Tautvydas Valiulis
5 kursas, 3 grupėTrombocitais praturtintos plazmos bei hialurono rūgšties
naudojimo artrocentezės metu esant smilkininio apatinio
žandikaulio sąnario disfunkcijoms - palyginamoji analizė
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Jan Pavel Rokicki
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
Trombocitais praturtintos plazmos bei hialurono rūgšties naudojimo artrocentezės metu esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijoms - palyginamoji analizė
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko magistrantas…………. (parašas) Darbo vadovas………… (parašas)
... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
31 Praktinės
rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: _________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________ __________________________
TURINYS
SANTRAUKA...9
SUMMARY...10
ĮVADAS...11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...13
1.1.Sisteminės apžvalgos protokolas...13
1.2.Straipsnių atrankos kriterijai...14
1.3.Straipsniu paieškos metodai...14
1.4.Duomenų kaupimas...15
1.5.Kintamieji, prielaidos, supaprastinimai...16
1.6.Tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas...16
1.7.Pagrindiniai matavimo rodikliai...17
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...18
2.1.Duomenų paieškos rezultatai...18
2.2.Atrinktų publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimas...19
2.3.Įtrauktų tyrimų charakteristika...20
2.4.Gautų rezultatų kiekybinė apžvalga...21
2.4.1. Straipsnių heterogeniškumo įvertinimas...21
2.4.2. Kiekybinis skausmo vertinimas (VAS) 10-ties balų skausmo skalėje...22
2.4.3. Kiekybinis maksimalaus išsižiojimo vertinimas...24
3. REZULTATŲ APTARIMAS...26
IŠVADOS...28
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...29
LITERATŪROS SĄRAŠAS...30
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Artrocentezė arba sąnario punkcija yra procedūra, kurios
metu daliniam sąnarinio skysčio ištraukimui ir levažui yra naudojama sterili adata ir švirkštas. Šiuo metu mokslinėje literatūroje dominuoja dvi pagrindinės leidžiamos medžiagos po artrocentezės rodančios geriausius rezultatus SAŽS disfunkcijų gydyme - hialurono rūgštis ir trombocitais praturtinta plazma. Dėl to yra kontraversiška nuomonė, kuri iš šių medžiagų rodo geresnius rezultatus pooperacinio skausmo ir didžiausio išsižiojimo vertinimo aspektais. Todėl šio tyrimo tikslas yra palyginti artrocentezės metu papildomai leidžiamų medžiagų, t. y. trombocitais
praturtintos plazmos ir hialurono rūgšties, naudojimo įtaką artrocentezės sėkmei esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijoms.
Medžiaga ir metodai. Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas parengtas iš anksto laikantis
PRISMA rekomendacijų. Mokslinių straipsnių paieška atlikta nuo 2020-07-12 iki 2020-11-19 duomenų bazėse: PubMed Medline, ScienceDirect. Publikacijų paieškai naudoti raktiniai žodžiai: ,,TMJ” [MeSH], ,,Temporomandibular joint” [MeSH], ,,TMJ disorder” [MeSH], ,,Platelet rich plasma” [MeSH], Sodium hyaluronate” [MeSH], ,,Hyaluronic acid” [MeSH], PRF, PRGF, Platelet. Straipsnių atrinkimui naudoti kriterijai: straipsniai ne senesni negu 5 metų (2015-2020 imtinai), parašyti anglų kalba, galima pilna straipsnio prieiga, kohortiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo SAŽS disfunkciją turintys pacientai ir buvo tarpusavyje lyginama hialurono rūgštis ir trombocitais praturtinta plazma, kaip papildomai leidžiamos medžiagos po artrocentezės bei bent vienas iš nustatytų pooperacinio gydymo efektyvumo vertinimo kriterijų (skausmas (VASskalėje) ir/arba maksimali išsižiojimo amplitudė) buvo lyginti tyrime.
Rezultatai. Analizės metu buvo nagrinėjamos 3 publikacijos (du atsitiktinių imčių klinikiniai
tyrimai ir vienas retrospektyvinis tyrimas) pagal klinikinius duomenis atlikta metaanalizė. Dėl tiriamųjų objektų, vertinimo kriterijų bei laikotarpių sutapimo, kiekybinė analizė buvo atliktą iš 9-to ir 12-to pooperacinių mėnesių rezultatų duomenų. Statistiškai reikšmingi rezultatai gauti 12-to pooperacinio mėnesio skausmo vertinime grupės, kurioje artrocentezės metu buvo naudojama trombocitais praturtinta plazma, naudai.
Išvados. Nepaisant aukšto heteregoniškumo laipsnio tarp straipsnių ir nedidelio, kriterijus
atitinkančių publikacijų kiekio, galime teigti, jog trombocitais praturtintos plazmos naudojimas artrocentezės metu nurodo geresnius rezultatus lyginant su hialurono rūgšties naudojimu. Nepaisant to, reikalinga atlikti daugiau didesnės apimties, patikimų, su ilgesniu vertinimo laikotarpiu ir
atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų.
Raktiniai žodžiai. SAŽS disfunkcija, artrocentezė, trombocitais praturtinta plazma, hialurono
QUANTITATIVE COMPARISON OF THE EFFICACY OF ARTHROCENTESIS COMBINED WITH PLATELET-RICH PLASMA VERSUS HYALURONIC ACID FOR
THE TREATMENT OF TEMPOROMANDIBULAR JOINT DISORDERS
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim. Arthrocentesis or joint punctuation is described as a
procedure in which a sterile needle and syringe are used to drain fluid from the joint. In scientific literature platelet-rich plasma and hyaluronic acid are two main injectable materials that show the best healing outcomes after arthrocentesis for patients with temporomandibular joint (TMJ) disorders. Consequently, there is controversial view which of them reveals better outcomes in postoperative pain control and maximum mouth opening (MMO) evaluation. Therefore, the aim of this study is to compare the influence of platelet-rich plasma and hyaluronic acid injections in the healing process, measured by pain in visual analogue scale (VAS) and MMO, after arthrocentesis for the patients with TMJ disorders.
