1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
STUDENTŲ GYVENSENOS ĮPROČIŲ VERTINIMAS Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko: Inga Zamaliauskaitė;
VI kursas, 9 grupė;
Medicinos studijų programa
Darbo vadovas: Doc. dr. Auksė Domeikienė
Kaunas, 2020
2
TURINYS
TURINYS ... 2
SANTRAUKA ... 3
INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 8
LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1. Sveikos gyvensenos samprata ir paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje. ... 9
2. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas Lietuvoje ir kitose šalyse ... 10
3. Sveikos mitybos įpročių vertinimas ... 11
4. Nutukimas Lietuvoje ir kitose šalyse bei susiję veiksniai ... 12
5. Fizinio aktyvumo įpročiai ... 13
6. Gyvensenos veiksnių įtaka lėtinių ligų išsivystymui. ... 14
REZULTATAI ... 19
Tiriamosios populiacijos sociodemografiniai ir su sveikata susiję duomenys ... 19
Tiriamųjų žalingi įpročiai ... 23
Respondentų subjektyvus savo sveikatos būklės vertinimas ... 24
Tiriamųjų mitybos įpročiai ir sveikos mitybos svarba ... 26
Tiriamųjų fizinio aktyvumo įpročiai ... 30
Tiriamųjų gyvensenos įpročių, sveikatos būklės, lyties sąsajos su nustatytomis lėtinėmis ligomis .. 30
REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37
PRIEDAI ... 42
3
SANTRAUKA
Autoriaus vardas, pavardė: Inga Zamaliauskaitė
Darbo pavadinimas: Studentų gyvensenos įpročių vertinimas
Tyrimo tikslas: Ištirti bei nustatyti jaunų žmonių gyvensenos įpročius ir jų sąsajas su lėtinėmis ligomis.
Tyrimo uždaviniai: Įvertinti tiriamųjų sociodemografinius, sveikatos, mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių duomenis. Ištirti tiriamųjų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir nustatyti su juo susijusius veiksnius. Ištirti tiriamųjų sveikos mitybos svarbą ir nustatyti su ja susijusius gyvensenos įpročius. Įvertinti tiriamųjų sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis gyvensenos įpročius ir sveikatos duomenis.
Metodai, tyrimo dalyviai: Tyrimo metu anoniminė apklausa buvo atlikta tarp studentų 2019 m.
įstojusių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studijų programą „Medicina“ ir studentų 2019 m. įstojusių į Kauno technologijos universitetą. Buvo naudoti klausimynai: „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas“ ir „Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas“. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics 25 programos paketą ir Microsoft Office Excel 2010 programą.
Kokybinių duomenų palyginimui tarp grupių taikytas χ2 kriterijus. Duomenų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p <0,05.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 688 studentai. Iš visų apklaustųjų 63,1 proc. buvo vyrai, o 36,9 proc.
moterys. Tiriamųjų amžiaus mediana yra 19 metų. Daugiau negu pusė 57,7 proc. tiriamųjų serga nors viena lėtine liga, iš jų viena lėtine liga serga 38,4 proc. studentų, o dvejomis ir daugiau ligų 19,3 proc.
Daugiausiai yra sergančių akių ligomis - 35,8 proc. Studentai fizine veikla vidutiniškai užsiima 220min. per savaitę. 21,3 proc. respondentų rūko. 72,1 proc. apklaustųjų vartoja alkoholį. 74,6 proc.
savo sveikatos būklę vertina kaip gana gerą. 66,1 proc. tiriamųjų yra svarbu sveikai maitintis.
Išvados: Teigiamai vertinantiems sveikatos būklę yra svarbu sveikai maitintis, taip pat jie užsiima fizine veikla ilgiau negu 6 mėnesius. Tiriamieji, kuriems svarbu sveikai maitintis, įstoję į universitetą vartoja mažiau riebalų, cukraus, daugiau daržovių ir vaisių, taip pat užsiima fizine veikla kiekvieną savaitę bei kiekvieną rytą valgo pusryčius. Lėtinėmis ligomis serga daugiau moterų, taip pat tiriamieji turintys normalų kūno masės indeksą, patyrę traumas, užsiimantys fizine veikla ilgiau negu 6 mėnesius bei nerūkantys. Sveikai maitintis ir kiekvieną savaitę užsiimti fizine veikla yra linkę sergantys akių ligomis, alergijomis ir kitomis ligomis.
4
SUMMARY
Name of the author: Inga Zamaliauskaitė Job title: Assessment of students lifestyle habits
Aim of the study: To study and determine the lifestyle habits of young people and their links with chronic non-infectious diseases.
Research objectives: To evaluate the subjects' sociodemographic, health, nutritional, physical activity and harmful habits data. To examine the subjects' subjective assessment of their health and to determine the factors related to it. To investigate the importance of healthy eating in the subjects and to identify related lifestyle habits. To evaluate the habits and health data of the subjects with decelerations living in non-infectious diseases.
Methods, participants of the study: During the study, an anonymous survey was conducted among students in 2019. who entered the study program “Medicine” of the Faculty of Medicine of the Lithuanian University of Health Sciences in 2019. enrolled in Kaunas University of Technology.
Questionnaires were used: “Lifestyle Assessment of Young People” and “Rapid Assessment of Physical Activity”. The analysis of the obtained data was performed using SPSS Statistics 25 software package and Microsoft Office Excel 2010 program. The χ2 criterion was used to compare qualitative data between groups. Data differences were considered statistically significant at p <0,05.
Results: 688 students participated in the study. Of all respondents, 63,1 percent. were men, and 36,9 percent. women. The median age of the subjects is 19 years. More than half of 57,7 percent. of the subjects have at least one chronic disease, of which 38.4% have one chronic disease. students, and two or more diseases 19,3 percent. Most people have eye diseases – 35,8 percent. Students engage in physical activity for an average of 220min. per week. 21,3 percent of respondents smoke. 72,1 percent of those surveyed consume alcohol. 74,6 percent of respondents rate their health as fairly good. A healthy diet is important to 66,1 percent of subjects.
Conclusions: It is important for those who positively assess their health to eat healthily, and they have been engaged in physical activity for more than 6 months. Subjects, for whom it is important to eat healthily, consume less fat, sugar, more vegetables and fruits after entering university, as well as engage in physical activity every week and eat breakfast every morning. More women suffer from chronic diseases, as well as subjects with a normal body mass index, trauma, physical activity for more than 6 months, and non-smokers. People with eye diseases, allergies and other diseases are prone to eating healthily and engaging in physical activity every week.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr.BEC- MF-387.
6
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija KTU – Kauno technologijų universitetas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas KMI – kūno masės indeksas
7
ĮVADAS
Gyvenseną apima mityba, fizinis aktyvumas,žalingi įpročiai, požiūris į save bei daugelis kitų įpročių. Visi šie veiksniai dėl socializacijos kinta gyvenimo laikotarpiu ir sąveikaujant tarpusavyje žaloja arba stiprina sveikatą. [1] Vienas iš 2014-2025 metų Lietuvos sveikatos programos uždavinių yra formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą: sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako, narkotinių medžiagų vartojimą, ugdyti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, skatinti burnos higienos ir profilaktinės burnos sveikatos priežiūros įpročius. Pasaulyje pagrindiniai rizikos veiksniai, įtakojantys sergamumą bei mirtingumą yra: padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, aukštas gliukozės kiekis kraujyje, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris/nutukimas, aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, nesaugūs lytiniai santykiai bei alkoholio vartojimas. [2] 2014 metais buvo atliktas „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas“, kuris parodė, jog netinkamų gyvensenos įpročių paplitimas Lietuvoje išlieka didelis. [3] Taigi įgyvendinant 2014-2025 metų Lietuvos sveikatos programą yra siekiama skatinti sveiką gyvenseną, sveiką elgesį ir mažinti rizikos veiksnių paplitimą bei poveikį, todėl visuomenės gyvensenos vertinimo tema ypač aktuali šiomis dienomis. [2]
Europos gyventojams senstant didelis dėmesys skiriamas būtent jaunimo sveikatai - skatinamas sveikas jaunų žmonių gyvenimo būdas, taip siekiama ateityje turėti kuo daugiau sveikų darbingo amžiaus žmonių. [4] PSO apibūdina, kad jaunimas - tai žmonės nuo 10 iki 24 metų;
Jungtinės tautos jaunimo sąvoką apibrėžia kaip 15-24 metų amžiaus žmonės. [5] Neabejojama, jog žmogaus elgesys lemia daugumos lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymą, todėl jų būtų galima išvengti.
[2] Ankstyvas tabako ir alkoholio vartojimas , fizinio aktyvumo stoka bei netinkama mityba - lemia lėtinių ligų atsiradimą jaunesniame amžiuje. [6] Pagal PSO, lėtinių ligų paplitimas didėja tiek išsivysčiusiose tiek besivystančiose pasaulio šalyse. [7] Pavyzdžiui PSO teigia, jog vienas iš dviejų žmonių rūkyti pradėjusių paauglystėje ir teberūkančių vėliau – mirs dėl lėtinių ligų, kurias sukels neigiamas tabako poveikis. Jaunų žmonių netinkama gyvensena gali tapti blogu įpročiu visam gyvenimui ir nulemti ne tik jų, bet ir ateities kartų sveikatą. [6] Taigi siekiant skatinti sveiką gyvenseną tarp jaunų žmonių - reikalinga nuolatinė stebėsena bei sveikatos ir gyvenimo įpročių vertinimas, kad būtų galima koreguoti netinkamus veiksnius, dėl kurių ilgėtų žmogaus sveiko gyvenimo trukmė. Šio darbo tikslas: ištirti bei nustatyti jaunų žmonių gyvensenos įpročius ir jų sąsajas su lėtinėmis ligomis.
8
DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti bei nustatyti jaunų žmonių gyvensenos įpročius ir jų sąsajas su lėtinėmis ligomis.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų sociodemografinius, sveikatos, mitybos, fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių duomenis.
