GRIPO EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA ŠEIMOS GYDYTOJO DARBE

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Martynas Narkevičius

GRIPO EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA ŠEIMOS

GYDYTOJO DARBE

VIENTISOSIOS STUDIJŲ PROGRAMOS „MEDICINA” BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

Mokslinio darbo vadovas dr. Gediminas Urbonas Recenzentė prof. Daina Krančiukaitė-Butylkinienė

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7

6. SANTRUMPOS ...8 7. SĄVOKOS ... 9 8. ĮVADAS... 10 9. DARBO TIKSLAS ... 11 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 11 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 11.1.Etiologija... 12 11.2. Epidemiologija... 12 11.3. Patogenezė... 13 11.4. Klinika... 13 11.5. Komplikacijos... 13 11.6. Diagnostika... 14 11.7. Gydymas... 14 11.8. Prevencija... 15 11.9. Epidemiologinė priežiūra... 15

12. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 17

13. REZULTATAI... 19

3

15. IŠVADOS... 27 16. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 28 17. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 29

4

1.

SĄNTRAUKA

Autorius: Martynas Narkevičius.

Pavadinimas: Gripo epidemiologinė priežiūra šeimos gydytojo darbe.

Tyrimo tikslas: Nustatyti įprastos ir atrankinės gripo epidemiologinės priežiūros privalumus bei trūkumus.

Uždaviniai: 1. Išanalizuoti 2017-2018 metų gripo epidemiologinės priežiūros rezultatus. 2. Palyginti 2017-2018 metų atrankinės gripo priežiūros duomenis su įprastos gripo priežiūros duomenimis.

Metodai: Atlikta vienerių metų (2017 m. 36 sav. – 2018 m. 35 sav. imtinai) gripo epidemiologinių duomenų, surinktų naudojant dvi, pasirinktinę virusologinę gripo ir ŪVKTI priežiūros bei įprastinę (rutininę) gripo ir ŪVKTI priežiūros, sistemas palyginamoji analizė. Tyrime nagrinėtas sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno mieste. Duomenys gauti iš

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento.

Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu nustatyta kad abi, pasirinktinė virusologinė gripo ir ŪVKTI bei įprastinė gripo ir ŪVKTI priežiūros sistemos atspindi tuos pačius procesus, tačiau parodo skirtingą proceso intensyvumą. Lyginant nagrinėto laikotarpio, abiejų lygiagrečiai veikiančių gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų suminius sergamumo rodiklius 10 000 gyventojų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų sistemų (Spearmano koreliacijos koeficientas 0,933). Nagrinėjant gripo ir ŪVKTI atvejus nustatyta, kad didžiausias susirgimų skaičius buvo nuo 1 iki 17 savaitės. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota 7 savaitę. Didžiausias sergamumas nustatytas 15-64 metų amžiaus grupėje, mažiausias – ≥65metų amžiaus grupėje.

Išvados: 1. Analizuojant sergamumą gripu ir ŪVKTI skirtingose amžiaus grupėse matomi skirtumai tarp jų. Didžiausias sergamumas nustatytas 15-64 metų amžiaus grupėje, mažiausias – ≥65metų amžiaus grupėje.

2. Lyginant abi gripo ir ŪVKTI priežiūros sistemas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jų. Vidutinis pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI priežiūros

5

priežiūros rodiklį. Galime daryti prielaidą, kad pasirinktinė virusologinė gripo ir ŪVKTI priežiūros sistema efektyvesnė.

2.

SUMMARY

Author: Martynas Narkevičius

Title: Epidemiological Surveillance of Influenza in family physicians practice. Purpose: To identify the pros and cons of routine and sentinel influenza epidemiological surveillance.

Objectives: 1. To analyze the results of the epidemiological seurveillance of influenza in 2017-2018. 2. To compare the data of routine and sentinel epidemiological surveillance of influenza in 2017-2018.

Methods: One-year epidemiological data on influenza were analyzed. The analysis covered the period from 36th week of 2017 until 35th week of 2018.

The data were collected using two systems, an optional virological (sentinel) surveillance of influenza and severe acute respiratory illness (SARI), and routine influenza and SARI surveillance and received data compared. The study covered influenza and SARI surveillance data in Kaunas city. Data obtained from the National Public Health Center under the Ministry of Health of Kaunas Department.

Research results: The study found that both selective virological (sentinel) and routine ifluenza and SARI surveillance systems reflect the same processes but show different process intensities. Both systems of influenza and SARI surveillance work smoothly. A statistically significant difference between the two systems comparison in 10,000 population was found (Spearman's correlation coefficient of 0.933). In the case of influenza and SARI cases, the highest incidence was between 1st and 17th weeks. Most patients were registered at 7th week. The highest morbidity was in the 15-64 age group, the lowest in the age group ≥65 years.

Conclusions: 1. The analysis of the morbidity of influenza and SARI in different age groups shows differences between them. The highest morbidity was in the 15-64 age group, the lowest in the age group of ≥65 years.

