KAČIŲ PIENO LIAUKŲ NAVIKINIŲ SUSIRGIMŲ PATOMORFOLOGINö DIAGNOSTIKA IR ANALIZö

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

AGNIETö RAGINIENö

KAČIŲ PIENO LIAUKŲ NAVIKINIŲ SUSIRGIMŲ

PATOMORFOLOGINö DIAGNOSTIKA IR ANALIZö

Veterinarin÷s medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Alius Pockevičius

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

KAČIŲ PIENO LIAUKOS NAVIKINIŲ SUSIRGIMŲ PATOMORFOLOGINö DIAGNOSTIKA IR ANALIZö

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2013 m. sausio 24d. Agniet÷ Raginien÷

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2013 m. sausio 24d. Agniet÷ Raginien÷

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

2013 m. sausio 24d. doc. dr. Alius Pockevičius

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (PROTOKOLO NR.7)

2013 m. sausio 24d.

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/ vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IŠ

(gynimo komisijos sekretor÷s/iaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1.1.Pagrindin÷s priežastys sukeliančios v÷žį...9

1.1.2.Navikų grup÷s ...10

1.2.Kačių pieno liaukos navikai ...11

1.2.1.Pieno liaukos navikų pasireiškimas...11

1.2.2.Histologin÷ klasifikacija...13 1.2.3.V÷žio stadijos ...14 1.3.Navikų diagnostika ...15 1.3.1.Pirmin÷ diagnostika...15 1.3.2.Antrin÷ diagnostika ...16 1.4.Gydymas...18 1.4.1.Pirminis gydymas ...18 1.4.2.Antrinis gydymas ...19 1.5.Ligos prognoz÷ ...20 1.5.1.Galimos komplikacijos...22 1.5.2.Eutanazija ...22 2. TYRIMŲ METODAI ...23

2.1.Bandymo objektas, atlikimo laikas ir vieta ...23

2.2.Tyrimo atlikimo eiga ...23

2.3.Histolopatologinio tyrimo metodika...23

2.4.Programin÷ duomenų analiz÷ ...25

3. TYRIMŲ REZULTATAI...26

3.1.Veisl÷s įtaka kačių pieno liaukos navikų atsiradimui...26

3.2.Amžiaus įtaka kačių pieno liaukos pasireiškimui ...27

3.4.Navikų rūšių pagal histologinę nomenklatūrą analiz÷...29

3.5.Histopatologinio navikų tyrimo rezultatai...32

4. REZULTATŲ APTARIMAS...37

5. IŠVADOS ...39

6. PASIŪLYMAI...40

7. PADöKA ...41

4

SANTRUMPOS

AC – adenokarcinoma

CNS – centrin÷ nervų sistema

ER – α –vienas iš estrogeno receptorių RD 114 – ksenotropinis kačių retrovirusas OHE – ovariohisterektomija (patel÷s kastracija) DIK – diseminuota intravaskulin÷ koaguliopatija

5 Raginien÷ A. (2013). Pathomorphological diagnosis and analysis of mammary gland tumors in cats. Research advisor – doc. dr. Alius Pockevičius. Kaunas.Veterinary Faculty of the Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences.

Summary

Mammary gland tumors are one of the most common tumors seen in veterinary clinical practice. It is the third most common neoplasia in cats. According to the literature the mean age of tumor diagnosis is between 10-12 years. Siamese, tricolor and Domestic Short-hair cats are reported to have a higher incidence rate than other breeds.

Our research was performed between April 2011 and December 2012 in Pathology center of Veterinary Academy of the Lithuanian University of Health Sciences. Samples for the research have been collected from “Jeruzal÷s veterinarijos gydykla” which is located in Vilnius and Dr. L. Kriaučeliūnas Small Animal Clinic of Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Veterinary in Kaunas. In the centre of Pathology all the available samples were examined pathohistologically.

The results of the research have showed that most of the mammary gland tumours occurred in mixed cats. Mixed cats represents 66,6 % of all investigated cases. Persian cats amounted to 12,5 % of all cases, Siamese – 12,5 % too, Russian blue – 4,3 % and Maine Coon – 4,3 %. Most of mammary gland tumors were found in cats aged between 9 and 10 years old. The youngest female cat in this research was 3 years old and the oldest female cat was 18 years old. Cats in this study was mainly 10 years. Grouping cats from our research by life stages showed that the majority of the cats are in 4th (mature cats) stage – 50 %. For this group are assigned 7 – 10 years old felines. Pathohistological research showed that 10 % of tumors in this investigation are benign, 75 % are malignant and 15 % are other pathologies (not tumors). Most of tumors are simple adenokarcinomas (52,9 %). In this investigation we found out that the most frequent mammary glanda carcinoma is cribriform carcinoma (44,4 %). Of all tumors in our research just two were fibrosarcoma.

The objective of the research: To find out mammary gland prevalence for feline by doing pathomorphological analysis.

6 Tasks of the research:

Using histological nomenclature to identify which mammary gland tumors are mostly diagnosed for cats;

To find out if feline's age are under influence for mammary's gland tumors morbidity; To rate if feline's breed has any connection for mammary's gland tumors;

7

ĮVADAS

V÷žys yra sunkus kačių sveikatos sutrikimas. Yra apskaičiuota, kad kas ketvirta kat÷ miršta nuo v÷žio ar jo sukeltų ligų (Dobson, 2007). Pieno liaukos navikai veterinarin÷je praktikoje yra labai dažni. Šių navikų labai didel÷ biologin÷ įvairov÷ (Bergman, 2007).

Nepaisant trumpo gyvūnų gyvenimo laikotarpio, neoplazijos kelia didžiulį susirūpinimą praktikuojantiems veterinarijos gydytojams, diagnostikams ir tyr÷jams. V÷žio diagnozavimas ir gydymas individualiai kiekvienam gyvūnui tampa vis labiau pastebimas smulkių gyvūnų praktikoje (McGavin, Zachary, 2007).

Siamo veisl÷s kat÷ms, trispalv÷ms kat÷ms ir namin÷ms trumpaplauk÷ms kat÷ms yra didesn÷ tikimyb÷ susirgti pieno liaukos navikais palyginus su kitų veislių kat÷mis. Siamo veisl÷s kat÷ms rizika padid÷ja net 2 kartus, lyginant su kitomis veisl÷mis (Dobson, Lascelles, 2011).

Daugumos gyvūnų navikai būna neskausmingi ir jie yra randami tik gerai apžiūr÷jus gyvūną (Tobias, 2010). Kačių pieno liaukos navikų atsiradimo priežastys tiksliai nežinomos. Tai gali būti siejama su ankstesniu hormono progesterono ar jo pakaitalų naudojimu (megestrolio acetato naudojimas rujai slopinti), virusų veikla persirgus ar sergant virusin÷mis ligomis, genetika (paveldimumu), chemine aplinkos tarša ar kitais veiksniais. Pats svarbiausias šią navikinę patologiją sukeliantis veiksnys yra neatlikta kat÷s kastracija ankstyvame amžiuje arba atlikta procedūra tik po kelių jauniklių vadų.

Kačių pieno liaukos navikai yra trečioje vietoje pagal pasireiškimą po kraujodaros ir odos navikų. Pieno liaukos navikai pasitaiko kat÷ms rečiau nei kad žmon÷ms ar šunims, bet jie sudaro 17 proc. neoplazijų pasireiškiančių kat÷ms. Lyginant su žmon÷mis ir šunimis, mažiausiai 85 proc. kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai (Withrow, Vail, 2007).

Dažniausiai navikai apima keletą pieno liaukos skilčių ir pasitaiko, kad navikai būna išop÷ję. Labai dažnai atsiranda metastazių, kurios apima regioninius limfinius mazgus, plaučius, pleurą ar kepenis (Norsworthy et al., 2011).

Navikų diagnozavimui naudojama biopsija ir histologiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti auglių tipą, struktūrą. Kat÷ms, turinčioms pieno liaukos navikų, dažniausiai diagnozuojamos vienos ar kitos rūšies adenokarcinomos, kurios yra priskiriamos piktybiniams navikams.

Yra daug navikų gydymo būdų ir jų taikymas priklauso nuo individualaus v÷žio ląstelių tipo (Morgan, 2008). Dažniausiai taikoma viena iš mastektomijos chirurginio gydymo rūšių, taip pat naudojama chemoterapija, o kiti metodai šios rūšies navikams beveik nenaudojami.

8 Darbo tikslas – atliekant patomorfologinius tyrimus ištirti ir išanalizuoti pieno liaukos navikų pasireiškimą kat÷ms.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, kokie pieno liaukos navikai pagal histologinę nomenklatūrą dažniausiai diagnozuojami kat÷ms;

2. Įvertinti kačių amžiaus įtaką pieno liaukos navikų pasireiškimui; 3. Įvertinti ar veisl÷ turi įtakos kačių sergamumui pieno liaukos navikais;

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. V÷žys

V÷žys yra plačiausiai naudojamas terminas, kuris apibūdina skirtingas navikines būkles. Bendri bruožai šioms būkl÷ms yra nekontroliuojamas augimas ir šeimininko ląstelių proliferacija, dažniausiai pakenkiant pačiam šeimininkui. Įprastai priimta laikyti, kad dauguma v÷žinių ląstelių auga iš pakitusių pavienių pirmtakių kamieninių ląstelių. Ir nors neoplastin÷s transformacijos vystymosi esm÷ n÷ra tiksliai žinoma, visgi žinoma, kad pagrindinis pasikeitimas ląstel÷je vyksta pasikeitusio genetinio kodo pas÷koje, kuris kontroliuoja ląstel÷s augimą ir dauginimąsi. Taigi v÷žys yra genetin÷ somatinių ląstelių liga (Dobson, Lascelles, 2011).

Neoplazija, tai mas÷ audinio, atsiradusio d÷l galinčių dalintis ląstelių, kurios turi įgytą nuolat besireiškiantį paveldimą keitimąsi ar stabilų subgenetinį keitimąsi d÷l kurio ląstel÷s daugiau tinkamai neatsako į vieną ar daugiau normalių audinių augimo stimuliatorių, tokių kaip cheminiai ar fizikiniai, intraląsteliniai ar ekstraląsteliniai (Meuten, 2002).