2. Ištirti tiriamųjų subjektyvų savo sveikatos vertinimą ir nustatyti su juo susijusius veiksnius.
3. Ištirti tiriamųjų sveikos mitybos svarbą ir nustatyti su ja susijusius gyvensenos įpročius.
4. Įvertinti tiriamųjų sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis gyvensenos įpročius ir sveikatos duomenis.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
1. Sveikos gyvensenos samprata ir paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje.
Pagal PSO, sveikata tai fizinė, psichinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas. [8] Europos šalių visuomenės sveikatos politikos aukščiausiu prioritetu tampa sveiko senėjimo programos. Sveikas senėjimas yra vertinimas savęs, sveikatos, funkcinių galimybių ir prasmingo gyvenimo rodikliais. Gyvensenos veiksniai, apimantys energingą ir vidutinį fizinį aktyvumą, daržovių ir vaisių vartojimą, reguliarią ir tinkamai subalansuotą mitybą, pakankamą skysčių vartojimą - teigiamai susiję su sveiku senėjimu. Šie veiksniai padidina tikimybę būti sveikam vyresniame amžiuje. [9] Žmonių sveikatą lemia – įpročiai ir aplinka, tačiau žmogus gali kontroliuoti tik nedidelę dalį sveikatą lemiančių veiksnių. Pavyzdžiui: lyties, genetikos ar oro užterštumo – žmogus kontroliuoti negali, tačiau mityba, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas yra koreguojami veiksniai. [10]
Daugelis šalių skatina gydytojus savo profesines žinias apie gyvensenos įtaką sveikatai pritaikyti darbo praktikoje, kad padėtų pacientams įveikti su gyvenimo būdu susijusias lėtines neinfekcines ligas [11], tačiau žmonės dažnai būna nepakankamai motyvuoti ar teigia neturintys laiko laikytis sveikos gyvensenos principų, dalyvauti sveikatos tikrinimo programose. [12]
Lietuvoje 2016 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas apžvelgti PSO Europos regiono sveikatos politikos raidą ir nustatyti ryšį su Lietuvos jaunimo sveikatos gerinimu. Anketinės apklausos būdu apklausti 1030 Lietuvos studentų. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji nesilaiko sveikos gyvensenos, tik 1/3 apklaustųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs, kas šeštas studentas turėjo antsvorio, kas trečias studentas rūkė ir visi apklaustieji pripažino, jog reikėtų atisakyti ar riboti alkoholinių gėrimų vartojimą. Nepaisant tokių rezultatų dauguma studentų savo sveikatą vertino kaip
„gera“ ar „gana gera“. [4] 2017 metais Klaipėdos mieste buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas sužinoti gyventojų informuotumą apie sveiką gyvenseną. Rezultatai parodė, kad 16 proc. dalyvių nepriskiria alkoholio vartojimo kaip žalingo sveikatai veiksnio, o 20 proc. žalingiems veiksniams nepriskiria tabako gaminių naudojimo, tačiau net 75 proc. dalyvių sutiko, kad sveikata priklauso nuo paties žmogaus elgesio ir gyvenimo būdo. Tiriamieji kaip pagrindinius žalingus veiksnius įvardijo: naująsias technologijas (36 proc.), fizinio aktyvumo trūkumą (33 proc.) ir stresą (29 proc.). [13]
2017 metais Brazilijoje buvo atliktas skerspjūvio tyrimas, kurio tikslas ištirti paauglių, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių gyvenimo būdo įpročius San Paulo mieste. Gyvensenos įpročiai tyrime buvo apibrėžti kaip fizinio aktyvumo, mitybos, alkoholio vartojimo ir rūkymo visuma. Sveikos gyvensenos laikėsi: 36,9 proc. senyvo amžiaus žmonių, 15,4 proc. suaugusiųjų ir 9,8 proc. paauglių.
Sveikos gyvensenos paplitimas buvo didžiausias tarp vyresnio amžiaus žmonių, po jų - suaugusieji ir paaugliai. Netinkama mityba buvo pagrindinis veiksnys susijęs su nesveika gyvensena. [14] 2019 metais Zhu NB. ir kiti Kinijoje atliko tyrimą apie sveikos gyvensenos paplitimą tarp 487198
10 suaugusiųjų. Sveika gyvensena buvo apibrėžta 5 veiksniais: nerūkymas ar metimas rūkyti dėl kitų priežasčių nei liga; mažas alkoholio vartojimas (<25g/dieną (vyrai) / <15g/dieną (moterys)); mityba gausi – daržovėmis, vaisiais, žuvimi, ankštiniais augalais, tačiau mažai raudonos mėsos; didelis fizinis aktyvumas; kūno masės indeksas 18,5–23,9kg/m2, o juosmens apimtis <85cm (vyrai) / <80cm (moterys). 81,4 proc. tiriamųjų laikėsi 2-4 sveikos gyvensenos veiksnių, visų veiksnių laikėsi tik 0,7 proc. suaugusiųjų. [15]
Išanalizavus literatūrą matoma, kad sveikos gyvensenos paplitimas yra žemas. Žmonės supranta, kad nuo elgesio ir gyvenimo būdo priklauso jų pačių sveikata ir savijauta, tačiau dažnai neturi pakankamai žinių kokie veiksniai geri, o kokie kenkia, o kartais net ir žinantys sveikos gyvensenos principus ignoruoja savo žinias arba dėl laiko stokos pamiršta jomis vadovautis.
2. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas Lietuvoje ir kitose šalyse
Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra siejamas su sveikatos problemomis ir prasta gyvenimo kokybe. [16] Tabakas yra vienintelis legalus narkotikas pasaulyje, dėl kurio naudojimo kasmet miršta apie 6 milijonus žmonių. [17] Dėl kenksmingo alkoholio vartojimo kasmet pasaulyje miršta apie 3 milijonus žmonių; tarp 20-39 metų amžiaus grupės asmenų - 13,5 proc. visų mirčių sudaro mirtys dėl alkoholio vartojimo. Žiūrint iš kitos pusės, pasaulyje net 3,1 bilijonas žmonių nevartoja alkoholio; 2016 metais 20,9 proc. Lietuvos gyventojų nevartojo alkoholinių gėrimų per paskutinius 12 mėnesių. [18]
Indrašienė V. ir kiti 2016 metais atliko Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausą, kurios metu domėjosi apie rūkymo, alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimą. Rezultatai parodė, kad per paskutiniuosius 12 mėn. rūkė 42,7 proc., o 38,2 proc. teigė, jog niekada nėra vartoję tabako gaminių. 77,1 proc. studentų pažymėjo, jog alkoholį pradėjo vartoti anksčiau negu įstojo į universitetą. Studijuojantys jauni žmonės per paskutinius 12mėn. mažai vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, jie dažniau rinkdavosi sidrą, alų, vyną ar šampaną. [16] Zaborskis A. ir kiti 2017 metais nustatė rūkymo paplitimą tarp LSMU odontologijos fakulteto lietuvių ir užsienio studentų. Tarp vyrų rūkymo paplitimas buvo: lietuvių 41,1 proc., užsienio studentų 55,7 proc.; tarp moterų: 22,7 proc.
lietuvių ir 22,9 proc. tarp užsienio studenčių. [19] Idris A. ir kiti 2018 metais atliko tyrimą, kurio metu buvo sudarytas klausimynas apie rūkymo įpročius ir apklausti 1027 Damasko universiteto studentai.
Tarp visų apklaustųjų 27,3 proc. rūkė paprastas cigaretes, o 30,4 proc. - vandens pypkes. Cigarečių rūkymo paplitimas buvo didesnis tarp vyriškos lyties studentų, taip pat studentų, kurie gyveno atskirai nuo tėvų ir nestudijavo su sveikata susijusių mokslų. [17]
Hazart J. ir kiti tyrė Prancūzijos universitetų studentų alkoholio vartojimą (tyrimo imtis buvo 36427 studentai). Nustatyta, kad 91,3 proc. yra bandę vartoti alkoholinius gėrimus. Iš visų bandžiusiųjų 79,0 proc. buvo vartoję alkoholį per paskutines 30d.; 6,9 proc. teigė, kad jie pradėję
11 vartoti alkoholinius gėrimus negali sustoti; 6,0 proc. teigė, jog per paskutinį mėnesį yra bent kartą negalėję atsiminti kas įvyko praeitą naktį po alkoholio vartojimo. [20] Duroy D. ir kitiems apklausiant tik Paryžiaus Dideroto universiteto medicinos fakulteto studentus - nustatyta, jog per paskutines dvi savaites alkoholio vartojo 74,8 proc. studentų. [21] Ben Abdelaziz A. ir kiti atlikę tyrimą nustatė, jog 14,1 proc. (95 proc.) CI [12.2-16.5] Tuniso Monastiro universiteto studentų vartoja alkoholinius gėrimus, iš visų vartojančių alkoholį 52,5 proc. (95 proc.) CI [43.4-61.2] vartoja rizikingai. [22]
Apibendrinant galima teigti, kad alkoholio vartojimas yra labai paplitęs studentų tarpe.
Studentai dažniausiai renkasi silpnesnius alkoholinius gėrimus: alus, sidras, vynas, šampanas.
Rūkymas tarp studentų yra mažiau paplitęs negu alkoholinių gėrimų vartojimas. Visuose analizuotose tyrimuose rūkė mažiau negu pusė apklaustų studentų.
