FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
LIGITA ARLAUSKAITĖ
VAISTŲ VARTOJIMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Algirdas Baranauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Prof.dr.Raminė Morkūnienė
Data
VAISTŲ VARTOJIMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Algirdas Baranauskas
Data
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Ligita Arlauskaitė
Data Data
TURINYS
TURINYS ...3 SANTRAUKA...4 SUMMARY ...6 SANTRUMPOS...8 SĄVOKOS...9 ĮVADAS ...101. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11
2. LITERATŪROS APŽVALGA ...12
2.1. Veiksnių, kurie skatina vaistų vartojimą, ypatumų apibūdinimas...12
2.2. Neracionalaus vaistų vartojimo problema sveikatos apsaugos sistemoje...14
2.3. Savigyda - reikšmingas veiksnys, lemiantis savarankišką vaistų vartojimą ...16
2.4. Polifarmacija - veiksnys, skatinantis perteklinį vaistų vartojimą...18
2.5. Informaciniai veiksniai ir jų įtaka vaistų vartojimui gyventojų tarpe...22
2.6. Vaistininko konsultacijos reikšmė vaistų vartojimo ir pasirinkimo kontekste ...25
2.7. Nuotolinė prekyba nereceptiniais vaistais ir jos įtaka vaistų vartojimo pasirinkimo prasme....28
3. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...31
3.1. Tyrimo metodai...31
3.2. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka...31
3.3. Duomenų analizės metodai...32
3.4. Vaistinės lankytojų ( respondentų) socialinių ir demografinių duomenų analizė...33
4. REZULTATAI...37
5. TYRIMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR APTARIMAS ...50
6. IŠVADOS ...53
7. PASIŪLYMAI IR PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...54
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...55
SANTRAUKA
Ligitos Arlauskaitės magistro baigiamasis darbas – Vaistų vartojimą skatinantys veiksniai. Mokslinis vadovas doc. dr. Algirdas Baranauskas, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Farmacijos
fakultetas, vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir apibendrinti veiksnius, kurie daro įtaką pacientams pasirenkant
vaistus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti gyventojų vaistų vartojimą formuojančius veiksnius ir galimybes. 2. Nustatyti gaunamos informacijos, susijusios su vaistų vartojimu, įtaką pacientams. 3. Įvertinti formuojančių veiksnių reikšmę pacientų vaistų vartojimui.
Tyrimo metodika: Tyrimui atlikti naudojama anketinė apklausa, sudaryta iš 17 klausimų. Anketa parengta Lietuvos vaistinių lankytojams. Apklausos vykdymas vyko 2017 metais 01-03 mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 390 respondentų, kurie lankėsi pasirinktoje vaistinėje.
Rezultatai: Atliktame tyrime išanalizavus tyrimo socialinius ir demografinius parametrus
nustatyta, kad tyrime daugiausiai dalyvavo moterys ( 61 % ) nuo 18 m. iki 49 m. metų, daugiausia respondentai nevartojantys vaistų kasdien ir dauguma iš jų ( 54,20 % ) nurodė, kad ne visada vaistai yra būtini , galimi ir kiti alternatyvūs gydymo būdai. Dauguma iš tyrime dalyvavusių respondentų pajutę pirmuosius negalavimų simptomus yra linkę užsiimti savigyda turimais namų vaistinėlėje vaistais ( 25,30 % ). Taip pat jų vaistų pasirinkimo nenulemia per televiziją rodomos vaistų reklamos, vaistinėje taikomos nuolaidos, tačiau reikšmingai svarbi profesionali vaistininko konsultacija, kuri paskatina vaistų vartojimą ( 42,70 % ). Respondentai yra linkę laikytis gydytojo/vaistininko paskirtų vaistų vartojimo rekomendacijų, tačiau dauguma respondentų ( 61,40 % ) nurodė, kad jiems pilnai pakanka turimų žinių apie vaistus ir jų vartojimą.
Tyrime dalyvavusius respondentus dažniausiai vaistus vartoti paskatina sąnarių, galvos ir dantų skausmai ( 18,80 % ), karščiavimas ( 17,30% ) bei paršalimas ir gerklės skausmas ( 13,90% ). Patikimiausia informacija apie vaistus respondentai laiko tą, kurią suteikia gydytojai ir vaistininkai ( 63.00 % ).
Išvados: Išanalizavus veiksnius, kurie skatina vaistų vartojimą buvo nustatyta, kad gyventojų
vaistų vartojimą formuojantys veiksniai yra: demografiniai, socialiniai-ekonominiai, informaciniai, prie kurių yra priskiriama vaistininko teikiama farmacinė paslauga ir reklama bei nuotolinė prekyba.
žmonių grupėje. Statistiškai reikšmingi ( p < 0,05 ) socialinių-demografinių charakteristikų atžvilgiu yra tie veiksniai, kurie labiausiai priklauso nuo respondentų amžiaus, antroje vietoje – nuo lyties. Mažiausiai priklauso arba visai nepriklauso nuo užimtumo ir gyvenamosios vietos.
Pagrindinis veiksnys ( 25,30 % ), kuris skatina vaistų vartojimą, yra namų vaistinėlėje turimų vaistų vartojimas savigydos pagrindu ir pacientų baimė dėl sunkesnių susirgimų pasekmių. Labai mažai vaistų vartojimas skatinamas lengvu jų prieinamumu ir internetinės vaistinės paslaugomis.
SUMMARY
Master's thesis by Arlauskaitė Ligita– Stimulating factors for medication consumption.
Scientific supervisor doc. dr. Baranauskas Algirdas. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Drug Technology and Social Pharmacy department of Kaunas.
The aim: To analyze and summarize the factors that influence the choice of medicines to patients.
Work task:
1.To analyse the shaping factors and opportunities of population use medications.
2.Set up the information associated with the use of medicinal products for patients. 3.To assess the value of forming factors of the patients drug use.
The research methodology: The study is used to carry out a survey consisting of 17 questions. Card ready Lithuanian community pharmacies to visitors. Implementation of the survey provided in 2017 year 01-03 month. The study will be interviewed 390 respondents, who visits pharmacy.
Results: Analysis of the research study conducted by social and demographic parameters showed that most women participated in the study ( 61% ) from 18 to 49 years old, most of the respondents order medication on a daily basis and most of them ( 54.20% ) indicated that the medications are not always necessary, and other alternative treatments.
Most of the respondents to the survey if you develop the first symptoms of ailments tend to engage in selfmedication available at the home medicine chest of medicines ( 25.30% ). As well as their drug of choice does not appear in the TV advertising of medicines, pharmacy discounts, but significantly important for the professional advice of a pharmacist, which leads to the use of the medicinal product ( 42,70% ). Respondents tend to follow the physician's/pharmacist drug designated by the recommendations, but the majority of the respondents ( 61,40% ) indicated that they fully enough knowledge about drugs and their use. Respondents who participated in the study, the most common use of medicinal products leads to joints, headaches and dental pain (18.80%), fever ( 17,30 % ) and the common cold and sore throat ( 13,90 % ). The most reliable information about medicines that gives respondents time to doctors and pharmacists ( 63,00 %).
Statistically significant (p < 0.05) socio-demographic characteristics are those factors that are most dependent on the age of respondents, in second place, from sex. At least belongs or does not depend on employment and place of residence.
The main factor (25.30%), which promotes the use of medicinal products, is the home medicine chest of the available medicines on the basis of the self-medication. As the use of medicinal products leads to a more severe illnesses of patients fear of the consequences. Little drugs promoted by their accessibility to that near the pharmacy and online pharmacies.
SANTRUMPOS
NRV – Nepageidaujama reakcija į vaistą NVNU – Nesteroidinis vaistas nuo uždegimo PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
VLK –Valstybinė ligonių kasa
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos EEE – Europos ekonominė erdvė EK – Europos komisija
SĄVOKOS
Anketa – tai formalizuoti klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos iš respondentų.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas ( farmakotechnikas ) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo.
Farmacinė informacija - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir kainoraščiuose.
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.
Kiekybinis tyrimas - tai struktūrizuotas, mokslinės hipotezės tikrinimu grįstas socialinis realybės tyrimas, taikant statistinės duomenų analizės metodus.
Nereceptiniai vaistiniai preparatai - vaistinis preparatas skirtas įvairioms ligoms gydyti. Jį galima įsigyti vaistinėje be gydytojo recepto.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo - tai pirmaeiliai vaistai daugeliui reumatinių uždegimo sąnarių ir minkštųjų audinių ligų, ūminiam bei lėtiniam skausmui ir kitoms panašioms patologinėms būklėms gydyti.
Pakuotės lapelis ( informacinis lapelis ) – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su vaistiniu preparatu.
Racionalus vaistų vartojimas - vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo baigtį ir tolimesnę paciento gyvenimo kokybę. Tai gydytojo nurodymų laikymasis ir taisyklingas vaistų vartojimas.
Respondentas - tyrimo dalyvis ( tiriamasis ), užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus.
Savigyda - savarankiškas vaistų pasirinkimas ir vartojimas, neatsiklausus gydytojo ar vaistininko, asmens gydymasis savo nuožiūra pasirinktais vaistiniais preparatais.
Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę.
Vaistininkas - asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
ĮVADAS
Pasaulyje neišvengiamai senstant visuomenei, vis daugiau žmonių serga ir suvartoja vis daugiau vaistų. Senyvo amžiaus pacientai yra ypač pažeidžiama grupė, jie vartoja tris kartus daugiau vaistų negu jauno amžiaus pacientų populiacija [63]. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi keletą koegzistuojančių medicinos problemų ir tenka paskirti keletą vaistų. Su amžiaus didėjimu yra susiję ir farmakokinetiniai bei farmakodinaminiai pokyčiai žmogaus organizme, todėl vaistų parinkimas šioje amžiaus grupėje gali būti problemiškas [46].
Vartojant keletą skirtingų vaistų ir staiga nutraukus vieno jų vartojimą, gali sulėtėti ( arba, atvirkščiai, – pagreitėti) kitų kartu vartotų vaistų veikimas ir, pavyzdžiui, padidėti jų toksiškumas ar atsirasti nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Vaistininko pokalbis su klientu gali padėti išvengti nepageidaujamų reiškinių ir sukelti norimą gydomąjį poveikį. Antra vertus, nėra tokių vaistų, kurie nesukeltų vienokių ar kitokių šalutinių arba nepageidaujamų reakcijų, todėl, prieš siūlant klientui konkrečius vaistus, reikia išsiaiškinti, ar gydymas pasirinktais vaistais nesukels didesnio pavojaus žmogaus sveikatai nei pati liga [5].
Vienas iš žmogaus ( visuomenės ) sveikatą atstatančių, tausojančių ir užtikrinančių jos
išsaugojimą veiksnių yra saugus, racionalus ir efektyvus vaistų vartojimas, kuris padeda optimizuoti valstybės ekonominius bei išsaugoti žmogiškuosius išteklius.
Tyrimų duomenimis per 2014 metus vien nereceptinių vaistų suvartota už daugiau kaip 100 mln. Lt. Kokius vaistus vartoti pacientai dažnai sprendžia patys, neįvertinę savigydos rizikos veiksnių [14]. Neatsakingas vaistų vartojimas lemia polifarmacijos reiškinį, kuris apsunkina gydymo procesą ir didina šalutinių poveikių dažnį. Tokiu atveju susiduriama su vaistų vartojimo problemomis, o šis reiškinys didina išlaidas sveikatos apsaugai [11]. Ši problema yra ypač aktuali pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, grupėje, kurie vaistus privalo vartoti nuolat. Temos aktualumas ir reikšmingumas: Vaistų vartojimo problemos tampa ypač aktualios, nes
žmonėms senstant, atsiranda vis daugiau sveikatos sutrikimų ir didėja suvartojamų vaistų kiekis. Svarbu, kad pacientas žinotų, kaip tinkamai pasirinkti ir vartoti vaistus, kad laikytųsi vaisto vartojimo nurodymų, stebėtų vaistų poveikį kartu su jį gydančiu specialistu. Neteisingi ( netinkami ) vaistų pasirinkimai bei veiksniai, skatinantys perteklinį vaistų vartojimą gydymosi procese, gali pabloginti paciento gyvenimo kokybę arba tapti pavojingi ar net mirtini pacientui. Gausus ir neatsakingas vaistų vartojimas tampa aktualia problema, kuri gali neigiamai paveikti tiek pacientų sveikatą, tiek jų namų ūkio ir visos valstybės biudžetą.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ir apibendrinti veiksnius, kurie daro įtaką pacientams pasirenkant
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti ir apibendrinti veiksnius, kurie daro įtaką pacientams pasirenkant
vaistus.
Tyrimo objektas: Veiksniai, skatinantys vaistų vartojimą Lietuvos gyventojų ( visuomenės ) tarpe.
Tyrimo uždaviniai:
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Veiksnių, kurie skatina vaistų vartojimą, ypatumų apibūdinimas
Gyvenimo kokybę lemia tie veiksniai, kurie išreiškia ekonominį ir socialinį visuomenės išsivystymo lygį. Didelę reikšmę turi tai, kas įtakoja žmogaus sveikatą. Todėl sveikatos priežiūros kokybė bei jos valdymas yra vienas iš svarbiausių prioritetų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Vaistininkas yra labiausiai prieinamas sveikatos priežiūros specialistas, kuris gali užtikrinti sveikatos kokybę. Todėl svarbu išanalizuoti, kokie veiksniai įtakoja žmones renkantis vaistus vaistinėje, kas juos skatina vartoti vaistus ar atsisakyti juos vartoti.
Pirmiausia, išskiriami demografiniai veiksniai, kurie turi įtakos vaistų vartojimui gyventojų tarpe: amžius, lytis, gyvenamoji vieta. Šioje grupėje pažymėtinas amžiaus kriterijus, nes vyresniame amžiuje visuomenės nariai dažnai jau turi įvairių sveikatos sutrikimų ( ūmių ir lėtinių būklių ), dėl kurių yra priversti vartoti vaistus, kad užsitikrintų sau geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Socialiniai-ekonominiai veiksniai, tokie kaip išsilavinimas, užimama padėtis visuomenėje, turima mediko profesija, gaunamos pajamos ir pan., taip pat gali turėti įtakos vaistų įsigijimui ir jų vartojimui.
Vaistų vartojimo ir pasirinkimo aspektu svarbi vieta tenka farmacijos specialistui, teikiančiam farmacinę paslaugą vaistinėje. Farmacijos specialisto pagrindinis tikslas suteikti farmacinę paslaugą, kuri pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą apima gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [1]. Suteikta farmacinė paslauga atlieka šias funkcijas:
Komunikacinę; Pažinimo; Organizavimo; Ugdomąją; Sveikatinimo;
Austrijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad labai svarbus veiksnys vaistinėje yra paciento poreikių patenkinimas ir suteikimas profesionalios farmacinės paslaugos. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurie patenkinti suteikiamomis paslaugomis, apsiperka dažniau ir daugiau [27]. Darytina išvada, kad profesionali farmacinė paslauga paskatina daugiau įsigyti ir vartoti vaistų. Reklamos įtaka vaistų įsigijimui ir vartojimui - labai reikšmingas veiksnys. Ją mes matome ir girdime visur - radijuje, televizijoje, internete, įvairiose reklaminėse iškabose, spaudoje, reklaminiuose lankstinukuose. Tai viena svarbiausių žmonių informavimo, supažindinimo, susidomėjimą sukeliančių bei įtikinėjimo priemonių. Reklama padeda žmogui išsirinkti prekę, skatina ją įsigyti. Vaistai - irgi yra prekė. Svarbiausi reklamos tikslai yra šie [4]:
Paklausos užtikrinimas;
Informavimas apie tam tikros prekės egzistavimą, jos išskirtinumą; Informavimas apie teikiamas paslaugas;
Informavimas apie naujų prekių atsiradimą;
Supažindinimas su prekės ženklu; Naujų rinkos segmentų įvaldymas;
Pardavimų didinimas;
Teigiamų pirkėjo norų sužadinimas;
Pagalba realizuojant prekes.
Reklama traukia ir paveikia žmones, ypač jaunesnio amžiaus vartotojus, kuriems yra labiau prieinamos informavimo priemonės, jie turi nedaug vaistinių preparatų vartojimo patirties. Viename iš tyrimų nustatyta, kad ilgą laiką ar pastoviai vaistus vartojantys pacientai, vyresnio amžiaus žmonės, labiau linkę pasikliauti savo asmenine patirtimi arba artimųjų patarimais, konsultacijomis, sveikatos priežiūros specialistais, nei reklamoje skleidžiama informacija [21]. Taip pat reklama yra vienas iš faktorių, skatinančių žmonių savigydą, nes labiau akcentuojama reklamuojamo produkto gerosios savybės ir nauda, bet pateikiama mažai informacijos apie galimą riziką [13]. Taigi, savigyda pati kaip atskiras veiksnys taip pat skatina vaistų vartojimą.
Siekiant ištirti svarbiausias ir dažniausias vaistų vartojimo problemas Lietuvos vaistinėse, nustatyti jas sąlygojančius veiksnius – toks tyrimas pirmą kartą Lietuvoje publikuotas 2006 metais [9,10] . Tyrimo metu apklausti atsitiktinai atrinkti farmacijos specialistai, dirbantys vaistinėse. Jiems buvo pateiktos anketos apie vaistų vartojimo problemas bei jų sprendimo būdus. Pirmą kartą buvo nustatyta, kad farmacijos specialistai dažniausiai nurodo papildomo vaisto skyrimo problemą – ( 52,03 % ); rečiausiai – per didelės vaisto dozės skyrimo problemą – 3,0 % respondentų. Ištirta, kad farmacijos specialistams vienodai svarbios visų rūšių vaistų vartojimo problemos. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai farmacijos specialistai sprendžia nurodymų nesilaikymo problemą ( 72,5 % ), o dažniausiai nesprendžia netinkamo vaisto skyrimo problemos ( 39,56 % ). Nustatyta, kad, vartojant receptinius vaistus, dažnesnė papildomo vaisto skyrimo problema, o vartojant nereceptinius vaistus, dažniau pasitaiko nurodymų nesilaikymo problema. Konstatuota, kad, parduodant receptinius ir nereceptinius
vaistus, farmacinės rūpybos elementai, sprendžiant vaistų vartojimo problemą, taikomi tik iš dalies. Praėjo dešimtmetis, tačiau vaistų vartojimas kelia vis didesnius iššūkius ir problemų šiuo aspektu
tikrai nesumažėjo.
