SOCIALINĖS RIZIKOS PAAUGLIŲ VIZUALINĖ IR VERBALINĖ EMOCIJŲ RAIŠKA DAILĖS TERAPIJOS PROCESE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

IEVA RADAVIČIŪTĖ

SOCIALINĖS RIZIKOS PAAUGLIŲ VIZUALINĖ IR

VERBALINĖ EMOCIJŲ RAIŠKA DAILĖS TERAPIJOS

PROCESE

Jungtinės magistrantūros studijų programa dailės terapija baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Audronė Brazauskaitė

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

TVIRTINU Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė... 2019m…….mėn……d.

SOCIALINĖS RIZIKOS PAAUGLIŲ VIZUALINĖ IR VERBALINĖ EMOCIJŲ RAIŠKA DAILĖS TERAPIJOS PROCESE

Jungtinės magistrantūros studijų programos dailės terapija baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Dr. Audronė Brazauskaitė ……... 2019m. ………mėn. ………..d.

Recenzentas Darbą atliko ……….... Magistrantė

Ieva Radavičiūtė

2019 m. ...mėn. ...d. 2019m. ... mėn...

3

TURINYS

TIRIAMOJO DARBO TIKSLAS IR KLAUSIMAI ... 19

1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 20

1.1. PAAUGLYSTĖS AMŽIAUS TARPSNIO CHARAKTERISTIKA ...20

1.2. SOCIALINĖS RIZIKOS PAAUGLIŲ GRUPĖ ...22

1.3. SOCIALINĖS RIZIKOS PAAUGLIŲ PSICHOSOCIALINIŲ PROBLEMŲ APŽVALGA ...25

1.4. DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMAS PAAUGLIAMS ...29

1.5. DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMAS DIRBANT SU PAAUGLIŲ SMURTINIAIS VAIZDINIAIS ...32

1.6. PRIEMONĖS DAILĖS TERAPIJOJE ...33

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 36

2.1. DAILĖS KŪRINIŲ FORMALIŲJŲ ELEMENTŲ ANALIZĖ ...37

2.2. DIAGNOSTINĖS PIEŠINIŲ SERIJOS ANALIZĖ ...38

2.3. TEMINĖS ANALIZĖS METODIKA ...42

2.4. DAILĖS TERAPIJOS PROGRAMA ...44

3. REZULTATŲ APŽVALGA ... 47

3.1. TYRIMO DALYVIS NOJUS ...47

3.1.1. Vaizdinių analizės duomenys ... 47

3.1.2. Ikisimbolinis vaizdavimas ... 47

3.1.3. Simbolinis vaizdavimas ... 51

3.1.4. Žmogaus vaizdinys ... 54

3.1.5. Medžio vaizdinys- dinamika ... 57

3.1.6. Tekstas piešiniuose... 59

3.1.7. Diagnostinės piešinių serijos rezultatai ... 61

3.1.8. Teminės analizės rezultatai ... 70

3.1.9. Nojaus vaizdinių analizės ir teminės analizės sąsajos ... 78

3.2. TYRIMO DALYVĖ AISTĖ ...79

3.2.1 Vaizdinių analizės duomenys ... 80

3.2.2. Ikisimbolinis vaizdavimas ... 80

3.2.3. Simbolinis vaizdavimas ... 83

3.2.4. Žmogaus vaizdavimas ... 85

3.2.5. Medžio vaizdinys - dinamika ... 88

4

3.2.7. Teminės analizės rezultatai ... 99

3.2.8. Aistės vaizdinių analizės ir teminės analizės sąsajos ... 103

3.2.9. Vaizdinių analizės ir teminės analizės sąsajos ... 104

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...108

5.1. Tyrimo metodų patikimumas ... 108

5.2. Rezultatų aptarimas kitų tyrimų kontekste ... 109

5.3. Tyrimo ribotumas ... 110

5. IŠVADOS ...112

6. REKOMENDACIJOS ... 114

7. PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 115

8. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 116

5

SANTRAUKA

Radavičiūtė I. Socialinės rizikos paauglių vizualinė ir verbalinė emocijų raiška dailės terapijos procese, magistranto baigiamasis darbas, mokslinio darbo vadovė Dr. A. Brazauskaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, slaugos fakultetas, slaugos ir rūpybos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2019: 143p.

Tyrimo tikslas: Ištirti socialinės rizikos paauglių vizualinę ir verbalinę emocijų raišką dailės terapijos procese.

Tyrimo klausimai:

1. Kokie formalieji dailės kūrinių elementai yra būdingi tyrimo dalyviams dailės terapijos procese? 2. Kokias tyrimo dalyvių emocijas atskleidžia teminė analizė? 3. Kokias tyrimo dalyvių emocijas atskleidžia testas pagal diagnostinę piešinių seriją? 4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje?

Tyrimo objektas: Socialinės rizikos paauglių vizualinė ir verbalinė emocijų raiška dailės terapijos procese.

Tyrimo metodika: Kokybinis tyrimas, taikomas testas pagal diagnostinė piešinių serija, pasirinktų formalių elementų analizė, taikoma dedukcinė teminė analizė.

Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 5 tyrimo dalyviai (1 berniukas, 4 mergaitės), lankę socialinį vaikų ir paauglių dienos centrą. Šiame darbe analizuojami dviejų tyrimo dalyvių surinkti duomenys. Tyrimo dalyviai analizei pasirinkti tiksline atranka, pagal lankomumo ir verbalinių duomenų apimtį, kriterijus.

Tyrimo rezultatai: Formalieji dailės kūrinių elementai glaudžiai susiję su teminės analizės duomenimis. Dailės kūrinius papildo tyrimo dalyvio garso įrašai. Dailės terapija mažina gynybiškumą, perkeliant savo jausmus iš vaizduotės ant popieriaus lapo. Taip per piešinį paauglys gali lengviau išreikšti emocijas, tačiau patiria sunkumų jas įvardijant.

6 Išvados:

1 Tyrimo dalyvio Nojaus ir tyrimo dalyvės Aistės dailės terapijos darbų formalieji elementai: ikisimbolinių vaizdinių grupei būdingi: delnų motyvai, dažų, molio sluoksnių dengimas, daugkartinė vaizdinio transformacija, energingos įvairių krypčių linijos, kontūro linija. Vaizdinių struktūra chaotiška, būdingas dažų taškavimas, stiprus priemonių spaudimas. Nojui būdingi tamsių spalvų deriniai, Aistei būdingos ryškios spalvos, spalvų kontrastai. Nojaus ir Aistės simboliniams vaizdiniams būdinga centrinė kompozicija. Nojui būdinga minimali piešinio perspektyva, Aistei būdingos preciziškos, smulkios kūrinių detalės, atsiranda pagrindo linija, akcentuojamas gyvūnas su nagais. Nojaus žmogaus vaizdiniui būdingos deformuotos figūros, dantys, vaizduojama atskirta galva nuo kūno, vaizduojamas agresyvus kūno žalojimas piešinyje, trūksta kūno identifikacijos ženklų. Aistei būdingas portretinis vaizdinavimas, detali žmogaus figūra, akcentuojamas žmogaus įrėminimas. Medžio vaizdiniui būdingas masyvus kamienas, nevaizduojamos šakos ir šaknys, akcentuojama drėvė kamiene. Medžio vaizdiniui būdingos dalys kinta nuo storo medžio kamieno iki plono kamieno, medžiai be lapų. Tekstai piešiniuose išreiškiantys bendravimo poreikį ir sunkius jausmus.

2. Tyrimo dalyvio Nojaus teminė analizė atskleidė temas ir potemes: tema- būti pastebėtu siejama su poteme: infantilūs garsai: tūtavimas, cypimas, vėmimo imitavimas, riaumojimas. Tema- nemalonios emocijos siejama su poteme: agresyvus elgesys kaip pykčio išraiška, vengimas emociškai įsitraukti, nepasitikėjimas savimi. Tema- malonios emocijos siejama su poteme: laisvės jausmas, nuostaba, kad sugeba. Tema- aš vaizdas, ambivalentiškas santykis siejama su poteme: savęs identifikacija, ambivalentiškas santykis su tyrėja. Tyrimo dalyvės Aistės: tema- nemalonios emocijos siejama su poteme: nerimas, kritiška savo kūrybai, vienišumo jausmas, rankos skausmas. Tema- malonios emocijos siejama su poteme: jaukumo jausmas, ramybės jausmas kaip atsipalaidavimas. Tema- kūryba dailės terapijos procese siejama su poteme: mano prisiminimai, mano pomėgiai, mano ateitis, kūryba - gražus rezultatas. Nojaus ir Aistės bendra potemė: kūrybos malonumas dailės terapijoje išskirtas prie malonių emocijų temos.

7

3. Palyginus diagnostinės piešinių serijos pirmą testą ir pakartojus testą antrą kartą atskleistos tyrimo dalyvio Nojaus emocijos: vaizdinys iš abstraktaus objekto pasikeitė į konkretų medžio vaizdinį, pokytis byloja apie padidėjusį atvirumą, norą dalintis savo emocine patirtimi. Antrame teste nebėra medžio drevės simbolio, galimai tyrimo dalyvis dailės terapijos metu įsisąmonino neigiamą savo patirtį. Palyginus pirmą diagnostinės piešinių serijos testą savo nuotaiką apibūdino: „Juodoji skylė“, antrą kartą nuotaiką apibūdino: „Spalvos gerai“, emocinė būsena suvokiama kaip lengvesnė dailės terapijos pabaigoje. Tyrimo dalyvės Aistės emocijos pakartojus testą: sumažėjo tyrimo dalyvės gynyba, išsamiau pasakojo apie sukurtus piešinius. Medžio piešinio dinamikoje kamienas suplonėjo, įgavo trapų pavidalą, atskleistas Aistės asmenybės jautrumas. Medis vaizduojamas be lapų išreiškia galimą vienišumo, emocinių ryšių trūkumą. Antrame teste užpildomas visas popieriaus lapo plotas, siejamas su emociniu sujaudinimu, pasikeičia refleksijos gylis, Aistė atskleidžia savo patirties ir jausmų įsisąmoninimą, simbolinį, jautrų mąstymą.

