TENISO IR BADMINTONO TRENIRUOTES LANKANČIŲ STUDENTŲ LAIKYSENOS, PEČIŲ KOMPLEKSO FUNKCINIŲ RODIKLIŲ IR SKAUSMO SĄSAJOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

JURGITA RUPŠYTĖ

TENISO IR BADMINTONO TRENIRUOTES LANKANČIŲ

STUDENTŲ LAIKYSENOS, PEČIŲ KOMPLEKSO FUNKCINIŲ

RODIKLIŲ IR SKAUSMO SĄSAJOS

Magistrantūros studijų programos ,,Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30005) baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Dr. Ernesta Gurskienė

TURINYS

1.1. Teniso ir badmintono ypatumai ... 9

1.2. Pečių komplekso anatomija ir kineziologija ... 11

1.3. Pečių komplekso funkcijos vertinimas ir biomechanika rakečių sporte ... 12

1.4. Laikysenos tipai ir vertinimas ... 15

1.5. Laikysena būdinga rakečių sporto žaidėjams ... 18

1.6. Skausmas ir traumos rakečių sporte ... 20

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 23

2.1. Tyrimo organizavimas ... 23

2.2. Tiriamieji ... 23

2.3. Tyrimo metodai ... 23

3.REZULTATAI ... 29

3.1. Anketinės apklausos rezultatų analizė ... 29

3.2. Laikysenos vertinimos rezultatai ... 31

3.2.1. Laikysenos vertinimo frontalioje plokštumoje rezultatai ... 31

3.2.2. Laikysenos vertinimo sagitalioje plokštumoje rezultatai ... 33

3.2.3. ,,Matthias“ testo rezultatai ... 35

3.2.4. ,,Mentės šoninio slydimo testo“ rezultatai ... 36

3.3. Žasto judesių amplitudžių vertinimo rezultatai ... 38

3.4. Mentės kylančiosios rotacijos amplitudės vertinimo rezultatai ... 40

3.5. Izometrinės raumenų jėgos vertinimo rezultatai ... 43

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 51

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52

PUBLIKACIJOS MAGISTRO TEMA ... 53

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 54

SANTRAUKA

Jurgita Rupšytė. Teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų laikysenos, pečių komplekso funkcinių rodiklių ir skausmo sąsajos. Magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas dr. Ernesta Gurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2017: 65 p.

Tyrimo tikslas: įvertinti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų laikysenos, pečių

komplekso funkcinių rodiklių ir skausmo sąsajas.

Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti ir palyginti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų

laikyseną; 2) Įvertinti ir palyginti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų pečių komplekso judesių amplitudes; 3) Įvertinti ir palyginti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų pečių komplekso raumenų jėgą; 4) Nustatyti sąsajas tarp teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų laikysenos, pečių komplekso funkcinių rodiklių ir jaučiamo skausmo.

Tiriamieji ir tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 38 studentai (18 vyrų ir 20 moterų). Teniso

žaidėjų buvo 21 (9 vyrai, 12 moterų), badmintono žaidėjų 17 (9 vyrai, 8 moterys). Tiriamiesiems buvo pateikta anketa, skirta surinkti informaciją apie tiriamuosius, jų lankomas treniruotes, patirtas traumas ir skausmą. Aktyvi žasto judesių amplitudė peties sąnaryje buvo matuojama naudojant goniometrą, mentės kylančiosios rotacijos amplitudė matuojama naudojant inklinometrą, pečių komplekso raumenų jėga vertinama rankiniu dinamometru „Lafayette“. Menčių asimetrijai įvertinti taikytas „Mentės šoninio slydimo testas“. Laikysenos vertinimui naudota Contemplas Templo 2D laikysenos vertinimo sistema. Naudotas 2D laikysenos analizės protokolas skirtas vertinti laikyseną frontalioje ir sagitalioje plokštumose, ir „Matthias“ testas, vertinantis liemenį stabilizuojančių raumenų funkciją. Tyrimo duomenims analizuoti naudoti matematinės statistikos metodai.

Išvados: 1) Teniso ir badmintono žaidėjams yra būdinga asimetrinė menčių padėtis, pečių, dubens

ABSTRACT

Jurgita Rupšytė. The relationship between body posture, shoulder complex function and pain in students who play tennis and badminton. Master‘s thesis. Supervisor dr. Ernesta Gurskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Sports institute. Kaunas. 2017: 65 p.

The aim: to identify the relations between shoulder complex function, body posture and pain in

students who play tennis and badminton.

Tasks: 1) To evaluate and compare body posture in students who play tennis and badminton; 2) To

evaluate and compare shoulder complex range of motions in students who play tennis and badminton; 3) To evaluate and compare shoulder complex muscles strength in student who play tennis and badminton; 4) To identify the relations between shoulder complex function, body posture and pain in students who play tennis and badminton.

Participants and methodology: Thirty eight students (18 male, 20 female) who play tennis and

badminton volunteered to participate in this study. 21 were tennis players (9 males and 12 females), and 17 were badminton players (9 males, 8 females). Each player completed an enrollment questionnaire concerning age, time and frequency of training, pain and injuries. Active range of motion of the shoulder joint was measured using goniometer, scapular upward rotation range of motion was measured using inclinometer, bilateral isometric shoulder muscle strength was assessed using a handheld dynamometer „Lafayette“, scapular asymmetry was assessed using ‘‘Lateral scapular slide test“. For evaluation of body posture we used Contemplas Templo 2D posture analysis softwere. We used 2D posture analysis protocol for posture evaluation in frontal and sagital planes and „Matthias“ test for core stabilazing muscle state. The data of the research has been processed using mathematical statistics methods.

Conclusions: 1) We found assymetric posture of scapular, shoulder, pelvis and waist triangles in

PADĖKA

Dėkoju savo darbo vadovei dr. Ernestai Gurskienei už skirtą laiką, patarimus ir pagalbą rašant magistro baigiamąjį darbą.

SANTRUMPOS

AT – apatinis trapecinis raumuo IR – išorinė rotacija

KMI – kūno masės indeksas MKR – mentės kylančioji rotacija VR – vidinė rotacija

ŽODYNĖLIS

Asimetrija – simetrijos nebuvimas arba jos pažeidimas [66].

Hiperlordozė – padidėjusi juosmeninė lordozė – tai vienas dažniausių laikysenos sutrikimų [23]. Izometrinė jėga – raumenų jėga, gaunama dirbant izometriniu režimu, tai yra raumuo susitraukia,

bet jo ilgis nepakinta [66].

Kifozė - stuburo išlinkimas į užpakalį. Sveiko, gerai išsivysčiusio žmogaus stuburas į užpakalį būna

išlinkęs ties krūtine ir ties kryžmeniu (vad. fiziologinės kifozės) [67].

Laikysena – individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant [66].

Lordozė - stuburo išlinkimas į priekį. Sveiko, gerai išsivysčiusio žmogaus stuburas būna išlinkęs į

ĮVADAS

Tenisas ir badmintonas yra rakečių sporto šakos populiarios visame pasaulyje tarp įvairaus amžiaus ir skirtingo profesionalumo lygio žaidėjų [1,2]. Dėl asimetrinio šių sporto šakų pobūdžio, kuomet yra labiau lavinami vienos kūno pusės raumenys, sportininkams yra būdingi abejų kūno pusių funkciniai skirtumai, bei kūno laikysenos sutrikimai, kurie yra vieni iš pagrindinių skausmo ir traumų rizikos veiksnių [3,4,5].

Tiek tenisas, tiek ir badmintonas turi sporto šakai būdingą žaidimo techniką, tačiau judesių modeliai yra labai panašūs. Žaidimo metu vyrauja intensyvūs, pasikartojantys dominuojančios viršutinės galūnės judesiai virš galvos (angl. overhead motions) [6]. Atliekant efektyvius kamuoliuko atmušimo ir padavimo judesius, peties sąnarys turi būti itin mobilus, tačiau kartu ir pakankamai stabilus, kad išvengti išnirimo [7]. Rakečių sporto žaidėjams, dėl nuolat pasikartojančių specifinių judesių, būdingi dominuojančios viršutinės galūnės funkciniai pokyčiai, pavyzdžiui judesių amplitudės ir raumenų jėgos. Tyrimai rodo, kad per didelė arba ribota judesių amplitudė peties sąnaryje arba pečių komplekso raumenų jėgos disbalansas didina skausmo ar traumos riziką [8,9].

Fizinis aktyvumas daro įtaką kūno laikysenos formavimuisi. Dėl asimetrinio krūvio abejose kūno pusėse, rakečių sporto žaidėjams gali formuotis netaisyklinga laikysena: atsirasti stuburo linkių pokyčiai, asimetrinė pečių, dubens ar menčių padėtis [10,11]. Laikysenos sutrikimai lemia judesių biomechanikos pokyčius žaidimo metu. Dėl nuolat kartojamo netaisyklingo judesių modelio, gali pasireikšti skausmas ir atsirasti įvairių kūno dalių pažeidimai [12].

Teniso ir badmintono žaidėjų viena pažeidžiamiausių struktūrų yra pečių kompleksas. Pečių komplekso skausmą bei traumas gali lemti įvairios priežastys, tokios kaip rotatorių manžetės raumenų suspaudimas ir dirginimas, menčių diskinezė, peties sąnario nestabilumas ir t.t. [26, 47]. Rakečių sporte dažniau pasitaiko lėtinio pobūdžio traumos, kurias dažniausiai lemia perkrova viršutinėse galūnėse ir nugaroje [45]. Atsiradus skausmui ar tam tikriems pažeidimams, pakinta judesių biomechanika, sumažėja kinetinės grandinės efektyvumas, dėl ko pasikeičia žaidimo technika ir pablogėja rezultatas [19, 27].