Navikų savyb÷s yra tokios:

1) V÷žio ląstelių proliferacija yra nekontroliuojama ir įvyksta nepriklausomai nuo naujų ląstelių poreikio.

2) Ląstelių diferencijacija v÷žin÷se ląstel÷se yra susilpn÷jusi. Jos dažnai būna pilnai neišsivysčiusios (Dobson, Lascelles, 2011).

Navikin÷s ląstel÷s skirstomos į mezenchimin÷s ir epitelin÷s kilm÷s. Ši dvinar÷ sistema suskirsto visas neoplazijų formas pagal gerybinį ar piktybinį pobūdį ir kartu mezenchiminę ar epitelinę prigimtį. Mezenchimin÷ms neoplazijoms priskiriama jungiamieji audiniai, raumenys, kraujas ir visos endotelin÷s ląstel÷s, įskaitant mezotelį, sinoviją ir smegenų dangalus. Epiteliniam priskiriama žvynin÷s odos ląstel÷s, visos liaukos, visos virškinamojo trakto ląstel÷s ir visos neuroektodermin÷s prigimties ląstel÷s, įskaitant ir melanocitus (Meuten, 2002). Piktybinis epitelio navikas vadinamas karcinoma, mezenchimos kilm÷s audinių – sarkoma (Stalioraityt÷, 2001).

1.1.1. Pagrindin÷s priežastys sukeliančios v÷žį

Taip pat yra keletas pradinių genetinių pakitimų, kurie sukelia padid÷jusią v÷žio riziką ir daugelio v÷žių etiologija yra daugiafaktorin÷. Spontaniniai genetiniai pakitimai vyksta ląstel÷se visą

10 jų gyvenimo laikotarpį, bet papildomai pasitaiko išorinių veiksnių, kurie sunaikina DNR ir inicijuoja genetinę mutaciją:

1) Virusai (pvz. retrovirusai)

2) Radiacija (pvz. terapin÷, diagnostin÷ ar antrin÷ gamtin÷)

3) Ultravioletiniai spinduliai (pvz. odos v÷žys įtakotas saul÷s nudegimo)

4) Cheminiai kancerogenai (pvz. aromatiniai aminai, azotiniai dažikliai,) (Dobson, Lascelles, 2011).

1.1.2. Navikų grup÷s

Kai kurie piktybiniai navikai auga taip greitai, kad net sunku juos patologiškai priskirti kuriai nors grupei. Jie dažniausiai vadinami nediferencijuotais navikais. Kai patologas negali identifikuoti ląstelių prigimties, dažniausiai naudojamas terminas „anaplastin÷ karcinoma“ (Villalobos, Kaplan, 2007).

Ligonį prižiūrintis gydytojas turi tur÷ti pakankamai žinių apie neoplazijų kilmę ir biologinį poveikį, nes paciento gerov÷ yra didel÷je rizikoje. D÷l klinikinių priežasčių v÷žys dažnai grupuojamas į šias penkias grupes:

1. Karcinomos. Tai v÷žys, kuris išauga iš odos ląstelių, mukozin÷s membranos, liaukų ląstelių ir vidaus organų ar ląstelių, kurios auga organizmo ertm÷se. Dauguma karcinomų, ypač pieno liaukos, s÷klidžių ir perianaliniai augliai, prakaito liaukų augliai pasirodo odos paviršiuje ir tod÷l dažniausiai juos pastebi gyvūno savininkas. Tuo tarpu karcinomos, kurios atsiranda vidaus organuose, lieka nematomos ir slaptos, kol gyvūnui pasireiškia ligos simptomai.

Ląstel÷s, kurios auga iš liaukinio audinio dažnai vadinamos adenokarcinomomis (AC). Šis terminas labiau tinka apibūdinti auglius, augančius iš liaukinio odos ar vidaus organų audinio ar pačios liaukos viduje. Adenomos yra nepiktybinis liaukos auglys, bet b÷gant laikui jis gali virsti piktybiniu. Kat÷s yra linkusios sirgti žvyninių ląstelių karcinoma, bazalinių ląstelių augliais ir pieno liaukos augliais.

2. Sarkomos. Ląstel÷s augančios iš jungiamojo audinio, tokio kaip kaulai, raumenys, fibrozinis jungiamasis audinys ir įvairaus tipo ląstelių, kurios esti kūne, tokios kaip pamatin÷s ląstel÷s, melanocitai, plazmos ląstel÷s ir dendritin÷s ląstel÷s. Sarkomos yra piktybin÷s, turi kintančią klinikinę išraišką ir skirstomos į apčiuopiamų struktūrų, pvz. kaulų sarkomos, ir kraujo, prie kurių priskiriama leukemijos ir limfomos.

11 3. Kraujo v÷žys. Tai v÷žys atsirandantis iš hemapoetinio audinio ir limfinių mazgų ar kitų

limfinių audinių, sukeliančių leukemijas ar limfomas. Hemangiosarkoma gali būti priskirta šiai grupei.

4. Nervin÷s sistemos v÷žys. V÷žys, atsirandantis galvos ar nugaros smegenyse, arba nervuose, kurį aptikti ir gydyti labai sunku veterinariniams pacientams. Dažniausiai tai būna uždelsti v÷žiai, nes gyvūnai ilgai toleruoja CNS auglius neparodant simptomų.

5. Įvairiarūšis ar nežinomų ląstelių v÷žys. Histiocitiniai v÷žiai, sunkiai diferencijuojami piktybiniai v÷žiai ir v÷žiai iš nežinomos prigimties ląstelių (Villalobos, Kaplan, 2007).

1.2. Kačių pieno liaukos navikai

1.2.1. Pieno liaukos navikų pasireiškimas

Pieno liaukos neoplazija yra trečia pagal dažnumą pasitaikanti neoplazija kat÷ms arba skaičiuojant procentais ji sudaro 17 proc. visų kat÷ms pasitaikančių neoplazijų. Pieno liaukos navikai retai pasitaiko patinams. Pieno liaukos neoplazija dažniausiai atsiranda vidutiniškai 10 – 12 metų amžiaus kat÷ms (12,8 metų patinams), bet gali pasireikšti kat÷ms nuo 9 m÷nesių iki 23 metų amžiaus. Beveik visi kačių pieno liaukos navikai išsivysto nekastruotoms patel÷ms (99 proc.). Didesnę riziką susirgti pieno liaukos navikais turi Siamo kat÷s, trispalv÷s ir namin÷s trumpaplauk÷s kat÷s, be to Siamo kat÷s taip pat linkusios sirgti jaunesniame amžiuje. Siamo veisl÷s kat÷ms taip pat nustatoma žymiai blogesn÷ ligos eiga. Persų veisl÷s kat÷s taip pat turi genetinį polinkį šiai patologijai. Tyrimai rodo, kad kai kurie pieno liaukos navikai turi progesterono receptorius, ir kai kurioms kat÷ms atsiranda neoplazijos d÷l anksčiau padid÷jusio progestino kiekio. (Norsworthy et al., 2011; Moore, Frinberger, 2010; Borrego, 2009; Fossum, 2007). Mažiau nei 10% kačių pieno liaukos navikų turi ir estrogeno receptorius (Argyle, et al.,2008).

Daug didesnę tikimybę pasireikšti navikams turi vyresn÷s nekastruotos kat÷s, taip pat tos, kurios anksčiau buvo atsivedusios kelias jauniklių vadas, ir taip pat kat÷s, kurios buvo iškastruotos jau po jauniklių atsivedimo (Wexler – Mitchell, 2004).

Estrogeno ir progesterono receptorių buvimas ženkliai dažniau buvo nustatytas nepiktybiniams navikams nei kad karcinomoms. Remiantis kitais duomenimis kačių pieno liaukos karcinomos buvo taip pat teigiamos ar neigiamos estrogeno receptoriams tik keliais atvejais. Įdomu tai, kad progesterono receptoriai buvo rasti septyniose estrogenų receptoriams neigiamuose kačių pieno liaukos karcinomose (Meuten, 2002).

12 Šių navikų etiologija yra neaiški, bet galima teigti, kad daugyb÷ faktorių tam turi įtakos. Ir nors C tipo virusai ir RD 114 virusai (senoviniai nepatogeniški kačių virusai) buvo identifikuoti elektroniniu mikroskopu ir taip pat kai kurios kat÷s, sergančios pieno liaukos navikais tur÷jo antigenus kačių leukemijos virusams, bet visgi n÷ra aišku ar virusai turi įtakos navikų atsiradimui (Morrison, 2002).

Kat÷s sterilizuotos iki 6 m÷nesių amžiaus turi 91 proc. mažesnę tikimybę susirgti pieno liaukos karcinoma, kai tuo tarpu nekastruotos patel÷s turi septynis kartus didesnę riziką susirgti šia liga (Norsworthy et al., 2011; Moore, Frinberger, 2010; Tilley, Smith, 2007).

Kačių pieno liaukos navikai nuo 80 iki 93 proc. būna piktybiniai , palyginus šunų jie būna piktybiniai nuo 41 iki 53 proc. Dažniausiai pasitaikanti navikų rūšis būna adenokarcinoma, ji sudaro 80 proc. visų kačių pieno liaukos navikų ir ji yra pastebima kaip pavieniai ar daugybiniai mazgeliai arba kaip ištisas pieno liaukos padid÷jimas (Norsworthy et al., 2011; Tilley, 2007).

Dauguma adenokarcinominių navikų diagnozuojamų kat÷ms yra vamzdiškoji, spenelin÷, solidinio ar kribriforminio tipo. Daug rečiau iš piktybinių navikų pasitaiko plokščialąstelin÷s rag÷jančios karcinomos, sarkomos ar mukozin÷s karcinomos (Henry, 2009).

Mikroskopiškai adenokarcinomos augliai yra nepaprastai anaplastin÷s ląstel÷s ir jos n÷ra apribotos pamatin÷s membranos, bet yra infiltruotos į gleivin÷s Tunica propria ir į liaukos intersticinį audinį. Ląstel÷ms būdingos tipiškos piktybinio v÷žio savyb÷s, tai yra didelis vezikulinis branduolys su dideliais branduol÷liais ir mitotiniu dalinimusi (Vegad, 2007).

