LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
GABRIELĖS JANKAUSKAITĖS
Arklių balso stygų paralyţius: diagnozavimas, paplitimas
Lietuvoje
Equine recurrent laryngeal neuropathy: diagnosis and prevalence in Lithuania
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. Dr. Audrius Kučinskas
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŢKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Arklių balso stygų paralyţius: diagnozavimas, paplitimas Lietuvoje
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2015.01.12 Gabrielė Jankauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2015.01.12 Gabrielė Jankauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2015.01.12 Prof. Dr. Audrius Kučinskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas) (aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos
vardas, pavardė)
3
Turinys
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 Summary ... 6 ĮVADAS ... 7 1.1. Gerklų anatomija ... 9 1.1.1. Kremzlės ... 9 1.1.2. Raumenys ... 10 1.1.3. Raiščiai ... 10 1.1.4. Nervai ... 11 1.2. Gerklų hemiplegija ... 11 1.2.1. Ligos etiologija ... 12 1.2.2. Klinikiniai poţymiai ... 13 1.2.3. Pasėkmės ... 14 1.2.4. Diferencinė diagnostika ... 14 1.2.5. Diagnostika ... 14 2. TYRIMO METODIKA ... 23 2.1. Tyrimas ... 233. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ... 26
4. IŠVADOS ... 36
5. REKOMENDACIJOS ... 37
6. NAUDOTA LITERATŪRA ... 38
7. PRIEDAI ... 41
4
SANTRUMPOS
RLN (angl.: recurrent laryngeal neuropathy) – grįţtamoji gerklų neuropatija LP (angl. Laryngeal paralise) – gerklų paralyţius
HLP (idiopatic laryngeal paralise) – idiopatinis gerklų paralyţius
CAD (angl. cricoarytenoid dorsalis muscle) – dorsalinis krikoaritenoidinis raumuo CNV – (Copy Number Variations) – kopijuoto skaičiaus/numerio variacija
4-BAD (angl.: fourth branchial arch defect ) – ketvirtojo bronchinio lanko defektas KWPN – Karališkųjų Olandų Šiltakraujų ţirgų veislė
DDSP (angl.: Dorsal Displacement of the Soft Palate) – dorsalinis minkštojo gomurio paslinkimas WEVA (angl.: World Equestrian Veterinary Association) - Pasaulinė Arklių Veterinarijos
Asocijacija
HSTM (angl.: High-speed treadmill ) – didelio greičio bėgtakis LOPL – Lėtinė Obstrukcinė Plaučių Liga
VKTL – Viršutinių kvėpavimo takų ligos KKTL – Kitos kvėpavimo takų ligos IHL – idiopatinė gerklų hemiplegija HL – gerklų hemiplegija
5
SANTRAUKA
Darbo tema – Arklių balso stygų paralyţius: diagnozavimas, paplitimas Lietuvoje. Darbo autorė – Gabrielė Jankauskaitė. Darbo vadovas – Prof. Dr. Audrius Kučinskas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Neuţkrečiamųjų ligų katedra. Darbo apimtį sudaro 44 puslapių, kuriuose yra 9 lentelės, 8 paveikslėliai. Magistro baigiamojo darbo rašymui panaudota 29 uţsienio ir 1 lietuvių literatūros šaltinis. Darbą sudaro įvadas, literatūros apţvalga, kurioje aptariama balso stygų paralyţiaus anatomija, etiologija, ligą sukėlusios prieţastys, klinikiniai simptomai bei prognozės. Taip pat pristatoma gerklų paralyţiaus vertinimo sistema laipsniais bei ligos diagnozavimo ir gydymo būdai. Toliau aprašomas tyrimo objektas ir metodika: tyrimo rezultatai ir aptarimai, išvados ir literatūros sąrašas.
Šio magistro baigiamojo darbo tikslas išmokti diagnozuoti arklių balso stygų paralyţių, atskirti klinikinius simptomus, išmokt įvertinti endoskopijos tyrimo duomenis. Išstudijuoti kokią genetinę reikšmę turi ligos paplitimui Lietuvoje. Tyrimai atlikti 2012 – 2014m. LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad arklių balso stygų paralyţius diagnozuotas 2013 – 2014 m. 1,5% klinikoje esančių visų pacientų. Per 2012 – 2014m. iš 80 arklių su kvėpavimo sistemos sutrikimais gerklų paralyţius buvo diagnozuotas 15 ţirgų, t.y. 18,8 % arklių. Tyrime buvo vertinami ir lyginami klinikiniai simptomai būdingi RLN – švilpimo garsas, krūvio netoleravimas, sunkus kvėpavimas, dusimas. Diagnozė buvo patvirtinta tik atlikus endoskopinį tyrimą ramiam, seduotam arkliui. Endoskopinio tyrimo metu vertinamas gerklų paralyţiaus laipsnis. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausia pasitaiko II laipsnio ir 2 polaipsnio gerklų paralyţius, jį turėjo 33,3% ištirtų arklių. Tirtiems 15 pacientų buvo nagrinėjama genetinė kilmė, ieškomas ryšys tarp sirgusiųjų protėvių. Iš tirtų ţirgų galima tiksliai teigti, kad 30% arklių turi protėvių su RLN, įtariant, kad gali turėti protėviai RLN iš viso – 70%, o apskritai neturintys nieko bendro tik – 20% arklių. 80% arklių protėvių su RLN yra iš tėvo pusės. Būdingiausia aukšto ūgio erţilams. Tyrimas neįrodo, kad RLN yra genetiškai perduodama liga, tačiau galima įtarti, kad gali turėti įtakos.
6
Summary
The subject of this work - Equine recurrent laryngeal neuropathy: diagnosis and prevalence in Lithuania. Gabrielė Jankauskaitė is the author of this work, supervisor – Doc. Dr. Audrius Kučinskas. Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Veterinary Medicine, Department of Non-infectious diseases.
Work‟s size 44 papers, 9 tables, 8 pictures. There were used 29 foreign and 1 lithuanian literature„s sources. The Master„s work is made of introduction, literature„s review, in which there are discussed anatomy of equine vocal cord paralysis, etiology, causes of disease, clinical symptoms and prognoses. Also, there are presented and analysed vocal cord paralysis„ grading system and methods of disease„s diagnosis and treatment. Further, the object and methodology of research are defined: results of research are discussed, conclusions and the list of literature.
The main objective of this work is to learn how to diagnose equine vocal cord paralysis, to differentiate clinical symptoms and to learn how to evaluate the data of endoscopy examination. Also, to study what genetic meaning has this disease prevalence in Lithuania. Researches are done in year 2012-2014 in Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Veterinary Medicine, large animal clinic.
During the research there were justified that in year 2012-2014 equine recurrent laryngeal neuropathy was diagnosed to 1,5% patients staying in clinic. During 2012-2014 from 80 horses with respiration disorders, recurrent laryngeal neuropathy was diagnosed to 15 horses, which means it is 18,8 % from all horses. In research there were evaluated and compared clinical symptoms typical to RLN – whistling sound, strain intolerance, hard breathing, asphyxiation. Diagnosis was only approved when endoscopic examination was done to calm horse. During the endoscopic examination there was evaluated grade of recurrent laryngeal neuropathy. Results of endoscopic examination show that most common is II grade and 2 subgrade recurrent laryngeal neuropathy, 33,3% examinated horses had it. For 15 examinated patients there were analysed genetic origin, looked for connection with ill ancestors. In fact, we can certainly state that 30% of horses have ancestors with RLN, suspecting that 70% of horses can have ancestors with RLN and only 20% that have nothing in common. 80% of horse„s ancestors with RLN are from the father's side RLN.
7
ĮVADAS
Arklys – vienas stambiausių naminių gyvūnų pasaulyje, bet tuo pačiu ir pats jautriausias savo fiziologija. Vidutiniškai arklys sveria apie pusę tonos, tačiau turi labai jautrią nervų sistemą, kas ir įtakoja jautrumą ligoms, gydomajai prevencijai, fizinėms savybėms ir net ţirgo paskirčiai. Senovės laikais arkliai uţėmė labai svarbią vietą ţmonių pragyvenimo grandinėje. Tai buvo susisiekimo priemonė, darbo jėga ţemės ūkyje, maisto šaltinis. Šiandieninėje visuomenėje arklys – tai ţmogaus kompanionas naudojamas įvairiose sporto rūšyse: konkūre, dailiajame jojime, lenktynėse, kinkiniuose, polo ţaidynėse, trikovėje, vesterno jojime, turizme ir t.t. Ţirginis sportas jau ir Lietuvoje pradėjo populiarėti, bet dar nėra taip plačiai paplitęs kaip Anglijoje ar Vokietijoje.
Sportuoti su ţirgu – nepakanka, tai jautrūs gyvūnai, kuriais reikia kruopščiai ir atsakingai rūpintis. Kuo labiau plėtojasi ţirginis sportas ir ţirgų veisimas, tuo labiau jų tarpe atsiranda sutrikimų, genetinių, infekcinių ligų. Ir šiandien paţengusi veterinarinė medicina tai nuodugniai nagrinėja. Arklių balso stygų paralyţius – tai dar vienas, itin svarbus ir gan stipriai paplitęs viršutinių kvėpavimo takų sutrikimas sportinių ţirgų tarpe. Šis sutrikimas, sukelia rimtus pakitimus, tokius kaip apsunkintą, su „švilpimo“ garsu kvėpavimą, ko pasekoje ţirgai nebegali pakelti didesnio fizinio krūvio arba progresavusioje formoje – net ir minimalaus krūvio. Tokie ţirgai praranda savo ekonominę vertę, tampa netinkami sportui bei veisimui. Nors ligos etiologija nėra ţinoma iki šių dienų, vis daugėja ligos poţymių susijusių su genetiniu paveldimumu, kas nulemia neginčijamus faktus, kad tai aukštų, daţniausiai pradedamų treniruoti, ypatingai erţilų, sutrikimas. Gali būti taikomas chirurginis gydymas, šiuo metu populiariausias yra laringoplastijos operacijos – padedančios išspręsti balso stygų paralyţiaus sukeltus defektus. Bet tai yra brangu, rizikinga ir yra tikimybė, kad sutrikimas atsinaujins. Yra ir kitas, sunkus ir laiko uţimantis darbas – tai veisimo selekcija. Laikantis grieţtų veisimui skirtų erţilų bandymų atrankos taisyklių ir atliekant endoskopinius bei kitus nuodugnius tyrimus, kas nulemtų selekcinę atranką tik sveikiems erţilams, Lietuvos ţirgininkystėje galima būtų išauginti sveikus ţirgus su stipria ir vertinga genetine informacija.
