Eterinių aliejų kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimai notrelinių (Lamiaceae L.) šeimos augaluose, taikant dujų chromatografijos - masių spektrometrijos metodą

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

KORNELIJA EITUTYTĖ

Eterinių aliejų kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimai

notrelinių (Lamiaceae L.) šeimos augaluose, taikant dujų

chromatografijos - masių spektrometrijos metodą

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė Doc. Asta Kubilienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

ANALIZINĖS IR TOKSIKOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė

Eterinių aliejų kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimai

notrelinių (Lamiaceae L.) šeimos augaluose, taikant dujų

chromatografijos - masių spektrometrijos metodą

Magistro baigiamasis darbas

Darbą atliko magistrantė Kornelija Eitutytė

Data

Darbo vadovė Doc. Asta Kubilienė Data

Recenzentas

Data

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...11

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...12

1.1.Notrelinių (Lamiaceae L.) šeima ...12

1.2. Eteriniai aliejai ...12

1.2.1. Eterinių aliejų cheminė sudėtis ...12

1.2.2.Eterinių aliejų stabilumas...14

1.2.3. Eterinių aliejų savybės ir pritaikymas...14

1.2.4. Eterinių aliejų ekstrakcijos būdai...15

1.2.4.1. Distiliacija vandens garais ...15

1.2.4.2. Ekstrakcija organiniais tirpikliais ...16

1.2.4.3. Ekstrakcija superkritiniais skysčiais ...16

1.2.4.4. Mechaninis ekstrakcijos metodas ...17

1.3. Dujų chromatografija su masių spektometru ...17

1.4. Paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) bendroji charakteristika ...17

1.4.1. Čiobrelių eterinis aliejus ...18

1.4.2. Čiobrelių savybės ir pritaikymas ...18

1.5. Pipirmetės (Mentha piperita L.) bendroji charakteristika...19

1.5.1. Pipirmėtės eterinis aliejus ...19

1.5.2. Pipirmėtės savybės ir pritaikymas ...19

1.6. Paprastųjų raudonėliu (Origanum vulgare L.) bendroji charakteristika ...20

1.6.1. Raudonėlio eterinis aliejus...20

1.6.2. Raudonėlio savybės ir pritaikymas ...21

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA ...22

2.1. Tyrimo organizavimas ...22

2.2. Tyrimo objektas ...22

2.5. Eterinių aliejų ekstrakcija ...23

2.6. Dujų chromatografija – masių spektrometrija ...24

2.7. Duomenų analizės metodai ...24

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...25

3.1. Tyrimo rezultatai...25

3.2. Čiobrelio tyrimo rezultatai ...25

3.2.1. Eteriniai aliejai čiobrelio prieskonyje ...26

3.2.2. Eteriniai aliejai paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolėje ...27

3.3. Pipirmėtės tyrimo rezultatai ...29

3.3.1. Eteriniai aliejai pipirmėtės prieskonyje ...30

3.3.2. Eteriniai aliejai pipirmėtės (Mentha piperita L.) arbatžolėje...32

3.4. Raudonėlio tyrimo rezultatai...33

3.4.1. Eteriniai aliejai raudonėlio prieskonyje ...34

3.4.2. Eteriniai aliejai paprastojo raudonėlio ( Origanum vulgare L.) arbatžolėje ...36

3.5. Rezultatų aptarimas...37

4. IŠVADOS...40

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...41

SANTRAUKA

K. Eitutytės magistro baigiamasis darbas „Eterinių aliejų kokybinės ir kiekybinės sudėties tyrimai notrelinių (Lamiaceae L.) šeimos augaluose, taikant dujų chromatografijos - masių spektrometrijos metodą“. Mokslinė vadovė doc. Asta Kubilienė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedra — Kaunas.

Tyrimo tikslas: Atlikti kokybinę ir kiekybinę eterinių aliejų analizę notrelinių (Lamiaceae L.) šeimai priklausantiems prieskoniniams ir arbatžoliniams augalams, taikant dujų chromatografijos - masių spektrometrijos metodą.

Tyrimo uždaviniai: taikant dujų chromatografijos - masių spektrometrijos metodą, įvertinti eterinių aliejų sudėties įvairavimą notrelinių (Lamiaceae L.) šeimai priklausantiems augalams. Analizuojant prieskonius ir arbatžoles, palyginti tos pačios augalo rūšies eterinių aliejų sudėtį ir kiekybę. Įvertinti ar žaliava yra kokybiška, naudinga ir sudėtyje turi eterinio aliejaus komponentus, lemiančius biologinį poveikį.

Tyrimo objektas ir metodai: Paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.), pipirmėtės (Mentha piperita L.), paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) arbatžolių ir tos pačios augalo rūšies prieskonių eterinių aliejų sudėties įvairavimas ir kiekybės įvertinimas, taikant dujų chromatografijos - masių spektrometrijos metodą.

Rezultatai ir išvados: Čiobrelio prieskonyje iš viso identifikuoti 24 junginiai, iš kurių svarbiausi: timolis (56,68 proc.), linalolis (11,72 proc.), alfa-terpinenas (5,01 proc.). Paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolėje iš viso identifikuoti 22 junginiai, didžiausias kiekis eterinio aliejaus nustatytas: aromadendreno (17,76 proc.), kamparo (15,35 proc.), endo-borneolio (11,98 proc.) Prieskonis yra kokybiškesnis ir naudingesnis, dėl didesnės koncentracijos timolio. Pipirmetės prieskonyje identifikuoti 48 junginiai, iš kurių didžiausią dalį sudaro: D-karvonas (34,99 proc.), D-mentonas (20,84 proc.), p-mentan-1-olis (10,74 proc.) Pipirmėtės (Mentha piperita L.) arbatžolėje identifikuoti 32 junginiai, iš kurių svarbiausi: D-mentonas (31,16 proc.), eukaliptolis (22,93 proc.), p-mentan-1-olis (15,34 proc.), neomentolis (9,41 proc.). Arbatžolė yra kokybiškesnė, dėl didesnės koncentracijos neomentolio ir D-mentono. Raudonėlio prieskonyje identifikuoti 22 junginiai, iš kurių didžiausia koncentracija nustatyta: tert-butilbenzeno (34,57 proc.), gama-amorfeno (13,43 proc.), kamfeno (7,68 proc.) ir alfa-terpineno (7,25 proc.) Paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) arbatžolėje identifikuoti 59 komponentai, iš kurių daugiausiai nustatyta: 3-p-mentanolio (26,9 proc.) ir D-mentono (14,69 proc.), gama-terpineno (5,12 proc.) Tiek prieskonyje, tiek arbatžolėje rasti maži kiekiai

SUMMARY

K. Eitutytė's Master's thesis ,,Qualitative and quantitative composition studies of essential oils in plants of the family Lamiaceae L., applying gas chromatography - mass spectrometry method“. Supervisor doc. Asta Kubilienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy, Faculty of pharmacy, Department of Analytical and Toxicological Chemistry, Lithuanian University of Health Sciences. - Kaunas.

The aim of investigation: Carry out qualitative and quantitative analysis of essential oils for Lamiaceae L. family spices and herbals tea, applying gas chromatography - mass spectrometry method.

Objectives: Applying gas chromatography - mass spectrometry method, to evaluate the variation in the composition of essential oils for plants belonging to the family of Lamiaceae L. Compare the composition and quantity of essential oils of the same plant species by analyzing spices and herbals teas. Evaluating whether the raw material is of good quality, useful and contains essential oil components that cause biological effects.

Object and methods: Variation and quantification of the composition of essential oils of Thymus serpyllum L., Mentha piperita L., Origanum vulgare L. herbals teas and spices, applying gas chromatography - mass spectrometry method.

Results and conclusions: In total, 24 compounds have been identified in the thyme, the most important of which are: thymol (56,68 %), linalol (11,72 %), alpha-terpinene (5,01 %). In total, 22 compounds have been identified in Thymus serpyllum L. herbals tea, the highest amount of essential oil is found: aromadendren (17,76 %), camphor (15,35 %), endo-borneol (11,98 %). The spice is more useful, have more concentration of thymol. 48 compounds have been identified in the peppermint spice, most of which consisted of: carvone (34,99 %), D-menthon (20,84 %), p-menthan-1-ol (10,74 %). In the Mentha piperita L. herbals tea were identified 32 compounds, the most important of which are D-menthon (31,16 %), eucalyptol (22,93 %), p-menthan-1-ol (15,34 %), neomenthol (9,41 %). The herbals tea is of higher quality, due to the higher concentration of neomenthol and D-menthon compounds. 22 compounds were identified of oregano spice, the highest concentration of which are found: tert-butylbenzene (34,57 %), gamma-amorphene (13,43 %), camphene (7,68 %) and alpha-terpinene (7,25 %). In the Oregano vulgare L. herbals tea, were identified 59 components, most of which were found: 3-p-menthanol (26,9 %) and D-menthon (14,69 %), gamma-terpinene (5,12 %). Both spice and herbals tea samples are not of high quality. Very small quantities of essential oil components carvacrol and thymol have been found, which cause biological effects.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistro darbo vadovei doc. Astai Kubilienei už kantrybę, palaikymą, pagalbą ir vertingus patarimus, pastabas atliekant ir rašant baigiamąjį darbą.

Reiškiu padėką Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto, Farmacijos fakulteto, Medicinos akademijos, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjui prof. dr. L. Ivanauskui bei lekt. M. Marksai už pagalbą atliekant cheminę analizę, naujas idėjas, pamokas bei vertingus patarimus, analizuojant turimus duomenis.

