Rūkymo įpročių analizė, rūkymo įtaka kraujospūdžiui bei pulsui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Edita Liekienė

Rūkymo įpročių analizė, rūkymo įtaka kraujospūdžiui

bei pulsui

Analysis of smoking habits, effects of smoking on blood

pressure and pulse

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Rasa Želvytė

Anatomijos ir fiziologijos katedra

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Rūkymo įpročių analizė, rūkymo įtaka kraujospūdžiui bei pulsui “.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2017 05 02 Edita Liekienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017 05 02 Edita Liekienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

prof.dr. Rasa Želvytė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE) prof.dr.J.Žymantienė

(aprobacijos data) (katedros (instito) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Rūkančių žmonių statistiką ir problemas Lietuvoje ir pasaulyje ... 10

1.2. Žmonių rūkymo priežastys ... 11

1.3. Informacija apie moterų rūkymą... 15

1.4. Nikotinas – vienas galingiausių nuodų ... 18

1.5. Priklausomybė nuo nikotino ... 20

1.6. Padidėjusio kraujospūdžio ir rūkymo sąsaja ... 22

1.7. Tabako vartojimas ir mirtingumo rizika ... 24

1.8. Prevencinės priemonės kovoje su rūkymu ... 27

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 33

2.1. Tyrimo organizavimas ... 33

2.2. Tyrimo metodai ... 34

3. TYRIMO REZULTATAI ... 37

3.1. Respondentų demografinės charakteristikos ... 37

3.2. Rūkymo įpročių analizė ... 40

3.3. Rūkymo ir sveikatos sutrikimų sąsajos ... 43

3.4. Tiriamųjų požiūrio į rūkymo problemą bei rūkymo prevencijos veiksmingumą analizė ... 47

3.5. Rūkymo įtakos kraujospūdžiui ir pulsui analizė ... 50

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 54

IŠVADOS ... 56

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57

4

SANTRAUKA

Rūkymo įpročių analizė, rūkymo įtaka kraujospūdžiui bei pulsui Edita Liekienė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas - pateikti visuomenės požiūrį į tabako gaminių vartojimą ir jų daromą žalą sveikatai bei įvertinti tabako gaminių įtaką kraujospūdžiui ir pulsui.

Uždaviniai: 1) Įvertinti respondentų rūkymo įpročius, 2) Įvertinti respondentų požiūrį į rūkymą ir jo sąsają su sveikata; 3) Išanalizuoti respondentų požiūrį į mūsų šalyje taikomas prevencines priemones; 4) Įvertinti respondentų požiūrį į rūkymo problemą Lietuvoje; 5) Ištirti rūkymo įtaką kraujospūdžiui ir pulsui.

Tyrimu siekiama pagrįsti hipotezę, kad tabako gaminių vartojimas yra viena pagrindinių padidėjusio kraujospūdžio priežasčių. Naudojant sisteminę atsitiktinę imtį anketavimo būdu buvo apklausti 56 respondentai: 33 vyrai (59 proc.) ir 23 moterys (41 proc), siekiant nustatyti jų rūkymo įpročius bei su jais susijusius sveikatos pokyčius. Taip pat buvo matuojamas respondentų kraujo spaudimas bei pulsas, siekiant nustatyti jų priklausomybę nuo rūkymo. Kiekvieno respondento kraujospūdis ir pulsas buvo matuojami ramybės būsenoje du kartus: 1 kartas – 10 min. prieš rūkant ir 2 kartas – praėjus 10 min. po to, kai baigiama surūkyti cigaretė.

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta pasitelkiant „SSPS 17.0“ Statistinėms hipotezėms tikrinti naudotas Pearson‘o koreliacijos koeficientas. Duomenų statistiniam reikšmingumui nustatyti, skaičiuota paklaidos tikimybė (paklaida turėjo būti p < 0,05).

Išvados. Tyrimas įrodė, kad kuo daugiau rūkoma, tuo daugiau patiriama neigiamų sveikatos pokyčių. Pagrindinis rūkančiuosius varginantis sveikatos sutrikimas yra kosulys (41 proc.), toliau lygiaverčiai įvertintas buvo kraujospūdžio ir pulso padidėjimas (36 proc.)

Respondentų požiūris į mūsų šalyje taikomas prevencines priemones yra nesusiformavęs. Tyrime dalyvavę respondentai (63 proc.) rūkymą įvardino kaip problemą ir netoleravo moterų rūkymo.

Tyriamųjų apklausos rezultatai statistiškai reikšmingai įrodė kraujospūdžio padidėjimą rūkančių žmonių tarpe, lyginant su nerūkančiais. Pulso bei AK Spadidėjimas nustatytas ir eksperimentinių matavimų metu.

5

SUMMARY

Analysis of Smoking Habits, Effects of Smokingo n Blood Pressure and Pulse Edita Liekienė

Master's thesis

Thesis aim - present the society's view to the consumption of the tobacco products and the damage that they do to the health, as well as to evaluate the influence of tobacco products to the blood pressure and pulse.

Objectives: 1) To assess the smoking habits of respondents; 2) To assess the respondents' point of view to smoking and its relation with the health; 3) To analyse the respondents' point of view to the preventive measures that are applied in our country; 4) To assess the respondents' point of view to the problem of smoking in Lithuania; 5) To research the influence of smoking to blood pressure and pulse.

It was intended to substantiate the hypothesis that consumption of the tobacco products is one of the main causes for the increased blood pressure, with the data obtained in the research work. By using systemic random sample, 55 respondents were surveyed by the method of questionnaire: 33 men (59%) and 23 women (41%) trying to determine their smoking habits and the health changes they cause. Respondents‘ blood pressure and pulse were measured as well, aiming to determine their dependence on smoking. Blood pressure and pulse of every respondent was measured twice:the first time, for 10 minutes, before smoking, and second time, 10 minutes after the cigarette was smoked. The statistical analysis of the questionnaire answers was performed with the use of "SSPS 17.0". Statistical hypotheses were verified by using the Pearson‘s test. In order to determine the statistical significance of the data, the probability of the error was calculated (margin of error had to be p < 0.05).

Conclusions. The research proved that the more is smoked, the more negative health changes are incurred. The main ailment that plagued the smokers was coughing (41%), then was equaly rated the increase of blood pressure and pulse (36%)

The point of view of the respondents to the preventive measures that are applied in our country, is not formed.

Respondents, who participated in the research, (63%) identified smoking as the problem and did not tolerate the smoking of women.

Measuring of ABP and pulse that were performed, confirmed with the statistical significance the increase of the blood pressure of smoking persons, when compared to non-smokers.

6 Hastened pulse and ABP readings higher than optimal were identified based on the information of the experiment measuring as well.

7

SANTRUMPOS

AKS – Arterinis kraujo spaudimas EK– Europos Komisija

ES– Europos Sąjunga LR –Lietuvos Respublika

LRS – Lietuvos Respublikos Seimas

NTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas n – Tiriamųjų skaičius

m – Aritmetinis vidurkis p – Statistinis reikšmingumas PM – Psichoaktyvios medžiagos PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija SAM – Sveikatos Apsaugos Ministerija SE – Standartinė vidurkio paklaida

8

ĮVADAS

Neretai tenka išgirsti sakant ,,mūsų visuomenė serga‘‘. Ką tai galėtų reikšti? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kaip pagrindinius sveikos gyvensenos komponentus įvardija racionalią mitybą, optimalų fizinį aktyvumą ir žalingų įpročių atsisakymą, žinoma, ir dvasinę visuomenės sveikatą (1). Kiekvienas turi suprasti, jog daug svarbiau atsisakyti žalingų dalykų, nei vėliau gydyti jų sukeltus padarinius. Sveikatos išmanymas – mokslas, kurį privalome baigti visi.

J. Jankausko (2) pastebėjimu, JAV mokslininkai, remdamiesi epidemiologiniais tyrimais, vieną iš pagrindinių sveikatos veiksnių išskyrė – nerūkymą. Raktas nuo visų negalių – tai normalus gyvenimas. Reikia atsisakyti nuodų – nikotino.

Dėl žalingo poveikio rūkymas gali sukelti vėžį, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligas, kitas ligas ir sveikatos sutrikimus (3). Tai gali apsunkinti ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir darbą, mokymąsi, kitas veiklos sritis. Kas antras rūkantysis miršta apie 16 metų anksčiau nei būtų galėjęs išgyventi nerūkydamas (4). Metimas rūkyti yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Atsisakius šio žalingo įpročio net ir vidutiniame amžiuje, sumažėja su tabaku susijusių ligų rizika ir pailgėja gyvenimo trukmė. Metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja 50 proc.

