight attendants and piloting studying students in Lithuania.
Methodology: The experimental research included survey by supplying respondents the anonymous questionnaire. Research was held in Vilnius airport’s flight company „Wizzair“, Vilnius Gediminas Technical University the faculty of Antanas Gustaitis aviation institute and in the airfield of Darius and Girėnas. 16 questions of the questionnaire were closed form and 1 question was opened form out of 17 questions. Statistical analysis was performed using “IBM SPSS Statistics 23” and “Microsoft Excel 2016” softwares. Statistical differences between respondents in the analysis used the chi-square 𝜒2 test of independence.
Results: The questionnaire was answered by 49% of respondents, 57.7% flies by plane
several times a week. It was found that 11 out of 73 respondents experienced barodontalgia during the flight. Five respondents who experienced barodontalgia indicated that pain intensity reached 4-6 out of 10 score, 4-63.4-6% respondents who experienced barodontalgia felt the pain in 5000-9000m. height and during the plane landing. For 4 of the respondents who experienced barodontalgia dental treatment was started prior to the flight.
Conclusion: Based on the results of this pilot study the prevalence of barodontalgia between balloonists of Lithuania reached 15.1% and most frequently reported sudden, strong, instant pain lasting a few minutes.
10
ĮVADAS
Patologiniai pokyčiai žmogaus organizme, atsirandantys dėl pasikeitusio atmosferos slėgio, yra vadinami bendriniu terminu „barotrauma“ [1]. Šis terminas apjungia tris pagrindines patologines būkles: barotitą, barosinusitą ir barodontalgiją [2]. Barodontalgija – tai dantų ar apydančio audinių skausmas, įtakotas slėgių skirtumo. Tokio pobūdžio skausmas buvo pastebėtas Antrojo pasaulinio karo metais suintensyvėjus aviacijai [3, 4]. Pirmą kartą dantų skausmas, atsiradęs dėl slėgių skirtumo buvo ištirtas 1947m. Hutchins‘o HC., o terminas pavadintas „aerodontalgija“ [3]. Vėliau ir narams buvo pastebėti panašūs dantų skausmo reiškiniai kaip ir oro įgulai, todėl priešdėlis „-aero“ buvo pakeistas į „-baro“ [5, 6].
Šiuo metu barodontalgija pasireiškia daug rečiau nei prieš kelis dešimtmečius, kadangi lėktuvai yra labiau modernizuoti ir izoliuoti nuo atmosferos slėgio, tačiau problema vis dar išlieka ir yra aktuali [5]. Remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, barodontalgija dažniausiai tiriama ir nustatoma karinės aviacijos įgulų nariams bei narams [1]. Praėjus daugiau kaip 60 metų nuo pirmųjų barodontalgijos tyrinėjimų, literatūroje vis dar nėra pakankamai informacijos šia tema, barodontalgijos terminas neturi savo vietos vadovėliuose ir moksliniuose leidiniuose, be to, patofiziologiniai barodontalgijos procesai nėra iki galo ištirti [5, 7].
Pasaulyje keliavimas oro transportu populiarėja ir keleivių skaičius didėja, todėl dažnėja ir barodontalgijos pasireiškimo tikimybė. Barodontalgija, pasireiškusi pacientui skrydžio metu, nardant ar atliekant hiperbarinės oksigenoterapijos gydymą, gali būti svarbus simptomas, nurodantis patologinį procesą pulpoje ar apieviršūniniuose audiniuose. Tai gali padėti gydytojui odontologui tiksliau diagnozuoti prasidėjusi dantų ėduonį, nesandarias restauracijas, pulpos ar periapikalinių audinių patologiją [4]. Be to, pastebėta, kad barodontalgija gali pasireikšti, kai priežastinio danties gydymas yra pradėtas, bet nebaigtas [3, 8]. Gydytojas odontologas apie tai turėtų įspėti pacientą. Todėl svarbu žinoti kaip ir kada barodontalgijos simptomai gali pasireikšti.
Tyrimo tikslas: ištirti barodontalgijos paplitimą tarp pilotų, orlaivių palydovų ir pilotavimą studijuojančių studentų Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti barodontalgijos paplitimą tarp Lietuvos oreivių; 2. Nustatyti barodontalgijos pobūdį;
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Barodontalgijos priežastys
Kintantis atmosferos slėgis veikia žmogaus organizmo ertmes, kurios yra užpildytos dujomis arba yra tuščiavidurės [7]. Kliniškai, slėgio skirtumas tarp dujomis užpildytos ertmės ir išorinės aplinkos gali sukelti skausmą, edemą ar kraujagyslių dujų emboliją [9]. Labiausiai oro slėgis kinta skrendant lėktuvu, kai atmosferos slėgis sumažėja ir nardant, kai slėgis padidėja [10]. Žinoma, kad vidutinis atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1 atmosfera. Pakilus maždaug į 5km aukštį, jis nukrinta per pusę atmosferos slėgio, esančio jūros lygyje, o panirus 10 m po vandeniu, slėgis pakyla dvigubai [11, 12]. Slėgio ir dujų tūrio santykį galima apibūdinti skirtingais fizikiniais dėsniais. Geriausiai šį santykį apibūdina Boilio ir Marioto dėsnis, kuris teigia, kad esant pastoviai temperatūrai, dujų tūris yra tiesiogiai proporcingas atmosferos slėgiui [3, 5, 11, 9, 13]. Nepaisant to, kad esant normaliam atmosferos slėgiui deguonies kiekis ore yra 21%, sumažėjus atmosferos slėgiui, sukeliamas prastesnis kraujo aprūpinimas plaučiams. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad 6000-7500 pėdų (apie 1800-2290 m) atmosferos slėgis 35% sumažina deguonies pasisavinimą į kraują [14].
