LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Magistrant÷s
Kristinos Skaburskyt÷s
Magistro baigiamojo darbo tema:
Žirnių ir vikių mišinio įtaka karvių pieno sud÷ties rodikliams
Darbo vadovas
Dr. Ramut÷ Mišeikien÷
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas - . 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2013 03 28 Kristina Skaburskyt÷
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ
ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2013 Kristina Skaburskyt÷
(data) (autoriaus vardas ir pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
Ramut÷ Mišeikien÷
(data) (darbo vadovo vardas ir pavard÷) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Romas Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
Summary ...4
Įvadas ...5
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...6
1.1 Pienininkyst÷ – svarbiausia gyvulininkyst÷s šaka...6
1.2 Pieno sud÷tis ir ją įtakojantys veiksniai ...7
1.3 Pašarai ir jų cheminiai rodikliai ...10
1.4 Pašarų gamyba ...11
1.5 Žirnių ir vikių mišinio chemin÷ sud÷tis...14
1.6 Karvių š÷rimas skirtingais laktacijos laikotarpiais...17
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...22
2.1 Karvių š÷rimas ...22
3. TYRIMŲ REZULTATAI ...24
3.1 Bendrieji duomenys apie ūkį...24
3.2 Karvių produktyvumo rodikliai tiriamuoju laikotarpiu...25
3.3 Duomenų statistin÷ analiz÷...30
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS...33
5. IŠVADOS ...34
Literatūros sąrašas...35
PRIEDAI ...37
Pad÷ka ...42
Summary
Skaburskyt÷ K. The influence of peas and vetch mixture on cows' milk composition parameters. Master work / work mentor Dr. Ramut÷ Mišeikien÷ Lithuanian University of health sciences. Animal science Department. Kaunas, 2013.
Summary
Scope of work: 42 pages, 8 tables and 16 pictures represented. 26 references used.
Aim of work: Analysis and evaluation of concentrated mixture of vetch and bean stems effect to a cow milk composition.
Tasks of work: overlook basis and ration of fodder given to milch-cows. Clarify how preparation of concentrated fodder, portioning out, and norming to the cows is managed. Identify what is the impact of concentrated mixture of vetch and bean stems to the cow’s productivity of milk composition. Generalize results of research, give conclusions and suggestions.
Work placement and method. Work accomplished in X farm, in district of Rokiškis, duration 2011.11.01 – 2012.09.30. During the work: science literature was used, as well as statistical analysis, methods of data filing and summation.
From results of research was found out that cows which were fed with concentrates of peas’s and vetch mixtures, average of milk fat 0.08% and proteins 0.04% was lower then cows which were fed full combined forage. Cows which were fed with complete combined forage gave 10.6kg more milk then those which were fed with concentrates of peas and vetch mixtures. Quantity of lactose in milk was higher average 0.01% of those cows which were fed with peas and vetch mixtures concentrates. Average urea quantity were equal (18,77 mg/%) in both cows groups. During pasturable period cows which were fed complete combined forage were milking 0.3% fatter and with more proteins 0.25% milk. During the cow-house period fatter milk 0.29% were given from cows which were fed of peas and vetch mixtures concentrates.
Įvadas
Lietuvoje yra palankios sąlygos galvijininkystei pl÷toti. Tai lemia gamtin÷s sąlygos gyvulius aprūpinti pašarais ir tvartiniu, ir ganykliniu laikotarpiais. Gausų galvijų produktyvumą lemia paruoštų pašarų kokyb÷, atitinkanti gyvūnų fiziologines reikmes augimui ir vystymuisi, pieno bei m÷sos gamybai, taip pat gautos produkcijos kokybei gerinti (Baranauskas, Juknevičius, 2009).
Pieno sektorius yra valstyb÷s reguliuojama ūkio šaka. Įstojus į ES, šiam sektoriui taikomi visi pieno rinkos organizavimą reguliuojantys teis÷s aktai, susieti su pieno gamybos kvotų sistema, tiesiogin÷mis išmokomis, rinkos intervencinių priemonių sistema ir eksporto parama (www.zum.lt prieiga 2012 02 10).
Gyvulių produktyvumas priklauso nuo jų laikymo, š÷rimo, auginimo ir melžimo technologijos (Klimien÷, 2003). Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno (Skimundris, 1993). Mūsų pienas ir jo produktai yra geros kokyb÷s, tod÷l plačiai vartojami visame pasaulyje.
Didelę įtaką pieno ūkio pelningumui turi karvių produktyvumas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių svarbiausia yra pašarai ir š÷rimas. Jų įtaka produktyvumui apie 50-60 proc., genetiniai faktoriai lemia apie 20-25 proc., o likusi dalis tenka laikymo ir priežiūros technologijoms (Pikelis, 2005).
Iš primityvios veisl÷s karvių, per metus nepavyks primelžti 1 tūkst. kg pieno, o iš labai produktyvių veislių, bet nepakankamai šeriamų karvių bus primelžiama nedaug pieno, nes labai produktyvūs gyvuliai daug reiklesni š÷rimui ir jautresni aplinkos sąlygoms. Tod÷l visame pasaulyje stengiamasi kurti tobulesn÷s bei pažangesn÷s pašarų ruošimo, gyvulių š÷rimo, melžimo bei laikymo technologijas, taip pat specializuojama ir koncentruojama pieno gamyba (Jukna, 1998).
Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir įvertinti žirnių ir vikių mišinio įtaką pieno sud÷čiai X ūkyje.
Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Pienininkyst÷ – svarbiausia gyvulininkyst÷s šaka
Pienininkyst÷ Lietuvoje yra pagrindin÷ gyvulininkyst÷s šaka ir turinti gerų perspektyvų. Šalyje kryptingai dirbamas veislinis darbas. Pakankamai sukaupa labai produktyvių, vertingų užsienietiškų veislių bulių spermos, tod÷l šalyje yra pakankamai rezervų pieno galvijų genetiniam lygiui gerinti. Kasmet did÷ja karvių produktyvumas.
1 lentel÷.Pieno gamyba ir supirkimas 2010- 2011 m. sausio-birželio m÷n., tūkst.t (www.laei.lt prieiga 2013 01 10) Rodikliai 2010 2011 2011 m. palyginta su 2010 m. % Primelžta pieno 948 1027 104 Supirkta : Natūralaus 562,2 582 104 Bazinio** 669 697,2 104
*4,15 proc. riebalų, 3,24 proc baltymų **3,4 proc. riebalų, 3 proc. baltymų
Prognozuojama, kad pieno sektoriuje d÷l karvių produktyvumo did÷jimo 2020 m., palyginti su 2009 m., Lietuvoje melžiamų karvių skaičius sumaž÷s 11 proc. ir bus 333 tūkst. Numatoma, kad 2020 m., palyginti su 2008 m., pieno gamybos apimtys d÷l politikos pokyčių padid÷s 5,3 proc. ir 2020 m. sieks 1 984 tūkst. t pieno. Tokia prognoz÷ numatoma atsižvelgiant į Lietuvos pieno sektoriui būdingus struktūrinius pertvarkymus: vyraujantys smulkūs ūkiai maž÷ja d÷l mažų supirkimo kainų, mažos paramos ir nuolat did÷jančių kintamųjų sąnaudų. . Prognozuojama, kad pieno ir pieno produktų suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje nuo 2008 iki 2020 m. tur÷s tokias tendencijas: geriamo pieno suvartojimas 1 gyventojui sumaž÷s 12 proc. ir sudarys 140 kg, sviesto suvartojimas išliks stabilus ir sieks 1,6 kg ( www.zum.lt , prieiga 2013 01 16).
