LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Simona Savickaitė
Šunų kriptorchizmo paplitimo ir kriptorchinių sėklidžių navikinių
susirgimų analizė klinikose „X” 2017 – 2018 metais
Prevalence of canine cryptorchidism and analysis of
neoplastic undescended testicles in clinics "X" in 2017 - 2018
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt., vet. gyd. Brigita Zakarevičiūtė
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų kriptorchizmo paplitimo ir
kriptorchinių sėklidžių navikinių susirgimų analizė klinikose „X” 2017 – 2018 metais“. 1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Simona Savickaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Simona Savickaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Brigita Zakarevičiūtė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. Literatūros apžvalga ... 8 1.1. Kriptorchizmo patogenezė ... 8 1.2. Kriptorchizmo tipai ... 81.3. Veislės įtaka kriptorchzimo vystymuisi ... 9
1.4. Sėklidžių nusileidimo laikas ... 9
1.5. Kriptorchizmo įtaka vaisingumui ... 9
1.6. Kriptorchizmo diagnozavimo metodai ... 10
1.6.1 Palpacijos tyrimo metodas ... 10
1.6.2. Ultragarsinis tyrimo metodas ... 11
1.7. Kriptorchinių sėklidžių navikai ... 11
1.8. Kriptorchinių sėklidžių navikų klasifikacija ... 12
1.8.1. Sertoli ląstelių navikas ... 12
1.8.2. Leidigo ląstelių navikas ... 13
1.8.3. Seminomos ... 13
1.9. Feminizacijos sindromas ... 13
1.10. Kriptorchinių sėklidžių navikų metastazės ... 14
1.11. Kriptorchinių sėklidžių navikų ultragarsinis tyrimo metodas ... 14
1.12. Gretutinės ligos ... 15
1.13. Kriptorchizmo gydymo metodai ... 15
1.13.1. Medikamentinis gydymo metodas ... 15
1.13.2 Chirurginis gydymo metodas ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 17
4 Šunų kriptorchizmo paplitimo ir kriptorchinių sėklidžių navikinių susirgimų analizė klinikose
„X” 2017 – 2018 metais Simona Savickaitė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Tikslas: Atlikti retrospektyvinę šunų kriptorchizmo analizę klinikose “X” ir įvertinti tiriamosios grupės šunų kriptorchinių ir nusileidusių sėklidžių histopatologinius pakitimus, klinikinius simptomus bei gretutinių ligų pasireiškimą.
Uždaviniai: Įvertinti dažniausiai pasitaikančius kriptorchizmo tipus, veislės įtaką kriptorchizmo pasireiškimui, gretutinių ligų pasireiškimo riziką. Išanalizuoti kriptorchinių ir nusileidusių sėklidžių histopatologinius pokyčius priklausomai nuo amžiaus ir kriptorchizmo tipo, susieti klinikinius požymius su navikų rūšimis. Įvertinti šunų, kuriems diagnozuotas kriptorchizmas kraujo morfologinio tyrimo rezultatus.
Svarbiausi rezultatai: Kriptorchizmas dažniausiai pasireiškė: jorkšyro terjerams - 9 proc., rusų toiterjerams - 8 proc., Sibiro haskiams - 6 proc. Labiausiai paplitęs kirkšninis - 56 proc., vienpusis - 71 proc., dešinės pusės - 49 proc. kriptorchizmas. Gretutinės ligos pasireiškė 67 proc. tiriamųjų, kuriems diagnozuotas pilvinis ir 33 proc. – kirkšninis kriptorchizmo tipas. Šunims nuo 6 metų amžiaus rizika susirgti sėklidžių navikiniais susirgimais padidėja 3,06 karto. Navikiniai susirgimai dažniausiai diagnozuojami esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui (64 proc.) Esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui 43 proc. tiriamųjų buvo stebimi seminomos židiniai, o esant pilviniam tipui vyravo Sertoli-Leidigo navikiniai dariniai (50 proc.). 20 proc. tirtų nusileidusių sėklidžių buvo aptiktos navikinės kilmės Leidigo ir Seminomos ląstelės. Kailio alopecija ir odos pigmentacija dažniausiai pasireiškė šunims, kuriems buvo diagnozuoti Sertoli-Seminona navikiniai dariniai (33,3 proc.). Minėti požymiai rečiausiai pasitaikė esant Sertoli-Leidigo navikiniams da-riniams (6,6 proc.).
5 Prevalence of canine cryptorchidism and analysis of neoplastic undescended testicles in
clinics "X" in 2017 – 2018 Simona Savickaitė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Key point: To carry out a retrospective analysis of dog cryptorchism in clinics “X” and to evaluate histopathological changes, clinical symptoms and manifestations of underlying conditions of dogs in two test group groups: undescended and descended testicles.
Main tasks: To evaluate the most common types of cryptorchism, the influence of the breed on the manifestation of cryptorchism, the risk of the underlying conditions. To analyze the histopathological changes of undescended and descended testes depending on age and type of cryptorchism, to link clinical signs with tumor types. Evaluate the results of a morphological study of dogs diagnosed with cryptorchism.
Main results: Cryptorchism was most common in: yorkshire terriers – 9 %, russian toy terriers – 8 %, and Siberian huskies – 6 %. The most common type of cryptorchism: inguinal (56 %), one sided (71 %), right sided (49 %). Underlying conditions was diagnosed in 67 % of patients with abdominal cryptorchidism and 33 % of patients with inguinal cryptorchidism. In dogs from 6 years of age, the risk of developing testicular tumors increases by 3,06 times. Tumor disorders are most commonly diagnosed with the type of inguinal cryptorchism (64 %). In the case of inguinal cryptorchism, 43 % of patients were diagnosed with seminoma tumor. In case of abdominal cryptorchism, 50 % of patients were diagnosed with Sertoli – Leidigo tumors. In case of 20 % descended testes, were diagnosed two types of tumors: Leidigo and seminoma. Fur alopecia and skin pigmentation were most common in dogs diagnosed with Sertoli - seminona tumor derivatives (33,3 %), and most rare in dogs diagnosed with Sertoli – Leidigo tumor derivatives (6,6 %).
6
SANTRUMPOS
GnRH - gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas hCG - žmogaus chorioninis gonadotropinas GRAN - granuliocitai
7
ĮVADAS
Šunų ir kačių kriptorchizmo paplitimas siekia nuo 1 iki 2 proc. Kriptorchizmas dažniau diagnozuojamas šunims (0,80 – 9,80 proc.), negu katėms (1,70 proc.). (1,2) Šunų tarpe kriptorchizmo paplitimas seikia nuo 0,8 iki 15 proc. (3)
Kriptorchizmas - genetinis susirgimas, kuriam būdinga vienos arba dviejų sėklidžių netaisyklinga padėtis. Yra manoma, kad liga palikuonims perduodama autosominiu recesyviniu aleliniu genu. Literatūros duomenimis, kriptorchizmas gali vystysis dėl daugybinių genų pažeidimų ir neigiamo aplinkos poveikio. (4)
Šunys kuriems diagnozuotas kriptorchizmas, dėl galimo perdavimo palikuonims, negali būti veisiami. Norint užkirsti kelią ligos perdavimui, navikinių darinių vystymuisi sėklidėse, atliekama orchiektomija. (5,6) Esant vienos pusės kriptorchizmui, histologiniai ir funkciniai pakitimai gali būti stebimi ne tik kriptorchinėje, bet ir nusileidusioje sėklidėje, todėl orchiektomija turėtų būti taikoma abiejoms sėklidėms. (7)
Literatūroje aprašomi veiskniai, kurie galimai turi įtakos kriptorchizmo vystymuisi: embrioninio vystymosi metu, sutrikęs anatominės sėklidžių struktūros – raiščio - Gubernaculum vystymąsis, hormonų apykaitos pokyčiai, pakitusi sėklinio virželio, sėklidžių anatominė struktūra. Kitas faktorius turintis įtakos kriptorchizmo vystymuisi - vaisiaus netaisyklinga padėtis gimdymo metu. Esant užpakalinei eigai, užspaudžiama bambos virkštelė, ko pasekoje padidėja slėgis pilvo ertmėje, sutrinka kraujo tekėjimas į sėklides. (1) Kriptorchizmo atsiradimui įtakos gali turėti: bambos virkštelės infekcija, aukštas oestrogeno kiekis motinos kraujyje, antiandrogeniniu poveikiu pasižymintys chemikalai, A vitamino trūkumas vaisiaus vystymosi metu. (8)
Darbo tikslas:
Atlikti retrospektyvinę šunų kriptorchizmo analizę klinikose “X” ir įvertinti tiriamosios grupės šunų kriptorchinių ir nusileidusių sėklidžių histopatologinius pakitimus, klinikinius simptomus bei gretutinių ligų pasireiškimą.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti dažniausiai pasireiškiančius kriptorchizmo tipus, veislės įtaką kriptorchizmo pasireiškimui.
2. Nustatyti ir įvertinti gretutinių ligų pasireiškimo riziką sergant kriptorchizmu.
3. Įvertinti kriptorchinių ir nusileidusių sėklidžių histopatologinius pokyčius
priklausomai nuo amžiaus ir kriptorchizmo tipo.
