LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS Šeimos medicinos klinika

NERINGA PILKAUSKAITĖ

LSMU STUDENTŲ IR REZIDENTŲ POŽIŪRIS Į PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMĄ

Medicinos vientisųjų studijų programa MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 6

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7

7. ĮVADAS ... 8

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

9.1 Lietuvos sveikatos sistemos vystymasis ... 10

9.2 Pirminė asmens sveikatos priežiūra ir jos organizavimas Lietuvoje ... 11

9.3 Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros finansavimas ... 12

9.4 Pirminės sveikatos priežiūros reikšmė sveikatos sistemoje ... 13

9.5 Sistemos reformos poreikis ... 14

9.6 Sveikatos sistemos ateitis - informacinės technologijos? ... 16

9.7 Šeimos gydytojų vaidmuo duomenų rinkime ... 18

10. TYRIMO METODAI ... 20

11. REZULTATAI ... 21

11.1 Bendros tiriamųjų charakteristikos ... 21

11.2 Studentų ir rezidentų žinių ir nuomonės apie Lietuvos pirminę sveikatos priežiūrą įvertinimas 21 11.3 LSMU studentų ir rezidentų požiūris į pirminės sveikatos priežiūros organizavimą ... 25

11.4 Problemos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, atsižvelgiant į LSMU studentų ir rezidentų nuomonę ... 29

11.5 LSMU studentų ir rezidentų požiūris į informacines technologijas sveikatos priežiūros sistemoje ... 31

12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

13. IŠVADOS ... 35

14. PRAKTINĖS ĮŽVALGOS ... 36

1. SANTRAUKA

LSMU studentų ir rezidentų požiūris į pirminės sveikatos priežiūros organizavimą

Tyrimo tikslas: įvertinti LSMU studentų ir rezidentų žinias ir požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros organizavimą.

Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti studentų ir rezidentų žinias apie pirminę sveikatos priežiūrą. 2. Nustatyti ir įvertinti LSMU studentų ir rezidentų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros organizavimą. 3. Išsiaiškinti esančias problemas organizuojant pirminę sveikatos priežiūrą. 4. Išsiaiškinti LSMU studentų ir rezidentų požiūrį į informacines technologijas sveikatos priežiūroje. Metodai: atlikta elektroninė anketinė LSMU studentų ir rezidentų apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant standartinį statistikos paketą IBM SPSS Statistics 23.0. Pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo p<0,05.

Tyrimo dalyviai: pateikta elektroninė anketa atsakinėta savanoriškai, atrinkti V-VI kurso medicinos studentai ir gydytojai rezidentai. Viso apklausoje dalyvavo 104 atitinkantys kriterijus respondentai. Tyrimo rezultatai: LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą dažniausiai buvo vidutinė (atitinkamai 33,9 % ir 35,6 %) ar prasta (40,7 % ir 28,9 %). Respondentai PAASP įvardino kaip labai svarbią grandį sveikatos priežiūros sistemoje. Visi rezidentai ir didesnė dalis studentų žinojo, jog šeimos gydytojui apmokama už prisirašiusius pacientus, tačiau ne visi žinojo apie kitas į atlyginimą įeinančias sudedamąsias dalis. Daugiausiai pokyčių respondentų nuomone reikalaujančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sritys buvo išskirtos specialistų apmokėjimo klausimas (97,8 % rezidentų ir 93,2 % studentų) ir gydytojų poreikio apskaičiavimas (atitinkamai 88,9 ir 81,4 %). Didesnė dalis tyrime dalyvavusių apklaustųjų bandė naudotis ESPBI sistema ir nurodė poreikį sistemą tobulinti. 49,2 % studentų ir 91,1 % rezidentų kaip pagrindinį ESPBI sistemos trūkumą nurodė lėtą veikimą, 86,7 % rezidentų ir 54,2 % studentų – nesklandų sistemos darbą (p<0,05).

Išvados: 1. Dauguma LSMU studentų bei LSMU KK rezidentų žino svarbiausius pirminės sveikatos priežiūros funkcijas ir organizacinius aspektus, rezidentai pasižymi geresniu sistemos išmanymu nei studentai. Tačiau tiek tarp studentų, tiek tarp rezidentų yra klaidingų nuomonių. 2. Didžioji dalis respondentų pirminę sveikatos priežiūros sistemą ir jos organizaciją vertina kritiškai. 3. Tiek LSMU medicinos studentai, tiek rezidentai nurodo tas pačias problemas esančias pirminės sveikatos priežiūros organizavime, ypač išskirta gydytojų poreikio apskaičiavimas ir specialistų darbo apmokėjimas. Svarbu pažymėti, kad visi atsakiusieji nurodo, jog problemos yra. 4. Dauguma respondentų mano, jog informacinės technologijos svarbios sveikatos apsaugos sistemoje. ESPBI sistema vertinta palankiai,

2. SUMMARY

The Outlook of LUHS Students and Residents Towards the Organization of Primary Health Care

The aim of the study. The aim is to evaluate the attitude of LUHS students and residents towards the organization of primary health care.

Objectives. 1. Identify and evaluate LUHS students and residents knowledge of primary health care. 2. Identify and evaluate the attitude of LUHS students and residents outlook on the organization of primary health care. 3. Identify existing problems in organizing primary health care. 4. Find out the view of LUHS students and residents on information technology in health care.

Methods. An electronic questionnaire for LUHS students and residents was conducted. Statistical data analysis was performed using the standard statistical package IBM SPSS Statistics 23.0. The selected level of statistical reliability p <0.05.

Participants. The electronic questionnaire provided was answered voluntarily, answers included were from V-VI course medical students and resident doctors. In total, 104 respondents responded to the survey.

Research results and conclusion. The opinion of LUHS students and residents about the Lithuanian health care system was mostly average (33.9 % and 35.6 %, respectively) or poor (40.7 % and 28.9 %, respectively). Respondents have identified Primary ambulatory health care as one of the most important link in the healthcare system. All residents and most of the students knew that family physicians are paid for the patients who are assigned, but not everyone knew that the salary components of the primary level included other types of payment. The most change demanding areas of the Lithuanian health care system were the issue specialists payment (97.8 % of residents and 93.2 % of students) and the calculation for doctors needed (88.9 % and 81.4 %, respectively). The majority of respondents that answered the survey tried to use the electronical medical information system and pointed out the need to improve the system. 49.2 % of students and 91.1 % of residents reported slow performance as a major shortcoming in the electronical medical information system, also 86.7 % of the residents and 54.2 % of the students indicated poor work of the electronical information system (p <0.05).

Conclusion. 1. The majority of the LUHS students and LUHS KK residents know the most important primary health care functions and organizational aspects, residents have a better understanding of the system than students. However, there are misconceptions among both students and residents. 2. The majority of respondents are critical of the primary health care system and its organization. 3. Both medical students and residents refer to the same problems in the organization of primary health care,

especially the calculation of physicians needed and the payment of specialists. It is important to note that all respondents indicate that there are problems. 4. The majority of respondents believe that information technologies are important in the health care system. The ESPBI system has been evaluated favorably, but with shortcomings.

3. PADĖKA

Dėkoju mokslinio darbo vadovui Prof. dr. Leonui Valiui už pasitikėjimą, pastebėjimus, patarimus bei nuoširdžią pagalbą rengiant baigiamąjį magistrinį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Bioetikos komitetas, išdavęs leidimą tyrimo atlikimui: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-337. Išdavimo data 2019-03-06.

6. SANTRUMPOS

ESPBI - elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra LR - Lietuvos Respublika

LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

LSMU KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos PAASP - pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra

PSDF - privalomas sveikatos draudimo fondas PSO - pasaulio sveikatos organizacija

7. ĮVADAS

„Sveikata – svarbiausia žmogaus teisė“ pabrėžta 1978 m. PSO Alma Ata deklaracijoje, kurią pasirašė 134 šalys, taip pat pripažįstant, jog pirminė sveikatos priežiūra yra esminė dalis sveikatos apsaugoje [1], tai sustiprino kiek vėliau paskelbta tarptautinė PSO strategija siekianti užtikrinti sveikatą visiems iki 2000 m. [2]. Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas remdamasis šiais dokumentais, skelbia, jog „gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė“ [3]. Tai yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno jos piliečio vertybė. Pirminė sveikatos sistemos grandis - pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra (PAASP). Jos tikslas yra vykdyti pirminę asmens sveikatos priežiūrą, atlikti profilaktiką susijusią su infekcinėmis ligomis, propaguoti sveiką gyvenseną, vykdyti prevencines programas, užtikrinti savalaikį ir kokybišką sveikatos priežiūros teikimą.

Šiuo metu Lietuvos viešojoje erdvėje nuolat pasirodo įvairių staipsnių ir nuomonių sveikatos tema. Dažniausiai tai būna neigiama informacija: kritikuojama sveikatos apsaugos sistema, gydytojų kompetencija, gydytojų darbo įranga. Dažniausiai tokias mintis skelbia medicininio išsilavinimo neturintys žmonės, tad kritiškai mąstant, tokia nuomonė yra nekompetetinga. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į dirbančiuosius sveikatos priežiūros sistemoje. Būtent dėl šio aspekto darbo tiriamojoje dalyje yra apklausiami jau bebaigiantys medicinos studijas studentai bei jaunieji gydytojai - rezidentai. Svarbu išsiaiškinti ir įvertinti būtent LSMU studentų bei rezidentų žinias dažniausiai aptariamais sveikatos apsaugos sistemos, pirminės sveikatos priežiūros bei informacinių technologijų taikymo klausimais. Galbūt problemos yra edukaciniame lygmenyje ir išlieka jau dirbant specialistui?

