LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS VAIKŲ LIGŲ KLINIKA
Indrė Šturaitė 6 kursas, 9 grupė
„POLIEŢUVINĖS IMUNOTERAPIJOS EFEKTYVUMAS IR SAUGUMAS VAIKAMS“
Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa
Darbo vadovas: doc. J. Kudzytė
Kaunas 2016
2
TURINYS
SANTRAUKA... 3
SUMMARY... 4
PADĖKA ... 5
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
BIOETIKOS LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
1. ĮVADAS ... 7
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
3.1 Alergenui specifinė imunoterapija ... 9
3.2 Poodinės ir polieţuvinės imunoterapijos palyginimas ... 11
3.3 Polieţuvinė imunoterapija ... 12
3.4 Alergenui specifinė imunoterapija vaikams ... 14
4. TYRIMO METODIKA ... 17
5. REZULTATAI ... 18
5.1 Alerginių kvėpavimo takų ligų išsivystymo rizikos veiksniai ... 18
5.2 Alerginių ligų simptomai prieš gydymą polieţuvine imunoterapija ... 19
5.3 Alergenui specifinės imunoterapijos efektyvumas vaikams ... 21
5.4 Alergenui specifinės polieţuvinės imunoterapijos saugumas vaikams ... 26
6. REZULTATŲ APTARIMAS... 28
6.1 Mano darbo ypatumai ... 29
7. IŠVADOS ... 31
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32
9. PRIEDAI ... 36
9.1 Priedas Nr.1 ... 36
3
SANTRAUKA
Darbo autorius: Indrė Šturaitė
Darbo pavadinimas: „Polieţuvinės imunoterapijos efektyvumas ir saugumas vaikams ‖
Darbo tikslas: Ištirti alerginių kvėpavimo takų ligų gydymo polieţuvine imunoterapija efektyvumą ir saugumą vaikams.
Darbo uţdaviniai: 1) Telefoninės apklausos būdu išsiaiškinti rizikos faktorius, lėmusius alerginių ligų atsiradimą vaikams. 2) Išsiaiškinti pacientų ligos simptomų dinamiką gydymo periodu. 3) Išsiaiškinti pacientų vartojamų vaistų poreikio dinamiką gydymo periodu. 4) Nustatyti įsijautrinimo pokyčius kitiems alergenams gydymo eigoje. 5) Išsiaiškinti, ar gydant polieţuvine imunoterapija buvo stebėtos nepageidaujamos reakcijos.
Tyrimo metodika: Telefoninės apklausos būdu nustatyta, kokie rizikos faktoriai lėmė vaikų AL atsiradimą, išsiaiškinta AL simptomų dinamika, gyvenimo kokybės, simptominių vaistų poreikio pokyčiai, nustatyti įsijautrinimo pokyčiai kitiems alergenams, nepageidaujamų reakcijų pasireiškimas gydymo eigoje ir po jo. Skaičiavimams ir duomenų analizei naudojamos SPSS statistics 17.0 programa. Faktorių lyginimui naudojamas Chi kvadrato testas ir parametrinis Wilcoxon testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p< 0,05. Rezultatai: Daţniausi AL simptomų išsivystymo rizikos veiksniai yra genetiniai faktoriai bei aplinkos uţterštumas. Pabaigus gydymą, stebėta ryški simptomų intensyvumo ir daţnio, simptominių vaistų poreikio regresija, o net 80% vaikų AKTL simptomai, po gydymo, visiškai išnyko, 55% vaikų nebeprireikė simptominių vaistų. Lengvi nepageidaujami reiškiniai stebėti 4 vaikams, iš kurių 3 neprireikė dozės korekcijos. Vidutinio sunkumo ar sunkių nepageidaujamų reiškinių, keliančių grėsmę gyvybei ar anafilaksinių reakcijų nebuvo stebėta. Daroma išvada, kad polieţuvinė IT vaikams yra saugi.
Išvados:. Daţniausi AL simptomų išsivystymo rizikos veiksniai yra genetiniai faktoriai bei aplinkos uţterštumas. Didţiausi regresijos pokyčiai nustatyti nosies ir akių simptomams. 80% vaikų AKTL, po gydymo polieţuvine IT, visiškai išnyko( p < 0,001). Gydymui trunkant ilgiau negu 2 metus, ţenkliai susilpnėja visų simptomų intensyvumas ir pasikartojimo daţnis. Stebėta geriamųjų antihistamininių ir hormoninių tepalų/emolientų poreikio regresija. 55% vaikų, baigus gydymą, nebeprireikė papildomų vaistų AKTL simptomams slopinti (p < 0,001). Gydantis daugiau negu 2 metus, sumaţėjo beveik visų simptominių vaistų poreikis. Gydymo eigoje įsijautrinimo kitiems alergenams neatsirado. Lengvi nepageidaujami reiškiniai stebėti 4 vaikams, vidutinio sunkumo ar sunkių nepageidaujamų reiškinių, keliančių grėsmę gyvybei ar anafilaksinių reakcijų nebuvo stebėta. Polieţuvinė IT vaikams yra saugi.
4
SUMMARY
Author: Indrė Šturaitė
Title: „Effectiveness and safety of sublingual immunotherapy in children‖
Aim: To investigate effectiveness and safety of sublingual immunotherapy used for treating allergic diseases of respiratory system in children.
Objectives: 1) By using telephone survey to find out risk factors causing allergic diseases in children. 2) To ascertain the dynamics of disease symptoms during the treatment period. 3) To ascertain the dynamics of drug demand in patients during treatment period. 4) To evaluate the changes of allergen sensitization during treatment period. 5) To ascertain if adverse reactions are observed when using sublingual immunotherapy. Methods: Using telephone suvery risk factors which cause AD in children have been established; the dynamics of the symptoms of AD and of the demand for drugs as well as the quality of life have been ascertained; the dynamics of sensitization to other allergens, as well as manifestation of adverse reactions during and after treatment period have been established. Estimates have been made by using SPSS statistics 17.00 program. Chi-square and parametric Wilcoxon tests have been used for comparison of the factors. It may be reported that the results attain statistical significance when p
<0,05. Results: Genetic factors and environmental pollution are the most common risk factors for develompment of the symptoms of AD. At the end of treatment considerable regression of symptoms intensity and frequency and the demand of symptomatic drugs have been observed; in 80% of children symptoms of ARTD have fully disappeared; in 55% of children have not needed any symptomatic drugs.
Mild adverse reactions have been found in 4 of the children; the correction of the dose has not been applied to 3 of them. Neither moderate nor severe adverse life-threatening or anaphylactic reactions have been observed. Conclusion: Genetic factors and environmental pollution are the most common risk factors for development of the symptoms of AD. The biggest regression changes in the symptoms of nose and eyes have been established. In 80% of children the symptoms of ARTD have fully disappeared after SLIT treatment (p <0,001). The intensity and frequency of reoccurence greatly decrease when the treatment lasts longer than 2 years. The regression of the demand for oral antihistamines and hormonic ointment/emollient has been abserved. 55% of children did not need simptomatic drugs for ARTD at the end of treatment (p < 0,001). The demand for almost all symptomatic drugs has decreased if the treatment lasts longer than 2 years. During the treatment period the sensitization to others allergens has been not observed. Mild adverse reactions have been detected in 4 children; no moderate, severe life-threatening
adverse reactions or anaphylactic reactions have been abserved at all. SLIT for children is safe.
5
PADĖKA
Norėčiau padėkoti visiems tiriamųjų tėvams, kurie sutiko dalyvauti tyrime. Taip pat statistikei I. Nedzelskienei uţ pagalbą atliekant statistinius skaičiavimus.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
BIOETIKOS LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC - MF – 429. Išduotas 2016 – 04 -13.
6
SANTRUMPOS
AKTL – alerginė kvėpavimo takų liga AL – alerginė liga
AR – alerginis rinitas
IKS – inhaliaciniai kortikosteroidai IT – imunoterapija
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos LTRA – leukotrienų receptorių antagonistai
7
1. ĮVADAS
Alerginės ligos (AL) yra būklės, atsirandančios, dėl padidėjusio organizmo jautrumo tam tikroms medţiagoms. Alergija gali pasireiškšti daugelyje organų sistemų – odos, kvėpavimo takų, virškinimo ir kitų. Apytikriai 25% populiacijos išsivysčiusiose valstybėse, ypač vaikai ir jauni ţmonės, kenčia nuo šienligės, alergijos maistui, alerginės astmos, anafilaksinių reakcijų, o penktadalį sergančiųjų vargina itin intensyvūs ligos simptomai [1, 2]. Nustatyta, kad per pastaruosius 30 metų sergamumas alerginėmis ligomis vaikystėje padidėjo [3]. Šį pokytį lemė genetiniai faktoriai (AL atvejai šeimoje), pakitę aplinkos veiksniai (vidaus patalpų ir lauko oro tarša), prenatalinio, kūdikystės, vaikystės laikotarpių ypatumai, motinos gyvenimo sąlygos nėštumo metu, tėvų rūkymas, maitinimo motinos pienu trukmė, antibiotikų vartojimas nėštumo/ţindymo/kūdikystės laikotarpiu ir daugelis kitų [4,5]. Atlikti tyrimai teigia, kad didţiausią rizikos faktorių dalį sudarė sergamumas AL šeimoje ir aplinkos uţterštumas, tačiau ir kitų veiksnių poveikis gali lemti intensyvesnius ligos simptomus ir alerginių ligų bei jų simptomų progresavimą į sunkesnes formas [6, 7]. Dėl šios prieţasties, AL gydymas indikuotinas jauno amţiaus pacientams ir turi ne tik uţtikrinti gerą simptomų kontrolę bei gyvenimo kokybę, bet tuo pačiu uţkirsti kelią ligos vystymuisi ir įsijautrinimui naujiems alergenams [2].