Darbo aktualumas. Sutrikusi pečių komplekso funkcija ir netaisyklinga laikysena yra dažna

skausmo ar pažeidimo priežastis. Todėl sporto kineziterapeutui yra svarbu įvertinti šių komponentų būklę ir išsiaiškinti, kokie veiksniai didina skausmo ir traumų riziką. Bendradarbiavimas su treneriu, rekomendacijos saugiam sportavimui ir profilaktinės programos įtraukimas į treniruotes galėtų padėti sumažinti skausmo ir traumų riziką.

Darbo naujumas. Jau yra atlikta tyrimų analizuojančių, kokią įtaką rakečių sporto šakų

laikysenos tyrimų. Taip pat nebuvo vertinamos sąsajos tarp šių komponentų. Mūsų tyrime buvo atliktas kompleksiškas funkcinių rodiklių vertinimas, naudojant inovatyvią kompiuterizuotą laikysenos analizės sistemą nagrinėjama teniso ir badmintono žaidėjų kūno laikysena dvejose plokštumose bei vertinamos nustatytų asimetrijų sąsajos su skausmu.

Darbo tikslas: įvertinti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų laikysenos, pečių

komplekso funkcinių rodiklių ir skausmo sąsajas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų laikyseną;

2. Įvertinti ir palyginti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų pečių komplekso judesių amplitudes;

3. Įvertinti ir palyginti teniso ir badmintono treniruotes lankančių studentų pečių komplekso raumenų jėgą;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Teniso ir badmintono ypatumai

Terminas rakečių sportas (angl. racquet sports) apibūdina sporto šakas, kuriose yra naudojama raketė, kamuoliukui ar kitam objektui atmušti. Prie šių sporto šakų priskiriamas badmintonas, skvošas, tenisas, stalo tenisas ir kt. [13,14]. Rakečių sportas yra populiarus visame pasaulyje ir žaidžiamas tiek mėgėjų tiek ir profesionalų lygose įvairaus amžiaus sportininkų [1,2].

Tenisas gali būti žaidžiamas dviejų arba keturių žaidėjų. Žaidimo tikslas - rakečių pagalba perduoti kamuoliuką per tinklą į priešininko pusę taip, kad šis negalėtų jo atmušti [2]. Badmintonas taip pat gali būti žaidžiamas dviejų arba keturių žaidėjų. Šio žaidimo tikslas – smūgiuojant rakete permušti badmintono kamuoliuką per tinklą į varžovo pusę, taip kad šis negalėtų atmušti atgal [15]. Abejų sportinių žaidimų tikslas yra tas pats, tačiau skiriasi žaidimo įrankių parametrai: teniso raketė ir kamuoliukas yra sunkesni ir didesni negu badmintono. Taip pat skiriasi ir žaidimo aikštelės plotas – badmintono ji yra mažesnė [13]. Šios sporto šakos taip pat panašios ir tuo jog neturi apibrėžtos žaidimo trukmės [2].

Tačiau nepaisant skirtingų žaidimų įrankių ir technikos, yra nemažai aspektų būdingų abiems sporto šakoms [16]. Ir tenise, ir badmintone taškai yra laimimi po smūgiavimo, todėl smūgiai yra vienas iš svarbiausių šių žaidimų struktūros elementų. Tinkamai pasirinkta žaidimo technika sudaro viso žaidimo pagrindą, o smūgiavimo efektyvumas priklauso nuo judesių biomechanikos [17]. Rakečių sporte vyrauja iškeltos rankos judesiai virš galvos (angl. overhead motions), kuomet žastas yra atitraukimo ir išorinės rotacijos padėtyje [18,19]. Siekdami didesne jėga atmušti kamuoliuką, sportininkai atlieka kombinuotą liemens judesį, kurį sudaro liemens tiesimas, šoninis lenkimas ir rotacija. Tokiu būdu apatinėse galūnėse generuojama jėga per liemenį yra perduodama į viršutines galūnes, kurios tą jėga panaudoja smūgiui į kamuoliuką [20]. Rakečių sporto šakos taip pat yra panašios tuo, jog reikalauja greitų apatinių galūnių judesių: tai gali būti bėgimas į priekį ar atgal, šoninis bėgimas, šuoliai ir nusileidimai, pasisukimai ir sustojimai [13]. Norėdami atmušti kamuoliuką, sportininkai turi bėgti iš vieno aikštelės krašto į kitą, staigiai keisti bėgimo kryptį, atlikti pagreitėjimo ir sulėtėjimo judesius [21].

kontrolės. Dėl nuolat pasikartojančio smūgiavimo veiksmo, pečių kompleksas yra viena pažeidžiamiausių struktūrų, tarp rakečių sporto žaidėjų [22].

Taigi teniso ir badmintono sporto šakas galima priskirti prie rakečių sporto. Šie sportiniai žaidimai turi nemažai panašumų – tai žaidimo tikslas, judesių biomechanika, traumų rizikos veiksniai ir panašiai. Todėl toliau darbe šios sporto šakos bus analizuojamos apibendrintai ir įvardijamos terminu ,,rakečių sportas“.

1.2. Pečių komplekso anatomija ir kineziologija

Pečių kompleksas savo anatomine sandara ir biomechanika yra išskirtinė kūno dalis, kurią sudaro krūtinkaulis, raktikaulis, šonkauliai, mentė, žastikaulis. Juos jungia keturi sąnariai, kurių koordinuota tarpusavio veikla leidžia atlikti labai plačios apimties judesius, kokiais nepasižymi jokia kita kūno dalis. Tam, kad būtų galima atlikti aukštos koordinacijos veiksmus, reikalinga gera sąnarių, raumenų ir nervų tarpusavio sąveika [23,24].

Peties sąnarys sudarytas iš didelės žastikaulio galvos ir seklios mentės sąnarinės duobės. Dėl didelių sąnarinių paviršių apimties skirtumų ir laisvos sąnario kapsulės, peties sąnarys yra labai paslankus ir jame galimi didelės amplitudės judesiai, vykstantys visose trijose plokštumose. Sagitalioje plokštumoje vyksta žasto lenkimas ir tiesimas, frontalioje – žasto atitraukimas ir pritraukimas, horizontalioje – žasto horizontalusis atitraukimas ir pritraukimas [25].

Dėl tokių kaulinių struktūrų peties sąnarys yra nestabilus, todėl svarbi funkcija palaikant peties sąnario stabilumą tenka dinaminiams peties sąnario stabilizatoriams [16]. Prie jų priskiriami rotatorių manžetės ir mentę stabilizuojantys raumenys. Rotatorių manžetės raumenys taip pat dalyvauja ir žasto judesių metu: viršdyglinis raumuo atitraukia žastą, podyglinis ir didysis bei mažasis apvalieji raumenys suka žastą į išorę, pomentis raumuo suka žastą į vidų [26]. Statiniai peties sąnario stabilizatoriai yra šie: kaulinės peties sąnario struktūros, sąnario kapsulė ir raiščiai [27].

jungtyje įvyksta vieno laipsnio mentės kylančioji rotacija [7]. Pagrindinis ir svarbiausias šio ritmo aspektas yra tas, kad tarp mentės ir žastikaulio vyrauja proporcija, leidžianti atlikti normalų fiziologinį judesį [24].

Taigi pečių kompleksas yra sudėtinga anatominė struktūra. Dėl savo struktūros ir funkcijos peties sąnarys yra pats mobiliausias. Daugelyje sporto šakų, tokių kaip rakečių sportas, vyrauja didelės amplitudės peties sąnario judesiai, todėl itin svarbi yra pusiausvyra tarp sąnario mobilumo ir stabilumo.

1.3. Pečių komplekso funkcijos vertinimas ir biomechanika rakečių sporte

Norint suvokti pečių komplekso biomechaniką rakečių sporte, svarbu išanalizuoti visus veiksnius, turinčius tam įtakos. Vienas iš jų – tai kinetinė grandinė. Šis terminas apibūdina atskirų sportininko kūno segmentų aktyvaciją, kuri prasideda nuo pėdų, ir per apatines galūnes, liemenį, pečius, alkūnes pereina iki riešo ir baigiasi ties rankų pirštais [29] (1 pav.). Tokia nuosekli kūno segmentų aktyvacija leidžia išvystyti didelės amplitudės, greitus rotacinius judesius, bei dideles kompresijos ir distrakcijos jėgas peties sąnaryje [30]. Rakečių sporte kinetinė grandinė taip pat yra svarbi atliekant tikslius, koordinuotus judesius (pvz., kamuoliuko ar kito objekto atmušimo) [29].

Tam, kad kinetinė grandinė būtų efektyvi, reikalinga nuosekli raumenų aktyvacija. Tokiu būdu jėga iš apatinių galūnių yra perduodama į viršutinę kūno dalį, o per rankas bei pirštus į kamuoliuką, kurio skriejimo greitis ir priklauso nuo šio proceso efektyvumo [26]. Didžioji dalis, t.y. 51-55proc. kinetinės grandinės jėgos yra išvystoma liemenyje bei kojose ir perduodama į viršutinę galūnę, kuri sukuria apie 13 proc. visos smūgio jėgos [31].

Kitas svarbus veiksnys pečių komplekso biomechanikai rakečių sporte – tai gera mentės funkcija [17]. Galima išskirti tris pagrindines mentės funkcijas:

1. Mentė suteikia stabilų pagrindą žastikaulio galvai, atliekant didelės amplitudės peties sąnario judesius.

2. Atmušant kamuoliuką, vyksta aktyvūs judesiai mentės – krūtinės ląstos jungtyje (menčių atitraukimas, pritraukimas ir kylančioji rotacija).