Rūkymo daromos žalos sveikatai supratimas yra naudojamas kaip kriterijus rūkymo problemai apibūdinti. Kad nerūkantysis nepradėtų rūkyti sekdamas kitų rūkančiųjų pavyzdžiu, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad jis būtų apsaugotas nuo pasyvaus rūkymo žalos. Svarbus ir aplinkos poveikis – tėvų, draugų, kolektyvo pavyzdys. Rūkančiuosius reikia supažindinti su rūkymo neigiamu poveikiu visomis prasmėmis: sveikatos, ekonomine, estetine ir padėti apsisprendusiems mesti rūkyti, o nerūkantiems – susilaikyti nuo šio žalingo įpročio. Supratimas, kad rūkymas kenkia sveikatai ir asmeninės sveikatos problemos yra pagrindinis motyvas, skatinantis mesti rūkyti (5). Rūkymo problemą reikia spręsti pasitelkus įvairiapusį švietimą, informaciją, netgi reklaminio pobūdžio priemones. Neužtenka uždrausti reklamuoti tabako turinčias priemones ar patį rūkymo procesą, bet reikia ir aktyviai propaguoti sveiką gyvensenos būdą. Įprasta, kad sveikatos stiprinimo programose didžiausias dėmesys skiriamas rūkymo prevencijai. Tuo tikslu vykdomos eksperimentinės profilaktikos antirūkymo programos daugelyje valstybių.

Išsamiai rūkymo ir kitų rizikos veiksnių paplitimą Lietuvoje, taip pat jų ryšį su mirtingumu tyrė KMU Biomedicininių tyrimų instituto, Kardiologijos instituto mokslininkai. Tyrimų rezultatai nedžiuginantys – rūkymo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų didėja. Ekspertų duomenimis apie 80 procentų rūkančiųjų pradeda tabaką vartoti iki 18 metų (700 000). Beveik tiek žmonių kasmet Europos Sąjungoje miršta nuo rūkymo (6). Remiantis Lietuvos Statistikos departamento

9 duomenimis, 2014 m. yra išaugęs tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo procentas nuo navikinių susirgimų, sukeltų rūkymo, lyginant su 2013 metų duomenimis (7).

Aišku, kad tabako rūkymas – vienas iš pagrindinių išvengiamos mirties priežasčių. Iš statistinių duomenų darome išvadą, kad rūkymas yra labai paplitęs nesveikos gyvensenos įprotis, kuris skatina įvairių ligų atradimą, žmogus organizmas greičiau sensta, padidėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios susijusios su kraujo spaudimo padidėjimu rūkant.

Anot mokslininkų, nikotinas yra galingas narkotikas, turintis daug poveikių, kurių dauguma yra nenuspėjami. Apskritai, tai stimuliuojantis narkotikas, kuris be savo poveikių dar padidina pulsą bei kraujospūdį. Nikotinas sukelia vainikinių širdies arterijų aterosklerozę, susiaurina vainikinių arterijų spindį, užkemša jį, sukelia išeminę širdies ligą, kuri pagreitina infarktą. Rūkalius infarktas ištinka 45m., o nerūkančius 20 metų vėliau – vidutiniškai 65 metų. Rūkantys dažniau serga kraujospūdžio padidėjimo liga, kuri pagreitina infarktą ir insultą, nes greičiau sukelia smegenų kraujagyslių aterosklerozę ir jų susiaurėjimą (8).

Taigi, sveikata- tai ne gyvenimo tikslas, bet kasdieninio gyvenimo pamatas, tai mūsų gyvenimo tikslo pasiekimo prielaida.

Asmenine patirtimi, įžvalgomis, literatūros šaltiniais, interneto straipsniais pasiremiant, darbe mėginama patyrinėti, kokią žalą žmogui ir visuomenei daro rūkymas, kokias sąsajas rūkymas turi su kraujo spaudimu ir jį lydinčiomis ligomis.

Darbo tikslas: Pateikti visuomenės požiūrį į tabako gaminių vartojimą ir jų daromą žalą sveikatai bei vertinti tabako gaminių įtaką kraujospūdžiuiir pulsui.

Uždaviniai:

1. Įvertinti respondentų rūkymo įpročius.

2. Įvertinti respondentų požiūrį į rūkymą ir jo sąsają su sveikata.

3. Išanalizuoti respondentų požiūrį į mūsų šalyje taikomas prevencines priemones. 4. Įvertinti respondentų požiūrį į rūkymo problemą Lietuvoje.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Rūkančių žmonių statistiką ir problemas Lietuvoje bei pasaulyje

Pasaulio banko duomenimis rūko apie 1/3 suaugusių planetos žmonių ( tai sudaro 1,3 milijardo rūkorių pasaulyje). Pasaulyje rūko apie 1 milijardas vyrų, t.y. 35 proc. išsivysčiusių ir 50 proc. besivystančių šalių gyventojų (9). Rūkančių moterų yra apie 250 mln. - 22 proc. išsivysčiusių ir 9 proc. besivystančių šalių gyventojų (1,10). Tarp šalių, kur rūkymas labai paplitęs ir surūkomadaug cigarečių, yra Kinija, Graikija, Airija, Italija, Japonija, Kuveitas, Pietų Korėja, Filipinai, Urugvajus, Šveicarija ir Rusija (2).

1996 m. PSO duomenimis, Lietuvoje kasdien rūko 47,3 proc. vyrų ir 9,4 proc. moterų, o 2004 m. rūkančių vyrų nurodoma 47 proc., moterų – 12 proc. (10). 1987—1993 m. vyrų rūkymo plitimas šiek tiek mažėjo, o 25—29 m. amžiaus rūkančių moterų per tą patį laikotarpį padaugėjo nuo 5 iki 17,9 proc., todėl artimiausiais dešimtmečiais reikia tikėtis tolesnio sergamumo rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumo nuo jų didėjimo (12). Lietuvoje kasmet miršta apie 7000 - 8000 žmonių nuo ligų, kuriais sukelia rūkymas (1,10). 2010 m. duomenimis Lietuvoje rūko 53 proc. vyrų ir 16 proc. moterų (13). Rūkymo paplitimas tarp suaugusių Lietuvos gyventojų vertinamas vykdant gyvensenos stebėseną pagal tarptautinį FINBALT HEALTH MONITOR projektą. Nuo 1994 m. rūkymo paplitimas tarp Lietuvos moterų didėjo. Per dvylika metų kasdien rūkančių moterų dalis išaugo nuo 6 proc. iki 15 proc. (8, 78). Panaši situacija ne tik tarp Lietuvos vidutinio amžiaus moterų, bet daugelyje Pietų ir Rytų Europos valstybių. Užtat Australijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas reguliarus rūkančių moterų mažėjimas (14). Tokiam reguliaraus rūkymo įpročių mažėjimui, manoma, įtakos turėjo seniai vykdoma valstybės tabako kontrolės programa bei taikomos įvairios prevencinės priemonės.

Tarp vyrų rūkymo paplitimas didėjo iki 2000 m., vėliau ėmė mažėti. 2006 m. rūkė 43 proc. vyrų (11-82). 2010 m. kasdien rūkė vidutiniškai 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Niekada nerūkė, tik 30,4 proc. vyrų ir 62,2 proc. moterų (13).

Aktualiausia problema išlieka didelis rūkančių paauglių ir didėjantis rūkančių mergaičių skaičius. Lietuva dalyvavo Pasaulio sveikatos priežiūros specialistų tyrime (Global Health Professionals Survey), kurio tikslas buvo įvertinti sveikatos specialybių studentų rūkymo įpročius bei jų nuostatas dėl rūkymo. 2006 metais apklausti devynių kolegijų ir universitetų sveikatos specialybių trečio kurso studentai. Per praėjusias 30 dienų rūkė daugiau nei 25 proc. respondentų. Didelė dalis studentų (50-80 proc.) atsakė, kad jie yra kada nors rūkę cigaretes. Apie pusė visų kasdien rūkančiųjų nurodė, kad rūkyti pradėjo būdami 15 metų ar jaunesni (11, 15). Alkoholio ir kitų

11 narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose (ESPAD) rezultatai rodo, jog 1999 m. Lietuvoje reguliariai rūkė 48,9 proc. berniukų ir 30 proc. mergaičių (15-16 m.), o bendras rūkančių paauglių skaičius siekė 39,8 proc. Pastarieji rezultatai rodo, jog rūkančių paauglių skaičius stipriai išaugo, lyginant su 1995 m. duomenimis (34,2 proc. berniukų, 18,3 proc. mergaičių). Minėto tyrimo duomenys rodo, jog rūkančių berniukų yra daugiau nei rūkančių mergaičių, tačiau šis skirtumas mažėja (16). 2010 metų duomenys yra kiek palankesni; jais remiantis, nuolat rūko 34 proc. berniukų ir 18 proc. mergaičių (13).

Pastebima, kad rūkyti pradedama vis jaunesnio amžiaus (pradinėse klasėse rūko 5 – 10 proc.), dauguma berniukų pradeda rūkyti penktoje – šeštoje klasėje, o mergaitės septintoje – aštuntoje klasėje. Aukštesnėse klasėse didėja rūkančių moksleivių skaičius ir 5 – 8 klasėse siekia 30 – 55 proc., 9 – 12 klasėse ir jaunimo mokyklose kasdien rūko nuo 38 proc. iki 80 proc. moksleivių, o bandžiusių rūkyti skaičius siekia 95 proc. (14).

Iš analizuotų mokslinės literatūros ir Lietuvoje bei užsienyje vykdytų tyrimų rezultatų matyti, kad rūkymas tebėra aktuali sveikatos problema. Jos mąstai sunkiai pasiduoda reguliavimui, rūkymo paplitimas labai nežymiai mažėja tik kai kuriose šalyse.