2. A statistically significant difference was found between both influenza and SARI surveillance systems. The average morbidity rate of selective viral (sentinel) influenza and SARI surveillance was 1.25 times higher than the rate of routine influenza and SARI

6

surveillance. We can assume that the selective virological (sentinel) surveillance system of influenza and SARI more effective than routine influenza and SARI surveillance system.

7

3.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistrinio darbo vadovui dr. Gediminui Urbonui už nuoširdžią pagalbą, patarimus ir vadovavimą, taip pat dėkoju Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėjai Kristinai Rudžinskaitei už reikšmingą pagalbą atliekant mokslinį darbą.

4.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto atliekant baigiamąjį mokslinį darbą nebuvo, darbas nebuvo finansuojamas. Naudoti gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų bei gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos duomenys gauti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento.

5.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

8

6.

SĄNTRUMPOS

ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ULAC – užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

EISN (iki 2007 EISS) – Europos gripo priežiūros sistema (Europe Influenza Surveillance Network (Europe Influenza Surveillance Sheme)).

9

7.

SĄVOKOS

Antigeno poslinkis („šiftas“) – tai mutacija, kurios metu pasikeičia genomo

segmento struktūra. Tuomet susidaro naujas gripo A viruso potipis, turintis skirtingus hemagliutininą ir/ar neuraminidazę. Šiam naujam viruso potipiui žmonės neturi imuniteto ir todėl kyla pandemijos.

Antigeno dreifas – tai paviršiaus antigenų taškinės mutacijos, kurių metu susidaro naujos viruso potipių padermės.

10

8.

ĮVADAS

Sezoninis gripas yra ūminė, užkrečiama kvėpavimo takų infekcija plintanti iš žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Kasmet gripo virusu užsikrečia 5-15 proc. visos populiacijos ir tai lemia apie 250 – 500 tūkstančių mirčių pasaulyje kiekvienais metais [1]. Nepaisant susidariusio imuniteto persirgus ar po vakcinacijos, kiekvienais metais kartojasi sezoninės gripo epidemijos, viso to priežastis gripo viruso antigeninė kaita. Vakcinos nuo gripo viruso yra veiksmingas būdas užkirsti kelią sezoninio gripo plitimui, epidemijų masto didėjimui, tačiau jos turi būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į visuomenėje cirkuliuojančio gripo viruso antigeninius pokyčius. Šiems procesams kontroliuoti esminę reikšmę turi gripo epidemiologinė priežiūra, kurios metu fiksuojamas sergamumas, atliekami virusologiniai tyrimai, nustatomi cirkuliuojančio gripo viruso tipai, o pagal gautus duomenis kuriama vakcina būsimajam gripo sezonui [1,2].

Gripo epidemiologinė priežiūra Europoje vykdoma pagal vieningą Europos gripo priežiūros sistemą (EISN – European influenza surveillance netwok), kurioje dalyvauja 1-5 proc. šalies gydytojų, kuomet nacionaliniu lygiu atrinkti specialistai visus metus atlieka gripo epidemiologinę pirežiūrą ir kiekvieną savaitę gautus duomenis siunčia vietinėms

institucijoms, o pastarosios duomenis apie padėtį šalyje perduoda PSO.

Lietuvoje veikia dvi - pasirinktinė ir įprastinė gripo epidemiologinė priežiūros sistemos. Šiame darbe šios abi sistemos apžvelgiamos ir palyginamos, bei aptariama kuri jų yra vertingesnė ir tikslesnė atliekant gripo epidemiologinę priežiūrą.

11

9.

DARBO TIKSLAS

Nustatyti įprastos ir atrankinės gripo epidemiologinės priežiūros privalumus bei trūkumus.

10.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Išanalizuoti 2017-2018 metų gripo epidemiologinės priežiūros Kauno mieste rezultatus.

2. Palyginti 2017-2018 metų atrankinės gripo priežiūros duomenis su įprastos gripo priežiūros duomenimis.

12

11.

LITERATŪROS APŽVALGA

11.1. Etiologija

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai ir yra klasifikuojami į tris gentis, Influenzavirus A, B, C. Taip atitinkamai pagal gentis gripo virusas skirstomas ir į tris tipus A, B ir C. A tipo gripo virusas patogeniškas žmonėms, paukščiams, kiaulėms, sukelia epidemijas ir pandemijas. B tipo gripo virusas patogeniškas tik žmogui, tačiau retai sukelia epidemijas. C tipo gripo virusas patogeniškas kiaulėms ir žmonėms, pastariesiems dažniausiai sukelia nežymius viršutinių kvėpavimo takų sutrikimus ir rimto pavojaus nekelia. [3] Gripo viruso struktūrą sudaro ribonukleoproteinai, polimerazių kompleksas, nestruktūriniai baltymai, matricos struktūriniai baltymai (kapsidė) ir išorinis dvigubas lipidinis apvalkalas

(superkapsidė) virš kurio išsikišę dviejų tipų „spygliai“, vadinami išoriniais antigenais hemagliutininu (HA arba H) ir neuraminidaze (NA arba N) [4]. Pagal skirtingas

hemagliutinino ir neuraminidazės antigenines savybes A tipo gripo virusas skirstomas į skirtingus potipius. [5]. Dažniausiai sutinkami A tipo gripo viruso potipiai H1, H2, H3 ir N1, N2. B tipo gripo virusui nepriskiriami potipiai, jam būdingas mažesnis antigeninis

kintamumas, antigenų driftas nustatomas tik kintant hemagliutininui (H) [6].