4. Formalūs dailės terapijos darbų elementai atspindi tyrimo dalyvių emocijas, kurios buvo išreikštos pokalbiais ir analizuotos teminėje analizėje. Dažų, molio sluoksnių dengimas, daugkartinė vaizdinio transformacija, energingos įvairių krypčių linijos, stiprus priemonių spaudimas, žmogaus vaizdiniui būdingos deformuotos figūros, dantys, vaizduojama atskirta galva nuo kūno, vaizduojamas agresyvus kūno žalojimas piešinyje, trūksta kūno identifikacijos ženklų. Šie formalūs elementai teminėje analizėje apibūdinami kaip agresyvus elgesys, pykčio išraiška, infantilūs garsai: tūtavimas, cypimas, vėmimo imitavimas, riaumojimas, apibendrinami tema- noras būti pastebėtu, vengimas emociškai įsitraukti, nepasitikėjimas savimi. Ryškios spalvos, spalvų kontrastai, preciziškos, smulkios kūrinių detalės, akcentuojamas gyvūnas su nagais, būdingas portretinis vaizdavimas, detali žmogaus figūra, akcentuojamas žmogaus įrėminimas, medžio piešinyje nevaizduojamos šakos ir šaknys, akcentuojama drevė kamiene, kinta nuo storo medžio kamieno iki plono kamieno, medžiai be lapų. Šie formalūs elementai yra apibūdinami teminėje analizėje kaip nerimas, kritika savo kūrybai, vienišumo jausmas, rankos skausmas Dailės priemonių: rankų dažų ir aliejinių kreidelių pasirinkimas, laisvas temų pasirinkimas, sukelia kūrybos malonumą dailės terapijoje susijęs su malonių emocijų tema.

8

Tyrimo rekomendacijos: Socialiniams vaikų ir paauglių dienos centrams: taikyti dailės terapiją socialinės rizikos vaikų ir paauglių dienos centruose; skatinti paauglius išreikšti slopinamas emocijas, nedrausti vaizduoti smurtinio meno; skatinti refleksijas dailės terapijoje, nes šis procesas lavina verbalinius įgūdžius paauglių grupėje; vesti paskatinimo sistemą, skatinančią paauglių lankomumą.

Tolimesniems tyrimams: atlikti didesnės imties kokybinį dailės terapijos tyrimą, ištirti paauglių emocijų raišką dailės terapijos procese; rekomenduojama adaptuoti diagnostinės piešinių serijos testą Lietuvoje, bei taikyti testą tyrimuose; rekomenduojama atlikti dailės terapijos tyrimą depresiją sergančių paauglių grupei

SUMMARY

Radavičiute, I. Visual and verbal expression of emotions of teenagers at social risk in the art therapy process, Master‘s thesis, supervisor Dr A. Brazauskaitė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care, Vilnius Art Academy of Kaunas Faculty. Kaunas, 2019:143 p.

The aim of the research: to study the visual and verbal expression of emotions of teenagers at social risk in the art therapy process.

Research questions: 1. What are the formal elements of artworks that are characteristic of the research participants in the art therapy process? 2. What research participants' emotions are revealed by thematic analysis? 3. What research participants' emotions are revealed test based by the diagnostic drawings series? 4. How do the formal elements of artworks and the thematic analysis data relate to each other?

Research object. Visual and verbal expression of emotions of teenagers at social risk in the art therapy process.

Research methodology. Qualitative research, applied test based of diagnostic drawings series, analysis of selected art formal elements art therapy scale, deductive thematic analysis.

9

Research participants. The study included 5 participants (1 boy, 4 girls) attending the social day care center for children and teenagers. This work analyzes the data collected from two study participants. The participants were selected for the study based on a targeted selection according to their attendance and verbal data volume criteria.

Research results: The formal elements of artwork are closely related to the thematic analysis data. The artworks are complemented by verbal texts of the study participants. Art therapy reduces defensiveness by transferring the experience from the imagination onto a piece of paper. This makes it easier for the teenagers to express emotions through drawing, however, they experience difficulties verbalizing them.

Research conclusions:

1 The formal elements of the art therapy works of the research participants Nojus and Aiste: palm motifs characteristic of the pre-symbolic depiction, coating of paint and clay layers, multiple image transformation, vigorous lines of different directions, contour line. The visual structure is chaotic, common dotting of paint, strong pressuring of drawing tools. Nojus shows dark colour combinations, Aiste uses bright colours and colour contrasts. The symbolic images of Nojus and Aiste are characterized by a central composition. Nojus represents minimal perspective of drawing, Aiste indicates precise, fine details of the works, a base line appears in her work, and an animal with nails is emphasized. The human image of Nojus is characterized by deformed figures, teeth, head is depicted separate from the body, aggressive body damage is portrayed in the drawing, and there is a lack of body identification marks. Aiste shows portrait depiction, a detailed human figure, emphasizing human framing. The image of the tree is characterized by a massive trunk, branches and roots were not depicted, emphasized is a hollow within the stem. Characteristic parts of a tree's image vary from a thick tree trunk to a thin trunk, trees drawn without leaves. Texts in the drawings express the need for communication and difficult feelings.

2. Thematic analysis of the study participant Nojus revealed the themes and sub-themes: the theme of 'to be noticed' is associated with the sub-theme: infantile sounds: squealing,

10

sneezing, simulation of vomiting, and roaring. The theme of 'unpleasant emotions' is associated with the sub-theme: aggressive behaviour as an expression of anger, avoidance of emotional engagement, self-doubt. The theme of 'pleasant emotions' is associated with the sub-theme: the feeling of freedom, the pleasure of creation, the surprise of being able. The theme of 'I'm an image, an ambivalent relationship' is associated with the sub-theme: self-identification, an ambivalent relationship with the researcher. Research participant Aiste: the theme of 'unpleasant emotions' is associated with the sub-theme: anxiety, critical to her own creation, feeling of loneliness, hand pain. The theme of 'pleasant emotions' is associated with the sub-theme: the pleasure of creativity, the feeling of coziness, the feeling of peace as relaxation. The theme of art in the art therapy process is related to the sub-theme: my memories, my hobbies, my future, my creation is a beautiful result. Common sub-themes both for Nojus and Aiste: the delight of creativity in art therapy is distinguished by the theme of pleasant emotions.

3. Comparison of the first test of the diagnostic drawings series and a repeated test for the second time, the research participant's Nojus' emotions were revealed: the image of an abstract object has changed to a specific image of a tree, this change indicates an increased openness, a willingness to share his emotional experience. In the second test, there is no longer a symbol of a hollow within a tree, possibly the research participant realized his negative experience during the art therapy. Comparing the first test of the series of diagnostic drawings, he described his mood by 'The Black Hole', for the second time he described his mood by 'Colors are good', the emotional state is perceived as lighter at the end of art the therapy. Aiste's feelings after repeating the test: the research participant's defensiveness was reduced, and more details were given about her drawings. In the dynamics of the tree's drawing, the stem became thin, acquired the form of fragility, the sensitivity of the research participant's personality was revealed. The tree depicted without leaves expresses a possible loneliness, lack of emotional ties. In the second test, the entire area of the sheet of paper is filled, associated with emotional excitement, and the depth of reflection changes - Aiste reveals the awareness of her experience and feelings, as well as symbolic, sensitive thinking.

4. The formal elements of the art therapy work reflect the emotions of the research participants, which were expressed verbally and analysed in the thematic analysis. Coating of

11

paints and clay layers, multiple image transformation, vigorous lines of different directions, strong pressuring of the drawing tools, deformed figures and teeth characteristic of the human image, head depicted separate from the body, depicted aggressive body damage in the drawing, lack of body identification marks. These formal elements are described in the thematic analysis as aggressive behaviour, an expression of anger, infantile sounds: squealing, sneezing, imitation of vomiting, roaring are generalized by the topic - desire to be noticed, avoidance of emotional engagement, self-doubt. Bright colours, colour contrasts, precise, fine details of the work, emphasized animal with nails, characteristic portrait imaging, detailed human figure, accentuated by human framing, tree branches and roots not depicted in the drawing of a tree, emphasized hollow within a stem, trunk variation from thick to thin, trees without leaves. These formal elements are described in the thematic analysis as anxiety, criticism for their own creativity, feeling of loneliness, hand pain. Choice of drawing tools - hand paints and oil crayons, as well as free choice of themes lead to the delight of creativity in the art therapy and is related to pleasant emotions.

12

PADĖKA

Dėkoju darbo vadovei Dr. Audronei Brazauskaitei už įkvėpimą ir palaikymą bei perduotas žinias studijų metu. Taip pat Agnei Matulaitei už patarimus kūrybiniame kelyje.

Dėkoju Jolitai Matulaitytei už pasitikėjimą ir pagalbą organizuojant tyrimo grupę ir dalyvavusiems paaugliams už nuoširdumą ir pastangas dailės terapijoje

13

ŽODYNĖLIS

Dailės terapijos programa- tai konkrečiai tyrimo dalyvių grupei sukurta dailės terapijos programa, sudaryta iš tam tikrų užduočių tinkančių konkrečiai žmonių grupei.

Dailės terapijos sesija- dailės terapijos taikymas žmonių grupei, bei grupės narių dalyvavimas procese apibrėžtu laiko tarpu - 60 min.