1.2. Žmonių rūkymo priežastys

Žmonės pradeda rūkyti dėl daugelio priežasčių. Dažniau tai atsitinka paauglystėje, net vaikystėje, rečiau – jaunystėje. Prieita vieninga išvada, kad paauglystė ir jaunystė yra lemiami amžiaus tarpsniai rūkymo įpročiui susiformuoti (17). Įvairūs autoriai rūkymo priežastis aiškina savaip.

Pavyzdžiui, psichoanalitikai rūkymą aiškina kaip oralinio potraukio patenkinimą: rūkymas primena motinos krūties čiulpimą (18). Rūkymo pradžią nulemia biologiniai, psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Visi veiksniai veikia vienas kitą, turi įtakos pastoviam rūkymui vystytis ir priklausomybei nuo nikotino atsirasti, o tai sąlygoja šį sveikatą žalojančios elgsenos formavimąsi. Todėl rūkymo priežastis reikia analizuoti įvairiais aspektais. Gydytojas P. Klusas (2002) nurodo šiuos pradedančiųjų rūkyti argumentus:

• Nenoras išsiskirti iš rūkančių draugų kompanijos.

• Užtraukti dūmą traukia smalsumas. Jei kiti rūko, turbūt malonu.

• Šitaip suprantamas vyriškumas, noras pasijusti savarankišku, nepriklausomu. • Iš neturėjimo ką veikti, nuobodulio.

• Cigaretė padeda bendrauti – užsimezga pokalbis. • Noras apsisvaiginti, patirti malonumą, nusiraminti. • Rūkymas padeda, nors ir trumpam, susikaupti.

12 • Jauni netiki, kad rūkymas kenkia sveikatai.

• Tėvo pavyzdys ( jei rūko ) daug lemia. • Kas draudžiama, sukelia priešingą reakciją. • Noras įsigyti pasitikėjimą savimi.

• Pripratus jau sunku mesti.

• Paauglių mąstymas primityvus. Cigaretės reikia čia ir dabar (8).

Biologiniai veiksniai nusako specifinį nikotino poveikį nervų sistemai bei psichikai ir organizmo individualią reakciją į tabaką. Šie veiksniai nulemia priklausomybės (tiek fizinės, tiek psichologinės) nuo nikotino atsiradimą, jos laipsnį, rūkymo intensyvumą ir problemas, susijusias su metimu rūkyti (19). Molekulinės biologijos žengimas į priekį bei žmogaus genomo studijos sudaro galimybes rasti genus, kurie atsakingi už tabako vartojimo riziką bei nikotininės priklausomybės išsivystymą (20). Tyrimais yra nustatyta nemažas skaičius „galimų“ genų (ang. candidate genes), susijusių su priklausomybe nuo nikotino: tai genai, kurie veikia žmonių atsparumą priklausomybei nuo nikotino išsivystyti. Manoma, kad tam tikros genų struktūros gali nulemti didesnę rūkymo tikimybę, didesnį surūkomų cigarečių skaičių ir mažesnę tikimybę atsisakyti rūkymo (21).

Skiriasi vyrų ir moterų rūkymo ypatumai. Statistika rodo, kad moteriškosios lyties atstovės paprastai rūkyti pradeda vėliau (15-22 metų), negu vyriškosios (12-18 metų). Jos rūko rečiau ir mažesniais kiekiais nei vaikinai (22). Merginos dėl savo fiziologinių ir psichologinių ypatumų greičiau pripranta ir atsiranda priklausomybė nuo nikotino (23). Manoma, kad merginos greičiau linkusios tapti priklausomos nuo nikotino nei vaikinai tam tikrame rūkymo lygyje, tai rodo skirtingą fiziologinio atsako į nikotiną galimybę (24).

Psichologiniai veiksniai. Nustatyta, kad suaugusiems rūkantiesiems būdinga ekstraversija ir neurotiškumas. Jie dažniausiai priklauso žemesniems socialiniams sluoksniams. Tiriant moksleivių asmenines savybes, pastebėta, kad rūkantieji mažiau pažangūs, žemesnio intelekto, linkę į impulsyvų ir destruktyvų elgesį. Šios savybės būdingos ir kitus narkotikus ar alkoholį anksti pradėjusiems vartoti vaikams(1).

Viena rūkymo priežasčių yra smalsumas, įdomumas. Mokyklų aukštesniųjų klasių mokinių ir institutų žemesniųjų kursų studentų apklausos duomenimis, beveik 25 proc. rūkyti pradėjo iš smalsumo. Tokie žmonės sako sau: „Jei kiti gali tai daryti ir jiems patinka, kodėl gi aš turėčiau prarasti šį malonumą?“. Kartais ta mintis slypi pasąmonėje, tačiau nulemia elgesį. Tai savotiškas pavydas kitiems žmonėms jų užsiėmimų, šiuo atveju ne tiek noras neišsiskirti iš kokios nors žmonių grupės, kiek troškimas neatsilikti, neprarasti galimybės pasinaudoti kažkokiomis „gėrybėmis“. Prie to prisideda nuostata „viskas leidžiama“, gyvenimas suprantamas kaip malonumų virtinė ir svarbiausias dalykas - neatsilikti nuo kitų, patiriant tuos malonumus (23).

13 Kita iš rūkymo paplitimo priežasčių yra požiūris į rūkymą, kaip į nekaltą įprotį. Rūkymas dažnai būna šiuolaikinio jaunuolio įvaizdžio dalis (23).

B. Simons-Morton tyrimai (2001) rodo, kad didelę įtaką rūkymui turi patiriamas stresas. Žmonės, kurie patiria nemažą stresą, yra labiau linkę į tokį elgesį, kuris gali pakenkti jų sveikatai. Jie vartoja daugiau alkoholio, kofeino, daugiau rūko nei tie žmonės, kurie streso patiria mažiau (25). Metusiųjų rūkyti teigimu, dažniausios priežastys kada norisi rūkyti, yra nuotaikos pokyčiai ar susinervinimas (28,2 proc.), alkoholio vartojimas (28,2 proc.). 25,4 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai norėjosi rūkyti streso metu (10).

Socialiniai veiksniai. Tai individą supančios aplinkos daromas poveikis. Rūkymui įtakos turi teigiamas šeimos narių (t.p. ir draugų) požiūris į rūkymą ir tėvų auklėjimo stilius (19). Rūkančių tėvų ir kitų suaugusiųjų pavyzdys suformuoja netinkamą vaikų elgesio modelį, kurį jie pasirenka sekti. Tėvų auklėjimas bei bendravimo su vaikais būdas turi įtakos rūkymo įpročiui atsirasti jau vaikystėje. Jei tėvai rodo vaikams meilę, supratingumą, pagarbą, išklauso savo vaikus, įtraukia į sprendimų priėmimą bei taisyklių kūrimą ir leidžia vaikams pasijausti svarbiais šeimoje, tai tokie vaikai bus mažiau linkę pradėti rūkyti. Ir priešingai, tėvų, kurie nepakankamai domisi savo paauglių gyvenimu ar nenustato laukiamo elgesio standartų, vaikai yra dažniau linkę eksperimentuoti ne tik su tabaku bet ir su kitais svaigalais (25).

Nerūkančių tėvų šeimose rūko ne daugiau kaip 25 proc. vaikų, rūkančių tėvų šeimose rūko daugiau nei 50 proc. vaikų (23, 26). JAV autorių duomenimis, jei šeimoje rūko vienas iš tėvų, paauglystėje pradeda rūkyti 37 proc. berniukų ir 29 proc. mergaičių, o jei rūko abu tėvai, pradeda rūkyti 44 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių. R.Bewley (26), ištyręs 2000 vaikų 11-12 metų amžiaus, nustatė, kad berniukai rūko dažniau, jei rūko jų tėvai, mergaitės - jei rūko šeimoje motinos. Rūkymo įpročiui susidaryti taip pat didelę įtaką turi ir brolių ar seserų rūkymas (27). Švedijoje atliktas tyrimas patvirtino tėvų tabako vartojimo įtaką vaikų rūkymui. Mamos cigarečių rūkymas siejosi su jų vaikų rūkymu, o tėvo uostomojo tabako vartojimas siejosi su uostomojo tabako vartojimu tarp berniukų, bet ne su cigarečių rūkymu. Tėvų rūkymas, o ypač mamos, rodė didesnę eksperimentavimo su tabaku riziką tarp paauglių. Tačiau cigarečių rūkymas tarp paauglių nebuvo įtakojamas, jei tėvas vartojo uostomąjį tabaką. Tėvų tabako vartojimas padidino tikimybę, kad jų vaikai jau paauglystėje rūkys. Tačiau ryšiai skyrėsi pagal tėvų lytį ir vartojamo tabako produktą. Motinos rūkymas siejosi daugiau nei dvigubai su rizika, kad vaikai rūkys. Na, o trigubai didesnė rizika berniukams vartoti tiek cigaretes, tiek uostomąjį tabaką kartu, jei tėvai vartojo abu šiuos produktus (28). Apibendrinant galima daryti prielaidą, jog jei tėvai rūko cigaretes, tai jų vaikai taip pat bus rūkantys. Aptarti tyrimai patvirtina, kad į prevencines programas prieš rūkymą svarbu įtraukti ir tėvus (29).