Pieno supirkimo kainos tendencijos nevienodos: nuo 2009 iki 2015 m. numatoma nežymi did÷jimo tendencija, 2015–2019 m. bus beveik tokio paties lygio, o 2020 m. stebima did÷jimo tendencija. Tai lems balansinių pieno produktų – sviesto, sūrio – gamintojų kainų dinamika ( Kriščiukaitien÷, Galnaityt÷ ir kt. 2010 ).
1 pav. Ūkių skaičius nuo 2012 01 01 iki 2012 07 01(www.vic.lt, prieiga 2013 01 27)
Pieno ūkiuose gerinami žolynai, diegiamos pažangios žolinių pašarų ruošimo, karvių š÷rimo ir laikymo technologijos. Neretai, did÷jant karvių produktyvumui, d÷l didelio krūvio trump÷ja jų amžius. Daug karvių išbrokuojama d÷l ginekologinių, pieno liaukų, galūnių ir kitų ligų. Vidutinis produktyvusis karvių amžius pieno ūkiuose dažnai būna ne ilgesnis kaip trys laktacijos. Tod÷l pieno ūkiams karvių pakaitai bei bandos pl÷trai reikia įsigyti ar išsiauginti ūkiuose atitinkamą kiekį veislinių telyčių. Pastaruoju metu šalyje n÷ra specializuotų veislinių telyčių auginimo ūkių. Veislin÷s telyčios auginamos pieno ūkiuose. Be to, daug veislinių telyčių įsivežama iš užsienio. Pirkti veislines telyčias n÷ra geriausia išeitis. Turint šalyje palankias sąlygas ir galimybes, veislinį prieauglį karvių pakaitai ar bandos pl÷trai ekonomiškiau yra užsiauginti ūkiuose.(www.manoukis.lt/prieiga 2012 12 02)
1.2 Pieno sud÷tis ir ją įtakojantys veiksniai
2 lentel÷. Karvių pieno chemin÷ sud÷tis, procentais (Stankūnien÷, Tacas ir kt., 2008)
Sud÷tin÷s dalys Nuo – iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7-90,7 87,5 Sausosios medžiagos 9,3-17,3 12,5 Riebalai 2,7-7,0 3,8 Baltimai : 2,0-5,0 3,3 Kazeinas 1,8-4,5 2,7 Albuminas 0,2-0,7 0,5 Globulinas 0,05-0,15 0,1 Kiti baltymai 0,05-0,2 0,1 Nebaltyminiai junginiai 0,02-0,08 0,05
Pieno cukrus ( laktoz÷) 4,0-5,3 4,7
Mineralin÷s medžiagos 0,5-1,0 0,7
Piene yra toks baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis, kad organizmas juos geriausiai pasisavina. Baltymų pasisavina 96 proc., riebalų – 95 proc., pieno cukraus – 98 proc. Taigi pienas turi dietinių savybių, aktyvina virškinamojo trakto darbą, reguliuoja organizmo rūgštingumą ir šarminę pusiausvyrą.
Pieno kiekis ir sud÷tis priklauso nuo karv÷s veisl÷s, amžiaus, laktacijos laikotarpio, vertingumo, š÷rimo ir laikymo sąlygų bei kitų veiksnių.
Karvių veisl÷. Iš pieninių veislių riebiausią ir baltymingiausią pieną duoda džersių veisl÷s karv÷s. Gerokai liesesnis yra daug pieno duodančių veislių (Holšteinu, juodmargių). Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių pienas yra riebesnis (3,7–3,9 proc) nei Lietuvos juodmargių (3,5–3,7 proc.).
Karv÷s amžius. Pieningumas dažniausiai did÷ja iki šeštos laktacijos, o paskui pradeda maž÷ti. Did÷jant laktacijų skaičiui, pieno baltymingumas did÷ja. Pieno riebumas nuo karv÷s amžiaus mažai priklauso.
Laktacijos laikotarpis. Karvių laktacija trunka vidutiniškai 305 dienas. Per tą laiką pieno savyb÷s ryškiausiai pakinta tris kartus. Per pirmąsias 5–7 dienas po apsiveršiavimo išsiskiria krekenos, kurių chemin÷ sud÷tis, išvaizda ir fiziologinis poveikis labai skiriasi nuo pieno. Krekenos, ypač pirmųjų trijų dienų, yra tirštesn÷s už pieną, sūraus skonio, geltonos spalvos. Jose yra daug baltymų (iki 15 proc.), kurių didelę dalį sudaro albuminas ir globulinas (8,3 proc.). Krekenose daugiau negu piene yra riebalų (6,3 proc.), mineralinių medžiagų, vitaminų (A, B, C, D, E) ir mikroelementų. Krekenos netinka pramoniniam perdirbimui, nes sukreša kaitinant ( Staniškien÷, Tušas ir kt., 2007).
daug÷ja l÷čiau negu riebalų. Užtrūkstančių (10–15 parų prieš užtrūkimą) karvių piene būna daugiau riebalų (5–7 proc.), baltymų (3,5–6 proc.), mineralinių medžiagų (0,7–0,8 proc.), fermentų ir mažiau pieno cukraus (4,5–2,5 proc.). Toks pienas yra karčiai sūrus, jo rūgštingumas sumaž÷ja iki 5–10 T, tod÷l pramoniniam perdirbimui netinka ( Staniškien÷, Tušas ir kt, 2007).
Ruja. Kaip ruja veikia pieno kiekį ir kokybę, priklauso nuo karv÷s individualių savybių. Daugumos rujojančių karvių pieningumas sumaž÷ja (10–20 proc.) , pieno riebumas ir baltymingumas - (0,2 proc.) . Pienas turi kartoką skonį.
Veršingumas. Po apsivaisinimo prad÷jus vystytis embrionui, v÷liau vaisiui, karvių pieningumas pradeda maž÷ti, o riebalų ir baltymų piene pamažu daug÷ja. Tai ypač aiškiai pastebima nuo antrosios veršingumo laikotarpio pus÷s ( Jukna, 1998).
Pašarai ir š÷rimas. Tik sočiai pilnaverčiais pašarais šeriamos karv÷s duoda ne tik daugiau, bet ir geresn÷s sud÷ties pieną. Jei karv÷s nepakankamai šeriamos arba jų racione trūksta baltymų, sumaž÷ja pieno riebumas, baltymingumas, o ypač bendras pieno kiekis. Kai trumpą laiką trūksta maisto medžiagų, pieno sud÷tis beveik nepakinta, nes maisto medžiagų trūkumas kompensuojamas iš organizmo atsargų. Padidinus racione riebalų kiekį, pieno riebumas did÷ja, o jų trūkstant dažniausiai maž÷ja. Pieno riebumui, baltymingumui ir sausųjų medžiagų kiekiui daugiau įtakos turi ne racione esančių riebalų kiekis, bet jų struktūra. Karvių, gaunančių su pašarais daugiau neprisotintų riebiųjų rūgščių, pieno riebumas maž÷ja. Pieno riebumui turi įtakos koncentratų ir stambiųjų pašarų santykis. Jeigu pagal maistingumą daugiau kaip trim dalims koncentratų tenka viena dalis gerų stambiųjų pašarų (šieno), pieno riebumas pradeda maž÷ti. Stambieji pašarai būtini, nes jų trūkstant didžiajame prieskrandyje mažiau susidaro acto rūgšties. Pieno riebumas maž÷ja, kai karv÷s šeriamos prastu šienu, rūgščių pievų žole, pašariniais kopūstais ir raugintais griežiniais. Riebesnis pienas būna, kai karvių racionuose subalansuotas jodo, cinko, kobalto, seleno ir kitų mikroelementų kiekis ( Jukna, 1998).