Alergenui specifinė imunoterapija (ASIT) – tai gydymo būdas, kai alergine liga sergančiam asmeniui skiriama palaipsniui didinama alergeno dozė, kad imuninė sistema pradėtų toleruoti alergeną ir sumaţėtų varginantys simptomai [2]. Šis gydymo metodas efektyvus ir rekomenduotinas gydant alerginį rinitą (AR) ir astmą, nes tai vienintelis gydymo būdas, veikiantis AL eigą [8]. Šiuo metu galimos dvi ASIT formos – poodinė imunoterapija (IT) ir polieţuvinė IT. Yra nustatyta, kad poodinė IT šiek tiek efektyvesnė gydant alerginę astmą, tačiau tiek poodinė IT, tiek polieţuvinė IT yra vienodai veiksmingos gydant alerginį rinokonjunktyvitą [9,10]. Renkantis gydymą vaikams, pirmo pasirinkimo būdas yra polieţuvinė IT, dėl savo pranašumų prieš poodinę IT. Polieţuvinės IT vartojimas patogesnis, kadangi galima pasirinkti tabletinę arba lašų formą, tėvai vaistą gali skirti namuose, nėra sunku dozuoti, nereikia daţnai lankytis pas gydytoją specialistą, pasireiškia maţiau nepageidaujamų reakcijų, vartojimas priimtinesnis vaikui, išvengiama psichologinių traumų dėl injekcijų baimės, tačiau aktualiausia, jog šis gydymo metodas nėra kontraindikuotinas vaikams iki 5 metų amţiaus [2,3].
Šio tyrimo tikslas, telefoninės apklausos metu, išsiaiškinti alerginių kvėpavimo takų ligų (AKTL) gydymo polieţuvinės IT preparatais efektyvumą ir saugumą vaikams, gydytiems LSMUL KK Vaikų ligų skyriuje.
8
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas:
Ištirti alerginių kvėpavimo takų ligų gydymo polieţuvinės imunoterapijos preparatais efektyvumą ir saugumą vaikams.
Uţdaviniai:
1. Telefoninės apklausos būdu išsiaiškinti rizikos faktorius, lėmusius alerginių ligų atsiradimą vaikams.
2. Išsiaiškinti pacientų ligos simptomų dinamiką gydymo periodu.
3. Išsiaiškinti pacientų vartojamų vaistų poreikio dinamiką gydymo periodu.
4. Nustatyti įsijautrinimo pokyčius kitiems alergenams gydymo eigoje.
5. Išsiaiškinti, ar gydant polieţuvine imunoterapija buvo stebėtos nepageidaujamos reakcijos.
9
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1 Alergenui specifinė imunoterapija
AL sergančių pacientų gydymas susideda iš kelių pagrindinių etapų: alergeno vengimo, farmakoterapijos ir alergenui specifinės imunoterapijos. Alergeno vengimas yra pagrindinis ir pirmo pasirinkimo metodas, gydant AL simptomus ir nors dėl neišvengiamų aplinkos sąlygų ne visada pakankamai efektyvus, gali ţenkliai sumaţinti papildomo gydymo poreikį [11]. Medikamentinis gydymas yra antro pasirinkimo metodas alerginių simptomų intensyvumui slopinti, tačiau, esant pastovaus medikamentinio gydymo poreikiui, yra naudinga pradėti taikyti ASIT [12].
ASIT yra gydymo metodas, alergologų ir klinikinių imunologų naudojamas įvairioms alerginėms būklėms, ypač rino/konjuntyvito, alerginės astmos bei sisteminėms alerginėms reakcijoms, sukeliamoms vabzdţių įgėlimų, gydyti. ASIT indikuotinas pacientams, kurių simptomai yra blogai kontroliuojami alergeno vengimo ir farmakologinėmis priemonėmis, kurių gydymas reikalauja daugiau nei dviejų medikamentų, didelių medikamentų dozių, pasireiškia vaistų nepageidaujamas poveikis arba siekiama išvengti ilgalaikės farmakologinės terapijos [13]. Šis metodas skatina klinikinę ir imuninę toleranciją, turi ilgalaikį veiksmingumą, gerina AL sergančių pacientų gyvenimo kokybę, gali uţkirsti kelią AL progresavimui [14, 15]. Nors medikamentinis gydymas yra efektyvus, o nepageidaujamas poveikis – menkas, tačiau jis maţina tik ligos simptomus, tuo tarpu ASIT yra vienintelis gydymo būdas, galintis pakeisti natūralią ligos eigą [16,17].
Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kelioms pacientų grupėms: nėščiosioms, vyresnio amţiaus ţmonėms, pacientams, sergantiems piktybinėmis, autoimuninėmis, imunodeficitinėmis ligomis bei vaikams iki 6-ių metų amţiaus. Imunoterapija paprastai nėra pradedama nėštumo metu, tačiau ji gali būti saugiai tęsiama moterims, kurios buvo gydomos iki pastojimo. Didelio dėmesio reikalauja vyresnių ţmonių gydymas ASIT, kadangi šie pacientai daţnai turi gretutinių ligų, kurios pačios ir kurių gydymas gali didinti su imunoterapija susijusių nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo riziką. Atidus stebėjimas reikalingas ir sergantiems piktybinėmis ligomis, autoimuniniais sutrikimais ir imunodeficitiniais sindromais, nes ASIT metu manipuliuojama imunine sistema. Šiuo metu nėra svarių įrodymų, kad ASIT kenkia šiems ligoniams, tačiau prieš pradedant ASIT būtina apsvarstyti terapijos riziką ir naudą. Rizikos ir naudos santykį būtina pasverti ir taikant ASIT vaikams, jaunesniems nei 6-eri metai. Šių pacientų amţius yra santykinė kontraindikacija ASIT, nes sunkūs nepageidaujami reiškiniai yra sunkiau gydomi maţiems vaikams, taip pat galimi sunkumai laikantis gydymo reţimo. Vis dėlto, palankiausia ASIT
10 pradėti kuo jaunesniame amţiuje - imunoterapija vaikams yra veiksminga ir daţniausiai gerai toleruojama [18].
ASIT yra efektyvus būdas gydyti AR ir alerginę astmą, sukeltus medţių, ţolių ţiedadulkių, dulkių erkučių, kačių ir šunų epitelio, pelėsio bei tarakonų. Daţnai varginantys simtomai tampa ne tokie intensyvūs, net esant neveiksmingam tradiciniam gydymui [18,19]. Ne maţiau kaip 3 metų gydymas ASIT sumaţina ligos simptomus pacientams, sergantiems AR, o nutraukus gydymą teigiamas poveikis išlieka kelis metus, be to ţenkliai sumaţėja rizika išsivystyti alerginei astmai. Taip pat įrodyta, kad ASIT veiksmingai sumaţina astmos simptomus bei medikamentų poreikį, ir maţina kvėpavimo takų jautrumą alergenams [14]. ASIT galimai keičia jau diagnozuotos astmos progresavimą vaikams. 1960-aisiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70% vaikų, gydytų ASIT, po 4 metų baigus gydymą, nebesirgo alergine astma, lyginant su 19% kontrolinės grupės tiriamaisiais, o teigiamas poveikis išliko iki 16 metų [20]. Vis dėlto, šiuo metu nėra įrodymų, kad imunoterapija gali įtakoti astmos raidą suaugusiems.
Imunoterapija, sergantiems AR, indikuotina, kai pacientams simptomai trukdo miegoti, kenčia gyvenimo kokybė bei darbinė/mokyklinė veikla, taip pat atsiradus nepageidaujamam medikamentų poveikiui (pvz.: mieguistumas dėl antihistamininių vaistų ar kraujavimas iš nosies dėl intranazalinių steroidų) arba pacientams, kuriems medikamentinis gydymas yra neveiksmingas [18]. Sergantiesiems astma, ASIT turi būti pritaikoma individualiai. Esant lengvai astmai su lydinčiu AR, ASIT gali būti skiriama kaip monoterapija prieš skiriant inhaliuojamuosius kortikosteroidus (IKS) arba kaip papildomas gydymas, vartojantiems tik IKS [21]. ASIT taip pat gali būti taikoma pacientams, naudojantiems kombinuotą terapiją (IKS/ leukotrienų receptorių antagonistus (LTRA) ar/ir omalizumabą). Tačiau, siekiant sumaţinti sunkių nepageidaujamų reakcijų riziką, šiai pacientų grupei astmos simptomai privalo būti kontoliuojami, o forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) imunoterapijos eigoje daugiau negu 70% [14].
ASIT susideda iš dviejų etapų – įsotinimo ir palaikomojo gydymo. Įsotinimo etapo metu pacientui skiriamas labai maţas alergeno kiekis, kuris palaipsniui didinamas, kol pasiekiama dozė, sukelianti imuninę toleranciją. Toliau, palaikomojo gydymo metu, trunkančiu 3 – 5 metus, pacientas gauna didţiausią toleruotiną alergeno dozę. Šiuo periodu paciento būklė turi būti reguliariai stebima – vertinamas gydymo efektyvumas, stebimi nepageidaujami reiškiniai, sprendţiama, ar imunoterapija gali būti tęsiama, ar reikalinga dozės korekcija. Deja, šiuo metu nėra jokių specialių tyrimų ar klinikinių rodmenų, kurie padėtų nustatyti, kurie pacientai atkris, o kuriems išliks ilgalaikis ASIT poveikis. Todėl sprendimas tęsti imunoterapiją turi būti taikomas individualiai kiekvienam pacientui, atsiţvelgiant į ligos
11 sunkumą, gydymo efektyvumą, nepageidaujamas reakcijas, patogumą ir paciento pageidavimus [13, 14,22].