Emocijų išveikimas- intensyvių emocijų perkėlimas ant popieriaus lapo ar molio. Toks elgesys kaip molio daužymas, popieriaus badymas ar plėšymas, tai susikaupusių vidinių emocijų išraiška.

Refleksija- dailės terapijos proceso dalis, kuri atskleidžia tyrimo dalyvio nuomonę, interesus, jausmus susijusius su dailės terapijos produktu ir dailės terapijos procesu.

14

SANTRUMPOS

DDS- Diagnostinės piešinių serijos testas;

15

ĮVADAS

Šiame darbe tiriama socialinės rizikos paauglių vizualinę ir verbalinę emocijų raišką dailės terapijos procese. Temos pasirinkimą lėmė tyrėjos atliekamas pedagoginis ir socialinis darbas su paauglių grupėmis. Per tyrėjos darbo patirtį pastebėti šių asmenų bendravimo sunkumai bei polinkis susirgti psichikos sutrikimais. Tiriamasis darbas tai galimybė iš arčiau susipažinti su socialinės rizikos paauglių patiriamais jausmais ir išryškėjusiomis būdingomis emocijomis dailės terapijos procese. Su socialinės rizikos vaikų ir paauglių grupėmis dirbančios organizacijos išreiškia susidomėjimą dailės terapijos metodų taikymo galimybėmis socialinio darbo srityje. Pastebima, kad dailės terapijos taikymas paauglių grupėse visų pirma lavina socialinius bendravimo įgūdžius, padeda patirti sėkmę per kūrybos procesus, todėl yra stiprinanti paauglių savivertę. Tai yra būdas paaugliui ieškoti ir išreikšti savo tapatumą. Dailės terapija unikalus būdas išreikšti emocijas piešiniuose, kadangi kalbiniai įgūdžiai paauglystės laikotarpyje dar formuojasi.

Temos aktualumas ir naujumas. Dailės terapija vienas iš būdų pažinti paauglius, kurti emocinį palaikymą, suteikti paaugliams galimybę kurti ir būti vaiku kūrybos procese. Dailės terapija turi daug perspektyvų ją taikant socialinės rizikos paauglių grupėse. Dailės terapijos metodais yra domimasi socialiniame darbe, tačiau metodai nėra plačiai naudojami. Dailės terapijoje piešinys tampa priemone prakalbinti paauglį pasidalinti savo mintimis, jausmais ir pomėgiais, nes prakalbinti paauglį vienas iš reikšmingų socialinio bendravimo ugdymo aspektų. Buvo atliktas S. Kučikaitės dailės terapijos tyrimas, kuriame aptariamos paauglystės problemos [7]. Socialinės rizikos paauglių grupė dažnai patiria sunkumų integruojantis į visuomenę. Vaikai ir paaugliai patiria sunkumų mokymosi procese, dažnai pasižymi pamokų praleidimu, mokyklos nelankymu, linkę agresyviai elgtis ir turi didelę riziką patekti į socialinę atskirtį. Lietuvoje 2017 m. buvo apskaičiuota 18415 vaikų, priklausančių socialinės rizikos šeimoms [69].

Išskiriamos priežastys, kodėl vaikai patenka į socialinę atskirtį. Viena iš priežasčių vaikų tėvų girtavimas ir svaiginimasis psichotropinėmis medžiagomis, tėvų vaiko priežiūros įgūdžių stoka, dėl vaikų nustatytos laikinosios globos, dėl tėvų prievartos prieš vaikus, dėl laikinosios tėvų valdžios apribojimo ir vaikui nustatytos laikinos globos, bei dėl kitų priežasčių. Taigi šiose

16

šeimose augantys vaikai ir paaugliai, susiduria su įvairiais sunkumais, trukdančiais vystytis ir tobulėti vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje, augti kaip pilnaverčiais savimi pasitikinčiais žmonėmis. Tyrimu siekiama atkreipti dėmesį į socialinės rizikos paauglių grupę.

Atliekamas kokybinis dailės terapijos tyrimas, nagrinėjama socialinės rizikos paauglių vizualinę ir verbalinę emocijų raišką dailės terapijos procese. Tokiu požiūriu dar nebuvo atliktų dailės terapijos kokybinių tyrimų Lietuvoje. Siekiama suprasti individualią paauglių emocijų raišką dailės terapijos procese, stebima kaip tyrimo dalyviai naudoja dailės priemones, kokias temas pasirenka piešiniuose, kokias temas atskleidžia ir kaip reflektuoja apie savo dailės kūrinius dailės terapijos procese.

Praktinė tiriamojo darbo reikšmė. Šis tyrimas gali prisidėti prie platesnio dailės terapijos taikymo socialinės rizikos vaikų ir paauglių grupėse, tiek socialiniuose dienos centruose, tiek krizių intervencijos centruose dirbantiems asmenims su paauglių grupėmis. Tyrime remiamasi diagnostinės piešinių serijos metodu, suteikia galimybę stebėti paauglių emocijų pokyčius, gali būti naudinga diagnostikai darbe su paaugliais. Pristatoma dailės terapijos programa ir dailės priemonių naudojimas, taipogi gali būti naudinga dailės terapeutams, socialiniams darbuotojams, psichologams, mokytojams, asmenims dirbantiems su socialinės rizikos paaugliais.

Dailės terapija paauglių grupėje. Paaugliai, kurie paprastai pasižymi savęs išaukštinimo bruožais, dažniausiai domisi savimi ir savo kūryba dailės terapijos metu gali stebėti kitus paauglius, bei patirti, jog jie yra ne vieni. Meno terapija yra puiki galimybė padėti paaugliui formuotis identitetą, pažinti save, išreikšti savo asmenybę [60]. Kiekvienas dailės terapijoje sukurtas kūrinys yra savęs reprezentacija, net jei kūrinio autorius to neįvardija. Dailės terapija- saugi pagalbos forma, atskleidžianti nežodinę informaciją apie paauglį, jo gyvenimo aplinkybes ir emocinius išgyvenimus. Kūrybinis procesas leidžia išreikšti jausmus vizualiai, nes išreikšti mintis žodžiais gana sunku. Proceso metu paauglys stengiasi atpažinti savo emocijas, jas pavaizduoti savitais simboliais bei reflektuoti apie atpažintus jausmus.

17

Tyrime siekta suteikti emocinę ir socialinę pagalbą paaugliams todėl remtasi metodinėmis rekomendacijomis [1], [8], [11] . Pagrindiniai dailės terapijos principai prasideda nuo saugumo jausmo kūrimo, vaiko poreikių pažinimo ir poreikių patenkinimo galimybių. Svarbu, jog kūryba DT proceso metu yra nekritikuojama, svarbi spontaniška vaiko raiška, o temos atitinka amžių ir patirtį. Svarbu paaugliams suteikti galimybę tyrinėti savo asmenybę, suteikti galimybę patirti džiaugsmą per spontanišką kūrybą, skatinti pasitikėjimą savimi tuo pačiu ir skatinti kalbėti apie patiriamus jausmus. Taip mažinamas emocinis uždarumas, skatinami bendravimo įgūdžiai paauglių grupėje.

Tyrimo tikslas. Ištirti socialinės rizikos paauglių vizualinę ir verbalinę emocijų raišką dailės terapijos procese.

Tyrimo klausimai: 1 Kokie formalieji dailės kūrinių elementai yra būdingi tyrimo dalyviams dailės terapijos procese? 2. Kokias tyrimo dalyvių emocijas atskleidžia testas pagal diagnostinę piešinių seriją? 3. Kokias tyrimo dalyvių emocijas atskleidžia teminė analizė? 4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje?

Tyrimo objektas. Socialinės rizikos paauglių vizualinė ir verbalinė emocijų raiška dailės terapijos procese.

Tyrimo metodai. Pasirinkti kokybiniai tyrimų metodai: formaliųjų dailės kūrinių elementų analizė, siekiama aprašyti tyrimo dalyvių suskurtus dailės kūrinius. Naudojamas testas pagal diagnostinę piešinių seriją suteikiantis informacijos apie paauglio pasiruošimą dalintis ir bendradarbiauti dailės terapijos procese, padeda įvertinti emocinę būseną ir gebėjimus savo emocijai suteikti vizualius simbolius. Pasirinktas dedukcinis teminės analizės metodas skirtas analizuoti kalbinius tyrimo dalyvių duomenis. Visi trys metodai skirti visapusiškai stebėti tyrimo dalyvių patiriamas emocijas dailės terapijos procese, siekiama kuo jautriau ir įžvalgiau suprasti tyrimo dalyvius medicinos, psichologijos ir meno aspektais.

Tyrimo dalyviai. Tyrime dalyvavo 5 tyrimo dalyviai, (1 berniukas, 4 mergaitės) lankę socialinį vaikų ir paauglių dienos centrą. Šiame darbe analizuojami dviejų tyrimo dalyvių surinkti

18

duomenys. Tyrimo dalyviai analizei pasirinkti tiksline atranka, pagal lankomumo ir tinkamų verbalinių duomenų apimties kriterijais.

Temos ryšys su pasirinktais tyrimo metodais. Tyrimui pasirinkti skirtingi tyrimo metodai, visų pirma diagnostinė piešinių serija suteikia informacijos apie paauglio pasiruošimą dalintis ir bendradarbiauti dailės terapijos procese, padeda įvertinti emocinę būseną ir gebėjimus savo emocijai suteikti vizualius simbolius dailės kūrinyje. Tolimesnė dailės terapijos programa skatina spontanišką kūrybą dailės terapijoje. Siūlomos skirtingos dailės priemonės, siekiama DT sukelti įvairių jausmų tyrimo dalyviams. Formalieji dailės kūrinių elementų metodika atskleidžia nežodinę psichologinę informaciją apie tyrimo dalyvių kūrybą ir būdingus bruožus kūryboje. Bei teminės analizės metodas papildo vizualios informacijos duomenis. Teminės analizės metodu stebima būdinga tyrimo dalyviams kalbinė emocijų raiška, būdingos tyrimo dalyviams unikalios temos. Visi trys metodai skirti visapusiškai stebėti paauglių patiriamas emocijas dailės terapijos procese, siekiama kuo jautriau ir įžvalgiau ištirti tyrimo dalyvius.