SANTRUMPOS

EA - eteriniai aliejai

ESS- ekstrakcija superktiniais skysčiais Maks.- maksimalus kiekis

Proc. - procentai Tūkst. - tūkstantis

ĮVADAS

Dažnas, kuris rūpinasi savo sveikata, natūraliomis gydomosiomis priemonėmis žino, kad eteriniai aliejai yra naudingi žmogaus organizmui. Eteriniai aliejai (EA), kitaip dar vadinamos aromatinėmis augalų esencijomis, yra lakios, kvapios, riebios konsistencijos medžiagos, kurias paprastai gamina augalai. Tai įvairių cheminių junginių mišiniai, kurie pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu, antigrybeliniu, antiparazitiniu poveikiu. Taip pat stimuliuoja centrinę nervų sistemą, ramina, padeda atsipalaiduoti, stiprina imuninę sistemą, gerina virškinamojo trakto veiklą bei pasižymi kitomis organizmui naudingomis savybėmis [1,2,3,4].

Eterinius aliejus sintetina ir kaupia įvairūs augalai, tačiau viena didžiausių augalų šeimų, kuriai būdingi liaukiniai plaukeliai arba eterinių aliejų liaukutės - notreliniai (Lamiaceae L.). Šios šeimos augalai paplitę visame pasaulyje. Geriausiai auga Vidurinėje Azijoje bei Viduržemio jūros regione. Lamiaceae L. šeimos augalai plačiai naudojami vaistų gamyboje, kulinarijoje ir maisto pramonėje, kosmetikos gamyboje bei auginami kaip dekoratyviniai augalai [3,5].

Dėl gausaus Lamiaceae L. augalų šeimos paplitimo visame pasaulyje ir plataus naudojimo spektro [3,5], tos pačios augalų rūšies, bet skirtingos paskirties žaliavos, galima įsigyti įvairiose vietose. Šiam tyrimui atsitiktinai pasirinktos vieno gamintojo arbatžolės: paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), pipirmėtė (Mentha pipermita L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.), bei vieno gamintojo čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio prieskoniai.

Analizuojant mokslines publikacijas, dažnu atvėjų kokybinei ir kiekybinei eterinių aliejų analizei pasirenkamas metodas - dujų chromatografija su masių sprektrometru. Taikant šį metodą yra galimybė atskirti sudėtinguose mišiniuose esančius komponentus, kurie yra lakūs ir stabilūs esant aukštai temperatūrai. Šis metodas padeda identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti EA komponentus [6,7,8].

Taip pat pastebėta, kad alikus EA čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio analizės tyrimus, kiekvienu atveju nustatytas skirtingas komponentų įvairavimas ir kiekis [9,10,11]. Tačiau farmakopėja reglamentuoja, koks turėtų būti pagrindinių EA komponentų intervalas, kad būtų galima teigti, jog analizei naudojama žaliava yra kokybiška. Čiobrelyje timolio turi būti nustatyta nuo 36 - 55 proc. (01/2008:1374) [12], pipirmėtėje mentolio nuo 30 - 55 proc., o mentono nuo 14 - 32 proc. (01/2008:0405) [13]. Raudonėlio pagrindiniai eterinio aliejaus komponentai karvakrolis ir timolis bendrai turi sudaryti iki 60 proc. eterinio aliejaus (01/2008:1880) [14].

tarp Lamiaceae L. šeimos augalų. Tačiau nėra publikacijų, kuriose būtų tiriamas EA įvairavimas tarp paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.), pipirmėtės ( Mentha piperita L.), paprastojo raudonėlio ( Origanum vulgare L.) arbatžolių ir tos pačios rūšies prieskoninių augalų.

Darbo tikslas: Atlikti kokybinę ir kiekybinę eterinių aliejų analizę notrelinių (Lamiaceae L.) šeimai priklausantiems prieskoniniams ir arbatžoliniams augalams, taikant dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodą.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Atlikti kokybinę ir kiekybinę eterinių aliejų analizę notrelinių (Lamiaceae L.) šeimai priklausantiems prieskoniniams ir arbatžoliniams augalams, taikant dujų chromatografijos-masių spektrometrijos metodą.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti kokybinę Lamiaceae L. šeimos augalų (čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio) eterinių aliejų analizę ir įvertinti, ar tiriamųjų žaliavų sudėtyje yra pagrindiniai komponentai, lemiantys augalo biologinį poveikį.

2. Palyginti Lamiaceae L. šeimos skirtingų augalų rūšių eterinių aliejų sudėties įvairavimą prieskoniuose ir arbatžolėse.

3. Atlikti Lamiaceae L. šeimos skirtingų augalų rūšių eterinių aliejų kiekinę analizę ir palyginti junginių kiekius prieskoniuose ir arbatžolėse.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Notrelinių (Lamiaceae L.) šeima

Notreliniai (Lamiaceae L.), kitaip dar vadinami lūpažiedžiais (Labiate L.) - augalų šeima, plačiai paplitusi visame pasaulyje. Geriausiai auga Vidurinėje Azijoje bei Viduržemio jūros regione. Ši augalų šeima kurį laiką buvo glaudžiai siejama su verbeniniais (Verbenaceae L.), tačiau 1990 metais filogenetikos mokslas išskyrė naują šeimą, kuri buvo įvardinta kaip

Lamiaceae L. Šeimoje yra 258 augalų gentys ir 6970 rūšių, tai viena didžiausių augalų šeimų

[15,16].

Lamiaceae L. šeimos augalai gali būti žoliniai, puskrūmiai arba krūmai, iš kurių

daugumai yra būdingi liaukiniai plaukeliai arba eterinių aliejų liaukutės. Lakios eterinio aliejaus medžiagos, patekusios į aplinką pasireiškia tam tikram augalui būdingu aromatizuotu kvapu. Šios šeimos augalams yra būdingi eteriniai aliejai, kurių sudėtyje yra karvakrolio, timolio, kamfeno, eugenolio, citralio, cineolio, linolio, geraniolio, borneolio, linalolio, pineno, mentono, mentolio ir dar daug kitų eterinio aliejaus komponentų. Tai viena didžiausių augalų šeimų, kuri plačiai naudojama vaistų gamyboje, kulinarijoje ir maisto pramonėje, kosmetikos gamyboje bei auginami kaip dekoratyviniai augalai [5, 15, 16].

1.2. Eteriniai aliejai

Eteriniai aliejai, kurie kitaip dar vadinami aromatinėmis augalų esencijomis, yra lakios, kvapios, riebios konsistencijos medžiagos, kurias paprastai gamina augalai. EA yra skysta, klampi medžiaga, kuri lengvesnė už vandenį ir netirpi vandenyje, tačiau gerai tirpstanti organiniuose tirpikliuose – eteryje, alkoholyje, acetone, chloroforme bei riebaliniuose aliejuose. Eterinių aliejų spalva paprastai yra bespalvė, skaidri arba šviesiai gelsvos spalvos, tačiau retais atvejais gali svyruoti nuo šviesiai geltonos iki žaliai smaragdinės ir tamsiai rudos spalvos [1,2].

EA sintezuoja visos augalo dalys ( pumpurai, lapai, žiedai, sėklos, vaisiai, šaknys, šakniastiebiai, stiebai ir kt. augalo dalys) ir yra saugomi sekrecinėse ląstelėse, ertmėse, kanaluose, epidermio ląstelėse arba liaukų trichomose [1,2,17].

1.2.1. Eterinių aliejų cheminė sudėtis

Eteriniai aliejai yra žinomi kaip sudėtiniai komponentų mišiniai, kuriuos sudaro kelios cheminių junginių grupės: angliavandeniliai, alkoholiai, ketonai, rūgštys, esteriai, eteriai bei kiti dideliu lakumu pasižymintys junginiai. Į EA sudėtį gali įeiti nuo kelių iki keliasdešimt (apie 20-60) skirtingų komponentų, kurie dažnu atveju struktūriškai būna glaudžiai susiję. Tačiau EA sudėtyje vyrauja 2-3 komponentai, kurių kiekis lyginant su kitais labai skiriasi. Šie komponentai lemia eterinio aliejaus biologinį poveikį [1].

Dažniausiai eterinius aliejus sudaro 85-99 proc. lakiųjų ir 1-15 proc. nelakiųjų junginių. Pagrindinės eterinių aliejų grupės yra terpenai (monoterpenai ir seskviterpenai) (1 tentelė), aromatiniai junginiai (aldehidai, alkoholiai, fenoliai ir kt.) (2 lentelė) ir terpenoidai (izoprenoidai) (3 lentelė). Didžiausią eterinių aliejų dalį sudaro terpenai, kurie klasifikuojami pagal struktūroje esančių izopreno (C5H8) molekulių skaičių: 1 izopreno molekulė – pusiauterpenai, 2 – monoterpenai, 3 – seskviterpenai, 4 – diterpenai, 6 – triterpenai, 8 – tetraterpenai, 100– 5000 – politerpenai. EA sudėtis priklauso nuo augalo augimo stadijos, augimo vietos ir aplinkos salygų [1,2,18].

1 lentelė. Terpenų grupė ir junginių pavyzdžiai [1] Terpenai Monoterpenai Cimenas Sabinenas Alfa-pinenas Karvakrolis Timolis Seksviterpenai Farnesolis Kariofilenas

2 lentelė. Aromatinių junginių grupė ir jų pavyzdžiai [1] Aromatiniai junginiai

Eugenolis

Anetolis

Estragolis

3 lentelė. Terpenoidų grupė ir junginių pavyzdžiai [1] Terpenoidai

Askaridolis

Mentolis

1.2.2. Eterinių aliejų stabilumas

Tyrimais nustatyta, kad eterinius aliejus veikiant tam tikromis aplinkos sąlygomis, įvyksta cheminiai (oksidacija, polimerizacija ir kt.) bei fiziniai pokyčiai (pakinta spalva, konsistencija ir kvapas). Eterinius aliejus oksiduojant, ar paveikus bet kuriuo kitu cheminiu procesu, vyksta junginių skilimas, kurio metu keičiasi junginių struktūra, o to pasekoje gali pakisti ir biologinis aktyvumas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kai kurie EA komponentai yra jautrūs aplinkos poveikiui, svarbu vadovautis tam tikromis laikymo sąlygomis. Jie yra laikomi tamsaus stiklo induose, vėsioje vietoje, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių [4,19].