ASIT yra pakankamai saugus ir gerai toleruojamas gydymo būdas, jeigu taikomas tinkamai parinktiems pacientams. Vis dėlto, išlieka rizika išsivystyti lokalioms bei sisteminėms nepageidaujamoms reakcijoms. Lokalios nepageidaujamos reakcijos gali būti nesunkiai koreguojamos vietiniais medikamentais (pvz.: šalti kompresai, kortikosteroidų tepalai). Sisteminės nepageidaujamos reakcijos gali būti lengvos ir sunkios, o jos pasireiškia maţdaug 1 – 4% pacientų, gydomų ASIT. Daţniausia sunki sisteminė reakcija yra anafilaksija. Mirtinos anafilaksinės reakcijos yra retos, pasitaikančios 1 iš 8 milijonų atvejų. Anafilaksija gali reikštis daugeliu simptomų, nes yra paţeidţiami įvairūs organai ir jų sistemos – odos, virškinimo, kvėpavimo, kardiovaskulinės ir kitos. Šie simptomai paprastai išsivysto per pirmas 30 minučių nuo vaisto skirimo. Anafilaksijos simptomai kiekvienam pacientui gali skirtis ir būti nenuspėjami, netipiški, todėl labai svarbu neatmesti šios diagnozės ir kuo greičiau skirti gydymą. Po sisteminių reakcijų pasireiškimo, svarbu apsvarstyti ar reikalingas ASIT dozės maţinimas, ar gydymo nutraukimas, ypač jei šios reakcijos pasireiškia pakartotinai [13,14].
3.2 Poodinės ir polieţuvinės imunoterapijos palyginimas
Imunoterapijos metu alergenas gali būti skiriamas keliais būdais – injekcijomis ir oraliai.
Injekcijų metu alergeno ekstraktas įšvirkščiamas į paodį, oraliniu – alergeno lašai ar greitai tirpstančios tabletės laikomos po lieţuviu, kur gausu kraujagyslių ir limfinio audinio sankaupų, ir po 1-2 minučių nuryjamos [2,23].
Yra atlikta nemaţai tyrimų, įrodančių, kad abu šie metodai yra veiksmingi, gydant AKTL, tačiau vis dar nesutariama ar jų poveikis yra vienodas. PubMed duomenų bazė pateikia tik kelis straipsnius, nagrinėjančius būtent šį klausimą [9, 24-29]. Penkiuose tyrimuose [9,25-28] teigiama, kad poodinė IT ir polieţuvinė IT yra vienodai veiksmingos. Vienas straipsnis [24] įrodo, kad poodinė IT yra veiksmingesnė, o kitame [29] – tiek poodinė IT, tiek polieţuvinė IT yra vienodai veiksmingos gydant AR, tačiau poodinė IT efektyvesnė astma sergantiems pacientams. Vis dėlto, būtina paminėti, kad visi šie tyrimai turi metodinių minusų ir juose dalyvavo nedidelis tiriamųjų skaičius.
A.Yukselen su bendraautoriais 2012 metais paskelbė klinikinį tyrimą, kurio metu buvo lyginamas poodinės IT ir polieţuvinės IT efektyvumas vaikams. Tyrime dalyvavo 30 vaikų, sergančių AR ir astma, įsijautrinusių namų dulkių erkučių alergenams. Tyrėjai teigia, kad poodinė IT ţenkliai sumaţino rinito ir
12 astmos simptomus bei simptominių medikamentų poreikį. Tuo tarpu polieţuvinė IT šiek tiek susilpnino rinito ir astmos simptomų intensyvumą bei poreikį medikamentams, tačiau šis pokytis nebuvo statistiškai reikšmingas, lyginant su placebo grupe. Tačiau alergeno dozės nebuvo apskaičiuotos mikrogramais, todėl sunku pasakyti ar polieţuvinės IT dozavimas buvo identiškas [30].
3.3 Polieţuvinė imunoterapija
Nuo pat ASIT atsiradimo, alergenai tradiciškai buvo skiriami poodinėmis injekcijomis. Tačiau paskutinius kelis dešimtmečius ypatingas dėmesys skiriamas alternatyviai imunoterapijos formai – polieţuvinei IT. Tai nulėmusios prieţastys – polieţuvinė IT sukelia maţiau nepageidaujamų reiškinių, negu poodinė IT, nors skiriamas alergenų kiekis 20 – 200 kartų didesnis; ja galima gydyti pacientus, kuriems poodinė IT sukelia nepageidaujamą poveikį, retesnės sisteminės reakcijos, patogesnė forma tiek gydytojams specialistams, tiek pacientams, nes lengviau dozuojama, nereikalingi daţni reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, galima gydyti sezoninių ir nuolatinių alergenų sukeltas kvėpavimo takų ligas, priimtinesnis gydymas pacientams, bijantiems injekcijų [2]. Taip pat, svarbu paminėti, kad taikant šį metodą vaikams, ateityje išvengiama psichologinių traumų, bijant medicininių intervencijų [3].
Atsiţvelgiant į alergeną, galimos kelios gydymo metodikos. Sezoninių įkvepiamųjų alergenų sukeliamos AL pradedamos gydyti 3-4 mėnesius iki augalų ţydėjimo sezono ir apie 2 mėnesius gydoma jo metu. Po to gydymas nutraukiamas, daroma kelių mėnesių pertrauka ir vėl pradedamas iki ţydėjimo sezono likus 3 – 4 mėnesiams. Nuolatinių įkvepiamųjų alergenų (pvz.: namų dulkių erkutės, naminių gyvūnų epitelis) sukeliama AKTL gydoma ištisus metus. Abiejų metodikų teigiamas poveikis pasireiškia jau po kelių mėnesių, tačiau siekiant ilgalaikio imunoterapijos efektyvumo, gydymas turi būti tęsiamas bent 3 metus [2].
2011 metais paskelbta sisteminė klinikinių tyrimų apţvalga, nagrinėjusi 60 tyrimų, kuriuose polieţuvinė IT taikyta maţdaug 2300 suaugusiųjų ir vaikų. Jos duomenimis, šis gydymo metodas yra efektyvus – statistiškai reikšmingai susilpnėjo simptomų intensyvumas ir simptominių medikamentų poreikis [23]. 15 klinikinių tyrimų apėmė tik vaikų gydymą – jų rezultatai buvo panašūs į suaugusiųjų.
Vietiniai nepageidaujami simptomai (burnos nieţulys ir patinimas, gerklės perštėjimas ir pykinimas) buvo daţnesni taikant aktyvų gydymą, tačiau sisteminiai nepageidaujami simptomai (rinitas arba rinokonjunktyvitas) buvo uţfiksuoti tiek aktyvaus gydymo, tiek kontrolinėse grupėse. Nei viename tyrime nebuvo stebėtos anafilaksinės reakcijos ar poreikis skirti epinefriną [32].
13 Keletas tyrimų įrodė, kad polieţuvinė IT yra efektyvi ir saugi pacientams, sergantiems kontroliuojama astma. Šie tyrimai įtraukė pacientus, kurie vartojo tik brochodilatatorius ar maţas dozes kasdien inhaliuojamų gliukokortikoidų. Augalų ţydėjimo metu, astmos simptomų ir gydymo balai neţymiai pakilo. Sunkių nepageidaujamų simptomų nebuvo stebėta. Atliktas tyrimas su 253 vaikais nuo 5 iki 16 metų, sergančiais sezoniniu alerginiu rinokonjuntyvitu su ar be astmos, parodė panašius rezultatus.
[32].
Keletas tyrimų buvo atlikta su pacientais, sergančiais vidutinio sunkumo nuolatine astma. H.
Mosbech kartu su bedraautoriais atliko klinikinį tyrimą, kuriuo vertino polieţuvinės IT efektyvumą, gydant paauglius ir suaugusiuosius, sergančius namų dulkių erkučių sukeltu AR, lengva ar vidutinio sunkumo astma, gydomų maţomis arba vidutinėmis IKS dozėmis. Maţiausia IKS dozė, reikalinga astmos simptomų kontrolei, buvo vertinama gydymo pradţioje ir po vienerių metų taikant polieţuvinę IT namų dulkių erkutėms. Pastebėtas nedidelis, tačiau statistiškai reikšmingas sumaţėjęs IKS poreikis, vartojant dideles polieţuvinės IT dozes, lyginant su maţesnes dozes vartojusia grupe. Taigi, remiantis šiais ribotais duomenimis, polieţuvinė IT yra gerai toleruojama ir naudinga pacientams, sergantiems astma, kai reikalingos maţos arba vidutinės IKS dozės [33]. Vis dėlto, šiuo metu tyrimų apie polieţuvinės IT taikymą pacientams, sergantiems sunkia astma, nepakanka. Visi polieţuvinės IT produktai, parduodami JAV ir Kanadoje yra ţenklinami kaip kontraindikuotini pacientams, sergantiems sunkia, nestabilia ar nekontroliuojama astma [32].
Trys dideli polieţuvinės IT tyrimai įrodė statistiškai reikšmingą teigiamą poveikį pacientų, sergančių alerginiu rinokonjunktyvitu augalų ţydėjimo laikotarpiu, gyvenimo kokybei [34-36]. Visuose šiuose tyrimuose buvo naudojama Rinokonjunktyvito Gyvenimo Kokybės anketa (RQLQ) [35]. Nustatyta, kad labiausiai pagerėjo miego kokybė ir akių simptomai. Miego kokybės pagerėjimas lėmė geresnę pacientų bendrą savijautą, o ši – geresnius rezultatus darbe ar mokykloje [37].
