ĖSDINAMOSIOS KERAMIKOS NETIESIOGINIŲ RESTAURACIJŲ CEMENTAVIMO METODIKOS PASIRINKIMAS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ, DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE, KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Deira Šimkutė

V kursas, 9 grupė

ĖSDINAMOSIOS KERAMIKOS NETIESIOGINIŲ

RESTAURACIJŲ CEMENTAVIMO METODIKOS

PASIRINKIMAS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ

ODONTOLOGŲ, DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE,

KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Asist. Indrė Gasiūnienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

ĖSDINAMOSIOS KERAMIKOS NETIESIOGINIŲ RESTAURACIJŲ CEMENTAVIMO METODIKOS PASIRINKIMAS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ,

DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE, KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ...

(parašas)

... (vardas, pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

20...m. ... (mėnuo, diena)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO

DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (moks. laipsnis, vardas, pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka

darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka _{darbo turinį bei reikalavimus?} 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo _esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas, uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5

Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai?

0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje _susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5

balo)

Ar pakankamas autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkamai iškelta tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į

iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis _{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė _analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5

balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25

Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus?

0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas

sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės

gautais rezultatais?

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus,

kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas 38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių

pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių

pavadinimai?

0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių

terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimas, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________ _____________________________

TURINYS

1.1.5. Keraminių medžiagų klasifikacija ... 14

1.1.5.1. Stiklo pagrindo keramikos ... 16

1.1.5.2. Sintetinės keramikos ... 17

1.2. Ėsdinamosios keraminės medžiagos paviršiaus paruošimas prieš cementavimą ... 18

1.2.1. Smėliasrovės naudojimas ... 18 1.2.2. Restauracijos ėsdinimas ... 18 1.2.2.1. Hidrofluoro rūgštis ... 18 1.2.2.2. Fosforo rūgštis ... 19 1.2.3. Restauracijos valymas ... 19 1.2.3.1. Ultragarsinė vonelė ... 19 1.2.4. Surišimo sistema ... 19 1.2.4.1. Silanas ... 19 1.3. Cementai ... 20 1.4. Cementavimas ... 21

1.4.1. Danties paruošimas cementavimui ... 21

1.4.2. Surišimas ... 22

1.4.3. Koferdamo naudojimas ... 23

1.4.4. Glicerino naudojimas ... 23

1.4.5. Cemento pertekliaus šalinimas ... 23

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 25

2.1. Imties dydžio nustatymas ... 25

2.2. Tiriamųjų atranka ... 26

2.3. Tyrimo duomenų apdorojimas ... 26

3. REZULTATAI ... 27

3.2. Specialiojo klausimyno rezultatų analizė ... 27 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35 IŠVADOS ... 39 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41 PRIEDAI ... 45

ĖSDINAMOSIOS KERAMIKOS NETIESIOGINIŲ RESTAURACIJŲ CEMENTAVIMO METODIKOS PASIRINKIMAS PROTEZUOJANČIŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ,

DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE, KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Tinkamos danties restauracinės medžiagos ir

cementavimo metodikos pasirinkimas, atsižvelgiant į paciento klinikinį atvejį, užtikrina sėkmingą gydymą ir restauracijos ilgaamžiškumą. Gydytojui odontologui svarbu kliniškai įvertinti paciento situaciją, parinkti tinkamą keraminę medžiagą būsimai restauracijai bei atlikti taisyklingą jos cementavimą. Taigi šio darbo tikslas yra įvertinti Kauno mieste dirbančių protezuojančių gydytojų odontologų praktikoje taikomas ėsdinamosios keramikos restauracijų cementavimo metodikas, palyginti jas su rekomenduojamomis mokslinėje literatūroje.

Medžiaga ir metodai. 2019 m. privačiose ir valstybinėse gydymo įstaigose, konferencijose,

skirtose gydytojams odontologams ir elektroniniu būdu buvo vykdomas anketinis tyrimas. Anketoje buvo pateikiami 5 demografiniai ir 23 specialieji klausimai. Specialiajame klausimyne

protezuojantys gydytojai odontologai turėjo nurodyti, kokias medžiagas renkasi ir kaip atlieka bemetalės ėsdinamosios keramikos netiesioginių restauracijų cementavimą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics (versija 17.0) ir Microsoft Office Excel (2010) programas.

Rezultatai. Protezuojantys gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, dažniausiai atstatinėja pažeistus dantis bemetalės ėsdinamosios keramikos užklotais (76,6%) ir pilnais vainikėliais (71,8%). Dauguma protezuojančių gydytojų bemetalės keramikos cementavimui renkasi dervinį dvigubo kietėjimo cementą, kai ėsdintojas ir rišančioji medžiaga naudojami atskirai. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis respondentų (77%) laikosi tikslaus bemetalės ėsdinamosios keramikos cementavimo protokolo.

Išvados. Protezuojančių gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, teorinės žinios apie ėsdinamąją bemetalę keramiką nėra pakankamos. Odontologai pasirenka bendrą cementavimo metodą, kurį taiko ir ėsdinamųjų, ir neėsdinamųjų netiesioginių restauracijų cementavimui.

Protezuojantys gydytojai odontologai dažniausiai prieš cementavimą vidinį ėsdinamosios keramikos restauracijos paviršių ruošia hidrofluoro rūgštimi (HF) ir silanu arba HF ir rišančiąja medžiaga, o preparuotą dantį – fosforo rūgštimi ir rišančiąja medžiaga.

Raktiniai žodžiai. Bemetalė keramika, netiesioginės restauracijos, paviršiaus paruošimas, cementavimas.

THE SELECTIVE CEMENTATION METHODS OF INDIRECT ETCHABLE-CERAMIC RESTORATIONS FOR KAUNAS BASED CLINICAL PRACTITIONERS ENGAGED IN

RESTORING TEETH WITH PROTHESIS

SUMMARY

Relevance of the problem. The appropriate selection of the restorative materials, cementation methodologies and also the focus on individual clinical cases, can promise the long lasting

restoration success and secure the successful outcome of the treatment. It is crucial for the dentist to critically assess the patient‘s case, choose the appropriate restorative ceramic material and correctly cement the finished restoration onto the tooth.

Aim of the work. To evaluate the restorative cementation methodologies of etchable ceramics, being used by the dentists engaged in restoring teeth with prosthesis, practising in the city of Kaunas as well as to compare them to the ones mentioned in the scientific articles.

Material and Methods. In 2019 a researchwas carried out at some state or private medical institutions, dental conferences and internet forums via paper or electronic surveys. The

questionnaires were composed of 5 demographical and 23 specialised questions. Odontologists, giving feedback to the questions in the specialized section, were asked to specify which materials they choose and how they perform the cementation of indirect etchable ceramic restorations. Statistical analysis of the data was carried out using IBM SPSS Statistics (version 17.0) and MS Office Excel (2010) programs.

Results. The questionnaire findings suggested, that to restore the damaged teeth, dentists in Kaunas city most commonly use etchable ceramic onlays (76,6 %) and full crowns (71,8%). For the

cementations of all-ceramics restorations, the majority of doctors use a dual cure resin cement, when the etchant and the bond are applied separately. The research also indicated, that the majority of respondents (77 %) strictly follow the etchable ceramics cementation protocols.

Conclusion. Dentists engaged in restoring teeth with prosthesis, working in the city of Kaunas have insufficient theoretical knowledge about etchable ceramics. Odontologists choose a single

cementation method that they apply not only for etchable but also for other types of ceramics. Dentists that use prosthesis in their clinical practice usually use HF and silane or HF and bond to prepare the inner surface of indirect etchable all-ceramic restorations, and the tooth is prepared with phosphoric acid and bond.

11

ĮVADAS

Keraminės medžiagos odontologijoje naudojamos jau daugybę metų. Pastaraisiais dešimtmečiais keramikos gamybos metodai ir technologija sparčiai tobulėjo, todėl pagerėjo ir jų fizikinės savybės [1]. Atsiradus naujoms medžiagoms, surišimo sistemoms, cementams ir cementavimo technikoms, plačiau naudojamos tapo stiklo keramikos. Šių dienų odontologijoje dantų defektų atstatymui naudojama ir stiklo, ir oksido keramika. Tyrime analizuojamos ėsdinamosios keramikos pagrindą sudaro silicio dioksidas arba stiklas [2]. Šios keramikos sudėtis ir struktūros ypatybės leidžia ją cementuoti adheziniu būdu, kai yra sukuriamas mikromechaninis ryšys su emaliu ir dentinu [3]. Iš ėsdinamosios keramikos pagamintos netiesioginės restauracijos pasižymi geromis optinėmis ir mechaninėmis savybėmis, kurios prilygsta natūraliems dantims. Todėl keraminės medžiagos sėkmingai naudojamos netektų, pažeistų dantų restauracijų gamybai [1].