4. Nustatyti ir įvertinti sergančių šunų klinikinių požymių pasireiškimą priklausomai
nuo sėkldižių pakitimo pobūdžio.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kriptorchizmo patogenezė
Embrioninio vystymosi metu, sėklidės iškiria hormonus, kurie yra atsakingi už pilną sėklidžių ir kitų patinams būdingų požymių vystymąsį. Vienas iš pirmųjų - Miulerinis hormonas, kuris inicijuoja moteriškosios lyties vamzdinius organus vystytis į vyriškuosiuos. Testosteronas skatina vystytis likusius vyryškosios kilmės vamzdelinius organus, prostatos liauką ir išorinius lytinius organus. Taip pat testosteronas skatina nervų vystymąsį, kurie inicijuoja sėklidžių nusileidimo proceso pradžią. (9)
Šuniukams dar vystantis gimdoje ir po gimimo vyriškosios lytinės liaukos - gonados migruoja iš juosmeninės kūno dalies į kapšelį. (10)
Sėklidžių nusileidime svarbų vaidmenį atlieka sėklidės anatominė struktūra - Gubernaculum. Ji yra prisitvirtinusi prie kaudalinės sėklidės dalies. Yra manoma, kad pilvo ertmėje plečiantis Gubernaculum distalinei sėklidės daliai, yra inicijuojama sėklidžių nusileidimo pradžia. (11)
Gubernaculum sudarytas iš mezenchiminės kilmės ląstelių, kurios yra jautrios hormoniniams signalams. Siunčiami hormoniniai signalai skatina sėklidžių sutraukiamojo raumens vystymąsį. (12) Atsipalaidavus kranialiniam pagalbiniam raiščiui, judant Gubernaculum anatominei struktūrai, sėklidės gali pradėti judėti iš pilvo ertmės link kirkšnies kanalo žiedo. (13)
Sėklidžių nusileidimą sudaro trys fazės. Pirmoji - sėklidės judėjimas pilvo siena. Antroji - sėklidės judėjimas link kirkšnies kanalo. Trečioji - judėjimas per kirkšnies kanalą į kapšelį. (14)
Prieš ir po gimimo, Leidigo ląstelės gamina ir išskiria hormoną insuliną. Insulinas skatina Gubernaculum augimą ir dalyvauja pirmojoje sėklidžių nusileidimo fazėje - sėklidės judėjimo pilvo siena link kirkšnies kanalo. Androgenai, ypač testosteronas dalyvauja abiejose nusileidimo fazėse : sėklidžių judėjime pilvo siena link kirkšnies kanalo ir nusileidime į kapšelį. Androgenai tiesiogiai veikia sėklidės raiščius ir netiesiogiai sėklides įnervuojančius nervus. Sėklidei migruojant per kirkšnies kanalą į kapšelį, testosteronas veikia sėklidės kranialinį pagalbinį raištį. (15)
Estrogenai taip pat dalyvauja sėklidžių nusileidimo procesuose. (16,17) Estrogenų kiekio padidėjimas kraujo serume, gali užblokuoti sėklidės nusileidimą iš pilvo sienos į kapšelį. (18)
1.2. Kriptorchizmo tipai
Nenusileidusios sėklidės gali būti randamos: pilvo ertmėje, kirkšnies kanale arba žiede, poodyje. Kriptorchizmas gali būti vienpusis arba dvipusis, kairės arba dešinės pusės. (4)
9 Kirkšninio kriptorchizmo metu, sėklidės gali lokalizuotis nuo kranialinio gaktikaulio krašto iki kirkšnies žiedo ar kanalo. (19) Kriptorchinėms sėklidėms esant poodyje, jos gali lokalizuotis kirkšnų, tarpvietės, apyvarpės srityse, lateraliai varpos. (1)
Lyginant kairės pusės kriptorchizmo tipą su dešinės, dešinės pusės tipas diagnozuojamas dažniau. Apie 68 – 75 proc. atvejų sudaro vienpusis ir apie 32 proc. atvejų - dvipusis kriptorchizmo tipas. Šunų kriptorchų populiacijoje labiausiai paplitęs - vienpusis, dešinės pusės, kirkšninis kriptorchizmo tipas. Po kurio seka – vienpusis, dešinės pusės, pilvinis kriptorchizmo tipas. (2, 9)
Embriologinio vystymosi metu, dešinioji sėklidė lokalizuojasi kaudaliau dešiniojo inksto. Dešinysis inkstas yra kranialiau už kairįjį. Vykstant sėklidžių nusileidimo procesui, dešiniąjai sėklidei tenka ilgesnis atstumas pasiekti kirkšnies kanalą ir nusileisti į savo anatominę padėtį – kapšelį. Todėl dėl dešiniosios sėklidės anatominės padėties, sutrinka nusileidimo mechanizmo procesai. (1, 20)
1.3. Veislės įtaka kriptorchzimo vystymuisi
Kriptorchizmas dažniau diagnozuojamas grynaveisliams šunims (77,5 proc.), negu mišrūnams. Aukštos ir padidintos rizikos grupei priskiriami mažų veislių šunys. (2)
Kriptorchizmas diagnozuojamas tokioms mažų veislių šunims kaip: čihuahua, vokiečių ir Pomeranijos špicai, miniatiūriniai šnauceriai, pekinai, Maltos bišonai, kernterjerai, jorkšyro terjerai, taksai, toy ir miniatūriniai pudeliai. Vidutinių ir didelių veislių šunys: Škotijos aviganiai, bokseriai, bigliai, pudeliai, šelčiai, Anglų buldogai. (1, 21)
Apie 20 - 30 proc. kriptorchizmo pasireiškimo atvejų, diagnozuojama čihuahua ir bokserių veislės šunims. (18) Sibiro haskių sergamumas siekia net iki 14 proc. visos populiacijos. (5)
1.4. Sėklidžių nusileidimo laikas
Šuniukų sėklidės į kapšelį nusileidžia maždaug praėjus 10 dienų po gimimo. 5-6 savaičių amžiaus šuniukams kapšelyje galima apčiuopti nusileidusias sėklides. Nusileidimo laikas gali varijuoti nuo 6 iki 16 savaičių amžiaus.
Iki 6 mėnesių amžiaus nepilnai užsidarius kirkšnies kanalo žiedui, kirkšnies kanalas yra atviras. Sėklidės gali laisvai migruoti ir keisti savo lokalizacijos vietą. Todėl kriptorchizmo diagnozė patvirtininama tik tada, kai viena arba dvi sėklidės nenusileidžia į kapšelį brendimo metu. Tiksli diagnozė gali būti patvirtinta ne anksčiau kaip 6 mėnėsių amžiaus. Kartais nusileidimo procesas gali užtrukti net iki 10 mėnesių amžiaus. (19,22,23)
1.5. Kriptorchizmo įtaka vaisingumui
10 kiekis spermatogonijų, spermatocitų, spermatidų. Dėl audinių histologinių pokyčių, mažėja patino vaisingumas. (24)
Kūno ir kapšelio ertmės temperatūra skiriasi 2 - 6°C. Žemesnė temperatūra kapšelyje, užikrina normalią spermatogenezės funkciją. Todėl dvipusio kriptorchizmo metu, dėl sėklidžių hipoplazijos patinai būna nevaisingi. (8,25) Priešingai nei dvipusio kriptorchizmo metu, vienpusiai kriptorchai gali būti vaisingi ir susilaukti palikuonių. (21)
Sertoli tipo ląstelės atsakingos už spermatogenezės funkciją. Sertoli ląstelės nėra jautrios aukštesnei kūno temperatūrai, todėl pilvinio kriptorchizmo metu, vystantis Sertoli ląstelių navikui, spermatogenezės funkcijos gali nesutrikti. (26)
1.6. Kriptorchizmo diagnozavimo metodai
Pirmas diagnozavimo žinsgnis - išsiaiškinti ar gyvūnas buvo kastruotas ar ne. Kapšelio ir kirkšnies regionų palpacija, dažniausiai taikoma diagnozuojant kriptorchizmą. (27)
Esant pilvinio kriptorchizmo tipui, jei ultragarsinis ar rentgeninis tyrimo metodai neduoda jokių tikslių rezultatų, gali būti taikoma diagnostinė laparotomija, laparoskopija. Tačiau dėl per didelio audinių traumavimo ir komplikacijų pasireiškimo tikimybės, praktikoje retai kada taikoma. (28)
Diagnozuojant kriptorchizmą, ultragarsinio tyrimo jautrumas siekia apie 88 proc. Pilvinio kriptorchizmo metu jautrumas siekia apie 96.6 proc., o kirkšninio – 100 proc. Palpacijos tyrimo jautrumas siekia apie 48 proc. (19)
1.6.1 Palpacijos tyrimo metodas
Kriptorchizmo diagnozavimą apsunkina sėklinį virželį ir kapšelį aptraukiantis įtraukiamasis raumuo, kuris inicijuoja sėklidžių įtraukimo reflekso pradžią. Klinikinės apžiūros metu, gyvūnui patiriant stresą, sėklidžių įtraukiamasis raumuo susitraukia ir sėklidės per kirkšnies kanalą grįžta atgal į pilvo ertmę. Gyvūnui atsipalaidavus, atliekant kirkšnies srities masažą, įtrauktos sėklidės per kirkšnies kanalo žiedą gali būti įstumtos atgal į kapšelį. Esant pilviniam kriptorchizmui, užsidarius kirkšnies kanalui, sėklidžių grąžinimas į ankstesnę padėtį neįmanomas. (23)
11 1.6.2. Ultragarsinis tyrimo metodas
Ultragarsinis tyrimo metodas vienas iš dažniausiai naudojamų tyrimo metodų diagnozuojant kriptorchizmą. Taikant ultragarsinį tyrimo metodą, galima diagnozuoti nenusileidusių sėklidžių tikslią lokalizaciją, navikinių darinių vystymąsį. (29)
Ultragarsinis tyrimas pradedamas nuo kaudalinio inkstų krašto, tiriama visa pilvo ertmės sritis ir baigiama ties kirkšnies kanalu. Nenusileidusių sėklidžių diagnozavimą kirkšnies kanale gali apsunkinti dubens kaulai. (17)