Materials and methods. This study was conducted in accordance with PRISMArecommendations
for systematic reviews and meta-analysis. Data search was performed from 07-12 till
2020-11-19 in PubMed Medline and ScienceDirect databases. ,,TMJ” [MeSH], ,,Temporomandibular joint” [MeSH], ,,TMJ disorder” [MeSH], ,,Platelet rich plasma” [MeSH], Sodium hyaluronate” [MeSH], ,,Hyaluronic acid” [MeSH], PRF, PRGF, platelet, these keywords were used for data search. Articles eligibility criteria: 2015-2020 years period publications, written in the English language, full text is available, cohort clinical trials, where hyaluronic acid and platelet-rich plasma been compared, study patients with TMJ disorders, at least one of the outcome (pain score or maximum mouth opening range) been evaluated in the trial.
Results. 3 publications have been analyzed in this quantitative comparison (two randomized
clinical trials and one retrospective study). Because of the research objects, outcomes and evaluation intervals coincidence, quantitative comparison been assessed from the 9th and 12th
postoperative months data. Statistical significant result has been received only in 12th month
postoperative pain evaluation favour to platelet-rich plasma.
Conclusions. High-level heterogeneity between studies and a small number of publications that
were included are the limitations of this review. Despite these facts, it can be stated that
arthrocentesis combined with platelet-rich plasma is superior to arthrocentesis with hyaluronic acid.
ĮVADAS
Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (lot. articulatio temporomandibularis) – sinovinis sąnarys, jungiantis apatinį žandikaulį su segmentine kaukolės dalimi, tai vienintelis žmogaus derintinis sąnarys turintis vieną bendrą judesio ašį. Sąnarį sudaro tiek kietųjų audinių, tiek minkštųjų audinių struktūros. Kaulinės struktūros: apatinio žandikaulio galva, sąnarinis gumburėlis ir smilkinkaulio žvyninės dalies sąnarinė duobė. Minkštųjų audinių struktūros, kurios tiesiogiai susiję su sąnariu yra sąnarinė kapsulė, sąnarį sutvirtinantys raiščiai bei sąnarinis diskas. Susijungę visos šios struktūros sudaro funkcinį vienetą – smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį (SAŽS) [1]. Sutrikus bent vienai iš šių struktūrų įsijungia žmogaus adaptaciniai procesai. Tačiau dėl ilgalaikio psichologinio ir
fiziologinio streso poveikio, demografinių, biologinių, sisteminių, socialinės aplinkos veiksnių, traumų, individo genetinių polinkių adaptaciniai procesai yra slopinami, o tai lemia parafunkcijų ar disfunkcijų vystymąsi.
Taip pat smilkininio apatinio žandikaulio sąnarys yra viena iš sudedamųjų stomatognatinės sistemos dalių, be SAŽS stomatognatinę sistemą sudaro viršutinis ir apatinis žandikauliai, dantų lankai, minkštieji audiniai (nervai, kraujagyslės, seilių liaukos) bei kramtomieji raumenys [2]. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau stomatognatinę sistemą neigiamai veikiančių faktorių, dėl ko, savaime suprantama, atsiranda vis daugiau pacientų, turinčių problemų šioje srityje. Kadangi stomatognatinė sistema tiesiogiai susijusi su SAŽS, galima stebėti ir tiesioginę koreliaciją su išaugusiu smilkininio apatinio žandikaulio sąnario organinių disfunkcijų bei uždegimų skaičiumi. Šis pakitimas apibūdinamas kaip kramtymo sistemos sutrikimas, pasireiškiantis skausmu ir
funkcijos sutrikimu, apimančiu kramtomuosius raumenis, SAŽS bei kitas stomatognatinės sistemos dalis. Šios disfunkcijos simptomai ir požymiai yra SAŽS traškėjimas, sąnario judesio
blokas/užsirakinimas, išnirimas, ribotas apatinio žandikaulio judėjimas, žandikaulio nuovargis, spengimas ausyse, nepilno sukandimo jausmas bei veido, žandikaulio srityje esantis skausmas tiek judesio metu, tiek ramybės fazėje [3,4].
SAŽS disfunkcijų gydymas yra skirstomas į konservatyvų ir chirurginį. Konservatyvus gydymas yra efektyvus apie 80 proc., jį sudaro smilkininio apatinio žandikaulio sąnario apkrovos kontrolė bei medikamentinis gydymas [5]. Sąnario apkrovos kontrolę sudaro sąnario judesius tausojanti dieta, sąkandžio korekcijos, stabilizuojančios kapos, žalingų įpročių šalinimas,
taktikoje medicinoje, jeigu yra įmanoma, visada renkamasi kuo mažiau invazyvus gydymo metodas, šios disfunkcijos gydymo taktika - ne išimtis. Būtent artrocentezė, esant SAŽS disfunkcijoms po neefektyvaus konservatyvaus gydymo, yra mažiausiai invazyvus gydymo metodas, todėl yra gana populiariai taikytinas [7].
Artrocentezė buvo pristatyta 1990 m. D.W. Nitzan, M.F. Dolwick, G.A. Martinez kaip paprasta ir efektyvi technika sąnario sutepimui. Šią techniką sudarė dvi 19G dydžio adatos, kurios injekuojamos į viršutinį sąnario aukštą, pro vieną adatą skysčiai ir medikamentai įleidžiami, o pro kitą skysčiai išbėga [8]. Suprantama, jog praėjus 30 metų nuo šio metodo atradimo, buvo
eksperimentuotos įvairios šio gydymo metodo tobulinimo versijos bei tirti skirtingi leidžiamieji medikamentai. Šiuo metu mokslinėje literatūroje dominuoja dvi pagrindinės medžiagos rodančios geriausius rezultatus po artrocentezės SAŽS disfunkcijų gydyme - hialurono rūgštis ir trombocitais praturtinta plazma. Todėl kyla klausimas, kuri papildomai injekuojama medžiaga rodo geresnį pooperacinį efektyvumą? Panašią atliktą palyginamąją analizę mokslinėje literatūroje jau galima rasti, tačiau gautose išvadose matome, jog yra reikalinga atlikti daugiau klinikinių tyrimų rezultatų patvirtinimui, kurių šiuo metu yra naujai atliktų ir niekur neįtrauktų [9].