14 Taip pat didelę reikšmę turi bendraamžių spaudimas. Socialinės psichologijos šalininkai sako, kad vis dėlto dažniausiai rūkyti pradedama dėl bendraamžių grupės įtakos. Daugelis prisipažįsta pradėję rūkyti pamėgdžiodami rūkančius draugus (18). Daugelis tai daro sąmoningai, nes nori būti priimti į kokią nors kompaniją, nenori likti „baltomis varnomis“ (23). Noras pritapti pasirodo esąs stipresnis net už anksčiau turėtą neigiamą požiūrį į rūkymą, tad stengiamasi išmokti kompanijai būdingų elgesio manierų ir įpročių. Taip pat jaunuoliai gali mėgdžioti ir jam patinkantį žmogų. Čia gali pasireikšti jaunatviškas maksimalizmas - jei jau mėgdžioti, tai viską, net ir tai, ką reikėtų laikyti pasirinktojo objekto trūkumu ir nesugebėjimas atskirti reikšmingų dalykų nuo antraeilių (23).

Jaunuolius savotiškai verčia rūkyti rūkantys bendraamžiai, nes jaunuoliai dažnai būna labai nepakantūs tiems, kurie nepanašūs į juos. Atsikratyti tokios draugų nuomonės, pritapti prie rūkančiųjų padeda pirmoji surūkyta cigaretė. Ilgainiui rūkymas tampa įpročiu, savotišku socialiniu ritualu, kuris įprastas užmezgant kontaktą, keičiantis informacija ir pan. Rūkantiesiems lengviau pradėti bendrauti - pakanka prieiti prie kitų rūkančiųjų ir kartu užsirūkyti. Kitokią dingstį rasti sunkiau, o šia visada galima pasinaudoti. Jei jaučiamasi nejaukiai, su cigarete galima pasijusti saugesniam, jei „neturi kur dėti rankų“, labai patogu į jas „įdėti“ cigaretę; jei nori laimėti laiko, cigaretė taip pat gali padėti. Be to, rūkymas savaime sukuria bendravimui tinkamą aplinką, tam nereikia jokios specialios vietos (30-10). Ir pats bendravimas būna lengvesnis. Kiek vėliau svarbiausią vietą užima nikotino poveikis. Jaunuolis nebegali lengvai rinktis rūkyti ar ne, nes jo savijauta ir nuotaika ima priklausyti nuo to, ar jis turi cigaretę (18). Jaunuoliai, kurių draugai nerūko, turi mažiau ketinimų rūkyti, palyginus su tais, kurie turi rūkančių draugų (10). Galimybė atsisakyti šio žalingo įpročio tarp jaunų žmonių yra stipriai susijusi su rūkančiais draugais, kurie labai retai palaiko draugą, norintį nutraukti tabako vartojimą. Juo labiau, kad žinojimas apie rūkymo pasekmes ateityje neturi didelės reikšmės jaunuolių metimui rūkyti, todėl draugų požiūris priimant sprendimą atsisakyti nikotino yra vienas iš svarbiausių veiksnių (30).

Socialiniai veiksniai skirtingai veikia priklausomai nuo lyties. Paskatinti merginą rūkyti gali tėvų kontrolės susilpnėjimas, kompanijos ypatybės, noras numesti svorio, dar ir tai, ar rūko jai patinkantis vaikinas ar vyriškis ir netgi mada. Įvairių anketinių apklausų metu daug merginų paaiškindavo pradėjusios rūkyti todėl, jog "tai gražu", "madinga", jog "rūko norėdamos patikti", "atkreipti dėmesį į save", taip pat dėl to, kad "tai padeda suliesėti" (31). Dažnai merginos pradeda rūkyti kompanijose. Matydamos, jog kitos rūkančios merginos labiau atkreipia į save vaikinų dėmesį, jos nenori atsilikti nuo rūkančiųjų ir taip pat griebiasi cigaretės.

Merginą domina ne tiek pats rūkymo aktas, kiek visa rūkymo procedūra, įgaunanti tam tikro ritualo pobūdį. Taigi vaikinai anksti pradeda rūkyti, siekdami pamėgdžioti suaugusiuosius, sutapatindami rūkymą su įsivaizduojamu savarankiškumu, jėga, vyriškumu, o merginos pradeda rūkyti dažnai iš koketiškumo, siekdamos originalumo, norėdamos patikti vaikinams, būti

15 pripažintos grupėje (22). Kita vertus, rūkančios merginos didesniu skaičiumi požymių skiriasi nuo nerūkančių merginų, nei rūkantys vaikinai nuo nerūkančiųjų. Jos yra nerimastingesnės, sunkiau bendrauja, nesugeba kontroliuoti savo elgesio. Tai rodo, kad rūkymas yra blogesnės merginų, negu vaikinų psichologinės adaptacijos simptomas. Jei vaikinų rūkymui didesnę įtaką turi išoriniai veiksniai, t.y. aplinkinių įtaka, tai merginų rūkymui - tam tikros psichologinės savybės (22).

Įtaką daro ir tabako reklama per žiniasklaidos priemones (32). Madingas, plintantis požiūris į rūkymą kaip į ritualą, kuris toleruojamas bet kokioje aplinkoje, tinka visoms socialinėms grupėms, nes pašalina susikaustymą ir nerimą bendraujant. Brangūs cigarai ar garsios firmos pypkė yra vos ne prestižo reikalas. Dažniausiai nėra vidinio konflikto, kuris trukdytų ar skatintų mesti rūkyti. Kitaip nei narkomanas, rūkalius dažnai nejaučia baimės suvokdamas, kad yra priklausomas nuo cigaretės (31). 2000 m. atliktas tyrimas parodė, kad tabako reklamų pastebėjimas (žiūrėjimas) bei įsitraukimas į tabako reklamą, įsigyjant aprangos detalę ar drabužį, sportinį krepšį ar kokį kitą daiktą su cigarečių prekiniu ženklu ant jo, patikimai numato judėjimą pastovaus rūkymo link (33, 15). Reklama ir reklaminiai daiktai, pateikiami reklaminių kampanijų metu, yra patrauklūs jaunuoliams, kurie dėl tam tikrų priežasčių ieško tokio tapatumo, kokį siūlo kruopščiai suplanuota reklama. Kokio nors reklaminio daikto turėjimas tarsi siūlo jaunuoliams išbandyti rūkančiojo įvaizdį (33,15). Cigarečių reklama tarsi bando susieti rūkymą su nepriklausomybe, sveikata, nuotykių ieškojimu bei fiziniu patrauklumu ir tuo, kad rūkymas yra stiprus įrankis įvaizdžiui pagerinti.

1.3. Informacija apie moterų rūkymą

Per pastaruosius dešimtmečius vykdomais tyrimais pasaulyje ir Lietuvoje stebimas moterų rūkymo didėjimas. Moters, kaip giminės tesėjos, sveikatos būklė, įtaka paveldimumui ženkliai reikšmingesnė palikuonių sveikatai bei polinkiams į žalingus įpročius. 2008 metų duomenimis pasaulyje rūkė apie 250 milijonų moterų. Didžiausi rūkančių moterų potenciniai skaičiai yra Graikijoje (34,7 proc.) ir Bulgarijoje (31,5 proc.) Austrijoje rūko 28,3 proc. 2012 m. Prancūzijoje rūkė daugiau moterų 28 proc. negu 1980 m. -19 proc. (11).

Nors tai grėsmingi skaičiai, bet moterų rūkymo paplitimas daugumoje šalių vis dar ženkliai mažesnis nei vyrų (9, 11). Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų. Per pastarąjį dešimtmetį jaunų moterų rūkymas Lietuvoje išaugo penkis kartus, o nepilnamečių merginų rūkymo paplitimas pralenkė suaugusių moterų rūkymo paplitimą (11). Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004-2008 metais atlikto tyrimo metu buvo stebėta tendencija, kad jaunesnės moterys (15 - 34 metų) surūko didesnį skaičių cigarečių per dieną lyginant su vyresnėmis (35-64 metų) moterims (24).

16 Ypač dažnai pradėjo rūkyti jauno amžiaus (20–24 metų) moterys: 1994 m. rūkė tik 4,3 proc. šio amžiaus moterų, o 2008 m. – šešis kartus daugiau (24,2 proc.) (62). Didžiausias rūkymo paplitimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų nustatytas 2000 m., kai tarp vyrų jis buvo 1,4 karto, o tarp moterų 2,6 karto didesnis nei 1994 m. 2002 m. pirmą kartą stebėta rūkymo paplitimo tarp vyrų mažėjimo tendencija.

Metusiųjų rūkyti dalis padidėjo tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų (34). 1994 – 2008 metais atliktų tyrimų Lietuvoje duomenimis stebėtas intensyvus rūkančių moterų paplitimo augimas gali būti siejamas ir su pirmajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui būdingomis didelėmis socialinėmis, kultūrinėmis ir ekonominėmis permainomis, kada moterų rūkymas tapatinamas su emancipacijos, modernumo, seksualumo ir gero gyvenimo simboliais, tai tapo socialiai priimtinu faktu (35).