19

TIRIAMOJO DARBO TIKSLAS IR KLAUSIMAI

Tyrimo tikslas: Ištirti socialinės rizikos paauglių vizualinę ir verbalinę emocijų raišką dailės terapijos procese.

Tyrimo klausimai:

1. Kokie vizualinės raiškos formalieji elementai yra būdingi tyrimo dalyviams dailės terapijos procese?

2. Kokias tyrimo dalyvių emocijas atskleidžia testas pagal diagnostinę piešinių seriją? 3. Kokias tyrimo dalyvių emocijas atskleidžia teminė analizė?

4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje?

20

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paauglystės amžiaus tarpsnio charakteristika

Pааuglystės gyvenimo tarpsnis, tаrp vаikystės ir suаugusiųjų аmžiаus, pasižymi perėjimu iš vaiko pasaulio į jaunystės gyvenimo tarpsnį [31]. Pааuglystei būdingas prieštaringų emocijų vystymasis. Šiuo laikotarpiu asmuo raidos požiūriu vystosi nuo brendimo pradžios iki subrendimo. Pааuglystė prasideda ryškiais biologiniais, kognityviniais, socialiniais ir emociniais pokyčiais. Neatitinkantis kūno ir psichinės brandos vystymasis yra vienas sukelia nerimo jausmus paaugliams. Tada keičiasi asmens kūnas, ūgis, svoris, atsiranda balso pokyčiai. Fizinė kūno branda dažnai vystosi аnksčiаu, nei psichinė branda ar socialiniai įgūdžiai. Subrendusiame paauglio kūne slypi nebrandi asmenybė. Asmenys suvokia šį neаtitikimą ir ieškо sаvo identiteto– kuria savo аsmenybę, ieško savo pomėgių gabumų, pasitelkia kūrybinę veiklą [59].

Paauglystės periodu asmuo pereina etapą priklausomybės nuo tėvų tarpsnį ir tampa socialiai bei ekonomiškai nepriklausomi nuo tėvų [31]. Paauglystės tarpsnius išskiria autorius J. Shipp’as nuo 11-12 metų paauglys skiria daug dėmesio pripažinimui, atsiranda daug pokyčių emocijų srityje, dažnai slepia savo jausmus, sunkiai priima sprendimus, santykius mezga remdamasis emocijomis. 12-14 metų paaugliams atsiranda svarbūs tapatumo klausimai, ieškomas unikalumas. Emociškai mėgsta sarkazmą, linkę pabrėžti savo išvaizdą ir pasiekimus. 14-15 metų paaugliams svarbus bendraamžių priėmimas ir suaugusiųjų pripažinimas, emociškai labiau pasitiki savimi, gali jaustis nesaugūs, dėl kūno pokyčių, linkstama į žalingus polinkius. 15- 16 metų amžiuje paauglių akimis kinta suaugusiųjų vaidmuo, pradedama abejoti suaugusiųjų patarimais. Atsiradus daugiau laisvės gali atsirasti ir rizikingas elgesys, nes paaugliai pradeda suvokti savo polinkius ir interesus. Šiame amžiaus tarpsnyje asmenys pradeda ieškoti patirčių sukeliančių stiprius jausmus ir emocijas. 16-17 metų linkę pervertinti savo galimybes prisiima daugiau užduočių nei gali įgyvendinti. Ir paskutinieji paauglystės 17-18 metai kelia klausimų apie ateitį, dažnai nerimauja, nežino kas laukia ateityje [63].

Įvairūs autoriai skirtingai skirsto paauglystės amžiaus ribas, dažnai tai priklauso nuo lytinio brendimo pradžios [31]. Itin svarbūs pokyčiai vyksta brendimo metu, kyla psichologinių

21

sunkumų, nes keičiasi savęs vaizdas. Dažnai paaugliai lygina save su idealais, kelia aukštus reikalavimus savo išvaizdai ir gebėjimams tai nulemia patiriamą įtampą ir nerimo jausmus. Pasak D. Elkind‘o, paaugliai pasižymi egocentrizmu, pasireiškiančiu jų mintimis ir socialiniu elgesiu. Teigiama, jog paaugliai įsivaizduoja, jog juos nuolat stebi ir vertina kiti asmenys, dėl to kyla manymas, jog yra kitų dėmesio centre, net jei reali situacija yra kitokia. Toks mąstymas nulemtas stiprėjančio savistabos sugebėjimo [31].

Sparčiai vystantis tiek kūnui tiek protui ir asmenybės raidai vystosi asmens tapatumas E. Erikson‘as plačiai tyrinėjo tapatumo raidą pasak autoriaus tapatumo jausmas yra fiziologiškas, todėl paauglystės periodas suvokiamas, kuomet asmuo turi siekti asmeninio tapatumo išvengdamas vaidmenų sumaišties [41]. Asmenys ieško atsakymų į klausimus, kas jie yra, ir kokie bus ateityje, tačiau lengvų atsakymų visuomenė nepateikia. Plačiau išskiriamas socialinis tapatumas apibrėžia, jog „individas nepaisant, kaip savitai jo atveju besiderintų socialinės pozicijos ir vaidmenys, priklauso vienokiai ar kitokiai socialinei grupei, tad ir jo socialinio tapatumo sandūroje galima įžvelgti du lygmenis- individualųjį ir grupinį“ [23]. Tačiau asmens socialinis tapatumas nebūtinai susijęs su asmens kultūriniu identitetu, saviraiškos ar kūrybos poreikiais. A Maslow nuomone, paauglystėje vyrauja Ego ir savigarbos poreikiai, vėliau išryškėja savojo „Aš“ ieškojimas ir savęs aktualizacija. Tačiau kol nėra patenkinti pirminiai paauglio poreikiai, iškyla sunkumų aktualizuoti save. D.G. Myers teigia, jog paauglystės raidos uždavinys tai noras pasiekti ką nors asmeniškai prasminga [56].

Paauglių mokymasis priimi sprendimus vystosi per patirtį. Svarbus paauglių raidos tarpsnis kuomet siekiama nepriklausomybės, štai čia išryškėja asmens prisirišimo stilius. Pasak O. Rank‘as atsiranda poreikis išlaikyti pusiausvyrą tarp priklausomybės ir nepriklausomybės šiuo pagrindu formuojasi santykiai su tėvais ar mokytojais [31]. Pasak J. Shipp‘o manoma, jog paaugliams itin svarbus šeimos palaikymas ir laikas praleistas kartu. Taip pat nustatytos aiškios ribos ir taisyklių nesilaikymo padariniai artimoje aplinkoje. Šias itin svarbias funkcijas atlieka tėvai, mokytojai ar globėjai, socialiniai darbuotojai [63]. Paaugliai jaučia įvairius prieštaringus jausmus teigia V. Oaklander, šiais stipriais jausmai sunku pasidalinti su šeima, jiems reikia pagalbos išreiškiant nerimą, vienišumą, frustracijas, savęs nuvertinimo, seksualinės sumaišties ir baimės jausmus. Svarbu paaugliams padėti suprasti savo atsakomybę už savo gyvenimą.

22

Paaugliai kartais būna drovūs, depresyvūs, nerimastingi, kartais bijo dėl savęs ir gyvenimo, dėl ateities kas jų laukia. Dalis paauglių užima atsitraukiančią taktiką „ man nerūpi“, arba maištauja ir gina savo nuomonę[58].

Šie aptarti paauglystės bruožai būdingi normalios paauglių raidos vystymuisi ir dažniausiai lydi į sveiko suaugusiojo asmens gyvenimą. Kitaip nei socialinės rizikos paauglių grupė susidurianti su iššūkiais vykstančiais jų socialinėje aplinkoje, taigi lemia sudėtingesnę brendimo raidą.

1.2. Socialinės rizikos paauglių grupė

Socialinės rizikos paauglių grupė Lietuvoje tirta įvairiais aspektais, tad pristatoma trumpa tyrimų apžvalga. Šiame tyrime siekiama aptarti kas yra socialinės rizikos šeima, apibrėžti socialinės rizikos paauglių grupės sampratą, pristatomi pagrindiniai paauglių priklausančių rizikos grupei bruožai. Aprašomi paaugliams kylantys sunkumai nepalankiomis gyvenimo sąlygomis.