Darbo tikslas: atlikti literatūrinę apžvalgą ir palyginant papildomų medikamentų (trombocitais
praturtintos plazmos bei hialurono rūgšties) naudojimo įtaką artrocentezės sėkmei, funkcijos bei skausminės vertės atžvilgiu, esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijoms.
Darbo uždaviniai:
1. Pritaikant skausmo (VAS) ir maksimalaus išsižiojimo vertinimo kriterijus kiekybiškai tarpusavyje palyginti papildomai leidžiamų medžiagų įtaką/poveikį gydant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkcijas artrocentezės būdu.
2. Mokslinės literatūros bazėse surasti bei įvertinti ne senesnius nei 5 metų bei kitus šio darbo tinkamumo kriterijus atitinkančius straipsnius, kurie lygintų trombocitais praturtintos plazmos ir hialurono rūgšties įtaką artrocentezės metu gydant SAŽS disfunkcijas.
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1.Sisteminės apžvalgos protokolas
Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas Nr. BEC – OF – 80, žiūrėti priede Nr. 1. Sisteminės literatūros
apžvalgos protokolas parengtas iš anksto laikantis PRISMA rekomendacijų (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) [10]. Probleminis darbo klausimas buvo
formuluojamas naudojantis PICO metodika atsižvelgiant į populiaciją, intervenciją, kontrolę ir rezultatą. PICO metodo panaudojimas vaizduojamas pirmoje lentelėje.
Lentelė Nr. 1. Probleminio klausimo formavimas naudojant PICO metodą P – populiacija
(tiriamasis objektas)
Pacientai turintys smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) disfunkciją.
I - intervencija SAŽS disfunkcijų gydymas artrocentezės metu naudojant trombocitais
praturtintą plazmą.
C – kontrolė
(palyginimas)
SAŽS disfunkcijų gydymas artrocentezės metu naudojant hialurono rūgštį.
O – rezultatai Pooperacinio skausmo (VAS) ir maksimalios išsižiojimo amplitudės pokyčių vertinimas.
Ar trombocitais praturtintos plazmos panaudojimas vertinant skausmo ir maksimalaus išsižiojimo amplitudę yra efektyvesnis lyginant su hialurono rūgšties naudojimu
artrocentezės metu esant SAŽS disfunkcijoms?
1.2. Straipsnių atrankos kriterijai
Mokslinės publikacijos į palyginamąją analizę įtrauktos remiantis kriterijais, pavaizduotais antroje lentelėje.
Lentelė Nr. 2. Atrankos kriterijai
Įtraukimo kriterijai Atmetimo kriterijai
Straipsniai ne senesni negu 5 metų (2015-2020 imtinai).
Iki 2015 metų publikuoti straipsniai.
Straipsniai parašyti anglų kalba. Straipsniai publikuoti ne anglų kalba.
Galima pilno straipsnio prieiga. Negalima pilna straipsnio prieiga.
Kohortiniai tyrimai. Literatūros apžvalgos, klinikinių
atvejų pristatymai, tezės, knygos. Klinikiniame tyrime dalyvavo pacientai turintys
SAŽS disfunkciją.
Tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais.
Klinikiniame tyrime tarpusavyje lyginama papildomai leidžiamų medžiagų - hialurono rūgšties ir trombocitais praturtintos plazmos, pooperacinis efektyvumas po artrocentezės.
Naudojami kiti papildomai leidžiami medikamentai artrocentezės metu.
Bent vienas iš nustatytų pooperacinio gydymo
efektyvumo vertinimo kriterijų (skausmo (VAS) ir/arba maksimalaus išsižiojimo) buvo lygintas tyrime.
Nė vienas iš nustatytų šio tyrimo pooperacinio gydymo efektyvumo vertinimo kriterijų nebuvo lygintas.
1.3. Straipsnių paieškos metodai
Straipsnių paieška bei atranka buvo atlikta vieno tyrėjo, konsultuojantis su baigiamojo magistrinio darbo vadovu.
1. ,,TMJ” arba ,,Temporomandibular” arba ,,TMJ disorder”. Šių raktinių žodžių buvo ieškoma straipsnių pavadinimuose.
2. ,,PRP” arba ,,PRF” arba ,,PRGF” arba ,,Platelet” arba ,,Hyaluronate” arba ,,Hyaluronic acid”. Šių raktinių žodžių buvo ieškoma straipsnių pavadinimuose ir santraukose. ScienceDirect duomenų bazėje pagal šią raktinių žodžių seką, ieškant 2015-2020 metų laikotarpyje.
Taip pat paieška buvo praplėsta analizuojant panašių atliktų tyrimų šaltinius. Rasti straipsniai perkelti į bibliografinę informacijos tvarkymo programą ,,Mendeley”, kurioje besidubliuojančios publikacijos buvo pašalintos. Straipsnių atranka vyko dviem etapais:
1. ,,Mendeley” programoje perskaitant straipsnio pavadinimą bei santrauką atliktas pirminis duomenų rūšiavimas į potencialiai tinkančius ir netinkančius duomenis.
2. Potencialiai tinkančių publikacijų buvo peržiūrėti pilni straipsnių tekstai bei pritaikyti antroje lentelėje pateikti atrankos kriterijai.
1.4. Duomenų kaupimas
Užbaigus straipsnių paiešką iš įtrauktų publikacijų buvo atrinkta svarbiausia informacija: • Pagrindinis autorius;
• Publikacijos metai; • Tyrimo tipas;
• Tiriamųjų grupių imties dydžiai;
• Tiriamųjų grupių pacientų amžiaus vidurkiai;
• Tiriamosiose grupėse esančių vyrų ir moterų santykis; • Skausmo (VAS) skalės vertinimo reikšmės;
1.5. Kintamieji, prielaidos, supaprastinimai
Šio darbo kintamieji tyrimų duomenys – pacientų lytis, jų amžius bei SAŽS disfunkcijos sunkumas. Atsižvelgus į mokslinėje literatūroje esančius atliktus tyrimus, susijusius su SAŽS artrocentezės metu naudojamomis papildomai leidžiamomis medžiagomis, padaryta prielaida – SAŽS disfunkcijų gydyme artrocentezės metu papildomai naudojant trombocitais praturtintą plazmą gauname geresnius pooperacinius skausmo bei maksimalaus išsižiojimo rezultatus palyginus su artrocentezės metu papildomai leidžiama hialurono rūgštimi.