11.2. Epidemiologija

Tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje, kaip ir visame šiauriniame pusrutulyje gripo sezonas pasireiškia šaltuoju metu, dažniausiai spalio – balandžio mėnesiais, kartais gripo sezonas gali užtrukti ir iki gegužės mėnesio [6,8,9]. Lietuvoje įprastai gripo sezonas

prasideda 40-ąją ir baigiasi 20-ąją metų savaitę [4]. Pietų pusrutulyje gripo sezonas būdingas gegužės – spalio mėnesiais ir didžiausią sergamumą pasiekia rugpjūčio mėnesį. Gripo

protrūkio metu sergamumas gali apimti 10 – 20 proc. populiacijos, o pandemijų atvejais, sergamumas gali siekti 50 proc. populiacijos [6]. Gripo virusas perduodamas kontaktuojant su sergančio žmogaus kvėpavimo takų sekretais čiaudint, kosint, kalbant, kontakto būdu per užterštus daiktus. Taip pat gripo virusas gali plisti ir aerozolio pavidalu, kuomet seilių dalelės patenka į aplinką ir pasklinda ore sergančiajam kvėpuojant [9].

13

11.3. Patogenezė

Virusui patekus į kvėpavimo takus inkubacijos periodas vidutiniškai trunka 48 val., po to pasireiškia klinikiniai simptomai. [9]. Priklausomai nuo gripo viruso tipo, skiriami viruso replikacijos pikai. A tipo gripo viruso replikacijos pikas pasiekiamas praėjus 24-48 val. nuo ligos pradžios ir palaipsniui mažėja iki visai išnyksta (po 5-10 dienų) [15-18]. B tipo gripo virusui būdingi du replikacijos pikai, 48 val. iki pirmųjų simptomų ir 24-48 val. praėjus simptomams [18]. Tai reiškia, kad B tipo gripo virusu užsikrėtęs žmogus kur kas ilgiau nešioja sukėlėją, gali jį perduoti sveikam individui taip jį užkrėsdamas, nei sergantis A tipo gripo virusu.

11.4. Klinika

Gripui būdingi staiga atsiradę klinikiniai simptomai tokie kaip karščiavimas su ar be šaltkrėčio, kosulys, gerklės skausmas, sloga arba užgulusi nosis, raumenų skausmai, galvos skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis [10, 11, 22]. Gripo metu temperatūra dažniausiai svyruoja tarp 37,8-40°C. [10, 22]. Prie šių simptomų gali pasireikšti ir virškinamojo trakto sutrikimo simptomų tokių kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Suaugusiems šie simptomai pasitaiko retai, tačiau vaikų tarpe pasireiškia 10-20 proc. sergančiųjų [10].

11.5. Komplikacijos

Imlumas gripo virusui yra visuotinis, todėl susirgti gripu gali kiekvienas. Tačiau yra žmonių, kurie turi padidėjusią riziką atsirasti gripo komplikacijoms. Šiai grupei priskiriami 65 ir vyresnio amžiaus žmonės, bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis tokiomis kaip astma, cukrinis diabetas, širdies ligos, nėščiosios, vaikai iki penkerių metų amžiaus, ypač išskiriant jaunesnius kaip dvejų metų amžiaus vaikus [11]. Dažniausiai gripas komplikuojasi pneumonija, ypatingai padidėjusios rizikos asmenims. 2003-2010 metų duomenimis, 28 procentams gripu sergantiems ir hospitalizuotiems vaikams buvo diagnozuota pneumonija [9]. 10 – 50 proc. vaikų gripas komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu [9]. Taip pat gripas gali komplikuotis bronchitu, miozitu (ypač vaikams), miokarditu, perikarditu, meningitu, Guillain-Barre sindromu [9]. Taip pat gripas gali

14

komplikuotis toksinio šoko sindromu, kuris susijęs su S. aureus infekcija, tačiau šis sindromas siejamas su B tipo gripo virusu [9].

11.6. Diagnostika

Gripo diagnostika remiasi klinikiniais simptomais, gripo epidemiologiniais duomenimis ir virusologinių tyrimų duomenimis. Gripo sezono metu, kuris Lietuvoje prasideda nuo 40-os savaitės ir baigiasi 20-ą, o ypatingai gripo protrūkio metu, gripas

diagnozuojamas pagal jam būdingus klinikinius simptomus ir laikomas gripo atveju. Įtariant gripo atvejį vadovaujamasi reglamentuotais klinikiniais kriterijais – ūmiai atsiradusiais simptomais ir vienus iš bendrųjų simptomų: karščiavimas su ar be šaltkrėčio, galvos, raumenų skausmai, bendras silpnumas. Taip pat reikalingas ir mažiausiai vienas kvėpavimo takų sistemos simptomų: gerklės skausmas, dusulys, kosulys, sloga. Ne gripo sezono metu, gripo diagnozė turi būti pagrįsta virusologiniu tyrimu, tokiu atveju esant klinikiniams gripo simptomams ir teigiamam virusologiniam tyrimui nustatomas patvirtintas gripo atvejis, kitais atvejai laikoma ūminiu viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atveju [5, 12, 13].