Dujų susitraukimo ir plėtimosi savybės dar labiau sustiprėja, kai dujos yra uždarame tūryje, apsuptos skysčio, tokiame, kaip danties pulpa. Mokslinės literatūros duomenimis, dantų skausmas dėl pulpos audinio nociceptorių dirginimo gali būti jaučiamas 600-12000 m aukštyje ir 10–25 m gylyje, kai atmosferos slėgis svyruoja tarp 0.75-2.5 atmosferos [3, 5].
Nuo 1940 m. buvo pateiktos tokios barodontalgijos atsiradimo hipotezės: 1. Tiesioginė išemija dėl pulpos uždegimo [15].
2. Netiesioginė išemija, atsiradusi dėl pulpoje esančio spaudimo, kuri įvyksta dėl vazodilatacijos ir skysčių difuzijos [16].
3. Pulpoje esančių dujų išsiplėtimas. Šios dujos yra uždegiminės pulpos išskiriamų rūgščių ir fermentų produktas [15].
4. Dujų išsiskyrimas per kraujagysles į pulpos ertmę dėl slėgio, lemiančio dujų tirpumo sumažėjimą [15, 17].
5. Pulpos audinio hiperemija, sukelta dekompresijos [18].
6. Oro slėgio pokyčiai dantyse su nekokybiškomis restauracijomis gali paveikti dentino kanalėliose esančias pulpos ląsteles ir sukelti danties jautrumą ar skausmą [19].
12
Senas mitas, kad skausmą sukelia oras, “kuris yra nekokybiškai suplombuotoje danties ertmėje“ ir išsiplečia lėktuvo pakilmo metu, yra vis dar populiarus, tačiau neįrodytas. Devoe ir Motley 1945 m. atliko tyrimą, kurio metu aštuoniems pacientams “įkalino orą“ įdėdami vatos gumulėlį į ertmės dugną po restauracijomis. Nei vienas iš pacientų nenurodė skausmo esant aukštam slėgiui [5].
1.2. Barodontalgijos pasireiškimas
1.2.1 Klasifikacija
Barodontalgija klasifikuojama į dvi dideles grupes: tiesioginę, atsirandančią dėl dantų skausmo ir netiesioginę, atsirandančią dėl barosinusito ar barootito, kai skausmas gali iradijuoti į dantis [5]. Pasaulio odontologijos federacija (FDI World dental federation) suklasifikavo tiesioginę barodontalgiją, remiantis pulpos ir apydančio audinių sukeliamais simptomais. Šiuo metu priimta tiesioginės barodontalgijos klasifikacija sudaryta iš keturių klasių [5, 6, 7, 9, 20] (Lentelė nr. 1). Lentelė nr. 1 Tesioginės barodontalgijos klasifikacija
Klasė Priežastis Simptomai
I Negrįžtamas pulpitas Staigus, stiprus, momentinis skausmas pakilimo metu
II Grįžtamas pulpitas Bukas, pulsuojantis skausmas pakilimo metu
III Pulpos nekrozė Bukas, pulsuojantis skausmas nusileidimo metu
IV Apydančio
patologija/židinys
Aštrus, nuolatinis skausmas pakilimo ir nusileidimo metu
1.2.2 Barodontalgijos simptomai
Mokslinėje literatūroje barodontalgija dažniausiai siejama su aštriu, stipriu, tiksliai lokalizuotu skausmu. Atliekant tyrimus stebimi radiologiniai pokyčiai: skilusi restauracija, šaknies viršūnės patologija arba periodonto raiščio plyšio praplatėjimas [3]. Daugeliu atvejų barodontalgija pasireiškia kaip esamų danties patologinių procesų paūmėjimas, išskyrus netiesioginės barodontalgijos atvejus [5].
13
Publikuotuose tyrimuose nurodomi barodontalgijos simptomai ir nustatyta patologija pateikti 2 lentelėje.
Lentelė nr. 2. Barodontalgijos pasireiškimas publikuotuose tyrimuose
Autorius Barodontalgijos simptomai Patologija, dėl kurios išsivystė barodontalgija
Kini ir kt [8] staigus, aštrus, skvarbus skausmas; maudžiantis, bukas skausmas; ilgai besitęsiantis, stiprus skausmas, patinimas
negrįžtamas pulpitas;
grįžtamas pulpitas arba pulpos nekrozė;
viršūninis periodontitas; Rajpal ir kt [21] staigus, aštrus skausmas; danties
jautrumas;
pulpos patologija, periodonto patologija
Zadik ir kt [22] stiprus, aštrus, lokalizuotas skausmas.
neseniai atliktas restauracinis gydymas; pulpos nekrozė; lėtinis viršūninis periodontitas; barosinusitas; vertikalus šaknies lūžis; pulpitas; nekokybiška amalgaminė plomba; retinuoti tretieji krūminiai dantys. Zanotta ir kt [7] šaudančio pobūdžio skausmas;
spaudžiančio pobūdžio skausmas;
nekokybiška amalgaminė plomba; danties vainiko skilimas
Kollmann [19] (tyrime nenagrinėjo) Pulpitas, sinusitas
Stoetzer ir kt [9] stiprus, staiga atsiradęs skausmas nusileidimo metu; nusileidus, skausmas dingo penkioms valandoms, bet paskui prasidėjo vėl, tęsėsi 5 dienas po skrydzio ir buvo bukas, tvinkčiojantis;
pulpos nekrozė;
restauracija siekianti pulpos kamerą.