Darbo metu naudotos abreviatūros: • VAS – visual analogue scale;
• SAŽS – smilkininio apatinio žandikaulio sąnarys • RoB 2 – Risk of bias 2
• NOS – The Newcastle Ottawa Scale • MeSH - Medical Subject Headings
•
PRISMA - Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses • PICO – Populiation, intervention, control and outcomes• MMO – Maximum mouth opening; • TMJ – Temporomandibular joint
1.6. Tyrimų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
1.7. Pagrindiniai matavimo rodikliai
Rezultatų vertinimui bei lyginimui pagrindiniais matavimo rodikliais buvo laikoma: • Skausmo vertinimas ,,Visual Analogue Scale (VAS)” 10-ties balų skausmo skalėje
prieš ir po gydymo skirtingais laiko intervalais, kur 0 - nėra skausmo, 10 - nepakeliamas skausmas.
• Didžiausios išsižiojimo amplitudės įvertinimas nuo viršutinių iki apatinių centrinių kandžių kandamųjų kraštų milimetrais prieš ir po gydymo skirtingais laiko
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1.Duomenų paieškos rezultatai
Atlikus straipsnių paiešką pagal 1 skyriaus 1.3. poskyrio punkte nurodytus raktinius žodžius bei filtrus, „PubMed“ ir „ScienceDirect“ duomenų bazėse iš viso buvo identifikuoti 205 straipsniai. Iš papildomų šaltinių buvo rastos 7 tikėtinai tinkančios publikacijos. ,,Mendeley“ bibliografinėje programoje buvo pašalinti 39 dublikatai. Pirmos straipsnių atrankos metu, išanalizavus likusių straipsnių pavadinimus bei santraukas, buvo pašalinti 157 straipsniai. 16-os potencialiai tinkančių straipsnių buvo peržiūrėti pilni tekstai bei pritaikyti antroje lentelėje pateikti atrankos kriterijai. Pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei buvo atrinkti 3 straipsniai [13–15], o likę 13 publikacijų buvo pašalintos dėl šių priežasčių: skirtingų rezultatų vertinimo periodų [16–20], vertintas tik vienas iš dviejų tiriamųjų objektų [21–28]. Išsami straipsnių atranka pateikta 1 paveiksle.
PRISM A 2009 Flow Diagram
Straipsniai, rasti atlikus paiešką: PubMed n = 159 ScienceDirect n = 46 (n = 205) A tr an ka Įt ra u ki m as Ti n ka m u m a s Id en ti fi ka vi m
as Straipsniai, rasti atlikus papildomą paiešką panašių straipsnių
literatūros šaltiniuose (n = 7)
Pašalinus besidubliuojančius straipsnius (n = 173)
Peržiūrėti straipsnių pavadinimai bei santraukos
(n = 173)
Pašalinti straipsniai (n = 157)
Pilno teksto straipsnių peržiūra (n = 16)
Pašalinti straipsniai (n = 13 ) dėl šių priežasčių:
- Skirtingi rezultatų vertinimo
periodai ( n = 5 )
- Vertintas tik vienas iš dviejų
tiriamųjų objektų ( n = 8 ) Straipsniai įtraukti į kokybinę
2.2. Atrinktų publikacijų sisteminių klaidų rizikos vertinimas
Atsitiktinės imties klinikinių tyrimų sisteminių klaidų vertinimas buvo atliktas dvejoms publikacijoms [13,14]. Tai buvo atlikta su RoB 2 įrankiu atsižvelgiant į šališkumo vertinimo aspektus, kurie yra pateikti lentelėje Nr. 3. Įvertinus šališkumo aspektus gauta, jog tiek Hegab ir kt. autorių bei Toameh ir kt. autorių tyrimų bendras kokybės vertinimas yra vidutinis.
Lentelė Nr. 3. Atsitiktinės imties klinikinių tyrimų standartizuotas sisteminių klaidų rizikos
įvertinimas (RoB 2.0) Šališkumo vertinimo aspektai Publikacijos Hegab ir kt. (2015) Toameh ir kt. (2019) Atsitiktinė seka + ?
Nukrypimai nuo planuotos intervencijos
+ ?
Trūkstami duomenys + +
Matavimo rodiklių vertinimas ? ?
Selektyvus rezultatų dokumentavimas
+ +
Bendras kokybės vertinimas Vidutinis Vidutinis Straipsnyje vertinamas aspektas: + patikimas, ? vidutinis, - nepatikimas
Lentelė Nr. 4. Retrospektyvinio klinikinio tyrimo standartizuotas sisteminių klaidų rizikos įvertinimas (NOS) Kokybės vertinimo kriterijų grupės Kriterijaus numeris Kriterijai Publikacija Yuce ir kt. (2020) Atranka 1 Tiriamosios kohortos reprezentatyvumas * 2 Lyginamosios kohortos reprezentatyvumas *
3 Klinikinių duomenų vertinimas -
4 Interesų konfliktas *
Palyginimas 5 Kohortų palyginimas remiantis tyrimo struktūra bei analize
**
Rezultatai
6 Rezultatų vertinimas *
7 Stebėjimo laikotarpis *
8 Prarastų pacientų kiekis stebėjimo laikotarpiu
*
Bendras kokybės vertinimas 8
Už kiekvieną kriterijų skiriama po vieną ,,*”, išskyrus Nr. 5, kuriame maksimaliai skiriama dvi žvaigždutės. Bendras maksimalus ,,*” kiekis – 9.