Taip pat aukštos kokybės ir gerai funkcionuojanti pirminė sveikatos sistema priklauso ne tik nuo specialistų, įrangos bet ir nuo informacinių technologijų. Todėl yra svarbu, jog medicinos studentai, tapsiantys rezidentais, būtų ne tik mokomi praktikos, bet ir apmokomi dirbti su neseniai įdiegta elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo sistema (ESPBI) ir suprastų jos svarbą. Ši sistema brangiai kainavo, tad kyla klausimas ar ji patogi dirbti ir ar jaunieji specialistai mato ESPBI perspektyvą.

Taigi, šiame darbe aptariamas požiūris ir žinios apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, pirminės sveikatos priežiūros organizavimą bei informacines technologijas pirminėje grandyje iš medicinos studentų ir rezidentų perspektyvos.

8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: įvertinti LSMU studentų ir rezidentų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros organizavimą. Uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti LSMU studentų ir rezidentų žinias apie pirminę sveikatos priežiūrą. 2. Nustatyti ir įvertinti LSMU studentų ir rezidentų požiūrį į pirminės sveikatos priežiūros

organizavimą.

3. Išsiaiškinti esančias problemas organizuojant pirminę sveikatos priežiūrą.

4. Išsiaiškinti LSMU studentų ir rezidentų požiūrį į informacines technologijas sveikatos priežiūroje.

9. LITERATŪROS APŽVALGA

„Sveikata – svarbiausia žmogaus teisė“ pabrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Alma Ata deklaracijoje 1978 m., kurią pasirašė 134 šalys, taip pat pripažįstant, jog pirminė sveikatos priežiūra yra esminė dalis [1], tai sustiprino kiek vėliau paskelbtą tarptautinę PSO strategiją siekiant užtikrinti sveikatą visiems iki 2000 m. [2]. Deklaracija ir numatyta strategija padėjo pagrindus pirminei sveikatos priežiūrai, kuri buvo apibūdinta kaip „pirmasis asmens, šeimos ir bendruomenės kontaktas su nacionaline sveikatos priežiūros sistema, aprūpinančia sveikatos apsauga žmones, kuo arčiau gyvenamosios ir darbo vietos bei yra pirmasis tęstinio sveikatos priežiūros proceso elementas“ [2]. Tuo metu Lietuva buvo Sovietų sąjungos dalimi, todėl kaip ir visoje sąjungoje buvo taikomas Semaško sveikatos sistemos modelis orientuotas į centralizuotą sveikatos priežiūrą – ligonines. Atkūrus Lietuvos Respublikos (LR) nepriklausomybę, reikėjo sukurti įstatymus įvairiose srityse, ne išimtis buvo ir sveikatos sistema. 1994 m. liepos 19 d. priimtas LR Sveikatos sistemos įstatymas, kuriame pripažįstama, jog „gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė“ [3]. Taip pat buvo sukurti kiti sveikatos sistemą formuojantys įstatymai (1996 m. LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, 1996 m. LR sveikatos draudimo įstatymas, 1996 m. LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, 2002 m. LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas). Šių įstatymų dėka suformuota LR Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), inicijuota sveikatos sistemos decentralizacija, pristatyta ir pradėta plėtoti bendrosios praktikos gydytojo (BPG) specialybė.

Sveikatos apsaugos ministerija yra pagrindinė sveikatos sistemos institucija, kuri atlieka standartų ir reikalavimų, licenzijų ir investicijų reguliavimą. Sveikatos politiką nustato Lietuvos parlamentas (Seimas) teikdamas įstatymų pakeitimus ir vyriausybė patvirtindama valstybės valdymo programas. SAM rengia strategines programas ir planus, nurodydama konkrečius prioritetus ir programų įgyvendinimo būdus. Iki šiol programų vertinimas buvo silpniausia sritis - metinės valdžios institucijų ataskaitos daugiausia susijusios su finansine atskaitomybe ir dažnai trūksta išsamesnio analitinio vertinimo. Nepaisant to, pasiekta tam tikra pažanga kuriant programų vertinimą ir atskaitomybę, tačiau daugiausia tik dėl to, jog reikia atsižvelgti į ES struktūrinių fondų išlaidas [4].

Sveikatos apsaugos sistema yra finansuojama iš nepriklausomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) [5]. Sveikatos sistemos finansavimas grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Visuotinumo principas - visi, kurie nuolat gyvena, teisėtai dirba Lietuvoje, turi mokėti sveikatos draudimo įmokas. Solidarumo principas – visų mokamos sveikatos draudimo įmokos sudaro sąlygas kaupti PSDF. Remiantis šiais principais, nutikus draudiminiam sveikatos įvykiui, apdraustieji gauna nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas [6]. Privalomąjį sveikatos draudimą moka visi

dirbantys asmenys. Tai yra ne vienintelis sveikatos sistemos finansavimo šaltinis - sukurta sudėtinė finansavimo sistema - PSDF, į kurį privalo mokėti visi, ir valstybės biudžetas. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie SAM ir teritorinės ligonių kasos. Asmens sveikatos įstaigos yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis, šių sutarčių dėka visos sveikatos paslaugos apmokamos iš PSDF per teritorines ligonių kasas [5].

9.2 Pirminė asmens sveikatos priežiūra ir jos organizavimas Lietuvoje

Pagal dabar galiojančius įstatymus asmens sveikatos priežiūros paslaugos skirstomos į tris lygius. Kiekvienas lygis skiriasi galimomis paslaugomis, jų apimtimi bei finansavimu.

• Pirminis lygis apima šeimos gydytojo bei ambulatorinės gydytojų komandos paslaugas. • Antrinį lygį sudaro gydytojai specialistai tiek ambulatorinėje, tiek stacionarinėje

aplinkoje.

• Tretiniam lygiui priklauso gydytojai specialistai tiek ambulatorinėje, tiek stacionarinėje aplinkoje, tačiau jų tyrimo ir gydymo galimybės platesnės nei antrinio lygio.

LR sveikatos sistemos įstatyme [3] teigiama, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo lygiai gali būti savivaldybės arba valstybės. Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros paslaugų lygį, paslaugas organizuoja savivaldybė arba valstybė. Pirminės sveikatos priežiūros mastą ir apimtį nustato LR sveikatos sistemos įstatymas, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas bei kiti teisės aktai. Decentralizavus daugelį administracinių funkcijų, savivaldybės tapo atsakingos už pirminės ir socialinės priežiūros organizavimą bei teikimą [4].

Įstaigos, kuriose dirba pirminio lygio gydytojai, teikiančios PAASP paslaugas gali būti viešosios arba privačios. 2017 m. valstybinės ligonių kasos duomenimis veikė 427 PAASP įstaigos, iš kurių 266 yra privačios ir 161 yra viešosios. Nors privačių įstaigų yra žymiai daugiau, jos paslaugas teikė tik beveik trečdaliui gyventojų (32 %), o viešosios įstaigos aptarnavo 68 % [7]. Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, jog privačios PAASP įstaigos yra mažesnės ir jose dirba mažiau gydytojų.

Pagal dabartinį pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) modelį, pirminė sveikatos priežiūra gali būti teikiama šeimos gydytojo arba gydytojų komandos, kurią sudaro vidaus ligų gydytojas, pediatras, akušeris-ginekologas ir chirurgas. PAASP taip pat apima pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą bei pirminę ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą [8]. Pagal 2016 m. valstybinės ligonių kasos duomenis pirminėje grandyje dirbo 2215 šeimos gydytojų, o gydytojų komandose dirbo tik 311 terapeutų, 365 pediatrų, 338 akušerių-ginekologų, 226 chirurgų [7].

Pirminės sveikatos priežiūros grandyje dirbantys šeimos gydytojai teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir atlieka vartininko vaidmenį - sprendžia, kam reikalinga antrinio ar tretinio lygio paslauga [9]. Siuntimai pas aukštesnio lygio gydytoją yra organizacinė struktūra, skirta nukreipti sudėtingesnes medicinines problemas nuo šeimos gydytojo prie specialisto. Pacientai yra nukreipiami pas specialistus tada, kai reikia patarimo dėl gydymo, specialios procedūros ar tyrimo arba terapinės galimybės yra pasibaigusios pirminiame lygyje, reikalinga specialisto priežiūra [10]. Taigi, priminio-antrinio/tretinio lygio gydytojų bendradarbiavimas yra svarbi sveikatos sistemos organizacijos funkcija [11].

9.3 Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros finansavimas

PAASP paslaugos gydymo įstaigoms apmokamos atsižvelgiant į prisirašiusių prie įstaigos gyventojų skaičių. Šis mokėjimo būdas yra pagrindinis, kitaip vadinamas baziniu mokėjimu, kadangi sudaro apie 73 % viso užmokesčio. Taip pat taikoma priemoka už prie PAASPĮ prisirašiusius kaimo gyventojus (apie 7 %), mokamas priedas už gerus darbo rezultatus (apie 9 %) bei papildomai mokama už skatinamąsias paslaugas (apie 11 %) [8]. Lentelėje nr.1 pateikiamos PAASP metinės bazinės kainos balais. Balai yra prilyginami eurams, taigi 1 balas lygus 1 eurui. Taip pat yra atsižvelgiama į paciento gyvenamąją vietą - už kaimo vietovėse gyvenačio asmens aptarnavimą bazinė kaina didinama 12,44 euro.