Dažniausiai yra apimamos v÷žio kelios liaukos skiltys ir dažnai jos būna išop÷jusios. Papildomai neoplazija gali skatinti uždegiminį procesą arba sekreciją, kuri yra panaši į laktaciją. Kadangi limfagyslių ir kraujagyslių tinklas šioje vietoje būna geras, taigi metastaz÷s taip pat pasitaiko dažnai ir 80 proc. kačių metastaz÷s pasirodo eutanazijos ar mirties metu. Metastaz÷s dažniausiai apima regioninius limfinius mazgus, plaučius, pleurą ar kepenis. Daugelis kačių pradeda dusti kai d÷l metastazių pleuroje pradeda kauptis skysčiai. Paprastai regioninių limfinių mazgų metastaz÷s pasireikia kairiam ir dešiniam kirkšnies limfmazgiuose ir d÷l to yra apimamos v÷žio 3 ir 4 dešin÷ ar kair÷ pieno liaukos arba pasireiškia pažastiniam limfiniam mazge ir d÷l to apimamos v÷žio 1 ir 2 dešin÷ ar kair÷ pieno liaukos (Norsworthy et al., 2011).

Pieno liaukos navikai gali atsirasti taip pat jei katei yra gimdos neoplazijų (Birchard, Sherding, 2006).

Pasteb÷ti pieno liaukos navikus n÷ra sunku tik tada, kai jie jau būna stipriai išaugę ir, tikriausiai, metastazavę, nes kitų ligos simptomų gyvūnai nerodo. Retkarčiais šie navikai gali kraujuoti ar būti infekuoti. Kadangi navikai gali būti piktybiniai, tai liga gali įtakoti ir kitus kūno pasikeitimus, tokius kaip svorio kritimas, apetito praradimas ar letargija (Chan, 2005).

13 Navikus svarbu diferencijuoti nuo lobuliarin÷s hiperplazijos, fibroepitelin÷s hiperplazijos, papiliarin÷s cistin÷s hiperplazijos, mastito ir cistų (Tilley, Smith, 2007).

1.2.2. Histologin÷ klasifikacija

Pasaulin÷ Sveikatos Organizacija gerai ištyrin÷jusi pieno liaukos navikus detalizavo histologinę šių navikų klasifikaciją. Klasifikuojant navikus galima daug lengviau nustatyti diagnozę ir paskirti atitinkamą gydymą. Prognozei labai svarbu ir diferenciacijos lygis (Dobson, Lascelles, 2011).

• Piktybiniai navikai su geriausia prognoze susideda iš stipriai diferencijuotų liaukos ląstelių, turinčių sekrecines ląsteles, alveoles, kanal÷lius ir kitas būdingas struktūras. Šie navikai diferencijuojami kaip kompleksas adenokarcinomų. Jos retai metastazuoja ir chirurgiškai pašalinus prognoz÷ būna gera.

• Jei mioepitelinių ląstelių n÷ra, tai navikai vadinami paprastosiomis adenokarcinomomis, dažnai besidauginančiomis alveol÷se, kanal÷liuose ar speneliuose. Šie navikai yra invaziniai ir pasižymi tolimu išplitimu po organizmą. Jei tai dar neįvykę, chirurginis įsikišimas vis tiek mažai ką gali pad÷ti.

• Jei navikas yra kilęs iš pieną išskiriančių struktūrų, jis apibūdinamas kaip vientisoji adenokarcinoma. Šio tipo navikai yra labiau invaziniai ir yra linkę anksti metastazuoti. Prognoz÷ šiuo atveju būna dar atsargesn÷.

• Mažiausiai diferencijuoti navikai su įvairaus išsivystymo audinių išvaizda yra piktybiškiausi. Šie navikai dažnai vadinami anaplazijomis ir turi didelę tikimybę metastazuoti į limfinius mazgus ar kraujo indus. D÷l invazijos į odos limfinius mazgus oda atrodo „uždegimin÷“, tod÷l šiuo atveju navikai vadinami „uždegimine adenokarcinoma“. Prognoz÷ visada prasta, net ir panaudojus radikalius chirurgijos metodus. Tai jau vadinamoji IV stadija. • Plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma kartais pastebima pieno liaukoje ir prognoz÷ šiuo

atveju yra bloga, nes jau ankstyvoje stadijoje metastazuojama į regioninius limfinius mazgus (Dobson, Lascelles, 2011).

Navikas yra mazgelio formos, paviršiuje išop÷jęs. Jis gali metastazuoti į sritinius limfinius mazgus, o iš jų – į kitus vidaus organus (Mačiulskis et al, 2007).

• Sarkomų paplitimas pagal įvairius duomenis varijuoja tarp 5 – 10%. Didžioji dauguma pirmiausia yra skeleto osteosarkomos ar fibrosarkomos. Prognoz÷ prasta, nes apie 75% sarkomų metastazuoja, dažniausiai hematogeniniu keliu. Navikas sudaro įvairios formos ir dydžio, minkštos konsistencijos mazgus. Pieno liauka pagal dažnumą yra antroje vietoje

14 pagal tai kur vystosi pirmin÷s osteosarkomos nekastruotoms patel÷ms, ir šie navikai vystosi visai kaip piktybiniai. Jei liaukoje yra ir mezenchimin÷s ir epitelin÷s kilm÷s ląstel÷s (labai reta), tai navikas vadinamas karcinosarkoma. Šie navikai visada būna labai piktybiniai (Dobson, Lascelles, 2011;Mačiulskis, 2007).

1 lentel÷. Kačių ir šunų pieno liaukos navikų klasifikacija

Piktybiniai Gerybiniai Neinfiltracin÷ karcinoma, Kompleksin÷ karcinoma, Paprastoji karcinoma: • Tubulopapiliarin÷, • Solidin÷, • Kribriformin÷, • Anaplastin÷, Specifin÷s karcinomos: • Verpstinių ląstelių, • Plokščialąstelin÷ rag÷janti, • Mukozin÷, • Riebalin÷, Sarkomos: • Fibrosarkoma, • Osteosarkoma, • Karcinosarkoma, Paprastoji adenoma, Kompleksin÷ adenoma, Pamatinių ląstelių adenoma, Fibroadenoma,

Gerybiniai mišrūs navikai, Vamzdiškoji papiloma

1.2.3. V÷žio stadijos

Kadangi dauguma kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai, skirstymas į stadijas yra svarbus ir Pasaulin÷s Sveikatos Organizacijos skirstymo į stadijas sistema naminiams gyvūnams remiasi suskirstymu į keturias stadijas. Daugyb÷ atliktų studijų parod÷, kad naviko dydis pirmin÷s apžiūros metu yra geras prognostinis indikatorius ir skirstymo į stadijas sistema yra paremta naviko dydžiu (North, Banks, 2009).

V÷žio stadijų sistema, naudojama kačių pieno liaukos navikams skiriasi nuo originalios stadijų sistemos. Šią sistemą modifikavo Ovenas 1980 metais. Pakeistoje sistemoje limfinių mazgų metastaz÷s priskiriamos III ar IV stadijoms, kai tuo tarpu originalioje sistemoje pakitę, bet dar neap÷mę aplinkinių minkštųjų audinių limfiniai mazgai priskiriami II stadijai (Henry, 2010).

15 2 lentel÷. Kačių pieno liaukos navikų stadijos

Stadija Navikų dydis Stadija Navikų dydis

I <1 cm I <2 cm

II 1 – 3 cm; pakitę, bet dar neap÷mę aplinkinių minkštųjų audinių

limfiniai mazgai

II 2 – 3 cm

III > 3 cm ar augliai su pakitusiais limfiniais mazgais

III >3 cm, regioninių limfinių mazgų metastaz÷s ar abiejų pusių pieno

liaukų metastaz÷s IV Tolimos metastaz÷s ir bet koks

navikų dydis

IV Tolimos metastaz÷s ir bet koks navikų dydis

1.3. Navikų diagnostika

Gerybin÷ pieno liaukos adenoma yra reta ir pasireiškia kaip mažas, pavienis, kietas mazgelis. Pagal šiuos požymius jį galima atskirti nuo piktybinio naviko. Kitos diferencin÷s diagnoz÷s apima piktybinius ir gerybinius odos navikus, mastitą ir fibroepitelinę hiperplaziją. Fibroepitelin÷ hiperplazija pasitaiko kat÷ms nuo 2 metų amžiaus po rujos ar n÷štumo laikotarpiu ar kat÷ms, gydytoms progestinais ir gali pasireikšti kaip vienos ar daugiau pieno liaukų padid÷jimas su paraudimu ir išop÷jimu. Maž÷jantis plazmos progesterono kiekis stimuliuoja prolaktino sekreciją stimuliuodamas hipofizę, kuri pradeda kartu stimuliuoti ir pieno liaukos augimą. Fibroepitelin÷ hiperplazija gali įtakoti neoplazijos ar mastito atsiradimą (Norsworthy, 2011; Feldman, 2004).

Į amžių turi būti kreipiamas didelis d÷mesys, nes greitai augantys pieno liaukos mazgeliai patel÷ms jaunesn÷ms nei 3 metai, gali būti pieno liaukos displazija. Nutraukimas hormonų (progestino), kastravimas ir antihormoniniai vaistai yra pakankama terapija. Kai kuriais atvejais, jei displazija neišnyksta po šių procedūrų, gali prireikti ir chirurginio audinių šalinimo (Alenza, 2011).

1.3.1. Pirmin÷ diagnostika

Chirurginis šalinimas ir histopatologinis tyrimas. Kadangi dauguma pieno liaukos navikų yra piktybiniai, tai chirurgin÷s operacijos metu šalinti darinį ir jį tirti yra labiau rekomenduojama, negu tiesiog imti biopsiją, nebent tai būtų fibroepitelin÷ hiperplazija. Adatin÷ biopsija taip pat gali būti naudojama atskirti piktybinį darinį nuo nepiktybinio, bet rezultatus reiktų interpretuoti labai atsargiai (Norsworthy, 2011).