Virusologiniam tyrimui imami tepinėliai iš nosies, nosiaryklės [15]. Gripo viruso nusatymui naudojami molekuliniai tyrimai, greitasis antigenų testas, tiesioginės imunofluorescencijos tyrimo metodas, nustatant viruso antigeną, viruso išskyrimas iš klinikinio ėminio, serologiniai tyrimo metodai. Tačiau iš šios gausos tyrimų pats jautriausias ir specifiškiausias yra

molekulinis tyrimo metodas – atvirkštinės transkriptazės polimerazės grandininė reakcija (AT-PGR) [12].

11.7. Gydymas

Gripo gydyme svarbiausi gydymo metodams priskiriami specifinis antivirusinis, patogenezinis ir simptominis gydymai [5]. Specifiniame antivirusiniame gydyme didžiausią vaidmenį vaidina neuraminidazės inhibitoriai – zanamaviras ir oseltamaviras, kurie veikia A ir B tipo gripo virusus. [15]. Tikslingiausia priešvirusinius vaistus vartoti iki 48 val. po pirmųjų simptomų atsiradimo, esant nekomplikuotai gripo eigai, nepriklausant padidintos rizikos grupei priešvirusinių vaistų vartoti nerekomenduotina, jeigu po pirmųjų simptomų praėjo daugiau kaip 48 valandos. Tačiau, jeigu sergantysis turi didelę gripo komplikacijų riziką (vyresni nei 65 metų, jaunesni nei 5 metų, nėščiosios, sergantys lėtinėmis ligomis),

15

priešvirusinio vaisto vartojimas tikslingas net praėjus daugiau kaip 48 valandoms po pirmųjų simptomų [22].

11.8. Prevencija

Viena efektyviausių apsisaugojimo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų priemonių yra skiepai. 2017-2018 metų gripo sezonui pagal visuomenėje cirkuliuojančius gripo tipus buvo pagamintos vakcinos:

 A/Michigan/45/2015 (H1N1)pdm09-like virus  A/Hong Kong/4801/2014 (H3N2)-like virus  B/Brisbane/60/2008- like virus

Skiepytis patariama visiems, tačiau ypatingą dėmesį reikia skirti anksčiau minėtiems rizikos grupių asmenims. Taip pat labai svarbu laikytis higienos, dažnai plauti rankas,

kosėjant ar čiaudint prisidengti, dažnai vėdinti patalpas, epidemijų metu vengti masinio susibūrimo vietų [16,17].

11.9. Epidemiologinė priežiūra

1952 m. buvo sukurta visuotinė gripo epidemiologinės priežiūros sistema (Global Influenza Surveillance and Response System, GISRS). Sistema apjungia daugelį pasaulio šalių, yra įsteigti 141 nacionaliniai gripo centrai (National Influenza Center) apimantys 111 valstybių, suformuotas laboratorijų tinklas gripo viruso tyrimams atlikti [19, 20]. 1996 metais buvo sukurta Europos Sąjungos šalis jungianti Europos gripo priežiūros sistema (Europe Influenza Surveillance Scheme, EISS, 2007 metais pervadinta European Influenza

Surveillance Network, EISN) [21]. Pagrindiniai šio Europos Sąjungos valstybes vienijančio tinklo tikslas yra didinti sergamumo gripu kontrolę, mažinti sergamumą ir gerinti

profilaktikos priemones. Dėka šios vieningos sistemos, didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių vykdo gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, kurioje dalyvauja atitinkamas skaičius (1-5 proc.) šalies gydytojų, o duomenys apie sergamumą gripu ir ŪVKTI vertinami pagal paskaičiuotą rodiklį (atv.sk./10 000 gyv.) arba išreiškiami procentais nuo bendro kreipimųsi skaičiaus. Nuo 2002 metų Lietuva Europos gripo priežiūros sistemos nare ir teikia duomenis apie padėtį Lietuvoje.

16

Lietuvoje gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą reglamentuoja ir taisykles nustato sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-182 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-58 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI)

epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą yra vykdoma gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra ištisus metus [13]. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinei priežiūrai atlikti taikomos dvi sistemos – gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūra, paremta rutininiais duomenimis apie sergamumą bei gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra, paremta

pasirinktine klinikine virusologine diagnostika.

Rutininė gripo (TLK-10 – J10, J11) ir ŪVKTI (TLK-10 – J00-J06) epidemiologinė priežiūra vykdoma visus metus ir kartą per savaitę, pirmadieniais teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms pateikiami savaitės duomenys apie registruotus gripo ir

ŪVKTI atvejus. Toliau duomenys perduodami ULAC ir Sveikatos apsaugos ministerijai [13]. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, paremtą pasirinktine virusologine

diagnostika, atlieka 1-5 proc. šalies šeimos, vidaus ligų, vaikų ligų gydytojų. Tai koordinuoja užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC). Už specialistų organizavimą atsakingos teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Gydytojai, dalyvaujantys gripo ir ŪVKTI pasirinktinėje klinikinėje virusologinėje diagnostikoje, visus metus registruoja pacientus, kurie kreipiasi su dėl ŪVKTI, ima tepinėlius, kuriems kliniškai nustatomas gripas. Duomenys kiekvieną pirmadienį perduodami teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai, vėliau duomenys perduodami užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (toliau – ULAC) ir Sveikatos apsaugos ministerijai bei Europos gripo priežiūros sistemai (EISN) [13 ,20].