1 lentelė. PAASP metinės bazinės kainos

PAASP paslaugos

Vieno gyventojo PAASP paslaugų metinė bazinė kaina (balais)* Gyventojų amžius

<1 m. 1–7 m. 8–17 m. 18–34 m. 35–49 m. 50–65 m. >65 m. Šeimos gydytojo komandos

teikiamos paslaugos 61,43 53,88 26,00 23,19 29,05 45,41 57,03 (Modifikuota remiantis LR SAM įsakymu dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo)

Priedas už gerus darbo rezultatus Lietuvoje taikomas nuo 2008 m. Rodikliai, kurie laikomi gerais darbo rezultatais [8]:

2. prevencinių programų vykdymo intensyvumas: gimdos kaklelio piktybinių navikų, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos;

3. sergančiųjų lėtinėmis ligomis hospitalizacijos dažnis: arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga;

4. sergančiųjų lėtinėmis ligomis konsultavimo dažnis: arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga;

5. vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumas.

Skatinamąsias paslaugas sudaro 18 grupių, kurios priskiriamos šeimos gydytojo kompetencijai. Už sąraše esančias paslaugas apmokama atlikus tam tikrą jų skaičių (pavyzdžiui už protrombino laiko (INR) nustatymą apmokama atlikus 12 paslaugų per kalendorinius metus).

9.4 Pirminės sveikatos priežiūros reikšmė sveikatos sistemoje

Daugumoje Europos šalių sveikatos sistema yra kritiniame taške, nes sveikatos priežiūros išlaidos vis didėja, vis daugiau pacientų turi keletą sunkių ligų, taip pat problema yra senėjanti populiacija bei potencialiai netikslingos hospitalizacijos [9]. Šeimos gydytojai, slaugytojos bei gydytojų komandos dirbančios PAASP yra tarsi filtras daugumai pacientų - pirmasis kontaktas su sveikatos sistema. Tai reiškia, jog personalas pirmasis pamato ankstyvuosius lėtinių ligų ar vėžio simptomus, depresijos požymius bei kitus sveikatos sutrikimus. PAASP dirbantys gydytojai turi užtikrinti, jog pacientas gaus tinkamą priežiūrą tinkamu metu, kurią atliks tinkamas sveikatos priežiūros specialistas. Įvairūs tyrimai patvirtina [12, 13, 14, 15, 16], jog pirminė priežiūra su minėtomis užduotimis susitvarko geriau ir palyginus pigiau nei antrinis ar tretinis lygis. Taigi, dauguma Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, siekia sustiprinti pirminę sveikatos priežiūrą. Tačiau kas yra stipri pirminė sveikatos priežiūra?

Remiantis Barbaros Starfield [17] publikacijomis pagrindžiama, jog sveikatos sistema turinti aukšto lygio pirminę sveikatos priežiūrą (PSP) sudaro sąlygas geresnei populiacijos sveikatai bei mažesnėms gydymo išlaidoms. Aukšto lygio PSP apibūdina 10 punktų, kuriuos išskyrė PSO [18]:

1. Į žmogų orientuota priežiūra - holistinis požiūris į individą, ne tik į ligą;

2. Integracija - ne tik ligų gydymas, bet ir sveikos gyvensenos skatinimas, ligų prevencija, diagnostika ir gydymas sergant keliomis ligomis;

3. Koordinacija - paciento priežiūros koordinavimas;

5. Tęstinumas - nuolatinis paslaugų teikimas;

6. Dėmesys populiacijai - atsakingumas už visuomenės sveikatą ir gerovę;

7. Dalyvavimas - daugiadisciplininės komandos, žmonių ir bendrijų dalyvavimas renkantis, planuojant ir įgyvendinant paslaugas;

8. Atsiskaitomumas - pagrindinis efektyvios aukštos kokybės ir saugios sveikatos priežiūros elementas, leidžiantis išmatuoti išeitis;

9. Įrodymais pagrįsta praktika - gairių, priežiūros kelių ir sprendimų parėmimas įrodymais;

10. Technologijų integracija - reikia naudoti tinkamas technologijas, duomenis ir analitinius sprendimus, siekiant suteikti integruotą ir vientisą informaciją apie asmenis, siekiant padidinti efektyvumą, veiksmingumą, reagavimą ir priežiūros tinkamumą;

Pasaulio banko surinkti duomenys atskleidė, kad pirminė sveikatos priežiūra gali patenkinti 90 % sveikatos priežiūros poreikių, o likusiems 10 % reikalingos ligoninės paslaugos [16]. Didžioji dalis asmens sveikatos priežiūros paslaugų turėtų būti vykdoma pirminiame lygyje. Pirmiausia, žemiausio lygio paslaugos kainuoja pigiausiai, tad tokiu būdu aptarnaujant didžiąją populiacijos dalį išleidžiama mažiau lėšų vieno žmogaus priežiūrai, nors bendra suma gali, o ir turėtų, viršyti specialistų gydymo išlaidas. Antra, tinkama pradinė priežiūra sumažina apsilankymų skubios pagalbos skyriuje bei mažina hospitalizacijų skaičių [17]. Šie aspektai leidžia sumažinti absoliučias sveikatos sistemos išlaidas. Lietuvoje taip pat siekiama sukurti aukšto lygio priežiūros sistemą, kuri leistų optimizuoti išlaidas bei patenkinti visų pacientų poreikius. Siekiama, jog pirminis lygis taptų esminiu sveikatos sistemoje, tačiau esama kliūčių siekiamybių įgyvendinimui.

9.5 Sistemos reformos poreikis

Vis daugėja literatūros apie įvairių šalių sveikatos sistemos transformaciją [18, 19, 20, 21], tačiau išlieka publikuotų tyrimų stygius ir svarbiausia - stinga dokumentuotų pokyčių patirties ir praktinių gairių kaip nuo įstatymų išleidimo pereiti prie jų įgyvendinimo ir užtikrinimo, vykstant nuosekliam koordinavimui tarp įstatymo vizijos, tikslų ir planų.

Lietuva turinti beveik 3 mln. populiaciją [22], visapusišką sveikatos sistemos reformą pristatė vos tik atgavus nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos. Reformos, kuriomis buvo siekiama gerinti gyventojų sveikatą, užtikrinti finansinės rizikos apsaugą, didinti pacientų pasitenkinimą bei užtikrinti finansinį tvarumą orientuotą į pirminę sveikatos priežiūrą, pristatyta nacionalinė sveikatos draudimo sistema ir dalies ligoninių sujungimas. Bendrosios praktikos gydytojo (BPG) specialybė buvo pristatyta 1990 m., po 5 metų pradėjo dirbti pirmieji BPG, o dar po 10 metų BPG buvo pervadinti į

Šeimos gydytojus. Pagal įstatymus visi šalies piliečiai privalo būti prisiregistravę prie šeimos gydytojo - pirminė sveikatos priežiūra suteiktas sveikatos sistemos centro vaidmuo, kurio dėka gerinama priežiūros kokybė, vartininko funkcija ir priežiūros koordinavimas, taip pat mažinamas sovietinio stiliaus sveikatos sistemos ligoninės-centro įprastas vaidmuo, mažinamas perteklinis siuntimas pas specialistus ir nereikalingos hospitalizacijos [4, 11, 12, 15]. Pirminė sveikatos priežiūra yra kertinis akmuo siekiant universalaus sveikatos priežiūros padengimo, kuriant į pacientą orientuotą sistemą bei siekiant veiksmingo ir efektyvaus lėtinių ligų valdymo bei gydymo. Taigi, atrodo, jog Lietuvos sveikatos sistema atitinka minėtus punktus, tad yra stipri ir tinkamai organizuojama. Tačiau nuolat išsakomas nepasitenkinimas sistema, sveikatos priežiūros organizacija. Bet ar dėl to kalti dirbantys specialistai?

Visas sveikatos priežiūros sistemos darbas yra reglamentuotas ir pokyčius gali sukurti tik tie, kurie atsakingi už teisinius aktus. Šiuo atveju itin svarbūs yra asimetriški santykiai tarp politikos formuotojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų. Darbuotojai - tai gydymo įstaigų personalas, kuris atsiduria tarsi žemesniame lygyje nei politikos formuotojai. Dirbantys žemesniame lygmenyje, t.y. gydymo įstaigose, nebūtinai turi atsižvelgti į tų, kurie dirba aukštesniame, t.y. įstatymų formavimo lygmenyje, motyvus, tačiau aukštesnysis lygmuo negali būti sėkmingas be supratimo apie tai, kas vyksta gydymo įstaigose. Remiantis tuo, kad vyriausybės ir aukštesnio lygio darbuotojai siekia kuriamos politikos veiksmingumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip pasiekti naudingus skirtingų lygių santykius [19]. Kitaip tariant, reformos turi būti prasmingos klinicistams. Šiuo atveju didelės naudos ir įtakos turi naujausios technologijos, kurios įgalina rinkti ir analizuoti informaciją greitai ir patikimai [23, 24, 25]. Prieš kelis metus visoje Lietuvoje įdiegta E. Sveikatos sistema būtų vienas geriausių įrankių, padėsiančių išsiaiškinti, kokia padėtis yra dabar ir kokių pokyčių reikia PAASP organizavime.