Diagnozavimą taip pat gali apsunkinti sėklidžių gebėjimas keisti vietą. Esant pilviniam kriptorchizmo tipui, sėklidžių lokalizacija gali kisti nuo medialinės iki ventralinės pilvo sienos, nuo inkstų kaudalinės iki lateralinės pusės. Ultragarsinio tyrimo metu, kriptorchinės sėklidės matomos kaip : apvalios, homogeniškos struktūros su neryškiai matomomis hiperechoiškomis sienelėmis. Kriptorchinėms sėklidėms būdingas silpnai išreikštas echogeniškumas. (19,30)
Kriptorchinių sėklidžių antsėklidis mažiau echogeniškas už kapšelyje esančią sėklidžių parenchimą. Nenusileidusių sėklidžių tarpusieniui būdingas sveikų sėklidžių echogeniškas vaizdas su centre esančiais hiperechoiškais brūkšniais. (22)
Diagnozuojant kirkšninį kriptorchizmo tipą, ultragarso daviklis laikomas išilgai kirkšnies kanalo. Nenusileidusios sėklidės esančios kirkšnies kanale, stebimos kaip: mažo diametro, stačiakampio formos, homogeniškos masės struktūros. Pilvinio kriptorchizmo metu, sėklidės dažnai lokalizuojasi prie kirkšnies kanalo žiedo arba apie 6 cm nutolusios nuo jo. (31)
Lyginant su sėklide, kurioje vystosi navikiniai dariniai, kriptorchinei sėklidei būdingas mažesnis diametras. Lyginant kriptorchinę su nusileidusia sėklide, echogeniškumo ir formos skirtumai nepastebimi. (32)
1.7. Kriptorchinių sėklidžių navikai
Sėklidžių navikai sudaro apie 4 - 9 proc. visų navikų ir 90 proc. visų diagnozuojamų lytinės sistemos organų navikų. (33,34) Navikų paplitimas siekia nuo 0,068 proc. iki 4,6 proc. Yra nustatyta 5.7 proc. tikimybė, kad kriptorchinėje sėklidėje vystysis navikiniai dariniai. (35)
Lyginant su kitais žinduolių patinais, šunų populiacijoje nustatytas didžiausias ligos paplitimas. Šunims, kuriems diagnozuotas kriptorchizmas, neoplazijos vystosi nuo 3.6 iki 13.6 kartų dažniau, negu šunims su nusileidusiomis sėklidėmis. (36,37)
Sėklidžių navikų atsiradimui didžiausios įtakos turi - senyvas amžius. (37) Senesni, nei 10 metų šunys, turi didesnę nei 50 proc. tikimybę susirgti sėklidžių vėžiu. Sėklidžių navikai retai diagnozuojami šunims iki 6 metų amžiaus. (22,33,38)
12 foksterjeras, Afganų kurtas, šeltis, bokseris, vokiečių aviganis, veimaraneris. Rečiau diagnozuojama tokios veislėms kaip : taksų veislės šunims, rotveileriams, ši-cu, jorkšyro terjerams, pudeliams, miniatiūriniams šnauceriams ir mišrūnams. (34)
Norint nustatyti tikslią navikų kilmę, orchiektomijos metu pašalinus kriptorchinę/es sėklidę/es, reikia atlikti išsamius histopatologinius tyrimus. (22)
1.8. Kriptorchinių sėklidžių navikų klasifikacija
Histologiškai, sėklidžių navikai skirstomi į: gemalinių lastelių, sėklidžių stromos gaminamus ir mišrius - sėklidžių stromos gaminamus ir gemalinius navikus. Sėklidžių stromos gaminami navikai, dar vadinami - Sertoli ir Leidigo ląstelių navikais. Gemalinių ląstelių navikai vadinami – seminomomis. (39, 40)
Sėklidžių navikiniai dariniai gali vystytis ir iš tokių ląstelių tipų kaip: kraujagyslinio tinklo (hemangioma), gemalinių ląstelių (teratoma), jungiamojo audinio (sarkoma), epitelinio audinio (embrioninė karcinoma), limfocitinio audinio (limfoma).
Apie 40 proc. visų navikų yra sudaryti daugiau negu iš vienos rūšies ląstelių. (41) 7 proc. visų diagnozuojamų navikų sudaro mišrūs - gemalinių ląstelių ir sėklidžių stromos navikai. Praktikoje dažniausiai diagnozuojami Sertoli ląstelių - seminomų navikiniai dariniai. (33)
1.8.1. Sertoli ląstelių navikas
Sertoli ląstelių navikai – vieni dažniausiai diagnozuojamų navikų esant kriptorchizmui. (42) Sertoli ląstelės kartu su spermatogeninėmis ląstelėmis sudaro vamzdinį epitelį. (43)
54 proc. atvejų Sertoli ląstelių navikai diagnozuojami kriptorchinėse sėklidėse. 11 proc. šunų būdingas dvipusis augimas. 8,8 karto didesnė tikimybė diagnozuoti Sertoli ląstelių navikus šunims, kuriems diagnozuotas dvipusis kriptorchizmo tipas, lyginant su šunimus, kuriems diagnozuotas vienos pusės kriptorchizmo tipas. (1)
Sertoli ląstelių navikams būdingas lėtas, mažai invazyvus, nepiktybinis augimas. Intensyvus ląstelių augimas dažnai siejamas su piktybinės kilmės navikų vystymuisi. Piktybinis augimas dažniau stebimas pilvinio kriptorchizmo metu. Senyvo amžiaus kriptorchams, dažniau diagnozuojami seminomos ir Sertoli ląstelių navikai. (44,45)
Apie 70 proc. Sertoli ląstelių navikų yra diagnozuojami esant pilviniam kriptorchizmui. (22,42) Apie 70 proc. pilvo ertmėje esančių Sertoli ląstelių navikų pilnai funkcionuoja - išskyria estrogenus į kraują, ko pasekoje pasireiškia feminizacijos sindromas. (42)
13 Sertoli lastelų navikų augimas būdingas tokios veislėms kaip : pudelis, vokiečių špicas, jorkšyro terjeras, pekinas, anglų buldogas, miniatiūrinis šnauceris, anglų aviganis. (1)
Apie 50 proc. šunų būdingas dvipusis Sertoli navikinių ląstelių augimas, tačiau tik 12 proc. atvejų kliniškai diagnozuojami. (46)
1.8.2. Leidigo ląstelių navikas
Leidigo ląstelės lokalizuojasi intersticiniame audinyje, kuris atskyria sėklidžių vamzdelius. Leidigo ląstelės užpildo tarpus tarp kanalėlių. Veina iš Leidigo ląstelių funkcijų - testosterono gamyba. (43)
Leidigo ląstelių navikai vystosi sutrikus hormonų apykaitai, kuomet sėklidės įterptinės ląstelės pradeda labai greitai augti. Būdingas tiek vienpusis, tiek dvipusis Leidigo ląstelių navikinis augimas. Leidigo ląstelių navikai sudaryti iš mažų, lokalizuotų, turinčias aiškias ribas mazgelių. Kartais sudaro menkai inkapasuliuotus, didelės masės navikinius darinius. Makroskopiškai Leidigo ląstelių navikas apibūdinamas kaip: mažo diametro, minkštos konsistencijos, geltonai rusvos spalvos, turintis aiškias ribas, dažnai lydimas hemoragijų. (47)
1.8.3. Seminomos
Seminomų augimas dažniau diagnozuojamas senyvo amžiaus šunims. (48) Labiau būdingas
vienpusis, dešinės pusės augimas, tačiau pasitaiko ir dvipusio augimo atvejų. Seminomos pasižymi dideliu diametru, vientisos masės navikinio audinio augimu. 20 – 30 proc. šunų, kuriems diagnozuoti seminomos kilmės navikai pasireiškia feminizacijos sindromas. (39,43,47) Lygiant su Sertoli ląstelių navikų sukeltu feminizacijos sindromu, seminomų atveju pasireiškia mažiau išreikšti klinikiniai simptomai. (20)
Seminomoms būdingas gerybinės kilmės navikinis augimas. Nepriklausomai nuo navikinių ląstelių vystymosi, seminomos retai kada metastazuoja į kitus vidus organus. (49)
Seminomų vystymuisi gali turėti įtakos : antsėklidžio, sėklidės uždegimas, hemoragijos, sėklidžių audinių degeneracijos, nekrozės židiniai. (34)
Lyginant su pilviniu kriptorchizmu tipu, seminomos dažniau diagnozuojamos esant kirkšninio kriptorchizmo tipui. (1)
1.9. Feminizacijos sindromas
Feminizacijos sindromas pasireiškia: 25 – 50 proc. Sertoli ląstelių, 5 proc. Leidigo ląstelių navikų vystymosi atvejų. Feminizacijos sindromo sukeliami klinikiniai požymiai rečiausiai diagnozuojami seminomų vystymosi metu. (50)
14 Klinikiniai požymiai, kurie pasireiškia feminizacijos sindromo metu : kaulų čiulpų supresija dėl į kraują išskiriamų estrogenų; kaulų čiulpų hipoplazija lydima trombocitopenijos; hemoragijos, anemija, granuliocitų skaičiaus sumažėjimas; pieno liaukų padidėjimas, pieno išsiskyrimas; hiperseksualumas; nusileidusios sėklidės atrofija dėl neigiamo estrogenų poveikio; penio, apyvarpės atrofija; odos pigmentacija; elgesio pokyčiai - šlapinimasis patelei būdingoje pozoje. (22,33,42)
Feminizacijos sindromas gali sukelti prostatots anatominius ir fiziologinius pakitimus. Gerybinė prostatos hiperplazija, plokščiųjų ląstelių metaplazija, prostatos cistos - dažniausiai diagnozuojamos prostatos patologijos. (51)
15 proc. šunų diagnozuota kaulų čiulpų hipoplazija ir neregeneruojanti anemija, kurią sukėlė per didelis kiekis estrogenų. (52)
Apie 40 proc. šunims, kuriems buvo diagnozuoti Sertoli ląstelių navikiniai dariniai, pasireiškė: dvipusė - simetriška kailio alopecija. Kailio alopecijos dažniausiai stebimos : lyties organų, vidinėje šlaunų pusėje, pilvo, krūtinės, pečių, šlaunų srityse. (1,22,33)
1.10. Kriptorchinių sėklidžių navikų metastazės
Sėklidžių navikiniai dariniai gali metastazuoti į: regioninius limfinius mazgus, kepenis, plaučių parenchimą, inkstus, blužnį, antinksčius, kasą, odą, akis ir centrinę nervų sistemą. Tačiau metastazių pasireiškimo tikimybė labai maža arba lygi nuliui. (34)