Dažnai pereinamuoju nuo tvartinio prie ganyklinio laikotarpiu pieno kiekis ir jo riebumas sumaž÷ja, nes, staigiai pasikeitus pašarams, didžiajame prieskrandyje sutrinka rūgimo procesai.
Nustatyta , kad ūkių savininkai per mažai d÷mesio skiria melžiamų karvių gerovei. Kai kuriuose tirtuose tvartuose blogai veikia v÷dinimo sistemos, tod÷l daug÷ja kenksmingų dujų, blog÷ja sanitariniai oro rodikliai, termin÷ aplinka. Ekologinių ūkių pieno baltymingumas skyr÷si nuo įprastin÷s gamybos ūkių. Skirtumas tarp vidutinio ekologinių ir įprastin÷s gamybos ūkių pieno baltymingumo yra statistikai patikimas (p<0,001). Ekologiniuose ūkiuose nustatytas pieno baltymų ir pieno riebalų teigiamas vidutinis, statistiškai patikimas (p<0,001) ryšys. Nustatyti tvartų aplinkos veiksniai atitinka sanitarinius pieno rodiklius ( Bakutis, Černiauskien÷, 2007).
Tvartiniu laikotarpiu išleidžiamų į lauką pasivaikščioti karvių pienas būna 0,17–0,24 proc. riebesnis ir jo išskiria daugiau negu laikomų be mociono. Nevalomų karvių pieningumas gali sumaž÷ti net 5–8 proc. ( Jukna, 1998)
Metų laikas. Vasarą riebalų kiekis piene būna 0,2–0,3 proc. Mažesnis negu žiemą, rudenį pienas būna 0,2–0,4 proc. riebesnis negu pavasarį. Vasarą d÷l pasikeitusio š÷rimo sumaž÷ja pieno riebalų, baltymų ir mineralinių medžiagų kiekis. Pieno sud÷tis pakinta ir staiga keičiantis orams. Per vasaros karščius karv÷s išskiria mažiau pieno, nes pablog÷ja apetitas, mažiau su÷da pašarų. Lietingomis vasaromis, kai žemas atmosferos sl÷gis, karv÷s duoda net 12–15 proc. mažiau pieno.( Japertas, 2008).
Paros laikas. Rytinio melžimo pienas liesesnis negu pietinio arba vakarinio. Baltymų kiekis piene per parą kinta labai nedaug. Pirmosios pieno porcijos būna liesiausios (0,2–0,8 proc.), o paskutin÷s – riebiausios (8–20 proc.).
Tešmens masažas. Prieš melžimą ir jo pabaigoje reguliariai masažuojant tešmenį, primilžis padid÷ja 8–12 proc., o pieno riebumas – 0,2 proc. Produkuojamo pieno kiekiui ir sud÷čiai didelę įtaką turi karvių sveikata. Sergant užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis sutrinka organizmo normalios fiziologin÷s funkcijos, tod÷l sumaž÷ja ar visai sutrinka pieno gamyba bei pakinta jo sud÷tis. D÷l sunkaus veršiavimosi karv÷s pieningumas per pirmuosius du laktacijos m÷nesius sumaž÷ja 10 proc (Japertas, 2008).
1.3 Pašarai ir jų cheminiai rodikliai
Pieno kokyb÷ ir gaunamo pieno kiekis daugiausiai priklauso nuo karvių raciono visavertiškumo ir sušerto kiekio. Tod÷l pieninių karvių racione turi būti pakankamas kiekis baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
2 pav . Pašarų chemin÷ sud÷tis (Baranauskas S., Juknevičius S. ir kt., 2009)
1.4 Pašarų gamyba
Europos Sąjungos Reglamente EB 183/2005 (Pašarų Higienos Reglamentas), kuris nuo 2006 metų pradžios įsigaliojo visose ES šalyse yra nurodyta, kad pirmin÷s gamybos pašarai turi didelį rizikos laipsnį užsiterštumui ir kad šių pašarų higieninio saugumo užtikrinimas prasideda nuo mok÷jimo susidoroti su galimomis problemomis ūkininko ūkyje. Šerdami maistui auginamus gyvūnus, ūkininkai privalo imtis priemonių ir įdiegti procedūras, kurios užtikrintų kaip įmanoma mažesnį biologinį, cheminį ir fizinį pašarų, gyvūnų bei gyvūninių produktų užteršimą ( eur-lex.europa.prieiga 2012 02 11).
karvių bandos produktyvumo, pas÷lių struktūros, pašarų gamybos technologijų ir kt. tod÷l pašarų struktūra karv÷ms atskiruose ūkiuose gali būti skirtinga. Svarbu tai, kad sudarytuose racionuose būtų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, o skiriamas pašarų kiekis būtų optimalus fiziologiniu, pieno kokyb÷s, ekonominiu požiūriu. Palankios klimatin÷s sąlygos žol÷ms augti įgalina šalies ūkiuose pagaminti pakankamai ir gerų žolinių pašarų, tod÷l naudinga karv÷ms taikyti žolinį-silosinį š÷rimo tipą, kai žoliniai pašarai (žalieji, žolių silosas, šienas) jų metin÷je pašarų struktūroje sudaro ne mažiau 65-70 proc. visos pašarų energetin÷s vert÷s. Geros kokyb÷s baltymingi ir pigūs žoliniai pašarai yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių pieno gamybos ekonomiką (www. vmvt.lt prieiga 2011 12 10).
3 pav. Pašarų klasifikacija (Baranauskas S., Juknevičius S., 2009)
šienainis užima tarpinę vietą tarp siloso ir šieno. Palyginus su silosu ir šienu, šienainis yra maistingesnis, tačiau palyginus su silosu, šienainyje yra 3– 4 kartus mažiau organinių rūgščių. Be to, gaminant šienainį maisto medžiagų nuostoliai mažesni negu siloso ir šieno (10– 15 proc.).
Geros kokyb÷s šienainiu karvių racionuose galima pakeisti šieną ir brangius šakniavaisius. Be to, šienainio gamybos sąnaudos beveik dvigubai mažesn÷s negu šieno ir net 6 kartus – negu šakniavaisių. Melžiama karv÷ per parą su÷da 20– 25 kg šienainio. Koncentruotuosiuose pašaruose yra ne daugiau kaip 19 proc. ląstelienos ir 40 proc. vandens. Koncentruotieji pašarai yra pakankamai maistingi. Jais dažniausiai papildomi galvijų racionai. Gyvuliams šerti ūkiuose auginami miglinių (varpinių) javų grūdai ir pupinių (ankštinių) augalų s÷klos. D÷l savo chemin÷s sud÷ties šie koncentruotieji pašarai (ypač miglinių javų) grūdai yra niekuo nepakeičiamas pašaras galvijų racionuose. Jų sausosiose medžiagose yra daug energijos ir maisto medžiagų, tod÷l pašariniai grūdai panaudojami galvijų racionams pagal energiją, proteinus bei kitas medžiagas suderinti. Vien ūkyje išaugintų pašarų nepakanka gyvulių aprūpinimui baltymais, tod÷l tenka pirkti brangius baltymingus pašarus: sojų, rapsų, saul÷grąžų rupinius ar išspaudas, tačiau racionaliai naudojant ūkyje išaugintus pašarus galima pasiekti gausų galvijų produktyvumą bei sumažinti produkcijos savikainą ( Baranauskas, Juknevičius ir kt., 2009).
Pašarų papildai leido palaikyti fiziologines normas atitinkantį svarbiausių mineralinių elementų – kalcio, fosforo, magnio bei gliukoz÷s kiekį karvių kraujyje pirmąjį laktacijos šimtadienį ( Bartkevičiūt÷, Černauskien÷ 2004).