3. Mentė suteikia stabilų pagrindą raumenims, kontroliuojantiems rankos judesius ir mentės padėtį tų judesių metu [29].

1 pav. Kinetinė grandinė (Kibler, 1994)

Dar viena svarbi struktūra, pečių komplekso biomechanikai rakečių sporte – tai statiniai ir dinaminiai pečių komplekso stabilizatoriai, ypač rotatorių manžetė [16]. Labai svarbus santykis tarp peties sąnario mobilumo ir stabilumo. Peties sąnarys turi būti pakankamai mobilus, kad galėtų išvystyti didelės amplitudės rotaciją atmušant kamuoliuką, bet taip pat ir pakankamai stabilus, kad žastikaulio galva neišslystų iš mentės sąnarinės duobės ir sukurtų stabilų atramos tašką žasto rotacijai [26].

Dėl sudėtingos pečių komplekso struktūros ir biomechanikos, kartais gali būti sudėtinga įvertinti pečių komplekso funkciją, todėl svarbu parinkti tinkamas priemones bei metodus ir atlikti išsamų vertinimą. Pečių komplekso funkcijai vertinti naudojami šie metodai:

- Apklausa. Jos metu surenkama informacija apie buvusias traumas, skausmo ir kitų simptomų pobūdį, trukmę, vietą ir pan. [32].

- Apžiūra. Atliekama siekiant išsiaiškinti matomus kūno defektus, funkcinius defektus ir asimetriją. Svarbu atkreipti dėmesį į kaulų ir raumenų kontūrus ir jų simetriją, raumenų atrofiją ar hipertrofiją, laikyseną, deformacijas, randus, odos spalvą, patinimą [23].

- Apčiuopa. Šiuo būdu vertinamas audinių jautrumas, patinimas, temperatūra, skausmas, raumenų tonusas, raumenų ir sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vieta, trigeriniai taškai, sąnarinė kapsulė ir jos jautrumas [5, 23].

- Judesių amplitudės vertinimas. Gali būti matuojama aktyvių ir pasyvių judesių amplitudė ir lyginama dešinė ir kairė pusės. Tam dažniausiai naudojamos priemonės yra goniometras arba inklinometras [32]. Tyrimai rodo, kad rakečių sporto žaidėjams yra

būdingi tam tikri judesių amplitudės pokyčiai, dėl specifinių šio tipo sporto treniruotėms būdingų judesių [33].

- Raumenų jėgos vertinimas. Izometrinė raumenų jėga gali būti vertinama manualiniu būdu naudojant pasipriešinimą, tačiau šis metodas nėra labai tikslus, ypač vertinant sportuojančių asmenų raumenų jėgą. Todėl tam gali būti naudojami įvairūs kiti metodai, tokie kaip dinamometrija, elektromiografija ir t.t. [23, 32]. Rakečių sporto žaidėjams yra būdingas raumenų jėgos disbalansas tarp tam tikrų raumenų grupių agonistų ir antagonistų raumenų, taip pat lyginant dominuojančios ir nedominuojančios pusės raumenų jėgą [33].

- Mentės - žasto ritmas vertinamas atliekant aktyvius žasto judesius ir stebint mentės judesius. Normaliai žasto lenkimo metu mentė pakrypsta atgal (viršutinis kraštas), sukasi į išorę ir į viršų. Mentės – žasto ritmo sutrikimas gali būti dėl netinkamo mentę ir žastą stabilizuojančių raumenų dinaminio funkcionavimo, kuris atsiranda dėl šių raumenų silpnumo ar nuovargio. Mentę stabilizuojančių raumenų vertinimui naudojami specialūs testai, pavyzdžiui, šoninis mentės slydimo testas (angl. lateral scapular slide test), sienos stūmimo testas ir t.t. [23, 32].

Įvertinus rakečių sporto žaidėjų pečių komplekso funkciją, galima pastebėti šiuos adaptacinius pokyčius:

- Judesių amplitudės. Dėl didelių išorinės rotacijos jėgų veikiančių priekinę peties sąnario kapsulę, dominuojančiai viršutinei galūnei būdinga padidėjusi žasto išorinės rotacijos amplitudė, lyginant su nedominuojančia puse. Tačiau vidinės žasto rotacijos amplitudė dažniausiai yra sumažėjusi, dėl užpakalinės peties sąnario kapsulės sustorėjimo [8]. Literatūroje yra naudojamas terminas ,,Žasto vidinės rotacijos stoka“ (angl. Gleno-humeral

internal rotation deficit), kuris reiškia žasto vidinės rotacijos amplitudės sumažėjimą

dominuojančioje metikų (angl. throwers) arba rakečių sporto žaidėjų pusėje lyginant su nedominuojančia puse [6].

- Raumenų jėgos. Rakečių sporto žaidėjams dažniausiai yra būdinga silpni žasto išoriniai rotatoriai, bei stiprūs vidiniai žasto rotatoriai ir pritraukiamieji raumenys. Šios raumenų grupės yra svarbios tiek žasto tiek ir mentės mobilumui bei stabilumui. Asimetrinė judesių amplitudė, pasikartojantys judesiai ar sutrikusi šių raumenų inervacija dažnai lemia raumenų jėgos disbalansą [27].

- Pasiruošimas(angl. preparation). Šioje fazėje vyksta liemens rotacija ir kelių lenkimas, o pečių komplekso raumenys – neaktyvuojami [31].

- Užsimojimas (angl. arm-cocking). Šioje fazėje vyksta žasto atitraukimas ir maksimali išorinė rotacija. Žasto išoriniai rotatoriai susitraukia maksimalia jėga, o vidiniai rotatoriai įsijungia tam, kad apsaugoti žastą nuo per didelės išorinės rotacijos [16].

- Greitėjimo (angl. acceleration) fazė prasideda maksimalia žasto išorine rotacija ir baigiasi smūgiu į kamuoliuką. Didžiausias aktyvumas šioje fazėje yra didžiojo krūtinės, plačiojo nugaros, priekinio dantytojo ir pomentinio raumenų [31].

- Įvykdymas (angl. follow-through). Tai paskutinė fazė sekanti po kamuoliuko atmušimo. Šioje fazėje buvo nustatytas šių raumenų aktyvumas: rotatorių manžetės, priekinio dantytojo, žasto dvigalio, deltinio ir nugaros plačiojo [31].

Kiekvienoje žaidimo fazėje pečių kompleksas yra veikiamas asimetrinio krūvio [6]. Didžiausia įtampa peties sąnaryje yra išvystoma užsimojimo ir greitėjimo fazėse, kuomet žastas yra maksimalios išorinės rotacijos padėtyje, todėl daugiausiai peties pažeidimų ir įvyksta šių žaidimo etapų metu [20].

Taigi rakečių sporto treniruotėse vyrauja pasikartojantys intensyvūs pečių komplekso judesiai. Šių judesių tikslumui ir jėgos išvystymui yra svarbi efektyvi atskirų kūno segmentų aktyvacija, gera mentės ir pečių kompleksą stabilizuojančių raumenų funkcija, bei pusiausvyra tarp peties sąnario lankstumo ir mobilumo. Įvertinus rakečių sporto žaidėjų pečių komplekso funkciją, stebimi tam tikri adaptaciniai pečių komplekso pokyčiai, atsirandantys dėl specifinių sporto šakai būdingų judesių.

1.4. Laikysenos tipai ir vertinimas

Žiūrint į žmogaus stuburą iš šono, matoma, kad jis yra sudarytas iš keturių fiziologinių linkių. Du iš jų yra priekiniai (kaklinis ir juosmeninis) ir yra vadinami lordozėmis, kiti du linkiai išlenkti atgal (krūtininis ir kryžmeninis) ir vadinami kifozėmis. Šie linkiai, palaikomi raumeninių, sąnarinių ir kremzlinių struktūrų, atlieka svarbų vaidmenį kūno judesių metu, bei formuoja žmogaus kūno laikyseną [34].

Kendall ir kiti (2005) apibūdina, kokia laikysena turėtų būti laikoma taisyklinga. Vertinant frontalioje plokštumoje iš nugaros:

- Galva: neutralioje padėtyje, nepasvirusi, nerotuota. - Kaklinė stuburo dalis: tiesi.

- Pečiai: viename lygyje, nepakelti, nenuleisti. - Krūtininė ir juosmeninė stuburo dalys: tiesios.

- Dubuo: abu užpakaliniai viršutiniai dygliai vienoje skersinėje plokštumoje. - Klubų sąnariai: neutralioje padėtyje, nepritraukti, neatitraukti.

- Apatinės galūnės: tiesios, nesulinkusios, nestebima hiperkstenzija.

- Pėdos: paraleliai arba pirštai šiek tiek nukreipti į išorę. Išorinė kulkšnis ir išorinė pėdos linija vienoje plokštumoje, taigi pėda nei pronuota, nei supinuota. Kulninė sausgyslė turėtų būti vertikali.

Vertinant sagitalioje ploštumoje:

- Galva: neutralioje padėtyje, nepasvirusi pirmyn ar atgal.

- Kaklinė stuburo dalis: normalus linkis, šiek tiek išlenkta pirmyn. - Mentės: vienodame lygyje, neatsikišusios, t.y., plokščios.

- Krūtininė stuburo dalis: normalus, nedidelis linkis atgal. - Juosmeninė stuburo dalis: normalus, nedidelis linkis pirmyn.

- Dubuo: neutrali padėtis, priekiniai viršutiniai dygliai toje pačioje plokštumoje kaip gaktikaulio sąvarža.

- Klubų sąnariai: neutrali padėtis, nei sulenkti, nei per daug ištiesti. - Kelių sąnariai: neutrali padėtis, nei sulenkti, ne per daug ištiesti. - Čiurnų sąnariai: neutrali padėtis, kojos vertikalios (2 pav).