3. Sveikos mitybos įpročių vertinimas
Viena iš pagrindinių sveikos gyvensenos dalių yra sveika mityba. Pasaulyje kasmet dėl netinkamos mitybos pasekmių miršta 11mln. žmonių. [11] Svarbu laikytis tinkamo mitybos režimo:
tarp pusryčių, pietų ir vakarienės daryti 5-6 valandų pertraukas; per pusryčius ir pietus žmogus turėtų gauti daugiau negu du trečdalius paros mitybos raciono, o vakarienei rekomenduojama suvalgyti mažiau nei trečdalį paros kalorijų kiekio. Reikia nepamiršti, kad alkio jausmas išnyksta tik praėjus 10- 15 minučių po valgio, todėl reikia valgyti dažnai, bet mažomis porcijomis. Rekomenduojama per dieną vaisius ir daržoves valgyti 5 kartus, tai yra bent 400g per dieną. [23] Pusryčiai turi būti svarbiausias dienos patiekalas, tačiau Sámano R. ir kiti nustatė, jog kas trečias universiteto studentas jų nevalgo.
[24]
Lietuvoje 2016 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas įvertinti Kauno miesto studentų mitybos įpročius ir žinias apie jų sveikatą. Tyrime dalyvavo 396 18-25 metų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Išsiaiškinta, jog merginos ir vaikinai turi skirtingus mitybos įpročius, merginos linkusios maitintis sveikiau - 56,2 proc. vartoja daržoves kiekvieną dieną, tuo tarpu kasdien daržoves vartojančių vaikinų yra 43,38 proc. 62,37 proc. apklaustųjų teigia vartojantys arba yra vartoję energetinių gėrimų. Paklausus apie savo sveikatos vertinimą 31,06 proc. studentų savo sveikatą įvertino labai gerai, gerai – 59,09 proc., o patenkinamai – 9,85 proc. [25] Panašus tyrimas 2016 metais Lietuvoje buvo atliktas ir devyniose mokyklose, apklausiant moksleivius. 410 mokinių apklausos raštu metu atsakinėjo į klausimus apie gyvenseną, sveikatą ir dienos režimo ypatumus.
Rezultatai parodė, kad kasdien tinkamo dienos režimo laikosi tik kas dešimtas paauglys, o pusryčius kasdien valgo tik pusė apklaustųjų. [26]
2019 metais Kinijoje atliktas 8 savaičių trukmės atsitiktinės atrankos, placebo kontroliuojamas internetinės programos tyrimas, kuriame dalyvavo 556 Kinijos kolegijos studentai.
Studentai turėjo laikytis dviejų sveikos gyvensenos rekomendacijų: tinkamo fizinio aktyvumo ir
12 pakankamo vaisių bei daržovių vartojimo. Dalyviai atsitiktinai suskirstyti į 4 grupes, tarp kurių skyrėsi reikalingos atlikti fizinės veiklos intensyvumas ir vaisių bei daržovių suvartojimas. Rezultatai parodė, jog standartinių fizinio aktyvumo rekomendacijų nesilaikė 41 proc. studentų, o vaisių ir daržovių nepakankamai vartojo net 69,6 proc. Tinkamai vaisių bei daržovių vartojo ir palaikė reikiamą fizinį aktyvumą tik 19,6 proc. dalyvių – tai rodo didelį netinkamos gyvensenos paplitimą tarp Kinijos studentų. [27] 2019 metais Jungtinėse Amerikos valstijose buvo atliktas tyrimas apklausiant 8 universitetų pirmo kurso studentus ne jaunesnius nei 18 metų. Šis tyrimas parodė, jog studentai dažniau maistą planuojantys gaminti namuose, turintys daugiau įgūdžių maisto ruošime – vartoja daugiau vaisių ir daržovių, taip pat jų kūno masės indeksas yra mažesnis. [28]
Tinkami pusryčiai pagerina pažinimo ir fizinius gebėjimus, taip pat yra susiję su normaliu kūno masės indeksu. 2019 metais Meksikoje Stroop testu apklausiant 18-25 metų studentus buvo tiriama koreliacija tarp pusryčių praleidmo ir pažintinių funkcijų sutrikimo. Rezultatai parodė, kad studentai nevalgę pusryčių praleido daugiau laiko atsakinėjant į Stroop testo klausimus. Smegenims atlikti sudėtingas užduotis reikia daugiau energijos, todėl nevalgę pusryčių paskirtas užduotis atliko lėčiau. [24]
Išanalizavus literatūrą matoma, kad Lietuvoje ir pasaulyje jauni žmonės nesilaiko tinkamo mitybos režimo, vaisius ir daržoves vartoja ne kiekvieną dieną, nevalgo pusryčių.
4. Nutukimas Lietuvoje ir kitose šalyse bei susiję veiksniai
Nutukimas yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų. Remiantis 2019 metais PSO atlikto tyrimo „Nutukimas tarp pradinių klasių vaikų 21 Europos valstybėje“ duomenimis, pritaikius paplitimo tendencijas - manoma, kad 398 000 vaikų yra smarkiai nutukę 21 Europos valstybėje iš maždaug 13,7 milijono 6–9 metų vaikų. [29] Pagal, PSO 2016 metais pasaulyje 39 proc.
moterų ir 39 proc. vyrų vyresnių nei 18 metų turėjo viršsvorį. Lietuvoje 2016 metais buvo 59,6 proc.
turinčių viršsvorį žmonių, o 26,3 proc. Lietuvos gyventojai buvo nutukę. [30]
2013 metais Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos institute buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas nustatyti ir įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūno masės indeksą. Iš viso atsitiktine tvarka anketiniu būdu apklausti 1824 studentai, jų buvo prašoma nurodyti savo ūgį ir svorį.
Apskaičiavus apklaustųjų kūno masės indeksą, buvo gauta, jog kas dešimtas (9,3 proc.) studentas turi viršsvorį (viršsvoriu laikoma kai KMI yra nuo 25 iki 29,9; kai KMI daugiau arba lygus 30 – nutukimas). [31] 2015 metais buvo atliktas tyrimas skirtas įvertinti greito maisto įtaką Kauno miesto studentų sveikatai ir kūno masei. Tarp apklaustųjų per didelį kūno svorį turėjo 12,0 proc. studentų.[32]
Khabaz MN. ir kiti 2017 metais tyrė gyvenimo, mitybos įpročių bei nutukimo paplitimą tarp Saudo Arabijos King Abdulaziz universiteto studentų. Iš visų apklaustų 29,3 proc. studentų turėjo viršsvorį, o 29,3 proc. studentų buvo nutukę. Dauguma apklaustųjų manė, kad nutukimas bei viršsvoris atsirado
13 dėl netinkamos jų mitybos. 56,9 proc. studentų per savaitę valgydavo 3 – 4 greito maisto patiekalus;
43,1 proc. vartodavo gaiviuosius gėrimus daugiau negu vieną kartą per dieną; 70,7 proc. prie televizoriaus praleisdavo daugiau negu 3 valandas per dieną. [33]
Nutukimui įtakos turi ir alkoholio vartojimas, nes alkoholiniai gėrimai yra kaloringi. [23]
Booranasuksakul U. ir kiti 2019 metais Tailande nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp kūno masės indekso ir alkoholio vartojimo (95 proc. [CI] R = 0.161: p = 0.015; vyrai R = 0.120: p = 0.236; moterys R = 0.214: p = 0.015). Tyrime dalyvavo 396 18-25 metų Burapha universiteto studentai. Iš visų dalyvavusių tyrime 58 proc. studentų vartojo alkoholį, tarp vartojančių alkoholinius gėrimus 28 proc.
turėjo viršsvorį. Šis tyrimas parodė, kad alkoholinių gėrimų vartojimas yra vienas iš nutukimo rizikos veiksnių. [34]
Apibendrinant galima teigti: nutukimo problema išlieka aktuali visame pasaulyje, vidutiniškai visuose analizuotuose tyrimuose beveik kas dešimtas studentas turėjo viršsvorį.
5. Fizinio aktyvumo įpročiai
Nepakankamas fizinis aktyvumas yra įvardijamas kaip ketvirtasis mirštamumo rizikos veiksnys. 2010 metais PSO organizacija pateikė fizinio aktyvumo rekomendacijas, pagal amžiaus grupes. 18-64 metų amžiaus grupėje rekomenduota lengva fizine veikla užsiimti bent 150 minučių per savaitę arba bent 75 minutes intensyvaus aerobinio fizinio krūvio per savaitę, norėdami, jog fizinis aktyvumas būtų naudingas sveikatai, šias normas suaugusieji turėtų padvigubinti ( t.y. užsiimti 300 min. lengva fizine veikla per savaitę, arba 150 min. intensyvia fizine veikla). [35]
2013 metais Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame buvo vertinami studentų fizinio aktyvumo ypatumai. Iš 1824 apklaustų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų buvo gauti rezultatai, jog 74 proc.
studentų laisvalaikiu mankštinasi – iš jų: 44,9 proc. studentų atlieka lengvus fizinius pratimus mažiausiai 4 val. per savaitę, aktyvesne veikla (bėgimu, sunkiu darbu sode) ne mažiau kaip 4 val. per savaitę užsiima tik 17,6 proc. sportuojančiųjų, sunkias treniruotes (susijusias su profesionaliu sportu, varžybomis) atliekančių ne mažiau nei 1 kartą per savaitę buvo 14,7 proc. studentų. Taip pat nustatyta, jog merginos labiau linkusios užsiimti lengva fizine veikla, o vaikinai aktyvesniais fiziniais pratimais.
[36] 2017 metais atliktos studijos apie Lietuvos edukologijos universiteto pirmo kurso studentų fizinį aktyvumą metu, nustatyta, jog beveik pusei studentų būdingas aukštas fizinio aktyvumo lygis (labai intensyvi fizinė veikla, vykdoma mažiausiai 3 dienas per savaitę ar 7 dienas per savaitę vykdoma bet kokia fizinė veikla (pvz.: ėjimas)). Labai intensyvia fizine veikla užsiima 69,5 proc. vaikinų ir 46,4 proc. merginų. [37] Alzamil HA ir kiti studijavo Saudo Arabijos universiteto studenčių gyvensenos veiksnius. Fiziškai aktyvios buvo 54,2 proc. moterų, vidutiniškai jos praleisdavo sportuojant 265 min.
per savaitę, iš jų 53,3min. užsiimdavo intensyvia fizine veikla. Klausiant apie priežastis, kodėl
14 neužsiima fizine veikla – 71,2 proc. moterų teigė, kad joms trūksta laiko. Tuo tarpu sportuojančios teigė, kad užsiimti fizine veikla jas skatina noras būti sveikoms (43,4 proc.). [38]
Apibendrinant analizuotas studijas matoma, kad studentai laikosi PSO nustatytų rekomendacijų, vidutiniškai visuose analizuotuose tyrimuose daugiau negu pusė studentų buvo fiziškai aktyvūs, tačiau merginos yra linkusios užsiimti žemesnio intensyvumo fizine veikla.