14
Pasak F. Laval-Meunier ir bendraautorių atlikto tyrimo, skausmą dažniau pažymėjo: moterys, respondentai, kurių amžius buvo 37 metai ir daugiau, respondentai, kurie vykdė skrydžius keletą kartų per dieną ir respondentai, kurie lankėsi pas odontologą kas 6 mėn. Vidutinis skausmo intensyvumas buvo 5.5 iš 10, barodontalgija dažniausiai pasitaikė lėktuvui leidžiantis (N=35), aukštis, kuriame respondentai dažniausiai pajusdavo skausmą buvo 0-4000 m (N=31), greitis – 500-1000 km/h. Dešimt apklaustųjų teigė, kad barodontalgija turėjo įtakos skrydžio saugumui [1].
W. Al-Hajri ir E. Al-Madi tyrime buvo gautas statistiškai reikšmingas dažniau pilotų patiriamas dantų skausmas nei narų. 21.4% apklaustųjų nurodė, kad barodontalgiją yra patyrę keletą kartų. Skausmas dažniau pasireikšdavo pakilimo metu nei nusileidimo, 33000 – 6000 m aukštyje. 81.8% respondentų po barodontalgijos kreipėsi į odontologą, 20.2% jų buvo taikytas restauracinis gydymas, 5.7% endodontins gydymas, 2.3% dantų šalinimas, 2.3% kitos procedūros [20].
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad netiesioginė barodontalgija gali pasireikšti, sirgus ūmia kvėpavimo takų sistemos infekcija ar sinusitu prieš skrydį, bei segant skrydžio metu. Šios ligos dėl slėgių skirtumų skrydžio metu gali sukelti barosinusitą ar barootitą. Viduriniosios ausies barootitas – traumatinio pobūdžio viduriniosios ausies uždegimas, įtakotas slėgių skirtumo tarp būgninės ertmės ir išorinės aplinkos. Barosinusitas – slėgių skirtumo tarp vieno ar daugiau prienosinių ančių ertmės ir išorinės aplinkos sukeltas ančio uždegimas. Abi būklės gali lemti dantų skausmo (barodontalgijos) atsiradimą skrydžio metu [5]. Tokiais atvejais dantų skausmą žmogus dažniausiai gali jausti viršutinio žandikaulio prieškrūminių/krūminių dantų srityje, lėktuvo nusileidimo metu, kuris gali tęstis ir ilgą laiką po nusileidimo. Būdingas skausmas, palpuojant viršutinio žandikaulio ančių plote bei greitai keičiant galvos padėtį. Vertinant rentgenologinį tyrimą, galima pastebėti pakitimus viršutinio žandikaulio ančiuose [8, 21].
1.3. Barodontalgijos paplitimas
Kalbant apie barodontalgiją, svarbu pažymėti, kad didžiausią riziką šiai būklei pasireikšti turi žmonės, kurių profesija susijusi su atmosferos slėgio kaita: oro įgulos nariai, narai, darbas tuneliuose arba povandeninėse statybose, šachtose, kesonuose. Su šia problema gali susidurti ir lėktuvais keliaujantys asmenys bei nardymu ar alpinizmu užsiimantys žmonės [3, 5].
Literatūros duomenys apie barodontalgijos paplitimą tarp oreivių ir narų yra prieštaringi. Vienų autorių duomenimis, nors ir skiriasi oro tankis virš jūros lygio ir žemiau jūros lygio, bet statistiškai reikšmingo skirtumo tarp oreivių ir narų patiriamos barodontalgijos paplitimo nėra [9].
15
Tuo tarpu kiti autoriai teigia, kad barodontalgija dažniau pastebima narų tarpe, kadangi kaskart panirus 10 m. gilyn, atmosferos slėgis pakyla 1 atm [5]. Nustatyta, kad barodontalgija vienodai dažnai patiriama viršutinio ir apatinio žandikaulio dantyse, dažniausiai paveikiami yra pirmieji krūminiai dantys [5]. Literatūros duomenimis barodontalgijos paplitimas siekia nuo 0.26% iki 33.6% (lentelė nr.3)
Lentelė nr. 3. Barodontalgijos paplitimas skirtingų tyrimų duomenimis.