1.5 Žirnių ir vikių mišinio chemin÷ sud÷tis
Žirniuose ir vikiuose gausu proteinų, kuriuose yra beveik visos nepakeičiamos amino rūgštys, riebalų rūgštys bei vitaminai ir mineralin÷s medžiagos. Šios medžiagos nulemia grūdų visavertiškumą, tod÷l s÷klos vertingos tiek gaminant visaverčius pašarus pramoniniu būdu, tiek ir įterpiant į vietinius – išaugintus ūkiuose pašarus. Proteinų kiekis, esantis žirnių ir vikių augalų s÷klose, pateiktas 3 lentel÷je. Ūkininkams rekomenduojama auginti kuo daugiau pupinių augalų, reikalingų proteinų kiekiui racionuose papildyti ( Juraitis, Kulpys, 2003).
3 lentel÷. Žirnių ir vikių chemin÷ sud÷tis (Juraitis, Kulpys, 2003)
Rodiklis Žirniai Vikiai
Sausosios medžiagos, g 880 880 Žali baltymai , g 251 291 Žali riebalai , g 15 116 Ląsteliena , g 67 64 Kalcis , g 1,2 1,3 Fosforas , g 4,4 4,7 Natris, g 0,4 0,4 Krakmolas, g 478 327 Cukrus ,g 61 43 Karotinas mg - - Lizinas g 61 42 Triptofanas, g 2,9 3,6 Metioninas+ cistinas g 5,8 6,9 Varis mg 7,53 9,06 Cinkas mg 38,3 38,7
dažniausiai žaliajai masei. Pašariniai žirniai vertingi tuo, kad juos galima auginti skurdesn÷se sm÷lio dirvose, jie dažniausiai v÷lyvi, ir daugelio veislių s÷klos bręsta ne vienu metu. Vegetacijos pradžioje intensyviai vystosi šaknų sistema ir labai l÷tai auga antžemin÷ dalis. Tuo metu žirnius labai alina piktžol÷s. Gumbeliai ant šaknų pradeda formuotis 5–8 lapų tarpsniu (1,5–2 savait÷s nuo augimo pradžios). Sparčiausiai auga nuo žyd÷jimo iki brendimo pradžios. Atsižvelgiant į žirnių biologines ir ūkines savybes, gali būti naudojamos atitinkamos žirnių veisl÷s, planuojama pagrindin÷ ir šalutin÷ produkcijos dalis gyvulių š÷rimui (Baranauskas ,Juknevičius ir kt., 2009 ).
4 pav. Žirniai organogenez÷s etape
(www.asu.lt/nm/lprojektas/produktyvumas/46.html prieiga 2013 03 04)
ir nuodingųjų alkaloidų. Vikių grūduose yra iki 30–34 proc. žaliųjų proteinų. Žyd÷jimo ir brendimo periodas gana ilgas. Vikiai – savidulkiai augalai. Jie priklauso anksčiausiai s÷jamiems augalams, nes nereiklūs šilumai, ilgadieniai, dr÷gmę m÷gstantys augalai. Registruotos – įtrauktos į tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą yra – 'Tveriai', 'Balčiai', ir 'Pilkiai'. Vikiai – dr÷gmę m÷gstantys augalai. Jie auga net sunkiose priemolio bei molio dirvose, bet nem÷gsta sausų sm÷l÷tų dirvų. Tinkamiausi daug organinių medžiagų turintys neutralios arba mažo rūgštingumo reakcijos moliai, priemoliai ir priesm÷liai, daug dr÷gm÷s ir dr÷gnesn÷se dirvose jų s÷klų derlius būna geras, tačiau s÷klinių vikių bei jų mišinių su avižomis nereikia s÷ti tokiose vietose, nes lietingą vasarą ir rudenį s÷klos ilgiau bręsta, išgula. S÷kliniams pas÷liams netinka sausi ir nedaug maisto medžiagų turintys rūgštūs sm÷liai, susmegę, išplauti ir durpiniai dirvožemiai.
Vikiai ir jų mišiniai yra geras priešs÷lis javams, išskyrus pupinius, ir kitiems augalams. Žaliajam pašarui dažniausiai s÷jami ir auginami pūdymo lauke, o grūdams – po žiemkenčių ar vasarinių miglinių javų. Vikių avižų mišinys yra geras priešs÷lis visiems žem÷s ūkio augalams ( Baranauskas, Juknevičius ir kt. ,2009).
5 pav. Vikiai žyd÷jimo faz÷je ir subrendus s÷kloms
kombinuotuose pašaruose galima naudoti vietinius naujų veislių pašarinių žirnių ir vikių miltus, neabejojant d÷l ekonominio efektyvumo ir teigiamos įtakos pieno kokybei (Urbšien÷ D., 2001).
1.6 Karvių š÷rimas skirtingais laktacijos laikotarpiais
Visavert÷ karvių mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių jų produktyvumui bei pagamintų produktų kokybei gerinti. Tai priklauso nuo užtrūkimo laikotarpio, karv÷s produktyvumo, racionų sud÷ties, sausųjų medžiagų kiekio ir nuo maisto medžiagų koncentracijos pašarų daviniuose. Esant nepakankamam medžiagų kiekiui racione sumaž÷ja karvių produktyvumas, jų rezistentiškumas įvairioms ligoms, gimsta silpni veršeliai, užaugę būna netinkami tolesnei reprodukcijai (Baranauskas ir kt., 2009).
Pašarų poreikis ir jų rūšys priklauso nuo karvių bandos produktyvumo, pas÷lių struktūros, pašarų gamybos technologijų ir kt., tod÷l pašarų struktūra karv÷ms atskiruose ūkiuose gali būti skirtinga. Svarbu tai, kad sudarytuose racionuose būtų pakankamai energijos ir maisto medžiagų, o skiriamas pašarų kiekis būtų optimalus fiziologiniu, pieno kokyb÷s, ekonominiu požiūriu. Palankios klimatin÷s sąlygos žol÷ms augti įgalina šalies ūkiuose pagaminti pakankamai ir gerų žolinių pašarų. Tod÷l naudinga karv÷ms taikyti žolinį-silosinį š÷rimo tipą, kai žoliniai pašarai (žalieji, žolių silosas, šienas) jų metin÷je pašarų struktūroje sudaro nemažiau 65-70 proc. visos pašarų energetin÷s vert÷s.
Melžiamų karvių š÷rimas. Laktuojančios karv÷s šeriamos trimis periodais. Pirmas periodas – maždaug 3 m÷nesius arba pirmasis 100 dienų po apsiveršiavimo. Tai labai sud÷tingas ir sunkus tarpsnis, nes karv÷s nepaj÷gia su÷sti tiek pašaro sausųjų medžiagų, kiek energijos jai reikia pienui sintetinti, tod÷l dalį energijos ima iš organizmo. Antrasis periodas trunka apie 100-150 dienų. Tai laktacijos faz÷, kai iš su÷damo pašaro gaunama tiek energijos, kiek sunaudojama pienui gaminti. Trečio periodo 50-60 dienų , kai karv÷s turi būti ruošiama kitai laktacijai (Stankūnien÷, Tacas ir kt., 2008).
kūno svorio sumaž÷jimo, šiuo laikotarpiu karv÷ms skiriami geriausi, daugiausiai energijos ir maisto medžiagų turintys bei apetitą žadinantys pašarai (Japertas,2010).
Melžiamų karvių š÷rimas. Energijos ir maisto medžiagų reikm÷ karv÷ms nustatoma pagal organizmo poreikio atskirus elementus: gyvybei palaikyti, svorio priaugimui, reprodukcijai ir produkcijai gauti.