Teisėkūros reforma, technologijų raida, visuomenės lūkesčių pokyčiai ir sąnaudų apskaičiavimas sukuria erdvę sveikatos priežiūros sistemos pokyčių pagreitinimui. Pirminė priežiūra reikalauja tvirtų vizijų ir atitinkamų pokyčių klestėti. Teigiant, kad pirminė priežiūra atlieka svarbias funkcijas, kurios ateityje bus tokios pat svarbios kaip ir praeityje, kurias optimizuoti padeda technologijų integracija į kasdienį darbą. Taigi, stipri pirminė sveikatos priežiūros sistema susieta su didesniu efektyvumu, sumažėjusiu skubios pagalbos poreikiu ir geresnėmis išeitimis [12, 14, 17]. Lietuva išlieka pirmaujančia tarp kitų Europos šalių dėl palyginus didelių hospitalizacijų apimčių - 24 atvejai 100 gyventojų, nors ES vidurkis yra 17 [26], kurių tikėtina, jog galima išvengti. Tai nurodo, kad yra neadekvatus koordinavimas tarp sveikatos sistemos teikėjų - taip pat tai indikatorius, nurodantis, jog pirminė sveikatos priežiūra yra prastos kokybės [12]. Pasaulinė sveikatos organizacija [18] pranešė apie Kringos ir kolegų [14] atliktą 31 Europos šalies tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad gyventojų sveikata yra geresnė šalyse, turinčiose stiprią pirminės sveikatos priežiūros struktūrą, kurią

Buvo padaryta išvada, kad investicijos į kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą neleidžia sutaupyti lėšų artimiausiu laikotarpiu, bet tai lemia geresnes gyventojų sveikatos išeitis ir sulėtina sveikatos priežiūros išlaidų augimą. Taip pat reikia nepamiršti, jog žmogiškieji ištekliai yra viena svarbiausių sveikatos sistemos sudedamųjų dalių. Pirminės sveikatos priežiūros centro veikla iš esmės priklauso nuo pakankamo darbuotojų skaičiaus, komandos žinių, įgūdžių ir motyvacijos [16], todėl dalis investicijų turėtų būti skiriama edukacijai. Būtent kokių investicijų reikia edukacijos tobulinimui, galėtų nurodyti duomenys iš ESPBI - atvejų, kurių negydo pirminė grandis, nors turėtų, analizė padėtų nustatyti esančios edukacijos spragas.

Svarbu, jog esminiai PAASP pokyčiai turėtų vykti ir keičiant apmokėjimo apskaičiavimą, kompetencijos pertvarkymą bei įtraukiant informacines technologijas. Tačiau norint pasiekti šį perėjimą gydymo įstaigose ir pacientų suvokime, reikės daugiau nei geresnių technologijų ir mokėjimo būdų. Dėl šio pokyčio reikia veiksmingo vadovavimo, valdymo, palaikymo ir nuolatinio proceso tobulinimo nuo pagrindinių priežiūros sričių iki aukščiausio lygio valdymo ir politikos formavimo. Pokyčiai nėra lengvas procesas, tačiau būtini, nes suteikia galimybę ne tik pagerinti kasdienio klinikinio darbo patirtį, bet ir profesijos artėjimą prie aukščiausių humanizmo ir mokslinio griežtumo idealų [20].

9.6 Sveikatos sistemos ateitis - informacinės technologijos?

Naudojantis dabartinėmis technologijomis galima lengvai išsiaiškinti, kiek pacientų ir su kokiomis bėdomis iš pirminio lygio keliauja į antrinį ar tretinį. Numanoma, jog dalis siuntimų yra netikslingi, eikvojantys sveikatos sistemos išteklius, o dalis pacientų, kuriems reikia specialisto pagalbos yra netinkamai gydomi. Taigi, pacientai gali būti be reikalo ištirti ar net hospitalizuoti [10, 11, 12]. Šie reiškiniai turėtų būti ištirti ir Lietuvoje siekiant optimizuoti sveikatos sistemą. Lengviausias kelias - surinkti duomenis ir juos analizuoti, bet pirmiausiai tam reikia priemonės. Kaip tik tokia priemonė - elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra (ESPBI) - nesenai buvo įdiegta daugelyje Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų, deja iš karto buvo susidurta su įrangos netobulumu. Tačiau ar Lietuvai verta investuoti į ESPBI tobulinimą?

Kylant medicinos paslaugų aukštos kokybės reikalavimams, atsirado poreikis inovatyvioms ligoninių informavimo sistemoms, tokioms kaip ESPBI. Būtent tokio tipo sistemos ir elektroninės ligos istorijos yra laikomos svarbiomis priemonėmis, kurios padeda efektyviau teikti aukšto lygio sveikatos priežiūrą bei instrumentais padedančiais sumažinti klaidų, teikiant medicinines paslaugas. Yra pripažinta, jog elektroninės ligos istorijos turi potencialą tapti esminiu elektroninės informacijos ir komunikacijos sistema sveikatos priežiūros sektoriuje [23, 27, 28, 29]. ESPBI yra technologija

įgalinanti sukurti geresnės kokybės pokyčių programas gydytojo praktikoje nei popierinės ligos istorijos. Be abejo, siekiant pagerinti kokybę naudojant duomenis iš ESPBI nėra nei pigu, nei lengva. Apibendrinant tyrimai nurodo, jog didėjantis technologijų naudojimas pagerins sveikatos priežiūros sistemą ir jos efektyvumą [23, 28].

Kokybės gerinimo ir financinės naudos siekiai yra įgyvendinami tik tada, kai sistema naudojasi dauguma gydytojų. Tyrimai parodė [23, 27, 28, 29, 30], jog informacinių technologijų naudojimas padeda sumažinti galimas klaidas keliose kategorijose: gerina komunikaciją, paruošta greitai prieinama informacija, greitas esminės informacijos pasiekiamumas, pagalba skaičiuojant, patikrinimai atliekami iš karto, pagalba stebint, pagalba apsisprendžiant, greitas atsakas į ir stebėjimas dėl pašalinių poveikių. Iš visų esamų informacinių technologijų, elektroninė ligos istorija turi plačiausias galimybes ir tuo pačiu didžiausią potencialą gerinti paslaugų kokybę. Tyrimai [28, 31] pateikia teigiamus kokybės gerinimo aspektus elektroninės sistemos naudojimo metu - elektroninės dokumentacijos peržiūrėjimas, vaistų išrašymas, tyrimų užsakymas, tinkamos priežiūros priminimai, susirašinėjimas.

Esant prielaidai, jog ESPBI sistema gali pagerinti sveikatos priežiūros tiek kokybę, tiek efektyvumą, dauguma sveikatos priežiūrą teikiančių organizacijų investuoja į pritaikytų informacinių technologijų sukūrimą ir įdiegimą. Van der Maijden et al. [32] identifikavo naudotojų nepasitenkinimą kaip vieną svarbiausių veiksnių, nulemenčių nesėkmingą informacinės sistemos įdiegimą. Nors sistema turi daug potencialo, tačiau pritaikymas kasdieniame darbe gali žlugti, jei naudotojai yra nepatenkinti sukurta sistema. Nors ir yra įrodymų, jog stebima nauda vos įdiegus sistemą, faktoriai, tokie kaip kompiuterinio raštingumo stoka ir įdiegimo procesas turi neigiamą poveikį sėkmingam informacinių technologijų pritaikymui.

Bandant inkorporuoti sistemą, kurios pagrindinis tikslas yra sudaryti ryšį tarp skirtingų organizacijų, nėra lengva užduotis ir dauguma kliūčių bei problemų turėtų būti numatyta ir išspręsta iš anksto siekiant sukurti efektyvią sistemą [29]. Yra gerų bandymų įdiegti elektroninę sistemą, tačiau vis dar nėra aiškios elektroninių ligos istorijų įdiegimo sistemos, o tai yra didelė problema tokiai šaliai kaip Lietuva. Lietuvoje SAM yra atsakinga už elektroninės sveikatos sistemos įgyvendinimą [3]. Kaip jau minėta, įdiegta ir naudojama ESPBI, tačiau sistema turi daug problemų, kurios neleidžia efektyviai išnaudoti sistemos galimybių. Ištaisyti esamas problemas, reiškia finansines investicijas į elektroninę sistemą. Be reikiamų investicijų sistema nefunkcionuos ir tikėtina, jog galiausiai žlugs. Tikėtina, jog šiuolaikiniame pasaulyje be informacinių technologijų sveikatos sistema irgi žlugs. Svarbu, jog ESPBI tobulėtų ir suteiktų galimybę tobulėti sveikatos sistemai.