2015 m. tyrime pateikta prognozė, kad 2018 metais išlaidos vaistams pasaulyje sieks 1,3 trilijono dolerių. Besivystančiose šalyse išlaidos vaistams sudaro daugiau nei du trečdalius svei-katos priežiūrai skiriamų lėšų, be to, net 90 % vaistų dėl per aukštos kainos gali būti sunkiai prieinami žemesnes pajamas gaunantiems žmonės. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje 2014 m. vaistų ir kitų medicinos priemonių kompensavimui išleista 205 mln. eurų . Vien nereceptiniams vaistams Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai 2011 metais išleido 32 mlrd. dolerių [11] .
Visi šie veiksniui, skatinantys vaistų vartojimą, toliau apžvelgiami plačiau ir išsamiau, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis.
2.2. Neracionalaus vaistų vartojimo problema sveikatos apsaugos sistemoje
Racionalaus vaistų vartojimo problema iškelta dar 1985 metais PSO konferencijos Nairobyje ( Kenija) metu. Metams bėgant problemos aktualumas nemažėja. Didėja tik vaistų skaičius ir išlaidos sveikatos apsaugai [2]. Kriterijai, pagrindžiantys, ar vaistai vartojami racionaliai yra šie:
1. Visi paskirti vaistai yra būtini šiam ligoniui;
poveikiui, rizikos veiksnius tiesiogiai vaistų sąveikai, patogumą vartoti ir gydymo kurso kainą;
3. Pasirinkta tinkama farmacinė forma, dozė, intervalai tarp dozių; 4. Užtikrinamas vaistų suvartojimas;
5. Numatomi monitoringo parametrai, kuriais nustatomas vaisto pageidaujamas poveikis ir gydymo komplikacijos, nustatomi terminai, kada turi būti nutrauktas vaisto vartojimas; 6. Įvertintos galimos vaistų sąveikos;
7. Numatomi faktoriai, kurie gali keisti gydymą.
Daugiau kaip pusė vaistų vartojami neracionaliai - nustatyta atliktame tyrime. PSO duomenimis daugiau nei pusė visų parduodamų medikamentų yra įsigyjami ir paskiriami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų ir kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų. Pasitaikantys pažeidimai – per didelės, ar nepakankamos dozės, klaidingas vaistų vartojimas. Visa tai švaisto ribotus išteklius ir kelia grėsmę sveikatai. Dažnai linksniuojami neracionalios farmakoterapijos pavyzdžiai – polifarmacija, netinkamas antibiotikų vartojimas, vaistų skyrimas, nesilaikant gydymo schemų, dažniau nei reikėtų naudojamos injekcinės farmacinės formos, netinkama savigyda, vaistų vartojimo režimo nesilaikymas [2]. Vaistai turi būti skiriami racionaliai – pacientui skiriamas gydymas vaistais turi atitikti jo būklę, tinkamomis dozėmis, laiku ir pakankamą laiką, kad gydymo rezultatai būtų pasiekiami mažiausiais kaštais ( tiek visuomenei, tiek pacientui ). Tiek medikams, tiek farmacininkams, tiek lėtinėmis ligomis sergantiems ir nuolat vaistus vartojantiems pacientams, tiek neturintiems sveikatos sutrikimų ir retai vaistus vartojantiems žmonėms praverstų susipažinti su Pasaulinės sveikatos organizacijos ( PSO ) skelbiamais ekspertų suformuluotais racionalaus vaistų vartojimo principais [66] . Neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdžiai:
– polifarmacija;
– netinkamas antibiotikų vartojimas;
– vaistų skyrimas, nesilaikant gydymo metodikų;
– dažniau nei reikėtų naudojamos injekcinės vaistų formos; – netinkama savigyda;
– vaistų vartojimo režimo nesilaikymas.
2.3. Savigyda - reikšmingas veiksnys, lemiantis savarankišką vaistų vartojimą
Viena didžiausių problemų dėl kurios gyventojai neracionaliai vartoja vaistus yra savigyda. Savigyda - tai negalavimų šalinimas ar lėtinių ligų prevencija tradiciniais, žoliniais bei kitais nereceptiniais vaistais [3]. Dažniausiai nereceptiniais vaistais gydomi karščiavimas, viduriavimas, perštinti gerklė, nedidelės bakterinės infekcijos, svorio kontrolė, peršalimas, vidurių užkietėjimas, egzema, padidėjęs cholesterolis, artritiniai, dantų ir galvos skausmai, spuogai, smulkūs įpjovimai, dermatitas, priklausomybė nuo rūkymo, priešmenstruacinio sindromo simptomai, šienligė, alerginis konjugtyvitas, nemiga, nevirškinimas, rėmuo, nuplikimas, erekcijos sutrikimai. Dėl gausaus nereceptinių vaistų kiekio bei asortimento, pacientams ne visada pakanka kompetencijos išsirinkti jiems tinkamiausią vaistą [3]. Tyrimais nustatyta, kad savigyda būdinga visų socialinių ir ekonominių grupių atstovams [33]. Savigyda yra vis populiarėjantis reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, todėl vis daugiau žmonių gydosi savarankiškai namuose, dėl to mažėja sveikatos apsaugos išlaidų, mažėja vizitų pas gydytojus, be to, namų vaistinėlėje esančiais vaistais ekstremaliomis situacijomis, tinkamai juos panaudojus, galima išgelbėti žmogaus gyvybę. Tačiau gydymasis namuose turi ir daug trūkumų, nes daugelis žmonių pervertina savo žinias apie vaistus, pasikliauja įvairiais nekompetetingais šaltiniais įvertindami tam tikrus simptomus ir pasirinkdami vaistus jiems šalinti [15,16].
lapelio nuorodų. Jeigu pacientas abejoja ar jam kyla neaiškumų – privaloma kreiptis į gydytoją arba vaistininką, kurie galės tinkamai įvertinti simptomus bei nustatyti tinkamą gydymą [65].
Lietuvoje 2009 m. higienos institute buvo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti savigydos antibiotikais mastą ir ypatumus Lietuvoje. Tyrimo metu nustatyta, jog beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų bent kartą per metus vartojo antibiotikus. Jų dažniau griebiasi moterys nei vyrai ( vyrai 47%, moterys 62,7% ). Beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad antibiotikais gydėsi patys. Europos šalių mastu savigyda antibiotikais buvo vertinama 2003 metais atliktame tyrime. Šio tyrimo metu nustatyta, jog net 22% Lietuvos gyventojų patys gydosi antibiotikais – svarbu, kad tai buvo didžiausias savigydos rodiklis tarp visų 19 tyrime dalyvavusių šalių .
Kitas tyrimas buvo atliktas Rusijoje. Šio tyrimo tikslas buvo inventorizuoti antimikrobinių preparatų atsargas namų ūkio vaistinėlėse. Devyniose Rusijos miestuose gydytojai aplankė 900 šeimų. Buvo nustatyta, kad 83,6% šeimų turėjo sisteminio poveikio antibiotikų. Gauti duomenys parodė, kad net 86,2% ( 1990 iš 2309 ) atvejų antibiotikai buvo naudojami be gydytojo rekomendacijos. Dažniausiai pacientų nurodomos indikacijos buvo: peršalimas ( 12,3% ), kosulys ( 11,8% ), virškinamojo trakto sutrikimai ( 11,3% ), karščiavimas ( 9%) ir gerklės skausmas ( 6,8% ); rečiau – uždegiminės reakcijos, galvos skausmas, pilvo skausmas, gripo profilaktika, kepenų ligos ir konjugtyvitas. Toks didelis antibiotikų vartojimo mastas, gydantis
savarankiškai, parodo, kad Rusijoje stokojama bendradarbiavimo tarp pacientų ir gydytojų [57].
Savigyda yra gana dažna studentų problema. Savigydos mastai kyla dėl kai kurių faktorių: socioekonominių faktorių; gyvenimo būdo; geresnio vaistų prieinamumo; aplinkos faktorių; demografinių ir epidemiologinių faktorių. Tyrimai rodo, kad plačiai reklamuojamus vaistus daugelis studentų vartoja be gydytojo rekomendacijų, kadangi studentams daug įtakos turi žiniasklaida ir internetas. Studentų savigydos tyrimai gali suteikti galimybių gerinti universitetų sveikatos specialistų supratimą apie studentų savigydą. Tokie tyrimai taip pat atskleidžia ir savigydos paplitimą tarp studentų, dažniausias savigydos priežastis, naudojamus informacijos šaltinius, dažniausiai vartojamas vaistų rūšis bei savigydos problemas [ 17 ] .