17

12.

TYRIMO METODIKA

12.1. Duomenų analizės metodika

Darbe buvo nagrinėjama sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys registruoti dviem būdais Kauno mieste: pasirinktine virusologine gripo ir ŪVKTI epidemiologines priežiūros sistema ir įprastine gripo ir ŪVKTI priežiūros sistema ir lyginami jų epidemiologiniai duomenys. Duomenų analizė apėmė vienerių metų laikotarpį, nuo 2017 m. 36 savaitės iki 2018 m. 35 savaitės. Dėl statistinių skaičiavimų ir grafikų vaizdavimo savaitėms buvo prisikirtas numeris nuo 1 iki 52 (2017 metų 36-ai savaitei 1, atitinkamai 2018 metų 35-ai savaitei 52) (1 pav.). Dalis duomenų gauti absoliučiais skaičiais, todėl buvo suskaičiuoti rodikliai 10 000 gyventojų pagal nagrinėtoje teritorijoje, šiuo atveju Kauno miesto, registruotų gyventojų skaičių ar prisirašiusiųjų prie gydymo įstaigų skaičių.

Duomenys gauti bendradarbiaujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentu.

1 pav. Savaitės ir joms priskirti numeriai, naudoti duomenų analizėje ir grafikuose.

Metai 2017 2018 Savaitė 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 1 2 3 Savaitės numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Metai 2018 Savaitė 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 Savaitės numeris 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Metai 2018 Savaitė 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 Savaitės numeris 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52

18

12.2. Statistinė analizė

Duomenų kaupimui ir analizavimui naudotos Microsoft® Excel (Microsoft Co., Redmon, JAV), IBM SPSS Statistics 24.0 (International Business Machines Corporation, Armonk, JAV) duomenų analizės programos. Statistinėje analizėje buvo naudoti vidurkis, mediana, moda, standartinis nuokrypis, Spearman koreliacijos koeficientas, kuris parodo koreliaciją tarp dviejų reikšmių. Skirtumai ir priklausomybės tarp reikšmių laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) buvo mažesnė nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α=0.05).

19

13.

REZULTATAI

Įprastinės gripo priežiūros ir pasirinktinės virusologinės gripo priežiūros sistemomis vertinti sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai 10 000 gyventojų Kauno mieste rodo, kad abi sistemos galimai atspindi tuos pačius procesus, tačiau parodo skirtingą proceso intensyvumą (2 pav). 0 20 40 60 0 100 200 300 Savaitės S e rg a m u m o g ri p u i r Ū V K T I a tv e jų s k . 1 0 0 0 0 g y v .

Pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKT priežiūros suminis sergamumo rodiklis 10 000 gyv.

Įprastinės gripo ir ŪVKTI priežiūros suminis sergamumo rodiklis 10 000 gyv.

2 pav. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklių kitimas 10 000 gyventojų, registruoti įprastinės ir pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI priežiūros sistemomis.

Lyginant nagrinėto laikotarpio, abiejų lygiagrečiai veikiančių gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų suminius sergamumo rodiklius 10 000 gyventojų nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų sistemų (Spearman koreliacijos koeficientas 0,933). (3 pav.)

20 0 100 200 300 0 50 100 150 200

Spearman koreliacija

Pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKT priežiūros

Įp ra s ti n ės g ri p o i r Ū V K T I pr ie ži ūr o s

3 pav. Spearman koreliacija tarp pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI bei įprastinės gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų, nagrinėjant gripo ir ŪVKTI atvejus.

Vertinant įprastinės gripo ir ŪVKTI priežiūros rezultatus, matome, kad suminiai sergamumo rodikliai keitėsi nuo mažiausio 20,34 iki didžiausio 225,22 atvejų 10 000 gyventojų. Ananlizuojant pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI priežiūros rezultatus, stebime, kad suminiai sergamumo rodikliai keitėsi nuo mažiausio 15,21 iki didžiausio 276,12 atvejų 10 000 gyv.

Pasirinktine virusologine gripo epidemiologinės priežiūros sistema vidutiniškai nustatyta daugiau susirgimo gripu ir ŪVKTI atvejų, kadangi pasirinktinės virusologinės diagnostikos sistemos vidutinis nustatytas susirgusiųjų gripu skaičius yra 98,4946, o įprastine diagnostikos sistema – 78,5479 10 000 gyventojų. Nustatyta, kad nagrinėto laikotarpio pasirinktinės virusologinės gripo epidemiologinės priežiūros rodiklis yra 1,25 karto didesnis nei įprastinės gripo ir ŪVKTI priežiūros rodiklis.