Netiesioginių restauracijų sėkmei ir ilgaamžiškumui svarbus taisyklingas keraminės restauracijos vidinio paviršiaus ir restauruojamo danties paruošimas cementavimui. Kad būtų pasiekta stipri ir patvari jungtis tarp keraminės medžiagos ir danties, svarbu suprasti keramikos vidinio ir danties išorinio paviršių morfologiją, taikyti geriausias šių paviršių paruošimo metodikas, parinkti tinkamą cementą ir adhezinę sistemą [4].

Norint sėkmingai atstatyti pažeistus dantis ėsdinamosios keramikos restauracijomis, svarbu nuosekliai laikytis cementavimo metodikos eiliškumo. Deja, kartais dėl žinių ar klinikinių įgūdžių stokos protezuojantiems gydytojams odontologams nepavyksta pasiekti idealių cementavimo rezultatų, padedančių užtikrinti restauracijos ilgaamžiškumą.

Hipotezė. Protezuojantys gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, turi pakankamai žinių apie ėsdinamąją keramiką ir taisyklingai atlieka bemetalės ėsdinamosios keramikos netiesioginių restauracijų cementavimą.

Tyrimo tikslas. Įvertinti Kauno mieste dirbančių protezuojančių gydytojų praktikoje dažniausiai taikomas ėsdinamosios keramikos restauracijų cementavimo metodikas, palyginti jas su

rekomenduojamomis mokslinėje literatūroje. Tyrimo uždaviniai.

1. Įvertinti protezuojančių gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, žinias apie ėsdinamąją bemetalę keramiką ir netiesioginių ėsdinamosios bemetalės keramikos restauracijų cementavimą.

12 2. Išsiaiškinti ir įvertinti protezuojančių gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste,

dažniausiai taikomas ėsdinamosios keramikos netiesioginių restauracijų cementavimo metodikas.

3. Palyginti mokslinėje literatūroje rekomenduojamas ir dažniausiai protezuojančių gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, taikomas ėsdinamosios keramikos netiesioginių restauracijų cementavimo metodikas.

Santrumpa:

13

1.

LITERATŪROS APŽVALGA

Tema: „Ėsdinamosios keramikos netiesioginių restauracijų cementavimo metodikos pasirinkimas protezuojančių gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, klinikinėje praktikoje“ 1.1. Keramika odontologijoje

Keramika odontologijoje naudojama jau daugybę metų. Ji reprezentuoja vieną iš 4 didžiausių medžiagų klasių, naudojamų sugedusių, pažeistų, netektų (prarastų) dantų atkūrimui. Kitos trys klasės – tai metalai, plastmasės ir kompozitai [5]. Populiarėjantis keramikos restauracijų naudojimas estetiniam gydymui yra siejamas su geromis optinėmis ir mechaninėmis savybėmis, vaiskumu bei puikia estetika [6].

Odontologijoje keramikos yra plačiai naudojamos netikrų dantų, vainikėlių, tiltų, viduvainikinių restauracijų, keramikinių kaiščių, laminačių gamyboje [2,5,7]. Keramikos rūšių pasirinkimas yra nemažas, todėl norint tinkamai panaudoti tam tikrą keramikos rūšį, reikia žinoti medžiagų chemines, fizikines, estetines savybes [7].

1.1.1. Privalumai

Svarbiausias kriterijus renkantis bemetalės keramikos restauracijas – puiki estetika. Konstrukcijų, gaminamų netiesioginiu metodu, daug tikslesnė marginalinė adaptacija. Pastebimas geras biosuderinamumas su žmogaus organizmu, mažesnė alerginių reakcijų tikimybė. Keraminės restauracijos yra atsparesnės nusidėvėjimui nei dantų atstatymui naudojamos tiesioginės restauracijos [46].

1.1.2. Trūkumai

Visos restauracijos yra gaminamos netiesioginiu būdu ir dažniausiai reikalingi du vizitai. Be to, keramika gali paskatinti antagonistinių dantų nusidėvėjimą [46].

1.1.3. Indikacijos

Estetika – pagrindinė indikacija panaudoti bemetalės keramikos konstrukciją. Keramika yra medžiaga, geriausiai atkartojanti danties emalio struktūrą, todėl ji parenkama pacientams, kuriems reikia atkurti natūralią šypseną ir patobulinti esamų dantų vaizdą [46].

14 1.1.4. Kontraindikacijos

Bemetalės keramikos restauracijų nepatariama naudoti, kai yra ribotas interokliuzinis atstumas. Taip pat, kai yra žemi dantys, gilus sąkandis bei esant traumuojančioms okliuzinėms jėgoms. Dėl savo trapios prigimties, keraminių konstrukcijų parinkimas pacientams bruksistams yra rizikingas. Reikėtų rinktis kitas konstrukcijas, jei yra prasta drėgmės kontrolė ir neįmanoma užtikrinti sauso darbinio lauko [46].

1.1.5. Keraminių medžiagų klasifikacija

Dėl didelės įvairovės esamų ir spartaus naujų medžiagų atsiradimo, šių dienų gydytojams odontologams sunku apsispręsti, kokią keraminę restauracinę medžiagą naudoti esant tam tikrai klinikinei situacijai. Medžiagos retai pasirenkamos atsižvelgiant į nuodugnų jų savybių žinojimą, todėl dažniausiai renkamasi remiantis tokiais kriterijais kaip: stiprumu, pamatuotu in vitro (dirbtinėmis sąlygomis), peršviečiamumo laipsniu, gamybos technologija, dantų technnologo ar medžiagų gamintojo rekomendacijomis [8].

Keraminių medžiagų klasifikacijos, naudojamos odontologijoje, yra naudingos bendravimui bei moksliniams tikslams. Idealiomis sąlygomis, klasifikacija turi suteikti kliniškai svarbią informaciją apie tai, kur naudoti medžiagą (priekiniams ar galiniams dantims), kokioms restauracijoms (dalinėms ar pilnoms, nuolatinėms ar laikinoms) ir kokį cementavimo būdą rinktis (adhezinį ar tradicinį). Anksčiau buvo pristatomos skirtingos klasifikacijos, kurios rėmėsi klinikinėmis indikacijomis, medžiagos sudėtimi, ėsdinamumu, gamybos metodika, kepimo temperatūra, mikrostruktūra, peršviečiamumu, atsparumu lūžiams ir antagonistų nusidevėjimu [9]. Toks klasifikavimas, deja, yra neapibrėžtas ir netikslus, taip pat sunku įtraukti ir tinkamai klasifikuoti naujas restauracines medžiagas [8].

Keramikų klasifikavimas, remiantis medžiagų sudėtimi yra tikslesnis būdas suskirstyti medžiagas į tam tikras grupes, nes odontologo ir dantų technologo žinios apie keraminės medžiagos sudėtį padeda pasiekti optimalių rezultatų [10].

Pavyzdžiui, dažnai naudojama Kelly ir Benetti klasifikacija apibūdina keramines medžiagas pagal stiklo kiekį jose. Pagal tai keramikos gali būti skirstomos į: (1) medžiagas, kuriose vyrauja stiklas, (2) dalelėmis pripildytą stiklą (angl. particle-filled glasses) ir (3) polikristalines keramikas, kuriose nėra stiklo dalelių. Ši, stiklo dalimi paremta klasifikacija, klaidina gydytoją, nes nėra tikslių parametrų, pagal kuriuos būtų galima priskirti keramiką vienai ar kitai rūšiai. Taip pat yra nustatyta koreliacija tarp medžiagos estetiškumo ir stiklo sudėties joje (keramikos, kuriose vyrauja stiklas yra labiau estetiškos, o polikristalinės keramikos yra ne tokios estetiškos ir yra

15 skirtos tik karkaso gamybai). Ši koreliacija nusako ryšį tarp medžiagos sudėties ir indikacijų [11]. Atsiradus naujoms patobulintoms medžiagoms (pavyzdžiui, cirkonio ar ličio disilikato keramikai), sumažėjo problemų, susijusių su estetika ir skirtingų keramikos rūšių naudojimas pasidarė ne toks specifiškas. Taigi, medžiagų klasifikavimas pagal jų panaudojimą ir indikaciją yra klaidinantis. Taip pat Kelly ir Benetti klasifikacija neatsižvelgia į fundamentalų keraminių medžiagų gamybos technologijų tobulėjimą: šių medžiagų gamybos procesas pakito nuo gamtoje randamų komponentų (pvz.: lauko špato) naudojimo iki sintetiškai sukurtų keramikų [8].