2.4. Polifarmacija - veiksnys, skatinantis perteklinį vaistų vartojimą
Polifarmacija – tai dažnai sutinkamas reiškinys vyresnio amžiaus pacientų tarpe , kai 5 – 6 ar daugiau vaistų vartojama vienu metu. Tyrimai rodo, kad polifarmacija nustatoma nuo 20 % iki 70 % ir daugiau pacientų bei yra glaudžiai susijusi su hospitalizacija [52].
Vertinant polifarmaciją kaip veiksnį, sąlygojantį perteklinį vaistų vartojimą, tikslinga kartu aptarti ir analizuoti šį veiksnį lydinčius faktorius, tokius kaip:
1) vyresnis pacientų amžius ir su tuo susijusios vaistų vartojimo problemos;
2) keleto ligų pasireiškimas pacientui vienu metu ir su tuo susijęs paskiriamų vaistų kiekis; 3) dėl didelio skiriamų vaistų skaičiaus dažnai pasireiškianti vaistų sąveika ir nepageidaujama
reakcija į vaistus ( NRV );
4) lėtinės ligos ir pacientą konsultuojančių gydytojų skaičius sąlygoja didesnį paskiriamų vaistų kiekį ir tai neišvengiamai lemia gausesnį vaistų suvartojimą;
5) vaistų vartojimo ir sąveikos tarp jų sukeltų negalavimų šalinimas savarankiškai įsigyjant tam tikslui papildomai kitus vaistus;
6) nereikalingų vaistų skyrimas.
Vyresnio amžiaus žmonių grupei priskiriami 65 metų ir vyresni asmenys. Tyrime nustatyta, kad senyvo amžiaus pacientai yra ypač pažeidžiama grupė dėl pakitusių fiziologinių funkcijų ir dažnesnio sergamumo įvairiomis ligomis. Šio amžiaus ligoniai vartoja tris kartus daugiau vaistų negu jauno amžiaus pacientų populiacija [63 ]. Tame pačiame tyrime nustatyta, kad iki 10 % vyresnio amžiaus žmonių patenka į ligoninę dėl su vaistų vartojimu atsiradusių problemų . Didelę įtaką farmakoterapinių problemų pasireiškimui turi tai, kad vaistus skiria keletas gydytojų tam pačiam pacientui [ 63 ].
Daugelyje tyrimų, kuriuose dalyvauja vyresni pacientai, dėmesys skiriamas valdyti vieną ligos būklę, tačiau žmonės šiame amžiuje dažnai turi daug sąveikaujančių ligų ir reikia atsižvelgti į tai, kad yra vartojama daug vaistų, todėl rekomendacijos dėl jų ( pacientų ) gydymo dažnai turi būti grindžiamos bendru sutarimu. Publikuota mokslinių straipsnių apžvalga [45] išryškina visą eilę sunkumų, skiriant vyresnio amžiaus pacientams vaistus, esant kelioms patologijoms ir polifarmaciniam gydymo būdui, bei siūlo šias vaistų skyrimo rekomendacijas.
1 lentelė. Geros vaistų skyrimo vyresnio amžiaus pacientams praktikos rekomendacijos [45]
Eil.Nr. Rekomendacijos turinys 1. Turi būti vykdoma reguliari medikamentų paskyrimo peržiūra ir aptarimas bei
3. Skirti naujus vaistus tik esant aiškioms ir pagrįstoms indikacijoms
4. Jei įmanoma, reikia išvengti vaistų, apie kurių žalingą poveikį vyresnio amžiaus pacientams yra žinoma, paskyrimo, esant poreikiui sumažinti jų dozę 5. Naudoti rekomenduojamas vyresnio amžiaus pacientams skirtinas dozes
6. Naudoti paprastą vaistų vartojimo režimą ir atitinkamą jų administravimo
sistemą
7. Kada įmanoma, apsvarstyti galimybę vaistus paskirti vartoti vieną kartą per parą arba vieną kartą per savaitę , naudojant fiksuotos dozės derinius
8. Apsvarstyti ir ne farmakologinį gydymą, esant poreikiui
9.
Apriboti žmonių, skiriančių vaistus pacientui, skaičių, jeigu tai
įmanoma
10.
Jei įmanoma, venkite gydyti žalingas ( pašalines) vaistų reakcijos su kitais vaistais
Mokslininkai pažymi, kad pastarąjį dešimtmetį vidutinis paskyrimų skaičius 60 metų ir vyresniems žmonės beveik padvigubėjo nuo 21,2 % iki 40,8 % kiekvienam asmeniui kas metai. Polifarmacija yra glaudžiai susijusi su padidėjusiais šalutiniais reiškiniais, įskaitant vaistų sąveikas, nepalankias reakcijos, nualpimus, ilgą buvimą ligoninėje, reamisijas netrukus po išleidimo, ir net mirtingumą [34].
2 lentelė. Vaistai, kurie yra ypač rizikingi , skiriant juos vyresnio amžiaus žmonėms[45]
Vaistai Nepageidaujamos sąveikos
Ilgo veikimo nesteroidiniai Gastrointestinalinis kraujavimas, inkstų ligos
priešuždegiminiai vaistai hypertenzija
Benzodiazepinai Kritimai, apalpimai, pusiausvyros sutrikimai
Anticholinerginiai vaistai
Užmaskuota Alzheimerio
liga, šlapimo nelaikymas
Tricikliniai antidepresantai Ortostatinis kolapsas, sedacija
Chlorpropramidas Hypoglykemija
Doxazosinas Ortostatinis kolapsas, hypotenzija
Polifarmacijos atveju būtų labai naudingas klinikinio farmacininko dalyvavimas, nes vieningas medicininių įrašų, elektroninių nurodymų su sprendimais peržiūra ir operatyvūs atsiliepimai apie vaistų parinkimą suteikia galimybę nustatyti ir sumažinti paskyrimų klaidas kartu ir pagerinti pacientų priežiūrą [24]. Tyrime buvo padaryta išvada, kad skirti senyviems pacientams vaistus tinkamai kelia daug iššūkių, kurių dauguma nepasikeitė per 20 metų. Farmakodinamikos ir farmakokinetikos pokyčiai vyresnio amžiaus žmonių grupėje reiškia, kad šiems pacientams dažnai reikia mažesnės dozės, taip pat dėl medicininių problemų buvimo ir dėl polifarmacijos nepageidaujamos reakcijos bei vaistų sąveika yra labiau paplitęs reiškinys.
Suformuluoti šie patarimai:
1.Pagyvenusių žmonių vaistų vartojimas turėtų būti reguliariai peržiūrimas:vartojančių mažiau negu keturis vaistus, vaistai turėtų būti peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per etus; vartojančių keturis ar daugiau vaistų , vartojimas turėtų būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius;
2. Pacientams, kurie turi kelis negalavimus, turi būti atliekama vaistų peržiūra, fiksuojant nepageidaujamus reiškinius ar netoleravimą, rašoma istorija, taip pat pateikiamas sąrašas vaistų, kurie tuo metu vartojami.
Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad hospitalizacijos metu galima įvertinti visus pacientų sveikatos sutrikimus, todėl išleidžiant į namus paskiriamas didesnis vaistų skaičius nei pacientas vartojo anksčiau. Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad prieš hospitalizaciją, daugiau nei 6 vaistus vartojo 7,0 % pacientų, po išleidimo iš ligoninės – 19,8 % [25]. Netinkamas vaistų parinkimo paplitimas yra stebimas slaugos namuose. Mokslinių tyrimų apžvalgoje [61] , kurios tikslas buvo nustatyti ir interpretuoti, kokią reikšmę vaistininkai turi pacientų gyvenimo kokybei bei sveikatos pagerinimo rezultatams. Apžvalga parodė, kad turimi įrodymai yra pakankami dėl farmacininkų intervencijų veiksmingumo, puoselėjant farmakoterapiją slaugos namų aplinkoje. Įrodyta, kad vaistininko intervencijos buvimas ir bendradarbiavimas komandoje pagilina bendrosios praktikos gydytojų ir slaugytojų žinias ir supratimą apie vaistus ir sumažina polifarmacijos neigiamus aspektus slaugos namuose.
vartojant 7 ir daugiau vaistų vienu metu – tikimybė, kad nepageidaujamos reakcijos pasireikš dėl vaistų sąveikos, yra net 80% . Nepageidaujamų reakcijų tikimybė dar labiau didėja vyresnio amžiaus žmonėms (>65m.). Šių pacientų yra sulėtėjusi medžiagų apykaita – vaistai pasisavina lėčiau dėl sumažėjusios kepenų ir inkstų funkcijos. Svarbu, kad vaistų sąveikos gali pasireikšti ir labai jauniems pacientams (<5m.) dėl dar neišsivysčiusios fermentų sistemos [37].
Atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia rizika susidurti su farmakoterapinėmis problemomis - vartojantiems nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ( NVNU ), digoksiną, verapamilį, diuretikus ir betablokatorius. 7 Europos šalyse ( Čekijos Respublika, Anglija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai) bei Izraelyje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai vartojami vaistai yra laisvinantieji vidurius, opaligei gydyti skirti vaistai, aspirinas ir kiti antitrombocitiniai vaistai, benzodiazepinai, antidepresantai, antipsichoziniai vaistai, širdies – kraujagyslių sistemai gydyti skirti vaistai ( diuretikai, AKF inhibitoriai, betablokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, statinai ), analgetikai ( paracetamolis, NVNU, opioidai ). Tokie rezultatai buvo panašūs ir kitose tiriamosiose grupėse. Pacientai, kurie suvartoja 5 ar daugiau vaistų ( polifarmacinė grupė ), dažniau susiduria su tokiais nepageidaujamais poveikiais kaip kritimas, skausmas, dusulys, virškinamojo trakto sutrikimo simptomai, galvos svaigimas bei lėtinių ligų atsinaujinimas. Polifarmacija dažniau pasireiškia sergantiems išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, Parkinsono liga, cukriniu diabetu ir vėžiu [49] . Visame pasaulyje siekiama sumažinti vartojamų vaistų skaičių, jei įmanoma – supaprastinti gydymo schemą skiriant vieną sudėtinį preparatą, o ne kelis vaistus. Šiuo metu manoma, kad vyresni nei 65 metų žmonės sudaro maždaug 13 proc. visų gyventojų skaičiaus ir jiems išrašoma beveik trečdalis visų receptinių vaistų. Įrodyta, kad maždaug 40 % vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių kiekvienais metais pradeda vartoti dar vienu vaistu daugiau [ 60] . Ypač dažnai šioje amžiaus grupėje pacientai kenčia nuo lėtinio skausmo. Epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad kas penktas vyresnio amžiaus žmogus Europoje pastoviai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Osteoartritas, reumatoidinis artritas, nugaros skausmas turi didžiausią neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, sergantiems bet kuria lėtinė liga ( įskaitant vėžį, lėtines kvėpavimo takų ligas ar širdies ir kraujagyslių ligas) [ 22 ] .
Remiantis 2007 m. atlikta apžvalga buvo nustatyta, kad polifarmacijos reiškinys vis didėja ir turi didelę įtaką sergamumui bei mirtingumui. 2005 m. JAV atliktame tyrime buvo nustatoma trijų rodiklių – polifarmacijos, vaistų tarpusavio sąveikos bei netinkamo vaistų vartojimo – įtaka mirtingumui. Įrodyta, kad polifarmacijos ( tyrime polifarmacija apibrėžta reiškiniu kai vartojama daugiau nei 4 vaistai vienu metu ) reiškinys turi statistiškai reikšmingą įtaką mirtingumui [31] . 2007 m. atliktame tyrime buvo įrodyta, kad yra būtina mažinti polifarmaciją, ypač tarp vyresnio amžiaus pacientų. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų žinoti ir įvertinti kiekvieno vaisto vartojimo riziką, nustatyti racionalų gydymą ir stengtis užkirsti kelią daugybės vaistų vartojimui vienu metu [39].
2.5. Informaciniai veiksniai ir jų įtaka vaistų vartojimui gyventojų tarpe
Nustatyta, kad 64 % respondentų norėtų klausti ir gauti patarimą asmeniškai, niekam negirdint, vaistinės tam nepritaikytos, kad būtų užtikrintas konfidencialumas.
Didelės apimties ir plačiai atskleistas tyrimas apie visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo informacijos svarbą buvo atliktas 2002-2009 metais , kuris publikuotas 2010 metais, apgynus daktaro disertaciją [3]. Šiandien pacientams yra prieinama daug rašytinių, vaizdinių ir interaktyvių informacijos šaltinių. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai liudija, jog vaistininkai – lengviausiai pasiekiami sveikatos priežiūros specialistai. Jie yra vaistų ekspertai, galintys pakonsultuoti ne tik pacientus, bet ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Vis populiarėjant savigydai bei didėjant be recepto parduodamų vaistų, vaistininkas dažnai yra vienintelis sveikatos priežiūros specialistas, su kuriuo konsultuojasi nereceptinius vaistus įsigyjantis pacientas. Tinkamos ir savalaikės informacijos pacientui suteikimas yra vienas iš esminių vaistininkų intelektualinio produkto – farmacinės paslaugos – sudėtinių dalių [8] .
Tyrimai rodo [64] , jog vaistininkai labiau linkę konsultuoti nereceptinių vaistų pasirinkimo ir vartojimo klausimais nei receptinių. To priežastis – vaistininkai neturi pakankamai žinių apie paciento ligą. Be to, atlikus tyrimą, nustatyta, jog receptinius vaistus vartojantys pacientai dažnai vartoja ir kitus vaistus tuo pačiu metu. Dėl to yra didesnė rizika patirti NRV, vaistų sąveiką arba netinkamai derinti vaistus. Pacientai, kurių netenkina sveikatos priežiūros specialisto suteikta informacija, ieško atsakymų kitur [48]. Atliktame tyrime [3] išanalizavus daugybę farmacinės informacijos pateikimą sąlygojančių veiksnių ir jų svarbą, pateiktos sekančios išvados :
1. Vaistininko teikiamos konsultacijos visuomenės vaistinės pacientams yra svarbus farmacinės ir sveikatinimo informacijos šaltinis. Dauguma pacientų vaistininkus įvardija kaip antrą pagal svarbą šaltinį po gydytojo.
2. Vaistininkai lankomi dažniau nei gydytojai ir vienodai dažnai suteikia informacija apie vaisto vartojimo būdą ir laukiamą efektą, tačiau su vaistininku rečiau pacientai diskutuoja apie nepageidaujamas vaisto sukeliamas reakcijas ir dažniau nedrįsta užduoti juos dominančių klausimų. 3. Pacientai, naudojantys daugiau sveikatos informacijos šaltinių, pareigingiau seka gydymo nuorodas . Netinkamo vaistų vartojimo problema yra aktuali tarp vaistinės pacientų – net trečdalis ( 36,42 %.) visų vaistinės pacientų ne visuomet tinkamai vartoja vaistus.
6. Stebėjimo tyrimas parodė, kad aktyviai savo įsigyjamais vaistais domisi ir užduoda klausimus tik nedidelė dalis visuomenės vaistinės pacientų.
7. Pacientai dažniau yra patenkinti konsultacija ir dėkoja vaistininkui, kai: vaistininkas, prieš suteikdamas informaciją, užduoda tikslinamuosius klausimus bei ilgiau trunkančios konsultacijos metu aptaria daugiau farmacinės informacijos aspektų.
8. Tyrimas atskleidė, jog tik 6 % vaistinių atliekant AKS matavimus buvo kalbėta su pacientu apie didelio kraujospūdžio žalą ir tik kas antroje vaistinėje.
Pacientai, norėdami kartu su sveikatos priežiūros specialistu dalyvauti priimant sprendimus, turi gauti atitinkamą informaciją apie savo būklę, galimas gydymosi alternatyvas bei pasekmes [26,58]. Įvairios studijos patvirtino, jog pacientas siekdamas patenkinti informacijos poreikį nepasitenkina tik gydytojų suteikiama informacija, tačiau semiasi žinių ir iš kitų informacijos šaltinių [56]. Šiuo atveju gali padėti vaistininkai, lengviausiai prieinami sveikatos sistemos specialistai, turintys žinių apie vaistus ir negalavimus ir esantys arčiausiai vartotojų. Vaistininkas išduodamas vaistą taip pat turi suteikti ir būtinąja informaciją apie vaistus. Ji turi apimti visus informacijos apie vaistus aspektus, kurie yra svarbūs norint atsakingai priimti sprendimus tiek renkantis, tiek naudojant vaistus. Vaistininko suteikiama informacija turėtų būti objektyvi, suprantama, nesiekianti reklamos, tiksli ir tikslinga. Sveikatos priežiūros specialistų pastangos yra itin svarbios siekiant užtikrinti teisingą ir adekvatų farmakoterapijos vartojimą bei pacientų saugumą [51].
Patikimas ir daugelyje šalių plačiai naudojamas informacijos šaltinis yra vaisto pakuotės lapelis [35]. Pakuotės lapelis - tai reglamentuota tekstinė informacija, kuri pateikiama pacientui suprantama kalba ir apibūdina esminius faktus remiantis vaisto charakteristikų santrauka. Lapelis, kaip informacinis šaltinis yra unikalus, kadangi jokioje kitoje industrinėje šakoje joks produktas nėra išleidžiamas į rinką su tiek daug ir taip lengvai prieinama informacija apie galimą riziką jį vartojant ( ilgesnis ir aiškesnis nei tabako produktų, alkoholinių gėrimų ar kenksmingų cheminių medžiagų įspėjamieji užrašai ) [59]. Belgija buvo pirmoji šalis Europoje praktiškai pristačiusi pakuotės lapelį pacientui. Jo sukūrimo procedūra buvo pradėta 1986 metais, o jo diegimas baigtas 1992 metais [59]. Nuo 1999 metų Europos Sąjungos šalyse privaloma, kad kiekvienoje vaisto pakuotėje kartu būtų pakuotės lapelis. Lapelio reikalavimai nurodyti Direktyvoje 92/27 EEC [38]. Toje pačioje direktyvoje nurodyta, kad pakuotės lapelis yra dokumentas, kuris turi būti kiekvienoje vaisto, skirto žmogui, pakuotėje, jei ta šalis, kurioje vaistas platinamas, yra Europos Sąjungos narė [20].
gera idėja kartu su Jūsų vartojamomis tabletėmis kartu pateikti pakuotės lapelį?“ 97 procentai respondentų atsakė „Taip“, nesvarbu gavo jį ar ne [36].