16 Histopatologinis tyrimas yra reikalingas patvirtinti kačių pieno liaukos navikų diagnozei. Biopsijos m÷ginys dažnai yra gaunamas geriau jau galutin÷s operacijos metu, negu prieš operacinį įvertinimą. Dauguma kat÷ms diagnozuojamų pieno liaukos navikų būna adenokarcinomos, ypač vamzdiškoji, spenelin÷, solidin÷ ar kribriforminio tipo. Uždegimin÷ pieno liaukos karcinoma buvo pirmą kartą pamin÷ta 2004 metais ir nustatyta trims kat÷ms, kurioms buvo nustatyti pažeidimai tipiški didžiul÷ms žmonių ir šunų uždegimin÷ms pieno liaukos karcinomoms ir taip pat su nustatyta prasta prognoze. Pažeidimai šioms kat÷ms skirtingai nuo žmonių ir šunų uždegimin÷s pieno liaukos karcinomos buvo tokie, kad jos teigiamai reagavo į ER – α, įvykusio tik po pirmin÷s mastektomijos, ir buvo susieti su keletu uždegiminių dermos ir poodžio minkštųjų audinių uždegiminių reakcijų (Henry, 2010).

Kat÷ms, kurios serga uždegimine pieno liaukos karcinoma, konstatuojama blogiausia diagnoz÷, tod÷l šioms kat÷ms reikia itin geros priežiūros įskaitant ir analgeziją, nes ši v÷žio rūšis yra ypač skausminga (Moore, Frinberger, 2010).

Vidutiniškai nuo navikų atsiradimo iki tol, kol šeimininkai pastebi neoplazijas ant gyvūno praeina apie 5 m÷nesius (Birchard, Sherding, 2006).

1 pav. ir 2 pav. Kat÷ su navikiniais dariniais prieš operaciją ir kat÷ po navikų pašalinimo (nuotraukos iš asmeninio archyvo)

1.3.2. Antrin÷ diagnostika

Limfinių mazgų citologija – tai gali būti kaip įrodymas d÷l regioninių limfinių mazgų metastazių. Limfinių mazgų ląstelių pa÷mimui naudojama adatin÷ biopsija, kuri atliekama kartu su pieno liaukos biopsija.

17 Krūtin÷s ląstos rentgenograma – ji gali parodyti metastazes plaučiuose, pleuroje ar krūtin÷s limfiniuose mazguose. Šią procedūrą būtina atlikti visoms kat÷ms, kurioms buvo nustatyti pieno liaukos navikai , prieš anesteziją ir operaciją. Rekomenduojama atlikti trijų krypčių rentgenogramą (kairę ir dešinę lateralines ir ventrodorsalinę) (Mannion, 2006).

Pieno liauka rentgeno nuotraukose atpažįstama kaip neaiškaus vaizdo minkštasis audinys, esantis ventraliai pilvo sienos. Žiūrint ventrodorsaliai speneliai gali būti sumaišyti su vidiniais pilvo ar krūtin÷s audiniais (Kealy, 2011).

Pieno liauka gali pakeisti savo vaizdą, jei joje yra matomos sukalk÷jusios neoplazijos. Jos taip pat siejamos su neoplazijomis. Piktybin÷s neoplazijos gali metastazuoti į limfinius mazgus ir plaučius kur jos gali būti pasteb÷tos darant rentgeno nuotraukas (Kealy, 2011).

Pilvo ertm÷s ultragarsinis tyrimas – jis atliekamas tam, kad būtų galima nustatyti ar n÷ra padid÷ję pilvo ertm÷s limfiniai mazgai ir ar n÷ra metastazių (Norsworthy, 2011).

Diagnostinis ultragarsas naudoja aukšto dažnio garso bangas taip sukurdamas daikto vaizdą. Garso bangos, kurių dažnis didesnis nei 20 KHz yra priskiriamos aukštam dažniui ir jos negirdimos žmogui. Diagnostiniais tikslais dažniausiai naudojama 2 – 10 KHz dažnio bangos, didesnio dažnio ultragarsas naudojamas diagnostiniais tikslais ir dažniausiai tai būna 15 KHz dažnio bangos, naudojamos gauti aukštos rezoliucijos vaizdą (Mannion, 2006).

Pleurocentez÷ ir citologinis tyrimas – šis tyrimas rekomenduojamas jei neseniai yra prad÷ję kauptis skysčiai krūtin÷s ląstoje. Citologinis šio skysčio įvertinimas gali parodyti metastazes net jei kai kurioms kat÷ms, turinčioms navikų krūtin÷s ertm÷je, nepasireikš skysčių kaupimasis šioje ertm÷je.

Adatin÷ citologija ir aspiracija (biopsija) – tai tyrimas, kuriuo įmanoma nustatyti piktybinis ar gerybinis yra auglys, nors histopatologinis tyrimas yra daug tikslesnis (Norsworthy, 2011).

Pieno liaukos navikų citologinis tyrimas dažniausiai neteikia didelio malonumo, nes kartu su navikiniu audiniu būna ir uždegimas, taip pat sunku juos tirti d÷l polinkio būti citologiškai neaiškiems, netgi augančių invaziškai auglių. Pagrindin÷ paskata atliekant citologinį tyrimą navikui iš pieno liaukos srities tai, kad galima atmesti kitas ligas, tokias kaip bazalinių ląstelių augliai ar kitus auglius, nebūdingus pieno liaukai (Henry, Higginbotham, 2010).

Atsargiais sp÷jimais prognozuojant galima teigti, kad daugmaž 50 proc. navikų yra piktybiniai ir 50 proc. - gerybiniai. Kalbant apie piktybinius navikus apie 50 proc. jų gali būti tiesiog išoperuoti. Deja, kat÷ms pieno liaukos navikai beveik visada būna piktybiniai. Šunims ir kat÷ms geriausia, kai diagnozuojama iš kuo mažesnių navikų, nes tada rezultatas būna geriausias (Chan, 2005).

18 Apytiksliai 60 proc. pacientų turi daugybinius pieno liaukos padid÷jimus; viena trečioji pacientų turi, ir dešin÷s, ir kair÷s pieno liaukos grandinių pažeidimus tuo pačiu metu (Tilley, Smith, 2007).

Speneliai, kurie būna dažniausiai paraudę ir patinę, gali išskirti gelsvai rudą ar geltoną skystį, o dubens kraštai gali būti edemiški ir nepatogūs, temperatūra gali būti nenormali d÷l auglio trombų ar susilpn÷jusio kraujagyslių pratek÷jimo. Taip pat navikų išop÷jimas pastebimas ketvirtadaliui pacientų. Iš kraujo tyrimų galim tik įtarti auglius. Anemija ir leukocitoz÷ gali rodyti v÷žio požymius (Tilley, Smith, 2007).

Įdomu tai, kad Jungtin÷se Amerikos valstijose kasmet pieno liaukos navikai diagnozuojami 25 kat÷ms iš 100000, kai tuo tarpu šia liga suserga net 199 šunys iš 100000 (Henry, 2010).

1.4. Gydymas

Visi gerybiniai ir daugmaž pus÷ piktybinių navikų gyvūnams gali būti šalinami chirurginiu būdu. Likę navikai gali būti gydomi chemoterapija. Radiacija, imunin÷ terapija ir hormonin÷ terapija neduoda gero rezultato gydant kačių pieno liaukos navikus (Norsworthy, 2011; Chan, 2005).

Faktoriai, kuriais remiantis veterinaras gali spręsti ar reikia naudoti chemoterapiją ar chirurginę intervenciją yra naviko dydis diagnoz÷s metu, navikinio audinio mikroskopavimo rezultatai, išop÷jusios vietos ant navikinio darinio, metastazių buvimo įrodymas (Chan, 2005).

3 pav. Pašalintas kat÷s pieno liaukos navikas (nuotrauka iš asmeninio archyvo)

1.4.1. Pirminis gydymas

Chirurginis šalinimas – tai vienas iš galimų pieno liaukos neoplazijų gydymo būdų. Nors dažniausiai pieno liaukos navikai būna abiejuose pus÷se po kelis, visgi rekomenduojama atlikti

19 vienu metu vienos pus÷s radikalią mastektomiją ( paremtą limfiniu drenažavimu). Kat÷ms geriau operuojant išpjauti didesnį plotą. Abiejų pusių radikali mastektomija, kitaip nei šunims rekomenduojama jei liga yra ap÷musi abi, ir dešinę , ir kairę pieno liaukų pilnas skiltis. Kirkšnies limfiniai mazgai turi būti visada būtinai pašalinami operacijos metu, tuo tarpu pažastiniai limfiniai mazgai turi būti pašalinami tik jei jie yra padid÷ję. Yra neaišku kod÷l, jei tuo pat metu atliekama ovariohistoriektomija tai, sumaž÷ja recidyvų skaičius, bet kartais tai yra rekomenduojama. Ovariohistoriektomija ar nutraukta progestinų gamyba paprastai baigiasi fibroepitelin÷s mas÷s regresija (Norsworthy, 2011;Rosenthal, 2001;Kudnig, Seguin, 2012;Tobias, 2010).

Chirurgin÷ operacija daugumoje atvejų būna kaip gydomoji priemon÷, kuri prailgina gyvenimą ir leidžia histologiškai išstudijuoti naviką. Chirurginis gydymas niekada neturi būti atidedamas d÷l navikų agresyvumo. Chirurgin÷ intervencija nerekomenduojama pažengusiems vietiniams navikams (labai dideli ir tvirtai įaugę navikai) ir tolimoms metastaz÷ms. Vis d÷lto konservatyvus ir paliatyvinis chirurginis gydymas gali būti atidedamas, jei navikai yra maži (Alenza, 2011).

Liaukos pašalinimas yra gydymo būdas visiems pieno liaukos navikams, išskyrus uždegiminę karcinomą. Šios karcinomos yra ypač agresyviai augančios, tod÷l chirurginis šalinimas nepad÷tų gyvūnui pasveikti ar bent sumažinti ligos pasireiškimą (Fossum et al., 2007).

1.4.2. Antrinis gydymas

Chemoterapija

Kadangi didžioji dauguma kačių pieno liaukos navikų yra piktybiniai ir metastazuojantys, tod÷l chemoterapija yra rekomenduojama (Ettinger, Feldman, 2004).

Chemoterapija gali būti naudojama d÷l kačių pieno liaukos navikų keliais atvejais: po operacijos kaip papildoma terapija ( po operacijos, kai klinikin÷ ir histologin÷ diagnoz÷s yra blogos), gydant mikrometastazes ar gydant tolimas metastazes kai buvo pašalinti pirminiai navikai (Alenza, 2011).