1992 metais M. Marogna su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu tirtas ilgalaikis polieţuvinės IT poveikis. Tyrimo, trukusio 15 metų, metu, buvo atrinkti pacientai, sergantys namų dulkių erkučių sukeltu AR. Tiriamieji buvo padalinti į keturias grupes : kontrolinę, kuri gydyta tik simptominiais medikamentais ir tris grupes, kuriose pacientams taikyta polieţuvinė IT 3, 4 ir 5 metus. Kiekvienais metais gydymo efektyvumas buvo vertinamas pagal klinikinius simptomus (balus), odos įsijautrinimą, eozinofilų skaičiaus nosies sekrete rezultatus. Klinikinis efektas buvo laikomas išliekančiu, tik tada, kai klinikiniai balai išliko maţesni nei 50%, lyginant su pradiniu, o tada pacientams buvo skirtas dar vienas polieţuvinės IT kursas. Tyrimą pradėjo 78 pacientai, tačiau pabaigė tik 59. 12 pacientų gydymo metu nepasireiškė joks reikšmingas polieţuvinės IT poveikis. Pacientams, kurie gydėsi polieţuvine IT 3 metus,
14 terapijos efektyvumas išliko 7 metus. Pacientams, kurių gydymas tęsėsi 4 – 5 metus, klinikinis efektas išliko maţdaug 8 metus. Per 15 metų įsijautrinimas naujiems alergenams atsirado visiems kontrolinės grupės pacientams ir tik ketvirtadaliui vartojančių polieţuvinę IT. Antrasis polieţuvinės IT kursas sukėlė greitesnį gydomąjį atsaką, negu pirmasis. Taigi, buvo padaryta išvada, kad 4 metų polieţuvinės IT yra optimaliausias gydymo laikotarpis, nes sukelia panašų efektą, kaip ir gydant 5 metus, bet geresnį negu gydant 3 metus [38].
3.4 Alergenui specifinė imunoterapija vaikams
Pastaruosius kelis dešimtmečius stebimas reikšmingas vaikų atopinių ligų (astma, atopinis dermatitas, alerginis rino/konjunktyvitas) paplitimo daţnumas išsivysčiusiose valtybėse [39]. Nesutariama ar šis pokytis yra nulemtas rizikos veiksnių, ar paţengusios diagnostikos.
AL išraiška įvairaus amţiaus periodais gali būti skirtinga. Maţiems vaikams atopinių ligų išraiška yra odos bėrimai, virškinimo sutrikimai, pasikartojantis švokštimas, nes dermatitas, astma ir alerginis rino/konjunktyvitas yra pagrindinės AL vaikystėje. Šiais laikais visos AL gali prasidėti labai ankstyvoje vaikystėje. Rinitas, savo ruoţtu, yra susijęs su astma ir jos išsivystymu, todėl gydymą, galintį stabdyti AL progresavimą, svarbu skirti kuo ankstesniame amţiuje [3].
Atlikti tyrimai, gydant vaikus poodine IT, įrodo, kad imunoterapija sumaţina rinito ir astmos simptomus, uţkertamas kelias įsijautrinimui naujiems alergenams, baigus gydymą, išlieka ilgalaikis teigiamas poveikis. Taip pat, tiriant vaikus nuo 3 iki iki 14 metų, nestebėta jokių gyvybei pavojingų būklių. Nepaisant to, vėliau atlikti tyrimai nurodo sunkios astmos, generalizuotos dilgėlinės, angioneurozinės edemos ir anafilaksijos atvejus, gydant vaikus iki 5 metų amţiaus. Taigi, amţius iki 5 metų, tapo realiatyvia kotraindikacija poodinei IT [40].
Polieţuvinė IT tapo alternatyva poodinei IT. Pirmiausia, šis gydymo metodas patogesnis tiek vaikui, tiek tėvams. Nereikalingos poodinės injekcijos ir daţni apsilankymai pas specialistą. Tablečių ar lašiukų forma priimtinesnė vaikams, ypač bijantiems adatų. Vaisto dozę galima skirti ir dozuoti namuose, tėvams arba globėjams. Nei taikant gydymą polieţuvine IT, nei atliekant klinikinius tyrimus, nebuvo stebėta gyvybei grėsmingų reakcijų ar mirčių, o nepageidaujamo poveikio daţnis nesiskyrė nuo suaugusiųjų. Be to, polieţuvinė IT yra gerai toleruojama labai jauno amţiaus vaikų, o jaunesnis, nei 5 metų amţius nėra absoliuti rizika taikyti šį gydymą. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai,
15 savarankiškai dozuodami vaistą, gali tai daryti neteisingai arba suklysti, o tai gali sukelti nepageidaujamus reiškinius [40].
E. Novembre su bedraautoriais atliko klinikinį tyrimą, kurio metu bandė nustatyti ar polieţuvinė IT yra efektyvi vaikams, siekiant sumaţinti šienligės simptomus bei alerginės astmos simptomų progresavimą. Tyrime dalyvavo 100 vaikų nuo 5 iki 14 metų amţiaus, sergantys ţolių ţiedadulkių sukeltu AR. Tyrimo pradţioje nei vienam pacientui nebuvo daugiau nei 3 astmos paūmėjimai ţiedadulkių sezono metu. Simptominiai medikamentai buvo apriboti iki cetirizino, loratadino, įnosinio budezonido ir inhaliuojamo salbutamolio, esant reikalui. Šienligės ir astmos simptomų pokyčiai buvo sekami ir skaičiuojami klinikiniai balai viso tyrimo metu. Jau antraisiais ir trečiaisiais gydymo metais polieţuvine IT gydomų pacientų simptomai ir klinikiniai balai buvo ţymiai maţesni, simptominių medikamentų poreikis sumaţėjo, lyginant su kontroline grupe. Astmos simptomų progresavimas, po trijų metų, buvo 3,8 daţnesnis kontrolinėje grupėje [41].
G. Passalacqua su bendraautoriais 2005 metais atliko vaikų, jaunesnių nei 5 metų amţiaus, gydytų polieţuvine IT apklausą apie nepageidaujamus simptomus. Apklaustuosius vaikus vargino lengva nuolatinė arba intermituojanti astma, arba nuolatinis rinitas, bei odos dūrio mėginiais buvo nustatytas jautrumas dulkių erkutėms, ţolėms, berţiniams, kačių, šunų epiteliui. Iš 36 vaikų, gydytų polieţuvine IT, tik dviems pasireiškė vienas pilvo skausmo epizodas. Vienam vaikui šis epizodas buvo nestiprus ir trumpalaikis, kitam – vidutinio stiprumo, reikalaujantis trumpalaikės dozės korekcijos. Šiuo atveju maksimali palaikomoji dozė vėl buvo pasiekta po kelių dienų ir jokių nepageidaujamų reakcijų nestebėta.
Baigus gydymą, 21-am vaikui simptomai sumaţėjo ţymiai, 9-iems - vidutiniškai , 4-iems - šiek tiek pagėrėjo ir jokio poveikio nebuvo 2-iems vaikams [41].
Tais pačiais metais paskelbtas tyrimas, taip pat tiriantis polieţuvinės IT saugumą vaikams, iki 5 metų amţiaus. Šiame tyrime dalyvavo 136 vaikai, sergantys AR ir astma, tik rinitu, arba tik astma.
Imunoterapija buvo skirta namų dulkių erkučių, ţolių ţiedadulkių, Parietaria, Alternaria ir alyvuogių sukeltoms AKTL gydyti. Įsotinimo fazėje pasireiškė 9 nepageidaujami simptomai 7-iems pacientams – du burnos nieţulio epizodai ir vienas nestipraus pilvo skausmo, šeši virškinimo sutrikimai, reikalaujantys dozės korekcijos. Vidutinio sunkumo ar sunkių nepageidaujamų reiškinių, keliančių grėsmę gyvybei ar anafilaksinių reakcijų nebuvo stebėta. Skirtumo tarp skirtingų alergenų gydymo nestebėta [40].
Taigi, polieţuvinė IT yra saugus ir efektyvus gydymo būdas gydant labai jauno amţiaus vaikus.
Tačiau, svarbu paminėti, kad prieš skiriant imunoterapiją, būtina įvertinti vaiko būklę ir galimybę tęsti gydymą. Nederėtų imunoterapijos skirti kūdikiams, vos pasireiškus pirmiesiems AL simptomams, reikalingas stebėjimas ir ligos progreso vertinimas. Reikia įvertinti ar varginantys simptomai tikrai yra
16 sukeliami AL, išsiaiškinti rizikos veiksnius, pagalvoti, kad simptomai gali būti antriniai, sukeliami kitų etiologinių veiksnių (pvz.: cigarečių dūmų). Tik grieţtai atrinkus imunoterapijai tinkamus pacientus ir įvertinus jų būklę, iš gydymo galima tikėtis teigiamo efekto ir saugumo [3].
17
4. TYRIMO METODIKA
Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio objektas – vaikai, ambulatoriškai gydyti polieţuvinės IT preparatais dėl AKTL. Tiriamieji buvo atrinkti iš LSMUL KK Vaikų klinikos, kontaktiniai duomenys gauti iš pacientų ambulatorinių kortelių. Imtį sudarė 30 tiriamųjų. Tyrimas atliktas telefoninės apklausos būdu, apklausiant tiriamųjų tėvus pačios sudarytu originaliu klausimynu (priedas Nr.1). Klausimyną sudarė klausimai apie galimų rizikos faktorių pasireiškimą, tiriamojo ligos simptomus, gyvenimo kokybę ir simptominių vaistų poreikį, jų kaitą gydymo eigoje, nepageidaujamų reakcijų pasireiškimą.