Vakarų kultūros įtaka, speciali tabako pramonės strategija, orientuota į moteris, kurios daugelyje šalių yra įvardijamos kaip perspektyvi rūkančiųjų rinkos dalis galėjo turėti nemažą įtaką. Negalima atmesti ir šiam laikotarpiui būdingų psichologinių ir socialinių problemų bei suvokimo, kad rūkymas yra priemonė įveikti sunkumus ir stresą (36, 38). Įvairių šalių atliekami epidemiologiniai tyrimai atskleidžia, kad iš pradžių rūkymas buvo labiau paplitęs tarp geresnes pajamas gaunančių, labiau išsilavinusių, gyvenančių mieste moterų, vėliau jis siejamas su žemu išsilavinimu, prastesne darbine padėtimi ar nedarbu, mažomis pajamomis (37, 38). 2001 - 2002 metais Lietuvoje vykdyto tyrimo metu buvo patvirtinta išsimokslinimo įtaka (tačiau tik vyrų) rūkymo įpročiams (36, 24), moterų rūkymo įpročiams išsilavinimo lygis reikšmingos įtakos neturi.

Didėjant moterų rūkymo paplitimui, priklausomai nuo to didėja ir moterų plaučių vėžio atvejų. Tose šalyse, kur mažas rūkančių moterų skaičius, ir moterų plaučių vėžio atvejai yra pavieniai. Užtat JAV, kur nuo 1950 metų rūkančių moterų skaičius labai sparčiai auga, mirtingumas nuo plaučių vėžio aplenkė mirtingumą nuo krūties vėžio ir išaugo 600 procentų (9, 11). Nustatyta, kad ir gimdos kaklelio vėžio rizika rūkančioms moterims padidėja 2 -3 kartus. Pastarųjų metų tyrimais patvirtinta, kad rūkančių moterų gimdos kaklelio gleivės kaupiasi kancerogeninės cigarečių dūmuose esančios medžiagos, be to rūkymas silpnina gimdos kaklelio imuninį atsaką (9).

Rūkymas turi įtakos ir moterų menstruaciniam ciklui. Pasaulyje atliktais tyrimais nustatyta, kad rūkančios moterys patiria skausmingas mėnesines 50 kartų dažniau nei nerūkančios. Viename iš tyrimų nustatyta, kad moterys, kurios surūkydavo 10 ir daugiau cigarečių per dieną, skųsdavosi skausmingomis menstruacijomis 1,9 kartus dažniau nei nerūkančios, o rūkančios daugiau nei 9 metus, skausmą nurodydavo apie 3,4 kartus dažniau. Rūkančios moterys dažniau nei nerūkančiosios nurodydavo turinčios nereguliarias menstruacijas (11). Tyrimais buvo patvirtinta, kad rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia vidutiniškai dviem metais anksčiau nei nerūkančiosioms. Rūkančios moterys turi 10 - 40 procentų mažesnę tikimybę pastoti vieno ciklo metu: kuo

17 intensyvesnis rūkymas, tuo mažesnė tikimybė, kad moteris pastos. Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, per parą surūkančios 5 - 9 cigaretes turėjo iki 1,8 karto didesnę tikimybę nepastoti per 12 mėnesių, lyginant jas su nerūkančiosiomis moterimis (9, 11). Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi (39).

Nustatytas ir ryšys tarp širdies ligų bei rūkymo. Tyrimai patvirtino, kad rūkant ir vartojant sudėtines kontraceptines tabletes (turinčias savo sudėtyje estrogenų), išeminės širdies ligos rizika padidėja iki 20 kartų, o insulto rizika – iki 7,2 kartų (11).

Daugelis tyrėjų skelbia, jog būsimos motinos rūkymas tiesiogiai arba kartu su kitais veiksniais sulėtina vaisiaus augimą bei padvigubina riziką pagimdyti mažo svorio naujagimį (mažiau nei 2500 g). Nikotinas stipriai veikia kraujagysles, jas sutraukdamas. Nikotinas pereina per placentą, pablogina placentos kraujotaką ir apsunkina kraujo įsotinimą deguonimi, taip sukeldamas vaisiui deguonies badą (hipoksiją). Dėl nuolatinės hipoksijos sutrinka vaisiaus mityba ir sulėtėja jo augimas (9). Rūkymo įtaką naujagimio svoriui nagrinėjantys tyrimai atlikti ir Lietuvoje. Nustatyta, kad rūkančios mamos gimdo vidutiniškai 200-250 g mažesnio svorio naujagimius nei nerūkančiosios. Mažo gimimo svorio naujagimius rūkančios moterys gimdo 2 kartus dažniau nei nerūkančiosios.

Rūkančios nėščios moterys didina komplikuoto nėštumo riziką. Rūkančioms moterims negimdinio nėštumo tikimybė gali padidėti iki 1,5-2,5 karto, o moterims, surūkančioms 1-5 cigaretes per dieną, negimdinio nėštumo rizika yra iki 60 procentų didesnė nei nerūkančiosioms. Nustatyta, kad rūkančios moterys iki 2 kartų dažniau nei nerūkančiosios gimdo prieš laiką. Studijos parodė, kad rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc. didesne „kiškio lūpos“ bei „vilko gomurio“ rizika bei 20 proc. didesne šlapimo sistemos apsigimimų rizika(9). Paaiškėjo, kad rūkančios mamos rečiau maitina kūdikį krūtimi nei nerūkančios. Rūkančioms mamoms paros pieno kiekis gali sumažėti daugiau kaip 250 ml, be to, pakinta ir pieno kokybė, nes rūkančių moterų piene randama mažiau lipidų. Manoma, kad toks poveikis gali pasireikšti dėl to, kad nikotinas slopina prolaktino (hormono, kuris skatina gamintis pieną) gamybą. Šiuo metu jau sukaupta pakankamai įrodymų, kad mamos rūkymas nėštumo metu sukelia visą vaiko gyvenimą juntamas psichinės sveikatos pasekmes. Taip nutinka ne tik dėl toksinio cigaretės dūmų poveikio, bet ir dėl to, kad nikotinas ir anglies monoksidas sumažina vaisiaus aprūpinimą deguonimi, dėl kurio sutrinka normalus vaisiaus smegenų vystymasis (9, 7).

Didžiojoje Britanijoje nustatyta, kad motinų, kurios rūkė besilaukdamos, kas penktas vaikas sirgo kvėpavimo takų ligomis, kas ketvirtas – sirgo astma. Švedijoje nustatyta, kad motinų rūkymas paskatina dukterų rūkymą (9). Kolumbijos universiteto mokslininkai atliko tyrimus, kurie

18 patvirtino, kad nėštumo metu rūkiusių mamų dukros keturis kartus dažniau pradeda rūkyti, nei kitos jų bendraamžės.

1.4. Nikotinas – vienas galingiausių nuodų

1492 metais Kolumbo į Europą iš indėnų atvežtas tabakas ilgainiui tapo vienu iš labiausiai paplitusių žalingų įpročių, kuris pastaruoju metu tampa viena reikšmingiausių sveikatos problemų.Tabako dūmuose yra apie 4800 įvairių medžiagų. Sveikatai pavojingos nikotinas, dervos, kancerogenai, anglies monoksidas, kietosios dūmųdalelės (11).

Nikotinas yra tik viena iš tabake randamų medžiagų, bet daugelis pripažįsta, kad ji pati galingiausia. Tai tabako lapų alkaloidas C10H14N2, bespalvis lakus, aliejaus tirštumo ore ruduojantis savito kvapo skystis. Nikotinas labai nuodingas. Jo pavadinimas kildinamas pagal Prancūzijos diplomato Ž. Niko (J. Nicot), 1560 metais Jeanas Nicot įvežė į Prancūziją tabaką (40). Įsisavintas įkvepiant, kramtant ar uostant nikotinas iškart apkeliauja visas pagrindines organų sistemas ir kūno dalis. Pirmasis nikotino poveikio efektas yra nervų sistemos stimuliavimas, sukeliantis tolesnį slopinimą. Greit pasireiškiantys nikotino simptomai yra padažnėjęs širdies plakimas ir pakilęs kraujo spaudimas, padidėjęs kraujo kiekis, kurį širdis perpumpuoja per minutę, padidėjęs deguonies suvartojimas ir pagreitėjusi vainikinė kraujo apytaka, padidėjusi aritmija, padažnėjęs kvėpavimas (2).

Nikotinas ir smalkės - medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis (41). Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus, dėl to rūkaliai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige (41). Tai nulemia dešimt kartų didesnį rūkančiųjų sergamumą opaligėmis bei keturis kartus didesnį mirštamumą nuo virškinamojo trakto vėžio (42).

Nikotinas į organizmą greitai rezorbuojamas per kvėpavimo organų ir skrandžio gleivinę ar net odą. Užsirūkius,jau po 10 sekundžių nikotinas pasiekia smegenis. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau slopina. Su nikotinu yra susiję žymūs elgsenos pokyčiai, t.y. nuotaikos svyravimai, įtampos sumažėjimas ir darbingumo padidėjimas. Ši medžiaga sukelia sujaudinimą, didina dėmesio koncentraciją ir susikaupimą, gerina atmintį, mažina baimę ir slopina apetitą (11).