1990 metais Italijoje, tyrime, kuriame dalyvavo apie 7000 respondentų iš daugelio vaistinių, 80 % teigė, jog jie dažniausiai perskaito vartojamų vaistų informacinius lapelius. Vokietijoje iš 315 tirtų pacientų 96 % atsakė, kad jie reguliariai perskaito informacinius vaisto lapelius ( iš kurių du trečdaliai perskaito visą lapelį, trečdalis tik atskiras jo dalis). Tyrimas atliktas Šveicarijoje parodė, kad 67 % respondentų atsakė, jog jie visada perskaito pakuotės lapelį, 20 % perskaito kartais ir 13 % lapelio neskaito niekada. Kitame Šveicarijos tyrime, kuriame buvo tirta 102 pacientai, 56 % pacientų perskaitė visą antihipertenzinių vaistų pakuotės lapelį, 26 % tik dalį jo, o 18 % jo neskaitė iš viso [59].
Apibendrinant pažymėtina, kad rašytiniai šaltiniai iš esmės yra svarbi priemonė pacientams sveikatos švietimo klausimais. Jie skirti tam, kad papildytų ir sustiprintų žinias po konsultacijų ir didintų gydymo efektyvumą. Spausdintinė medžiaga yra efektyvi ir laiko atžvilgiu veiksmingiausia priemonė informacijos apie sveikatą sklaidai [28]. Nėra jokių įrodymų siūlančių, kad rašytinė informacija pakeistų ar bent galėtų pakeisti žodinę paciento-gydytojo konsultaciją. Geriausias efektas yra pasiekiamas tada, kai naudojami abu šie informacijos pateikimo metodai [47].
2.6. Vaistininko konsultacijos reikšmė vaistų vartojimo ir pasirinkimo kontekste
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, vaistininkas apklausdamas pacientą, ( tačiau tai nebūtinai yra specialiai paruoštas klinikinis farmacininkas kaip Australijoje ) padeda įvertinti ir gydytojo paskirtus receptinius vaistus, ir paciento vartojamus nereceptinius vaistus [54]. Klinikinis farmacininkas ne tik stebi, bet ir siekia pašalinti farmakoterapines problemas. Šio sveikatos specialisto konsultacija padeda nustatyti netinkamai paskirtą vaistą arba netinkamą vaisto vartojimą [40] . Sprendžiant farmakoterapines problemas, ne mažiau svarbus farmacijos specialisto vaidmuo. Vaistininkas gali analizuoti paciento vartojamų vaistų poveikį: kokios NRV yra galimos ir, ar jos pasireiškia, ar pacientas laikosi vartojimo nurodymų. Konsultacijos metu vaistininkas gali daryti atitinkamą poveikį pacientui ir nurodyti veiksmų seką kaip pašalinti problemą ( pavyzdžiui, dozės keitimas) [54]. Tai leidžia daryti išvadą, kad vaistininkas gali padėti sumažinti farmakoterapinių problemų skaičių patardamas, kaip teisingai vartoti vaistus, stebėdamas pacientui paskirtą gydymą, sumažinti vartojamų vaistų skaičių iki optimalaus individualiam pacientui bei sumažinti NRV skaičių [53] .Vokietijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu vaistininkai siekė išsiaiškinti, kokios problemos yra labiausiai paplitusios vartojant nereceptinius vaistus bei kaip galima išspręsti šias problemas. Be gydytojo paskyrimo dažniausiai vartojami vaistai yra ibuprofenas ir paracetamolis, todėl vaistininkui būtina užtikrinti tinkamą jų vartojimą, nes kitu atveju didėja sergamumo ir mirtingumo rizika. Vokietijos vaistininkai 17,6 % pacientų nustatė bent vieną farmakoterapinę problemą, 16,6 % - dvi farmakoterapines problemas, 1,7 % - tris farmakoterapines problemas, 0,3 % - keturias farmakoterapines problemas. Daugiau nei 70,0 % farmakoterapinių problemų nustatyta vartojantiems vaistus, skirtus skausmo malšinimui, kvėpavimo ligoms, virškinamojo trakto sutrikimams ir odos pažeidimams gydyti. 29,7 % farmakoterapinių problemų nustatyta vartojantiems nereceptinius vaistus, 20,5 % tiriamųjų vartojo netinkamą vaistą, 6,8 % - vartojo netinkamą dozę. Pagal gautus apklausos rezultatus problemos suskirstytos į visiškai išsprendžiamas, dalinai išsprendžiamas ir neišsprendžiamas. Tik dalis farmakoterapinių problemų išsprendžiamos vaistininko kompetencijoje [29] .
sąveika, hospitalizavimo poreikis ir gydymo vaistais klaidos ). Dažniausiai pranešami rezultatai susiję su sąnaudų taupymu.
Vaistininko konsultacijos - intervencijos bendriniam sampratos paaiškinimui, remiantis tarptautinių žodžių žodyno informacija, pateikiama: intervencija [ lot. interventio – įsikišimas] - tai įsikišimas į ką nors, darymas kam nors įtakos norint pasiekti kokį nors tikslą. Intervencijos metodas yra taikomas įvairiose mokslo srityse: psichologijoje, socialiniuose ir medicinos moksluose. Dažniausiai intervencijos skirtos problemų sprendimui, tikslų siekimui ir pacientų elgesio, kuris gerina sveikatą, skatinimui [42]. Vaistininko intervencijų, pagerinančių gydytojo nurodymų laikymąsi apžvalgoje, atliktoje 2008 metais, buvo aptarta dešimt intervencijų trumpalaikiam gydymui, iš kurių keturiose pasireiškė teigiamas efektas, laikantis gydytojo nurodymų. Teigiamose intervencijose buvo naudojamos šios intervencinės priemonės: konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu, rašytinės informacijos pateikimas, asmeniški telefoniniai skambučiai [43].
Didelės apimties mokslinių tyrimų apžvalga buvo atlikta , kurioje pateiktas vaistininko intervencijų efektyvumas ir veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonių grupėje , kurie buvo gydomi polifarmaciniais principais [30]. Tyrimas parodė, kad polifarmacija, kada yra skiriama daugiau vaistų, nei kliniškai tinka, gali sukelti neigiamų pasekmių tiek pacientams, tiek ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Pasireiškia neigiami rezultatai, pavyzdžiui, nepageidaujami reiškiniai ir paglogėjusi pacientų sveikata, taip pat neigiami ekonominiai rezultatai, pavyzdžiui, padidėjusios vaistų sąnaudos, susijusios su išaugusiu panaudojimu sveikatos priežiūros paslaugų teikime. Turimi duomenys rodo, kad vaistininkai turi potencialą ir gali daryti didelį poveikį kovojant su šiomis problemomis, jų tiesioginė veikla vaistinėse ir gydymo įstaigose taikant įvairias intervencijas, pavyzdžiui, mažinant skiriamų vaistų skaičių, dozių skaičių, gerinant paciento vaistų vartojimo rekomendacijų laikymąsi, gali užkirsti kelią nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą ( NRV ), pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir sumažinti išlaidas vaistams. Yra svarbu atsižvelgti į tai, kad vaistininkas savo konsultacijų pagalba, teikdamas farmacinę paslaugą vaistinėse, gali ne tik tiesiogiai sumažinti vartojamų vaistų skaičių, tačiau optimizuoti gydymą, nustatydamas, kurie vaistai gali būti reikalingi ir tinkami, o kokių visai nereikia.
kurie buvo įtraukti į švietimą ir ligos sekimą, įgavo didesnį pasitikėjimą savimi ir jautėsi turintys teisę „paimti“ savo sveikatą į savo pačių rankas. Be to, supaprastinus vaistų vartojimo režimą, pacientai galėjo geriau suprasti savo gydymą ir jo svarbą. Net 40% pacientų, kurių gydyme buvo taikyta vaistininko intervencija, pareiškė, kad jie tapo labiau pasitikintys, o 80% teigė, kad jų žinios apie gydymąsi vaistais labai padidėjo. Akivaizdu, kad tai gali pagerinti pacientų priežiūrą ir paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus pacientai labiau linkę dažniau pamatyti savo vaistininką nei savo gydytoją.