Dažniausiai yra naudojami vaistai piktybiniams navikams malšinti yra piroksikamas, doksirubicinas ir ciklofosfamidas. Piroksikamas yra priešuždegiminis vaistas, bet kartu jis veikia ir antinavikiškai. Pašalinis vaisto poveikis pasireiškia apetito praradimu ir v÷mimo d÷l sudirginto skrandžio. Pašalinis poveikis gali būti sumažintas piroksikamą duodant su pašaru. Visgi jei šalutinis efektas pasireiškia stipriai, reiktų nutraukti vaisto vartojimą. Kiti pamin÷ti vaistai yra labiau tradiciškesni ir jau seniai naudojami kaip chemoterapin÷ priemon÷ (Chan, 2005).

20 Mitoksantronas ar karboplatinas vartojami vietoj doksorubicino turi mažesnį šalutinį efektą (Norsworthy, 2011).

Radiacin÷ terapija

Radiacin÷ švitinimo terapija yra naudojama kai kurioms kat÷ms šiam v÷žiui gydyti ir gali būti naudinga apsaugant vietiškai, po operacijos. Kartais radiacinis švitinimas gali būti naudojamas sumažinti neoperuojamus auglius tiek, kad būtų galima operuoti. Galiausiai šis metodas gali būti naudojamas sumažinti katei diskomfortą susijusį su v÷žiu gyvenimo pabaigoje (Moore, Frinberger, 2010).

1.5. Ligos prognoz÷

Prognoz÷ kat÷ms, sergančioms pieno liaukos navikais yra atsargi. Dviem trečiosioms kačių, kurioms buvo pašalinti navikai konservatyviu chirurginiu metodu, navikai v÷l atsinaujino ( Straw, 2005).

Du nepriklausomi atlikti tyrimai parod÷, kad kat÷s sergančios trečios stadijos pieno liaukos v÷žiu išgyvena žymiai trumpiau nei kad kat÷s, sergančios žemesnio laipsnio v÷žiu. Be to, geras kraujagyslinis išsivystymas, nepaisant naviko dydžio ir stadijos yra siejamas su blogiausia prognoze, remiantis tais pačiais tyrimais (Sorenmo, 2011).

Apskritai imant amžiaus vidurkis, skaičiuojant nuo piktybinio v÷žio aptikimo iki mirties, yra vieni metai. Svarbūs faktoriai, turintys įtakos išgyvenimui, yra dydis (pats svarbiausias), chirurginių operacijų mastas ir naviko histologin÷ struktūra. Kačių patel÷s, turinčios šiuos navikus didesnius negu 3 cm skersmens, gali išgyventi vidutiniškai nuo 4 iki 12 m÷nesių, o patinai tik mažiau nei 2 m÷nesius. Patel÷s, turinčios navikus 2 – 3 cm diametro, gali išgyventi iki 2 metų, o patinai 5 m÷nesius. Patel÷s, turinčios mažesnius nei 2 cm dydžio navikus, gali išgyventi net 3 metus, tuo tarpu patinai 14 m÷nesių. V÷žiai su aukštu histologiniu išsivystymu (t.y. menka ląstelių diferenciacija ir aukštas mitozinis indeksas) turi žymiai blogesnes prognozes nei kad žemo histologinio išsivystymo laipsnio v÷žiai. Limfin÷s sistemos invazija jau yra blogos prognoz÷s ženklas: kat÷s, kurių limfin÷ sistema yra jau pažeista išgyvens tik 6,5 ar 7 m÷nesius, kai tuo tarpu kat÷s (patel÷s) išgyvens 18 m÷nesių, o patinai 29 m÷nesius, tada kai limfin÷ sistema nepažeista. Deja, daugumai kačių piktybiniai navikai atsinaujina.

Kat÷ms su fibroepiteline hiperplazija geriausia prognoz÷ būna jei gydymui naudojama ovariohistoriektomija (Norsworthy, 2011).

22 1.5.1. Galimos komplikacijos

Didel÷ tikimyb÷ v÷žiui atsinaujinti ir metastaz÷ms atsirasti (66% taikant konservatyvų chirurginį gydymą). V÷žio recidyvo laikas priklauso nuo chirurgijos tipo: atliekant radikalią mastektomiją – 575 dienos (išgyvenimas 800 dienų), atliekant konservatyvią chirurginę mastektomiją – 325 (išgyvenimas 500 dienų) (Tilley, Smith, 2007).

Esant uždegiminei pieno liaukos neoplazijai dažnai pasireiškia galinių kojų edema, kirkšninių limfmazgių limfadenopatija ir navikų išop÷jimas, o šie požymiai dažnai pastebimi tik po keturių m÷nesių po navikinių audinių pašalinimo (Birchard, Sherding, 2006).

Metastaz÷s plaučiuose kat÷ms yra linkusios daug labiau pasklisti plačiame plote ir žymiai mažiau tik÷tina, kad jos suformuos mažus pavienius mazgelius kaip kad šunims.

D÷l pačio auglio gali išsivystyti bendra organizmo anemija, osteoporoz÷, hiperkalcemija, DIC, ascitas, susikaupti skysčiai krūtin÷s ertm÷je.

D÷l chemoterapijos gali pasireikšti bilateralin÷ kardiomiopatija, mielosupresija, anoreksija, toksinis poveikis į virškinamąjį traktą, inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas, o patys vaistai gali būti kancerogeniški ar mutageniški (Tilley, Smith, 2007).

1.5.2. Eutanazija

Kai gydymas nepadeda ir liga progresuoja, eutanazijos aptarimas yra būtinas. Daugumai savininkų eutanazija yra paskutin÷ humaniška „gydomoji“ priemon÷ taikytina sunkiai sergančioms kat÷ms ar kitiems gyvūnams (Birchard, Sherding, 2006).

23

2. TYRIMŲ METODAI

2.1. Bandymo objektas, atlikimo laikas ir vieta

M÷giniai tyrimams buvo renkami dviejose privačiose veterinarijos klinikose: Vilniuje Kęstučio Aleksejūno įmon÷je „Jeruzal÷s veterinarijos gydykla“ ir Kaune Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje nuo 2011 metų balandžio m÷nesio iki 2012 metų gruodžio m÷nesio. Surinkti m÷giniai ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos patologijos centre naudojant histologinę techniką, prieš tai m÷ginius paruošus pagal naudojamos technologijos reikalavimus. Dalis m÷ginių buvo panaudota iš veterinarijos akademijos patologijos centro archyvo.

2.2. Tyrimo atlikimo eiga

Buvo analizuojami duomenys iš Kęstučio Aleksejūno įmon÷s „Jeruzal÷s veterinarijos gydykla“, Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos patologijos centro apie kačių pieno liaukos pasireiškimus tam tikru metų laiku, renkami duomenys apie kačių veislę ir amžių navikų pasireiškimo metu. Šių kačių navikų m÷giniai buvo analizuojami remiantis histologine technika, juos pašalinus atliktų operacijų metu, siekiant nustatyti navikų tipą, kilmę ir šių navikų piktybiškumą.

2.3. Histolopatologinio tyrimo metodika

Patomorfologiniam bei histologiniam tyrimui naudoti analizuotų kačių navikų m÷giniai (navikinių audinių gabaliukai), kurie buvo paimti iš veterinarinių klinikų po kiekvienos chirurgin÷s kačių pieno liaukos navikų šalinimo operacijos. Iš pašalintų navikinių audinių buvo išpjauti 1x1 cm dydžio audinių gabaliukai tose vietose, kur geriausiai buvo matomi navikiniai pakitimai, kartu išpjaunant ir šiek tiek sveiko audinio palyginimui.

Paimta analizei patologin÷ medžiaga iškart po operacijos buvo fiksuota formalino 10% neutraliame tirpale, jame laikyta bent 3 dienas ir vežama tirti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos patologijos centrą ne v÷liau kaip per 7 dienas.

24 Patologin÷ medžiaga buvo sud÷ta į biopsines kasetes ir iš m÷ginių buvo pašalinta fiksuojamoji medžiaga juos plaunant tekančiu vandentiekio vandeniu 24 valandas.

Pra÷jus šiam laikui biopsin÷s kaset÷s su patologine medžiaga buvo sud÷tos į audinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre, USA“. Norint kad m÷ginių histologin÷ sandara nepakistų iš jų buvo pašalintas vanduo did÷jančios koncentracijos etilo spiritu. Pirmiausiai m÷giniai buvo laikomi 60o spirite 2 – 3 valandas. V÷liau 2 – 3 valandas laikyti 80o spirite ir dar tiek pat laiko 96o spirite. Procesoriuje audinių gabaliukai taip pat dehidratuoti izopropanolio alkoholiu po 1 – 3 val. V÷liau patologin÷ medžiaga skaidrinta chloroforme po 1 – 3 val.

Po dehidratavimo ir skaidrinimo navikų patologin÷ medžiaga impregnuota parafinu A,B,C,D po 1 – 3 val. ir po 1 val. Visa ši procedūra trunka apie 24 val. Kai pasibaig÷ automatinis audinių paruošimo etapas, tiriamieji audinių m÷giniai buvo įlieti į parafininius blokus naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“.

Po standinimo m÷giniai atv÷sinti ant šaldomojo stalelio tam, kad būtų tinkamo tvirtumo pjaustymui „Sakura Accu-Cut® SRM ™, Japonija“ pusiau automatiniu rotaciniu mikrotomu. Gauti 4 mikrometrų storio pjūviai, kurie buvo sud÷ti į 37 ºC temp. termostatinę vandens vonelę ir pjūvis buvo tiesinamas. Vandens vonel÷je parafininių pjūvių juosta ištiesinta ir padalinta atskirais pjūviais, kurie v÷liau buvo perkelti ant objektinių stiklelių. Objektiniai stikleliai su pjūviu perkelti 5 valandom ant reguliuojamos kaitinimo plokšt÷s „Thermo Scientific Hotplate“, kurios temperatūra yra 37 ºC. Po šių procedūrų objektiniai stikleliai dar sud÷ti į termostatą „Binder“ 24 valandoms 37 ºC temperatūroje.