8 Darbo tikslas. Išmokti diagnozuoti arklių balso stygų paralyţių, atskirti klinikinius simptomus, išmokti atlikti pirminę apţiūrą ir specialiuosius tyrimus: palpaciją, pliaukštelėjimo testą, endoskopiją. Išstudijuoti kaip genetiškai susijęs ligos paplitimas Lietuvoje auginamiems ţirgams.
Darbo uţdaviniai.
1. Išanalizuoti uţsienio autorių literatūrą apie balso stygų paralyţių arkliams. 2. Stebėti kaip atliekama RLN diagnostika pritaikant laipsnių sistemą.
3. Išanalizuoti ir ištirti 2012 – 2014 metais tirtų ţirgų, kuriems buvo diagnozuoti kvėpavimo sistemos sutrikimai, endoskopijų duomenis.
4. Išanalizuoti tirtų ţirgų genealoginius duomenis.
5. Apskaičiuoti RLN paplitimą Lietuvoje 2012 – 2014 m., palyginant su kitų kvėpavimo sistemos ligų paplitimu.
9
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Gerklų anatomija
Gerklos (lot. - Larynx). Tai yra kvėpavimo ir balso organas. Gerklos yra prisitvirtinusios prie polieţuvinio kaulo, guli kaudoventraliai nuo ryklės. Gerklos susideda iš judrių tarpusavyje susijungusių kremzlių, jas jungiančių raumenų, raiščių bei nervų. Gerklų kremzles sudaro ţiedinė, skydinė ir angerklinė kremzlės, kurios yra porinės ir vedeginė (aritenoidinė) kremzlė, kuri yra neporinė. Iš vidinės pusės gerklos padengtos gleivine bei raumenimis, o paviršiuje - raumenimis, kurie reguliuoja kremzlių susitraukimus. Gerklų funkcija yra reguliuoti patenkantį į kvepavimo takus oro srautą. Raumenims susitraukiant ir uţdarant gerklas apsaugoma trachėja ir gilesni kvėpavimo organai nuo pašalinių medţiagų ar maisto dalelių. Taip pat tai yra vokalizacijos organas, kitaip dar vadinamas balso aparatu (Franson et al., 2009).
1.1.1. Kremzlės
Ţiedinė kremzlė (lot. - cartilago cricoidea) – tai pagrindinė gerklų kremzlė, kuri susideda iš plokštelės su atauga raumenims prisitvirtinti ir lanko, dorsalinis paviršius išplatėjęs. Kranialiai sąnariniais paviršiais jungiasi su vedegine kremzle, iš šonų (lateraliai) dviems skydinės kremzlės plokštelėmis, o kaudaliai su pirmaisiais trachėjos ţiedais (Pabijanskas, 1967).
Skydinė kremzlė (lot. - cartilago thyreoidea) – didţiausia. Sudaryta iš kūno – corpus (dorsalinė dalis) ir dviejų lateralinių plokštelių - lamina thyreoidea dextra et sinistra. Dorsaliniame plokštelių paviršiuje yra kranialiniai (jungasi su polieţuvinių kaulu) ir kaudaliniai sąnariniai paviršiai (rageliai), kurie jungiasi su ţiedine kremzle. Tarp kranialinio ragelo ir plokštelės yra plyšys, kur praeina kranialinis gerklų nervas (Pabijanskas, 1967).
Vedeginė, aritenoidinė kremzlė (lot. - cartilago arytaenoidea) netaisyklingos trikampio formos, porinė kremzlė. Išsidėsčiusi tarp skydinės kremzlės plokštelių, dorsaliniame paviršiuje. Turi ventraliniame paviršiuje balsinę ataugą prie kurios tvirtinasi balsinis raištis. Nazodorsaliniame paviršiuje taip pat yra atauga, kurios lateraliniame paviršiuje tvirtinasi raumuo (Franson et al., 2009). Antgerklinė kremzlė (lot. - epiglottis). Tai neporinė, kūgio formos, pailga, elastingiausia kremzlė. Guli ant skydinės kremzlės kūno. Įgaubtas jos paviršius atkreiptas į ryklės puse, o išgaubtas
10 – į gerklų. Turi ataugą (lot. – procesus cuneiformis) prie kurios tvirtinasi raumuo (Franson at al., 2009).
1.1.2. Raumenys
Visi raumenys gerklose yra skersaruoţiai. Vidiniai gerklų raumenys keičia ir kalibruoja gerklų plyšį abduktoriais (atitraukiant) ir aduktoriais (pritraukiant) aritenoidinę kremzlę ties sąnariniais (corniculate) mazgelių paviršiais ir balso stygą, tokiu būdu keisdami kvėpavimo takų pasipriešinimą. Šie veiksmai atliekami susitraukiant vidinių gerklų raumenims. Dorsalinis krikoaritenoidinis raumuo yra pagrindinis pritraukiamasis raumuo išplečiantis gerklų diafragmą pritraukdamas aritenoidinės kremzlės mazgelius (cornuculate) ir ištempiantis balso stygą. Tiroaritenoidinis, skersinis aritenoidinis ir lateralinis krikoaritenoidinis raumenys pritraukia aritenoidinės kremzlės mazgelius, siaurina gerklų plyšį ir ryjant apsaugo apatinius kvėpavimo takus (Rhee et al., 2009).
Raumenų funkcijos:
Ţiedkremzlinis skydo raumuo (lot. – m. cricothyreoideus) – plečia gerklų plyšį;
Dorsalinis ţiedkremzlinis vedegos raumuo (lot. – cricoarytaenoideus dorsalis) – pakelia vedeginę kremzlę, taip plėsdamas gerklų plyšį ir įtempdamas balsinį raištį;
Lateralinis ţiedkremzlinis vedegos raumuo (lot. – cricoarytaenoideus lateralis) – nuleidţia vedeginę kremzlę ir tuo pačiu atpalaiduoja balso stygas;
Balsinis (lot. - m.vocalis) ir skilvelinis raumenys (lot. – m.ventricularis) – atpalaiduoja balso stygas ir siaurina gerklų plyšį;
Skersinis vedegų raumuo (lot. – m.arythaenoideus transversus) – siaurina gerklų plyšį (Pabijanskas, 1976).
1.1.3. Raiščiai
Skydinę kremzlę su polieţuvinių kaulu jungia jungiamojo audinio plokštelė (lot. membrana
hyothyreoidea);
Ţiedinis skydinės kremzlės raištis (lot. - lig.cricothyreoideum) – jungia skydinę ir ţiedinę kremzles;
11
Vedeginės kremzlės skersinis raištis (lot. – lig. Arytaenoideum transversum) – sujungia tarpusavyje porinę vedeginę kremzlę;
Ţiedinis trachėjos raištis (lot. – lig. cricotracheale) - elastinis raištis jungiantis ţiedinę kremzlę su pirmaisiais trachėjos ţiedais.
Skilvelio raištis (lot. – lig. ventriculare) - porinis, yra vidinėje gerklų pusėje. Prasideda nuo antgerklio ataugos bei skydinės kremzlės kūno ir baigiasi ties lateraliniu vedeginės kremzlės paviršiumi.
Balsinis raištis (lot. – lig. vocale) – kaip ir skilvelio yra porinis, ir guli vidinėje gerklų pusėje. Prasideda nuo balsinės ataugos ir baigiasi ties skydinės kremzlės kūnu.
Lig. thyreoepiglotticum - jungiasi antgerklis su skydine kremzle.
Lig. Hyoepiglotticum – jungiasi antgerklis su polieţuvinių kaulu (Pabijanskas, 1976).
1.1.4. Nervai
Visus gerklų vidinius raumenys (išskyrus m.crycothyroideus) įnervuoja gerklų grįţtamasis nervas, kuris atsišakoja iš n.vagus. Kairysis grįţtamasis nervas yra arklio ilgiausias motorinis neuronas, kurio ilgis tarp 212 ir 250 cm. Skirtumas tarp dešinio ir kairio neurono gali siekti 25 – 30 cm (Hackett MS, 2000).
1.2. Gerklų hemiplegija
Gerklų hemiplegija (LH) arba anatomiškai tiksliau grįţtamoji gerklų neuropatija (angl. recurrent laryngeal neuropathy - RLN) - dar vadinama gerklų paralyţiumi (LP), idiopatinė hemiplegija (IHL), arba tiesiog „švilpuku“ – šiandien viena iš labiausiai paplitusių viršutinių kvėpavimo takų ligų sportinių ţirgų tarpe. Terminas "švilpukas“ jau buvo ţinomas XVIII amţiuje, kaip kvėpavimo metu sukeltas triukšmas intensyvaus fizinio krūvio metu, kuris buvo susijęs su sumaţėjusio fizinio darbo toleravimu. Ţirgas, kuris „turi švilpuką“ negali pakankamai išplėsti gerklų plyšio įkvėpimo ar iškvėpimo metu, todėl yra apsunkinamas oro patekimas į plaučius, kai ţirgas sportuoja. Silpnas balsinis raištis virpa, kai oras greit juda pro jį, sukeldamas garsų švilpimo garsą (Frandson et al. 2009).