Esant Sertoli ląstelių tipo navikams, išlieka 2 - 14 proc. metastazių vystymosi tikimybė. Sertoli ląstelių navikai gali metastazuoti į: regioninius limfinius mazgus, inkstus, kasą, plaučius, blužnį. 40.8 proc. šunims, kuriems buvo diagnozuoti Sertoli ląstelių navikai, limfagyslėse ir kraujyje buvo aptiktos navikinės kilmės ląstelės. (53)
Teigiama, kad 15 proc. seminomų vystymosi atvejų, navikinės ląstelės gali metastazuoti į regioninius limfinius mazgus ir 6 - 10 proc. atvejų būdingas difuzinis augimas į aplinkinius audinius ir vidaus organus. (54)
Literatūroje apie Leidigo ląstelių navikų metastazes į kitus vidaus organus duomenų nedaug. (55)
1.11. Kriptorchinių sėklidžių navikų ultragarsinis tyrimo metodas
Sėklidėms, kuriose vystosi navikinės kilmės ląstelės, būdingas tarpusienį užtamsinantis hipoechoiškas - hiperechoiškas vaizdas. Echogeniškumas ir echotekstūra nepriklauso nuo naviko tipo. Navikiniams dariniams nebūdingas joks specifinis vaizdas. Tačiau būdingos aiškias ribos, apribotas masės, kurios linkusios keistis iš hipoechoiškos į mišrų echogeniškumą. Esant didelio diametro navikams, gali būti stebimas heterogeninis vaizdas. (22,39)
15 Sėklidžių navikinius darinius tiriant echoskopiškai gali būti stebimi šie struktūriniai pakitimai : parenchimos ir tarpusenio atrofija, sėklidžių hipertrofija, antsėklidžio anatominiai pakitimai, hemoragijos ir aplinkinių audinių nekrozė. Kartais navikinių darinių centre gali būti stebimas hipoechoiškas arba hiperechoiškas vaizdas. (43)
Ultragarsinio tyrimo metu, tiriant sėklidės, kuriose vystosi navikiniai dariniai gali būti stebimos mišrios echogeniškos struktūros, padidėjusi sėklidės masė. (32)
1.12. Gretutinės ligos
Kriptorchizmo diagnozė dažnai siejama su tokiomis įgimtomis ligomis kaip : kelio girnelės išnirimas, klubų displazija, bambos ir kirkšnies išvaržos, apyvarpės ar/ir peniso anatominiai ir funkciniai sutrikimai, nevaisingumas. (57,58,59)
Dėl nenusileidusių sėklidžių dydžio ir gebėjimo keisti lokalizaciją pilvo ertmėje, jos linkusios užsisukti. 36 proc. šunims, kuriems diagnozuotas kriptorchizmas su navikiniais dariniais, buvo diagnozuotas sėklinio virželio užsisukimas. (60) Esant ūmiai užsisukimo eigai, stebimi ryškūs klinikiniai simptomai. Esant lėtinei eigai, nenusileidusioje sėklidėje gali pradėti vystytis navikiniai dariniai. (22)Sėklinio virželio užsisukimas dažnai lydimas sėklidžių navikinių susirgimų. (42)
Šunims, kuriems diagnozuotas kriptorchizmas, dažnai diagnozuojama atrofija – nusileidusios ir nenusileidusios sėklidės. Atrofija dažnai lydima navikinių darinių, abscesų, hemoragijų. (39)
Viena iš dažniausiai pasitaikančių kriptorchizmo komplikacijų - kirkšnies išvarža. Dėl per ilgos sėklidžių nusileidimo trukmės, ilgą laiką kirkšnies kanalas būna atviras. Todėl kriptorchizmas siejamas su įgimta kirkšnies išvarža. Kartu su sėklide, kirkšnies kanale gali užstrigti: taukinė, riebalai, plonasis žarnynas, gaubtinė žarna, šlapimo pūslė ar blužnis. (61)
Esant intersticinių ląstelių navikams, kurie į kraują išskyria didelį kiekį testosterono, gali būti diagnozuojamos tokios patologijos kaip: prostatos anatominai ir funkciniai sutrikmai, perianalinė adenoma, perianalinių liaukių hiperplazija, perianalinė išvarža. (50)
1.13. Kriptorchizmo gydymo metodai
1.13.1. Medikamentinis gydymo metodas16 Dėl galimo nenusileidusių sėklidžių užsisukimo, navikinių ląstelių vystymosi, medikamentinis gydymas praktikoje retai kada taikomas. (63)
1.13.2 Chirurginis gydymo metodas
Chirurginis gydymas gali būti taikomas ne anksčiau kaip 6 mėnesių amžiaus šuniukams. Chirurginis nenusileidusių sėklidžių pašalinimas geriausia prevencija nuo sėklidžių navikinių darinių vystymosi, sėklinio virželio užsisukimo. (1)
Senyvo amžiaus šunims, orchidektomija naudinga tik tada, jei dar nėra diagnozuota kaulų čiulpų hipoplazija. Esant trombocitopenijai, anemijai turi būti taikoma kraujo infuzija. Hematologiniai parametrai atsistato per 2 - 4 savaites, kartais atsistatymas gali užsitęsti iki 5 mėnesių. (33)
17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS
Tyrimas buvo atliktas - 2017 m. rugsėjo mėn. - 2018 m. lapkričio mėn. Duomenys buvo surinkti iš 6 smulkiųjų gyvūnų klinikų. Tyrimą sudaro dvi atskiros dalys.
1 tyrimo dalis. Pirmosios dalies duomenys retrospektyvinei analizei, surinkti iš 5 smulkiųjų gyvūnų klinikų. (1 pav.). Registruoti tokie duomenys: šunų kriptorchizmo tipai, veislės įtaka kriptorchizmo vystymuisi. Iš viso surinkti 184 šunų duomenys. Atliekant duomenų analizę, kriptorchizmo tipai buvo suskirstyti į: kirkšninį, pilvinį, kirkšninį - pilvinį, vienpusį - dvipusį, kairės - dešinės pusės tipus. Vertinant veislės pasiskirstymą, tiriamieji šunys buvo suskirstyti į mišrūnus ir grynaveislius šunis.
2 tyrimo dalis. Antrosios dalies duomenys buvo surinkti iš 3 smulkiųjų gyvūnų klinikų. (2 pav.). Buvo sudarytas dviejų dalių tyrimo protokolas. (1 priedas) Pirmojoje dalyje buvo registruojami duomenys: amžius, veislė, pasireiškusios gretutinės ligos, klinikiniai požymiai (kailio alopecija, odos pigmentacija, pieno liaukų pakitimai, regioninių limfinių mazgų padidėjimas); diagnozavimo tipas (palpacija, ultragarsinis tyrimo metodas); kraujo morfologiniai pokyčiai. Antrojoje protokolo dalyje buvo registruojami kriptorchinių sėklidžių pakitimai. Atliekant
orchiektomiją buvo vertinama kriptorchinės/ių sėklidės/džių kriptorchizmo tipas:
kirkšninis/pilvinis; vienpusis/dvipusis; kairės/dešinės pusės. Taip pat buvo vertinamas atrofijos ir užsisukimo pasireiškimas kriptorchinėje sėklidėje.
Histopatologiniam tyrimui iš viso surinkti 28 sėklidžių mėginiai: 18 kriptorchinių sėklidžių (iš kurių sudarė: 7 pilvinės ir 11 kirkšninės kriptorchinės sėklidės ) ir 10 nusileidusių sėklidžių.
Kriptorchinių ir nusileidusių sėklidžių mėginiai buvo imami po atliktų orchiektomijų, fiksuojami 10% formalino fosfatiniame buferiniame tirpale ir siunčiami į Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos Akademijoje esantį patologijos centrą histopatologinei diagnozei nustatyti.
18 1 pav. 1 tyrimo dalies schema.
2 pav. 2 tyrimo dalies schema.
19 Histopatologinio tyrimo eiga
Patologinė medžiaga buvo supjaustyta, sudėta į biopsines kasetes, kurios vėliau buvo plaunamos po tekančia vandens srove, kad iš tiriamosios medžiagos išsiplautų formalinas. Mėginiai sudėti į įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, JAV“, kuriame atlikta audinių dehidracija, skaidrinimas ir impregnavimas parafinu. Naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“, tiriamieji mėginiai buvo įlieti į parafininius blokus. Parafininiai blokeliai su patologine medžiaga, atvėsinti ant šaldomojo stalelio iki - 9 ºC temperatūros (mėginių tvirtumas). Rotacinio mikrotomo „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija” pagalba, iš parafininių blokų buvo atpjauti 4 μm storio sėklidžių audinių pjūviai. Pjūviai buvo perkelti į 37 ºC vandens vonelę, kur buvo ištiesinti. Vėliau perkelti ant objektinių stiklelių ir išdžiovinti termostate 37 ºC temperatūroje. Išdžiovinus audinių pjūvius, naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“ buvo nudažyti hematoksilinu ir eozinu. Nudažyti sėklidžių audinių pjūviai uždengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“. Histologinis vaizdas buvo analizuojamas ir vertinamas ”Olympus BX641“ mikroskopu.
Statistinė duomenų analizė
20
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. 1 tyrimo dalis
Iš visų 184 tiriamųjų šunų, jauniausias, kuriam diagnozuotas kriptorchizmas buvo 2 mėnesių amžiaus, o vyriausias - 16 metų amžiaus. Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis siekė 3,07 metų amžiaus.
3 pav. Mišrūnų ir grynaveislių šunų pasiskirstymas.
Kriptorchizmas diagnozuotas 176 grynaveisliams šunims ir 8 mišrūnams. (p<0,05) (3 pav.) 4%
96%
21 4 pav. Šunims, kuriems buvo diagnozuotas kriptorchizmas veislės pasiskirstymas.
Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė, tokios veislės : jorkšyro terjeras - 16, rusų toiterjeras - 15, Sibiro haskis - 10, vakarų Škotijos baltasis terjeras - 9, vokiečių mažasis špicas - 8, čihuahua trumpaplaukis - 8, mišrūnas - 8, bokseris - 6, biglis - 6, vokiečių aviganis - 6, nykštukinis pudelis - 6, amerikiečių Akita - 6, šeltis - 5, Maltos bišonas - 5, čihuahua ilgaplaukis - 4, trumpaplaukis taksas - 4, anglų koker spanielis - 4, kavalieriaus karolio spanielis - 3, dobermanas - 3, Papiljonas - 3, cvergšnauceris - 3, mopsas - 3, anglų buldogas - 3.
Mažiausią tiriamųjų dalį sudarė tokios veislės : pekinas - 2, vidurinės Azijos aviganis - 2, samojedas - 2, Tibeto terjeras - 2, shiba Inu - 2, Valų korgis pembrukas - 2, labradoro retriveris - 2, vakarų Sibiro laika - 2, baltasis šveicarų aviganis - 2, prancūzų buldogas - 2, auksaspalvis retriveris - 1, bobteilas - 1, faraonų šuo - 1, mitelšnauceris - 1, borderkolis - 1, bulmastifas - 1, rotveileris - 1, levretė - 1, ilgaplaukis kolis - 1, Lasos apsas - 1, japonų činas - 1, kinų kuoduotasis šuo - 1, basendžis - 1, norvegų buhundas - 1, bišonfryzas - 1, Kaukazo aviganis - 1, Berno zenenhundas - 1. (p>0,05) (4 pav.)
Dėl per mažos tiriamųjų imties ir per įvairaus veislės pasiskirstymo, gauti statistiškai nepatikimi duomenys. 9% 8% 6% 5% 4% 4% 4% 3% 3% 3% 3% 3% 3% 3% Jorkšyro terjeras Rusų toiterjeras Sibiro haskis
Vakarų Škotijos baltasis terjeras Čihuahua trumpaplaukis Mišrūnas
Vokiečių mažasis špicas Amerikiečių Akita Biglis Bokseris Nykštukinis pudelis Vokiečių aviganis Maltos bišonas Šeltis
22 5 pav. Kriptorchizmo pasiskirstymas pagal kirkšninį ir pilvinį tipus.
103 šunims buvo diagnozuotas kirkšninis kriptorchizmo tipas. 75 šunims buvo diagnozuotas pilvinis kriptorchizmo tipas. 6 šunims buvo diagnozuotas dvipusis - tiek kirkšninis, tiek pilvinis kirptorchizmo tipas.
Kirkšninis kriptorchizmo tipas 1,4 karto buvo dažniau diagnozuotas už pilvinį kriptorchizmo tipą. (p<0,05) (5 pav.)
6 pav. Kriptorchizmo pasiskirstymas pagal vienpusį ir dvipusį tipus.
131 šunims buvo diagnozuotas vienpusis kriptorchizmo tipas ir 53 tiriamiesiems - dvipusis kriptorchizmo tipas. Todėl galima teigti, kad vienpusis kriptorchizmo tipas šunų tarpe pasitaiko 2,5 dažniau nei vienpusis. (p<0,05) (6 pav)
23 7 pav. Kirkšninio kriptorchizmo pasiskirstymas pagal dešiniąją ir kairiąją puses. 50 tiriamųjų šunų buvo nustatytas dešinės pusės kirkšninis kriptorchizmo tipas. 32 šunims buvo nustatytas kairės pusės kirkšninis kriptorchizmo tipas. 21 šunims buvo nustatytas dvipusis - kairės ir dešinės pusės kriptorchizmo tipas.
Lyginant dešinės ir kairės pusės kirkšinio kriptorchizmo tipus, dešinės pusės tipas 1,6 karto dažniau diagnozojamas už kairįjį tipą. (p<0,05) (7 pav.)
8 pav. Pilvinio kriptorchizmo tipo skirstymas pagal dešiniąją ir kairiąją puses.
29 tiriamiesiems šunims buvo nustatytas dešinės pusės pilvinis kriptorchizmo tipas. 20 šunims buvo nustatytas kairės pusės pilvinis kriptorchizmo tipas. 26 šunims buvo nustatytas dvipusis - kairės ir dešinės kriptorchizmo tipas. Lyginant dešinės ir kairės pusės pilvinio kriptorchizmo tipus, dešinės pusės tipas 1,5 karto dažniau diagnozojamas už kairįjį tipą. (p<0,05) (8 pav.)
24 9 pav. Kirkšninio-pilvinio kriptorchizmo tipo pasiskirstymas pagal dešiniąją ir
kairiąją puses.
3 tiriamiesiems šunims buvo nustatytas dešinės pusės kirkšninis ir kairės pusės pilvinis kriptorchizmo tipas. 3 šunims buvo nustatytas dešinės pusės pilvinis ir kairės pusės kirkšninis kriptorchizmo tipas. (9 pav.)
3.2. 2 tyrimo dalis
Histopatologiniam tyrimui iš viso surinkti 28 sėklidžių mėginiai : 18 kriptorchinių sėklidžių (iš kurių sudarė : 7 pilvinės ir 11 kirkšninės kriptorchinės sėklidės) ir 10 nusileidusių sėklidžių.
1 lentelė. Tiriamųjų šunų veislės, amžiaus, kriptorchizmo tipo pasiskirstymas. Eil. Nr. Veislė Amžius Kriptorchizmo tipas Vienpusis/ Dvipusis Kairė/ Dešinė
1. Rusų toi terjeras 4 Pilvinis Vienpusis Kairė
2. Rusų toi terjeras 1 Kirkšninis Vienpusis Kairė
3. Vokiečių mažasis
špicas
12 Kirkšninis Vienpusis Kairė
4. Bulterjeras 1 Pilvinis Vienpusis Dešinė
5. Mišrūnas 8 Kirkšninis Vienpusis Dešinė
6. Prancūzų buldogas 4 Kirkšninis Vienpusis Kairė
7. Akita Inu 4 Pilvinis Dvipusis Kairė/Dešinė
8. Nykštukinis pudelis 8 Kirkšninis Vienpusis Dešinė
9. Rusų toi terjeras 10 Kirkšninis/Pilvinis Dvipusis Kairė/Dešinė
10. Čihuahua
tumpaplaukis
6 Kirkšninis Dvipusis Kairė/Dešinė
25
11. Lietuvių skalikas 5 Pilvinis Vienpusis Dešinė
12. Bokseris 6 Pilvinis Vienpusis Dešinė
13. Mišrūnas 8 mėn. Kirkšninis Vienpusis Kairė
14. Jorkšyro terjeras 12 Kirkšninis Vienpusis Dešinė
15. Amerikiečių buldogas 8 Kirkšninis Vienpusis Dešinė
Tyrimo metu, tiriamųjų pasiskirstymas pagal veisles įtakos neturėjo. 10 iš 15 šunų, veislės nesikartojo, išskyrus 3 rusų toi terjerus ir 2 mišrūnus.
Jauniausio tiriamojo šuns amžius 8 mėnesiai, o vyriausiojo - 12 metų. Amžiaus vidurkis siekė 5,9 metų.
Nustatytas kriptorchizmo pasiskirstymas pagal tipus: 60 proc. kirkšninis, 33 proc. pilvinis tipas, 7 proc. kirkšninis - pilvinas tipas. Vienpusis kriptorchizmo tipas diagnozuotas 80 proc., dvipusis - 20 proc. tiriamųjų šunų. (1 lentelė)
Esant pilviniam kriptorchizmo tipui, rizika sirgti gretutinėmis ligomis siekia 67 proc. Esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui, rizika sirgti gretutinėmis ligomis siekia 33 proc.
Šansai sirgti ar nesirgti gretutinėmis ligomis yra vienodai tikėtini, kai patinas yra kirkšninis kriptochas.
Tyrimo metu nustatyta, kad šunims, kuriems nustatytas pilvinis kriptorchizmo tipas, gretutinėmis ligomis serga 1,33 karto dažniau, nei kirkšninio tipo. (2 lentelė)
2 lentelė. Kriptorchizmo tipų pasiskirstymas pagal gretutinių ligų pasireiškimą.
Kriptorchizmo tipas
Gretutinės ligos
Pasireiškė Nepasireiškė
Pilvinis 4 2
26 10 pav. Gretutinių ligų pasireiškimo priklausomybė nuo kirkšninio ir pilvinio kriptorchizmo tipų.
Gretutinės ligos buvo diagnozuotos 60 proc. tiriamųjų šunų.
Iš visų tiriamųjų prostatos cistinė hiperplazija diagnozuota - 37,5 proc. Iš kurių sudarė 33 proc. pilvininiai kriptorchai ir 67 proc. - kirkšniniai. Vienam (6,25 proc.) šuniui iš visų tiriamųjų, kuriam diagnozuotas kirkšninis kriptorchizmo tipas, diagnozuota perinealinė išvarža. Iš visų tiriamųjų bambos išvarža diagnozuota - 12,5 proc. Bambos išvarža diagnozuota šunims, kuriems diagnozuotas pilvinis kriptorchizmo tipas. Vienam (6,25 proc.) iš tiriamųjų šunų, kuriam diagnozuotas kirkšninis kriptorchizmo tipas, diagnozuotas prostatitas. Vienam (6,25 proc.) iš tiriamųjų šunų, kuriam diagnozuotas kirkšninis kriptorchizmo tipas, diagnozuotas balanopostitas. Vienam (6,25 proc.) iš tiriamųjų šunų, kuriam diagnozuotas kirkšninis kriptorchizmo tipas, diagnozuota kirkšnies išvarža. (10 pav.)
11 pav. Kriptorchinių sėklidžių užsisukimo priklausomybė nuo kriptorchizmo tipo. 0 1 2 3 4 T iri am ųjų kie kis Gretutinės ligos Kirkšninis tipas Pilvinis tipas 43% 57%
Pilvinis kriptorchizmo tipas
(n=7)
Užsisukusi Neužsisukusi
18%
82%
Kirkšninis kriptorchizmo tipas
(n=11)
27 Tyrimo metu buvo rastos 3 užsisukusios ir 4 neužsisukusios pilvinio tipo kriptorchinės sėklidės. Tyrimo metu buvo rastos 2 užsisukusios ir 9 neužsisukusios kirkšninio tipo kriptorchinės sėklidės.