ESPBI renka daug svarbios informacijos, yra mobili ir efektyvi. Tokios technologijos leidžia ilgalaikį paciento būklės stebėjimą nepertraukiant įprastinės paciento veiklos. Efektyvumas -

rašant anamnezę. Numatyta, jog informacinė sistema ne tik sutaupo gydytojo laiką, bet ir popierių, rašymo priemones bei mažina papildomą darbą [9]. Šiuo metu Lietuvoje pildoma ir elektroninė ligos istorija, ir popierinė - vyksta pereinamasis laikotarpis dėl neseniai įdiegtos sistemos. Svarbūs elektroninės sistemos elementai: patogumas gydytojams ir pacientams, sveikatos įrašų kontrolė [28].

ESPBI gali turėti didelės naudos sveikatos sistemai, labiausiai dėl didesnio efektyvumo ir geresnės priežiūros kokybės, suteikiant galimybę greitai gauti informaciją [19, 26]. Ligoninių informaciniai tinklai apibrėžiami kaip „pacientų lygio elektroninės sveikatos informacijos pasidalijimo tarp skirtingų organizacijų“ procesas [10]. Tinklai leidžia veiksmingai naudotis elektroninės sistemos duomenimis tarp bendruomenių, paslaugų teikėjų ir veikėjų bei išnaudoti visas galimybes. Nepaisant atotrūkio tarp iškeltų tikslų kokybės ir pasiektų tikslų [11], sėkmingą elektroninės sistemos priėmimą šalyse trukdo įvairūs veiksniai. Tai apima susirūpinimą dėl saugumo, paslaugų tęstinumo ir privatumo [20, 23], kartu su tokiais klausimais būdingo politikos sudėtingumo [19, 28], taip pat dėl to, kaip paslaugų teikėjai, ypač gydytojai, priims pokyčius [30, 33]. Konkrečiau, įstatymas siekia pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų bendradarbiavimą ir integraciją, didinti sveikatos priežiūros paslaugų skaidrumą ir atsižvelgiant į naujausias medicinines žinias atnaujinti sveikatos priežiūros sistemą su informacinių technologijų plėtra [30].

9.7 Šeimos gydytojų vaidmuo duomenų rinkime

Šiuolaikiniame pasaulyje duomenys yra svarbus resursas. Duomenys, gauti iš pagrindinių šaltinių, yra perspektyvūs, tačiau juose neatsižvelgiama į kiekvieno paciento ar visos populiacijos priežiūros kelią. Šiuo požiūriu pirminės sveikatos priežiūros įrašai yra ypač vertingi [11], kadangi šeimos gydytojai dažnai yra savo pacientų koordinatoriai sveikatos priežiūros procese, pirminės sveikatos priežiūros įrašuose turi būti visa paciento medicinos istorija. Be to, dauguma žmonių turi prieigą prie pirminės sveikatos priežiūros. Dėl informacinių technologijų (IT), elektroninėse ligos istorijose užfiksuotų duomenų kiekis, kartu su didėjančiu duomenų jungčių ir mainų galimybėmis, sukuria galimybes įvertinti rezultatus ir, atitinkamai, pagerinti pacientų bei populiacijos sveikatą. Antrinis elektroninių sveikatos įrašų duomenų naudojimas, pavyzdžiui, epidemiologiniams tyrimams, farmakologinio budrumo ar sveikatos politikos formavimui, palaipsniui didėja [4]. Be to, dėl daugelio ligų lėtinio pobūdžio visuotinis paciento istorijos supratimas yra labai svarbus kokybiškai sveikatos priežiūrai.

Šeimos gydytojai yra būtini duomenų teikėjai. Kaip priežiūros kelio koordinatoriai [23], jie yra tarsi prieigos taškas prie daugelio gyventojų medicininės istorijos. Šeimos gydytojai yra ir turi būti pagrindiniai pirminės sveikatos priežiūros rutininių duomenų rinkimo tinklų proceso dalyviai. Jie ne

tik teikia duomenis, bet ir užtikrina duomenų kokybę. Be to, šeimos gydytojai taip pat turėtų būti suinteresuoti pakartotinai naudoti duomenis analizuojant savo darbo kokybę.

Dėka mokymo, gydytojai išmoksta koduoti informaciją ir palengvina informacijos išgavimą apie savo pacientus. Duomenų išgavimo procese dalyvaujantys pirminio lygio gydytojai gali reguliariai gauti praktikos kokybės gerinimo atsiliepimus, padedančius pagerinti pacientų klinikinius rezultatus. Pavyzdžiui, atsiliepimai apie antibiotikų vartojimą gali būti naudingi, siekiant išanalizuoti medicinos praktiką.

Galiausiai reikia pabrėžti, kad trys pagrindiniai veikėjai kartu dalyvauja informacinių technologijų taikymo iniciatyvose: vyriausybės tarnybos, akademinės institucijos ir programinės įrangos kompanijos. Jų partnerystė yra efektyviausias būdas finansuoti ir tobulinti ilgalaikius ir plačius duomenų rinkimo projektus [29].

10. TYRIMO METODAI

Tyrimo planavimas. Gautas LSMU Bioetikos komisijos leidimas Nr. BEC-MF-337 vykdyti tyrimui. Apklausos anketa sudaryta tyrimo autorės. Anketinis tyrimas buvo atliekamas LSMU medicinos fakultete bei tarp LSMU rezidentų. Momentinė apklausa vykdyta nuotoliniu būdu 2019 m. kovo-balandžio mėnesiais, pateikiant nuorodą į apklausos anketą. Pirminis anketos variantas buvo pateiktas 2 studentams ir 2 rezidentams, kurie nurodė anketos klausimų netikslumus ir klaidas. Atsižvelgiant į studentų ir rezidentų pastebėjimus anketa pataisyta ir pateikta respondentams. Minėtų 2 studentų ir 2 rezidentų atsakymai nėra įtraukti į duomenų analizę.

Tyrimo objektas. LSMU medicinos fakulteto studentai ir gydytojai rezidentai.

Tiriamųjų atranka. Viso tyrime dalyvavo 124 respondentai. Tyrimui buvo atrinkti 104 LSMU medicinos fakulteto V ir VI kurso medicinos studentai bei LSMU KK gydytojai rezidentai. Pasirinkti paskutiniųjų kursų studentai, kadangi jie labiau susipažinę su sveikatos sistema, jaunesnių kursų studentai gali iškreipti tyrimo duomenis.

Tyrimo metodai. Tyrimui naudotas momentinis anketavimas. Tiriamųjų buvo prašoma nurodyti bendrąją informaciją apie save (lytį, amžių, studentas ar rezidentas, sveikatos priežiūros sistemos lygį, kuriame dirbama ar planuojama dirbti), klausiama nuomonės apie pirminės sveikatos priežiūros sistemą, jos paslaugų organizavimą, sistemos trūkumus ir informacinių technologijų naudojimą sveikatos priežiūros sistemoje.

Statistinė analizė. Duomenų analizė atlikta IBM SPSS 23.0 programa. Naudoti aprašomosios ir palyginamosios statistikos metodai. Rezultatai pateikiami kaip dažniai (%) arba vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Ryšiai tarp kategorinių požymių vertinti chi kvadrato (χ2) kriterijumi, o kiekybinių požymių lyginimui naudotas neparametrinis Mann-Whitney U kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė nustatyta <0,05.

11. REZULTATAI

Viso tyrimui atrinkti 104 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) V-VI kurso medicinos studentai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) gydytojai rezidentai nuo 23 iki 30 metų, amžiaus vidurkis 25,2 ± 1,9 metų. Tiriamųjų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.

Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė moterys (74,0 %). Studentai sudarė 56,7 % visų apklaustųjų. 73,8 % tyrimo dalyvių dirbo arba planavo dirbti antriniame ar tretiniame sveikatos priežiūros lygyje.

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos, % (n=104)

Charakteristikos n % Lytis: Moterys 77 74,0 Vyrai 27 26,0 Amžius, m. M ± SN 25,2 ± 1,9 Studentai 59 56,7 Rezidentai 45 43,3 Planuojate dirbti/dirbate Pirminiame lygyje 28 26,9 Antriniame/tretiniame lygyje 76 73,1 n – tiriamųjų skaičius, M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.

11.2 Studentų ir rezidentų žinių ir nuomonės apie Lietuvos pirminę sveikatos priežiūrą įvertinimas

Analizuojant LSMU studentų ir rezidentų nuomonę apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą nustatyta, kad rezidentų nuomonė apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą (SPS) buvo geresnė nei studentų (1 pav.). 25,4 % visų apklaustų studentų sveikatos priežiūros sistemą vertino gerai arba puikiai, tuo tarpu 38,9 % rezidentų ir 40,7 % studentų Lietuvos SPS įvertino prastai.

Proc., %

1 pav. LSMU studentų ir rezidentų Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos vertinimas

χ2=1,9, p=0,387.

Analizuojant būsimųjų sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie Lietuvos pirminę SPS nustatyta, kad 35,6 % visų apklaustųjų ją vertino palankiai, prastai – 28,8 % respondentų (atitinkamai 22,2 % rezidentų ir 33,9 % studentų) (2 lentelė).

2 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie Lietuvos pirminę sveikatos priežiūros sistemą

Būsimieji specialistai

Prasta Vidutinė Gera/puiki Iš viso

n % n % n % n %

Studentai 20 33,9 23 39,0 16 27,1 59 100,0

Rezidentai 10 22,2 14 31,1 21 46,7 45 100,0

Iš viso 30 28,8 37 35,6 37 35,6 104 100,0

n – tiriamųjų skaičius, χ2=4,4, p=0,111.