6. Gyvensenos veiksnių įtaka lėtinių ligų išsivystymui.
Sveika gyvensena apima daugybę elgesio veiksnių, kuriuos tinkamai modifikuojant, galima išvengti įvairių lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, psichikos ligų, diabeto, demencijos, taip pat kai kurių vėžinių susirgimų ir kt. [12]
Vaisiuose ir daržovėse gausu antioksidatorių, nepakankamai gaunant jų su maistu – skatinami vystytis piktybiniai navikai bei kraujotakos ligos. Arterinės hipertenzijos riziką mažina kalis, magnis, kalcis, kurių taip pat gausu vaisiuose ir daržovėse. Fitocheminės medžiagos, esančios augalinės kilmės produktuose, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nesilaikantys mitybos režimo: valgantys tik vieną ar du kartus per dieną dažniau serga skrandžio ir virškinimo ligomis. [23] Lesani A. ir kiti nustatė, kad pusryčių valgymas (p<0,001), valgymų skaičius per dieną (p<0,008) bei vaisių (p<0,020) ir daržovių (p<0,045) vartojimas turi įtakos studentų nuotaikai. Laimingesni buvo tie, kurie pusryčiaudavo kiekvieną rytą, vartodavo daugiau negu 8 vaisius ir daržoves per dieną bei kiekvieną dieną valgydavo 3 pagrindinius patiekalus ir 1-2 kartus per dieną užkandžiaudavo. [39] Ortega Anta RM. ir kiti teigia, kad svorio kontrolė, mitybos gerinimas (mažesnis natrio ir sočiųjų riebalų turinčių produktų vartojimas bei didėjantis grūdų, ląstelienos, omega-3, kalcio, magnio, baltymų suvartojimas) turi didelę reikšmę kovojant su arterinės hipertenzijos problema. [40] Song JH. ir kiti atlikę endoskopija paremtą tyrimą nustatė, kad didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti susijęs su padidėjusia atrofinio gastrito rizika. Mažai druskos turinti dieta - mažina riziką susirgti skrandžio vėžiu. [41] De Andrade Cairo RC. Ir kiti teigė, kad paauglių augimui ir raumenų vystymuisi yra reikalingas didelis geležies kiekis.
Jei geležies su maistu gaunama per mažai – gali išsivystyti geležies stokos anemija. Per mažai geležies gaunama kai: pradedama laikytis dietų; yra praleidžiami pagrindiniai dienos patiekalai; atsisakoma valgyti mėsos patiekalų; didelę paros mitybos raciono dalį sudaro greitas maistas, kuriame yra didelis energijos, natrio ir riebalų kiekis, tačiau mažas skaidulų, vitaminų, kalcio ir geležies kiekis. Geriausias geležies įsisavinimas yra valgant mėsos produktus, todėl atsisakantieji mėsos, turėtų valgyti daugiau citrinų, daržovių ir ankštinių augalų bei vengti sodos, arbatos, kavos, pernelyg didelio kiekio pieno ir grūdų, kurie mažina geležies pasisavinimą organizme. [42]
Pakankamas fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį psichikos sveikatai, mažina riziką susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei kaulų ir raumenų sistemos būklę. [37] Pascoe MC. ir kiti 2019 metais atlikę sisteminę literatūros apžvalgą
15 nustatė, kad jauniems žmonėms fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti depresija. [43] Diaz KM. ir Shimbo D. teigia, kad fizinis aktyvumas mažina arterinį kraujo spaudimą. [44] Watson A. ir kiti 2017m. atlikę sisteminę literatūros apžvalgą nurodo, kad mokinių fizinis aktyvumas mokykloje teigiamai veikia vaikų akademinius rezultatus (standartizuotas vidutinis skirtumas = 1.03 (95 proc. CI:
0.22,1.84)). [45] Wang L. ir kiti nustatė, kad trumparegystės didesnis paplitimas buvo tarp studentų, kurie praleisdavo prie kompiuterio daugiau nei 3 valandas per dieną, neatlikinėjo akių mankštos pratimų, gulėdavo skaitydami, ilgai skaitė ir eidavo miegoti po 22 valandos vakaro. Norint išvengti trumparegystės reikia daryti pertraukas po 1 valandos intensyvaus skaitymo, skaityti tik prie tinkamo patalpos apšvietimo. [46]
Rūkymo metu susidaro laisvieji radikalai, oksiduojantys mažo tankio lipoproteinų cholesterolį, tuomet šis cholesterolis dalyvauja aterosklerozinės plokštelės susiformavime – vystosi aterosklerozė (kraujagyslių sienelių liga, pažeidžianti širdies, smegenų, kojų ir kitas kraujagysles). [23]
Tabako vartojimas sukelia daugelio rūšių vėžį: plaučių, stemplės, gerklų, burnos, gerklės, inkstų, šlapimo pūslės, kasos, skrandžio ir gimdos kaklelio. [47] Schweitzer RJ. ir kiti nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp elektroninių cigarečių naudojimo ir sirgimo bronchine astma dabar (aOR = 1.48, CI 1.24–1.78) bei anksčiau diagnozuotos bronchinės astmos (aOR = 1.20, CI 1.00–1.44). [48]
Fernandes SSC. ir kiti teigia, kad paauglių astmos simptomų pasireiškimas yra asocijuotas su daugiau negu 20 cigarečių per dieną surūkančiais tėvais ar kitais asmenimis, kurie naudoja tabako gaminius paauglio aplinkoje. [49] Polosa R. ir Thomson NC. teigia: aktyviems rūkaliams, ypač moterims – gresia astma. Rūkantiems ir sergantiems astma – gydymas yra blogiau kontroliuojamas, negu nerūkantiems. [50] Song JH. ir kiti nustatė, kad rūkymas (≥20 pakmečių) (OR = 2.75; 95 proc. CI, 1.02-7.39) yra susijęs su atrofiniu gastritu. [41]
PSO teigia, kad tarp alkoholio vartojimo yra priežastinis ryšys su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, įvairiais elgesio ir psichikos sutrikimais, sužeidimais ir net keliomis infekcinėmis ligomis (tuberkuliozė, ŽIV/AIDS). Alkoholis toksiškai veikia virškinimo ir širdies bei kraujagyslių sistemas, padidina kelių vėžio rūšių riziką – veikia kancerogeniškai. [18] Alkoholio vartojimas didina riziką širdies ritmo sutrikimų pasireiškimui bei ūmių ar lėtinių kasos uždegimų išsivystymui, taip pat didina arterinį kraujospūdį [23], ir yra vienas iš nutukimo rizikos veiksnių. [34] Kenksmingas alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį ne tik sveikatai, bet ir socialinę žalą asmeniui ir visuomenei. [18]
Išanalizavus literatūra galima teigti, kad laikantis tinkamo mitybos režimo, nepraleidžiant pusryčių ir nesilaikant dietų sumažėja rizika susirgti skrandžio ligomis, depresija, anemija.
Pakankamai valgant vaisių ir daržovių – mažėja rizika atsirasti onkologinėms ligoms, arterinei hipertenzijai, skrandžio ir virškinimo ligoms. Fizinis aktyvumas yra prevencijos priemonė depresijai, nutukimui, arterinei hipertenzijai. Atsisakant rūkymo mažėja rizika susirgti išeminėmis širdies ligomis, bronchine astma, atrofiniu gastritu bei onkologinėmis ligomis. Nevartojant alkoholio mažėja
16 nutukimo, skrandžio ir virškinimo ligų, arterinės hipertenzijos, elgesio ir psichikos sutrikimų bei onkologinių susirgimų rizika.
17
TYRIMO METODIKA
Tyrimo objektas, populiacija
Tyrimo metu anoniminė apklausa buvo atlikta tarp studentų 2019 m. įstojusių į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto studijų programą „Medicina“ ir studentų 2019 m.
įstojusių į Kauno technologijos universitetą (KTU). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai buvo apklausti susisiekiant su grupių seniūnais - kiekvienai grupei tinkamu laiku buvo individualiai išdalinamos anketos, o Kauno technologijos universiteto studentai buvo apklausti mokantis „Asmens sveikatos ugdymo“ modulyje Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijoje. Buvo garantuojamas apklausos duomenų konfidencialumas. Kiekvieno tiriamojo vardas ir pavardė buvo užkoduoti. Išdalinta 705 anketos, atgauta 688. Tyrimo atsakas 97,6 proc.
Tyrimo metodika
Buvo atliktas momentinis tyrimas. Tyrimui buvo taikomas empirinis analizės metodas, statistinis tyrimo metodas ir teorinis analizės metodas. Empirinei analizei atlikti buvo pasirinktas apklausos metodas.
Tyrimo trukmė ir vykdymo laikotarpis
Tyrimas atliktas 2019 metų gegužės - birželio mėnesiais.
Tyrimo klausimynas
Tyrimo metu naudoti klausimynai: „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimas“ ir „Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas“ (angl. Rapid Assessment of Physical Activity). „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimo“ klausimynas skirtas įvertinti tiriamųjų sociodemografinius rodiklius, sveikatos būklę, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius, lėtinių ligų paplitimą. Naudojantis Viliaus Grabausko, Jūratės Klumbienės, Janinos Petkevičienės, Editos Šakytės, Vilmos Kriaučionienės, Aurelijaus Verygos tyrimo klausimynu “Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014” yra sudaryta „Jaunų žmonių gyvensenos vertinimo“ klausimyno mitybos įpročių dalis [51]. „Greitas fizinio aktyvumo įvertinimo“ (angl. RAPA - Rapid Assessment of Physical Activity) klausimynas skirtas nustatyti fizinio aktyvumo lygį. Klausimynams naudoti gauti autorių sutikimai.