2.7. Nuotolinė prekyba nereceptiniais vaistais ir jos įtaka vaistų vartojimo
pasirinkimo prasme
būti aiškiai matomas bendrasis Europos Komisijos (EK) nustatyto dizaino logotipas, atpažįstamas
visoseEuroposSąjungos(ES)šalyse. 2016 m. balandžio viduryje Lietuvoje lankėsi Tarptautinės farmacijos federacijos ( FIP ),
gyvuojančios jau per 100 metų ir vienijančios daugiau nei 3 milijonus pasaulio farmacijos specialistų, prezidentė dr. Carmen Peña. Garbi viešnia susitikimuose su Lietuvos farmacijos sąjungos vadovais ir vaistininkų bendruomene aptarė pasaulinės vaistininkystės aktualijas ir ateities gaires, akcentuodama, jog „farmacijos politikos pokyčius reikia vykdyti aktyviai bendradarbiaujant, atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio aktualijas, mokslinius tyrimus ir įvairių šalių patirtį“[7]. Prezidentė pabrėžė, kad jos įsitikinimu, „viena didžiausių problemų šiandien yra suklastoti medicinos produktai, tai yra falsifikuoti vaistai. Tai didžiausia grėsmė visuomenės sveikatai. Šis klausimas nuolat keliamas, nes, neišvengiamai spartėjant globalizacijos procesams, vaistų falsifikavimas tampa pasauline problema tiek labai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Vertinant šiuo atžvilgiu, vaistininkai ir farmacijos mokslininkai gali suvaidinti didžiulį vaidmenį užtikrinant pacientų saugumą, kovojant su falsifikatų platinimu. Farmacininko profesija įpareigoja tą daryti“. Kokios bus pasekmės Lietuvoje ir kaip pacientų tarpe nuotolinė prekyba nereceptiniais vaistais įtakos vaistų vartojimo ypatumus artimiausiu metu, kol kas sunku pasakyti. Ar tai bus reikšmingas veiksnys renkantis vaistus savigydos principu, ateitis parodys, kai bus atlikti moksliniai tyrimai Lietuvoje šioje srityje.
Centrinėje Floridoje tokių internetinių vaistinių yra šešios. .
1 pav. „MedStore“ vaistinių tinklo internetinis tinklapis, JAV, Šaltinis: www.lsveikata.lt
3. TYRIMO METODIKA IR METODAI
3.1. Tyrimo metodai
Norint išsiaiškinti veiksnius, skatinančius vaistų vartojimą vaistinės lankytojų tarpe, pasirinkimui buvo atliktas empirinis tyrimas- anketinė apklausa. Klausimyną sudarė 17 klausimų, kurie buvo suskirstyti į du blokus.
✓ Pirmąjį bloką sudaro penki socialiniai demografiniai klausimai;
✓ Antrojo bloko klausimai skirti nustatyti pagrindines priežastis ir veiksnius, kurie skatina ir lemia
vaistų vartojimą Lietuvoje gyventojų tarpe.
Klausimynas ( anketa ) pateikiamas priede ( žr. 1 priedą). Tyrimui naudotas netikimybinis patogiosios atrankos sudarymo metodas, kadangi buvo apklausiami tie vaistinės lankytojai ( pacientai ), kurie tuo metu lankėsi vaistinėje ir sutiko užpildyti anketą. Buvo apklausta 390 respondentų Kaune ir Telšiuose.
Tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su
magistriniame darbe nagrinėjama tema; 2. Empiriniai analizės metodai. Paruoštos ir surinktos anketinės apklausos, atliktos dviejose skirtingose
Lietuvos geografinėse vietose, t.y. didmiestyje Kaune ir regioninės reikšmės mieste Telšiuose. 3. Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for
the Social Science) 17.00 versiją. Atlikta duomenų koreliacinė analizė.
3.2. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka
Baigiamojo magistro darbo tyrimas buvo atliktas 2017 m. 01-03 mėn. kovo mėn. laikotarpiu. Gavus vaistinių tinklo UAB „Nemuno vaistinė“ vadovybės sutikimą, kiekybinis tyrimas buvo atliekamas Kauno mieste , Laisvės alėjos g.55 ir gavus UAB vaistinė „Daimeda“ direktorės sutikimą – Telšiuose, Plungės g.49a. Apklaustų respondentų skaičius pasiskirstė sekančiai: Kaune apklausta 257 respondentai, Telšiuose 133 respondentas. Tyrimo atlikimui paskaičiuota reikalinga imtis. Šiame tyrime apskaičiuota, kad N = 383.
Kai populiacijos dydis žinomas, imties dydžiui nustatyti galima taikyti šią formulę [Schwarze, 1993]:
čia: N – populiacijos dydis; Šio tyrimo N-325000.
Reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį.
p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5); q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje ( q=1–p=0,5 ); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε = 0,05.
Siekiant gauti tikslesnius tyrimo duomenis buvo nuspręsta apklausti 390 respondentų. Taip pat buvo siekiama atrinkti populiaciją iš skirtingų Lietuvos geografinių segmentų ( didmiesčio ir regioninio miesto ), kad būtų galima apklausos dalyvių tarpe nustatyti įvairesnį požiūrį ir nuostatas, siekiant išsiaiškinti veiksnius , skatinančius gyventojus vartoti vaistus. Tyrimui pasibaigus, paaiškėjo, kad tik 5 anketos ( 1,28 procentai ) buvo mažai užpildytos arba sugadintos, todėl analizuojamos 385 vaistinės lankytojų anketos. Visas tyrimo procesas buvo atliekamas etapais:
1-asis etapas – mokslinės literatūros paieška ir analizė pasirinkta magistrinio darbo tema.
2-asis etapas – kiekybinio tyrimo anketos sudarymas. Anketa sudaryta pagal analizuotą mokslinę literatūrą, pirminius tyrimo tikslus ir uždavinius. Tiriamosios populiacijos dydžio bei tyrimo vietos pasirinkimas.
3-asis etapas – kiekybinis tyrimas, apklausta 390 respondentų besilankančių pasirinktoje vaistinėje. Anketos buvo asmeniškai įteikiamos į vaistinę atėjusiems klientams. Buvo pristatomas atliekamo tyrimo tikslas, paaiškinta anketos pildymo tvarka ir užtikrinamas visiškas anonimiškumas. Duomenų kodavimas į kompiuterinę laikmeną.
4-asis etapas – duomenų analizė, naudojant SPSS 17.0 programinį paketą, rezultatų pateikimas bei išvadų ir rekomendacijų apibendrinimas.
3.3. Duomenų analizės metodai
Apklausos duomenų apdorojimas atliktas SPSS 17.0 programiniu paketu. Duomenims pateikti buvo naudojamos stulpelinės, skritulinės diagramos bei lentelės. Rezultatai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, esant klaidos tikimybei p < 0,05 t.y. buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Koreliacinė analizė. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant
Pearson koreliacijos koeficientą, kuris apibūdinamas taip (Vaitkevičius, Saudargienė,2006, p. 149):
Teigiamas Pearson koreliacijos koeficientas parodo teigiamą ryšį, neigiamas – atvirkštinį. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jeigu, p≤0,05. Taigi Pearson koreliacijos koeficientas buvo taikomas tais atvejais, kai buvo siekiama nustatyti ryšio tarp dviejų kintamųjų, kurie buvo matuojami rangų skale, stiprumą.
3.4. Vaistinės lankytojų ( respondentų) socialinių ir demografinių duomenų
analizė
Vaistinės lankytojų pažinimas bei jų socialinių demografinių charakteristikų identifikavimas yra būtinas, kad būtų galima numatyti jų poreikį vaistų vartojimo atžvilgiu. Todėl, prieš analizuojant veiksnius, skatinančius vaistų vartojimą tarp respondentų, pirmiausia, buvo aptartos vaistinės lankytojų socialinės - demografinės charakteristikos.
Pirmais penkiais anketos klausimais buvo siekiama nustatyti demografinius duomenis apie tyrime dalyvavusius respondentus. Demografiniai duomenys apima klausimus apie respondentų lytį, amžių, išsilavinimą, užimtumą ir gyvenimo vietą ( žr. 2-6 pav.). Likusieji anketos klausimai nuo 6 iki 16 anketos klausimo ( žr. 7-18 pav.) yra susiję su vaistais ir jų vartojimu. Anketos 17 klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ekonominį aspektą įsigyjant vaistus, nevertinant jo kaip esminio ar svarbaus veiksnio. Tai suteikė tik bendro pobūdžio informaciją apie visuomenės narių finansines galimybes ir jų laisvanorišką skyrimą vaistų įsigijimui.
Pirmojo anketos klausimo tikslas išsiaiškinti, kokios lyties respondentai daugiausiai dalyvavo atliekamoje apklausoje.
2 pav. Respondentų lytis
neatsakė 1,4 % res;pondentų. Apibendrinant tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymą pagal lytį buvo nustatyta, kad tyrime kur kas daugiau dalyvavo moterų, negu vyrų.
Antruoju anketos klausimu buvo siekiama ištirti tyrime dalyvavusių respondentų amžių. Šio klausimo tikslas nustatyti, kokio amžiaus respondentai daugiausiai dalyvavo tyrime.