Sutrikus raumenų tarpusavio sąveikai vystosi netaisyklinga laikysena: vieni raumenys tampa silpni ir išsitempę, o kiti atvirkščiai – sutrumpėję ir įtempti, tuomet sąnariams tenka didesnė apkrova. Netaisyklinga laikysena turi įtakos judesių amplitudės ir raumenų jėgos sumažėjimui, bei judesių biomechanikos pokyčiams [36].

Vertinant griaučių – raumenų sistemos būklę, labai svarbu atlikti išsamią kūno laikysenos analizę, ypač jauno amžiaus sportininkams [3]. Literatūroje dažniausiai aprašomi šie laikysenos vertinimo metodai:

- apžiūra, naudojant vertikalųjį svarelį. Žiūrint iš šono vertinamas kūno segmentų išsidėstymas pagal gravitacijos jėgų veikimo liniją, kuri eina per šiuos orientyrus: ausies landą, kaklinių stuburo slankstelių kūnus, petinę ataugą, krūtinės ląstos vidurinę dalį, juosmeninių slankstelių kūnus, klubo, kelio sąnarius ir kulkšnis [37]. Vertinant iš priekio ir nugaros svarbu atkreipti dėmesį į galvos padėtį, pečių aukštį, menčių padėtį, stuburo linkius, klubakaulio dyglių simetriškumą, apatinių galūnių padėtį klubų, kelių ir čiurnų sąnarių atžvilgiu [10].

- rentgenoskopijos metodu vertinami stuburo linkiai ir jų deformacijos;

- fotografavimo ir filmavimo metodas leidžia įvertinti, kaip kinta laikysena tam tikru laiko periodu, o tyrimo medžiagą susiejus su specialiomis kompiuterinėmis programomis, galima atlikti išsamesnę laikysenos analizę keliose plokštumose [38].

Išskiriami šie pagrindiniai laikysenos tipai (3 pav.):

- Ideali laikysena. Jai būdingi normalūs fiziologiniai linkiai, neutrali galvos, dubens, klubų, kelių ir čiurnų padėtis.

- Kifozinė – lordozinė. Būdinga per didelė krūtininė kifozė, juosmens bei kaklo lordozė. - Plokščia nugara. Maži stuburo linkiai, tiesus stuburas.

- Pakumpusi laikysena. Viršutinė kūno dalis palinkusi į priekį [63].

Statinė laikysena yra glaudžiai susijusi su judesių biomechanika. Taisyklinga laikysena yra svarbi ir gerai kūno segmentų funkcijai ir judesių ekonomiškumui. Kai atitinkami kūno segmentai eina per gravitacijos jėgų veikimo liniją, sunaudojama mažiau energijos, nes organizmui nereikia nuolat reguliuoti kūno segmentų padėties priešinantis gravitacijos jėgoms [10]. Tai itin svarbu rakečių sporto žaidėjams, nes esant laikysenos sutrikimams sumažėja judesių amplitudė, dėl to sumažėja ir galimybė išvystyti maksimalią jėgą [6].

1.5. Laikysena būdinga rakečių sporto žaidėjams

Jauno amžiaus asmenų laikysenos formavimuisi didelę įtaką daro fizinis aktyvumas. Tam tikrų sporto šakų treniruotės, pasižyminčios didelio intensyvumo specifiniais pasikartojančiais judesiais, daro didelę įtaką netaisyklingos kūno laikysenos vystymuisi [10]. Netaisyklinga laikysena yra susijusi su judesių modelio pokyčiais ir funkcijos sutrikimais, todėl yra dažna griaučių-raumenų sistemos struktūrų skausmo priežastis [36].

Asimetrinių sporto šakų (teniso, badmintono, beisbolo ir kt.) treniruotėse vyrauja tam tikra specifinė kūno padėtis ir yra labiau aktyvinami, bei lavinami vienos kūno pusės raumenys [3]. Dėl dažnų liemens sukimo ir lenkimo judesių, stuburas yra nuolat veikiamas stiprių kompresinių ir šlyties jėgų [39]. Krūvis tenkantis stuburui pasiskirsto netolygiai abejose kūno pusėse ir tai gali lemti stuburo linkių pokyčius, įvairių kūno dalių pažeidimus, asimetriją ar deformacijas. Rakečių sporto žaidėjams dažnai nustatoma padidėjusi krūtininė kifozė, sumažėjęs krūtininės stuburo dalies lankstumas ir juosmeninės stuburo dalies nestabilumas [9].

Sportininkams, kurių treniruotėse vyrauja viršutinės galūnės judesiai virš galvos, taip pat yra būdinga apvalių pečių laikysena, kuriai įtakos turi ištemptas priekinis dantytasis raumuo [10]. Tokia laikysena yra susijusi su sutrikusia menčių kinematika ir raumenų aktyvacija, ko pasekoje atsiranda skausmas pečių srityje [40]. Pakitusi menčių padėtis turi įtakos pečių komplekso raumenų elektromiografinio aktyvumo pokyčiams: sumažėja priekinio dantytojo bei apatinio trapecinio raumenų aktyvumas, o viršutinio trapecinio raumens aktyvumas padidėja. Šie sutrikimai gali lemti audinių perkrovą ir pečių komplekso struktūrų pažeidimus [41].

Dėl nuolat pasikartojančių intensyvių liemens lenkimo, tiesimo ir rotacijos judesių rakečių sporto treniruotėse, gali atsirasti stuburo fiziologinių linkių pokyčiai. Tai lemia padidėjusią tarpslankstelinę įtampą, stuburo audinių deformacijas, tarpslankstelinių diskų spaudimą ir didina traumų riziką [4]. Tyrimai rodo, kad aukšto meistriškumo teniso žaidėjams dažniausiai yra būdinga juosmeninės lordozės morfologiniai pokyčiai [34, 42] rečiau – ir padidėjusi krūtininė kifozė [43]. Taip pat dėl asimetrinio krūvio tenkančio pečiams ir liemeniui, rakečių sporto žaidėjams būdingas ir patologinis stuburo linkis į šoną – skoliozė. Tačiau ji dažniausiai būna nedidelio laipsnio ir besimptomė [44].

Skausmas susijęs su laikysenos sutrikimais yra dažna problema. Sportininkai, kuriems būdinga netaisyklinga laikysena, yra labiau linkę patirti traumas. Netaisyklinga laikysena gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su pažeidimais (4 pav.). Laikysenos sutrikimai lemia judesių biomechanikos pokyčius, o dėl pasikartojančių netaisyklingų judesių atsiranda skausmas ir pažeidimas [12].

4 pav. Laikysenos ir pažeidimų sąsajos modelis [12]

tam tikrus adaptacinius sportininkų laikysenos pokyčius. Dėl netaisyklingos laikysenos sutrinka judesių biomechanika, atsiranda skausmas, ir padidėja tikimybė patirti traumas.

1.6. Skausmas ir traumos rakečių sporte

Dėl viso kūno įtampos bei nenuspėjamų situacijų teniso ar badmintono žaidimo metu, rakečių sporto žaidėjai susiduria su rizika patirti įvairių kūno dalių pažeidimus [45]. Vieni autoriai teigia, kad rakečių sporto žaidėjai dažniausiai patiria apatinių galūnių traumas [21], kiti teigia, jog dažniausiai yra patiriamos nugaros traumos [45], treti mano, kad dažniausiai yra pažeidžiama viršutinė galūnė [18, 50]. Nėra pateikta įrodymų, kad rizika patirti traumas būtų susijusi su sportininkų amžiumi, lytimi ar profesionalumo lygiu [21].

Ūmios traumos labiau būdingos apatinėms galūnėms, tačiau rakečių sporte dažniau pasitaiko lėtinio pobūdžio traumų, kurias dažniausiai lemia perkrova viršutinėse galūnėse ir nugaroje [45]. Kuo dažniau yra lankomos treniruotės, tuo didesnė yra tikimybė patirti perkrovos sąlygotus pažeidimus [50]. Pažeidimų, atsiradusių dėl perkrovos, mechanizmai ne visuomet yra aiškūs, nes trauma įvyksta ne staiga, o vystosi ilgesnį laiką ir simptomai gali pasireikšti ne tik pažeistoje vietoje, bet ir gretimuose sąnariuose ar raumenyse, kurie yra susiję pagal kinetinės grandinės mechanizmą. Nors kartais gali būti sudėtinga įvardinti tikslią traumos priežastį, visgi lėtinės traumos yra labiau išvengiamos nei tam tikros ūmios traumos. Taisyklinga treniruočių technika, tinkamas žaidimo priemonių parinkimas bei naudojimas gali padėti sumažinti tam tikrų traumų vystymąsi. Tačiau griaučių-raumenų sistemos adaptacija, pavyzdžiui, sumažėjęs lankstumas ar asimetrinė raumenų hipertrofija taip pat didina pažeidimų riziką [45, 64].

Rakečių sportas reikalauja greičio ir vikrumo. Staigūs pagreitėjimo, sulėtėjimo judesiai, šuoliai ir įtupstai lemia apatinių galūnių skausmą ir pažeidimus [21]. Dažniausiai pasitaiko čiurnos raiščių pažeidimai, ūmūs ir lėtiniai kelio sąnario pažeidimai [45].