12 Pasitaiko daţniausiai aukštiems ţirgams, daug rečiau ţirgams iki 155cm ūgio ties gogu (Barakzai, 2007). Kairiojo grįţtamojo nervo aksono patologijos bei paţeidimai pasitaiko daug daţniau nei dešiniojo. 98% atvejų yra kairės pusės paţeidimas. Svarbiausia susijęs su dorsalinio krikoaritenoidinio, vieninteliu gerklų abduktoriaus raumens, funkcija. (Baptiste, 2006)
RLN visada gali sukelti kvėpavimo takų obstrukciją, nenormalius kvėpavimo garsus, sumaţėjusį ţirgo fizinį pajėgumą treniruočių metu, ypatingai sportuojantiems maksimaliomis pastangomis, tokiems kaip šiltakraujams, lenktyniniams ţirgams. Tačiau, sunkiausioje ligos formoje RLN gali pasireikšti net lėtai judantiems ţirgams. RLN yra progresuojanti liga, kurios klinikiniai simptomai gali vystytis ir suaugusiam arkliui (Robinson, 2004).
Nepaisant to, kokią didelę reikšmę turi liga, RLN etiologiją, patogenezę ir paveldimumą mokslininkai tyrinėjo labai paviršutiniškai ir su pertraukomis. 2003 metais Havemeyer fondas trims dienoms subūrė daugybę skirtingose disciplinose dirbančių specialistų. Visi surinkti specialistai buvo vienaip ar kitaip susiję su RLN. Nors sambūris truko tik 3 dienas, tačiau jis paskatino naują susidomėjimą šiuo itin svarbiu ţirgų sutrikimu (Anon, 2003).
Galutinė etiologija nėra ţinoma, manoma, kad liga gali būti įgimta (genetiškai), įgyta arba galimi abu atvejai. Histologija pakeitė asociacijas su RLN, kai buvo identifikuota jauniems kumeliukams, remiantis genetine įtaka, tad kai kurie autoriai tiki, kad RNL kaip poligeninis bruoţas yra paveldimas. RLN palikuonims daţniau pasireiškė nuo erţilų, kuriems buvo diagnozuotas RLN, nei nuo sveikų erţilų (Cheetham, 2009).
1.2.1. Ligos etiologija
1 lentelė. Daţniausiai pasitaikančios prieţastys sukeliančios RLN (Dupuis et al., 2011).
Pirminės
Idiopatinės – dėl nervo patologijos
Antrinės
dėl grįţtamojo gerklų nervo uţspaudimo, uţdegimo
Nervo trauma Retrofaringiniai abscesai
13 Organiniai fosforo junginiai Perivaskulinių audinių uţdegimas dėl vaistų
injekcijų
Trichlorfosas Navikai
Kaklo paţeidimai
Vienos pusės gerklų disfunkcijas sukeliančios tikslios prieţastys nustatomos nedaugeliui arklių, pavyzdţiui, tai gali būti ţala grįţtamajam nervui dėl oro maišų mikozės, perivaskulinių audinių uţdegimo, dirginančių nuodingų medţiagų ar pačio nervo traumos atliekant kaklo operacijas. Gerklų nervas ir retrofaringiniai limfiniai mazgai yra prie pat oro maišų. Dėl oro maišų ir retrofaringinių limfinių mazgų uţdegimo ir edemos paţeidţiamas laringinis nervas. Vienos pusės gerklų disfunkcijos mechanines prieţastis taip pat galima identifikuoti arkliams su gerklų displazija. Abipusių gerklų disfunkcijos etiologija paprastai randama įvykus antriniams paţeidimams, taip pat tokiems kaip ir kepenų, encefalopatijos arba iš karto po anestezijos. Vis dėlto, didţioji dauguma atvejų vienpusės gerklų disfunkcijos, dalinio paralyţiaus (hemiparezės) ar visiško paralyţiaus (hemiplegijos) neturi aiškios etiologijos ir todėl įprastai šiais atvejais diagnozuojama grįţtamoji gerklų neuropatija (RLN) (Aboussouan, 2007). Taip pat rizikos veiksniai gali būti lytis, veislė, dydis, manoma, kad ir genetika. (Dupuis et al., 2011)
Vykusiame (WEVA) kongrese Indijoje buvo teigiama, kad RNL yra sukeliama dėl daţniausiai idiopatinių prieţasčių sukelto kairiojo grįţtamojo nervo, kuris įnervuoja vidinius gerklų raumenis, degeneracijos. Aduktoriaus disfunkcija neparodo klinikinių poţymių, bet abduktoriaus sutrikimas (dorsalinis krikoaritenoidinis raumuo) parodo, kad pilnai neatveriamas gerklų plyšys fizinio krūvio metu. Kartais vienpusio gerklų paralyţiaus (kairės arba dešinės pusės) prieţastimi gali būti grįţtamojo nervo paţeidimas, pavyzdţiui kaklo slankstelių srityje, dėl perivaskulinių dirginančių medţiagų injekcijų, sprando ar vidinių – krūtininių auglių, stemplės ar skydliaukės gydymo ( Dixon, 2011).
1.2.2. Klinikiniai poţymiai
Pagrindiniai poţymiai yra nenormalus įkvėpimo garsas – švilpimas, staugimas, riaumojimas, fizinio krūvio netoleravimas. Kai kuriais atvejais RLN progresuoja. Intensyvios
14 treniruotės metu klausomi kvėpavimo garsai ir palpuojamas dorsalinis gerklų plotas, rodantis gerklų raumenų atrofiją. Paveikti ţirgai gali būti ir besimptomiai ramybės būsenoje, bet turi neįprastą prunkštimą (Kahn et al., 2010).
1.2.3. Pasėkmės
RLN gali sukelti aritenoidinės kremzlės dinaminį kolapsą, kuris sukelia gerklų plyšio diametro sumaţėjimą, įkvėpimo šiurkstų garsą, hipoksiją, hiperkapniją ir acidozes, ir tai baigiasi nuovargiu ir silpnu pasirodymu treniruočių ar varţybų metu (MALBLANC, 2013).
1.2.4. Diferencinė diagnostika
RLN, ketvirtojo broncho lanko defektas (toliau: 4-BAD) ir aritenoidinis chondritas yra 3 gerklų obstrukcijos prieţastys, kurios gali tam tikru laipsniu trikdyti oro tėkmę įkvepiant. Be to 4-BAD ir aritenoidinis chondritas taip pat gali prisidėti prie arklių viršutinių oro takų pasipriešinimo iškvepiant. Taip yra dėl chondrito padidėjusios aritenoidinės kremzlės, kuri gali sukelti fizinę obstrukciją ir įkvėpiant, ir iškvėpiant. 4-BAD yra gerklų kremzlės netaisyklingas išsivystymas kuris fiziškai apriboja aritenoidinės kremzlės abdukciją (įkvėpimo obstrukcija). Kartais tarp skydinės ir aritenoidinės kremzlių randama cista, dėl kurios aritenoidinė kremzlė kvėpavimo ciklo metu pakyla link vidurio linijos. Be to, gerklės minkštojo gomurio lankas daţnai paslinktas rostraliai, o tai kartu su 4-BAD įkvėpiant gali sukelti skydinės kremzlės jungiamojo audinio plokštelės (membrane hyothyreoidea) ašinį paslinkimą. Arkliai su 4-BAD daţnai patiria minkštojo gomurio dorsalinį paslinkimą (DDSP), kuris sukelia obstrukciją iškvėpimo metu. Šios kvėpavimo obstrukcijos treniruočių metu gali pasireikšti kaip nenormalūs viršutinių kvėpavimo takų garsai ir/ar prastu pasirodymu (Ducharme, 2008).
1.2.5. Diagnostika
Fizinis tyrimas. Nors endoskopinis tyrimas yra naudingiausias RLN diagnostikoje, išorinė
apţiūra turėtų susitelkti ties kitų kvėpavimo takų obstrukcijos prieţasčių ar infekcijos buvimo viršutiniuose kvėpavimo takuose atmetimu. Pirmiausiai, nosies ertmės ir sinusų išorinis simetriškumas padėtų nustatyti ar parodytų galimą nosies landų obstrukciją. Turėtų buti nustatytas
15
funkcijos nepakankamumas sukeltas nosies pogleivinės kraujagyslių vazodiliatacijos (pvz., Hornerio sindromas). Galiausiai, nosies išskyrų buvimas ir nustatomas tarpmandibularinių limfinių mazgų dydis. Reikšmingas yra ir viršutinių oro takų uţdegimas. (N. G. Ducharme, 2009).
Diagnozė patvirtinama po endoskopinio stebėjimo kai matomos redukuotos ir/ar nejudrios aritenoidinės kremzlės ir balso stygos. (Kahn et al., 2010)
Palpacija. Abiejų rankų smiliaus pirštai yra prispaudţiami po m. sternocephalicus (krūtininio
galvos raumens) sausgyslėmis iš bet kurios kaklo pusės, ir toje raumeninėje vietoje apčiuopiamos kranialinės dorsalinės gerklos. Daugumoje idiopatinės gerklų hemiplegijos atvejų, dorsalinio krikoaritenoidinio raumens atrofija kairėje pusėje yra geriau jaučiama (Taylor et al., 2010).
Aritenodinių kremzlių spaudimo testas. Abiejų rankų pirmieji ir antrieji pirštai yra pridedami
virš aritenoidinių raumenų/kremzlių ataugų vietos ir tada prispaudţiami. Ţirgams, turintiems gerklų hemiplegiją, tokiu prispaudimu iš karto pasireiškia “stridoras” – kvėpavimo triukšmingas garsas. Testą geriausia atlikti iš karto po prasimankštinimo (treniruotės). Tuo metu geriausiai jaučiama kairiosios aritenoidinės kremzlės vibracija taip pat gali būti apčiuopta/aptikta ţirgams su kairės pusės gerklų hemiplegija (Taylor et al., 2010).