Tyrimų apžvalgos metu susipažinta su G. Revenkienės tyrimu apie socialinio pedagogo galimybes teikiant pagalbą elgesio problemų turintiems paaugliams [26], taip pat susipažinta su R. Žukauskienės tyrimu „Socialinė pagalba deviantinio elgesio paaugliams iš socialinės rizikos šeimų“ [32]. Apžvelgtas T.N Liobikienės darbas „Krizių intervencija socialinio darbo praktikoje“ darbas [17]. Pasak G. Chomentausko sveika šeima apibūdinama kai šeima padedanti vaikui sėkmingai vystytis, sudaro sąlygas vaiko asmenybės tobulėjimui ir normaliai psichosocialinei raidai [11]. Kitaip nei sveika šeima priešingai nesveikoms šeimoms būdingas priklausomybių nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, tokia šeima dažnai atsiduria krizinėse situacijose. M. Leliugienė apibrėžia sunkią gyvenimišką situaciją į kurią dažnai patenka disfunkcinės šeimos. Tokioms šeimoms būdingos situacijos dažnai būna šeimos asmenų neįgalumas, našlaičio gyvenimo pasekmės, dėl neįgalumo ir ribotų darbo galimybių patiriamas skurdas, dėl šių priežasčių sunkumai išlaikyti gyvenamą būstą ar net benamystė. Šios sunkios gyvenimiškos situacijos susijusios su socialinės rizikos šeimomis. M. Leliugienė apibrėžia , jog tai šeima su sutrikusiu socialiniu funkcionavimu. Šeimos patiriančios socialinę

23

atskirtį, ir negebančios palaikyti sveikus emocinius santykius, sunkiai bendradarbiauja tarpusavyje. Socialinės rizikos šeimos dažnai būna daugiavaikės, arba nepilnos šeimos, jaunos šeimos neturinčios tėvystės įgūdžių [10].

Ryškiausi socialinės rizikos šeimų bruožai tai vieno arba abiejų tėvų priklausomybės ir kompulsijos - sunki impulsų kontrolė, pasireiškianti neatsakingu seksualiniu gyvenimo būdu ar lošimu, nepakankamais finansų valdymo įgūdžiais. Tokiose šeimose konfliktai dažnai sprendžiami psichologiniu arba fiziniu smurtu kaip pagrindinė disciplinos priemonė. Tokiose šeimose tvyro nuolatinė įtampa, vaikai mato nuolatinį smurtą tiek prieš juos pačius tiek matydami tėvų konfliktus pereinančius į muštynes ar net sunkius sužeidimus. Tokiose šeimose požiūris į vaikus dažnai būna nuosavybės principu, vaikai tėvų manymu turi tenkinti tėvų poreikius. Vaikai būna baudžiami, jiems grasinama netenkinti jų poreikių, dažnai vaikų poreikiai nebūna tenkinami arba tenkinami iš dalies. Pasak J.G. Woititz vaikai gyvenantys socialinės rizikos šeimose dažnai nuslepia faktą apie tėvų nepriežiūrą ar patiriamą agresiją namuose. Tokie vaikai gėdijasi tėvų sergančių priklausomybe, dažnai iškreiptai suvokia kas yra normalu [11].

Asmenys jaučiasi atstumti savo artimųjų, taip pat vengia rodyti savo jausmus, dėl sunkių gyvenimo sąlygų paaugliai jaučia gėdos ir kaltės jausmus [11]. Pasak J. G Woititz teigiama, kad dažniausiai šie paaugliai jaučiasi esą kitokie nei kiti bendraamžiai, sunkiai susikaupia ir pasižymi impulsyvumu. Dažnai socialinės rizikos paauglių įgūdžiai išreikšti savo jausmus yra pažeisti, jie baiminasi išsakyti jausmus, šiuos užgniaužia savyje. Autorė J. G. Woititz tyrinėjo alkoholikų vaikų sampratą apibūdina socialinės rizikos vaikus , kurie prisiima vaikams nebūdingus šeimos vaidmenis [67]. Pasak F. Nissen augantiems vaikams sunku tenkinti savo poreikius, užuot gyvenus pagal priklausomų tėvų diktuojamas sąlygas. Dažniausiai socialinės rizikos šeimose priklausomų žmonių nuotaikų kaita kelia įtampą namuose, todėl vaikai išmoksta meluoti, nedrįsta išsakyti savo jausmus ar poreikius [12]. V. Oaklander teigimu vaikas susikuria tokį gyvenimo būdą kuris turėtų jį apsaugoti nuo grėsmių, tačiau apriboja savasties vystymąsi. Socialinės rizikos vaikai yra išmokę, jog pyktį išreikšti yra nederama, jog tai nėra priimtina, todėl užgniaužiamas pyktis dažnai pasireiškia netinkamais būdais. Šis užslopintas pyktis pradeda reikštis psichosomatiniais simptomais kaip galvos ar pilvo skausmas, kartais socialinės rizikos paaugliai tampa agresyvūs tarp bendraamžių. Pykčio slopinimas lemia išsiblaškymą ir mokymosi

24

sunkumus [59]. Literatūroje priskiriami socialinės rizikos grupei vaikai, kurie yra ypač pažeidžiami dėl socialinės gyvenimo situacijos, dėl sunkių materialinių gyvenimo sąlygų [20].

Mokymosi sunkumai lydi socialinės rizikos paauglius, visa ką asmuo patiria namuose paliečia ir mokymosi sritį. Kadangi šeimoje išmokstama vengti atsakomybės, tad ir mokykloje namų darbų ruoša dažnai vertinama kaip nemalonus procesas, kurio galima išvengti. Toks paauglio mąstymas dažnai būna mokykloje kartojamo kurso pasekmė, o santykiai su mokytojais apsunkinti [67]. Mokymosi sunkumai kyla ir dėl dėmesio sutrikimo, kai sunku sutelkti dėmesį į detales, užduotys atliekamos nedėmesingai. V.Oaklander teigia, kad tokiems vaikams yra sunku klausytis nurodymų ar yra sunku užbaigti užduotis iki galo. Kyla sunkumų organizuoti veiklas ir vengiama įsitraukti į užduotis, reikalaujančias ilgalaikių protinių pastangų [59]. Remiantis L.Kardeliene ir K. Kardeliu apleisti paaugliai pasižymi mokyklos nelankymu, įvairiais kalbos sutrikimais, būdingas emocinis labilumas, būdinga destruktyvia elgsena [18]. Paauglių gyvenančių socialinės rizikos šeimose pagrindiniai bruožai pasireiškia tuo, jog asmenys dažnai būna per daug atsakingi arba visai neatsakingi, impulsyvūs, nenumato galimų padarinių. Būdinga sunkiai siekti užsibrėžto tikslo, dažnai ieško pasiteisinimų ar pritarimo, kartais priešiški, agresyvūs kitiems arba sau, turi išreikštą nepasitikėjimo savimi jausmą [11].

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindu įstatymą 2017 m. vasario 14 d. Nr. XIII-204 m. Vilnius, nustatytos sąvokos apibūdinančios traumuojančius veiksnius šeimoje yra: fizinės bausmės apibrėžiamos kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga yra panaudojama fiziniam skausmui sukelti, net ir nedideliam su tikslu kankinti vaiką. Smurtas prieš vaiką apibūdinamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis ar seksualinis poveikis, pažeidžiantis vaiko garbės ir orumo jausmus [15]. Dėl šio pažeidimo vaikas patiria žalą arba pavojų gyvybei, sveikatai ir normaliai vaiko raidai. Apibrėžiamos įvairios smurto formos kaip fizinis smurtas- tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, fizinės bausmės keliančios pavojų gyvybei, sveikatai, orumui, sutrikdantys raidą. Taip pat psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip vaiko teisės į individualumą pažeidimas, vaiko žeminimas, gąsdinimas, patyčios, asocialaus elgesio skatinimas darantis žalą vaiko gyvybei, sveikatai ar orumui. Išskiriamas seksualinis smurtas apibūdinamas kaip seksualiniai veiksmai su vaiku kai naudojama prievarta, grasinama ir piktnaudžiaujama įtaka vaikui, arba

25

piktnaudžiaujama dėl vaiko psichinės ar fizinės negalios bei priklausomumo. Ir stipriai paplitęs socialinės rizikos grupei bruožas apibūdinamas kaip nepriežiūra ir nesirūpinimas vaikui būtinų fizinių, emocinių ar socialinių poreikių. Arba nenuoseklus šių poreikių tenkinimas keliantis pavojų vaiko sveikatai ir raidai.

1.3. Socialinės rizikos paauglių psichosocialinių problemų apžvalga

Emocijos ir jų sutrikimai: psichologijoje vartojamas terminas “emocijos”, pasak A.Dembinsko yra apibūdinamas kaip išgyvenimai, kuriuos sukelia fiziologinių poreikių patenkinimas arba nepatenkinimas. Jausmai apibūdinami kaip aukštesniosios emocijos, susiformavusios dėl išgyvenimų, dvasinių ir kultūrinių poreikių. Ir nuotaika taip pat dažnai naudojama apibūdinti ilgesnį laiką trunkančią emocinė būsena [3]. Šioje dalyje bus aptariami socialinės rizikos paauglių patiriami emociniai ir kiti sunkumai trukdantys gyventi visapusiškai laimingą gyvenimą.

Paauglystė pradžioje būdingas nuotaikų nepastovumas, didėja atsakomybės ir reikalavimai paaugliui tad kyla ir nerimas, jautrumas, kyla emocinė įtampa. Mažėjant tėvų kaip аutоritetų įtаkаi, sektinu pavyzdžiu tampa bendrааmžių grupės ir jpaauglių idealai. Šalia poreikio priklausyti bendrааmžių grupei аtsirаndа savo identiteto paieškos, didėja gebėjimas stebėti save, savo mintis, jausmus, аnаlizuоti ir vertinti savo poelgius. Tačiau vaikai, kurie patyrė prievartą ar trauminius išgyvenimus, apleistumą, artimo žmogaus mirtį, užgniaužia su tuo susijusius jausmus ir nežino kaip galėtų juos išreikšti. [59]. Pasak V.Oaklander vaikai patyrę prievartą apriboja savo

pojūčius, tai išmoktas savisaugos būdas, bręstant toks būdas tampa būdu susitvarkyti su stresu. Identitetas arba kitaip vadinama savastis, asmenybės individualybė šiems asmenims formuojasi nepilnavertiškai ir pasireiškia žema saviverte. Traumuojančios patirtys gali sukelti paauglių elgesio ir emocinius sutrikimus jie išryškėja elgesiu susijusios su konfliktišku požiūriu į autoritetų figūras, nepasitikėjimu kitais žmonėmis, impulsyvumu. Būdingas ryškus nerimo pasireiškimas nepilnavertiškumo kompleksas, depresija, priklausomybės, jautrumas, išreikštas drovumas. Paaugliai sunkiai suvokia ir valdomo savo jausmus, stebima, jog trūksta

26

spontaniškumo, išmokstama bejėgiškumo taip užimama psichologinė aukos pozicija. Pasireiškianti žema savivertė prisideda prie prastos akademinės mokymosi veiklos ir prastų tarpasmeninių įgūdžių, kadangi patiriamos įtemptos namų aplinkybės, šilumos trūkumas šeimoje. Dar kelios raidos problemos yra nebrandumas, pasyvumas, trumpa dėmesio koncentracija, lėtumas, trūksta susidomėjimo mokykla, paaugliai bendrauja su jaunesniais vaikais nei jie patys. Ir kraštutinis socialiai agresyvus paauglių elgesys apibūdinamas antisocialiu elgesiu, būdingas agresyvumas, šie asmenys dažnai demonstruoja destruktyvų ir neteisėtą elgesį [34].