4 lentel÷. Melžiamų karvių š÷rimo normos (karv÷s svoris 600-650kg) (Zotechniko žinynas 2007)
Primelžta 4proc. riebumo, 3,4 proc. baltimingumo pieno kg Rodikliai
10 15 20 25 30 35 40
Sausosios medžiagos kg 12,5 15,1 17 18,8 20,5 22,1 23,6
Neto energija laktacijai MJ 78,35 97,98 117,5 130,7 143,23 155,8 1 169,9 2 Žali baltymai, g 1524 2038 2550 2914 3341 3779 4224 Žalia ląsteliena, g 3048 3473 3740 3948 4100 4199 4248 Žali riebalai, g 279 362 459 602 779 950 1086 Krakmolas, g 1143 1510 2040 2726 3485 4199 4956 Cukrus, g 889 1208 1530 2068 2460 2873 3186 Kalcis,g 66 83 100 118 137 157 177 Fosforas,g 44 57 70 83 98 115 132 Magnis,g 25 31 36 41 47 53 59 Kalis,g 82 100 114 128 141 155 168 Natris,g 18 22 27 31 35 39 42 Geležis , mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510 Cinkas, mg 660 815 952 1090 1230 1370 1510 Varis, mg 127 151 187 207 240 265 283 Selenas, mg 2,8 3,6 4,4 5,3 6,1 7,1 8
5 lentel÷. Pašaro sud÷tinių dalių pasisavinimas ir pieno gamyba (Japertas, 2010)
Pašaro sud÷tin÷ dalis Didysis prieskrandis Plonosios žarnos Pienas Angliavandeniai:
-ląsteliena Acto rūgštis - Riebalai
-cukrus Acto rūgštis,
propionin÷ rūgštis, sviesto rūgštis - Gliukoz÷ - Riebalai Laktoz÷ Riebalai -krakmolas Propionin÷ rūgštis
Sviesto rūgštis Gliukoz÷ - Laktoz÷ Riebalai Baltymai Amoniakas / mikrobiniai baltymai
Amino rūgštys Baltymai
Riebalai Riebios rūgštys Riebalai
padid÷ja 10–12% (50–60 kg). Jeigu užtrūkusių karvių įmitimas blogesnis negu vidutinis, paros davinį reikia papildyti pašarų priedu. Toks pašarų priedas taip pat duodamas jaunoms, augančioms karv÷ms. Pašarų priedas turi būti saikingas. Blogai, kai užtrūkio metu karv÷s nutukinamos. Jos nutunka d÷l per daug intensyvaus nenormuoto š÷rimo ir mociono stokos. Riebios karv÷s atsiveda silpnesnius, ligoms neatsparius veršelius, tod÷l prieš veršiavimąsi jos turi būti normalaus įmitimo. Pirmąją užtrukinimo laikotarpio pusę karv÷s šeriamos gausiau, o paskutin÷mis savait÷mis prieš veršiavimąsi – ne taip gausiai. Mat tuo metu sumaž÷ja pašarų ÷damumas, nes vaisius spaudžia virškinamąjį traktą. Karv÷s su÷da tik apie 2,0–2,5 kg sausųjų medžiagų 100 kg svorio. Tod÷l labai svarbu, kad energijos ir maisto medžiagų koncentracija raciono sausojoje medžiagoje būtų pakankama. Tačiau visais atvejais nereikia stengtis be reikalo mažinti š÷rimo lygio, kad nepakenktų vaisiaus vystymuisi ir tinkamam pasiruošimui veršiavimuisi ir sekančiai laktacijai (Zotechniko žinynas, 2007)
6 lentel÷. Užtrūkusių karvių raciono maistin÷s medžiagos (Zotechniko žinynas, 2007)
Maisto medžiagos Kiekis Maisto medžiagos Kiekis
Sausosios medžiagos kg 12,5 Natris, g 20
Neto energija laktacijai MJ 77,2 Siera, g 31
Žali baltymai,g 1750 Geležis, mg 875
Naudingi žali baltymai, g 1442 Manganas , mg 875
Žalia ląsteliena, g 2362 Cinkas, mg 875
Krakmolas, g 1125 Varies, mg 125
Cukrus, g 875 Kobaltas, mg 6,2
Žali riebalai, g 275 Jodas, mg 12,5
Kalcis,g 87 Selenas, mg 2,5
Fosforas , g 53 Molibdenas mg 3,7
Magnis, g 31 Beta karotinas , mg 300
Kalis, g 125 Chloras, g 40
parą. Vidutinio produktyvumo karv÷ms, kurios ganomos geroje ganykloje, kilogramui pieno pakanka po 100–150 g, o produktyvesn÷ms – po 200 g koncentruotų pašarų (Error! Hyperlink reference not valid. 02 11).
Karvių š÷rimas tvartiniu laikotarpiu. Visuose ūkiuose labai tinka geros kokyb÷s šienas. Optimalus šieno kiekis karvių paros racione – 1,5–2,5 kg /100 kg karv÷s mas÷s. Vertingiausias yra ankštinių žolių (dobilų, liucernų) arba ankštinių ir varpinių žolių mišinio šienas. Daugiausia maisto medžiagų šiene būna, kai varpin÷s žol÷s pjaunamos plauk÷jančios, o ankštin÷s – prieš žyd÷jimą. Be stambiųjų pašarų, galvijams reikia duoti ir sultingųjų: šakniavaisių, šakniagumbių, siloso ir šienainio. Lietuvos sąlygomis reik÷tų daugiau gaminti šienainio. Jo kokyb÷, maistingumas ir ÷damumas priklauso nuo žolių rūšies, vegetacijos faz÷s, apvytinimo bei gamybos technologijos. Geras šienainis žemo ir vidutinio produktyvumo karv÷ms gali pakeisti šieną ir silosą. Šienainio, kuriame sausųjų medžiagų yra 38–40 proc., karv÷ per parą su÷da vidutiniškai apie 25 kg. Jei sausųjų medžiagų apie 50 proc., su÷da apie 20 kg. Silosas yra palyginti pigus ir maistingas pašaras karv÷ms ir penimiems gyvuliams. Geriausias yra daugiamečių žolių ir ankštinių vienmečių augalų silosas. Geros kokyb÷s silosas melžiamų karvių paros davinyje gali sudaryti 40–50 proc. visų sultingųjų pašarų.
Koncentruoti pašarai yra patys maistingiausi. Tinka miežiai, taip pat žieminiai rugiai, žieminiai kviečiai, avižos, pašariniai žirniai, pupos ir vikiai. Koncentruotuose pašaruose miežiniai miltai tur÷tų sudaryti 50–60 proc. Šviežių grūdų ir miltų gyvuliams negalima duoti, nes sutrinka virškinimas. Ruginius miltus geriausiai maišyti su kitais koncentratais. Melžiamų karvių koncentruotų pašarų davinyje rugių gali būti ne daugiau kaip 20 proc. Žieminiai kviečiai pašarui neturi būti labai smulkiai susmulkinti. Jų į koncentruotą davinį galima d÷ti tiek pat, kiek ir rugių. Avižinių miltų melžiamoms karv÷ms galima duoti 20–30 proc. koncentruotų pašarų davinio. Pašarinių žirnių miltuose gausu virškinamųjų proteinų, tod÷l jie gerai tinka koncentruotų pašarų mišiniams (galima prid÷ti 20–30 proc.), taip pat ir pašarinių pupų miltai. Į koncentruotus pašarus karv÷ms pupų galima įmaišyti iki 30 proc. Pašarinių vikių miltų melžiamoms karv÷ms galima duoti po 2–3 kg kartu su kitais koncentruotais pašarais. Labai svarbu, kad karvių pašaruose būtų pakankamai mineralinių medžiagų ir vitaminų (http://www.asu.lt, prieiga 2013 02 22 ).