Galima teigti, jog yra 2,33 karto didesnė tikimybė, kad sėklidė užsisuks esant pilvinio kriptorchizmo tipui. (11 pav.)
12 pav. Kriptorchinių sėklidžių atrofijos pasireiškimas esant skirtingiems kriptorchizmo
tipams.
Tyrimo metu buvo rastos 4 atrofuotos ir 3 neatrofuotos pilvinio tipo kriptorchinės sėklidės. Tiriant kirkšninio tipo sėklides, buvo rastos 5 atrofuotos ir 6 neatrofuotos kriptorchinės sėklidės.
Galima teigti, kad rasti atrofuotą kriptorchinę sėklidę kirkšnyje yra 1,11 karto didesnė tikimybė, nei rasti pilve.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kriptorchinės pilvinio ar kirkšninio tipo sėklidės užsisukimas ne visada lydimas atrofijos. (p<0,05) (12 pav.)
13 pav. Kriptorchinių sėklidžių užsisukimo priklausomybė nuo vyraujančių
navikinių ląstelių tipo. 57%
43%
28 Užsisukimas diagnozuotas: 4 kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimos Sertoli navikinės kilmės ląstelės, 3 kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimi seminomų židiniai ir 1 kriptorchinėje sėklidėje, kurioje buvo stebimas Leidigo navikinės kilmės ląstelių augimas.
8 (57 proc.) kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimos Sertoli navikinės kilmės ląstelės, 4 (29 proc.) kriptorchinėse sėklidėse su seminomų židiniais ir 2 (14 proc.) kriptorchinėse sėklidėse, kur buvo stebimas Leidigo navikinių ląstelių augimas, užsisukimo požymių nepastebėta.
Sertoli navikinės kilmės ląstelės kriptorchinėje, neužsisukusioje sėklidėje randamos 1,17 karto dažniau, nei užsisukusioje. Seminomų židiniai užsisukusioje sėklidėje randami 1,29 karto dažniau, nei neužsisukusioje.
50 proc. sėklidžių su Sertoli navikinės kilmės ląstelėmis linkusios užsisukti. Tačiau tiriant neužsisukimo priklausomybę nuo Sertoli ląstelių pasiskirstymo, buvo nustatyta, kad 57 proc. sėklidžių su Sertoli navikinės kilmės ląstelėmis nelinkusios užsisukti. Todėl yra atmetamas teiginys, kad sėklidės, kuriose vyrauja navikinės kilmės Sertoli ląstelės linkusios užsisukti.(p<0,05) (13 pav.)
14 pav. Kriptorchinės sėklidės atrofijos pasireiškimas nuo vyraujančių navikinių ląstelių tipo. Atrofija diagnozuota: 6 kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimas Sertoli navikinės ląstelės, 6 kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimas seminomos ląstelių augimas ir 2 kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimas Leidigo navikinės kilmės ląstelių augimas.
Atrofijos požymių nepastebėta: 7 (78 proc.) kriptorchinėse sėklidėse, kuriuose buvo stebimas Sertoli navikinių ląstelių augimas, 1 (11 proc.) kur buvo stebimas seminomos ląstelių augimas ir 1 (11 proc.) - kur buvo stebimas Leidigo navikinių ląstelių augimas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kriptorchinių sėklidžių, kuriuose vystosi tiek Sertoli, tiek seminomos navikinės kilmės ląstelės atrofijos pasireiškimo šansai yra lygūs. (14 pav.)
1,75 kartus didesnė tikimybė, kad kriptorchinėje sėklidėje, be atrofijos požymių bus randamos Sertoli navikinės kilmės ląstelės. 4 kartus didesnė tikimybė, kad atrofuotoje, kriptorchinėje sėklidėje bus randamos seminomos navikinės ląstelės.
29 15 pav. Navikinių ląstelių vystymosi priklausomybė nuo amžiaus.
Šansai, kad iki 6 metų amžiaus sėklidėje nebus randama navikinių ląstelių- 71 proc, o kad bus randami- 29 proc. Šansai, kad nuo 6 metų amžiaus sėklidėje nebus randama navikinių ląstelių- 12 proc, o kad bus- 88 proc.
Tikimybė rasti sėklidę be navikinių pakitimų 5,7 karto didesnė iki 6 metų amžiaus, nei vyresniems. Tikimybė rasti sėklidę su navikiniais pakitimais 3,06 karto didesnė nuo 6 metų amžiaus, nei jaunesniems. (15 pav.)
16 pav. Navikinių ir nenavikinių ląsteliu paplitimas, tiriant kriptorchines sėklides ir navikinių
ląstlelių pasireiškimo priklausomybė nuo kriptorchizmo tipo.
11 iš visų tirtų 18 kriptorchinių sėklidžių buvo stebimos navikinės kilmės ląstelės. 7-iuose iš 18 kriptorchinių sėklidžių- navikinių ląstelių nebuvo pastebėta.
Iš visų tirtų 11 navikinės kilmės kriptorchinių sėklidžių, 7-iuose kirkšninio ir 4-iuose pilvinio tipo sėklidėse buvo rastos navikinės kilmės ląstelės. (16 pav.)
30 17 pav. Navikinių ląstelių pasiskirstymas esant kirkšniniam ir pilviniam kriptorchizmo tipui. Iš 7 kirkšninio tipo sėklidžių, kuriuose rastos navikinės kilmės ląstelės, buvo diagnozuoti: 2 Sertoli-Seminoma, 2 Sertoli ir 3 Seminomos kilmės navikai.
Iš 4 pilvinio tipo sėklidžių, kuriuose rastos navikinės kilmės ląstelės, buvo diagnozuoti: 2 Sertoli-Leidigo, 1 Sertoli-Seminoma ir 1 Seminomos kilmės navikai.
Tyrimo metu nustatyta, kad esant pilviniam kriptorchizmo tipui rasti Sertoli navikinės kilmės ląsteles yra 1,43 didesnė tikimybė, nei rasti esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui.
Taip pat nustatyta, kad esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui rasti Seminomos navikinės kilmės ląsteles yra 2,5 didesnė tikimybė, nei rasti esant pilviniam kriptorchizmo tipui. (17 pav.)
18 pav. Nusileidusių sėklidžių histopatologiniai pakitimai.
Histopatologiniam tyrimui buvo surinkta 10 nusileidusių sėklidžių. 80 proc. nusileidusiose sėklidėse nebuvo aptikta jokių histopatologinių pakitimų. 20 proc. tirtų nusileidusių sėklidžių buvo aptiktos navikinės kilmės ląstelės.
31 Vienam iš tiriamųjų buvo diagnozuotas - kirkšninis, vienpusis, kairės pusės kriptorchizmo tipas. Kriptorchinės sėklidės histopatologinė diagnozė - Sertoli ląstelių navikas ir seminoma. Nusileidusios sėklidės histopatologinė diagnozė - Leidigo ląstelių naviko pradžia.
Kitam tiriamajam buvo diagnozuotas- kirkšninis, vienpusis, dešinės pusės kriptorchizmo tipas. Kriptorchinės sėklidės histopatologinė diagnozė - Sertoli ląstelių navikas ir seminoma. Nusileidusios sėklidės histopatologinė diagnozė - seminomos vystymosi pradžia. (18 pav.)
19 pav. Kailio alopecijų pasireiškimo priklausomybė nuo naviko tipo.
Iš 7 tiriamujų šunų, kurių kriptorchinėse sėklidėse buvo aptiktos Sertoli navikinės ląstelės, kailio alopecija krūtinės ir pilvo srityje pasireiškė 2 šunims (28,6 proc.)
Iš 3 tiriamųjų šunų, kurių kriptorchinėse sėklidėse buvo aptiktos Sertoli navikinės ląstelės ir seminomos židiniai, kailio alopecija vidinėje šlaunų srityje pasireiškė vienam iš tiriamųjų (33,3 proc.).
Vienam tiriamajam, kurio kriptorchinėje sėklidėje buvo aptiktos Sertoli - Leidigo navikinės kilmės ląstelės, pilvo srityje pasireiškė kailio alopecija.
Iš 4 šunų, kurių kriptorchinėse sėklidėse buvo rasti seminomos židiniai, nei vienam iš tiriamųjų kailio alopecija nepasireiškė.
Vienam tiriamajam, kurio kriptorchinėje sėklidėje buvo aptiktos Leidigo navikinės kilmės ląstelės, kailio alopecijos požymių nebuvo pastebėta. (19 pav.)
32 20 pav. Odos pigmentacijos pasireiškimo priklausomybė nuo naviko tipo.
Iš 7 tiriamųjų šunų, kurių kriptorchinėse sėklidėse buvo aptikta Sertoli navikinės kilmės ląstelės, vienam (14,3 proc.) buvo diagnozuota odos hiperpigmentacija kirkšnų srityje.
Iš 3 tiriamųjų šunų, kurių kriptorchinėse sėklidėse buvo aptikta Sertoli-Seminoma navikinės kilmės ląstelių, vienam (33,3 proc.) tiriamajam diagnozuota odos hiperpigmentacija kapšelio srityje. Vienam tiriamajam šuniui, kurio sėklidėse buvo aptikos navikinės kilmės Sertoli-Leidigo ląstelės, diagnozuota odos hiperpigmentacija kirkšnų, pažastų, kapšelio srityje.
Iš 4 tiriamųjų šunų, kurių kriptorchinėse sėklidėse aptikta seminomos židinių, odos hiperpigmentacija nepasireiškė.
Vienam tiriamajam šuniui, kurio kriptorchinėje sėklidėje buvo rastos Leidigo navikinės kilmės ląstelės, odos hiperpigmentacija nepasireiškė. (20 pav.)
Vienam tiriamajam (6,66), kurio kriptorchinėse sėklidėse buvo aptiktos Sertoli navikinės kilmės ląstelės ir seminomos židiniai, buvo stebimas dešinės pusės pakinklinio limfinio mazgo padidėjimas.