Pliaukštelėjimo testas (Slap – test). Šis testas yra naudojamas aritenoidinio aduktoriaus
funkcijai nustatyti. Atsakas gali būti įvertinamas arba apčiuopiant pirštais raumenis arba vizualizuojant gerklas atliekant endoskopiją. Asistentas švelniai trinkteli/suduoda į ţirgo vieną krūtinės ląstos pusę; tai pasireiškia refleksiniu judesiu ar lengvu pliaukštelėjimu priešingai raumens ataugai, ir tai galiausiai įtakoja mazginių ataugų ar balso stygų abdukciją. Ţirgams, kurie turi kairės pusės gerklų hemiplegiją, pliaukštelėjus per kairiąją raumens ataugą dešinėje krūtinės ląstoje, atsakas į pliaukštelėjimą yra sumaţėjęs arba jo iš vis nėra. Sveikiems ţirgams atsakas į abu aritenoidus yra simetriškas. Testas turėtų būti atliekamas kai ţirgas ramiai įkvėpia ir iškvėpia (Taylor et al., 2010).
Endoskopija. Vaizdo endoskopija yra naudingiausias įrankis nustatant gerklų funkciją ir
geriausiai veikia atlikta treniruočių metu. Faktas, kad dauguma arklių turi daugybines dinamines obstrukcijas, ginčyja bėgimo takų video endoskopijos tiksli diagnozė (Lane et al., 2006).
Raktas į normalios gerklų funkcijos prognozę yra maksimalios aritenoidinės kremzlės abdukcija, kuri išlaikoma ryjant arba giliai kvėpuojant, nustatymas. Intensyvios treniruotės metu klausomi kvėpavimo garsai ir palpuojamas dorsalinis gerklų plotas, rodantis gerklų raumenų atrofiją. Endoskopija turėtų būti atliekama ramiam (neseduotam arkliui), įvedant endoskopą per nosies landą
16 ir po paskatinimo ryti (maksimalus pritraukimas gaunamas po rijimo). Įvertinamas aritenoidinių kremzlių simetrija ir sinchroniškumas (Dixon, 2011).
1.2.5. Klasifikacija
Preliminari diagnozė gali būti nustatoma iš simptomų, tačiau galutinė diagnozė patvirtinama endoskopiniu tyrimu arkliams ramybės būsenoje ar atliekant pratimus, judant. Atsiţvelgiant į tai, kaip sunku diagnozuoti visus RLN atvejus, tiksli būsena negali būti pilnai nustatyta be endoskopinio gerklų funkcijos vertinimo bėgtakio rėţimu. Daţnai yra naudojama klasifikavimo sistema, kuri buvo naujai pristatyta ir suvienodinta Havermeyer fondo vykusiame simpoziume 2003 metais rūgsėjo mėnesį Itakė mieste, Niujorke (Julie ir Babtiste, 2006).
2 lentelė. Gerklų funkcijos laipsnių sistemos įvertinimo sistema stovintiems, neseduotiems ţirgams
(Tulloch ir Perkins, 2009).
Laipsnis Apibūdinimas Smulkesnis laipsnio apibūdinimas
I
Visi artenoidinės kremzlės judesiai yra sinchroniški ir/ar simetriški ; pilna aritenoidinės kremzlės abdukcija gali būti pasiekta ir išlaikyta.
Nėra smulkesnio apibūdinimo
II
Aritenoidinės kremzlės judesiai kartais asinchroniški ir/ar asimetriški, tačiau pilna aritenoidinės kremzlės abdukcija gali būti pasiekiama ir išlaikoma.
1. Trumpalaikė asinchronija, matyti plazdantis ar uţdelstas judėjimas.
2. Didţiąją laiko dalį yra asimetrija gerklų plyšyje (rima glottides), dėl sumaţėjusio, paveikto
aritenoidinio(o)/raumens ir balso stygos, judrumo, bet yra atvejų, paprastai po nurijimo arba šnervių uţspaudimo, kai pilna simetrinė abdukcija yra pasiekiama ir išlaikoma.
17 III Aritenoidinės kremzlės
judesiai asinchroniški ir/ar asimetriški. Neišlaikoma ir
nepasiekiama pilna
aritenoidinės kremzlės abdukcija.
1. Dėl aritenoidinės kremzlės ir balso stygų sumaţėjusio judrumo didţiąją laiko dalį yra gerklų plyšio asimetrija, bet pasitaiko atvejų, daţniausiai po rijimo arba nosies okliuzijos, kai pilna simetrinė abdukcija yra pasiekiama, bet neišlaikoma.
2. Akivaizdus aritenoidinio abduktoriaus nepakankamumas ir aritenoidinė asimetrija. Visiška abdukcija niekada nepasiekta.
3. Pastebimas, bet ne visiškas aritenoidinio abduktoriaus deficitas ir asimetrija su nedideliu aritenoidinio raumens judėjimu.
Visiška abdukcija niekada nepasiekiama.
IV
Visiškas aritenoidinės kremzlės ir baso stygos
nejudrumas.
Nėra smulkesnio apibūdinimo
3 lentelė. Gerklų funkcijos laipsniais vertinimo sistema atliekant endoskopiją arkliui judant bėgtakiu
(Ainsworth ir Cheetham, 2010).
Laipsnis Apibūdinimas
A Pilna aritenoidinės kremzlės abdukcija įkvepiant.
B Kairės aritenoidinės kremzlės dalinė abdukcija (tarp pilnos abdukcijos ir poilsio padėties).
C Poilsio metu maţesnė abdukcija, įskaitant kolapsą priešingos pusės gerklų plyšio įkvėpimo metu.
18
A B
C D
1 pav. Endoskopinis vaizdas arkliui su hemiplegija (III laipsnio) A - ramybės būsenoje, B – ramybės būsenoje po rijimo, C ir D – rodo progresuojanti dinamini kolapsą kairės pusės aritenoido atliekant HSTM endoskopiją (Parente,1998)
Vaizdo Endoskopinis tyrimas: Vaizdo endoskopinis tyrimas treniruotės metu yra
auksinis standartas diagnozuojant sutrikimą. Neseniai, labiausiai kontroliuojamas įvertinimo metodas buvo didţiulio greičio bėgimo takelio vaizdo endoskopija. Belaidės vaizdo endoskopijos evoliucija labai padidino diagnostinio modelio galimybę. Tai tiksliausias dinaminių ligų, tokių kaip tam tikro lygio RLN, AE raukšlės vidurio linijos, kolapso, ir DDSP diagnozavimo būdas. 80% arklių su nutrūkstančiu\protarpiniu DDSP nepasireiškia atliekant poilsio metu endoskopiją (Ducharme, 2009).
Ultragarsas. Dar visai ne seniai Chalmers ir kt., panaudojo/pristatė gerklų ultragarsą
kaip priemonę nustatyti ankstyvą gerklų hemiplegiją/hemiparezę. Aukštos rezoliucijos linijiniai spinduliai (12.5MHz plačiajuostės bangos, 38mm) ir išgaubti (8.5MHz plačiajuostės bangos, 14mm) keitikliai, modeliai HDI 3000 ir HDI 5000, sukurti Philips Medical Systems (Bothell WA, 98041,
19
USA) buvo panaudoti atliekant ultragarsinį tyrimą. Kaudolateralinis garso langas yra labiausiai padedantis nustatant krikoaritenoidinio lateralinio raumens ir lateralinio aritenoidinės kremzlės paviršiaus būklę, patvirtinant chondrito ar abscesų buvimą ar nebuvimą. Pagalba nustatyti kokios
kilmės paţeidimai krikoaritenoidiniame lateraliniame raumenyje padidina gerklų hemiplegijos/hemiparezės įtarimą, nes gerklų aduktoriai yra paveikiami anksčiau ir sunkiau nei abduktoriai kurių disfunkcija sukelia klinikinius poţymius (Chalmers et al., 2006).
Garso analizė. Objektyvi priemonė nustatyti ir charakterizuoti nenormalius garsus yra
spektrinė analizė: nenormalaus intensyvumo ruoţas arkliams su DDSP yra 18-77 Hz. RLN veda prie aukštesnio intensyvumo daţnio trijuose ruoţuose centruotuose ties 0,3, 1,61 ir 3,8 kHZ. Ši technika yra ganėtinai naudinga, tačiau ribota dėl kitų viršutinių kvėpavimo takų ligų įvardinimo kriterijų trūkumo ar dėl kartu pasitaikančių obstrukcijų. Vaizdo gavimas: vidurinis – ventralinis langas yra daug ţadantis DDSP diagnozei, tuo tarpu lateralinis langas yra naudingiausias nustatant krikoaritenoidinio lateralinio raumens ir aritenoidinės kremzlės lateralinio paviršiaus būklę tam, kad patvirtinti chondrito ar abscesų buvimą ar nebuvimą (Ducharme, 2009).
1.2.6. Genetinis paveldimumas
Mintis, kad "švilpukas" gali būti paveldima savybė atėjo ne anksčiau kaip 1764 m., kai Danijos erţilų grupės buvo atveţtos į Normandiją, tai lėmė ţymiai padidėjusį sergamumą kairiojo gerklų nervo paralyţiumi tais metais. Karališkojo koledţo veterinarijos gydytojai diskvalifikavo paveiktus grynakraujus erţilus iš veisimo iki 1890 m., toliau pabrėţdami glaudų ryšį tarp sutrikimo/ligos ir veisimo praktikos. Daţniausiai paveikti sutrikimo buvo didelių veislių arkliai, pavyzdţiui, šiltakraujai jojamieji (Jörg ir Auer, 2009).
RLN – labiau paplitusi kai kuriose ţirgų linijose (šeimose). Tyrimai atskleidė, kad palikuonys pasiţymintis RLN yra erţilų, kuriems buvo pasireiškusi liga. Beto, RLN įvairovė yra randama ir arklių veislėse, besimptomė liga labiausiai pasireiškia aukštiems (>170cm) ţirgams. Naujas (Hahn et. al., 2008) tyrimas, išanalizavus abu dešinįjį ir kairįjį grįţtamuosius nervus, medialinį, distalinį, šeivinio ir diafragmos nervus RLN paveiktiems arkliams, įtikinamai parodė, kad RLN yra bilateralinė mononeuropatija apsiribojanti grįţtamaisiais gerklų nervais. Nėra duomenų apie
20 vidinių raumenų abipusę mononeuropatiją ţmonėms ar kitiems ţinduoliams. Auksinio standarto fenotipas priklauso gerklų raumenų histopatologijai ir tuo remiantis ypatingai svarbu, kai atliekama selekcinė kontrolė, nes daţnais atvejais RLN yra subklinikinė (be klinikinių poţymių). Pastangos ištirti RLN paveldėjimą ir potencialų molekulinį mechanizmą yra vykdomas periodiškai (Chowdhary, 2013).