Pasirinktine virusologine gripo ir ŪVKTI priežiūros sistema vidutiniškai nustatyta daugiau gripo susirgimo atvejų, kadangi pasirinktinės virusologinės diagnostikos sistemos vidutinis nustatytas susirgusiųjų gripu skaičius yra 7,1874, o įprastine diagnostikos sistema – 5,8508 10 000 gyventojų. (4 pav.).

21 0 20 40 60 0 20 40 60 80 Savaitės A tv e jų s k a ič iu s 1 0 0 0 0 g y v . Įprasta Virusologinė

4 pav. Sergamumo gripu rodiklių kitimas 10 000 gyventojų, registruoti įprastinės ir pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI priežiūros sistemomis.

Spearman koreliacijos koeficientas parodo stiprią koreliaciją (0,802) tarp

pasirinktinės virusologinės ir įprastinės gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų, išskiriant gripo atvejus (5 pav.).

5 pav. Spearman koreliacija tarp pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI bei įprastinės gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų, nagrinėjant tik gripo atvejus.

Pasirinktine virusologine gripo ir ŪVKTI priežiūros sistema vidutiniškai nustatyta daugiau ūminių viršutinių kvėpavimo takų susirgimo atvejų, kadangi pasirinktinės virusologinės sistemos vidutinis nustatytas susirgusiųjų skaičius yra 91,169, o įprastinės

22

sistemos – 72,6971 10 000 gyventojų. Išvada – virusologinė sistema yra tikslesnė norint nustatyti viršutinių kvėpavimo takų susirgimus (6 pav.).

0 20 40 60 0 50 100 150 200 250 Savaitės A tv e jų s k a ič iu s 1 0 0 0 0 g y v . Pasirinktinė Įprastinė

6 pav. Sergamumo ŪVKTI rodiklių kitimas 10 000 gyventojų, registruoti įprastinės ir pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI priežiūros sistemomis.

Spearman koreliacijos koeficientas (0,903) parodo stiprią koreliaciją tarp

pasirinktinės virusologinės ir įprastinės gripo ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų, išskiriant tik ŪVKTI atvejus (7 pav.).

7 pav. Spearman koreliacija tarp pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI bei įprastinės gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistemų, nagrinėjant tik ŪVKTI atvejus.

23

Palyginus sergamumą gripu tarp skirtingų amžiaus grupių naudojantis pasirinktinės virusologoninės gripo ir ŪVKTI priežiūros rodikliais, gautuose rezultatuose matomas panašus visų amžiaus grupių dėsningumas (8 pav.)

20 40 0 10 20 30 40 50 Savaitės numeris G ri p o a tv e jų s k a ič iu s 1 0 0 0 0 g y v . 0-4 5.-14 15-64 >65

8 pav. Gripo atvejai 10 000 gyv. skirtingose amžiaus grupėse nagrinėjant pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI priežiūros duomenis.

Didžiausias gripo atvejų skaičius buvo registruotas nuo 1 iki 17 savaitės (376,98/380,93 = 99 %). Daugiausiai sergančiųjų užregistruota 7 savaitę (57,48 atvejų 10.000 gyventojų), po 7-os savaitės sergamumas gripu ėmė mažėti. 0-4 metų amžiaus grupėje didžiausias sergamumas gripu buvo fiksuotas 6 savaitę (10,14 atvejų 10.000 gyventojų). 5-14 metų amžiaus grupėje didžiausias sergamumas gripu fiksuotas 5 savaitę (20,28 atvejų 10.000 gyventojų), po to stebėtas sergamumo mažėjimas, o 8 savaitę fiksuotas antras, jau kiek mažesnis sergamumo pikas (15,78 atvejų 10.000 gyventojų). Didžiausias sergamumas užfiksuotas 15-64 metų amžiaus grupėje, pikas pasiektas 7 savaitę (38,32 atvejų 10.000 gyventojų). Tam labiausiai galėjo daryti įtaką ne silpnesnė šios amžiaus grupės žmonių imuninė sistema, o pasirinktas plačiausias amžiaus grupės rėžis. Tikslesni duomenys tikėtini, jeigu respondentai būtų suskirstyti vienodomis amžiaus grupėmis, pvz. kas 10 m. (0-10 m., 11-20 m. ir t.t.). Mažiausias sergamumas gripu pastebėtas vyresniems nei 65 metų asmenims,

24

šios amžiaus grupės sergamumo gripu pikas pasiektas 4 ir 6 savaitėmis (2,25 atvejų 10.000 gyventojų).

25

14.

REZULTATŲ APTARIMAS

Šiauriniame pusrutulyje, gripo sergamumas gripu ir ŪVKTI išauga šaltuoju metų laiku, įprastai gripo sezonas trunka nuo 40-os iki kitų metų 20-os savaitės, didžiausias sergamumas stebimas sausio – vasario mėnesiais [2, 4, 11].