Tyrimo bioetikos leidimas
18 Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr.BEC-MF-387; 2019m. gegužės 7d.). Kiekvienam respondentui kartu su klausimynu buvo pateikiama ir tiriamojo asmens sutikimo forma. Respondentai buvo informuoti apie konfidencialumą, tikslus bei tyrimo naudą.
Duomenų analizės metodai
Gautų duomenų analizė atlikta naudojant SPSS Statistics 25 programos paketą ir Microsoft Office Excel 2010 programą.
Duomenų palyginimui buvo sudarytos šios grupės: pagal KMI sugrupuota į nepakankamo kūno svorio (KMI <18,5kg/m2), normalaus kūno svorio (KMI 18,5 – 24,9kg/m2) ir turinčius antsvorį ar nutukimą (KMI ≥25); sveikatos būklės vertinimas pagal pasirinktą atsakymą sugrupuotas į tris grupes: gera/
gana gera, vidutiniška ir bloga/ gana bloga. Vertinant lėtines ligas buvo sudarytos šešios grupės: akių ligos, alergijos, stuburo ligos, širdies ydos, bronchinė astma ir kitos ligos, kurios apimė onkologinius susirgimus, epilepsiją, cukrinį diabetą, insultą, miokardo infarktą, arterinę hipertenziją, krūtinės anginą, depresiją, gastritą, opaligę, sąnarių ligas, inkstų nepakankamumą, anemiją.
Buvo sugrupuoti kiekybiniai požymiai, o kokybiniai požymiai išreikšti absoliučiaisiais skaičiais.
Kokybinių duomenų palyginimui tarp grupių taikytas χ2 kriterijus. Duomenų pasiskirstymui įvertinti taikytas Kolmogorov – Smirnov testas. Matuojamų kintamųjų reikšmės populiacijoje nebuvo pasiskirsčiusios pagal Gauso dėsnį, todėl vidurkių palyginimui taikytas Mano – Vitnio arba Kruskal – Wallis testas. Duomenų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p <0,05. Gavus empirinės analizės metodo rezultatus – taikytas teorinės analizės metodas, kurio metu atlikta mokslinės literatūros analizė.
19
REZULTATAI
Tiriamosios populiacijos sociodemografiniai ir su sveikata susiję duomenys:
Klausimynus užpildė 688 studentai, iš kurių 446 (64,8 proc.) buvo KTU studentai ir 242 (35,2 proc.) LSMU studentai. Iš visų apklaustųjų 434 (63,1 proc.) buvo vyrai, o 254 (36,9 proc.) moterys.
Tarp KTU tiriamųjų daugiau buvo vyrų 366 (82,1 proc.), o tarp LSMU tiriamųjų daugiau buvo moterų 174 (71,9 proc.) (p<0,001). (Žiūrėkite 1 lentelėje). 347 (50,4 proc.) tiriamieji yra 19 metų amžiaus (amžiaus mediana yra 19, vidurkis – 19,68, min-max: 18-29). (Žiūrėkite 2 diagramoje). Daugiau negu pusė (429 (62,8 proc.)) studentų kiekvieną savaitę užsiima fizine veikla. Tarp vyrų yra statistiškai reikšmingai daugiau kiekvieną savaitę užsiimančių fizine veikla, negu neužsiimančių, lyginant su moterimis (p<0,001). Maždaug penktadalis (146 (21,3 proc.)) apklaustųjų rūko, o 71 (10,4 proc.) anksčiau rūkė, bet šiuo metu neberūko. Vyrų atsisakiusių rūkymo buvo statistiškai reikšmingai daugiau, negu moterų (p=0,024). Daugiau negu du trečdaliai (491 (72,1 proc.)) apklaustųjų vartoja alkoholinius gėrimus. Iš visų studentų 48 (7 proc.) įstoję į universitetą pradėjo rūkyti, o 27 (3,9 proc.) metė rūkyti.57 (8,3 proc.) tiriamieji įstoję į universitetą sumažino alkoholio vartojimą. Tarp alkoholio vartojimą sumažinusių statistiškai reikšmingai daugiau yra vyrų, negu moterų (p=0,044). (Žiūrėkite 1 lentelėje).
1 lentelė. Respondentų sociodemografiniai ir su sveikata susiję požymiai N (proc.)
Požymis Respondentai Reikšmingumo
lygmuo
Visi Vyrai Moterys
Universitetas
KTU studentai 446 (64,8) 366 (84,3) 80 (31,5) χ2 = 191,163 Ils = 1 p < 0,001 LSMU
studentai 242 (35,2) 68 (15,7) 174 (68,8)
Amžius
18 metų 11 (1,7) 8 (1,9) 3 (1,3)
χ2 = 4,190 Ils = 3 p = 0,242 19 metų 347 (52,6) 229 (54,5) 118 (49,2)
20 metų 223 (33,8) 140 (33,3) 83 (34,6)
≥21 metai 79 (12,0) 43 (10,2) 36 (15,0)
Kūno masės indeksas
KMI <18,5
kg/m2 39 (6,0) 11 (2,7) 28 (11,6)
χ2 = 34,160 Ils = 2 p < 0,001 KMI 18,5 –
24,99 kg/m2 499 (77,0) 308 (75,7) 191 (79,3) KMI ≥25 kg/m2 110 (17,0) 88 (21,6) 22 (9,1)
20 Sveikatos
būklės vertinimas
Gera/ gana gera 507 (74,6) 321 (74,8) 186 (74,1)
χ2 = 1,408 Ils = 2 p = 0,495 Vidutiniška 148 (21,8) 95 (22,1) 53 (21,1)
Bloga/ gana
bloga 25 (3,7) 13 (3,0) 12 (4,8)
Sveikos mitybos svarba
Svarbu 455 (66,1) 269 (62,0) 186 (73,2) χ2 = 9,049 Ils = 1 p = 0,003 Nesvarbu 233 (33,9) 165 (38,0) 68 (26,8)
Lėtinės ligos
Neserga 291 (42,3) 208 (47,9) 83 (32,7) χ2 = 15,266 Ils = 1 p < 0,001 Serga 397 (57,7) 226 (52,1) 171 (67,3)
Fizinė veikla kiekvieną
savaitę
Užsiima 429 (62,8) 300 (69,3) 129 (51,6) χ2 = 21,219 Ils = 1 p < 0,001 Neužsiima 254 (37,2) 133 (30,7) 121 (48,4)
Traumos anamnezėje
Nepatyrę
traumos 359 (52,2) 218 (50,2) 141 (55,5) χ2 = 1,791 Ils = 1 p = 0,181 Patyrę traumas 329 (47,8) 216 (49,8) 113 (44,5)
Rūkymas
Metė rūkyti 71 (10,4) 55 (12,7) 16 (6,3) χ2 = 7,485 Ils = 2 p = 0,024 Nerūko 468 (68,3) 284 (65,7) 184 (72,7)
Rūko 146 (21,3) 93 (21,5) 53 (20,9) Alkoholio
vartojimas
Vartoja 491 (72,1) 309 (71,5) 182 (73,1) χ2 = 0,192 Ils = 1 p = 0,661 Nevartoja 190 (27,9) 123 (28,5) 67 (26,9)
Pokyčiai įstojus į universitetą
Metė rūkyti 27 (3,9) 21 (4,8) 6 (2,4) χ2 = 2,606 Ils = 1 p = 0,106 Nemetė rūkyti 661 (96,1) 413 (95,2) 248 (97,6)
Pradėjo rūkyti 48 (7,0) 36 (8,3) 12 (4,7) χ2 = 3,147 Ils = 1 p = 0,076 Nepradėjo
rūkyti 640 (93,0) 398 (91,7) 242 (95,3) Sumažino
alkoholio vartojimą
57 (8,3) 43 (9,9) 14 (5,5) χ2 = 4,075 Ils = 1 p = 0,044 Nesumažino 631 (91,7) 391 (90,1) 240 (94,5)
21 alkoholio
vartojimo
2 diagrama. Respondentų amžiaus pasiskirstymas (proc.)
Į klausimus apie kūno svorį ir ūgį atsakė 648 studentai, buvo suskaičiuotas jų KMI. Gauti rezultatai parodė, kad per mažo kūno svorio yra 39 (6 proc.) studentai, antsvorį ar nutukimą turi 110 (17 proc.), o normalaus kūno svorio – 499 (77 proc.). (Žiūrėkite 1 lentelėje). Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp KMI ir universiteto bei lyties. Nustatyta, kad per mažo kūno svorio studentų daugiau yra LSMU, o turinčių nutukimą ar antsvorį daugiau yra KTU (p<0,001); per mažo kūno svorio yra daugiau merginų, tačiau grupėje tarp turinčių antsvorį ar nutukimą yra daugiau vaikinų (p<0,001). Tarp studentų turinčių antsvorį ar nutukimą statistiškai reikšmingai daugiau yra vartojančių alkoholį (p=0,034). (Žiūrėkite 3 lentelėje).
3 lentelė. Respondentų KMI ryšys su lytimi, universitetu ir alkoholio vartojimu (N (proc.)