33 21 pav. Eritrocitų kiekio priklausomybė nuo amžiaus.
Tyrimo metu nustatyta, kad didėjant amžiui 1 metais, raudonųjų kraujo kūnelių skaičius sumažėja 0,18 karto. (p<0,05) (21 pav.)
Buvo tirta trombocitų ir amžiaus tarpusavio priklausomybė. Nustatyta, kad požymiai nepriklausomi vienas nuo kito. (p<0,05)
Įvertinus visų tiriamųjų kraujo morfologinius parametrus, vidurkius ir standartinius nuokrypius, nustatyta, kad tirtieji kraujo parametrai fiziologinėse normos ribose. (3 lentelė)
3 lentelė. Tyrime dalyvavusių šunų morfologinių kraujo parametrų vidurkiai ir standartiniai
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Kriptorchizmas diagnozuotas 96 proc. (n=176) grynaveisliams šunims ir 4 proc. (n=8) mišrūnams. Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, kriptorchizmas dažniau diagnozuojamas grynaveisliams šunims (77.5 proc.), negu mišrūnams. (2)
Liao ir kt. (38) atlikto tyrimo metu, buvo nustatyta veislės įtaka kriptorchizmo atsiradimui. Išskirtos tokios veislės: Maltos bišonai, pudeliai, ši-cu, Pomeranijos špicai, jorkšyro terjerai. Tyrimo metu buvo nustatyta veislių predispozicija tokioms veislėms: jorkšyro terjeras- 9 proc. (n=16), rusų toiterjeras- 8 proc. (n=15), Sibiro haskis- 6 proc. (n=10), vakarų Škotijos baltasis terjeras- 5 proc. (n=9). vokiečių mažasis špicas- 8, čihuahua trumpaplaukis- 8.
Gauti rezultatai sutapo su literatūros šaltiniu, kuriame teigiama, kad labiausiai paplitęs kriptorchizmo tipas - kirkšninis - 56 proc. (n=103), dešinės pusės - 49 proc. (n=50). (9)
Felumlee ir kt. (19) ištyrė, kad labiausiai yra paplitęs vienpusis kriptorchizmo tipas. Tyrimo metu vienpusis kriptorchizmo tipas buvo diagnozuotas 71 proc. (n=131) tiriamųjų.
38 proc. (n=29) tiriamiesiems šunims buvo nustatytas dešinės pusės pilvinis kriptorchizmo tipas, 27 proc. (n=20) šunims buvo nustatytas kairės pusės pilvinis kriptorchizmo tipas. Remiantis literatūros duomenimis teigiama, kad esant vienpusiam, pilviniam kriptorchizmui, 80 – 90 proc. tikimybė, kad bus paveikiama dešinioji sėklidė. (65)
Gretutinės ligos buvo diagnozuotos 60 proc. tiriamųjų šunų. Diagnozuota: prostatos cistinė hiperplazija, perinealinė, kirkšnies, bambos išvaržos, prostatitas, balanopostitas. Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, vienos dažniausiai diagnozuojamų kriptorchizmo gretutinių ligų yra: kirkšnies išvarža, prostatos anatominai ir funkciniai sutrikimai, perianalinė adenoma, perianalinių liaukių hiperplazija, perianalinė išvarža. (50, 61)
Tyrimo metu nustatyta, kad tikimybė rasti užsisukusią sėklidę pilve yra 2,25 karto didesnė, nei rasti kirkšnyje. Remiantis literatūros šaltinių duomenimis, sėklidės esančios pilvo ertmėje dažniau linkusios užsisukti. (60)
Kriptorchinės sėklidės atrofija diagnozuota: 57 proc. pilvinio ir 45 proc. kirkšninio tipo atvejų. Sėklidėms esančioms pilvo ertmėje, be navikinių darinių vystymosi, dažnai pasireiškia atrofija. (25)
Quartuccio ir kt. nustatė, kad užsisukimas dažniau diagnozuojamas esant Sertoli navikų dariniams. Tyrimo metu užsisukimas diagnozuotas sėklidėse, kuriose vystėsi: Sertoli navikinės kilmės ląstelės (n=4), seminomos (n=3), Leidigo navikinės kilmės ląstelės (n=1). (42)
35 Hohšteter ir kt. (41) atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad iki 6,46 metų amžiaus, tiriamiesiems šunims nebuvo diagnozuoti sėklidžių navikiniai dariniai. O nuo 10,16 metų amžiaus buvo stebimas navikų augimas. Tyrimo metu nustatyta, kad tikimybė rasti sėklidę su navikiniais pakitimais 3,06 karto didesnė nuo 6 metų amžiaus, nei jaunesniems.
Iš visų tirtų 11 navikinės kilmės kriptorchinių sėklidžių, 64 proc. (n=7) kirkšninio ir 36 proc. (n=4) pilvinio tipo sėklidėse buvo rastos navikinės kilmės ląstelės. Literatūroje yra teigiama, kad esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui, didėja tikimybė, kad nenusileidusioje sėklidėje pradės vystytis navikinės kilmės ląstelės. (66)
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kirkšninio tipo kriptorchinėse sėklidėse vyrauja seminomos navikinės ląstelės (43 proc.), o pilvinio tipo- Sertoli - Leidigo (50 proc.). Remiantis literatūros šaltiniu yra teigiama, kad kirkšninio kriptorchizmo metu dažniau diagnozuojamos - seminomos, o pilvinio - Sertoli ląstelių navikai. (67)
Paepe ir kt. (54) tirtam pacientui, kuriam buvo diagnozuoti Sertoli – Seminoma navikai, pasireiškė odos pigmentacija. Kim ir kt. (20) tirtam jorkšyro terjerui, kuriam buvo diagnozuotas seminomos kilmės navikas, pasireiškė išplitusi kailio alopecija. Tyrimo metu gauti rezultatai: kailio alopecija ir odos pigmentacija dažniausiai pasireiškė šunims, kuriems buvo diagnozuoti Sertoli Seminona navikiniai dariniai (33,3 proc.). Minėti požymiai rečiausiai pasitaikė esant Sertoli -Leidigo navikiniams dariniams (6,6 proc.).
Liao ir kt. (38) savo viename tyrime nustatė, kad nusileidusiose sėklidėse dažniau vystosi Leidigo ląstelių ir seminomos navikai. Atlikto tyrimo metu 20 proc. tirtų nusileidusių sėklidžių buvo aptiktos navikinės kilmės ląstelės. Vienos sėklidės histopatologinė diagnozė - Leidigo ląstelių naviko pradžia, kitos - seminomos vystymosi pradžia. Taip pat remiantis literatūros šaltinių duomenimis, Sertoli ląstelių navikai linkę vystytis kriptorchinėse, o Leidigo ląstelių ir seminomos linkusios vystytis nusileidusiose sėklidėse. (54)
Tyrimo metu vienoje nusileidusioje sėklidėje buvo nustatytas abipusis seminomos augimas. Nustatyta kriptorchinės sėklidės histopatologinė diagnozė - Sertoli ląstelių navikas ir seminoma. Nusileidusios sėklidės histopatologinė diagnozė - seminomos vystymosi pradžia. Bufalari ir kt. (60) atlikto tyrimo rezultatai teigia, kad seminoma dažnai vystosi nusileidusioje sėklidėje, ir 10 proc. visų atvejų būdigas dvipusis augimas.
37
5. IŠVADOS
1. Kriptorchizmas dažniausiai pasireiškė: jorkšyro terjerams - 9 proc., rusų toiterjerams - 8 proc., Sibiro haskiams - 6 proc. (p>0,05) Labiausiai paplitęs kirkšninis - 56 proc. (p<0,05), vienpusis - 71 proc. (p<0,05), dešinės pusės - 49 proc. kriptorchizmas (p<0,05).
2. Gretutinės ligos pasireiškė 67 proc. tiriamųjų, kuriems diagnozuotas pilvinis ir 33 proc. – kirkšninis kriptorchizmo tipas.
3. Šunims nuo 6 metų amžiaus rizika susirgti sėklidžių navikiniais susirgimais padidėja
3,06 karto. Navikiniai susirgimai dažniausiai diagnozuojami esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui (64 proc.)
4. Esant kirkšniniam kriptorchizmo tipui 43 proc. tiriamųjų buvo stebimi seminomos židiniai, o esant pilviniam tipui vyravo Sertoli-Leidigo navikiniai dariniai (50 proc.). 20 proc. tirtų nusileidusių sėklidžių buvo aptiktos navikinės kilmės Leidigo ir Seminomos ląstelės.
5. Kailio alopecija ir odos pigmentacija dažniausiai pasireiškė šunims, kuriems buvo diagnozuoti Sertoli-Seminona navikiniai dariniai (33,3 proc.). Minėti požymiai rečiausiai pasitaikė esant Sertoli-Leidigo navikiniams dariniams (6,6 proc.).
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mattos MRF, Mattos LS, Domingues SFS. Cryptorchidism in dog. Ciência Animal. 2000; 10(1):61-70.
2. Moon JH, Yoo DY, Jo YK, Kim GA, Jung HY, Choi JH, Hwang IK, Jang G. Unilateral cryptorchidism induces morphological changes of testes and hyperplasia of Sertoli cells in a dog. Laboratory Animal Research. 2014 24 Dec; 30(4):185-189.
3. Zhao, Xia; Onteru, Suneel; Saatchi, Mahdi; Garrick, Dorian J; and Rothschild, Max F. "Bayesian Inference Identifies a Candidate Region Associated with Canine Cryptorchidism that Includes the AMHR2 Gene,". Animal Industry Report. 2013; AS 659, ASL R2780. 4. Yates D, Hayes G, Heffernan M, Beynon R. Incidence of cryptorchidism in dogs and cats.
Vet Rec. 2003 Apr 19;152(16):502-4.
5. Zhao, Xia, "Gene mapping of monogenic disorders and complex diseases via genome wide association studies". Graduate. Theses and Dissertations. 2012; 12878.