1.2.3. Eterinių aliejų savybės ir pritaikymas

Gamtoje eteriniai aliejai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant augalus nuo bakterijų, virusų, grybelių, nes veikia kaip insekticidai prieš kenkėjus. Taip pat savo aromatu pritraukia vabzdžius, kurie atsakingi už žiedadulkių ir sėklų sklaidą [1].

Šiuo metu yra žinoma apie 3000 tūkst. EA, iš kurių 300 yra ypatingai svarbūs farmacijos, agronomijos, kosmetikos, maisto ir kvepalų pramonėje. Eteriniai aliejai arba tam tikri

jų komponentai yra naudojami kaip priedai ir konservantai. Pavyzdžiui, D-limonenas, geranilo acetatas, D-karvonas, kaip kvapiosios medžiagos įeina į kai kurių kvepalų, kremų ir muilų sudėtį. Taip pat moksliškai įrodyta, kad jie veikia sinergistiškai kartu su kitais konservantais, yra saugūs ir netoksiški [20].

EA pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu, antigrybeliniu, antiparazitiniu, antioksidantiniu poveikiu. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti, ramina, stiprina imuninę sistemą, skystina sekretą, padeda atsikosėti, sergant kvėpavimo takų ligomis, gerina virškinamojo trakto veiklą [7,20,21,22]. Dažnai naudojami aromaterapijoje, nes pasižymi savybėmis, padedančiomis gydyti tam tikrus organų arba sisteminius organizmo sutrikimus [23].

1.2.4. Eterinių aliejų ekstrakcijos būdai

Eterinių aliejų ekstrakcijai naudojami šie metodai: distiliacija vandens garais, šalto spaudimo ekstrakcija, tirpiklio ekstrakcija, superkritinių skysčių ekstrakcija [2, 18].

EA gali būti ekstrahuojami naudojant skirtingas augalo dalis bei taikant įvairius ekstrahavimo metodus. Paprastai šių junginių gavybos metodas parenkamas atsižvelgiant į ekstrakcijai naudojamą augalo dalį, būklę, eterinio aliejaus sudėties ir kiekio ypatybes bei turimus prietaisu.Siekiant išgauti kokybišką eterinį aliejų, būtina pasirinkti tinkamą ekstrakcijos metodą. Netinkamas gavybos būdas gali pakeisti eterinio aliejaus sudėtį, nuo kurio priklauso jo veikimas ir biologinis aktyvumas [18].

1.2.4.1. Distiliacija vandens garais

Distiliacija vandens garais arba hidrodistiliacija – tai vienas iš seniausių, bet ir vienas iš efektyviausių eterinio aliejaus gavybos būdų. Šis metodas naudojamas išskirti vandenyje netirpius junginius, taikant aukštą temperatūrą [18].

Distiliavimo vandens garais aparatūra susideda iš garų generatoriaus (kolbos), ilgakaklės kolbos, kondensatoriaus, alonžo, rinktuvo, jungiamųjų vamzdelių ir žarnelių (1 pav.) [17]. Ekstrakcijai naudojama apvaliadugnė kolba, kuri pripildoma žaliava, užpilta tam tikru kiekiu distiliuoto vandens (apie 500 ml), panardinama į kaitinimo aparatą, pripildytą klampia medžiaga (pvz. gliceroliu), ir sujungiama su kondensatoriumi. Mišiniui šylant kolboje, žaliavoje esantys junginiai, virimo temperatūros didėjimo tvarka, iš skysčio virsta garais, kurie, patekę į kondensatorių, vėl virsta skysčiu ir yra surenkami į rinktuvą. Išsiskyręs eterinio aliejaus sluoksnis surenkamas į tamsaus stiklo buteliukus, kuriuose laikomi iki tolimesnės analizės [17,18].

1 pav. Distiliacijos vandens garais aparatūra [17].

Šis metodas turi keletą privalumų: naudojamas pigus tirpiklis (vanduo), įrenginiai yra paprasti ir nebrangūs, gavybos metodas yra nesudėtingas. Tačiau svarbiausias privalumas yra tas, kad išekstrahuojamas švarus eterinis aliejus, kuris naudojamas tolimesniems tyrimams atlikti. Vis dėlto ilgas ekstrakcijos proceso laikas (apie 3-4 val.) įvardijamas kaip pagrindinis šio metodo trūkumas [17,24]

1.2.4.2.

Ekstrakcija organiniais tirpikliais

Kai kurie augalai kaupia mažus eterinio aliejaus kiekius arba jie yra nestabilūs veikiant aukštai temperatūrai. Todėl kai kuriais atvejais distiliavimas vandens garais yra netinkamas gavybos būdas. Tokiu atveju pasirenkama ekstrakcija organiniais tirpikliais, kuri taip pat yra dažnai ir plačiai naudojama eterinių aliejų ekstrakcijai iš žaliavos. Šios ekstrakcijos metu dažniausiai naudojami tirpikliai yra - acetonas, metanolis, etanolis, heksanas [18].

Atliekant ekstrakciją organiais tirpikliais, žaliava yra susmulkinama ir sumaišoma su tirpikliu, kuris parenkamas pagal žaliavoje esančių junginių bendrąsias savybes bei atsižvelgiant į tirpiklio kainą bei prieinamumą vartotojui. Ekstrakcija organiniais tirpikliais yra skirstoma į maceraciją, perkoliaciją, reperkoliaciją, priešsrovinę ekstrakciją [18].

1.2.4.3.

Ekstrakcija superkritiniais skysčiais

Ekstrakcija superkritiniais skysčiais (ESS) - tai metodas, kurio metu yra naudojami kritiniai tirpikliai su skirtingomis fizikinėmis savybėmis (tankis, difuzijos koeficientas, klampumas ir kitos savybės). Dėl mažo superkritinių skysčių klampumo ir sąlyginai aukšto difuzijos koeficiento, vyksta greitas medžiagų pernešimas ir išskyrimas. Kaip ekstrahentas ESS dažniausiai yra naudojamos- CO2 dujos. Šios dujos yra chemiškai stabilios, pigios, mažai toksiškos, nedegios ir turi lengvai pasiekiamą kritinį tašką [25,26].

ESS turi tam tikrų privalumų – greita ekstrakcija, galima išekstrahuoti medžiagas, jautrias aukštai temperatūrai. Taip pat reikalingi maži tirpiklių kiekiai, užteršimo rizika yra žymiai mažesnė, lyginant su kitais ekstrakcijos metodais. Tačiau šiam metodui reikalinga speciali, sudėtinga ir brangi įranga, o tai vienas iš pagrindinių trūkumų, dėl kurių dažnai šis metodas daugumai yra neprieinamas [25,26].

1.2.4.4.

Mechaninis ekstrakcijos metodas

Šis ekstrakcijos metodas yra taikomas EA ekstrahavimui iš citrusinių vaisių ir augalams, kurie kaupia didelį kiekį eterinio aliejaus. Metodas atliekamas nulupus vaisiaus žievę, kuri susmulkinama ir sumaišoma su nedideliu kiekiu vandens, o gauta masė spaudžiama. Svarbiausia sąlyga kokybiško eterinio aliejaus išgavimui – žema temperatūra. Esant aukštai temperatūrai lakieji junginiai gali pradėti irti [27].

1.3. Dujų chromatografija su masių spektometru

Dujų chromatografija kartu su masių spektrometru yra instrumentinės analizės metodas, kuriame dujų chromatografas sujungtas su detektoriumi - masių spektrometru. Taikant šį metodą yra galimybė atskirti sudėtinguose mišiniuose esančius komponentus, kurie yra lakūs ir stabilūs esant aukštai temperatūrai, juos identifikuoti ir kiekybiškai įvertinti [28,29].

Dujų chromatografija pagrįsta skirtingų garų ar dujų mišinio sudedamųjų dalių adsorbcija pasirinkto adsorbento paviršiuje. Judančioji fazė – dujos (azotas, helis, argonas, rečiau vandenilis, anglies dioksidas). Chromatografinėje kolonėlėje tiriamas bandinys yra išskirstomas į atskirus junginius. Išskirstyti junginiai masių spektrometre esančiame vakuume jonizuojami, defragmentuojami ir rūšiuojami pagal masės ir krūvio santykį. Junginiai identifikuojami, lyginant gautus spektrus su kompiuterinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Šiuo metodu dažniausiai nustatomi eteriniai aliejai [6,28,29,30].

Remiantis moksliniais straipsniais ir atliktais tyrimais, dažnu atveju kaip analizės metodas, kokybiniam ir kiekybiniam eterinių aliejų nustatymui pasirenkamas dujų chromatografija kartu su masių spektrometru. Tai tinkamas metodas analizuoti čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio eterinių aliejų komponentų įvairavimą ir sudėtį [7,24,31,32].

1.4. Paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) bendroji

charakteristika

rūšių [33,34]. Čiobrelių kilmės regionu yra laikomos Viduržemio jūros kalnuotos sritys. Iberijos pusiasalyje yra didžiausia čiobrelio rūšių įvairovė [35].

Paprastasis čiobrelis yra žemaūgis, daugiametis puskrūmis. Šaknis sumedėjusi, tvirta, išsišakojusi, ruda. Pagrindinis stiebas stačias arba kylantis, viršutinėje dalyje keturbriaunis. Bet kurioje vietoje įsišaknijantis, sumedėjęs, šakotas ir apaugęs plaukeliais. Žiedus laikančios šakelės kylančios, plonos, keturbriaunės, apaugusios švelniais plaukeliais. Žiedai menturiuose, susibūrę šakelių viršūnėse į galvutes arba trumpas varpas. Žiedai rausvai violetinės spalvos. Vaisius – tamsiai rudos spalvos riešutėlis. Lapai, prisitvirtinę prie stiebo priešiniu būdu, yra trumpakočiai ir kiaušiniškos formos [15,34,36,37].