Svarbu paminėti, kad egzistuojančios klasifikacijos neįtraukia medžiagų dervų pagrindu medžiagų, kurių didelę dalį užpildo keramika. Amerikos odontologų asociacija jas priskiria „keramikoms“ dėl panašių savybių, todėl jos turėtų būti įtrauktos į bet kurią keramikos klasifikavimo sistemą [2].

2015 m. rašytame straipsnyje Stefano Gracis ir kiti autoriai pasiūlė naują būdą, kaip klasifikuoti keramines restauracines medžiagas į tris grupes (1 pav.), remiantis specifinių požymių buvimu jų sudėtyje [8]. Šios grupės yra:

1. Stiklo pagrindo keramikos (nemetalinės neorganinės keraminės medžiagos, turinčios stiklo fazę).

2. Polikristalinės keraminės medžiagos (nemetalinės neorganinės medžiagos, neturinčios jokios stiklo fazės).

3. Dervų pagrindo keramikos (polimerinės matricos, turinčios daug refrakterinių junginių, tokių kaip porcelianas, stiklai, keramikos ar stiklo keramikos).

Stiklo pagrindo keramikos toliau skirstomos į tris subgrupes: gamtoje randamas lauko špato keramikas; sintetines keramikas (leucito pagrindo, ličio disilikato ir jo darinių, fluorapatito pagrindo); stiklu užpildytas (angl. glass-infiltrated) keramikas (aliuminio, aliuminio ir magnio, aliuminio ir cirkonio).

Polikristalinės keramikos yra dalinamos į keturias subgrupes: aliuminio, stabilizuoto cirkonio, cirkoniu sustiprinta aliuminio, aliuminiu sustiprinta cirkonio.

Trečioji grupė, dervų pagrindo keramikos, yra padalinta į keletą subgrupių (dervines nanokeramines; stiklo keramikas, dervų užpildytame matrikse; cirkonio – silicio keramikas, dervų užpildytame matrikse) atsižvelgiant į jų sudėtį [8].

16 ‘

1 pav. Keraminių ir į jas panašių medžiagų klasifikacijos schema

1.1.5.1. Stiklo pagrindo keramikos

Odontologijoje naudojama keramika savo fizikinėmis savybėmis yra artima stiklui. Jos struktūra yra izotropinė. 35-45% viso keraminės medžiagos tūrio sudedamųjų dalių sudaro poros. Kaitinimo metu susidarant stikliškumui, porėtumas mažėja, didėja medžiagos tankis bei mažėja jos tūris. Poros visiškai neišnyksta, nes tam trukdo jų ertmėse esančios dujos, kurios susidaro fizikinės – cheminės sąveikos metu tarp įvairių medžiagos komponentų. Be to, stiklo keramika pasižymi emaliui artimomis fizikinėmis savybėmis ir geru biosuderinamumu. Šio tipo keraminėmis medžiagomis estetika pasiekiama net esant ypač plonam keramikos sluoksniui, o didžiausias keramikos trūkumas – neatsparumas lenkimui, todėl dažnai neišvengiama restauracijų skilimų esant didelėms apkrovoms [46].

Lauko špato keramika (pavyzdžiui, IPS Empress Esthetic, IPS Empress CAD, IPS Classic, Ivoclar Vivadent; Vitadur, Vita VMK 68, Vitablocks, Vident [8]). Jos sudėtyje yra kalio aliuminio silikatas ir stiklas. Ši keramika skirta sinterizuoti, presuoti, lieti ar sluoksniuoti. Rekomenduojamas minimalus karkaso storis – 0,4 mm. Lauko špato keramikoms lenkimo stiprumas: 65-120 MPa. Tai – mažiausiai atspari kramtymo krūviui keramika. Jos naudojimas kontraindikuotinas bruksistams, smarkiai nusidėvėjusių dantų atstatymui, pilnai danties paviršių dengiančioms konstrukcijoms gaminti. Tai pati estetiškiausia keramika, tinka laminačių, priekinių dantų vainikėlių (kai nereikia keisti dantų spalvos) gamybai [8, 46].

17 1.1.5.2. Sintetinės keramikos

Leucito pagrindo (pavyzdžiui, IPS d. Sign, Ivoclar Vivadent; Vita VM7, VM9, VM13, Vident; Noritake EX-3, Carabien, Carabien ZR, Noritake [8]). 45% jos tūrio užpildo leucitas. Leucito kristalai veikia kaip lūžio linijos atspindžiai ir taip padidina atsparumą įtrūkimų atsiradimui. Ši keramika yra skirta sinterizuoti, presuoti, lieti ar sluoksniuoti. Rekomenduojamas minimalus karkaso storis – 0,3 mm. Leucito pagrindo keramikos lenkimo stiprumas: 120-140 MPa. Jos naudojimas kontraindikuotinas krūminių dantų restauracijų gamybai. Ši keramika tinkama estetinių laminačių, įklotų, užklotų gamybai. Ji sluoksniuojama ant kitų keraminių paviršių [8, 46].

Ličio disilikato ir jo darinių (pavyzdžiui, 3G HS, Pentron Ceramics, IPS e.max CAD, IPS e.max Press, Ivoclar Vivadent; Obsidian, Glidewell Laboratories; Suprinity, Vita; Celtra Duo, Dentsply [8]).65% jos tūrio užima į stiklo matricą įsprausti, smarkiai sublokuoti ličio disilikato kristalai. Ši keramika yra skirta sinterizuoti, presuoti arba lieti ar sluoksniuoti. Rekomenduojamas minimalus karkaso storis 0,8-1,5 mm. Ličio disilikato ir jo darinių keramikos lenkimo stiprumas yra 300-400 MPa. Jos naudojimas kontraindikuotinas tiltų gamybai krūmininiuose dantyse. Ji skirta laminačių, premoliarų, moliarų įklotams, užklotams, vainikėliams, daliniams vainikėliams, trijų vienetų tiltams priekinių dantų grupėje ir premoliarų srityje gaminti. Gali būti sluoksniuojama ant kitų paviršių [8, 46].

2015 metų McLaren ir kitų autorių straipsnyje teigiama, kad keraminės medžiagos yra dažniausiai kategorizuojamos pagal jų mikrostruktūrą. Tai lengvina mokslinį keraminių medžiagų struktūros ir cheminio pobūdžio suvokimą, tačiau nepadeda odontologams ar dantų technologams renkantis keraminę restauracinę medžiagą duotai klinikinei situacijai. Taip pat apdirbimo būdas turi didelės įtakos medžiagos mechaniniam ir tuo pačiu klinikiniam funkcionavimui. Taigi, keramikų klasifikavimas pagal jų sudėtį ir kaip jos yra apdirbamos, pateikia aiškius klinikinius parametrus situacijos įvertinimui ir labiausiai danties audinius tausojančios keramikos pasirinkimui kiekvienam klinikiniam atvejui. Atsižvelgdami į tai, straipsnio autoriai keramines restauracines medžiagas padalijo į keturias klases nuo daugiausiai iki mažiausiai tausojančių danties audinius. Tai yra jų anksčiau publikuotos klasifikacijos atnaujinimas, peržiurėjus naujų stiklo keraminių medžiagų klinikinį aprašymą ir atsižvelgus į pristatytas naujas medžiagas [2].

Autoriai išskiria: pirmą klasę (miltelių ir skysčio); antrą klasę (stiklo keramikos), kuri pagal sudėtį ir savybes skirstoma į a ir b subklases; trečią klasę (didelio stiprumo kristalinės), kuri taip pat skirstomos į a ir b subklases; ketvirtą klasę (metalo keramika). Pirmos ir antros klasės keraminės retauracinės medžiagos yra estetiškesnės, bet mažiau stiprios. Trečios ir ketvirtos klasės keramikos yra stipresnės, tačiau mažiau estetiškos [2].

18 Bemetalė keramika priklauso vienai iš 2 grupių: 1. Neėsdinamoji keramika, jos pagrindą sudaro aliuminis arba cirkonis. Tokių restauracijų jėga nėra reikšmingai nulemiama naudojamo cemento. Neėsdinamosios keramikos gamintojų pavyzdžiai: Procera (NobelBiocare, Sweden), Lava (3M ESPE, Minn, USA), In-Ceram (Vita, Germany), Zircon (DSC, Switzerland). 2. Ėsdinamoji keramika, kurios pagrindą sudaro silicio dioksidas arba stiklas. Tokių restauracijų jėga yra reikšmingai padidinama ėsdinant ir naudojant dervines rišančiąsias medžiagas (angl. bond). Ėsdinamosios keramikos gamintojų pavyzdžiai: IPS Empress and IPS e.Max (Ivoclar Vivadent, Lichtenstein), Authentic (Jensen, CT, USA), Finesse (DENTSPLY Ceramco, PA, USA) [12]. 1.2. Ėsdinamosios keraminės medžiagos paviršiaus paruošimas prieš cementavimą

1.2.1. Smėliasrovės naudojimas

Mokslinės literatūros straipsnių pateikiamuose keraminių restauracijų vidinio paviršiaus ruošimo protokoluose įprastai rekomenduojama naudoti smėliasrovę. Smėliasrovė – vienas populiariausių ir, turbūt, efektyviausių restauracijos paviršiaus ruošimo metodų, kurio metu yra naudojamos abrazyvios dalelės paviršiaus šiurkštumui sukurti. [13].