3 pav. Respondentų amžius
Remiantis tyrime dalyvavusių respondentų atsakymais į pateiktą klausimą buvo nustatyta, kad daugiausiai ( 27,80 % ) tyrime dalyvavo 30 – 49 m. amžiaus respondentų, šiek tiek mažiau ( 27,50 % ) tyrimo dalyvių 18-29 m. amžiaus. Mažiausiai ( 17,60 % ) tyrime dalyvavo respondentų, kurių amžius yra virš 65 metų. Paaiškėjo, kad šiame tyrime dalyvavusių respondentų skaičius net trijose amžiaus grupėse labai panašus. Į pateiktą klausimą neatsakė 0,7 % dalyvavusių respondentų.
Trečiuoju anketos klausimu buvo siekiama nustatyti tyrime dalyvavusių respondentų išsilavinimą.
4 pav. Respondentų išsilavinimas
tyrime dalyvavo respondentų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Mažiausiai ( 11,20 % ) tyrime dalyvavo respondentų, įgijusių tik pradinį išsilavinimą. Apibendrinant tyrime dalyvavusių respondentų išsilavinimą buvo nustatyta, kad daugiausiai tyrime dalyvavo respondentai įgyję vidurinį ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tuo tarpu mažiausiai pradinį išsilavinimą. Darytina prielaida, kad dažnesnis apsilankymas vaistinėje ir vaistų vartojimas yra paplitęs tarp žemesnį išsilavinimą turinčių asmenų.
Ketvirtuoju anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti tyrime dalyvavusių respondentų užimtumą, tikslas - nustatyti, kokio užimtumo respondentai daugiausiai dalyvavo tyrime.
5 pav. Respondentų užimtumas
Remiantis tyrime dalyvavusių respondentų atsakymais į pateiktą klausimą buvo nustatyta, kad daugiausiai ( 38 % ) tyrime dalyvavo dirbantys respondentai. Šiek tiek mažiau ( 22,40 % ) tyrime dalyvavo pensininkų. Mažiausiai ( 13,90 %) tyrime dalyvavo nedirbančių asmenų. Į pateiktą klausimą neatsakė 9,80 % iš tyrime dalyvavusių respondentų. Galima teigti, kad daugiausiai tyrime pagal užimtumą dalyvavo dirbančių ir pensijinio amžiaus respondentų, o mažiausiai – nedirbančių. Penktuoju anketos klausimu buvo siekiama ištirti tyrime dalyvavusių respondentų
pasiskirstymą pagal gyvenamą vietą.
Analizuojant tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymą pagal gyvenamą vietą buvo nustatyta, kad daugiausiai ( 46,10 % ) tyrime dalyvavo respondentų gyvenančių didmiestyje. Šiek tiek mažiau ( 39 % ) respondentų nurodė, kad jie gyvena rajono centre arba jam prilygstančiame mieste. Mažiausiai ( 7,10 % ) tyrime dalyvavo respondentų iš kaimo vietovės ir vienkiemio. Apibendrinant, respondentų pasiskirstymą pagal gyvenamą vietą nustatyta, kad daugiausiai tyrime dalyvavo respondentų iš didmiesčio ir rajono centro arba jam prilygstančio miesto.
Apibendrinant respondentų socialinių demografinių parametrų analizę galima teigti, kad tyrimo metu savo nuomonę pateikė daugiau moterų nei vyrų, dauguma respondentų yra nuo 18 m. iki 49 m. metų ( 55,30 % ) arba vyresnio amžiaus ( 43,60 % ) asmenys. Dažniausiai vaistinėje besilankantys klientai gyvena mieste. Dauguma klientų yra dirbantys, turintys vidurinį išsilavinimą.
4. REZULTATAI
Šeštuoju anketos klausimu buvo siekiama ištirti respondentų požiūrį į vaistus. Šio klausimo tikslas nustatyti, koks tarp tyrime dalyvavusių respondentų vyrauja požiūris į vaistus.
7 pav. Respondentų požiūris į vaistus
Apibendrinant tyrime dalyvavusių respondentų požiūrį į vaistus buvo nustatyta, kad daugiau tyrime dalyvavo tų respondentų, kurie palaiko alternatyvius gydymo metodus, negu visiškai skeptiškai nusiteikusių vaistų atžvilgiu. Net 39 % respondentų mano, kad visada negalavimams šalinti reikalingi vaistai.
Septintuoju anketos klausimu buvo siekiama nustatyti negalavimus, kurie dažniausiai respondentus paskatina vartoti vaistus. Šio klausimo tikslas išsiaiškinti labiausiai tarp respondentų paplitusius negalavimus, kurie dažniausiai juos paskatina vartoti vaistus.
8 pav. Negalavimai respondentus dažniausiai paskatinantys vartoti vaistus
Daugiausiai iš tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad dažniausiai juos vartoti vaistus paskatina šie negalavimai: sąnarių, dantų ir galvos skausmai ( 18,80 % ), karščiavimas (17,30 % ) ir peršalimas ir gerklės perštėjimas ( 13,90 % ). Tuo tarpu mažiausiai respondentų dažnai vartoti vaistus paskatina negalavimai susiję su: priešmenstruacinio sindromo simptomais ( 3,90 % ), vidurių užkietėjimu ( 3,50 % ) ir erekcijos sutrikimais ( 0,50 ). Apibendrinant tyrimo metu gautus duomenis buvo nustatyta, kad dažniausiai respondentai ima vartoti vaistus tada, kai skauda sąnarius, dantis ir galvą, vargina karščiavimas, peršalimas ir gerklės perštėjimas. Galima daryti prielaidą, kad pastarieji trys negalavimai vargina tik mažą dalį iš tyrime dalyvavusių respondentų.
9 pav. Pagrindiniai veiksniai respondentus skatinantys vartoti vaistus
Analizuojant pagrindinius veiksnius respondentus skatinančius vartoti vaistus buvo nustatyta, kad daugiausiai ( 25,30 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų teigė, kad „namų vaistinėlėje turi vaistų ir savarankiškai nusprendžia kada ir kokį vaistą pavartoti, remiasi savigyda“. Šiek tiek mažiau ( 24,60 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad „bijo sunkesnių susirgimo pasekmių, todėl sunegalavus skuba kreiptis į vaistininką dėl vaistų vartojimo“.Mažiausiai ( 6,30 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų pažymėjo, kad „kartais įsigyti ir vartoti vaistus esant nesunkiam
negalavimui skatina lengvas jų prieinamumas ( šalia esanti vaistinė, internetas ir pan.)“. Apibendrinant pagrindinius veiksnius, skatinančius respondentus vartoti vaistus buvo nustatyta, kad
Devintuoju anketos klausimu buvo siekiama nustatyti kaip respondentų vaistų pasirinkimą, įsigijimą ir vartojimą paskatina profesionalus ir kokybiškas vaistininko konsultavimas ( farmacinės paslaugos suteikimas ) vaistinėje. Šio klausimo tikslas nustatyti, kiek respondentams yra svarbi vaistininko pagalba renkantis vaistus vaistinėje.
10 pav. Vaistininko pagalba renkantis, įsigyjant ir vartojant vaistus
Remiantis tyrime dalyvavusių respondentų atsakymais į pateiktą klausimą buvo nustatyta, kad daugiausiai ( 47,80 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad profesionalus ir kokybiškas vaistininko konsultavimas vaistinėje „ iš dalies padeda pasirinkti vaistus, tačiau dėl jų įsigijimo ir
vartojimo sprendžia jie patys“. Šiek tiek mažiau ( 42,70 %) respondentų pažymėjo, kad „ profesionalus ir kokybiškas vaistininko konsultavimas vaistinėje visada padeda pasirinkti ir
paskatina įsigyti bei vartoti vaistus“. Mažiausiai ( 9,50 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų prisipažino, kad vaistininko konsultavimas vaistinėje „visai nekelia pasitikėjimo vaistininko paslauga, įsigyju ir vartoju vaistus tik pagal gydytojo rekomendacijas“. Apibendrinant galima teigti, kad dauguma iš tyrime dalyvavusių respondentų atsižvelgia į vaistininko konsultacijas rinkdamiesi, įsigydami ir vartodami vaistus. Darytina prielaida, kad daugumai iš tyrime dalyvavusių respondentų yra svarbi profesionali vaistininko konsultacija, suteikiama renkantis vieną ar kitą vaistą, o net 42,70 % respondentų nurodė, kad ši pagalba paskatina įsigyti bei vartoti vaistus.
11 pav. Respondentų vartojamų vaistų dažnis per dieną
Daugiau nei pusė ( 69,80 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad jie nevartoja kasdien vaistų. Mažiausiai ( 5,10 % ) iš tyrime dalyvavusių respondentų prisipažino, kad jie vaistus vartoja kasdien 1-2 kartus per dieną. Taigi galima teigti, kad didžioji dalis iš tyrime dalyvavusių respondentų kasdien nevartoja vaistų, kas atskleidžia tai, kad tyrime dalyvavę respondentai nėra linkę vartoti vaistus per dažnai.
Vienuoliktu anketos klausimu buvo siekiama nustatyti, ar respondentai vartodami vaistus elgiasi atsakingai ir laikosi gydytojo/vaistininko rekomendacijų.