Paprastai čiobrelis gerai auga atviroje saulėtoje vietoje, puveningoje molingoje arba smėlingoje dirvoje. Taip pat jis yra lengvai kultivuojamas ir gali būti auginamas namuose vazonuose arba laukuose po atviru dangumi [36]. Žaliavai ruošti tinka vaistinių čiobrelių žolė, kuri pjaunama augalams žydint (birželio – liepos mėn.), neleidžiant brandinti sėklų, nes šiuo laikotarpiu augalas būna biologiškai maksimaliai gyvybingas, jame susikaupia daugiausia veikliųjų medžiagų. Pakartotinai čiobrelio žolė gali būti pjaunama rugpjūčio mėnesį [37,39].

1.4.1. Čiobrelių eterinis aliejus

Čiobrelyje nustatoma apie 1 - 2,5 proc eterinio aliejaus. Remiantis Europos farmakopėja, čiobrelių eterinį aliejų sudaro: timolis (36 - 55 proc.), karvakrolis (1 - 4 proc.), linalolis (4 - 6,5 proc.), p-cinemas (15 - 28 proc.), beta-mircenas (1 - 3 proc.), gama-terpinenas (5 - 10 proc.), terpinen - 4 - olis (0,2 - 2,5 proc) (01/2008:1374) [12,15].

Pagrindinis čiobrelių eterinio aliejaus komponentas yra timolis (36 – 55 proc.), kuris pasižymi stipriomis bakterijas ir grybelius (Aspergillus, Penicillium, Cladosporium, Trichoderma, Rhizopus, Mucor) naikinančiomis savybėmis bei antihelmintiniu veikimu [40, 41].

Analizuojant mokslines publikacijas nustatyta, kad paprastajame čiobrelyje iš viso identifikuota 29 eterinio aliejaus komponentai, iš kurių timolis sudarė 56,02 proc. [42].

1.4.2. Čiobrelių savybės ir pritaikymas

Čiobrelis liaudies medicinoje yra naudojamas kaip antihelmetiniu, antiseptiniu, antispazminiu, amtimikrobiniu, priešgrybeliniu, antioksidaciniu, antivirusiniu, atsikosėjimą lengvinančiu pasižymintis augalas. Čiobrelio eterinis aliejus įeina į augalinių tepalų sudėtį ir vartojamas odos įtrynimams, taip pat naudojamas aromatinėms vonioms, kai sergama kvėpavimo takų ligomis, turi raminamąjį poveikį. Mokslinėse publikacijose nurodoma, kad maisto pramonėje ir kosmetikoje čiobrelio eteriniai aliejai yra dažniausiai naudojami kaip konservantai ir antioksidantai [37, 38, 43, 44].

1.5. Pipirmetės (Mentha piperita L.) bendroji charakteristika

Pipirmėtė (Mentha piperita L.) - tai daugiametis notrelinių (Lamiaceae L.) šeimos žolinis augalas, turintis intensyvų ir stiprų kvapą. Paprastai pipirmėtė yra žinoma kaip šaltmėtės (Mentha spicata L.) ir vandeninės mėtos (Mentha aquatica L.) išvesta nauja rūšis. Šį augalą kultivavo senovės egiptiečiai ir dokumentavo XIII a. Islandijos farmakopėjoje. Tai augalas, kuris buvo plačiai auginamas vidutinio klimato srityse, Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Afrikoje. Šiandien pipirmėtė auginami visuose pasaulio regionuose [45,46,47].

Tai daugiametis 30–110 cm aukščio žolinis augalas. Pipirmetės šakniastiebis horizontalus, apaugęs kuokštinėmis šaknimis. Stiebas keturbriaunis, tuščiaviduris, status, šakotas, turintis rausvą ar tamsiai raudoną atspalvį, plikas ar apaugęs trumpais, retais, prigludusiais plaukeliais. Lapai kiaušiniški, dantytais kraštais, smailia viršūne, 6-9 cm ilgio, žali ar violetiškai rausvo atspalvio, kotuoti, prisitvirtinę prie stiebo priešiniu būdu. Lapo apatinėje pusėje yra plaukeliais dengtų gyslų. Žiedai menturiuose išsidėstę stiebų viršūnėse, violetinės arba rausvos spalvos. Vaisius susideda iš keturių rudų riešutėlių, tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi tik vegetatyviniu būdu – šakniastiebiais. Pipirmėtė žydi liepos - rugsėjo mėnesį [15,45,48].

1.5.1. Pipirmėtės eterinis aliejus

Pipirmėtė kaupia iki 5 proc. eterinio aliejaus. Remiantis Europos farmakopėja, pipirmėtės eterinį aliejų sudaro: mentolis (30,0 - 55,0 proc.), mentonas (14,0 - 32,0 proc.), limonenas (1,0 - 5,0 proc.), cineolis (3,5 - 14,0 proc.), mentofuranas (1,0 - 9,0 proc.), izomentonas (1,5 - 10,0 proc.), mentilacetatas (2,8 - 10,0 proc.), izopulegolis (maks. 0,2 proc.), pulegonas (maks. 4,0 proc.) ir karvonas (maks. 1,0 proc.) (01/2008:0405) [13].

Pagrindiniai pipirmėtės eterinio aliejaus komponentai yra mentolis mentolis (30,0 - 55,0 proc.) ir mentonas (14,0 - 32,0 proc.), kurie yra aktyvus antiseptikai, stimuliatoriai, pasižymi antivirusinėmis, antibakterinėmis, antioksidantinėmis savybėmis. Turi raminamąjį, virškinimą gerinantį poveikį [49,50,51].

1.5.2. Pipirmėtės savybės ir pritaikymas

Pipirmėtės aliejus yra vienas populiariausių ir labiausiai naudojamų medžiagų pasaulyje. Daugiausiai vartojamas dėl jo sudėtyje esančių mentolio ir mentono gydomųjų ir kvapiųjų savybių [52].

virškinimą, atpalaiduoja virškinimo trakto lyguosius raumenis, mažina dujų kaupimąį, veikia raminančiai. Išoriškai mentolis mažina skausmo pojūtį, lengvai anestezuoja, sukelia šalčio jausmą, todėl mentolio aliejiniai tirpalai vartojami išoriškai nuo skausmo ir uždegimo gydyti [52,53]. Taip pat pipirmetės eterinis aliejus yra plačiai vartojamas maisto, gėrimų, tabako, farmacijos, kosmetikos pramonėje. Pagrindinis komponentas, suteikiantis pipirmėtei aštrų kvapą - mentolis [46].

1.6. Paprastųjų raudonėliu (Origanum vulgare L.) bendroji

charakteristika

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) priklausantis Origanum L. genčiai, kuriai priklauso 38 augalų rūšys. Tai plačiai paplitę augalas Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje bei apima Viduržemio jūros sritis. Šiam augalui yra būdingas aromatinis, panašus į čiobrelio, skonis [54,55]

Raudonėlis - daugiametis, apie 30 - 90cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebiai horizontalūs, šliaužiantys. Stiebas keturbriaunis, status, viršuje (žiedyno srityje) šakotas, turintis rausvą atspalvį, plaukuotas, prie pagrindo sumedėjęs. Lapai - priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški arba pailgi, nusmailėjusia viršūne, 2 - 5 cm ilgio, apaugę trumpais plaukeliais, lygiakraščiai ar su smulkiais danteliais. Žiedai dvilyčiai, pažiedlapiai tamsiai violetiniai. Vainikėlis gali būti nuo rožinės iki baltos spalvos. Vaisius ovalios formos, tamsiai rudas riešutėlis [48,56,57]. Vaistinė augalinė žaliava yra išdžiovinta augalo žolė, kuri pjaunama augalo žydėjimo metu (birželio-rugpjūčio mėn.) Augalas pasižymi aromatingu kvapu, turi kartoką bei sutraukiantį skonį.Tai vienas iš populiariausių kulinarinių vaistinių augalų pasaulyje [48, 57].

1.6.1. Raudonėlio eterinis aliejus

Augalas kaupia 0,15 - 1,2 proc. eterinio aliejaus [58]. Remiantis Europos farmakopėja, raudonėlio pagrindiniai eterinio aliejaus komponentai yra karvakrolis ir timolis. Šie komponentai turi sudaryti daugiau negu 60 proc. viso eterinio aliejaus (01/2008:1880) [14].

Analizuojant mokslines publikacijas ir atliktus tyrimus, kuriuose taikant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodą, identifikuota 64 junginiai, iš kurių 92,3 proc. sudaro eteriniai aliejai. Karvakrolio nustatyta 14,5 proc., o timolio 12,6 proc. [7].

Pagrindiniai raudonėlio eterinio aliejaus komponentai yra atsakingi už augalui būdingą kvapą bei pasižymi antimikrobiniu ir antioksidantiniu poveikiu. Kaip antioksidantai jie atiduoda laisvą vandenilio molekulę ir suriša laisvuosius radikalus. Kaip antimikrobinės medžiagos, kovoja su infekcinių ligų sukelėjais [20].

1.6.2. Raudonėlio savybės ir pritaikymas

Paprastojo raudonėlio žolė yra vartojama peršalimo ir bronchų ligų gydymui, taip pat kaip atsikosėjimą gerinanti, pilvo pūtimą slopinanti, apetitą ir virškinimą gerinanti bei tulžies sekreciją stimuliuojanti priemonė. Žaliava pasižymi raminančiu ir spazmolitiniu poveikiu. Taip pat raudonėlis vartojamas gydyti inkstų ligas, skatinti žaizdų gijimą, gali būti naudojamas kaip natūralus konservantas, apsaugantis maistą nuo gerai žinomų bakterijų, tokių kaip E. coli,

Enterobacter spp., Bacillus spp., Salmonella spp., Staphylococcus aureus, Candida spp., bei kitų.