Autorius Kada pasireiškė Triamųjų kiekis
Paplitimas (%)
Zadik [22] Skrydžio metu 331 8.2
Zanotta ir kt[7] Nardymo metu,
nusileidus į kesoną 499 15
Lval-Meuner ir kt [1] Skrydžio metu 1184 6.6
Al-haji ir kt [20] Nardymo ir skrydžio metu
262 33.6
Kollmann [19] Skrydžio metu 11,617 0.26
1.4. Barodontalgijos prevencija
Publikuojamuose straipsniuose nurodomos priemonės, galinčios padėti išvengti barodontalgijos, rizikos grupei priklausantiems žmonėms [3, 5] (dažnai susiduriantiems su oro slėgio kaita) :
Periodiškas burnos ertmės ir dantų patikrinimas pas odontologą, atliekant dentalines rentgeno nuotraukas, pulpos gyvybingumo testus;
Panoraminės rentgeno nuotraukos kas 3-5 m.;
Po vizito pas odontologą, ypač kai buvo leisti anestetikai, 24-72 h pacientams nevykdyti veiklų, kurios keičia atmosferos slėgį. Odontologas turėtų įspėti savo pacientus apie galimą pooperacinį skausmą;
Rekomenduojami fiksuoti dantų protezai ar implantacija vietoj išimamų dantų protezų; Kai kurie autoriai rekomenduoja dantų gydymui naudoti stiklo jonomerinį pamušalą po
16
JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) pateikia laiko apribojimo skrydžiams ar nardymui gaires, kuriomis reikėtų vadovautis atlikus tam tikrą procedūrą [8, 2] (Lentelė nr. 4).
Lentelė nr. 4. JAV FAA paskelbtos laiko apribojimų gairės, atsižvelgiant į atliktą odontologinę procedūrą ar patologiją
Gydymas Apribojimai (skrydžiui, nardymui)
Danties rovimas arba burnos chirurginė intervencija
24-72h
Endodontinis gydymas 24h
Implantacija 10d
Laisvo audinio membranos persodinimo procedūra
7-14d
Sunkios formos netaisyklingas sąkandis arba žandikaulio minkštųjų audinių susirgimas
17
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Barodontalgijos paplitimui tarp orlaivių pilotų, orlaivių pilotavimą studijuojančių studentų ir orlaivių palydovų Lietuvoje nustatyti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa ( žr. Priedas nr. 1). Siekiant užtikrinti anonimiškumą, anketoje nebuvo prašoma nurodyti vardų, gyvenamosios vietos ar telefonų numerių. Tyrimas buvo pradėtas gavus LSMU bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-OF-77) (žr. Priedas nr. 2). Apklausos buvo vykdomos respondentų darbovietėje ir mokymosi įstaigoje, netrukdant jų darbo rėžimui ar skrydžių saugumui.
Anketą sudarė 17 klausimų, iš kurių 16 – uždarosios formos klausimai ir 1 – atvirosios formos klausimas. Anketą galima suskirstyti į 2 dalis: pirmoji anketos dalis buvo demografinio pobūdžio, siekiant išsiaiškinti apklaustųjų lytį, amžių ir turimą licenciją, o antroji dalis buvo susijusi su barodontalgijos charakteristika ir tiriamųjų pildoma tik tuo atveju, jei į klausimą „Ar kada nors jautėte dantų skausmą skrydžio metu?“ tiriamieji atsakė „taip“. Anketinė apklausa buvo vykdoma trijose institucijose: Vilniaus oro uosto skrydžių bendrovėje „Wizzair“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute ir Dariaus ir Girėno aerodrome.
Respondentų atrankos kriterijai:
1) Asmenys, turintys vieną iš šių licencijų: avialinijų transporto piloto licencija (ATPL), komercinės aviacijos piloto licencija (CPL), piloto mėgėjo licencija (PPL), sklandytojo licencija (SK), laisvojo aerostato piloto licencija (LA), navigatoriaus licencija (FN), skraidančiojo inžinieriaus licencija (SI), orlaivių palydovo licencija;
2) Asmenys, studijuojantys institucijoje, įgyti venai iš minėtų licencijų; 3) Asmenys, skrydžių metu pasiekiantys ne žemesnį nei 600 m aukštį; 4) Asmenys, skraidantys ne rečiau nei 1 kartą per mėnesį.
Imties dydis formuotas pasirenkant tikslinę apklausos grupę, imties parinkimo būdas pagrįstas imties atsitiktinumo principu, t.y. visos tikslinės grupės turėjo vienodas galimybes patekti į imtį.
Vilniaus oro uosto skrydžių bendrovėje „Wizzair“ buvo apklausti skrydžių palydovai ir avialinijų transporto piloto licenciją (ATPL) turintys orlaivių pilotai, Antano Gustaičio aviacijos institute apklausti orlaivių pilotavimą studijuojantys studentai, kurie baigę studijas gaus piloto mėgėjo licenciją (PPL) ir PPL turintys pilotai, Dariaus ir Girėno aerodrome anketos pateiktos PPL ir komercinės aviacijos piloto licenciją (CPL) turintiems pilotams. Visos grąžintos anketos buvo
18
koduojamos to paties asmens, duomenys buvo patikrinti ir du kartus įvesti į duomenų bazę. Buvo nagrinėjami tik atsakymai su pasirinktu vienu atsakymo variantu.
Siekiant susisteminti gautus atsakymus ir atlikti tikslesnę duomenų analizę, imtis buvo suskirstyta į 3 grupes, atsižvelgiant į respondentų amžių:
1 gr. - iki 30 m., 2 gr - 30 ir 50 m., 3 gr. - 50 m. ir daugiau.
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojantis „IBM SPSS Statistics 23“ ir „Microsoft Excel 2016“ programinėmis įrangomis. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo p=0.05. Statistinei skirtumų tarp respondentų grupių analizei taikytas Chi-kvadrato 𝜒2 nepriklausomumo kriterijus.