Trauminės patirtys: socialinės rizikos paaugliai turintys trauminę patirtį dažnai jaučia nepasitikėjimą kitais žmonėmis, socialinę izoliaciją, nepakankamai vertina save. Jaučia gėdą, kaltę, pyktį, patiria baimę, košmarus, miego sutrikimus, patiria potrauminį streso sindromą. Augdami paaugliai patiria įvairaus pobūdžio netekčių, pasak V. Oaklander netektys stipriai paveikia asmenį, vieno iš tėvų, sesių ar brolių, draugų bei senelių mirtys traumuoja, o netektys kaupiasi būna neišgyventos, o slopinamos [59]. Socialinės rizikos šeimose bendravimas dažniausiai būna apsunkintas, o sielvartas slopinamas, negebama išreikšti sunkių jausmų. Kai stresas yra pernelyg stiprus išsivysto psichosomatinės ligos ar adaptacijos sutrikimai [22]. Pagal TLK-10 klasifikaciją ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės ar gedėjimas yra liguistų reakcijų į sunkų ar ilgalaikį stresą priežastys, tad atsiranda socialinės veiklos problemų. Gali pasireikšti adaptacijos sutrikimas, pasireiškiantis nerimu, prislėgta nuotaika, jausmu, jog nesugebama susitvarkyti su problemomis. Paaugliams pasireiškia elgesio sutrikimai, trumpalaikė ar ilgalaikė depresinė reakcija [2].

Pyktis: socialinės rizikos paaugliai yra gana pasyvūs, kai reikia supykti. Užgniaužtas pyktis sukelia psichosomatinius sutrikimus, kaip skrandžio ligos, prislėgtumas, patiriamas nerimas ir bejėgiškumo jausmas, vystosi depresijos sutrikimas. Paaugliai, kurie emociškai pažeisti dėl atstūmimo turi pažeistą raidą. Todėl išsiugdo gynybinius mechanizmus kaip ribinės asmenybės [67]. Kadangi šių asmenų pasitikėjimo ir saugumo jausmų ribos pažeistos jiems sunku bendrauti ar palaikyti teigiamus santykius [12]. Ilgai slopinamas pyktis išsiveržia pykčio priepuoliais, pyktis nukreipiamas į išorę tad paauglys tampa įžūlus, agresyvus, gali daužyti daiktus, spjaudytis, toks elgesys yra elgesio taktika gauti pamatinius poreikius, meilės ir

27

tarpusavio ryšys, galios jausmą, laisvės jausmą ir malonumo patyrimą, tačiau norimo dėmesio siekiama nepriimtinu elgesio modeliu, tai vienintelis būdas, matytas iš pavyzdžių auklėjimo modelio, kuris suteikia vaikui trokštamų rezultatų [63]. Pykčio emocijas plačiai tyrinėjo V.Oaklander išskiria, jog vaikai augantys apleistose šeimose mano neturintys teisės jausti pyktį ar net neturi teisės egzistuoti, nes vaiko reakcijos erzina tėvus. Atsiranda gynybiniai mechanizmai, paaugliai pyktį gali nukreipti į save. Gali žaloti save, rautis plaukus, riboti suvalgomą maistą [59]. Paaugliai agresyvų elgesį gali nukreipti į erzinančius dirgiklius ar žmones, dėl negalėjimo išreikšti pykčio juos skaudinantiems asmenims ar dėl sunkių situacijų, ieško saugaus būdo atsipalaiduoti. Būtent dailės terapija yra vieta paaugliams nukreipti susikaupusį pyktį į dailės priemonių naudojimą ir dailės kūrinius [10].

Vaikų seksualinis išnaudojimas: Socialiai pažeidžiamose šeimose aptinkama atvejų, kai išnaudojami vaikai. Tai vykdo patys artimiausi šeimos nariai, tėvai motinos, vyresni broliai ar seserys. Arba seksualinę prievartą patirią iš artimų šeimos draugų, giminių ar kaimynų. Vaikai ar paaugliai patiria traumą, išskiriami psichologiniai traumos požymiai kaip įkyrios baimės, miego sutrikimai, baimė miegoti, destruktyvus elgesys, savęs žalojimas [17]. Pasak M. S. Cohen- Liebman piešiniai yra vertingi kaip interviu įrankis, kai kurie vaikai patyrę išnaudojimą turi sunkumų atpažindami intymias kūno dalis per kūno vaizdinio piešinius, ir prašymas atpažinti kūno dalis gali sukelti stresą arba skatinti trauminę reakciją [54].

Depresija: dažniau nei kituose аmžiаus tarpsniuose paauglystės laikotarpyje, pastebimi psichosоmаtiniаi nusiskundimai. Nors intensyvus brendimas susilpninа ir аtspаrumą ligоms, neretаi sоmаtiniаi sutrikimai išduoda užmaskuotą ilgai trunkantį nerimą ar streso būseną. Paaugliai augantys rizikos šeimose patirdami nepriežiūrą dažnai serga daugybinėmis somatinėmis ligomis. Paaugliai iš socialinės rizikos šeimų patiria sunkią adaptaciją mokykloje. Šiuos asmenis dažnai lydi kalbos skurdumas, kalbos raidos sutrikimai, dažnai patiria patyčias traumuojančias emocinę asmenybės brandą. Šis veiksnys lemia atsiradusį agresyvumą bei priešiškumą ir apatijos jausmus taigi lemia besivystančią depresiją. A. Dembinskas tyrinėjo užmaskuotos depresijos kliniką mano, jog tai endogeninis susirgimas, todėl paaugliams simptomai nesiekia išreikšto pasireiškimo [4]. Taip pat autorius aprašo jog paauglių depresija pasireiškia liūdna nuotaika, interesų skurdumu. Dažnai būdingos baimės, kaltinimai sau,

28

menkavertiškumo jausmai [3]. Atlikti tyrimai apie paauglių psichinių sutrikimų sąsajas su patiriamais psichosocialiniais prisitaikymo sunkumais atskleidė, jog prislėgti paaugliai dėl polinkio atsiriboti patiria bendravimo sunkumus arba išsiskiria delinkventiniu elgesiu [21]. Apie paauglių prislėgtumą rašo P. Jones pažymi, kad užmaskuota depresija pastebima tokiais simptomais kaip neramumas, nuobodulys, prasti mokyklos pasiekimai, somatiniai simptomai tai nuovargis, žiaurumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Dažnai pastebima, jog paaugliai būna pikti, agresyvūs. Paaugliai agresyvų elgesį pasirenka sąmoningai, nes toks elgesys padeda malšinti depresijos patiriamą emocinį skausmą, slopina savo menkumo suvokimą [54].

Savižala: Socialinės rizikos paaugliai būna uždari, bijo pasakotis, o ilgai trunkantis smurtas gali tapti savižudybės priežastimi. Paaugliai patyrę fizinį smurtą pasižymi didele savižudybės rizika, nesuvokia savo kūno, žalojasi turi savižudiškų minčių, bandymų nusižudyti [21]. 2018 m. atliktais tyrimais apie suicidinį ir savęs žalojimo elgesį paauglių tarpe buvo išskirti du elgesio tipai. Pirmasis neturintis suicidinių ketinimų žalojimasis kylantis dėl ūmaus pykčio, nevilties, ar netoleruotinos gyvenimiškos situacijos. Destruktyvus elgesys kaip daugkartinis pjaustymasis, odos deginimas, kūno dalių daužymas, dažniausiai paauglys supranta, jog tokiais būdais nepakenks savo gyvybei. Kitas būdas apibrėžiamas kaip destruktyvus elgesys, kuris gali būti impulsyvus, tačiau su intencija užbaigti gyvenimą. Išskiriamas paauglių lėtinis beviltiškumo ir vienatvės jausmo padarinys. Dažniau naudojamas prieinamų vaistų perdozavimas, šokimas nuo aukštų pastatų, korimasis [48].