Raudonėlis pasižymi antimikrobiniu, antigrybeliniu, antitrombocitiniu, antioksidantiniu poveikiu [22,54,59].

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Medicinos akademijoje, Farmacijos fakultete, Analizinės ir toksikologinės chemijos katedroje. Tyrimai buvo atliekami 2018- 2019 metais.

Pradedant organizuoti tyrimo eigą, visų pirma buvo surinkta įvairaus pobūdžio literatūra, susijusi su magistrinio baigiamojo darbo temą. Išanalizavus literatūrą – buvo suformuotas darbo tikslas ir uždaviniai, numatytas tyrimo eigos planas.

Tyrimo atlikimui parinktas metodas: dujų chromatografija- masių spektrometrija.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas - notrelinių (Lamiaceae L.) šeimai priklausančių augalų (čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio) žaliavos, vartojamos skirtingais tikslais: vaistinėje įsigytos arbatžolės (paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) ir pipirmėtė (Mentha piperita L.)) ir parduotuvėje įsigyti šių augalų prieskoniai (4 lentelė).

Tyrimo metu analizuotas eterinių aliejų sudėties ir kiekio įvairavimas pasirinktuose prieskoniuose ir arbatžolėse.

4 lentelė. Tyrime naudotų mėginių reikšmės

Tyrimo Nr. Tiriamasis objektas Produktas

Nr.1 Čiobrelis Prieskonis

Nr.2 Paprastasis čiobrelis Vaistažolė

Nr.3 Pipirmėtė Prieskonis

Nr.4 Pipirmėtė Vaistažolė

Nr.5 Raudonėlis Prieskonis

2.3. Medžiagos ir aparatūra

1. Išgrynintas vanduo; 2. Glicerolis;

3. Heksanas;

4. Analizuojama žaliava; Tyrimo metu naudota aparatūra:

1. Laboratorinis malūnėlis “D-47906 Clatronic” (Kempen, Vokietija); 2. Shimadzu AUW120D analitinės svarstyklės (Bellingen, Vokietija); 3. Vandens gryninimo sistema MILLIPORE (Darmstadt, Vokietija);

4. Clevenger aparatas. Kaitinimo šaltinis –glicerolio vonia (Heidolph, Vokietija); 5. Distiliatorius;

6. GCMS-QP2010 Ultra dujų chromatografas su masių spektrometru (Shimadzu, Japonija). Naudotas automatins injektorius AOC5000 (Shimadzu, Japonija), valdantis švirkštą su pluošteliu.

2.4. Mėginių paruošimas

Žaliava susmulkinama laboratoriniu malūnėliu. Atsveriama 30 g susmulkintos žaliavos ir supilama į 1 l apvaliadugnę kolbą, užpilama 500 ml dejonizuotu vandeniu ir išmaišoma.

2.5. Eterinių aliejų ekstrakcija

Eterinių aliejų išskyrimui naudojamas distiliatorius. Distiliacija atliekama distiliuotu vandeniu. Ekstrakcijai naudojama termostatinė vonelė su gliceroliu, palaikant pastovią 120 °C temperatūrą

Paruošti tiriamieji mėginiai 3 valandas laikomi termostatinėje vonelėje, kol distiliatoriuje išsiskyria eterinio aliejaus sluoksnis. Į surinktą distiliatą įpilama 1 ml heksano. Gautas mėginys paliekamas tolimesniems tyrimams.

2.6. Dujų chromatografija – masių spektrometrija

Eterinių aliejų kokybinė analizė atlikta dujų chromatografu GC-QP2010 (Shimadzu, Japonija) su masių spektrometru (kolonėlė – RTX – 5 MS, 30 m × 0,25 mm × 0,25 µm; Perkin Elmer, JAV). Dujų nešėju pasirinktos naudoti helio dujos.

Analizės sąlygos: injektoriaus temperatūra 240 °C, kolonėlės temperatūra 60 °C, injektuojamojo bandinio kiekis – 1 µl. Temperatūra dujų chromatografe programuojant keliama palaipsniui: nuo 60⁰ C (0 min.) iki 150⁰ C 2⁰ C/min. greičiu, nuo 150⁰ C iki 285⁰ C keliama 10⁰ C/min. greičiu. Chromatogramos analizuotos Lab Solution GMSS solution Shimadzu programa. Tiriamųjų žaliavų eterinių aliejų komponentų identifikavimas atliktas NIST Mass spectral programa, analizuojant masių spektrus.

2.7. Duomenų analizės metodai

Atlikus chromatografinę analizę, remiantis chromatogramose užfiksuotomis smailėmis, jų plotais ir sulaikymo laikais ir naudojant „Microsoft Corporation Excell 2007” (Microsoft, JAV) programą, funkciją ,,ANOVA“, pateikta dispersinė analizė.

Dispersinės analizės tikslas - nustatyti, ar priklausomojo kintamojo, išmatuoto skirtinguose populiacijose (prieskonyje ir arbatžolėje), vidurkiai skiriasi. Padeda įvertinti ar gauti duomenys turi kokia nors reikšmę, ar gauti atsitiktinai.

Jeigu p <0,05, rodo, kad grupės tarpusavyje skiriasi patikimai, tik nerodo, kuri nuo kurios. Tokie duomenys bus laikomi statistiškai reikšmingais.

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Tyrimo rezultatai

Atliktos chromatografinės analizės metu, nustatyta, kokie komponentai dominuoja pasirinktų augalų, priklausančių notrelinių (Lamiaceae L.) šeimai, eteriniuose aliejuose ir palyginti jų kiekiai prieskonyje ir arbatžolėje.

Kiekybinė tiriamųjų eterinių aliejų sudėtis nustatyta pagal chromatogramose užfiksuotų komponentų smailių plotus. Tyrimo rezultatai įvertinti remiantis tuo, kad didesnis junginio kiekis lemia didesnį chromatografinės smailės plotą. Eterinių aliejų komponentų kiekis (proc.) nustatytas nuo identifikuotų junginių kiekio. Identifikuotų eterinių aliejų komponentų kokybinės ir kiekybinės analizės rezultatų duomenimis įvertinta žaliavos kokybė.

3.2. Čiobrelio tyrimo rezultatai

Tyrimo metu nustatyta, kad čiobrelio prieskonyje ir arbatžolėje eterinių aliejų kokybinė ir kiekybinė sudėtis skiriasi.

Tiek arbatžolėje, tiek prieskonyje buvo identifikuota 13 tų pačių junginių, tačiau jų procentinis kiekis, lyginant tarpusavyje skyrėsi (5 lentelė).

Čiobrelio prieskonyje didžiausias eterinių aliejų kiekis nustatytas timolio (56,68 proc.) ir linalolio (11,72 proc.). Arbatžolėje didžiausias kiekis eterinio aliejaus nustatytas aromadendreno (17,76 proc.), kamparo (15.,35 proc.) ir terpineolio (6,02 proc.). Kiti eterinių aliejų komponentai sudarė mažą procentinę dalį (mažiau arba lygu 5 proc.)

5 lentelė. čiobrelio eterinių aliejų sudėties palyginimas prieskonyje ir arbatžolėje Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas (min.) prieskonyje Smailės plotas (proc.) prieskonyje Sulaikymo laikas (min.) arbatžolėje Smailės plotas (proc.) arbatžolėje Alfa-tujenas 8,354 1,80 8,358 0,65 Beta-felandrenas 10,743 0,08 10,753 1,36 Alfa- terpinenas 13,294 5,01 13,273 1,82 D-limonenas 14,132 2,63 14,008 3,42 Linalolis 18,975 11,72 18,898 3,46 Kamparas 21,414 1,58 21,387 15,35 Terpineolis 24,864 0,64 24,766 6,02 Metil-karvakrolis 27,877 2,61 28,467 0,93 Timolis 32,319 56,68 32,660 2,52 Alfa-kubebenas 36,779 0,09 36,762 0,48 Aromadendrenas 39,405 2,88 39,393 17,76 Gama-amorfenas 43,046 0,13 43,048 0,44 Gama-murolenas 45.237 0,35 45,232 2,49

Dispersinės analizės duomenimis tarp arbatžolės ir prieskonio mėginių, skaičiuojant komponentų užimamo ploto vidurkius, svarbaus ryšio nėra. p> 0,05 (0,139), todėl gauti duomenys statistiškai nėra reikšmingi.

3.2.1. Eteriniai aliejai čiobrelio prieskonyje

Čiobrelio prieskonyje iš viso buvo identifikuota 24 eterinio aliejaus komponentai (2 pav.), iš kurių 11 junginių nebuvo nustatyti paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolės mėginyje. Kiekybiškai šių junginių aptikta mažais kiekiais (sudaro mažiau nei 5 proc.) (6 lentelė).

2 pav. Čiobrelio prieskoninės žaliavos eterinių aliejų chromatograma

6 lentelė. Eterinių aliejų komponentai čiobrelio prieskonyje Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas (min.) Smailės plotas (proc.) 1-okten-3-olis 11,353 4,19 3-oktanolis 12,313 0,43 Gama-terpinenas 12,859 0,23 Sabineno hidratas 16,541 0,69 2-p-menten-1-olis 20,124 0,20 Borneolio kamparas 23,001 3,21 Estragolas 25,316 1,78

Metil timolio eteris 28,464 2,04

Borneolio acetatas 31,446 0,74

Timolio acetatas 35,767 0,11

Geranilo n-propionatas 43,400 0,17

3.2.2. Eteriniai aliejai paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.)

arbatžolėje

Vaistinio čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolėje iš viso identifikuoti 22 eterinių aliejų komponentai (3 pav.), iš kurių 9 junginiai nebuvo identifikuoti prieskonyje.