Tikrintos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą: 1. Amžius turi įtakos žinioms apie barodontalgiją; 2. Amžius turi įtakos barodontalgijos pasireiškimui;
3. Skrydžių dažnumas turi įtakos barodontalgijos pasireiškimui;
4. Vizitų dažnis pas odontologą turi įtakos barodontalgijos pasireiškimui;
5. Skausmo intensyvumas ir barodontalgijos pasireiškimo laikas (leidžiantis/kylant) yra priklausomi;
6. Skausmo intensyvumas ir lėktuvo aukštis yra priklausomi;
7. Skausmo pobūdis priklauso nuo to, ar buvo pradėtas danties gydymas prieš skrydį; 8. Skausmo pobūdis ir trukmė yra priklausomi;
19
3. REZULTATAI
Anketinės apklausos metu buvo pateikta 150 anketų, iš jų 73 buvo atsakytos (49%). Apklausoje dalyvavo oreiviai ir oreivystę studijuojantys studentai. Civilinės aviacijos duomenimis Lietuvoje yra 1009 galiojančios įvairių kategorijų orlaivių pilotų licencijos. Apskaičiavus imties dydį pagal imties dydžio skaičiavimo formulę, buvo nustatyta, kad tyrimo imtis gali būti naudojama pilotinio tyrimo atlikimui ir skaičiavimams.
Didžioji dalis respondentų buvo vyrai – 46 ( 63% ), likę 27 (37%) - moterys. Daugiau nei 70% atsakiusiųjų į anketas amžius buvo iki 30 m. Respondentų pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžių pateiktas 5 paveiksle.
5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Daugiau nei pusė respondentų (57.5%) lėktuvu skrenda keletą kartų per savaitę . Beveik dvigubai mažiau apklaustųjų skrenda kelis kartus per dieną – 20 (27.4%) , o skrendančiųjų tik keletą kartų per mėnesį buvo mažiausiai – 11 (15.1%).
Daugiausiai apklaustųjų turėjo skrydžio palydovo licenciją – 32 (43.8%). Licencijų tipai, kurie pasitaikė tarp respondentų, nurodyti 6 paveiksle. Tiriant barodontalgijos pasireiškimą, priklausomai nuo turimos licencijos, nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0.05).
73%
18% 10%
Iki 30 metų 30 - 50 metų > 51 metų
Kie
20
6 pav. Licencijų tipai tarp visų respondentų
Daugiausiai atsakiusiųjų į anketas (46.6%) pas odontologą lankosi 1 kartą per metus. Informacija apie vizitų dažnį pateikta 7 paveiksle. Ištyrus duomenis apie barodontalgijos žinomumą tarp respondentų nustatyta , jog tik 22 (30.1%) tiriamieji yra girdėję apie barodontalgiją , o dauguma (69.9%) – ne. Vertinant barodontalgijos žinomumą oreivių tarpe, nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų amžiaus ir tai, ar jie buvo girdėję apie barodontalgiją (p>0.05). Vertinant skrydžių bei vizitų pas odontolgą dažnį ir barodontalgijos tikimybę, taip pat nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0.05).
7 pav. Respondentų vizitų dažnis pas odontologą
Iš 73 atsakiusiųjų į anketas 62 nejautė dantų skausmo skrydžio metu, o 11 jautė skausmą, t.y. barodontalgiją patyrė 15.1% respondentų. Vertinant atsakiusiųjų į anketas amžių ir patirtą dantų skausmą skrydžio metu, nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo (p>0.05). Skausmo intensyvumo rodikliai, patirti respondentų, nurodyti 8 paveiksle.
12 6 32 2 21 ATPL CPL Skrydžių palydovas PPL Studentas Ki e ki s 12 40 21 Rečiau nei 1 kartą per metus 1 kartą per metus 1 kartą per pusę metų Ki e ki s
21
8 pav. Skausmo intensyvumas, kurį nurodė respondentai, patyrę barodontalgiją
Dažniausiai respondentai patyrė dantų skausmą lėktuvui leidžiantis - 7, o lėktuvui kylant skausmą patyrė 4 asmenys. Nebuvo rasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skausmo intensyvumo ir skrydžio periodo (leidžiantis/kylant) bei lėktuvo aukščio, kuriame respondentai pajuto dantų skausmą (p>0.05). Didesnė dalis (63.6%) patyrusių barodontalgiją asmenų, tai pajuto, esant 5000-9000m aukščiui, likusi dalis (36.4%) - esant 0-5000m aukščiui. Nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp aukščio, kuriame respondantai patyrė dantų skausmą ir skausmo trukmės (p>0.05). Tiriant, kokiam greičiui esant respondnetai pajuto dantų skausmą, beveik visi asmenys pasirinko atsakymą, kuriame buvo nurodytas 500-1000km/h greitis – 10, tik 1 pajuto dantų skausmą, esant mažesniam nei 500km/h greičiui. Devyni iš susidūrusių su barodontalgija respondentų dantų skausmą jautė krūminių dantų srityje, o priekinių - tik 2. Tiriant, ar dantis skaudėjo prieš skrydį, 6 asmenys atsakė teigamai, o 5 teigė, jog jie dantų skausmo prieš skrydį nejuto.