Pasiteiravus tyrimo dalyvių, ar studijų metu jie suprato sveikatos priežiūros lygmenis, 59,6 % nurodė, kad suprato gerai ar puikiai (3 lentelė), o 20,2 % atsakė, kad suprato prastai ir 20,2 % vidutiniškai.

3 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų sveikatos priežiūros lygių supratimas studijų metu

Būsimieji specialistai

Prastai Vidutiniškai Gerai/puikiai Iš viso

n % n % n % n %

Studentai 11 18,6 11 18,6 37 62,7 59 100,0

Rezidentai 10 22,2 10 22,2 25 55,6 45 100,0

Iš viso 21 20,2 21 20,2 62 59,6 104 100,0

Vertinant būsimųjų sveikatos priežiūros specialistų skirtingų sistemos lygių funkcijų supratimą studijų metu taip pat nustatyta, kad didžiajai daliai apklaustų (58,7 %) funkcijų pasiskirstymas buvo aiškus (4 lentelė). 23,7 % studentų ir 28,9 % rezidentų ši informacija studijų metu buvo prastai suprantama.

4 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų sveikatos priežiūros lygių funkcijų supratimas studijų metu

Būsimieji specialistai

Prastai Vidutiniškai Gerai/puikiai Iš viso

n % n % n % n %

Studentai 14 23,7 9 15,3 36 61,0 59 100,0

Rezidentai 13 28,9 7 15,6 25 55,6 45 100,0

Iš viso 27 26,0 16 15,4 61 58,7 104 100,0

n – tiriamųjų skaičius, χ2=0,4, p=0,822.

Klausiant būsimųjų sveikatos priežiūros specialistų bendros nuomonės apie Lietuvos SPS aiškumą, 32,2 % studentų ir 62,2 % rezidentų manė, kad sistemos funkcionavimą supranta gerai, 25,4 % studentų ir 13,3 % rezidentų atsakė, kad supranta prastai (5 lentelė). Rezidentų dalis, manančių, kad gerai supranta Lietuvos SPS, buvo didesnė nei studentų.

5 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie sveikatos priežiūros sistemos aiškumą

Būsimieji specialistai

Prasta Vidutinė Gera/puiki Iš viso

n % n % n % n %

Studentai 15 25,4 25 42,4 19 32,2 59 100,0

Rezidentai 6 13,3 11 24,4 28 62,2 45 100,0

Iš viso 21 20,2 36 34,6 47 45,2 104 100,0

n – tiriamųjų skaičius, χ2=9,3, p=0,01.

32,7 % tyrimo dalyvių informacinių technologijų naudojimą sveikatos priežiūros sistemoje vertino prastai, didesnė dalis buvo studentai (39,0 %) (6 lentelė). 35,6 % studentų ir 57,8 % rezidentų informacinių technologijų taikymą vertino palankiai.

6 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie informacinių technologijų naudojimą sveikatos priežiūros sistemoje

Būsimieji specialistai

Prasta Vidutinė Gera/puiki Iš viso

n % n % n % n %

Studentai 23 39,0 15 25,4 21 35,6 59 100,0

Rezidentai 11 24,4 8 17,8 26 57,8 45 100,0

Iš viso 34 32,7 23 22,1 47 45,2 104 100,0

Vertindami e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę (ESPBI) sistemą būsimieji sveikatos priežiūros specialistai buvo kritiški (7 lentelė). 45,2 % tyrimo dalyvių sistemos funkcionavimą vertino prastai (atitinkamai 47,5 % studentų ir 42,2 % rezidentų). Tik 23,1 % tyrimo dalyvių sistemą vertino gerai arba puikiai, didesnė jų dalis buvo rezidentai.

7 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą

Būsimieji specialistai

Prasta Vidutinė Gera/puiki Iš viso

n % n % n % n %

Studentai 28 47,5 23 39,0 8 13,6 59 100,0

Rezidentai 19 42,2 10 22,2 16 35,6 45 100,0

Iš viso 47 45,2 33 31,7 24 23,1 104 100,0

n – tiriamųjų skaičius, χ2=7,8, p=0,021.

Tiek tyrime dalyvavę studentai, tiek rezidentai tvirtai pritarė teiginiams, kad dalis ambulatorinių pacientų gydomi stacionare, o vyresnio amžiaus pacientai dažniau pageidauja stacionarinio gydymo (8 lentelė). Rezidentai dažniau pritarė šiems teiginiams nei studentai. Dabartinis sveikatos priežiūros modelis buvo įvertintas vidutiniškai, o visa Lietuvos sveikatos priežiūros sistema žemiau nei vidutiniškai. Rezidentai sveikatos sistemos modelį ir visą Lietuvos SPS įvertino geriau nei studentai (p < 0,05).

8 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos ypatybes*

Paslaugos Studentai Rezidentai p

M SN M SN

Studijų metu būnant ligoninėje pastebėjau, jog dalis pacientų gali būti gydomi

ambulatoriškai 4,3 0,8 4,5 0,7 0,176

Pastebėjau, jog vyresnio amžiaus pacientai

prašo stacionaro paslaugų 4,1 0,9 4,5 0,7 0,013

Dabartinis sveikatos sistemos modelis yra optimalus (suskirstymas į lygius, pirmiausia pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją)

3,3 1,1 3,8 1,2 0,025

Lietuvos sveikatos sistemą priskirčiau

aukšto lygio sistemai 2,9 1,1 3,4 1,2 0,036

*aukštesnis balas rodo tvirtesnį pritarimą kiekvienam teiginiui (nuo 1 iki 5); M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.

Analizuojant LSMU rezidentų ir studentų žinias apie pirminio sveikatos priežiūros lygio paslaugas nustatyta, kad didžioji tyrimo dalyvių dalis pritarė teiginiams apie pirminio sveikatos priežiūros lygio ypatybes, o studentų ir rezidentų dalis reikšmingai nesiskyrė (p>0,05, 2 pav.).

2 pav. LSMU studentų ir rezidentų žinios apie pirminio sveikatos priežiūros lygio funkcijas

Apibendrinant galima teigti, kad bendra LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą dažniau buvo vidutinė ar prasta. Būsimiesiems sveikatos specialistams buvo aiškus sveikatos sistemos modelis ir funkcijų pasidalinimas tarp lygių. Tyrimo dalyviai nepalankiai vertino informacinių technologijų naudojimą ir ESPBI sistemą, rezidentai geriau nei studentai. Rezidentai dažniau pritarė teiginiui, kad sveikatos priežiūros lygių funkcijų suskirstymas yra optimalus.

11.3 LSMU studentų ir rezidentų požiūris į pirminės sveikatos priežiūros organizavimą

Pasiteiravus respondentų nuomonės apie atsakomybę, organizuojant PSP, savivaldybei šias funkcijas priskyrė tik 13,3 % rezidentų ir 15,3 % studentų (3 pav., p>0,05). Atitinkamai 42,2 % ir 40,7 % manė, kad be savivaldybių šias funkcijas vykdo ir kitos institucijos (valstybė, ligoninės).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Rūšiuoti pacientus Gydyti lengvus atvejus Padėti koordinuoti pacientą sveikatos sistemoje Gydyti lėtines ligas Siųsti pacientus specialistams

83.1 98.3 88,1 94,9 81,4 84.4 93.3 93,3 95,6 75,6 Proc., % Rezidentai Studentai

3 pav. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo atsakomybę

Tiek tyrime dalyvavę studentai, tiek rezidentai tvirtai pritarė teiginiams, kad PAASP yra svarbi, o svarbos poreikis turėtų dar padidėti ir priimti didžiąją dalį pacientų (9 lentelė). Rezidentai dažniau nei studentai pažymėjo, kad PAASP turėtų apimti didžiąją dalį pacientų. Būsimieji sveikatos priežiūros specialistai pritarė teiginiui, kad atlyginimas turėtų priklausyti nuo atliekamų procedūrų.

9 lentelė. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros sistemos organizavimą*

Ypatybės Studentai Rezidentai p

M SN M SN

PAASP yra svarbi sveikatos sistemoje 4,8 0,5 4,8 0,4 0,966

PAASP svarba turėtų didėti 4,7 0,6 4,8 0,4 0,472

PAASP turėtų apimti didžiąją dalį pacientų 4,6 0,7 4,8 0,4 0,046 Atlygio sudarymas turėtų priklausyti nuo

atliekamų procedūrų. 4,0 1,0 4,3 1,0 0,085

*aukštesnis balas rodo tvirtesnį pritarimą kiekvienam teiginiui (nuo 1 iki 5); M – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis. PAASP - pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra.

4 pav. pateikiamos būsimųjų sveikatos specialistų žinios dėl atlygio sudedamųjų dalių PAASP. 86,7 % rezidentų ir 67,8 % studentų pažymėjo, jog mokami priedai už gerus darbo rezultatus (p<0,05), 79,7 % studentų ir visi apklausti rezidentai pažymėjo, jog apmokama už skatinamųjų paslaugų atlikimą (p<0,05).

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Valstybė, ligoninė Savivaldybė Savivaldybė ir kiti variantai

44.1 15.3 40.7 44.4 13.3 42.2 Proc., % Rezidentai Studentai

4 pav. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie atlyginimo sudedamąsias dalis pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros sistemoje*

p<0,05 lyginant rezidentus su studentais.