Nustatytas didelis kiekis endo-borneolio (11,98 proc.), neryl-acetato (8,09 proc.) ir borneolio formato (7,51 proc.) Kiti komponentai sudarė mažą procentinį kiekį žaliavoje (mažiau negu 5 proc.) (7 lentelė).

3 pav. Paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolės eterinio aliejaus chromatograma.

7 lentelė. Eterinių aliejų komponentai paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolėje

Eterinio aliejaus komponentas

Sulaikymo laikas (min.)

Smailės plotas (proc.)

(+)-4-karenas 8,632 6,36 Beta-mircenas 10,839 3,40 1-Octen-3-olis 11,379 0,66 Verbenolis 21,682 0,86 endo-Borneolis 22,973 11,98 Delta-terpineolis 23,171 1,46 Bornyl formatas 31,123 7,51 Neryl acetatas 37,792 8,09 Epi-beta-kariofilenas 41,907 0,98

3.3. Pipirmėtės tyrimo rezultatai

Tyrimo metu nustatyta, kad pipirmetės prieskonyje ir arbatžolėje eterinių aliejų kokybinė ir kiekybinė sudėtis skiriasi.

Tiek arbatžolėje, tiek prieskonyje buvo identifikuota 16 tų pačių junginių, tačiau jų procentinis kiekis, lyginant tarpusavyje skyrėsi (8 lentelė).

Pipirmetės prieskonyje didžiausias kiekis nustatytas D-mentono (20,84 proc.) ir p-mentan-1-olio (10,74 proc.). Arbatžolėje didžiausias eterinio aliejaus kiekis nustatytas D-mentono (31,16 proc.), eukaliptolio (22,93 proc.) ir p-mentan-1-olio (15,34 proc.) Kiti eterinių aliejų komponentų kiekiai sudarė mažą procentinę dalį (mažiau nei 5 proc.)

8 lenetelė. Pipirmėtės eterinių aliejų sudėties palyginimas prieskonyje ir arbatžolėje Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas (min.) prieskonyje Smailės plotas (proc.) prieskonyje Sulaikymo laikas (min.) arbatžolėje Smailės plotas (proc.) Vaistažolėje 2,5-dietiltetrahidrofuranas 7,208 0,06 7,221 0,07 Alfa-pinenas 9,315 0,33 9,344 2,34 Beta-pinenas 12,412 0,49 12,467 4,86 Beta-mircenas 13,944 0,24 13,953 0,67 3-octanolis 14,436 0,15 14,496 1,03 Eukaliptolis 16,856 4,38 16,970 22,93 Trans-beta-ocimenas 17,755 0,12 17,790 1,25 Gama-terpinenas 19,107 0,11 19,167 2,68 Linalolis 22,789 0,14 22,705 0,42 3-oktanolio acetatas 24,724 0,03 24,736 0,09 D-mentonas 26,844 20,84 26,676 31,16 p-mentan-1-olis 28,392 10,74 28,217 15,34 (+)-Izomentolis 28,774 0,28 28,658 0,33 Pulegonas 32.626 0,28 32,549 0,46 (-)-beta-bourbonenas 42,346 0,60 50,264 0,11 D-germakrenas 48.377 1,67 48,286 0,31

Dispersinės analizės duomenimis tarp prieskonio ir arbatžolės, skaičiuojant komponentų užimamo ploto vidurkius, duomenys skiriasi patikimai p< 0,05 (0,049). Tai rodo, kad gauti duomenys statistiškai yra reikšmingi.

3.3.1. Eteriniai aliejai pipirmėtės prieskonyje

Iš viso pipirmėtės prieskonyje identifikuoti 47 junginiai (4 pav.), iš kurių 31 junginys nebuvo aptiktas pipirmėtės (Mentha piperita L.) arbatžolės mėginyje. Rastas didelis kiekis D-karvono (34,99 proc.) ir 1-mentono (8,50 proc.) Kitų eterinių aliejų kiekiai prieskonyje sudarė mažą procentinę dalį (mažiau nei 5 proc.) (9 lentelė).

9 lentelė. Eterinio aliejaus komponentai pipirmėtės prieskonyje Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas

(min.) Smailės plotas (proc.) Sabinenas 12,308 0,14 3-karenas 15,125 0,03 Alfa-terpinenas 15,696 0,05 Para-cimenas 16,361 0,08 Terpinolenas 21,397 0,03 2-metilbutil izopentanoatas 23,365 0,02 1-mentonas 27,433 8,50 Cis-dihidrokarvonas 29,640 0,64 Estragolas 29,851 0,53 Cis-karveolis 32,274 0,28 D-karvonas 33,845 34,99 Cis-karvono oksidas 34,670 0,08 Trans-karvono oksidas 35,559 0,25 Dihidroedulanas 36,003 0,21 Izomentol acetatas 36,840 3,65 Dihidrokarvil acetatas 39,043 0,05 Beta-elemenas 42,975 0,41 Jazminas 43,532 0,09 E-kariofilenas 44,531 1,92 D-izogermakrenas 46,076 0,15 Humulenas 46,563 0,15 Naftalenas 47,212 0,61 Trans-beta-jononas 48,857 0,14 Biciklogermakrenas 49,283 0,28 kalamenenas 50,872 0,53 (-)-spatulenolis 54,082 2,04 Viridiflorolis 54,787 0,33 Humuleno epoksidas II 55,737 0,28 Epikubenolis 56,910 0,03 T-kadinolis 57,666 0,45 Alfa-kadinolis 58,443 0,77

3.3.2. Eteriniai aliejai pipirmėtės (Mentha piperita L.) arbatžolėje

Pipirmetės (Mentha piperita L.) arbatžolėje iš viso identifikuoti 33 eterinio aliejaus komponentai (5 pav.), iš kurių 17 komponentų, kurie nebuvo nustatyti pipirmėtės prieskonyje. Nustatytas didelis kiekis neomentolio (9,41 proc.), kitų eterinio aliejaus komponentų kiekiai sudaro mažą procentinę dalį (mažiau nei 5 proc.) (10 lentelė).

10 lentelė. Eterinio aliejaus komponentai pipirmėtės (Mentha piperita L.) arbatžolėje Eterinio aliejaus komponentai Sulaikymo laikas (min.) Smailės plotas (proc.) 3-tujenas 8,949 0,13 1-okten-3-olis 13,214 0,32 Terpilenas 15,714 1,72 o-cimenas 16,404 0,20 Ocimenas 18,553 0,25 2-p-menten-1-olis 19,748 0,24 Isoterpinolenas 21,395 0,62 2-metilbutil 2-metilbutiratas 23,000 0,14 2-metilbutil 3-metilbutiratas 23,360 0,32 Neomentolis 27,366 9,41 Alfa terpineolis 29,246 0,13 Izometilacetatas 36,643 0,35 Timolis 37,483 0,95 Beta-kariofilenas 44,421 0,57 Beta-bisabolenas 50,264 0,20 Delta-kadinenas 51,000 0,06 Kariofileno oksidas 54,195 0,20

3.4. Raudonėlio tyrimo rezultatai

Tyrimo metu nustatyta, kad raudonėlio prieskonyje ir arbatžolėje eterinių aliejų kokybinė ir kiekybinė sudėtis skiriasi.

Tiek vaistažolėje, tiek prieskonyje buvo identifikuota 10 tų pačių junginių, tačiau jų procentinis kiekis, lyginant tarpusavyje skyrėsi (11 lentelė).

Prieskonyje didžiausias kiekis nustatytas kamfeno (7,68 proc.) ir alfa-terpineno (7,25 proc.). Paprastojo raudonėlio ( Origanum vulgare L.) arbatžolėje didžiausias kiekis nustatytas gama-terpineno (5,12 proc.) Kiti eterinių aliejų komponentai sudarė mažą procentinį kiekį žaliavose ( mažiau nei 5 proc.)

11 lentelė. Raudonėlio eterinių aliejų sudėties palyginimas prieskonyje ir arbatžolėje. Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas (min.) prieskonyje Smailės plotas (proc.) prieskonyje Sulaikymo laikas (min.) arbatžolėje Smailės plotas (proc.) arbatžolėje Alfa-tujenas 9,249 2,96 9,381 0,64 Alfa-pinenas 9,482 3,88 9,577 0,54 Kamfenas 10,074 7,68 10,063 0,16 Sabinenas 11,230 0,72 10,989 4,63 Beta-mircenas 11,301 1,19 11,638 1,15 1-okten-3-olis 11,675 2,23 11,290 1,40 Gama-terpinenas 12,620 0,71 13,857 5,12 Alfa-terpinenas 13,194 7,25 12,428 1,65 Beta-kopaenas 31,985 0,91 24,557 0,20 Biciklogermakrenas 34,744 3,82 26,257 0,98

Dispersinės analizės duomenimis tarp raudonėlio prieskonio ir vaistažolės, skaičiuojant komponentų užimamo ploto vidurkius, gauti duomenys nėra reikšmingi, p> 0,05 (0.098). Statistiškai reikšmingos kintamųjų sąveikos nėra.

3.4.1. Eteriniai aliejai raudonėlio prieskonyje

Raudonėlio prieskoninėje žaliavoje iš viso buvo identifikuoti 22 junginiai (6 pav.), iš kurių 12 eterinio aliejaus komponentų nebuvo nustatyti paprastojo raudonėlio ( Origanum

vulgare L.) arbatžolės mėginyje (12 lentelė).

Nustatytas didelis kiekis tert-butilbenzeno (34,57 proc.), gama-amorfeno (13,43 proc.), kardina-1(10),4-dieno (6,21 proc.) ir metil-karvakrolio (5,06 proc.). Kiti aptikti eterinio aliejaus komponentai nustatyti mažais kiekiais ( sudaro mažiau negu 5 proc.)