Liemens judesiai yra svarbi kinetinės grandinės dalis. Nepakankama liemens rotacija, lenkimas ar tiesimas, sąlygoja sumažėjusią smūgio jėgą ir kontrolę. Tačiau liemens judesių kombinacija (liemens tiesimas, šoninis lenkimas ir rotacija) žaidimo metu, sukelia didelę įtampą apatinėje nugaros dalyje ir tai yra pagrindinė rakečių sporto žaidėjų apatinės nugaros dalies skausmo priežastis [21, 45]. Liemens hiperekstenzija kamuoliuko padavimo ar atmušimo metu sukuria didelę įtampą apatinėje nugaros dalyje ir didina slankstelio stresinio lūžio riziką. Tačiau tokios pobūdžio traumos yra daugiau būdingos vyresnio amžiaus sportininkams [21].

rotatorių manžetės ankštumas, dėl peties sąnario priekinio nestabilumo, yra dažna rakečių sporto žaidėjų problema [18]. Lėtinio pečių komplekso skausmo vystymuisi įtaką daro pasikartojantys specifiniai viršutinės galūnės judesiai, raumenų jėgos, kūno lankstumo ar laikysenos sutrikimai. Šie pokyčiai lemia sutrikusią judesių biomechaniką ir strategiją žaidimo metu, o tai gali tapti pečių komplekso traumos priežastimi [9].

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pečių kompleksas yra viena pažeidžiamiausių struktūrų rakečių sporto žaidėjų tarpe - tai pasikartojantys didelės amplitudės peties sąnario judesiai [16]. Tokie judesiai dažnai yra ne natūralus ir peržengia fiziologines peties sąnario ribas, o tai ir lemia pečių komplekso anatominių struktūrų pažeidimus [29].

Pagrindinės pečių skausmo priežastys gali būti šios:

- Rotatorių manžetės raumenų dirginimas, suspaudimas ir plyšimas. Pagrindinė šios patologijos priežastis – rotatorių manžetės ankštumas, kuris atsiranda sumažėjus tarpui tarp žastikaulio ir mentės petinės ataugos, kuriame yra spaudžiamos rotatorių manžetės raumenų sausgyslės. Ši patologija itin dažna tarp tų sporto šakų žaidėjų, kur vyrauja virš galvos iškeltos rankos judesys [26].

- Sumažėjusi žasto vidinės rotacijos amplitudė, kurią lemia užpakalinės sąnario kapsulės dalies kontraktūra dėl didelių distrakcijos jėgų žaidimo metu. Ši patologija gali lemti ir sąnario kapsulės plyšimą.

- Sąnario lūpos patologija. Atliekant greitus didelės amplitudės žasto judesius, peties sąnarį veikia didelės kompresijos ir distrakcijos jėgos, dėl to gali būti pažeista sąnario lūpa.

- Menčių diskinezė (pakitusi menčių padėtis ir sutrikę judesiai). Dėl šio sutrikimo yra sutrikdomas energijos perdavimas kinetine grandine [47].

- Peties sąnario nestabilumas yra susijęs su peties sąnario judesių amplitudės skirtumais dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje. Nestabilumas lemia visišką arba dalinį peties sąnario išnirimą [26].

Kitos galimos pečių komplekso skausmo priežastys: disbalansas tarp agonistų ir antagonistų raumenų grupių jėgos, sumažėjęs krūtininės stuburo dalies judrumas, netaisyklinga viršutinės kūno dalies laikysena [9, 48]. Pavyzdžiui netaisyklinga kaklinės ar krūtininės stuburo dalies padėtis, ar priekinės galvos padėties laikysena (angl. forward head posture) daro neigiamą įtaką peties sąnario funkcijai [36].

galūnę, kuri ją panaudoja atmušant kamuoliuką. Sutrikus nors vienai grandžiai, pečių kompleksas bus veikiamas didelių išorinių jėgų, kurios gali lemti traumos atsiradimą [27].

Rakečių sporto žaidėjams, anksčiau patyrusiems pečių komplekso traumą, būdinga pakitusi pečių komplekso biomechanika žaidimo metu. Pagrindinė to priežastis – sutrikusi kinetinė grandinė, o tiksliau - liemens ir žasto rotacijos aktyvacija. Dėl to padidėja apkrova peties sąnariui ir sumažėja galimybė išvystyti maksimalią jėgą atmušant kamuoliuką ar kitą objektą. Kai tuo tarpu, traumos nepatyrę žaidėjai išvysto maksimalią jėgą ir sumažina peties sąnario apkrovą, anksčiau atlikdami greitą liemens rotacijos judesį [19].

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto institute. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SR(M)-80 (1 priedas). Tyrimas vykdytas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio.

2.2. Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 38 studentai (20 moterų ir 18 vyrų), lankantys teniso ir badmintono treniruotes. Teniso žaidėjų buvo 21 (12 moterų ir 9 vyrai), badmintono žaidėjų buvo 17 (8 moterys ir 9 vyrai). Teniso žaidėjų amžius buvo 21,29±2,4 metų, badmintono žaidėjų – 21,94±2,5 metų. Teniso žaidėjai treniruotes lanko 5,1±3,7 metų, o badmintono žaidėjai – 6,04±4,1 metų. Teniso žaidėjų kūno masės indeksas 21,94±2,1, o badmintono žaidėjų 20,86±1,9. Teniso žaidėjų fizinio aktyvumo lygis pagal ,,Baecke kasdienio fizinio aktyvumo klausimyną“ buvo 8,52±0,78 balų, o badmintono žaidėjų 8,39±1,1 balų. Šios grupės pagal amžių, treniruočių lankymo trukmę, kūno masės indeksą ir fizinio aktyvumo lygį statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Pagal lytį rodiklius

Į tyrimą nebuvo įtraukti jaunesni nei 18 ir vyresni nei 26 metų amžiaus sportininkai. Atmesti atvejai, kai asmenys treniruotes lanko trumpiau negu 1 metus arba lanko ne reguliariai, su ilgomis pertraukomis. Tyrime nedalyvavo sportininkai jaučiantys ūmų skausmą kurioje nors kūno vietoje, ir tie, kurie aktyviai sportuoja kitose sporto šakose, kur dominuoja intensyvūs viršutinės galūnės judesiai.

Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais, metodais ir sutikimą dalyvauti tyrime patvirtino raštiniu sutikimu. Tyrimo anketa buvo anoniminė, gautų duomenų konfidencialumas – užtikrintas.

2.3. Tyrimo metodai

Tyrimo metu taikyti šie metodai:

2. ,,Baecke kasdienio fizinio aktyvumo klausimynas“ sudarytas iš 16 klausimų, suskirstytų į tris dalis: darbas, sportinė veikla, nesportinė laisvalaikio veikla. Kiekvieną dalį sudaro keli klausimai, kurie vertinami penkiabale Likerto skaičiavimo sistema. Klausimų balų suma parodo bendrą fizinį aktyvumo lygį susijusį su gyvenimo būdu. Balų apskaičiavimui naudojama speciali formulė. Didesnis balas rodo didesnį fizinį aktyvumą [51].

3. Antropometrinių rodiklių matavimas. Tiriamųjų ūgis buvo matuojamas ūgio matuokle, matuojančia 0,1 mm tikslumu, svoris matuotas elektroninėmis svarstyklėmis, matuojančiomis 0,1 kg tikslumu. Iš šių rodiklių buvo skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI) naudojant formulę: KMI= svoris (kg)/ ūgis (m)2_.

4. Pečių komplekso funkcijai įvertinti naudoti šie metodai:

- Žasto judesių amplitudžių matavimas goniometru. Matuojama aktyviai atliekant judesius stovimoje padėtyje (žasto lenkimas, tiesimas, atitraukimas) ir gulimoje padėtyje žastą atitraukus ir alkūnę sulenkus 90⁰ (žasto vidinė ir išorinė rotacija). Žasto judesių amplitudės buvo lyginamos su autoriaus Hoffman (2006) pateiktomis normomis (1 lentelė).

1 lentelė. Žasto judesių amplitudžių normos pagal Hoffman (2006)

Žasto judesys Judesio amplitudė (°)

Žasto lenkimas 150-180°

Žasto tiesimas 50-60°

Žasto atitraukimas 180°

Vidinė rotacija 70°

Išorinė rotacija 90°

5 pav. Mentės kylančiosios rotacijos amplitudės matavimas dviems inklinometrais [28]

- Raumenų izometrinės jėgos matavimas naudojant rankinį dinamometrą „Lafayette manual muscle tester“. Tyrėjas dinamometro pagalba suteikia pasipriešinimą judesiui. Užregistruojama didžiausia izometrinės jėgos vertė (kg) per matavimo laiką. Testuojant tiriamieji atliko vieną neregistruojamą bandymą, ir du registruojamus, iš kurių buvo išvedamas rezultato vidurkis. Kiekvienas matavimas atliekamas 3s, tarp matavimų – 30s pertrauka. 1 lentelėje nurodyta tiriamojo padėtis, dinamometro pridėjimo vieta ir testuojamas raumuo, atliekant raumenų jėgos vertinimą.

2 lentelė. Raumenų izometrinės jėgos vertinimo padėtys

Raumuo Tiriamojo padėtis Lafayette dinamometro vieta

Žasto lenkėjai Sėdint ant kėdės. Žastas sulenktas 45⁰, alkūnė ištiesta.

Distalinis žastikaulio galas, maždaug 5cm virš alkūnės [53].

Žasto tiesėjai Sėdint ant kėdės. Žastas ištiestas 20⁰

Distalinis žastikaulio galas, maždaug 5cm virš alkūnės [53].

Žasto atitraukėjai Sėdint ant kėdės. Žastas atitrauktas 45⁰

Distalinis žastikaulio galas, maždaug 5 cm virš alkūnės [53].

Žasto išoriniai rotatoriai Gulint ant nugaros. Žastas atitrauktas 45⁰, alkūnė sulenkta 90⁰

Nugarinėj dilbio dalyje ties riešu (maždaug 2cm žemiau stipinkaulio ylinės ataugos) [54].