Su tiriamųjų tėvais/šeimos nariais buvo susisiekta telefonu. Iš 30 atrinktų tiriamųjų, su 2 susisiekti nepavyko dėl neteisingai pateiktų kontaktinių duomenų. Atliekant apklausą, 8 tiriamieji buvo neįtraukti į tyrimą: 1-am – gydymas polieţuvinės IT preparatais nebuvo pradėtas, nes tiriamojo tėvai atsiţvelgė į pašalinę ne gydytojo specialisto nuomonę, 2 – gydymą nutraukė vos pradėję dėl psichologinės baimės, kad gydymas nepadės arba pakenks, 4 – gydymą ankstyvame laikotarpyje nutraukė dėl finansinių prieţasčių, kadangi gydymas IT preparatais yra brangus ir ilgalaikis, 1 – gydymas nebuvo pradėtas dėl vaistų trūkumo.
Tiriamųjų simptomų ir vaistų poreikio kaita vertinta tik po gydymo. Liekamasis gydymo efektas negalėjo būti vertinamas, nes dėl farmacinės įmonės, tiekiančios polieţuvinės IT preparatus, pertvarkos, preparatų tiekimas į Lietuvą buvo laikinai sustabdytas. Dėl šios prieţasties kai kurių tiriamųjų gydymas buvo trumpalaikis ir, tikėtina, ilgalaikis gydymo efektas negalėjo būti pasiektas.
Skaičiavimams ir duomenų analizei naudojamos SPSS statistics 17.0 programa. Faktorių lyginimui naudojamas Chi kvadrato testas ir parametrinis Wilcoxon testas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p< 0,05.
18
5. REZULTATAI
Iš viso apklausti 28 vaikų tėvai: 15-os berniukų (53,65%) ir 13-os mergaičių (46,4%). Iš visų apklaustųjų 8 tiriamieji (28,5%) buvo neįtraukti į tyrimą : 2 (7.14%) gydymo SLIT nepradėjo, t.y.
nenusipirko vaistų, 2 (7,14%) gydymą nutraukė dėl psichologinės baimės, kad gydymas nepadės arba pakenks, 4 (14,3%) gydymą nutraukė ankstyvame laikotarpyje dėl finansinių prieţasčių.
Į tyrimą įtraukti vaikai serga įvairiomis AL: 20 vaikų serga AR (100%), 13-a serga alerginiu konjunktyvitu (65%), 8-i serga astma (40%), 7-i - alerginiu dermatitu (35%) bei šių ligų deriniais.
Tiriamiesiems buvo nustatytas įsijautrinimas berţų, įvairių ţolių ţiedadulkėms, dulkių erkutėms, pelynui, pelėsiui, šunų ir kačių epiteliui.
10-iai vaikų taikyta IT įsijautrinimui berţiniams (berţo, alksnio ir lazdyno ţiedadulkėms), 8-iems dulkių erkutėms, 2-iems įvairių ţolių ţiedadulkėms gydyti.
5.1 Alerginių kvėpavimo takų ligų išsivystymo rizikos veiksniai
Telefoninės apklausos metu buvo bandoma išsiaiškinti su kokiais AKTL rizikos veiksniais susidūrė tiriamieji ir kurie iš šių veiksnių pasitaikė daţniausiai. Tiriamųjų tėvų buvo išsiklausta apie:
1. genetinius faktorius – AL atvejus šeimoje;
2. prenatalinio, kūdikystės, vaikystės laikotarpių ypatumus – motinos darbo sąlygas nėštumo laikotarpiu, antibiotikų vartojimą nėštumo/ ţindymo laikotarpiu, vaisiaus išnešiotumą, gimdymo būdą (natūraliais gimdymo takais ar Cezario pjūvio operacijos būdu), gimimo svorį (daugiau ar maţiau nei 2500 g), kiek laiko maitinta krūtimi (daugiau ar maţiau nei 6 mėn.), vaiko antibiotikų vartojimą iki 1 metų, naminių gyvūnų laikymą namuose;
3. aplinkos veiksnius – tiriamojo gyvenamąją vietą (didmiestis, maţas miestas ar kaimas), gyvenimo sąlygas namuose (drėgmė ir pelėsis).
Apklausos rezultatai parodė, kad daţniausi ir statistiškai reikšmingi (p<0,05) tiriamųjų AKTL išsivystymo rizikos veiksniai yra genetiniai faktoriai ir aplinkos veiksniai.
Tyrimo metu bandyta išsiaiškinti ar tiriamojo šeimoje yra AL sergančių asmenų. Mūsų tyrimo duomenys parodė, kad daugiau negu ¾ (75%) tiriamųjų šeimose pasitaikė AL atvejų (1 lentelė).
Ketvirtadalio (25%) tirtų vaikų šeimose asmenų, sergančių AL, nebuvo nors tiriamieji serga AKTL.
19 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas atsižvelgiant į sergamumą alerginėmis ligomis šeimoje
Sergamumas šeimoje AL Tiriamųjų skaičius Procentai
Serga tėvai, broliai, seserys... 15 75
Neserga 5 25
Taigi, galima teigti, kad genetinis faktorius yra svarbus tirtų vaikų AKTL išsivystymo rizikos veiksnys.
Išanalizavus rezultatus, kitas mūsų tyrime nustatytas svarbus rizikos faktorius yra aplinkos sąlygos, tiksliau – gyvenamoji vieta. Yra ţinoma, kad didmiesčiuose oro tarša yra didesnė negu maţuosiuose miestuose bei kaimuose, o tai gali lemti didesnį AKTL sergamumą didmiesčiuose gyvenantiems vaikams. Tiriamieji, atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą, pasiskirstė taip: daugiausia tirtų vaikų gyvena didţiuosiuose Lietuvos miestuose (70%), maţuosiuose – 20% ir kaimuose – tik 10%
tiriamųjų (2 lentelė).
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
Gyvenamoji vieta Tiriamųjų skaičius Procentai
Didmiestis 14 70
Maţas miestas 4 20
Kaimas 2 10
Atlikto tyrimo metu išsiaiškinti kiti rizikos veiksniai (prenatalinio, kūdikystės ir vaikystės laikotarpių ypatumai): motinos gyvenimo ir darbo sąlygos nėštumo metu, tėvų rūkymas, maitinimas motinos pienu trumpiau nei 6 mėn, antibiotikų vartojimas nėštumo/ţindymo/kūdikystės laikotarpiu, gyvenimas patalpose, kuriose yra didelė drėgmė ir pelėsis. Šie rizikos veiksniai pasitaikė tik pavieniams tiriamiesiems ir yra statistiškai nereikšmingi (p>0,05).
5.2 Alerginių ligų simptomai prieš gydymą polieţuvine imunoterapija
Telefoninės apklausos metu tiriamųjų tėvų buvo klausiama, kokie simptomai labiausiai vargino jų vaikus prieš gydymą polieţuvine IT ir kaip daţnai jie pasikartodavo. Išanalizavus klausimyno duomenis, nustatyta, kad 60% tirtų vaikų nusiskundimai labiausiai vargino pavasarį, augalų ţydėjimo sezono metu, o 40% – simptomai buvo nuolatiniai. Nustatyti daţniausi nusiskundimai pateikti 3 lentelėje.
20 3 lentelė. Simptomų pasiskirstymas prieš gydymą poliežuvine imunoterapija
Simptomas Tiriamųjų skaičius Procentai
„Varvanti nosis― 20 100
„Uţgulusi nosis― 13 65
Akių paraudimas 12 60
Akių ašarojimas 9 45
Akių nieţulys 9 45
Čiaudulys 9 45
Sausas kosulys 9 45
Akių patinimas 7 35
Gomurio kutenimas 7 35
Bėrimai 7 35
Dusulys 6 30
Rezultatai parodė, jog visi tiriamieji skundėsi „varvančia nosimi―. Kiti daţniausi simptomai – uţgulusi nosis (65%), akių paraudimas (60%). Maţiau negu pusė tiriamųjų vargino čiaudulys, akių ašarojimas ir nieţulys, sausas kosulys (45%). Rečiausias varginantis simptomas – dusulys (30%).
Ištyrus daţniausius nusiskundimus, aiškintasi kaip jie lemia tiriamųjų gyvenimo kokybę (4 lentelė). Net 90% tiriamųjų tėvų teigė, kad dėl AKTL įtakoja bent 2 gyvenimo kokybės kriterijus.
4 lentelė. Gyvenimo kokybė prieš gydymą poliežuvine imunoterapija Gyvenimo kokybės
kriterijus
Tiriamųjų skaičius Procentai
Prasta miego kokybė 15 75
Negali ţaisti lauke 11 55
Prasta nuotaika 11 55
Sumaţėjęs produktyvumas kasdieninėje veikloje
4 20
Daugiau negu pusės (55%) vaikų tėvai teigė, kad jų vaikai, varginant AKTL simptomams, - negali ţaisti lauke - augalų ţydėjimo laikotarpiu būnant lauke suintensyvėja varginantys simptomai, sunkiau ţaisti aktyvius ţaidimus dėl alerginių akių ir nosies simptomų, dusulio. Būtina paminėti, kad šis nepatogumas vargino išskirtinai sezoninėmis AL sergančius vaikus. 15 vaikų (75%) patiriami simptomai sukėlė miego sutrikimų – buvo sunkiau uţmigti, prabusdavo nepailsėję arba vargino nemiga. Apsunkintas miegas iš dalies įtakojo ir kitus nusiskundimus – sumaţėjusį produktyvumą bei nuotaikos pokyčius. 4 vaikų tėvai teigė, kad varginant AKTL simptomams bei esant suprastėjusiai miego kokybei, jų vaikai vangiau atlikinėjo kasdienę veiklą, rinkosi maţiau aktyvius ţaidimus (ikimokyklinio amţiaus vaikams) arba vaikų rezultatai mokykloje buvo prastesni (mokyklinio amţiaus vaikams). 11 tiriamųjų tėvai teigė, kad pastebėjo suprastėjusią tiriamųjų nuotaiką – vaikai tapo irzlesni, daţniau susipykdavo su aplinkiniais,
21 nenorėjo ţaisti. Kai kurių tėvų vaikai manė, kad nuotaiką galėjo įtakoti ne tik varginantys simptomai, prasta miego kokybė, bet ir kosmetinės prieţastys (esant bėrimams veido srityje) – jų vaikai kritiškiau vertino savo išvaizdą. Iš visų prasta nuotaika besiskundusių vaikų, 63,6% vaikų vargino veido bėrimas - 36,4% mergaičių ir 27,2% berniukų (skirtumas nėra statistiškai reikšmingas – p = 0.06).