Nesenai, (Hahn et al. 2008) palygino paţeidimus gerklų nervuose ir kituose ilguose periferiniuose nervuose, paveiktus RLN atveju, ir atrado, kad neurologiniai ir raumenų pakitimai apsiriboja grįţtamuoju gerklų nervu ir gerklų raumenimis, atitinkamai parodant, kad RLN nėra polineuropatija ir patvirtinant, kad tai yra mononeuropatija. Paaiškinimas šio aspekto apie RLN patologiją, rodo, kad RLN yra unikali neurologinė liga, lyginant su kitų rūšių paveldima neuropatija, kuri yra daţniausiai polineuropatija. Tačiau, balso stygų įsitraukimas gali būti pirmas Charcot-Marie-Tooth (CMT) (daţniausiai pasitaiko šeimose su paveldėtomis motorinėmis ir sensorinėmis ţmonių periferinėmis neuropatijomis) (Aboussouan et al., 2007) ligos poţymis, kurios tiksli genetinė prieţastis daugelyje jos tipų buvo nustatyta, ir dabar buvo sukurti gyvūnams pritaikomi modeliai. Skirtingos genų mutacijos gali sukelti klinikinius poţymius, varijuojančius nuo sunkios bendros polineuropatijos iki sindromo, kai traumos metu yra paţeidţiami tik neapsaugoti nervai (t.y. paveldima neuropatija su raumens paralyţiumi). Panašus paveldėtas paţeidţiamumo faktorius galėtų paaiškinti akivaizdų grįţtamojo gerklų nervo polinkį formuoti su tempimu susijusius pakitimus ligos paveiktiems arkliams (Dixon, 2009).
EquineSNP50 Beadchip iš Illumina (genomo tyrimu programinė Sistema) buvo panaudotas viso genomo asociacijos tyrimuose 234 atvejuose (196 šiltakraujams, 20 ristūnams, 14 Grynakraujų jojamiesiems ir 4 sunkiesiems arkliams), 228 veislę atitinkančioms kontrolėms ir 69 tėvams. Arkliai su išskirtiniais fenotipais, po klinikines apţiūros ir laringoskopijos be raminamųjų, buvo atidţiai parinkti (atvejai: gerklų III laipsnis ≥.2; kontrole: laipsnis I ir ≥3 metu). Statistinė analizė įskaitant apskaičiuotą populacijos sudėtį, vieno ţymens ir haplotipo paremtais asociacijos tyrimais, šeimos vidaus analizės, CNV (kopijuoto skaičiaus/numerio variacijos) aptikimas ir CNV paremtas asocijacijos tyrimas. Po sluoksniavimo pataisymo, dvi asociacijos buvo identifikuotos chromosomose 21 (p = 1.62x10-6) ir 31 (p = 1.69x10-5), naudojantis haploido paremtais asociacijos tyrimais Šiltakraujuose. Abejais atvejais, signalas buvo dėl praturtinimo "apsauginiais" haplotipais kontrolėse. Jokios reikšmingos asociacijos nebuvo rasta tarp bendrų CNV ir RLN. Tačiau, padvigubėjimas
21 chromosomoje 10 isitvirtinusio 8mb haplotipe kurį dalijasi trys veislės, buvo aptiktas dešimtyje atvejų, dviejuose nefenotipiniuose tėvuose, bet nei vieno kontrolės. Abejotina, kad RLN bus nustatyta maţu skaičiumi genų su didţiuliais efektais. Atrodo, kad jis turi daugiafaktorinį nustatymą, paveldėti polinkiai tikriausiai atspindi kompleksą maţos rizikos alelių klusterius daugybėje locusu (specifinio geno dalis). Laikant šią poligenų struktūrą, nuspėjamos diagnozės ir selekcija gali buti efektyvesnė, naudojant genetinę selekciją (Ainsworth et al, 2005).
4 lentelė. Genotipas ir kokybės kontrolė. Bendra charakteristika (Dupuis et al., 2011). Atvejai Kontrolė Reproduktoriai Veislinės
Kumeles Bendras rezultatas Šiltakraujai 196 188 17 17 418 Ristūnai 20 18 22 5 65 Grynakraujai 14 16 3 4 37 Sunkieji arkliai 4 6 10 0 11 Bendras kiekis 234 228 43 26 531
Trisdešimt keturi atvejai ir 17 kontrolės priklausė šešioms didelėms šeimoms iš tėvo pusės linijos pusiau giminingoms W šeimoms. Likusieji 200 atvejų ir 211 kontrolės palikuonys buvo iš 360 veislinių erţilų ir 408 veislinių kumelių. Mėginiai buvo galimi iš 43 (nefenotipiškų) veislinių erţilų ir 26 (nefenoipiškų) kumelių. Erţilai buvo (pristatyti) abiejuose atvejuose (75 proc.) ir kontrolė (64 proc.) (Dupuis et al., 2005).
Niujorko valstijoje, Itakės mieste vyko simpoziumas, kuriame buvo aptarti tyrimo rezultatai ir dėl paveldimumo įtakos RLN pasireiškimo. Buvo kalbama, kad galima paţinti šią ligą didesniu tikslumu, bet jos etiologija vis dar neţinoma. Daugėja įrodymų, kad RLN yra paveldima liga daugumoje atvejų. Todėl reikėtų pirmenybę skirti paţinimui ir atmetimui genui(-ams) atsakingų uţ šią būklę. Tačiau, atrodo, kad liga turi maţą paveldimąją vertę arba turi platų paplitimą, laikant, kad paveikto paciento atmetimas iš genetinio fondo turi minimalų efektą ligos paplitime. Tarp 1995 ir 2002 metų (8 metai) ištirti visi erţilai demonstruoti kasmetiniame centriniame erţilų šou. Tyrimo tikslais visi ţirgai buvo suskirstyti pagal 0 – 4 UTRECHT skirstymo sistemą. 3 laipsnio RLN diagnozuoti ar aukščiau ţirgai buvo laikomi teigiamais ir nebuvo priimti į KWPN. Iš viso buvo ištirta
22 711 jojamųjų ţirgų. Visi ţirgai buvo ištirti didţiuliame manieţe, laikomi savo pačių priţiūrėtojų, be jokių suvarţymų išskyrus apynasrį/kantarą. 62 ţirgams nebuvo galima suteikti laipsnio, nes šie ţirgai buvo arba perdaug susijaudinę, kad duotų patikimą rezultatą arba jiems reikėjo raminamųjų. Todėl, tinkami laipsnių tyrimui buvo 649 ţirgai. Iš KWPN veislės duomenų neaišku ar RLN problema sumaţėjo laikantis selekcijos proceso. Metam bėgant vidutinis laipsnis atrodo krito, su išimtimi 2001 m., 2003 m., keletas ţmonių atliko erţilų įvertinimą: buvo ištirti 79 ţirgai. 2004 ir 2005 m., visa sistema pasikeitė ir vaizdo įrašai iš 151 ir 138 ţirgų atitinkamai buvo nusiųsti į KWPN gerklų hemiplegijos komitetą. 2004 – 2005 m., 4 ir 5 ţirgai buvo atitinkamai atmesti. Tarp 2003 ir 2005 metų jokios vertinimo sistemos nebuvo naudotos. (Ainsworth et. al., 2005)
1.2.7. Gydymas
RLN, nenormalus įkvėpimo garsas ir/ar treniruočių netoleravimas reikalauja chirurginio gydymo. Minėti klinikiniai poţymiai yra svarbūs ţenklai, nurodantys tikslingą ir specifinį gydymą, kuris grindţiamas pagal pirminius nusiskundimus taip pat yra atsiţvelgiama į chirurgo patirtį ir rekomendacijas. Nepaisant vykstančių diskusijų apie ventrikuloktomijos ir aritenoidoktomijos vertę, pirminis ir daţniausias taikomas arklių gydymas su RLN yra laringoplastija (specialių siūlų pagalba pakeičiamas dorsalinis krikaritenoidinis raumuo ir juo pritraukiama aritenoidinė kremzlė į įprastinę padėtį ramaus kvėpavimo metu). (Eric J. Parente, 2013).
23
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas atliktas 2012 – 2014 m., LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje. Tyrime dalyvauja 15 arklių (n=15), kuriems dėl pasireiškusių klinikinių simptomų: nenormalus kvėpavimo garsas, krūvio netoleravimas ir kt., atlikta kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas ir diagnozuotas balso stygų paralyţius. Išanalizuoti gyvūnų duomenys, jų genealoginės linijos. Tyrimo duomenys rinkti iš Valstybės įmonės Ţemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŢŪIKVC) sukurtos arklių veislininkystės informacijos sistemos (ARVIS). Šios sistemos duomenų bazėje kaupiami duomenys apie Lietuvoje veisiamų ir auginamų veislinių arklių kilmę, sėklinimus, kergimus, įvertinimus bei būklės pasikeitimus. Duomenys suvesti ir statistiniai skaičiavimai atlikti MS Office programomis. Tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių procedūrų reikalavimų. Visi reikalavimai yra surašyti Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. B1-50 „Dėl gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras patvirtinimo“ apraše (Ţin., 2007, Nr. 6-276).
2.1. Tyrimas
Tirti arkliai, kuriems pasireiškė kvėpavimo sistemos ligoms būdingi klinikiniai simptomai: 1. Nefiziologiškas kvėpavimo garsas ramybės metu;
2. „Švilpimo“ garsas fizinio krūvio metu; 3. Sportinių rezultatų maţėjimas.
Arkliams LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje prieš atliekant diagnostinius kvėpavimo tyrimus visada atliekamas bendras klinikinis tyrimas:
24
5 lentelė: LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos bendro klinikinio tyrimo protokolas.
Eil.