Abrazyviąsias daleles sudaro Al2O3 struktūros kurių dydis yra nuo 30 μm iki 50 μm . Jos

padengia netiesioginės restauracijos paviršių, todėl ji, per susidariusį siloksano sluoksnį, gali kovalentiškai jungtis su silanu [14] .

Neteisingas smėliavimo technikos laikymasis gali pažeisti ėsdinamosios keramikos restauracijos paviršių [14]. Išanalizavus 5 skirtingus rišančiųjų medžiagų gamintojų bemetalės keramikos cementavimo protokolus, kaip alternatyva smėliavimui, buvo siūlomas hidrofluoro rūgšties naudojimas.

1.2.2. Restauracijos ėsdinimas

1.2.2.1. Hidrofluoro rūgštis

Adhezija tarp dviejų skirtingų medžiagų gali būti pagerinta padidinus paviršiaus laisvąją energiją. Todėl geresniam cemento sukibimui naudojamas restauracijos vidinio paviršiaus ėsdinimas hidrofluoro rūgštimi [15]. Ši rūgštis odontologijoje dažniausiai naudojama keraminių restauracijų vidinio paviršiaus ėsdinimui. Ji pasižymi stiklo struktūrą tirpdančiu poveikiu, kuris padidina paviršiaus šiurkštumą, svarbų mikromechaniniam jungimuisi tarp restauracijos ir cemento [16].

19 2017 m. G.M. Iorizzo ir kiti autoriai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti ličio disilikato stiklo keramikos (IPS e.max Press ir e.max CAD, Ivoclar Vivadent) paviršiaus morfologinius ir mikrostruktūrinius pokyčius, taikant skirtingas ėsdinimo metodikas bei nustatyti dviašio lankstumo jėgą ir sukibimo su cementu (Multilink Automix, Ivoclar Vivadent) jėgą. Morfologinė analizė parodė, kad skirtingos ėsdinimo metodikos sukelia pokyčius medžiagos paviršiuje. E.max Press ir e.max CAD turi skirtingas paviršiaus mikrostruktūras, todėl ėsdinimas sukelia mikrostruktūrinius pokyčius, kurie yra labiau susiję su prailgintu ėsdinimo laiku ir rūgšties koncentracija. Buvo prieita išvadų, kad IPS e.max CAD turėtų būti ėsdinama 5% HF rūgštimi nesvarbu 20 ar 60 sekundžių, o e.max Press – 5% HF rūgštimi 60 sekundžių. Rūgštis turi įtakos medžiagos mikrostruktūrai, bet nedaro įtakos ašiniam lankstumui [17].

1.2.2.2. Fosforo rūgštis

Restauracijos ėsdinimas hidrofluoro rūgštimi (HF) sukelia kristalinių nuosėdų atsiradimą. Jos užteršia restauracijos paviršių ir gali 50% sumažinti surišimo jėgą. Todėl po restauracijos ėsdinimo HF ir 20 sekundžių plovimo, reikia restauracijos paviršių padengti 37% fosforo rūgštimi, laikyti 1 min, po to 20 sekundžių plauti vandeniu, kad būtų pašalintos susikaupusios nuosėdos [12].

1.2.3. Restauracijos valymas

1.2.3.1. Ultragarsinė vonelė

B. Mizrahi straipsnyje esančiame protokole rekomenduojama po restauracijos vidinio paviršiaus šiurkštinimo, netiesioginę restauraciją 5 min palaikyti 95% alkoholio ultragarsinėje vonelėje [12].

Maria Elizabeth Marques Nogueira Martins ir kiti autoriai atliko tyrimą, kurio metu buvo vertinamos skirtingos restauracijų valymo terpės ir jų įtaka dervinio cemento ir lauko špato keramikos adhezijai. Gavus rezultatus, tyrėjai priėjo išvadą, kad HF ėsdintą keramiką reikėtų palaikyti distiliuoto vandens ultragarsinėje vonelėje vietoj įprastai naudojamo plovimo ir sausinimo [18].

1.2.4. Surišimo sistema

1.2.4.1. Silanas

Dažniausiai naudojama medžiaga cheminei adhezijai sukurti – silanas. Jo molekulė geba reaguoti ir su rišančiąja medžiaga, ir su keraminės medžiagos pašiurkštinto paviršiaus dalelėmis

20 [19]. Keramikos paviršiaus paruošimas svarbus mikromechaninei jungčiai tarp keraminės medžiagos ir dervinio cemento sukurti [5].

Universalūs adhezyvai pateikia naują, supaprastintą keramikos paruošimo metodą. Jų sudėtyje yra silano ir monomero 10-metakriloiloksidecildihidrogenfosfato (MDP), kuris padeda keramikai chemiškai „susirišti“ su cementu, taip palengvinantis surišimo procesą naudojant universalų vieno buteliuko produktą [6].

Heloisa ir kiti autoriai atliko tyrimą, kurio metu buvo skirtingai ruošiamas ličio disilikato keramikos paviršius. Nustatyta, kad paviršiaus ruošimas su HF ir silanu parodė geriausius surišimo jėgos rezultatus. Silano surišimo agentas lemia adheziją tarp keramikos neorganinės fazės ir organinės dervinio cemento fazės, formuodamas siloksano surišimą. Tyrimo išvada nurodo, kad ličio disilikato paviršiaus paruošimas HF ir silanu yra efektyvi ir paprasta alternatyva ličio disilikato keramikos pricementavimui. Taip pat pastebėta, kad universalaus adhezyvo naudojimas nesumažino silano naudojimo reikmės [6].

Tokį bemetalės keraminės restauracijos ruošimą HF ir silanu rekomenduoja gamintojas Dentsply Sirona „Prime&Bond Active” rišančiosios medžiagos naudojimo instrukcijoje (Priedas Nr. 6).

1.3. Cementai

Idealaus cemento parinkimas skirtingai klinikinei situacijai yra gana sudėtinga užduotis. Cementas privalo išlikti nepažeistas burnos ertmės aplinkoje, būti atsparus drėgmei, nežaloti pulpos, leisti dančiui susirišti su restauracine medžiaga ir mechaniškai, ir chemiškai. Taip pat turėti palankias maišymo, paskirstymo, kietėjimo laiko savybes; būti biosuderinamas, antibakterinis ar turintis fluoro, skatinančio danties neorganinių struktūrų atsinaujinimą. Idealaus cemento savybės: didelės sukibimo ir surišimo jėgos, pooperacinio jautrumo nebuvimas, lengvas paruošimas, mažas plėvelės įtempis, leidžiantis cementui lengvai įtekėti, rentgenokontrastiškas, atsparus spaudimo, lenkimo ir tempimo jėgoms, mažai arba visai nesugeriantis vandens, netirpus, netoksiškas, pakankamai atsparus lūžiams, galintis mineralizuotis, bakteriostatinis, mažai susitraukiantis, estetiškas.

Tarptautinių Standartų Organizacija (ISO) klasifikuoja dantų cementus į skirtus restauracijų cementavimui, atstatymui bei baziniam padengimui. Kai kurie cementai gali būti naudojami keliose kategorijose [20].

Odontologinėje praktikoje naudojami cementai, skirti restauracijų cementavimui: cinko fosfatinis, cinko polikarboksilatinis, stiklo jonomerinis, derva modifikuotas stiklo jonomerinis,

21 adhezinis dervinis cementas (cheminio kietėjimo, šviesa kietinamas, dvigubo kietėjimo), saviadhezyvinis (angl. self-adhesive) saviėsdinantis dervinis cementas [20].

Šių dienų odontologijoje taip pat cementuojama, naudojant karštą kompozitą. Šios technikos naudojimas leidžia pagerinti restauracijos kraštinę adaptaciją, taip pat pastebimas geresnis sukibimas su danties struktūromis [21].

Kad būtų išvengta cementavimo nesėkmių, svarbu atsižvelgti į gamintojų nurodytas cementavimo instrukcijas [20].

1.4. Cementavimas

1.4.1. Danties paruošimas cementavimui

Adhezyvų sistemos funkcionalumu paremta klasifikacija apima dvi pagrindines grupes: visišką ėsdinimą (ėsdinimą ir plovimą) ir savaiminį ėsdinimą. Ši klasifikacija yra pagrįsta adhezijos strategija ir teikia gydytojams informaciją apie adhezijos mechanizmą ir adhezyvinių sistemų charakteristikas [22].