2.3. Įtrauktų tyrimų charakteristika
Į šią palyginamąją analizę įtrauktos 3 publikacijos [13–15]. Visi atlikti tyrimai buvo
vertinimas buvo atliekamas visuose straipsniuose 1, 3, 6 mėnesiais, tačiau skaitinės reikšmės su standartiniu nuokrypiu buvo prieinamos tik Yuce ir kt. autorių straipsnyje. 9-to pooperacinio mėnesio rezultatų vertinimas su skaitinėmis reikšmėmis buvo prieinamas dviejuose tyrimuose [14,15]. 12-to pooperacinio mėnesio rezultatų vertinimas su skaitinėmis reikšmėmis buvo prieinamas taip pat dviejuose tyrimuose [13,15]. Detalesnė straipsnių bendroji charakteristika pateikta priede Nr. 2.
2.4. Gautų rezultatų kiekybinė apžvalga
2.4.1. Straipsnių heterogeniškumo įvertinimas
Tyrimų heterogeniškumas buvo įvertintas atliekant Cochrane’s Q bei I2 testus. I2 testo vertės buvo interpretuojamos pagal Higgins ir kiti. atitinkamai: ≥25% - nežymus
heterogeniškumas, ≥50% - vidutiniškas heterogeniškumas, ≥75% - žymus heterogeniškumas (formulė heterogeniškumui skaičiuoti: I² = 100% x (Q-df)/Q).
Lytis – kategorinis kintamasis, nesiskiria, kai pasikliautinasis intervalas apgaubia 1
(vienetą). Šiame tyrime tarpusavyje įvertinus trijų atrinktų straipsnių lyties kintamąjį matome, jog pasikliautinasis intervalas apgaubia vienetą (P 95% pasikliautinasis intervalas: 0.812 iki 8.888, I² = 43,9 % - nežymus heterogeniškumas) – kategorinis kintamasis nesiskiria. Tą galime matyti pirmoje Foresto diagramoje.
Amžius – kiekybinis kintamasis, nesiskiria, kai pasikliautinasis intervalas apgaubia 0 (nulį). Šiame tyrime tarpusavyje įvertinus trijų atrinktų straipsnių amžiaus kintamąjįmatome, jog pasikliautinasis intervalas apgaubia nulį (P 95% pasikliautinasis intervalas: -0.413 iki 0.380, I² = 0 % -
homogeniška) – kiekybinis kintamasis nesiskiria. Tą galime matyti antroje Foresto diagramoje.
2 Foresto diagrama. Amžius
2.4.2. Kiekybinis skausmo vertinimas (VAS) 10-ties balų skausmo skalėje
Skausmo (VAS) vertinime rezultatai po 9-ro mėnesio buvo vertinami dviejų klinikinių tyrimų. Rezultatai statistiškai nereikšmingi (P 95% pasikliautinasis intervalas: -1,308 iki 0,0216 , I² = 22 % - homogeniška) (4 Foresto diagrama).
4 Foresto diagrama. Skausmo (VAS) vertinimo rezultatai po 9 mėnesių
Skausmo (VAS) rezultatų vertinime po 12 mėnesių buvo vertinami du klinikiniai tyrimai [13,15]. Rezultatai po 12 mėnesių buvo statistiškai reikšmingi artrocentezės metu naudojant
trombocitais praturtintą plazmą naudai (P 95% pasikliautinasis intervalas: -1.518 iki -0.496, I² = 13 % - homogeniška) (5 Foresto diagrama).
2.4.3. Kiekybinis maksimalaus išsižiojimo vertinimas
Maksimalaus išsižiojimo (atstumo tarp priekinių apatinio ir viršutinio žandikaulio kandžių maksimaliai išsižiojus) vertinime prieš tyrimą rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė (P 95% pasikliautinasis intervalas: -0.153 iki 0.644, I² = 0 % - homogeniška) (6 Foresto diagrama).
6 Foresto diagrama. Maksimalaus išsižiojimo vertinimo rezultatai prieš tyrimą
Maksimalaus išsižiojimo kiekybinis vertinimas po 12 mėnesių buvo atliktas panaudojant dviejų klinikinių tyrimų duomenis. Rezultatai po 12 mėnesių statistiškai nereikšmingi (P 95% pasikliautinasis intervalas: -0.252 iki 4.077, I² = 92 % - žymus heterogeniškumas) (8 Foresto diagrama).
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šios palyginamosios analizės metu buvo nagrinėjamos 3 publikacijos [13–15]. Visuose straipsniuose buvo lygintas artrocentezės metu papildomai leidžiamų medžiagų, t. y. trombocitais praturtintos plazmos bei hialurono rūgšties, pooperacinio gijimo efektyvumas. Dėl tiriamųjų objektų, vertinimo kriterijų bei laikotarpių sutapimo, atlikta kiekybinė duomenų analizė. Ši kiekybinė analizė buvo atliktą iš 9-to ir 12-to pooperacinių mėnesių rezultatų duomenų. Kitais laikotarpiais kiekybinė analizė negalėjo būti atlikta dėl duomenų, t. y. vidutinių reikšmių su standartiniu nuokrypiu, trūkumo.
Įvertinus trijų atrinktų straipsnių lyties kategorinį kintamąjį galime matyti, jog tarpusavyje šis kintamasis nesiskyrė (1 Foresto diagrama), o heterogeniškumo procentas nustatytas 43,9 %, kuris parodo nežymų heterogeniškumą. Šiame darbe tarp visų įtrauktų tiriamųjų pacientų moterys sudarė 60,63 %, šis rodiklis atskleidžia, jog moterų su SAŽS disfunkcija bendroje tiriamojoje pacientų imtyje buvo daugiau, tačiau statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo. Bagis ir kt. autoriai atliko retrospektyvinį tyrimą, kuriame buvo nustatyta, jog populiacijoje SAŽS disfunkcija dažniau pasitaiko moterims [29], todėl mūsų atliktoje analizėje tiriamųjų pacientų bendra imtis lyties atžvilgiu nesiskyrė nuo populiacijoje vyraujančios lyties.