Kuo daugiau negatyvių faktorių šeimoje, tuo didesnė rizika, jog vaikas priešinsis visuomenės normoms, elgsis neadekvačiai ir pasikėsins į gyvybę [32]. Vaiko ir paauglio psichikos sveikata apima emocinę bei intelektinę raidą bei tarpasmeninių santykių ir socialinių ryšių su kitais vaikais ar paaugliais formavimas [9]. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje vaikų ir paauglių prasta emocinė būklė paskatina vaikų savižudybes. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento surinktus duomenis, vaikų ir paauglių mirštamumo rodiklius dėl savižudybės, per 2013-2017 m. užregistruota 93 vaikų mirtys dėl susižalojimų ir savižudybės priežasties [14]. Yra kuriamos prevencinės organizacijos siekiant suteikti psichologinę pagalbą sunkumų patiriantiems vaikams ir paaugliams. Buvo tirta vaikų ir paauglių depresija pasireiškianti

29

piešiniuose [60], šiame tyrime išskiriamas agresyvus paauglių atsakas į piešinio užduotį gali signalizuoti apie depresijos požymius. Lietuvoje jau dvidešimtus metus veikianti organizacija „Vaikų linija“, 2017m. surinktais duomenimis, suteikė emocinę paramą telefonu 165 849 vaikams ir paaugliams. Pagrindinės besikreipiančių vaikų ir paauglių problemos: santykiai su bendraamžiais, patyčios, sunkūs jausmai (baimė, nerimas, vienišumas), santykiai su tėvais, fizinė prievarta, klausimai apie brendimą ir lytiškumą, fizinė sveikata, mintys apie savižudybę ir savęs žalojimą, su užimtumu susiję sunkumai [70]. Su užimtumu susijusi pagalba socialinės rizikos vaikams ir paaugliams teikiama visoje Lietuvoje, skaičiuojami 250 vaikų dienos centrų suteikiančių socialinę pagalbą. Taipogi pagal Lietuvos statistikos departamento surinktus duomenis 2017m., vaikų gavusių socialines paslaugas dienos centruose skaičius buvo 8488 vaikai [16]. Tad akivaizdus didelis psichologinių paslaugų poreikis socialinės rizikos vaikams ir paaugliams, bei naujų emocinės pagalbos paslaugų perspektyvos kaip dailės terapijos taikymas vaikams ir paaugliams iš socialinės rizikos šeimų.

Vartojamos psichoaktyvios medžiagos: žalingas vartojimas dažnai siejamas su nepalankiomis socialinėmis pasekmėmis remiantis TLK-10 diagnostika [2] J. Colemano tyrimai rodo, jog paauglių vartojančių alkoholį dauguma šį įprotį įgijo artimoje aplinkoje, ir mažesnė dalis draugų rate. Bendraamžių grupės turi įtakos skatinant žalingą ar asocialų elgesį, tačiau jei santykiai su šeima sudėtingi, tokį paauglį paveikti yra lengviau [31]. Pasak A. Kopytino paaugliai priklausantys nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų yra sudėtinga pacientų grupė. Paauglių grupė siekia išreikšti savąjį “Aš” išbandydami įvairius vaidmenis, nevengia konfliktuoti, tačiau galima pasiekti gerų rezultatų grupėse taikant bihevioristinės krypties dailės terapiją [8].

1.4. Dailės terapijos taikymas paaugliams

Lietuvoje yra atlikti dailės terapijos tyrimai apie dailės terapijos metodų taikymą darbui su socialinės rizikos grupės vaikais [28]. Taip pat tirtas dailės terapijos taikymas paauglėms turinčioms elgesio ir emocijų problemų [7]. Yra išleistas metodinis leidinys socialiniams

30

darbuotojams apie dailės terapijos taikymą socialiniame darbe su vaikais [11]. Tačiau dar nebuvo atliktas kokybinis tyrimas siekiant ištirti socialinės rizikos paauglių vizualinę ir verbalinę emocijų raišką dailės terapijos procese.

Dailės terapijos metu svarbu dailės kūrinius priimti be cenzūros, tai padeda paaugliui susigyventi su patiriamais jausmais. Dailės terapijos erdvėje tai paauglio kūrybinė erdvė, kuri padeda įveikti nerimą bei išlaisvinant vaizduotę, šioje terapinėje terpėje galima konstruoti naujus paauglių elgesio modelius. Paaugliui svarbu žinoti, kad kažkas jautėsi taip kaip jis, jam svarbu dalintis ir patirti savo išgyvenimus [41]. Nerimo įveikimas kūryboje buvo plačiai nagrinėjamas autorės M.Klein, nagrinėtos meninės kūrybos gynybinės ir adaptacinės funkcijos. Kūrybos proceso metu vyksta pasąmonės turinio transformacija, o kūrybiška asmenybė suvokiama kaip laisva, galinti suteikti tobulą formą [5]. D.E.Sheider yra pasakęs, jog mąstymo ir intuicijos sugebėjimas neatsiejamas nuo kūrybiškumo vystymosi, taip pat kūrybiškumas susijęs su pasąmonės ir sąmonės ryšiu. Kūrybiškumas geriausiai atsiskleidžia saugumo aplinkoje. C.R. Rogersas suteikia reikšmę šioms saviraiškos pasireiškimo sąlygomis, įvardija, jog svarbu kitą asmenį priimti nevertinant, svarbu skatinti individualių saviraiškos būdų suradimą, svarbu paaugliui būti savimi, suvokti, kad gyvenimas tai nuolatinis kitimas [5].

Paauglių grupė dažnai yra atsparesnė terapiniam gydymui nei kitos amžiaus grupės, nebent asmenys yra motyvuoti keistis. Dėl šios priežasties dailės terapija labiau priimtinas terapinis būdas nei žodinis gydymas, nes šie žmonės linkę būti uždari, sunku kalbėtis apie problemas. Tad didesnis malonumas patiriamas naudojant dailės priemones, priemonių naudojimas gali sumažinti nerimą [61]. Neigiama bei rizikinga gyvenimo patirtis veikia visus vaiko raidos etapus, bei atsispindi vaiko piešiniuose [1]. Piešinys yra svarbiausias būdas bendrauti tokiose situacijose, kada žodžiai nepadeda, vaiko piešinys atspindi vidinį vaiko pasaulį, kupiną įvairių jausmų ir siejamų su psichologine informacija būdinga konkrečiam asmeniui [45]. Norint padėti išreikšti užgniaužtus jausmus, pirmiausia būtina stiprinti vaiko savastį, padėti pajusti, jog jis vertingas ir unikalus. Pasak V. Oaklander paaugliams svarbu terapiniame procese apibūdinti save, turėti galimybę rinktis, vertinamas meistriškumo patyrimas, projekcijų prisiėmimas. Terapeutui svarbus ribų ir draudimų nustatymas, gebėjimas būti žaismingu ir nebijoti pasitelkti vaizduotę taip pat išanalizuoti savo paties kontaktą su agresyvia

31

savo energija, suvokti kaip jautiesi matydamas ir analizuodamas paauglio agresyvius vaizdinius [59]. Emocijas galima apibūdinti trimis pagrindiniais matmenimis: maloni – nemaloni, stipri – silpna, trumpalaikė – ilgalaikė. Emocijos yra susijusios su vaiko: piešimu per spalvą, per formą, per liniją, per judesį, per verbalinę kalbą, per pasirenkamą piešinio temą. V. Oaklander apibūdina uždarą vaiką kaip atsitraukusį, pasišalinusį, o tiksliau emociškai atsitraukiantis vaikas nuo pasaulio, pasaulio kuris patiriamas kaip skausmingas. Toks elgesys išmoktas, nes galbūt pernelyg pavojinga atsiverti ir kalbėti [58].

K W Howell’as išskiria pagrindinius socialinio ugdymo įgūdžius be kurių būtų sunku įgyvendinti dailės terapiją socialinės rizikos paaauglių grupėje. Visų pirma dailės terapeutas turi užimti aktyvią poziciją dailės terapijos procese. Pradedama dailės terapija supažindinant su elgesio taisyklėmis, pristatomas dailės terapijos sesijos eiliškumas dalyviams, taip pat laiko trukmė. Apibrėžiama koks bendravimas yra priimtinas, dalyvius supažindinama su konfidencialumo terminu. Kūrybinio proceso metu dailės kūriniai nekomentuojami ir prašoma grupės dalyvius nekomentuoti kitų asmenų kūrybinius darbus. Refleksijos metu klausiama ar paauglys nori pasidalinti savo kūriniu? Jeigu atsakymas teigiamas dailės terapeutas aktyviai klausia ir padeda išreikšti sunkiai išsakomas dalyvio idėjas ar jausmus. Jeigu paauglys atsisako pasakotis tai gali žymėti nepasitikėjimą ar baimę dalyvauti grupėje. Socialinės rizikos paaugliams yra svarbios skatinimo sistemos, tad yra svarbu sudaryti lankomumo skatinimo lenteles (ir priklausomai nuo kylančio problematiško elgesio įtraukti reikalingus skatinimo punktus) ir leisti paaugliams būti atsakingiems už savo sprendimus. Taisyklės kiekvienos dailės terapijos sesijos pradžioje pakartojamos, praėjus 5 sesijoms paaugliai savarankiškai patys atsimena ir pakartoja taisykles taip vyksta įvairios diskusijos dėl taisyklių, kas paskatina abipusį bendradarbiavimą ir tarpasmeninį pasitikėjimą. Po dailės terapijos vaikų ir paauglių dienos centruose dažniausiai vyksta agapė prie vaišių stalo, kur paaugliai gali pasidalinti planais ar tiesiog pabendrauti [11].