6 pav. Raudonėlio prieskonio eterinio aliejaus chromatograma

12 lentelė. Eterinio aliejaus komponentai raudonėlio prieskonyje Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas (min.) Smailės plotas (proc.) Tert-butilbenzenas 13,598 34,57 Alfa-terpinolenas 16,585 1,04 Terpineolis 21,917 2,59 Metil-karvakrolis 23,958 5,06

Karvakrolio metilo eteris 31,985 0,91

Epi-trans-kariofilenas 32,375 1,56 Cis-murola-4(15),5-dienas 33,383 0,62 Izoledenas 33,972 0,85 Gama-amorfenas 34,130 13,43 Kardina-1(10),4-dienas 35,862 6,21 Epikubenolis 39,365 1,21 Kariofiladienolis II 40,156 0,60

3.4.2. Eteriniai aliejai paprastojo raudonėlio ( Origanum vulgare L.)

arbatžolėje

Paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) arbatžolėje iš viso nustatyta 59 eterinio aliejaus komponentų (7 pav.), iš kurių 49 junginių nebuvo nustatyti raudonėlio prieskoninėje žaliavoje (13 lentelė).

Nustatytas didelis kiekis 3-p-mentanolio (26,9 proc.) ir D- mentono (14,69 proc.), kitų komponentų kiekiai žaliavoje sudarė mažą procentinę dalį (mažiau nei 5 proc.)

7 pav. Paprastojo raudonėlio ( Origanum vulgare L.) arbatžolės eterinio aliejaus chromatograma

13 lentelė. Eterinio aliejaus komponentai paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) arbatžolėje Eterinio aliejaus komponentas Sulaikymo laikas (min.) Smailės plotas (proc.) Eterinio aliejaus komponentas Sulai-kymo laikas (min.) Smailės plotas (proc.) Beta-pinenas 11,051 0,62 Pulegonas 19,382 0,82 3-octanonas 11,496 0,32 Timolio metilo eteris 19,514 0,52 3-oktanolis 11,826 0,54 Piperitonas 19,824 0,15 Alfa-felandrenas 12,017 0,13 Dihidroedulanas 20,781 0,41

o-cimenas 12.703 4,33 Timolis 21,185 1,59

D-limonenas 12,834 0,96 Izomentolio acetatas 21,337 0,05 Eukaliptolis 12,895 2,19 Alfa-kopaenas 23,167 0,17 Trans-beta-ocimenas 13,202 2,44 (-)-beta-bourbonenas 23,415 1,34 Beta-ocimenas 13,530 1,04 Beta-elemenas 23,586 0,13 Cis-sabineno hidratas 14,118 0,08 D-izogermakrenas 24,944 0,11 Cis-linalolio oksidas 14,294 0,12 Humulenas 25,182 0,72 Izoterpinolenas 14,786 0,65 Aloaromadendrenas 25,368 0,81 Linalolis 15,207 2,36 Gama-murolenas 25,754 0,13 2-p-meten-1-olis 15,848 0,26 D- germakrenas 25,889 4,27 Cis-2-p-meneten-1-olis 16,449 0,26 Alfa-murolenas 26,330 0,19 Izopulegolis 16,602 0,06 Alfa-farnesenas 26,478 0,93 D-mentonas 16,891 14,69 Gama-kadinenas 26,673 0,31 Sabina ketonas 16,959 0,29 Delta-kadinenas 26,889 1,00 Neomentolis 17,205 2,40 Alfa-kadinenas 27,239 0,05 3-p-mentanolis 17,587 26,90 Trans-alfa-bisabolenas 27,326 0,09 L-terpinen-4-olis 17,633 3,74 (-)-Spathulenol 28,217 0,76 (+)-izomentolis 17,783 0,51 Kariofileno oksidas 28,352 2,31 Alfa-terpineolis 17,998 0,93 Alfa-epi-kadinolis 29,657 0,16 8-p-Menten-2-olis 19,092 0,10 Alfa-kadinolis 29,969 0,16

o-metiltimolis 19,250 0,39

3.5. Rezultatų aptarimas

Tyrimui atlikti atsitiktinai pasirinktos notrelinių (Lamiaceae L.) šeimos vieno gamintojo prieskoniniai augalai ir vieno gamintojo, tų pačių augalų, arbatžolės.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad to paties augalo eterinių aliejų kokybinė ir kiekybinė sudėtis skirtingos paskirties žaliavose yra nevienoda. Čiobrelio ir pipirmetės prieskoniuose identifikuota daugiau eterinių aliejų komponentų (atitinkamai 24 ir 47 junginiai), nei arbatžolėse (atitinkamai 22 ir 33 junginiai). Tuo tarpu raudonėlio arbatžolėje nustatyti 59 eterinio aliejaus komponentai, o prieskonyje tik 22 komponentai.

Analizuojant čiobrelio prieskonių eterinio aliejaus komponentų kiekinę sudėtį, daugiausiai nustatyta timolio (56,68 proc.) ir linalolio (11,72 proc.) (5 lentelė). Tuo tarpu paprastojo čiobrelio (Thymus serpyllum L.) arbatžolėje, didžiausi kiekiai nustatyti aromadendreno (17,76 proc.), kamparo (15,35 proc.) ir endo-borneolio (11,98 proc.) (5 lentelė), (7 lentelė).

Remiantis moksliniais straipsniais ir Europos farmakopėjos duomenimis, pagrindinis čiobrelio eterinio aliejaus komponentas – timolis. Čiobrelyje šio komponento turi būti nustatyta nuo 36 iki 55 proc., kad žaliava būtų kokybiška. Timolis pasižymi antimikrobiniu, antibakteriniu, antioksidantiniu, atsikosėjimą lengvinančiu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimą mažinančiu poveikiu [12,34,60].

Analizuojant tyrimo rezultatus galima teigti, kad tyrimui pasirinktas čiobrelio prieskonis yra kokybiškesnis, lyginant su arbatžole. Pagrindinio čiobrelio eterinio aliejaus komponento timolio prieskonyje nustatyta 56,68 proc., o arbatžolėje 2,52 proc. (5 lentelė).

Tyrimo metu, analizuojant pipirmėtės prieskonio eterinio aliejaus komponentų kiekybinę sudėtį, daugiausiai nustatyta D-karvono (34,99 proc.), D-mentono (20,84 proc.), p-mentan-1-olio (10,74 proc.) (8 lentelė), (9 lentelė). Pipirmetės (Mentha piperita L.) arbatžolėje didžiausi kiekiai nustatyti D-mentono (31,16 proc.), eukaliptolio (22,93 proc.), p-mentan-1-olio (15,34 proc.), neomentolio (9,41 proc.) (8 lentelė), (10 lentelė).

Remiantis moksliniais straipsniais ir Europos farmakopėjos duomenimis, pagrindiniai eterinio aliejaus komponentai, lemiantys biologinį poveikį – mentolis ir mentonas. Pipirmetėje mentolis turi būti nustatomas nuo 30,0 iki 55,0 proc.,o mentonas nuo 14,0 iki 32,0 proc., kad būtų galima teigti, jog žaliava yra kokybiška [13,49,50]. Šie komponentai aktyvus antiseptikai, stimuliatoriai, pasižymi antivirusinėmis, antibakterinėmis, antioksidantinėmis savybėmis. Turi raminamąjį, virškinimą gerinantį poveikį [49,50,51].

Lyginant prieskonio ir arbatžolės mėginius, didesnis procentinis kiekis pagrindinių eterinio aliejaus komponentų buvo nustatyta arbatžolėje. Eterinio aliejaus komponentas neomentolis prieskonyje nebuvo nustatytas, o D-mentono nustatyta 20,84 proc., arbatžolėje šie komponentai atitinkamai sudarė 9,41 proc. ir 31,16 proc. dalį visų komponentų skaičiaus. Todėl galima teigti, kad pipirmėtės (Mentha piperita L.) arbatžolė yra kokybiškesnė.

Mūsų tyrimo metu, analizuojant raudonėlio prieskonį eterinio aliejaus komponentų daugiausiai buvo nustatyta tert-butilbenzeno (34,57 proc.), gama-amorfeno (13,43 proc.), kamfeno (7,68 proc.) ir alfa-terpineno (7,25 proc.) Analizuojant paprastojo raudonėlio (Origanum

vulgare L.) arbatžolę, daugiausiai nustatyta 3-p-mentanolio (26,9 proc.), D- mentono (14,69

proc.), gama-terpineno (5,12 proc.).

Remiantis mokslinių publikacijų duomenimis ir Europos farmakopėja, pagrindiniai eterinio aliejaus komponentai raudonėlio žaliavoje yra karvakrolis ir timolis. Šie komponentai

turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. viso eterinio aliejaus komponentų kiekio [7,14]. Karvakrolis ir timolis pasižymi antibakteriniu, antimikrobiniu poveikiu ir turi antioksidantinių savybių. Yra aktyvūs gydant virškinimo traktą, kvėpavimo takų ir nervų sistemą [7,49].

Lyginant raudonėlio prieskonio ir arbatžolės mėginius, sunku įvertinti žaliavos kokybiškumą, dėl skirtingo identifikuotų junginių skaičiaus (atitinkamai 22 ir 59 junginiai) ir pagrindinių eterinio aliejaus komponentų kiekio tiriamajame mėginyje. Prieskonyje nustatytas metil-karvakrolio kiekis sudaro – 5,06 proc. (12 lentelė), o timolis nenustatytas. Arbatžolėje metil-karvakrolis nenustatytas, o timolis sudaro 1,59 proc. (13 lentelė).