Nikotinu galima ir apsinuodyti. Ūmiai apsinuodijus teka seilės, svaigsta galva, pykina, vemia, viduriuoja, pakyla kraujospūdis, vėliau gali stipriai kristi, sulėtėja, vėliau išsiplečia vyzdžiai,

19 atsiranda traukuliai. Galima net mirtis. Mirtinai apsinuodija dažniausiai vaikai ir paaugliai (2). Lengvesni apsinuodijimo atvejai pasitaiko, kai rūkoma nesaikingai ar pradedant rūkyti. Vienoje cigaretėje yra nuo 1,5 iki 2,5 mg nikotino. Žmogus, kuris surūko pakelį cigarečių per dieną, į organizmą absorbuoja 20 – 40 mg nikotino per dieną (42). Mirtina jo dozė, nustatyta mokslininkų – nuo 50 iki 160 mg arba 0,05 - 0,16 g. Surūkęs 20-40 cigarečių žmogus turėtų mirti (2). Jei nerūkantis tiek surūkytų, jis numirtų, o senam rūkaliui – nieko. Taip yra dėl to, kad kasdien rūkant didėja tolerancija nikotinui. Organizmas prie nuodo pripranta. Apsinuodyti gali ir nerūkantieji, pabuvoję ilgesnį laiką prirūkytoje patalpoje, jiems svaigsta galva, sustiprėja seilėtekis, pykina. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vieną valandą, gaunama nikotino tiek, kiek surūkius 2-3 cigaretes. Sveikiems asmenims pasyvus rūkymas didesnių sveikatos sutrikimų nesukelia, bet 25 proc. sergančiųjų plaučių ligomis, pasyvus rūkymas paūmina simptomus (42). Pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša 603 000 nerūkančiųjų gyvybes. Pabuvus prirūkytoje patalpoje gali sudirgti akys, pasireikšti čiaudulys, sloga, kosulys, pykinimas, galvos skausmai ir kiti nemalonūs simptomai (43). Pagal nikotino kiekį tabake yra išskiriamos silpnos, švelnios cigaretės. Tačiau ir silpnų cigarečių rūkymas sukelia tokius pačius neigiamus padarinius sveikatai, tik jie pasireiškia ne taip ūmiai (2,42).

Visi tabako gaminiai gali sukelti priklausomybę nepriklausomai nuo jų vartojimo būdo, nes visų jų sudėtyje yra nikotino. Kramtant tabaką nikotinas į kraują patenka lėčiau nei rūkant, bet nikotino patenka 3-4 kartus daugiau (44) ir jis ilgiau išlieka kraujyje nei rūkant (45). Nemaža dalis vartojančiųjų nerūkomą tabaką teigia, kad jo dar sunkiau atsisakyti nei cigarečių (45), nors dažniausiai kramtomą tabaką renkasi tie, kurie bando mesti rūkyti.Taip rūkantiesiems nepavyksta atsisakyti žalingo įpročio, jie tik vieną įprotį, pakeičia kitu.

Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, nes šios cigaretėsyra pripildomos specialaus skysčio – mišinio iš propilenglikolio, aromatinių medžiagų ir nikotino (46).Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse labai skirtingas. Vienose nikotino nėra išvis, o kitosenikotino kiekis siekia net 48 mg viename mililitre. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančionikotino kiekio. Be to, rūkant tą pačiąelektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti viskitoks (46). PSO ir kitos tabako kontrolės organizacijos perspėja dėl elektroninių cigarečių vartojimo, kadangi nėra pilnai ištirtas jų poveikis sveikatai (47).

20

1.5. Priklausomybė nuo nikotino

Nors rūkymas tik prieš kelis dešimtmečius pripažintas narkomanijos rūšimi, tačiau jau įrodyta nikotino žala sveikatai, sąlygojanti biocheminius bei bioelektrinius smegenų, vegetacinės nervų sistemos, taip pat kraujotakos bei endokrininės sistemos pakitimus (48). Nikotinas – narkotinė medžiaga, prie jos lengva priprasti. Rūkoriai pajunta pasitenkinimo jausmą, nes nikotinas skatina dopamino, atsakingo už malonumo jausmą, gamybą. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) tabako rūkymas klasifikuojamas šifru F-17, Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką.

Tyrimai parodė, kad priklausomybė nuo tabako yra stipresnė nei priklausomybė nuo alkoholio (49). Jos susidarymo mechanizmas panašus kaip ir vartojant kitus narkotikus, o stiprumas prilygsta priklausomybei nuo heroino (50).

Nikotinas turi stimuliuojantį ir raminantį efektą, todėl rūkytiyra greitai įprantama, o atsisakyti šio įpročio yra labai sudėtinga. Norint mesti rūkyti, reikia labaistiprios motyvacijos ir socialinės paramos, kaip emocinio atpildo už dideles pastangas. Dažniausiai rūkantieji žino apie šio žalingo įpročio daromą žalą jų sveikatai, dauguma jų netgi nori mesti rūkyti, tačiau jiegalvoja, kad po ilgo rūkymo pakenkimai sveikatai yra negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. Nemaža dalis nesusieja faktinių žinių apie tabako poveikį sveikatai ir savo paties sveikatos pokyčių, atsiradusių dėl rūkymo. Rūkymo žala kaupiasi, bet kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo nauda sveikataiyra pastebimesnė (51).

Vidutinis nikotino gyvavimo žmogaus kūne pusperiodis yra 2 - 4 valandos (42), kas leidžia suprasti, kodėl rūkaliai vis nori papildyti savo nikotino atsargas. Nikotino koncentracija kraujo plazmoje priklauso nuo nikotino koncentracijos tabake, surūkomų cigarečių skaičiaus bei rūkymo būdo (42). Rūkymo intensyvumas priklauso ir nuo genų, kurie reguliuoja nikotino apykaitą. Daugiau rūkoma, kai nikotino apykaita yra greitesnė ir jis greičiau pašalinamas iš organizmo (17). Rūkaliams, kurių genai apsprendžia lėtą nikotino apykaitą, reikia surūkyti mažesnį cigarečių kiekį, kad išlaikytų pastovią nikotino koncentraciją kraujo plazmoje. Tie rūkaliai, kurių genetiškai sąlygota nikotino apykaita yra greita, rūko dažniau ir intensyviau. Taigi, molekuliniai procesai, kurie sukelia priklausomybę nuo nikotino, jau pradeda ryškėti (52).

Nikotinas stimuliuoja noradrenalino ir dopamino receptorius. Dopaminas - suteikia malonumą. Noradrenalinas - padeda koncentruoti dėmesį, didina darbingumą. Naujausi tyrimai parodė, kokiu būdu nikotinas fiziškai keičia smegenis. Nikotinas aktyvuoja, pamaitina ir nujautrina dopamino receptorius, ko pasekoje pasigamina ir aktyvuojasi milijonai naujų receptorių. Viena cigaretė per dieną, tada dvi, trys, kuo ilgiau nikotinas rūkomas, tuo daugiau receptorių yra nujautrinami ir pasotinami, vis daugiau nikotino reikia patenkinti atsiradusį norėjimą papildyti išreguliuotus receptorius. Dopaminas, yra vienas iš pagrindinių neuromediatorių smegenyse, kuris

21

padeda kontroliuoti smegenų pasitenkinimo ir malonumo centrus. Taip pat jis padeda reguliuoti judesius ir emocinius atsakus, ir jis leidžia mums ne tik nuspėti, kur gausime trokštamą pasitenkinimą, bet ir motyvuoja mus jo siekti (53).

Nemalonūs nikotino abstinencijos požymiai pasireiškia mažėjant nikotino koncentracijai kraujyje. Prabėgus 2-2,5 val. nuo paskutinio užsirūkymo nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, o po 6-8 val. sumažėja 75 proc. (42). Nikotino abstinencijos simptomai paprastai pasiekia maksimumą po 12-36 val., laikosi kelias – keliolika dienų, o po to pradeda silpnėti. Po 2-4 savaičių dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti ir kitų nemalonių abstinencijos požymių, tačiau padidintas jautrumas nikotinui išlieka mėnesius ir įvairūs psichosocialiniai veiksniai (stresas, aplinkiniai, alkoholio vartojimas, veiklos, kurių metu buvo įprasta rūkyti ir kt.) gali lengvai išprovokuoti atkrytį (42,11).

Psichologiniai abstinencijos požymiai: • Noras, poreikis, troškimas rūkyti

• Įtampa, nerimas, dirglumas, nekantrumas • Prislėgta ir / ar nepastovi nuotaika

• Sunku susikaupti, pablogėjęs užduočių atlikimas • Nuovargis, sumažėjęs darbingumas

• Sutrikęs, paviršutiniškas miegas ar nemiga Fiziniai abstinencijos požymiai:

• Pablogėjusi judesių koordinacija

• Alkis ar padidėjęs apetitas, svorio augimas • Kraujo spaudimo ir pulso svyravimai • Galvos svaigimas

• Rankų drebėjimas • Vidurių užkietėjimas

• Padidėjęs prakaitavimas (11)

Noras rūkyti atsiranda sumažėjus nikotino koncentracijai kraujyje. Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito. Šie simptomai gali būti susiję su sumažėjusiu dopamino kiekiusmegenyse (54).