Šioje analizėje įtrauktų trijų publikacijų kiekybinis kintamasis – amžius, taip pat nesiskyrė, o heterogeniškumo procentas lygus nuliui (2 Foresto diagrama). Vidutinis visos tiriamosios
pacientų imties amžius vidurkis yra 40,67 metai (vidurkiai svyruoja nuo 38,6 iki 44,03). L. Guarda-Nardini ir kt. autorių atliktame tyrime, kuriame buvo siekiama nustatyti vidutinį populiacijos amžių, kuomet dažniausiai pasireiškia SAŽS disfunkcija, buvo nustatyta - 41,7±17 metai. L.
Guarda-Nardini ir kt. autorių gautą rodiklį palyginus su šio darbo metu įtrauktų straipsnių tiriamųjų pacientų amžiaus vidurkiais, galime teigti, jog vidurkiai yra panašūs.
Įvertinus pooperacinio skausmo bei maksimalaus išsižiojimo vertinimo rezultatus prieš atliktus tyrimus – rezultatai reikšmingai nesiskyrė, o heterogeniškumas lygus nuliui (3,6 Foresto diagramos). Iš šių gautų skaičiavimų galime spręsti, jog atrinktų straipsnių tiek kintamieji, tiek pradiniai skausmo bei maksimalaus išsižiojimo duomenys gali būti lygiavertiškai reikšmingai vertinami tarpusavyje.
mukopolisacharidas, kuris atlieka užpildo, karkasinę, atramos ir tepimo funkciją, leidžia atskiroms sąnarinėms struktūroms netiesiogiai kontaktuoti ir taip užtikrinti minimalią tarpusavio trintį [16]. Esant smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcijoms sinoviniame skystyje padaugėja laisvųjų radikalų, uždegiminių citokinų, proteolitinių fermentų, todėl sumažėja hialurono rūgšties tiek molekulinis svoris, tiek jo koncentracija [30–32]. Yra manoma, jog artrocentezės metu papildomai leidžiant hialurono rūgštį laikinai atsistato šios medžiagos normali koncentracija bei molekulinis svoris, todėl kartu atsistato ir SAŽS sinovinio skysčio tepimo, atramos funkcija. Be to, po hialurono rūgšties suleidimo kartu sumažėja ir sinovinio skysčio uždegimas, kremzlės erozijos procesas, yra skatinama tolimesnė hialurono rūgšties gamyba [33–37]. Trombocitais praturtintos plazmos veikimas susijęs su augimo faktorių savybe skatinti fibroblastus gaminti hialurono rūgštį [38]. Transformuojantis augimo faktorius beta 1 ir trombocitų kilmės augimo faktoriai (PDGF) yra pagrindinės hialurono rūgšties gamybą stimuliuojančios medžiagos. Be šių stimuliatorių,
trombocitais praturtintos plazmos sudėtyje yra ir kitų medžiagų, tokių kaip insulino augimo faktoriai, citokinai, chemokinai, arachidono, askorbo rūgštis, nukleotidai ir t.t., kurios skatina angiogenezę, chondrogenezę, koaguliaciją, ląstelių diferenciaciją, proliferaciją, kaulo
persitvarkymą, veikia priešuždegimiškai [39–41]. Dėl to galime manyti, jog hialurono rūgšties suleidimas atstato šios rūgšties atliekamą funkciją SAŽS, tačiau rezultatas, lyginant su trombocitais praturtintos plazmos leidimu, išlieka trumpiau, tą pasako ir Hegab ir kt. autorių atliktas tyrimas [13]. Kita vertus, mokslinėje literatūroje galime rasti publikacijų, kurios sako, jog trombocitais praturtinta plazma nėra geresnė lyginant ją su hialurono rūgštimi kaip papildomai leidžiamą medžiagą artrocentezės metu, pavyzdžiui, Comert-Kilic ir kt. autoriai nerado reikšmingo skirtumo tarp šių medžiagų [42]. O Al-Delayme atliktame klinikiniame tyrime buvo nuspręsta, jog
trombocitais praturtintos plazmos pakartotinis leidimas yra reikalingas jau po 6 mėnesių [43]. Šios kontraversiškos nuomonės tik patvirtina temos aktualumą.
Ši atlikta analizė turi trūkumų – kiekybinėje analizėje vertinta tik 3 klinikiniai tyrimai, vienas iš jų yra retrospektyvinis, o įtraukti atsitiktinių imčių tyrimai turi vidutinį patikimumo laipsnį sisteminių klaidų vertinime. Taip pat tarp tyrimų leidžiamų medžiagų tiek paruošimo, tiek pačio suleidimo metodikos nebuvo identiškos, kas galėjo turėti įtaką rezultatams. Be viso to, pooperacinio vertinimo laikotarpiai buvo tik dveji – 9-to ir 12-to mėnesio, kadangi publikacijose buvo prieinami tik šių laikotarpi reikalingi duomenys, kas riboja išplėstą ir detalesnį rezultatų interpretavimą.
IŠVADOS
1. Moterų skaičius tarp visų tiriamųjų pacientų (60,63%), turinčių smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkciją, buvo didesnis palyginus su vyrų skaičiumi.
2. Vidutinis visos (3 publikacijų) tiriamosios pacientų imties amžius nustatytas 40,67 metai. 3. Vertinant dviejų leidžiamų tirpalųreikšmę 12-to pooperacinio mėnesio skausmo vertinime –
trombocitais praturtinta plazma rodo geresnį rezultatą lyginant su hialurono rūgštimi. 9-to pooperacinio skausmo vertinime rezultatai nurodo ženkliai didesnę tikimybę, jog
trombocitais praturtintos plazmos naudojimas artrocentezės metu bus efektyvesnis skausmo malšinime lyginant su hialurono rūgšties naudojimu.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Vertinant šio darbo metu gautus rezultatus yra tikėtina, jog trombocitais praturtintos
plazmos suleidimas artrocentezės metu yra efektyvesnis pooperacinio skausmo kontrolės ir maksimalaus išsižiojimo diapazono atžvilgiu, lyginant su hialurono rūgšties leidimu
artrocentezės metu.