Apibendrinant 4 lentelės duomenis, galima teigti, kad AKTL simptomai labai įtakoja tirtų vaikų gyvenimo kokybę.
Siekiant išsiaiškinti kaip simptomai buvo valdomi iki gydymo polieţuvine IT, tiriamųjų tėvų buvo klausta kokie vaistai buvo paskirti simptomų slopinimui ir kuriuos vaistus tiriamieji vartojo daţniausiai (5 lentelė).
5 lentelė. Simptominių vaistų vartojimas prieš gydymą poliežuvine imunoterapija Simptominis vaistas Vartojusių tiriamųjų
skaičius
Procentai
Geriamieji antihistamininiai 20 100
Įnosiniai kortikosteroidai 8 40
Greito poveikio β2
adrenoreceptorių agonistai
8 40
Emolientai ir hormoniniai tepalai
7 35
Preparatai į nosį su jūros druska
5 25
Leukotrienų receptorių antagonistai
2 10
Mūsų tyrimo duomenimis, visi tiriamieji simptomams slopinti vartojo geriamus antihistamininius vaistus. Tik 25% nosies prieţiūrai vartojo preparatus į nosį su jūros druska. 40% tiriamųjų AL simptomams slopinti prireikdavo įnosinių kortikosteroidų ir greito poveikio β2 adrenoreceptorių agonistų.
Visi tiriamieji, kuriuos vargino bėrimai (35%), jiems gydyti vartojo emolientus ir hormoninius tepalus.
5.3 Alergenui specifinės imunoterapijos efektyvumas vaikams
Polieţuvinės IT efektyvumas vertintas pagal varginusių simptomų, vartojamų simptominių vaistų ir gyvenimo kokybės pokyčius gydymo pabaigoje. Tiriamųjų tėvų buvo paprašyta papasakoti, kaip keitėsi vaikų nusiskundimai, jų intensyvumas ir daţnis ar buvo išnykusių simptomų.
22 6 lentelė. Alerginių ligų simptomai po gydymo poliežuvine imunoterapija
Simptomų kaita Simptomai
Išnyko Susilpnėjo, kartojasi rečiau
Susilpnėjo, daţnis nekito
Nekito p
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
„Varvanti nosis― 3 15 10 50 6 30 1 5 0,02
„Uţgulusi nosis― 2 15,4 8 61,5 3 23,1 0 0 <0,001
Čiaudulys 4 44,4 3 33,3 2 22,2 0 0 <0,001
Akių paraudimas 2 16,7 5 41,6 2 16,7 3 25 0,001
Akių ašarojimas 3 33,3 4 44,4 1 11,1 1 11,1 <0,001
Akių nieţulys 2 22,2 4 44,4 0 0 3 33,3 <0,001
Akių patinimas 0 0 4 57,1 2 28,6 1 14,3 <0,001
Gomurio kutenimas
3 42,8 1 14,3 2 28,6 1 14,3 <0,001
Sausas kosulys 4 44,4 4 44,4 0 0 1 11,1 <0,001
Dusulys 4 66,7 2 33,3 0 0 0 0 <0,001
Bėrimai 1 14,3 4 57,1 2 28,6 0 0 <0,001
Mūsų tyrimo duomenimis, akivaizdu, kad daugeliui tiriamųjų simptomai lengvėjo ir retėjo.
Maţdaug pusės vaikų tėvai pastebėjo, kad AL nusiskundimų intensyvumas ir pasikartojimų daţnis sumaţėjo – „varvanti― (50%) ir „uţgulusi― (61,5%) nosis, akių ašarojimas (44,4%), akių nieţulys (44,4%), akių patinimas (57,1%), sausas kosulys (44,4%), bėrimai (57,1%). Analizuojant tyrimo duomenis, matoma ryški simptomų išnykimo tendencija: gomurio kutenimas išnyko 3 vaikams (42,8%), 4 vaikai po gydymo nebesiskundė čiauduliu (44,4%), sausu kosuliu (44,4%) ir dusuliu (66,7%). Rezultatai statistiškai labai patikimi (p < 0,001).
Polieţuvinės imunoterapijos efektyvumas geriausiai matomas 7 lentelėje.
7 lentelė. Simptomų skaičius prieš ir po gydymo poliežuvine imunoterapija Simptomų
skaičius Tiriamųjų skaičius
0 1 4 5 6 8 9
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Prieš gydymą
0 0 0 0 5 25 9 45 3 15 2 10 1 5
Po gydymo 16 80 2 10 1 5 1 5 0 0 0 0 0 0
Apklausos duomenys rodo, kad visi vaikai iki gydymo skundėsi bent 4 AKTL simptomais. Po gydymo polieţuvine imunoterapija net 16-ai vaikų (80%) pasiektas geriausias rezultatas - jie nebeturėjo nusiskundimų, o likusiems vaikams nusiskundimų skaičius sumaţėjo: 2-iems iki 1 nusiskundimo (10%),
23 1-am iki 4 (5%) ir 1-am iki 5 (5%) nusiskundimų. Šie duomenys yra statistiškai labai reikšmingi (p<0,001).
Tyrime buvo nustatyta AL simptomų kaita pagal gydymo trukmę.
8 lentelė. Alerginių ligų simptomų kaita, kai gydymo poliežuvine imunoterapija trukmė <2 metai Simptomų
kaita Simptomai
Išnyko Susilpnėjo,
kartojasi rečiau
Susilpnėjo, daţnis nekito
Nekito
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
„Varvanti nosis― 1 8,3 4 33,3 6 50 1 8,3
„Uţgulusi nosis― 0 0 3 50 3 50 0 0
Čiaudulys 4 57,1 0 0 2 28,6 1 14,3
Akių paraudimas 1 14,3 1 14,3 2 28,6 3 42,8
Akių ašarojimas 1 20 1 20 2 40 1 20
Akių nieţulys 0 0 2 40 0 0 3 60
Akių patinimas 0 0 1 25 2 50 1 25
Gomurio kutenimas 2 50 0 0 1 25 1 25
Sausas kosulys 1 25 2 50 0 0 1 25
Dusulys 2 66,7 1 33,3 0 0 0 0
Bėrimai 1 25 1 25 2 50 0 0
Tyrimo duomenys parodė, kad vaikams, kurie gydėsi polieţuvine IT iki 2 metų, labiausiai susilpnėjo nosies simptomai (50%), akių patinimas (50%), bėrimų intensyvumas (50%), rečiau kartojosi sauso kosulio ir „uţgulusios nosies― simptomai (50%). 2 vaikai (66,7%) nebesiskundė dusuliu, 4-iems (57,1%) išnyko čiaudulys, 2-iems (50%) išnyko gomurio kutenimas.
9 lentelė. Alerginių ligų simptomų kaita, kai gydymo poliežuvine imunoterapija trukmė >2 metai Simptomų
kaita Simptomai
Išnyko Susilpnėjo, kartojasi rečiau
N Proc. N Proc.
„Varvanti nosis― 2 25 6 75
„Uţgulusi nosis― 2 28,6 5 71,4
Čiaudulys 0 0 2 100
Akių paraudimas 1 20 4 80
Akių ašarojimas 1 25 3 75
Akių nieţulys 2 50 2 50
Akių patinimas 0 0 4 100
Gomurio kutenimas 1 33,3 2 66,7
Sausas kosulys 2 40 3 60
Dusulys 2 66,7 1 33,3
Bėrimai 0 0 3 100
24 Tyrimo duomenimis, gydymui polieţuvine IT trunkant ilgiau negu 2 metus, ţenkliai susilpnėja visų simptomų intensyvumas ir pasikartojimo daţnis (9 lentelė).
Tiriamųjų vaikų tėvų taip pat buvo klausta ir apie gyvenimo kokybės pokyčius (10 lentelė).
10 lentelė. Gyvenimo kokybės kaita po gydymo poliežuvine imunoterapija
Gyvenimo kokybės kriterijaus kaita po gydymo
Gyvenimo
kokybės kriterijus
Išnyko/pagerėjo Nekito
p
N Proc. N Proc.
Miego sutrikimai 11 73,3 4 26,7 0,001
Negalėjimas ţaisti lauke 6 54,5 5 45,5 0,102
Nuotaika 7 63,6 4 36,4 0,103
Produktyvumas 3 75 1 25 0,116
Mūsų tyrimo duomenys parodė, kad, nors rezultatai nėra patikimi (p>0,05, išskyrus miego kokybę – p = 0,001), daugiau negu pusės vaikų gyvenimo kokybė pagerėjo – patiriami nepatogumai išnyko arba ţenkliai pagerėjo. Net 11-ai (73,3%) miego sutrikimų varginamų vaikų po gydymo polieţuvine IT dţiaugėsi geresne miego kokybe. Tai galėjo įtakoti kitų kriterijų rezultatus - 7 vaikų (63,6%) tėvai teigė, kad jų atţala yra daug geresnės nuotaikos, 3 vaikams (75%) rezultatai mokykloje buvo geresni, negu prieš gydymą polieţuvine IT.