Daugelyje šalių, priklausomybė tabakui yra matuojama „Fagerstromo nikotino priklausomybės testu“ (55). 1978 metais buvo pasiūlytas „Fagerstromo nikotino tolerancijos klausimynas“ („The Fagerstrom Tolerance Questionnaire“), kurio tikslesnė ir praktiškesnė kopija buvo modifikuota 1991 metais ir pavadinta „Fagerstromo nikotino priklausomybės testu (48, 56). Šių testų stabilumą tyrė ir Lietuvos mokslininkai, bei juos taiko įvairiose prevencinėse tabako

22 kontrolės programose. Vos pristatyti šie testai tapo fizinės priklausomybės nuo nikotino vertinimo standartu (48, 57). Testo balų suma rodo trejopą priklausomybę nuo nikotino, kuri gali būti: didelė

(būdingas stiprus noras rūkyti, nutraukus rūkymą ryškūs abstinencijos simptomai), vidutiniškai išreikšta (nutraukus rūkymą abstinencijos simptomai neryškūs) ir maža (fizinė priklausomybė menka, vyrauja psichologinė priklausomybė) (48, 19).

Rūkymo problemai atsirasti ir vystytis turi poveikį ne vien nikotino veikimo savybės, bet ir socialinė, kultūrinė, ekonominė aplinka. Nagrinėjami tokie kulturiniai reiškiniai ar tradicijos, kurie gali turėti poveikį rūkymo įpročiams individo lygmenyje. Taip pat įtaką daro šeima, bendraamžių grupė, darbo aplinka, to paties socialinio sluoksnio bendruomenė, netgi paveldimumas ir kt. (3). Plačiąja prasme kalbama apie ,,tabako kultūrą” kaip tarptautinio verslo bei tabako rinkos įtaką individui ir visuomenei. Biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai yra tarpusavyje susiję. Visi šie veiksniai daro įtaką vieni kitiems ir taip yra palaikomas arba stabdomas tabako vartojimas.

Taigi, priklausomybę nuo tabako sąlygoja ne tik specifinis nikotino poveikis įcentrinę nervų sistemą, bet ir socialiniai - kultūriniai veiksniai bei individo psichofiziologiniai ypatumai (3).

1.6. Padidėjusio kraujospūdžio ir rūkymo sąsaja

Pagal sergamumo ir mirtigumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Būtent šios ligos yra 56,1 procento mūsų šalyje mirties priežasčių. Nežiūrint modernios diagnostikos ir gydymo priemonių, aterosklerozė ir kardiovaskuliarinės ligos įgauna epidemijos mastą. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos bei insulto yra vienas didžiausių Europoje, o kardiovaskuliarinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra 2 – 3 kartus blogesni nei Europos vidurkiai. Koronarinė liga Lietuvoje jaunėja (4). Kraujotakos sistemos ligos Europos gyventojų mirtingumo struktūroje sudaro apie 50 proc. (58). Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos 2007 m. sudarė 44,5 proc. vyrų ir 63,6 proc. moterų mirties priežasčių, o 2009 m. 55.4 proc. mirties priežasčių (44).

Jau seniai įrodyta rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Liga prasideda nuo žalojančio įvairių veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Iš viso žinoma apie 200 rizikos veiksnių, bet jie nevienodai svarbūs. Išskiriami trys pagrindiniai: Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija), kraujo ir lipidų perteklius ir rūkymas. Širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugialypė, todėl reikia išsiaiškinti ne pavienius rizikos veiksnius, bet nagrinėti jų visų poveikį bei įvertinti jų svarbą. Kuo daugiau rizikos veiksnių patiria individas, tuo didesnė tikimybė susirgti (4). PSO Europos regioninio biuro pranešime nurodoma, kad septyni rizikos veiksniai: tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas lemia daugelio lėtinių

23 ligų atsiradimą Europoje (59). Gautais statistiniais duomenimis rizikos veiksniai pagal jų dažnumą, sukeliant lėtines ligas, pasiskirsto šitaip:

• padidėjęs arterinis kraujospūdis - 33 proc., • padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje - 23 proc., • rūkymas - 18 proc.,

• nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas - 12 proc., • piktnaudžiavimas alkoholiu - 11 proc.,

• antsvoris - 10 proc.,

• fizinės veiklos stoka - 9 proc.

Vienus rizikos veiksnius galime kontroliuoti, kitų – ne. Pasirinkimas rūkyti ar ne, turėtų būti vienas tų veiksnių, kurių žmogus galėtų sąmoningai išvengti. Nustatyta, kad rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Jaunesnių nei 50 metų rūkalių miokardo infarkto rizika yra 5 kartus didesnė nei nerūkančiųjų (42). Netgi pasyvus rūkymas gali 25-30 proc. padidinti širdies ligų riziką (60). Nerūkančiųjų, pabuvusių prirūkytoje aplinkoje bent 30 minučių, kraujyje pradeda daugėti anglies monoksido, jiems padidėja kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas (4). Nuo rūkymo kraujagyslėse susidaro kraujo krešuliai, labai padidinantys miokardo infarkto grėsmę. Nikotinas priverčia širdį dažniau plakti, sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį.

Rūkančiojo širdis plaka 10–20 dūžių per minutę dažniau, taigi per metus jai tenka 5–10 milijonų dūžių daugiau nei nerūkančio žmogaus širdžiai (4). Aterosklerozinių plokštelių susidarymą ant kraujagyslių sienelių pagreitina rūkymas. Šios plokštelės kartu su nikotino sukeltu širdies kraujagyslių spazmu gali būti krūtinės anginos, širdies infarkto ar net staigios mirties priežastis. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi (4). O kontraceptikus vartojančioms moterims rūkymas net 20 kartų padidina miokardo infarkto ir insulto riziką (42). Moterims rūkymas paankstina menopauzę ir pagreitina krešulio susidarymą kraujagyslėse, todėl rūkančios moterys dažniau patiria širdies priepuolį už nerūkančias (4).

Nikotinas pažeidžia periferines kraujagysles, skatindamas aterosklerozės atsiradimą. Rūkantieji dažniau skundžiasi protarpiniu šlubumu, dėl pablogėjusios kojų kraujotakos jiems gali atsirasti kojų gangrena (42).

Aukštas kraujospūdis, arba kitaip vadinama, arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrais) arba daugiau. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, todėl smegenų, širdies, inkstų, akių tinklainės kraujagyslės gali plyšti ar užsikimšti ir gerokai sutrumpinti žmogaus gyvenimą (4). Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra

24 vadinamas sistoliniu, o antrasis mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastolinis. Kraujospūdis yra išreiškiamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais. Pavojaus nėra jei jis neviršija 140/90, tačiau jei jis didesnis už 140/90, būtina gydytojo kontrolė. Žmonėms, turintiems daugiau kaip 65 metus, jis gali būti kiek didesnis už normalų.

Kas ketvirtas-penktas žmogus turi padidėjusį kraujospūdį. Medikai tai vadina hipertenzija. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes neprastai jaučiasi. Į gydytoją kreipiasi tik tada, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai jau yra negrįžtamai pakenkti. Labai svarbu laiku nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir pradėti jį gydyti (6).

Tam, kad kraujas nešantis deguonį, pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus (4). Nikotinas gali padidinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį ir šis poveikis gali trukti nuo 15 iki 30 min. Arterinio kraujo spaudimo padidėjimą skatina žalingi

įpročiai: alkoholio vartojimas ir meilė nikotinui. „Reguliariai rūkant — maždaug vieną pakelį per dieną — net ir nesergančiam hipertonija arterinio kraujo spaudimas būna nuolat padidėjęs“, — sako

kardiologas Romualdas Stankevičius (61). Arterinės hipertenzijos diagnozė turėtų remtis keletu

kraujo spaudimo matavimų atliktų per tam tikrą laikotarpį.

Metus rūkyti nedidelį kraujo spaudimą galima sumažinti be vaistų. Ypač reikia atkreipti dėmesį į kraujagyslių „žudiką“ cholesterolį, padidėjusį riebalų kiekį kraujyje ir, be abejo, kraujospūdį. Pamastęs kiekvienas rūkorius turėtų pasakyti, kad daugiau neberūkys. Metus rūkyti miokardo infarkto ir insulto rizika per pirmuosius dvejus metus sumažėja 50 procentų (62).

1.7. Tabako vartojimas ir mirtingumo rizika

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 4 milijonai gyventojų. Prognozuojama, jog iki 2025 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 10 milijonų per metus (42, 54). Bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo (63). Rūkymas yra tarp dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. Jei nesikeis rūkymo paplitimo tendencijos, tabako daroma žala pražudys 650 mln. rūkančiųjų (10 proc. dabartinės populiacijos). Vidutinio amžiaus (35-69 m.) rūkalių mirtingumas yra tris kartus didesnis nei nerūkančiųjų. Bendrasis rūkalių mirtingumas, neišskiriant amžiaus grupių, yra 1,7 karto didesnis nei nerūkančiųjų (39). Pusė pradėjusiųjų rūkyti paauglystėje ir neatsisakiusiųjų šio žalingo įpročio, mirs nuo rūkymo sukeltų ligų. Ketvirtadalis rūkančiųjų mirs, sulaukę vidutinio amžiaus, ir jų gyvenimo trukmė bus 20-25 trumpesnė nei nerūkančiųjų. Kiti mirs vyresniame amžiuje. Jų gyvenimo trukmė sumažės 7-8 m., palyginti su

25 nerūkančiais (42,64,39). Prognozuojama, kad 2030 metais nuo rūkymo mirs vienas iš šešių suaugusių (64). Pagal Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis Lietuvoje rūko apie 700 000 gyventojų. Kasmet dėl rūkymo miršta per 7000, daugiausia darbingo amžiaus vyrų. Tai sudaro 20 proc. bendrojo šalies gyventojų mirtingumo (13,64).