Pra÷jus reikiamam laikui termostate išdžiūvę parafininiai audinių pjūviai dažyti naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™, Japonija“. M÷giniai buvo nudažyti baziniais (hematoksilinas) ir rūgštiniais (eozinas) dažais, bei nuskaidrinti ksilenu. Pirmiausia norint pašalinti parafiną iš m÷ginių jie automatiškai merkti į ksileną 13 minučių. Tada pjūvis dehidratuotas izopropanolio alkoholiu 2 minutes ir 96° etilo alkoholiu dar 4 minutes. Prieš dažymą taip pat šiuo įrenginiu skalauta vandeniu, kuris pašalina alkoholį. V÷liau automatiškai pjūvis dažytas hematoksilinu 10 minučių, merktas į vandenį 5 minut÷ms, 96° etilo alkoholį 2 minut÷ms ir v÷l į vandenį 5 minut÷ms. Eozino dažais dažyta 5 minutes ir v÷l merkta į vandenį 1 minutei. Po dažymo įrenginys automatiškai pjūvius dehidratavo 96° etilo alkoholiu 1 min. ir izopropolio alkoholiu 1 min. Paskutinis šio įrenginio darbo etapas – pjūvių skaidrinimas naudojant ksileną - 1 min.

Po dažymo objektiniai stikleliai buvo padengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“ ir ant jų užd÷ti labai ploni dengiamieji

25 stikleliai, kurie prispausti specialia adat÷le kad neliktų po stikleliu oro burbulų. Galiausiai m÷ginai suženklinti nurodant m÷ginio paruošimo metus ir tų metų eil÷s numerį.

Atlikus visas šias parengiamąsias procedūras m÷ginių objektiniai stikleliai buvo analizuojami ir tiriami „Olympus BX41“ šviesiniu mikroskopu, padarytos visų m÷ginių mikroskopin÷s struktūros nuotraukos naudojant histologinių vaizdų analizatorių (mikroskopą) „Olympus DP72 BX63“. Galiausiai nustatyti visų surinktų kačių pieno liaukų navikų tipai, kilm÷ bei piktybiškumas. Navikai klasifikuoti pagal Dobson M. J., Lascelles D. B. X. BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology. 2011 histologinę nomenklatūrą.

2.4. Programin÷ duomenų analiz÷

Surinkus visus gautus duomenis jie susisteminti ir apdoroti kompiuterine Microsoft Excel programa. Šia programa sudaryti visi grafikai ir diagramos. Paskaičiuoti aritmetiniai vidurkiai, procentin÷s išraiškos.

26

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Veisl÷s įtaka kačių pieno liaukos navikų atsiradimui

Navikų m÷giniai tyrimams buvo renkami daugiau nei 1,5 metų dvejose klinikose ir per šį laikotarpį buvo surinkta 24 kačių pieno liaukos navikų m÷giniai. Renkant m÷ginius taip pat buvo renkama ir informacija apie kačių amžių navikų diagnozavimo metu ir kat÷s veislę.

Žemiau esančioje lentel÷je pateikiami tikslūs duomenys apie veislinių ir neveislinių kačių skaičių tyrime, taip pat nurodoma procentin÷ jų išraiška (3 lentel÷).

3 lentel÷. Operuotų kačių pieno liaukos navikų skaičius ir priklausomyb÷ nuo veisl÷s

Eil÷s Nr.

Veisl÷ Kačių skaičius Procentai (proc.)

1 Mišrūnai 16 66,6 2 Persų 3 12,5 3 Siamo 3 12,5 4 Rusų m÷lynoji 1 4,2 5 Meino mešk÷nas 1 4,2 6 Viso 24 100

Dažniausiai operuojamos buvo mišrūn÷s arba neveislin÷s kat÷s, kurioms buvo pašalinti pieno liaukos navikai. Tokių kačių buvo 16 ir jos sudar÷ net 66,6 proc. visų operuotų kačių bei turimų tirtų m÷ginių. Veislinių kačių buvo žymiai mažiau, pavyzdžiui Persų veisl÷s kat÷s tesudar÷ 12,5 proc.(ištirti 3 šios veisl÷s kačių navikų m÷giniai), o Siamo veisl÷s tirtos taip pat 3 kat÷s ir tai irgi sudar÷ 12,5 proc. visų tirtų m÷ginių. Rusų m÷lynųjų veisl÷s ar Meino mešk÷nų veisl÷s gyvūn÷lių tebuvo tik po 1 ir jie sudar÷ po 4,2 proc. visų tirtų kačių. Kitų veislių kačių atliktame tyrime nepasitaik÷.

27

3.2. Amžiaus įtaka kačių pieno liaukos pasireiškimui

Labai svarbus veiksnys, įtakojantis kačių pieno liaukos atsiradimą yra amžius (4 pav.). Daugiausia pieno liaukos navikų buvo nustatyta kat÷ms, kurių amžius buvo 9 ar 10 metų. Tokių kačių buvo po 4, tai yra jos sudar÷ po 16,7 proc. visų nustatytų navikų. Šiek tiek mažiau su šia patologija buvo 11 metų kačių – 3 kat÷s. Remiantis atliktų tyrimų duomenimis buvo nustatytas kačių bendras amžiaus vidurkis, kuris buvo lygiai 10 metų, skaičiuojant nuo atliktos operacijos laiko. Jauniausia kat÷, kuriai buvo nustatyti kačių pieno liaukos navikai buvo 3 metų amžiaus, o vyriausia – 18 metų amžiaus.

4 pav. Pieno liaukos navikų priklausomyb÷ nuo kačių amžiaus

Atsižvelgiant į tai, kad kat÷ms pieno liaukos navikai pasitaiko labai įvairiame amžiuje ir į tai, kad kat÷s gyvena pakankamai ilgai, šių navikų pasireiškimas buvo suskirstytas į 6 kačių amžiaus grupes (pagal Little S. The Cat: Clinical Medicine and Management. 2012) Šios 6 gyvenimo stadijų grup÷s naudojamos kačių skirstymui pagal įvairius duomenis. Ši sistema suskirsto kates į šias grupes:

1) Kačiukus (nuo gimimo iki 6 m÷nesių); 2) Jauniklius (7 m÷nesiai – 2 metai);

28 3) Jaunus gyvūnus (3 – 6 metai);

4) Subrendusius gyvūnus (7 – 10 metų); 5) Vyresnius gyvūnus (11 – 14 metų); 6) Senyvus gyvūnus (15 ir daugiau metų).

Remiantis literatūros duomenimis pieno liaukos navikai kat÷ms gali pasireikšti nuo 9 m÷nesių iki 23 metų amžiaus, bet dažniausiai pasitaiko 10 – 12 metų kat÷ms (4 ir 5 amžiaus grup÷s). Išnagrin÷jus surinktus duomenis daugiausia navikinių susirgimų pieno liaukos navikais kat÷ms pasireišk÷ ketvirtoje amžiaus grup÷je (subrendę gyvūnai), kuriai priskiriama 7 – 10 metų kat÷s. Navikų patologija visiškai nepasireišk÷ kačiukų (0 – 6 m÷nesiai) ir jauniklių ( 7 m÷nesiai – 2 metai) grup÷se. Nemažai ligos atvejų pateko į 5 amžiaus grupę (vyresni gyvūnai), kuriai priskiriama 11 – 14 metų kat÷s, o štai likusioms grup÷ms buvo priskirta tik po keletą gyvūnų (5 pav.).

29

3.4. Navikų rūšių pagal histologinę nomenklatūrą analiz÷

Pats svarbiausias veiksnys, lemiantis tolesnę patologijos pasireiškimo baigtį, yra pieno liaukų navikų piktybiškumas. Išanalizavus turimus duomenis ir atlikus turimų navikų mikroskopinį histologin÷s struktūros tyrimą buvo nustatytas gerybinių ir piktybinių navikų pasireiškimas (6 pav.). Viso šiuo metodu ištirta 20 m÷ginių, iš kurių net 15 kačių pieno liaukų navikų buvo piktybiniai (75 proc.). Gerybiniai navikai tesudar÷ 10 proc. histologiškai tirtų navikų (2 m÷giniai). Taip pat išanalizavus visus turimus m÷ginius net trims buvo diagnozuotos kitos patologijos (15 proc.), t.y. nenavikin÷s patologijos. Dviejuose m÷giniuose aptiktas pieno liaukų uždegimas, o dar viename cistin÷ hiperplazija.

6 pav. Piktybinių ir gerybinių navikų pasireiškimas

Visiems histologiškai tirtiems m÷giniams buvo nustatytos tikslios diagnoz÷s, kurios patektos 7 pav. Remiantis literatūros duomenimis kat÷ms, turinčioms pieno liaukų navikų dažniausiai nustatomos karcinomos. Išanalizavus šio tyrimo duomenis jame taip pat dažniausiai pasitaik÷ vienos ar kitos rūšies pieno liaukų karcinomų. Jos sudar÷ 65 proc. visų histologiškai tirtų m÷ginių arba 76,4 proc. visų diagnozuotų navikinių patologijų. Kat÷ms, turinčioms pieno liaukų navikų retai kada diagnozuojamos sarkomos. Šio tyrimo metu diagnozuotos 2 fibrosarkomos (10 proc.). Taip pat tyrimo metu nustatyti tik du gerybiniai navikai – fibroadenomos. Taigi gerybiniai navikai sudar÷ tik 10 procentų visų išanalizuotų pagal histologin÷ nomenklatūrą m÷ginių.

30 7 pav. Diagnozuotos kačių pieno liaukų navikų rūšys ir kitos patologijos

Pagal naudojamą klasifikaciją pieno liaukos karcinomos smulkiau suskirstomos į grupes, tokias kaip paprastosios karcinomos ar specifin÷s pieno liaukos karcinomos. Kadangi šiame tyrime daugiausia buvo diagnozuota paprastųjų karcinomų, tai jos pateikiamos diagramoje (8 pav.). Daugiausiai nustatyta kribriformin÷s kačių pieno liaukos karcinomos atvejų – 4, mažiau solidin÷s karcinomos – 3, o tubulopapiliarin÷s karcinomos nustatyti 2 atvejai. Pagal pastarąją klasifikaciją iš specifinių pieno liaukos karcinomų tyrime diagnozuota tik plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma – 2 atvejai. Atskirai grupei priklauso ir pieno liaukos karcinomų kompleksas. Tokių karcinomų tyrime diagnozuota 1. Iš sarkomų grup÷s nustatytos 2 fibrosarkomos. Gerybiniai kačių pieno liaukų navikai pagal šią klasifikaciją negrupuojami į atskiras grupeles.