Tyrimo metu taip pat domėtasi kaip po gydymo kito simptominių vaistų vartojimas (11 lentelė).
11 lentelė. Simptominių vaistų vartojimas po gydymo poliežuvine imunoterapija Vaisto
vartojimas
Vaistas
Nebevartojo Maţesnėmis dozėmis, rečiau
Maţesnėmis dozėmis, daţnis nekito
Tos pačios dozės, rečiau
Nekito p
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Preparatai į nosį su jūros druska
2 40 0 0 0 0 1 20 2 40 0,102
Geriamieji antihistamininiai
7 35 6 30 1 5 2 10 4 20 0,01
Įnosiniai
kortikosteroidai
3 37,5 2 25 0 0 1 12,5 2 25 0,078
LTRA 1 50 0 0 0 0 1 50 0 0 0,317
Greito poveikio β2 agonistai
4 50 0 0 0 0 1 12,5 3 37,5 0,141
Emolientai ir hormoniniai tepalai
1 14,3 0 0 0 0 5 71,4 1 14,3 0,02
25 Šio tyrimo duomenys parodė, kad labiausiai kito geriamų antihistamininių vaistų ir emolientų/hormoninių tepalų vartojimas. 35% tėvų teigė, kad jų vaikai po gydymo polieţuvine IT nebevartojo geriamų antihistamininių vaistų, o 30% – vartojo maţesnėmis dozėmis ir rečiau. Iš visų vaikų, besiskundusių bėrimais, 71,4% emolientus ir hormoninius tepalus galėjo vartoti rečiau, o 1 vaikui šių preparatų po gydymo nebeprireikė. Kitų vaistų vartojimo kaita yra statistiškai nereikšminga (p > 0,05).
12 lentelė. Vartojamų simptominių vaistų kiekis po gydymo poliežuvine imunoterapija
Vartojamų vaistų skaičius
Tiriamųjų skaičius
0 1 2 3 4 5 6
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Prieš gydymą
0 0 5 25 3 15 7 35 2 10 1 5 2 10
Po gydymo 11 55 4 20 2 10 1 5 2 10 0 0 0 0
12 lentelėje pateikiami apibendrinti simptominių vaistų vartojimo po gydymo duomenys.
Sulyginant šios lentelės duomenis su simptomų pokyčiais, akivaizdu, kad polieţuvinė IT ryškiai pagerino AKTL sergančių vaikų būklę: palengvino arba visiškai panaikino jų simptomus, dėl ko smarkiai sumaţėjo papildomų simptominių vaistų vartojimas. Net 11 (55%) pacientų baigus polieţuvinės IT gydymą nebeprireikė papildomų vaistų AKTL simptomams slopinti. 20% vaikų po gydymo vartojo tik vieną simptominį vaistą (p < 0,001).
Mūsų tyrime buvo nustatytas simptominių vaistų poreikis pagal gydymo trukmę.
13 lentelė. Simptominių vaistų vartojimas, kai gydymo poliežuvine imunoterapija trukmė <2 metai Vaisto
vartojimas
Vaistas
Nebevartojo Maţesnėmis dozėmis, rečiau
Maţesnėmis dozėmis, daţnis nekito
Tos pačios dozės, rečiau
Nekito
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Preparatai į nosį su jūros druska
0 0 0 0 0 0 1 33,3 2 66,7
Geriamieji antihistamininiai
2 16,7 3 25 1 8,3 2 16,7 4 33,3
Įnosiniai
kortikosteroidai
1 20 1 20 0 0 1 20 2 40
LTRA 0 0 0 0 0 0 1 100 0 0
Greito poveikio β2 agonistai
2 40 0 0 0 0 1 20 2 40
Emolientai ir hormoniniai tepalai
1 25 0 0 0 0 2 50 1 25
26 Analizuojant duomenis, nustatyta, kad trumpesnis nei 2 metų gydymas polieţuvine IT reikšmingo simptominių vaistų poreikio pokyčio nesukelia.
14 lentelė. Simptominių vaistų vartojimas, kai gydymo poliežuvine imunoterapija trukmė >2 metai Vaisto
vartojimas
Vaistas
Nebevartojo Maţesnėmis dozėmis, rečiau
Maţesnėmis dozėmis, daţnis nekito
Tos pačios dozės, rečiau
Nekito
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Preparatai į nosį su jūros druska
2 100 0 0 0 0 0 0 0 0
Geriamieji antihistamininiai
5 62,5 3 37,5 0 0 0 0 0 0
Įnosiniai
kortikosteroidai
2 100 0 0 0 0 0 0 0 0
LTRA 1 100 0 0 0 0 0 0 0 0
Greito poveikio β2 agonistai
2 100 0 0 0 0 0 0 0 0
Emolientai ir hormoniniai tepalai
0 0 0 0 0 0 3 100 0 0
Rezultatai parodė, kad gydant vaikus polieţuvine IT daugiau negu 2 metus, sumaţėjo beveik visų simptominių vaistų poreikis (14 lentelė).
5.4 Alergenui specifinės polieţuvinės imunoterapijos saugumas vaikams
Atliekant apklausą, tiriamųjų tėvų klausta ar, vartojant polieţuvinės IT preparatus ir baigus gydymą, atsirado įsijautrinimas naujiems alergenams. 100% apklaustųjų teigė, kad ne.
Siekiant nustatyti polieţuvinės IT saugumą vaikams, tiriamųjų tėvų buvo prašyta papasakoti ar gydymo eigoje atsirado nepageidaujamų reakcijos, kaip ir kada jos pasireiškė. Nustatyta, kad gydymo eigoje nepageidaujami simptomai pasireiškė 4 vaikams: 2-iems vaikams pilvo skausmai, 1-am burnos nieţulio ir 1-am dilgėlinės simptomai. Abu pilvo skausmų atvejai pasireiškė iki pusės metų vartojant ASIT. Vienas iš šių atvejų buvo lengvas pilvo skausmas, kurio gydymui neprireikė imtis jokių papildomų priemonių. Kitam tiriamajam pasireiškė vidutinio sunkumo pilvo skausmas, reikalavęs dozės korekcijos.
Maksimali palaikomoji dozė buvo pasiekta po kelių ilgesnio periodo ir daugiau jokių kitų nepageidaujamų reakcijų nestebėta. Kiti nepageidaujami reiškiniai (burnos nieţulys ir dilgėlinė) taip pat pasireiškė
27 vartojant polieţuvinės IT preparatus iki pusės metų nuo vartojimo pradţios ir jokių papildomų priemonių jiems slopinti neprireikė. Vidutinio sunkumo ar sunkių nepageidaujamų reakcijų simptomų, keliančių grėsmę gyvybei ar anafilaksinių reakcijų nebuvo stebėta.
28
6. REZULTATŲ APTARIMAS
Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, didţiausią įtaką vaikų AL išsivystymui turi genetinė predispozicija bei aplinkos tarša [4,5]. Nustatyta, kad alergijos išsivystymo vaikui rizika padidėja 20 – 40%, jei bent vienas iš tėvų serga AL, 40 -60%, jei alergine liga serga abu tėvai ir net 80%, jeigu abu tėvai alergiški tam pačiam alergenui [43]. Taip pat, didėjanti urbanizacija, klimato kaita ir aplinkos uţterštumas yra tiesiogiai susiję su kvėpavimo būdu įgyjama alergija ir astma, smarkiai didina AL išsivystymo riziką
„atopinį― profilį turintiems vaikams [4,43].
Mano atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daţniausi AL išsivystymo rizikos veiksniai tiriamiesiems vaikams buvo genetiniai faktoriai bei aplinkos uţterštumas. 75% tiriamųjų šeimose
AL serga bent vienas iš tėvų. Taip pat, net 70% polieţuvine IT gydytų vaikų gyvena didmiestyje, kur yra didesnė oro tarša, negu maţuosiuose miestuose ir kaimuose.
2008 metais paskelbtas tyrimas, kuriame nustatytas bronchų astmos, AR ir AD bei jų simptomų paplitimo kaita per septynerius metus tarp 6 – 7 metų Kauno miesto moksleivių. Tyrimo duomenimis, reikšmingai padidėjo astmos bei AD bei šių ligų simptomų paplitimas tirtoje vaikų grupėje. Taip pat, reikšmingai padidėjo vaikų astmos ir AR bei AR ir AD derinių paplitimas [44].
Mano atlikto tyrimo duomenimis, 100% vaikų sirgo AR, 65% alerginiu kojunktyvitu, 40% astma ir 35% atopiniu dermatitu. Tyrime daţniausiai stebėta: varvanti ir uţgulusi nosis, akių paraudimas; rečiau:
čiaudulys, akių ašarojimas ir nieţulys, sausas kosulys; rečiausiai - akių patinimas, gomurio kutenimas, bėrimai ir dusulys. Daugiau kaip pusei vaikų šie simptomai blogino gyvenimo kokybę – 75% vargino miego sutrikimai, 55% suprastėjusi nuotaika, 55% tiriamųjų vaikų tėvai teigė, kad jų vaikai negalėjo būti ir ţaisti lauke. 60% šių vaikų naudojo 3 ir daugiau vaistinių preparatų simptomams slopinti.
Yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, nagrinėjančių polieţuvinės IT efektyvumą, jos liekamąjį poveikį, saugumą bei įtaką gyvenimo kokybei. 2012 metais A. Yukselen kartu su bendraautoriais paskelbė tyrimą, kurio metu bandytas išsiaiškinti polieţuvinės IT efektyvumas AR ir astma sergantiems vaikams. Tyrėjai teigia, kad polieţuvinė IT šiek tiek sumaţino AR ir astmos simptomų intensyvumą ir daţnį, stebėtas maţesnis simptominių medikamentų poreikis [30]. Nagrinėjant polieţuvinės IT įtaką alerginiu rinokonjunktyvitu sergančių asmenų simptomams ir gyvenimo kokybei, nustatyta, kad po gydymo labiausiai sumaţėja varginantys akių simptomai, pagerėja miego kokybė, o tai lemia geresnę pacientų savijautą, geresnius rezultatus darbe/mokykloje [34-37].
Atliekant šį tyrimą, nustatyta, kad tiriamiesiems gydymas polieţuvinės IT preparatais labiausiai paveikė nosies ir akių simptomus: ~56% nosies varvėjimu ir uţgulimu bei ~47% akių patinimu,
29 paraudimu, ašarojimu ir nieţuliu besiskundusių vaikų po gydymo šiuos simptomus jautė daug rečiau ir ne tokius intensyvius. Taip pat išsiaiškinta, kad visi tiriamieji, prieš gydymą polieţuvine IT skundėsi jaučiantys bent 4 AL simptomus, o po gydymo net 90% vaikų AL simptomų kiekis sumaţėjo iki 1 arba 0 simptomų. Pastebėtas ir maţesnis simptominių vaistų poreikis – prieš gydymą AL simptomams slopinti tiriamieji vartojo nuo 1 iki 6 medikamentų, po gydymo šis kiekis keitėsi iki 0 – 4 medikamentų. Po IT gydymo vartojamų papildomų vaistų reikėjo maţesnėmis dozėmis ir rečiau.
Daugiau negu pusės apklaustų vaikų tėvai teigė, kad po gydymo polieţuvine IT, jų vaikai geriau miega, tai lemia geresnę jų savijautą, nuotaiką ir produktyvumą. Tik pusei vaikų, kurie sezono metu negalėjo būti ir ţaisti lauke, šis kriterijus pasikeitė į gerąją pusę. Tai galėjo lemti per trumpas gydymas polieţuvine IT.
G. Passalacqua ir bendraautorių atliktų tyrimų, vertinant polieţuvinės IT saugumą vaikams, rezultatai sutampa su mano atlikto darbo rezultatais. G. Passalacqua tyrimų duomenimis, iš 136 tirtų vaikų įsotinimo fazėje pasireiškė du burnos nieţulio ir vienas nestipraus pilvo skausmo epizodai, šeši virškinimo sutrikimų atvėjai, reikalaujantys dozės korekcijos [40, 42]. Mano atlikto tyrimo metu nepageidaujami simptomai pasireiškė iki pusės metų nuo gydymo polieţuvine IT pradţios. Iš viso nepageidaujami reiškiniai atsirado 4 vaikams – 2 pilvo skausmų epizodai, iš kurių vienam prireikė trumpalaikės dozės korekcijos, 1 – burnos nieţulio ir 1 – dilgėlinės atvejai, nereikalavę jokio papildomo gydymo. Tyrimų metu vidutinio sunkumo ar sunkių nepageidaujamų reiškinių, keliančių grėsmę gyvybei ar anafilaksinių reakcijų nebuvo stebėta.
6.1 Mano darbo ypatumai
Atlikto tyrimo rezultatai gali būti kiek subjektyvūs. Pagrindinės prieţastys:
1. Tyrimo rezultatai buvo renkami telefoninės apklausos būdu. Tiriamųjų tėvų buvo paprašyta papasakoti kokius AL simptomus pastebėjo ir kokiais skundėsi jų vaikai, apibūdinti kaip kito nusiskundimų pobūdis ir simptominių vaistų poreikis gydymo eigoje ir po jo. Interviu metu nebuvo naudotasi specializuotais klausimynais, o tik pačios paruoštu klausimynu, nebuvo atlikti specifiniai laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Taigi, tyrimo rezultatai yra paremti tik tiriamųjų tėvų įţvalgomis ir subjektyviu AL simptomų vertinimu bei vaistų vartojimo daţniu.
30 2. Polieţuvinės IT efektyvumas yra susijęs su gydymo trukme (3 – 5 m.). 90% tiriamųjų nepabaigė paskirto polieţuvinės IT kurso, kadangi dėl farmacinės įmonės, tiekiančios polieţuvinės IT preparatus, pertvarkos, preparatų tiekimas į Lietuvą buvo laikinai sustabdytas. Tyrimo atlikimo metu ši situacija buvo traktuota kaip gydymo pabaiga, o rezultatuose pateikti apibendrinti visų tiriamųjų duomenys, neatsiţvelgiant į gydymo trukmę.
31
7. IŠVADOS
1. Išsiaiškinta, kad daţniausi AL rizikos veiksniai tiriamiesiems vaikams yra genetiniai faktoriai ir gyvenimas didmiestyje. Kiti nustatyti rizikos faktoriai - motinos gyvenimo ir darbo sąlygos nėštumo metu, tėvų rūkymas, maitinimas motinos pienu trumpiau nei 6 mėn, antibiotikų vartojimas nėštumo/ţindymo/kūdikystės laikotarpiu, gyvenimas patalpose, kuriose yra didelė drėgmė ir pelėsis, tačiau šie veiksniai yra statistiškai nereikšmingi.
2. Gydymo eigoje stebėta ryški simptomų intensyvumo ir daţnio regresija. Gydymo pabaigoje didţiausi regresijos pokyčiai nustatyti nosies ir akių simptomams. 80% vaikų AKTL, po gydymo polieţuvine IT, visiškai išnyko( p < 0,001). Gydymui polieţuvine IT trunkant ilgiau negu 2 metus, ţenkliai susilpnėja visų simptomų intensyvumas ir pasikartojimo daţnis
3. Gydymo eigoje stebėta geriamųjų antihistamininių ir hormoninių tepalų/emolientų poreikio regresija. 55% vaikų, baigus polieţuvinės IT gydymą, nebeprireikė papildomų vaistų AKTL simptomams slopinti. 20% vaikų po gydymo vartojo tik vieną simptominį vaistą (p < 0,001).
Gydant vaikus polieţuvine IT daugiau negu 2 metus, sumaţėjo beveik visų simptominių vaistų poreikis.
4. Polieţuvinės imunoterapijos gydymo eigoje įsijautrinimo kitiems alergenams neatsirado.
5. Gydant polieţuvine imunoterapija, lengvi nepageidaujami reiškiniai stebėti 4 vaikams, iš kurių 3 neprireikė dozės korekcijos. Vidutinio sunkumo ar sunkių nepageidaujamų reiškinių, keliančių grėsmę gyvybei ar anafilaksinių reakcijų nebuvo stebėta. Taigi, mano tyrimo duomenimis, polieţuvinė IT vaikams yra saugi.
32
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Wang J, Wu J, Lai H. Allergic Disease Epidemiology. Translational Bioinformatics. 2015;8:14-41.
2. Bajorūnienė I. Alerginių kvėpavimo takų ligų gydymas polieţuvine alergenų specifine imunoterapija. Pulmonologija, imunologija, alergologija. 2012;10:17-20.
3. Pajno G. Allergen immunotherapy in early childhood: between Scylla and Charybdis!. Clin Exp Allergy. 2005;35(5):551-553.
4. 2. D'Amato G, Liccardi G, D'Amato M, Holgate S. Environmental risk factors and allergic bronchial asthma. Clin Exp Allergy. 2005;35(9):1113-1124.
5. Poliakova N. Risk factors of allergic diseases. University review. 2012;6(1):66-70.
6. Howarth. Is allergy increasing? - early life influences. Clinical & Experimental Allergy.
1998;28(S6):2-7.
7. Maziak W, Behrens T, Brasky T, Duhme H, Rzehak P, Weiland S et al. Are asthma and allergies in children and adolescents increasing? Results from ISAAC phase I and phase III surveys in Munster, Germany. Allergy. 2003;58(7):572-579.
8. Global Initiative for Asthma. Global strategy for asthma management and prevention.
NHLBI/WHO workshop. Bethesda; National Institutes of Health; Updated December 2011 9. Mauro M , Russello M , Incorvaia C , Gazzola GB , Di Cara G , Frati F. Comparison of efficacy,
safety and immunologic effects of subcutaneous and sublingual immunotherapy in birch pollinosis:
a randomized study. European Annals of Allergy and Clinical Immunology 2007, 39(4):119-122 10. Passalacqua GCanonica G. Sublingual or injection immunotherapy: the final answer?. Allergy.
2004;59(1):37-38.
11. Gotzsche P, Hammarquist C, Burr M. House dust mite control measures in the management of asthma: meta-analysis. BMJ. 1998;317(7166):1105-1110.
12. Alvarez-Cuesta E, Bousquet J, Canonica G, Durham S, Malling H, Valovirta E. Standards for practical allergen-specific immunotherapy. Allergy. 2006;61(s82):1-3.
13. Cox L, Li J, Nelson H, Lockey R. Allergen immunotherapy: A practice parameter second update.
Journal of Allergy and Clinical Immunology. 2007;120(3):S25-S85.
14. Moote WKim H. Allergen-specific immunotherapy. Allergy, Asthma & Clinical Immunology.
2011;7(Suppl 1):S5.
15. Alvarez-Cuesta E, Bousquet J, Canonica G, Durham S, Malling H, Valovirta E. Standards for practical allergen-specific immunotherapy. Allergy. 2006;61(s82):1-3.