Žasto vidiniai rotatoriai Gulint ant nugaros. Žastas atitrauktas 45⁰, alkūnė sulenkta 90⁰

Apatinis trapecinis raumuo Gulint ant pilvo. Žastas atitrauktas 140⁰

Proksimaliniame dilbio gale, 2 cm žemiau alkūnės [55]

Vidurinis trapecinis raumuo Gulint ant pilvo. Žastas atitrauktas 90⁰, alkūnė sulenkta 90⁰.

Proksimaliniame dilbio gale, 2 cm žemiau alkūnės [55].

Viršutinis trapecinis raumuo Sėdint ant kėdės. Rankos nuleistos prie šonų

Virš mentės, ant viršutinio trapecinio raumens [56].

Priekinis dantytasis raumuo Sėdint ant kėdės. Žastas sulenktas 120-130⁰

Distalinis žastikaulio galas [55].

- Menčių asimetrijai vertinti naudotas „Mentės šoninio slydimo testas“ (angl. „Lateral

scapular slide test“). Šio testo metu centimetrine juostele yra matuojamas atstumas nuo

septinto krūtininio slankstelio keterinės ataugos iki vidinių menčių kampų. Matavimas atliekamas trijose pozicijoje: 1) kai rankos nuleistos prie šonų (neutrali žasto padėtis); 2) rankos uždėtos ant klubų (žastas atitrauktas 45⁰); 3) žastas atitrauktas 90⁰, nykščiai žemyn (6 pav). Vertinant testą yra lyginama abiejų pusių rezultatai: jei skirtumas tarp abiejų pusių yra daugiau nei 1,5cm bent vienoje iš trijų padėčių, teigiama, jog yra reikšminga menčių asimetrija ir testas yra teigiamas. Mažesnis nei 1,5cm skirtumas yra laikomas nereikšmingu – testas neigiamas [57, 58].

6 pav. ,,Mentės šoninio slydimo testo“ padėtys

nustatomas laikysenos indeksas. Tyrime buvo naudotas 2D laikysenos analizės protokolas, skirtas įvertinti laikyseną frontalioje ir sagitalioje plokštumoje.

7 pav. Anatominiai taškai frontalioje ir sagitalioje ploštumoje

8 pav. ,,Matthiass“ testo padėtis

3. REZULTATAI

3.1. Anketinės apklausos rezultatų analizė

Skausmas. Grafikuose vaizduojami skirtingų kūno dalių skausmo atvejai paskutinių vienerių metų

laikotarpiu teniso ir badmintono grupėse (9, 10 pav.). Matome, kad abejų sporto šakų grupėse didžiąją dalį skausmo atvejų sudarė nugaros ir peties skausmas. Visi tiriamieji pažymėjo, kad peties skausmą jautė dominuojančioje pusėje.

71 proc. badmintono žaidėjų pažymėjo, kad skausmas yra susijęs su sportine veikla, o 50 proc. iš jų teigė, kad dėl skausmo tenka nutraukti treniruotes ar varžybas. Teniso grupėje 62 proc. tiriamųjų teigė, kad skausmas pasireiškia sportinės veiklos metu ir 43 proc. iš jų yra tekę dėl skausmo nutraukti teniso treniruotes ar varžybas.

76 proc. badmintono žaidėjų mano, kad skausmas atsirado dėl jų lankomų sporto treniruočių, teniso grupėje 67 proc. tiriamųjų mano, kad skausmą lėmė teniso treniruotės.

9 pav. Skausmo atvejai skirtinguose kūno regionuose teniso grupėje

10 pav. Skausmo atvejai skirtinguose kūno regionuose badmintono grupėje

Traumos. Teniso grupėje 33 proc. tiriamųjų, o badmintono grupėje 70 proc. tiriamųjų teigė turėję

bent vienos kūno dalies traumą. Grafikuose vaizduojami traumų atvejai abejų sporto šakų grupėse (11, 12 pav.). Matome, kad badmintono grupėje daugiausiai traumų buvo peties srityje, o teniso grupėje dažniausiai pasitaikė čiurnos traumos.

11 pav. Traumų atvejai skirtinguose kūno regionuose teniso grupėje

12 pav. Traumų atvejai skirtinguose kūno regionuose badmintono grupėje

Pagal traumų pobūdį teniso grupėje buvo 6 raiščių patempimo atvejai (3 peties ir 3 čiurnos srityje), 2 raiščių plyšimo atvejai (2 čiurnos ir 2 kelio srityje) ir 2 kaulų lūžių atvejai (1 alkūnės ir 1 riešo srityje). Badmintono grupėje buvo 7 raiščių patempimo atvejai (3 peties, 3 čiurnos ir 2 kelio srityje), 2 raiščių plyšimo atvejai (1 peties ir 1 kelio srityje), 5 kaulų lūžių atvejai (3 riešo, 1 alkūnės, 2 čiurnos ir 1 peties srityje). Teniso grupėje 4, o badmintono grupėje 5 tiriamieji patyrė traumą daugiau nei vienoje vietoje.

71 proc. teniso žaidėjų ir 66 proc. badmintono žaidėjų teigė, kad traumas patyrė teniso arba badmintono treniruočių ar varžybų metu.

3.2. Laikysenos vertinimo rezultatai

3.2.1. Laikysenos vertinimo frontalioje plokštumoje rezultatai

Pečių padėtis. Pečių padėtis buvo vertinama pagal dešiniojo ir kairiojo peties kaulinių orientyrų

anatominius taškus. Jei skirtumas tarp abiejų pečių aukščio buvo didesnis nei 0,5 cm, buvo laikoma jog pečiai yra asimetriški. Buvo nustatyta, kad asimetrinė pečių padėtis yra būdinga 95 proc. teniso žaidėjų ir 88 proc. badmintono žaidėjų. Visų tiriamųjų dominuojančios pusės petys buvo žemiau negu nedominuojančios pusės. Skirtumas tarp pečių aukščio teniso žaidėjų grupėje buvo 1,03±0,3 cm, o badmintono grupėje – 1,12±0,4 cm. Abi grupės tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Palyginus pečių asimetriją tarp nugaros skausmą jaučiančių ir jo nejaučiančių tiriamųjų nustatyta, kad pečių aukščio skirtumas nugaros skausmą jaučiančių tiriamųjų buvo statistiškai reikšmingai

didesnis nei nugaros skausmo nejaučiančių tiriamųjų teniso (U=14,5; p=0,007) ir badmintono (U=11,5; p=0,027) grupėse. 3 lentelėje vaizduojami pečių aukščio skirtumai abejų sporto šakų grupėse.

3 lentelė. Pečių aukščio skirtumas nugaros skausmą jaučiančių ir nejaučiančių teniso ir badmintono žaidėjų grupėse, *-p=0,007; **-p=0,027, lyginant skirstinius

Tenisas Badmintonas

Nugaros skausmas

Yra (n=12) Nėra (n=9) Yra (n=10) Nėra (n=7)

Pečių aukščio skirtumas (cm)

1,17±0,3* 0,75±0,1* 1,29±0,3** 0,81±0,4**

Dubens padėtis. Dubens padėtis buvo vertinama pagal kryžkaulinių klubakaulio sąnarių

anatominius taškus. Asimetrinė dubens padėtis buvo laikoma, tuomet, kai skirtumas tarp abiejų sąnarių aukščio buvo didesnis nei 0,5 cm. Buvo nustatyta, kad nesimetriška dubens padėtis būdinga 57 proc. teniso žaidėjų ir 58 proc. badmintono žaidėjų. Skirtumas tarp kairės ir dešinės pusės kryžkaulinių klubakaulio sąnarių aukščio teniso grupėje buvo 0,55±0,2 cm, o badmintono grupėje 0,52±0,2 cm. Grupės pagal dubens padėtį statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Tarp dubens ir pečių padėties nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys teniso (r(21)=0,52; p=0,016) ir badmintono (r(17)=0,587; p=0,013) grupėse (13, 14 pav.).

13 pav. Ryšys tarp pečių ir kryžkaulinių klubakaulio sąnarių aukščio skirtumų teniso grupėje

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 P ečių a uk ščio s kirtu m as ( cm )

14 pav. Ryšys tarp pečių ir kryžkaulinių klubakaulio sąnarių aukščio skirtumų badmintono grupėje

Liemens trikampiai. Frontalioje plokštumoje taip pat buvo vertinamas liemens trikampių

simetriškumas. Nustatyta, kad 52 proc. teniso žaidėjų ir 53 proc. badmintono žaidėjų buvo būdingi nesimetriški liemens trikampiai.

3.2.2.

Laikysenos vertinimo sagitalioje ploštumoje rezultatai

Vertinant stuburo linkius sagitalioje plokštumoje buvo matuojami atstumai nuo vertikalios linijos einančios per kryžkaulį iki kaklo, krūtinės ir juosmens slankstelių.

Kaklo lordozė. Teniso žaidėjų kaklo lordozė buvo 6,55±3,4 cm, o badmintono žaidėjų 7,78±2,7

cm. Lyginant pagal sporto šakas, kaklo lordozės gylis statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Krūtininė kifozė. Teniso žaidėjų krūtininė kifozė buvo -0,47±2,3 cm, o badmintono žaidėjų

grupėje -0,28±2,07 cm. Krūtininė kifozė teniso ir badmintono grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Lyginant rezultatus pagal lytį nei vienoje grupėje nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Tačiau palyginus rezultatus nugaros skausmą jaučiančių ir jo nejaučiančių tiriamųjų grupėse, nustatyta, kad sportininkų, kurie jaučia nugaros skausmą krūtininė kifozė buvo didesnė ir teniso (U=80,5; p=0,016), ir badmintono (U=10,5; p=0,02) grupėse (4 lentelė).