2. Šiai dienai reikalinga atlikti didesnės apimties, patikimų, su ilgesniu vertinimo laikotarpiu ir atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kurie vertintų artrocentezės metu leidžiamos
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Shaffer SM, Brismée J-M, Sizer PS, Courtney CA. Temporomandibular disorders. Part 1: anatomy and examination/diagnosis. J Man Manip Ther [Internet]. Maney Publishing; 2014;22:2– 12. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24976743
2. Cuccia A, Caradonna C. The relationship between the stomatognathic system and body posture. Clinics (Sao Paulo) [Internet]. Hospital das Clínicas da Faculdade de Medicina da Universidade de São Paulo; 2009;64:61–6. Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19142553
3. Sharma S, Gupta DS, Pal US, Jurel SK. Etiological factors of temporomandibular joint disorders. Natl J Maxillofac Surg [Internet]. Medknow Publications & Media Pvt Ltd; 2011;2:116–9.
Available from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22639496
4. Razukevičius D, Grybauskas S. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija : mokomoji knyga. 2019.
5. Di Paolo C. Epidemiological analysis on 2375 patients with TMJ disorders: basic statistical aspects. Ann Stomatol (Roma). 2013;161–9.
6. Ouanounou A, Goldberg M, Haas DA. Pharmacotherapy in Temporomandibular Disorders: A Review. J Can Dent Assoc. Canada; 2017;83:h7.
7. De Riu G, Stimolo M, Meloni SM, Soma D, Pisano M, Sembronio S, et al. Arthrocentesis and Temporomandibular Joint Disorders: Clinical and Radiological Results of a Prospective Study. Leles CR, editor. Int J Dent [Internet]. Hindawi Publishing Corporation; 2013;2013:790648. Available from: https://doi.org/10.1155/2013/790648
8. Nitzan DW, Dolwick MF, Martinez GA. Temporomandibular joint arthrocentesis: a simplified treatment for severe, limited mouth opening. J oral Maxillofac Surg Off J Am Assoc Oral Maxillofac Surg. United States; 1991;49:1163–70.
9. Haigler MC, Abdulrehman E, Siddappa S, Kishore R, Padilla M, Enciso R. Use of platelet-rich plasma, platelet-rich growth factor with arthrocentesis or arthroscopy to treat temporomandibular joint osteoarthritis: Systematic review with meta-analyses. J Am Dent Assoc. England;
2018;149:940-952.e2.
10. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG, Altman D, Antes G, et al. Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: The PRISMA statement. PLoS Med. 2009;6. 11. Sterne JAC, Savović J, Page MJ, Elbers RG, Blencowe NS, Boutron I, et al. RoB 2: A revised tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ. 2019;366:1–8.
treatment for temporomandibular joint osteoarthritis. J Oral Maxillofac Surg [Internet]. American Association of Oral and Maxillofacial Surgeons; 2015;73:1706–13. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.joms.2015.03.045
14. Toameh MH, Alkhouri I, Karman MA. Management of patients with disk displacement without reduction of the temporomandibular joint by arthrocentesis alone, plus hyaluronic acid or plus platelet-rich plasma. Dent Med Probl. Poland; 2019;56:265–72.
15. Yuce E, Komerik N. Comparison of the Efficiacy of Intra-Articular Injection of Liquid Platelet-Rich Fibrin and Hyaluronic Acid After in Conjunction With Arthrocentesis for the Treatment of Internal Temporomandibular Joint Derangements. J Craniofac Surg. United States; 2020;31:1870– 4.
16. Gupta S, Sharma A, Purohit J, Jain S, Attarde H. Arthrocentesis for Internal Derangement of Temporomandibular Joint: with and without Sodium Hyaluronate. RUHS J Heal Sci. 2017;2:186. 17. Gokçe Kutuk S, Gökçe G, Arslan M, Özkan Y, Kütük M, Kursat Arikan O. Clinical and Radiological Comparison of Effects of Platelet-Rich Plasma, Hyaluronic Acid, and Corticosteroid Injections on Temporomandibular Joint Osteoarthritis. J Craniofac Surg. United States;
2019;30:1144–8.
18. Bergstrand S, Ingstad HK, Møystad A, Bjørnland T. Long-term effectiveness of arthrocentesis with and without hyaluronic acid injection for treatment of temporomandibular joint osteoarthritis. J Oral Sci. 2019;61:82–8.
19. Sequeira J, Rao BHS, Kedia PR. Efficacy of Sodium Hyaluronate for Temporomandibular Joint Disorder by Single-Puncture Arthrocentesis. J Maxillofac Oral Surg. 2019;18:88–92.
20. Gurung T, Singh RK, Mohammad S, Pal US, Mahdi AA, Kumar M. Efficacy of arthrocentesis versus arthrocentesis with sodium hyaluronic acid in temporomandibular joint osteoarthritis: A comparison. Natl J Maxillofac Surg. 2017;8:41–9.
21. Singh AK, Sharma NK, Kumar PGN, Singh S, Mishra N, Bera RN. Evaluation of
Arthrocentesis with and Without Platelet-Rich Plasma in the Management of Internal Derangement of Temporomandibular Joint: A Randomized Controlled Trial. J Maxillofac Oral Surg [Internet]. Springer India; 2019; Available from: https://doi.org/10.1007/s12663-019-01320-y
22. Yapici-Yavuz G, Şimşek-Kaya G, Oğul H. A comparison of the effects of Methylprednisolone Acetate, Sodium Hyaluronate and Tenoxicam in the treatment of non-reducing disc displacement of the temporomandibular joint. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2018;23:e351–8.
23. Yilmaz O, Korkmaz YT, Tuzuner T. Comparison of treatment efficacy between hyaluronic acid and arthrocentesis plus hyaluronic acid in internal derangements of temporomandibular joint. J cranio-maxillo-facial Surg Off Publ Eur Assoc Cranio-Maxillo-Facial Surg. Scotland;
24. Fernández Sanromán J, Fernández Ferro M, Costas López A, Arenaz Bua J, López A. Does injection of plasma rich in growth factors after temporomandibular joint arthroscopy improve outcomes in patients with Wilkes stage IV internal derangement? A randomized prospective clinical study. Int J Oral Maxillofac Surg. Denmark; 2016;45:828–35.