Dervinių medžiagų ir dentino adhezija reikalauja 3 žingsnių: ėsdinimo, paruošimo (angl. priming) ir surišimo [23]. Daugybę metų 3 žingsnių visiško ėsdinimo sistema buvo laikoma auksiniu standartu, tačiau surišimo sistemų pokyčiai odontologijoje supažindino su naujomis adhezinėmis sistemomis. Tam, kad būtų sutrumpintas darbinis laikas, saviėsdinančios saviadhezyvinės sistemos sumažino 3 žingsnių procedūrą iki 1 žingsnio [24].

Skirtingas dentino paruošimas, pvz.: ėsdinimas rūgštimi, oro abrazija su glicinu, skirti maksimaliai adhezinių sistemų surišimo jėgai gauti. Dentino ėsdinimas rūgštimi pašalina lipnųjį sluoksnį ir demineralizuoja po juo esančias struktūras. Atvertas dentino kolagenas po ėsdinimo ir plovimo procedūros gali būti pažeidžiamas hidrolitinio ir enzimolitinio degradacijos procesų [25].

2015 m. van den Breemer CR su kitais autoriais atliko išsamią studiją, kurios tikslas buvo susisteminti esamas žinias apie stiklo keramikos cementavimą. Buvo analizuojamos 88 in vivo ir in

vitro studijos. In vitro studijos parodė, kad surišimo sistemos, kai atliekamas ėsdinimas ir plovimas

(angl. etch-and-rinse) turėjo geriausius surišimo jėgos rezultatus palyginus su saviadhezyvine ir saviėsdinančia (angl. self-etch) sistemomis [25].

2017 m. Claudio Poggio su kitais autoriais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo palyginti sukibimo jėgą, naudojant 5 skirtingus universalius adhezyvus. Buvo išsiaiškinta, kad dentino ėsdinimas rūgštimi sumažino Futurabond ir Peak Universal Adhesives rišančiųjų medžiagų (bond) jėgą, kai tuo tarpu glicino naudojimas danties paruošimui padidino GC G-Premio Bond™ rišančiosios medžiagos jėgos vertes [22].

22 Dentsply Sirona Prime&Bond active universaliosios rišančiosios medžiagos gamintojo pateikti danties ėsdinimo protokolai, taikant skirtingas ėsdinimo metodikas:

Savaiminio ėsdinimo būdas

Neėsdinama fosforo rūgštimi, iškart tepama rišančioji medžiaga. Selektyviojo emalio ėsdinimo būdas

1. Tepama fosforo rūgštis tik ant emalio ribų bent 15 s. Atsitiktinis gelio kontaktas su dentinu turėtų būti trumpesnis nei 15 s.

2. Rūgštis susiurbiama siurbtuku arba apdorotos sritys gausiai plaunamos vandeniu bent 15 s. 3. Vanduo pašalinamas sausinant oro srove ar tamponėliais, siekiant neperdžiovinti dentino. 4. Tepama rišančioji medžiaga.

Ėsdinimo ir plovimo būdas

1. Tepama fosforo rūgštis pradedant nuo emalio, ėsdinama bent 15 s. Dentinas ėsdinamas 15 s arba mažiau.

2. Rūgštis susiurbiama siurbtuku arba apdorotos sritys gausiai plaunamos vandeniu bent 15 s. 3. Vanduo pašalinamas sausinant oro srove ar tamponėliais, siekiant neperdžiovinti dentino. 4. Tepama rišančioji medžiaga.

1.4.2. Surišimas

Emalio ir dentino surišimas progresavo nuo daugiažingsnės iki supaprastintos procedūros tam, kad būtų panaikintas jautrumas technikai ir sutrumpintas darbinis laikas [24]. Supaprastinta procedūra apima 3 skirtingas alternatyvas: 1. dviejų žingsnių ėsdinimo ir plovimo sistemos (apima paruošimą ir surišimą viename tirpale). 2. dviejų žingsnių saviėsdinantis (angl. two-step, self-etch) (apima kondicionavimą ir paruošimą). 3. Viskas viename (angl. all-in-one) adhezyvai (apima visus 3 komponentus viename tirpale). Kai naudojamas savaiminio ėsdinimo adhezijos būdas, hibridinis sluoksnis yra suformuojamas iš lipniojo sluoksnio [22].

2017 m. Amiri EM ir kitų autorių atliktu tyrimu buvo norima palyginti saviadhezyvinių bei ėsdinimo ir plovimo adhezyvinių sistemų įtaką rišančiosios medžiagos jėgai, kai cementuojama dvigubo kietėjimo derviniu cementu. Tyrimo metu buvo prieita prie išvados, kad rišančiosios medžiagos jėga yra didesnė, naudojant ėsdinimo ir plovimo adhezyvinį cementą, palyginus su saviadhezyviniu cementu [26].

23 1.4.3. Koferdamo naudojimas

Koferdamo technika – tai operacinio lauko izoliavimo metodas, naudojamas odontologijoje [27]. Restauracijų sėkmė labai priklauso nuo darbiniame lauke esančios drėgmės bei mikroorganizmų kiekio procedūros atlikimo metu [28]. Pastaraisiais metais šios technikos laikosi vis daugiau gydytojų [27]. Kai yra naudojamas dervinis cementas, surišimo sistemos naudojimas turi būti atliekamas po koferdamo sistemos uždėjimo tam, kad būtų palaikomas sausas darbinis laukas, geras matomumas cemento pertekliaus pašalinimui. Dalinės izoliacinės gumos (angl. split dam) naudojimas neužtikrina audinių retrakcijos ar tinkamos drėgmės kontrolės, todėl neturėtų būti naudojamas [29].

Kadangi trūksta įrodymų dėl koferdamo sistemos įtakos restauracijų ilgaamžiškumui, 2016 m. Wang ir kiti autoriai, o 2017 m. Keys ir Carson atliko tyrimus, norėdami palyginti koferdamo sistemos ir kitų izoliavimo būdų efektyvumą, atliekant gydymą tiesioginėmis ir netiesioginėmis restauracijomis. Buvo lyginami vatos volelių ir koferdamo sistemos izoliavimo būdai. Gauti geresni rezultatai naudojant izoliavimą koferdamo sistema, tačiau jų patikimumas įvertintas kaip labai žemas [28, 29].

1.4.4. Glicerino naudojimas

Cementuojant keraminę medžiagą derviniu cementu, glicerinas padeda išvengti deguonies inhibicinio sluoksnio formavimosi [30]. Glicerino gelio naudojimas taip pat pagerina stiklo keramikos įklotų kraštinę adaptaciją [31]. Geriausiems etetiniams rezultatams pasiekti, svarbu iškart pašalinti cemento perteklių kempinėle ir po to restauracijos kraštus padengti glicerino geliu. Jo kaip „oro bloko“ padengimas užtikrina tinkamą cemento paviršiaus polimerizaciją, nes deguonis, esantis ant cemento paviršiaus, gali slopinti cemento kietėjimą. Cementas, kuris nėra pilnai polimerizuotas, sugeria vandenį, o tai lemia restauracijos opakiškumo padidėjimą ar spalvos pokytį (Priedas Nr. 7). Glicerino naudojimą taip pat rekomenduoja „Monobond“ gamintojas – Ivoclar Vivadent (Priedas Nr. 8).

1.4.5. Cemento pertekliaus šalinimas

Lilian Costa Anami su kitais autoriais atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad cemento šalinimas mentele neturėtų būti naudojamas dervinio cemento pertekliui šalinti. Cemento pertekliaus šalinimas teptuku yra geriausias klinikinis sprendimas dėl pastebėtų gerų rezultatų ir technikos paprastumo [32].

24 Restauracijos kraštų morfologija siejama su bakterijų kaupimusi. 2016 metų straipsnyje buvo vertinama bakterijų kolonizacija ties restauracijų kraštais. Pastebėta, kad restauracijos kraštų poliravimas yra svarbus tolimesnei bakterijų kaupimosi prevencijai. Tyrimo metu buvo vertinami poliruoti ir nepoliruoti restauracijų paviršiai ir bakterijų kolonijos ant jų. Autoriai priėjo išvadų, kad galutinis restauracijos poliravimas yra svarbus norint išvengti didesnio bakterijų kaupimosi ant restauracijos paviršiaus [33].

25

2.

MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Imties dydžio nustatymas

Planuojant atlikti anketinės apklausos tyrimą, svarbu nustatyti mažiausią tiriamųjų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Dažniausiai mums aktualių požymių pasiskirstymas populiacijoje nėra žinomas, todėl norint jį įvertinti, reikia ištirti visą populiaciją [44]. Labai didelės imtys naudojamos retai, kadangi panašaus patikimumo informaciją galima gauti ir iš vidutinio didumo imčių. Empiriniuose tyrimuose labai svarbus imties tūris ir jo parinkimo būdas. Vienas svarbiausių imties sudarymo reikalavimų – reprezentatyvumas, nes būtent ši charakteristika lemia, ar ištyrus imtį galima padaryti patikimas išvadas apie visą populiaciją. Imties reprezentatyvumas susijęs ne tik su imties didumu, bet ir su jos sudarymo metodu, todėl empiriniuose tyrimuose atliekama išankstinė atranka. Jos metu parenkama atsitiktinė populiacijos dalis, nustatomas nagrinėjamo požymio pasiskirstymas toje dalyje ir iš jos sprendžiama apie aktualaus požymio pasiskirstymą visoje populiacijoje [45]. Atliekant šį tyrimą, imties tūris buvo apskaičiuotas remiantis Paniotto formule:

N n 1 1 2_   n – imties dydis;

Δ – imties paklaidos dydis; N – generalinės visumos dydis.

Pasirinkta netikimybinė patogumo imtis. Fiksuojant atrankos tyrimo tikslumo, Δ = 5%, reikšmingumo lygmenį, α= 0,05, generalinės visumos dydis = 975, taigi rekomenduojamas tyrimo imties tūris:

Atlikus skaičiavimus, nustatytas mažiausias rekomenduojamas tiriamųjų skaičius – 284. 284 975 1 05 , 0 1 1 1 2 2       N n

26 2.2. Tiriamųjų atranka

2018 m. vasario 21 d. tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-OF-72 (Priedas Nr. 1).

Tyrimas buvo vykdomas 2019 metų vasario – kovo mėnesiais Kauno miesto privačiose ir valstybinėse gydymo įstaigose bei gydytojams odontologams skirtose konferencijose. Taip pat buvo sukurta elektroninė apklausos forma, pateikta odontologų internetinėse bendravimo svetainėse. Tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tiriamojo asmens informavimo forma (Priedas Nr. 2), kurioje nurodomas tyrimo tikslas, metodai bei garantuojamas konfidencialumas. Respondentai savo sutikimą dalyvauti apklausoje patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (Priedas Nr. 3).

Tiriamoji grupė – protezuojantys gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste. Buvo išdalinta 199 popierinių anketų (Priedas Nr. 4), kita anketų dalis pateikta elektroniniu būdu. Klausimynas sudarytas iš dviejų dalių – 5 demografinių ir 23 specialiųjų klausimų. Pirmojoje dalyje buvo klausiama bendrosios informacijos (lyties, amžiaus, darbo stažo ir kt.), antrojoje – pateikti klausimai apie ėsdinamosios keramikos netiesioginių restauracijų cementavimą, siekiant įvertinti skirtingas Kaune dirbančių protezuojančių gydytojų cementavimo metodikas ir palyginti jas su rekomenduojamomis mokslinėje literatūroje.

Gauti duomenys iš 285 tiriamųjų. Iš jų 188 (102 popierinės ir 86 elektroninės) anketos tinkamos tyrimui, o 97 anketos (34,03%) buvo atmestos dėl netinkamo anketos pildymo (klausimyno sugadinimo). Atsako dažnis 65,96% (>65%), todėl imties tūris pakankamas statistiškai patikimiems rezultatams gauti.

2.3. Tyrimo duomenų apdorojimas

Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama IBM SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija, diagramoms ir lentelėms atvaizduoti – MS Excel 2010. Gautų kintamųjų įvertinimui buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, o gauti duomenys buvo pateikti procentais ir dažniais. Statistiškai reikšmingiems skirtumams nustatyti buvo taikytas χ² kriterijus arba Fišerio kriterijus 2x2 lentelėms. Statistiškai patikima laikoma, kai p < 0,05.

27

3.

REZULTATAI

3.1. Demografinė charakteristika

Tyrime dalyvavo 188 protezuojantys gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste. Iš jų 67,6% (n=127) – moterys ir 32,4% (n=61) vyrai. Didžioji dauguma - 71,8% (n=135) – odontologai iki 35 metų amžiaus, 22,3% (n=42) – 35-45 metų amžiaus, o likusieji – 5,9% (n=11) vyresni nei 45 metų amžiaus. Du penktadaliai – 41% (n=77) odontologų turėjo iki 5 metų darbo stažą, 36,7% (n=69) 5-10 metų, 14,9% (n=28) 10-15 metų ir 7,4% (n=14) turėjo didesnį nei 15 metų darbo stažą.

3.2. Specialiojo klausimyno rezultatų analizė

Respondentų paklausus, kokio tipo bemetalės ėsdinamosios keramikos restauracijomis jie dažniausiai atstatinėja pažeistus dantis, dauguma pasirinko užklotus 76,6% (n=144) ir pilnus vainikėlius 71,8% (n=135). Taip pat 31,9% (n=60) nurodė, kad pažeistus dantis dažniausiai atstato laminatėmis, 23,9% (n=45) daliniais (3/4) vainikėliais ir 15,4% (n=29) – įklotais. Statistiškai reikšmingai dažniau 35-45 metų odontologai nurodė, kad atstato pažeistus dantis bemetalės ėsdinamosios keramikos įklotais (40,5%), negu jaunesni nei 35 metų (8,9%) ar vyresni nei 45 metų (0%) (χ²=26,630; df=2; p<0,001). Taip pat turintys 10-15 metų darbo stažą (32,1%) dažniau protezuoja bemetalės ėsdinamosios keramikos įklotais, negu turintys didesnį kaip 15 metų darbo stažą (0%) (χ²=8,949; df=3; p=0,030). Nustatyta, kad jaunesni nei 35 metų (82,2%) ir 35-45 metų (57,1%) odontologai dažniau naudoja bemetalės ėsdinamosios keramikos pilnus vainikėlius, negu vyresni kaip 45 metų (0%) (χ²=39,713; df=2; p<0,001). Reikšmingai dažniau vyresni kaip 45 metų (63,6%) odontologai naudoja bemetalės ėsdinamosios keramikos dalinius (3/4) vainikėlius, negu jaunesni nei 35 metų amžiaus (15,6%) (χ²=21,041; df=2; p<0,001). Dažniau 45 metų ir vyresni gydytojai atstato pažeistus dantis bemetalės ėsdinamosios keramikos laminatėmis (100%), negu esantys 35-45 metų (45,2%) ar jaunesni kaip 35 metų (22,2%) (χ²=32,734; df=2; p<0,001).

Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau kaip pusė odontologų 51,6% (n=97) mano, kad parinkti keramikos rūšį būsimai restauracijai turi gydytojas kartu su dantų techniku, o 48,4% (n=91) mano, kad turi parinkti tik pats gydytojas. Reikšmingai dažniau (67,2%) vyrų mano, kad parinkti turi tik jie patys, negu moterys (39,4%) (χ²=12,791; df=1; p=0,001). Taip pat dažniau ortopedai (78,1%) mano, kad tik jie turi parinkti keraminės medžiagos rūšį, negu bendrosios praktikos odontologai (42,3%) (χ²=13,640; df=1; p<0,001).

28

2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Kokio tipo keramika priskiriama ėsdinamajai keramikai?“, procentais

Tyrimas parodė, kad dauguma odontologų 76,6% (n=144) naudoja presuojamąją keramiką, 52,1% (n=98) naudoja sluoksniuojamąją keramiką ir 27,7% (n=52) naudoja frezuojamąją keramiką. Statistiškai reikšmingai dažniau moterys (59,8%) renkasi sluoksniuojamąją keramiką, negu vyrai (36,1%) (χ²=9,335; df=1; p=0,003). Taip pat dažniau šio tipo keramiką renkasi ir esantys 35-45 metų (71,4 %), negu jaunesni kaip 35 metų (45,2 %) (χ²=9,461; df=2; p=0,009). Pastebėta, kad turintys 10-15 metų darbo stažą (89,3%) dažniau naudoja sluoksniuojamąją keramiką, negu turintys 5-10 metų darbo stažą (36,2%) (χ²=23,375; df=3; p<0,001). Taip pat šio tipo keramiką dažniau naudoja turintys ilgesnį nei 15 metų darbo stažą (100%) ar 5-10 metų darbo stažą (92,8%), negu turintys iki 5 metų darbo stažą (59,7%) (χ²=26,947; df=3; p<0,001). Reikšmingai dažniau frezuojamą keramiką naudoja jaunesni nei 35 metų (32,6%), negu vyresni nei 45 metų amžiaus (0%) (χ²=7,405; df=2; p=0,025). Taip pat dažniau frezuojamąją keramiką renkasi turintys iki 5 metų darbo stažą (33,8%) ar 5-10 metų darbo stažą (37,7%), negu turintys 10-15 metų ar virš 15 metų darbo stažą (0%) (χ²=20,957; df=3; p<0,001). 28,7 ₂₅ 90,4 14,4 56,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Aliuminio oksido Leucitu sustiprinta