31 8 pav. Tyrime nustatytos paprastosios kačių pieno liaukos karcinomos

32

3.5. Histopatologinio navikų tyrimo rezultatai

Išanalizavus visus m÷ginius dviem kat÷ms buvo diagnozuota fibroadenoma (9 pav). Navikinis audinys susideda iš luminalinio epitelio ir fibroplastinių stromos ląstelių. Mikroskopiniame vaizde ląstel÷s ir jungiamojo audinio skaidulų pluoštai išsid÷stę netvarkingai. Nuotraukose, m÷ginius padidinus 200 kartų matyti stipriai proliferuojantis jungiamasis audinys (pažym÷ta rodykl÷mis), o pačios ląstel÷s pailgos, vienodo dydžio, nepakeitusios savo struktūros..

9 pav. Fibroadenoma kat÷s pieno liaukoje. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200

Fibrosarkoma buvo nustatyta 2 kat÷ms (10 proc.). Mikroskopiškai jungiamasis audinys išsid÷stęs netvarkingai, išsid÷stęs įvairiomis kryptimis. Ląstel÷s nevienodo dydžio ir formos (pažym÷ta rodykl÷mis), pleomorfiškos. Jos taip pat yra atipiškos, mezenchimin÷s kilm÷s. Branduoliai nevienodos formos, dydžio, labai ryškūs, vietomis matomos mitoz÷s. Pieno liaukos struktūra pakitusi. Uždegiminių ląstelių n÷ra (10 pav.).

33 10 pav. Fibrosarkoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200

Fibrokarcinoma diagnozuota tik vienai katei (5,9 proc.). Mikroskopuojant matoma labai daug jungiamojo audinio, skaidulos išsid÷sčiusios netvarkingai. Liaukinis audinys stipriai pakeitęs savo struktūrą arba jos išvis nematyti (pažym÷ta rodykl÷mis). Yra daugiabranduolių ląstelių. Ląstel÷s nevienodos formos, išsid÷sčiusios netvarkingai, mezenchimin÷s kilm÷s (11 pav.).

34 Diagnozuotas vienas adenokarcinomos kompleksas. Nuotraukoje, padidintoje 200 kartų matoma netvarkingai išsid÷stę latakai (epiteliniai komponentai), taip pat matyti mioepiteliniai komponentai, formuojantys solidinę struktūrą (12 pav.). Yra daug stipriai diferencijuotų liaukos ląstelių, turinčių sekrecines ląsteles, alveoles ir kanal÷lius. Nemažai jungiamojo audinio.

12 pav. Adenokarcinomų kompleksas. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200

Plokščialąstelin÷ rag÷janti karcinoma (13 pav.) nustatyta 2 kat÷ms. Mikroskopuojant matomos surag÷jusios ląstel÷s navikų spindyje (pažym÷ta rodykle). Surag÷jusios ląstel÷s metaplazuotos ir keratinizuotos. Navikin÷s ląstel÷s sudarytos iš polimorfiškų, pailgų plokščiojo epitelio ląstelių, o ląstelių branduoliai įvairios formos, dydžio. Ląstel÷s stipriai atipiškos Stipriai pakitęs branduolio ir citoplazmos santykis.

35 Daugiausiai pasitaik÷ kribriformin÷s karcinomos atvejų – 4 (23,5 proc.). Histologiniame preparate ją galima atskirti pagal mažas kaip r÷tyje skylutes, esančias pačiam navikiniam audinyje. Pačios navikin÷s ląstel÷s labai pakitusios, įvairios formos, netgi stipriai kampuotos, o jų branduoliai ne tik pakeitę savo formą, bet ir stipriai didesni, užima beveik visą ląstel÷s plotą. Pati liaukos struktūra stipriai pakitusi, vietomis išnykę latakai (14 pav.).

14 pav. Kat÷s pieno liaukos kribriformin÷ karcinoma. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200 Kačių pieno liaukos solidin÷s karcinomos buvo nustatyti 3 atvejai (15 pav). Mikroskopuojant matoma, kad navikin÷s ląstel÷s užpildo beveik visą spindį, o pačio liaukinio audinio struktūra beveik visiškai išnykusi arba stipriai pakitusi. Ląstel÷s skirtingo dydžio ir formos (pažym÷ta rodykl÷mis), nors n÷ra taip stipriai pakitusios kaip kitose karcinomose, polimorfiškos, išsid÷sčiusios netvarkingai. Citoplazmos kiekis nestipriai sumaž÷jęs, o branduoliuose matomos daugybin÷s mitoz÷s.

36 15 pav. Solidin÷ karcinoma kat÷s pieno liaukoje. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200

Atlikus histopatologinį tyrimą buvo nustatyti 2 tubulopapiliarin÷s karcinomos atvejai (16 pav.). Liaukos struktūra stipriai n÷ra pakitusi, matomos papiliarin÷s išaugos., kurių ląstel÷s formuoja vientisą sluoksnį. Jungiamojo audinio yra nedaug, o jo skaidulos išsid÷sčiusios netvarkingai. Šiai karcinomai būdingas ląstelių pleomorfizmas (pažym÷ta rodykl÷mis), ląstel÷se nevienodas citoplazmos kiekis, bet pačios ląstel÷s ovalios. Nuotraukoje, padidintoje 400 kartų matoma daug daugiabranduolių ląstelių. Tokie navikai būna gerai aprūpinti venomis ir arterijomis.

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Kačių pieno liaukos navikai yra labai aktuali tema veterinarijos gydytojams ir kartu kačių savininkams. Šiuo metu dar tiksliai n÷ra žinoma d÷l kokių priežasčių atsiranda ši patologija. Predisponuojančiais faktoriais laikoma kat÷s amžius, veisl÷, hormonin÷ įtaka, genetinis polinkis. Atlikus šį tyrimą buvo išsiaiškinta kokie veiksniai stipriausiai įtakoja patologijos pasireiškimą.

Įvairios literatūros duomenimis pieno liaukų navikin÷s patologijos pasireiškia daugiausia Siamo veisl÷s kat÷ms ir šiai veislei tenka net iki pus÷s nustatomos patologijos atvejų. Atlikus šį tyrimą visgi didžioji dauguma navikų diagnozuoti mišrūn÷ms kat÷ms ( 66,6 proc.), o Siamo veisl÷s kat÷s sudar÷ 12,5 proc. visų tirtų atvejų. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad Lietuvoje dažniausiai auginamos mišrūn÷s kat÷s, o veislin÷s kat÷s auginamos rečiau. Literatūroje taip pat pateikiama, kad dažnesni ir Persų veisl÷s kačių pieno liaukų navikai. Šiame tyrime Persų veisl÷s kat÷s sudar÷ 12,5 proc. visų kačių. Lyginant su kitomis veisl÷mis esančiomis tyrime, šios veisl÷s pasireiškimas pakankamai dažnas. Iš veislinių kačių pieno liaukų navikai taip pat diagnozuoti vienai Meino mešk÷nų veisl÷s ir vienai Rusų m÷lynosios veislių kat÷ms ( po 4,2 proc.). Kitų veislių kačių šiame tyrime nepasitaik÷.

Tyrimo rezultatai parod÷, kad šiai patologijai atsirasti labai didelę įtaką turi kat÷s amžius. Pagal Norsworthy et al. The Feline Patient. 2011, dažniausiai serga 10 – 12 metų kat÷s, o jaunesn÷s ir vyresn÷s serga rečiau. Atlikus šį tyrimą paaišk÷jo, kad daugiausia pieno liaukos navikin÷ patologija pasireišk÷ 9 ir 10 metų kat÷ms ( po 16,7 proc.). Skirstant kates į amžiaus grupes didžiausias pasireiškimas teko 7 – 10 metų amžiaus grupei, kurioje buvo net 12 iš tirtų 24 kačių (50 proc.). Šio tyrimo rezultatai atitinka literatūros duomenis, o ypač tai akivaizdu atkreipiant d÷mesį į navikų pasireiškimą amžiaus grup÷se. Paskaičiavus kačių amžiaus vidurkį, kai joms diagnozuojami pieno liaukų navikai, jis buvo 10 metų. Tai dar kartą patvirtina, kad pieno liaukų navikai pasireiškia 10 – 12 metų kat÷ms. Jaunoms kat÷ms ši patologija beveik nepasireišk÷. Jauniausia kat÷ šiame mūsų tyrime buvo 3 metų amžiaus. Vyresn÷ms kat÷ms, tai yra 11 – 14 metų amžiaus, navikin÷ patologija pasireišk÷ rečiau, bet visgi tokių atvejų buvo 6 (25 proc.), o virš 15 metų kačių grup÷je tokių kačių buvo tik dvi, o pati vyriausia tyrime dalyvavusi kat÷ buvo 18 metų.

Norsworthy D.G. ir kitų autorių duomenimis (2011) kačių pieno liaukų navikai nuo 80 iki 93 proc. būna piktybiniai. Šio tyrimo metu diagnozuota 15 piktybinių navikų iš 20 tirtų. Tai sudaro 75 proc. visų histologiškai tirtų navikų arba 88,2 proc. diagnozuotų būtent navikinių pieno liaukos susirgimų. Tuo tarpu gerybiniai navikai sudar÷ tik 10 proc. visų histologiškai tirtų navikų arba 11,8 proc. nustatytų pieno liaukų navikų. Apskaičiavus visus duomenis galima teigti, kad šio tyrimo rezultatai atitinka literatūros duomenis.