25. Hancı M, Karamese M, Tosun Z, Aktan TM, Duman S, Savaci N. Intra-articular platelet-rich plasma injection for the treatment of temporomandibular disorders and a comparison with arthrocentesis. J cranio-maxillo-facial Surg Off Publ Eur Assoc Cranio-Maxillo-Facial Surg. Scotland; 2015;43:162–6.
26. Rao JKD, Sharma A, Kashyap R, Walecha K, Siwach V, Arya V. Comparison of efficacy of sodium hyaluronate and normal saline arthrocentesis in the management of internal derangement of temporomandibular joints - A prospective study. Natl J Maxillofac Surg. 2019;10:217–22.
27. De Riu G, Vaira LA, Carta E, Meloni SM, Sembronio S, Robiony M. Bone marrow nucleated cell concentrate autograft in temporomandibular joint degenerative disorders: 1-year results of a randomized clinical trial. J cranio-maxillo-facial Surg Off Publ Eur Assoc Cranio-Maxillo-Facial Surg. Scotland; 2019;47:1728–38.
28. Rajput A, Bansal V, Dubey P, Kapoor A. A Comparative Analysis of Intra-articular Injection of Platelet-Rich Plasma and Arthrocentesis in Temporomandibular Joint Disorders. J Maxillofac Oral Surg [Internet]. Springer India; 2020; Available from: https://doi.org/10.1007/s12663-020-01351-w 29. Bagis B, Ayaz EA, Turgut S, Durkan R, Özcan M. Gender difference in prevalence of signs and symptoms of temporoman-dibular joint disorders: A retrospective study on 243 consecutive
patients. Int J Med Sci. 2012;9:539–44.
30. Greenwald RA. Oxygen radicals, inflammation, and arthritis: pathophysiological considerations and implications for treatment. Semin Arthritis Rheum. United States; 1991;20:219–40.
31. Watterson JR, Esdaile JM. Viscosupplementation: therapeutic mechanisms and clinical potential in osteoarthritis of the knee. J Am Acad Orthop Surg. United States; 2000;8:277–84.
32. Moreland LW. Intra-articular hyaluronan (hyaluronic acid) and hylans for the treatment of osteoarthritis: Mechanisms of action. Arthritis Res Ther. 2003;5:54–67.
33. Bagga H, Burkhardt D, Sambrook P, March L. Longterm effects of intraarticular hyaluronan on synovial fluid in osteoarthritis of the knee. J Rheumatol. 2006;33:946–50.
34. Pozo MA, Balazs EA, Belmonte C. Reduction of sensory responses to passive movements of inflamed knee joints by hylan, a hyaluronan derivative. Exp Brain Res. 1997;116:3–9.
application of hyaluronan in a canine model of arthropathy. J Orthop Res. 2000;18:604–12. 37. Amiel D, Toyoguchi T, Kobayashi K, Bowden K, Amiel ME, Healey RM. Long-term effect of sodium hyaluronate (Hyalgan®) on osteoarthritis progression in a rabbit model. Osteoarthr Cartil. 2003;11:636–43.
38. Anitua E, Sánchez M, Nurden AT, Zalduendo MM, De la Fuente M, Azofra J, et al. Platelet-released growth factors enhance the secretion of hyaluronic acid and induce hepatocyte growth factor production by synovial fibroblasts from arthritic patients. Rheumatology. 2007;46:1769–72. 39. Drengk A, Zapf A, Stürmer EK, Stürmer KM, Frosch K-H. Influence of platelet-rich plasma on chondrogenic differentiation and proliferation of chondrocytes and mesenchymal stem cells. Cells Tissues Organs. Switzerland; 2009;189:317–26.
40. Woodall JJ, Tucci M, Mishra A, Benghuzzi H. Cellular effects of platelet rich plasma: a study on HL-60 macrophage-like cells. Biomed Sci Instrum. United States; 2007;43:266–71.
41. Pietrzak WS, Eppley BL. Platelet rich plasma: Biology and new technology. J Craniofac Surg. 2005;16:1043–54.
42. Cömert Kiliç S, Güngörmüş M. Is arthrocentesis plus platelet-rich plasma superior to
arthrocentesis plus hyaluronic acid for the treatment of temporomandibular joint osteoarthritis: a randomized clinical trial. Int J Oral Maxillofac Surg. Denmark; 2016;45:1538–44.
PRIEDAI
Priedas Nr. 2. Mokslinių straipsnių bendroji charakteristika
Nr. 1 2 3
Pagrindinis autorius, metai
Hegab et al. (2015) Hasan Toameh et al. (2019)
Yuce et al. (2020)
Tyrimo tipas Kohortinis perspektyvinis atsitiktinių imčių tyrimas Kohortinis perspektyvinis atsitiktinių imčių tyrimas Kohortinis retrospektyvinis tyrimas Tiriamųjų pacientų imtis (vyrai/moterys) 50 (21/29) 1930 30 (6/24) 1166,1 47 (23/24) 2069,41 Tiriamųjų pacientų amžiaus vidurkis metais 38,6 38,87 44,03 Taikytos intervencijos pagal tiriamąsias/kontrolinę grupes 1 grupė – artrocentezė + trys injekcijos 1mL trombocitais praturtintos plazmos; 2 grupė – artrocentezė + trys injekcijos 1 mL hialurono rūgšties; 1 grupė – artrocentezė 2 grupė – artrocentezė + viena injekcija 1 mL hialurono rūgšties; 3 grupė – artrocentezė + viena injekcija 1 mL trombocitais praturtintos plazmos; 1 grupė – artrocentezė 2 grupė – artrocentezė + viena injekcija 1 mL hialurono rūgšties; 3 grupė – artrocentezė + trys injekcijos 2 mL trombocitais praturtintos plazmos;
Vertinimo kriterijai Maksimalios išsižiojimo
amplitudės, sąnario garsų, skausmo (VAS skalėje) įvertinimas. Maksimalios išsižiojimo amplitudės, skausmo (VAS skalėje) įvertinimas. Maksimalios išsižiojimo amplitudės, skausmo (VAS skalėje) įvertinimas. Pooperacinių rezultatų vertinimo fiksavimas