Ličio disilikato Cirkonio Lauko špato

Pr

o

ce

n

29 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal naudojamą cemento tipą bemetalės ėsdinamosios keramikos restauracijoms pagal demografinius veiksnius, procentais

Veiksniai Stiklo jo n o m erin į De rv in į šv ie sa kietin amą De rv in į ch em in io kietė jim o De rv in į d vigub o k ie tėjim o , k ai ės d in to ja s ir ri šan čioji m ed žia ga (b o n d ) n au d o ja m i a ts kira i (s ep ar at e etch a d h es iv e ) De rv in į d vigub o k ie tėjim o , k ai su d ėty je y ra r iš an čioji m ed žia ga (b o n d ) (s el f-ad h e siv e) De rv in į d vig u b o k ie tėjim o , k ai su d ėty je y ra ir ės d in to ja s, ir riš an čioji m ed žia ga (b o n d ) (s e lf -etch , se lf -ad h e siv e) Karš tą k o m p o zit ą Amžius <35 m. 11,1 11,9 6,7 57 23* 37* 28,9 35-45 m. 4,8 26,2* - 90,5* 9,5 7,1 28,6 >45 m. - - - 100* - - - Kvalifikacija Bendrosios praktikos odontologas 10,9 17,3* 5,8 60,3 22,4* 34* 24,4 Ortopedas - - - 100* - - 40,6 Darbovietė Privati praktika 7,5 19,5* 6,8 59,4 18,8 33,1* 19,5 Privati ir valstybinė gydymo įstaigos 14 - - 84* 16 18 42* Darbo stažas <5 metų - 9,1 1,3 55,8 40,3* 44,2* 18,2 5-10 metų 13 15,9 11,6* 71 5,8 15,9 40,6 10-15 metų 28,6* 32,1* - 71,4 - 28,6 32,1 > 15 metų - - - 100* - - - Lytis Moteris 10,2 19,7* 3,9 66,1 22,8* 30,7 26 Vyras 6,6 3,3 6,6 68,9 9,8 23 29,5 * - p<0,05

Ruošdami vidinį ėsdinamosios keramikos restauracijų paviršių 62 respondentai (32,9% visų tiriamųjų) nurodė naudojantys HF rūgštį ir rišančiąją medžiagą. Iš jų 54,8% (n=34) nurodė papildomai valantys restauraciją spiritu (n=30), naudojantys chlorheksidiną (n=23), ultragarsinę 95% etanolio vonelę (n=17). Likusieji 17,8% (n=11) gydytojų nurodė ruošiantys vidinį ėsdinamosios keramikos restauracijų paviršių tik rišančiąja medžiaga (n=5), tik silanu (n=1) ar tik paruošimo agentu (n=1), naudojantys tik smėliasrovę (n=2) ar HF rūgštį (n=2).

88 respondentai (46,8% visų tiriamųjų) nurodė, kad vidiniam ėsdinamosios keramikos paruošimui renkasi ėsdinimą hidrofluoro rūgštimi ir silaną. Iš jų 50% (n=44) nurodė papildomai valantys restauraciją spiritu (n=39), naudojantys chlorheksidiną (n=29), ultragarsinę 95% etanolio vonelę (n=24).

30

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal 95% etanolio ultragarsinės vonelės naudojimą restauracijoms, procentais

Respondentų paklausus, kokio stiprumo HF rūgštį dažniausiai naudoja sluoksniuojamajai keramikai ėsdinti, daugiau kaip pusė 60,1% (n=113) odontologų nurodė, kad naudoja 9% rūgštį, 19,1% (n=36) naudoja didesnės kaip 9% koncentracijos rūgštį, 14,9% (n=28) naudoja 5% HF rūgštį ir 5,9% (n=11) nurodė, kad restauracijos vidinio paviršiaus neėsdina. Pastebėta, kad vyresni kaip 45 metų amžiaus gydytojai dažniau naudoja >9% rūgštį sluoksniuojamajai keramikai ėsdinti (63,6%), o jaunesni kaip 35 metų amžiaus – dažniau 9% HF rūgštį (65,9%) (χ²=50,098; df=6; p<0,001). Ortopedai dažniau naudoja 5% rūgštį (31,3%), negu bendrosios praktikos gydytojai odontologai (11,5%) (χ²=12,888; df=3; p=0,005).

Tiriamųjų paklausus, kokio stiprumo HF rūgštį dažniausiai naudoja presuojamajai keramikai ėsdinti, beveik pusė 46,8% (n=88) odontologų nurodė, kad naudoja 9% HF rūgštį, 9%

(n=17) naudoja didesnės kaip 9% koncentracijos HF rūgštį, 37,8% (n=71) nurodė naudojantys 5% HF rūgštį ir 6,4% (n=12) nurodė, kad neėsdina šio tipo keramikos restauracijų vidinio paviršiaus. Ortopedai (62,5%) dažniau naudoja 5% HF rūgštį presuojamajai keramikai ėsdinti, negu bendrosios praktikos gydytojai odontologai (32,7%), kurie dažniau naudoja 9% HF rūgštį (51,3%)

(χ²=15,913; df=3; p=0,001).

Tuo tarpu odontologų paklausus, kokio stiprumo HF rūgštį dažniausiai naudoja frezuojamajai keramikai ėsdinti, trečdalis 37,8% (n=71) odontologų nurodė, kad naudoja 9% HF rūgštį, 9% (n=17) naudoja didesnės nei 9% koncentracijos rūgštį, 14,9% (n=28) naudoja 5% rūgštį ir net 33,5% (n=63) nurodė, kad neėsdina. Taip pat 4,8% (n=9) pasirinko variantą „Kita“. Ortopedai dažniau (46,9%) frezuojamajai keramikai ėsdinti naudoja 5% rūgštį, negu bendrosios praktikos odontologai (8,3%), kurie dažniau naudoja 9% HF rūgštį (40,4%) (χ²=33,815; df=4; p<0,001). 46,8 9,6 43,6 0 10 20 30 40 50

5 minutes 10-15 minučių Nenaudoju 95% etanolio

ultragarsinės vonelės Pr o ce n tai

31

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal klausimą „Ar po ėsdinimo HF rūgštimi restauraciją ėsdinate 35% fosforo rūgštimi?“, procentais

Taip pat trečdalis 34,3% (n=46) odontologų nurodė, kad naudojamą rišančiąją medžiagą

renkasi patys, o 65,7% (n=88) renkasi pateiktą cemento gamintojo rinkinyje. Reikšmingai dažniau 35-45 metų amžiaus (70,4%) renkasi patys, nei jaunesni kaip 35 metų (24%) ar vyresni kaip 45 metų amžiaus odontologai (36,4%) (χ²=20,157; df=2; p<0,001).

5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal naudojamos rišančiosios medžiagos gamintoją, procentais

Nustatyta, kad dažniausiai odontologai naudoja 8-tos kartos 39,6% (n=53) rišančiąją medžiagą, 20,1% (n=27) naudoja 4-tos kartos, po 14,2% (n=19) naudoja 5-tos kartos ar išvis nežino, kokios kartos rišančiąją medžiagą naudoja ir 11,9% protezuojančių gydytojų odontologų (n=16) naudoja 7-tos kartos. Reikšmingai dažniau ortopedai renkasi 8 kartos rišančiąją medžiagą (81%), negu bendrosios praktikos odontologai (31,9%) (χ²=20,842; df=4; p<0,001).