Nr. Pavadinimas Paaiškinimas
1. Anamnezė: Šeimininkas:
Gyvūnas: amţius, veislė, svoris, 2. Duomenys reikalingi diagnozei
nustatyti:
Gyvūno:
- Naudojimo paskirtis. - Laikymo sąlygos. - Šėrimo sąlygos.
- Naudojama vakcinacijos programa ir daţnumas. - Kitų kartu gyvenančių gyvūnų sveikata.
3. Matuojami fiziologiniai parametrai: - Širdies ritmas - Kvėpavimo daţnumas - Temperatūra - Gleivinių spalva - Kapiliarų prisipildymo greitis k/min k/min ºC spalva laikas s.
4. Specialieji tyrimai: Morfologinis kraujo tyrimas; Kraujo dujų tyrimas.
Visiems arkliams atlikus bendrą klinikinį tyrimą, toliau atliekamas kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas – laringoskopija, jos metu tiriama gerklė, gerklos, įskaitant ir balso stygas; Prieš tyrimą arklys alkinamas apie 4 – 5 valandas, nes sedacijai naudojamas preparatas Cepesedan® 10 mg/ml (Detomidino hidrochloridas), šiek tiek slopina peristaltiką, skrandyje ir ţarnose pašaras nebejuda. Arklį fiksavus staklėse, jis seduojamas, išvalomos šnervės popieriniu rankšluosčiu, atliekama nosies landos paviršinė nejautra purškiamu Lidocain 10 % Spray® anestetiku. Toliau arklio lūpa fiksuojama viršutinės lūpos suktuku, endoskopas taip pat sutepamas anestetiku ir per šnervę įvedamas į nosies landą. Tyrimo metu vertinama: nosies landos gleivinės spalva, išskyrų kiekis, įsitikinama ar nėra ţaizdelių, hematomų ir kt. toliau vertinamos gerklos: judėjimo simetrija, balsto stygų įtempimas, antgerklio judėjimas, esant įtarimui dėl gerklų paralyţiaus (RLN) atliekamas pliaukštelėjimo testas.
25 2 pav. Stambiųjų gyvulių klinikos endoskopijos įranga (nuotrauka autorės).
26
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS
Atliekant tyrimą pirmiausia buvo įvertinami klinikiniai simptomai ţirgui – ramiai stovint, atliekant pratimus ir būseną po judėjimo. Visais etapais auskultuojama fonendoskopu, atliekama apčiuopa gerklų srityje. Vėliau yra atliekamas endoskopinis tyrimas ramiam, seduotam arkliui. Arklys turi būti ramus, nesusijaudinęs, nes tai gali padidinti gerklų jautrumą. Raminamieji šiek tiek apsunkina tyrimą, nes maţina abdukcijos laipsnį ir veikia gerklų asinchronijos laipsnį. Vertinamas aritenoidinių kremzlių sinchroniškas judėjimas ir abdukcija. Atliekant endoskopinį tyrimą visiems tirtiems 15 pacientų buvo nustatinėjama RLN Gerklų paţeidimo laipsnis. Vertinimo sistema buvo taikoma pagal 2003 metais Havemejer fondo suvienodintą vertinimo sistemą stovintiems, ramybės būsenoje ţirgams (Robinson, 2004).
LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje 2012 metais balso stygų paralyţius buvo diagnozuotas 6 arkliams. 5 erţilams ir 1 kumelei. Amţiaus vidurkis – 6,5 metų. 4 arkliai – Trakėnų, 1 – Prancūzų ristūnų, 1 – Budionų veilės. Genetinė kilmė buvo ţinoma 4 arkliams, 2 iš jų turėjo iš tėvo pusės protėvių su balso stygų paralyţiumi. Kitiems 2 galima įtarti, kad protėviuose buvo arklių su RLN. Tiksli diagnozė šiems ţirgams nustatyta atlikus laringoskopinį tyrimą. 2012 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas (ţr. priedai 7 lent.).
2013 metais balso stygų paralyţius buvo diagnozuotas 5 arkliams. 3 erţilams ir 2 kumelėms. Amţiaus vidurkis – 3,8 metų. 1 arklys – Trakėnų, 2 – Prancūzų ristūnų ir 2 – Lietuvos jojamųjų veislės. Genetinė kilmė buvo ţinoma 3 arkliams ir vienas iš jų giminėje iš tėvo linijos pusės turėjo protėvį su balso stygų paralyţiumi. Vienam ţirgui įtariama, kad galėjo būti protėvių iš tėvo pusės su RLN. O trečiam arkliui su ţinoma kilme nerasta protėvių su RLN. Tiksli diagnozė šiems ţirgams nustatyta atlikus laringoskopinį tyrimą. 2013 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas (ţr. priedai 8 lent.).
2014 metais balso stygų paralyţius buvo diagnozuotas iš viso 4 arkliams. 2 erţilams ir 2 kumelėms. Amţiaus vidurkis – 6,6 metų. 2 arkliai – Trakėnų, 1 – Prancūzų ristūnų ir 1 – Oldenburgų veislės. Genetinė kilmė buvo ţinoma 2 arkliams, vienam iš jų galima įtarti, kad savo kilmėje iš tėvo linijos pusės turėjo protėviuose arklių su balso stygų paralyţių. Tiksli diagnozė šiems ţirgams
27 nustatyta atlikus laringoskopinį tyrimą. 2014 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas (ţr. priedai 9 lent.).
Atlikus endoskopinį tyrimą nustatyta, kad per visus trejus metus daţniausiai nustatoma buvo II laipsnio ir 2 polaipsnio (II/2) RLN. T.y. 33,3% visų tirtų ţirgų. Po 13,3 % - I, II/1, III/3 ir IV laipsniai RLN turintiems ţirgams. Maţiausiai diagnozuota III/1 ir III/2 laipsnių gerklų paţeidimų po - 6,6 %. Woodie (2009) tyrė aritenoidinių kremzlių funkciją ir epigločio struktūrą. Buvo įvertinti 2954 Šiltakraujų veislės kumeliukai. Aritenoidinių kremzlių funkcija buvo suskirstyta naudojant taip pat 4 laipsniu klasifikaciją. Šiame tyrime ţirgai su II laipsnio ir 2 polaipsnio(II/2) aritenoidinių kremzlių funkcija yra ţymiai maţiau darbingesni ir vidutiniškai nedarbingiausi yra 4 metų amţiaus lyginant su I ir II laipsnio paţeidimais. Įdomiausia tai, kad ţirgai turi normalią aritenoidų abdukciją, bet judesiai yra asinchroniški ir sunkiau yra išlaikoma abdukcija (II/2), ko pasekoje yra sumaţėjęs arklių darbingumo potencialas. Taip pat autorė pabrėţia viršutinių kvėpavimo takų endoskopiją kaip būtinybę prieš perkant ţirgą būsimiems pirkėjams.
RLN PAPLITIMAS LIETUVOJE
LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje 2012-2014 m. Iš viso buvo ištirta 80 arklių su kvėpavimo sistemos sutrikimais, kuriems buvo atliktas endoskopinis tyrimas tiksliai diagnozei patvirtinti.
6 lentelė. Bendras arklių RLN paplitimas lyginant su kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.
Metai Ligos 2012 2013 2014 vnt. % Vnt. % Vnt. % RLN 6 17,6 5 27,7 4 14,3 LOPL. Bronchitas 17 50 8 44,4 17 60,7 Viršutinių kvėpavimo takų ligos. Laringitas (VKTL)
7 20,5 3 16,6 6 21,4
Kitos kvėpavimo takų
ligos KTTL 4 11,7 2 11,1 1 3,6
28 3 pav. RLN pasireiškimas lyginant su kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.
LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje ištyrus 80 pacientų su kvėpavimo sistemos sutrikimais, 15 iš jų buvo diagnozuota RLN. Per tris metus (2012 – 2014m.), RLN ligos paplitimas sudaro 18,8 % tirtų ţigų, o tai yra 3 vietoje po LOPL ir viršutinių kvėpavimo takų ligų. (LOPL – 52,5%, viršutinių kvėpavimo takų ligos. Laringitas – 20%, kitos kvėpavimo takų likos – 8,7%). Didţiausias RLN paplitimas yra 2013 metais t.y.: 27,7% tirtų arklių, kuriems diagnozuota šis sutrikimas. 17.6% 27.7% 14.3% 50% 44.4% 16.6% 20.5% 16.6% 21.4% 11.7% 11.1% 3.6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 2012 2013 2014
RLN pasireiškimas lyginant su kitomis ligomis
29 4 pav. Bendras RLN paplitimas Lietuvoje nuo 2012 iki 2014m lyginant su kitomis kvėpavimo sistemos ligomis.
2005 metais vykusiame WEVA simpoziume Ainsworth ir kt. palygino duomenis, kuriuos surinko iš klinikų: atsiţvelgiant į prieš pirkimą atlikta veterinarinę apţiūrą, viena klinika pranešė jog 1995 – ais metais iš 57 ţirgų, 10 buvo pripaţinti „švilpiantys“ (17,5%) ir 2002m., 2 ţirgai buvo pripaţinti „švilpiančiais“ iš 47 (4,3%). Kita klinika 1995 m., iš 151 operacijų atliko 4 gerklų hemiplegijos operacijas (2,6%), 2002 m., buvo atliktos 152 arklių operacijos ir tik 2 iš jų buvo gerklų hemiplegija (1,3%). Tačiau 2004 m. ši klinika atliko 204 arklių operacijas, iš kurių 8 buvo gerklų hemiplegijos (3,9%). Belgijos (Referral) klinika 1995 m. atliko 359 operacijas, 9 iš jų - gerklų hemiplegijos (2,5%). 2002 m. 605 operacijas, iš kurių 29 buvo gerklų hemiplegijos (4,8%) . (Ainsworth et al., 2005).
LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje 2013 ir 2014 metais tirti 838 arkliai, 9 iš jų buvo diagnozuota RLN. Tai yra 1,07 % visų pacientų. Palyginus kitų uţsienio klinikų rezultatus su tirtais pacientais, kuriems buvo diagnozuotas RLN galima teigti, kad pacientų su RLN skaičius uţsienio klinikose yra panašus arba net didesnis nei Lietuvoje.