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 1,8 2 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 P ečių a uk ščio s kirtu m as ( cm )

4 lentelė. Krūtininė kifozė nugaros skausmą jaučiančių ir nejaučiančių teniso ir badmintono žaidėjų grupėse, *-p=0,016; **-p=0,02, lyginant skirstinius

Tenisas Badmintonas

Nugaros skausmas

Yra (N=12) Nėra (N=9) Yra (N=10) Nėra (N=7)

Krūtininė kifozė (cm)

-1,32±2,0* 1,22±2,1* -1,55±1,5** 1,46±1,9**

Tarp kaklo lordozės ir krūtininės kifozės buvo nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys teniso (r(21)=0,685; p=0,001) ir badmintono (r(17)=0,665; p=0,004) grupėse (15, 16 pav).

15 pav. Ryšys tarp kaklo lordozės ir krūtininės kifozės teniso žaidėjų grupėje.

Juosmeninė lordozė. Teniso žaidėjų juosmeninė lordozė buvo 6,35±2,3 cm, o badmintono žaidėjų

5,28±2,4 cm. Lyginant pagal sporto šakas juosmeninė lordozė statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Buvo nustatyta, kad didžiajai daliai tiriamųjų buvo būdinga padidėjusi juosmeninė lordozė (hiperlordozė). 5 lentelėje vaizduojami hiperlordozės atvejai abejų sporto šakų grupėse.

5 lentelė. Hiperlordozės atvejai teniso ir badmintono grupėse.

Hiperlordozė

Yra Nėra

Tenisas (n=21) 17 (81 proc.) 4 (19 proc.)

Badmintonas (n=17) 13 (76 proc.) 4 (24 proc.)

3.2.3.

,,Matthias“ testo rezultatai

,,Matthias“ testo rezultatai vertinami pagal tai, kaip pasikeitė krūtininė kifozė ir juosmeninė lordozė lyginant padėtį testo pradžioje ir po 30 sekundžių.

Krūtininė kifozė. Testo pradžioje teniso žaidėjų krūtininė kifozė buvo 5,57±1,3 cm, o badmintono

žaidėjų 5,97±1,9 cm Po 30 sekundžių krūtininė kifozė teniso grupėje buvo 5,35±1,1 cm, o badmintono grupėje 5,74±1,8 cm. Nei testo pradžioje nei pabaigoje krūtininė kifozė lyginant pagal sporto šakas statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Testo pabaigoje krūtininė kifozė statistiškai reikšmingai sumažėjo ir teniso (Z=-2,283; p=0,22) ir badmintono (Z=-2,377; p=0,017) grupėse (17 pav).

17 pav. Krūtininė kifozė teniso ir badmintono grupėse ,,Matthias” testo pradžioje ir pabaigoje, *-p=0,22; **-p=0,017, lyginant skirstinius 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Tenisas Badmintonas Krū tin in ė kif ozė (cm )

Sporto šakų grupės

Prieš Po

Juosmeninė lordozė. Teniso grupėje testo pradžioje juosmeninė lordozė buvo 4,47±3,7 cm, o

badmintono grupėje 3,11±2,8 cm. Testo pabaigoje juosmeninė lordozė teniso grupėje buvo 5,52±3,3 cm, o badmintono grupėje 4,23±3,7 cm. Lyginant pagal sporto šakas rezultatais statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei testo pradžioje nei pabaigoje. Po testo juosmeninė lordozė statistiškai reikšmingai padidėjo ir teniso (Z=-2,507; p=0,012), ir badmintono (Z=-2,215; p=0,027) grupėse (18 pav).

18 pav. Juosmeninė lordozė teniso ir badmintono grupėse ,,Matthias“ testo pradžioje ir pabaigoje, *-p=0,012; **-p=0,027, lyginant skirstinius

3.2.4.

,,Mentės šoninio slydimo testo“ rezultatai

Testas buvo teigiamas devyniems iš 21 (42,85 proc.) teniso žaidėjams ir 5 iš 17 (29,21 proc.) badmintono žaidėjams. Daugiausiai teigiamo testo atvejų (8 (38 proc) teniso žaidėjams ir 4 (24 proc) badmintono žaidėjams) buvo nustatyta trečioje testo padėtyje, kai žastas buvo atitrauktas 90 laipsnių ir rotuotas į vidų.

Lyginant atstumą nuo mentės vidinio kampo iki septinto krūtininio slankstelio keterinės ataugos dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai ir teniso ir badmintono grupėse. Nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas nei vienoje pusėje palyginus teniso ir badmintono grupes.

Pirmoje testo padėtyje (neutrali žasto padėtis) teniso žaidėjų dominuojančioje pusėje atstumas buvo 8,73±1,7 cm, nedominuojančioje pusėje 7,91±1,96 cm. Antroje testo padėtyje (žastas atitrauktas 45 laipsnius) atstumas dominuojančioje pusėje buvo 8,95±1,7 cm, nedominuojančioje

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Tenisas Badmintonas Ju os m en in ė lo rd ozė (cm )

Sporto šakų grupės

Prieš Po

pusėje 8,54±1,6 cm. Ir trečioje testo padėtyje (žastas atitrauktas 90 laipsnių) teniso žaidėjų dominuojančioje pusėje atstumas buvo 10,22±1,7 cm, o nedominuojančioje 8,91±1,5 cm. Teniso grupėje atstumas dominuojančioje pusėje buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu nedominuojančioje pusėje pirmoje (Z=-3,907; p<0,001) ir trečioje (Z=-3,755; p<0,001) testo padėtyse (19 pav).

19 pav. ,,Mentės šoninio slydimo testo“ rezultatai teniso žaidėjų grupėje. *-p<0,001, lyginant skirstinius

Badmintono žaidėjų dominuojančioje pusėje atstumas pirmoje testo padėtyje buvo 8,97±1,3 cm, nedominuojančioje 8,37±1,2 cm. Antroje testo padėtyje dominuojančioje pusėje atstumas buvo 9,52±1,1 cm, nedominuojančioje pusėje 8,97±1,2 cm. Trečioje testo padėtyje badmintono žaidėjų dominuojančioje pusėje atstumas buvo 11,14±1,8 cm, o nedominuojančioje 9,53±1,7 cm. Badmintono grupėje atstumas dominuojančioje pusėje buvo statistiškai reikšmingai didesnis lyginant su nedominuojančia puse pirmoje (Z=-2,847; p=0,004), antroje (Z=-2,870; p=0,004) ir trečioje (Z=-2,273; p=0,023) testo padėtyse (20 pav).

20 pav. ,,Mentės šoninio slydimo testo“ rezultatai badmintono žaidėjų grupėje. *-p=0,004; **-p=0,23, lyginant skirstinius

3.3. Žasto judesių amplitudžių įvertinimo rezultatai

Išmatuotas žasto judesių amplitudes palyginome su autoriaus Hoffman (2006) knygoje nurodytomis normomis [61]. Žasto lenkimo, tiesimo ir atitraukimo amplitudės atitiko normas. Žasto išorinės ir vidinės rotacijos amplitudės skyrėsi nuo nurodytų normų, todėl jas analizavome išsamiau.

Žasto išorinė rotacija. Visų tiriamųjų žasto išorinės rotacijos amplitudė dominuojančioje pusėje

21 pav. Žasto išorinės rotacijos amplitudės dominuojančioje ir nedominuojančoje pusėje teniso ir badmintono žaidėjų grupėse. *-p<0,001, lyginant skirstinius

Žasto vidinė rotacija. Visų tiriamųjų žasto vidinės rotacijos amplitudė abejose pusėse buvo

mažesnė negu nurodoma normose. Teniso žaidėjų žasto vidinės rotacijos amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 55,82±10,5 laipsniai, o nedominuojančioje pusėje 64,82±10,2 laipsniai. Badmintono žaidėjų žasto vidinės rotacijos amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 60,67±8,3 laipsniai, o nedominuojančioje pusėje 67,89±8,1 laipsniai. Lyginant abi grupes tarpusavyje žasto vidinės rotacijos amplitudė statistiškai reikšmingai nesiskyrė nei vienoje pusėje. Tačiau dominuojančioje pusėje žasto vidinės rotacijos amplitudė buvo statistiškai reikšmingai mažesnė negu nedominuojančioje pusėje ir teniso (Z=-3,809; p<0,001) ir badmintono (Z=-2,692; p=0.005) žaidėjų grupėse (22 pav.).

22 pav. Žasto vidinės rotacijos amplitudės dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje teniso ir badmintono žaidėjų grupėse. *-p<0,001; **-p=0.005, lyginant skirstinius

60 70 80 90 100 110 Tenisas Badmintonas Ž asto iš or in ės ro tacij os am plitu dė (⁰ )

Sporto šakų grupės

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė * * Žasto išorinės rotacijos amplitudės norma 30 40 50 60 70 80 Tenisas Badmintonas Žas to v id in ės ro tac ij os am pli tu dė ( ⁰)

Sporto šakų grupės

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė

* **

Tarp žasto vidinės rotacijos amplitudės dominuojančioje pusėje ir treniruočių lankymo trukmės nustatytas statistiškai reikšmingas atvirkštinis vidutinio stiprumo ryšys teniso grupėje (r(21)=-0,538; p=0,012) (23pav.). Badmintono grupėje šie komponentai nekoreliavo.

23 pav. Ryšys tarp treniruočių lankymo trukmės ir žasto vidinės rotacijos amplitudės dominuojančioje pusėje teniso žaidėjų grupėje.