27,7 72,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Taip Ne Pr o ce n tai 8,0 8,0 7,4 5,3 4,3 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Ivoclar Vivadent Monobond Plus Kerr OptiBond™ FL Dentsply Sirona Prime & Bond Active™ GC G-Premio BOND Kiti gamintojai Pr o ce n tai

32

Nustatyta, kad net 88,8% (n=127) odontologų rišančiosios medžiagos perteklių nupučia švelnia oro srove, 13,3% (n=19) respondentų perteklių nusiurbia dideliu siurbtuku, 9,8% (n=14) perteklių šalina teptuku, 6,3% (n=9) perteklių nupučia stipria oro srove ir 1,4% (n=2) pertekliaus nešalina. Turintys 15 metų darbo stažą taip pat dažniau rišančiosios medžiagos perteklių nupučia švelnia oro srove (100%), negu turintys iki 5 metų (58,4%) ar 10-15 metų (42,9%) darbo stažą

(χ²=23,260; df=3; p<0,001). Taip pat dažniau rišančiosios medžiagos perteklių nusiurbia ir bendrosios praktikos gydytojai odontologai (12,2%), negu ortopedai (0%) (χ²=4,336; df=1; p=0,048). Dažniau nei kiti tokiu būdu perteklių pašalina ir turintys iki 5 metų darbo stažą (20,8%)

(χ²=16,895; df=3; p=0,001). Reikšmingai dažniau moterys (11%) rišančiosios medžiagos perteklių pašalina teptuku, negu vyrai (0%) (χ²=7,265; df=1; p=0,005). Taip pat dažniau teptuku šalina ir 35-45 metų (19%), negu vyresni nei 35-45 metų (0%) ar jaunesni nei 35 metų amžiaus odontologai (4,4%)

(χ²=10,852; df=2; p=0,004). Pastebėta, kad dažniau teptuku rišančiosios medžiagos perteklių šalina ir turintys 10-15 metų darbo stažą (25%), negu visi kiti (<7,8%) (χ²=17,258; df=3; p=0,001).

6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal danties paruošimo metodą prieš cementavimą, procentais

Tyrimas parodė, kad 59,6% (n=112) odontologų dantų izoliavimui naudoja koferdamo sistemą, 20,2% (n=38) nurodė, kad jos nenaudoja, 14,4% (n=27) naudoja tik kartais ir 5,9% (n=11) nurodė, kad naudoja tefloną. Statistiškai reikšmingai dažniau koferdamo sistemą naudoja moterys (70,1%), negu vyrai (37,7%) (χ²=26,946; df=4; p<0,001).

Ruošiant danties paviršių prieš cementavimą, 81,9% (n=154) protezuojančių gydytojų pasirinko ėsdinimą 35-37% fosforo rūgštimi ir rišančiosios medžiagos naudojimą. Likusieji 18,1% (n=34) gydytojai odontologai nurodė danties paruošimui atliekantys tik ėsdinimą HF (n=5) ar fosforo rūgštimi (n=15) arba naudojantys tik silaną (n=5) ar paruošimo agentą (n=9).

63,8 9,6 3,7 19,1 3,7 0 10 20 30 40 50 60 70 Šepetėliu su poliravimo pasta be fluoro

Pemza Kiurete Smėliasrove Ultragarsiniu

skaleriu Pr o ce n tai

33

7 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal cemento uždėjimo metodą po jo sumaišymo, procentais

Tyrimas parodė, kad 37,2% (n=70) odontologų cementavimui visada naudoja glicerino gelį, 14,4% (n=27) jį naudoja tik kartais ir 48,4% (n=91) jo nenaudoja. Reikšmingai dažniau glicerino gelį naudoja moterys (45,7%), negu vyrai (19,7%) (χ²=15,061; df=2; p=0,001). Taip pat vyresni kaip 45 metų visiškai jo nenaudoja, o daugiau kaip pusė (54,8%) 35-45 metų amžiaus apklaustųjų naudoja glicerino gelį (χ²=22,294; df=4; p<0,001). Dažniau glicerino gelį naudoja ortopedai (53,1%), negu protezuojantys bendrosios praktikos odontologai (34%) (χ²=8,173; df=2; p=0,017).

Respondentų paklausus, kokiu metu naudoja glicerino gelį, į atvirą klausimą atsakė 24,5% (n=46) respondentų. Visi jie atsakė, kad glicerino gelį naudoja galutinei polimerizacijai.

8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal cemento pertekliaus šalinimo laiką, procentais

79,3 0,5 20,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Ant danties restauracijos Ant nupreparuoto danties Ant danties restauracijos ir ant nupreparuoto danties

Pr o ce n tai 28,2 91 14,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Prieš polimerizaciją šviesa Po trumpos polimerizacijos šviesa Po galutinės polimerizacijos šviesa Pr o ce n tai

34 Lygiai 71% (n=44) odontologų, kurie šalina cemento perteklių prieš polimerizaciją šviesa, perteklių pašalina mažu šepetėliu, 43,5% (n=27) mentele ir 14,5% (n=9) zondu, skalpeliuku ar dantų siūlu. Reikšmingai dažniau 35-45 metų (38,1%) perteklių šalina su mentele, negu jaunesni nei 35 metų (8,1%) ar vyresni nei 45 metų amžiaus odontologai (0%) (χ²=25,318; df=2; p<0,001).

9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal cemento pertekliaus šalinimo metodą po trumpos polimerizacijos šviesa, procentais

Tie odontologai, kurie šalina cemento perteklių po galutinės polimerizacijos šviesa, 96,4% (n=27) perteklių pašalina kiurete, 64,3% (n=18) pašalina skalpeliuku, 35,7% (n=10) dantų siūlu ir 32,1% (n=9) silikoniniais poliruokliais. Statistiškai reikšmingai dažniau bendrosios praktikos odontologai šalina perteklių kiurete (17,3%), negu ortopedai (0%) (χ²=6,467; df=1; p=0,006). Taip pat dažniau bendrosios praktikos odontologai perteklių šalina skalpeliuku (11,5%), negu ortopedai (0%) (χ²=4,083; df=1; p=0,046). 62 66,1 52,6 5,8 40,9 0 10 20 30 40 50 60 70

Kiurete Dantų siūlu Zondu ieškikliu Periodontologiniu

zondu Skalpeliuku Pr o ce n tai

35

4.

REZULTATŲ APTARIMAS

Atliekant tyrimą Kauno mieste, protezuojantiems gydytojams odontologams buvo pateikiama anketinė apklausos forma, kurios tikslas – įvertinti gydytojų praktikoje dažniausiai taikomas ėsdinamosios keramikos restauracijų cementavimo metodikas bei palyginti jas su rekomenduojamomis mokslinėje literatūroje (Priedas Nr. 4). Kaune dirbančių gydytojų buvo klausiama, kokias medžiagas ir kokią veiksmų seką jie renkasi ėsdinamosios keramikos cementavimui.

Tyrime minimai ėsdinamąjai keramikai mokslinėje literatūroje priskiriama lauko špato, liaucitu sustiprinta ir ličio disilikato keramika [34]. Remiantis tuo buvo sudarytas klausimas, vertinantis protezuojančių gydytojų žinias apie ėsdinamosios keramikos tipus. Respondentų paprašius atsakyti, kokio tipo keramika priskiriama ėsdinamajai, dauguma odontologų nepasirinko visų teisingų atsakymo variantų. Reikšmingai nustatyta, kad 5-10 metų darbo stažą turintys gydytojai dažniau rinkosi teisingus atsakymus nei kiti.

Cemento pasirinkimas bemetalės keramikos restauracijų cementavimui yra vienas iš svarbiausių kriterijų būsimos restauracijos laikomumui [4, 6, 25].

Tyrime buvo klausiama, kokį(-ius) cementą(-us) protezuojantys gydytojai odontologai naudoja dažniausiai. Rezultatai parodė, kad didžioji dalis odontologų bemetalės keramikos restauracijų cementavimui naudoja dervinį dvigubo kietėjimo cementą, kai ėsdintojas ir rišančioji medžiaga naudojami atskirai. Remiantis moksliniais straipsniais galima teigti, kad tokio cemento pasirinkimas užtikrina geresnę adheziją ir restauracijos ilgaamžiškumą [26].

Kad būtų galima įvertinti protezuojančių gydytojų odontologų klinikinėje praktikoje dažniausiai taikomą ėsdinamosios keramikos restauracijos paviršiaus paruošimo metodiką, buvo pateiktas klausimas, kuriame reikėjo sunumeruoti gydytojų atliekamų veiksmų etapus pagal eiliškumą. Analizuojant tiriamųjų veiksmų seką ruošiant vidinį ėsdinamosios keramikos restauracijų paviršių, pagal įvardintą rišančiosios medžiagos pavadinimą buvo lyginama atliekamų etapų seka su gamintojų pateiktais protokolais (rekomendacijomis). Tyrimas parodė, kad didelė dalis odontologų vidiniam ėsdinamosios keramikos ruošimui renkasi ėsdinimą hidrofluoro rūgšimi ir silaną arba hidrofluoro rūgštį ir rišančiąją medžiagą. Dauguma jų laikėsi tikslaus veiksmų eiliškumo (pagal nurodyto gamintojo rekomendacijas, mokslinės literatūros duomenis), kiti atliko papildomų veiksmų, susijusių su restauracijos dezinfekcija, kurių nagrinėtų rišančiųjų medžiagų gamintojai instrukcijose nemini (ultragarsinės 95% etanolio vonelės, chlorheksidino naudojimas ar restauracijos nuvalymas spiritu). Maria Elizabeth Marques Nogueira Martins ir kitų autorių