Iš šio tyrimo 15 arklių, kuriems buvo diagnozuota RLN buvo 11 erţilų ir 5 kumelės. 19% 52% 20% 9%
Bendras RLN paplitimas
RLN LOPL VKTL* KKTL*30 5 pav. Gerklų paralyţiaus pasireiškimas skirtingoms lytims išraiška procentais.
Tyrimas rodo, kad RLN erţilams yra diagnozuojamas akivaizdţiai daţniau dėl manomai genetinio paveldimumo, iš 11 erţilų 7 (64%) savo kilmėje turi protėvių su RLN, 5 iš jų protėviai su RLN yra iš tėvo pusės. Tik 1 erţilas neturi sąsajos su genetiniu įtariamu paveldimumu. Likę 2 erţilai yra su neţinoma genetine kilme. Lyginant tyrimus su uţsienio autoriais, akivaizdu, kad idiopatinė gerklų hemiplegija yra genetiškai paveldima: Dupuy (1827) ištyrė erţilo "Misanthrope" palikuonis, kurių - 66% buvo paveikti IHL ; Markham (1833) – ištyrė vieno paţeisto RLN erţilo 8 palikuonis, t.y. 75% ; Öttingen (1918) - ne paţeisto erţilo "Artald" ištirti palikuonys - 50% buvo paveikti ILH; Schäper (1939) - paţeisto erţilo "Ottfried" ištyrus visus palikuonis - 41 buvo paveiktas ILH- 78%; Galizzi ir Galanti (1985) - palikuonis iš aštuonių paveiktų RLN šeimų - 29% turėjo įtakos; Poncet and Montavon (1989) - 47 palikuonys vieno turinčio RLN erţilo - paveikti 47% arkliai. (Marti, Ohnesorge, 2002)
RLN paplitimas Lietuvoje pagal veislę: iš 15 tirtų ţirgų, sutrikimas daţniausiai aptinkamas Trakėnų ir Prancūzų ristūnų veislėse:
26.6%
73.4%
RLN pasiskirstymas pagal lytį
Kumelės Erţilai
31 6 pav. Gerklų paralyţiaus pasiskirstymas tarp ţirgų veislių.
Tyrimas rodo, kad daugiausia RLN diagnozuojama Trakėnų veislės arkliams. 7 Trakėnai iš 15 pacientų su RLN. Prancūzų ristūnų – 4, Lietuvos jojamųjų – 2, Oldenburgas – 1, Budionas – 1. Tirtų ţirgų veislėms būdingas aukštas ūgis, lengvas sudėjimas, Trakėnams ir Prancūzų ristūnams ploni kaklai. Lietuvos jojamųjų veislės (tokia veisle pavadinti ţirgai gime Lietuvoje ir prilausantys Lietuvos Arklių Augintojų Asocijacijai) kraujus sudaro Hanoverių, Holšteinų ir Trakėnų veislės. Autorius Brakenhoff ir kt. (2006m.) palyginimui tyrė ir išnagrinėjo paplitimą sunkiųjų arklių veislėse. Endoskopiniame 400 atrinktų arklių tyrime, 24% buvo aptikta III arba IV laipsnio gerklų hemiplegija, ir iš 48 Klaidesdeilos veislės Naujojoje Zelandijoje, 46% turejo III arba IV laipsnio gerklų hemiplegija. Pasak autorių idiopatinės gerklų hemiplegijos (ILH) daţnumas šiltakraujuose svyruoja nuo 1,8% iki 10,7% . Sutrikimas būdingas didelių arklių veislėms ir buvo siejamas su arklių ūgių. Šio tyrimo rezultatai parodo 35% ILH paplitima šioje sunkiųjų arklių populiacijoje. Tai yra daugiau, nei skelbiama lenktynių šiltakraujams (Brown et al 2005 RLN paveikia nuo 1,6 iki 8 proc. visų šiltakraujų) ir gali būti sukelta selekcijos dėl charakteristikos susijusios su ILH ar ypač dėl arklių ūgio Perčeronų ir Belgų veislėms. Šiame tyrime ūgis buvo ILH rizikos faktorius Belgų ir Pečeronų arkliams, bet ne Klaidesdeilos. Kiti dokumentavo ryši tarp arklių ūgio ir ILH rizikos, nors Goulden ir
46.66%
26.67% 13.33%
6.67% 6.67%
Pasiskirstymas pagal veislę
Trakėnas
Prancūzų ristūnas Lietuvos jojamasis Budionas
32 kt. pranešė, kad jokios reikšmingos koreleacijos nebuvo galima rasti tarp ūgio ir ILH 48 Klaidesdeilos veislės populiacijoje, kurie rezultatai panašus i šį tyrimą.
7 pav. Gerklų paralyţiaus pasireiškimas ţirgams pagal amţių.
Tirtų ţirgų amţiaus vidurkis – 3,5 metų. Visi tirti pacientai 2012 – 2014m. buvo skirtingo amţiaus. Imant vidurkį, tyrimas rodo, kad labiau RLN diagnozuojama jaunesnio amţiaus arkliams 3 – 4 metų amţiaus, pradedant juos treniruoti arba parduodant.
RLN paplitimas Lietuvoje pagal genetinį paveldimumą:
Iš tirtų 15 ţirgų su ţinoma kilme buvo 10 ţirgų, be kilmės duomenų – 5 ţirgai. 3 arkliai su ţinoma kilme iš tėvo pusės linijos protėvių turėjo RLN:
- Hong Kongas: Tėvas – Heleris (diagnozuotas balso stygų paralyţius), Tėvo tėvas – Elektronas (nėra ţinoma ar turi RLN).
- Chordţis: Tėvas – Heleris (diagnozuotas balso stygų paralyţius), Tėvo tėvas – Elektronas (nėra ţinoma ar turi RLN).
- Heironas: tėvas Eruditas (diagnozuotas balso stygų paralyţius), motinos tėvas – Elektronas. 14% 0% 14% 21% 7% 7% 14% 7% 7% 7% 1 m. 2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. 8 m. 9 m. 10 m. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
RLN pasiskirstymas pagal amţių
33 2 ţirgai su ţinoma kilme įtariama, kad galėjo turėti protevių su RLN, kuriems tiesiog galbūt nebuvo oficialiai nustatytas ir diagnozuotas sutrikimas:
- Eruditas. Motina Elipsė, motinos tėvas Elektronas. - Aladinas: motina – Elipsė, motinos tėvas Elektronas.
Prieš tai visi trys ţirgai, kuriems buvo diagnozuota RLN savo kilmėje turėjo Elektroną, kuris turi 4 palikuonis su RLN: Helerį, Eruditą, Leipcigą ir Elbę. Todėl akivaizdţiai matoma, kad ţirgai giminingi ir RLN yra paplitęs jų tarpe. Kiti 2 ţirgai su ţinoma kilme Aladinas ir Eruditas taip pat savo kilmės linijose abu turi bendra protėvį – Elektroną (kuris nėra ţinoma ar turi RLN). Taip pat jis yra ţirgo Helerio tėvas, o Heleris ţinoma, kad yra 2 iš 3 ţirgų, kurie turi ţinomą kilmę ir kuriems buvo diagnozuota RLN, tėvas.
2 ţirgai yra su ţinoma kilme, kuriems galima įtarti, kad jų kilmėje yra arklių su RLN, nes jų kilmėje kartojasi bendras protėvis ţirgas Babilonas:
- Briutas: tėvas – Babilonas - Babilonas 5: tėvas – Babilonas
Dar 3 pacientai Graikas, Holly ir Perle D„eutrope su ţinoma kilme, bet nei viename iš protėvių nėra ţinoma, kad būtų diagnozuotas gerklų paralyţius. Likusiųjų 5 arklių bendrų genetinių palikuonių surasti nebuvo įmanoma, nes ţirgai buvo be kilmės duomenų, kurie būtų arklių duomenų bazėje.
34 8 pav. 2012 – 2014 m. ţirgų pasiskirstymas pagal RLN turėjusius protėvius kilme šeimose.
Iš tirtų ţirgų galima tiksliai teigti, kad 30% arklių turi protėvių su RLN, įtariant, kad protėviai galėjo turėti RLN iš viso – 70%, o apskritai neturintys nieko bendro kilmėje su RLN tik – 20% arklių. Ţirgų su ţinoma kilme – 3 turėjo protėvius iš tėvo pusės su tiksliai diagnozuota RLN. 4 Ţirgams, kuriems galima įtarti, kad protėviai galėjo būti paveikti RLN: 2 iš šių arklių protėviai su RLN buvo iš tėvo pusės, 2 – iš motinos pusės. Likusiems 2 arkliams su ţinoma kilme nerasta jokių protėvių su RLN. Tad galima teigti, kad 80% arklių su RLN yra iš tėvo pusės, 20% – iš motinos pusės. Naujesni tyrimai parodė, kad RLN paveikto erţilo palikuonys yra labiau linkę būti paveikti RLN, nei nepaveiktų erţilų palikuonys. (Galizzi and Galanti, 1985; Poncet and Montavon, 1989; Ohnesorge et al., 1993; Miesner, 1996). Šie tyrimai parodo, kad genetiniai faktoriai tikriausiai turi reikšmingą vaidmenį RLN patogenezei, nors aplinkos faktorių įtaka RLN vystymuisi yra neţinoma (Barakzai, 2009).
33%
22% 45%
Ţirgų RLN kilmės įvertinimas
Ţirgai su protėviais kurie turėjo RLN
Ţirgai, su kilme, kurioje nerasta protėvių su RLN Ţirgai, kurių kilmėje galima įtarti protėvius su RLN
36
4. IŠVADOS
1. 2012 – 2014 m LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikoje gerklų paralyţiaus atvejai sudarė 18,8 proc. visų nagrinėtų kvėpavimo sistemos ligų.