38 Išanalizavus ir suskirsčius turimų navikų m÷ginius pagal Dobson M. J., Lascelles D. B. X. BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology. 2011 histologinę nomenklatūrą, buvo nustatyta, kad didžioji dauguma kačių pieno liaukų navikų yra karcinomos. Jos sudar÷ net 65 proc. visų histologiškai tirtų m÷ginių arba 76,4 proc. visų diagnozuotų navikinių patologijų. Paprastosios pieno liaukos karcinomos buvo smulkiau išnagrin÷tos. Jų grupei priklauso keturių tipų karcinomos. Iš šių karcinomų daugiausia nustatyta kribriformin÷s karcinomos atvejų – 4 m÷giniai (20 proc. visų diagnozuotų patologijų arba 44,4 proc. iš paprastųjų karcinomų). Solidin÷s karcinomos diagnozuoti 3 atvejai (15 proc. visų patologijų), o tubulopapiliarin÷s 2 atvejai (10 proc. visų patologijų). Anaplastin÷s karcinomos išvis nepasitaik÷. Literatūroje teigiama, kad dažniausiai iš visų diagnozuotų karcinomų nustatoma paprastoji karcinoma. Šiame tyrime jos sudar÷ 69,2 proc. visų karcinomų ir 52,9 proc. visų nustatytų navikinių patologijų. Kaip teigia Dobson ir kiti autoriai (2011), sarkomos iš diagnozuotų kačių pieno liaukos navikų sudaro 5 – 10 proc. Tyrime buvo diagnozuotos tik dvi fibrosarkomos (10 proc.), o remiantis literatūros duomenimis jos ir sudaro nedidelę kačių pieno liaukų navikų dalį. Iš nagrin÷tų m÷ginių 3 m÷giniams, atlikus histologinius tyrimus, nustatyta ne navikin÷ patologija, o kiti patologiniai pakitimai. Dvejuose m÷giniuose nustatytas tiesiog pieno liaukos uždegimas (10 proc.), o viename cistin÷ hiperplazija (5 proc.). Išanalizavus visus šiuos pakitimus ir palyginus juos su literatūros duomenimis, galima teigti, kad šiame tyrime nustatyti pakitimai ir jų skaičius atitinka literatūros duomenis.

39

5. IŠVADOS

1. Gerybiniai navikai šiame tyrime sudar÷ tik 10 procentų visų histologiškai tirtų m÷ginių, o piktybiniai net 75 proc. visų histologiškai tirtų navikų arba 88,2 proc. diagnozuotų navikinių pieno liaukos susirgimų. Iš gerybinių navikų diagnozuotos 2 (10 proc.) fibroadenomos. Pieno liaukos karcinomos sudar÷ 65 proc. visų histologiškai tirtų m÷ginių arba 76,4 proc. visų diagnozuotų navikinių patologijų. Iš paprastųjų adenokarcinomų daugiausiai diagnozuota kribriformin÷s karcinomos atvejų – 4 (44,4 proc.), mažiau solidin÷s karcinomos (33,3 proc.) ir tubulopapiliarin÷s karcinomos (22,2 proc.) atvejų. Tyrime buvo diagnozuoti 2 fibrosarkomos atvejai – 10 proc.

2. Dažniausiai pieno liaukų navikai buvo diagnozuojami 9 ir 10 metų kat÷ms (po 16,7 proc.). Jauniausia kat÷, kuriai buvo diagnozuota ši patologija buvo 3 metų, o vyriausia – 18 metų. Kačių, kurioms diagnozuoti pieno liaukų navikai, amžiaus vidurkis šiame tyrime buvo lygiai 10 metų. Suskirsčius kates į amžiaus grupes daugiausiai šios patologijos atvejų nustatyta 7 – 10 metų grup÷je (subrendę gyvūnai). Šiai amžiaus grupei priklaus÷ net 50 procentų visų nagrin÷tų atvejų.

3. Daugiausiai pieno liaukų navikai pasireišk÷ mišrūn÷ms kat÷ms (66,6 proc.). Iš veislinių kačių dažniausiai patologija buvo diagnozuojama Siamo (12,5 proc.) ir Persų (12,5 proc.) veislių kat÷ms.

40

6. PASIŪLYMAI

1. Svarbu vos tik pasteb÷jus nedidelį sukiet÷jimą ar iškilimą kat÷s pieno liaukų srityje iškart kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes pagal literatūros duomenis kat÷ms net 80 – 93 proc. diagnozuojamų pieno liaukos navikų yra piktybiniai ir jie dažniausiai būna nedidelio skersmens, kuriuos sunkiau pasteb÷ti. Kasmet nešant katę skiepyti reiktų paprašyti veterinaro atidžiau apžiūr÷ti gyvūn÷lį ir įsitikinti, kad n÷ra jokių patologinių pakitimų.

2. Siamo ir Persų veisl÷s kačių šeimininkai tur÷tų dažniau apžiūr÷ti patys ar nunešti veterinaro patikrai savo augintinius, nes šių veislių kat÷s dažnai turi genetinį polinkį šiai patologijai. Taip pat svarbu skirti daugiau d÷mesio patikrai, kai kat÷ yra 9 – 12 metų amžiaus.

41

7. PADöKA

Nuoširdžiai d÷koju darbo vadovui doc. dr. Aliui Pockevičiui už didelę pagalbą ir nuoširdų rūpestį rašant šį darbą. Taip pat d÷koju „Jeruzal÷s Veterinarijos gydyklos“ ir Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos kolektyvams už pagalbą renkant m÷ginius tyrimui ir pasidalintą patirtį.

42

8. LITERATŪRA

1. Alenza D.P. How I Treat Feline Mammary Tumours. The Southern European Veterinary Conference. Barcelona. 2011. P. 2 – 3.

2. Argyle D.J., Brearley M. J., Turek M.M. Desicion Making in Small Animal Oncology. Blackwell Publishing. USA. 2008. P. 327 – 336.

3. Bergman P.J. Mammary Gland Tumors. Los Angeles Valley Collage. Los Angeles. 2007. P. 4. 4. Birchard S.J., Sherding R.G. Saunders Manual of small animal practice. Third edition. Saunders

Elsevier. 2006. P. 291 – 315.

5. Bonagura J.D., Twedt D.C. KIRK‘S Current Veterinary Therapy XIV. Saunders Elsevier. 2009. P. 366 – 368.

6. Borrego J.F., Cartagena J.C., Engel J. Treatment of feline mammary tumours using chemoterapy, surgery and a COX – 2 inhibitor drug (meloxicam): a retrospective study of 23 cases (2002 – 2007). Veterinary and comparative oncology. Blackwell Publishing. 2009. P. 1 – 2.

7. Dobson M. J., Lascelles D. B. X. BSAVA Manual of Canine and Feline Oncology. Third edition. British Small Animal Veterinary Associasion. 2011. P. 1 – 2; 237 – 238.

8. Ettinger S.J., Feldman E.C. Textbook of Veterinary Internal Medicine. Sixth edition. Volume 1. Saunders Elsevier. 2004. P. 789.

9. Fieldman E.C., Nelson R.W. Canine and Feline Endocrinology and Reproduction. Third edition. Saunders Elsevier. 2004. P. 1033.

10. Fossum T.W., Hedlund C.S., Johnson A.L., Schulz K.S., Seim H.B., Willard M.D., Bahr A., Carrol G.L. Small Animal Surgery. Third edition. Mosby Elsevier. 2007. P. 731 – 732. 11. Hahn K.A. Veterinary Oncology. Butterworth–Heinemann. 2002. P. 168 – 174.

12. Henry C.J., Higginbotham M.L. Cancer Management in Small Animal Practice. Saunders Elsevier. 2010. P. 53; 280.

13. Kealy J.K., McAllison H., Graham J.P. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat. Fifth edition. Saunders Elsevier. 2011. P. 192 – 195.

14. Kudnig S.T., Seguin B. Veterinary Surgical Oncology. Wiley – Blackwell. 2012. P. 341. 15. Little S. The Cat: Clinical Medicine and Management. Ottawa. Saunders Elsevier. 2012. P.

793.

16. Mačiulskis P., Aniulien÷ A., Pockevičius A., Juodžiukynien÷ N. Makroskopiniai ir mikroskopiniai organų ir audinių tyrimai. Kaunas. Naujasis lankas. 2007. P. 102.

43 18. McGavin M.D., Zachary J.F. Pathologic basis of veterinary disease. Fourth edition. Mosby

Elsevier. 2007. P. 253.

19. Meuten D.J. Tumors in Domestic Animals. Fourth edition. Iowa. Blackwell Publishing. 2002. P. 575 – 606.

20. Moore A.S., Frimberger A.E. Oncology for Veterinary Technicians and Nurses. First Edition. Blackwell Publishing. 2010. P. 269 – 272.

21. Morgan R. V. Handbook of small animal practice. Fifth edition. Missouri. Saunders Elsevier. 2008. P. 623.

22. Morrison W.B. Cancer in dogs and cats: medical and surgical management. Second edition. Teton NewMedia. 2002. P. 570.

23. Norsworthy D.G., Grace S.F., Crystal M.A., Tilley L.P. The Feline Patient. Fourth edition. Blackwell Publishing. 2011. P. 314 – 316.

24. North S., Banks T. Introduction: Small Animal Oncology. Saunders Elsevier. 2009. P. 157 – 158.

25. Rosenthal R.C. Veterinary oncology secrets. Hanley and Belfus. 2001. P. 155.

26. Sorenmo K.U. Mammary gland tumors in cats: risk factors, clinical presentation, treatments and outcome. 36th World Small Animal Veterinary Congress. Jeju. 2011. P. 3.

27. Stalioraityt÷ E. Patologin÷ anatomija. Antrasis leidimas. Naujasis lankas. Kaunas. 2001. P. 161.

28. Straw R.C. Treatment of mammary gland tumors and perianal neoplasia. The North American Veterinary Conference. Orlando. 2005. P. 4.

29. Tilley L.P., Smith F.W.K. Blackwell‘s five – minute veterinary consult: Canine and Feline. Fourth edition. Blackwell Publishing. 2007. P. 854 – 855.

30. Tobias K.M. Manual of Small Animal Soft Tissue Surgery. First edition. Blackwell Publishing. 2010. P. 57 – 58.

31. Wexler – Mitchell E. Guide to a healthy cat. Wiley Publishing. New Jersey. 2004. P. 188 – 189.

32. Withrow S.J., Vail D.M. Withrow and MacEwen‘s Small Animal Clinical Oncology. Fourth edition. Saunders Elsevier. 2007. P. 628 – 631.

33. Villalobos A., Kaplan L. Canine and Feline Geriatric Oncology: Honoring the Human – Animal Bond. First edition. Blackwell Publishing. 2007. P. 89 – 94.

34. Vegad J.L. A Textbook of Veterinary General Pathology. Second edition. International book distributing company. 2007. P. 380

44 35. Chan R. Mammary Gland (Breast) Tumors in Dogs and Cats.

http://animalhealthcarecenterofhershey.com/info-sheets/medical-problems/. Prieiga per internetą 2012 – 11 – 13.

36. Rest J. Mammary tumors in cats. http://www.beckeranimalhospital.com/2011/12/mammary-tumors-in-cats/. Prieiga per internetą 2012 – 12 – 23.