Nagrinėjant gautus sergamumo gripu ir ŪVKTI Kauno mieste duomenis su praėjusių trijų gripo sezonų epidemiologinės analizės duomenimis matomos tos pačios tendencijos, didžiausias sergamumas fiksuojamas sausio mėnesio paskutinėmis – vasario mėnesio savaitėmis. Lyginant darbe analizuotus 2017-2018 metų sergamumo gripu ir ŪVKTI

rodiklius 10 000 gyventojų Kauno mieste su visos šalies pastarųjų trejų (2014-2017 m.) gripo sezonų sergamumo rodikliais, pastebėta, kad sergamumo piko metu pastarosios reikšmės gerokai mažesnės už nagrinėtas reikšmes Kauno mieste. Galima manyti, kad tam įtaką padarė didelis gyventojų tankumas nagrinėtoje administracinėje teritorijoje, šiuo atveju Kauno mieste, lyginant su bendru šalies gyventojų tankumu. Kita priežastis gali būti, didesnis nagrinėto laikotarpio sergamumas gripu ir ŪVKTI lyginant su ankstesniais metais [23-25].

Lyginant abiejų gripo epidemiologinės priežiūros sistemos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklius stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas. Pasirinktine virusologine priežiūros sistema nustatytas maždaug 1,25 karto didesnis sergamumo rodiklis. Remiantis tokiu tyrimo rezultatu, galima daryti prielaidą, kad pasirinktinė virusologinė gripo ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros sistema yra tikslesnė ir atsižvelgiant į šios sistemos organizavimą, reglamentuotą teisės aktais bei tarptautine patirtimi, galima manyti, kad yra kokybiškesnė, tačiau pastarosios sistemos duomenų sklaida stebima didesnė (standartinis nuokrypis

58,71>48,10) ir tai sudaro prielaidą kelti abejonę šios sistemos patikimumu todėl tam pagrįsti arba atmesti reikia išsamesnių tyrimų.

Mokslinių tyrimų duomenimis, naujam gripo viruso potipiui imlumas yra visuotinis, o kiekvienais metais gripu serga apie 5 proc. suaugusiųjų ir 20 proc. vaikų. Didžiausias sergamumas gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vaikų tarpe grindžiamas higienos taisyklių laikymosi nepaisymu ir didelio susibūrimo vietomis (vaikų darželiai, mokyklos). Tačiau atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI taikant pasirinktinės virusologinės diagnostikos sistemos rodiklius nustatytas 15-64 metų amžiaus grupėje. Antrą vietą pagal sergamumą užima 5-14 metų amžiaus grupė, tačiau gerokai atsilieka nuo pirmaujančiosios. Tokio atotrūkio labiausiai tikėtina priežastis galėtų būti ne didesnis šios amžiaus grupės imlumas gripo ir kitiems ŪVKTI susirgimams, bet

26

pasirinktas plačiausias amžiaus grupės rėžis. Norint tiksliai įvertinti sergamumą amžiaus grupėse, amžiaus grupės turėtų būti suskirstytos vienodu intervalu. Kita didelio sergamumo tikėtina priežastis galėtų būti šios amžiaus grupės mažiausias procentinis pasiskiepijusių skaičius. Anot ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC, Centers for Disease Control and Prevention), 2017 – 2018 metais nuo gripo mažiausiai skiepijosi 18-49 metų amžiaus grupės žmonės, daugiausiai pasiskiepijusių buvo 0-12 metų ir 65 metų bei vyresnių amžiaus

grupėse. Tai pagrindžia, kodėl ir mano darytame tyrime, 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje sergamumas gripu ir ŪVKTI mažiausias, taip pat to priežastis gali būti, kad vyresnio amžiaus žmonės labiau vengia masinio susibūrimo vietų ir taip išvengia kontakto su užkrato

27

15.

IŠVADOS

1. Išnagrinėjus 2017 – 2018 metų gripo epidemiologinės priežiūros rezultatus Kauno mieste stebėtas panašus sergamumo gripu ir ŪVKTI dėsningumas su visos šalies ankstesnių metų sergamumo rodikliais. Analizuojant sergamumą gripu ir ŪVKTI skirtingose amžiaus grupėse matomi skirtumai tarp jų. Didžiausias sergamumas nustatytas 15-64 metų amžiaus grupėje, mažiausias – ≥65metų amžiaus grupėje.

2. Lyginant abi gripo ir ŪVKTI priežiūros sistemas nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp jų. Vidutinis pasirinktinės virusologinės gripo ir ŪVKTI

priežiūros sergamumo rodiklis per tirtą laikotarpį buvo 1,25 karto didesnis už įprastinės gripo ir ŪVKTI priežiūros rodiklį. Galime daryti prielaida, kad pasirinktinė virusologinė gripo ir ŪVKTI priežiūros sistema efektyvesnė.

28

16.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Pagal gautus tyrimo rezultatus galima manyti, kad pasirinktinės gripo ir ŪVKTI priežiūros metodas, kai dalyvauja tam atrinkti gydytojai yra tikslesnis, tačiau norint tai pagrįsti, reikalingi tikslesni ir detalesni tyrimai ir analizė. Taip pat tikslesniems ir

kokybiškesniems duomenims įtaką daro gydytojų profesionalumas, motyvacija, sveikatos priežiūros įstaigų tinkamas požiūris, todėl siekiant kuo tikslesnių duomenų reikalingas dialogas su sveikatos priežiūros bendruomene, problemų ir trūkumų aiškinimas, švietimas.