2. 30 proc. Atsiţvelgiant į genealoginius duomenis nustatyta, kad 30 proc. tirtų arklių su RLN turi genetinį polinkį, o 40 proc. arklių įtariamas genetinis paveldimumas pagal tėvo erţilo liniją.
3. Daţniausiai RLN diagnozuota 4 m. amţiaus arkliams 21 proc., 33 proc. arklių diagnozuotas II laipsnio ir 2 polaipsnio gerklų paralyţius.
4. Daţniausiai 56 proc. arklių, kuriems buvo diagnozuota RLN Trakėnų veislės, net 74 proc. erţilų.
37
5. REKOMENDACIJOS
1. Veisiant arklius svarbu atsiţvelgti į arklio kilmėje esančius protėvius ir ar jie nebuvo paveikti RLN. Erţilus su šia diagnoze reiktu kastruoti, toliau neveisti, nes RLN genetiškai perduodamas per erţilo liniją, tai įrodo šis tyrimas.
2. Reikia atlikti endoskopinį tyrimą prieš veisimą ar pirkėjui prieš arklio pirkimą, nes klinikiniai simptomai pasireikšia daţniausiai esant tik sunkesniam RLN laipsniui. O esant I laipsniui liga turi didelę galimybę progresuoti iki IV laipsnio gerklų paralyţiaus.
3. Diagnozovus arkliams II, III laipsnio gerklų paralyţių sportuoti su ţirgu nepatartina dėl hipoksijos. Taikyti tik minimalų krūvį. Esant IV laipsniui – ţirgas sportui apskritai nėra tinkamas. Arkliams su RLN reiktu atlikti laringoplastijos operacijas, kurios atliekamos jau ir Lietuvoje.
38
6. NAUDOTA LITERATŪRA
1. Aboussouan, L.S., Lewis, R.A. and Shy, M.E. (2007) Disorders of pulmonary function, sleep, and the upper airway in Charcot-Marie-Tooth disease. Lung 185, 1-7
2. Ainsworth D.M., McGorum B.C., Viel L., Robinson N.E. and Ducharme N.G. (Eds.). Third World Equine Airways Symposium, International Veterinary Information Service, Ithaca NY 2005
3. Bhanu P. Chowdhary Equines Genomics 2013 by John & Sons, Inc. P. 233.
4. Chalmers, H.J., Cheetham, J., Mohammed, H.O. and Ducharme, N.G. (2006) Ultrasonography as an aid in the diagnosis of recurrent laryngeal neuropathy in horses. Proceedings 2006 ACVS Veterinary Symposium pp 3.
5. Chalmers, HJ, Ducharme, NG. Ultrasonographic examination of the upper airway.Robinson NE, Sprayberry KA (eds), in Currenttherapy in Equine Medicine 6, Saunders Elsevier, 2009; 243-49.
6. Cheetham J. Upper respiratory tract: Laryngeal surgery Proceedings of the 48th British Equine Veterinary Association Congress 2009 - Birmingham, United Kingdom
7. Cynthia M. Kahn, BA, MA The Merck veterinary manual tenth edition 2010m.; P. 1344 – 1345;
8. Collins, N., Milne, E.M., Hahn, C. and Dixon, P.M. (2009) Correlation of the Havemeyer endoscopic laryngeal grading system with histopathological changes in equine
cricoarytenoideus dorsalis muscles. Irish vet. J. In press.
9. Dupuis MC, Zhang Z, Druet T, Denoix JM, Charlier C, Lekeux P, Georges M:
10. Frank G. R. Taylor tim J. Brazil Mark H. Hillyer Diagnostic Techniques in Equine Medicine Second Edition 2010 elsevier Limited. P. 229 – 321;
11. Jorg A. Auer, DR MED VET, DR hc MS, Jhon A. Stick, DVM. Equine surgery fourth edition Elsevier Inc 2012.
12. Josie L. Traub – Dargatz, Christopher M. Brown Equine Endoscopy (second edition) 1997m. P. 74 – 86;
39 13. Kennet W. Hichcliff, Andris J. Kandeps, Rymond J. Geor Econd adition Equine Sports Medicine & Surgery Basic and Clinical Sciences of the Equine Athlete, 2014 Elsevier Ltd. P. 539 – 540., P. 568 – 572.
14. Kim A. Spraberry, N. Edward Robinson: Robinson„s Current Therapy in Equine Medicine Perkins 2009 Elsevier sounders Dinamic Endoscopy Kate Allen, Samantha H. Franklin P. 221 – 224, Update on recurrent Laryngeal Neuropaty L.K.Tulloch J.D.. P. 225 - 229
15. M.-C. Dupuis et al.: GWAS for equine recurrent laryngeal neuropathy, Springer Science+Business Media, LLC 2011
16. Munoz JA, Marcoux M, Picandet V, Theoret CL, Perron MF, Lepage OM. Histological and biomechanical effects of palatal sclerotherapy in the horse using sodium tetradecyl sulfate. Vet J (2008) epub.
17. Norm G. Ducharme Diagnosis and treatment alternatives for various causes of upper airway obstruction Proceedings of the European Veterinary Conference Voorjaarsdagen Amsterdam, the Netherland,2009
18. Norm G. Ducharme Laryngeal cartilage diseases: RLN, 4-BAD and chondritis Proceedings of the European Equine Meeting of the Year- XIV SIVE - FEEVA Congress, Venice, Italy, 2008 19. P M Dixon Diagnosis and management of equine laryngeal disorders 12th International
Congress of World Equine Veterinary Association (WEVA) 2011 - Hyderabad, India 20. Pabijanskas A. Ţemės ūkio gyvulių anatomija. – Vilnius, Mintis, 1967 P. 206 – 213
21. Pierre A. Chuit, Founex ; Dr Stephane Montavon, Pont-la-Ville Evolution of laryngeal surgery in the past 20 years 11th Geneva Congress on Equine Medicine and Surgery, Geneva 2009
22. Pollock PJ, Reardon RJM, Parkin TDH, et al. Dynamic respiratory endoscopy in 67 Thoroughbred racehorses training under normal ridden exercise conditions. Eq Vet J 2009;41: 354-360
23. Proceedings of the Havermeyer Foundation Monograph Series No. 11 (Equine Recurrent Laryngeal Neuropaty) 2003, P. 96
Results of a haplotype-based GWAS for recurrent laryngeal neuropathy
24. Rowen D. Frandson, W. Lee Wilke, Anna Dee Fails Anatomy and Physiology of Farm Animals Rowen D. Frandson, W. Lee Wilke, Anna Dee Fails (Seventh edition) 2009m. P. 322 – 324;
40 25. Safi Barakzai BVSc MSc DipECVS Cert Equine Surgery (Soft Tissue) MRCVS Handbook of
Equine respiratory Endoscopy 2007m. P. 67 – 79;
26. Safia Barakzai Handbook of equine Respiratory Endoscopy 2007, Elsevier Limited) P. 69 - 74psl. (1)
27. Stephen M. Reed, Warwick M. Bayly, Debra C. Sellon Equine internal medicine Thired Edition 2010, Elsevier Inc. P. 301 - 305
28. https://etd.ohiolink.edu/ap/0?0:APPLICATION_PROCESS%3DDOWNLOAD_ETD_SUB_DOC_ACCNUM:
::F1501_ID:osu1334347534%2Cinline
in the horse. Mamm Genome 2011, 22(9–10):613–620.
29. http://www.vic.lt:8101/pls/zirgainew/horses_lt.p_Index - internetinė preiga prie Lietuvoje auginamų ţirgų duomenų bazės.
30. http://www.havemeyerfoundation.org/pdffiles/stratford%20monograph.pdf – internetinė prieiga prie knygos P. Dixon, E. Robinson and J. F. Wade Equine Recurrent Laryngeal neuropathy 2004 by R & W Publications (Newmarket) Limited.
41
7. PRIEDAI
7 lentelė: 2012 metų tirtų ţirgų klinikinių simptomų ir endoskopinio tyrimo duomenų įvertinimas
Nr. Ţirgas Klinikiniai simptomai Endoskopinio vaizdo
įvertinimas Laipsnis 1. PERLE
D`EUTROPE, kumelė, 8m., Prancūzų ristūnas.
Ramybės būsenoje simptomų nėra. Po pratimų pradeda dūsti, švokštimo garsas, nepakelia fizinio krūvio.
Gerklų plyšio asimetrija.
Matomas CAD prasidėjusi atrofija ir neveiksnumas. Pilna abdukcija pasiekiama ne visada. III/1 2. ALADINAS, , erţilas, 6 m., Trakėnas
Ramybės būsenoje neįprastas prunkštimas. Sunkiai pakelia fizinį krūvį, bėgant šuoliais stiprus švilpimo garsas.
Visiškai atrofavęs CAD. Nėra jokiu aritenoidinės kremzlės judesių.
IV
3. HONG KONGAS, erţilas, 6 m., Trakėnas
Švilpimo garsas bėgant, atliekant didesnio fizinio pajėgumo reikalaujančius pratimus.
Neţymiai matoma gerklų plyšio asimetrija. Matomas uţdelstas aritenoidinės kremzlės judėjimas. Abdukcija pasiekiama, bet nevisada išlaikoma.
II/1
4. ERUDITAS, erţilas,
6 m., Trakėnas Sportui nepasireiškia nekenkia jokie ir simptomai, išskyrus apšilime girdimas švilpimo garsas.
Aritenoidinės kremzlės judesiai sinchroniški. Abdukcija pasiekiama ir išlaikoma. I 5. HEIRONAS, erţilas,
3 m., Trakėnas Sunkiai toleruoja fizinį krūvį, dūsta. Aritenoidinės judesiai asinchroniški. kremzlės Aiškiai matomas CAD nepakankamumas. Abdukcija nepilna ir neišlaikoma. III/3 6. RA, erţilas, 10m., Budionas
Sunkiai pakelia fizinį krūvį bet kokių treniruočių metu, girdimas stiprus švilpimo garsas.
Aritenoidinės kremzlės judesiai asinchroniški. Pastebimas kairio CAD nepakankamumas ir atrofija. Abdukcija niekada nepasiekiama.