Analizuojant būsimųjų sveikatos priežiūros specialistų žinias apie specialistus galinčius dirbti PAASP, apart šeimos gydytojų 86,7 % rezidentų ir 81,4 % studentų pažymėjo pediatrus (5 pav.). 86,7 % rezidentų ir 79,7 % studentų nurodė akušerius-ginekologus, o daugiau nei pusė apklaustųjų – ir chirurgus (p>0,05). Be to, buvo galimybė parašyti savo atsakymą, tad keletas respondentų parašė, jog gali dirbti psichiatrai, odontologai PAASP.

5 pav. LSMU studentų ir rezidentų žinios apie specialistus pirminės ambulatorinės

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Pediatrai Šeimos gydytojai Akušeriai-ginekologai Chirurgai 81.4 100 79.7 55.9 86.7 100 86.7 66.7 Proc., % Rezidentai Studentai 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Apmokėjimas už prisirašiusius pacientus

Priedai už gerus darbo rezultatus Apmokėjimas už skatinamąsias paslaugas

79.7 67.8* 79.7* 100 86.7 100 Proc., % Rezidentai Studentai

Pasiteiravus būsimųjų sveikatos priežiūros specialistų apie reikalingas savybes darbui šioje srityje, dažniausiai buvo įvardintos atsakingumas, sąžiningumas, tolerancija ir kruopštumas (6 pav.). Didesnė dalis rezidentų, nei studentų pažymėjo drausmės bei laisvės priimant sprendimus ypatybes kaip svarbias gydytojų darbe (p<0,05).

6 pav. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie reikalingas žmogaus savybes dirbti sveikatos priežiūros sistemoje

p<0,05 lyginant rezidentus su studentais.

Apibendrinant galima teigti, kad tiek tyrime dalyvavę LSMU studentai, tiek rezidentai PAASP įvardino kaip labai svarbią grandį sveikatos priežiūros sistemoje. Didesnė dalis apklaustųjų nurodė tik dalį kitų sričių specialistų galinčių dirbti pirminiame lygyje (akušerių-ginekologų ir pediatrų, mažai respondentų nurodė chirurgus). Didesnė dalis rezidentų nei studentų pažymėjo, kad į atlyginimo sudedamąsias dalis įeina ir priedai už gerai atliktą darbą, ir už skatinamąsias paslaugas, nors visos minėtos dalys sudaro šeimos gydytojo atlyginimą.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Sąžiningumas Drausmė Iniciatyvumas Pagarba žmogui Tolerancija Laisvė Atsakingumas Jautrumas Kruopštumas 89.8 40.7* 61 96.6 86.4 33.9* 98.3 62.7 93.2 91.1 62.2 62.2 93.3 91.1 55.6 97.8 68.9 88.9 Proc., % Rezidentai Studentai

11.4 Problemos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, atsižvelgiant į LSMU studentų ir rezidentų nuomonę

Kaip labiausiai reikalingi pokyčiai pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje buvo įvardinti specialistų darbo atlyginimai ir gydytojų poreikio apskaičiavimas (7 pav.). 71,2 % studentų ir 75,6 % rezidentų įvardino ligoninių poreikio apskaičiavimą, atitinkamai 66,1 % ir 75,6 % – PAASP poreikio apskaičiavimą (p>0,05). Tarp kitų reikšmingų trūkumų, kuriems spręsti reikalingi pokyčiai, buvo įvardintas slaugos ligoninių trūkumas, pacientų perteklius terapijos skyriuose ir gydytojų darbo krūvio apskaičiavimas. 98,1 % dalyvių pažymėjo, kad pacientų švietimas sveikatos sistemos sandaros klausimais gali pagerinti sveikatos sistemos organizacinius aspektus.

7 pav. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie sritis, kuriose reikalingi pokyčiai pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje

Toliau pateikiama LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie didžiausius Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos trūkumus (8 pav.). Kaip reikšmingiausi trūkumai buvo įvardijama klaidinanti žiniasklaidos informacija (pažymėjo 74,6 % studentų ir 91,1 % rezidentų, p<0,05), netobuli įstatymai (atitinkamai 72,9 % ir 88,9 %, p<0,05), nepagrįsti ir skuboti sprendimai bei abejingumas. 62,7 % studentų ir 82,2 % rezidentų kaip aktualią problemą sveikatos priežiūros sistemoje pažymėjo nekompetentingus įstatymų leidėjus (p<0,05). Kaip kiti trūkumai buvo įvardijamas sistemos nelankstumas pokyčiams, pacientų teisių sureikšminimas, finansinių resursų trūkumas ir per didelė įvairių tarnybų kontroliuojanti įtaka.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Specialistų atlyginimai Gydytojų poreikio apskaičiavimas Ligoninių poreikio apskaičiavimas PAASP poreikio apskaičiavimas

93.2 81.4 71.2 66.1 97.8 88.9 75.6 75.6 Proc., % Rezidentai Studentai

8 pav. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie didžiausius trūkumus sveikatos priežiūros sistemos organizavime

* p<0,05 lyginant rezidentus su studentais.

Žemiau pateikiama LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie įvairių aspektų svarbą sveikatos priežiūros sistemoje (10 lentelė). Visos išvardintos ypatybės tyrimo dalyvių buvo įvardintos kaip svarbios ar labai svarbios, o studentų ir rezidentų nuomonės reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

10 lentelė. Įvairių aspektų svarba sveikatos priežiūros sistemoje, atsižvelgiant į LSMU studentų ir rezidentų nuomonę (%)*

Ypatybės Studentai Rezidentai p

Į žmogų orientuota priežiūra 98,3 97,8 0,846

Integracija – gydymas, švietimas, prevencija 96,6 95,6 0,782

Paciento koordinacija sistemoje 93,2 93,3 0,982

Visapusiškumas – sveikatos skatinimas, tikrinimas, ligų

prevencija, lėtinių ir ūmių būklių diagnostika ir gydymas 98,3 97,8 0,846

Tęstinumas 98,3 95,6 0,407

Dėmesys populiacijai 86,4 86,7 0,973

Gydytojų ir pacientų dalyvavimas planuojant ir

įgyvendinant paslaugas 91,5 91,1 0,941

Atsiskaitomumas 84,7 82,2 0,730

Įrodymais pagrįsta praktika 98,3 93,3 0,191

Technologijų integracija 94,9 93,3 0,732

*pateikiama tik respondentų dalis, atsakiusių „svarbu“ arba „labai svarbu“.

Apibendrinant galima teigti, kad labiausiai pokyčių reikalaujančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sritys yra specialistų apmokėjimo klausimas ir gydytojų poreikio apskaičiavimas. Kaip didžiausi trūkumai sveikatos priežiūros sistemoje buvo įvardijama klaidinanti žiniasklaidos

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Netobuli įstatymai

Nekompetentingi įstatymų leidėjai Abejingumas Klaidinanti informacija žiniasklaidoje Skuboti sprendimai Nepagrįsti sprendimai 72.9* 62.7* 83.1 74.6* 69.5 72.9 88.9 82.2 71.1 91.1 68.9 80 Proc., % Rezidentai Studentai

informacija, netobuli įstatymai, nepagrįsti ir skuboti sprendimai. Svarbiausiomis sistemos ypatybėmis LSMU studentai ir rezidentai pažymėjo į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, sistemos visapusiškumą, tęstinumą ir mokslo įrodymais grįstą medicinos praktiką.

11.5 LSMU studentų ir rezidentų požiūris į informacines technologijas sveikatos priežiūros sistemoje

Visi tyrimo dalyviai atsakė, kad sveikatos priežiūros sistemoje būtinas informacinių technologijų diegimas ir naudojimas. 57,6 % studentų ir 95,6 % rezidentų bandė dirbti su ESPBI sistema (9 pav.). Tik 4,8 % apklaustųjų prieš pradėdami naudotis sistema dalyvavo apmokymuose, 42,0 % apmokė kolegos.

9 pav. LSMU studentų ir rezidentų dalis bandžiusių dirbti su E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema

χ2_{=12,9, p<0,0001.}

Dažniausi nusiskundimai naudojantis ESPBI sistema buvo nurodomas lėtas ir nesklandus veikimas (10 pav.). Dažniau šias problemas pažymėjo rezidentai (91,1 % ir 86,7 %) nei studentai (49,2 % ir 54,2 %, p<0,05). 48,9 % rezidentų ir 39,0 % studentų pažymėjo įgūdžių stoką dirbant su sistema. Kiti nurodyti trūkumai buvo pernelyg didelis žingsnių skaičius. Tyrimo dalyviai nurodė, kad ne visi gydytojai įkelia reikiamą informaciją į sistemą (pvz., išrašus) ir apsikeitimas informacija tarp šeimos gydytojų ir specialistų nėra sklandus. 96,3 % būsimųjų sveikatos priežiūros specialistų

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Taip Ne 57.6 42.4 95.6 4.4

10 pav. LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie reikšmingiausius E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos trūkumus

* p<0,05 lyginant rezidentus su studentais.