2005 m. ekonominiai tabako vartojimo kaštai (tiesioginės išlaidos sveikatos priežiūrai, netiesioginės išlaidos dėl priešlaikių mirčių, darbingumo sumažėjimo, invalidumo ir kt.) JAV sudarė 184 milijardus dolerių, Vokietijoje – 24 milijardus, Prancūzijoje – 16 milijardų, Australijoje – 14 milijardų. Rūkymas valstybei ir visuomenei kainuoja apie 1,5 karto daugiau, negu rūkantieji išleidžia rūkalams. Apytiksliai vertinant, Lietuvoje rūkymo pasekmių sveikatai kaštai gali siekti pusę milijardo litų per metus (42, 64). Pasaulio banko paskaičiavimais, grynoji tabako ekonominė žala sudaro apie 200 milijardų JAV dolerių per metus. Ją sudaro tiesioginės išlaidos gydymui ir netiesioginės (rūkymo sukeltų gaisrų nuostoliai, invalidumo išmokos, nedarbingumo pašalpos ir pan.) (13).

Tabako rūkymas siejamas su daugeliu mirtinų ligų.PSO duomenimis, rūkymas lemia 90 proc. visų mirčių nuo plaučių vėžio, 75 proc. mirčių nuo bronchito ir plaučių emfizemos ir apie 25 proc. – nuo širdies ligų (65, 13). Daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą greitina organizmo senėjimą (65). Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu (6, 38).

Rūkymas ir vėžys. Dar 1987 metais PSO paskelbė, kad pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas. Jis sudaro 80 proc. visų piktybinių plaučių navikų priežasčių (66). Nuo 25 iki 30 proc. visų vėžio atvejų išsivysčiusiose šalyse yra susiję su rūkymu (67). Vėžio rizika priklauso nuo surūkytų per dieną cigarečių skaičiaus, rūkymo stažo, dervų ir nikotino kiekio cigaretėse, rūkymo būdo (4, 11). Rūkymas labiausiai didina plaučių vėžio riziką. Tabako dūmuose yra vėžį sukeliančių medžiagų, todėl rūkaliai plaučių vėžiu serga 60 kartų dažniau, negu nerūkantieji. O plaučių vėžys nusineša 19 gyvybių iš 20 (38).

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, 87-91 proc. vyrų ir 57-86 proc. moterų plaučių vėžio atvejų sukelia rūkymas. Didelė dalis (43-60 proc.) stemplės, gerklų ir burnos ertmės vėžių siejama su tabako arba tabako ir alkoholio vartojimu. Šlapimo pūslės, kasos, inkstų, skrandžio, gimdos kaklelio, nosies vėžiai, mieloleukozė taip pat yra susiję su rūkymu (42).

Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Įrodyta, kad apie 80 iš jų sukelia arba gali sukelti vėžį, 16 proc. rūkančių vyrų miršta nuo plaučių vėžio iki 75 m. amžiaus. Iš metusių rūkyti iki 50 m. vyrų nuo šios ligos miršta 6 proc., metusių iki 30 m. – 2 proc. niekada nerūkiusių vyrų tikimybė mirti nuo plaučių vėžio iki 75 m. buvo mažesnė nei 1 proc. (42,39). Su neigiamu

26 tabako poveikiu dažniausiai yra siejamas cigarečių rūkymas, tačiau tabako kramtymas, kaip ir cigarų, pypkių rūkymas, taip pat pavojingas dėl burnos vėžio rizikos. Reikia pažymėti tai, kad metus rūkyti rizika susirgti burnos vėžiu po tam tikro laiko sumažėja ir pasiekia nerūkančio žmogaus lygį. Šiuos teiginius patvirtina ir Lietuvos bei užsienio mokslininkai (67, 49, 67, 31) Nėra abejonių, kad rūkymas yra viena iš pagrindinių sergamumo ir priešlaikinio mirtingumo priežasčių.

Rūkymas ir kvėpavimo sistemos ligos. Gleivinę dirginančios medžiagos (rūgščių radikalai, aldehidai ir kt.) sukelia lėtinį bronchų gleivinės uždegimą, virpamojo epitelio atrofiją ir vadinamąjį „rūkaliaus bronchitą“, o ilgainiui ir plaučių emfizemą bei lėtinį plaučių ir širdies nepakankamumą (6, 42). Lėtinis bronchitas (LOPL) yra dažniausia rūkančiųjų liga. Rūkančiųjų mirtingumas nuo šios ligos yra 14 kartų didesnis nei nerūkančiųjų (6, 42). Po 10 – 20 rūkymo metų būna pakitusi bronchų gleivinė, kaupiasi gleivės, kurios sudaro sąlygas daugintis bakterijoms ir vystytis lėtiniam uždegimui (67). LOPL rūkaliai gyvena 10 metų trumpiau, negu nerūkantys (68). Didžiojoje Britanijoje ir JAV atlikti tyrimai suteikė duomenų apie tabako įtaką LOPL (39). 1978 metais buvo ištirti 34 mažų Lietuvos miestų 40 – 59 metų amžiaus 5204 vyrai. Po 12 metų rūkymo 307 jų susirgo lėtiniu bronchitu (69).

Rūkymas lemia 90 proc. plaučių emfizemos atvejų. Rūkantieji dažniau serga plaučių uždegimu ir kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Rūkymas didina galimybę susirgti tuberkulioze, gripu, peršalimo ligomis. Rūkaliams dažniau paūmėja astma, ji sunkiau kontroliuojama. Kosulys, skrepliavimas, dusulys yra nuolat rūkalius varginantys simptomai (10, 67). Rūkymas ypač pažeidžia rūkančių vaikų ir paauglių plaučius, lėtina augimą, sukelia ankstyvus plaučių funkcijos sutrikimus (42).

Padidėjęs anglies monoksido kiekis rūkalių kraujyje pablogina deguonies apykaitą. Dėl deguonies stokos smegenys ir raumenys negali normaliai funkcionuoti. Širdis ir plaučiai turi daugiau dirbti, kad užtikrintų organų aprūpinimą deguonimi. Be to, anglies monoksidas pažeidžia kraujagyslių sieneles ir didina aterosklerozės riziką (42).

Tabako rūkymas nulemia 50 proc. skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės atvejų (66). Rūkymo poveikis kraujotakos sistemai, moters organizmui (menstruaciniam ciklui, reprodukcinei sveikatai, daroma žala vaisiui ir naujagimiui, įtaka paveldimumui) bei narkotinio pobūdžio susirgimams išdėstyta kituose skyriuose. Nustatyti tiek vyrų, tiek moterų lytinės funkcijos sutrikimai dėl rūkymo (65).

Neseniai paskelbti duomenys, kad vyrų mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų išsivysčiusiose pasaulio šalyse stabilizavosi ir pradeda mažėti. Tačiau moterų mirtingumas kad ir išsivysčiusiose šalyse dar didėja (39).

27

1.8. Prevencinės priemonės kovoje su rūkymu

Siekiant efektyviai kovoti su rūkymo paplitimu, Lietuvoje daug dėmesio skiriama įstatymų atnaujinimui, jų suderinimui su Europos Sąjungoje galiojančiais dokumentais bei praktiniam jų taikymui. 2004 metais Lietuvoje ratifikuota Tabako kontrolės pagrindų konvencija, kuri vienija pastangas tabako kontrolės ir rūkymo prevencijos politikos srityje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Pagrindinis Lietuvos tabako kontrolę apibrėžiantis ir reglamentuojantis teisės dokumentas yra 1995 m. priimtas Tabako kontrolės įstatymas. Įstatymo nuostatomis remiantis siekiama mažinti gaminių vartojimą ir jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius sveikatai ir ūkiui (70). Tabako gaminiai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Tabako kontrolės įstatyme įvardinti ir pagrindiniai valstybės tabako kontrolės politikos principai (70):

1) ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų;

2) mokesčiais ir kitomis valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims;

3) drausti naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas tabako auginimui, jo gaminių gamybai, prekybai, importui ir įvežimui plėtoti;

4) valstybinio teisinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti, kad dalis valstybės biudžeto lėšų, gautų iš tabako gaminių gamybos, importo ir prekybos, būtų skiriama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo programoms rengti ir įgyvendinti;

5) drausti tabako gaminių reklamą;

6) drausti tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą ir riboti rėmimą;

7) didinti visuomenės informuotumą apie tabako gaminių vartojimo daromą žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei;

8) skatinti rūkančius asmenis mesti rūkyti ir teikti jiems pagalbą; 9) vykdyti tabako gaminių kontrolę ir stebėseną (monitoringą);

10) remti socialinę reklamą, nerūkymo propagavimą per visuomenės informavimo priemones; 11) siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamąją aplinką be tabako dūmų.

Po priėmimo Įstatymas buvo ne kartą koreguotas ir keistas, o 2004 metais įsigaliojo nauja Tabako kontrolės įstatymo redakcija. Didelė dalis Įstatymo pakeitimų buvo atlikta Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, derinant Įstatymo nuostatas prie Europos Sąjungos teisinės bazės (71).

2010 metais baigė galioti 1998 m. parengta ir patvirtinta Lietuvos sveikatos programa, kuri atitiko to laikotarpio realijas, o gal net buvo per daug optimistinė. Strateginiai valstybės tabako