Pavasarį karv÷s pradedamos ganyti geguž÷s m÷nesį, o spalio m÷nesį v÷l uždaromos į tvartus. Labai svarbu tinkamai šerti karves pereinamuoju laikotarpiu, nes keičiantis š÷rimo tipui gali gerokai sumaž÷ti pieningumas ir pieno riebumas.karv÷s išgenamos, kai žol÷ yra 8-12 cm aukščio. Tokios žol÷s karv÷s gali su÷sti 70-80 kg. ,14 kg.sausosios medžiagos. Karv÷s į ganyklas išgenamos pašertos. Papildomai karv÷ms yra sušeriama stambiųjų pašarų (šieno, šiaudų) (Stankūnien÷, Tacas ir kt., 2008) .
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Magistrinis darbas atliktas LSMU Veterinarijos akadmijoje, Gyvulininkyst÷s katedroje, Josifo Taco melžimo mokymo centre ir Rokiškio rajono pieno ūkyje 2011-2012 m.
Pirmajame tyrimų etape buvo atlikta specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas ir analiz÷.
Antrame tyrimų etape buvo analizuojama, kaip skiriasi pieno sud÷tis (riebalai, baltymai, laktoz÷, ur÷ja), karves šeriant skirtingos sud÷ties pašarais.
Tyrimų baz÷:
• Pieno sud÷ties duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“
• Valstybin÷s gyvulių priežiūros tarnybos prie ŽŪM informacija. • Pieno ūkio apskaitos žurnalai.
Tyrimams analogų principu atrinkta 30 trečios laktacijos Lietuvos juodmargių karvių. Jos buvo suskirstytos į 2 grupes (kontrolin÷ ir bandomoji), po 15 karvių kiekvienoje. Abiejų grupių karv÷s buvo šeriamos skirtingais racionais.
Tyrimų metu buvo analizuoti ir lyginti abiejų grupių karvių produktyvumo duomenys. Statistin÷ duomenų analiz÷ atlikta skaičiuokle EXCEL ir R statistiniu paketu. Buvo paskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (X), jų paklaidos (mx) bei sklaidos charakteristikos – vidutiniai kvadratiniai nuokrypiai (δ), koreliacijos koficientas, standartin÷ deviacija. Rezultatai patikimi, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kai p<0,01 .
2.1 Karvių š÷rimas
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Bendrieji duomenys apie ūkį
Tiriamasis X pieno ūkis įregistruotas 2003 metais. Ūkio veikla vykdoma jau 10 metų. Ūkio valdai 2013 m. priklauso 38 ha nuosavos ir 45 ha nuomojamos žem÷s. Ūkyje, kuriame laikomos 44 karv÷s, dirba šeimos nariai.
Karv÷s fermoje laikomos pririštos (saitinis laikymas). Jos melžiamos mobiliu melžimo įrenginiu (7 pav.). Vasarą karv÷s melžiamos ganykloje įrengtoje melžimo aikštel÷je (6 pav.).
6 pav. Melžimo aikštel÷ 7 pav. Mobilus melžimo įrenginys
Tvartinis laikotarpis trunka nuo spalio-lapkričio (priklausomai nuo oro sąlygų) iki geguž÷s m÷n., o ganyklinis – nuo geguž÷s m÷n iki spalio m÷n..
Pienas į AB” Žemaitijos pienas” pieno supirkimo punktą pristatomas kiekvieną dieną. Ūkis įgyvendino Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, kurio vert÷ 15000 Lt ES l÷šų ir 6000 Lt savo l÷šų.
Ūkis įsigijo rotacinę žoliapjovę (8 pav.), kuri palengvina ūkio pašarų ruošimą.
Gauta ES parama skirta technikos atnaujinimui: buvo rekonstruotas traktorius, įsigytas ventiliatorius, kuris sumontuotas aruoduose grūdams džiovinti. Ventiliatorius leido javus nuimti anksčiau, juos išdžiovinti ir išsaugoti jų maistinę vertę. Įsigytas kilnojamas sraigtinis transporteris grūdams ( 9 pav).
3.2 Karvių produktyvumo rodikliai tiriamuoju laikotarpiu
Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad vidutiniškai iš kontrolin÷s grup÷s karvių primelžta po 4925 kg, o iš bandomosios grup÷s karvių – 5231 kg pieno. Kontrolin÷je grup÷je vidutiniškai iš karv÷s primelžta 10,7 kg pieno daugiau negu bandomojoje grup÷je. Pieno kiekio atskirais m÷nesiais dinamika pateikta 10 pav. Kontrolin÷je grup÷je didžiausias pieno primilžis iš karv÷s buvo birželio m÷nesį (735,66 kg), o mažiausias - lapkritį (273,24 kg). Bandomojoje grup÷je daugiausiai pieno iš karv÷s primelžta rugpjūtį (820,36 kg), o mažiausiai – lapkritį (250,84 kg).
10 pav. Vidutinis pieno kiekis, kg
11 pav. Pieno riebalų kitimas
Kaip kito baltymų kiekis metų eigoje pateikta 12 pav. Mažiausio baltymingumo pienas kontrolin÷s grup÷s karvių piene buvo vasario ir balandžio m÷nesiais (3,03 proc.), o didžiausias – rugpjūtį (3,7 proc.). Didžiausias baltymų kiekis bandomojoje grup÷je buvo geguž÷s m÷nesį. Jis siek÷ 3,94 proc.
12 pav. Pieno baltymų kitimas
13 .pav. Ur÷jos kiekis (mg/proc.)
Laktoz÷s kiekio piene pokyčiai tiek kontrolin÷s, tiek bandomosios grup÷s karvių piene pavaizduoti 14 pav. Didžiausias laktoz÷s kiekis kontrolin÷s grup÷s karvių piene buvo gruodžio m÷nesį (4,59 proc.), o bandomosios grup÷s karvių – balandžio m÷nesį (siek÷ 4,58 proc.). Mažiausias laktoz÷s kiekis buvo vasario ir birželio m÷nesį (apie 4,15 proc. abiejų grupių karvių piene). Didžiausi laktoz÷s kiekio piene skirtumai tarp kontrolin÷s ir bandomosios grupių nustatyti vasario ir birželio m÷nesiais (atitinkamai.4,1 ir 4,52 proc.; 4,15 ir 4,52 proc.).
Kaip pieno kiekis kitoabiejose grup÷se tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiais pavaizduota 15 -16 pav. Pieno riebumas kontrolin÷je grup÷je buvo 0,125 proc. didesnis, lyginant su bandomosios grup÷s karv÷mis ir siek÷ 4,69 proc. Baltymingumas bandomojoje grup÷je buvo didesnis 0,29 proc., negu kontrolin÷je grup÷je. Jis siek÷ 3,38 proc. Bandomojoje grup÷je ur÷jos kiekis piene buvo didesnis 0,83 mg lyginant su kontrolin÷s grup÷s karv÷mis. Laktoz÷s kiekis proc. piene vidutiniškai buvo 4,2 proc. kontrolin÷je grup÷je ir 4,1 proc. bandomojoje grup÷je.