57,6 % studentų ir 55,6 % rezidentų nurodė, kad yra bandę prisijungti prie e-sveikatos kaip pacientai ir 74,2 % nurodė, kad ši sistema yra reikalinga. 97,1 % tyrimo dalyvių pritarė teiginiui, kad skiriama per mažai dėmesio gyventojų supažindinimui su e-sveikata. 49,2 % apklaustųjų e-sveikatą vertino vidutiniškai ir tik 32,3 % gerai ar labai gerai.

Apibendrinant galima teigti, kad didesnė dalis tyrime dalyvavusių apklaustųjų bandė naudotis ESPBI sistema ir nurodė poreikį sistemą tobulinti. Kaip pagrindinis ESPBI sistemos trūkumas buvo nurodomas lėtas veikimas ir nesklandus darbas. Dėl nepakankamo šios sistemos naudojimo buvo pažymėtas nesklandus apsikeitimas informacija tarp specialistų ir šeimos gydytojų. Didesnė dalis sveikatos priežiūros specialistų nurodė, kad e-sveikata reikalinga, tačiau ja naudojosi retai.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Lėtai veikia

Stringa Informacija neišsaugoma automatiškai Išsijungia Sunku surasti funkcijas Trūksta įgūdžių 49,2* 54,2* 28.8 25.4 35.6 39 91.1 86.7 42.2 35.6 53.3 48.9 Proc., % Rezidentai Studentai

12. REZULTATŲ APTARIMAS

Lietuvoje ir pasaulyje panašių tyrimų nėra atlikta, tad nėra galimybės darbo rezultatus palyginti su kitais tyrimais. Tyrimai, kurie atitinka tematiką yra atlikti apklausiant pacientus, todėl su šio tyrimo respondentų atsakymais nėra tinkami lyginimui.

Viso tyrime dalyvavo 124 respondentai, atrikti tinkami 104 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) V-VI kurso medicinos studentai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) gydytojai rezidentai. Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė moterys (74,0 %). Studentai sudarė 56,7 % visų apklaustųjų.

LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą dažniausiai buvo vidutinė (atitinkamai 33,9 % ir 35,6 %) ar prasta (40,7 % ir 28,9 %), tačiau didesnė dalis rezidentų (46,7 %) nei studentų nurodė, jog sistemą vertina gerai ar puikiai. Būsimiesiems sveikatos priežiūros specialistams buvo aiškus sveikatos sistemos modelis ir funkcijų pasidalinimas tarp lygių, tačiau neramina tai, jog 41,3 % respondentų šių žinių stokojo studijų metu. Taip pat, daugiau nei pusei respondentų Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nėra aiški. Nors rezultatai ir nėra statistiškai reikšmingi, aiškėja problema, jog studijų metu nėra skiriama dėmesio teisiniams sveikatos sistemos pagrindams.

Tyrimo dalyviai kritiškai vertino informacinių technologijų naudojimą ir e.sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros (ESPBI) informacinę sistemą. Rezidentai išsakė geresnę nuomonę apie ESPBI sistemą nei studentai ir dažniau manė, kad sveikatos priežiūros lygių skirstymas yra optimalus. Rezultatai yra statistiškai reikšmingi (p<0,05) ir tikėtina, jog skirtumas atsirado dėl to, jog rezidentai dirba ir geriau nei studentai supranta tiek informacinę sistemą, tiek sveikatos sistemos lygių funkcijas.

Tyrime dalyvavę LSMU studentai ir rezidentai pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą (PAASP) įvardino kaip labai svarbią grandį sveikatos priežiūros sistemoje, šį teiginį patvirtina ir pasaulyje atlikti tyrimai [12, 13, 14]. Tačiau nežinojo, jog už šios grandies organizavimą atsakinga savivaldybė [8], daugelis respondentų nurodė, jog tai yra valstybė ir savivaldybė. Didesnė dalis apklaustųjų žinojo, jog pirminėje grandyje gali dirbti akušeriai-ginekologai (86,7 % rezidentų ir 79,7 % studentų) ir pediatrai (atitinkamai 86,7 % ir 81,4 %), tačiau mažiau žinojo, jog gali ir chirurgai (66,7 % ir 55,9 %) [8]. Visi rezidentai ir didesnė dalis studentų žinojo, jog apmokama už prisirašiusius pacientus, tačiau ne visi žinojo, jog į pirminio lygio gydytojų atlyginimo sudedamąsias dalis įeina ir priedai už gerai atliktą darbą, ir už skatinamąsias paslaugas [8]. Taigi, žvelgiant į atsakymų rezultatus galima teigti, jog tiek studentai, tiek rezidentai nėra tinkamai informuoti ar nesidomi teisiniais pirminės sveikatos priežiūros aspektais.

LSMU studentų ir rezidentų nuomonė apie pasaulio sveikatos organizacijos išskirtų aukšto lygio pirminės sveikatos priežiūros 10 ypatybių [18] statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) ir visos išvardintos ypatybės tyrimo dalyvių buvo įvardintos kaip svarbios ar labai svarbios. Visi respondentai gerai žino aukšto lygio pirminės sveikatos priežiūros ypatybes, tačiau tik trečdalis jų Lietuvos pirminę sveikatos priežiūrą priskirtų aukštam lygiui.

Daugiausiai pokyčių reikalaujančios Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos sritys buvo išskirtos specialistų apmokėjimo klausimas (97,8 % rezidentų ir 93,2 % studentų) ir gydytojų poreikio apskaičiavimas (atitinkamai 88,9 % ir 81,4 %). Kaip didžiausi trūkumai sveikatos priežiūros sistemoje buvo įvardijama žiniasklaidoje pateikiama klaidinanti informacija (91,1 % ir 74,6 %) [34], netobuli įstatymai (88,9 % ir 72,9 %), nepagrįsti (80,0 % ir 72,9 %) ir skuboti (68,9 % ir 69,5 %) sprendimai [4, 15]. Rezidentai buvo kritiškesni, statistiškai reikšminga dalis (p<0,05) nurodė daugiau problemų lyginant su studentais.

Didesnė dalis tyrime dalyvavusių apklaustųjų bandė naudotis ESPBI sistema ir nurodė poreikį sistemą tobulinti. Šiame tyrime nebuvo klausiama apie sistemos išlaikymo ir jos tobulinimo kaštus, būtų tikslinga sužinoti respondentų nuomonę pateikus kaštus ir įvertinti ar atsakymai pasikeistų. Būsimieji specialistai (57,6 % studentų ir 95,6 % rezidentų), kurie bandė naudotis sistema 49,2 % studentų ir 91,1 % rezidentų kaip pagrindinį ESPBI sistemos trūkumą nurodė lėtą veikimą, 86,7 % rezidentų ir 54,2 % studentų – nesklandų sistemos darbą (p<0,05). Dauguma tyrimo dalyvių manė, kad ESPBI sistemą reikia tobulinti. Su panašiomis problemomis susiduriama ir kitose šalyse [29, 32], tad investavimas į informacines technologijas tampa neatsiejama šiuolaikinės sveikatos priežiūros dalimi.

13. IŠVADOS

1. Dauguma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų rezidentų žino svarbiausius pirminės sveikatos priežiūros funkcijas ir organizacinius aspektus, rezidentai pasižymi geresniu sistemos išmanymu nei studentai. Tačiau tiek tarp studentų, tiek tarp rezidentų yra klaidingų nuomonių.

2. Didžioji dalis respondentų pirminę sveikatos priežiūros sistemą ir jos organizaciją vertina kritiškai.

3. Tiek LSMU medicinos studentai, tiek rezidentai nurodo tas pačias problemas esančias pirminės sveikatos priežiūros organizavime, ypač išskirta gydytojų poreikio apskaičiavimas ir specialistų darbo apmokėjimas. Svarbu pažymėti, kad visi atsakiusieji nurodo, jog problemos yra.

4. Dauguma respondentų mano, jog informacinės technologijos svarbios sveikatos apsaugos sistemoje. ESPBI sistema vertinta palankiai, tačiau kaip turinti trūkumų.

14. PRAKTINĖS ĮŽVALGOS

Atliktame tyrime dalyvavo per maža imtis tiek LSMU studentų, tiek rezidentų, tačiau gauti rezultatai atskleidė tokias problemas kylančias iš studijų proceso: studijų metu nebuvo aiški sveikatos sistema ir jos lygiai bei Lietuvos sveikatos priežiūros teisinių aspektų žinių stoka.

Norint patikrinti respondentų žinias, atsakinėjant į pateiktos anketos klausimus buvo galima įrašyti ir savo variantą, kaip pavyzdžiui „nežinau“, tačiau nei vienas respondentas nenurodė tokio atsakymo ir visi rinkosi pateiktus atsakymo variantus - dalis žymėjo neteisingus. Panašu, jog išlieka dalis tiek studentų, tiek rezidentų, kurie neturi bazinių teisinės sveikatos sistemos žinių, tad sunku vertinti ar jie gali išmanyti apie pirminės sveikatos priežiūros organizavimą, kurios svarbi dalis yra teisiniai aspektai.

Išryškėjus šiai problemai, tinkamiausias sprendimo būdas yra edukacija. Medicinos studijų metu yra du moduliai, kuriuose galima integruoti sveikatos sistemos ypatybių bei teisinių pagrindų paskaitas ar seminarus. Studijų moduliai, tinkami supažindinti su Lietuvos sveikatos sistema, yra I kurse dėstomas studijų įvadas bei IV kurse - visuomenės sveikatos modulis.