Šiai paauglių grupei yra tinkamas laisvo piešinio metodas, jis nedyrektyvus suteikia daug laisvės. Kadangi veikia stiprūs gynybos mechanizmai, paaugliai negatyviai vertina psichologinę pagalbą, teigia, jog jiems „viskas gerai“, taigi per piešinį galima užmegsti kontaktą. Pasak C. Case dėl pažeistos raidos paaugliams gali būti sunkiau simboliškai mąstyti, labiau linkstama į

32

konkretų mąstymą [11]. M. Naumburg aptaria laisvo piešinio metodą, kurį naudojo dirbdama su paaugliais kenčiančiais nuo įvairių sutrikimų, kaip depresija, fobijos, valgymo sutrikimai, priklausomybės, sutrikimais susijusiais su impulsų kontrole, ir prieštaraujančiu elgesiu autoritetams. Laisvo piešinio koncepcija kilusi iš analitinės psichoterapijos ir S.Freud’o laisvų asociacijų metodo atveriančio paciento spontaniškas mintis ir jausmus kylančius iš pasąmonės [57]. M. Naumburg matė meną kaip simbolinę kalbą, kurią sukėlė nesąmoningos svajonės, kad jos būtų spontaniškai išprovokuojamos ir suprantamos per laisvą asociaciją. Visada gerbiamos paauglio interpretacijos ir pati autorė, naudojamus dailės terapijos metodus, vadino dinamiškai orientuotais [61]. Laisvo piešinio metodu tyrimo dalyviai gali vaizduoti simbolius, C.G.Jung‘as yra rašęs apie simbolių reikšmę‚ jog simboliai kyla iš pasąmonės ir šių kūrimas yra svarbiausia pasąmonės funkcija [49]. DT ši užduotis yra orientuota į veiksmą, piešinį ar lipdinį, todėl atskleidžianti individualius paauglio asmenybės pasąmoninius vaizdinių turinius, patiriamus sunkumus ar troškimus.

1. 5. Dailės terapijos taikymas dirbant su paauglių smurtiniais vaizdiniais

Paaugliai yra ta amžiaus grupė kuri vaizduoja smurtą, mirtį, suskaidymą, siaubą. Būdingas filmų, televizijos ir vaizdo žaidimų vaizdinių atkartojimas, kuriami vaizdiniai dažnai yra neramūs. Pasak J. Phillips‘o sąvoka "smurtiniai vaizdiniai" apibrėžiami kaip piešiniai, kuriuose vaizduojamas smurtinis veiksmas, smurto požymiai gali būti fantazijos ar realybės vaizdavimas. Smurtiniai vaizdai gali būti identiškumo forma ir gali būti bendrai psichinio vystymosi dalis, susijusi su naryste konkrečioje grupėje ar subkultūroje [54].

Populiari kultūra yra svarbi paaugliams ir taip pat turi įtakos meno išraiškoms. Tarpusavio santykiai tampa svarbūs paauglystės metu ir kai kurie paaugliai turintys ribotus tarpasmeninius įgūdžius gali įgyti pripažinimą per smurtinį meną. Paaugliai dažnai atkreipia dėmesį į archetipinius ir ilgalaikius siaubo vaizdus paveiksluose, filmuose, literatūroje. Psichologiškai paaugliai yra tokie pažeidžiami, nes tai susiję su jų augančiu egzistenciniu supratimu ir jų ateities klausimais, kartais paaugliai fantazuoja ir vaizdiniuose bando kompensuoti jiems padarytą skriaudą. Tačiau smurtiniai piešiniai yra reikšmingi psichinių sutrikimų diagnostikai, vertinant

33

svarbus kompleksinis stebėjimas, greta vertinama šeimos disfunkcija, netinkamas socialinis elgesys[53].

Plačiai manoma, jog meno išraiškos gali suteikti sublimacijos galimybę - išmesti įtampą, stabilizuoti psichine būklę. Paaugliai dažnai perkelia pyktį į meną. Sublimacija yra dažniausiai nesąmoningas procesas, о repeticija - suprantamas kaip sąmoningai suplanuotas veiksmas piešinyje. Svarbu nustatyti ar vaizdinys susijęs su komiksais ar kita populiariąja kultūra ar yra sukurtas paauglio vaizduotėje. Pasak C. Malchiody vaizdų šaltinis dažnai svarbesnis už turinį, nes piešinys gali būti pagalbos prašymas. E. Kramer teigia, jog piešinys gali pranešti apie savęs žalojimo ketinimus [52] Terapeutas turėtų leisti laisvą išraišką, tačiau nustatyti leistinas ribas, kurių būtų laikomasi. Tai yra nesukelti žalos sau ar kitiems, bei aptarti ar piešiniai bus kam nors rodomi. Svarbu drąsinti ir plėsti kūrybinę išraišką, о ne fokusuotis ties smurtiniais vaizdiniais, dėmesys turi būti skiriamas įvairioms aktualioms paaugliui problemoms [52].

1.6. Priemonės dailės terapijoje

Pasak Snir ir Regev meno medžiaga yra pagrindinis meno terapijos elementas, o jų buvimas dailės terapijoje padeda kurti kūrybinę erdvę, kurioje vyksta dialogas tarp tyrimo dalyvio ir medžiagų, padeda susieti vidinę patirtį. Atliktame tyrme buvo nagrinėti veiksniai, kurie daro įtaką tyrimo dalyvių reakcijai į meninį procesą, tiriant ryšį tarp dviejų vidinių darbo santykių ir tarp dviejų vidinių darbo modelių. Tiriamas asmenų pririšimo stilius ir asmenų atsakas į vieną iš penkių skirtingų dailės medžiagų [65].

Atsakas į dailės medžiagas, vertinamas pagal prisirišimo teorijos požiūrį. Pasak M.Zineman‘o prisirišimo teorijos požiūriu kūrybos ir dailės medžiagos naudojamos dailės terapijoje gali atspindėti tyrimo dalyvio vidinį darbinį modelį tai yra prisirišimo stilių. Viena pagrindinių meno terapijos prielaidų yra ta, kad kūrybinis procesas apima tyrimo dalyvių vidines reprezentacijas ir kad emocijos ir suvokimas apie tarpasmeninius santykius yra perkeliami į meninį procesą ir dailės kūrinį jau pirmos dailės terapijos sesijos metu su dailės priemone [65]. Pasak Corem‘o, Snir ir Regev autorių galima tikėtis, kad žmonės, turintys saugų pririšimo stilių, turės teigiamą kitų asmenų suvokimą ir teigiamą reakciją į meno medžiagą. Asmenys, kurie vengia intymumo ir emocinių būsenų, gali patirti neigiamą susidūrimą su dailės priemonėmis, o

34

asmenys, turintys nesaugų prisirišimą, gali jaustis ambivalentiškai dailės terapijos procese ir ryšyje su tyrėju. Atliktais tyrimais pastebėta, kad vyrų ir moterų, suvokimas ir reakcijos apie meninį procesą dažnai skiriasi atsižvelgiant į medžiagų ir temų pasirinkimą [65].

Tyrime remtasi šiais duomenimis: kuo asmenys labiau vengia prisirišimo tuo labiau neigiamai reaguoja į aliejines kreideles ir pirštų dažus. Vyrams buvo nustatyta, kad kuo didesnį nerimastingumą patiria tuo stipriau neigiamai reaguoja naudodami dailės priemones. Moterys pagal tyrimo duomenis kuo didesnį nerimą jaučia, tuo pozityvesnius jausmus jaučia prieš meninę kūrybą. Ištirtas neigiamas ryšys tarp prisirišimo vengimo ir atsako į darbą su aliejinėmis pastelėmis guašu ir pirštų dažais: kuo didesnis yra vengimas tuo labiau neigiama reakcija į medžiagą. Pasak Mikulincer, Shaver, asmenys vengia situacijų, kurios sukelia emocijas ir intymias sąveikas, kurios gali paskatinti prisirišimo sistemą, tuomet kai turi aukštą nerimo ir vengimo lygį. Dažniausiai tai paskatina aliejinės kreidelės, guašas ir rankų dažai [65].

Flomasteriai. Pasak Moon’o flomasterių sukurtos linijos yra aiškios ir negali būti pakeistos, tačiau rezultato nuspėjamumas gali palengvinti jaučiamą tyrimo dalyvių nerimą. Snir ir Regev teigia, kad flomasteris suvokiamas kaip medžiagos tipas, kuris neleidžia atsiskleisti kūrybiškumui ar saviraiškai, bet yra kontroliuojamas, todėl nesukelia nei baimės, nei jaudulio ar smalsumo [65].

Aliejinės kreidelės. Turi platų tonų spektrą ir gali būti maišomos tarpusavyje. Tyrimo dalyviai gali dirbti su jais sluoksniais ir taip pat subraižyti vieną sluoksnį, kad atskleistų žemiau esantį teigia Moon’as [65]. Aliejinės kreidelės sužadina intymumą dėl tiesioginio asmens kontakto su medžiaga. Be to, aliejinės pastelės apima tokį kontaktą dėl jų minkštumo ir savybės plisti [65].

Molis. Darbas su moliu yra taktiliškas ir gali sukelti skirtingus lietimo, kvapo, skonio pojūčius. Tai trijų dimensijų, konstruktyvi arba destruktyvi dailės priemonė. Molis yra kontroliuojama priemonė, su ja galima dirbti tiksliai, nepaisant regresivių šios medžiagos galimybių [65]. Pasak Moon‘o ir Seiden Darbas su moliu gali sukelti daug susijaudinimo, taip pat gali būti ir kaip kontroliuojama patirtis.

35

Guašas ir rankų dažai. Guašas gali būti naudojamas įvairiais būdais taip pat kaip ir rankų dažai. Šios priemonės skatina gilų emocinį įsitraukimą. Šios priemonės gali sukelti stiprias emocijas ir nešvarumo pojūtį, tačiau guašo priemonė gali būti suvokiama kaip mažiau pavojinga, nes kontaktas su dailės priemone yra liečiamas per teptuką. Kartais dailės medžiagomis sąmoningai skatinama tyrimo dalyvius patirti nekontroliuojamus patyrimus [65]. Guašas ir rankų dažai kuria žaismingumą bei sužadina intymumą dėl tiesioginio asmens kontakto su medžiaga. Be to, aliejinės pastelės taip pat apima tokį kontaktą dėl jų minkštumo ir savybės plisti [65].