Analizuota ar apklaustiesiems, kurie patyrė barodontalgiją, buvo pradėtas skausmą sukėlusio danties gydymas. Septyni respondentai atsakė, kad skausmą sukėlusio danties gydymas jiems nebuvo pradėtas , o 4 apklaustieji nurodė, jog jiems buvo pradėtas danties gydymas prieš skrydį Nebuvo rastas statistinis reikšmingumas tarp skausmą sukėlusio danties gydymo ir skausmo pobūdžio (p>0.05).
Respondentų atsakymai apie skausmo pobūdį ir trukmę sugrupuoti diagramose ir nurodyti 9 ir 10 paveiksluose. Tiriant statistinį reikšmingumą tarp skausmo pobūdžio ir trukmės, nebuvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0.05).
3 5 3 1 - 3 4 - 6 7 - 10 Ki e ki s
22
9 pav. Skausmo pobūdžio pasiskirstymas tarp barodontalgiją patyrusių respondentų
10 pav. Skausmo trukmės pasiskirstymas tarp barodontalgiją patyrusių respondentų
Į klausimą, ar skausmas galėjo padaryti įtaką skrydžio saugumui, 6 tiriamieji atsakė, jog galėjo, o 5 respondentų nuomone patirtas dantų skausmas neturėjo jokios įtakos skrydžio saugumui.
5 4 2 Staigus, stiprus, momentinis skausmas Stiprus ir ilgai besitęsiantis skausmas Maudžiančio pobūdžio skausmas Ki e ki s 5 2 2 2 Keletą minučių Viso skrydžio metu Tęsėsi kelias valandas po skrydžio Tęsėsi kelias dienas po skrydžio Ki e ki s
23
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šio pilotinio tyrimo duomenimis barodontalgiją patyrė 15.1% oreivių. Remiantis kitose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, barodontalgijos dažnis yra įvairus ir siekia nuo 6.6%, iki 33.6% [1, 7, 19, 22, 20,]. Skirtumai tarp tyrimų gali būti dėl skirtingų anketos atrankos kriterijų, skirtingos imties bei skirtingai suformuluotų klausimų. Šio tyrimo tikslinei grupei buvo pasirinkti asmenys, kuriuos dažnai veikia slėgių skirtumas. Kadangį šiame tyrime daugiausiai respondentų skraido keletą kartų per savaitę, galime teigti, kad, tiriamieji skraido pakankamai dažnai, kad būtų galima tirti barodontalgijos atsiradimo tikimybę. Kita vertus, tyrimo imtis orentuota tik į oreivius – šio tyrimo trūkumas. Siekiant tiksliau įvertinti barodontalgijos paplitimą, atliekant tolimesnius tyrimus, reikėtų į juos įtraukti ir narus, alpinistus bei keleivius, skrendančius lėktuvais.
Barodontalgijos paplitimo skirtumus gali lemti šalies civilinės aviacijos įstatymai ir reglamentas apie pilotų sveikatos patikrinimą, sveikatos apsaugos įstatymai, šalies odontologų darbo kokybė, ėduonies paplitimas. Lietuvoje asmenims, kurie nori gauti vieną iš tyrime paminėtų licencijų, reikia gauti 1-osios klasės sveikatos pažymėjimą, atitinkantį ICAO (International civil aviation organisation) standartus, kuris galioja vienerius metus. Asmenims, prieš stojant į unversitetą ar privačią pilotų rengimo mokyklą yra atliekamas sveikatos patikrinimas, kuris apima taip pat ir dantų bei burnos sveikatos patikrinimą. Tam, kad ICAO pažymėjimas būtų pratęstas, asmenims atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai bei dantų ir burnos patikra kas 5 metus. Visi Lietuvos licencijuotų pilotų, pilotavimą studijuojančių studentų ir orlaivių palydovų sveikatos kortelių duomenys kaupiami Civilinės aviacijos medicinos centre, kuris įsikūręs Vilniuje, Antakalnio ligoninėje. Jei licencijuotam asmeniui yra atliekama chirurginė intervencija, apie ją jis privalo informuoti Civilinės aviacijos administraciją.
Vertinant tyrimo demografinius duomenis, galime teigti, kad tarp respondentų dominavo vyriškoji lytis. Prancūzijoje, oro pajėgų, laivyno ir armijos valstybiniuose padaliniuose atliktoje panašioje apklausoje [1] respondentai taip pat dažniausiai buvo vyrai. Aviacijos specialybes ir orlaivių pilotavimą galime priskirti “vyriškų“ profesijų grupei, išimtis - orlaivių palydovų profesija, kurią dažniausiai renkasi moterys. Vertinant apklaustųjų amžių, šiame tyrime daugiausiai respondentų buvo jauni žmonės (iki 30 m.), kaip ir Saudo Arabijoje ir Kuveite atliktame tyrime [20]. Tuo tarpu Prancūzijoje atliktuose tyrimuose daugiausiai respondentų buvo vyresni žmonės (35 m. ir vyresni) [1]. Vertinant skrydžių dažnumą, šios apklausos respondentai skraidė dažniau (keletą kartų per savaitę), nei Prancūzijoje atlikto tyrimo respondnetai (keletą kartų per mėnesį). Galimai
24
dėl šios priežasties barodontalgijos paplitimas tarp Prancūzijos oreivių nustatytas mažesnis (6,6%) palyginus su Lietuvoje atliktu tyrimu.