Požymis KMI <18,5
kg/m2
KMI 18,5- 24,99kg/m2
KMI ≥25 kg/m2
Reikšmingumo lygmuo
Lytis
Vyrai 11 (28,2) 308 (61,7) 88 (80,0) χ2 = 34,160
Ils = 2 p < 0,001
Moterys 28 (71,8) 191 (38,3) 22 (20,0)
Universitetas KTU 13 (3,1) 323 (77,6) 80 (19,2) χ2 = 19,707
1,7
52,6
33,8
12
0 10 20 30 40 50 60
18 metų 19 metų 20 metų 21 metai ir daugiau
22
studentai Ils = 2
p < 0,001 LSMU
studentai 26 (11,2) 176 (75,9) 30 (12,9) Alkoholio
vartojimas
Vartoja 26 (66,7) 353 (71,3) 91 (82,7) χ2 = 6,786
Ils = 2 p = 0,034 Nevartoja 13 (33,3) 142 (28,7) 19 (17,3)
Fizinė veikla kiekvieną
savaitę
Užsiima 19 (48,7) 318 (64,2) 71 (65,1) χ2 = 3,918
Ils = 2 p = 0,101 Neužsiima 20 (51,3) 177 (35,8) 38 (34,9)
Beveik pusė studentų (329 (47,9 proc.)) kartą gyvenime yra patyrę nors vieną trauma. (Žiūrėkite 1 lentelėje). Iš visų patyrusių traumas 227 (33 proc.) teigia, kad yra patyrę vieną trauma, 85 (12,4 proc.) dvi traumas, o 17 (2,5 proc.) tris traumas (min-max: 0-3; mediana 0). Galvos traumas yra patyrę 50 (7,3 proc.) studentų, stuburo traumas – 23 (3,3 proc.), rankos traumas – 178 (25,9 proc.), kojos traumas – 171 (24,9 proc.), kitas traumas – 26 (3,8 proc.). (Žiūrėkite 4 diagramoje).
4 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal patirtas traumas (proc.)
7,3
3,3
25,9
24,9
3,8
0 5 10 15 20 25 30
Galvos trauma Stuburo trauma Rankos trauma Kojos trauma Kitos traumos
23 Daugiau negu pusė (57,7 proc.) tiriamųjų serga nors viena lėtine liga (Žiūrėkite 1 lentelėje), iš jų viena lėtine liga serga 38,4 proc. studentų, o dvejomis ir daugiau ligų 19,3 proc. Daugiausiai yra sergančių akių ligomis (35,8 proc.) bei alergijomis (16,3 proc.). (Žiūrėkite 5 diagramą).
5 diagrama. Lėtinių ligų pasiskirstymas tarp respondentų (proc.)
Tiriamųjų žalingi įpročiai:
Tarp tiriamųjų, kurie įstoję į universitetą pradėjo rūkyti statistiškai reikšmingai daugiau yra vartojančių alkoholinius gėrimus (p<0,001). Studentai, kurie metė rūkyti įstoję į universitetą, taip pat statistiškai reikšmingai daugiau vartoja alkoholio (p=0,004). Taip pat stebimas ryšys, kad nors ir tiriamieji sumažino alkoholio vartojimą, tačiau visiškai vartoti alkoholį atsisako tik nedidelė dalis tiriamųjų (p=0,033). (Žiūrėkite 6 lentelėje).
6 lentelė. Respondentų įstojusių į universitetą žalingų įpročių pokyčių ryšys su alkoholio vartojimu (N (proc.))
Požymis Vartoja alkoholį Nevartoja alkoholio Reikšmingumo lygmuo Metė rūkyti įstoję į
universitetą 26 (96,3) 1 (3,7) χ2 = 8,183
0,1
6,1 3,9
0,1 0,3 0,3 2,5
1,5 8
2,3 3,5
16,3 35,8
2,6
0 5 10 15 20 25 30 35 40
24 Nemetė rūkyti įstoję į
universitetą 465 (71,1) 189 (28,9) Ils = 1
p = 0,004 Pradėjo rūkyti įstoję į
universitetą 46 (95,8) 2 (4,2) χ2 = 14,460
Ils = 1 p < 0,001 Nepradėjo rūkyti įstoję
į universitetą 445 (70,3) 188 (29,7)
Įstoję į universitetą sumažino alkoholio
vartojimą
48 (84,2) 9 (15,8)
χ2 = 4,536 Ils = 1 p = 0,033 Įstoję į universitetą
nesumažino alkoholio vartojimą
443 (71,0) 181 (29,0)
Respondentų subjektyvus savo sveikatos būklės vertinimas:
Vertinant dabartinę savo sveikatos būklę studentai dažniausiai rinkosi atsakymą „gera/ gana gera“– 507 (74,6 proc.), o mažiausiai rinkosi „bloga/ gana bloga“ – 25 (3,7 proc.). (Žiūrėkite 1 lentelėje). Dauguma studentų (75,0 proc), kurie vykdė fizinę veiklą 6 mėnesius ir ilgiau vertino savo sveikatos būklę kaip gerą (p<0,001). Respondentams vertinantiems savo sveikatos būklę kaip gera/
gana gera yra svarbu sveikai maitintis (p=0,024). Stebėta statistiškai reikšminga sąsaja tarp vertinančių savo sveikatos būklę kaip bloga/ gana bloga ir mažesnio cukraus vartojimo įstojus į universitetą (p<0,001). Tarp tiriamųjų, kurie vertina savo dabartinę sveikatos būklę kaip bloga/ gana bloga, yra statistiškai reikšmingai daugiau neužsiimančių fizine veikla kiekvieną savaitę, negu užsiimančių (p<0,001). (Žiūrėkite 7 lentelėje).
7 lentelė. Respondentų KMI, žalingų įpročių, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, patirtų traumų bei lėtinių ligų ryšys su sveikatos būklės vertinimu (N (proc.))
Požymis
Sveikatos būklės vertinimas
Reikšmingumo lygmuo Gera/ gana
gera Vidutiniška Bloga/ gana bloga
Kūno masės indeksas
KMI <18,5
kg/m2 31 (6,5) 8 (5,6) 0 (0,0) χ2 = 3,296
Ils = 4 p = 0,510 KMI 18,5 –
24,99 kg/m2 368 (77,6) 107 (74,3) 19 (79,2)
25 KMI ≥25 kg/m2 75 (15,8) 29 (20,1) 5 (20,8)
Rūkymas
Metė rūkyti 53 (10,5) 13 (8,8) 5 (20,8) χ2 = 6,594 Ils = 4 p = 0,159 Nerūko 340 (67,3) 103 (69,6) 18 (75,0)
Rūko 112 (22,2) 32 (21,6) 1 (4,2)
Alkoholio vartojimas
Vartoja 368 (73,3) 104 (70,7) 13 (52,0) χ2 = 5,494 Ils = 2 p = 0,064 Nevartoja 134 (26,7) 43 (29,3) 12 (48,0)
Fizinė veikla
>6 mėn.
Užsiimė 380 (75,0) 101 (68,2) 9 (36,0) χ2 = 19,321 Ils = 2 p < 0,001 Neužsiimė 127 (25,0) 47 (31,8) 16 (64,0)
Fizinė veikla kiekvieną
savaitę
Užsiima 316 (62,6) 104 (71,2) 8 (32,0) χ2 = 14,615 Ils = 2 p < 0,001 Neužsiima 189 (37,4) 42 (28,8) 17 (68, 0)
Sveikos mitybos svarba
Svarbu 324 (63,9) 111 (75,0) 14 (56,0) χ2 = 7,451 Ils = 2 p = 0,024 Nesvarbu 183 (36,1) 37 (25,0) 11 (44,0)
Pusryčiai
Valgo 376 (74,2) 120 (81,1) 18 (72,0) χ2 = 3,153 Ils = 2 p = 0,207 Nevalgo 131 (25,8) 28 (18,9) 7 (28,0)
Riebalų vartojimas
įstojus į universitetą
Vartoja mažiau 43 (8,5) 33 (22,3) 6 (24,0)
χ2 = 24,010 Ils = 2 p < 0,001 Nevartoja
mažiau 463 (91,5) 115 (77,7) 19 (76,0) Svorį
mažinanti dieta
Laikėsi 12 (2,4) 7 (4,7) 1 (4,0) χ2 = 2,342
Ils = 2 p = 0,310 Nesilaikė 495 (97,6) 141 (95,3) 24 (96,0)
Cukraus vartojimas
įstojus į universitetą
Vartoja mažiau 0 (0,0) 140 (94,6) 25 (100,0)
χ2 = 638,820 Ils = 2 p < 0,001 Nevartoja
mažiau 507 (100,0) 8 (5,4) 0 (0,0)
Druskos vartojimas
įstojus į
Vartoja mažiau 30 (5,9) 33 (22,3) 5 (20,0)
χ2 = 37,036 Ils = 2 Nevartoja 477 (94,1) 115 (77,7) 20 (80,0)
26
universitetą mažiau p < 0,001
Traumos anamnezėje
Buvo 263 (51,9) 74 (50,0) 17 (68,0) χ2 = 2,804
Ils = 2 p = 0,246 Nebuvo 244 (48,1) 74 (50,0) 8 (32,0)
Lėtines ligos
Neserga 214 (42,2) 63 (42,6) 11 (44,0) χ2 = 0,035 Ils = 2 p = 0,983 Serga 293 (57,8) 85 (57,4) 14 (56,0)
Pokyčiai įstojus į universitetą
Sumažino fizinį
aktyvumą 234 (46,2) 39 (26,4) 8 (32,0)
χ2 = 19,458 Ils = 2 p < 0,001 Nesumažino
fizinio aktyvumo
273 (53,8) 109 (73,6) 17 (68,0)
Tiriamųjų mitybos įpročiai ir sveikos mitybos svarba:
Studentai vidutiniškai per savaitę suvalgo 5,179 vaisių (mediana 5; min-max: 0-41; per dieną vidutiniškai suvalgo 1,239 vaisius (mediana 1; min-max: 0-7). Daržovių per savaitę studentai vidutiniškai suvalgo - 6,272 (mediana 6; min-max: 0-70), per dieną - 1,468 daržoves (mediana 1; min- max: 0-12). Stebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kad moterys per savaitę daugiau kartų vartoja vaisių ir daržovių, negu vyrai, tačiau daržovių ir vaisių vartojimo kartai per dieną nesiskyrė, ir tai buvo statistiškai reikšminga. (Žiūrėkite 8 lentelėje). Pusryčių nevalgo maždaug ketvirtadalis studentų (167 (24,3 proc.)). Daugiau negu du trečdaliai studentų dažniausiai pietauja namuose (478 (69,5 proc.)), pagal studentų pasirinkimą pietavimas valgykloje yra antroje vietoje (108 (15,7 proc.)). Beveik visi studentai vakarieniauja namuose (656 (95,3 proc.)). (Žiūrėkite 9 lentelėje).