15 pav. Pieno sud÷ties rodikliai tvartiniu laikotarpiu
16 pav. Pieno sud÷ties rodikliai ganykliniu laikotarpiu
3.3 Duomenų statistin÷ analiz÷
7 lentel÷. Imties statistiniai rodikliai
Artmetnis vidurkis( M±m) Standartin÷
deviacija Min Max
Nariu skaičius Pieno kiekis kg. 492,48±48,09 159,51 273,24 735,666 11 Riebumas proc. 4,48±0,10 0,34 3,92 4,91 11 Baltymingumas proc. 3,26±0,07 0,24 3,03 3,7 11 Ur÷ja mg/proc. 18,81±0,76 2,52 16 23 11 Kontrolin÷ grup÷ Laktoz÷s kiekis proc. 4,33±0,04 0,15 4,11 4,58 11 Pieno kiekis kg. 523,05±58,72 194,77 250,84 820,36 11 Riebumas proc. 4,27±0,18 0,62 3,34 5,15 11 Baltymingumas proc. 3,34±0,11 0,40 2,89 3,94 11 Ur÷ja mg/proc. 18,72±0,57 1,90 16 22 11 Bandomoji grup÷ Laktoz÷s kiekis proc. 4,44±0,03 0,13 4,1 4,57 11
8 lentel÷. Koreliacijos koficientas kontrolin÷je ir bandomojoje grup÷se Pieno kiekis kg. Riebumas proc. Baltymingumas proc. Ur÷ja mg/proc Laktoz÷s kiekis proc. Pieno kiekis kg. * Riebumas proc. -0,4698* * Baltymingumas proc. 0,5996 -0,5918 * Ur÷ja mg/proc 0,4764 -0,2111 0,1779 * Kontrolin÷
grup÷ Laktoz÷s kiekis
proc. -0,4377* 0,4467 -0,6125 -0,3600 * Pieno kiekis kg. Riebumas proc. Baltymingumas proc. Ur÷ja mg/proc Laktoz÷s kiekis proc. Pieno kiekis kg. * Riebumas proc. -0,7405* * Baltymingumas proc. -0,5217 0,7000 * Ur÷ja mg/ proc -0,0415 -0,2652 -0,3420 * Bandomoji
grup÷ Laktoz÷s kiekis
proc. -0,0263* -0,3577 0,1401 0,0902 *
* P< 0,05; ** P<0,01 vidurkiai lentel÷s stulpelyje pažym÷ti x statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje
8 lentel÷je pateiktų duomenų analiz÷ parod÷, kad kontrolin÷je grup÷je tarp pieno kiekio kg. ir riebumo proc. yra neigiamas, silpnas koreliacijos koficientas (r = - 0,4698). Tarp pieno kiekio kg ir baltymingumo proc. nustatytas vidutinis, teigiamas koreliacijos koficienatas (r = 0,599). O taip pat tarp pieno kiekio kg. ir ur÷jos mg/proc koreliacijos koficientas nustatytas silpnas (r = 0,476). Neigiama koreliacija nustatyta tarp pieno kiekio kg. ir laktoz÷s kiekio proc. (r = - 0,437). Neigiama, silpna koreliacija nustatyta tarp riebumo proc. ir baltymingumo proc.(r = - 0,591). O taip pat tarp riebumas proc. ir ur÷jos mg/proc nustatyta neigiama, silpna koreliacija (r = - 0,21). Nustatant ryšį tarp riebumo proc. ir laktoz÷s kiekio proc. koreliacijos koficientas r = 0,446, koreliacijos ryšys silpnas. Tarp baltymingumo proc. ir ur÷jos mg/proc ryšys koreliacijos labai silpnas (r = 0,177). O tarp baltymingumo proc. ir laktoz÷s kiekio proc. neigiamas, vidutinis koreliacijos ryšys (r = - 0,612). Tarp ur÷jos mg/proc ir laktoz÷s kiekio proc. koreliacijos koficientas r = - 0,360, ryšys neigiamas, silpnas.
labai silpna (r = - 0,026). Tarp riebumo proc. ir baltymingumo proc nustatytas vidutinis koreliacijos ryšys (r = 0,700). Neigiamas ir silpnas koreliacijos koficientas nustatytas tarp riebumo proc. ir ur÷jos mg/ proc ( r = - 0,265). Taip pat neigiamas koreliacijos koficientas gautas r = - 0,357 tarp riebumo proc. ir laktoz÷s kiekio proc. Neigiama ir silpna koreliacija buvo tarp baltymingumo proc. ir ur÷jos (r = - 0,342). Tarp baltymingumo proc. ir laktoz÷s kiekio proc. labai silpna koreliacija r = 0,140. Tiriant koreliacijos koficientą tarp ur÷jos ir laktoz÷s koreliacijos koficientas buvo labai silpnas r = 0,090.
Kontrolin÷s ir bandomosios grup÷s riebumo rodikliai yra statistiškai patikimi ir riebumo vidurkiai tiek kontrolin÷s (-0,4698 (p<0,05)), tiek bandomosios grup÷s (-0,7405(p<0,05) statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje.
Kontrolin÷s grup÷s laktoz÷s kiekio (-0,437(p<0,05)) vidurkis ir bandomosios grup÷s laktoz÷s kiekio (-0,0263(p<0,05)) vidurkis statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje.
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Analizuojant pieno sud÷ties rodiklius (riebumą, baltymingumą, laktoz÷s ir ur÷jos kiekį) galime teigti, kad šeriant karves žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais pieno rodikliai mažai kito, lyginant su pieno sud÷tim, kai karv÷s buvo šeriamos visaverčiais kombinuotaisiais pašarais. Mokslinink÷s Urbšien÷s D. tyrimų duomenimis (2001), lyginant karvių, gavusių kombinuotų pašarų su žirnių ir vikių miltais pienas maistingumas ir biologin÷ vert÷ nesiskyr÷ nuo naudojant sojų rupinius gavusių karvių pieno (2001).
Mūsų tyrimų duomenimis, pieno primilžis iš karv÷s didžiausias buvo rugpjūčio m÷nesį (820,36 kg) bandomojoje grup÷je, o kontrolin÷je grup÷je – birželio m÷nesį (735,66 kg). Nustatyta, kad didžiausias pieno primilžis buvo ganykliniu laikotarpiu. Tai patvirtina Japerto S. (2008) teiginį, kad vasarą d÷l pasikeitusio š÷rimo pieno primilžis did÷ja, tačiau pieno riebumas ir baltymingumas maž÷ja (2008). B.Bakučio (2007) tyrimų duomenimis, palankiausias pieno gamybai yra ganyklinis laikotarpis. Neperaugusi žol÷ noriai ÷dama , puikiai virškinama. Geroje ganykloje karv÷s su÷da tiek žol÷s, kad primilžis siekia 12-15 kg pieno per parą (papildomai nešeriant koncentratais).
Ur÷jos kiekis piene svyravo nuo 22-16 mg/proc. Japerto, Japertien÷s teigimu (2011), optimaliausias ur÷jos kiekis piene yra nuo 15 iki 30 mg proc., tai rodo, kad karv÷ gauna pakankamai baltymingų pašarų. Jeigu ur÷jos yra mažiau kaip 15 mg proc., karv÷s racione trūksta šių pašarų. Iš tokios karv÷s mažesni primilžiai, piene - mažiau baltymų. Jeigu ur÷jos kiekis didesnis kaip 30 mg proc., karv÷s racione baltymingų pašarų per daug. Per didelis baltymų kiekis neigiamai veikia įvairius fiziologinius procesus, ir karv÷s ima sirgti medžiagų apykaitos ligomis.
Laktoz÷s kiekis piene (proc) abiejose grup÷se ryškiai nesiskyr÷ ir kito nuo 4,57 proc. iki 4,1 proc. Šimkien÷s A. (2007) tyrimų duomenimis, laktoz÷s kiekis Lietuvos kontroliuojamų karvių piene svyravo nuo 4,55±0,001 proc. iki 4,63±0,001 proc. (p<0,001).
5. IŠVADOS
1. Karvių, šertų žirnių ir vikių mišinio grūdų koncentruotaisiais pašarais, vidutinis pieno riebumas 0,08 proc.ir baltymingumas 0,04 proc. buvo mažesnis nei karvių, kurios buvo šertos visaverčiais kombinuotais pašarais.