Lyginant skausmo intensyvumą, abiejuose tyrimuose dažniausiai patirtas skausmo intensyvumas buvo 4-6 balų dešimtbalėje skausmo vertinimo sistemoje.
Skausmo pobūdis šiame tyrime sutapo su dauguma tyrimų (Kini ir bendraautorių [8], Rajpal ir bendraautorių [21], Zadik ir bendraautorių [22] ir Stoetzer ir bendraautorių [9]) respondentų nurodytu skausmu, kuris buvo staigus, stiprus, momentinis. Vertinant skausmo trukmę, šioje apklausoje respondentai skausmą dažniausiai jautė keletą minučių, panašiai kaip ir Stoetzer ir bendraautorių atliktoje atvejo analizėje [9], tačiau šių autorių tyrime tiriamasis vėl pajuto skausmą po 5 valandų.
Vertinant galimą skrydžo aukščio įtaką barodontalgijos pasireiškimui, nustatyta, kad barodontalgija dažniausiai pasireiškė 5000-9000m. aukštyje. Šio tyrimo duomenys sutampa su kitų tyrimų duomenimis [20, 1], kur nustatyto aukščio, kuriame dažniausiai pasireiškė barodontalgija, vidurkis siekia apie 5000m. Tai yra aukštis, kuriame atmosferos slėgis nukrenta per pusę atmosferos slėgio, esančio jūros lygyje, ir pasiekia 0,75 atm [11, 12].
Remiantis publikuotų tyrimų rezultatais, barodontalgija pasireiškia įvairiais skrydžio periodais: tiek lėktuvo nusileidimo tiek pakilimo metu [1, 2, 9, 22, 8 ]. Šio tyrimo duomenimis, barodontalgija dažnausiai pasireiškė lėktuvui leidžiantis. Atlikus tik anketinę apklausą, negalime įvertinti objektyvių atsakiusiųjų žmonių apžiūros duomenų, neturime tikslių duomenų apie respondento patyrusio barodontalgiją burnos sveikatą, todėl negalime susieti barodontalgijos atsiradimo būtent lėktuvo nusileidimo metu su konkrečia patologija. Šios apklausos duomenimis net 4 iš 11 respondentų pažymėjo, kad buvo taikytas priežastinio danties gydymas prieš skrydį. Zadik ir bendraautorių atliktame tyrime daugeliu atvejų barodontalgija pasireiškė dėl neseniai atlikto restauracinio gydymo [22]. Neįvertinus atsakiusiųjų kliniškai, negalime tiksliai nurodyti tikslios dantų gydymo prieš skrydį priežasties: kokia danties liga jiems buvo nustatyta ir koks gydymas taikytas. Tai šio tyrimo trūkumas. Siekiant tiksliai įvertinti galimą dantų patologijos ir barodontalgijos pobūdžio ryšį, reikia atlikti ne tik apklausą, bet ir klinikinį žmonių ištyrimą, analizuojant dantų ir burnos ligas prieš ir po galimo buvimo aplinkoje, veikiamoje slėgio skirtumų.
Apibendrinus šio pilotinio tyrimo rezultatus, galime teigti, kad barodontalgijos problema egzistuoja ir apie ją turi žinoti tiek keleiviai, tiek oreiviai, tiek odontologai. Odontolgai turėtų informuoti pacientus apie rekomenduojamus laiko apribojimus prieš skrydį, priklausomai nuo
25
atliktos procedūros (žr. lentelę nr. 4) bei apie galimą skausmą ir jo pobūdį skrydžio metu, esant konkrečiai klinikinei situacijai.
26
IŠVADOS
Remiantis šio pilotinio tyrimo rezultatais:
1. Barodontalgijos paplitimas tarp Lietuvos oreivių siekė 15.1%;
2. Barodontalgija dažniausiai pasireiškė staigiu, stipriu, momentiniu skausmu, trukusiu
keletą minučių;
3. Veiksniai, galintys turėti įtakos barodontalgijos atsiradimui – lėktuvo aukštis, kilimo
ar nusiledimo momentas, danties skausmas, buvęs prieš skrydį ir pradėtas danties gydymas prieš skrydį.
27
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Laval-Meunier F, Bertran PE, Arrivé E, Paris JF, Monteil M, Nguyen S, Moussu C, Rouas A, Catros S. Frequency of Barodontalgia Among Military or Civilian Pilots and Aircrew Members. Aviat Space Environ Med 2013; 84:1055 – 60.
2. Yuce E, Koçer G, Atila T. Current concepts of oral and maxillofacial rehabilitation and treatment in aviation. Gen Dent 2016 Sep-Oct;64(5):44-8.
3. Al Thomali Y, Bailoor D. Barodontalgia – A Diagnostic Dilemma in the Dental Pain of Servicemen-A Structured Review. IOSR-JDMS. 2016;15(4):76-79.
4. Lakshmi, Sakthi DS. Aviation Dentistry.J Clin Diagn Res. 2014 Mar; 8(3): 288–290. 5. Maity I, Goel P. Barodontalgia: The Dental Distress – An Overview. IJSR. 2015;4(5): 2277–
8179
6. Khalekar Y, Zope A, Chaudhari L, Brahmankar U. Barodontalgia: More light on less known. SRM J Res Dent Sci 2016;7:158-61.