8 lentelė. Respondentų lyčių ryšys su vaisių ir daržovių per savaitę bei per dieną vartojimu
Mitybos įpročiai Vyrai Moterys
p Min - max Mediana Min - max Mediana
Kiek kartų per savaitę valgo vaisius: 0 - 41 4 1 - 31 5 <0,001
Kiek kartų per dieną valgo vaisius: 0 - 7 1 0 - 5 1 0,006
Kiek kartų per savaitę valgo daržoves: 0 - 28 5 0 - 70 6 0,003 Kiek kartų per dieną valgo daržoves: 0 - 12 1 0 - 12 1 0,004
27 9 lentelė. Respondentų mitybos įpročių ryšys su lytimi (N (proc.))
Požymis Respondentai Reikšmingumo
lygmuo
Visi Vyrai Moterys
Pusryčiai
Valgo 521 (75,7) 331 (76,3) 190 (74,8) χ2 = 0,187 Ils = 1 p = 0,666 Nevalgo 167 (24,3) 103 (23,7) 64 (25,2)
Pietavimo vieta
Namai 478 (69,6) 309 (71,4) 169 (66,5)
χ2 = 2,424 Ils = 4 p = 0,658 Restoranas,
kavinė 56 (8,2) 32 (7,4) 24 (9,4)
Valgykla 108 (15,7) 64 (14,8) 44 (17,3) Valgo atsineštą
maistą 32 (4,7) 19 (4,4) 13 (5,1) Nepietauja 13 (1,9) 9 (2,1) 4 (1,6)
Vakarieniavimo vieta
Namai 656 (95,3) 421 (97,0) 235 (92,5)
χ2 = 8,981 Ils = 4 p = 0,062 Restoranas,
kavinė 19 (2,8) 6 (1,4) 13 (5,1)
Valgykla 2 (0,3) 1 (0,2) 1 (0,4)
Valgo atsineštą
maistą 4 (0,6) 2 (0,5) 2 (0,8)
Nevakarieniauja 7 (1,0) 4 (0,9) 3 (1,2) Įstoję į
universitetą pradėjo vartoti
daugiau daržovių ir
vaisių
Vartoja daugiau 175 (25,4) 94 (21,7) 81 (31,9)
χ2 = 8,842 Ils = 1 p = 0,003 Vartojimo
įpročiai nepakito
513 (74,6) 340 (78,3) 173 (68,1)
Įstoję į universitetą pradėjo vartoti mažiau riebalų
Vartoja mažiau 83 (12,1) 46 (10,6) 37 (14,6)
χ2 = 2,344 Ils = 1 p = 0,126 Vartojimo
įpročiai nepakito
604 (87,9) 387 (89,4) 217 (85,4)
Įstoję į universitetą pradėjo vartoti
Vartoja mažiau 69 (10,0) 42 (9,7) 27 (10,6) χ2 = 0,161 Ils = 1 Vartojimo 619 (90,0) 392 (90,3) 227 (89,4)
28 mažiau druskos įpročiai
nepakito
p = 0,688
Dviems trečdaliams studentų yra svarbu sveikai maitintis (455 (66,1 proc.)), likusią dalį sudaro 233 (33,9 proc.) studentai, kuriems nesvarbu sveikai maitintis. Tarp visų atsakiusiųjų, jog sveikai maitintis jiems nesvarbu - 210 (30,5 proc.) studentų negalėjo tiksliai apsispręsti ar jiems tai svarbu ar ne, todėl jie buvo priskirti grupei, kuriai nesvarbu sveikai maitintis. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, jog moterims (186 (73,2 proc.)) yra svarbiau sveikai maitintis, negu vyrams (269 (62 proc.)) (p=0,003). (Žiūrėkite 1 lentelėje). Įstojus į universitetą: 83 (12,1 proc.) vartoja mažiau riebalų, 173 (25,1 proc.) vartoja mažiau cukraus, 130 (18,9 proc.) pradėjo vartoti mažiau daržovių ir vaisių, 175 (25,4 proc.) pradėjo daugiau vartoti daržovių ir vaisių. Tarp pradėjusių daugiau vartoti daržovių ir vaisių įstojus į universitetą statistiškai reikšmingai daugiau buvo moterų (81 (31,9 proc.)), negu vyrų (94 (21,7 proc.)) (p=0,003). (Žiūrėkite 9 lentelėje). Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas, kad tiriamiesiems, kurie įstoję į universitetą pradėjo vartoti mažiau riebalų, mažiau cukraus, daugiau daržovių yra svarbiau sveikai maitintis, negu nepakeitusiems savo mitybos įpročių.
Studentams, kurie įstoję į universitetą pradėjo mažiau vartoti daržovių ir vaisių yra mažiau svarbi sveika mityba (p=0,008). Tarp metusiųjų rūkyti ir nerūkančių, yra statistiškai reikšmingai daugiau studentų, kuriems svarbu sveikai maitintis, negu tarp rūkančiųjų (p<0,001). Taip pat stebėtas ryšys, jog valgantiems pusryčius yra svarbu sveikai maitintis (p<0,001). Tiriamiesiems, kurie užsiima fizine veikla kiekvieną savaitę, yra statistiškai reikšmingai svarbiau sveikai maitintis, negu neužsiimantiems fizine veikla kiekvieną savaitę (p<0,001). (Žiūrėkite 10 lentelėje).
10 lentelė. Respondentų žalingų įpročių, KMI, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių bei mitybos pokyčių įstojus įuniversitetą ryšys su sveikos mitybos svarba. (N (proc.))
Požymis Svarbu sveikai
maitintis
Nesvarbu sveikai maitintis
Reikšmingumo lygmuo Alkoholio
vartojimas
Vartoja 312 (63,5) 179 (36,5) χ2 = 5,047
Ils = 1 p = 0,025
Nevartoja 138 (72,6) 52 (27,4)
Rūkymas
Metė rūkyti 50 (70,4) 21 (29,6) χ2 =18,450
Ils = 2 p < 0,001
Nerūko 329 (70,3) 139 (29,7)
Rūko 75 (51,4) 71 (48,6)
KMI KMI <18,5 25 (64,1) 14 (35,9) χ2 = 2,942
29
kg/m2 Ils = 2
p = 0,230 KMI 18,5 – 24,99
kg/m2 341 (68,3) 158 (31,7)
KMI ≥25 kg/m2 66 (60,0) 44 (40,0)
Pusryčiai
Valgo 364 (69,9) 157 (30,1) χ2 = 13,347
Ils = 1 p < 0,001
Nevalgo 91 (54,5) 76 (45,5)
Pietavimo vieta
Namai 315 (65,9) 163 (34,1)
χ2 = 6,948 Ils = 4 p = 0,139 Restoranas, kavinė 33 (58,9) 23 (41,1)
Valgykla 72 (66,7) 36 (33,3)
Valgo atsineštą
maistą 27 (84,4) 5 (15,6)
Nepietauja 7 (53,8) 6 (46,2)
Vakarieniavimo vieta
Namai 435 (66,3) 221 (33,7)
χ2 = 3,395 Ils = 4 p = 0,494 Restoranas, kavinė 13 (68,4) 6 (31,6)
Valgykla 1 (50,0) 1 (50,0)
Valgo atsineštą
maistą 1 (25,0) 3 (75,0)
Nevakarieniauja 5 (71,4) 2 (28,6)
Fizinė veikla kiekvieną savaitę
Užsiima 307 (71,6) 122 (28,4) χ2 = 16,535
Ils = 1 p < 0,001
Neužsiima 143 (56,3) 111 (43,7)
Mitybos įpročių pokyčiai įstojus į
universitetą
Pradėjo vartoti
mažiau riebalų 64 (14,1) 19 (8,2)
χ2 = 4,995 Ils = 1 p = 0,025 Pradėjo vartoti
mažiau cukraus 126 (27,7) 47 (20,2)
χ2 = 4,630 Ils = 1 p = 0,031 Pradėjo vartoti
daugiau daržovių ir vaisių
138 (30,3) 37 (15,9)
χ2 = 16,964 Ils = 1 p < 0,001 Pradėjo vartoti 73 (16,0) 57 (24,5) χ2 = 7,128
30 mažiau daržovių ir
vaisių
Ils = 1 p = 0,008 Tiriamųjų fizinio aktyvumo įpročiai:
Fizine veikla ilgiau negu 6 mėnesius užsiima 492 (71,5 proc.) tiriamieji. 61 (8,9 proc.) studentas sportuoja profesionaliai. Tarp užsiimančių fizine veikla ilgiau nei 6 mėnesius labiausiai paplitusios sporto šakos yra: šokiai / aerobika / joga 126 (25,6 proc.); krepšinis 81 (16,5 proc.);
treniruotės su treniruokliais 80 (16,3 proc.). Tiriamieji, kurie užsiima fizine veikla ilgiau negu 6 mėnesius statistiškai reikšmingai daugiau yra patyrę traumų, negu neužsiimantys fizine veikla per pastaruosius 6 mėnesius (p<0,001). Vidutiniškai per savaitę 3,44 kartus studentai yra aktyvūs (vidurkis 3,44; mediana 3; min-max: 0-60); praleistų minučių per savaitę užsiimant fizine veikla vidurkis yra 220,32 min. (mediana 150; min-max: 0-3960). Dažniausios fizinės veiklos, kuriomis reguliariai užsiima tiriamieji yra: pasivaikščiojimas (447 (65 proc.)), namų ruoša (254 (36,9 proc.)), treniruotės su treniruokliais, svarmenimis (219 (31,8 proc.)), greitas ėjimas (216 (31,4 proc.)) ir lengva mankšta (184 (26,7 proc.)).