2. Karv÷s, šertos visaverčiais kombinuotais pašarais, dav÷ 0,023 kg pieno daugiau, nei karv÷s, šertos žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais.
3. Laktoz÷s kiekis piene buvo didesnis vidutiniškai 0,01 proc karvių , š÷rtų žirnių ir vikių mišinio koncentruotaisiais pašarais. Laktoz÷s kiekis statistiškai patikimas ( p<0,05).
4. Vidutinis ur÷jos kiekis abiejų grupių karvių piene buvo vienodas (18,77 mg/proc.).
Literatūros sąrašas
1. Bakutis B. Ekologinio ūkio gyvulininkyst÷. Kaunas, 2003.
2. Bakutis B., Černiauskien÷ I. Pieno gamybos sąlygų kokyb÷s analiz÷ ekologiniuose ir įprastin÷s gamybos ūkiuose. ISSN 1392-2130. veterinarija ire zootechnika. t. 39 (61). 2007
3. Bartkevičiūt÷ Z., Černauskien÷ J. Pieninių karvių produktyvumo kaita šeriant racionu su papildais. Veterinarija ir zootechnika. T. 27 (49). 2004. P. 47-51.
4. Bartkevičiūt÷ R, Čeponyt÷ R., Drulyt÷ I., Greičiuvien÷ A., Kudirkait÷ R., Glebavičiūt÷ I., Septilkien÷ V., Maisto produktai: sauga ir kokyb÷ .Lietuvos vartotojų institutas 2006 . 96 psl
5. Baranauskas J., Juknevičius S., Stankevičiūt÷ J.. Pašarai ir galvijų š÷rimas. Akademija 2009.
6. David A. Christensen and Arif Mustafa . The Use of Peas in Dairy Rations . Dept. of Department of Animal and Poultry Science, University of Saskatchewan, Saskatoon, Canada S7N 5B5
7. Japertas S. . Pienas ir jo kokyb÷. VĮ „Pieno tyrimai“
8. Juraitis V., Kulpys J. Pašarų gamyba // Kaunas. 2003. p. 326.
9. Juraitis V., Kulpys J. Pašarinių žolių ūkis // Vet. info, Agro info. Kaunas „Androta“. 2003. p. 89.
10. Jukna Č. Galvijininkyst÷, Vilnius 1998. 81-87, 243 p.
11. Juozaitis V., Bartkevičiūt÷ Z., Černiauskien÷ J., Juraitis V. Pašarininkyst÷s laboratoriniai ir praktikos darbai // Mokymo metodin÷ priemon÷. Kaunas.2003. p. 121.
12. Jukna Č., Kriščiukaitien÷ I. , Naujokien÷ R. , Ruzgas V. , Stanikūnas D. , Trainys M. , Vaikutis V., . Kaimo ir žem÷s ūkio pl÷tot÷s strategija.
13. Kulpys J., Mikulionien÷ S. Pašarai ir gyvulių š÷rimas ekologiniame ūkyje //Kaunas. 2006. p. 58.
14. Rick Corbett, M.Sc., P.Ag., Dairy Nutritionist Alberta Agriculture, Food and Rural Development Edmonton: (403)427-8906 p
15. Skurdenien÷ I., Ribikauskas V., Bakutis B. Ekologinio ūkios privalūmai gyvulininkyst÷je. Kaunas 2007. p.149
16. V. Stankūnien÷, J. Tacas, R. Mišeikien÷. Pieno ūkio savininkui. Kaunas 2008.p.12-15 17. Saulius Savickis, Vida Juozaitien÷, Arūnas Juozaitis, Vytuolis Žilaitis, Antanas
karvių piene tyrimai. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika (Vet Med Zoot). T. 50 (72). 2010
18. Staniškien÷ B., Tušas S. Pieno ir jo produktų kokyb÷s įvertinimas, Naujas lankas 2007, 19. Urbšien÷ D. Pieno chemin÷ sud÷tis ir technologin÷s savyb÷s, karves šeriant racionais su
ankštinių grūdais kombinuotuose pašaruose. ISSN 1392-2130. Veterinarija ir zootechnika. t. 15 (37). 2001
20. Zootechniko žinynas. Baisiogala, 2007. P.467.
21. http://prekesukiui.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=55&Itemid=69-pieiga 2012 09 18
22. http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/ekologinisukis/94.htm prieiga 2012 02 11 23. www.asu.lt/nm/l-projektas/produktyvumas/46.html prieiga 2013 03 04 24. http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/ekologinisukis/94.htm(2012 02 11)
25. Lietuvos agrarin÷s ekonomikos institutas . Ūkių veiklos rezultatai (ūadt tyrimo duomenys) 2 0 11 Vilnius 2012 108 psl.
PRIEDAI
1 priedas Vidutin÷ karv÷s mas÷ 556 kg. 23,3kg primilžis ( bandomoji grup÷)
2 priedas Vidutin÷ karv÷s mas÷ 556kg, užtrūkusi ( bandomoji grup÷)
3 priedas Vidutin÷ karv÷s mas÷ 582 kg. 24,22kg primilžis ( kontrolin÷ grup÷)
4 priedas Vidutin÷ karv÷s mas÷ 582kg, užtrūkusi ( kontrolin÷ grup÷)
5 priedas
Visaverčiai pašarai Šil G 60 – granuliuoti Paskirtis: melžiamoms karv÷ms ir galvijams
Atitinka LR ŽŪM 2000-06-30 įsakymui Nr.210 „D÷l kombinuotųjų pašarų privalomųjų kokyb÷s reikalavimų techninio reglamento“
Žaliavos:
Miežiai, cukrinių runkelių išspaudos, rapsų išspaudos, sojų rupiniai, saul÷grąžų rupiniai, kviečiai, melasa, kalcio karbonatas (pašarin÷s klintys), druska, premiksai.
Visaverčiai pašarai Šil G 60 – granuliuoti, melžiamoms karv÷ms (sud÷tis)
Melžaimoms karv÷ms
neto enrgija laktacijai, 7,1 MJ/kg Meteoninas 0,27 % Vitaminai:
Baltymingumas, 16,5% Cistinas, 0.28 % A,TV/kg 140000
Žalia ląsteliena, 8,1 % Teoninas, 0,62 % D ,TV/kg 35000
Žali riebalai, 2,9 % Lizinas, 0.74 % E,mg/kg 120
Kalcis, 1,2 % Geležis,(Fe)mg/kg 110 B1 ,mg/kg 3,8 Fosforas, 0,52 % Manganas, (Mn)mg/kg 170 B2,mg/kg 1,7 Magnis, 0,40 % Varis(Cu),mg/kg 39 B 3,mg/kg 6,3 Natris, 0.46% Siera(S),mg/kg 2,7 B 5,mg/kg 50 Selenas(Se),mg/kg 0,98 B6 ,mg/kg 3,8 Jodas(J),mg/kg 6,6 B12,mg/kg 0,24 Kobaltas(Co),mg/kg 1,7 Biotinas,mg/kg 0,11 Cinkas(Zn),mg/kg 178 Krakmolas % 32,78
Gamintojas : Įmon÷s pavadinimas: ŽŪB "Šilai" Įmon÷s savininkas: Sigitas Petkus Įmon÷s kodas: 176596867 PVM kodas: LT765968610
Įmon÷s adresas: Žemynos g., Balsiai, Šilal÷s r. sav.LT-75102 Telefonas: +370 698 87984
Pad÷ka
Nuoširdžiausiai d÷koju darbo vadovui Dr. R. Mišeikienei už didžiulę pagalbą, suteiktą informaciją ir man skirtą laiką bei d÷mesį ruošiant magistro darbą. Taipogi ačiū visiems, pad÷jusiems man tobul÷ti.