7. Zanotta C, Dagassan-Berndt D, Nussberger P, Waltimo T, Filippi A. Barodontalgias, dental and orofacial barotraumas. SSO. 2014;124:510-514.
8. Kini PV, Jathanna VR, Jathanna RV, Shetty K. Barodontalgia: Etiology, Features and Prevention. HRPUB. 2015; 3(2): 35-38.
9. Stoetzer M, Kuehlhorn C, Ruecker M, Ziebolz D, Gellrich NC, von See C. Pathophysiology of Barodontalgia: A Case Report and Review of the Literature. Placement: Case Reports in Dentistry. 2012;4 el.
URL: http://dx.doi.org/10.1155/2012/453415
10. Predescu I. Sinus barotrauma - a particular injury. Romanian Journal of Rhinology. 2013;3(12):227-232.
11. Lynch JH, Deaton TG. Barotrauma With Extreme Pressures in Sport: From Scuba to Skydiving. Curr Sports Med Rep. 2014 Mar-Apr;13(2):107-12.
12. Geramipanah F, Sadighpour L, Assadollahi R. The effect of environmental pressure and resin cements on the push-out bond strength of a quartz fiber post to teeth root canals. UHM 2016; 43(2):143-150.
13. Gulve MN, Gulve ND, Shinde R, Kolhe SJ. The effect of environmental pressure changes on the retentive strength of cements for orthodontic bands. Diving and Hyperbaric Medicine. 2012;42(2):78-81.
28
14. ASTNA (Air and surface transport nurses association). Patient Transport: Principles and
Practice, 4e. In: Holleran RS editor, 2010, Salt Lake City, Utah. Transport physiology. p.
39-40.
15. Zadik Y. Barodontalgia. J Endod 2009;35:481–485.
16. Harvey W. Dental pain while flying or during decompression tests. Br Dent J 1947; 82:113– 8.
17. Lyon KM, Hood JAA, Rodda JC. Barodontalgia: a review, and the influence of simulated diving on microleakage and on the retention of full cast crowns. Mil Med 1999; 164:222–7. 18. B ORBAN et al. J Dent Res 25 (5), 299-309. 10 1946.
19. Kollmann W. Incidence and possible causes of dental pain during simulated high altitude flights. J. Endod. 1993; 19:154Y9.
20. Al-Hajri W, Al-Madi E. Prevalence of Barodontalgia among pilots and divers in Saudi Arabia and Kuwait. The Saudi dental journal. 2006;18(3):134-140.
21. Rajpal PS, Sachdev G, Waghmare M, Pagare SS. Dental Barotrauma and Barodontalgia. JMSCR. 2014;2(12):3477-3483.
22. Zadik Y. Barodontalgia: what have we learned in the past decade? Oral Surg Oral Med Oral Pathol Oral Radiol Endod 2010;109(4):e65-69.
29
PRIEDAI
Priedas nr. 1. Anketa
Apibraukti teisingo atsakymo raidę:
1. Jūsų lytis: a) vyras b) moteris
2. Jūsų amžius: a) iki 30 m. b) 30 - 50 m. c) 51 m. ir daugiau
3. Skrydžių dažnumas: a) keletas per dieną b) keletas per savaitę c) keletas per mėnesį
4. Kaip dažnai lankotės pas odontologą? a) 1 kartą per pusę metų b) 1 kartą per metus c) rečiau nei 1 kartą per metus
5. Ar esate girdėję apie barodontalgiją? a) taip b) ne 6. Jūsų turima licencija/pareigos (įrašyti)
………. 7. Ar kadanors jautėte dantų skausmą skrydžio metu? a) taip b) ne
Jei į 7 klausimą atsakėte “ne” , galite nebepildyti likusių anketos klausimų.
8. Jei kada jautėte dantų skausmą skrydžio metu, koks buvo jo intensyvumas 10 balų skausmo skalėje? (kai 1 yra minimalus skausmas, o 10 maksimalus) a) 1-3 b) 4-6 c) 7-10 9. Jei skrydžio metu jutote dantų skausmą, kuriuo skrydžio metu tai buvo? a) lėktuvui kylant b) lėktuvui leidžiantis
10. Kokiame aukštyje pajutote dantų skausmą? a) 0-5000m b) 5000-9000m c) 9000-12000m ir daugiau
11. Kokiam lėktuvo greičiui esant pajutote dantų skausmą? a) <500km/h b) 500-1000km/h c) >1000km/h
12. Kurioje dantų grupėje jutote skausmą? a) priekinių dantų b) krūminių dantų 13. Ar dantį(is) skaudėjo prieš skrydį? a) taip b) ne
14. Ar buvo pradėtas skausmą sukėlusio danties gydymas prieš skrydį? a) taip b) ne 15. Koks buvo skausmo pobūdis? a) staigus, stiprus, momentinis skausmas b) stiprus ir ilgai besitęsiantis skausmas c) maudžiančio pobūdžio skausmas d) pulsuojančio pobūdžio skausmas
30
16. Kiek laiko truko skausmas? a) keletą minučių b) viso skrydžio metu c) tęsėsi kelias valandas po skrydžio d) tęsėsi kelias dienas po skrydžio
17. Jūsų nuomone, ar šis skausmas galėjo padaryti įtaką skrydžio saugumui? a) taip b) ne
31