4. IŠVADOS

1. Taikant dujų chromatografijos su masių spektrometru metodą nustatyta, jog Lamiaceae L. šeimai priklausančių augalų (čiobrelio, pipirmėtės, raudonėlio) eterinių aliejų sudėtyje buvo identifikuoti komponentai, lemiantys augalo biologinį poveikį. Čiobreliuose nustatytas timolis, pipirmetės prieskonyje - mentonas, arbatžolėje – neomentolis ir D-mentonas. Raudonėlio prieskonyje - metil karvakrolis, arbatžolėje – timolis.

2. Nustatyta, kad to paties augalo (čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio) prieskonyje ir arbatžolėje, kokybinė eterinių aliejų sudėtis skiriasi. Čiobrelio prieskonyje identifikuoti 24 komponentai, arbatžolėje – 22. Pipirmėtės mėginuose atitinkamai identifikuoti 47 ir 33 komponentai. Raudonėlio arbatžolėje nustatyti 59 eterinio aliejaus komponentai, o prieskonyje 22 komponentai.

3. Tyrimo metu nustatyta, kad kiekinė eterinių aliejų komponentų sudėtis, to paties augalo (čiobrelio, pipirmėtės ir raudonėlio) prieskonyje ir arbatžolėje, skirtinga. Čiobrelio prieskonyje didžiausias kiekis nustatytas timolio, vaistažolėje - aromadendreno. Pipirmetės prieskonyje - D-karvono, arbatžolėje - D-mentono. Raudonėlio prieskonyje didžiausias kiekis nustatytas tert-butilbenzeno, vaistažolėje - 3-p-mentanolio.

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Atlikus eterinių aliejų kokybinę ir kiekybinę analizę, tarp tos pačios rūšies, bet skirtingos paskirties (prieskoninių ir arbatžolių) žaliavų, rekomenduojama ištirti daugiau skirtingų gamintojų prieskonius ir arbatžoles. Dėl nevienodo eterinio aliejaus komponentų įvairavimo ir pasiskirstymo augaluose.

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bakkali F., Averbeck D., Averbeck D., Idaomar M. Biological effects of essential oils – A review. Food and Chemical Toxicology 2008; 46(2): 446-75.

2. Bassolé I. H. N. and Juliani R. H. Essential Oils in Combination and Their Antimicrobial Properties. Molecules 2012; 3989–4006.

3. Djilani A., Dicko A. The Therapeutic Benefits of Essential Oils [interaktyvus]. Nutrition, Well-Being and Health, 2012 [žiūrėta 2018 12 01]. Prieiga per internetą:

https://www.intechopen.com/books/nutrition-well-being-and-health/the-therapeutic-benefits-of-essential-oils

4. Tisserand R, Young R. Essential oil safety. Second edition [interaktyvus]. China: Churchill Livingstone Elsevier; 2014 [žiūrėta 2019 01 15]. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=DbEKAQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&dq=u se+of#v=onepage&q=use%20of&f=false

5. Snieškienė V., Stankevičienė A., Ragažinskienė O. Notrelinių (Lamiaceae Lindl.) šeimos prieskoninių augalų ligos VDU Kauno botanikos sode. Miestų želdynų formavimas 2014; 1(11) 201–206.

6. Hameed I. H., Hussein J., Kareem M. A., Hamad N. S. Identification of Five Newly Described Bioactive Chemical Compounds in Methanolic Extract of Mentha Viridis by Using Gas Chromatography - Mass Spectrometry (GC-MS). Journal of Pharmacognosy and Phytotherapy 2015; 107–125.

7. Teixeira B., Marques A., Ramos C., Serrano C., Matos O., Neng N.R., Nogueira J.M., Saraiva J.A., Nunes M.L. Chemical Composition and Bioactivity of Different Oregano (Origanum Vulgare) Extracts and Essential Oil. Journal of the Science of Food and Agriculture 2013; 2707–2714.

8. Hussain A., Anwar F., Chatha S.A., Jabbar A., Mahboob S., Nigam P.S. Rosmarinus Officinalis Essential Oil: Antiproliferative, Antioxidant and Antibacterial Activities. Brazilian Journal of Microbiology 2010; 1070–1078, 10.

9. Paaver U., Orav A., Arak E., Mäeorg U., Raal A. Phytochemical Analysis of the Essential Oil Of Thymus SerpyllumL. Growing Wild in Estonia. Natural Product Research 2008; 108–115, 10.

10. Tsai ML., Wu CT., Lin TF., Lin WC. , Huang YC., Yang CH. Chemical Composition and Biological Properties of Essential Oils of Two Mint Species. Tropical Journal of Pharmaceutical Research 2013; 12 (4): 577-582.

11. Castilho P. C., Savluchinske-Feio S., Weinhold S.T.,Gouveia S. C. Evaluation of the Antimicrobial and Antioxidant Activities of Essential Oils, Extracts and Their Main Components from Oregano from Madeira Island, Portugal. Food Control 2012; 552–558, 10.

12. European Pharmacopoeia 6.0. Thyme oil, monograph 01/2008:1374. 13. European Pharmacopoeia 6.0. Peppermint oil, monograph 01/2008:0405. 14. European Pharmacopoeia 6.0. Oregano, monograph 01/2008:1880.

15. Raja R. R. Research Journal of medicinal plant [interaktyvus] Academic Journals, 2012

[žiūrėta 2019 01 20]. Prieiga per internetą:

http://docsdrive.com/pdfs/academicjournals/rjmp/2012/203-213.pdf

16. Sharafzadeh S., Zare M. Effect of Drought Stress on Qualitative and Quantitative Characteristics of Some Medicinal Plants from Lamiaceae Family: A Review. Advances in Environmental Biology 2011; 5(8): 2058-2062.

17. Handa S. S., Fermeglia M., Singh J., Singh A. K., Tandon S. et al. Extraction Technologies for Mesicinal and Aromatic Plants [interaktyvus]. International center for sience and high technology, 2008 [žiūrėta 2019 01 20]. Prieiga per internetą:

https://www.unido.org/sites/default/files/2009-10/Extraction_technologies_for_medicinal_and_aromatic_plants_0.pdf

18. Tongnuanchan P., Benjakul S. Essential Oils: Extraction, Bioactivities, and Their Uses for Food Preservation. Journal of Food Science 2014; 79(7):R1231-49

19. Turek C., Stintzing F. C. Stability of Essential Oils: A Review. Comprehensive Reviews in Food Science and Food Safety 2013; 40–53.

20. Nieto G. Biological Activities of Three Essential Oils of the Lamiaceae Family. Medicines 2017; 23;4(3).

21. Kordali S., Cakir A., Ozer H., Cakmakci R., Kesdek M., Mete E. Antifungal, Phytotoxic and Insecticidal Properties of Essential Oil Isolated from Turkish Origanum Acutidens and Its Three Components, Carvacrol, Thymol and p-Cymene. Bioresource Technology 2008; 99(18):8788-95.

22. Ding HY., Chou TH., Liang CH.. Antioxidant and antimelanogenic properties of rosmarinic acid methyl ester from Origanum vulgare. Food Chemistry 2010; 123: 254–62. 23. Chang KM. and Shen CW. Aromatherapy Benefits Autonomic Nervous System Regulation for Elementary School Faculty in Taiwan. Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine 2011;2011:946537.

from Thymus Vulgaris L. Innovative Food Science & Emerging Technologies 2012, 85– 91.

25. Bimakr M., Ganjloo A. Supercritical Carbon Dioxide Extraction of Bioactive Compounds. Review Article. Food & Nutrition Journal Volume 2016; Pages 9.

26. Pereira C. G., Angela M. A. Meireles. Supercritical Fluid Extraction of Bioactive Compounds: Fundamentals, Applications and Economic Perspectives. Food Bioprocess Technol 2010; 3:340–372

27. Janulis V., Puodžiūnienė G., Malinauskas F. Fitocheminė analizė. KMU, 2008;

28. Mondello L., Tranchida PQ., Dugo P., Dugo G. Comprehensive Two-Dimensional Gas Chromatography-Mass Spectrometry: A Review.” Mass Spectrometry Reviews, 2008; 27(2):101-24.

29. Lisec J., Schauer N., Kopka J., Willmitzer L., Fernie A. R. Gas chromatography mass spectrometry–based metabolite profiling in plants. Nature protocols 2006; 387-396.

30. Maria Perla Colombini M.P., Andreotti A., Bonaduce I., Modugno F., Ribechini E. Analytical Strategies for Characterizing Organic Paint Media Using Gas Chromatography/Mass Spectrometry. Accounts of Chemical Research, 2010; 715–727 31. Hussain Al., Anwar F., Nigam PS., Ashraf M., Gilani AH, Seasonal Variation in Content,

Chemical Composition and Antimicrobial and Cytotoxic Activities of Essential Oils from Four Mentha Species. Journal of the Science of Food and Agriculture 2010; 30;90(11):1827-36

32. Dambrauskienė E. Aromatinių ir vaistinių augalų biocheminių tyrimų raida Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Babtai 2008. p. 327- 31;

33. Ložienė K. Selection of fecund and chemically valuable clones of thyme (Thymus) species growing wild in Lithuania. 2009;29: 502-8.

34. Hosseinzadeh S., Jafarikukhdan A., Hosseini A., Armand R. The Application of Medicinal Plants in Traditional and Modern Medicine: A Review of Thymus Vulgaris. International Journal of Clinical Medicine 2015; 635–642

35. Pirbalouti A. G., Hashemi M., Ghahfarokh F.T. Essential Oil and Chemical Compositions of Wild and Cultivated Thymus Daenensis Celak and Thymus Vulgaris L. Industrial Crops and Products 2013;43–48.

36. Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Eugrimas, Vaistai iš gamtos, Vilnius 2010.

37. Hossain MA., AL-Raqmi KA., AL-Mijizy ZH., Weli AM., Al-Riyami. .Study of Total Phenol, Flavonoids Contents and Phytochemical Screening of Various Leaves Crude