3.4. Mentės kylančiosios rotacijos amplitudės vertinimo rezultatai

Teniso žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos (MKR) amplitudė dominuojančioje pusėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnė lyginant su nedominuojančia puse, padėtyse, kai žastas buvo atitrauktas 90 (Z=-3,161; p=0,002), 130 (Z=-4,022; p<0,001) ir 180 (Z=-2,442; p=0,015) laipsnių. Žastą atitraukus 45 laipsnius MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 2,71±1,5 laipsniai, nedominuojančioje pusėje 2,76±1,3 laipsniai. Žastą atitraukus 90 laipsnių MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 9,38±2,2 laipsniai, o nedominuojančioje 12,48±3,8 laipsniai. Kai žastas buvo atitrauktas 130 laipsnių, dominuojančioje pusėje MKR amplitudė buvo 21,43±4,8 laipsniai, o nedominuojančioje pusėje 27,10±4,5 laipsniai. Žastą atitraukus pilna judesio amplitude, MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 32,00±6,7 laipsniai, nedominuojančioje pusėje 35,52±5,0 laipsniai. Grafike vaizduojami teniso žaidėjų MKR amplitudės matavimo rezultatai dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje keturiose žasto atitraukimo padėtyse (24 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 0 2 4 6 8 10 12 14 Ž as to v id in ės r otacij os am pli tu dė (° )

24 pav. Teniso žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos amplitudės dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje skirtingose žasto padėtyse.*-p=0,002; **-p<0,001; ***-p=0,015,

lyginant skirstinius

Badmintono žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos (MKR) amplitudė dominuojančioje pusėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnė lyginant su nedominuojančia puse, tik vienoje iš keturių padėčių – kai žastas buvo atitrauktas 130 (Z=-2,924; p=0,003) laipsnių. Kaip matome grafike, žastą atitraukus 45 laipsnius, MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 2,29±1,7 laipsniai, nedominuojančioje 2,35±1,4 laipsniai. Žastą atitraukus 90 laipsnių, MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 10,06±3,3 laipsniai, o nedominuojančioje 12,18±4,3 laipsniai. Kai žastas buvo atitrauktas 130 laipsnių, dominuojančioje pusėje MKR amplitudė buvo 23,35±6,8 laipsniai, o nedominuojančioje pusėje 26,18±5,3 laipsniai. Žastą atitraukus 180 laipsnių, MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo 34,94±4,4 laipsniai, o nedominuojančioje pusėje 34,65±4,3 laipsniai (25 pav). 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 45⁰ 90⁰ 130⁰ 180⁰ Me ntės ky lan čio sio s ro tacij os am plitu dė( ⁰)

Žasto atitraukimo laipsniai

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė

25 pav. Badmintono žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos amplitudės dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje skirtingose žasto padėtyse.*-p=0,003, lyginant skirstinius

Palyginus MKR amplitudės rezultatus tarp tiriamųjų jaučiančių skausmą pečių srityje ir jo nejaučiančių, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Teniso grupėje MKR amplitudė dominuojančioje pusėje buvo statistiškai reikšmingai didesnė peties skausmo nejaučiančių tiriamųjų lyginant su skausmą jaučiančiais tiriamaisiais, grupėje, kai žastas buvo atitrauktas 90 (U=89; p=0,016), 130 (U=87; p=0,024) ir 180 (U=90; p=0,013). Badmintono grupėje MKR amplitudė buvo statistiškai reikšmingai didesnė peties skausmo nejaučiančių tiriamųjų lyginant su skausmą jaučiančiais tiriamaisiais, grupėje, kai žastas buvo atitrauktas 90 (U=72; p<0,001) ir 130 (U=72; p<0,001) laipsnių. 6 ir 7 lentelėse vaizduojami teniso ir badmintono žaidėjų MKR amplitudės rezultatai peties skausmą jaučiančių ir nejaučiančių tiriamųjų grupėse.

6 lentelė. Peties skausmą jaučiančių ir nejaučiančių teniso žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos amplitudės skirtingose žasto padėtyse.*-p=0,016; **-p=0,024; ***-p=0,013, lyginant skirstinius

Žasto atitraukimo laipsniai Peties skausmas

45⁰ 90⁰ 130⁰ 180⁰

Mentės kylančiosios rotacijos amplitudė(⁰) Dominuojanti pusė Yra skausmas (n=11) 2,36±1,6 8,27±1,5* 18,91±2,9** 28,55±3,9*** Nėra skausmo (n=10) 3,1±1,4 10,60±2,2* 24,20±5,2** 35,80±7,3*** Nedominuojanti pusė Yra skausmas (n=11) 2,91±1,5 12,55±3,4 25,91±4,0 33,82±4,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45⁰ 90⁰ 130⁰ 180⁰ Me ntės ky lan čio sio s ro tacij os am plitu dė( ⁰)

Žasto atitraukimo laipsniai

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė

Nėra skausmo (n=10)

2,6±1,1 12,40±4,4 28,4±4,8 37,40±4,9

7 lentelė. Peties skausmą jaučiančių ir nejaučiančių badmintono žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos amplitudės skirtingose žasto padėtyse. *-p<0,001, lyginant skirstinius

Žasto atitraukimo laipsniai Peties skausmas

45⁰ 90⁰ 130⁰ 180⁰

Mentės kylančiosios rotacijos amplitudė(⁰) Dominuojanti pusė Yra skausmas (n=8) 1,88±0,8 7,25±1,4* 17,88±4,0* 33,25±2,1 Nėra skausmo (n=9) 2,67±2,3 12,56±2,4* 28,22±4,7* 35,80±7,3 Nedominuojanti pusė Yra skausmas (n=8) 2,25±1,5 11,38±3,9 22,88±5,6 36,44±5,4 Nėra skausmo (n=9) 2,44±1,3 12,89±4,8 23,11±2,9 34,00±5,0

Lyginant peties skausmą jaučiančių teniso ir badmintono žaidėjų grupes nustatyta, kad badmintono žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos amplitudė buvo statistiškai reikšmingai (p=0,007) didesnė nei teniso žaidėjų, kai žastas žastas buvo atitrauktas 180 laipsnių. Peties skausmo nejaučiančių žaidėjų grupėje, badmintono žaidėjų mentės kylančiosios rotacijos amplitudė buvo statistiškai reikšmingai didesnė (p=0,022) nei teniso žaidėjų, kai žastas buvo atitrauktas 90 laipsnių.

3.5. Izometrinės raumenų jėgos vertinimo rezultatai

Lyginant teniso ir badmintono žaidėjų grupes nustatyti statistiškai reikšmingi apatinio trapecinio ir vidurinio trapecinio raumenų izometrinės jėgos skirtumai.

26 pav. Apatinio trapecinio raumens jėga teniso ir badmintono žaidėjų dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje . *-p<0,001; **-p=0,006, lyginant skirstinius

Grafike matome, kad teniso žaidėjų vidurinio trapecinio raumens jėga buvo statistiškai reikšmingai mažesnė ir dominuojančioje (U=293; p=0,015) ir nedominuojančioje (U=276; p=0,004) pusėje. Dominuojančioje pusėje teniso žaidėjų vidurinio trapecinio raumens jėga buvo 1,48±0,27 kg, nedominuojančioje – 1,47±0,28 kg. Badmintono žaidėjų vidurinio trapecinio raumens jėga dominuojančioje pusėje buvo 1,88±0,38 kg, o nedominuojančioje – 1,86±0,53 kg (27 pav). Lyginant šio raumens jėgą abejose pusėse statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo.

27 pav. Vidurinio trapecinio raumens jėga dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje teniso ir badmintono žaidėjų grupėse.*-p=0,015; **-p=0,004, lyginant skirstinius

Palyginus izometrinės raumenų jėgos rezultatus dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp viršutinio trapecinio raumens, žasto vidinės ir išorinės rotacijos jėgos. 0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė

A patin io trap ecin io r au m en s jėg a (k g) Tenisas Badmintonas * ** 0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0 2,2 2,4

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė

Viršutinio trapecinio raumens jėga. Teniso žaidėjų viršutinio trapecinio raumens jėga

dominuojančioje pusėje buvo 3,86±0,74 kg, nedominuojančioje pusėje 3,62±0,79 kg. Badmintono žaidėjų viršutinio trapecinio raumens jėga dominuojančioje pusėje buvo 3,55±0,73 kg, o nedominuojančioje 3,30±0,83 kg. Dominuojančios pusės viršutinio trapecinio raumens jėga buvo statistiškai reikšmingai didesnė negu nedominuojančios pusės ir teniso (Z=-1,977; p=0,048), ir badmintono (Z=-2,652; p=0,008) grupėse (28 pav).

28 pav. Viršutinio trapecinio raumens jėga dominuojančioje ir nedominuojančioje pusėje teniso ir badmintono grupėse. *-p=0,048; **-p=0,008, lyginant skirstinius

Žasto išorinės rotacijos jėga. Teniso žaidėjų žasto išorinės rotacijos jėga dominuojančioje pusėje

buvo 2,04±0,64 kg, o nedominuojančioje pusėje 2,48±0,75 kg. Badmintono žaidėjų žasto išorinės rotacijos jėga dominuojančioje pusėje buvo 1,98±0,52 kg, o nedominuojančioje pusėje 2,55±0,54 kg. Dominuojančioje pusėje žasto išorinės rotacijos jėga buvo statistiškai reikšmingai mažesnė lyginant su nedominuojančia puse tiek teniso (Z=-4,023; p<0,001), tiek badmintono (Z=-3,64; p<0,001) grupėse (29 pav). 2,0 2,3 2,6 2,9 3,2 3,5 3,8 4,1 4,4 4,7 Tenisas Badmintonas Vir šu tin io tr ap ec in io r au m en s jėg a (k g)

Sporto šakų grupės

Dominuojanti pusė Nedominuojanti pusė