29

17.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kalimeri K, Delfino M, Cattuto C, Perrotta D, Colizza V, Guerrisi C, et al. (2019) Unsupervised extraction of epidemic syndromes from participatory influenza surveillance self-reported symptoms. PLoS Comput Biol 15(4): e1006173.

2. Velislava N. Petrova, Colin A. Russell. The evolution of seasonal influenza viruses. Nature Reviews. Microbiology, 2018. Volume 16. 46-48.

3. Ambrozaitis A., Laiškonis A., Morkūnas B., Žagminas K. Žmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Metodinės

rekomendacijos. Vilnius, 2006;

4. Ambrozaitis A. Infekcinių ligų vadovas. Vaistų žinios, 2010, Vilnius, 395-406 psl. 5. Gyd. K. Žvirblytė-Skrebutėnienė, prof. habil. dr. A. Ambrozaitis, prof. K. Žagminas,

dr. N. Kuprevičienė, gyd. D. Razmuvienė. Žmogaus gripo etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika. Metodinės rekomendacijos (2017). Internistas. Prieiga per internetą: https://www.lid.lt/storage/2018/09/Gripas.pdf. 6. Raphael Dolin, MD. Epidemiology of influenza. Post TW, ed. UpToDate. Waltham,

MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com (Jan 01, 2019).

7. Webster, Robert G., Monto, Arnold S., and Braciale, Thomas J.. Textbook of Influenza (2). Somerset, GB: Wiley, 2013

8. The Flu Season. CDC, Centers for Disease Control and Prevention. Elektroninė prieiga: https://www.cdc.gov/flu/about/season/flu-season.htm.

9. Flor M Munoz, MD, MSc. Seasonal influenza in children: Clinical features and diagnosis. Post TW, ed. UpToDate. Waltham, MA: UpToDate

Inc. https://www.uptodate.com (Mar 2019).

10. Raphael Dolin, MD. Clinical manifestation of seasonal influenza in adults. . Post TW, ed. UpToDate. Waltham, MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com (Feb 2018). 11. Flu Symptoms and Complications. CDC, Centers for Disease Control and Prevention.

Elektroninė prieiga: https://www.cdc.gov/flu/consumer/symptoms.htm. 12. Raphael Dolin, MD. Diagnosis of seasonal influenza in adults. . Post TW, ed.

UpToDate. Waltham, MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com (Oct 2017). 13. Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros

taisyklių patvirtinimo. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. V-58. Valstybės žinios, 2012-02-02, Nr. 15-665.

30

14. WHO Interim Global Epidemiological Surveillance Standards for Influenza. World Health Organization. July 2012. Elektroninė prieiga:

https://www.who.int/influenza/resources/documents/INFSURVMANUAL.pdf. 15. Kimon C Zachary, MD. Treatment of seasonal influenza in adults. . Post TW, ed.

UpToDate. Waltham, MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com (Apr 2019). 16. Flor M Munoz, MD. Seasonal influenza in children: Prevention with vaccines. Post

TW, ed. UpToDate. Waltham, MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com (Mar 2019).

17. Patricia L Hibberd, MD, PhD. Seasonal influenza vaccination in adults. Post TW, ed. UpToDate. Waltham, MA: UpToDate Inc. https://www.uptodate.com (Oct 2018). 18. Gripo vakcina. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos

ministerijos. Elektroninė prieiga: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/gripas-1/gripo- vakcina.

19. European Influenza Surveillance Network (EISN). European Centre for Disease Prevention and Control, Anagenty of the European Union. Internetinė prieiga:

https://ecdc.europa.eu/en/about-us/partnerships-and-networks/disease-and- laboratory-networks/eisn.

20. Surveillance and lab network. Influenza. World Health Organization. Internetinė prieiga:

www.euro.who.int/en/health-topics/communicable-diseases/influenza/surveillance-and-lab-network.

21. Surveillance and Monitoring of Influenza. World Health Organization. Internetinė prieiga: https://www.who.int/influenza/surveillance_monitoring/en/.

22. Dėl sezoninio gripo bei gripo, sukelto naujo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikų patvirtinimo : Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-53. Valstybės žinios, 2009-07-14, Nr. 83-3455.

23. Epidemiologinė 2014-2015 metų gripo sezono analizė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Internetinė prieiga: www.ulac.lt/lt/epidemiologine-gripo-sezono-analize. 24. Epidemiologinė 2015-2016 metų gripo sezono analizė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS

centras. Internetinė prieiga: www.ulac.lt/lt/epidemiologine-gripo-sezono-analize. 25. Epidemiologinė 2016-2017 metų gripo sezono analizė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS

31

26. Influenza in Europe, summary of the season 2017-18. European Centre for Disease Prevention and Control. An agency of the European Union. Internetinė prieiga: www.ecdc.europa.eu/en/seasonal- influenza/season-2017-18.

27. Doc. dr. Gaižauskienė A., Klimašauskienė . Gripo ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų stebėsenos sistemų vertinimas: sveikatos informacijos kokybė. Kaunas, 2010.