Tiriamųjų gyvensenos įpročių, sveikatos būklės, lyties sąsajos su nustatytomis lėtinėmis ligomis:
Daugiau negu pusė (57,7 proc.) tiriamųjų serga nors viena lėtine liga, iš jų viena lėtine liga serga 38,4 proc. studentų, o dvejomis ir daugiau ligų 19,3 proc. Tarp moterų yra statistiškai reikšmingai daugiau sergančių lėtinėmis ligomis, negu tarp vyrų (p<0,001). (Žiūrėkite 1 lentelėje).
Tarp sergančių lėtinėmis ligomis daugiausia yra turinčių normalų kūno masės indeksą (KMI 18,5 – 24,99 kg/m2) (p=0,016). Nesergantys lėtinėmis ligomis yra turėję mažiau traumų, negu sergantys (p=0,003). Sergantys lėtinėmis ligomis yra linkę užsiimti fizine veikla ilgiau negu 6 mėnesius (p=0,006). Daugiausiai (68,1 proc.) sergančiųjų lėtinėmis ligomis yra nerūkantys (p=0,036). (Žiūrėkite 11 lentelėje). Sergantys lėtinėmis ligomis vartoja daugiau vaisių per savaitę, negu nesergantys, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. (Žiūrėkite 12 lentelėje).
Nustatyta, kad nors ir studentai serga lėtinėmis ligomis, tačiau vertina savo sveikatos būklę kaip gera/ gana gera, nei vienas sergantis akių ligomis, alergijomis, stuburo ligomis, širdies ydomis ar bronchine astma nepasirinko atsakymo bloga/ gana bloga ir tik sergantys kitomis ligomis (71,4 proc.) vertino sveikatos būklę vidutiniškai – tai buvo statistiškai reikšminga (p<0,001). Sergantiems akių ligomis, alergijomis ir kitomis ligomis yra svarbu sveikai maitintis (p=0,010). Kiekvieną savaitę fizine veikla užsiima sergantys akių ligomis, alergijomis ir kitomis ligomis, tačiau fizine veikla kiekvieną savaitę mažiau linkę užsiimti sergantys stuburo ligomis, širdies ligomis ir bronchine astma (p<0,001).
Stebėtas statistiškai reikšmingas ryšys tarp lėtinių ligų rūšies ir fizinio aktyvumo padidinimo įstojus į universitetą, nustatyta, kad nei viena liga sergantys statistiškai reikšmingai labiau nepadidino fizinio aktyvumo įstojus į universitetą (p=0,002). Nustatyta, kad sergantys kitomis ligomis statistiškai
31 reikšmingai labiau sumažino cukraus kiekio vartojimą įstojus į universitetą, negu sergantys akių ligomis, alergijomis, stuburo ligomis, širdies ydomis ir bronchine astma (p<0,001). Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp alkoholio vartojimo ir lėtinių ligų rūšies, nustatyta, kad sergantys visomis tirtomis lėtinėmis ligomis yra mažiau linkę sumažinti alkoholio vartojimą įstojus į universitetą (p=0,004). (Žiūrėkite 13 lentelėje).
11 lentelė. Lėtinių ligų ryšys su sveikatos ir gyvensenos veiksniais (N (proc.))
Požymis Serga lėtinėmis
ligomis
Neserga lėtinėmis
ligomis
Reikšmingumo lygmuo
KMI
KMI <18,5 kg/m2 31 (8,3) 8 (2,9) χ2 = 8,309
Ils = 2 p = 0,016 KMI 18,5 – 24,99 kg/m2 282 (75,6) 217 (78,9)
KMI ≥ 25 kg/m2 60 (16,1) 50 (18,2)
Sveikatos būklės vertinimas
Gera/ gana gera 293 (74,7) 214 (74,3) χ2 = 0,035 Ils = 2 p = 0,983
Vidutiniška 85 (21,7) 63 (21,9)
Bloga/ gana bloga 14 (3,6) 11 (3,8)
Traumos anamnezėje
Turėję traumas 209 (52,6) 120 (41,2) χ2 = 8,757 Ils = 1 p = 0,003 Neturėję traumų 188 (47,4) 171 (58,5)
Fizine veikla užsiimė > 6
mėn.
Užsiimė 300 (75,6) 192 (66,0) χ2 = 7,576
Ils = 1 p = 0,006
Neužsiimė 97 (24,4) 99 (34,0)
Rūkymas
Metė rūkyti 50 (12,7) 21 (7,2) χ2 = 6,622
Ils = 2 p = 0,036
Nerūko 269 (68,1) 199 (68,8)
Rūko 76 (19,2) 70 (24,1)
Alkoholio vartojimas
Vartoja 277 (70,5) 214 (74,3) χ2 = 1,207
Ils = 1 p = 0,272
Nevartoja 116 (29,5) 74 (25,7)
12 lentelė. Lėtinių ligų ryšys su daržovių ir vaisių vartojimu
Serga lėtinėmis ligomis Neserga lėtinėmis p
32 ligomis
Min - max Mediana Min - max Mediana
Kiek kartų per savaitę valgo vaisius: 0 - 41 5 0 - 31 4 0,231
Kiek kartų per dieną valgo vaisius: 0 - 7 1 0 - 7 1 0,436
Kiek kartų per savaitę valgo daržoves: 0 - 70 6 0 - 28 6 0,350
Kiek kartų per dieną valgo daržoves: 0 - 12 1 0 - 7 1 0,655
13 lentelė. Lėtinių ligų ryšys su lytimi, sveikatos būklės vertinimu, sveikos mitybos svarba ir mitybos bei fizinio aktyvumo įpročių pokyčiais įstojus į universitetą (N (proc.))
Požymis
Lėtinės ligos
Reikšmingumo lygmuo
Akių ligos Alergijos Stuburo ligos Širdies ydos Bronchinė astma Kitos ligos
Lytis
Vyras 172
(69,9)
65 (58,6)
29 (52,79)
25 (59,5)
15 (55,6)
64
(70,3) χ2 = 10,960 Ils = 5 p = 0,052 Moteris 74
(30,1)
46 (41,4)
26 (47,3)
17 (40,5)
12 (44,4)
27 (29,7)
Sveikatos būklės vertinimas
Gera/ gana gera
246 (100,0)
111 (100,0)
55 (100,0)
42 (100,0)
27 (100,0)
26 (28,6)
χ2 = 387,619 Ils = 5 p < 0,001 Vidutiniška 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 65
(71,4) Bloga/ gana
bloga 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) Sveikos
mitybos svarba
Svarbu 173 (70,3)
70 (63,1)
29 (52,7)
21 (50,0)
16 (59,3)
68
(74,7) χ2 = 15,199 Ils = 5 p = 0,010 Nesvarbu 73
(29,7)
41 (36,9)
26 (47,3)
21 (50,0)
11 (40,7)
23 (25,3) Fizinė
veikla kiekvieną
savaitę
Užsiima 196 (79,7)
72 (64,9)
21 (38,9)
10
(23,8) 4 (14,8) 61
(67,8) χ2 = 99,228 Ils = 5 p < 0,001 Neužsiima 50
(20,3)
39 (35,1)
33 (61,1)
32 (76,2)
23 (85,2)
29 (32,2) Įstoję į
universitetą Padidino 70 (28,5)
27
(24,3) 7 (12,7) 6 (14,3) 1 (3,7) 31
(34,1) χ2 = 19,183
33 padidino
fizinį aktyvumą
Nepadidino 176 (71,5)
84 (75,7)
48 (97,3)
36 (85,7)
26 (96,3)
60 (65,9)
Ils = 5 p = 0,002
Įstoję į universitetą
sumažino fizinį aktyvumą
Sumažino 99 (40,2)
53 (47,7)
31 (56,4)
23 (54,8)
14 (51,9)
26
(28,6) χ2 = 16,753 Ils = 5 p = 0,005 Nesumažino 147
(59,8)
58 (52,3)
24 (43,6)
19 (45,2)
13 (48,1)
65 (71,4) Įstoję į
universitetą pradėjo
vartoti mažiau riebalų
Vartoja
mažiau 23 (9,4) 7 (6,3) 3 (5,5) 4 (9,5) 4 (14,8) 22 (24,2)
χ2 = 21,450 Ils = 5 p = 0,001 Nepakeitė
mitybos įpročių
222 (90,6)
104 (93,7)
52 (94,5)
38 (90,5)
23 (85,2)
69 (75,8)
Įstoję į universitetą
pradėjo vartoti mažiau cukraus
Vartoja
mažiau 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 57 (62,6)
χ2 = 334,632 Ils = 5 p < 0,001 Nepakeitė
mitybos įpročių
246 (100,0)
111 (100,0)
55 (100,0)
42 (100,0)
27 (100,0)
34 (37,4)
Įstoję į universitetą
pradėjo vartoti mažiau druskos
Vartoja
mažiau 15 (6,1) 5 (4,5) 3 (5,5) 2 (4,8) 3 (11,1) 17 (18,7)
χ2 = 18,869 Ils = 5 p = 0,002 Nepakeitė
mitybos įpročių
231 (93,9)
106 (95,5)
52 (94,5)
40 (95,2)
24 (88,9)
74 (81,3)
Įstoję į universitetą
pradėjo vartoti mažiau alkoholio
Vartoja mažiau
27
(11,1) 3 (2,7) 5 (9,1) 1 (2,4) 1 (3,7) 16 (17,6)
χ2 = 17,393 Ils = 5 p = 0,004 Nepakeitė
vartojimo įpročių
219 (89,0)
108 (97,3)
50 (90,9)
41 (97,6)
26 (96,3)
75 (82,4)