6. Madureira R, Filho PR, Santos R, Dias A, Headley A, Mascarenhas SF, Brum S. Seminoma and sertolioma in a male pseudohermaphrodite dog with unilateral cryptorchidism: short communication. Semina: Ciências Agrárias, Londrina, v. 38, n. 4, suplemento 1, p. 2017; 2831-2836.
7. Veronesi MC, Riccardi E, Rota A, Grieco V. Characteristics of cryptic/ectopic and contralateral scrotal testes in dogs between 1 and 2 years of age. Theriogenology 72. 2009; 969–977.
8. Mahmud MA, JE Onu, Shehu S, Umar MA, Bello A and Danmaigoro A. Cryptorchidism in Mammals-A Review. Global Journal of Animal Scientific Research. 2015; 3(1):128-135. 9. Bigliardi E, Bresciani C, Cesaris VD, Parmigiani E. A Rare Clinical Case Of Double
Scrotum With Ectopic Testicle In a Dog. Journal of advances in agriculture. 2 0 1 5; ISSN 2349-0837.
10. Amann RP, Veeramachaneni DNR. Cryptorchidism in common eutherian mammals. Reproduction. 2007; 133:541–61.
11. Nødtvedt A, Gamlem H, Gunnes G, Grotmol T, Inderbø A, Moe L. Breed differences in the proportional morbidity of testicular tumours and distribution of histopathologic types in a population-based canine cancer registry. Vet Comp Oncol. 2011; 9:45–54.
39 13. Ruszczak A, Jurka P, Kacprzak K, Wątroba M, Parada R, Sacharczuk M. A case of ectopic scrotum in a dog with Tyr236His substitution in epidermal growth factor receptors. Animal Science Papers and Reports. 2015; 425-430.
14. Maxie MG, Jubb KVF, Kennedy PC, Palmer N. Pathology of domestic animals. Edinburgh, New York: Elsevier Saunders; 2007.
15. Hutson JM, Nation T, Balic A, Southwell BR. The role of the gubernaculum in the descent and undescent of the testis. Ther Adv Urol. 2009 Jun; 1(2): 115–121.
16. Zhao, Xia, "Gene mapping of monogenic disorders and complex diseases via genome wide association studies". Graduate. Theses and Dissertations. 2012; 12878.
17. Autumn P. Davidson. Canine Cryptorchidism. Sausis, 2014. [Tinkle]. Available: https://www.cliniciansbrief.com/article/canine-cryptorchidism. [Kreiptasi 11 lapkritis 2017]. 18. Jung HY, Yoo DY, Jo YK, Kim GA, Chung JY, Choi JH, Jang G, Hwang IK. Differential expression of estrogen receptor α and progesterone receptor in the normal and cryptorchid testis of a dog. Lab Anim Res 2016; 32(2), 128-132.
19. Felumlee AE, Reichle JK, Hecht S, Penninck D, Zekas L, Yeager AD, Goggin JM, Lowry J. Use of ultrasound to locate retained testes in dogs and cats. Veterinary radiology & ultrasound. 2012; 581-585.
20. Okjin KIM, Kyung-Suk KIM. Seminoma with hyperesterogenemia in a yorkshire terrier. J. Vet. Med. Sci. 2015; 67(1): 121-123.
21. Davidson AP. Reproductive Disorders of Male Dogs [Tinkle]. Available:
https://www.msdvetmanual.com/dog-owners/reproductive-disorders-of-dogs/reproductive-disorders-of-male-dogs. [Kreiptasi 13 sausis 2018].
22. Richard W. Nelson, C. Guillermo Couto, Autumn P. Davidson. Small Animal Internal Medicine 5th. St. Louis, Missouri: Elsevier Inc; 2014. 944-945psl; 949-950 psl.
23. Rijnberk F. J. van Sluijs. Medical History and Physical Examination in Companion Animals. 2nd Edition. Saunders Ltd.; 2nd September 2008. 118-119psl.
24. Zhao X, Onteru S, Saatchi M, Garrick D, Rothschild M. A genome-wide association study for canine cryptorchidism in Siberian Huskies. Animal Breeding and Genetics. 2014; 131, 202-209.
25. Crha M, Goethem BV, Dvořák M, Nečas A. Emergency laparoscopic cryptorchidectomy for acute abdomen due to testicular torsion in a dog. Acta Vet. Brno. 2015; 84: 167-171.
40 27. Miller NA, Van Lue SJ, Rawlings CA. Use of laparoscopic-assisted cryptorchidectomy in
dogs and cats. J Am Vet Med Assoc. 2004; 224:875–878.
28. Vannozzi I, Benetti C, Rota A. Laparoscopic cryptorchidectomy in a cat. J Feline Med Surg. 2002; 4:201–203.
29. Volta A, Manfredi S, Vignoli M, et al. Use of Contrast-Enhanced Ultrasonography in Chronic Pathologic Canine Testes. Reprod Domest Anim. 2014; 49(2), 202-209.
30. Penninck D; D'Anjou MA. Atlas of small animal ultrasonography. Cambridge: Blackwell; 2008. 417–443
31. Radostits OM, Mayhew IGJ, Houston DM. Veterinary clinical examination and diagnosis. 1th Edition. London, United Kingdom: WB Saunders Co Ltd; 2000. 2703-705psl.
32. Felumlee AE, Reichle JK, Hecht S, Penninck D, Zekas L, Dietze Yeager A, et al. Use of ultrasound to locate cryptorchid testes in dogs and cats. Vet Radiol Ultrasound. 2012; 53(5):581–5.
33. Veterinary Society Of Surgical Oncology. Testicular Sertoli Cell. [Tinkle]. Available: https://www.vsso.org/index.php/education-new/cancer-information-new/cancer-in-dogs-by-tumor-type-new/9-education/443-testicular-sertoli-cell. [Kreiptasi 11 lapkritis 2017].
34. Withrow S, Vail D, Page R. Small Animal Clinical Oncology 5th Edition. St. Louis, Missouri: Elsevier Inc; 2012.
35. Stokowski S, Ruth J, Lanz O, Ziglioli V. Computed Tomographic Features in a Case of Bilateral Neoplastic Cryptorchidism with Suspected Torsion in a Dog. Front Vet Sci. 2016; 3:33.
36. North SM, Banks TA. Small Animal Oncology, an introduction. Elsevier Saunders; 2009. 151–172.
37. Withrow S, Vail D. Small Animal Clinical Oncology. 4th edition. St. Louis: Saunders; 2007:799–804.
38. LIAO AT, CHU PY, YEH LS, LIN CT, LIU1 CH. A 12-Year Retrospective Study of Canine Testicular Tumors. J. Vet. Med. Sci. 2009; 71(7): 919–923.
39. Kealy JK, McAllister H, Graham JP. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat 5th Edition. St. Louis: Saunders; 2010. 172-175 psl.
40. Pesch G, Kathrin S, Wehrend A. “Kryptorchismus Bei Hund Und Katze - Definition, Prävalenz, Diagnose Und Therapie.” Praktische Tierarzt. 2013; 94.11: 974–978.
41 42. Quartuccio M, Marino G, Garufi G, Cristarella S, Zanghì A. Sertoli cell tumors associated with feminizing syndrome and spermatic cord torsion in two cryptorchid dogs. J Vet Sci. 2012;13(2):207-9.
43. Mattoon JS, Nyland TG. Small Animal Diagnostic Ultrasound, 3rd Edition. St. Louis, Missouri: Saunders, Elsevier; 2015 622-629 psl.
44. Castro JLC, Albernaz VGP, Domingues CMT, Ferreira AA, Dittrich G, Moratelli CBS, Freitag FV, Miara LC. Malignant Sertoli Cell Tumor with Abdominal Infiltrative Metastasis in a Dog. Pak Vet J. 2016; 36(3): 379-381.
45. Hong S, Lee HA, Han SJ, Kim O. Spontaneous sertoli cell tumor with cryptorchism in a beagle dog. Lab Anim Res. 2011; 27(2): 177-178.
46. Kisani AI, Wachida N, Apaa TT, Ahur VM, Grema BA, Tughgba T, Adamu SS, Rabo JS. Sertoli cell tumor in a cryptorchid dog. Journal of Advanced Veterinary and Animal Research 2017; 4(4): 394-398.
47. Ciaputa R, Nowak M, Kiełbowicz M, Antończyk A, Błasiak K, Madej JA. Seminoma, Sertolioma, and Leydigoma in Dogs: Clinical and Morphological Correlations. Bulletin of the Veterinary Institute in Pulawy. 2012; 56(3), 361-367.
48. Javanbakht J, Pedram B, Taheriyan MR, Khadivar F, Hosseini SH, Abdi FS et al. Canine transmissible venereal tumor and seminoma: a cytohistopathology and chemotherapy study of tumors in the growth phase and during regression after chemotherapy. Tumour Biol. 2014 Jun;35(6):5493-500.
49. Jubb, Kennedy, Palmer. Pathology of Domestic Animals. Philadelphia: Elsevier Saunders; 2007:565–619.
50. Hornakova L, Vrbovska T, Pavl'ak M, Valencakova-Agyagosova A, Halo M, Hajurka J. The evaluation of blood concentrations of testosterone, 17 -oestradiol and anti-Mu¨llerian hormone in dogs with cryptorchidism and testicular tumours. Pol J Vet Sci. 2017 Dec;20(4):677-685.
51. Spackman CJ , Roth L . Prostatic cyst and concurrent Sertoli cell tumor in a dog. J Am Vet Med Assoc 1988, 192, 1096-1098.
52. Sanpera N, Masot N, Janer M, Romeo C, de Pedro R. Oestrogen-induced bone marrow aplasia in a dog with a Sertoli cell tumour. J Small Anim Pract. 2002; 43, 365-369.
53. Švara T, Gombač M, Pogorevc E, Plavec T, Zrimšek P, Pogaenik M. A retrospective study of canine testicular tumors in Slovenia. Slovenian Veterinary Research. 2014; 51:81–88. 54. Paepe D, Hebbelinck L, Kitshoff A, Vandenabeele S. Feminization and severe pancytopenia
